LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Profilaktinės medicinos katedra
Vilma Žaltauskė
Gimdymo įstaigų ir socialinių veiksnių sąsajos su
moterų motyvacija žindyti
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikata)
Mokslinė vadovė
Doc. Jolanta Kudzytė
2
TURINYS
SANTRAUKA ... 3
SANTRUMPOS ... 5
ĮVADAS ... 6
DARBO TIKSLAS, UŽDAVINIAI ... 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
1.2 Žindymas ... 9
1.2.1 Motinos pieno reikšmė vaiko organizmui ... 9
1.2.2 Žindymo reikšmė moters organizmui ... 11
1.3 Medicinos mokslo įtaka natūraliam kūdikių maitinimui pasaulyje ... 13
1.4 Medicinos mokslo įtaka natūraliam kūdikių maitinimui Lietuvoje ... 17
1.5 Veiksniai darantys įtaką motinų motyvacijai žindyti ... 20
1.5.1 Socialinių veiksnių įtaka žindymui ... 21
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 23
2.1 Tyrimo schema ... 23
2.2 Tiriamųjų grupė ... 24
2.3 Anketos struktūra... 24
2.4 Žvalgomasis tyrimas ... 25
2.5 Tyrimo organizavimas ir eiga ... 25
2.6 Statistinė duomenų analizė ... 26
3. TYRIMŲ REZULTATAI IR APTARIMAS ... 27
3.1 Respondenčių demografinė charakteristika ... 27
3.2 Socialinių veiksnių sąsajos su moters motyvacija žindyti ... 29
3.3 Gimdymo įstaigų atitikimas programos „Kūdikiui palanki ligoninė“ nuostatoms (motinų apklausos duomenimis) ... 43
3.4 Gimdymo įstaigų vykdomos programos „Kūdikiui palanki ligoninė“ sąsajos su moterų pasitikėjimu žindyti kūdikį išvykstant iš stacionaro ... 59
IŠVADOS ... 63
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 64
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 65
3
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Vaikų ir jaunimo sveikata)
Gimdymo įstaigų ir socialinių veiksnių sąsajos su moterų motyvacija žindyti Vilma Žaltauskė
Mokslinė vadovė Doc. Jolanta Kudzytė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra.- Kaunas; 2012. 73 p.
Darbo tikslas: Įvertinti gimdymo įstaigų ir socialinių veiksnių sąsajas su moterų motyvacija
žindyti .
Uždaviniai: 1) Įvertinti socialinių veiksnių sąsajas su moterų motyvacija žindyti; 2) Įvertinti
Kauno miesto gimdymo įstaigų atitikimą programos „Kūdikiui palanki ligoninė“ nuostatoms (motinų apklausos duomenimis); 3)Įvertinti sąsajas tarp gimdymo įstaigų vykdomos programos „Kūdikiui palanki ligoninė“ įtakos ir moterų pasitikėjimo žindyti kūdikį išvykstant iš stacionaro.
Tyrimo metodika: Atliktas vienmomentinis anoniminis anketavimas. Tyrimo metu buvo
apklausiamos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikų Akušerijos skyriuje, Kauno Krikščioniškuose gimdymo namuose, VŠĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės naujagimių skyriuje esančios gimdyvės. Viso tyrimo metu buvo išdalinta 300 anketų, iš kurių užpildytos 284 anketų. Atsako dažnis – 94.6 proc. Duomenų analizė buvo atlikta remiantis statistiniu paketu SPSS (20.0 versija). Ryšiai tarp požymių buvo vertinami chi kvadrato (χ2) kriterijumi.
Tyrimo rezultatai ir išvados: Socialiniai veiksniai: amžius, išsilavinimas, visuomenės
palaikymas žindyti ir žindymo kaip „taupaus“ kūdikio maitinimo būdo aspektas, turėjo reikšmingos įtakos moterų motyvacijai žindyti. Mažiausią įtaką, moterų apsisprendimui maitinti kūdikį natūraliai, turėjo vyro, šeimos narių palaikymas žindyti bei visuomenės nuomonė. Kauno miesto gimdymo namuose, ne visi programos „Naujagimiui palanki ligoninė” kriterijai buvo vykdomi tinkamai. Reikšmingai didelė dalis moterų teigė, kad geriausiai buvo laikomasi šių programos kriterijų: informacijos pateikimas apie žindymo privalumus kūdikiui; sudarytos sąlygos būti su naujagimiu ištisą parą; skatinama žindyti naujagimį pagal jo poreikius- tiek dieną, tiek naktį. Tačiau 20 proc. apklaustų moterų teigė, gavusios informacinių brošiūrų, reklamuojančių dirbtinį maistą ir 38 proc. kūdikių buvo siūlomas žindukas. Sąsajų tarp gimdymo įstaigų vykdomos programos „Naujagimiui palanki ligoninė” ir moterų pasitikėjimo žindyti, išvykstant iš stacionaro, neradome. Moterų motyvacija žindyti, netgi atvirkščiai, išvykstant iš stacionaro sumažėjo 8,8 proc., lyginant su jų motyvacija žindyti dar prieš gimdymą.
4
SUMMARY
Public health (Child and youth health)
Childbirth institutions and social factors links with maternal motivation to breastfeed Vilma Žaltauskė
Scientific adviser: Assoc. prof. Jolanta Kudzytė
Lithuanian university of health sciences, Faculty of Public health, Kaunas; 2012. 73 p.
The aim of the study: To evaluate the Childbirth institutions and social factors links with
maternal motivation to breastfeed
Objectives of the study: 1) To evaluate the link between social factors and maternal motivation
to breastfeed 2) To evaluate conformity of program "baby-friendly hospital" provisions in childbirth institution of Kaunas city; 3) To evaluate the link between childbirth institutions involved in the program "baby-friendly hospital" and women confidence to breastfeed from discharge of hospital.
Method of assessment: Anonymous questionnaire. The study surveyed the Lithuanian Health Sciences University Hospital obstetrics department, Kaunas Christian maternity home, NGO Kaunas 2nd Clinical Hospital neonatal section. Throughout the study were distributed 300 questionnaires, of which 284 completed. The response rate - 94.6 percent. Data analysis was performed using the statistical package SPSS (version 20.0). Relationships between traits were assessed chi-square (χ2) test.
Results and conclusions: Social factors: age, education, public support for breast-feeding and
breast-feeding as "economical" way of feeding the baby, had a significant impact on the women motivation to breast-feed. The smallest influence on women's decision to feed baby naturally, had a husband, family support for breastfeed and public opinion. Not all of program "Baby Friendly Hospital” criteria have been carried out properly in Kaunas city maternity institutions. Significantly large proportion of women said, that program criteria, which was followed the best, was: information about the benefits of breastfeeding baby, allowing to be with a newborn, a whole day, encouraging to breastfeed a newborn's by their needs. However, 20 percent of women surveyed reported, that they have received information brochures advertising the artificial food and 38 percent of infants were offered a pacifier. Links between the childbirth institutions in the program "Baby Friendly Hospital” and the trust of women breastfeeding at discharge from hospital, was not found. Women's motivation to breastfeed, leaving the hospital fell 8.8 percent, comparing to their motivation to breast-feed before birth.
5
SANTRUMPOS
ES- Europos Sąjunga
PSO- Pasaulio sveikatos organizacija UNICEF- Jungtinių tautų vaikų fondas SAM- Sveikatos apsaugos ministerija LR- Lietuvos respublika
JAV- Jungtinės Amerikos valstijos GN- Gimdymo namai
NPL- Naujagimiui palanki ligoninė p- reikšmingumo lygmuo
Terminai ir sąvokos
Žindymas arba maitinimas krūtimi- (breastfeeding) pagal PSO- kūdikis gauna motinos pieną tiesiai iš krūties ar nutrauktą.
Papildomas maitinimas- (complemantary feeding)- žindymo derinimas su maitinimu pusiau tirštu, tirštu maistu, pagamintu iš įvairių produktų ir girdymu įvairiais skysčiais.
6
ĮVADAS
Žindymas – tai geriausia, ką galima duoti kūdikiui nuo pirmosios akimirkos šiame pasaulyje, nes motinos pienas nepakeičiamas maisto produktas kūdikiams. Tai idealus vitaminų, baltymų ir riebalų derinys- viskas ko reikia kūdikio augimui. Iki 19 a. pabaigos metus-dvejus buvo žindomi beveik visi Europos vaikai. Tačiau dvidešimtojo mokslo ir technikos amžiaus pradžios pažanga atnešė motinos pieno pakaitalus. Buvo išrastos formulės maisto porcijoms apskaičiuoti (1). Imta sudarinėti maitinimo tvarkaraščius (45). Žindymų dažnio ir trukmės ribojimo politika sparčiai plito medicinos vadovėliuose bei patarimų motinoms knygelėse ir įsigalėjo gimdymo įstaigose, kur motinas ir naujagimius guldė atskirose palatose (15).
Žindymo trukmės rodikliai, Europoje žemiausiai smuko apie 1970 m. (24). Dėl su tuo susijusių priežasčių pasaulyje kasmet mirdavo beveik pusantro milijono kūdikių (13). Matydami augantį kūdikių mirtingumą bei žindymo rodiklių blogėjimą, Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) ir Jungtinių Tautų vaikų fondas (UNICEF) ėmėsi iniciatyvos ir buvo sukurta daugybė dokumentų, deklaracijų skatinančių žindymo propagavimą. Ir štai 2007 m. žindomų iki šešių mėnesių amžiaus kūdikių pasaulyje padaugėjo vidutiniškai iki 55 proc. (34). Šiandien jau neabejojama, kad motinos pienas – vienintelis idealus maistas naujagimiui ir pirmųjų 5-6 mėn. kūdikiui, o žindymas turi ypatingą biologinį bei emocinį poveikį motinos ir vaiko sveikatai.
Lietuvoje kaip ir visoje Europoje žindymą įtakojo pieno mišinių atsiradimas ir žindymo trukmės bei dažnio ribojimas. Žindymo rodikliai žemiausiai smuko apie 1980 m., kai bent 4 mėnesius žindydavo tik 11 proc. kūdikių (46). Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir neonatologijos klinika bei Vilniaus gimdymo namai 1993 m., pirmieji savo darbe pradėjo taikyti „Palankios naujagimiui ligoninės iniciatyvą” ir skatinti žindymą. Besivystančiose šalyse ši iniciatyva padeda gerinti žindymo inicijavimą ir šalinti klaidingą požiūrį į priešpienį, bei atidėti papildomą maitinimą iki šešių mėnesių (7). Taipogi, įvairių šalių tyrimai rodo, kad aktyvi motinų priežiūra po gimdymo palankiai veikia tolesnę žindymo sėkmę (29).
Galime pasidžiaugti, kad žindomų vaikų daugėja Lietuvoje, tačiau išties šiuo rodikliu mes tik vejamės daugumą kitų šalių.
Medicinos mokslas, sveikatos priežiūros sistema- vaidina ypatingai svarbų vaidmenį moters pasirinkime žindyti kūdikį, tačiau yra dar daugybė kitų veiksnių, nulemiančių motinų motyvaciją
7
žindyti. Gerai žinoma, kad socialiniai veiksniai, tokie kaip, amžius, išsilavinimas, šeimos ar vyro palaikymas žindyti, vaidina svarbų vaidmenį, motinų apsisprendime maitinti kūdikį natūraliai.
Taigi būtina ieškoti būdų kelti medikų, motinų, bei visuomenės motyvaciją, atkuriant ir stiprinant žindymo kultūrą. Kaip ir gimdymo įstaigų iniciatyvos, didinti natūralaus maitinimo paplitimą, žindymo skatinimas yra vienas svarbiausių šeimos gydytojų, neonatologų, akušerių, slaugytojų, visuomenės sveikatos specialistų, dirbančių motinos ir vaiko sveikatos srityje darbo, uždavinys. Ypatingai svarbu išsiaiškinti kaip žindymo skatinimo iniciatyva gimdymo įstaigose, bei socialiniai veiksniai, motyvuoja moteris žindyti kūdikius ir kaip būtų galima pagerinti žindymo dažnį.
8
DARBO TIKSLAS, UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Įvertinti gimdymo įstaigų ir socialinių veiksnių sąsajas su moterų motyvacija
žindyti .
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti socialinių veiksnių sąsajas su moterų motyvacija žindyti.
2. Įvertinti gimdymo įstaigų atitikimą programos „Kūdikiui palanki ligoninė“ nuostatoms (motinų apklausos duomenimis).
3. Įvertinti sąsajas tarp gimdymo įstaigų vykdomos programos „Kūdikiui palanki ligoninė“ įtakos ir moterų pasitikėjimo žindyti kūdikį išvykstant iš stacionaro.
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.2 Žindymas
Žindymas kaip fiziologinis procesas, nėra išskirtinai ypatingas. Tai normalus reiškinys moters gyvenime kai yra patenkinami fiziologiniai, emociniai kūdikio poreikiai. Tačiau motinos pienas- tai biologiškai specifiškas produktas, skirtas kiekvienam vaikui individualiai. Pieno sudėtis, kiekis kinta pagal kūdikio amžių, sveikatos būklę. Nustatyta, kad motinos pienas ir žindymo procesas yra naudingi ir vaikui, ir motinai. Tai tarsi simbiozė, kai gaunama nauda abiems organizmams.
1.2.1 Motinos pieno reikšmė vaiko organizmui
Nuo embriono iki kūdikio, vaiko bei suaugusiojo gyvenime mityba turi didelę įtaką asmens sveikatai. Įrodyta, kad didžiausias mitybos poveikis sveikatai, pasireiškia ankstyvuoju žmogaus raidos laikotarpiu, kai augimas yra sparčiausias (45).
Pienas yra pats pirmasis naujagimio maistas. Piene yra fiziologinis baltymų, riebalų, angliavandenių santykis, todėl susidaro optimalios sąlygos maistui virškinti ir įsisavinti. Nuo 30 iki 50 proc. motinos pieno baltymų sudaro albuminai, kuriuos naujagimio organizmas pasisavina daug lengviau nei bet kurios kitus baltymus. Motinos piene esantys angliavandeniai užtikrina naudingų organizmui žarnyno bakterijų dauginimąsi, gerina kalcio įsisavinimą, o piene esantys riebalai įsisavinami 95 procentais (38). Optimalus kiekis motinos piene esančių nepakeičiamų polinesočių riebiųjų rūgščių - dokozaheksaeno (DHR, C22:6; N- 3) ir arachido (AR, C20:4, N- 6), užtikrina kūdikio centrinės nervų sistemos brendimą, įtakoja regos formavimąsi (14).
Tyrimais nustatyta, jog motinos pienas mažina naujagimių ir kūdikių sergamumą virusų sukeltu viduriavimu, vidurinės ausies uždegimu, nekroziniu enterokolitu, gastroenteritu, respiracinio sincitinio viruso sukeliamomis infekcinėmis ligomis, staigios kūdikių mirties sindromu, alerginėmis ligomis, limfoma (31). PSO pateikia apibendrintus tyrimų duomenis apie motinos pieno reikšmę kūdikiui (1 lentelė).
10
Ligos, sveikatos sutrikimai Mokslininkų išvados
Vėžiniai susirgimai Vaikai iki 6 mėnesių amžiaus maitinami
motinos pienu, du kartus rečiau serga onkologinėmis ligomis vaikystėje.
Virškinimo trakto veikla Kūdikiai, negavę motinos pieno 14,2 karto
dažniau miršta nuo ligų susijusių su viduriavimu. Vaikai, kurie iki 12 mėn. maitinami tik mišiniais, 1 tipo diabetu serga du kartus dažniau.
Staigi kūdikių mirtis Maitintus kūdikius motinos pienu tris kartus
rečiau ištinka staigi mirtis.
Šlapimo takų infekcijos Iki 6 mėn. maitinti motinos pienu naujagimiai
5 kartus rečiau serga šlapimo takų infekcijomis.
Ūmios kvėpavimo takų infekcijos Krūtimi maitinami kūdikiai 3,6 karto rečiau
miršta nuo ūmios kvėpavimo takų infekcijos
Hipotrofija
Pasaulyje tik apie 43 proc. 3 mėn. amžiaus mišiniais maitintų kūdikių yra normalaus svorio.
Netaisyklingas sąkandis Kuo ilgiau kūdikiai maitinami krūtimi, tuo
rečiau turi netaisyklingą sąkandį.
Intelektinis išsivystymas Ilgiau žindytų vaikų intelektinis išsivystymas
būna aukštesnis nei nežindytų vaikų.
1 lentelė. Motinos pieno nauda kūdikio sveikatai. PSO duomenys (50).
Pripažįstama, kad žindymas yra ne tik kūdikio maitinimo, bet ir natūralios imunizacijos būdas. Motinos piene, ypatingai priešpienyje yra daugybė ląstelių- makrofagų, T ir B limfocitų. Šios ląstelės žindomo kūdikio organizme lemia ilgalaikį imuninį poveikį. Motinos pienas taip pat turi imunoglobulinų, saugančių nuo ligų, būdingų tam tikriems kraštams. Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas parodė, kad išeivių motinų iš Azijos, Afrikos motinos pieno imunoglobulinai
11
kinta. Trumpai gyvenančių emigrančių motinų piene yra imunoglobulinų, saugančių nuo ligų, būdingų kraštams, iš kurių jos atvykusios. Kuo ilgiau emigrantė gyvena Europos šalyje ir gimdo vaikus, tuo labiau motinos pieno apsauginės savybės prisitaiko prie toje šalyje vyraujančių ligų. Tyrimais įrodyta, kad žindomi kūdikiai ne tik sveikesni, bet ir geriau vystosi. Kadangi kūdikis su motinos pienu gauna ir biologiškai aktyvių medžiagų (hormonų, augimo faktorių), ilgalaikis žindymas daro poveikį augimui ir padeda išvengti nutukimo vaikystėje (16). Taip pat būtina paminėti ir šias motinos pieno savybes:
Motinos pienas visada yra tinkamos temperatūros, švarus, jo nereikia specialiai ruošti.
Pirmus 4- 6 mėnesius jo visiškai pakanka kūdikiui.
Maitinimas krūtimi- tai patogumas, praktiškumas ir ekonominė nauda.
1.2.2 Žindymo reikšmė moters organizmui
Žindymas saugo moters sveikatą – padeda gimdai grįžti į pirmykštį dydį, mažina kraujavimo tikimybę ir saugo nuo anemijos, mažina kiaušidžių ir krūtų vėžio galimybę. P. Newcom ir bendraautorių atlikto tyrimo duomenimis, moterims, kurios žindė kūdikius, tikimybė sirgti priešmenopauziniu krūties vėžiu sumažėjo 25 proc. Priešmenopauzinio krūties vėžio tikimybė taip pat mažesnė toms moterims, kurios kūdikystėje buvo žindytos (35). Žindymas padeda optimaliai reguliuoti tarpus tarp nėštumų, mažina senatvėje osteoporozės ir šlaunikaulio kaklelio lūžių tikimybę. Žindžiusioms moterims osteoporozės tikimybė, sulaukus 65 metų ir vyresnėms, sumažėja 50 proc., jei moterys žindė kūdikius iki 9 mėnesių, osteoporozės tikimybė sumažėja net 75 proc. Diabetu sergančioms moterims žindymo laikotarpiu sumažėja insulino poreikis, sumažėja ar išnyksta migreniniai galvos skausmai.
Žindymas turi teigiamą psichologinį aspektą: Maitinant susidaro stiprus emocinis ryšys tarp motinos ir kūdikio. Tai glaudus kontaktas, kuris sumažina kūdikių smurtinių mirčių, palikimų gimdymo namuose skaičių. Psichologai yra nustatę ir aprašę motinos ir vaiko ryšio įtaką vaiko asmenybės formavimuisi, minėdami žindymą, kaip vieną iš svarbiausių darnios asmenybės raidos veiksnių (39).
Kitas motinos ir kūdikio ryšį įrodantis pavyzdys, tai pieno gamybos reflekso lankas. Du motinos hormonai – prolaktinas ir oksitocinas – yra pagrindiniai veiksniai dviejų refleksų: pieno
12
gaminimo ir pieno išstūmimo arba tekėjimo. Žindymo metu nerviniai impulsai iš spenelio keliauja į smegenų pagumburio sritį ir iš priekinės hipofizio dalies išskiriamas prolaktinas, kuris, su krauju nuneštas į krūtis, skatina pieno gamybą liaukinėse ląstelėse. Kuo ilgiau ir intensyviau kūdikis žinda, tuo daugiau prolaktino yra motinos kraujyje ir tuo daugiau pieno pagamina jos pieno liaukos. Prolaktino išsiskyrimą paskatinti gali ir kitoks mechaninis spenelio dirginimas, atsirandantis, pavyzdžiui, pieną nutraukiant iš krūties rankomis ar pientraukiu, tačiau kūdikio žindymas yra veiksmingiausias ir natūraliausias būdas. Be prolaktino, žindymas refleksiškai stimuliuoja ir oksitocino – sekreciją užpakalinėje hipofizio dalyje. Šis hormonas sukelia alveoles supančių raumeninių ląstelių susitraukimus ir taip stumia pieną į latakėlius. Oksitocino išsiskyrimas yra sąlyginis refleksas. Jį sukelia ir pažįstami vaizdai bei veiksmai, susiję su žindymu ir pasiruošimu jam, motinos mintys apie kūdikį, o ne vien tik tiesioginis kontaktas su spenelio nerviniais receptoriais kūdikiui žindant. Tyrimais nustatyta, kad oksitocino koncentracija pakyla 30 proc., kai moteris mato ir girdi nerimstantį kūdikį, ir 20 proc, kai ji ruošiasi žindyti. Tuo tarpu, prolaktino moters kraujyje daugėja tik tada, kai kūdikis žinda krūtį. Pieno tekėjimo refleksas gali būti slopinamas, jeigu motina gyvena ar turi žindyti kūdikį aplinkoje, kur kiti žmonės tam nepritaria (38).
13
1.3 Medicinos mokslo įtaka natūraliam kūdikių maitinimui pasaulyje
Visais laikas medicina vaidino svarbų vaidmenį žmonių gyvenime. Jos atradimai turėjo tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių žmonijai. Natūralų kūdikių maitinimą medicina taipogi įtakojo.
Žindymo skatinimo ištakos jau atrandamos 2000 metų prieš Kristaus gimimą senovės Egipte. Net iki 19 a. pabaigos žindymas buvo laikomas pagrindiniu kūdikių išgyvenamumo pirmaisiais gyvenimo metais veiksniu. (7). Amerikoje, prieš Europiečių imigraciją, vietinės čiabuvių moterys kūdikius žindė dvejus- trejus metus, o kartais ir ilgiau. Apie 1600- 1700 m. JAV prasidėjus imigracijai iš Anglijos ir Prancūzijos, atvykėlės taip pat kūdikius žindė natūraliai ir ilgai (30). Europoje, tuo metu, žindymo trukmė taipogi buvo panaši. Moterys dažniausiai kūdikius žindydavo iki metų- dvejų, o pieno neturinčios mamos jį pirkdavo iš kitų žindyvių. 20 a. atnešė įvairius socialinius, ekonominius pokyčius žmonių gyvenime. Vis didėjo šeimų migracija į miestus, nebuvo sudarytų maitinimo sąlygų dirbančioms- žindančioms motinoms, pieno buteliukai tapo motinystės simboliu. Taipogi prisidėjo nepalankios sąlygos žindymui sveikatos įstaigose, maisto produktų kūdikiams reklama ir platinimas žurnalų, televizijos, radijo pagalba.
20 a. pradžioje medikai teigė, jog geriausias ir saugiausias būdas maitinti kūdikį buvo žindymas. Tačiau tuo pačiu metu, medicinos mokslas pradėjo atrasti vitaminų svarbą žmogaus organizmui. Ir buvo manoma, jog krūtimi maitinančios motinos nepakankama mityba, gali įtakoti tokių kūdikio ligų kaip rachitas ir skorbutas atsiradimą. Tai įtakojo motinos pieno pakaitalų rinkos atsiradimo pradžią. Pirmieji adaptuoti mišiniai kūdikiams, buvo pagaminti 1930 metais (23). Pieno mišinių sudėtis dažnai būdavo nepritaikyta kūdikių virškinimo sistemai, nes baltymų, riebalų, angliavandenių kiekiai mišinyje neatitikdavo reikiamų normų (30). Papildomai į kūdikių mišinius buvo dedama vitaminų, mineralų, kad naujagimio maistas būtų savo sudėtimi vertingesnis nei mamos pienas. Atsirado kūdikių maitinimo tvarkaraščiai. Per porą pirmųjų 20 a. dešimtmečių rekomenduojami intervalai tarp žindymų pailgėjo nuo 1,5-2 val. (21) iki 3-4 val. (18), ir iš tvarkaraščių buvo išbraukti naktiniai žindymai. Mišinių gamintojai ir medicina veikė sutartinai: gydytojų sugalvotos kūdikių maitinimo taisyklės sunkino žindymą ir taip didino „pakaitalų“ paklausą, o mišinių gausa padėjo gydytojams lengvai „išspręsti“ jų pačių sukeltas
14
problemas dėl motinų pieno trūkumo (46). Dėl su tuo susijusių priežasčių pasaulyje kasmet mirdavo beveik pusantro milijono kūdikių (13).
Žindymo trukmės rodikliai Europoje žemiausiai nukrito apie 1970 m., kai Anglijoje, tik 8 proc. kūdikių maitinti iš krūties bent vieną mėnesį, Norvegijoje 28 proc. moterų maitino savo pienu kūdikius 3 mėnesius, Švedijoje 1972 m., tik 30 proc. maitino 2 mėnesius, o JAV žindyti vos 24 proc. naujagimių (24; 9).
Kaip atsakas į plintantį gimdymų nenatūralumą, atliekant epidūrines nejautras, cezario pjūvius, ir žemą žindymo procentą 1990 m. prasidėjo aktyvus judėjimas už natūralų gimdymą bei žindymo propagavimą. 1991 m. PSO ir Jungtinių Tautų Vaikų fondas (UNICEF) ryžtingai pradėjo „Naujagimiui palankios ligoninės“ iniciatyva siekiant, kad visos gimdymo įstaigos taptų žindymo rėmimo centrais. Naujagimiams palankios ligoninės statuso pagrindą sudaro 10 žingsnių, reikalavimų gimdymo stacionarams:
1. Įstaiga privalo turėti raštišką programą apie žindymą ir jo rėmimą, su kuria supažindinami visi įstaigos darbuotojai, kuri turi būti prieinama pacientams.
2. Visas įstaigos personalas - administracija, personalas tiesiogiai dirbantis su pacientais ir patarnaujantis personalas - turi mokėti įgyvendinti programos apie žindymą ir jo rėmimą priemones.
3. Visos nėščiosios, kurios lankosi sveikatos priežiūros įstaigoje turi būti informuojamos apie žindymo privalumus kūdikiui, motinai, šeimai ir dirbtinio maitinimo trūkumus bei pavojus. Visos nėščiosios turi būti mokomos, kaip taisyklingai žindyti ar prireikus rankomis nutraukti pieną.
4. Įstaigoje turi būti sudarytos sąlygos moteriai pradėti žindyti kūdikį per pirmąjį pusvalandį po jo gimimo ir palikti jį su motina (prižiūrint personalui) neribotam laikui, iki kūdikis pirmą kartą pažįs krūtį. Jei tuoj po gimimo dėl motinos ar naujagimio būklės to padaryti neįmanoma, naujagimis turi būti glaudžiamas prie krūties tuoj pat, kai tai leidžia jo ar motinos sveikatos būklė.
5. Įstaigos sveikatos priežiūros personalas turi paaiškinti ir parodyti motinai, ką ji turi daryti, kad nemažėtų pieno, jei ji atskirta nuo naujagimio.
6. Naujagimiai ir kūdikiai turi būti išimtinai žindomi, jei gydytojas dėl priimtinų medicininių indikacijų nenurodęs kitaip. Žindomiems naujagimiams ir kūdikiams neturi būti duodama jokio papildomo maisto ar gėrimo.
15
7. Įstaigoje turi būti sudarytos sąlygos motinai būti su naujagimių ir kūdikių visą parą. 8. Naujagimiai ir kūdikiai turi būti žindomi tiek kartų, kiek jie nori, ir tiek laiko, kiek jie nori, dieną ir naktį.
9. Įstaigoje naujagimiams ir kūdikiams neturi būti duodami žindukai. Jei yra būtina, jie turi būti maitinami kitais būdais, bet ne iš buteliuko.
10. Išrašomos iš sveikatos priežiūros įstaigos žindančios motinos turi būti informuojamos apie žindymo pagalbos grupes ir kaip su jomis susisiekti (27).
Ši pasaulinė iniciatyva jau pradėjo duoti teigiamų rezultatų: Šveicarijoje (2003) atliktas atsitiktinių imčių tyrimas parodė, jog 42 proc. „Naujagimiams palankiose ligoninėse“ pagimdytų kūdikių buvo žindomi iki 5mėn., palyginus su 34 proc. kitose ligoninėse pagimdytų kūdikių. Jei ligoninė itin tiksliai laikosi „Naujagimiams palankios ligoninės“ nuostatų, atmetus socialinius, ekonominius ir medicininius veiksnius tokių naujagimių žindymas bus ilgesnės trukmės, nei tų, kuriems yra duodami žindukai ar primaitinami dirbtiniu maistu (1). Mamų, kurios gimdė „Naujagimiams palankioje ligoninėje“ atliktų tyrimų Rusijoje, Brazilijoje, Naujojoje Zelandijoje duomenis, maitinimo krūtimi trukmė ir mamų pasitenkinimas pačiu procesu padidėjo.(1, 6, 32). Rusijos mokslininko Lvoff tyrimo rezultatai 2000 m. parodė ryšį tarp „Naujagimiams palankios ligoninės“ iniciatyvos nurodymų įgyvendinimo ir sumažėjusio ligoninėje paliktų kūdikių skaičiaus. Manoma, jog tai praktiškai patvirtina hipotezę, jog motinos ir kūdikio ryšio formavimuisi labai svarbus ankstyvas abiejų kontaktas (25). Šiuo metu Pasaulyje „Naujagimiui palankios ligoninės“ vardas suteiktas per 18 tūkst. akušerijos stacionarų, iš kurių 8 veikia Lietuvoje (11).
1997 m. PSO išleido „Praktines rekomendacijas normalaus gimdymo priežiūrai“. Kaip ir „Naujagimiui palankios ligoninės“ iniciatyvos, taip ir „Motinai palankaus gimdymo“ iniciatyvos tikslas – padėti ligoninėms, gimdymo centrams sukurti gimdymo aplinką, kuri yra „motinai palanki“. 2006 m. WHO/UNICEF „Naujagimiui palankios ligoninės“ iniciatyvos autoriai prie ligoninės vertinimo kriterijų pridėjo ir „Motinai palankią priežiūrą“ vertinančius kriterijus, kaip laisvai pasirenkamą vertinimų komponentą. 2006 m. Ženevoje, dalyvaujant 19 tarptautinių organizacijų, patvirtinta tarptautinė iniciatyva „Motinai ir kūdikiui palanki ligoninė” (20).
Kitas labai svarbus dokumentas, pasirašytas 1981 m., yra Tarptautinis Motinos Pieno Pakaitalų Rinkodaros Kodeksas. Šiuo dokumentu reguliuojama komercinių motinos pieno pakaitalų
16
gamybos bendrovių veikla, siekiama skatinti bei apginti kūdikių žindymą ir kontroliuoti nekorektišką marketingo veiklą, t.y. prekybą dirbtinio maitinimo produktais. Kodeksas apima visus dirbtinio maitinimo produktus- mišinius, kitokį pieną, maistą kūdikiams, sultis.
Yra 10 svarbiausių Kodekso reikalavimų:
1. Visuomenei nereklamuoti Kodekse minimų produktų (t.y. pieno mišiniai, kitoks pienas, maistas kūdikiams, sultys).
2. Nesiūlyti motinoms nemokamų mišinių pavyzdžių.
3. Nesiūlyti šių produktų sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat netiekti jų sumažintomis kainomis ar nemokamai.
4. Uždrausti firmų kontaktus su motinomis.
5. Nedalinti produktų pavyzdžių sveikatos priežiūros darbuotojams. Uždrausti medikams juos perduoti motinoms.
6. Neturi būti jokių užrašų ar piešinių, idealizuojančių dirbtinį maitinimą, ant mišinių pakuočių bei skrajučių.
7. Sveikatos priežiūros darbuotojams teikti tik mokslinę ir faktinę informaciją.
8. Informuoti ir perspėti apie dirbtinio kūdikių maitinimo pavojus ir išlaidas bei paaiškinti žindymo svarbą ir privalumus.
9. Negalima siūlyti netinkamų kūdikiams produktų (pvz., saldinto kondensuoto pieno). 10. Gamintojai bei platintojai turėtų atsižvelgti į Kodekso reikalavimus ir tose šalyse, kuriose
kodeksas nėra įgyvendintas (22).
Pasaulio ša1ių vyriausybės raginamos nuosekliai diegti Kodekso punktus, kaip minimalius reikalavimus, ginančius kūdikių teisę į sveiką mitybą, o tėvų teisę duoti vaikui geriausią maistą kūdikystėje (21).
Besikeičiantis medikų, visuomenės požiūris į žindymą, PSO ir UNICEF, aktyvios veiklos skatinant natūralų maitinimą, „Naujagimiui palankios ligoninės“ iniciatyvos darbo rezultatai davė teigiamų rezultatų. 1995 m. PSO duomenimis Jungtinėje karalystėje iki 6 mėn. buvo žindoma 21 proc., Norvegijoje net 98 proc. kūdikių (49). UNICEF 2008 m. statistikos duomenimis, vidutiniškai pasaulyje iki 4 mėn. žindomų kūdikių buvo 51 proc., iki 6 mėn.- 38 proc. (33).
17
Pasaulio regionas Kūdikiai žindomi iki 6 mėnesių procentais (2008 m.)
Rytų/ pietų Afrika 42 proc.
Vidurio/ šiaurės Afrika 29 proc.
Vakarų Afrika 22 proc.
Pietų Azija 45 proc.
Rytų Azija 32 proc.
Centrinė Europa/ Rusija/ Baltijos šalys 27 proc.
2 pav. Kūdikių žindomų iki 6 mėnesių statistika (UNICEF, 2008 m.)
Apžvelgus literatūros duomenis, galime teigti, jog visas medicinos mokslas ir sveikatos priežiūros sistema vaidino svarbų vaidmenį kūdikių žindymo procese tiek Europoje, tiek ir likusiame pasaulyje. Galime tik pasidžiaugti, jog medicinos mokslų laimėjimai, atlikti moksliniai tyrimai žindymo srityje bei tikslinga pasaulio medicinos politika, suteikė galimybę į žindymą ir motinos pieną pažvelgti kaip į vieną iš pagrindinių ilgo ir sveiko žmogaus gyvenimo kriterijų.
1.4 Medicinos mokslo įtaka natūraliam kūdikių maitinimui Lietuvoje
Iki 20 a. pradžios Lietuvoje moterys dažniausiai gimdydavo namuose ir maitindavo kūdikius natūraliai, nesilaikydamos jokių maitinimo planų ar grafikų. Tuo metu žindymo iki 6 mėn. dažnis buvo apie 90 proc.. Tarpukario Lietuvoje gydytojai pradėjo įtakoti žindymą- aktyviai jį skatindami. Tačiau kita vertus, tie patys gydytojai buvo užsienio medicinos mokyklų ir to meto medicinos mokslo teorijų auklėtiniai, tad į savo straipsnius bei knygeles jie taip pat perrašinėjo ir ten sugalvotus kūdikių maitinimo tvarkaraščius (28). Bet tuo metu įgyvendinti naujas pertvarkas kūdikių maitinime nebuvo lengva, nes dauguma moterų gimdė ne ligoninėse, o namuose ir nebuvo po gimdymo prižiūrimos kūdikių maitinimo tvarkaraštį diktuojančių medikų (19).
18
Plintant gimdymams nenatūraliais gimdymo takais, Tarybų Lietuvoje pediatrijos autoritetų straipsniuose ir knygų skyriuose apie kūdikių maitinimą gražius žodžius apie motinos pieno naudą veikiai nustelbdavo perspėjimai apie pasitaikantį pieno trūkumą ir „praktiški“ patarimai, ką daryti neturint pieno. Nesulaukiantį nustatytos maitinimo valandos alkaną kūdikį, užuot žindžius, siūlyta tarp maitinimų girdyti saldintomis arbatomis, sultimis, nutraukinėti pieną iš krūtų ir kitokiais papildomais būdais padėti kūdikiui (43).
Kūdikių žindymo rodikliai žemiausi smuko apie 1980 m. vidutinė žindymo trukmė per du pokario dešimtmečius sumažėjo daugiau kaip 4 kartus (3 pav.). Po 1980 m. žindančių mamų Lietuvoje pradėjo daugėti, tačiau labai lėtais tempais. Gydytojos G. Levinienės duomenimis, 1985 m. pirmą mėnesį savo pienu maitino 72- 80 proc. moterų, gyvenančių Kaišiadorių ir Prienų rajonuose, o 4 mėnesius – temaitino atitinkamai 30- 40 proc. moterų. 1987 m. 4 mėnesius natūraliai maitinančių moterų Prienuose sumažėjo iki 24,6 proc. (23). Tam įtakos turėjo gimdymo įstaigose vis dar vyravusi laktaciją slopinanti tvarka: pirmojo žindymo atidėliojimas, naujagimių laikymas atskirose nuo motinų palatose, retas maitinimas pagal valandas, draudimas žindyti naktį (16). Natūraliai maitinančių mamų nedaugėjo ir todėl, kad visuomenė, jau per dvi tris kartas buvo beveik atpratusi matyti žindančias motinas ir susigyvenusi su „normaliu“ iš buteliuko mišiniais girdomo kūdikio įvaizdžiu. Žemesnio išsilavinimo motinoms jų šeimos ir bendruomenės požiūris dažnai buvo pasirinkimą nulemiantis veiksnys (47).
Po nepriklausomybės atkūrimo žindančių motinų nepadaugėjo. Jau pirmąjį mėnesį – iš buteliuko girdomų kūdikių netgi padaugėjo nuo 19 proc. 1980 m. iki 25 proc. 1995 m. ir atitinkamai sumažėjo žindomų kūdikių (46). Tam įtakos turėjo iš Vakarų Europos atplūdusių naujų pieno mišinių ir kitokių kūdikių papildomų produktų rinka. Medikų aktyvus dalyvavimas reklamuojant ir platinant mišinius, galėjo turėti įtakos žmonių pasitikėjimui dirbtiniu maistu (47). Po 1995 m. žindančių mamų pradėjo sparčiai daugėti ir iki 2003 m. žindomų 6 mėnesių amžiaus kūdikių pa daugėjo nuo 10 iki 23 proc.
19
3 pav. Vidutinės žindymo trukmės pokyčiai Lietuvoje (K. Vitkauskas, 2007).
Šiam žindymo suaktyvėjimui didelės reikšmės turėjo UNICEF atstovybės veikla Lietuvoje: natūralų maitinimą skatinančios literatūros vertimas į lietuvių kalbą, lektorių ir kursų organizavimas. Nuo 1993 m. Lietuvoje pradėjo atsirasti „Naujagimiui palankios ligoninės” iniciatyvą propaguojančios gimdymo įstaigos. Pirmoji šios iniciatyvos ėmėsi Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir neonatologijos klinika. Šiuo metu Lietuvoje jau turime aštuonias ligonines, pelniusias „Naujagimiui palankios ligoninės” vardą. 2005 m. atlikta žindymo studija, kurios tikslas- įvertinti kūdikių žindymo būklę Lietuvoje. Gauti rezultatai parodė, kad kas dešimta mama kūdikį žindė iki 12 mėn.
Statistikos departamento duomenis 2008 m. maitinami krūtimi iki 3 mėn. buvo 57 proc., 3 mėn. ir daugiau 35,9 proc., o visiškai nemaitinti- 7,1 proc. kūdikių. Daugiausiai žindančių mamų buvo didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje. Lietuvos sveikatos programoje iki 2010 m. numatyta 30 proc. sumažinti kūdikių mirtingumą ir pasiekti, kad 40 proc. kūdikių iki 4-6 mėnesių būtų maitinami motinos pienu.
Ir nors galime pasidžiaugti, kad žindomų vaikų daugėja, tačiau išties šiuo rodikliu mes tik vejamės daugumą kitų šalių, kur žindymo skatinimas yra vienas iš pagrindinių medicinos praktikos uždavinių.
20
1.5 Veiksniai darantys įtaką motinų motyvacijai žindyti
Žmogaus motyvacija nurodo veiksnius (motyvus), kurie inicijuoja mūsų elgesį, suteikia jam kryptį, intensyvumą ir palaiko tą elgesį. Žindymo motyvaciją veikia biologiniai, kognityviniai, emociniai ir socialiniai faktoriai.
Medicinos mokslo pasiekimai, sveikatos priežiūros sistema (ikigimdyminės priežiūros prieinamumas ir priežiūros kokybė; pagalbos kokybė gimdant ir per pirmas dienas po gimdymo; pogimdyminės motinos ir vaiko sveikatos priežiūros prieinamumas ir priežiūros kokybė; žindymo profesinės paramos būdas ir kokybė; vienodo lygmens (patirties) konsultavimo ir mama mamai paramos grupių prieinamumas)- neabejotinai vaidina ypatingai svarbų vaidmenį moters pasirinkime žindyti kūdikį, tačiau yra dar daugybė kitų veiksnių, nulemiančių motinų motyvaciją žindyti. Europos Sąjungos konferencijoje „Kūdikių žindymo apsauga, skatinimas ir rėmimas“ vykusioje 2004 m., buvo aptariami ir veiksniai turintys reikšmės šiam reiškiniui (10):
Motina, vaikas, šeima
• Amžius
• Motinos žindymo patirtis ir patirtis žindant ankstesnius vaikus.
• Išsilavinimas, darbas, socialinė klasė, etniškumas, gyvenamoji vieta.
• Žinios, požiūriai, pasitikėjimas savo gebėjimu žindyti.
• Šeimyninė padėtis, šeimos dydis, tėvo/partnerio ir šeimos parama.
• Gyvenimo būdas (rūkymas, alkoholis, narkotinės medžiagos, dieta, fizinė veikla). • Gimimo svoris, nėštumo laikotarpis, gimdymo būdas, naujagimio sveikata.
• Prieinamumas prie gerą žindymo patirtį turinčių šeimų.
• Prioritetas- žindymui ir finansinė parama. • Oficialios nuostatos, rekomendacijos ir
21
Visuomenės sveikatos politika
planai.
• Stebėjimo ir priežiūros sistemos.
• Ikidiplominio ir podiplominio mokymo kokybė.
• Finansinė „Mama- mamai” grupių veiklos parama.
• Įvairios žiniasklaidos panaudojimas žindymo propagavimui.
Socialinė politika ir kultūra
• Tarptautinio Kodekso įteisinimas ir vykdymas.
• Motinystės globos įteisinimas ir vykdymas. • Viešo žindymo kliuvinių ir barjerų mažinimas.
• Mama mamai grupių paplitimas ir bendruomenių veikla.
• Bendruomenės sąmoningumo ir žinių lygis.
4 pav. Veiksniai, lemiantys žindymą.
Išanalizavus literatūrą, galime teigti jog veiksniai. lemiantys motyvaciją žindyti yra tarpusavyje susiję ir vienas kitą įtakoja. Todėl nenutrūkstamoje motyvacijos žindyti grandinėje yra svarbus kiekvienas veiksnys. Mūsų nuomone, norint ilginti žindymo trukmę, mažinti pieno mišinių naudojimą, būtina daugybės specialistų pagalba ir visuomenės parama.
1.5.1 Socialinių veiksnių įtaka žindymui
Keletą dešimtmečių vykdomi intensyvūs moksliniai tyrimai įvertino ir įrodė žindymo naudą kūdikiui ir motinai. Tai sudarė prielaidas toliau tyrinėti veiksnius, susijusius su žindymo inicijavimu ir trukme. Šiuo metu jau gerai žinoma socialinių veiksnių įtaka žindymui: nepanorusios žindyti ir trumpiau žindančios motinos paprastai yra jaunesnės, žemesnio išsilavinimo ir dažnai turinčios finansinių problemų (2). Pasirinkimui žindyti kūdikį taip pat turi
22
įtakos moters gyvenimo būdas: rūkančios moterys rečiau apsisprendžia žindyti kūdikį, o jų kūdikiai paprastai būna mažesnio svorio (5). Žindymo nutraukimas gali būti įtakotas medikamentų vartojimo. Lietuvoje 2001 m. atlikto tyrimo duomenimis, 21- 23 proc. atvejų žindymo nutraukimas buvo tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su medikamentų (dažniausiai antibiotikų) vartojimu (26). Motinos išsilavinimas ir šeimyninė padėtis yra reikšmingai, bet prieštaringai susiję su žindymu skirtingose kultūrose veiksniai. Nors Vakarų kultūrose ilgiau žindo aukštesnį išsilavinimą turinčios ir santuokoje gyvenančios moterys, kai kuriose Rytų kultūrose ir beveik visose Pietų Azijos šalyse dažniau ir ilgiau žindo žemesnio išsilavinimo ir netekėjusios moterys (37). Daugelis tyrimų rodo, kad ypatingai didelį vaidmenį kūdikio žindymui ir žindymo trukmei turi, vyro skatinimas ir palaikymas žindyti, kitų šeimos narių, bendruomenės nuomonė (40). Tai patvirtina, 2003 m. E. Markūnienės atliktas tyrimas, kurio metu paaiškėjo, jog pagrindinės nežindymo priežastys- yra silpna vidinė ir išorinė žindymo motyvacija, įsitikinimas, jog maitinimo būdas neturi įtakos kūdikio sveikatai, jo asmenybės raidai, nepasitikėjimas savimi ir galimybė išmaitinti kūdikį, baimė, jog turi nepakankamai pieno, motinų žinių trūkumas apie laktacijos valdymą, pagalbos ir paramos trūkumas šeimoje bei neigiama žindyvių motinų ir anytų įtaka, baimė kūdikį žindyti viešumoje (26).
2009 metais Lietuvoje N. Žemaitienės, E. Morkūnienės ir kitų, mokslininkų atliktas mokslinis tyrimas, kurio metu buvo įvertintos sąsajos tarp kūdikių maitinimo būdo ir įvairių biologinių, socialinių, psichologinių, demografinių veiksnių, pateikia tokias išvadas: išimtinai žindančios motinos yra aukštesnio išsilavinimo, gyvenančios registruotoje santuokoje ir rečiau rūkančios nėštumo metu. Mišriai maitinančios kūdikius motinos yra rečiau laimingos ir teigia patiriančios daugiau streso pogimdyminiu laikotarpiu, taip pat pasižymėjo didesniais depresiškumo įverčiais ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu. Išimtinį 3–4 mėnesių amžiaus kūdikių žindymą prognozuoja gimdymas natūraliais gimdymo takais ir vyresnis motinos amžius (17).
23
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1 Tyrimo schema
Tyrimas buvo atliekamas 2011 metų liepos – 2012 metų sausio mėnesiais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikų Akušerijos skyriuje, Kauno Krikščioniškuose gimdymo namuose, VŠĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės naujagimių skyriuje.
Tyrimui atlikti gautas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas Nr. BC- VS (M) - 208, išduotas 2011-04-29 (priedas 2).
Tyrimo tipas: kiekybinis tyrimas. Tyrimo eiga:
Mokslinės literatūros paieška ir analizė
Tyrimo anketos sudarymas
Žvalgybinio tyrimo vykdymas
Anketinės apklausos vykdymas
Duomenų rinkimas LSMU klinikų Akušerijos skyriuje
Duomenų rinkimas Kauno Krikščioniškuose gimdymo namuose Duomenų rinkimas VŠĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės naujagimių skyriuje.
Duomenų bazės sudarymas
Statistinė duomenų analizė
Rezultatų pateikimas
Rezultatų apibendrinimas
24
2.2 Tiriamųjų grupė
Tyrimo metu buvo apklausiamos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikų Akušerijos
skyriuje, Kauno Krikščioniškuose gimdymo namuose, VŠĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės naujagimių skyriuje esančios gimdyvės.
Tiriamosios grupės atrankos kriterijai: 1. Moterys 1-7 parą po gimdymo.
2. Moterys, galinčios skaityti ir rašyti lietuviškai.
2.3 Anketos struktūra
Norėdami įvertinti socialinių veiksnių įtaką gimdyvių motyvacijai žindyti, bei gimdymo namų vykdomos programos „Kūdikiui palanki ligoninė” efektyvumą kūdikių natūralaus maitinimo ir gimdyvių motyvacijos žindyti atžvilgiu naudojome anoniminį anketavimą.
Tyrimo paruošiamajame etape buvo paruošta anketa, apimanti pasirinktai temai aktualius klausimus. Anketą parengė šio tyrimo autorė. Anketa sudaryta remiantis „Naujagimiui palankios ligoninės” iniciatyvos principais ir literatūros analizės duomenimis. Anketa anoniminė, tad nei respondento vardas, nei pavardė nebuvo nurodomi, pažymima tik amžius bei išsilavinimas. Tyrimo anketą sudarė dvi dalys. Pristatomoji dalis supažindina respondentus su apklausos tikslu bei pateikiama, pagal Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo (2000 m. gegužės 11d., VIII – 1679) numatytus reikalavimus „Tiriamojo asmens informavimo forma” ir „Tiriamojo asmens sutikimo forma” pasirašymui, trumpai informuoja apie klausimyno pildymo instrukciją, garantuojamas anonimiškumas. Pagrindinėje dalyje pateikiami konkretūs tyrimo klausimai. Klausimyną sudarė 21 klausimas.
Klausimų grupės:
Bendro pobūdžio klausimai (respondento amžius, išsilavinimas, gyvenamoji vieta) – iš viso 4 klausimai.
Socialinio pobūdžio klausimai (bendruomenės, šeimos, vyro įtaka motyvacijai žindyti, finansų įtaka žindymo pasirinkimui) – iš viso 6 klausimai.
25 Klausimai apie gimdymo namus ir programos „Kūdikiui palanki ligoninė” kriterijų vykdymą (respondentų informavimą apie žindymo naudą, žindymo sąlygų sudarymą) – iš viso 9 klausimai.
Klausimai apie moters nusiteikimą prižiūrėti ir žindyti kūdikį grįžus namo – iš viso 2 klausimai.
Dauguma klausimų uždaro tipo: pateikiami galimi atsakymų variantai. Tik į kelis klausimus galima buvo atsakyti laisvai, nurodant kiekybinius dydžius (gimdymų skaičius).
2.4 Žvalgomasis tyrimas
Žvalgomasis tyrimas buvo atliekamas 2011 metų gegužės mėnesį LSMU klinikų Akušerijos skyriuje. Tyrimo metu buvo išdalinta 15 anketų. Šio bandomojo tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, ar moterys supranta anketoje pateiktus klausimus. Gimdyvių buvo prašoma pateikti savo nuomonę apie anketos aiškumą, parašyti komentarus. Atsižvelgiant į moterų komentarus klausimynas buvo koreguotas: sumažintas klausimų skaičius, nes dalyvės ne į visus klausimus atsakinėjo, kadangi naujagimis reikalavo dėmesio, pakeistas klausimų eiliškumas. Pataisius anketą buvo pradėti rinkti šio tyrimo duomenys.
2.5 Tyrimo organizavimas ir eiga
Vienmomentė anoniminė apklausa buvo atliekama 2011 metų liepos – 2012 metų sausio mėnesiais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikų Akušerijos skyriuje, Kauno Krikščioniškuose gimdymo namuose, VŠĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės naujagimių skyriuje. Visos šios gimdymo įstaigos yra pelniusios Naujagimiui palankios ligoninės vardą. Akušerijos skyriuose anketas dalino pati tyrimo autorė, bendradarbiaujant su akušerėmis, kadangi moterys dažniausiai tuo metu būdavo užsiėmusios naujagimių priežiūra, tai anketos buvo paliktos kelioms valandoms arba iki kitos dienos. Taipogi kiekviena moteris būdavo informuojama, kad akušerių poste yra paliktas segtuvas, į kuri reikia sudėti užpildytas anketas.
26
Viso tyrimo metu buvo išdalinta 300 anketų, iš kurių užpildytos 284 anketų. Atsako dažnis – 94.6 proc.
2.6 Statistinė duomenų analizė
Visi atsakymai į anketos klausimus buvo koduojami ir įvedami į SPSS duomenų apdorojimo programą. Duomenys buvo analizuojami naudojant SPSS 20.00 versiją, Microsoft Excel, Word of Windows programas.
Duomenų analizės rezultatų pateikime vyrauja aprašomoji statistika, rezultatai pateikiami diagramomis ir lentelėmis tam, jog būtų galima glaustai ir vaizdžiai apibūdinti gautus duomenis. Tyrimo metu gautiems duomenims aprašyti naudotos šios statistinės charakteristikos: dažnis ir santykinis dažnis, išreikštas procentais. Siekiant patikrinti hipotezę apie dviejų kokybinių požymių ryšį skaičiuotas Chi- kvadratas, poriniam palyginimui tikrinti, naudotas z kriterijus. Statistinių hipotezių reikšmingumui įvertinti buvo pasirinktas p= 0,05 patikimumo lygmuo.
27
3. TYRIMŲ REZULTATAI IR APTARIMAS
3.1 Respondenčių demografinė charakteristika
Tyrime iš viso dalyvavo 284 respondentės, gimdžiusios Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikų Akušerijos skyriuje, Kauno Krikščioniškuose gimdymo namuose, VŠĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės naujagimių skyriuje.
Didžiosios dalies apklaustų respondenčių 47,9 proc. (n= 136), amžius buvo tarp 20- 30 metų. Mažiausią tiriamųjų dalį 5,3 proc. (n= 15) sudarė moterys, kurių amžius 41 ir daugiau metų (6 pav.).
5 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal amžių
Moterų turėjusių aukštąjį universitetinį išsilavinimą buvo 41,2 proc. (n=117), profesinį išsilavinimą- 29,2 proc. (n=83), vidurinį išsilavinimą- 17,6 proc. (n= 50) ir nebaigtą vidurinį išsilavinimą- 12 proc. (n= 34) (6 pav.).
9% 48% 38% 5% > 20 m. 20 -30 m. 31- 40 m. 40 m. >
28
6 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal išsilavinimą
Respondentės savo gyvenamąją vietą nurodė taip: 64,8 proc. (n=184) gyvena mieste, 20,8 proc. (n= 59) kaime ir 14,4 proc. (n= 41) priemiestyje (7 pav.).
7 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietovę
41% 29% 18% 12% Aukštasis universitetinis išsilavinimas Profesinis išsilavinimas Vidurinis išsilavinimas Nebaigtas vidurinis išsilavinimas 65% 14% 21% Miestas Priemiestis Kaimas
29
3.2 Socialinių veiksnių sąsajos su moters motyvacija žindyti
Yra daug įvairių veiksnių, įtakojančių moters pasirinkimą žindyti. Kai kurie socialiniai, psichologiniai ar klinikiniai veiksniai yra labiau įtakojantys moters norą žindyti, pavyzdžiui sociodemografiniai veiksniai tokie, kaip moters amžius, išsilavinimas. Tačiau visi kiti veiksniai, pavyzdžiui moters partnerio, motinos ar tos pačios amžiaus grupės, ar socialinės padėties asmenų požiūris į žindymą, daro ne ką mažesnę įtaką motyvacijai žindyti (44).
Šiame skyriuje aptariami respondenčių atsakymai į 1- 11 klausimus. Buvo nagrinėta, kaip socialiniai veiksniai įtakojo moters apsisprendimą žindyti. Vertinant atsakymus į klausimus, buvo atsižvelgiama į moterų amžių, išsilavinimą, gyvenamąją vietą bei nėštumų skaičių.
Daugiau nei pusei (55,6 proc. (n= 158)) visų apklaustųjų šis gimdymas buvo pirmasis. Pakartotinai gimdžiusių moterų buvo 44,4 proc. (n= 126). Didžioji dalis respondenčių (87,7 proc. (n=249)) jau prieš gimdymą buvo nusprendusios, žindyti naujagimį (8 pav.).
30
Barros Fernando C., Cesar G., 2008 m. atlikto mokslinio tyrimo duomenys parodė, kad kuo jaunesnė motina, tuo dažniau ji žindė kūdikį trumpai - iki 1 mėn. amžiaus (4). Kauno medicinos universitete, 2010 m. atliktas mokslinis tyrimas, kurio metu buvo norima išsiaiškinti žindymo trukmę įtakojančius veiksnius bei maitinimo būdo įtaką kūdikio vystymuisi ir sveikatai. Tyrimo rezultatai parodė, kad jaunesnės nei 20 metų moterys reikšmingai trumpiau maitino kūdikius savo pienu nei vyresnės. Jaunesnių nei 20 metų moterų žindžiusių 6 mėn. ir ilgiau visai nebuvo (3). Mokslinių tyrimų duomenų, apie moters amžiaus įtaką motyvacijai žindyti, neradome.
Mūsų tyrimo duomenimis, respondenčių amžius turėjo statistiškai reikšmingos įtakos apsisprendimui kaip kūdikį maitins, dar prieš gimdymą. Visos tyrime dalyvavusios moterys, kurių amžius buvo 41 ir daugiau metų, prieš gimdymą buvo apsisprendusios žindyti, taip pat didžioji dalis moterų, kurių amžius nuo 31- 40 m., buvo apsibrendusios dėl kūdikio maitinimo būdo dar prieš gimdymą. Kuo respondentės buvo jaunesnės, tuo mažiau jų buvo apsisprendusių dėl maitinimo būdo. Daugiausiai (44 proc.) neapsisprendusių respondenčių, buvo jaunesnių nei 20 m. amžiaus grupėje. (χ²= 31,582; df= 3; p< 0,001) (9 pav.).
31
9 pav. Ryšys tarp respondenčių amžiaus ir apsisprendimo žindyti kūdikį
* p< 0,001 lyginant su moterimis iki 20 m. amžiaus
PSO dokumentuose taip pat nurodoma, kad pasaulyje dažniau žindo moterys, kurios turi aukštąjį išsilavinimą (47). Edinburgo universitete 2008 m. atliktas tyrimas parodė, kad savo vaikus žindė 86 proc. mamų, turinčių studijų laipsnį, ir tik 31 proc. nebaigusių jokių studijų (42). Kauno medicinos universitete, 2010 m. atliktas mokslinis tyrimas, kurio metu buvo norima išsiaiškinti žindymo trukmę įtakojančius veiksnius bei maitinimo būdo įtaką kūdikio išsivystymui ir sveikatai. Tyrimo rezultatai parodė, kad aukštąjį išsilavinimą turinčios mamos kūdikius žindė reikšmingai ilgiau nei žemesnio išsilavinimo motinos (3). Mokslinių tyrimų duomenų apie išsilavinimo įtaką moters motyvacijai žindyti neradome.
32
Analizuojant išsilavinimo įtaką moters apsisprendimui žindyti kūdikį, nustatėme statistiškai reikšmingą sąsają. Kuo moterų išsilavinimas buvo aukštesnis, tuo labiau jos buvo apsisprendusios, kaip maitins kūdikį po gimimo. Aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą turinčios moterys buvo labiausiai (92,31 proc.) apsisprendusios dėl naujagimio maitinimo po gimdymo, palyginus su žemesnį išsilavinimą įgijusiomis respondentėmis. Tarp labiausiai (28,13 proc.) neapsisprendusių, kaip maitins kūdikį po gimdymo, buvo moterys, turinčios nebaigtą vidurinį išsilavinimą. (χ²= 15,838; df= 3; p< 0,001) (10 pav.).
10 pav. Ryšys tarp išsilavinimo ir moters apsisprendimo žindyti kūdikį * p< 0,001 lyginant su nebaigtą vidurinį išsilavinimą turinčiomis moterimis
33
Ypatingai svarbus socialinis veiksnys, turintis įtakos motinos apsisprendimui žindyti, tai informacijos apie žindymą gavimo būdai. Tyrime dalyvavusios respondentės teigė, kad informacijos apie žindymą daugiausiai (39,1 proc. (n=111)) gavo iš medikų, kiek mažiau (33,5 proc. (n= 95)) iš radijo, TV laidų, interneto, žurnalų, dar mažiau (20,8 proc. (n=59)) iš draugų bei mamos ir 6,7 proc. (n= 19) nurodė- kitus informacijos gavimo šaltinius.
Respondenčių amžius statistiškai reikšmingai įtakojo informacijos apie žindymą gavimo būdus. Dažniau (73,3 proc.) žinių iš medikų, nei iš kitų informacijos šaltinių, gavo moterys, kurių amžius 41 ir daugiau m.. Radijo, TV laidų, interneto bei žurnalų teikiama informacija dažniausiai (40,7) proc. domėjosi 31- 40 m. amžiaus moterys, o jauniausios tyrimo dalyvės, moterys iki 20 m. amžiaus žinias apie žindymą dažniausiai( 44 proc.) gavo iš draugų bei mamos . (χ²= 24,823; df= 9; p= 0,003).
Mūsų tyrimo duomenimis, buvo nustatyta sąsaja tarp respondenčių išsilavinimo ir informacijos apie žindymą gavimo būdų. Moterys turinčios nebaigtą vidurinį išsilavinimą statistiškai reikšmingai dažniau (43,75 proc.) informaciją apie žindymą gavo iš draugų bei mamos nei iš kitų informacijos šaltinių. Vidurinį išsilavinimą turinčios mamos, žinių apie žindymą dažniausiai (45,10 proc.) gavo iš medikų. Respondentės su aukštuoju (36,75 proc.) ir aukštesniuoju (41,67 proc.) išsilavinimu informaciją apie žindymą dažniausiai gavo iš radijo, TV laidų, interneto, žurnalų. (χ²= 27,625; df= 9; p< 0,001) (11 pav.).
34
11 pav. Ryšys tarp informacijos apie žindymą gavimo būdo ir moters išsilavinimo
Svarbi priežastis, kodėl kūdikiai yra išimtinai nežindomi, anot gydytojos E. Markūnienės (2003), yra pagalbos ir paramos trūkumas šeimoje bei neigiama žindyvių motinų ir anytų įtaka (42). Mūsų tyrimo duomenų analizės metu paaiškėjo, kad vyro (partnerio) palaikymas žindyti, neturėjo reikšmingos įtakos moterų motyvacijai žindyti, nes tik 42,3 proc. apklaustųjų sutiko, kad vyras įtakoja motyvaciją žindyti ir net 39,8 proc. nesutiko su šiuo teiginiu, o 18 proc. respondenčių sutiko iš dalies (2 lentelė).
35
Ar vyro palaikymas žindymo klausimu, turėjo įtakos motyvacijai žindyti?
Respondentės (abs.sk.) Procentai
Taip 120 42,3
Ne 113 39,8
Iš dalies 51 18
Iš viso: 284 100
2 lentelė. Vyro palaikymo žindyti įtaka, moters motyvacijai žindyti
Tačiau buvo rasta sąsaja tarp moterų apsisprendimo žindyti kūdikį ir vyro palaikymo įtakos motyvacijai žindyti. Tos moterys, kurios prieš kūdikio gimimą jau buvo apsisprendusios žindyti kūdikį, statistiškai reikšmingai dažniau (44,8 proc.) sutiko, kad vyro palaikymas įtakojo motyvaciją žindyti nei respondentės, kurios buvo nusprendusios nežindyti kūdikio. (χ²= 6,549; df= 2; p= 0.03) (12 pav.)
12 pav. Ryšys tarp vyro palaikymo įtakos motyvacijai žindyti ir kūdikio maitinimo būdo pasirinkimo
36
Šeimos narių (mamos, močiutės) palaikymas žindyti, reikšmingos įtakos moterų motyvacijai žindyti neturėjo: 40,85 proc. (n= 116), respondenčių sutiko, jog šeimos nariai turi įtakos motyvacijai žindyti ir 41,55 proc. (n= 118) nesutiko su teiginiu, o 17,61 proc. (n= 50) sutiko iš dalies. Taigi, galime teigti, kad sutikusių su teiginiu respondenčių ir nesutikusių su teiginiu buvo po lygiai.
Tarp respondenčių išsilavinimo ir šeimos narių įtakos motyvacijai žindyti rastas statistiškai patikimas ryšys. Daugiausiai (48,72 proc.) manančių, jog šeimos nariai įtakojo motyvaciją žindyti, buvo tarp moterų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, mažiausiai (21,88 proc.) įtakos šeimos nariai turėjo moterims, turinčioms nebaigtą vidurinį išsilavinimą. (χ²= 13,873; df= 3; p= 0.03) (13 pav.).
37
Mūsų duomenų analizės metu, paaiškėjo, kad visuomenės nuomonė apie žindymo naudą, turėjo reikšmingos įtakos respondenčių motyvacijai žindyti. Daugiau nei pusė (54,6 proc. (n= 155)) apklaustųjų sutiko su teiginiu, jog visuomenės nuomonė apie žindymo naudą, teigiamai paveikė motyvaciją žindyti. Tik (3,5 proc. (n= 10)) moterų teigė, kad visuomenės nuomonė apie žindymo naudą neigiamai paveikė motyvaciją žindyti. Likusios (41,9 proc. (n= 199)) respondentės manė, kad visuomenės nuomonė niekaip neįtakojo motyvacijos žindyti (14 pav.).
14 pav. Visuomenės nuomonės įtaka moters motyvacijai žindyti
Literatūros duomenimis, apsisprendimui žindyti įtakos turi ne tik šeima, bet ir ekonominės sąlygos. Svarbus socialinis veiksnys, darantis įtaką moters motyvacijai žindyti, buvo kūdikio maitinimui išleidžiamos lėšos. Žinant, jog žindymas yra finansiškai „taupus” naujagimio maitinimo metodas, gavome tokius analizės rezultatus: (45,1 proc. (n= 128)) respondenčių teigė,
38
jog žinojimas, kad žindymas yra finansiškai „taupus“ metodas turėjo įtakos motyvacijai žindyti, (25 proc. (n= 71)) teigė, kad šis žinojimas neįtakojo motyvacijos žindyti ir (29,9 proc. (n= 85)) respondenčių sutiko iš dalies. Mūsų tyrimo duomenų analizė parodė, kad yra statistiškai patikimas ryšys tarp respondenčių amžiaus ir žindymo, kaip finansiškai „taupaus” metodo įtakos motyvacijai žindyti. Žindymas, kaip „taupus” maitinimo metodas, didžiausią (52,78 proc.) įtaką motyvacijai žindyti padarė 31- 40 m. amžiaus moterims. Mažiausiai (24 proc.) šis žinojimas įtakojo moteris iki 20 m. amžiaus. Daugiausiai (56 proc.) sutikusių su teiginiu tik iš dalies, buvo tarp jaunesnių nei 20 m. amžiaus moterų. (χ²= 13,773; df= 6; p= 0.032) (15 pav.).
39
Statistiškai patikimas ryšys buvo rastas tarp respondenčių išsilavinimo ir žindymo kaip finansiškai „taupaus” metodo įtakos motyvacijai žindyti. Moteris, turinčias aukštesnį nei vidurinis išsilavinimą, labiau motyvavo maitinti krūtimi finansinis žindymo, kaip “taupaus” metodo aspektas. Tyrimo dalyvės turinčios aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą, dažniau (atitinkamai: 44,44 proc.; 57,14 proc.) sutiko su teiginiu, jog žindymas kaip taupus maitinimo metodas įtakojo motyvaciją žindyti, nei moterys turinčios vidurinį. ar nebaigtą vidurinį išsilavinimą (atitinkamai: 37,50 proc.; 31,37 proc.) . (χ²= 16,020; df= 6; p= 0.014) (16 pav.).
40
Analizuojant žindymo kaip sudėtingo, ilgai trunkančio proceso, kartais turinčio net skausmingų pasekmių (mastitas, spenelių apkramtymas) įtaką motyvacijai žindyti, gavome tokius rezultatus: daugumai moterų (71,1 proc. (n= 202)) šis žinojimas nepakeistų motyvacijos žindyti, neapsisprendusių buvo 19 proc. (n= 54), o 9,9 proc. (n=28) moterų manė, kad tai įtakotų jų apsisprendimą žindyti (17 pav.).
17 pav. Žindymo, kaip sudėtingo, kartais skausmingo proceso, įtaka motyvacijai žindyti
Mūsų tyrimo duomenimis, respondenčių išsilavinimas turėjo įtakos motyvacijai žindyti, žinant, kad žindymas yra ilgai trunkantis, sudėtingas procesas, kartais su skausmingomis pasekmėmis. Kuo aukštesnis buvo moterų išsilavinimas, tuo dažniau respondenčių teigė, kad šis žinojimas motyvacijos žindyti nepakeis. Respondentės su aukštuoju išsilavinimu dažniausiai (79,49 proc.) teigė, kad šis žinojimas nepakeis motyvacijos žindyti. Moterys su viduriniu išsilavinimu dažniau (19,61 proc.), nei kitokį išsilavinimą turinčios moterys manė, jog žinojimas, kad žindymas yra sudėtingas, ilgai trunkantis procesas, pakeis motyvaciją žindyti. Daugiausiai (40,63 proc.)
41
abejojančių šiuo klausimu, buvo tarp moterų, įgijusių nebaigtą vidurinį išsilavinimą. (χ²= 23,255; df= 6; p< 0,001) (18 pav.).
18 pav. Ryšys tarp respondenčių išsilavinimo ir žindymo, kaip sudėtingo, ilgai trunkančio proceso įtakos motyvacijai žindyti
Palyginę respondenčių amžių su atsakymais į klausimą „Kaip manote, ar žinojimas, jog žindymas yra sudėtingas, ilgai trunkantis procesas, kartais turintis netgi fiziškai skausmingų pasekmių, nepakeistų Jūsų motyvaciją žindyti?” nustatėme, kad mažiausiai (79,63 proc.) šis žinojimas paveikė 31- 40 m. amžiaus moteris, daugiausiai (40 proc.) neapsisprendusių šiuo klausimu buvo tarp jauniausių iki 20 m. amžiaus moterų, o labiausiai (66,91 proc.) žindymo kaip sudėtingo, ilgai trunkančio proceso įtaka motyvacijai žindyti, paveiktų 20- 30 m. amžiaus respondentes. (χ²= 13,545; df= 6; p< 0,03) (19 pav.).
42
Galime daryti prielaidą, kad moterys tarp 31- 40 m. amžiaus jau turi patirties žindymo srityje, todėl jų motyvaciją žindyti, mažiausiai paveiktų, galimai skausmingos žindymo pasekmės.
19 pav. Ryšys tarp respondenčių amžiaus ir žindymo, kaip sudėtingo, ilgai trunkančio proceso įtakos motyvacijai žindyti
Išanalizavus tyrime tirtų socialinių veiksnių sąsajas su moterų motyvaciją žindyti, galime teigti, kad moterų apsisprendimą žindyti kūdikį labiausiai įtakojo: moters amžius; išsilavinimas; visuomenės palaikymas žindyti ir žindymo kaip „taupaus“ kūdikio maitinimo būdo aspektas. Mažiausiai įtakos moterų motyvacijai žindyti turėjo: vyro, šeimos narių palaikymas žindyti ir žinojimas, kad žindymas yra ilgai trunkantis (kartais, net skausmingų pasekmių turintis) procesas.
43
3.3 Gimdymo įstaigų atitikimas programos „Kūdikiui palanki ligoninė“
nuostatoms. (Motinų apklausos duomenimis)
Remiantis literatūros analizės duomenimis, sveikatos priežiūros sistema pripažinta kaip svarbus veiksnys prisidedantis prie pasirinkimo ir motinos sugebėjimo žindyti. Gimdymo namų ir viso jame dirbančio personalo nusiteikimas bei žindymo palaikymas, duoda teigiamų rezultatų didinant, žindančių moterų mastą. Mūsų tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikų Akušerijos skyriuje, Kauno Krikščioniškuose gimdymo namuose, VŠĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės naujagimių skyriuje. Visos šios gimdymo įstaigos yra pelniusios „Kūdikiui palankios ligoninės“ vardą ir turėtų skatinti ir propaguoti natūralų kūdikių maitinimą.
Šiame skyriuje aptariami respondenčių atsakymai į 12- 21 klausimus. Buvo tiriama, kaip gimdymo įstaigos atitinka, laikosi programos „Kūdikiui palanki ligoninė“ reikalavimų bei tikslų. Vertinant atsakymus į klausimus atsižvelgiama į moterų amžių, išsilavinimą, gyvenamąją vietą bei nėštumų skaičių.
Daugiau nei pusė (54,23 proc. (n= 154)) tyrime dalyvavusių moterų gimdymo įstaigą pasirinko neatsižvelgiant, kad ši dalyvauja programoje „Kūdikiui palanki ligoninė“, ir tik (23, 94 proc. (n= 68)) moterų gimdymo įstaigą pasirinko dėl to, jog ji dalyvauja programoje „Kūdikiui palanki ligoninė“ (20pav.).
44
20 pav. Gimdymo namų pasirinkimas, atsižvelgiant į dalyvavimą programoje „Kūdikiui palanki ligoninė“
Analizuojant tyrimo duomenis gavome, kad moterų išsilavinimas turėjo įtakos gimdymo namų pasirinkimui, atsižvelgiant į šių dalyvavimą programoje „Kūdikiui palanki ligoninė“. Kuo respondenčių išsilavinimas buvo aukštesnis, tuo dažniau jos rinkdavosi gimdymo įstaigą jei ši dalyvavo programoje „Kūdikiui palanki ligoninė“. Trečdalis (30,77 proc.) moterų gimdymo namus pasirinkusios atsižvelgiant į dalyvavimą programoje „Kūdikiui palanki ligoninė“ buvo su aukštuoju išsilavinimu, mažiausiai (12,50 proc.) su nebaigtu viduriniu išsilavinimu. Daugiausiai (29,76 proc.) sutikusių su šiuo teiginiu iš dalies, buvo tarp moterų su aukštesniuoju išsilavinimu. (χ²= 13,381; df= 6; p< 0,03) (21 pav.).
45
21 pav. Ryšys tarp respondenčių išsilavinimo ir gimdymo namų pasirinkimo, atsižvelgiant į dalyvavimą programoje „Kūdikiui palanki ligoninė“
Buvo rastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp moterų gyvenamosios vietos ir gimdymo namų pasirinkimo, atsižvelgiant ar šie dalyvauja programoje „Kūdikiui palanki ligoninė“. Tyrimo dalyvės gyvenančios mieste, dažniau (28,26 proc.) rinkdavosi gimdymo įstaigą, atsižvelgiant į dalyvavimą programoje „Kūdikiui palanki ligoninė“, nei moterys, gyvenančios priemiestyje ar kaime (atitinkamai: 25 proc.; 10 proc.). Dažniausiai (61,67 proc.) gimdymo įstaigą, neatsižvelgiant į dalyvavimą programoje „Kūdikiui palanki ligoninė“, rinkosi moterys gyvenančios kaime. (χ²= 11,234; df= 4 p< 0,02) (22 pav.).
46
22 pav. Ryšys tarp respondenčių gyvenamosios vietos ir gimdymo namų pasirinkimo, atsižvelgiant į dalyvavimą programoje „Kūdikiui palanki ligoninė“
Galime daryti prielaidą, kad moterys gyvenančios kaime, yra mažiau informuotos, apie šiuo metu Lietuvoje gimdymo įstaigų vykdomą programą „Kūdikiui palanki ligoninė“.
Viena iš pirmų ir ypatingai svarbių programos „Kūdikiui palanki ligoninė“ nuostatų yra gimdyvių informavimas apie natūralaus maitinimo privalumus bei žindymo taisykles. Kiekvieno medicinos darbuotojo pareiga yra padėti motinai pasirinkti geriausią kūdikio maitinimo būdą ir informuoti apie jo privalumus (6). Literatūros šaltiniai nurodo, kad žinių apie taisyklingą žindymą stoka ir laktacijos problemos yra stipriai susiję (2).
47
Duomenų analizės metu paaiškėjo, jog dauguma (65,5 proc. ( n= 186)) respondenčių buvo išsamiai informuotos apie žindymo privalumus ir taisykles, tačiau net trečdalis (30,6 proc. (n= 87)) moterų teigė, kad buvo mažai informuotos ir net 3,9 proc. (n= 11) skundėsi, kad negavo jokios informacijos (23 pav.).
23 pav. Respondenčių atsakymai į klausimą „Ar būdama gimdymo įstaigoje buvote informuota apie žindymo privalumus bei supažindinta su jo taisyklėmis? “
Analizės metu, nustatyta sąsaja tarp moterų nėštumų skaičiaus ir atsakymų į klausimą „Ar būdama gimdymo įstaigoje buvote informuota apie žindymo privalumus bei supažindinta su jo taisyklėmis? “. Statistiškai reikšmingai dažniau (63,64 proc.) moterys gimdžiusios pirmą kartą negavo jokios informacijos apie žindymo privalumus ir nebuvo supažindinamos su žindymo
48
taisyklėmis, nei pakartotinai gimdžiusios respondentės (36,36 proc.). Galime daryti prielaidą, jog moterys gimdžiusios pakartotinai, daugiau pačios domėjosi ir tuo pačiu gavo informacijos apie žindymą nei pirmagimius pagimdžiusios moterys. (χ²= 18,228; df= 2 p< 0,001) (24 pav.)
24 pav. Ryšys tarp respondenčių nėštumų skaičiaus ir informacijos gavimo apie žindymo privalumus ir taisykles, gimdymo namuose
* p< 0,001 lyginant su pakartotinai gimdžiusiomis moterimis
Statistiškai patikimas ryšys rastas tarp respondenčių išsilavinimo ir informacijos gavimo apie žindymo privalumus ir taisykles gimdymo namuose. Moterys su aukštuoju išsilavinimu, statistiškai reikšmingai dažniau (44,62 proc.) teigė, kad gavo pakankamai informacijos apie
