LIETUVOS SVEIKATOS IR MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJASLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
JUSTINA PAREIGYTĖ
MOTERŲ LŪKESČIAI IR PASITENKINIMAS GIMDYMO
PRIEŽIŪRA
Magistro studijų programos „Slaugos lyderystė“ (valstybinis kodas 6211GX009) baigiamasis darbas
Darbo vadovė Doc. Alina Vaškelytė
TURINYS
SANTRAUKA...2 SUMMARY...3 SANTRUMPOS...5 ŽODINĖLIS...6 ĮVADAS...7DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...9
1. LITERATŪROS APŽVALGA...10
1.1. Sveikatos priežiūros kokybė...10
1.2. Gimdymo priežiūra...13
1.3. Lūkesčiai ir pasitenkinimas sveikatos priežiūros paslaugomis...16
1.4. Kokybės iš pacientų perspektyvos modelis...17
1.5. Moterų lūkesčiai ir pasitenkinimo patirtys priežiūra gimdymo metu...20
2. TYRIMO METODIKA...24
2.1. Tyrimo organizavimas ir vykdymas...24
2.2. Tyrimo instrumentas...25
2.3. Tyriamųjų imtis ir jos charakteristikos...26
2.4. Tyrimo etika...28
2.5. Statistinė duomenų analizė...28
3. REZULTATAI...30
3.1. Pirmą kartą gimdžiusių moterų lūkesčiai ir pasitenkinimas priežiūra gimdymo metu...30
3.2. Pakartotinai gimdžiusių moterų lūkesčiai ir pasitenkinimas priežiūra gimdymo metu...36
3.3. Pirmą kartą ir pakartotinai gimdžiusių moterų lūkesčių ir pasitenkinimo priežiūra gimdymo metu palyginimas...43 4. REZULTATŲ APTARIMAS...53 IŠVADOS...57 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...58 LITERATŪROS SĄRAŠAS...59 PRIEDAI...67 1 PRIEDAS...67 2 PRIEDAS...68 3 PRIEDAS...72
4 PRIEDAS...73 5 PRIEDAS...74
SANTRAUKA
Justina Pareigytė. Moterų lūkesčiai ir pasitenkinimas gimdymo priežiūra. Darbo vadovė doc. dr. Alina Vaškelytė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. Kaunas, 2021; 76 p.
Darbo tikslas: Išanalizuoti moterų lūkesčius ir pasitenkinimą priežiūra gimdymo metu. Uždaviniai:
1. Nustatyti pirmą kartą gimdžiusių moterų lūkesčius ir pasitenkinimą priežiūra gimdymo metu.
2. Nustatyti pakartotinai gimdžiusių moterų lūkesčius ir pasitenkinimą priežiūra gimdymo metu.
3. Palyginti pirmą kartą ir pakartotinai gimdžiusių moterų lūkesčius ir pasitenkinimą priežiūra gimdymo metu.
Tyrimo metodika: Tyrimas buvo vykdomas 2019 metų vasario – 2020 metų sausio mėnesiais keliose internetinėse svetainėse – manoapklausa.lt, supermama.lt ir tevudarzelis.lt. Dalyvauti tyrime buvo kviečiamos moterys, pagimdžiusios per paskutinius penkerius metus. Tyrime dalyvavo 494 gimdžiusios moterys. Tyrimo duomenims rinkti pasirinktas klausimynas (skalė) „Moterų lūkesčiai ir pasitenkinimas gimdymo priežiūra“ (angl. An intrapartal – specific QPP- questionnaire (QPP – I)), kuris pritaikytas vertinti priežiūrai gimdymo metu.
Tyrimo rezultatai ir išvados: Pirmą kartą gimdžiusios moterys savo lūkesčius vertino reikšmingai aukštesniais balais lyginant su jų pasitenkinimu gimdymo priežiūra dimensijose medicininė-techninė kompetencija, fizinės-techninės sąlygos, į asmenį orientuotas požiūris, socialinė ir kultūrinė aplinka. Pakartotinai gimdžiusių moterų grupėje taip pat buvo nustatyti reikšmingi skirtumai tarp tiriamųjų lūkesčių ir jų pasitenkinimo gimdymo priežiūra dimensijose medicininė-techninė kompetencija, fizinės-techninės sąlygos, į asmenį orientuotas požiūris, socialinė ir kultūrinė aplinka. Lyginant pirmą kartą ir pakartotinai gimdžiusiųjų lūkesčius, nustatyta, kad pirmą kartą gimdžiusiųjų lūkesčiai, susiję su medicinine – technine kompetencija ir socialine bei kultūrine aplinka, buvo reikšmingai aukštesni, lyginant su pakartotinai gimdžiusiųjų. Pasitenkinimas gimdymo priežiūra nesiskyrė tarp abiejų grupių tiriamųjų.
SUMMARY
Justina Pareigytė. Women’s Expectations and Satisfaction with Intrapartum Care. Advisor: Doc. Dr. Alina Vaškelytė Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care Kaunas, 2021; 76 p.
Objective: To analyse women's expectations and satisfaction with intrapartum care. Tasks:
1. To establish the expectations and satisfaction with intrapartum care of women, giving birth for the first time.
2. To establish the expectations and satisfaction with intrapartum care of women, giving birth not for the first time.
3. To compare the expectations and satisfaction with intrapartum care of women, giving birth for the first time and not for the first time.
Research methods: The research was conducted in February 2019–January 2020 on several online websites – manoapklausa.lt, supermama.lt and tevudarzelis.lt. The research scope included women, who have given birth in the recent five years, making a total of 494 women, who have given birth. The scientific research data was collected using an intrapartum-specific QPP – questionnaire (QPP-I), which is used particularly for intrapartum care assessment.
Research results and conclusions: Women giving birth for the first time scored significantly higher on their expectations, compared to their satisfaction with intrapartum care in terms of medical-technical competence, physical-technical conditions, person-centred approach, social and cultural environment. Women giving birth not for the first time also showed significant differences between their expectations and satisfaction with intrapartum care in terms of medical-technical competence, physical-medical-technical conditions, person-centred approach, social and cultural environment. A comparison of the expectations of those, who have given birth for the first time and not showed that the expectations in terms of medical-technical competence, also social and cultural environment were significantly higher in those, who have given birth for the first time than those, who have given birth for the second and more times. Both research groups showed similar satisfaction with intrapartum care.
PADĖKA
„Viena diena su puikiu mokytoju yra geriau nei tūkstantis dienų stropaus mokymosi“.
Japonų patarlė
Nuoširdžiai noriu padėkoti darbo vadovei doc. dr. Alinai Vaškelytei už skirtą laiką, pagalbą, nuoširdžius patarimus rašant šį baigiamąjį darbą. Dėkoju už palaikymą, rekomendacijas, kurios padėjo išspręsti iškilusius sunkumus ieškant geriausio sprendimo.
SANTRUMPOS
An intrapartal – specific QPP- questionnaire (angl. k.) (QPP – I) International Confederation of Midwifes (angl. k.) (ICM) Klausimo balų vidurkis (V)
Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) Lietuvos Respublika (LR)
Moterų lūkesčiai ir pasitenkinimas priežiūra gimdymo metu (MLPPGM) Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
Paveikslas (p) Procentai (proc)
Respondentų skaičius (n) Standartinis nuokrypis (SN)
Statistical Package for Social Sciences (angl. k.) (SPSS) Statistinio reikšmingumo lygmuo (p)
ŽODYNĖLIS
Empatija. Gebėjimas suprasti ir įsijausti į kito asmens patirtį, rūpesčius ir perspektyvas [1].
Gimdymo patirtis. Gimdymo metu įgyta tiek teigiama, tiek neigiama patirtis, vertinama gimdžiusios moters subjektyviai iš laiko perspektyvos [2].
Konfidencialumas. Einis principas, skatinantis abipusį sveikatos priežiūros specialisto ir paciento pasitikėjimą [3].
Lūkesčiai. Laukimas, viltis [4].
Medicininė intervencija. Medicininė procedūra [5].
Pasitenkinimas. Vartotojo vertinimas, ar paslaugos savybė ar produktas teikia malonius jausmus; vartotojo tikslų patenkinimas [6].
ĮVADAS
Besikeičianti sveikatos priežiūros sistemos aplinka (augantys visuomenės reikalavimai medicininių paslaugų kokybei, kintantys pacientų lūkesčiai, stiprėjanti konkurencija tarp gydymo įstaigų ir kt.) skatina ieškoti naujų sisteminių priemonių šios srities institucijų veiklai ir teikiamų paslaugų kokybės gerinimui bei valdymui [8] .Visuomenei svarbi informacija apie teikiamų paslaugų kokybę, kuri lemia tolesnius sveikatos priežiūros rezultatus. Tai priklauso nuo pasirinkimo, kam patikėti savo sveikatą ir gyvybę susirgus. Siekiant užtikrinti bei nuolatos gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, būtina sveikatos priežiūrą orientuoti į žmogų, ypatingą dėmesį kreipiant į jo sveikatos priežiūros poreikius ir lūkesčius [9].
Remiantis Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programa, vienas iš pagrindinių tikslų yra užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą, orientuotą į gyventojų poreikius. Ypatingas dėmesys programoje skiriamas motinos ir vaiko sveikatos gerinimui. Norint tai pasiekti būtina teikti prieinamas, aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas motinos ir vaiko sveikatos saugojimui ir gerinimui [10].
Gimdymas - reikšmingas ir emocinis įvykis kiekvienos moters gyvenime. Siekiama, kad kiekviena moteris suvoktų gimdymo procesą kaip teigiamą įvykį [11]. Moterų patirtis, susijusi su gimdymo priežiūra, kurią jos gauna, gali būti laikoma vienu iš sveikatos priežiūros kokybės aspektų. Ši patirtis lemia pacienčių lūkesčių patenkinimą vertinant suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir jų pasekmes. Vienas iš svarbiausių gimdymo priežiūros tikslų yra tai, kad kiekviena moteris patirtų gimdymo procesą kaip natūralų, teigiamą įvykį [12]. Teigiama motinos gimdymo patirtis turi ilgalaikę naudą - užtikrina pasitikėjimą savimi ir ryšį tarp motinos bei vaiko. Gimdymo patirtis gali turėti įtakos moters norui susilaukti kito vaiko ir jos gimdymo būdo pasirinkimui vėliau [13]. Priešingu atveju neigiama gimdymo patirtis gali lemti psichologinius padarinius - tokius kaip motinos kančios jausmas, depresija po gimdymo ir kt. Šios nepalankios pasekmės gali pakenkti vėlesniems nėštumams [14]. Gimdymo priežiūra vertinama remiantis tam tikrais kriterijais: informacija apie atliekamas procedūras, sveikatos priežiūros specialistų bendravimas ir palaikymas, skausmo malšinimo būdai, gimdymo palatos aplinka, artimųjų parama gimdymo metu [15].
Temos aktualumas: Gimdymo priežiūros ir patirties aspektai pastaruoju metu vis dažniau patarinėjami. Moterų požiūris ir jausmai apie jų gimdymo patirtį dabar pripažįstami kaip svarbūs pacientų lūkesčiai, į kuriuos būtina atsižvelgti [14]. Pasitenkinimas priežiūra gimdymo metu yra sudėtingas reiškinys, susidedantis iš daugybės aspektų. Asmeninė patirtis gali keistis priklausomai nuo skirtingų priežiūros teikėjų paslaugų [16].
Temos naujumas: Vis daugiau dėmesio skiriama pacientų sveikatos priežiūrai bei jos kokybės gerinimui. Tinkamą gimdymo priežiūrą reglamentuoja dokumentai, užtikrinantys aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas. Tačiau labai svarbu atsižvelgti į moterų lūkesčius, jau susiformavusius prieš gimdymą. Lietuvoje pastaruoju metu skiriamas ypatingas dėmesys moterų lūkesčių ir jų poreikių tenkinimui gimdymo metu. Atlikti tyrimai, kuriuose buvo analizuotos moterų gimdymo patirtys (2018), norėta išsiaiškinti gimdymo ir pogimdyminės priežiūros lūkesčius (2016) bei pacienčių nuomonę apie suteiktą priežiūrą gimdymo metu (2018). Rezultatai parodė, kad suteikta priežiūra gimdymo metu ir bendra patirtis skiriasi nuo moterų lūkesčių ir pasitenkinimo prieš ir po gimdymo. Tai rodo informacijos stoką apie pasiruošimą gimdymui, elgesį gimdymo metu, bei požiūrį į sveikatos priežiūros personalo teikiamas paslaugas bei priežiūrą gimdymo metu ir po jo. Ypač tai aktualu pirmą kartą gimdančioms. Kadangi tai aktuali problema, būtina atkreipti dėmesį į gimdyvių lūkesčius ir užtikrinti jų pasitenkinimą priežiūra svarbiausiu gyvenimo momentu [17,18,19]. Šio tyrimo metu bus išanalizuota pirmą kartą ir pakartotinai gimdžiusių moterų lūkesčiai ir pasitenkinimas sveikatos priežiūros specialistų teikiama priežiūra gimdymo metu Lietuvoje, išsiaiškinta, kokių lūkesčių ir pasitenkinimo gimdymo metu tikisi būsimos motinos Lietuvoje.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
DARBO TIKSLAS - Išanalizuoti moterų lūkesčius ir pasitenkinimą priežiūra gimdymo metu. DARBO UŽDAVINIAI:
1. Nustatyti pirmą kartą gimdžiusių moterų lūkesčius ir pasitenkinimą priežiūra gimdymo metu.
2. Nustatyti pakartotinai gimdžiusių moterų lūkesčius ir pasitenkinimą priežiūra gimdymo metu.
3. Palyginti pirmą kartą ir pakartotinai gimdžiusių moterų lūkesčius ir pasitenkinimą priežiūra gimdymo metu.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. S
veikatos priežiūros kokybė
Kokybės sąvoka nuo seniausių laikų tyrinėjama, tačiau dėl universalaus kokybės apibrėžimo iki šiol bendro susitarimo nėra. Ji skirtingai traktuojama atskirų vartotojų grupių, nuo ko priklauso ir kokybės objektas bėgant laikui. Sąvoka „kokybė“ daugelyje Vakarų Europos kalbų kilusi iš lotynų kalbos žodžio qualis. Kokybė gali būti vertinama pagal tai, kokį vartotojo poreikį tenkina produktas [20]. Demingas su bendraautoriais (1984) kokybę įvardija kaip vartotojų poreikių patenkinimą. Juranas (1988) kokybę apibūdina kaip atitiktį paskirčiai. Feingenbaumas ir Crosby (1979) teigia, kad kokybė – tai atitikimas reikalavimams, standartams. Kiti autoriai (1991) kokybę apibrėžia kaip tikslingos, planuotos, standartizuotos veiklos rezultatą. Harringtonas (1991) išskiria, kad kokybė – tai tinkamas kainos ir vertės santykis [21].
Kaip teigia Sriubas (2013) sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir jos sudedamosios dalys ir procesai gali būti analizuojama įvairių mokslų (pvz., vadybos, psichologijos ir kt.) [22].
Priežiūros kokybė gali turėti skirtingas reikšmes, priklausomai nuo kultūros, tiek individualiu, tiek socialiniu lygmenimis. Ji gali priklausyti nuo to, ar žiūrima į procesą, struktūrą ar į rezultatą; ar tai pacientai, artimieji, sveikatos priežiūros personalas, administratoriai ar politikai. Sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kokybės vertinimo sistemomis Lietuvoje pradėta domėtis nuo Nepriklausomybės atgavimo. Sveikatos politikoje sveikatos priežiūros kokybės vadybos teorijos pradininku laikomas Donabedianas, sukūręs kokybės sistemos modelį, kuris pagrįstas organizacine struktūra, procesais ir veiklos rezultatais. Pagal šį modelį, pagerinus sveikatos priežiūros organizacijos struktūrą, turėtų pagerėti klinikiniai procesai, o tai, savo ruožtu, turėtų pagerinti paciento rezultatus [23, 24].
Pasaulio sveikatos organizacija (2006) nurodo, kad kokybiška sveikatos priežiūra turi pasižymėti:
rezultatyvumu; efektyvumu; prieinamumu;
priimtinumu (orientacija į pacientą); teisingumu;
Remiantis LR Konstitucija, III skirsniu Visuomenė ir valstybė, 39 straipsnis teigia, kad dirbančioms motinoms įstatymas numato mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo, palankias darbo sąlygas ir kitas lengvatas. IV skirsnis, Tautos ūkis ir darbas, 53 straipsnis teigia, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką [26].
2012 m. lapkričio 29 d. priimtas LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas ”Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas vertinimo rodiklių sąrašų patvirtinimo. Šiuo įsakymu siekta gerinti pacientų informavimą apie asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklą, tobulinti šių įstaigų veiklos vertinimą ir gerinti jų teikiamų paslaugų kokybę [27].
2015 m. priimtas šio įsakymo pakeitimas Nr. V-929 bei pridėtas asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos efektyvumo vertinimo rodiklių sąrašas [28].
Pacientai ir sveikatos priežiūros specialistai sveikatos priežiūros procese yra tiesiogiai ir nedalomai susiję. Todėl pacientų nuomonė apie jų sveikatos priežiūrą tampa vienu svarbiausiu sveikatos priežiūros atributu. Pacientų sveikatos priežiūros vertinimui turi reikšmės individualios, institucinės bei socialinės ir demografinės charakteristikos. Vertindami sveikatos priežiūrą pacientai remiasi savo patirtimi ir žiniomis, informacija iš aplinkos, sveikatos priežiūros specialistų suteikta informacija, savijauta, gyvenimo kokybės pokyčiais. Vis dėl to tikrieji pacientų pasitenkinimo rezultatai savo sveikatos priežiūra, gali skirtis nuo jų suvokiamų rezultatų. 2004-2015 m. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) atliktas tyrimas, kurio metu siekta išsiaiškinti pacientų nuomonę apie sveikatos priežiūros epizodą KUL (nuo patekimo į ligoninę iki išrašymo iš jos). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad absoliuti dauguma (93,8 proc.) pacientų sveikatos priežiūra buvo patenkinti ir jos rezultatai atitiko ar viršijo daugumos (83,8 proc.) jų lūkesčius [29].
Kaip teigia Šilys (2013), sveikatos priežiūra - ypatinga, su žmogaus sveikata susijusi veikla, todėl svarbu nuolatinį dėmesį skirti sveikatos priežiūros kokybei gerinti. Skiriamos trys kokybės dimensijos, būtinos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms organizacijoms, norinčioms sukurti nuolatines sveikatos priežiūros kokybės gerinimo sistemas.
Paciento suvokiama kokybė. Tai jo lūkesčiai, kokių jis tikisi ar norėtų medicinių paslaugų ir kokias galėtų gauti. Pacientui svarbūs emocinis ir psichosocialinis aspektai, o ne kaip organizuojama bei koordinuojama gydymo proceso eiga. Pacientui ypač svarbus dėmesys, pagarba, konfidencialumas, bendravimas bei atvirumas.
Profesionalioji kokybė. Sveikatos priežiūros kvalifikuotas teikimas ir jų atitikimas pacientų reikmėms pagal įstaigoje patvirtintus sveikatos priežiūros paslaugų teikimo standartus.
Valdymo kokybė. Efektyviausias ir produktyviausias išteklių panaudojimas, laikantis sveikatos priežiūros įstaigoms vadovaujančių institucijų nurodymų ir įsakymų [30].
Brogienė ir Gurevičius atliko tyrimą (2009), kuriuo siekė įvertinti stacionarinėse gydymo įstaigose gydytų pacientų nuomonę apie sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Tyrimo rezultatai parodė, kad dauguma respondentų (91,9 proc.) suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę vertino labai gerai arba gerai. Geriausiai pacientai įvertino bendravimą su gydytojais. 91,5 proc. tyrime dalyvavusių nurodė, kad jiems buvo suteikta pakankamai informacijos apie jų sveikatos būklę ir gydymą. Didžioji dalis pacientų labai gerai įvertino jiems parodytą pagarbą, jautė pasitikėjimą gydytojais. Dėmesys pacientams, pasitikėjimas gydytojais daugiausia turėjo įtakos geram suteiktos priežiūros vertinimui ir pacientų norui rekomenduoti gydymo įstaigą artimiesiems. Tačiau 42,3 proc. pacientų nurodė, kad negalėjo dalyvauti priimant sprendimus dėl jų sveikatos būklės ar gydymo tiek, kiek jie norėtų [31].
Švedijoje, universitetinėje ligoninėje (2011) atliktas tyrimas, siekiant ištirti sritis, kurioms reikia kokybės gerinimo, tiriant stacionarinių pacientų požiūrį į priežiūros kokybę. Tyrimo rezultatai parodė, kad moterys turėjo didesnes galimybes dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su jų sveikatos priežiūra. Tačiau vyrai aukštesniais balais įvertino dalykus, susijusius su maitinimu ir atmosfera palatoje. Pacientai, į ligoninę atvykę planine tvarka, geriau įvertino gautą medicininę informaciją apie taikomą gydymą, bendravimą su gydytojais, taikomus skausmo malšinimo metodus, jaučiamą paramą iš sveikatos priežiūros specialistų nei skubos tvarka atvykę pacientai. Apie 80 proc. pacientų pareiškė, turėję tinkamas sąlygas ligoninėje (patogi lova, mėgstamas maistas). 85 proc. respondentų teigė gavę naudingos informacijos apie taikomą gydymą ir tyrimų procedūras. Mažiau nei 83 proc. pacientų sutiko, kad jiems buvo suteikta galimybė dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su jų sveikatos priežiūra. Pacientai nurodė, kad jų priežiūra buvo individualizuota, t. y. pagrįsta jų poreikiais. 68-70 proc. pacientų pareiškė, kad gavo informacijos apie tai, kokie gydytojai ir slaugytojai buvo atsakingi už jų sveikatos priežiūrą [32].
Anot Štaro ir bendraautorių, sveikatos priežiūros kokybė, jos valdymas ir pritaikymas tampa vienu iš svarbiausių sveikatos priežiūros prioritetų tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Europos bei pasaulio šalyse [33].
Lietuvoje kaip ir daugelyje Europos šalių akcentuojama būtinybė gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Vienas iš svarbiausių Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) 2017-2019 metams strateginių tikslų yra siekis, kad gyventojams būtų teikiamos kokybiškos, saugios ir prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos [34].
Apibendrinant galima teigti, kad pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama sveikatos priežiūros paslaugų kokybei. Tai prioritetinė sritis, kurioje vertinamos teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, užtikrinama gyventojų sveikatos priežiūros kokybė bei visuomenės gerovė.
1.2. Gimdymo priežiūra
Gimdymas – fiziologinis procesas, kuris daugeliui moterų baigiasi sėkmingai, tačiau gimdymo komplikacijų gali kilti bet kuriuo metu [35]. Normalaus gimdymo priežiūra vykdoma asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurios atitinka bendruosius ir specialiuosius paslaugų teikimo reikalavimus ir turi licencijas vykdyti asmens sveikatos priežiūros veiklą bei teikti bet kurio lygio (I, IIA, IIB, III) akušerines ir neonatologijos paslaugas [36].
PSO teigia, kad rekomenduojama gimdymo priežiūra yra tokia, kuri organizuojama ir teikiama visoms gimdyvėms užtikrinant moterų orumą, konfidencialumą, suteikiant visapusišką palaikymą gimdymo metu. Šių sąlygų dėka norima išvengti žalos ir netinkamo elgesio gimdymo priežiūros metu [37].
Naujausia sveikatos politika ir paslaugų teikimas rekomenduoja į moterį orientuotą požiūrį - į motinystės priežiūrą. Akušerinės priežiūros modeliai yra laikomi svarbia strategija didinant moterų pasirinkimo galimybę - tai pagrindinis į moterį orientuotos priežiūros elementas [38].
Gimdymo priežiūra ir jos patirtis yra svarbi moters gyvenimo dalis. Šio įvykio prisiminimai lydi moterį visą gyvenimą. Teigiamas moters požiūris į gimdymą yra susijęs su teigiamais jausmais savo ir kūdikio atžvilgiu bei prisitaikymu prie naujo motinos vaidmens. Šiai moters patirčiai įtakos turi daugybė veiksnių, t.y. su nėštumu susiję veiksniai, kilusios komplikacijos nėštumo ar gimdymo metu, lūkesčiai, skausmo suvokimas ir kt. Akušerių ir kitų sveikatos priežiūros specialistų pagalba gimdymo metu gali padėti įveikti nežinomybės baimę, pasitikėti savo kūno sugebėjimais. Moters lūkesčių ir faktinės gimdymo patirties atitikimas lemia gimdyvės teigiamą pasitenkinimą gimdymo patirtimi. Teigiama gimdymo patirtis yra svarbus gimdymo priežiūros kokybės rodiklis [39].
Jungtinėse Amerikos Valstijose (1996) Motinystės gerinimo koalicija priėmė „Motinai palankaus gimdymo“ iniciatyvą, kurią sudaro 10 žingsnių. Motinystės gerinimo koalicijos teigimu motinystės paslaugos turi būti teikiamos laikantis šių principų:
gimdymas yra normalus ir natūralus procesas;
nėštumas, gimdymas ir pogimdyminis laikotarpis yra svarbiausi įvykiai moters gyvenime; autonomija;
nepakenkimas (atsiradus komplikacijoms nėštumo, gimdymo metu arba po gimdymo, medicininis gydymas turi būti pagrįstas įrodymais);
atsakomybė (moters sveikatos priežiūra turi būti grindžiama remiantis motinos ir vaiko poreikiais, o ne sveikatos priežiūros specialistų poreikiais) [40].
Kai kurie teikiamos priežiūros komponentai (pakankamas informacijos ir palaikymo užtikrinimas, galimybė dalyvauti priimant spredimus) yra siejami su teigiama gimdymo patirtimi. 2019 m. Švedijoje atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo palyginti gimdymą ir gimdymo patirtį moterų, kurios bijojo gimdyti ir kurioms gimdymo metu padėjo žinoma akušerė su moterimis, kurioms gimdymo metu tokios akušerės neturėjo. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad gimdymo priežiūra, kurią suteikė žinoma akušerė, lėmė teigiamą gimdymo patirtį ir skausmo suvokimą. Nustatyta, kad tokia gimdymo priežiūra siejama su galimybe labiau dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su gimdymo priežiūra, būtinos informacijos suteikimu [41].
Tinkama priežiūra gimdymo metu – svarbi akušerijos dalis. Tai akušerių veiksmai, kurių dėka moterims suteikiama psichologinė ir emocinė parama, užtikrinamas privatumas, galimybė jaustis patogiai bei saugiai [42,43]. Pagrindinis akušerės vaidmuo yra padėti moteriai, dalintis džiaugsmu ir skausmu su ja svarbiausiu gyvenimo laikotarpiu. Akušerės dėka užtikrinamas ilgalaikis indėlis į teigiamą gimdymo priežiūrą bei patirtį [44,45].
Jordanijoje (2019) atliktas kokybinis tyrimas valstybinėje ligoninėje, kurio tikslas buvo ištirti moterų požiūrį į akušerių rūpestingą elgesį gimdymo metu. Tyrimo rezultatai parodė, kad tiriamųjų atsakymus galima sugrupuoti į tris temas:
moterų jausmai gimdymo metu (jos jautėsi išsigandusios, pažemintos, ignoruojamos ir jautė nepagarbą gimdymo metu),
moterų suvokimas apie rūpestingą akušerių elgesį gimdymo metu ( moterys gimdymo metu patyrė neigiamus išgyvenimus, pranešė apie nepagarbų elgesį ir fizinį bei empatijos trūkumą),
moterų nuomonė apie pageidaujamą akušerių dėmesį ir pagalbą gimdymo metu (moterys norėjo, kad akušerės įsiklausytų, į tai, ką jos sako, parodytų pagarbą joms ir būtų iš tikrųjų šalia, kai joms to reikia).
Tyrimo rezultatai rodo, kad šioje Jordanijos ligoninėje trūksta akušerių rūpestingo elgesio moterų atžvilgiu gimdymo metu. Nepaisant akušerių turimos kvalifikacijos, gimdyvėms labai svarbu ir humaniškas elgesys, empatija bei psichologinis palaikymas, kas suteikia šiuo laikotarpiu saugumo bei pasitikėjimo savimi [46].
Yra žinoma, kad didelės intervencijos gimdymo metu gali padidinti komplikacijų riziką motinai ir kūdikiui bei neigiamai paveikti moters būklę ir kūdikio vystymąsi. Jungtinėje Karalystėje atliktas (2019) tyrimas, kurio tikslas ištirti gimdymo priežiūros paslaugų teikėjų požiūrį, kaip gimdymo patirtis gali paveikti kūdikio elgesį. Rezultatai parodė, kaip sveikatos priežiūros specialistų elgesys ir priežiūra gimdymo metu veikia gimstančio kūdikio elgesį po gimimo ir jam augant.
Teigiama, kad kuo gimdymas natūralesnis, vyksta sklandžiai, tuo ir kūdikis gimsta ramesnis, nesusierzinęs. Jei gimdymas komplikuotas, sunkus, būsima mama stresuoja, todėl ir gimę kūdikiai būna irzlūs, įsitempę, jiems būtina specialistų pagalba.
Pripažinta, kad kūdikio gimimo eiga turi tiesioginį ryšį su naujagimio elgesiu. Medicininės intervencijos, stresas, baimės jaučiamos gimdymo metu ir kiti veiksniai turi neigiamos įtakos gimstančiam kūdikiui. Remiantis tyrimo rezultatais, galima teigti, kad sveikatos priežiūros specialistai turi vieningą nuomonę, jog gimdymo priežiūra, specialistų elgesys, tinkama aplinka, emocinis palaikymas, pagarba lemia būsimo kūdikio elgesį po gimimo ir jam augant [47].
Tarptautinė akušerių konfederacija (ICM) normalų gimdymą apibūdina kaip unikalų, dinamišką procesą, kuris apima motinos ir vaisiaus psichologinius ir psichosocialinius aspektus [48]. Turkijoje (2018) atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo išsiaiškinti pirmą kartą gimdančių moterų patirtį gimdymo metu. Tyrimo rezultatai parodė, kad pirmą kartą gimdančios moterys norėtų gimdyti be medicininių intervencijų, natūraliai ir joms būtinas sveikatos priežiūros specialistų bei artimųjų palaikymas. Jos norėtų pačios kontroliuoti gimdymo procesą, pasikliauti savimi bei savo kūnu. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad daugelis respondenčių buvo nepatenkintos sveikatos priežiūros specialistų paslaugomis, joms truko tinkamos aplinkos, privatumo, tylos ir komforto. Galima teigti, kad teigiamas sveikatos priežiūros specialistų elgesys, artimųjų parama, kvalifikuota priežiūra bei emocinis gimdyvių pasiruošimas gimdymui teigiamai veikia gimdymo priežiūrą ir eigą, lemia pageidaujamus rezultatus [49].
Akušerės vadovaujamas priežiūros modelis grindžiamas prielaida, kad nėštumas ir gimdymas yra įprasti gyvenimo įvykiai, kurie yra orientuoti į moterį. Šis priežiūros modelis užtikrina priežiūros tęstinumą:
moters ir jos šeimos fizinės, psichologinės, dvasinės ir socialinės gerovės stebėjimas viso gimdymo ciklo metu;
individualus ugdymas, konsultacijos ir priežiūra prieš gimdymą; nuolatinė priežiūra gimdymo metu ir iškart po gimdymo;
nuolatinė pagalba pogimdyminiu laikotarpiu;
identifikavimas bei nukreipimas moterų pas kitus specialistus, kurioms reikalinga pagalba [50].
Apibendrinant galima teigti, kad gimdymas - įsimintinas įvykis kiekvienai moteriai. Jis palieka gilų pėdsaką moters atmintyje, kalbant apie priežiūrą gimdymo metu ir galutinį rezultatą. Todėl labai svarbu, remtis sveikatos politika, kuri užtikrina moters gimdymo priežiūros pasirinkimo galimybes. Kadangi moters lūkesčių ir faktinės gimdymo patirties sutapimas yra vienas svarbiausių gimdymo priežiūros kokybės rodiklių.
1.3. Lūkesčiai ir pasitenkinimas sveikatos priežiūros paslaugomis
Norint suprasti ir atsižvelgti į moterų lūkesčius gimdymo metu, pirmiausia, būtina išsiaiškinti šios sąvokos prasmę. Wood ir Khan (2005) teigia, kad vartotojų paslaugos pasirinkimas ir vertinimas tiek esamu, tiek būsimu momentais grindžiamas lūkesčiais [51]. Remiantis dabartinės lietuvių kalbos žodynu, žodis „lūkestis“ apibūdina laukimą, viltį [4]. Skirtingi žmonės turi skirtingus troškimus bei norus, todėl skiriasi jų lūkesčiai. Pasak Bakanausko ir Račkauskaitės (2010) lūkesčių formavimas yra tęstinis procesas, kurio metu organizacija turi atpažinti ir identifikuoti jau suformuotus lūkesčius bei juos valdyti. Vartotojų lūkesčius (tiek teigiamus, tiek neigiamus) formuoja reklama, įvairūs komunikacijos veiksmai (pvz., įvairaus pobūdžio žinutės), įgyta patirtis. Nemažiau svarbi yra komunikacija „iš lūpų į lūpas“.Šis veiksnys keičia vartotojų elgseną, jų lūkesčius bei požiūrį [52]. Pasak Stašio ir Malikovo (2010), lūkesčiai daro didelį poveikį vartotojų sprendimui ir jų elgsenai. Skiriami septyni vartotojų lūkesčius įtakojantys veiksniai.
Patirtis praeityje. Šis veiksnys yra vienas svarbiausių lūkesčių formuotojų, ne tik bendraujant su konkrečiu tiekėju, bet ir jo konkurentais, įmonėmis, teikiančiomis kitokio pobūdžio paslaugas.
Neformali rekomendacija. Tai žodinė komunikacija, turinti didžiausią įtaką lūkesčiams. Formali rekomendacija. Tai rekomendacijos, kokybės vertinimai straipsniuose spaudoje. Paslaugos kaina. Šis veiksnys vartotojo sąmonėje nustato paslaugos kokybės lygį.
Komunikacija. Tai vartotojui suteikiama informacija, daranti poveikį lūkesčiams.
Vartotojo asmeniniai poreikiai. Vartotojas sprendžia, kas jam yra svarbu, o kas – nesvarbu.
Paslaugos teikėjo įvaizdis. Svarbus elementas, kuris padeda nukreipti vartotojų lūkesčius teigiama linkme.
Pacientų pasitenkinimas - rodiklis, kuriuo vertinamos sveikatos priežiūros paslaugos [54]. Kaip nurodo dabartinės lietuvių kalbos žodynas „pasitenkinimas“ – tai jautimas malonumo išsipildžius norams [4]. Pirmieji vartotojų pasitenkinimą aiškinantys moksliniai tyrimai buvo atlikti 1965 metais. Pasitenkinimą suteikiant sveikatos priežiūros paslaugas nuolatos vertina ir analizuoja mokslininkai, bei pačios gydymo įstaigos. Pacientų nuomonė padeda suprasti labiau teigiamai ar neigiamai vertinamos sveikatos priežiūros paslaugos. Dauguma pasitenkinimo apibrėžimų sutelkia dėmesį į vartotojų pakartotinį apsilankymą tam tikroje įstaigoje. Pacientų pasitenkinimą sveikatos priežiūros paslaugomis lemia emociniai ir kokybiniai veiksniai. Sveikatos priežiūros specialistų kompetencija, reikalavimų vykdymas bei informacijos suteikimas priskiriami kokybiniams veiksniams. Jie turi stiprų ryšį formuojant paciento pasitenkinimą.
Personalo elgesys, tarpasmeniniai santykiai, atsiliepimai bei nuomonės priskiriami emociniams paciento veiksniams [55].
Švedijoje ir Australijoje (2012) Hildingsson ir kt. atliktas tyrimas norint palyginti ir nustatyti nėštumo priežiūros trūkumus ir kokie aspektai labiausiai lemia moterų nepasitenkinimą priežiūra šiuo laikotarpiu. Tyrimo rezultatai parodė, kad pasitenkinimas nėštumo priežiūra buvo didelis. Svarbiausiu nepasitenkinimo veiksniu nėščiosios nurodė informacijos apie nėštumo metu kylančias problemas trūkumą [56].
Sveikatos priežiūros pagrindas - tai kvalifikuota, laiku suteikta kokybiška medicinos pagalba, paciento priežiūra. Galima teigti, kad pacientų lūkesčiai neatsiejami nuo pasitenkinimo. Būtinas išsamus sveikatos priežiūros specialistų supratimas apie pacientų lūkesčius ir pasitenkinimą, norint užtikrinti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas [57]. Jungtinėje Karalystėje (2013) atliktas tyrimas, kuris siekė ištirti pacientų patirtį, gaunant sveikatos priežiūros paslaugas ir ar tai atitiko jų pasitenkinimą bei lūkesčius. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad suteikta sveikatos priežiūra atitiko pacientų lūkesčius ir pasitenkinimą. Pagrindiniai teiginiai apie gautas paslaugas, kurios atitiko pasitenkinimą bei lūkesčius buvo: bendravimas su sveikatos priežiūros specialistais ir suteikta informacija apie klinikinius rezultatus [58].
Apibendrinant galima teigti, kad lūkesčių ir pasitenkinimo sąvokos yra subjektyvios, neturinčios konkretaus apibrėžimo ir tarpusavyje labai glaudžiai susijusios. Jų suvokimas ir supratimas priklauso nuo vidinių (patirties, amžiaus, lyties ir kt.) ir išorinių (trečiųjų asmenų, informacijos iš aplinkos ir kt.) veiksnių.
1.4. Kokybės iš pacientų perspektyvos modelis
Sveikatos priežiūros kokybė yra daugialypė koncepcija, kuriai literatūroje suteikiamos skirtingos reikšmės. Švedijos mokslininkas Wilde, B (1993) kartu su kolegomis sukūrė teorinį kokybės iš pacientų perspektyvos modelį (angl. Model of quality of care from a patient perspective) [59]. Modelis teigia, kad pacientų suvokimas apie tai, kas yra priežiūros kokybė, susidaro jiems susidūriant su esama priežiūros struktūra ir pagal jų normas, lūkesčius bei turimą patirtį [60].
Pagrindinis vaidmuo skiriamas pacientui, vertinant sveikatos paslaugų kokybę. Teikiamų
paslaugų kokybė suprantama ir vertinama pačių pacientų (paslaugų gavėjų – gimdyvių), o ne paslaugų teikėjų (gydytojų, akušerių ar slaugytojų ir kt.).Kokybės iš pacientų perspektyvos modelyje kokybė analizuojama atsižvelgiant į du komponentus – paciento pasirinkimus ir sveikatos priežiūros organizacijos išteklių struktūrą.
Asmeninės savybės ( asmenys, teikiantys sveikatos priežiūros paslaugas – gydytojai, akušeriai, slaugytojai).
Fizinės – administracinės aplinkos savybės (susijusios su sveikatos priežiūros organizacijos komponentais - organizacinėmis taisyklėmis, technine įranga ir kt.).
Pacientų pageidavimus lemia du aspektai:
Racionalus (susijęs su paciento tvarkos ir konkretaus sveikatos laipsnio siekiu). Žmogiškasis (susijęs su paciento lūkesčiais svarbiais jo klinikiniam atvejui).
Modelyje paciento suvokimas, vertinant sveikatos priežiūros paslaugas, vertinamas remiantis keturiais, vienas su kitu susijusiais, aspektais: medicininė - techninė paslaugų teikėjų kompetencija, fizinės -techninės organizacijos sąlygos, į asmenį (pacientą) orientuotas požiūris, socialinė - kultūrinė sveikatos organizacijos atmosfera [59].
Medicininė - techninė paslaugų teikėjų kompetencija. Ši kompetencija apima paciento apžiūrą,
diagnozės nustatymą, paskirtą gydymą bei slaugą, kuria siekiama palengvinti esamo susirgimo varginančius simptomus. Pacientai tikisi ir nori, kad sveikatos priežiūros specialistai, remdamiesi turimomis medicinėmis žiniomis, kompetencija paskirtų ir atliktų būtinus tyrimus ir tinkamą gydymą.
Fizinės - techninės organizacijos sąlygos. Norint pacientams gauti tinkamas medicines paslaugas,
dėmesys skiriamas sveikatos priežiūros organizacijos fizinėms – administracinėms savybėms. Pacientai tikisi medicininės - techninės įrangos prieinamumo būtinų jų gydymui (laboratorijos ir rentgeno įanga) ir slaugai (medikamentai, pagalbinės priemonės vaikščiojimui). Dėmesys skiriamas fizinei sveikatos priežiūros įstaigos aplinkai, kuri turi būti saugi bei švari (lova, švari patalynė, kėdė, šiltas maistas ir kt.).
Į asmenį (pacientą) orientuotas požiūris. Pacientai vertina kvalifikuotą sveikatos priežiūros
personalą, turintį empatiškų įgūdžių ir vertinantį kiekvieną pacientą kaip unikalų, gebantį įsijausti bei suprasti jų patiriamus jausmus ir išgyvenimus, kurie susiję su gydymu ar slauga. Personalo ir paciento santykiai turi remtis tarpusavio supratimu, pagarba, pasitikėjimu, sąžiningumu ir bendradarbiavimu. Pacientams labai svarbu, kad sveikatos priežiūros specialistai kuo išsamiau, paprasčiau (vengiant medicininių terminų) suteiktų informaciją apie jų gydymo ar slaugos tikėtinus rezultatus.
Socialinė - kultūrinė sveikatos organizacijos atmosfera. Rezultatas, kaip pacientai vertina fizinę ir
kultūrinę organizacijos atmosferą iš savo pozicijos, vadinamas socialine – kultūrine atmosfera. Tai organizacijos aplinka ar skyrius, kur kiek įmanoma paciento lūkesčiams ir norams suteikiamas pirmumas, nepažeidžiant rutiniškos organizacijos tvarkos ir darbo.
Tokia aplinka labiau primena paciento namus, kurioje vyrauja jauki atmosfera, suteikiama galimybė turėti asmeninių daiktų, bendrauti, susitikti su artimaisiais, pasirinkti palatą, lovą.
Sveikatos priežiūros personalas turi išklausyti pacientą ir atsižvelgti į jo pageidavimus. Norint užtikrinti gerą atmosferą, būtinas paciento, jo artimųjų ir sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimas ir geri santykiai. [59,61].
Apibendrinant galima teigti, kad kokybės iš pacientų perspektyvos modelis pagrindinį dėmesį skiria pacientui ir jo sveikatos priežiūros kokybės vertinimui. Remiantis šiuo modeliu, paslaugų kokybė vertinama paciento pasirinkimais ir sveikatos priežiūros organizacijos išteklių struktūra. Modelyje pacientas vertina sveikatos priežiūros paslaugas remdamasis keturiais aspektais (medicininė - techninė paslaugų teikėjų kompetencija, fizinės - techninės organizacijos sąlygos, į asmenį (pacientą) orientuotas požiūris, socialinė - kultūrinė sveikatos organizacijos atmosfera).
Sveikatos priežiūros organizacijos išteklių struktūra
1 pav. Kokybės modelis iš pacientų perspektyvos (Wilde ir kt. 1993) (Quality of Care from a Patient Perspective. Wilde B, Starrin B, Larsson G, Larsson M.1993).
1.5. Moterų lūkesčiai ir pasitenkinimo patirtys priežiūra gimdymo metu
Siekiant įvertinti pacientų pasitenkinimą sveikatos priežiūros paslaugomis, jų kokybe bei išsiaiškinti pacientų lūkesčius, atliekami moksliniai tyrimai [62].Nėštumas ir gimdymas daugumai moterų - vienas iš svarbiausių gyvenimo etapų. Šiuo laikotarpiu moterys turi tam tikrų lūkesčių, kurie susiję su ligoninėje praleistu laiku, personalo darbu ir gimdymo eiga. Ypatingas dėmesys skiriamas gimdyvės bei kūdikių sveikatai, pasitikėjimui sveikatos priežiūros personalu [63,64]. Nustatyta, kad pasitenkinimą gimdymo priežiūra lemia keletas veiksnių. Palaikymo jausmas tarp moters ir sveikatos priežiūros specialistų (akušerės, gydytojo) turi didelę įtaką pasitenkinimo lygiui [65].
Medicininė - techninė kompetencija
Fizinės – techninės sąlygos Į asmenį orientuotas požiūris Socialinė ir kultūrinė
atmosfera Asmeninės savybės
Fizinės ir administracinės priežiūros aplinkos savybės
Paciento pageidavimai
Žmogiškumas Racionalumas
Galimybė dalyvavauti priimant sprendimus gimdymo metu, taip pat suteikia pasitenkinimo, pasitikėjimo savimi jausmą [66] ir yra vienas iš veiksnių, kuriuos moterys pabrėžia vertindamos pasitenkinimą gimdymo priežiūra. Gimdymo skausmo valdymas pasitenkinimui gimdymo priežiūra yra taip pat svarbus komponentas. Tinkama priežiūra gimdymo metu – tai svarbus, pasitenkinimą priežiūra gimdymo metu vertinimo kriterijus [67].
Larkin (2017) su kolegomis teigia, kad gimdymo patirties prioritetai yra susieti su
kultūriniais ir kontekstiniais veiksniais, todėl asmenys, atsakingi už gimdymo priežiūrą, gimdymo patirtį supranta skirtingai. Pripažįstama, kad motinos ir kūdikio gerovė pogimdyminiu laikotarpiu priklauso nuo to, kokia buvo moters gimdymo priežiūra ir patirtis. Norint tai sužinoti, svarbu nustatyti svarbius šios patirties elementus, kad būtų galima pagerinti priežiūrą. Dėl šios priežasties Airijoje atliktas tyrimas, kuriuo siekta atskleisti, kokie veiksniai labiausiai lemia moterų gimdymo patirtis. Rezultatai atskleidė, kad moterys svarbiausiais gimdymo patirties veiksniais įvardijo skausmo malšinimo prieinamumą ir pasitikėjimą akušere bei individualią priežiūrą. Tyrimo rezultatai parodė, kad sveikatos priežiūros specialistų supratimas teikiant individualizuotą priežiūrą ir normalizuojant kiekvienos moters patirtį, galiausiai suteiks aukštos kokybės priežiūros paslaugas, kurių reikalauja moterys. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas moterų gimdymo priežiūros poreikių išsiaiškinimui gimdymo metu [68].
Ne visada moteris gali savo gimdymo lūkesčius ir patirtį laikyti teigiama. Moterys, kurioms gimdymas įvyko be komplikacijų, gali laikyti tai neigiama patirtimi, jei ji gimdymo metu nesijautė saugi ir ja buvo nesirūpinta [69].
2017 metais šešiose Europos šalyse ( Belgija, Islandija, Danija, Estija, Norvegija, Švedija) atliktas kokybinis tyrimas norint ištirti veiksnius, susijusius su neigiama gimdymo patirtimi. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad neigiamos gimdymo patirties paplitimas siekė 21,1 proc. Dažniausiai neigiama gimdymo patirtis yra susijusi su gimdymo baime. Tyrimo rezultatuose išskirtos pagrindinės temos - komplikacijos motinai, vaikui ar abiems, skausmo ir kontrolės praradimo patirtis. Dauguma moterų pasakojo apie netikėtas ir dramatiškas komplikacijas gimdant. Kelios respondentės nurodė, kad pajuto paramos stoką, kad su jomis elgėsi nepagarbiai, kad jos nebuvo įtrauktos į sprendimus dėl savo gimdymo priežiūros [70].
2019 metais Mozambike atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo išsiaiškinti motinų patirtį ir pasitenkinimą gimdymo metu. Rezultatai atskleidė, kad 92,5 proc. motinų buvo patenkintos priežiūra gimdymo metu, o 94,2 proc. rekomendavo šeimos narei gimdyti toje pačioje gydymo įstaigoje. Respondentės buvo patenkintos bendravimu su sveikatos priežiūros specialistais (92 proc.), tačiau tik 49,8 proc jautėsi patenkintos suteikta pagalba maitinant kūdikį. Moterys, įvardijusios neigiamą patirtį gimdymo metu, pagrindinėmis priežastimis įvardijo nepagarbą, reikiamos pagalbos stoką [71].
Belgijoje, Gento mieste, 2015 metais atliktas tyrimas norint įvertinti moterų lūkesčius ir pasitenkinimą nėštumo ir pogimdyviniu laikotarpiais. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad respondenčių lūkesčiai yra labiausiai susiję su priežiūros, orientuotos į moterį, užtikrinimu. Moterys buvo patenkintos bendradarbiavimu ir bendravimu su sveikatos priežiūros darbuotojais. Paaiškėjo, kad žemesnius lūkesčius turėjo žemesnio išsilavinimo, jaunesnės nei 26 metų amžiaus, turinčios mažesnes pajamas ir patyrusios smurtą artimoje aplinkoje, moterys [72].
Jungtinėse Amerikos Valstijose 2017 metais atlikas tyrimas siekiant įvertinti moterų pasitenkinimą gimdymu praėjus dešimtmečiui po gimdymo. Tyrimo rezultatai parodė, kad prieš 10 metų teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos skiriasi nuo teikiamų paslaugų šiomis dienomis. Galima teigti, kad skiriasi ir lūkesčiai bei pasitenkinimas gautomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Moterys, gimdžiusios natūraliu būdu, nurodė didesnį lūkesčių išsipildymą ir mažesnį jaučiamą stresą nei tos, kurioms buvo atlikta cezario pjūvio operacija. Rezultatai atskleidė, kad gimdymo sužadinimas turėjo neigiamos įtakos motinos pasitenkinimui. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad daugiau nei po dešimtmečio gimdymo įvykiai turi didelį poveikį moters nuomonei apie gimdymą. Cezario pjūvio metu gimdžiusios moterys prisiminė, kad jų gimdymo patirtis buvo mažiau ištverminga ir labiau kankinanti, nei gimdžiusių natūraliai. Šios žinios patvirtina, kad moterys, gimdančios cezario pjūvio operacijos būdu, patiria daugiau neigiamos patirties nei moterys, gimdančios natūraliai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad moters suvokimas ir galimybė dalyvauti priimant medicininius sprendimus gali turėti didesnę įtaką motinos pasitenkinimui nei gimdymo būdas [73].
Kadangi pasitenkinimo gimdymo priežiūra samprata yra sudėtinga, moterų ir sveikatos priežiūros specialistų lūkesčiai bei patirtis skiriasi. 2016 m. Australijoje atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo ištirti moterų patirtį, susijusią su gimdymo priežiūra. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad dauguma respondenčių buvo patenkintos savo gimdymo patirtimi. Respondentės labai vertina jautrius, pagarbius santykius su kompetentingais sveikatos priežiūros specialistais, kurie stengiasi suteikti kuo geresnę pagalbą moteriai gimdymo metu [74].
2019 metais Naujoje Zelandijoje atliktas tyrimas siekiant įvertinti, ar kuri nors iš dviejų taikomų švietimo programų ( įgūdžių ar gimdymo istorijos) galėtų pagerinti pasitenkinimą gimdymu moterims, gimdančioms pirmą kartą. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad moterys, kurios dalyvavo bet kurioje iš pasirengimo gimdymui programų, turėjo žymiai aukštesnius pasitenkinimo gimdymu balus. Atlikus rezultatų analizę paaiškėjo, kad gimdymo sužadinimas ar cezario pjūvis turėjo neigiamos įtakos pasitenkinimui gimdymu. Patenkinti gimdymo lūkesčiai turėjo teigiamą poveikį pasitenkinimui gimdymo priežiūra [75].
Lietuvoje taip pat pastaruoju metu daug dėmesio skiriama moterų lūkesčių ir pasitenkinimo patirtims įvertinti. 2016 metais atliktas tyrimas, kuriuo siekta įvertinti moterų gimdymo ir pogimdyminės priežiūros lūkesčius. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad 83,7 proc. moterų gimdymo metu gautą informaciją įvertino labai gerai ir gerai. 77,7 proc. moterų gydytojo akušerio-ginekologo ir akušerės komandinį darbą gimdymo metu įvertino labai gerai ir gerai. 67,7 proc. respondenčių gimdymo priežiūros lūkesčius laikė visiškai ir dalinai pasiteisinusius. Moterų priežiūros lūkesčių patenkinimas gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu labiausiai priklauso nuo akušerių suteiktos informacijos, pagalbos gimdymo metu ir pogimdyminiu laikotarpiu. Nustatyta, kad aukštąjį išsimokslinimą turinčios, dirbančios, gyvenančios didmiestyje moterys, kurių amžiaus vidurkis 28 metai, tiek gimdymo skyriaus, tiek akušerijos skyriaus akušerių suteiktą informaciją bei gautą pagalbą gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu įvertino labai gerai ir gerai [76].
Kito tyrimo (2013) metu norėta įvertinti gimdyvių ir akušerių nuomonę apie teikiamą priežiūrą mažos rizikos gimdyvių atvejais Vilniaus ir Kauno perinatologijos centruose. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad akušerių paslaugų kokybę gimdyvės įvertino reikšmingai vidutiniškai aukštesniu balu nei gydytojų akušerių ginekologų. Didžiausiu balu akušerių paslaugas įvertino tos gimdyvės, kurios norėtų, kad kito gimdymo metu jas prižiūrėtų ta pati akušerė. Savarankiška akušerių veikla, prižiūrint mažos rizikos gimdymus yra vienas iš svarbiausių gimdymo priežiūros paslaugų kokybę lemiančių veiksnių [77].
2011 metais atliktas tyrimas, kuriuo buvo siekiama palyginti ambulatorinės akušerinės pagalbos kokybę pacienčių, gydytojų akušerių ginekologų ir akušerių požiūriu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų Moterų konsultacijoje. Rezultatai atskleidė, kad pacientės geriau nei sveikatos priežiūros specialistai įvertino techninę paslaugų kokybę. Tyrimo dalyvių nuomonė sutapo vertinant įrangos, patalpų ir gydytojų išvaizdą. Respondentai rekomenduotų esamą sveikatos priežiūros įstaigą savo draugams, artimiesiems arba vėl ja pasinaudotų, jei to prireiktų [78].
Apibendrinant galima teigti, kad suteikta dėmesinga, profesionali sveikatos priežiūra gimdymo metu užtikrina moterų gimdymo lūkesčius ir pasitenkinimą gautomis paslaugomis. Visa tai atitinka šių dienų sveikatos priežiūros pagrindinius tikslus. Svarbu, kad moterys gimdymo metu jaustųsi saugios, pasitikėtų sveikatos priežiūros specialistais, jų teikiamomis paslaugomis ir savimi.
2.TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo organizavimas ir vykdymas
Apklausa buvo vykdoma 2019 m. vasario – 2020 m. sausio mėnesiais (11 mėnesių). Tyrimo duomenys buvo renkami paprastosios patogiosios atrankos būdu, taikant kiekybinį tyrimo metodą – anketinę apklausą. Tyrimas buvo organizuojamas keliose internetinėse svetainėse - manoapklausa.lt, supermama.lt ir tevudarzelis.lt. Minėtose svetainėse kas mėnesį buvo atnaujinama informacija apie vykdomą internetinę apklausą bei kviečiamos moterys aktyviai dalyvauti šiame tyrime.
Tyrimo metodo paieška ir analizė
Tyrimo metodikos rengimas, instrumento vertimas į lietuvių
kalbą ir pritaikymas
LSMU Bioetikos centro pritarimo tyrimo atlikimui gavimas
Literatūros šaltinių paieška ir analizė. Tyrimo vykdymas
Statistinė rezultatų analizė ir aptarimas
Išvadų ir rekomendacijų pateikimas
2.2. Tyrimo instrumentas
Tyrimo instrumentas – struktūrizuotas klausymas (skalė) gautas iš švedų autorės prof. Bodil Wilde – Larsson. Sutikimas naudoti klausimyną (skalę) moksliniam tyrimui gautas iš autorės el. paštu (3 priedas).
QPP (Quality from the Patient Perspective) klausimynas (skalė) turi daugiau nei 40 skirtingų (tiek trumpų, tiek ilgų) variantų. QPP yra plačiai naudojamas moksliniuose tyrimuose visame pasaulyje. Klausimynai pritaikyti tiek ambulatoriniam, tiek stacionariniam lygiui, vertinant pacientų priežiūros kokybę [12,79].
Šio tyrimo duomenims rinkti pasirinktas klausimynas (skalė) „Moterų lūkesčiai ir pasitenkinimas priežiūra gimdymo metu“, (angl. An intrapartal – specific QPP- questionnaire (QPP – I)), kuri pritaikyta vertinti priežiūrai gimdymo metu [12].
Klausimyno (skalės) vertimo tikslas – pasiekti žodžių ar teiginių reikšmės ir prasmės lygiavertiškumą tarp anketos variantų lietuvių ir anglų kalbomis. Klausimynui (skalei) išversti į lietuvių kalbą taikytas dvigubas vertimas [80].
Šiam tyrimui naudotos priemonės vertimo ir pritaikymo lietuvių kalbai eiga:
Klausimyną (skalę) iš anglų kalbos į lietuvių kalbą vertė du nepriklausomi vertėjai. Klausimyno (skalės) lietuviškos versijos buvo sulygintos ir parengtas vienas galutinis variantas.
Išanalizavus pradinį vertimo variantą, taisyti neatitikimai ir parengtas pirminis klausimyno variantas.
Dviejų nepriklausomų vertėjų lietuviškas klausimyno variantas išverstas į anglų kalbą. Klausimynas anglų kalba buvo nusiųstas klausimyno autorei, jos vertinimui. Gautas
sutikimas naudoti klausimyną moksliniame tyrime.
Moterų lūkesčiai ir pasitenkinimas priežiūra gimdymo metu (MLPPGM) skalė susidaryta iš 35 teiginių. MLPPGM klausimynas sudarytas remiantis teoriniu kokybės iš paciento perspektyvos modeliu, kurį sudaro keturios dimensijos:
1) Medicininė – techninė kompetencija (18, 19, 20, 32, 33 teiginiai); 2) Fizinės - techninės sąlygos (27, 28, 29, 30 teiginiai);
3) Į asmenį orientuotas požiūris (1-17, 21, 22, 31, 34, 35 teiginiai); 4) Socialinė ir kultūrinė aplinka (23, 24, 25, 26 teiginiai).
Gimdymo priežiūros vertinimui buvo naudojama penkių balų Likerto skalė. Remiantis originaliu klausimynu (skale), vertinimas yra nuo 0 iki 4 balų.
Aukščiausias įvertinimas - 4 balai - labai aukšta kokybė, 3 balai – aukšta kokybė, 2 balai – žema kokybė, 1 balas – nepakankama kokybė, žemiausias įvertinimas - 0 balų.
A ir B klausimyno (skalės) dalys susideda iš bendrųjų teiginių (35 teiginiai), atviro klausimo apie pasiūlymus gimdymo priežiūros gerinimui ir demografinių klausimų (36-43 kl.).
A dalis - kaip tai buvo patenkinta (tai ką gavau/patyriau): 4 – visiškai sutinku; 3 – sutinku; 2 – iš dalies sutinku; 1 – visiškai nesutinku; 0 – man tai nebuvo taikoma.
B dalis - kaip tai man svarbu (lūkesčiai): 4 - labai svarbu; 3 - svarbu; 2 – iš dalies svarbu; 1 - visiškai nesvarbu; 0 - man tai nebuvo taikoma.
Dimensijos Cronbach α reikšmė
Medicininė – techninė kompetencija 0,835
Fizinės – techninės sąlygos 0,725
Į asmenį orientuotas požiūris 0,866
Socialinė ir kultūrinė aplinka 0,783
MLPPGM 0,821
2.3 Tiriamųjų imtis ir jos charakteristikos
Dalyvauti tyrime buvo kviečiamos moterys, kurios atitiko šiuos kriterijus:
- Moterys, pagimdžiusios per paskutinius penkis metus. - Suprantančios ir kalbančios lietuviškai.
- Sutikusios dalyvauti tyrime.
Tyrimo imtis sudaryta, kad atspindėtų generalinės visumos savybes, t.y., ji turi būti reprezentatyvi. Rekomenduojama imties dydį nustatyti, atsižvelgiant į 5 proc. paklaidą [81].
Imties dydis nustatytas pagal Paniotto formulę: n= 1/(Δ2 +1/N), kur: n – atvejų skaičius atrankinėje grupėje,
N – generalinė aibė, Δ – paklaidos dydis.
N - 27 862 generalinės imties dydis, remiantis Lietuvos statistikos duomenimis, Lietuvoje 2018 m. įvykusių gimdymų skaičius per metus.
Remiantis imties dydžio (Paniotto) formule nustatyta respondentų imtis 400 su 5 proc. paklaida. Tiriamuoju laikotarpiu buvo surinkta 494 tinkamai užpildyti tyrimo instrumentai. Tyrime dalyvavo 494 gimdžiusios moterys. Tiriamųjų amžius svyravo nuo 17 iki 50 metų, amžiaus vidurkis – 30 metų. Tiriamosios pagal amžių suskirstytos į grupes, pasiskirstymas pateiktas žemiau esančioje 1 lentelėje.
1 lentelė. Tiriamųjų charakteristikos
Amžiaus grupė N proc.
Iki 25 metų 89 18,0
26 – 35 metai 333 67,4
36 metai ir daugiau 72 14,6
Šeimyninė padėtis N proc.
Ištekėjusi 383 77,5 Išsiskyrusi 4 0,8 Vieniša 9 1,8 Gyvenu su draugu 97 19,6 Našlė 1 0,2 Išsilavinimas N proc. Pradinis 7 1,4 Vidurinis 90 18,2 Profesinis 71 14,4 Aukštasis neuniversitetinis 109 22,1 Aukštasis universitetinis 217 43,9
Gimdymo stacionaro regionas N proc.
Vilnius 63 12,8 Kaunas 135 27,3 Klaipėda 176 35,6 Panevėžys 19 3,8 Šiauliai 22 4,5 Užsienis 21 4,3
Kiti Lietuvos miestai 58 11,7
Gimdymo būdas N proc.
Natūraliais gimdymo takais 381 77,1
Natūraliais gimdymo takais su vakuumine ekstrakcija ar chirurginių žnyplių pagalba
24 4,9
Planuota cezario pjūvio operacija
22 4,5
Cezario pjūvio operacija skubos tvarka
67 13,6
Gimdymo savaitė N proc.
Iki 37 savaitės 26 5,3
37-41 savaitę 376 76,1
Po 41 savaitės 92 18,6
Naujagimio eiliškumas N proc.
1 vaikas 266 53,8
3 vaikas 42 8,5
4 vaikas 3 0,6
5 vaikas 3 0,6
6 vaikas 1 0,2
Daugiausiai tyrime dalyvavo 26 – 35 metų amžiaus moterų – 67,4 proc., mažiausiai – 36 metų ir vyresnių – 14,6 proc. Didžioji dalis moterų buvo ištekėjusios – 77,5 proc., mažiausiai – našlės - 0,2 proc. Daugiausiai tiriamųjų turėjo aukštąjį universitetinį išsilavinimą – 43,9 proc., mažiausiai – pradinį išsilavinimą – 1,4 proc.
Tiriamųjų buvo prašoma nurodyti kokio regiono gimdymo stacionare jos gimdė. Tiriamųjų atsakymai suskirstyti pagal 5 didžiuosius Lietuvos miestus, gimdymą užsienyje ir gimdymą mažesniuose Lietuvos miestuose. Daugiausiai tiriamųjų gimdė Klaipėdos stacionare – 35,6 proc., mažiausiai – Panevėžyje – 3,8 proc.
Rezultatai parodė, kad daugiausiai moterų gimdė natūraliais gimdymo takais – 77,1 proc., mažiausiai moterų atlikta planuota cezario pjūvio operacija – 4,5 proc.
Didžioji dauguma naujagimių gimė laiku, t.y. 37-41 savaitę – 76,1 proc., mažiausiai moterų pagimdė anksčiau laiko, iki 37 savaitės – 5,3 proc.
Šiek tiek daugiau nei pusė tiriamųjų pagimdė pirmą kartą – 53,8 proc., mažiausiai moterų gimdė 6 – tą kartą – 0,2 proc. (1 lentelė).
2.4. Tyrimo etika
Tyrimas atliktas manoapklausa.lt, supermama.lt ir tevudarzelis.lt internetinėse svetainėse. Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU bioetikos centro leidimas 2019-01-29 Nr. BEC-SL(M) – 182 (1 priedas). Atliekant apklausą buvo laikomasi laisvanoriškumo principo, todėl kiekviena tyrime dalyvavusi moteris atsakė į klausimus savo noru, turėdama teisę ir atsisakyti bei nedalyvauti tyrime.
Apklausų metu gauti duomenys anonimiški. Informacija apie vykdomą tyrimą buvo pateikiama minėtose internetinėse svetainėje. Moterys buvo informuotos, kad tyrimo duomenys bus panaudoti tik tyrimo tikslams.
2.5. Statistinė duomenų analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta panaudojant „Microsoft Word 2010“ ir SPSS 21.0 programinius paketus. Iš anketinės apklausos duomenų Microsoft Excel programoje sudarytas duomenų laukas, kuris vėliau perkeltas į SPSS programos darbalapį.
Tyrimo duomenys pateikti lentelėse ir stulpelinėse diagramose panaudojant „Microsoft Word 2010“ ir SPSS 21.0 programų vizualines priemones.
Statistinei kiekybinių duomenų analizei pasitelkta aprašomoji statistika bei požymių dažnių analizė. Aprašomoji statistika atlikta apskaičiuojant vidutines kintamųjų reikšmes su 95 proc. pasikliautinuoju intervalu. Skalių vidinio patikimumo patikrinimu naudotas Cronbacho alfa koeficientas, o skalių skirstinių normalumo įvertinimui - Kolomogorov-Smirnov kriterijus. Neparametrinių hipotezių tikrinimui taikytas Wilcoxson kriterijus, prieš tai įvertinus stebimų kintamųjų normalumo sąlygas.
3. REZULTATAI
3.1. Pirmą kartą gimdžiusių moterų lūkesčiai ir pasitenkinimas priežiūra
gimdymo metu
Vertinant bendrą pasitenkinimą gimdymo priežiūra ir lūkesčius tiriamosios galėjo skirti nuo 0 iki 140 taškų, šiame tyrime lūkesčių skalėje surinkti balai nuo 20 iki 140 ir pasitenkinimo skalėje nuo 17 iki 140.
Siekiant palyginti pirmą kartą gimdžiusių moterų 53,8 proc. (n266) lūkesčius ir pasitenkinimą gimdymo priežiūros metu pagal atskiras dimensijas, buvo naudotas neparametrinis Wilcoxson kriterijus. Rezultatai pateikti 1 lentelėje.
1 lentelė. Pirmą kartą gimdžiusių moterų lūkesčių ir pasitenkinimo gimdymo priežiūros metu pagal atskiras dimensijas palyginimas
Skalės ir dimensijų pavadinimai Pasitenkinimas (V±SN) Lūkesčiai (V±SN) MLPPGM skalė 102,34±25,15* 125,42±13,12 Medicininė – techninė kompetencija 12,80±4,69* 16,26±3,93
Fizinės – techninės sąlygos 11,71±3,83* 13,95±2,63
Į asmenį orientuotas požiūris 66,96±16,84* 81,39±8,28
Socialinė ir kultūrinė aplinka 10,86±4,28* 13,80±3,01
*p<0,05 – lyginant su lūkesčiais, V – vidurkis, SN – standartinis nuokrypis
Rezultatai parodė, kad pirmą kartą gimdžiusių moterų lūkesčių ir pasitenkinimo priežiūra po gimdymo pagal atskiras dimensijas vertinimas statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05). Nustatyta, kad pirmą kartą gimdžiusių moterų lūkesčiai (V=125,42, SN=13,12) buvo statistiškai reikšmingai didesni už esamą pasitenkinimą (V=102,3, SN=25,15) priežiūra gimdymo metu.
Taip pat atliktas palyginimas pagal atskiras skalės dimensijas (1 lentelė).
Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05) tarp pirmą kartą gimdžiusių moterų lūkesčių ir pasitenkinimo priežiūra gimdymo metu pagal medicininę – techninę kompetenciją (pasitenkinimas V=12,80, SN=4,69, lūkesčiai V=16,26, SN=3,93), fizines - technines sąlygas (pasitenkinimas V=11,71, SN=3,83, lūkesčiai V=13,95, SN=2,63), t.y. pasitenkinimas šiomis sąlygomis buvo mažesnis nei turėti lūkesčiai. Taip pat mažesnis pasitenkinimas nei lūkesčiai nustatyti pagal personalo santykį su paciente (p<0,001) (pasitenkinimas V=66,96, SN=16,84, lūkesčiai V=81,39, SN=8,28), bei socialine ir kultūrine aplinka (p<0,05) (pasitenkinimas V =10,86, SN=4,28, lūkesčiai V=13,80, SN=3,01) (1 lentelė).
Toliau pateikiama palyginimas atskirų dimensijų atskiri teiginiai ir jų vidurkiai.
2 lentelė. Pirmą kartą gimdžiusių moterų lūkesčių ir pasitenkinimo medicinine-technine kompetencija gimdymo priežiūros metu palyginimas
Medicininė – techninė kompetencija Pasitenkinimas (V±SN)
Lūkesčiai (V±SN) Teiginys
Man buvo taikomos nefarmakologinės
nuskausminimo priemonės, kurių aš pageidavau (masažas, dušas, vonia ir kt.).
1,80±1,74* 3,00±1,476
Man buvo taikomos farmakologinės nuskausminimo priemonės (epidūrinė nejautra, injekciniai vaistai, linksminančios dujos ir kt.), kurių aš pageidavau.
2,30±1,80* 2,91±1,63
Man pageidaujant buvo suleisti skausmą malšinantys vaistai.
2,24±1,85* 2,77±1,75 Turėjau galimybę priglausti kūdikį prie krūtinės per
pusvalandį nuo gimimo
3,36±1,35* 3,88±0,62 Galėjau žindyti naujagimį po dviejų valandų po
gimdymo.
3,10±1,51* 3,71±0,95 *p<0,05 – lyginant su lūkesčiais, V – vidurkis, SN – standartinis nuokrypis
2 lentelėje matome, kad lūkesčių apie nuskausminimą, galimybę priglausti kūdikį prie krūtinės per pusvalandį nuo gimimo, žindymą po gimdymo atsakymų balų sumos vidurkiai buvo statistiškai reikšmingai didesni už jų patenkinimą (p<0,05). Moterų lūkestis „man buvo taikomos nefarmakologinės nuskausminimo priemonės, kurių aš pageidavau (masažas, dušas, vonia ir kt.)“ įvertintas (pasitenkinimas – V=1,80, SN=1,74; lūkestis – V=3,00, SN=1,476). Pacienčių lūkestis „man buvo taikomos farmakologinės nuskausminimo priemonės (epidūrinė nejautra, injekciniai vaistai, linksminančios dujos ir kt.), kurių aš pageidavau“ įvertintas (pasitenkinimas - V=2,30, SN=1,80; lūkestis - V=2,91, SN=1,63). Moterų lūkestis „man pageidaujant buvo suleisti skausmą malšinantys vaistai“ įvertintas (pasitenkinimas - V=2,44, SN=1,85; lūkestis - V=2,77, SN=1,75). Pacienčių lūkestis „turėjau galimybę priglausti kūdikį prie krūtinės per pusvalandį nuo gimimo“ įvertintas (pasitenkinimas - V=3,36, SN=1,35; lūkestis - V=3,88, SN=0,62). Moterų lūkestis „galėjau žindyti naujagimį po dviejų valandų po gimdymo“ įvertintas (pasitenkinimas - V=3,10, SN=1,51; lūkestis - V=3,71, SN=0,95) (2 lentelė).
3 lentelė. Pirmą kartą gimdžiusių moterų lūkesčių ir pasitenkinimo fizinėmis-techninėmis sąlygomis gimdymo priežiūros metu palyginimas
Fizinės – techninės sąlygos Pasitenkinimas (V±SN)
Lūkesčiai (V±SN) Teiginys
Gimdymo palatoje buvo tinkama, jauki aplinka 3,29±1,05* 3,79±0,56
Gimdymo skyriuje buvo patogi lova 3,17±1,16* 3,70±0,73
Gimdymo skyriuje buvo patogi kėdė 2,72±1,45* 3,35±1,27
Gimdymo skyriuje turėjau galimybę naudotis pagalbinėmis priemonėmis: kamuolys, vaikštynė ir kt.
2,54±1,69* 3,12±1,38
*p<0,05 – lyginant su lūkesčiais, V – vidurkis, SN – standartinis nuokrypis
3 lentelėje matome, kad lūkesčių apie palatos tinkamumą, patogią lovą, kėdę skyriuje, bei galimybe naudotis pagalbinėmis priemonėmis atsakymų balų sumos vidurkiai buvo statistiškai reikšmingai didesni už jų patenkinimą (p<0,05).
Pacienčių lūkestis „gimdymo palatoje buvo tinkama, jauki aplinka“ įvertintas (pasitenkinimas – V=3,29, SN=1,05; lūkestis - V=3,79, SN=0,56). Moterų lūkestis „gimdymo skyriuje buvo patogi lova“ įvertintas (pasitenkinimas – V=3,17, SN=1,16; lūkestis – V=3,70, SN=0,73). Pacienčių lūkestis „gimdymo skyriuje buvo patogi kėdė“ įvertintas (pasitenkinimas – V=2,72, SN=1,45; lūkestis – V=3,35, SN=1,27). Moterų lūkestis „gimdymo skyriuje turėjau galimybę naudotis pagalbinėmis priemonėmis: kamuolys, vaikštynė ir kt.“ įvertintas (pasitenkinimas – V=2,54, SN=1,69; lūkestis – V=3,12, SN=1,38).
4 lentelė. Pirmą kartą gimdžiusių moterų lūkesčių ir pasitenkinimo į asmenį orientuotu požiūriu gimdymo priežiūros metu palyginimas
Į asmenį orientuotas požiūris Pasitenkinimas (V±SN)
Lūkesčiai (V±SN) Teiginys
Aš buvau informuota prieš kiekvieną apžiūrą ir gydymo metodą.
3,10±0,97* 3,70±0,58 Aš buvau informuota apie apžiūrų ir gydymo metodų
rezultatus.
3,23±0,94* 3,82±0,50 Aš gavau naudingos informacijos, apie kūno padėties
keitimo ir judėjimo svarbą.
2,46±1,40* 3,54±0,78 Aš gavau naudingos informacijos apie
rekomenduojamą skysčių (vandens) ir lengvo maisto (jogurtas, šokoladas) vartojimo svarbą.
2,36±1,45* 3,32±0,97
Akušerė su manimi elgėsi pagarbiai. 3,41±1,02* 3,91±0,43
Akušerė rūpinosi manimi. 3,36±0,97* 3,89±0,42
Akušerė suteikė man geriausią pagalbą gimdymo metu.
