SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
SANDRA BAKŪNĖ
GIMDYMO PRIEŽIŪROS KOKYBĖ: LŪKESČIAI IR JŲ
PATENKINIMAS GIMDYVIŲ POŽIŪRIU
Magistrantūros studijų programos „Klinikinė slauga ištęstiniu būdu“ baigiamasis
darbas
Darbo vadovas
Dr.: A. Vaškelytė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
TVIRTINU
Slaugos fakulteto dekanė Prof. dr. Jūratė Macijauskienė
Parašas
2018 m. ...mėn. ...d.
SANDRA BAKŪNĖ
GIMDYMO PRIEŽIŪROS KOKYBĖ: LŪKESČIAI IR JŲ
PATENKINIMAS GIMDYVIŲ POŽIŪRIU
Magistrantūros studijų programos „Klinikinė slauga ištęstiniu būdu“ baigiamasis
darbas
Darbo vadovas
Dr. AlinaVaškelytė Parašas
2018 m. ...mėn. ...d.
Recenzentas Darbą atliko Dr. Viktorija Grigaliūnienė Magistrantė
Parašas Sandra Bakūnė Parašas
2018 m. ...mėn. ...d. 2018 m. ...mėn. ...d.
TURINYS
SANTRAUKA ... 4
SUMMARY ... 6
PADĖKA ... 8
SANTRUMPOS ... 9
ĮVADAS ... 10
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11
I. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
1.1 Kokybės samprata... 12
1.2 Kokybės iš pacientų perspektyvos modelis ... 16
1.3 Gimdymo priežiūra ir jos kokybė ... 17
1.4 Lūkesčių samprata ir jų patenkinimas ... 22
1.5 Tyrimai užsienyje ir Lietuvoje ... 24
II. TYRIMO METODIKA ... 27
2.1 Tyrimo vykdymas ir organizavimas ... 27
2.2 Tyrimo instrumentas ... 28
2.3 Tiriamųjų imtis ir jos charakteristikos ... 30
2.4 Tyrimo etika ... 32
2.5 Statistinė duomenų analizė ... 33
III. REZULTATAI ... 34
3.1 Pirmą kartą gimdžiusiųjų priežiūros kokybė: lūkesčiai ir jų patenkinimas ... 34
3.2 Pakartotinai gimdžiusiųjų priežiūros kokybė: lūkesčiai ir jų patenkinimas ... 41
3.3 Pirmą kartą ir pakartotinai gimdžiusiųjų priežiūros kokybė: lūkesčių ir jų
patenkinimo palyginimas ... 49
IV. REZULTATŲ APTARIMAS... 59
IŠVADOS ... 61
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 62
MOKSLINĖS PUBLIKACIJOS ... 63
LITERATŪRA ... 64
SANTRAUKA
Bakūnė S. Gimdymo priežiūros kokybė: lūkesčiai ir jų patenkinimas, gimdyvių požiūriu, magistranto baigiamasis darbas / mokslinė vadovė – dr. A. Vaškelytė; Lietuvos Sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra – Kaunas, 2018. – 67 psl.
Darbo tikslas: Išanalizuoti gimdymo priežiūros kokybę: lūkesčius ir jų patenkinimą gimdyvių
požiūriu.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti pirmą kartą gimdžiusiųjų priežiūros kokybę: lūkesčius ir jų patenkinimą. 2. Nustatyti pakartotinai gimdžiusiųjų priežiūros kokybę: lūkesčius ir jų patenkinimą. 3. Palyginti pirmą kartą ir pakartotinai gimdžiusiųjų priežiūros kokybę: lūkesčius ir jų patenkinimą.
Tyrimo metodai: Tyrimas buvo vykdomas LSMUL, Akušerijos ir Ginekologijos klinikoje,
Akušerijos skyriuje, 2017-03-01 - 2018-01-01 laikotarpiu. Tyrime dalyvavo 338 gimdžiusios moterys. Mokslinio tyrimo duomenims rinkti pasirinktas klausimynas (skalė) „Gimdymo priežiūros kokybė, gimdyvių požiūriu“, (ang. An intrapartal – specific QPP- questionnaire (QPP – I)), kuri pritaikyta vertinti gimdymo priežiūrai, gimdymo skyriuje.
Tyrimo rezultatai. Tiek pirmą kartą, tiek pakartotinai gimdžiusių lūkesčių patenkinimo
įverčiai rodo, kad gimdymo priežiūros kokybė yra aukšta. Didžiosios dalies moterų lūkesčiai buvo statistiškai reikšmingai didesni nei jų patenkinimas.
Išvados:
1. Pirmą kartą gimdžiusių gimdymo priežiūros kokybė, gimdyvių požiūriu buvo aukšta visose poskalėse, išskyrus poskales „sveikatos priežiūra ir skausmo malšinimas“ ir „dėmesys vyrui/partneriui/šeimos nariams. Moterų lūkesčių balų sumos vidurkiai buvo statistiškai reikšmingai didesni už jų patenkinimą, išskyrus lūkesčius: “gimdymo palatoje aš turėjau galimybę naudotis pagalbinėmis priemonėmis: pufas, sėdmaišis, kamuolys, lovos rėmas”, „akušerė buvo maloni“, „akušerė rūpinosi manimi“; bei poskalę “slaugytojų padėjėjų dėmesys”.
2. Pakartotinai gimdžiusių gimdymo priežiūros kokybė, gimdyvių požiūriu buvo aukšta visose poskalėse, išskyrus poskales „sveikatos priežiūra ir skausmo malšinimas“ ir „dėmesys vyrui/partneriui/šeimos nariams. Moterų lūkesčių balų sumos vidurkiai buvo statistiškai reikšmingai didesni už jų patenkinimą, išskyrus lūkesčius: “gimdymo palatoje aš turėjau galimybę naudotis pagalbinėmis priemonėmis: pufas, sėdmaišis, kamuolys, lovos rėmas”, „gimdymo palatoje buvo patogi kėdė“, „akušerė buvo maloni“, „akušerė rūpinosi manimi“, „akušerė suprato ką aš patyriau gimdymo
metu“, „personalas mano vyrui/partneriui/šeimos nariams suteikė geriausią pagalbą gimdymo metu“; bei poskalę “slaugytojų padėjėjų dėmesys”.
3. Lyginant pirmą kartą ir pakartotinai gimdžiusiųjų priežiūros kokybę, pirmą kartą gimdžiusiųjų lūkesčių ir jų patenkinimo balų sumos vidurkiai buvo didesni nei pakartotinai gimdžiusių. Pakartotinai gimdžiusiųjų lūkesčių ir jų patenkinimo balų sumos vidurkiai buvo statistiškai reikšmingai didesni nei pirmą kartą gimdžiusių, poskalėse: „gydytojų dėmesys“ ir „akušerės darbas I – II gimdymo laikotarpių metu“.
SUMMARY
Bakūnė S. Quality of care during delivery: expectations and their satisfaction from the point of view of birthing mothers, graduate thesis/scientific supervisor – Dr. A. Vaškelytė; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care – Kaunas, 2018 – 67 p.
Purpose of work: to analyze the quality of maternity care: expectations and their satisfaction
from the point of view of birthing mothers.
Tasks of the work:
1. To determine the quality of care for the first-time birthing mothers: expectations and their satisfaction.
2. To determine the quality of care for the mothers giving birth repeatedly: expectations and their satisfaction.
3. To compare the quality of care for the first-time birthing mothers and the mothers giving birth repeatedly: expectations and their satisfaction.
Methods of research. The research was conducted at the Lithuanian University of Health
Sciences, Obstetrics and Gynaecology Clinic, Obstetrics unit from 1 January 2017 to 1 January 2018. The study involved 338 women after labour. An intrapartal – specific QPP- questionnaire (QPP – I) was chosen to collect the research data for maternity care in the obstetrics unit.
Results of research. Estimates of satisfaction for both the first and the repeated birthing
mothers indicate that the quality of maternity care is high. The expectations of a large proportion of women were statistically significantly higher than their satisfaction.
Conclusions:
1. The quality of maternity care from the viewpoint of the first time birthing mothers was high in all subscales, with the exception of the “health care and pain relief” and “attention to husband/partner/family members”. The average score for women's expectations was statistically significantly higher than their satisfaction, with the exception of expectations: “in the maternity ward I had the opportunity to use auxiliary devices: an ottoman, a beanbag, a ball, a bed frame”, “midwife was nice”, “midwife took care of me”; and the scale “attention of assistant nurses”.
2. The quality of care of repeatedly birthing mothers, from their viewpoint, was high in all subscales except for the “health care and pain relief” and “attention to husband/partner/family members”. The average score for women's expectations was statistically significantly higher than their satisfaction, with the exception of the expectations: “in the maternity ward I had the opportunity to use auxiliary devices: an ottoman, a beanbag, a ball, a bed frame”, “comfortable chair in the maternity
ward”, “midwife was nice”, “midwife took care of me”, “midwife understood my experiences during labour”, “staff provided the best assistance to my husband/partner/family members” of the subscale “attention of assistant nurses”.
3. When comparing the quality of care for the first-time birthing mothers and mothers giving birth repeatedly, the average sum scores of expectations and the satisfaction among first-time birthing mothers were higher than those of mothers giving birth repeatedly. The average sum scores of expectations and the satisfaction among mothers giving birth repeatedly were statistically significantly higher than the first-time birthing mothers in the scales: “doctors attention” and “midwife’s performance during I – II periods of labour”.
PADĖKA
„Mokytojas, galintis išugdyti auklėtinių sugebėjimą dirbti su džiaugsmu, apvainikuotas laurais.“ - E. G. Chabardas
Nuoširdžiai dėkoju darbo vadovei dr. A. Vaškelytei, už skirtą laiką, gerus ir įkvepiančius patarimus, galimybę išsakyti savo nuomonę ir siekti geriausio rezultato.
SANTRUMPOS
LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos JAV –Jungtinės Amerikos Valstijos
V – vidurkis
n – respondentų skaičius
p – statistinio reikšmingumo lygmuo PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija pav – paveikslas
proc – procentai
SN (angl. k. Standart Deviation) – standartinis nuokrypis SPSS (angl. k.) – Statistical Package for Social Sciences
ĮVADAS
Teikiamų paslaugų kokybei sveikatos priežiūros sistemoje, numatant sveikatos priežiūros paslaugų teikimo strategiją bei taktiką, yra skiriama vis daugiau dėmesio [1].
Remiantis sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo 2014 – 2025 m. programa Lietuvoje, vienas iš uždavinių: plėtoti sveikatos infrastruktūrą ir gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, saugą, prieinamumą ir į pacientą orientuotą sveikatos priežiūrą [2].
Programoje išskiriami kokybiškos sveikatos priežiūros bruožai, tarp kurių nurodomas pacientų pasitenkinimas: tai vartotojo (paciento) pasitenkinimas ir gydymo įstaigos atsakas į jo lūkesčius išlieka pagrindiniu kriterijumi vertinat teikiamų paslaugų kokybę [2].
Pagrindinis gimdyvių sveikatos priežiūros tikslas – užtikrinti optimalias gimdymo proceso išeitis, sąlygojančias adekvačią motinos ir naujagimio fizinę, psichosocialinę būklę [3]. Optimali gimdymo priežiūra galima tuo atveju, kai kartu su teikiama medicinine pagalba yra atsižvelgiama į gimdyvės poreikius bei savijautą. Svarbu, kad „į moterį nukreipta priežiūra“ - suteiktų gimdyvei galimybę pačiai priimti sprendimus ir būti aktyvia gimdymo priežiūros dalyve [4].
Individualus gimdymo priežiūros kokybės vertinimas, nurodant kokybės tobulinimo kryptis, atspindi gimdyvių požiūrį į ligoninės veiklą bei jos standartus. Tai leidžia numatyti gimdymo priežiūros prioritetus, juos labiau pritaikant prie gimdyvių poreikių ir pageidavimų [5].
Gimdyvių gimdymo priežiūros vertinimams būdingi saviti standartai ir kriterijai: vertinamas bendravimas, gimdymo palatos aplinka, informavimas apie atliekamas intervencijas, sveikatos priežiūros specialistų komandos teikiama parama ir palaikymas, artimųjų dalyvavimas gimdymo procese, skausmo valdymas, gimdyvės ir artimųjų mokymas [6].
Temos aktualumas. Įrodymais pagrįstos medicinos naudojimas svarbus nagrinėjant temas,
susijusias su moterų gimdymo priežiūros lūkesčiais ir jų patenkinimu, įvertinant moterims teikiamų paslaugų kokybę [7].
Temos naujumas. Norint, kad gimdymo priežiūros paslaugos būtų kokybiškos, labai svarbu
atkreipti dėmesį ne tik į dokumentus, kurie reglamentuoja gimdymo priežiūros kokybę, bet ir į pačių moterų prieš gimdymą susiformavusius gimdymo priežiūros lūkesčius. Todėl svarbu nagrinėti, kokie gimdyvių lūkesčiai ir kaip jie patenkinti, siekiant identifikuoti šiame sveikatos priežiūros sistemos paslaugų sektoriuje egzistuojančias problemas. Tiksliai nustačius problemas, galimas kryptingas strateginio, susijusio su gimdymo priežiūros teikiamų paslaugų kokybės optimizavimu, plano kūrimas bei įgyvendinimas.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Išanalizuoti gimdymo priežiūros kokybę: lūkesčius ir jų patenkinimą gimdyvių
požiūriu.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti pirmą kartą gimdžiusiųjų priežiūros kokybę: lūkesčius ir jų patenkinimą. 2. Nustatyti pakartotinai gimdžiusiųjų priežiūros kokybę: lūkesčius ir jų patenkinimą. 3. Palyginti pirmą kartą ir pakartotinai gimdžiusiųjų priežiūros kokybę: lūkesčius ir jų patenkinimą.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Kokybės samprata
Apie kokybę yra daug gerai žinomų apibrėžimų. Edwards (1968) teigia, kad „kokybė susideda iš gebėjimo patenkinti poreikius“, Wayne (1983) kokybę apibrėžia kaip naudotojo pasitenkinimą, pasak Crosby (1979) „kokybė – atitikimas reikalavimams“. Kokybė yra atitikimas vartotojų poreikiams tokiu būdu, kad viršytų vartotojų lūkesčius [8].
„Kokybės“ sąvoka turi daug apibrėžčių, dėl savo įvairialypiškumo ir neišvengiamos priklausomybės nuo individualių vartotojo poreikių. Kokybės struktūrą formuoja trys esminiai komponentai [9,10]:
techninė (nurodo, kokia paslauga teikiama),
funkcinė (kaip paslauga teikiama),
aplinkos kokybė.
Kiti tyrėjai, vertindami paslaugų kokybę, papildomai išskiria rezultato, proceso, aplinkos bei įgalinimo (paslaugos savybės, kurios daro paslaugą labiau prieinamą vartotojui) dimensijas [9,10].
Remiantis įvairiais kokybės apibrėžimais, galima suformuluoti kai kurias sveikatos priežiūros kokybės sistemos ypatybes:
kokybiška sveikatos priežiūros sistema geba geriau patenkinti pacientų poreikius bei lūkesčius;
sveikatos priežiūros kokybė yra sistemiškas, visapusiškas, tęstinis, į paciento poreikius orientuotas procesas;
sveikatos priežiūros kokybės tikslas apima ir geresnės pacientų sveikatos siekį, ir jų gyvenimo kokybės gerinimą;
sveikatos priežiūros kokybė grindžiama nuolatiniu sveikatos priežiūros specialistų tobulinimusi;
sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimas leidžia taupyti išteklius ir sudaro galimybę juos pakartotinai investuoti [11].
Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės tęstinis užtikrinimas ir nuolatinis gerinimas įgyvendinamas per pagrindines kokybės dimensijas:
orientaciją į pacientą (aktyvų paslaugų vartotoją): sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo ir visuomenės įtraukimas į sveikatos priežiūros paslaugų planavimą, teikimą ir vertinimą, užtikrinant paciento teisę gauti informaciją, pateikiamą jam suprantama forma ir reikalingą priimti sprendimams dėl savo sveikatos priežiūros bei galimybę suteikti grįžtamąjį ryšį apie gautas sveikatos priežiūros paslaugas;
priimtinumą – valstybės nustatyta tvarka pripažįstamas sveikatos priežiūros sąlygas, užtikrinančias sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos mokslo principų bei medicinos etikos reikalavimų atitiktį;
prieinamumą – valstybės nustatyta tvarka pripažįstamas sveikatos priežiūros sąlygas, užtikrinančias sveikatos priežiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei;
tinkamumą – valstybės nustatyta tvarka pripažįstamas sveikatos priežiūros sąlygas, užtikrinančias sveikatos priežiūros paslaugų bei patarnavimų kokybę ir efektyvumą;
teisumą – lygių visiško sveikatos potencialo siekimo galimybių kiekvienam asmeniui sudarymas paskirstant sveikatos priežiūros išteklius bei panaikinant kliūtis bei skirtumus, kuriuos lemia neteisingais traktuojami veiksniai;
tęstinumą – laipsnį, kuriuo paciento priežiūra yra koordinuojama tarp sveikatos priežiūros specialistų ir įstaigų;
veiksmingumą – sveikatos priežiūros intervencijų galimybes pasiekti užsibrėžtus sveikatinimo veiklos tikslus ir rezultatus įprastoje aplinkoje;
ekonomiškai pagrįstą efektyvumą – aukščiausios kokybės sveikatos priežiūros bei sveikatos priežiūros paslaugų derinio, duodančio geriausius sveikatos rezultatus, užtikrinimas mažiausiais kaštais;
saugumą – užtikrinant saugią sveikatos priežiūros ir jos aplinką pacientams bei sveikatos priežiūros sektoriuje dirbantiems darbuotojams, įdiegiant vieningą nepageidaujamų įvykių registravimo, stebėsenos ir prevencijos sistemą, formuojant naujovišką specialistų požiūrį į nepageidaujamus įvykius, jų valdymą;
pasitenkinimą - vartotojo (paciento) pasitenkinimas ir gydymo įstaigos atsakas į jo lūkesčius išlieka pagrindiniu kriterijumi, vertinančiu teikiamos priežiūros kokybę. Vartotojas, parenkant jam gydymą, taip pat turi dalyvauti [2].
Veiksniai, turintys įtakos pacientų pasitenkinimui yra labai svarbūs norint suteikti kokybiškas paslaugas. Švedų mokslininkai (Wilde 1993) atliko tyrimus ir nustatė pagrindinius aštuonis veiksnius, kurie turi įtakos pacientų pasitenkinimui:
1. Socio-demografinės charakteristikos. Pacientų amžius labai svarbus vertinant pacientų lūkesčius sveikatos priežiūros sektoriuje. Jaunesni pacientai dažniau būna nepatenkinti suteiktos paslaugos kokybe. Tai pat labai svarbu ir pacientų lytis ir išsimokslinimas. Vyrai dažniau nei moterys būna patenkinti suteikta paslauga, o aukštąjį išsimokslinimą turintys pacientai – dažniau būna nepatenkinti.
2. Lūkesčiai iš personalo. Pacientų pasitenkinimą nulemia patenkinti pacientų lūkesčiai ir nepasitenkinimas paslaugomis auga, kai šie lūkesčiai yra nepatenkinti. Vieni pacientų lūkesčiai svyruoja visą laiką gulint ligoninėje, kiti – išlieka pastovūs. Pacientų lūkesčių patenkinimui svarbią vietą užima personalo elgesys su jais. Pacientai tikisi, kad medicinos personalas su jais bendraus kaip su lygiaverčiais partneriais, kad bus jų konsultantu, kai reikės priimti sprendimus. Pacientų lūkesčių patenkinimas yra labai svarbus kai kalbama apie sveikatą ir rezultatus.
3. Fizinė aplinka. Supanti pacientą fizinė aplinka turi įtakos pacientų pasitenkinimui. Fizinė aplinka, įskaitant švarą, maistą, triukšmą, pacientų skaičių palatoje, palatų komfortabilumą ir estetiškumą, yra vienas iš veiksnių įtakojančių pasitenkinimą.
4. Bendravimas ir informavimas – būtina kokybiškų paslaugų sąlyga. Pacientai pabrėžia informacijos svarbą ir teigia, kad „savalaikė ir išsami informacija didina pasitenkinimą paslaugomis.
5. Dalyvavimas ir įtraukimas. Pacientų aktyvus dalyvavimas ir įtraukimas į sprendimų priėmimą labai padidina pacientų pasitenkinimą sveikatos priežiūros paslaugomis.
6. Tarpusavio santykiai. Geri tarpusavio santykiai tarp paslaugų gavėjų ir paslaugų teikėjų yra labai svarbūs kalbant apie kokybišką paslaugų suteikimą. Gerus tarpusavio santykius apibrėžia tokios sąvokos, kaip: abipusis supratimas, pagarba, pasitikėjimas, sąžiningumas, bendra veikla.
7. Medicininė – techninė kompetencija – svarbus kokybiškų paslaugų komponentas. Pacientai jaučia, kada medicinos personalas naudoja netinkamas diagnostines bei gydymo priemones ir tai labai sumažina pacientų pasitenkinimą paslaugomis. Taip pat, pacientams labai svarbu, kad naudojant naujausias technologijas būtų efektyviai sumažintas skausmas. Skausmo nebuvimas ir efektyvus jo sumažinimas didina pacientų pasitenkinimą paslaugomis.
8. Sveikatos priežiūros organizavimas. Organizacijos pokyčiai turi įtakos pacientų pasitenkinimui. Sveikatos priežiūra turi garantuoti pacientui paslaugų prieinamumą. Taip pat, moksliniais tyrimais įrodyta, kad prastai organizuotame sveikatos priežiūros sektoriuje, dirbantis personalas būna pavargę ir nepatenkintas savo darbu. O kai personalas nepatenkintas savo darbu, tai nepatenkinti ir pacientai suteiktomis paslaugomis [12,13].
Pacientų pasitenkinimas medicininėmis paslaugomis priklauso nuo daugelio aspektų, kurie nurodyti grafiškai (1 pav.) [14, 15].
1 pav. Pacientų pasitenkinimas medicininėmis paslaugomis (sudarytas Liepinaitienės A., Pavasarienės A., remiantis Kaziliūnas A., 2007) [14, 15]
P. Vanagas (2004) savo šaltiniuose pateikia paslaugų kokybės kategorijas, kuriomis remiantis galima daryti išvadą, jog kokybiška paslauga yra ta, kuri suteikiama tiksliai iš pirmo karto, atliekama laiku, patogioje ir prieinamoje vietoje, aptarnaujantis personalas yra mandagus ir parodo pagarba paslaugos vartotojui (t.y. pacientui), suteikiama išsami informacija bei priežiūros gydymo įtaigoje metu pacientas jaučiasi saugiai, užtikrinamas jo konfidencialumas [16].
Skiriamos trys pagrindinės kokybės dimensijos:
Kokybė pacientų požiūriu – apima tai, ko pacientai tikisi iš sveikatos priežiūros teikėjų. Pacientų požiūris į sveikatos priežiūros paslaugų kokybę gali būti idealistinis (ką pacientas norėtų gauti), realistinis (ko pacientas realiai laukia) ar/ir atitinkantis bazinius poreikius (ką, paciento požiūriu, jam reikia gauti);
Pacientų pasitenkinimas Informatyvumas Įtraukimas Tarpusavio santykiai Medicininės intervencijos Fizinė aplinka Sveikatos priežiūros organizavimas
Laukiamas dėmesys iš slaugos personalo
Socialinės ir demografinės paciento charakteristikos
Profesionalioji kokybė – apima sveikatos priežiūros paslaugų kvalifikuotumo, atitikimo pacientų poreikiams nustatymą;
Valdymo kokybė – apima efektyviausio bei produktyviausio išteklių panaudojimo, laikantis vadovaujančių įstaigų nurodymų bei įstatymo, sampratą. Kalbant apie valdymo kokybę, paprastai atsižvelgiama į organizacijos vadybininko darbo kokybę bei visos struktūros darbo kokybę (objektyvūs našumo bei produktyvumo rodikliai) [17].
Apibendrinant galima teigti, jog paslaugų kokybės apibrėžimas yra sunkiai apibrėžiamas, nes žodis „kokybė“ kiekvienam asmeniui yra suvokiama tiek subjektyviai, tiek objektyviai, o kokybę valdyti yra sunku dėl pacientų poreikių kaitos. Todėl labai svarbu nustatyti pagrindinius medicininių paslaugų kokybės vertinimo kriterijus. Svarbiausia teikti sveikatos priežiūros paslaugas pagal nustatytus kokybės reikalavimus, kartu atsižvelgiant į pacientų nuomonę apie suteiktų medicininių paslaugų kokybę, išsiaiškinus pacientų poreikius, lūkesčius.
1.2 Kokybės iš pacientų perspektyvos modelis
Švedų mokslininkas Wilde B. su kolegomis (Wilde 1993) sukūrė teorinį kokybės iš pacientų perspektyvos modelį. Kokybės iš pacientų perspektyvos modelyje (Wilde 1993) akcentuojamas paciento vaidmuo, vertinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę [18].
Kokybės modelyje iš pacientų perspektyvos kokybė vertinama ir suvokiama ne paslaugų teikėjų (gydytojų, slaugytojų, akušerių), o pačių pacientų (t.y paslaugų gavėjų (gimdyvių)). Kokybė šiame modelyje suvokiama analizuojant du pagrindinius sveikatos priežiūros teikimo komponentus – sveikatos priežiūros organizacijos išteklių struktūrą ir pacientų pasirinkimus [19] (2 pav.). Išteklių struktūrą apibūdina dviejų rūšių savybės:
Asmeninės savybės (asmenys, teikiantys sveikatos priežiūros paslaugas (gydytojai, slaugytojai, akušeriai));
Fizinės – administracinės aplinkos savybės (susijusios, su infrastruktūriniais priežiūros teikimo elementais (organizacinės taisyklės, techninė įranga));
Pacientų pasirinkimus lemia:
Racionalus aspektas (susijęs, su paciento tvarkos ir konkretaus sveikatos laipsnio siekiu); Žmogiškasis aspektas (apima paciento lūkesčius svarbius jo klinikiniam atvejui);
Sveikatos priežiūros organizacijos išteklių struktūra
Asmeninės savybės Fizinės ir administracinės priežiūros aplinkos savybės
Pacientų pasirinkimai
Racionalumas Medicininė - techninė
kompetencija Fizinės - techninės sąlygos
Žmogiškumas Į asmenį orientuotas
požiūris Sociokultūrinė aplinka 2 pav. Kokybės modelis iš pacientų perspektyvos (Wilde ir kt. 1993) [19]
Modelyje persipina keturios sritys: medicininė – techninė paslaugų teikėjų kompetencija, į asmenį orentuotas paslaugų teikėjų požiūris, fizinės – techninės organizacijos sąlygos bei sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios organizacijos sociokultūrinė aplinka [5,18,19] (2 pav.).
Wilde ir kt. (1993) aiškinosi kaip priežiūros kokybę ir jos vertinimą supranta patys pacientai. 1989-1990 metais Švedijoje atlikę tyrimus jie nustatė, kad pacientų požiūriu priežiūros kokybę sudaro tarpusavyje nesusiję aspektai, kuriuos sujungus susidaro visuma. Pacientų nuomone, paslaugų kokybės vertinimui didžiausia įtaką daro sveikatos priežiūros organizacijos resursų struktūra ir pacientų pageidavimai (lūkesčiai). Resursų struktūrą sudaro tarpasmeninių santykių ir fizinės-administracinės aplinkos kokybė. Tarpasmeninių santykių kokybei turi įtakos visi paciento gydyme ir priežiūroje dalyvaujantys asmenys (gydytojai, akušeriai, slaugytojų padėjėjai ir kt.). Fizinę-administracinę aplinką sudaro infrastruktūriniai aplinkos komponentai, organizacinės taisyklės, techninė įranga [20].
Kokybės modelyje iš pacientų perspektyvos (Wilde ir kt. 1993), paslaugų kokybės vertinimui pagal keturias dimensijas, turės įtakos paciento vertinimo individualumas bei subjektyvumas [21].
1.3 Gimdymo priežiūra ir jos kokybė
Pastarąjį dešimtmetį pradėta ypač domėtis gimdymo priežiūros paslaugų kokybe. Įrodymais pagrįstos medicinos naudojimas svarbus nagrinėjant temas, susijusias su gimdymo priežiūra, įvertinant moterims teikiamų paslaugų kokybę [22,23].
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) dokumentuose pateiktas fiziologinio gimdymo apibrėžimas: „Normalus gimdymas – toks gimdymas, kurio metu yra maža medicininių intervencijų tikimybė ir teikiama pagalba atitinka akušerio profesinę kvalifikaciją“ [24]. Normalus gimdymas gali būti prižiūrimas bet kurio lygmens akušerines ir neonatologines paslaugas teikiančiame stacionare (IIA, IIB, III lygio stacionare) [25].
Normalų gimdymą gali prižiūrėti akušeris, gydytojas rezidentas arba akušeris-ginekologas. Akušeris, prižiūrintis normalų gimdymą, yra atsakingas už medicininės dokumentacijos pildymą, savarankiškai gimdymo metu priimtus sprendimus ir savalaikį akušerio-ginekologo informavimą, pasikeitus gimdymo rizikai [26, 27].
Aplinka, kurioje vyksta gimdymas, turi būti kuo artimesnė namų aplinkai. Artimųjų dalyvavimas ir pagalba palengvina gimdymo eigą, sumažina vaistų nuo skausmo poreikį [1A] [24].
Priežiūra pirmuoju (gimdos kaklelio vėrimosi) laikotarpiu. Svarbiausia pirmuoju gimdymo laikotarpiu – psichologinė parama gimdyvei, vykstančių procesų ir atliekamų tyrimų paaiškinimas. Artimųjų dalyvavimas ramina gimdyvę ir sumažina psichologinį diskomfortą [26]
Priežiūra antruoju gimdymo laikotarpiu: svarbiausia pačiai gimdyvei leisti pasirinkti tinkamą ir patogią gimdymo padėtį [26].
Mokslo įrodymais pagrįsta efektyvi gimdymo priežiūra:
Artimųjų dalyvavimas ir parama gimdyvei (trumpėja gimdymo trukmė, mažėja vaistų nuo skausmo poreikis, chirurginių intervencijų skaičius, naujagimiams rečiau pasireiškia hipoksija, gimdyvė patiria daugiau teigiamų emocijų).
Gimdymo padėties pasirinkimas (mažesnis diskomfortas, mažiau komplikuotų gimdymų, mažiau tarpvietės ir makšties traumų, mažesnė infekcijos tikimybė).
Gimdą traukiančių vaistų leidimas placentiniu laikotarpiu.
Akušerio priežiūra normalaus gimdymo metu (padeda sumažinti analgetikų poreikį gimdymo metu, sumažėja operacijų tikimybė, naujagimiai gimsta geresnės būklės pagal Apgar skalę) [24].
Teigiamą poveikį turinti gimdymo priežiūra:
Gimdymo vietos informuotas pasirinkimas.
Galimybė išsaugoti intymumą, konfidencialumą.
Aktyvus gimdyvės įtraukimas į gimdymo planavimą, sprendimų priėmimą.
Galimybė gauti atsakymus į klausimus.
Fizinės ir psichologinės moters būklės stebėjimas gimdymo metu.
Galimybė gerti skysčių gimdymo metu.
Galimybė laisvai judėti gimdymo metu [24].
Walsh ir kt. (2012) atliktos metanalizės metu išskyrė 5 pagrindinius gimdymo (akušerių) priežiūros modelio privalumus:
1) Psichologinė pagalba gimdymo metu (akušerė (-is) būdama šalia moters viso gimdymo metu, gali nuraminti, atsakyti į visus iškylančius klausimus, nurodyti įvykių ir veiksmų seką);
2) Gimdyvių autonomiškumo išlaikymas (akušerės (-is) gimdyvėms reikiamu metu gali patarti, tačiau jos pačios nusprendžia ar nori jais vadovautis);
3) Suprantamas bendravimas (akušerė (-is) naudoja mažiau medicininių terminų, todėl gimdyvėms jų kalba būna suprantamesnė);
4) Natūralaus gimdymo palaikymas (akušerės (-is) gimdyvėms dažniau nurodo alternatyvas medikamentų ar instrumentų panaudojimui);
5) Dėmesio užtikrinimas (akušerės (-is) gali skirti daugiau laiko gimdyvės priežiūrai taip leisdamos moteriai pasijausti svarbia) [28, 29].
Gimdymo priežiūros kokybės aspektai, remiantis kokybės iš pacientų perspektyvos modeliu (Wilde 1993), gimdyvių požiūriu:
Medicininė – techninė kompetencija:
Šiai sričiai priskiriama gimdyvės apžiūra, klinikinės diagnozės nustatymas, gimdymo plano sudarymas, gimdymo priežiūra. Komanda, kuri prižiūri gimdyvę, siekia geriausių gimdymo baigčių rezultatų.
Kai gimdyvės racionaliu požiūriu vertina medicininę – techninę kompetenciją, įvertinimui reikšmės turi asmeninės personalo savybės. Gimdyvės pageidauja, kad personalas būtų kvalifikuotas, kompetentingas, turėtų pakankamai medicininių žinių ir praktinių gebėjimų, suteiktų reikiamą pagalbą. Gimdyvės vertindamos asmenines sveikatos priežiūros specialistų komandos, kaip organizacijos išteklių, savybes, pirmiausiai stengiasi suvokti ir įvertinti profesionalią kompetenciją, atsižvelgiant į savo asmeninius lūkesčius ir poreikius [5,18,19, 21].
Fizinės – techninės sąlygos:
Gimdyvėms racionaliu požiūriu vertinant fizinių – techninių sąlygų tinkamumą, vertinimo rezultatas priklausys nuo fizinių – administracinių aplinkos savybių, susijusių su infrastruktūriniais priežiūros teikimo elementais. Moterys tikisi iš sveikatos priežiūros organizacijos, prieinamumo prie fizinių – techninių išteklių, kurie reikalingi gimdymo priežiūrai.
Gimdyvėms yra svarbi švari, patogi, saugi fizinė aplinka (jauki palata, funkcionali lova, švari patalynė, patogūs rūbai, šiltas maistas, pasiekiamas signalizacijos mygtukas), tinkama medicininė – techninė įranga (kardiotokografas, ultragarso ir kt. aparatūra) reikalinga ligos diagnostikai, gydymui bei atitinkamos pagalbinės ir medicininės priemonės (medikamentai, medicininiai instrumentai, slaugos priemonės) [5,18,19, 21].
Į asmenį (gimdyvę) orentuotas požiūris:
Kai moterys gimdymo stacionare iš žmogiškosios (humaniškos) pozicijos vertina į asmenį (į gimdyvę, į save pačią), orentuotą požiūrį, reikšmės turi asmeninės personalo savybės. Tai - kvalifikuotas, turintis empatinių gebėjimų personalas, kuris domisi gimdyvėmis, jų norais ir atvejo
unikalumu, sugeba įsijausti ir suprasti jų patiriamus jausmus bei išgyvenimus, susijusius su gimdymo priežiūra.
Šiuo atveju humaniška priežiūra reiškia personalo ir gimdyvių bendravimą, paremtą bendradarbiavimu, pasitikėjimu, sąžiningumu, bendru supratimu ir pagarba. Nepagarbus personalo elgesys verčia gimdyves jaustis blogai, nesaugiai, trukdo atsipalaiduoti.
Bendradarbiavimas siejamas su moterų dalyvavimu gydymo, gimdymo priežiūros sprendimų priėmimo procese, galimybe išreikšti savo pageidavimus. Personalo supratingumas suvokiamas kaip gimdyvių išgyvenimų dėl tam tikrų priežasčių supratimas. Supratimas taip pat apima ir pacienčių informavimą. Gimdyvėms svarbus nuolatinis, išsamus, aiškus (be sudėtingų terminų) informavimas apie gydymą ir gimdymo priežiūrą, paaiškinant apie tai kas vyko, kas vyksta ir kas vyks [5,18,19, 21].
Sociokultūrinė aplinka:
Kai moterys gimdymo stacionare iš žmogiškosios pozicijos vertina sociokultūrinę aplinką, vertinimo rezultatą nulemia fizinės – administracinės aplinkos savybės. Tai saugią, pozityvią, draugišką atmosferą turinti gimdymo skyriaus aplinka. Tokioje aplinkoje gimdyvių lūkesčiams ir norams suteikiamas pirmumas nusistovėjusios tvarkos ir darbo rutinos atžvilgiu. Tai aplinka primenanti namų aplinką – galimybė turėti asmeninių daiktų, bendrauti su namiškiais, draugais, rinktis palatą, lovą, maistą, klausytis mėgstamos muzikos [5,18,19, 21].
Gimdymo skyriuje esančią atmosferą lemia geri personalo tarpusavio santykiai ir bendravimas su gimdyvių artimaisiais. Mandagus, draugiškas, komandoje dirbantis personalas sukuria saugią skyriaus atmosferą ir ramią aplinką.
JAV įsikūrusi Motinystės apsaugos gerinimo koalicija 1996 m. paskelbė „Motinai palankaus gimdymo“ iniciatyvą ir 10 „Motinai palankaus gimdymo“ žingsnių jai įgyvendinti. 2006 m. Ženevoje dalyvaujant 19 tarptautinių organizacijų, paskelbta tarptautinė „Motinai ir naujagimiui palankaus gimdymo“ iniciatyva, kurios tikslas – suvienyti gydymo įstaigas ir užtikrinti šių žingsnių prieinamumą kiekvienai gimdančiai moteriai. Ši iniciatyva yra paremta 10 žingsnių sistema.
10 „Motinai palankaus gimdymo žingsnių“:
1. Visoms gimdyvėms užtikrinama teisė rinktis, kas gali dalyvauti gimdyme:
Teisė rinktis, kas dalyvaus gimdyme: tėvas, partneris, draugas arba šeimos narys;
Teisė gauti emocinę ir fizinę paramą iš kvalifikuotų pagalbininkų, pvz:, dula arba kita specialistė;
2. Išsamios informacijos ir statistinių duomenų pateikimas:
Informacija ir duomenys apie medicininio personalo praktiką;
Informacija ir duomenys apie procedūras gimdymo metu;
3. Moterims suteikiama sveikatos priežiūra, atsižvelgiant į kultūrinius jos poreikius:
Rūpintis ir atkreipti dėmesį į moters vertybes, įsitikinimus, papročius;
Vertinti motinos tautybę ir religines pažiūras;
4. Užtikrinama gimdymo metu moters laisvė judėti, vaikščioti, pasirinkti jai tinkamą ir patogią gimdymo padėtį.
5. Turėti aiškiai apibrėžtą perinatalinės priežiūros strategiją:
Bendradarbiauti su moterimi ir ją konsultuoti visą nėštumo laikotarpį, įskaitant ir tada, kai moteris perkeliama iš vienos gydymo įstaigos į kitą;
Nurodyti motinai galimus bendrijos išteklius nėštumo laikotarpiu, kur ji vėliau galės gauti būtiną paramą;
6. Užtikrinama, kad nebūtų taikomos procedūros, kurios nepagrįstos moksliniais įrodymais:
Skutimas;
Intraveninės infuzijos;
Maisto ir vandens draudimas;
Ankstyvas vaisiaus dangalų praplėšimas;
Nuolatinė vaisiaus stebėsena ultragarsu;
Kitos intervencijos yra ribojamos: gimdymo sužadinimas < 10 proc., epiziotomijos < 20 proc., cezario pjūvio operacijos apskrities ligoninėse <10 proc., trečiojo lygio ligoninėse < 15 proc., gimdymų natūraliais takais po buvusios cezario pjūvio operacijos vidurkis - 60 proc.
7. Medicinos darbuotojai skatinami dažniau naudoti nemedikamentinius skausmo malšinimo būdus:
Būtina palaikyti ir skatinti moters norą gimdyti be medikamentinio gimdymo skausmo malšinimo, tačiau moteris turėtų galimybę pasirinkti ir pastarąjį, kurį moksliniai tyrimai įrodo esant efektyvesniu;
8. Skatinama visas motinas ir šeimas savo neišnešiotus arba sergančius naujagimius, turinčius įgimtų patologijų, kuo dažniau laikyti ant rankų, liesti, maitinti iš krūties.
9. Nepritariama naujagimių apipjaustymams, išskyrus priimtus religiniu pagrindu; 10. Siekiama naudoti sėkmingo žindymo programą:
Turėti parengtą žindymo politiką, kuri būtų pateikta ir prienama visam sveikatos priežiūros personalui;
Lavinti sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų įgūdžius, siekiant įgyvendinti šią programą;
Informuoti visas nėščiąsias apie žindymo krūtimi naudą;
Padėti moteriai per 30 min. po gimdymo pamaitinti savo naujagimį;
Parodyti moterims, kaip teisingai žindyti ir palaikyti laktaciją netgi tada, kai naujagimis atskirtas nuo motinos;
Neduoti naujagimiams jokio kito maisto arba skysčių, išskyrus motinos pieną, nebent yra indikacijųtą daryti;
Praktikuoti motinoms skirtų kambarių įrengimą viešoje malonioje aplinkoje, kur jos galėtų pamaitinti savo naujagimį ir ten pabūti;
Esant poreikiui, skatinti žindyti;
Neduoti žindukų kūdikiui, kuris maitinamas motinos pienu;
Skatinti žindymo paramos grupių kūrimąsi [30, 31].
Vaičienė LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje atliko tyrimą, kuriuo siekė išsiaiškinti gimdyvių požiūrį į akušerių, dirbančių akušerijos ginekologijos klinikoje, teikiamų paslaugų kokybę. Tyrimų rezultatai parodė, kad gimdyvės akušerių bendravimo komponentus, informacijos teikimą, procedūrų atlikimo organizavimą nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriuje įvertino nuo 4,07 iki 4,31 balo, gimdykloje – nuo 4,41 iki 4,5 balo, akušerijos skyriuje pogimdyminiu laikotarpiu – nuo 4,2 iki 4,51 balo iš 5 galimų. Prastesnį akušerių teikiamų paslaugų vertinimą akušerijos priėmimo skyriuje ar pogimdyminiame poskyryje vertinimą balais sąlygojo ilgesnė laiko, praleisto nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriuje bei akušerijos skyriuje pogimdyminiu laikotarpiu, trukmė [11].
Apibendrinant, galime teigti, kad aukštos kokybės gimdymo priežiūra yra laikoma tokia, kuri yra saugi, efektyvi ir suteikia gimdyvei teigiamų pojūčių. Savaime suprantama gimdyvės gali savaip įvertinti suteiktų paslaugų efektyvumą bei saugumą. Neatitinkančia aukštos kokybės reikalavimų gimdymo priežiūra yra laikoma nesaugi priežiūra su blogos prognozės ar vengtinomis pasekmėmis.
1.4 Lūkesčių samprata ir jų patenkinimas
Norint suprasti ir išsiaiškinti moterų lūkesčių formavimąsi ir svarbą gimdymo metu, svarbu apibrėžti, kas tai yra „lūkesčiai“. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne sąvoka „lūkestis“ apibrėžiama kaip „laukimas“, „viltis“ [32]. Todėl galime sakyti, jog moterų lūkesčiai yra jų tikėjimas, laukimas ir viltis, kad medicininės paslaugos (jų poreikis) atitiks visus keliamus gimdymo priežiūros kriterijus.
Lūkesčių pasireiškimas priklauso nuo to, kaip pacientas suvoks ir interpretuos besikeičiančios aplinkos veiksnius, kurie daro įtaką jo lūkesčių formavimuisi [33]. Stašys ir kt. (2010) išskiria septynis pagrindinius veiksnius, kurie daro įtaką pacientų lūkesčiams:
1. Paciento patirtis praeityje. Bendravimas ne tik su konkrečios sveikatos priežiūros įstaigos asmeniu, bet ir su jo konkurentais, kitais asmens sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų teikėjais.
2. Neformali rekomendacija. Žodinė komunikacija. Šis veiksnys turi didžiausią įtaką formuotis pacientų lūkesčiams.
3. Formali rekomendacija. Kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų rekomendacijos.
4. Paslaugos kaina. Šis veiksnys pacientui nustato paslaugos kokybės lygį jo sąmonėje. Dažnai pacientai renkasi paslaugas jiems prieinama kaina.
5. Komunikacija. Informacija, kurią gauna pacientas, daro įtaką lūkesčių formavimuisi. 6. Paciento asmeniniai poreikiai. Pacientas pats nusprendžia, kas yra jam reikalinga, o kas – ne, ir pats priima sprendimus dėl medicininės paslaugos gavimo.
7. Paslaugos teikėjo įvaizdis. Tai labai svarbus veiksnys, kurio dėka pacientai gali lengviau suformuoti lūkesčius konkrečiam sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui [33,34].
Didžioji dalis informacijos apie suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas pasiekia įvairių komunikacijos priemonių pagalba perduodamomis reklaminėmis žinutėmis, skelbimais, atsiliepimais, straipsniais, kuriais stengiamasi aktyvinti ir formuoti dar nepagimdžiusių moterų lūkesčius [35].
Analizuojant pacientų pasitenkinimą gautomis paslaugomis, reikia lygiagrečiai analizuoti ir paciento lūkesčius. Nors pasak Leonavičiaus, Baltrušaitytės, Naujokaitės (2007) dažniausiai tyrimuose naudojamas teorinis lūkesčių patenkinimo-pasitenkinimo modelis, kuris remiasi prielaida, kad pacientai visuomet turi tam tikrus lūkesčius, kaip turėtų būti suteikiama gydymo paslauga. Jei šie lūkesčiai pateisinami, t.y. jei paciento patirtys sveikatos priežiūroje atitinka turėtus lūkesčius, manoma, kad pacientas liks patenkintas paslauga. Šmergelienės, Patackienės (2004) teigimu, nepasitenkinimas atsiranda tada, kai suvokta bendroji paslaugos kokybė neatitinka lūkesčių [20].
Stundžienė ir kt. (2011) pabrėžia, kad kokybiškų paslaugų teikimo procese labai svarbūs sveikatos apsaugos sistemos veiksniai yra dėmesys pacientui, jo lūkesčių įgyvendinimas [36].
Sammer ir kt. (2010) susisteminę įvairių mokslininkų tyrimus, analizuojančius sveikatos paslaugų kokybę, apibendrintai išskyrė pagrindinius veiksnius, kurie įtakoja pacientų pasitenkinimą suteiktomis medicininėmis paslaugomis:
Vadovavimas. Ligoninės vadovai turi užtikrinti saugios aplinkos ir sveikatos paslaugų teikimo užtikrinimą, misijos ir vizijos įgyvendinimą, užtikrinti personalo kompetenciją, žmogiškųjų išteklių pakankamumą paslaugų teikimo procese;
Komandinis darbas. Ligoninėje turi vykti bendradarbiavimas tarp personalo ir vadovų siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, siekiant efektyviai spręsti iškilusias problemas.
Įrodymais pagrįsti sprendimai ir paslaugų teikimas. Sveikatos paslaugos pacientams turi būti suteikiamos įrodymais pagrįstais tyrimais, siekiant sumažinti nepageidaujamų įvykių riziką.
Bendravimas. Kiekvienas ligoninės personalo darbuotojas turi gebėti bendrauti su pacientais ir jo artimaisiais siekiant pateikti aiškią, išsamią informaciją apie gydymo procesą;
Mokymasis. Visa ligoninės personalas pirmiausiai turi mokėti mokytis iš padarytų klaidų, jas išsamiai išanalizuoti bei pašalinti klaidų priežastis. Be to, ligoninės personalas turi nuolatos kelti savo kompetenciją siekiant užtikrinti ligonių saugą;
Personalo kultūra. Personalas turi gebėti pripažinti padarytas klaidas, jas identifikuoti ir iš jų mokytis [37]. Taigi galima teigti, jog medicininių paslaugų kokybę sudaro įvairūs elementai, kurie sąveikauja tarpusavyje. Visas medicinos personalas turi kompetentingai atlikti savo funkcijas siekiant, jog pacientai gautų kokybiškas paslaugas.
Mokslininkai taip pat pažymi, jog aukštos kokybės akušerinės paslaugos turi būti saugios, efektyvios ir suteikti pacientei bei jos artimiesiems teigiamą požiūrį į pasirinktą gydymo įstaigą. Tačiau nereiktų pamiršti, kad pacientės gali subjektyviai įvertinti suteiktų paslaugų efektyvumą bei saugumą. Neatitinkančiai aukštos kokybės reikalavimų akušerinei priežiūrai yra būdinga nesaugi sveikatos priežiūra su blogomis prognozėmis ar vengtinomis pasekmėmis [38].
1.5 Tyrimai užsienyje ir Lietuvoje
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, sveikatos priežiūros kokybė tampa vienu iš sveikatos priežiūros prioritetų. Lietuvoje, nors ir nepakankamai, tačiau taip pat atliekami tyrimai, leidžiantys įvertinti priežiūros kokybę.
Wilde-Larsson B. ir kt. (2010) tyrime, kuriame buvo vertinami gimdžiusių lūkesčiai ir jų patenkinimas, nustatyta, kad gimdymo priežiūros kokybė yra aukšta. Moterų patirtis, susijusi su gimdymo metu gaunama priežiūra, priminė teigiamą įvykį [18, 39].
Šveicarijoje (2015) buvo atliktas tyrimas apie savarankiškai gimdymą priimančius akušerius ir moterų patirtis gimdant tik prie akušerio. Tyrimu nustatyta, jog daugiau nei pusė moterų, kurios gimdė pakartotinai ir vieną iš gimdymų priėmė akušeris, savo gimdymo patirtį įvertino labiau teigiamai, kai gimdymas buvo priimtas akušerio [40].
Belgijoje, Gento mieste buvo atliktas tyrimas, siekiant nustatyti moterų lūkesčius ir pasitenkinimą nėštumo ir pogimdyminio laikotarpio priežiūra. Rezultatai atskleidė, jog moterų didžiausi lūkesčiai yra susiję su postnatalinės priežiūros centrais ir jų teikiamų paslaugų kokybe.
Moterys teigiamai įvertino bendravimą ir bendradarbiavimą su sveikatos priežiūros specialistais, tačiau prasčiau įvertino suteiktą informaciją ir jos kokybę gimdymo metu bei organizacinius aspektus gimdymo metu [41].
Sandall ir kt. (2010) savo tyrime išskiria keturias gimdyvėms teikiamų paslaugų kokybei įvertinti skirtas dimensijas:
Saugumas, įvertinamas vaisiaus netekimo atvejų, gimdyvių mirtingumo, sergamumo dažnio rodikliais;
Efektyvumas, įvertinamas įrodymais pagrįstos priežiūros buvimu, fiziologinio gimdymo bei natūralaus žindymo rodikliais. Efektyvumas apbrėžiamas kaip mokslo įrodymais pagrįstų sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, vengiant teikti neadekvačias paslaugas kokybiškai ar kiekybiškai;
Į gimdyvę koncentruota gimdyvių priežiūra – sveikatos priežiūros paslaugos, nukreiptos į individualius gimdyvės poreikius, pageidavimus, vertybes, kai priimant sprendimus, orientuojamasi į pacientės vertybes. Apima patirties bei pasitenkinimo paslaugomis, jausmo, kad kontroliuoja situaciją, paslaugų, teikiamų jau žinomos akušerės, tęstinumo tyrimus;
Produktyvumas siejamas su vengimu ne pagal paskirtį ir situaciją naudoti medicininę įrangą, išteklius, idėjas bei energiją. Apima personalo išteklių efektyvumo panaudojimą, hospitalizacijos trukmę, pakartotinius apsilankymus bei prenatalinę hospitalizaciją [42].
Birhanu ir kt. tyrimo duomenimis, sveikatos priežiūros specialisto gebėjimas sąmoningai įsijausti į paciento savijautą yra vienas svarbiausių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo proceso komponentų, sujungiančių informacinį bei emocinį bendravimo aspektus bei ženkliai lemiančių paciento aukštą įvertinimą sveikatos priežiūros paslaugų kokybės atžvilgiu [43].
Kupčinskienė G. ir kt. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikų (LSMU KK) Akušerijos ginekologijos klinikoje tyrė funkcinės bei techninės paslaugų kokybės vertinimą pacienčių bei personalo požiūriu. Pastebėta, jog pacientės bendrą paslaugų kokybę įvertino palankiau nei personalas [11].
Ivonaitis A. ir kt. vertino akušerių teikiamų paslaugų kokybę pacienčių požiūriu trijų skirtingų lygių asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrimo rezultatai, jog gimdyvės statistiškai patikimai palankiau vertino paslaugas, kurios buvo suteiktos tretinio sveikatos priežiūros lygmens asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Jų požiūriui į teikiamų paslaugų kokybę įtakos turėjo ir amžius, išsilavinimas bei šeimyninė padėtis [10].
Aniulienė R. vertino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikų (LSMU KK) moterų konsultacijoje teikiamų paslaugų kokybę pacienčių bei gydytojų požiūriu. Gauti rezultatai parodė, jog dauguma pacienčių buvo patenkintos paslaugų kokybe, o gydytojų veikla įvertinta statistiškai patikimai geriau nei akušerių [44].
Stankevičiūtė V. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikų (LSMU KK) Akušerijos ginekologijos klinikoje tyrė gimdyvių ir akušerių nuomonę apie teikiamą priežiūrą mažos rizikos gimdyvių atvejais. Gauti rezultatai parodė, kad gimdyvės, akušerių teiktas paslaugas, įvertino aukštesniais balais nei gydytojo akušerio ginekologo. Didžiausiu balu akušerių paslaugas įvertino tos gimdyvės, kurios norėtų, kad kito gimdymo metu jas prižiūrėtų ta pati akušerė [45].
Liepinaitienė A. vertino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikų (LSMU KK) Akušerijos ginekologijos klinikoje moterų priežiūros lūkesčius ir gimdymo patirtis. Rezultatai parodė, kad daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių moterų gimdymo ir akušerijos skyrių akušerių darbą ir suteiktą informaciją gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu metu įvertino labai gerai. Daugiau nei pusė moterų teigė, jog gimdymo ir pogimdyminės priežiūros lūkesčiai buvo visiškai pateisinti [46].
Apibendrinant gimdymo priežiūros kokybę, gimdyvių lūkesčiai svarbūs ne tik kaip jų nuomonė, jų patenkinimas turi įtakos paciento pasitenkinimui sveikatos priežiūros paslaugomis, gydymo rėžimo bei gydymo tąsos bei gydymo rezultatams.
2. TYRIMO METODIKA
2.1 Tyrimo vykdymas ir organizavimas:
Tyrimas buvo vykdomas LSMUL, Akušerijos ir Ginekologijos klinikoje, Akušerijos skyriuje. 2017-03-01 - 2018-01-01 (10 mėnesių).
Tyrimo tipas: kiekybinis tyrimas. Tyrimo eiga:
3 pav. Tyrimo vykdymo eiga
Mokslinės literatūros paieška LSMU bibliotekos informacijos ištekliuose ir rastos literatūros analizė.
Anketos vertimas į lietuvių kalbą.
Anketinės apklausos vykdymas LSMUL, Akušerijos ir Ginekologijos klinikoje, Akušerijos skyriuje.
Statistinė duomenų analizė.
Rezultatų pateikimas, apibendrinimas.
2.2 Tyrimo instrumentas:
Tyrimo instrumentas – struktūrizuotas klausimynas (skalė), kuris gautas iš švedų autorės, prof. Bodil Wilde-Larsson. El. paštu gautas autorės sutikimas naudoti klausimyną (skalę) moksliniam tyrimui. QPP (Quality from the Patients Perspective) klausimynas (skalė) turi 40 įvairių trumpų ir ilgų variantų, kurie yra naudojami mokslinių tyrimų studijose visame pasaulyje. Klausimynai pritaikyti tiek ambulatoriniam, tiek stacionariniam lygiui, vertinant pacientų priežiūros kokybę [18,19].
Mokslinio tyrimo duomenims rinkti pasirinktas klausimynas (skalė) „Gimdymo priežiūros kokybė, gimdyvių požiūriu“, (ang. An intrapartal – specific QPP- questionnaire (QPP – I)), kuri pritaikyta vertinti gimdymo priežiūrai, gimdymo skyriuje [18].
Klausimyno (skalės) vertimo tikslas – pasiekti žodžių ar teiginių reikšmės ir prasmės lygiavertiškumą tarp anketos variantų lietuvių ir anglų kalbomis.
Klausimynui (skalei) išversti į lietuvių kalbą buvo taikomas dvigubas vertimas. Šiam tyrimui naudotos priemonės vertimo ir pritaikymo lietuvių kalbai eiga buvo tokia:
- Klausimyną (skalę) iš anglų kalbos į lietuvių kalbą vertė du nepriklausomi vertėjai; Dvi lietuviškos versijos buvo sulygintos ir parengtas vienas galutinis variantas;
- Išanalizavus pradinį vertimo variantą, buvo taisomi neatitikimai ir parengtas pirminis klausimyno variantas;
- Dviejų nepriklausomų vertėjų lietuviškas klausimyno variantas išverstas į anglų kalbą; - Klausimynas anglų kalba buvo nusiųstas klausimyno autorei, jos vertinimui. Gautas
sutikimas naudoti klausimyną moksliniame tyrime.
Naudotas klausimynas (skalė) QPP – I, kuri susideda iš 31 teiginio. Vertinant gimdymo priežiūros kokybę, vertinami gimdyvių lūkesčiai ir jų patenkinimas. Klausimynas (skalė) sudarytas remiantis teoriniu kokybės iš paciento perspektyvos modeliu, kurį sudaro keturios dimensijos (poskaliai):
1) Medicininė – techninė kompetencija (17,18,19,20 kl.); 2) Fizinės - techninės sąlygos (25,26,27,28,29 kl.); 3) Į asmenį orentuotas požiūris (1-16, 21,30,31,kl.); 4) Sociokultūrinė aplinka (22,23,24 kl.).
Taikant faktorinės analizės metodą buvo siekiama visus skalės teiginius suskirstyti į grupes (poskalius), tačiau lietuviškos skalės versijos išskirti poskaliai skyrėsi nuo autorių išskirtų poskalių. Tolesnei analizei buvo naudojami originalios skalė sautorių išskirti poskaliai. Kiekvieną poskalį sudaro skirtingas klausimų skaičius, todėl jų vertinimai buvo standartizuoti poskaliuose esančių teiginių atžvilgiu.
Autoriai šias dimensijas pagal fatorinę analizę suskirstė į tokius poskalius (faktorius): 1) Medicininė – techninė kompetencija
Sveikatos priežiūra ir skausmo malšinimas (F1), (17,18,19,20 teiginiai); 2) Fizinės - techninės sąlygos
Gimdymo palata ir jos atmosfera (F2), (25,26,27,28,29 teiginiai); 3) Į asmenį orentuotas požiūris
Informavimas prieš procedūras (F3), (1,2 teiginiai);
Informavimas apie judėjimo, pozos keitimo, mitybos svarbą (F4), (3,4 teiginiai); Dalyvavimas gimdymo procese (F5), (21,30,31 teiginiai);
Gydytojų dėmesys (F6), (14,15,16 teiginiai); Akušerės dėmesys (F7), (5,6,7,8 teiginiai);
Slaugytojų padėjėjų dėmesys (F8), (11,12,13 teiginiai);
Akušerės darbas I – II gimdymo laikotarpių metu (F9), (9,10 teiginiai); 4) Sociokultūrinė aplinka
Vyras/partneris/šeimos nariai (F10) (22,23,24 teiginiai).
Vertinimui buvo naudojamas penkių balų Likerto skalės formatas. Atsakymų pasirinkimas apima vertinimus nuo 0 iki 4 balų, įtrauktas 0 vertinimas, pagal originalią klausimyno (skalės) versiją. Aukščiausias įvertinimas 4 balai, žemiausias įvertinimas 0 balas. Autoriai kokybę vertino, pagal gautų balų skaičių: 4 balai – labai aukšta kokybė, 3 balai – aukšta kokybė, 2 balai – žema kokybė, 1 balas – nepekankama kokybė.
Skalės vidiniam pastovumui įvertinti buvo apskaičiuotas Cronbach α koeficientas, kuris parodo visų skalės klausimų vidinį pastovumą.
A ir B klausimyno (skalės) dalys susideda iš bendrųjų teiginių (31 teiginys) ir demografinių klausimų (32-39 kl.).
A dalis lūkesčių patenkinimas (kaip tai buvo patenkinta (tai ką gavau/patyriau)): 4 – visiškai sutinku; 3 – sutinku; 2 – iš dalies sutinku; 1 – visiškai nesutinku; 0 – nevertinu, man nebuvo taikoma; A klausimyno skalės Cronbach α koeficientas (Cronbach ά) – 0,847, tai parodo pakankamą vidinį pastovumą.
B dalis - lūkesčiai (kaip tai man buvo svarbu (tai ko tikėjausi)): 4 – labai svarbu; 3 – svarbu; 2 – iš dalies svarbu; 1 – visiškai nesvarbu; 0 – nevertinu, man nebuvo taikoma; B klausimyno skalės Cronbach α koeficientas (Cronbach ά) – 0,863, tai parodo pakankamą vidinį pastovumą.
1 lentelė. Skalės ir poskalių Cronbach α koeficiento reikšmės.
Skalė/poskalis Teiginių skaičius Cronbach alfa
A dalis 31 0,847
B dalis 31 0,863
Patenkinimas
(tai ką gavo/patyrė) (tai ko tikėjosi) Lūkesčiai Sveikatos priežiūra ir skausmo
malšinimas. 4 0,440 0,549
Gimdymo palata ir jos atmosfera 5 0,721 0,731
Informavimas. 2 0,789 0,700
Informavimas apie judėjimo,
pozos keitimo, mitybos svarbą. 2 0,519 0,558
Dalyvavimas ir asmeniniai
poreikiai. 3 0,375 0,460
Gydytojų dėmesys. 3 0,931 0,923
Akušerės dėmesys. 4 0,754 0,760
Slaugytojų padėjėjų dėmesys. 3 0,890 0,841
Akušerės darbas I – II gimdymo
laikotarpių metu. 2 0,530 0,556
Dėmesys vyrui/partneriui/šeimos
nariams. 3 0,785 0,807
2.3 Tiriamųjų imtis ir jos charakteristikos:
Tiriamosios grupės atrankos kriterijai:
1. Pirmą kartą ir pakartotinai gimdžiusios moterys gimdymo skyriuje; 2. Pagimdžiusios moterys sutikusios dalyvauti tyrime;
3. Moterys, galinčios skaityti ir rašyti lietuviškai; Į tyrimą neįtrauktos gimdžiusios moterys:
1. Planiškai atlikta cezario pjūvio operacija;
2. Pagimdžiusios moterys, kurios nesutiko dalyvauti tyrime.
Anketinio tyrimo imtis sudaryta taip, kad jos savybės atspindėtų generalinės visumos savybes t.y. ji turi būti reprezentatyvi. Rekomenduojama imties dydį nustatyti, atsižvelgiant į 5 proc. paklaidą (K. Kardelis, 2002) [47]. Imties dydis nustatytas pagal formulę:
n= 1/(Δ2 +1/N)
N - 3000 generalinės imties dydis, nes LSMU KK Akušerijos - ginekologijos klinikos Akušerijos skyriuje per metus vidutiniškai būna 3000 pagimdžiusių moterų.
Δ – 0,05 proc. paklaidos dydis.
Remiantis imties dydžio formule nustatyta 352 respondentų imtis su 5 proc. paklaida. Pagimdžiusios moterys anketą pildė palatoje po gimdymo, kiekviena pagimdžiusi moteris buvo informuota, jog užildytas anketas reikia dėti į voką ir perduoti budinčiai akušerei arba voką su užpildyta anketa dėti į dėžę paliktą procedūriniame kabinete.
Akušerijos skyriuje pagimdžiusioms moterims išdalintos 360 anketų. Iš išdalintų anketų 18 anketų grįžo neužpildytos ir 4 anketos nepilnai užpildytos. Visiškai užpildytos ir nesugadintos grįžo 338 anketos. Atsako dažnis: 94 proc.
Tiriamųjų charakteristikos:
Tyrime dalyvavo 338 gimdžiusios moterys, kurios gimdė LSMUL, Akušerijos ir Ginekologijos klinikoje, gimdymo skyriuje.
Respondentės sudarė dvi grupes: pirmą kartą gimdžiusios 52,7 proc. (n=178) , pakartotinai gimdžiusios 47,3 proc. (n=160).
Analizuojant tiriamųjų amžių nustatyta, kad amžiaus vidurkis 29,5 metų, o standartinis nuokrypis 4,8 metų. Jauniausia gimdžiusi moteris 16 metų, vyriausia 44 metų.
Tiriamųjų pasiskirstymas pagal išsimokslinimą: didžioji dalis nėščiųjų turi aukštąjį išsimokslinimą 57,1 proc. (n=193). Dauguma tiriamųjų gyvena mieste 75,5 proc. (n=256) ir yra ištekėjusios 78,4 proc. (n=265). Didžioji dalis gimdžiusių moterų yra dirbančios 86,1 proc. (n=291).
Dauguma tiriamųjų gimdė tarp 37-os – 41-os neštumo savaitės 71,6 proc. (n=242), natūraliais gimdymo takais 83,7 proc. (n=283). (2 lentelė) Detalus tiriamųjų pasiskirstymas demografinėse grupėse pateiktas 2 lentelėje.
2 lentelė. Tiriamųjų imties socialinės ir demografinės charakteristikos. Sociodemografinės charakteristikos Amžius Vidurkis (V) 29,5 Standartinis nuokrypis (SN) (4,8) Skaičius (n), procentai (proc.)
Gyvenamoji vieta Miestas 256 (75,5 )
Kaimas 82 (24,3)
Išsimokslinimas Nebaigtas vidurinis 9 (2,7)
Vidurinis 83 ( 24,6)
Aukštasis neuniversitetinis 53 (15,7)
Aukštasis universitetinis 193 (57,1)
Šeiminė padėtis Ištekėjusi 265 (78,4)
Išsiskyrusi 8 (2,4)
Vieniša 3 (0,9)
Gyvenu su partneriu nesusituokusi 62 (18,3)
Socialinė padėtis Dirbančioji 291 (86,1)
Studentė 22 (6,5) Bedarbė 25 (7,4) Ar tai pirmojo naujagimio gimimas? Taip 178 (52,7) Ne 160 (47,3) Kelintą nėštumo
savaitę gimdėte? Iki 37-os nėštumo savaitės 48 (14,2)
Tarp 37-os - 41-os nėštumo
savaitės 242 ( 71,6)
Po 41 - os nėštumo savaitės 48 (14,2)
Gimdymas baigėsi? Natūraliais gimdymo takais 283 (83,7)
Natūraliais gimdymo takais su vakuumo ekstraktoriaus ar replių
pagalba 11 ( 3,3)
Planuota cezario pjūvio operacija 8 (2,4)
Skubia cezario pjūvio operacija 36 (10,7)
2.4 Tyrimo etika:
Tyrimui buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas, 2017-02-14 Nr. BEC-KS(M) – 191. (1 priedas )
Anketas moterims po gimdymo dalino tyrimo autorė, kuri pirmiausia moteris supažindino su tyrimu ir pateikė „Tiriamojo asmens sutikimo formą“. Visoms tyrimo dalyvėms buvo paaiškinta apie konfidencialumo užtikrinimą. Apklausos metu buvo laikomasi laisvanoriškumo principo, todėl
kiekviena tyrime dalyvavusi pagimdžiusi moteris atsakė į klausimus savo noru, turėdama teisę ir atsisakyti bei nedalyvauti tyrime. Apklausų duomenys anonimiški.
2.5 Statistinė duomenų analizė.
Statistinė gautų tyrimo duomenų analizė atlikta Statistical Package for Social Sciences 20.0 (angl. k. SPSS 20.0) statistine programa. Tyrimo rezultatai pavaizduoti grafiškai, panaudojant Microsoft Office 2007 Excel kompiuterinę programą.
Kiekybinių kintamųjų skirstinio normališkumas tikrintas Kolmogorovo-Smirnovo testu. Dviejų nepriklausomų grupių vidurkiams palyginti taikytas Student t testas, o daugiau nei dviejų grupių – parametrinė dispersinė analizė (ANOVA). Taikyti neparametrinių tyrimų duomenų analizės testai dviem ir daugiau nei dviem nepriklausomoms imtims – (dviem imtims Mann-Whitney U testas; trims ir daugiau imčių – Kruscal-Wallis testas). Naudotas Wilcoxon testas (lyginant dvi priklausomas imtis). Siekiant nustatyti, kurie vidurkiai tarpusavyje statistiškai reikšmingai skiriasi, pritaikytas Bonferroni daugkartinio lyginimo aposteriorinis kriterijus (Post Hoc).
Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.
Sudarytų skalių patikimumui įvertinti apskaičiuotos Cronbach α koeficientas (Cronbach ά) ir nustatytas skalių vidinis suderinamumas su duomenimis. Skalės suderinamumas su duomenimis laikomas priimtinu, jei Cronbach α koeficiento (Cronbach ά) reikšmė yra didesnė nei 0,7.
3. REZULTATAI
3.1 Pirmą kartą gimdžiusiųjų priežiūros kokybė: lūkesčiai ir jų
patenkinimas.
3 lentelėje matome, kad lūkesčių dėl sveikatos priežiūros ir skausmo malšinimo, balų sumos vidurkiai buvo statistiškai reikšmingai didesni už jų patenkinimą (p<0,05). Pacienčių lūkestis „man buvo taikoma patikima medicininė priežiūra, susijusi su gimdymu“ įvertintas (lūkestis - V=3,59, SN=0,79; patenkinimas - V=3,38, SN=0,96). Moterų lūkestis „man buvo taikomas medikamentinis skausmo malšinimo metodas, kurio aš pageidavau (epidūrinė nejautra, injekciniai vaistai, linksminančios dujos)“ įvertintas (lūkestis - V=3,02, SN=1,58; patenkinimas - V=2,73, SN=1,73). Pacienčių lūkestis „man buvo taikomos nemedikamentinės skausmo malšinimo priemonės, kurių pageidavau (masažas, dušas, vonia)“ įvertintas (lūkestis - V=2,88, SN=1,63; patenkinimas - V=2,44, SN=1,75). Moterų lūkestis „man pageidaujant buvo suleisti skausmą malšinantys vaistai siuvimo metu“ įvertintas (lūkestis - V=2,70, SN=1,73; patenkinimas - V=2,32, SN=1,82).
3 lentelė. Pirmą kartą gimdžiusių sveikatos priežiūros ir skausmo malšinimo lūkesčiai ir jų patenkinimas.
Sveikatos priežiūra ir skausmo malšinimas Lūkesčiai Patenkinimas
Teiginys V(SN)
Man buvo taikoma patikima medicininė priežiūra, susijusi
su gimdymu. 3,59 (0,79) * 3,38 (0,96)
Man buvo taikomas medikamentinis skausmo malšinimo metodas, kurio aš pageidavau (epidūrinė nejautra,
injekciniai vaistai, linksminančios dujos). 3,02 (1,58) * 2,73 (1,73) Man buvo taikomos nemedikamentinės skausmo
malšinimo priemonės, kurių pageidavau (masažas, dušas,
vonia). 2,88 (1,63) * 2,44 (1,75)
Man pageidaujant buvo suleisti skausmą malšinantys
vaistai siuvimo metu. 2,70 (1,73) * 2,32 (1,82)
V –vidurkis; SN – standartinis nuokrypis, *p < 0,05 lyginant su lūkesčių patenkinimu.
4 lentelėje matome, kad lūkesčių apie gimdymo palatą ir jos atmosferą atsakymų balų sumos vidurkiai buvo statistiškai reikšmingai didesni už jų patenkinimą (p<0,05), išskyrus lūkesčio „gimdymo palatoje aš turėjau galimybę naudotis pagalbinėmis priemonėmis: pufas, sėdmaišis, kamuolys, lovos rėmas“. Pacienčių lūkestis „gimdymo palatoje buvo rami aplinka“ įvertintas (lūkestis
- V=3,89, SN=0,45; patenkinimas - V=3,81, SN=0,52). Moterų lūkestis „gimdymo palatoje buvo patogi lova“ įvertintas (lūkestis - V=3,76, SN=0,57; patenkinimas - V=3,62, SN=0,71). Pacienčių lūkestis „gimdymo palata priminė jaukią namų aplinką“ įvertintas (lūkestis - V=3,48, SN=0,91; patenkinimas - V=3,30, SN=0,87). Moterų lūkestis „gimdymo palatoje buvo patogi kėdė“ įvertintas (lūkestis - V=3,42, SN=1,08; patenkinimas - V=3,29, SN=1,19).
4 lentelė. Pirmą kartą gimdžiusių, gimdymo palatos ir jos atmosferos, lūkesčiai ir jų patenkinimas.
Gimdymo palata ir jos atmosfera Lūkesčiai Patenkinimas
Teiginys V(SN)
Gimdymo palatoje buvo rami aplinka. 3,89 (0,45) * 3,81(0,52) Gimdymo palatoje buvo patogi lova. 3,76 (0,57) * 3,62 (0,71) Gimdymo palatoje aš turėjau galimybę naudotis
pagalbinėmis priemonėmis: pufas, sėdmaišis,
kamuolys, lovos rėmas. 3,57 (0,96) 3,65 (0,88)
Gimdymo palata priminė jaukią namų aplinką.
3,48 (0,91) * 3,30 (0,87) Gimdymo palatoje buvo patogi kėdė. 3,42 (1,08) * 3,29 (1,19) V –vidurkis; SN – standartinis nuokrypis, *p < 0,05 lyginant su lūkesčių patenkinimu.
5 lentelėje matome, kad lūkesčių apie informavimą atsakymų balų sumos vidurkiai buvo statistiškai reikšmingai didesni už jų patenkinimą (p<0,05). Moterų lūkestis „aš buvau informuota apie apžiūrų ir gydymo metodų rezultatus“ įvertintas (lūkestis - V=3,85, SN=0,48; patenkinimas - V=3,46, SN=0,78). Moterų lūkestis „aš buvau informuota prieš kiekvieną apžiūrą ir taikomą gydymo metodą“ įvertintas (lūkestis - V=3,83, SN=0,42; patenkinimas V=3,57, SN=0,64).
5 lentelė. Pirmą kartą gimdžiusių, informavimo, lūkesčiai ir jų patenkinimas.
Informavimas Lūkesčiai Patenkinimas
Teiginys V(SN)
Aš buvau informuota apie apžiūrų ir gydymo metodų
rezultatus. 3,85 (0,48) * 3,46 (0,78)
Aš buvau informuota prieš kiekvieną apžiūrą ir taikomą
gydymo metodą. 3,83 (0,42) * 3,57 (0,64)
6 lentelėje matome, kad lūkesčiai apie informavimą dėl judėjimo, pozos keitimo, mitybos atsakymų balų sumos vidurkiai buvo statistiškai reikšmingai didesni už jų patenkinimą (p<0,05). Moterų lūkestis „aš buvau informuota apie pozos keitimo svarbą bei judėjimą“ įvertintas (lūkestis - V=3,52, SN=0,85; patenkinimas - V=3,16, SN=1,11). Moterų lūkestis „aš buvau informuota apie rekomenduojamų skysčių (negazuoto vandens) vartojimo svarbą bei lengvą maistą (jogurtas, juodas šokoladas)“ įvertintas (lūkestis - V=3,50, SN=0,89; patenkinimas - V=3,34, SN=1,04).
6 lentelė. Pirmą kartą gimdžiusių, informavimo apie judėjimo, pozos keitimo, mitybos svarbą, lūkesčiai ir jų patenkinimas.
Informavimas apie judėjimo, pozos keitimo, mitybos svarbą
Lūkesčiai Patenkinimas
Teiginys V (SN)
Aš buvau informuota apie pozos keitimo svarbą bei
judėjimą. 3,52 (0,85) * 3,16 (1,11)
Aš buvau informuota apie rekomenduojamų skysčių (negazuoto vandens) vartojimo svarbą bei lengvą maistą
(jogurtas, juodas šokoladas). 3,50 (0,89) * 3,34 (1,04)
V –vidurkis; SN – standartinis nuokrypis, *p < 0,05 lyginant su lūkesčių patenkinimu.
7 lentelėje matome, kad lūkesčių apie dalyvavimą ir asmeninius poreikius, atsakymų balų sumos vidurkiai buvo statistiškai reikšmingai didesni už jų patenkinimą (p<0,05). Moterų lūkestis „aš turėjau galimybę dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su mano gimdymo priežiūra“ įvertintas (lūkestis - V=3,65, SN=0,85; patenkinimas - V=3,32, SN=1,06). Moterų lūkestis „man buvo paaiškinta priežiūra susijusi su mano asmenine higiena (rankų higiena, krūtų priežiūra, tarpvietės priežiūra)“ įvertintas (lūkestis - V=3,63, SN=0,82; patenkinimas - V=3,07, SN=1,20). Pacienčių lūkestis „man buvo pasiūlyta rekomenduojamų gėrimų (šiltos arbatos, vandens) ir lengvo maisto (košės, jogurto)“ įvertintas (lūkestis - V=3,14, SN=1,22; patenkinimas - V=2,81, SN=1,42).
