LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Alina Liepinaitienė
MOTERŲ GIMDYMO PATIRČIŲ, GIMDYMO IR
POGIMDYMINĖS PRIEŽIŪROS LŪKESČIŲ
VERTINIMAS
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas Visuomenės sveikata, Vaikų ir jaunimo sveikata
Studentė Mokslinis vadovas
Alina Liepinaitienė prof. habil. dr. Abdonas Tamošiūnas
2018-05-10 2018-05-10
2
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata, Vaikų ir jaunimo sveikata
MOTERŲ GIMDYMO PATIRČIŲ, GIMDYMO IR POGIMDYMINĖS PRIEŽIŪROS LŪKESČIŲ VERTINIMAS
Alina Liepinaitienė
Mokslinis vadovas prof. habil. dr. Abdonas Tamošiūnas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2018. 80 p.
Įvadas.Besikeičiant kiekvieno žmogaus gyvenimo etapams, visuomet yra susiduriama su gimdymo kultūros etapu, iš kur ir kyla natūralūs žinių poreikis apie gimdymo procesą, gimdymo priežiūrą ir potyrius gimdymo metu. Paciento prioritetų, lūkesčių vertinimas tampa svarbiu žingsniu siekiant įgyvendinti paciento medicininės konsultacijos lūkesčius. Lietuvoje atliktų tyrimų, kuriuose būtų nagrinėjama pagimdžiusių moterų priežiūros lūkesčiai ar gimdymo patirtys, rasta tik vienas, atliktas 2016 m.
Darbo tikslas.Įvertinti moterų gimdymo patirtis, gimdymo ir pogimdyminės priežiūros lūkesčius
Kauno miesto gimdymo stacionaruose.
Darbo uždaviniai. 1. Išsiaiškinti moterų gimdymo ir pogimdyminės priežiūros lūkesčius Kauno
miesto gimdymo stacionaruose; 2. Palyginti LSMUL Kauno klinikų ir Kauno miesto gimdymo stacionarų moterų gimdymo ir pogimdyminės priežiūros lūkesčius; 3. Išanalizuoti moterų gimdymo patirtis po natūralaus gimdymo Kauno miesto gimdymo stacionaruose; 4. Palyginti LSMUL Kauno klinikų ir Kauno miesto gimdymo stacionarų moterų gimdymo patirtis.
Metodika. Kiekybinis tyrimas – momentinis tyrimas anketine apklausa (vykdyta statistinė duomenų
analizė), apklausus 350 moterų. Kokybinis tyrimas – individualus kryptingasis (iš dalies struktūrizuotas) interviu (atlikta turinio analizė), apklausus 19 moterų. Tyrimai vykdyti 2017-05-01 – 2017-10-31.Gauti visų trijų stacionarų duomenys (tiek interviu, tiek anketinės apklausos) buvo sujungti į vieną ir rezultatai pateikiami apibendrinti visų trijų stacionarų. Apibendrinti duomenys lyginami su IV stacionaro duomenimis.
Rezultatai. Aukštąjį išsimokslinimą turinčios (98,9 proc.), dirbančios (94,9 proc.) moterys tiek
gimdymo skyriaus, tiek akušerijos skyriaus akušerių suteiktą informaciją ir gautą pagalbą gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu įvertino labai gerai ir gerai. Dirbančios (93,6 proc.) ir aukštąjį išsimokslinimą turinčios (93,9 proc.) moterys gimdymo ir pogimdyminio laikotarpio priežiūros lūkesčius laikė visiškai ir dalinai pateisintais. Daugumos moterų gimdymo patirtys Kauno gimdymo stacionaruose buvo labiau teigiamos nei neigiamos. Didžiausios reikšmės gimdymo patirtims turėjo akušerių suteikta informacija ir saugumo jausmas gimdymo metu bei moterų sukurtų priežiūros lūkesčių patenkinimas gimdymo metu.
Išvados. Aukštąjį išsimokslinimą turinčios moterys statistiškai reikšmingai dažniau akušerių darbą
tiek gimdymo, tiek akušerijos skyriuose įvertino labai gerai ir gerai. Didesnė dalis aukštąjį išsimokslinimą turinčių moterų tiek gimdymo, tiek akušerijos skyrių akušerių darbą I-III Kauno gimdymo stacionaruose įvertino labai gerai ir gerai nei IV gimdymo stacionare.
Kokybinio tyrimo metu išsiaiškinta, kad gimdymo patirtims didžiausios reikšmės turi pirmasis įspūdis, atvykus į gimdymo skyrių; moterų jausmai gimdymo metu; gimdymo priežiūros lūkesčių patenkinimas gimdymo metu. IV Kauno gimdymo stacionare moterų gimdymo patirtys buvo vertinamos labiau teigiamai nei I-III Kauno gimdymo stacionaruose.
Raktiniai žodžiai. gimdymo patirtis, lūkesčiai, sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, gimdymo ir
3
SUMMARY
Public Health, Child and Youth Health
ASSESSMENT OF WOMEN’S BIRTH EXPERIENCE, CHILDBIRTH AND POSTPARTUM CARE EXPECTATIONS
Alina Liepinaitienė
Supervisor Abdonas Tamošiūnas, Habil. Dr. Sc. Assoc. Professor
Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2018. 80 p.
Introduction. By changing the stages of every person's life, they are always faced with the stage of
childbirth culture, where need the knowledge about natural childbirth process. Patient priorities, expectations assessment is an important step towards meeting the patient's medical consultation expectations. Only one study was carried out in Lithuania in 2016 to examine the expectations of expectant mother care or maternity experience.
Aim of study. To evaluate childbirth experience, childbirth and postpartum care expectations in the
Kaunas Maternity Hospitals.
Objectives. 1. To find out the expectations of women in childbirth and postpartum care in Kaunas
maternity hospitals; 2. To compare the expectations of maternity and postpartum care of the HLUHS Kaunas Clinics and the Kaunas Maternity Hospitals; 3. To analyze the experience of women's childbirth after the natural childbirth in Kaunas maternity hospitals; 4. To compare the experience of women's childbirth of HLUHS Kaunas Clinics and the Kaunas Maternity Hospitals.
Methods. Quantitative research - an instant questionnaire survey (statistical data analysis was carried
out), interviewing 350 women. Qualitative research were an individual, focused (semi-structured) interview (content analysis) by interviewing 19 women. Studies are carried out from May 1, 2017 to October 31, 2017. All three in-patient data (both interviews and questionnaires) were combined into one and the results are summarized in all three in-patient units. The summarized data is compared with IV stationary data.
Results. Women with higher education (98.9%) and women, who have a job (94.9%), both the
maternity department and the midwifery department, rated very well and well the information provided and the assistance they received during the childbirth and after birth during the childbirth and postpartum period. The pregnant women (93.6%) and those with higher education (93.9%) considered the expectations of care during childbirth and postpartum period to be fully and partially justified. The majority of women's childbirth experiences in Kaunas maternity hospitals were more positive than negative. The most important implications for childbirth experience were the information provided by midwives and the sense of security during childbirth, and the satisfaction of women's expectations of care during childbirth.
Conclusions. Women with higher education had a statistically significant increase in the number of
midwives in both the obstetric and midwifery departments, assessed very well and well. Most of the women with higher education in both the obstetrician and obstetric districts at I-III Kaunas Maternity Hospitals rated it very well and well in comparison with IV Kaunas Maternity Hospital.
In a qualitative study, it was found out that the first impressions of maternity experiences have the greatest effect on arrival at the childbirth section; women's feelings during childbirth; satisfying maternity care expectations during childbirth. In IV Kaunas Maternity Hospital, women's labor experience was more positively evaluated than at I-III Kaunas maternity hospitals.
Key words. Childbirth experience, expectations, quality of health care, childbirth and postpartum
4
PADĖKA
Esu labai dėkinga savo magistro baigiamojo darbo vadovui prof. habil. dr. Abdonui
Tamošiūnui už labai nuoširdų ir paprastą bendravimą, nuoširdžius ir prasmingus patarimus bei
pagalbą rengiant magistro baigiamąjį darbą, už palaikymą tiek rengiant publikacijas moksliniams žurnalams, tiek dalyvaujant įvairiose konferencijose ir pristatant jose šį darbą, už tikslias ir vertingas pastabas atrandant geriausius metodologinius ir statistinius sprendimus šiame darbe.
Taip pat noriu padėkoti LSMU Medicinos akademijos, visuomenės sveikatos fakulteto, vaikų ir jaunimo sveikatos specializacijos vadovei prof. dr. Aušrai Petrauskienei už paskatinimą tobulinti ir toliau tęsti bei gilinti bakalauro baigiamojo darbo temą „Moterų gimdymo ir pogimdyvinės priežiūros lūkesčius vertinimas ir gimdymo patirtys“ ir už neapsakomai nuoširdų palaikymą, padrąsinimą ir bendravimą visų studijų metu.
Dėkoju visam Kauno miesto gimdymo stacionaruose dirbančiam personalui, stacionaruose gimdžiusioms moterims, kurios sutiko dalyvauti tyrimuose – be jų šis mokslinis darbas būtų buvęs neįmanomas.
Galiausiai, ypatingai esu dėkinga savo vyrui, už galimybę būti ne tik studente, bet ir studijuojančia mama, už visapusišką palaikymą ir pagalbą studijų metu.
5
TURINYS
SANTRUMPOS IR SĄVOKOS ... 6
ĮVADAS ... 7
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
1.1. Suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimas ... 10
1.2. Pacientų pasitenkinimo sveikatos priežiūros paslaugomis klausimynai ir jų specifiškumas . ... 12
1.3. Pacienčių pogimdyminės priežiūros lūkesčių ir gimdymo patirčių ryšys su sveikatos priežiūros paslaugų kokybe... 13
1.4. Sveikatos priežiūros paslaugų kokybę Lietuvoje reglamentuojantys teisės aktai ... 16
1.5. Moterų gimdymo patirtys ir priežiūros lūkesčiai atliktų tyrimų duomenimis ... 18
2. TYRIMO METODIKA ... 24
3. REZULTATAI ... 31
3.1. Tyrimo dalyviai ir jų aprašomoji charakteristika ... 31
3.1.1. Gimdymo ir pogimdyminės priežiūros lūkesčių vertinimo kiekybinis tyrimas ... 31
3.1.2. Moterų gimdymo patirčių vertinimo kokybinis tyrimas... 32
3.2. Moterų gimdymo ir pogimdyminės priežiūros lūkesčių Kauno miesto gimdymo stacionaruose vertinimas ... 34
3.3. LSMUL KK ir Kauno gimdymo stacionarų moterų gimdymo ir pogimdyminės priežiūros lūkesčių palyginimas ... 41
3.4. Moterų gimdymo patirtys po normalaus gimdymo Kauno gimdymo stacionaruose ... 50
3.5. LSMUL KK ir Kauno gimdymo stacionarų moterų gimdymo patirčių palyginimas ... 63
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 67 IŠVADOS ... 70 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 72 PUBLIKACIJOS ... 73 PRANEŠIMAI KONFERENCIJOSE ... 73 LITERATŪRA ... 74 PRIEDAI ... 80
6
SANTRUMPOS IR SĄVOKOS
KGN – VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos Krikščioniškieji
gimdymo namai
KKL – VšĮ Kauno klinikinė ligoninė LR – Lietuvos Respublika
LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos p – statistinio reikšmingumo lygmuo
PMGN – VšĮ Kauno klinikinės ligoninės filialas Prano Mažylio gimdymo namai PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija
Empatija – gebėjimas įsijausti į kito padėtį, emocinę būseną, tiesiogiai suprasti kito jausmus;
altruizmo pagrindas (Suslavičius A, 2006).
Įrodymais pagrįsta medicina – angl. Evidence-based medicine – tai sistemingas šiuolaikinių
mokslinių tyrimų rezultatų paieškos, įvertinimo ir pritaikymo medicinoje procesas, kuriuo remiantis galimi sprendimų priėmimai klinikinėje praktikoje (Sackett DL, ir kt., 2016).
Pacientas – lot. patiens (kenčiantis) – gydytojo gydomas, slaugytojo slaugomas ligonis (Tarptautinis
žodžių žodynas, 2016).
Paciento pasitenkinimas sveikatos priežiūros paslaugomis – tai subjektyvus vertinimo kriterijus,
kuris priklauso nuo medicinos technologijų, pacientų lūkesčių, susijusių su gydančio gydytojo ar slaugančio slaugytojo (akušerio) elgesiu, patenkinimo (Vespignani F, ir kt., 2010).
Pacientų lūkesčiai – tai lygiateisis bendravimas su medicinos darbuotoju jiems prieinama forma
7
ĮVADAS
Besikeičiant kiekvieno žmogaus gyvenimo etapams, visuomet yra susiduriama su gimdymo kultūros etapu, iš kur ir kyla natūralūs žinių poreikis apie gimdymo procesą, gimdymo priežiūrą ir potyrius gimdymo metu (1, 2). Prieš daugiau nei dešimtmetį didžiausia moters pagalbininkė buvo pribuvėja, kuri gimdyvę slaugė, gydė, o kartu rūpinosi ne tik naujagimiu, bet ir namų ruoša, iki tol, kol gimdyvė atgaus jėgas po gimdymo (dažniausiai tai būdavo 3–5 dienos) (2). Pasikeitus visuomenės požiūriui į gimdymą, šeimos planavimą, pamažu išnyko senieji Lietuvos papročiai, susiję su pogimdymine moterų priežiūra (3). Pastarąjį dešimtmetį pradėta ypatingai domėtis sveikatos priežiūros paslaugų kokybe. Pacientų apklausos sudaro galimybes sveikatos priežiūros įstaigoms kryptingai tobulinti teikiamų paslaugų kokybę (4).
Temos aktualumas. Paciento prioritetų, lūkesčių vertinimas tampa svarbiu žingsniu siekiant
įgyvendinti paciento medicininės konsultacijos lūkesčius. Paciento lūkesčiai svarbūs ne tik kaip jo nuomonė, jų pateisinimas turi įtakos paciento pasitenkinimui sveikatos priežiūros paslaugomis, gydymo rėžimo bei gydymo tąsos, bei gydymo rezultatams (1). Žmonių teisių gimdymo metu dokumente (2017) yra nurodoma, jog labai daug pasaulio moterų gimdymo metu patiria visam gyvenimui įtakos turinčias neigiamas patirtis, o prieš gimdymą susiformavusių priežiūros lūkesčių netgi neįmanoma įvertinti kaip patenkinamų. Autoriai nurodo, jog taip įvyksta dėl nevienodų gimdymo ir pogimdyminės priežiūros standartų taikymo (5). Todėl įrodymais pagrįstos medicinos naudojimas svarbus nagrinėjant temas, susijusias su moterų pogimdyminės priežiūros lūkesčiais ir gimdymo patirtimis, įvertinant moterims teikiamų paslaugų kokybę.
Temos naujumas. Pirmą kartą gimdančios moterys turi susikūrę literatūrinį – iliuzinį nėštumo,
gimdymo, naujagimio maitinimo ir priežiūros bei viso gyvenimo po gimdymo vaizdą, kuris siejamas su gražia ir pakilia motinyste, natūraliu ir lengvu gimdymu, lengvu naujagimio maitinimu (6). Pakartotinai gimdančios moterys žino, kas jų laukia ir tam jos yra visiškai kitaip pasiruošę nei pirmą kartą gimdančios moterys. Gimdančioms moterims, susikūrusioms tam tikrą gimdymo vaizdą, susidūrus su realybe, kyla daugybė sunkumų, apie kuriuos nėra kalbama nei nėščiųjų mokyklėlėse, nei populiariojoje spaudoje (7), kur dažniausiai moterys ieško informacijos. Lietuvoje atliktų tyrimų, kuriuose būtų nagrinėjama pagimdžiusių moterų priežiūros lūkesčiai ar gimdymo patirtys, rasta tik vienas, atliktas 2016 m. (8). Norint, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų kokybiškos, labai svarbu atkreipti dėmesį ne tik į dokumentus, kurie reglamentuoja sveikatos priežiūros kokybę, bet ir į pačių moterų patirtis gimdymo metu bei prieš gimdymą susiformavusių pogimdyminės priežiūros lūkesčių įvertinimą.
Įvairiuose gimdymo stacionaruose gimdžiusių moterų komplikuoti gimdymai ir pasitikėjimo medicinos personalu sumažėjimas dėl įvairių priežasčių blogina moterų santykius su sveikatos
8 priežiūros specialistais bei mažina pasitenkinimą sveikatos priežiūros paslaugomis. Šis darbas yra tęstinis, kadangi pirmojo tyrimo metu (8) tyrimai buvo vykdomi tik Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, siekiant įvertinti gimdžiusių moterų patirtis ir priežiūros lūkesčius.
Tyrimo teorinė ir praktinė reikšmė. Atlikto tyrimo rezultatai gali būti pritaikyti siekiant
patenkinti moterų gimdymo ir pogimdyminės priežiūros lūkesčius gimdymo stacionaruose, kartu sukuriant palankias sąlygas formuotis teigiamoms gimdžiusių moterų gimdymo patirtims. Tyrimo, atlikto IV Kauno gimdymo stacionare, rezultatai buvo publikuoti moksliniame žurnale „Sveikatos mokslai“, o apibendrinti rezultatai pristatyti respublikinėje – mokslinėje konferencijoje, skirtoje akušeriams. Remiantis gautais 2015-2016 m. IV Kauno gimdymo stacionare atlikto tyrimo rezultatais, buvo sukurtos ir kiekvienoje IV Kauno gimdymo stacionaro pogimdyminėje palatoje paruoštos metodinės rekomendacijos, paremtos įrodymais pagrįsta informacija, moterims apie svarbiausius gimdymo ir pogimdyminio laikotarpio aspektus.
Tiriama problema. Ar Kauno gimdymo stacionaruose gimdžiusių moterų priežiūros lūkesčiai
yra patenkinami? Ar Kauno gimdymo stacionaruose gimdžiusių moterų gimdymo patirtys yra vertinamos teigiamai?
9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Šio darbo tikslas:
Įvertinti moterų gimdymo patirtis, gimdymo ir pogimdyminės priežiūros lūkesčius Kauno miesto gimdymo stacionaruose.
Šio darbo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti moterų gimdymo ir pogimdyminės priežiūros lūkesčius Kauno miesto gimdymo stacionaruose;
2. Palyginti LSMUL Kauno klinikų ir Kauno miesto gimdymo stacionarų moterų gimdymo ir pogimdyminės priežiūros lūkesčius;
3. Išanalizuoti moterų gimdymo patirtis po natūralaus gimdymo Kauno miesto gimdymo stacionaruose;
4. Palyginti LSMUL Kauno klinikų ir Kauno miesto gimdymo stacionarų moterų gimdymo patirtis.
Kokybinio tyrimo klausimas:
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1.Suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimas
Siekiant išanalizuoti medicininių paslaugų kokybės sąvoką, pirmiausia reikia atskleisti žodžio „kokybė“ reikšmę. Kokybė apibūdinama kaip reikalavimų, kurie suvokiami kaip kažkas apibrėžto ir nustatyto normatyvais, atitikimas (9). Kiti autoriai teigia, jog sąvoka „kokybė“ atsirado dėl to, kad egzistuoja žmonija, kuri yra mąstančių, kuriančių ir veikiančių individų bendrija (10), kad kokybė yra paciento pasitenkinimo lygis ir turimų charakteristikų atitikimo reikalavimams laipsnis (11). Įvairių tyrėjų šaltiniuose galima rasti pateiktas paslaugų kokybės kategorijas, kuriomis remiantis galima daryti išvadą, jog kokybiška paslauga yra ta, kuri suteikiama tiksliai iš pirmo karto, atliekama laiku, patogioje ir prieinamoje vietoje, aptarnaujantis personalas yra mandagus ir parodo pagarba paslaugos vartotojui, t.y. pacientui, suteikiama išsami informacija bei priežiūros gydymo įtaigoje metu pacientas jaučiasi saugiai, užtikrinamas jo konfidencialumas (12).
Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės sąvoka apibrėžiama kaip visapusiškas poreikių patenkinimas tų asmenų, kuriems paslauga reikalingiausia su mažiausia kaina organizacijai pagal aukštesnės vadovybės nustatytus reikalavimus ir jų ribose (13).
Apibendrinant galima teigti, jog paslaugų kokybės apibrėžimas yra labai sunkiai apibrėžiamas, kadangi žodis „kokybė“ kiekvienam asmeniui yra suvokiama tiek subjektyviai, tiek objektyviai, o kokybę valdyti yra sunku dėl pacientų poreikių kaitos. Todėl yra labai svarbu nustatyti pagrindinius medicininių paslaugų kokybės vertinimo kriterijus.
Vis labiau tobulėjant medicinai, auga ir visuomenės reikalavimai į sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Teigiama, jog žmonės žino savo teises ir kada jos yra pažeidžiamos, todėl yra keliami aukšti reikalavimai medikams, teikiantiems paslaugas, susijusias su žmogaus sveikata. Atsižvelgiant į tai, kad neretai sveikatos priežiūros paslaugos nuvilia pacientus, kitaip tariant neatitinka jų lūkesčių, kenčia sveikatos priežiūros įstaigos reputacija, dėl ko bendrai kinta ir visos visuomenės nuomonė. Juk medicinos paslaugų kokybę geriausiai gali įvertinti vartotojai. Natūralu, kad kiekvienas pacientas nori gauti kokybišką paslaugą, toks ir yra sveikatos priežiūros tikslas – pagerinti šalies gyventojų sveikatą ir apsaugoti nuo ligų efektyviai naudojant turimus išteklius. Norint užtikrinti gerą paslaugų kokybę reikalinga vartotojų nuomonė, todėl svarbu rengti apklausas (14).
Nepaisant to kad, pasirinkimas tarp sveikatos priežiūros įstaigų yra plataus spektro ir pacientai gali laisvai rinktis pagal individualias galimybes, asmens sveikatos priežiūra turi būti grindžiama pacientų poreikių žinojimu ir jų tenkinimu siekiant paslaugos kokybiškumo (15).
Medicininių paslaugų kokybė priklauso nuo tam tikrų standartų, kuriuos nustato vyriausybė: • Struktūra – medicininių paslaugų pasiekiamumas eiliniam vartotojui;
11 • Procesas – personalo veikla, kvalifikacija ir resursų panaudojimas;
• Rezultatas – paslaugų kokybės įvertinimas (16).
Kiekviena gydymo įstaiga stengiasi teikti tik kokybiškas paslaugas, tačiau suteiktų paslaugų kokybę įvertina tik pats paslaugų vartotojas, .t.y. pacientas. Pacientai remiasi įvairiausiais kriterijais vertindami suteiktų paslaugų kokybę (17):
1. Pasitikėjimas. Žinios apie konkrečią, pacientui rūpimą, ligą ar sveikatos sutrikimą. 2. Patirtis. Tai paties vartotojo patirtis kitose gydymo įstaigose ar toje pačioje gydymo
įstaigoje.
3. Patikimumas. Gydytojo pažadų tesėjimas.
4. Reagavimo intensyvumas. Gydytojo, slaugytojų, akušerių greitis ir reakcija į paciento problemas ar iškilusius sveikatos sutrikimus.
5. Jautrumas. Dėmesys kiekvienam pacientui (17).
Dažnai įvairių mokslinių sričių specialistai paslaugų kokybei vertinti išskiria sąžiningumo, patikimumo, prieinamumo, lankstumo, betarpiškumo, dėmesio, kompetentingumo, reputacijos bei funkcionalumo aspektus. Atliktas tyrimas apie pateikiamų kokybės sampratų vertinimą nustatė, jog daugiausiai įvairūs specialistai paslaugos kokybės kriterijais laiko: paslaugos patikimumą, prieinamumą ir asmenų, kurie teikia paslaugas kompetentingumą. Tyrėjai teigia, jog pacientams yra labai svarbu, jog asmens sveikatos priežiūros paslauga būtų suteikta laiku, kad būtų užmegztas ryšys tarp paciento ir jį gydančio ar slaugančio asmens, kad sveikatos priežiūros įstaigų specialistai būtų pasirengę padėti pacientams bei suteikti visas reikiamas žinias ir įgūdžius tolimesniam paciento gyvavimui ir gyvenimui (3).
2008 metais atlikto tyrimo metu nustatyta, jog pacientai pagalbos ir paslaugų suteikimo kokybę Pasvalio ligoninėje vertina gana gerai. Lyginant pacientų ir personalo vertinimą įstaigos teikiamų paslaugų kokybe, tyrimo metu paaiškėjo, jog pacientai teikiamų paslaugų kokybę vertina daug geriau nei personalas. Puikiai teikiamas paslaugas įvertino 52 proc. pacientų, kai tuo tarpu tik 1 proc. personalo galėjo teigti tą patį (18). Paslaugų kokybė pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose, o kartu ir akušerijos stacionaruose, šiuo metu yra labai aktuali sritis, kadangi visuomenė labai aktyviai reaguoja į bet kokius nesėkmingus atvejus, kai visi atvejai yra viešai ir intensyviai aptarinėjami per masinės informacijos šaltinius. Akušerinei priežiūrai visada buvo ir iki šiol yra keliami ypač dideli reikalavimai, kad būtų sukurta palanki aplinka ne tik gimdyvei, bet ir naujagimiui, ir būtų išvengta skaudžių netekčių, kuomet yra galimybė netekti mažiausiai dviejų asmenų. Akušeriai, dirbantys su nėščiosiomis pirminės sveikatos priežiūros centruose ar akušerijos stacionaruose, turi ne tik maksimaliai tenkinti pacienčių ir jų artimųjų poreikius, bet ir greitai bei kompetentingai atlikti tiesioginį savo darbą. Nepatenkintos pacientės, o ypač jų artimieji, labai greitai paskleidžia informaciją moterų konsultacijose, internete. Todėl norint pagerinti paslaugų kokybę, sveikatos
12 priežiūros įstaigos, o ypač akušerijos stacionarai, privalo nustatyti pacientų vertinimą jų teikiamoms paslaugoms (19).
Medicininių paslaugų kokybės samprata ir jos vertinimas nėra vienareikšmiai aspektai. Čia yra įpinta ir gydytojų profesionalumo bei geranoriškumo aspektai, administracijos pastangos tiekimo ir aprūpinimo naujausia medicinine aparatūra, sugebėjimas skatinti medikus tinkamai ir gerai atlikti savo darbą, o kartu ir pacientų teigiamas požiūris į medicinos įstaigų darbuotojų darbą (11).
Pacientų pasitenkinimas sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis yra labai subjektyvus ir priklauso nuo daugelio veiksnių, t.y. paciento amžiaus, išsimokslinimo, ligos stadijos ir pobūdžio, sveikatos sutrikimo sunkumo bei paties paciento lūkesčių ir asmeninės patirties (20). Pacienčių pasitenkinimui medicininėmis paslaugos didelės įtakos turi sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis personalas. Tyrimas atskleidė, jog moterys reikšmingai dažniau yra patenkintos gydytojų akušerių ginekologų teikiamomis akušerinėmis paslaugomis nei šeimos gydytojų teikiamomis akušerinėmis paslaugomis. Abiejų grupių pacientės dažniausiai teigė, jog gydytojas išsamiai paaiškina klausimus, susijusius su nėštumu, bet statistiškai reikšmingai dažniau paaiškinimai buvo suprantami akušerių ginekologų pacientėms (21).
Apibendrinant vertėtų paminėti, jog pacientų pasitenkinimo nereikia traktuoti kaip pagrindinio asmens sveikatos priežiūros įstaigų tikslo, kadangi pacientai nori maksimaliausių ir geriausių sveikatos priežiūros paslaugų „čia ir dabar“. Su laiku „čia ir dabar“ pacientų poreikiai vis didėja, ir vis dažnesniu atveju poreikiai išauga iki vienam gydytojui neįmanomų paciento poreikių. Todėl asmens sveikatos priežiūros įstaigoms svarbiausia yra teikti sveikatos priežiūros paslaugas pagal nustatytus kokybės reikalavimus, kartu atsižvelgiant į pacientų nuomonę apie suteiktų medicininių paslaugų kokybę, išsiaiškinus pacientų poreikius, lūkesčius.
1.2.Pacientų pasitenkinimo sveikatos priežiūros paslaugomis klausimynai ir jų specifiškumas
Pacientų pasitenkinimas jiems teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis dažnai yra aiškiai nenustatyta koncepcija, kuri dažniausiai atskleidžia tam tikrus priežiūros aspektus (22). Pasaulyje atliekant pačius pirmuosius pacientų pasitenkinimo tyrimus, dažnai jie būdavo netikslūs ir neatspindėdavo tikrųjų sveikatos priežiūros kokybės problemų (23). Pacientų pasitenkinimo ar lūkesčių pateisinimo sveikatos priežiūros paslaugomis klausimynai dar buvo kritikuojami už jų trūkumą atskirti „gerą“ ir „blogą“ sveikatos priežiūrą ir jos paslaugų kokybę, kadangi pacientų nebuvo klausiama apie jų pasitenkinimą, susijusį su jų pačių gydymu (24).
Susidomėjimas sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimu vykdant pacientų apklausas ypatingai išaugo pastarąjį dešimtmetį. Vien Didžiojoje Britanijoje nuo 1990 m. pacientų
13 pasitenkinimo teikiamų paslaugų įvertinimas buvo vienas iš bendrosios praktikos gydytojų kontrakto reikalavimų (25), o apklausos, siekiant įvertinti pacientų pasitenkinimą bendrąja praktika Didžiosios Britanijos gydymo įstaigose, buvo atliekamos kaip vidaus audito procedūros (26).
Pastaruoju metu Europos Picker institutas vykdo pacientų apklausas tam, kad vertinant ir analizuojant pacientų išgyvenimus gydymo įstaigose, būtų tobulinama sveikatos priežiūros paslaugų teikiama kokybė (27). Pati didžiausia organizacija, vykdanti tyrimus apie pacientų pasitenkinimą sveikatos priežiūros kokybe, visame pasaulyje RAND Health (28), kur yra tiriami aspektai apimant tokius veiksnius kaip: bendravimas, pacientų pageidavimai, emocinis pacientų palaikymas, fizinis ir psichologinis komfortas, skausmo kontrolė, išsimokslinimas, šeimos dalyvavimas paciento gydyme ir priežiūroje bei finansinė informacija, susijusi su paciento gydymu ir priežiūra (29).
Nustatyta, jog pacientų pasitenkinimas labai didele dalimi priklauso nuo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įvertinimo klausimyno apipavidalinimo, klausimyno pateikimo momento ir proceso, kaip klausimynas buvo pateiktas tiriamiesiems. Tyrėjai nurodė, kad dėl šių priežasčių duomenys gali labai stipriai pakeisti realius rezultatus (30), todėl labai svarbu atsižvelgti bent į paciento laikotarpį: ar jis prieš gydymo kursą, ar po gydymo kurso. „International Journal for Quality in Health Care“ publikavo medžiagą, apibendrinant 2005 – 2008 m. atliktų tyrimų rezultatus apie pacientų priežiūros lūkesčių vertinimą bei pacientų pasitenkinimą sveikatos priežiūros paslaugomis. Pastebėta, jog dažniausiai apklausų metu bandoma išsiaiškinti, ar teikiamos (suteiktos) paslaugos atitiko paciento lūkesčius pagal priežiūros kokybės tinkamumą, prieinamumą, priimtinumą, paciento ir gydytojo bendro kontakto kokybę, teikiamus sveikatos priežiūros įstaigos patogumus bei pacientui pateiktos informacijos pilnavertiškumą ir aiškumą (31).
Apibendrinant pateiktą informaciją apie pacientų pasitenkinimo sveikatos priežiūra klausimynus galima teigti, jog tikslus pacientų pasitenkinimo įvertinimas klausimynais priklauso nuo daugelio priežasčių, t.y. nuo klausimyno klausimų sudarymo, klausimyno pateikimo respondentams laiko ir būdo, kaip klausimynas yra pateikiamas. Nors pacientų lūkesčių įvertinimas tyrimais pradėtas vykdyti pakankamai neseniai, tačiau šie tyrimai labai svarbūs, siekiant pagerinti pacientams teikiamų paslaugų kokybę. Kuriant pacientų pasitenkinimo sveikatos priežiūra klausimynus, svarbu išanalizuoti ir pagrindinius teisinius dokumentus, siekiant išvengti pacientų teisių pažeidimo.
1.3.Pacienčių pogimdyminės priežiūros lūkesčių ir gimdymo patirčių ryšys su sveikatos priežiūros paslaugų kokybe
Šių dienų sveikatos priežiūros įstaigoms ir jų darbuotojams kyla įvairiausių naujų ir sudėtingų etinių ir teisinių problemų dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Medicinos darbuotojai privalo gerai suvokti ir taikyti savo darbo praktikoje medicinos etikos taisykles. Tarp gydančio gydytojo,
14 slaugančio slaugytojo ar akušerio bei pacienčių dažnai kyla įvairios problemos ar nesusipratimai, kurių dažniausia priežastis būna informacijos pateikimas. Pacientės arba pasigenda informacijos, arba nesugeba tinkamai įvertinti joms suteiktos informacijos (daug medicininių terminų, daug informacijos nesusijusios su pacientei rūpima problema, dezinformacija) (32).
Siekiant patenkinti moterų gimdymo ir pogimdyminės priežiūros lūkesčius bei palikti gimdymo patirtyse teigiamų aspektų, sveikatos priežiūros įstaigų medicinos personalas turėtų vadovauti etikos aspektais. Pagrindiniai medicinos etikos apsektai, kurie dažniausiai turi įtakos pacienčių pasitenkinimui sveikatos priežiūros kokybe yra (33):
1. Autonomiškumas – kai pacientei yra suteikiama teisė savarankiškai priimti sprendimą, apsispręsti dėl priežiūros, gydymo ar slaugos procedūros;
2. Informuotumas – kai pacientei yra suteikiama teisė žinoti viską apie jos sveikatos būklę, tyrimo rezultatus, gydymą, priežiūrą, slaugą ir kitą svarbią pacientei informaciją; 3. Konfidencialumas – kai pacientei yra suteikiama teisė neatskleisti savo sveikatos
būklės, tyrimų rezultatų ir kitų duomenų tretiesiems asmenims;
4. Naudingumas – kai pacientė turi teisę ne tik būti naudinga jos pačios gydymo procese, bet ir gauti kvalifikuotą, tinkamą ir naudingą jos sveikatai gydymo priežiūrą ir specialistą;
5. Teisingumas – kai pacientei suteikiama teisė gauti visą reikiamą sveikatos priežiūrą, remiantis teisingumo principu, neatimant iš kitų žmonių teisės į sveikatą.
Iki šiol nėra pakankamai ištirta socialinių bei demografinių pacientų charakteristikų įtaka pacientų sveikatos priežiūros lūkesčių formavimuisi, tačiau 2006 metais atliktas tyrimas rodo (34), jog šie duomenys turi įtakos pacientų lūkesčių formavimuisi bei gydytojo ir paciento bendravimui ir bendradarbiavimui.
Norint objektyviai įvertinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę reikia atsižvelgti į daugelį dalykų. Visų pirma, reikėtų atsižvelgti į tokius dalykus:
• Medikų kvalifikacija;
• Personalo tarpusavio bendravimas; • Personalo bendravimas su pacientais; • Gydymo įstaigos patalpų būklė;
• Gydymo įstaigos įrangos naujumas (35, 36).
Lietuvoje atlikto tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad didžioji dalis pacientų medicininių paslaugų kokybę vertina gerai. Tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad gerinant klinikoje teikiamų paslaugų kokybę, pirmenybę būtina teikti nuolatinei patalpų renovacijai, naujausios medicininės technikos įsigijimui, personalo profesinės kvalifikacijos kėlimui. Periodiškai organizuoti klinikos visų lygių personalo bendravimo su pacientais mokymus (37). Kiek vėliau buvo atliktas dar vienas
15 tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, jog tiriamieji, kuriems gydytojas skyrė pakankamai dėmesio, juos išklausė, skyrė gydymą ir atsižvelgė į pacientų nuomonę, statistiškai reikšmingai dažniau buvo patenkinti gautomis sveikatos priežiūros paslaugomis nei tie asmenys, kurie gavo mažiau dėmesio iš gydytojo (38). Vertinant pacientų pasitenkinimą sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis pagal lytį, nustatyta, jog moterys statistiškai reikšmingai dažniau nei vyrai manė, jog gydymas būtų daug veiksmingesnis, jeigu būtų siunčiami pas specialistus pagal jų ligą, diagnozę bei simptomus, o ne prižiūrėtų vienas gydytojas, kuris prižiūri ir naujagimius (20).
Dauguma pacientų besikreipdami į sveikatos priežiūros įstaigas jau turi susiformavę konkrečius sveikatos priežiūros lūkesčius. Nustatyta, jog paciento lūkesčiai priklauso ne tik nuo ligos pobūdžio, sunkumo, eigos, bet ir nuo socialinių, demografinių bei fizinių paciento, gydytojo bei slaugytojo ar akušerio charakteristikų (39).
Siekiant sukurti kokybės valdymo modelį buvo atliekamas tyrimas, kuomet kartu apklausiami tiek darbuotojai, tiek pacientės, įvertinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Rezultatai parodė, jog tiek pacientės, tiek darbuotojai sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę įvertino gerai, o pagrindinėmis paslaugų kokybės teikimo trikdžiais buvo įvardinti išsamios informacijos teikimo pacientėms nepakankamumas, skiriamų įstaigai lėšų nepakankamumas bei fizinės aplinkos trūkumai (pvz.: buitiniai nepatogumai) (32).
Pacienčių lūkesčiai labai glaudžiai siejasi su įvairių iniciatyvų įgyvendinimu. Tai atspindi 2010 metais atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo įvertinti „Naujagimiui palankios ligoninės“ principų įtaką pacienčių pasitenkinimui sveikatos priežiūros paslaugomis. Tyrimo duomenimis stacionare A gimdžiusių moterų lūkesčiai buvo tapatūs su „Naujagimiui palankios ligoninės“ principais. Moterys buvo patenkintos suteikiamomis buvimo įstaigoje sąlygomis, suteikta informacija, aukštu medicinos personalo žinių ir praktinių įgūdžių lygiu. Stacionare B gimdžiusios moterys pasitenkinimą vertino prasčiau, kadangi buvo atskirtos nuo savo naujagimių, joms nebuvo užtikrinta sėkmingo žindymo pradžia, pasireiškė personalo bendravimo trūkumas (40). Tuo tarp Šveicarijoje 2015 m. buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo siekiama nurodyti, kaip bendrosios praktikos gydytojai vertina pacientų lūkesčius ir pasitenkinimą sveikatos priežiūros paslaugomis. Tyrimas atskleidė, jog gydytojai dažnai nuvertina pacientų pasitenkinimą sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau pervertina pacientų sveikatos priežiūros paslaugas ir su jomis susijusius lūkesčius (41). Tai rodo, jog dažnas bendrosios praktikos gydytojas tinkamai neįvertina savo pacientų lūkesčių ir jų pasitenkinimo sveikatos priežiūros paslaugomis.
Apibendrinant galima teigti, jog pacienčių pasitenkinimas joms sutektų sveikatos priežiūros paslaugų kokybe didžiausia dalimi priklauso nuo sveikatos priežiūros specialistų ir jų bendravimo bei bendradarbiavimo su paciente. Tuo tarpu patys svarbiausi aspektai, norint tiek gauti, tiek suteikti
16 kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, yra atsižvelgimas į medicinos etikos aspektus (pagrindiniai: autonomiškumas, informuotumas, konfidencialumas, naudingumas ir teisingumas).
1.4.Sveikatos priežiūros paslaugų kokybę Lietuvoje reglamentuojantys teisės aktai
Lietuvoje sveikatos priežiūros kokybę reglamentuoja nemaža eilė teisės aktų, įsakymų, įstatymų bei strategijų. Didžioji dalis teisės aktų bei įsakymų yra patvirtinti Lietuvos Respublikos prezidento, tačiau yra dalis dokumentų, kuriuos patvirtino PSO. Svarbiausi teisės aktai bei įsakymai, reglamentuojantys sveikatos priežiūros kokybę akušerijos bei visuomenės sveikatos srityje Lietuvoje, yra:
1. LR Konstitucija. (1992 m. lapkričio 2 d.). III skirsnis. Visuomenė ir valstybė. Valstybė dirbančioms motinoms numato mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo, palankias darbo sąlygas ir kitas lengvatas. IV skirsnis. Tautos ūkis ir darbas. Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką (42).
2. LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas. (1996 m. birželio 6 d.) Nr. I-1367. Papildytas: 2016 m. gruodžio 20 d., Nr. XIII-136. Šis įstatymas nustato sveikatos priežiūros įstaigų klasifikaciją, <...>, sveikatos priežiūros įstaigų ir pacientų santykius <...>. Reglamentuojamas atitinkamų valstybinių įmonių darbas, užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę (43).
3. LR sveikatos sistemos įstatymas (1994 m. liepos 19 d.) Nr. I-552. Papildytas: 2017 m. kovo 30 d., Nr. XIII-248. Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą, jos struktūrą, sveikatos saugos, sveikatos stiprinimo ir sveikatos atgavimo santykių teisinio reguliavimo ribas, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros organizavimą ir kt. (44).
4. LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl minimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų aprašo tvirtinimo“ Nr. V-338 (2008 m. balandžio 29 d.). Papildytas: 2017 m. balandžio 19 d. Nr. V-447. Šio įsakymo tikslas – nustatyti pagrindines asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kryptis teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybei gerinti ir vidaus medicininio audito darbo principu (45).
5. LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vertinimo rodiklių sąrašų patvirtinimo“ Nr. V-1073 (2012 m. lapkričio 29 d.). Papildytas: 2015 m. rugpjūčio 10 d.,
17 Nr. V-929. Šio įsakymo tikslas – gerinti pacientų informavimą apie asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklą, tobulinti šių įstaigų veiklos vertinimą, gerinti jų teikiamų paslaugų kokybę (46).
6. LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl stacionarių asmens sveikatos priežiūros įstaigų vertinimo pagal naujagimiams palankios ligoninės reikalavimus laikinųjų taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-613 (2004 m. rugpjūčio 27 d.). Papildytas: 2016 m. lapkričio 17 d., Nr. V-1280. Šio įsakymo tikslas yra saugoti kūdikių ir mažų vaikų sveikatą, įgyvendinant kūdikių žindymo skatinimo iniciatyvas Lietuvos bei vykdant Lietuvos sveikatos programas (47).
7. LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. V-900 (2013 m. rugsėjo 23 d.). Papildytas: 2015 m. kovo 5 d., Nr. V-323. Šis įsakymas nustato nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarką, kartu užtikrinant kokybišką akušerinę pagalbą (48).
8. LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo koncepcijos patvirtinimo“ Nr. 495 (2002 m. spalio 10 d.). Papildytas: 2010 m. liepos 9 d., Nr. V-617. Šio įsakymo tikslas – sveikatos priežiūros kokybės skatinimas ir kokybės gerinimo priemonių taikymas, siekiant vieningos sveikatos priežiūros kokybės strategijos (49).
9. LR „Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo“ įstatymas (1996 m. spalio 3 d.) Nr. I-1562. Papildytas: 2015 m. gruodžio 15 d. Nr. XII-2188. Šis įstatymas reglamentuoja paciento teisę į kokybišką sveikatos priežiūrą, paciento teisę į sveikatos priežiūros prieinamumą ir priimtinumą, paciento teisę pasirinkti gydytoją, slaugos specialistą ir sveikatos priežiūros įstaigą, paciento teisę į informaciją, paciento teisę rinktis diagnostikos bei gydymo metodikas ir teisę atsisakyti gydymo, paciento teisę nežinoti, paciento teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, paciento teisę skųstis, taip pat paciento teisę į žalos atlyginimą ir šios teisės įgyvendinimo tvarką (50), taip siekiant ko geresnės sveikatos priežiūros kokybės.
10. PSO eurostrategija: „Sveikata visiems XXI a.“. 1998 m. gegužė. Šios Pasaulinės sveikatos deklaracijos pagrindinis siekis – buvimas ir siekimas kuo geresnės sveikatos. Pagrindinė šios strategijos kryptis – siekis sukurti visapusišką sveikatos potencialą, vadovaujantis dviem tikslais: žmonių sveikatos priežiūra ir nuolatinis jos saugojimas visą gyvenimą bei įvairių ligų, traumų atsiradimo bei sergamumo mažinimas (51).
Aukščiau nurodyti tik patys svarbiausi teisės aktai bei įsakymai, reglamentuojantys sveikatos priežiūros kokybė akušerijos bei visuomenės sveikatos, susijusios su pacientų priežiūra ir patirtimis
18 sveikatos priežiūros įstaigose, srityse Lietuvoje. Teisės aktų, įsakymų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros kokybę visose medicinos srityse yra žymiai daugiau, nei yra nurodyta aukščiau. Apibendrinant duomenis prieiname išvados, jog Lietuvoje moterims yra sudaromos palankios sąlygos tiek gimdymo, tiek vaiko priežiūros atostogoms gauti, yra visi teisiniai įstatymai, ginantys moterų teises gimdymo metu, o kartu yra dokumentai, kuriais vadovaujasi visos akušerines paslaugas teikiančios įstaigos Lietuvoje.
1.5.Moterų gimdymo patirtys ir priežiūros lūkesčiai atliktų tyrimų duomenimis
Pacientų priežiūros lūkesčių bei gimdymo patirčių tyrimai Lietuvoje pradėti tik pastarąjį dešimtmetį. Visos veiklos rūšys, o ypatingai asmens sveikatos priežiūra, turi būti grindžiami pacientų poreikių ir norų išaiškinimu ir jų visapusišku tenkinimu. Tiksliausiai nustatyti pacientų nuomonę, lūkesčius ir patirtis sveikatos priežiūros įstaigose galima organizuojant anonimines apklausas. Tačiau Kauno gimdymo stacionarų gimdžiusių moterų priežiūros lūkesčiai bei gimdymo patirtys iki šiol nebuvo tiriamos, išskyrus praeitais metais LSMUL KK atliktą tyrimą, dėl ko vėliau nuspręsta tyrimą tęsti ir vykdyti jį visame Kauno mieste.
2015 metais atlikto tyrimo metu buvo apklaustos 96 moterys ir 89 sveikatos priežiūros specialistai. Tyrimo metu nustatyta, jog moterų gimdymo patirtis labai stipriai praklauso nuo 7 pagrindinių veiksnių (52, 53):
1) galimybė pasirinkti kompetentingą gimdymo priežiūros specialistą; 2) sveikatos priežiūros specialistų palaikymas;
3) informacijos gimdymo metu suteikimo kokybė, tikslumas, aiškumas; 4) sveikatos priežiūros specialistų reagavimas į moters poreikius ir norus; 5) saugumo jausmas gimdymo metu;
6) nerimas dėl vaiko sveikatos;
7) pirmojo susitikimo su vaiku patirtis.
Tyrėjų nuomone, šie veiksniai yra svarbūs ateities gimdymų patirtims ir galimoms gimdymo baigtims (53).
2006 metais Lietuvos tyrėjai atliko tyrimą, siekdami nustatyti priežastis, dėl ko moterys kreipėsi į jų tiriamą įstaigą ir ar teikiamos paslaugos atitiko gimdyvių lūkesčius. Iš galimų 5 balų, gimdyvės įstaigos teikiamas paslaugas ir lūkesčių išpildymą tiriamojoje įstaigoje įvertino 4,4 balo (21). Sekančiais metais kitų autorių buvo atliktas tyrimas, kuomet buvo siekiama išsiaiškinti įstaigos teikiamų paslaugų kokybę pacienčių požiūriu skirtingo lygio ligoninėse ir buvo nustatyta, kad pacientės, kurios lankėsi aukščiausio lygio paslaugas teikiančioje ligoninėje, pastarųjų teikiamas paslaugas įvertino geriausiai iš visų tiriamųjų įstaigų (1). Norint nustatyti gimdžiusių moterų
19 lūkesčius ir norus praėjus motinystės kursus, buvo atliktas tyrimas, kurio metu 80,33 proc. tyrime dalyvavusių moterų teigė, jog joms yra svarbiausi užsiėmimai apie naujagimio priežiūrą. 11,25 proc. tiriamųjų teigė, jog motinystės kursai joms buvo labai mažai naudingi arba visiškai nenaudingi. Tyrimo metu nustatyta, jog motinystės kursai nėra svarbiausias aspektas, norint pasiekti geriausių rezultatų moterų pogimdyminės priežiūros kokybės užtikrinimui, kadangi moterims yra svarbiausia tinkamai suteikta informacija gimdymo metu ir pogimdyminiu laikotarpiu apie naujagimio priežiūrą (54).
Teigiamoms moterų gimdymo patirtims didelės įtakos turi artimųjų arba vyro dalyvavimas gimdyme. Tai įrodo 2015 m. atliktas tyrimas, kuomet buvo siekiama nustatyti nėščių moterų gimdymo lūkesčius, kai jų gimdymo metu dalyvavo vyras. Nigerijoje atliktas tyrimas atskleidė, jog 82,4 proc. tiriamųjų lankosi pas sveikatos priežiūros specialistus nėštumo metu kartu su vyru. 84,4 proc. moterų nori, kad vyras tiesiog dalyvautų gimdyme, o 80,8 proc. moterų nori, kad vyras ne tik dalyvautų gimdyme, bet ir padėtų ne tik moteriai gimdymo metu, bet ir prireikus pagalbos sveikatos priežiūros specialistams. Tyrimo metu moterys paminėjo, kad šiuo metu jų šalyje vyrams nėra užsiėmimų, kad šie galėtų mokytis pagalbos moterų gimdymo metu, o gimdymo metu vyras nėra pakankamai informuojamas, kaip galėtų padėti savo antrosioms pusėms. Bet kokiu atveju, moterys nurodė, jog jų gimdymo patirtis įvertinta daugiau teigiamai tuomet, kai šalia dalyvavo vyras (55). Be vyro ir artimųjų, teigiamas gimdymo patirtis gali sukurti gimdymo metu dalyvaujantis akušeris ar akušerė. Šveicarijoje 2015 metais buvo atliktas tyrimas apie savarankiškai gimdymą priimančius akušerius ir moterų patirtis gimdant tik prie akušerio. Tyrimu nustatyta, jog daugiau nei pusė moterų, kurios gimdė pakartotinai (viena iš tyrimo sąlygų buvo ta, jog vieną iš gimdymų būtų priėmęs ne gydytojas akušeris ginekologas, o akušeris) ir vieną iš gimdymų priėmė akušeris, savo gimdymo patirtį įvertino labiau teigiamai, kai gimdymas buvo priimtas akušerio (53). Tais pačiais metais Indijoje, Karnatakos miesto ligoninėse buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo – nustatyti moterų priežiūros kokybę ir kokybės įtakojančius veiksnius gimdymo patirtims. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog moterys dažniau renkasi privačias sveikatos priežiūros įstaigas gimdymui, kadangi jos tikisi gauti pačias kokybiškiausias paslaugas. Tačiau visose Karnatakos miesto ligoninėse atliktas kokybės įvertinimo tyrimas parodė, jog gimdymo priežiūros kokybė nepriklauso nuo sumokėtos sumos už sveikatos priežiūros paslaugas, bet priklauso nuo to, kaip dažnai yra atliekami paslaugų kokybės įvertinimai, į kuriuos yra atsižvelgiama. Taigi peržiūrėjus ir pakeitus sveikatos priežiūros paslaugų atlikimo techniką ar atsižvelgus į sveikatos priežiūros paslaugų kokybės tyrimo įvertinimus, moterys gauna kokybiškiausią tame regione sveikatos priežiūrą (56). 2017 m. publikuotame moksliniame straipsnyje, kuriame buvo atlikta mokslinių darbų apžvalga, nustatyta, kad daugiau nei 80 proc. moterų renkasi tas gydymo įstaigas, kurios naudoja naujausią medicininę aparatūrą, sveikatos priežiūros paslaugas teikia pagal naujausias ir visuotinai priimtas metodikas, o informuotumas
20 nėštumo metu apie artėjantį gimdymą sudarė sąlygas formuotis teigiamoms moterų gimdymo patirtims (57).
2015 metais Kinijoje buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo nustatyti moterų gimdymo lūkesčius ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybę gimdymo metu. Rezultatai atskleidė, jog Kinijoje moterys vienareikšmiškai renkasi gimdymą, apsuptoms sveikatos priežiūros specialistų ligoninėje ar gimdymo namuose, kadangi tai yra saugiausias būdas gimdyti. Pagrindiniai tyrime nustatyti moterų priežiūros lūkesčiai buvo tokie, kad jų gimdyme būtų užtikrintas privatumas ir kad gimdymas būtų prižiūrimas kvalifikuotų specialistų. Dalis moterų, gimdžiusių Kinijoje, skundėsi švaros trūkumu gimdymo palatoje, komandinio darbo tarp pacientų ir specialistų stoka, skausmo malšinimo metodais (kuomet skausmas nebuvo malšinamas) ir pacienčių negalėjimu dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su gimdymo planu. Kaip pagrindinį faktą, autoriai nurodė, jog dėl skausmo malšinimo metodų nebuvimo Kinijos sveikatos priežiūros įstaigose, moterys dažniau reikalauja atlikti cezario pjūvio operaciją (58). Tyrimais nustatyta, kad Olandijoje moterys dažniau renkasi gimdyti namuose, kadangi jos nuo pirmųjų nėštumo savaičių lankosi pas įvairių sričių specialistus, kurie jas prižiūri visą nėštumo laikotarpį. Dėl to moterys yra labai patenkintos nėštumo metu suteiktų paslaugų kokybe. Šios moterys gimdymo priežiūrą įvertino 8,36 balų iš 10 balų. Tačiau 58,5 proc. moterų, kurios gimdė sveikatos priežiūros įstaigų komandos priežiūroje teigė, jog jautėsi saugiau, nei jaustųsi gimdydamos namuose. Šios moterys suteiktų paslaugų kokybę gimdydamos sveikatos priežiūros įstaigose įvertino 9,12 balų iš 10 balų (59).
Helsinkio universiteto ligoninėje atliko tyrimą metu buvo siekiama išsiaiškinti normaliai gimdžiusių pirmakarčių moterų gimdymo patirtis, kai nėštumo metu moterys lankė psichoedukacinius užsiėmimus ir kai šių užsiėmimų nelankė. Tyrimo rezultatai įrodė, jog psichoedukacinių užsiėmimų lankymas nėštumo metu sumažina gimdymo baimes ir tos moterys, kurios lankė minėtus užsiėmimus, savo gimdymo patirtis įvertinto statistiškai geriau nei tos moterys, kurios nelankė psichoedukacinių užsiėmimų. Rezultatai atskleidė, kad moterys, kurios lankė psichoedukacinius užsiėmimus ne tik buvo labiau patenkintos savo gimdymo patirtimi, tačiau joms rečiau buvo atlikta cezario pjūvio operacija nei toms moterims, kurios nėštumo metu nelankė psichoedukacinių užsiėmimų (60). Tuo tarpu 2017 metais buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo siekiama nustatyti pakartotinai gimdžiusių moterų gimdymo patirtis, priklausomai nuo lankytų paskaitų nėštumo metu bei moters nuotaikos, susiformavusios nuo atvykimo į gimdymo įstaigą. Tyrimo metu nustatyta, kad pakartotinai gimdžiusioms moterims paskaitų lankymas turėjo mažesnės teigiamos įtakos gimdymo patirtims, nei moterų nuotaika, susiformavusi vos tik atvykus į gimdymo įstaigą, kuomet pirmiausia moterį pasitinka nėščiųjų priėmimo darbuotojai. Tyrimas atskleidė, jog teigiamos emocijos nėščiųjų priėmime sukuria ypač teigiamas gimdymo patirtis, 75 proc. nepriklausomai nuo to, kaip toliau personalas elgsis su moterimi jos gimdymo metu (61).
21 Tanzanijoje tyrėjai atliko tyrimą, norėdami nustatyti moterims suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Tyrimas atskleidė, kad 14 proc. moterų joms suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę gimdymo metu įvertino puikiai. Tos moterys, kurios gimdymo metu gavusios informaciją klausė sveikatos priežiūros specialistų, savo gimdymo patirtį ir suteiktų paslaugų kokybę įvertino puikiai arba labai gerai. Tuo tarpu tos moterys, kurios gimdymo metu patyrė nepagarbą ar prievartą suteikiant sveikatos priežiūros paslaugas iš sveikatos priežiūros specialistų, nurodė, jog joms suteiktų paslaugų kokybė yra prasta arba labai prasta (62). Tuo tarpu sveikatos priežiūros paslaugų kokybė Burkina Faso, Ganoje ir Tanzanijoje, tyrėjų gautų rezultatų duomenimis, priklauso nuo sveikatos priežiūros mokslų, laboratorijų išvystymo, moters ir vaisiaus ištyrimo nėštumo metu, dokumentacijos, instrumentinio gimdymo. Moterys nurodė, jog sveikatos priežiūros mokslai, o ypač specialistų tinkama praktika yra labai prasta, laboratorijų išvystymas yra ypatingai žemo lygio, motinos ir vaisiaus ištyrimas nėštumo metu yra neadekvatus, o partogramos gimdymo metu netgi nėra pildomos. Kaip svarbiausią sveikatos priežiūros kokybės aspektą moterys minėjo instrumentinį gimdymą, kuomet visose tiriamose apylinkėse rutiniškai gimdymo užbaigimui buvo naudojama replės ir vakuumekstraktorius (63). 2016 m. tyrėjai Tanzanijoje ištyrė 1138 moteris ir nustatė, kad 31 proc. apklaustųjų teigė, jog kai kurie sveikatos priežiūros specialistai gimdymo metu buvo nemandagūs, nepadėjo, kai moterys prašė ir negerbė tiek pačių moterų, tiek jų norų. Nepaisant šių faktų, 93 proc. moterų buvo patenkintos savo gimdymu ir nurodė, jog jų lūkesčiai, susiję su naujagimio gimimu, buvo pateisinti (64). Tuo tarpu 2014 m. atlikto tyrimo metu buvo lyginama sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimas moterų požiūriu. Tyrime dalyvavo moterys, kurios buvo padalintos į dvi grupes. Pirmojoje grupėje buvo moterys po normalaus gimdymo, o antrojoje grupėje – po cezario pjūvio operacijos. Abiejų grupių tiriamosios nurodė, jog pasitenkinimas suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis priklausė nuo joms suteiktos informacijos apie gimdymo būdus, komplikacijas, baigtis. Tačiau vieną iš svarbiausių aspektų moterys pažymėjo tęstinį informuotumą apie vaikų priežiūrą po gimdymo, nepriklausomai nuo gimdymo būdo. Tačiau kalbant bendrai, moterys po normalaus gimdymo buvo labiau patenkintos sveikatos priežiūros paslaugomis, nei moterys, kurioms buvo atlikta cezario pjūvio operacija. Pagrindine priežastimi buvo įvardinta informacijos stoka apie cezario pjūvio operacijos atlikimą, galimas komplikacijas, baigtis bei įtaką ateities gyvenimui (65). Tačiau Nairobyje (Kenijoje) tyrėjai tyrė 1266 pagimdžiusias moteris, siekdami išsiaiškinti moterų pasitenkinimą gimdymo priežiūra ir nustatyti pasitenkinimo gimdymu priežastis. Pagrindinė moterų nurodyta priežastis, kodėl jų gimdymo lūkesčiai buvo pateisinti, buvo sveikatos priežiūros specialistų empatija gimdymo metu. Tyrimas atskleidė, jog moterys buvo labiau patenkintos viešųjų ligoninių suteiktomis paslaugomis nei privačių ligoninių paslaugomis, kadangi, moterų nuomone, privačiame sektoriuje nebuvo skiriama moteriai daug dėmesio ir ji nebuvo
22 pakankamai informuojama apie naujagimio priežiūrą po gimimo, kas buvo vykdoma viešosiose ligoninėse (66).
Belgijoje, Gento mieste buvo atliktas tyrimas, siekiant nustatyti moterų lūkesčius ir pasitenkinimą nėštumo ir pogimdyminio laikotarpio priežiūra. Rezultatai atskleidė, jog moterų didžiausi lūkesčiai yra susiję su postnatalinės priežiūros centrais ir jų teikiamų paslaugų kokybe. Labiausiai moterys tikisi kokybiškų ir moterims naudingų patarimų gimusio vaiko priežiūros klausimais. Moterys teigiamai įvertino bendravimą ir bendradarbiavimą su sveikatos priežiūros specialistais, tačiau prasčiau įvertino suteiktą informaciją ir jos kokybę gimdymo metu bei organizacinius aspektus gimdymo metu (67). Gimdymo planų sudarymas moterims suteikia daugiau pasitikėjimo savimi ir sveikatos priežiūros specialistais. Tanzanijoje atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad gimdymo planų sudarymas nėštumo metu ne tik suteikia daugiau pasitikėjimo, bet kartu padidina moterų pasitenkinimą gimdymu (68). Kiti tyrėjai teigia, jog teigiamoms moterų gimdymo patirtis įtakos turi gimdymo priežiūros modelio sudarymas. Autoriai tokį modelį sukūrė vienoje didžiausių Pensilvanijos ligoninių. Po modelio įvedimo į gimdymo priežiūros planą, pasitenkinimas gimdymu iš 63 proc. apklaustųjų padidėjo iki 90 proc. Tyrimo metu dalyvavo 4166 pacienčių, iš kurių 75 proc. jų gimdymą prižiūrėjusius specialistus įvertino puikiai, o 85 proc. respondenčių teigė gavusios visą reikiamą ir išsamią informaciją gimdymo metu. 97 proc. tyrime dalyvavusių moterų teigė, jog kitų gimdymu metu gimdys tik toje pačioje ligoninėje Pensilvanijoje, kur ir buvo atliktas tyrimas (69).
Dažnai moteriai po gimdymo lieka ne itin malonių prisiminimų, dėl ko pastojusios antrą kartą jau yra iš anksto apsisprendusios, jog gimdys tik cezario pjūvio operacijos metu. Tai įrodo 2009 metais atliktas tyrimas, kurio rezultatai parodė, jog 30,3 proc. apklaustų moterų antrojo nėštumo metu norėtų, jog jų vaikai gimtų atliekant cezario pjūvio operaciją. Autoriai teigia, jog pasitenkinimas pirmojo gimdymo būdu yra statistiškai patikimai susijęs su pageidaujamu kito gimdymo būdu (70, 71). Prie neigiamų gimdymo patirčių yra priskiriama moterų savęs įsivaizdavimas po gimdymo. 2014 metais atlikto tyrimo metu nustatyta, kad dažnai moterys nėštumo metu galvoja, jog po gimdymo jų kūno pokyčiai iškart sugrįš į tokius pat, kokie buvo dar iki gimdymo. Dėl klaidingo moterų mąstymo, dažnai moterims kyla nepasitenkinimas gimdymu, jos įvardija, jog jų gimdymo patirtis ir buvę sukurti lūkesčiai buvo neigiami ar neįvykdyti (72). Dėl šios priežasties dažnai gali kilti konfliktinių situacijų ar nesusipratimų tarp sveikatos priežiūros specialistų ir pacientų.
Lietuvoje šiuo metu nebeliko 3 milijonų žmonių dėl intensyvios emigracijos ir tai vyksta visame pasaulyje, kai žmonės ieško geresnio gyvenimo svetur. Kanadoje 2015 m. atliktas tyrimas, kuomet buvo tiriamos gimdančios imigrantės moterys, buvo siekiama parodyti, kokios yra imigrančių moterų gimdymo patirtys. Tyrimo rezultatai įrodė, jog vis dėlto ne kalbos barjeras buvo pagrindinis aspektas prastos sveikatos priežiūros kokybės įvertinimui, tačiau moterys prastai įvertino gautų paslaugų
23 kokybę dėl informacijos stokos gimdymo metu ir nesutapusių lūkesčių tarp moterų ir sveikatos priežiūros specialistų. Ypač moterys atkreipė dėmesį, jog Kanadoje sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai neatsižvelgia net į menkiausias smulkmenas moterų tikėjime ir papročiuose, pvz.: „čadrų“ dėvėjimas gimdymo metu moterims buvo draudžiamas (73). Jungtinėse Amerikos valstijose atliktas tyrimas su imigrantėmis moterimis. Tyrime dalyvavusios moterys teigė, jog medicinos darbuotojai su jomis elgėsi labai grubiai, šaltai, kaip moterys teigė: „medikai elgėsi lyg su mašinomis“. Tyrimui atrinktos moterys turėjo atitikti tokius kriterijus: moterys JAV esančios trumpiau nei tris metus ir dirbančios neformaliame darbo sektoriuje (pvz.: valytojomis) Masačiusetse. Moterys savo neigiamas gimdymo patirtis sieja su medikų neprofesionalumu, kalbos barjeru bei tradicinių ir kultūrinių skirtumų aspektais (74). Tuo tarpu Portugalijoje Porto ir Viseu miesto ligoninėse atlikto tyrimo metu nustatyta, kad portugalės moterys buvo labiau nepatenkintos savo gimdymo patirtimis nei imigrantės moterys. 50 proc. Portugalijos moterų teigė, kad nebuvo susidariusios gimdymo priežiūros ir lūkesčių plano, kai tuo tarpu net 75 proc. imigrančių minėtus planus buvo susidariusios. Autoriai priėjo išvados, jog moterų lūkesčiai labai priklauso nuo moterų patirčių bei kultūrinių aspektų (75).
Apibendrinant moterų lūkesčius bei gimdymo patirtis galima teigti, jog yra labai daug veiksnių, nuo kurių priklauso ne tik moterų priežiūros lūkesčių patenkinimas, bet ir teigiamos moterų gimdymo patirtys. Priežiūros lūkesčiai formuojasi dar nėštumo metu ir juos suformuoti padeda sveikatos priežiūros specialistai, o ypatingai akušeriai, dirbantys ne tik su nėščiomis moterimis, bet ir su gimdyvėmis bei moterimis po gimdymo. Tuo tarpu moterų gimdymo patirčių baigtis ir įvertinimas didžiausia dalimi priklauso nuo sveikatos priežiūros specialisto, kuris priima gimdymą ir suteikia (arba nesuteikia) moteriai reikalingą informaciją gimdymo metu, bendravimo ir bendradarbiavimo aspektų nepriklausomai nuo kultūrinių, socialinių, tautinių ar ekonominių skirtumų.
24
2. TYRIMO METODIKA
Siekiant nustatyti ir įvertinti Kauno gimdymo stacionaruose gimdžiusių moterų priežiūros lūkesčius, buvo sudarytas klausimynas iš 28 klausimų ir atlikta anoniminė anketinė apklausa. Gauti visų trijų stacionarų duomenys buvo sujungti į vieną ir pateikti apibendrinta forma, o apibendrinti rezultatai buvo lyginami su 2015–2016 m. LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje (IV gimdymo stacionaro) atlikto tyrimo duomenimis.
Kokybinį tyrimą, skirtą moterims po gimdymo, buvo nuspręsta atlikti, kad būtų patikslinti anketinės apklausos metu gauti duomenis. Įvertinus gaunamos informacijos kiekybę ir kokybę, buvo pasirinktas individualusis – kryptingasis arba iš dalies struktūrizuotas interviu (šio interviu pagrindinis tikslas – gauti išsamią informaciją, kad ištirti ir išspręsti problemą) (76). Kokybinio tyrimo metu gauta informacija iš tiriamųjų yra paverčiama duomenimis pagal žmogiškąjį veiksnį. Informacijos vertimo duomenimis metu žmogiškasis veiksnys yra kokybinių tyrimų analizės didžioji jėga ir pagrindinis trūkumas (77). Gauti interviu duomenys iš visų trijų gimdymo stacionarų buvo apjungti į vieną ir pateikti apibendrinta forma, o apibendrinti rezultatai buvo lyginami su 2015–2016 m. LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje (IV gimdymo stacionare) atlikto kokybinio tyrimo duomenimis.
Tyrimų tipai.
Kiekybinis tyrimas – momentinis tyrimas.
Kokybinis tyrimas – individualus kryptingasis (iš dalies struktūrizuotas) interviu.
Tiriamasis reiškinys (kokybinis tyrimas). Moterų gimdymo patirtys.
Tyrimo organizavimas
Tyrimas buvo planuojamas ir vykdomas pagal mokslinių darbų rengimo reglamentą (78), pagal šią schemą:
1. Mokslinės literatūros paieška ir analizė pagal pasirinktą temą; 2. Tyrimo anketos sudarymas, remiantis moksline literatūra; 3. Leidimų atlikti tyrimą gavimas;
4. Tyrimo duomenų rinkimas;
5. Tyrimo duomenų analizavimas, rezultatų formulavimas; 6. Išvadų ir rekomendacijų formulavimas.
Remiantis rasta moksline literatūra apie pagimdžiusių moterų priežiūros lūkesčius sveikatos priežiūros įstaigose, buvo sudarytas tyrimo instrumentas – anketa (2 priedas). Prieš atliekant anketinę
25 apklausą, buvo gauti raštiški reikiamų institucijų (Kauno gimdymo stacionarų vadovų, Bioetikos komisijos) leidimai atlikti tyrimą.
Siekiant išsiaiškinti, ar klausimai anketoje yra lengvai suprantami ir aiškiai suformuluoti, buvo atliktas bandomasis tyrimas. Pirminė 34 klausimų anketa buvo pateikta 30 pagimdžiusių moterų, iš kurių 63 proc. moterų išreiškus abejones dėl netikslių ir pasikartojančių klausimyno klausimų, jie buvo sukonkretinti arba pašalinti iš klausimyno.
Siekiant nustatyti moterų gimdymo patirtis Kauno gimdymo stacionaruose, buvo sukurti 9 interviu klausimai individualiam kryptingajam (iš dalies struktūruotam) interviu (1 priedas). Interviu laikas ir vieta su kiekviena informante buvo sutarti individualiai telefonu arba tiesioginio kontakto metu (palatoje), laikantis visų reikalavimų (konfidencialumo, autonomijos užtikrinimas).
Visi interviu su moterimis vyko joms patogiu laiku, kad būtų išvengta skubos ir trikdžių. Interviu vyko moterims patogioje vietoje (jų namuose), praėjus po gimdymo bent 7 dienoms. Interviu truko individualiai – nuo 37 iki 64 minučių. Visi interviu duomenys buvo fiksuojami garso juostoje (naudojantis diktofonu) bei, siekiant tikslumo, buvo užrašomi tyrėjos užrašuose.
Šis darbas yra tęstinis moterų gimdymo patirčių, gimdymo ir pogimdyminės priežiūros lūkesčių vertinimo moterų nuomone tiriamasis darbas. Pirmasis tyrimas (anketinė apklausa ir interviu) atliktas 2015–2016 m. (Bioetikos komisijos leidimas tyrimui vykdyti 2015-10-20 Nr. BEC-AK(B)-17) LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje (IV gimdymo stacionare). Gavus rezultatus ir pastebėjus, jog moterims dažnai kyla įvairiausių poreikių tiek gimdymo, tiek pogimdyminiu laikotarpiu, nuspręsta atlikti tęstinį tyrimą I-III Kauno gimdymo stacionaruose (II lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiuose stacionaruose), duomenis palyginant su IV Kauno gimdymo stacionaro (III lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio stacionaro) duomenimis.
Tyrimo imtis ir imties sudarymo metodai, tiriamasis kontingentas
Anketine apklausa buvo apklausiamos visos (Census apklausos metodas) 2017 metais VšĮ Kauno klinikinės ligoninės filialo Prano Mažylio gimdymo namuose (PMGN), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose (KGN) ir VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje (KKL) tiriamuoju laikotarpiu gimdžiusios moterys, kurios mokėjo skaityti ir rašyti lietuviškai ir buvo gimdžiusios viename iš tyrime dalyvaujančių stacionarų. Anketą buvo prašoma užpildyti moterų išvykimo iš stacionaro dieną (voke esančią anketą išrašymo dieną pateikdavo palatos akušerė, kuriai po anketos užpildymo užklijuotame voke moterys sugrąžindavo voką).
Kiekybinio tyrimo imties dydis buvo apskaičiuotas remiantis Epi Info 7.2 statistine programa (pasirinkus 95 proc. patikimumą) bei imties dydžio, priklausomai nuo generalinės aibės, nustatymo (Paniotto) formule:
26
n=
1∆2+N1
n – imties dydis;
∆ - paklaidos dydis (0,05) N – generalinės aibės dydis.
2016 metais Kauno miesto gimdymo stacionaruose gimdė 3275 moterys. Remiantis Paniotto formule bei Epi Info 7.2 statistine programa, norint pateikti reprezentatyvius Kauno gimdymo stacionarų duomenis apie gimdžiusių moterų priežiūros lūkesčius, su 5 proc. paklaida, turėtų būti apklausta mažiausiai 344 moterys. Tyrimo metu apklausta 350 moterų. Vertinant proporcijomis pagal moterų gimdymų skaičių kiekvienoje įstaigoje proporcingai apklausta:
1. 130 moterų (37,1 proc.) I gimdymo stacionare (VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje);
2. 90 moterų (25,8 proc.) II gimdymo stacionare (VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose);
3. 130 moterų (37,1 proc.) III gimdymo stacionare (VšĮ Kauno klinikinės ligoninės filialo Prano Mažylio gimdymo namuose).
Dėl mažo respondentų skaičiaus I-III Kauno gimdymo stacionaruose, gauti visų trijų stacionarų duomenys buvo sujungti į vieną ir rezultatai pateikiami apibendrinti visų trijų stacionarų. Apibendrinti duomenys lyginami su IV stacionaro duomenimis.
Nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. buvo atlikta anketinė apklausa, sudaryta iš 28 klausimų. Iš viso buvo išdalinta 400 anketų, sugrįžo 358 anketos, tinkamų tyrimo rezultatams analizuoti anketų buvo 350 (atsako dažnis 87,5 proc.).
Interviu buvo vykdomas su KKL, KGN, PMGN natūraliais gimdymo takais gimdžiusiomis moterimis, kurios jau buvo dalyvavę anketinėje apklausoje. Tyrime dalyvavo patogioji populiacija (tos moterys, kurios sutiko dalyvauti tyrime).
Interviu metu buvo apklausta 19 pagimdžiusių moterų: 1. 7 moterys, gimdžiusios KKL (I gimdymo stacionaras); 2. 5 moterys, gimdžiusios KGN (II gimdymo stacionaras); 3. 7 moterys, gimdžiusios PMGN (III gimdymo stacionaras).
Kokybinio tyrimo imtis apskaičiuota remiantis kokybinių tyrimų metodologiniais aspektais (76).
Kokybinis tyrimas buvo atliktas nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d.
Dėl mažo respondentų skaičiaus I-III Kauno gimdymo stacionaruose, gauti visų trijų stacionarų duomenys buvo sujungti į vieną ir rezultatai pateikiami apibendrinti visų trijų stacionarų. Apibendrinti duomenys lyginami su IV stacionaro duomenimis.
