MEDICINOS AKADEMIJA SLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
JOVITA VINCAITIENĖ
GIMDYVIŲ EMOCINĖS IR FIZINĖS PATIRTYS GIMDYMO
METU
Magistro studijų programos „Klinikinė slauga“ (ištęstinės studijos) (valst. kodas 621B70002) baigiamasis darbas
Darbo vadovė doc. dr. Skaistė Laskienė
TURINYS
SANTRAUKA ... 3
ABSTRACT ... Error! Bookmark not defined. PADĖKA ... 5 SANTRUMPOS ... 8 ŽODYNĖLIS ... 9 LENTELIŲ SĄRAŠAS ... 10 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS ... 11 ĮVADAS ... 12
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 13
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 14
1.1. Gimdyvių emocinės patirtys gimdymo metu ... 14
1.2. Gimdyvių fizinės patirtys gimdymo metu ... 20
1.3. Gimdyvių emocinės ir fizinės patirtys gimdymo metu Lietuvos ir užsienio autorių tyrimuose 25 2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 29
2.1. Tyrimo organizavimas ... 29
2.2. Tyrimo etika ... 29
2.3. Tiriamųjų atranka (populiacija, imtis) ... 29
2.4. Tiriamųjų charakteristikos ... 30
2.5. Tyrimo metodai ir priemonės ... 33
2.6. Duomenų analizės metodai ... 33
3. REZULTATAI ... 34
3.1. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal psichosocialinius požymius ... 34
3.2. Gimdyvių emocinės patirtys gimdymo metu ... 36
3.3. Gimdyvių fizinės patirtys gimdymo metu ... 45
3.4. Gimdyvių rekomendacijos, susijusios su emocinėmis ir fizinėmis patirtimis ... 51
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 55
ĮŽVALGOS ... 58
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 59
MOKSLO PRANEŠIMŲ, PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 60
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 61
SANTRAUKA
Jovita Vincaitienė , Gimdyvių emocinės ir fizinės patirtys gimdymo metu, magistranto baigiamasis darbas / mokslinė vadovė doc. dr. Skaistė Laskienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2019; 68 p.
Mokslininkų teigimu, santykių nuoseklumas ir gimdymo metu gauta parama yra esminė prielaida pozityviai gimdymo patirčiai. Santykių kokybė suteikia gimdyvėms pozityvias patirtis gimdymo metu. Gimdyvės sveikatos priežiūros nuoseklumas įgalina tiek moterį, tiek jos partnerį deramai dalyvauti gimdymo procese.
Tyrimo tikslas: Išsiaiškinti gimdyvių emocines ir fizines patirtis gimdymo metu.
Tyrimo klausimas: Ar nėštumo planavimas, santykiai su sutuoktiniu, parama nėštumo metu, vyro dalyvavimas gimdyme daro įtaką gimdyvių emocinei ir fizinei patirčiai gimdymo metu?
Darbo uždaviniai:
1. Atskleisti gimdyvių emocines patirtis gimdymo metu. 2. Atskleisti gimdyvių fizines patirtis gimdymo metu.
Metodai. Atliktas kokybinis tyrimas, naudojant pusiaus struktūruoto interviu metodą. Tyrimas vykdytas 2018 m. vasario - birželio mėnesiais. Apklausa buvo vykdoma LSMUL Kauno klinikose Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, akušerijos skyriuje. Tyrimo imčiai sudaryti buvo pasirinktas tikslinis atrankos būdas, apklausiant sveikatos priežiūros įstaigoje buvusias ir sutikusias dalyvauti tyrime gimdyves (20 asmenų). Sutikusios dalyvauti tyrime gimdyvės prieš interviu buvo supažindintos su tyrimo tikslu, uždaviniais, tyrimo aktualumu ir atsakymų konfidencialumu. Joms buvo duodama pasirašyti tyrimo dalyvio informavimo bei sutikimo dalyvauti tyrime formos. Tyrimui atlikti gautas Kauno miesto LSMUL VšĮ ligoninės vadovo leidimas ir Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-KS (M) – 145
Įžvalgos. Nėštumo planavimas turi įtakos tiek nėštumui, tiek gimdymui. Sutuoktinių planavimas susilaukti vaikų neabejotinai daro įtaką tolimesnei nėštumo eigai, tačiau esti atvejų, kai neplanuotas nėštumas sustiprina šeimos santykius. Daugeliui gimdyvių gimdymo metu yra labai svarbus vyro/artimųjų dalyvavimas. Nėščiosios ir gimdyvės, kurios sulaukia paramos, jaučiasi saugesnės, jų pasitikėjimas savimi būna tvirtesnis.
1. Gimdyvių emocinės patirtys gimdymo metu apibūdinamos kaip kintančios nuo teigiamų iki neigiamų ir atvirkščiai. Dauguma gimdyvių stengiasi gimdymą priimti kaip natūralų procesą, kurio metu į pasaulį ateina nauja būtybė, todėl savo emocijų stengiasi nesureikšminti. Taip elgdamasi gimdyvė tarsi nuslepia savo tikruosius jausmus nenorėdama parodyti aplinkiniams savo silpnumo. Gimdyvės, kurios slepia savo emocijas tarsi užprogramuoja aplinkinius manyti, kad gimdymas vyko
sklandžiai, todėl po gimdymo pasireiškiančios neigiamos emocijos artimiesiems atrodo nesuprantamos.
2. Gimdymo procesas reikalauja iš gimdyvių didelių fizinių jėgų ir ištvermės. Gimdymo metu gimdyvėms svarbus fizinis pasirengimas gimdymui. Turinčios fizinį pasirengimą gimdyvės labiau pasitiki savimi ir stengiasi kuo daugiau judėti. Judėdama gimdyvė malšina gimdymo skausmus taip pagelbėdama sau ir vaisiui.
Raktažodžiai: gimdymas, gimdyvių patirtys, gimdyvių emocinės patirtys, gimdyvių fizinės patirtys, vyrų/artimųjų dalyvavimas gimdyme.
ABSTRACT
Jovita Vincaitienė. Emotional and physical experiences of maternal during childbirth. Master‘s thesis. Supervisor – Assoc. Prof. Dr. Skaistė Laskienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care. Kaunas, 2019; 65 p.
Consistency of relationships and support during childbirth are essential for a positive childbirth experience. The quality of the relationship gives positive experience of childbirth for the mother. The consistency of maternal health care enables both a woman and a partner to participate properly during childbirth.
The aim. To find out maternal emotional and physical experience during childbirth.
The question of research. Does pregnancy planning, relationship with spouse, support during pregnancy, and male participation during childbirth affects maternal emotional and physical experience of childbirth?
Tasks.
1. To reveal maternal emotional experience during childbirth. 2. To reveal maternal physical experience during childbirth.
Methods. A qualitative study was made by using semi-structured interview method. The survey were conducted from February 2018 till June 2018. The survey were conducted at LUHS Kaunas Clinics, Department of Obstetrics and Gynecology, obstetrics ward. Selection of interviewers were made using target sample method. 20 mothers were interviewed. All mothers were present at the health care institution and agreed to participate in the study. Before the interview mothers were introduced to the purpose, objectives, relevance of the study and confidentiality of the answers. They were given the opportunity to sign a research participant's information and consent forms. Bioethics Commission Permission No. BEC-KS(M)-145 were received.
Conclusions. Pregnancy planning has an impact for pregnancy and childbirth. Parents planning to have a children certainly has an impact for the further entire pregnancy. There are cases when family relationship becomes better because of unplanned pregnancy. The involvement of a man/relative is very important for most of the mothers during childbirth. Pregnant women and maternal who receives support feel safer and have greater self-confidence.
1. Maternal emotional experience during childbirth is described as changing from positive to negative and vice versa. Most of the mothers are trying to accept childbirth as a natural process when the child is born. They are trying to ignore their emotions. Mother’s do not want to show their weakness to others so they are hiding their true feelings. Negative
emotions that appear after childbirth seems incomprehensible for the relatives. This is because pregnant women has been hiding their true emotions during pregnancy.
2. Childbirth requires a lot of physical endurance from the woman. Physical preparation for childbirth is very important for maternal. When woman is physically prepared for childbirth, she have greater self-confidence and is trying to be physically active as much as possible during childbirth. Physical activity helps to relieve pain of childbirth for woman and infant.
Key words. Childbirth, maternal experience, maternal emotional experience, maternal physical experience, husband/relative participation in childbirth.
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju darbo vadovei, doc. dr. Skaistei Laskienei už konsultacijas ir patarimus, rašant šį mokslinį darbą. Dėkoju visoms pacientėms už geranorišką sutikimą dalyvauti tyrime ir už sugaištą laiką intervių metu.
SANTRUMPOS
SAM – Sveikatos Apsaugos Ministerija. PSO – Pasaulio sveikatos organizacija. JAV – Junktinės Amerikos Valstijos b – berniukas.
ŽODYNĖLIS
Gimdymas (angl. childbirth) – natūralus fiziologinis procesas, kurio metu iš gimdos išstumiamas vaisius,
jo dangalai ir placenta [1].
Emocinė gimdymo patirtis (angl. emotional birth experience) – gimdyvių teigiamos ir neigiamos emocijos jaučiamos gimdymo metu [2].
Fizinė gimdymo patirtis (angl. physical birth experience) - gimdyvių fizinės patirtys jaučiamos gimdymo metu ir jo reikšmė [3].
LENTELIŲ SĄRAŠAS
1 lentelė. Tyrimo dalyvių bendrosios charakteristikos (N=20) 2 lentelė. Gimdyvių patirtos emocijos gimdymo metu
3 lentelė. Gimdymo metu vyraujančios emocijos 4 lentelė. Emocinė pagalba gimdymo metu 5 lentelė. Vyrų/artimųjų dalyvavimas gimdyme 6 lentelė. Nėščiųjų fizinis pasiruošimas gimdymui 7 lentelė. Fizinis aktyvumas nėštumo metu
8 lentelėje Gimdymo metu naudoti nuskausminimo būdai
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
1 pav. Pacientų pasitenkinimas medicininėmis paslaugomis (sudarytas Liepinaitienės A., Pavasarienės A., remiantis Kaziliūnas A., 2007) [62, 63]
2 pav. Gimdyvių pasiskirstymas atsižvelgiant į nėštumo planavimą
3 pav. Gimdyvių pasiskirstymas atsižvelgiant į sutuoktinių tarpusavio santykius 4 pav. Gimdyvių pasiskirstymas atsižvelgiant į gautą paramą nėštumo metu 5 pav. Gimdyvių pasiskirstymas atsižvelgiant į vyrų dalyvavimą gimdyme
ĮVADAS
Aktualumas ir naujumas. Gimdymo vietos pasirinkimas yra vienas iš svarbiausių sprendimų priimamų nėštumo laikotarpyje. Dažniausiai pasirenkama gimdyti ligoninėje, nes moterims svarbu greitai gauti reikalingą medicininę pagalbą tiek sau, tiek vaisiui/naujagimiui. Renkantis gimdymo vietą yra labai svarbu fizinė aplinka, atsiliepimai, bendravimas su medicinos personalu bei gimdžiusių moterų rekomendacijos [5].
Gimdyvių pasitenkinimas gimdymu yra vienas iš svarbiausių sveikatos priežiūros sektorių rodiklių. Siekiant užtikrinti gimdyvės pasitenkinimą būtina atsižvelgti į pačios gimdyvės poreikius. Nepasitenkinimo gimdymu aspektų nustatymas padėtų pagerinti sveikatos priežiūros kokybę [6].
Nustatyta, kad gimdyvių pasitenkinimui gimdymu didelę įtaką daro vyras/namiškiai, kurie dalyvauja gimdyme. Vyrų dalyvavimas gimdyme iki šiol diskutuotinas ir nėra vienareikšmiškai priimtinas, nes laikantis tradicijų ar asmeninių įsitikinimų, teigiama, kad moteris turi gimdyti viena prižiūrint medicinos personalui [4]. Yra atlikta daug tyrimų, kurie įrodo vyrų/artimųjų dalyvavimo svarbą moters pasitenkinimui gimdymu. Taip pat teigiama, kad jei gimdyvė turi visapusišką palaikymą nėštumo ir gimdymo metu, gimdymas būna sklandesnis ir mažesnė tikimybė, kad baigsis cezario pjūvio operacija arba vakuuminiu ekstraktoriumi [7,8,9].
Siekiant ištirti gimdyvių pasitenkinimą gimdymu vis dar yra ieškoma tinkamos priemonės, tačiau sutariama, kad gimdyvės pasitenkinimui turi įtakos socialiniai ir demografiniai rodikliai [10].
Neabejotinai svarbia priemone, siekiant kuo sklandesnio gimdymo, mokslininkai ir praktikai pripažįsta tinkamą fizinę veiklą ir svorio stebėjimą, nes priaugtas per didelis svoris nėštumo metu turi įtakos gimdymo baigčiai [11]. Nėštumo metu daugelis moterų į sportą žiūri skeptiškai. Daugelis nėščiųjų vis dar galvoja, kad „nėštumas ir sportas yra nesuderinami dalykai“ [12], bet tyrimais įrodyta, kad fiziškai aktyvios moterys gimdo lengviau ir patiria mažesnes traumas gimdymo metu. Fiziškai aktyvios gimdyvės rečiau patiria miego sutrikimų; nugaros skausmų; psichologinių sunkumų; labiau pasitiki savimi [13]. Rekomenduojama fizinė veikla 150 min. per savaitę, ne daugiau nei 20 – 30 min. per parą, kad po fizinės veiklos nėščioji turėtų būti nepavargusi ar pervargusi. Vienas iš labiausiai rekomenduojamų fizinių veiklų nėštumo metu yra baseinas [14].
Temos sąsajos su studijų programa. Gimdyvių emocijos gimdymo metu yra nauja ir mažai nagrinėta tema Lietuvoje. Dirbant su nėščiosiomis ir gimdyvėmis bei moterimis po gimdymo yra labai svarbu žinoti jų savijautą, atlikti tinkamą stebėseną, laiku suteikti reikalingą pagalbą. Atliktas tyrimas ir jo rezultatų analizė įgalins praktiškai pritaikyti vedant mokymus nėščiosiomis ir gimdyvėmis. Gimdyvių emocijų ir fizinių patirčių tyrimas tam tikra prasme galėtų prisidėti prie akušerinės slaugos proceso tobulinimo.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tyrimo tikslas: Išsiaiškinti gimdyvių emocines ir fizines patirtis gimdymo metu.
Tyrimo klausimas: Ar nėštumo planavimas, santykiai su sutuoktiniu, parama nėštumo metu, vyro dalyvavimas gimdyme daro įtaką gimdyvių emocinei ir fizinei patirtims gimdymo metu?
Darbo uždaviniai:
1. Atskleisti gimdyvių emocines patirtis gimdymo metu. 2. Atskleisti gimdyvių fizines patirtis gimdymo metu.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Gimdyvių emocinės patirtys gimdymo metu
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja stebėti ir vertinti nėščiosios ar gimdyvės pasitenkinimą sveikatos priežiūros įstaigose tam, kad būtų galima gerinti sveikatos priežiūros kokybę ir efektyvumą nėštumo, gimdymo metu bei laikotarpiu po gimdymo [Who. Making pregnancy safer: the critical role of the skilled attendant. A joint statement by WHO, ICM and FIGO, Geneva, Switz., WHO, 2004, 15.]. Anksčiau moters pasitenkinimas gimdymu buvo grindžiamas tik teoriniais modeliais, tačiau šiuo metu nustatyta, kad tai daugiakomponentė sąvoka, kuri priklauso nuo tokių veiksnių kaip socialiniai ir demografiniai rodikliai (amžius, šeiminė padėtis, gyvenamoji vieta, išsilavinimas ir kt.), asmeninės savybės (požiūris į nėštumą, dvasinės vertybės), ankstesnių nėštumų ir gimdymų baigtys [16. Paliulytė V., Zdanytė K., Žitkutė V. Veiksniai, turintys įtakos moters pasitenkinimui planiniu gimdymu ir planine cezario pjūvio operacija. Medicinos teorija ir praktika. 2016 - T. 22 (Nr. 2), 133–138 p.]
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad siekiant sklandaus gimdymo, gimdyvei svarbu gimdyti toje ligoninėje, kurioje ji jaustųsi saugiai, todėl siūloma gerbti gimdyvės asmeninį pasirinkimą. Ypatingai reikšminga tinkama personalo ir artimųjų teikiama emocinė pagalba gimdymo metu [17].
Gimdyvių pasitenkinimas paslaugomis priklauso nuo daugelio veiksnių, kuriuos atsižvelgiant būtų galima suteikti tinkamą pagalbą [18]. Veiksniai, turintys įtakos gimdyvių pasitenkinimui yra labai svarbūs norint suteikti kokybiškas paslaugas. Švedų mokslininkai atliko tyrimus ir nustatė pagrindinius aštuonis veiksnius, kurie turi įtakos pacientų pasitenkinimui:
1. Socio-demografinės charakteristikos. Pacientų pasitenkinimas sveikatos priežiūros sritimi priklauso nuo: amžiaus (jaunesni pacientai dažniau būna nepatenkinti suteikta paslaugos kokybe), išsimokslinimo (aukštąjį išsilavinimą turintys pacientai dažniau yra nepatenkinti sveikatos priežiūros paslaugomis), lyties (moterys linkusios dažniau būti nepatenkintos sveikatos priežiūros paslaugomis).
2. Lūkesčiai iš personalo. Siekiant patenkinti pacientų lūkesčius yra labai svarbu su jais bendrauti ir bendradarbiauti. Pacientas turi jaustis taip pat atsakingas už savo sveikatą, kaip ir medicinos personalas. Pacientų lūkesčių patenkinimas yra labai svarbus siekiant kuo geresnių rezultatų sveikatos priežiūros srityje.
3. Fizinė aplinka. Siekiant kuo geresnio paciento pasitenkinimo taip pat reikėtų nepamiršti aplinkos. Ji lemia pacientų pasitenkinimą. Fizinė aplinka: švara, maistas, triukšmas, pacientų skaičių palatoje, palatų komfortabilumas ir estetiškumas, yra vienas iš veiksnių įtakojančių pasitenkinimą.
4. Bendravimas ir informavimas. Pacientai su medicinos personalu siekia bendravimo ir bendradarbiavimo. Svarbu pacientams suteikti pilną informaciją apie tolimesnius planus. Pacientai turi jaustis taip pat atsakingi už savo gydimą kaip ir medicinos personalas.
5. Dalyvavimas ir įtraukimas. Pacientų aktyvus dalyvavimas ir įtraukimas į sprendimų priėmimą labai padidina pacientų pasitenkinimą sveikatos priežiūros paslaugomis.
6. Tarpusavio santykiai. Geri paciento santykiai su medicinos personalu yra labai svarbūs siekiant gerų rezultatų sveikatos priežiūros srityje. Gerus tarpusavio santykius apibrėžia tokios sąvokos, kaip: abipusis supratimas, pagarba, pasitikėjimas, sąžiningumas, bendra veikla.
7. Medicininė – techninė kompetencija. Siekiant užtikrinti pacientų gaunamos kokybės paslaugas reikia: naudoti tinkamas priemones siekiant kuo tiksliau diagnozuoti ligas. Pacientų pasitenkinimui yra labai svarbu diagnostikos metu skausmo nebuvimas.
8. Sveikatos priežiūros organizavimas. Organizacijos pokyčiai turi įtakos pacientų pasitenkinimui. Sveikatos priežiūra turi garantuoti pacientui paslaugų prieinamumą. Taip pat, moksliniais tyrimais įrodyta, kad prastai organizuotame sveikatos priežiūros sektoriuje, dirbantis personalas būna pavargęs ir nepatenkintas savo darbu, o kai personalas nepatenkintas savo darbu, tai suteiktomis paslaugomis nepatenkinti ir pacientai (1 pav.) [11, 19].
1 pav. Pacientų pasitenkinimas medicininėmis paslaugomis (sudarytas Liepinaitienės A., Pavasarienės A., remiantis Kaziliūnas, 2007) [11, 19]
Batbaatar E., Dorjdagva J., Luvsannyam A., ir kt. teigia, kad siekiant kokybiško paciento pasitenkinimo gaunama paslauga yra labai svarbūs šie kriterijai: kompetencija, fizinė aplinka, prieinamumas, priežiūra. Taip pat pacientams yra labai svarbi ligoninės charakteristika siekiant teigiamo pasitenkinimo [20].
Siekiant geresnio pacientų pasitenkinimo paslaugomis reikia atkreipti dėmesį į bendravimą ir bendradarbiavimą. Pagal atliktus tyrimus galima teigti, kad jaunesnio amžiaus gydytojais pacientai yra labiau patenkinti, nei vyresnio amžiaus, teigdami, kad jauni gydytojai labiau linkę bendrauti. Reikia didinti ir laiko trukmę gydytojų vizitui, nes bendraujat ir bendradarbiaujant galima užmegzti artimesnį ryšį tarp paciento ir gydytojo [21].
Apibendrinant galima teigti, kad siekiant kuo geresnio paciento pasitenkinimo suteikiama paslauga, svarbu atsižvelgti visus aspektus: socio – demografinius, fizinius, socialinius, bendravimą ir bendradarbiavimą. Gavęs visą reikiamą pagalbą pacientas tampa patenkintas medicinos paslaugomis ir yra linkęs komunikuoti [16,19,22,23].
Kadangi gimdymas, yra vienas iš svarbiausių ir ypatingiausių įvykių moters gyvenime, labai svarbu, kad gimdyvės gimdymo metu patirtų tik teigiamas emocijas, nes subjektyvi neigiama gimdymo patirtis glaudžiai siejasi su baimėmis vėlesniame gimdyme. Nėštumo pradžioje moterims artėjančio gimdymo baimės yra silpnesnės nei nėštumo pabaigoje [9]. Gimdyvių esamos baimės glaudžiai siejasi su gimdymo trukme. Gimdyvių, kurios baiminasi gimdymo, gimdymo trukmė ilgesnė, gimdymas sunkesnis ir yra didesnė rizika, kad gimdymas baigsis vakuuminiu ekstraktu arba cezario pjūvio operacija [24]. Siekiant sumažinti gimdyvių neigiamas emocijas gimdymo metu, gimdyvėms yra reikalinga psichologinė pagalba. Teikiant psichologinę pagalba nėštumo metu, reikėtų bendrauti ir bendradarbiauti su gimdyvėmis, teikti informaciją gimdyvėms apie gimdymą, siekiant kad psichologinė savivertė būtų aukštesnė ir gimdyvės pasitikėtų savimi [25, 26].
Gimdyvėms yra labai svarbu gauti išsamią informaciją apie gimdymo eigą, priešingu atveju, jų pasitenkinimas gimdymu bus mažesnis. Gimdyvėms yra svarbu žinoti gimdymo planą, jo pakeitimus ir galimas alternatyvas [16]. Kiekvienos gimdyvės gimdymo skausmo barjeras yra skirtingas. Intensyvus ir nepakeliamas skausmas gali duoti neigiamų rezultatų tiek gimdyvei, tiek ir naujagimiui. Labai svarbu yra įvertinti kiekvienos gimdyvės skausmo barjero lygį [27]. Alehagen S., Wijma B., ir Wijma K. teigia, kad gimdymo baimė yra tiesiogiai susijusi su patiriamu skausmu gimdymo metu. Gimdyvės, kurios jaučia baimę gimdymui, patiria stipresnį gimdymo skausmą [16].
Vyraujančios gimdyvės emocijos turi didelę įtaką nėštumo ir gimdymo eigai. Jei nėščioji ir gimdyvė nejaučia emocinio palaikymo nėštumo ir gimdymo metu jos emocinis stabilumas būna sutrikdytas. Nejausdamos emocinio palaikymo nėštumo ir gimdymo metu gimdyvės būna jautresnės, jaučiasi nesaugios, gimdymo baimė būna didesnė. Gimdyvių, kurios nejaučia emocinio palaikymo gimdymo metu, skausmo barjero skalė būna aukštesnė, nei tų, kurios jaučia emocinį palaikymą. Jos jaučiasi saugesnės ir jų skausmo barjero skalė būna žemesnė [28].
Gimdyvių emocinis ir psichologinis stabilumas yra tiesiogiai susijęs su gimdymo patirtimis. Nėščiųjų ir gimdyvių savijauta – jų patiriami jausmai - yra tiesiogiai perduodami vaisiui/naujagimiui. Jei besilaukiančios moterys turi stiprius negatyvius pergyvenimus, remiantis atliktais tyrimais, jų naujagimiai bus jautresni, dažniau verks be jokios priežasties. Besilaukiančių moterų patirti emociniai sunkumai, yra tiesiogiai susiję su naujagimio probleminiu elgesiu [29]. Labai svarbu laiku suteikti moterims reikiamą psichologinę pagalbą. Laiku nustačius pogimdyvinę depresiją galima suteikti gimdyvei reikiamą pagalbą. Moterims, kurioms reikalinga psichologinė pagalba ir negavusios jos
laiku, dažniausiai išsivysto pogimdyvinė depresija. Tuomet gimdyvės būna neadekvačios ir negali pasirūpinti savimi bei naujagimiu [30].
Jokic´-Begic N., Žigic´ L. ir Nakic´ Radoš S. (2014) teigia, kad pirmą kartą gimdančioms moterims būdingas nerimas, kylantis dėl nežinomybės. Pakartotinai gimdančioms moterims pagrindinė emocinė patirtis yra gimdymo metu sukeliamas skausmas, baimė dėl turimos patirties ankstesnio gimdymo metu. Daugelis moterų gimdymo metu jaučiasi jautresnės ir pažeidžiamesnės, atsiranda jaudulys, nerimas ar net baimė dėl būsimo skausmo [1].
Apibendrinant galima teigti, kad gimdyvės ir nėščiosios dažniausiai patiria baimę, nerimą yra pažeidžiamos ir jautrios. Baimė vyrauja nėštumo ir gimdymo metu. Išmokus valdyti gimdymo baimę, gimdymas būtų sklandesnis ir trumpesnis [1, 9, 24, 25].
Siekiant pagerinti gimdyvių pasitenkinimą gimdymu ir sumažinti neigiamą emocinę patirtį, yra svarbu parengti mokymosi programas, kurių tikslas - apsaugoti nėščiųjų psichinę sveikatą. Labai svarbu, kad mokymuose taip pat dalyvautų šeimos nariai (ypač vyrai). Praėję kursus, šeimos nariai/vyrai gebėtų tinkamai suteikti pagalbą nėštumo ir gimdymo metu [31, 32]. Gimdyvių pasitenkinimas gimdymu taip pat priklauso nuo moters gyvenimo pilnatvės. Jei gimdyvės yra nesusituokusios, išsituokusios, jaunesnės nei 27 metų ir turi žemesnį išsilavinimą, jų pasitenkinimas gimdymu yra mažesnis nei tų moterų, kurios gyvena santuokoje, yra vyresnės nei 27 metų ir turi aukštąjį išsimokslinimą [8].
Siekiat geresnio pasitenkinimo gimdymu, jo metu gimdyvėms reikalingas artimas bendravimas, bendradarbiavimas ne tik su namiškiais, bet ir su medicinos personalu. Medicinos personalas ne tik turėtų suteikti informaciją apie nėštumą ir gimdymą, bet turėtų bendrauti/bendradarbiauti su gimdyve atsižvelgiant į jos norus [2]. Tyrimais nustatyta, kad gimdyvės, kurios gimdo ne pirmą kartą ir turėjo neigiamą gimdymo patirtį, vėlesnių gimdymu metu jų gimdymo baimė ir pasitenkinimas gimdymu yra mažesnis. Siekiant pagerinti gimdymo patirtį reikia gimdyvėms suteikti kvalifikuotą pagalbą, jau nėštumo metu. Gimdyvės turi jausti paramą iš namiškių ir medicinos personalo, tuomet tos, kurios turėjo neigiamą emocinę patirtį, nejaustų baimės ir streso [9].
Pasitenkinimas gimdymu taip pat priklauso nuo patiriamo skausmo gimdymo metu ir mokėjimo jį valdyti. Svarbu, kad besilaukiančios moterys dalyvautų sąmoningam pasiruošimui gimdymui su vyru/partneriu. Gimdyvė turi išmokti/pasiruošti valdyti gimdymo skausmą ir patiriamas emocijas gimdymo metu. Ji turi žinoti, kaip gali sau padėti, kad sumažintų neigiamas emocijas ir gimdymo skausmą gimdymo metu. Vyras/partneris turi žinoti/gebėti padėti gimdyvei. Vykstant sklandžiam gimdymui gimdyvių pasitenkinimas gimdymu bus aukštesnis. [33].
V. Sitras, J. Šaltytė Benth, M. Eberhard-Gran (2017) teigia, kad gimdyvės, kurios jautė baimę gimdyti, bet buvo pasiruošusios gimdymo skausmams ir gebėjo jį valdyti, rinkosi gimdyti natūraliai,
be medikamentinio nuskausminimo, taikydamos specialius fizinius pratimus, kuriuos išmoko per pamokėles apie gimdymo skausmo malšinimą, kurie lengvina fizinį gimdymo skausmą [7].
Rouhe H., Salmela-Aro K., Toivanen R. ir kt. teigia, kad moterims suteikus savalaikę reikiamą pagalbą nėštumo metu ir po gimdymo, gimdyvė mokės valdyti savo fizinius ir emocinius potyrius. Jos pasitenkinimas gimdymu bus aukštesnis ir moteris jausis labiau užtikrinta [34].
Labor S. ir Maguire S. teigia, kad teisingas emocijų ir tinkamas gimdymo skausmo valdymas, turi įtakos pasitenkinimu gimdymu. Jei gimdyvė moka valdyti fizinį ir emocinį skausmą, gimdymo metu rečiau naudoja medikamentinius nuskausminimo būdus. Gimdyvės turinčios informacijos apie nemedikamentinius nuskausminimo būdus ir pasitikinčios savimi pirmiausiai naudoja nemedikamentinius nuskausminimo būdus, tik esant kritinei situacijai ji prašo medikamentinio nuskausminimo [35].
Lewis S., Lee A., ir Simkhada P. teigia, kad jei gimdymo metu gimdyvė turi artimųjų/ vyro palaikymą gimdymo metu gimdyvės pasitenkinimas gimdymu yra aukštesnis, gimdymas vyksta sklandžiau ir gimdyvė jaučiasi stabiliau [4].
Pasak Paliulytės V., Zdanytės K. ir Žitkutės V. gimdyvių, kurios negavo išsamios informacijos apie gimdymą, pasitenkinimas gimdymu buvo mažesnis. Gimdyvių pasitenkinimas gimdymu priklauso ir nuo gimdyvės jaučiamo skausmo po gimdymo. Jei gimdyvė negeba laisvai judėti po gimdymo, tai jos pasitenkinimas gimdymu bus mažesnis [16].
Apibendrinant galima teigti, kad gimdyvėms yra labai svarbu jausti artimųjų/vyro ir medicinos personalo emocinį palaikymą nėštumo ir gimdymo metu. Gimdyvė, jausdama emocinį palaikymą nėštumo ir gimdymo metu, labiau pasitiki savo jėgomis, jos pasitenkinimas gimdymu būna didesnis. Gimdyvių, kurios nejaučia emocinio palaikymo ir dažniausiai būna vienos be artimųjų pagalbos, pasitenkinimas gimdymu būna mažesnis [4, 8, 16, 34].
1.2. Gimdyvių fizinės patirtys gimdymo metu
Fizinis aktyvumas visuose gyvenimo etapuose išlaiko ir pagerina širdies, kvėpavimo takų bei sumažina nutukimo riziką, taip pat sumažina visų ligų riziką, ir prailgina ilgaamžiškumą. Fizinis aktyvumas nėštumo metu turi minimalią riziką, jis naudingas daugeliui moterų. Prieš nėštumą moterys turi būti skatinamos užsiimti aktyvia fizine veikla pvz. aerobika [36]. Reguliarus fizinis aktyvumas nėštumo metu pagerina fizinę būklę ir padeda valdyti svorio prieaugį, sumažina diabeto riziką bei pagerina psichologinę gerovę. Fizinė veikla nėštumo metu neturėtų būti labai aktyvi, nėščiosios turėtų atitikti specialius pratimus nėščiosioms ir nepervarginti savo organizmo. Fizinė veikla neturėtų trukti ilgiau kaip 20 -30 minučių per dieną [37]. Fizinis aktyvumas ne tik pagerina gimdyvių fizinę sveikatą, bet gali padėti moterims sureguliuoti miego kokybę [36]. Tyrimais įrodyta, kad net 70 proc. gimdyvių turi miego sutrikimų, o fizinis aktyvumas pagerina miego kokybę, miegas tampa ramesnis ir sklandesnis. Viena iš sporto šakų kuri padeda atsipalaiduoti ir geriausiai veikia miego kokybę, yra baseinas, kurį rekomenduojama lankyti nuo 20 – 37 nėštumo savaitės [13].
Daugelis moterų nėštumo metu patiria skausmą nugaros srityje. Norit sumažint skausmą rekomenduojama nešioti specialų diržą nėščiosioms arba lankyti fizinius terapinius užsiėmimus, siekiant sumažinti nugaros skausmus. Zachovajevas P., Zachovajevienė B., Banionytė J., teigia, kad moterims, lankančioms fizioterapinius užsiėmimus, nugaros skausmas pasitaiko žymiai mažiau, taip pat nugaros skausmus sumažina specialus nėščiųjų diržas. Moterys, kurios nedėvi specialaus diržo nėštumo metu ir nelanko fizinių užsiėmimų, dažniausiai kenčia nugaros skausmus [38].
Istoriškai visoms nėščiosioms buvo rekomenduojama susilaikyti nuo bet kokio fizinio aktyvumo. Taip pat buvo rekomenduojama padidinti sunaudojamų kalorijų skaičių. Daugelis nėščiųjų turėjo problemų dėl nutukimo, todėl nuo 1985 m. buvo paskelbtos rekomendacijos dėl fizinio aktyvumo ir nėščiosioms buvo rekomenduota fiziškai judėti nėštumo metu, kad sumažintų nutukimo riziką [12].
Gimdymas, yra tarsi sporto šaka kuri reikalauja fizinės ištvermės ir emocinio stabilumo. Gimdymas, dar yra lyginamas su „maratonu“. Vienoms moterims „maratonas“ būna ilgesnis, kitoms trumpesnis, bet ištvermės reikia visoms moterims [39]. Gimdymo metu dirba daug raumenų grupių. Stipriausiai raumenų grupės dirba per antrąjį gimdymo etapą. Išvarymo laikotarpiu visoms gimdyvėms reikia jėgų ir ištvermės. Labai svarbu, kad gimdymo metu raumenys dirbtų sklandžiai [40]. Svarbu tinkamas gimdyvių fizinis pasirengimas. Jei moteris bus fiziškai stipri jos gimdymo rezultatai bus geresni, ir mažesnė tikimybė cezario pjūvio operacijai [11].
Atsižvelgiant į nutukimo lygį didėjantį visame pasaulyje ypač tarp reprodukcinio amžiaus moterų, klinikiniai reiškiniai sveikatos priežiūros sistemoje yra labai reikšmingi [14]. Nėštumo metu antsvorį turinčios nėščiosios turi didesnę riziką susirgti gestaciniu diabetu, hipertenzija, taip pat prognozuojamas trumpesnis žindymo laikotarpis. Antsvorį turinčioms moterims didesnė rizika priešlaikiniam gimdymui, vaisiaus defektų, įgimtų anomalijų ir perinatalinės mirties rizika [41]. Fiziškai neaktyvios moterys dažniausiai turi didesnį kūno masės indeksą (KMI). Tokių moterų sveikata nėštumo ir gimdymo metu dažniausiai būna prastesnė [42].
Nėščios moterys, norinčios pradėti aktyviai sportuoti, turėtų atsižvelgti, kokia fizine veikla ji užsiimdavo būdama ne nėščia. Jei moteris visiškai nesportavo, tai jos fiziniai užsiėmimai nėštumo metu turėtų būti prižiūrimi specialistų. Moteris po fizinio krūvio turi jaustis „išsikrovusi blogą“ energiją, o ne nuovargį [39].
Ulman-Włodarz I., Nowosielski K., Romanik M. teigia, kad moterys, kurių KMI prieš nėštumą buvo normalaus ir nėštumo metu priaugo daugiau nei 16 kg., turi didelę riziką nėštumo sukeltai hipertenzijai, diabetui ir didesnę nėštumo ir gimdymo komplikacijų riziką. Didelį antsvorį turinčios moterys dažniau pagimdo didelio svorio naujagimius, todėl gimdymas būna sunkus ir komplikuotas [43].
Nėštumo metu, akušeris – ginekologas arba akušeris turėtų patarti nėščiosioms užsiimti fizine veikla, tuomet moterys atkreiptų dėmesį į fizinę veiklą. Jei nėščiajai yra rekomenduojama, o ne patariama ji nekreipia į tai dėmesio. Nėščioji turėtų būti informuota, kur gali kreiptis, kokia fizinė veikla yra rekomenduojama. Specialistas turi įvertinti moters fizinę būklę ir patarti, kokia sporto šaka tiktų individualiu atveju [44].
Baena-García L., Ocón ‐ Hernández O., Acosta-Manzano P. teigia, kad moters fizinė veikla nėštumo laikotarpiu pagerina placentos veiklą – vaisiaus deguonies prisisotinimą. Gimdymo metu fiziškai aktyvioms moterims kaklelio atsidarymo laikotarpis būna trumpesnis ir sklandesnis. Mažesnė tikimybė, kad išsivystys vaisiaus hipoksija, bei moterys būna tvirtesnės gimdymo metu [45, 46].
Aparicio V. A., Ocón O., Padilla-Vinuesa C. teigia, kad moterys turi fiziškai aktyviai judėti, o ypatingai tos, kurios turi antsvorį. Norint sumažinti visų nėščiųjų sergamumą ir pagerinti nėščiųjų sveikatą, turėtų būti rekomenduojami fiziniai pratimai kiekvienai moteriai parenkant pagal jos aktyvumo ir intensyvumo lygį [47].
Apibendrinant galima teigti, kad visoms nėščioms moterims yra rekomenduojama fizinė veikla. Fizinis aktyvumas neturėtų varginti nėščiosios. Užsiėmimai neturėtų trukti ilgiau nei 20 – 30 minučių. Gera nėščiosios fizinė savijauta pagerina gimdymo proceso baigtį, sumažina cezario pjūvio operacijos tikimybę, pagerina vaisiaus deguonies prisisotinimą [14, 36, 37].
Nėštumas moterims yra ne tik fiziologinių pokyčių laikotarpis, bet ir elgsenos, socialinio statuso, psichologinių, pasikeitimų kupinas gyvenimo etapas [48]. Aktyvios moterys turi geresnę fizinę savijautą palyginus su neaktyviomis nėščiosiomis. Aktyvioms gimdyvėms nebūna per didelio svorio prieaugio nėštumo metu, jų naujagimiai būna vidutinio svorio, taip pat širdies ir kraujotakos sistema būna geresnė [49]. Fizinis aktyvumas pakelia nuotaiką, padeda geriau išsimiegoti, sumažina vidurių užkietėjimo bei kojų venų varikozės tikimybę [50].
Labiausiai ištyrinėti ir rekomenduojami nėščiosioms yra aerobiniai pratimai, tokie kaip: 1. greitas vaikščiojimas,
2. plaukiojimas,
3. treniruotės su stacionariu dviračiu, 4. bėgiojimas,
5. specialios mankštos besilaukiančioms tiek sporto salėje, tiek vandenyje [48].
Sportuojant vandenyje, jo temperatūra neturėtų viršyti 32 laipsnių Celsijaus. Kiek daugiau ginčų sukelia jėgos treniruotės, tačiau rekomenduojama rinktis pratimus su mažesniu pasipriešinimu/svoriu ir didesnį jų pakartojimų skaičių nei atvirkščiai. Apkrova neturi sukelti diskomforto ir didelės fizinės įtampos. Tempimo bei balanso treniruočių (joga, pilatės ir pan.) nauda ir saugumas nėštumo metu yra nepakankamai ištirtas [50].
Remiantis tyrimais galima teigti, kad tik penktadalis nėščiųjų užsiima sportine veikla, nes baiminasi, kad sporto metu pakenks vaisiui [51].
Melzer K, Schutz Y, Boulvain M, Kayser B. tyrimais nustatyta, kad besilaukiančios moterys dažniau renkasi greitą pasivaikščiojimą arba baseiną [49].
Apibendrinant galima teigti, kad tik penktadalis nėščiųjų užsiima fizine veikla. Populiariausia fizinė veikla nėštumo metu yra greitas pasivaikščiojimas arba baseinas. Fizine veikla užsiimančioms nėščiosios rečiau turi psichologinių problemų [48, 50, 51].
Daugelis gimdyvių su nerimu laukia gimdymo. Nustatyta, kad gimdyvėms gimdymas kelia nerimą ir baimę. Atliktame tyrime buvo nustatyta, kad gimdyvių fiziniai užsiėmimai sumažina nerimą ir baimę [52].
M Bergström , H Kieler, ir U Waldenstromas teigia, kad pamokėlės „Pasiruošimas natūraliam gimdymui“ nesumažino moterų skaičiaus, kurios pageidauja gimdyti tik su epidūrine analgezija. Moterims, kurios nelankė pamokėlių, pasitenkinimas gimdymu buvo toks pat kaip ir moterų, kurios lankė gimdymo pasiruošimo pamokėles. Gimdyvių, gimdančių pirmą kartą ir turinčių didelę baimę gimdymui, dažniausiai gimdymas baigėsi atlikta epidūrinė nejautra arba cezario pjūvio operacija. Moterys pasimeta gimdymo metu, jeigu nėra tinkamai psichologiškai pasiruošusios, jos pradeda
blaškytis ir taip išnaudoja visas savo jėgas, kurias galėjo panaudoti gimdymo skausmo malšinimui [53].
Nėštumo metu moterims rekomenduojama lankyti nėščiųjų paskaitėles, kuriose būtų mokoma, kaip reikia taisyklingai gyventi nėštumo metu, kaip reikia pasiruošti artėjančiam gimdymui, kokie nuskausminimo būdai yra naudojami gimdymo metu, kokie pratimai atliekami gimdymo metu ir pritaikyti juos gimdymo metu pagal poreikį [54]. Nėščiųjų paskaitėles dažniausiai lanko turinčios aukštąjį išsilavinimą, gyvenančios mieste ir ištekėjusios moterys. Nėščiųjų paskaitėlių užsiėmimų poreikis kiekvienais metais didėja, moterys aktyviau ir noriau dalyvauja užsiėmimuose [3]. Paskaitėlėse turėtų būti mokoma, kaip tinkamai nusistatyti artėjančio gimdymo lūkesčius, kad gimdymo metu nenusviltų ir nepasimestų, jei gimdymo planas keistųsi. Moteris turėtų tinkamai mokėti įverti visus savo lūkesčius ir poreikius [55].
Erica Gibson teigia, kad labai svarbu gimdyvėms gimdymo metu pasirinkti tinkamą nuskausminimo metodą. Nesvarbu ar tai būtų nemedikamentinis ar medikamentiniai nuskausminimo būdai. Jei gimdyvės lanko paskaitėles apie nuskausminimo būdus, jos gali iš anksto susidaryti nuomonę, ko tiksliai norėtų. Vienos gimdyvės pasirenka kuo natūralesnį gimdymą be jokių nuskausminimo būdų, kitoms reikia epidūrinės nejautros [56].
Yra labai daug ir įvairiausių nefarmakologinių nuskausminimo būdų, kuriuos naudoja akušerės gimdymo metu (kvėpavimo metodus, pratimus, nugaros masažą, konsultavimą ir psichologinę pagalbą, draugystę), bet tenka apgailestauti, kad daugelis moterų ir jų artimųjų visiškai netiki tokiais nuskausminimo būdais ir renkasi farmakologinius nuskausminimo būdus. Yra dalis moterų, kurios renkasi nefarmakologinius nuskausminimo būdus ir gali patirti tikrą gimdymo jausmą išbandydamos savo galimybes ir galimus nefarmakologinius nuskausminimo būdus [57].
Akušerės yra linkusios pirmiausiai naudoti fizinius pratimus, kurie malšina skausmą gimdymo metu. Tik esant kritiniams atvejams akušerės gimdyvėms siūlo medikamentinius nuskausminimo būdus. Artimieji, jausdami savo artimo žmogaus skausmą, ima reikalauti medikamentinių nuskausminimo būdų tikėdamiesi, kad jie padės sumažinti skausmą. Pačios gimdyvės pirmiausia yra linkusios pabandyti fizinius pratimus, kurie leidžia sumažinti skausmą gimdymo metu. Jei to padaryti nepavyksta, tuomet mieliausiai renkasi epidūrinę nejautrą [58]. Daugelis gimdyvių yra girdėję apie nefarmakologinius nuskausminimo būdus, bet tenka susidurti su tuo, kad gimdymo metu dažniausiai nėra pasiūloma nefarmakologinių nuskausminimo būdų, nors gimdyvės būna lankiusios paskaitėles ir apie tokius nuskausminimo būdus žino [54].
Arlauskaitė R., Baliulienė V., Zavackienė A. ir kt. teigia, kad daugelis gimdyvių negauna tinkamos informacijos apie gimdymą. Daugiau, kaip trečdalis gimdyvių gauna pakankamai informacijos apie gimdymą. Autorės taip pat mano, kad akušerių nuomonė yra labai svarbi renkantis
gimdyvėms nuskausminimo metodą. Kiekvienai gimdyvei norisi daryti tai ką jau yra susiplanavę pvz., jei gimdyvė yra suplanavusi gimdyti tik su epidūrine nejautra, tai labai sunku perkalbėti, kad ji gimdytų naudodama nefarmokologinį gimdymo nuskausminimą. [59].
Apibendrinant galima teigti, kad nėščiosios, kurios lanko nėščiųjų užsiėmimus, renkasi tinkamą fizinį aktyvumą ir domisi gimdymo metu vykstančiais procesais dažniau linkusios gimdyti natūraliai, išbandant visus galimus nefarmakologinius nuskausminimo būdus ir jų fizinės patirtys gimdymo metu yra pozityvesnės [55, 56, 58, 59].
1.3.
Gimdyvių emocinės ir fizinės patirtys gimdymo metu Lietuvos ir užsienio
autorių tyrimuose
Išanalizavome mokslinius tyrimus atliktus per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje ir užsienyje, susijusius su gimdyvių emocinėmis ir fizinėmis patirtimis. Lietuvoje tyrimai pasirinkti iš ELABA duomenų bazės ir LSMU virtualiosios bibliotekos, o užsienyje atlikti tyrimai pasirinkti naudojant Pubmed duomenų bazę. Straipsnių atrankai naudoti raktiniai žodžiai: gimdyvių emocinės patirtys (emotional experience), pasitenkinimas gimdymu (maternal emotional experiences, satisfaction with childbirth), vyrų/artimųjų ir medicinos personalo parama gimdyvėms gimdymo metu (support during childbirth for mothers / relatives and medical staff), skausmo malšinimo metodai naudojami gimdymo metu (methods of pain relief are used during childbirth), gimdyvių fizinės patirtys (maternal physical experience), nėščiųjų mokyklėlių poreikis (need for pregnant schools).
Išanalizavus mokslininkų tyrimus, susijusius su tema „gimdyvių emocinės patirtys, pasitenkinimas gimdymu“, buvo rasta 26 užsienio autorių ir 13 Lietuvos mokslinių tyrimų.
Analizuojant užsienio autorių tyrimus, susijusius su tema „gimdyvių emocinės patirtys, pasitenkinimas gimdymu“, nustatyta, kad vyraujančios emocijos gimdymo metu yra baimė, nerimas, depresija ir minėtos emocijos daro įtaką pasitenkinimui gimdymu. Dažniausiai mokslininkai analizuoja baimę gimdymui, kuri, jų manymu, skatina ir visas kitas neigiamas emocijas gimdymo metu. Autoriai teigia, kad norit sumažinti gimdyvių baimes, reikia gimdyves mokyti įveikti baimes, ruošti nėščiąsias gimdymui aptariant gimdymo planą moters poreikius ir lūkesčius [22, 24, 26, 60, 61].
Analizuojant Lietuvos autorių tyrimus, susijusius su tema „gimdyvių emocinės patirtys, pasitenkinimas gimdymu“, nustatyta, kad jie įvardina tas pačias vyraujančias emocijas gimdymo metu, išskirdami gimdymo baimę ir nuo jos intensyvumo patiriamą arbą ne - pasitenkinimą gimdymu. Mokslininkų teigimu, siekiant gimdyvių pasitenkinimo gimdymu būtina atsižvelgti į gimdyvių poreikius ir lūkesčius [1, 16, 29, 30]. Norint užtikrinti gimdyvių pasitenkinimą gimdymu būtina atsižvelgti ne tik į fizinius moters poreikius, bet ir į emocinius. Užtikrinant gimdyvių emocinį stabilumą būtų galima pasiekti ne tik didesnio pasitenkinimo gimdymo metu, bet ir išsaugoti pozityvias patirtis [8, 32].
Apibendrinat galima teigti, kad mokslininkų teigimu, reikšmingiausią įtaką emocinėms patirtims gimdymo metu daro „baimė gimdymui“, tinkamai parengus gimdyvę arba sumažinus gimdyvių baimę, gimdyvės labiau pasitikėtų savo jėgomis, gimdyvių patirtys būtų teigiamos ir gimdymo baigtys sklandesnės [25, 26, 32, 33, 34, 61, 62, 63, 64].
Išanalizavus mokslininkų tyrimus susijusius su tema „vyrų/artimųjų ir medicinos personalo parama gimdyvėms gimdymo metu“, buvo rasti 4 užsienio autorių tyrimai ir 5 Lietuvos mokslininkų tyrimai.
Dažniausiai užsienio mokslininkai teigia, kad gimdyvėms yra labai svarbu jausti paramą gimdymo metu ne tik iš vyrų/artimųjų, bet ir iš medicinos personalo. Gimdyvės gaudamos paramą ir palaikymą jaučiasi tvirčiau ir saugiau, gimdymo metu nesiblaško, susikoncentruoja gimdymui [4]. Medicinos personalo teikiamų paslaugų kokybė neatsiejamai susijusi su tuo, kaip bendraujama ir bendradarbiaujama priimant sprendimus [65].
Lietuvos, kaip ir užsienio, mokslininkai teigia, kad vyrų/artimųjų dalyvavimas gimdyvėms suteikia psichologinį palaikymą ir gimdyvės jaučiasi saugesnės [2]. Siekiant patenkinti gimdyvių paramos poreikius reikalingas bendravimas ir bendradarbiavimas su medicinos personalu [4].
Tiek užsienio, tiek Lietuvos autorių tyrimuose pabrėžiama kad vyrų/artimųjų dalyvavimas gimdyme turi įtakos teigiamai gimdymo baigčiai. Kai gimdyvės jaučia palaikymą iš artimųjų jos nesiblaško, stengiasi koncentruoti dėmesį į gimdymą [4, 66]. Taip pat svarbus ir medicinos personalo bendravimas ir bendradarbiavimas tarpusavyje. Tais atvejais, kai medicinos personalas linkęs bendrauti ir bendradarbiauti su gimdyve ir jų artimaisiais suburiama puiki komanda, kuri bendromis pastangomis siekia to paties tikslo – sklandaus gimdymo ir pozityvaus gimdyvių pasitenkinimo gimdymu [20, 21, 26, 67, 65].
Išanalizavus mokslininkų tyrimus susijusius su tema „skausmo malšinimo metodai naudojami gimdymo metu“, buvo rasti 6 užsienio autorių ir 4 Lietuvos mokslininkų tyrimai.
Išanalizavus užsienio mokslininkų tyrimus susijusius su gimdyvių skausmo malšinimo metodais nustatyta, kad dauguma autorių teigia, jog gimdyvės gimdymo metu dažniausiai nepakankamai žinių ir įgūdžių, kad galėtų tinkamai naudoti nemedikamentinius nuskausminimo būdus [35, 68, 69]. Gimdyvės atvykusios gimdyti tikisi išsamios konsultacijos, kaip galima sumažinti savo skausmą gimdymo metu nemedikamentiniais nuskausminimo būdais. Esant stipriems gimdymo skausmams išbandyti visus galimus variantus nebėra laiko ir jėgų [58], todėl dažniausiai gimdyvės renkasi medikamentinius nuskausminimo būdus siekiant sumažinti savo gimdymo skausmus. Nustatyta, kad gimdyvių, kurios pasirinko medikamentinius nuskausminimo būdus, pasitenkinimas gimdymu dažniau buvo mažesnis, nei tų moterų kurios gimdė be medikamentinio nuskausminimo [7, 35].
Lietuvos mokslininkų tyrimai apie gimdyvių skausmo malšinimo metodus atskleidė, kad gimdyvės turi per mažai išsamios informacijos apie gimdymo nuskausminimo būdus. Tyrimuose dalyvavusios gimdyvės teigia, kad trūksta pasiruošimo gimdymo skausmo įveikimui [70]. Jų teigimu reikalingos išsamesnės paskaitėlės apie gimdyvių nemedikamentinius nuskausminimo būdus. Siekiant,
kad gimdyvės naudotų nemedikamentinius nuskausminimo būdus, būtina išsamiau supažindinti visas nėščiąsias su galimais nuskausminimo būdai [71, 72].
Apibendrinant galima teigti kad, tiek Lietuvos, tiek užsienio autorių manymu, gimdyvių žinios apie nemedikamentinius nuskausminimo būdus yra per menkos. Gimdyvėms derėtų daugiau laiko skirti susipažinimui su galimais nuskausminimo būdais siekiant pasitenkinimo gimdymu [7, 8, 56, 68, 71, 72].
Išanalizavus mokslininkų tyrimus susijusius su tema „gimdyvių fizinės patirtys“ buvo rasta 20 užsienio autorių ir 1 Lietuvos mokslininkų tyrimas.
Užsienio autorių tyrimuose apie gimdyvių fizines patirtis didžiausias dėmesys yra skiriamas nėščiųjų fiziniam aktyvumui, siekiant užtikrinti kuo geresnę nėščiųjų sveikatos būklę. Mokslininkai rekomenduoja akušeriams, akušeriams – ginekologams ir šeimos gydytojams konsultacijų metu skatinti nėščias moteris gyventi aktyvų fizinį gyvenimą [44]. Nėščiosioms rekomenduojama fizinė veikla siekiant, kad gimdyves mažiau vargintų miego sutrikimai, nugaros skausmai, depresijos ir nutukimai. Mokslininkų teigimu, jei nėščioji yra fiziškai atvyvi, jos sveikatos problemos būna mažesnės. Nustatyta, kad fiziniu aktyvumu reguliariai iki tol užsiiminėjusi gimdyvė gimdymo metu ištvermingesnė ir rečiau turi neigiamą patirtį gimdymo metu, o gimdymo rizikos rodikliai yra mažesni lyginat su tomis moterimis, kurios fiziškai nebuvo aktyvios [11, 49]. Daugelis neužsiiminėjusių fizine veikla nėščiųjų turi antsvorį. Antsvorį turinčioms gimdyvėms yra sunkesnis gimdymas, ilgesnis pasveikimo laikas, po gimdymo jos sunkiau juda ir joms būna sunkiau rūpintis savo naujagimiu [14].
Lietuvoje atliktame tyrime nustatyta, kad nėščiosios iš galimų fizinių veiklų dažniausiai renkasi baseiną arba pasivaikščiojimą. Pirmojo neštumo trimestro metu nėščiosios yra fiziškai aktyvesnės. Tyrimo autorius teigia, kad fiziškai neaktyvioms moterims dažniau pasitaiko apatinių galūnių edemos [51].
Apibendrinat galima teigti, kad tiek Lietuvos, tiek užsienio autoriai visoms nėščiosioms rekomenduoja fizinį aktyvumą. Dažniausiai iš pasirenkamųjų izinio aktyvumo formų yra baseinas ir pasivaikščiojimai [43, 45, 47, 51, 73].
Išanalizavus mokslininkų tyrimus susijusius su tema „nėščiųjų paskaitėlių poreikis“, buvo rasta 2 užsienio autorių ir 1 Lietuvos mokslinis tyrimas. Analizuojant užsienio autorių tyrimus apie nėščiųjų paskaitėles galima teigti, kad poreikis lankyti nėščiųjų paskaitėles yra. Nėščiųjų paskaitėles rekomenduojama lankyti kartu su vyru, ypatingai tais atvejais, kai jis planuoja dalyvauti gimdyme. Paskaitėlėse suteikiama visa reikalinga informacija gimdymui, taip pat ir apie nemedikamentinius nuskausminimo būdus, kurie yra rekomenduojami gimdymo metu. Mokslininkų manymu, rekomenduojama išbandyti dėl to, kad būtų galima išsiaiškinti, kas labiausiai patinka nėščiosioms. Ne mažiau svarbu susidaryti gimdymo planą, kad žinotų kas po ko vyksta. Gimdyvių, kurios lankė
nėščiųjų paskaitėles, pasitenkinimas gimdymu būna geresnis, o vyrai gimdymo metu gali būti ne tik stebėtojai, bet ir pagalbininkai, suteikdami moterims pagalbą [53, 54].
Lietuvos autoriaus tyrime apie nėščiųjų paskaitėles nustatyta, kad susidomėjimą paskaitėlėmis turi dažniausiai aukštąjį išsimokslinimą turinčios nėščiosios, ištekėjusios ir gyvenančios mieste. Dažniausiai paskaitėlių metu siekiama sužinoti kuo daugiau apie nemedikamentinius nuskausminimo būdus [3].
Apibendrinant galima teikti, kad tyrimais nustatyta, kad nėščiosios domisi paskaitėlėmis ir jas lanko siekdamos gauti kuo daugiau informacijos apie gimdymą ir nemedikamentinius gimdymo nuskausminimo būdus [3, 53, 54].
Apibendrinant Lietuvos ir užsienio mokslininkų tyrimus, susijusius su gimdyvių emocinėmis ir fizinėmis patirtimis galima teigti, kad autoriai sutaria, jog gimdymo metu svarbu ne tik suteikti kvalifikuotą savalaikę medicininę pagalbą, bet ir sukurti pozityvią aplinką. Kadangi gimdyvėms būdingas padidintas jautrumas, medicinos personalui svarbu ne tik profesionalumas, bet ir socialinės kompetencijos, gebėjimas suteikti psichologinę pagalbą gimdymo metu [8, 9, 16, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 32, 61, 66, 70]. Mokslininkai sutaria, kad gimdyvėms, siekiančioms pasirengti gimdymui ir gimdymo metu nepatirti baimės, gebėti tinkamai priimti ir prašyti pagalbos, svarbu lankyti nėščiųjų paskaitėles ir reguliariai užsiimti fizine veikla [11, 14, 38, 41, 43, 48].
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
2.1. Tyrimo organizavimas
Pasirengimas tyrimui vyko keliais etapais. Pirmiausiai buvo atlikta pastarųjų dešimties metų mokslinės literatūros analizė bei sintezė, siekiant pagrįsti pasirinktos temos aktualumą bei nustatyti pagrindines problemas, susijusias su gimdyvių emocinėmis ir fizinėmis patirtimis gimdymo metu, kurias atskleidė Lietuvos bei užsienio šalių moksliniai tyrimai. `
Tyrimas vykdytas 2018 m. vasario - birželio mėnesiais. Apklausa buvo vykdoma LSMUL Kauno klinikose Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, akušerijos skyriuje. Tyrimo imčiai sudaryti buvo pasirinktas tikslinis atrankos būdas, apklausiant visas tyrimo metu 20 asmenų sveikatos priežiūros įstaigoje buvusias ir sutikusias dalyvauti tyrime gimdyves. Sutikusios dalyvauti tyrime gimdyvės prieš interviu buvo supažindintos su tyrimo tikslu, uždaviniais, tyrimo aktualumu ir atsakymų konfidencialumu. Joms buvo duodama pasirašyti tyrimo dalyvio informavimo (1 priedas) bei sutikimo dalyvauti tyrime formos (2 priedas).
Visi interviu vyko palatose moterims tinkamu laiku, kol jų naujagimiai miegojo. Interviu trukmė svyravo nuo 45 minučių iki 90 minučių, vidutinė interviu trukmė 60 minučių.
2.2. Tyrimo etika
Tyrimui atlikti gautas Kauno miesto LSMUL VšĮ ligoninės vadovo leidimas ir Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-KS (M) – 145 (3 priedas). Siekiant užtikrinti gautų duomenų konfidencialumą interviu įrašai diktofonu ir įrašo transkripcijos buvo prieinamos tik tyrėjai ir darbo vadovei.
Siekiant užtikrinti tyrimo dalyvių anoniškumą, tyrimo ataskaitoje pateikiami užkoduoti atsakymai.
2.3. Tiriamųjų atranka (populiacija, imtis)
Tyrime dalyvavo 20 moterų. Tyrimui atlikti, buvo naudojama tikslinė atranka. Tyrimo dalyvių pasirinkimas apklausai vyko pagal šiuos kriterijus:
1. Moteris;
2. Kalba lietuvių kalba; 3. Buvo po gimdymo;
4. Nėštumas buvo daugiau nei 37 nėštumo savaitės; 5. Gimęs gyvas naujagimis;
6. Guli viena palatoje; 7. Sutinka dalyvauti tyrime.
2.4. Tiriamųjų charakteristikos
Tiriamųjų bendrosios charakteristikos pateiktos 1 lentelėje, vardai užkoduoti, siekiant užtikrinti moters konfidencialumą. Aptariant tyrimo metu gautus duomenis, patirtys koduojamos pagal eilės numerį ir pirmąją vardo raidę, pavyzdžiui 1A; 2A; 3R ir t.t.
1 lentelė. Tyrimo dalyvių bendrosios charakteristikos (N=20) Nr. Vardas Amžius Gyv.
Vieta Šeiminė padėtis Gimdy mų skaičius Vaikų lytis, amžius Išsimoksl inimas Profesija Darbo stažas Paskaitėlės
1. Aušra 27 Kaimas ištekėjusi 2 m-2 m-0
Aukštasis neunivers itetinis
Akušerė 5 nelankė
2. Agnė 33 Kaimas ištekėjusi 2 b-6 m-0
Aukštasis neunivers itetinis
Virėja 8 lankė
3. Rasa 35 Miestas ištekėjusi 3 b-4 m-2 m-0 Aukštasis universite tinis Gydytoja 10 nelankė
4. Justina 43 Miestas išsituokusi 5 b-27 m-25 m-24 pagrindin is Neturi (dirba virėja) 15 lankė
m-22 b-0 5. Dovilė 31 Kaimas ištekėjusi 3 b-10
m-2,5 m-0 Aukštasis neunivers itetinis Soc. darbuotoja 8 nelankė
6. Neringa 32 Miestas ištekėjusi 1 b-0 Aukštasis universite tinis
Teisininkė 8 lankė
7. Justina 36 Miestas netekėjusi 2 b-5 m-0
profesinis Virėja 3 nelankė
8. Judita 31 Miestas ištekėjusi 2 b-5 m-0
vidurinis Konditerė 9 nelankė
9. Vaiva 24 miestas ištekėjusi 2 b-3 b-0
Aukštasis universite tinis
Policininkė 2 nelankė
10. Justė 33 Miestas ištekėjusi 2 M-7 b-0 Aukštasis universite tinis Žmogiškųj ų išteklių valdymas 14 lankė
11. Aida 42 Kaimas ištekėjusi 3 b-13 b-3 m-0 Aukštasis universite tinis Mokytoja 20 nelankė
12. Adelina 35 Miestas netekėjusi 1 b-0 Universit etas
Teisininkė 13 nelankė
13. Angelė 42 Miestas išsituokus 3 m-19 m -16 b-0
vidurinis Baldų apmušėja
5 nelankė
14. Inga 29 Miestas išėjėjusi 1 m-0 Aukštasis universite tinis
Redaktorė 8 lankė
15. Vaida 29 Miestas ištekėjusi 1 m-0 Aukštasis universite
Interviu dalyvavusių gimdyvių amžius svyruoja nuo 24 metų iki 43 metų, vidurkis 32,2 metai. Pagal gyvenamąją vietą tiriamosios pasiskirstė į dvi grupes - gyvenančios mieste (15) ir gyvenančios kaime (5). Didžioji dauguma apklausoje dalyvavusių gimdyvių (14) paminėjo įteisintą santuoką, 3 - nesusituokusios, o viena - išsituokusi. Trečdaliui apklausos dalyvių (6) tai buvo pirmas gimdymas. Pagal išsimokslinimą tiriamosios pasiskirstė į kelias grupes: įgijusios aukštąjį neuniversitetinį išsimokslinimą (14), įgijusios vidurinį išsimokslinimą (3), įgijusios pagrindinį išsimokslinimą (1), įgijusios aukštąjį universitetinį (1), įgijusios profesinį išsimokslinimą (1). Didžioji dauguma tyrime dalyvavusių gimdyvių turėjo įgytą profesiją, ir buvo dirbančios. Trečdalis apklaustųjų gimdyvių lankė paskaitėles (8), daugiau nei pusė apklaustųjų moterų paskaitėlių nelankė (12). tinis 16. Valentin a 24 Miestas netekėjusi 2 b- miręs b-0
vidurinis Neturi 5 nelankė
17. Julija 37 Miestas ištekėjusi 2 m-6 b-0 Aukštasis universite tinis Farmacinin kė 15 lankė
18. Jolita 29 Miestas ištekėjusi 3 b-9 m-7 m-0 Aukštasis neunivers itetinis Buhalterė 10 lankė
19. Janina 24 Kaimas netekėjusi 1 b-0 Aukštasis neunivers itetinis Bendrosios praktikos slaugytoja 1 nelankė
20. Birutė 28 Miestas ištekėjusi 1 m-0 Aukštasis universite tinis
2.5. Tyrimo metodai ir priemonės
Norint nustatyti gimdyvių emocines ir fizines patirtis gimdymo metu buvo pasirinktas kokybinis tyrimo metodas, atliekant tiesioginius, individualius, pusiau struktūruotus interviu, kurio klausimai buvo paruošti iš anksto (4 priedas).
Sudarant klausimyną išskirti šie kintamieji: psichosocialinė tyrimo dalyvių charakteristika (4 klausimai), gimdyvių emocinės patirtys gimdymo metu (9 klausimai), gimdyvių fizinės patirtys gimdymo metu (9 klausimai).
2.6. Duomenų analizės metodai
Duomenims analizuoti taikytas kokybinio turinio analizės metodas (angl. content analysis). Tyrimo dalyvių interviu įrašai buvo transkribuojami, o transkribcijos tekstai suvedami į programą „Microsoft Word 2013“. Transkribuojant nebuvo keičiama nei tyrimo dalyvių, nei tyrėjos kalba; transkribuojant tekstą skliaustuose pajuodintu kursyvu Italic buvo pažymimos ir išskiriamos įvairios pačios tyrėjos pastebėtos detalės (tyrimo dalyvių neverbalinė kalba, atodūsiai, šypsena, juokas) arba paaiškinimai, suteikiantys transkribuotam tekstui tikslumo, jei to reikia).
Tyrimo duomenų analizei, kaip jau minėta, pasirinkus kokybinės turinio analizės metodą, transkribuoti tekstai (duomenų vienetai) buvo koduojami. Kodai – reikšminiai žodžiai ar sąvokos, kurie pagal savo prasmę buvo sujungiami į subkategorijas, vėliau jas sujungiant į kategorijas ir suformuluojant temas, atitinkančias tyrimo klausimus.
Nuoseklūs duomenų analizės etapai buvo šie:
1. Interviu įrašo daugkartinis klausymas ir transkribavimas. 2. Tranksribuoto teksto daugkartinis skaitymas.
3. Transkribuoto teksto pirminis kodavimas – duomenų analizės vienetų (žodžių ar jų junginių) kūrimas.
4. Kodų peržiūra – kodų tinkamumo vertinimas. 5. Kodų jungimas į subkategorijas.
6. Subkategorijų jungimas į kategorijas. 7. Kategorijas vienijančios temos priskyrimas.
3. REZULTATAI
3.1. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal psichosocialinius požymius
2 pav. Gimdyvių pasiskirstymas atsižvelgiant į nėštumo planavimą
Analizuojant tyrimo duomenis, kurie pateikti 2 pav. nustatyta, kad daugelis moterų (14) planavo nėštumą. Nustatyta, kad neplanuoti nėštumai (6) pasireiškė moterims vyresnėms nei 33 metai ir esant ne pirmam gimdymui.
3 pav. Gimdyvių pasiskirstymas atsižvelgiant į sutuoktinių tarpusavio santykius
Analizuojant tyrimų duomenis 3 pav. nustatyta, kad pusė apklaustųjų moterų savo santykius šeimoje į vardina kaip „darnius“(10). Daugiau, kaip trečdalis moterų savo santykius šeimoje įvardina kaip „labai darnius“(8). Dvi moterys savo santykius įvardino kaip „nedarnius“, bet nėštumą planavo, kaip jos pačios teigia todėl, kad jos „tikėjosi išgelbėti savo šeimos gerovę“.
Nėštumo planavimas
Planuotas nėštumas (14) Neplanuotas nėštumas (6)
Santykiai su sutuoktiniu
4 pav. Gimdyvių pasiskirstymas atsižvelgiant į gautą paramą nėštumo metu
Analizuojant duomenis 4 pav. nustatyta, kad „pakankamą“ paramą nėštumo metu gavo daugiau nei pusė apklaustųjų (18). Mažiau nei ketvirtadalis paramą nėštumo metu įvardino kaip „nepakankamą“(2). Analizuojant duomenis nustatyta, kad viena iš jų buvo išsituokusi, o kita netekėjusi, jų teigimu, buvo „neaiški ateitis“.
5 pav. Gimdyvių pasiskirstymas atsižvelgiant į vyrų dalyvavimą gimdyme
Analizuojant duomenis 5 pav. nustatyta, kad daugiau nei pusės (14) tyrime dalyvavusių gimdyvių „vyrai dalyvavo“ gimdyme. Trečdalio (6) tyrime dalyvavusių gimdyvių „vyrai nedalyvavo“ gimdyme. Daugelis iš jų teigė, kad: ...“gimdymas yra moters prigimtis, ir vyrams nėra
ten vietos“... [4J; 5D; 13A].
Apibendrinant tyrimo dalyvių pasiskirstymą pagal psichosocialinius požymius galima teigti, jog daugelis tyrime dalyvavusių gimdyvių savo nėštumą planuoja, turi darnius santykius šeimoje, turėjo pakankamą paramą nėštumo metu, daugelis vyrų dalyvavo gimdymo metu.
Atsižvelgiant į kitų autorių (Vaivadaitė 2008) gautus tyrimo duomenis galima teigti, kad jaunesnio nei 27 metų amžiaus moterys turi didesnę baimę gimdyti, nei vyresnės nei 27 metų moterys. Taip pat moterys, kurios yra nesusituokusios ir turi mažesnį išsilavinimą turi didesnes baimes, susijusias su gimdymu. O moterys, kurios yra susituokusios ir turi aukštąjį išsilavinimą labiau savimi pasitiki ir turi mažesnes baimes, susijusias su gimdymu [8, 67].
Parama nėštumo metu
Pakankama (18) Nepakankama (2)
Vyro dalyvavimas gimdyme
3.2. Gimdyvių emocinės patirtys gimdymo metu
Siekiant išsiaiškinti gimdyvių emocines patirtis gimdymo metu buvo prašoma atsakyti į klausimus, susijusius su gimdymo metu patirtomis emocijomis. Tyrimo dalyvių atsakymai pateikti 2 lentelėje.
2 lentelė. Gimdyvių patirtos emocijos gimdymo metu
Kategorija Subkategorija Patvirtinantys teiginiai Emocijos Pozityvios
emocijos
...“tai smagūs jausmai... nežinau, kaip apibūdinti... pirmaujantis buvo turbūt nerimas ir džiaugsmas... labai pozityviai buvau nusiteikusi“... [2A]
...“džiaugsmas. Ir palaima, kad jau viskas baigėsi“...[8J;14I]
...“susidomėjimas, džiaugsmas, baimė, nekantrumas, kad kuo greičiau viskas baigtųsi, ir meilė kai tik pamačiau savo naujagimį“...[5D]
...“ susimąstymas, baimė, meilė, nuostaba“... [16V] ...“ laukimas, džiaugsmas, ramybė, meilė, palengvėjimas, gyvenimo džiaugsmo grįžimas“...[3R] ...“ euforija valdė kai jau gimė kūdikis. Negatyvių jausmų nejaučiau“...[9V]
...“netikėtumas, džiaugsmas, kad jau gimdysiu, nerimas,
susimąstymas, euforija ir palaima gimus naujagimiui“...[19J].
Negatyvios emocijos
...“ nerimas, baimė, pyktis dėl esamo skausmo“...[1A] ...“ baimė, neviltis, skausmas, nerimas“..[12A]
...“ nerimas ir nežinomybė kaip viskas baigsis“...[20B] ...“skausmas, nesuvaldymas savo emocijų, rėkimas iš skausmo“...[14I]
...“ nežinomybė, liūdesys, baimė“... [4J; 6N]...“ pyktis, nerimas“...[7J]
...“ kai prasidėjo sąrėmiai atsirado nerimas. Buvo neviltis“...[10J]
Analizuojant gimdymo metu gimdyvių patiriamas emocijas nustatyta, kad jos apima amplitudę nuo „džiaugsmo, euforijos“ iki „skausmo, nevilties“, todėl išskirta kategorija „Emocijos“ ir dvi subkategorijos: „Pozityvios emocijos“ ir „Negatyvios emocijos“.
Daugelis tyrime dalyvavusių gimdyvių teigė, kad gimdymo metu juto tik teigiamas emocijas, bet nerimas išliko viso gimdymo metu: ...“džiaugsmas. Ir palaima, kad jau viskas baigėsi“...[8J;14I]; ...“tai smagūs jausmai... nežinau, kaip apibūdinti... pirmaujantis buvo turbūt
nerimas ir džiaugsmas... labai pozityviai buvau nusiteikusi“... [2A] ...“susidomėjimas, džiaugsmas, baimė, nekantrumas, kad kuo greičiau viskas baigtųsi, ir meilė kai tik pamačiau savo naujagimį“... [5D] ...“netikėtumas, džiaugsmas, kad jau gimdysiu, nerimas, susimąstymas, euforija ir palaima gimus naujagimiui“...[19J]. Prasidėjus gimdymo skausmams, teigiamos emocijos persipynė su
neigiamomis emocijomis: ...“baimė, jaudulys, nerimas“...[11A; 13A; 15V]; ...“skausmas, nesuvaldymas savo emocijų, rėkimas iš skausmo“... [14I]; ...“ kai prasidėjo sąrėmiai atsirado nerimas. Buvo neviltis“... [10J]; ...“ panika, jaudulys“... [18J]
Analizuojant gimdymo metu gimdyvių patiriamas emocijas nustatyta, kad daugelis moterų gimdymą priėmė kaip natūralų gamtos reiškinį, todėl stengėsi suvaldyti neigiamas emocijas.
Mokslininkų (Gao, ir kt. 2015) teigimu daugelis moterų bijo ne pačio gimdymo , o tos nežinomybės, kas nutiks su jos naujagimiu, nuogąstavo, kad naujagimis būtų sveikas ir tik vėliau galvoja aie savo pačių sveikatą [60].
Siekiant išsiaiškinti gimdymo metu vyraujančias emocijas gimdyvių buvo prašoma prisiminti, kaip keitėsi jų emocijos gimdymo metu. Analizės rezultatai pateikti 3 lentelėje.
3 lentelė. Gimdymo metu vyraujančios emocijos
Kategorija Subkategorija Patvirtinantys teiginiai Emocijų kaita Nuo nerimo iki
džiaugsmo
...“nerimas iš pradžių, kad vaikui viskas gerai būtų, ... o ant galo kai gimė kūdikis užplūdo džiaugsmas“...;[1A; 13A] ...„atvykau su nuotaika, nes nejutau skausmų, o paskui kai prasidėjo skausmas tai surimtėjau... atsirado nerimas. ... ir įsivaizdavau ir galvojau tik apie naujagimį..., , o dabar tai viskas gerai smagu... kai turi tokį mažą angeliuką šalia
...“baimė, jaudulys, nerimas“...[11A; 13A; 15V] ...“baimė, nepasitikėjimas“...[17J]
pamiršti viską“...;[2A;16V]
...“ buvo įdomu kas ir kaip bus, džiaugsmas, nes vėlavo ateiti ir šiek tiek pernešiojau, atsirado baimė ar viskas vyks taip skandžiai kaip tikiuosi, nuogąstavimas ar man pavyks pačiai pagimdyti, pabaigoje valdė panika..., ... atsirado palengvėjimas..., ...ramybė ir meilė mane valdė. Buvau euforijoje –ekstazėje“...;[5D;17J]
...“buvo noras, kad viskas kuo greičiau pasibaigtų. Tik praėjus vienam sąrėmiui galvojau, kada kitas sąrėmis, siaubo buvo, liūdesys buvo, nes vienu metu galvojau kodėl neprašiau „epiūrų“. O paskui užvaldė džiaugsmas gimus kūdikiui“...[6N;10J]
...“pykau verkiau ir juokiausi viskas viename buvo“...;[7J] ...“ palaima, džiaugsmas“...;[8J]
...“jaudulys eina kartu su nekantrumu ir džiaugsmu..., ... gimdymo metu jaučiau labai didelę ramybę, nebuvo jokio streso ir nereikalingo šurmulio“...;[9V;11A]
...“labai įdomi patirtis buvo tai, kad per visą išstūmimo laikotarpį buvau užsimerkusi, nes atrodė, kad jai atsimerksiu bus labai labai sunku. O kai gimė naujagimis buvau labai laiminga“...[14I]
...“iš pradžių buvau labai pakylėta nuotaika, kad viskas pagaliau prasidėjo, kad susitiksiu su savo vaiku..., ...didelis nuovargis siaubas..., ... po visko valdė stiprūs jausmai kuriuos apibūdinti turbūt nėra žodžių“...;[15V]
...“mane valdė stiprybė, aš sau kartojau, kad aš tai galiu ir tai įveiksiu... įveikiau... po visko nežinojau kas darosi, mintys sukosi aplinkui, atrodė, kad save matau iš šalies tokia pasimetusią, kokia nebūnu niekada... kai suvokiau, kad čia mano saulytė guli ant krūtinės, verkiau... negalėjau suvaldyti savo jausmų... nieko nėra gražiau už tą akimirką.... tai fantastinis jausmas“...[19J]
