VERTINIMAS PIEŠTUKO INTENSYVIAI ODOS PRIEŽIŪRAI GAMYBA IR KOKYBĖS JULIJA MICHNOVIČ VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

JULIJA MICHNOVIČ

PIEŠTUKO INTENSYVIAI ODOS PRIEŽIŪRAI GAMYBA IR KOKYBĖS

VERTINIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovė:

Doc. dr. Zenona Kalvėnienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanas prof. Vitalis Briedis Data:

PIEŠTUKO INTENSYVIAI ODOS PRIEŽIŪRAI GAMYBA IR KOKYBĖS

VERTINIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovė

Doc. dr. Zenona Kalvėnienė Data:

Recenzentas Darbą atliko

Magistrantė Julija Michnovič Data: Data:

TURINYS

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 13

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 14

1.1. Sėjamoji kanapė (Cannabis sativa L.) ir kanapių sėklų aliejus ... 14

1.1.1. Sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.) morfologija ... 14

1.1.2. Kanapių sėklų aliejaus cheminė sudėtis ... 15

1.1.3. Kanapių sėklų aliejaus panaudojimas medicinoje ... 16

1.1.4. Kanapių sėklų aliejaus veikimo mechanizmas odoje ... 17

1.1.5. Kanapių sėklų aliejaus panaudojimas kosmetikos gaminiuose... 18

1.2. Paprastieji spuogai ... 20

1.2.1. Paprastųjų spuogų susidarymo priežastys ... 20

1.2.2. Paprastųjų spuogų susidarymo mechanizmas ... 21

1.2.3. Paprastųjų spuogų klasifikacija... 22

1.2.4. Paprastųjų spuogų gydymo priemonių asortimentas ... 23

1.3. Pieštukai ... 26

1.3.1. Pieštukų charakteristika ... 26

1.3.2. Odos pieštukų sudėtis ... 26

1.3.3. Pieštukų technologija ... 28

1.3.4. Pieštukų kokybės kontrolė ir laikymas ... 28

1.4. Modeliuojamo pieštuko intensyviai odos priežiūrai sudedamųjų dalių charakteristika ... 30

2. TYRIMŲ METODOLOGIJA ... 33

2.1. Tyrimo objektas ... 33

2.2. Tyrime naudojamos medžiagos... 33

2.3. Tyrime naudojama įranga ... 33

2.4. Tyrimo planavimas ... 34

2.5. Tyrimo metodai ... 34

2.5.1. Sudėties modeliavimas ... 34

2.5.2. Odos pieštukų technologija ... 35

2.5.4. pH reikšmės nustatymas ... 36

2.5.5. Antioksidacinio aktyvumo tyrimo metodika ... 36

2.5.6. Odos pieštukų tekstūros analizė – kietumo nustatymas ... 37

2.5.7. Salicilo rūgšties kiekio nustatymas ... 38

2.5.8. Stabilumo tyrimai... 39

2.5.9. Statistinė analizė ... 39

3. REZULTATAI ... 40

3.1. Odos pieštukų sudėties modeliavimas ... 40

3.1.1. Pieštukų pagrindo sudėties parinkimas ... 40

3.1.2. Tekstūros – kietumo tyrimas ... 42

3.1.3. Sudedamųjų dalių įterpimas į pieštukų pagrindą ... 43

3.2. Antioksidacinio aktyvumo nustatymas ... 44

3.2.1. Kanapių sėklų aliejaus antioksidacinio aktyvumo nustatymas DPPH• metodu ... 44

3.2.2. Kanapių sėklų aliejaus ir greipfrutų eterinio aliejaus antioksidacinio aktyvumo palyginimas ... 45

3.3. Atrinktų pieštukų kokybės vertinimas ... 47

3.3.1. Odos pieštukų antioksidacinio aktyvumo nustatymas ... 47

3.3.2. Odos pieštukų pH reikšmės nustatymas ... 48

3.3.3. Pieštukų lydymosi temperatūros nustatymas ... 48

3.3.4. Pagamintų pieštukų tekstūros – kietumo analizė ... 49

3.3.5. Salicilo rūgšties kiekio nustatymas ... 50

3.4. Stabilumo tyrimas ... 51

3.4.1. Atrinktų odos pieštukų juslinių savybių vertinimas ... 51

3.4.2. Tekstūros pokyčiai stabilumo tyrimų metu ... 53

3.4.3. Lydymosi temperatūros pokyčiai stabilumo tyrimų metu ... 55

3.4.4. Antioksidacinio aktyvumo pokyčiai stabilumo tyrimų metu ... 56

3.4.5. pH reikšmės pokyčiai stabilumo tyrimų metu ... 57

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 58

5. IŠVADOS ... 60

6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 62

SANTRAUKA

J. Michnovič magistro baigiamasis darbas „Pieštuko intensyviai odos priežiūrai gamyba ir kokybės vertinimas“ / darbo vadovė doc. dr. Z. Kalvėnienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas.

Tiriamojo darbo metu numatoma sukurti odos pieštuką probleminei odai. Tokio pieštuko paskirtis – sumažinti spuogų sukeltus uždegiminius procesus (paraudimą, tempimo jausmą, pūlių atsiradimo tikimybę), veikti antibakteriškai, džiovinančiai, regeneruojančiai ir sumažinti spuogų atsiradimą. Į pieštukų sudėtį įeinantį kanapių sėklų aliejų (Cannabis sativa L.) mokslininkai vertina dėl didelių kiekių linolo (56 proc.), alfa-linoleno rūgščių (22 proc.) ir tokoferolių, kurios yra svarbios ne tik mitybai, tačiau ir odos priežiūrai. Darbo tikslas: sumodeliuoti pieštuko probleminei odai su kanapių sėklų aliejumi sudėtį ir įvertinti jo kokybę. Tyrimo uždaviniai: surinkti ir susisteminti mokslinę literatūrą apie sėjamųjų kanapių (Cannabis sativa L.) sėklų aliejų, jo sudėtį, odos spuogų atsiradimo mechanizmą ir priežastis; Parinkti pieštukų probleminei odai sudėtį, technologiją ir kokybės nustatymo metodus; Įvertinti pagamintų pieštukų kokybę, nustatant lydymosi temperatūrą, pH reikšmę, tekstūrą ir stabilumo tyrimų rezultatus; Nustatyti kanapių sėklų aliejaus ir pagamintų pieštukų probleminei odai antioksidacinį aktyvumą.

Tyrimo metodai: odos pieštukai gaminami liejimo būdu, jų sudėtis buvo modeliuojama

nustatant orientacinius kietosios ir skystosios lipofilinių dalių santykius. Pagaminti pieštukai buvo atrinkti tolimesniems tyrimams, atsižvelgiant į tekstūros analizės rezultatus, pieštukų išvaizdą ir tepumą. Pieštukų kokybė buvo vertinta nustatant Tlyd, pH reikšmes, tekstūrą, salicilo rūgšties kiekio

vienodumą, stabilumą laikymo metu. Kanapių sėklų aliejaus ir pagamintų odos pieštukų antioksidacinis aktyvumas vertintas spektrofotometriškai, (DPPH•) radikalo surišimo metodu.

Tyrimo rezultatai ir išvados: Nustatyti skystosios ir kietosios lipofilinių dalių santykiai

70:30, 75:25, 80:20 tinkami odos pieštukų gamybai. Tiriant pieštukų kietumą nustatyta matematinė priklausomybė nuo sudėties: pieštukų kietumas stipriai koreliuoja tiek su vaškų kiekiu (rs=0,989), tiek

su aliejų kiekiu (rs= -0,989). Pieštukų lydymosi temperatūros stipriai koreliuoja su kietaja lipofiline

dalimi (rs=0,717). Vertinant pH reikšmes, nustatyta, kad jos atitinka siekiamas ribas 4,0-4,5, o rūgštinę

terpę suteikiantis salicilo rūgšties kiekis pieštukuose atitinka Europos farmakopėjos keliamus turinio vienodumo reikalavimus. Antiradikaliniam aktyvumui kanapių sėklų aliejuje nustatyti, tirpikliu naudojant etilo acetatą, gaunami rezultai statistiškai reikšmingai didesni (53,99±003 proc.) (p<0,05), nei tirpikliu naudojant etanolio-vandens mišinį (23,28±0,01 proc.), o stipriausiu antioksidaciniu aktyvumu pasižymėjo pieštukas su didžiausiu kanapių sėklų aliejaus kiekiu (77 proc.) ir 2 proc. greipfrutų eterinio aliejaus (47,10±0,02). Vertinant konservanto greipfrutų eterinio aliejaus įtaką nustatyta, kad jis gerina pieštukų tekstūrą, sumažina lydymosi temperatūrą, pašarmina terpę bei

suteikia antiradikalinio aktyvumo, tačiau jo įtaka yra statistiškai nereikšminga (p>0,05) ir jis yra per silpnas konservantas. Atlikus stabilumo tyrimus nustatyta, kad šešis mėnesius stebint pieštukus skirtinguose temperatūrų režimuose, geriausiai kokybinės savybės išlieka laikant 4±2 ºC temperatūroje tuose pieštukuose, kurių sudėtis: kanapių sėklų aliejus (72 proc.), bičių vaškas (20 proc.), karnauba vaškas (5proc.), greipfrutų eterinis aliejus (2 proc.), salicilo rūgštis (1 proc.).

SUMMARY

Master Thesis by J. Michnovič „Formulation and quality evaluation of stick for intensive skin care“ / Thesis advisor doc. dr. Z. Kalvėnienė; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Department of Pharmaceutical Technology and Social Pharmacy. – Kaunas.

It is estimated to create a skin stick for problematic skin during the time of exploratory research. The purpose of such stick is to reduce inflammation processes (suffusion, feeling of traction, expectation of purulence), which were set off by acnes, act antibacterially, dryly, regeneratively and reduce the origin of acnes. The composition of sticks includes hemp seed oil (Cannabis sativa L.), which is considered by scientists for big amount of linoleic acid (56%), alpha-linolenic acid (22%) and tocopherols, which are important not only for nutrition, but also for skin care.

The aim of the research: to design composition of the stick with cannabis seed oil for

problematic skin and evaluate the quality of it.

The objectives of the research: to gather and structure non-fiction literature about hemp

(Cannabis sativa L.) seed oil, the composition of it, process of skin acnes set off and reasons of it; Select the composition of sticks for problematic skin, technology and methods for quality evaluation; Evaluate the quality of created sticks by evaluating fusion temperature, pH value, texture and results of stability testing; Evaluate antioxidant activity of hemp seed oil and created sticks for problematic skin.

Methods of analysis: sticks for the skin are made with merging method, when their

composition is being designed by defining approximate solid and liquid lipophilic proportion. Created sticks were sorted for further research considering results of texture analysis, sticks appearance and their lubricity. Sticks quality was rated by finding melting point, pH values, texture, equability of salicylic acid quantity, hold-time stability. Antioxidant activity of hemp seed oil and created sticks for skin was rated spectrofotometrically, with radical (DPPH•) binding method.

Results and conclusions: Were evaluated liquid and solid lipophilic proportions of 70:30,

75:25, 80:20 which are suitable for sticks for the skin production. During the research of sticks solidity the mathematical addition dependence was evaluated: sticks solidity correlate both with wax quantity (rs=0,989) and with oil quantity (rs= -0,989). Melting temperatures of sticks highly correlate with the

solid lipophilic part (rs=0,717). By evaluating pH values was found, that these values stayed within

bounds of 4,0-4,5, while salicylic acid, which provide acid medium, quantity in sticks corresponds with even content requirements of European Pharmacopoeia. When evaluating antiradical activity in hemp seed oil while using ethyl acetate as solvent, statistically results are significantly bigger (53,99±003%) (p<0,05), than when as solvent using mixture of water-ethanol (23,28±0,01%), while the strongest antioxidant activity had stick with the largest hemp seed oil (77%) and 2% grapefruit essential oil (47,10±0,02). Assessing influence of grapefruit essential oil preservative, was evaluated,

that it improves sticks texture, reduces fusion temperature, alkalinize the medium and provides antiradical activity, which influence is statistically insignificant (p>0,05) and as preservative is too weak. After stability research it was evaluated, that keeping sticks in different temperatures for six months, the best quality has the stick, which was kept in 4±2 ºC temperature and which composition is: Hemp seed oil (72%), beeswax (20%), carnauba wax (5%), grapefruit essential oil (2%), salicylic acid (1%).

PADĖKA

Noriu nuoširdžiai padėkoti Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedrai ir magistrinio darbo vadovei doc. dr. Zenonai Kalvėnienei, už padrąsinimą, naudingus patarimus ir pastabas, rengiant baigiamąjį magistrinį darbą.

SANTRUMPOS

AA antioksidacinis aktyvumas

AHA alfa hidroksi rūgščių darinys

BHA beta hidroksi rūgščių darinys

CBD kanabidiolis

DPPH• 2,2-difenil-1-pikrilhidrazilo radikalas

GLA gama-linolo rūgštis

IL-1 baltymas interleukinas-1

LA linolo rūgštis

n bandymų skaičius

p patikimumo lygmuo

pH vandenilio jonų koncentracijos tirpale matas

rs Spirmeno koreliacijos koeficientas

THC tetrahidrokanabinolis

Tlyd lydymosi temperatūra

SĄVOKOS

Akne – paprastieji spuogai Eikozanoidai - prostanglandinai

Hiperandrogenizmas – vyriškų hormonų perteklius

Keratolitinis poveikis – suragėjusių ląstelių šalinimas, odos atsinaujinimas Keratinizacijos procesas – odos viršutinio sluoksnio suragėjimas

Keratinocitai – epidermio ląstelės Kontaminacija - užteršimas Komedonai – inkštirai

Komedolitinis poveikis – stabdo spuogų susiformavimą Korneocitai – suragėjusios epidermio ląstelės

Proliferacija - ląstelių dauginimasis Penetracija – prasiskverbimas Sebumas – odos riebalai

ĮVADAS

Temos aktualumas. Graži ir sveika oda – apie ją svajoja daugelis žmonių, kurie kiekvieną

dieną susiduria su odos problemomis, tokiomis kaip odos jautrumas, išsausėjimas, pleiskanojimas, spuogai ar pūliniai. Kiekvieno žmogaus atvejis yra skirtingas, tačiau visiems be išimties reikalinga intensyvi odos priežiūra. Tik intensyviai ir tinkamai prižiūrint odą, galima ją nuraminti, atgaivinti, apsaugoti, sumažinti uždegimo požymius, normalizuoti riebalinių liaukų veiklą, atstatyti drėgmės balansą ir suteikti sveikos odos įspūdį.

Ypatingos priežiūros reikalauja riebi, į porų užsikimšimą ir spuogų formavimąsi linkusi oda. Paprastieji spuogai (lot. Acne vulgaris) – tai viena labiausiai paplitusių odos ligų rūšis, kuri atsiranda net 85 proc. žmonių nuo 12 iki 25 metų. Spuogų atsiradimo pikas stebimas paauglystės laikotarpiu (14 – 17 metų) ir tik apie 10 proc. paauglių išvengia bėrimo. Nustatyta, kad nuo vidutinės ir labai sunkios aknes formų kenčia net 20 proc. jaunų žmonių. 25 proc. paauglių spuogai pasireiškia kartu su išliekamais odos pakitimais, tokiais kaip odos grublėtumas ar randų atsiradimas. Pastaruoju metu paprastieji spuogai vis dažniau pasireiškia vyresniems nei 25 metų žmonėms, ypatingai nuo jų kenčia moterys kurios turi hormoninės sistemos sutrikimų. Dažniausios paprastųjų spuogų plitimo vietos - kakta, skruostai, krūtinės, pečių, kaklo ir viršutinės nugaros dalies sritys [6,69].

Sunkios formos spuogai gali sukelti psichologinių sutrikimų. Suaugusieji ir paaugliai turintys probleminę odą jaučiasi negražūs, mažiau patrauklūs, jaučia diskomfortą, baimę, gėdos jausmą, kas sąlygoja nepasitikėjimą savimi. Toks nepilnavertiškumo jausmas gali sukelti diskomfortą, bendravimo problemas, nerimą, depresiją, savižudybės minčių. Dėl nepatrauklios išvaizdos gali kilti sunkumų darbe, asmeniniuose santykiuose, tapti kitų žmonių pajuokos ir agresijos objektais [32,45]. Oda kuri linkusi į spuogus, reikalauja kruopščios ir intensyvios priežiūros. Gamintojai nuo spuogų siūlo tirpalus, tepalus, gelius, tačiau vartotojui norisi, kad priemonė būtų ir veiksminga ir saugi, pagaminta iš natūralių medžiagų bei patogi vartoti. Pieštukai turi didelių pranašumų lyginant su kitomis kosmetinėmis priemonėmis. Jie kompaktiški, portatyvūs, higieniški, ekonomiški, jais lengva naudotis, į jų sudėtį įmanoma įvesti medžiagas turinčias skirtingas fiziko-chemines savybes. Todėl pasirinkta priemonė - pieštukas, į kurio sudėtį įeina kanapių sėklų aliejus. Kanapių sėklų aliejus – vertingas polinesočiosiomis riebiosiomis rūgštimis, kurios skatina spuogų gijimą, veikia priešuždegimiškai, atstato odos lipidinį sluoksnį ir reguliuoja riebalinių liaukų veiklą, o jame esantis vitaminas E pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, todėl gerina odos būklę [16]. Šio tiriamojo darbo tikslas yra sumodeliuoti patogią vartotojui priemonę – pieštuką skirtą intensyviai odos priežiūrai, kurio sudedamoji dalis būtų kanapių sėklų aliejus.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: Sumodeliuoti pieštuko probleminei odai su kanapių sėklų aliejumi sudėtį ir

įvertinti jo kokybę.

Darbo uždaviniai:

1. Surinkti ir susisteminti mokslinę literatūrą apie sėjamųjų kanapių (Cannabis sativa L.) sėklų aliejų, jo sudėtį, odos spuogų atsiradimo mechanizmą ir priežastis.

2. Parinkti tinkamą pieštukų probleminei odai sudėtį, technologiją ir kokybės nustatymo metodus. 3. Įvertinti pagamintų pieštukų kokybę, nustatant lydymosi temperatūrą, pH reikšmę, tekstūrą ir

analizuojant stabilumo tyrimų rezultatus.

4. Nustatyti kanapių sėklų aliejaus ir pagamintų pieštukų probleminei odai antioksidacinį aktyvumą.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Sėjamoji kanapė (Cannabis sativa L.) ir kanapių sėklų aliejus

1.1.1. Sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.) morfologija

Sėjamoji kanapė (lot. Cannabis sativa L.) – tai vienmetis augalas priklausantys kanapinių (Cannabaceae L.) šeimai. Šis augalas turi statų, tiesų bei šakotą stiebą. Stiebo aukštis siekia 50 – 180 cm. Šaknis liemeninė. Ant stiebų išsidėstę ilgi, vagoti, priešiniai lapai su aštriais plaukuotais lapkočiais. Lapkočiai lancetiški, giliai pirštiškai suskaldyti su pleištišku pagrindu bei dantytais kraštais. Sėjamosios kanapės viršutiniai lapai yra trilapiai, pražanginiai, o prielapiai poriniai, linijiški, su lygiais kraštais ir nusmailėjusiomis viršūnėmis. Kuokeliniai žiedai susitelkę į ilgus šluotelinius žiedynus. Žiedynų apatinė dalis stipriai šakota ir lapuota. Žiedynų apyžiedis sudarytas iš 5 balsvai žalios spalvos bukų lapelių. Vaisius – pilkos spalvos riešutėlis [8].

Sėjamųjų kanapių žydėjimo sezonas prasideda birželio – liepos mėnesiais. Žydėjimo metu jos skleidžia stiprų aromatą. Toks aromatas būdingas tik kanapinių šeimos atstovams. Kanapėse randama apie 400 medžiagų, iš kurių 61 priskiriamos kanabinoidų grupei. Kanabinoidams priskiriamas tetrahidrokanabinolis (THC) ir kanabidiolis (CBD). THC pasižymi psichiką stimuliuojančiu poveikiu, o CBD šį poveikį slopinančiu. Įvairios kanapių rūšys turi skirtingus THC ir CBD medžiagų kiekius [1,8].

Kanapės plačiai paplitusios Afganistane, Irake, Meksikoje, Turkijoje ir kitose šalyse. 1994 metais Lietuva prisijungė prie bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos, o nuo 2004 metų Lietuvoje ir kitose ES šalyse leidžiama auginti pluoštines kanapes. Pluoštinėms kanapėms priskiriamos ir sėjamosios kanapės, kurių žaliavos naudojamos maisto, tekstilės bei kosmetikos gamybai. Šiose kanapėse THC kiekis turi būti mažesnis už THC kiekį randamą marihuaninėse kanapėse. THC kiekis negali viršyti 0,3 proc, o kosmetikoje jo koncentracija negali būti didesnė nei 10 dalių vienam milijonui (ppm). Kitos kanapių rūšys, kuriose THC kiekis viršija normas, Lietuvoje yra uždraustos auginti ir vartoti [1].

Sėjamosios kanapės pasaulyje žinomos dėl plačios cheminės sudėties ir puikių fizinių savybių. Jos kaupia ne tik kanabinoidus bet ir amino rūgštis, baltymus, angliavandenius, alkoholius, ketonus, steroidus, terpenus, fenolinius junginius, flavanoidus, vitaminus, mineralus ir kitas medžiagas. Kanapės kaupia tiek daug skirtingų cheminių junginių, dėl kurių žmonės ją panaudoja skirtingose ekonominės veiklos sektoriuose: žemės ūkio (pvz., žmonių mitybai, pašarų gamybai), pramonės (pvz., kosmetikos, tekstilės, popieriaus gamybai) ir paslaugų (pvz., gydymo tikslams) [20,27].

1.1.2. Kanapių sėklų aliejaus cheminė sudėtis

Kanapių sėklų aliejus – tai polinesočiųjų riebiųjų rūgščių šaltinis, kuris sudaro net 84 proc. visos aliejaus sudėties. Dažniausiai kanapių sėklų aliejus gaunamas šalto spaudimo metu. O jo spalva būna nuo šviesiai iki tamsiai žalios, priklausomai nuo to ar aliejus buvo apdorojamas tolesnėse aliejaus gamybos stadijose. Aliejuje randama:

1. apie 56 proc. linolo rūgšties;

2. apie 22 proc. alfa–linoleno rūgšties; 3. apie 9 proc. oleino rūgšties;

4. apie 5 proc. palmitino rūgšties; 5. 1-4 proc. gama–linoleno rūgšties; 6. 0,5-2 proc. stearidono rūgšties; 7. iki 2 proc. stearino rūgčių [21].

Nors dauguma kitų augalinių aliejų taip pat turi keletą omega rūgščių, tačiau kanapių aliejus turi neįprastai didelius kiekius polinesočiųjų riebiųjų rūgčių – net 84 proc.

Šalto spaudimo aliejuje randami dideli kiekiai vitaminų ir mineralų. Jame gausu vitamino E, jo randama 90mg/100g (alfa-tokoferolių 5mg/100g ir gama-tokoferolių 85mg/100mg). Taip pat randama tiamino, riboflavino, fosforo, kalcio, geležies, natrio, cinko, mangano, vario, dideli kiekiai kalio 859mg/100g, magnio 483mg/100g ir net 21 amino rūgštis.

Dažniausiai terpenai randami eteriniuose aliejuose, tačiau nedidelis jų kiekis randamas ir kanapių sėklų aliejuje. Terpenai klasifikuojami į monoterpenus ir seskviterpenus. Monoterpenų junginiams priskiriamas β-mircenas, o seskviterpenų grupei β-kariofilenas. Terpenų junginiai kanapių aliejui suteikia kvapą. Be aromatinių savybių kariofilenas pasižymi priešuždegiminėmis ir citoprotekcinėmis savybėmis, o mircenas antioksidacinėmis.

Kanapių sėklų aliejuje randami nedideli kiekiai kanabidiolių, sitosterolių ir metilsalicilatų. Kanabidiolių kiekiai aliejuje labai maži, todėl aliejus nepasižymi psichostimuliuojančiu poveikiu [21,38].

1.1.3. Kanapių sėklų aliejaus panaudojimas medicinoje

Sėjamųjų kanapių sėklų aliejus turtingas polinesočiosiomis riebiosiomis rūgštimis. Jame yra subalansuotas omega-3 ir omega-6 rūgščių kiekis. Šios rūgštys yra pagrindiniai ląstelių membranų komponentai, nuo kurių priklauso tinkamas visų organizmo ląstelių funkcionavimas.

Kanapių sėklų aliejuje esančios omega-3 ir omega-6 rūgštys sumažina širdies ir kraujagyslių susirgimų riziką. Jos normalizuoja padidėjusį arterinį kraujospūdį, mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir trombocitų agregaciją. Tyrimais nustatyta, kad kasdien suvartojant 1 proc. omega-3 rūgščių nuo viso suvartojamo maisto, net 40 proc. sumažėja širdies ligų vystymosi rizika [20].

Kanapių sėklų aliejus kaupia gama-linoleno rūgštį, kuri gali padėti kontroliuoti diabetą. Sergant diabetu, dažnai vystosi neuropatijos, kurios pasireiškia stipriais skausmais, raumenų sustingimu, odos išopėjimais. Atliktas tyrimas, kurio metu daugiau nei 400 diabetu sergančių pacientų nuo 3 iki 12 savaičių vartojo po 480 mg gama-linoleno rūgšties per dieną, siekiant sumažinti diabetinės neuropatijos simptomus. Tiriamųjų savijauta pagerėjo, ir tai aiškinama tuo, kad kanapių sėklų aliejuje esančios gama-linoleno rūgštys gerina nervų ląstelių membranos funkciją, kas ir sąlygojo nervinių ląstelių atsigavimą. Kanapių sėklų aliejus normalizuoja riebalų apykaitą, kūno masę ir mažina insulino priklausomybę diabetu sergantiems pacientams. Toks teigiamas poveikis pasireiškia reguliariai vartojant 3-5 šaukštus kanapių sėklų aliejaus per dieną [20,38].

Dėl didelio kiekio vitamino E kanapių sėklų aliejus pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, kurios apsaugo nuo vėžio ir koronarinių širdies ligų [19,20,22,38]. Nesočiosios riebiosios rūgštys organizme savarankiškai nesigamina, esant jų trūkumai organizme mažiau išsiskiria fermento delta-6-desaturazės, kuris reikalingas riebiųjų rūgščių virtimui į ilgesnes rūgščių grandines. Manoma, kad organizme trūkstant šio fermento, susidaro tinkama terpė vėžinių ląstelių proliferacijai, o kanapių sėklų aliejus selektyviai naikina vėžines ląsteles. Kiti tyrėjai teigia, kad aliejus sulėtina vėžinių ląstelių plitimą ir yra efektyvus krūtų ir prostatos vėžio profilaktikai [27].

Atlikta tyrimų su laboratoriniais gyvūnais, kurių metu nustatyta kad polinesočiųjų riebiųjų rūgščių trūkumas gali sukelti osteoporozę. Omega rūgštys padidina kalcio absorbciją iš žarnyno, sumažina kalcio išsiskyrimą, padidina kalcio kaupimąsi kauluose, skatina kaulo kolageno sintezę, tokiu būdu kanapių sėklų aliejus stiprina kaulus ir saugo nuo osteoporozės.

Kanapių sėklų aliejus naudingas lengvinant priešmenstruacinį sindromą (PMS). Jo metu moterims dažnai pasireškia depresija, nuotaikos kaita, dirglumas ar krūtų patinimas. Tyrimai parodė, kad moterys kenčia nuo PMS dėl riebiųjų rūgščių metabolizmo sutrikimo, kurio metu sulėtėja linolo (LA) rūgšties virtimas į gama-linolo rūgštį (GLA), dėl ko išsiskiria daugiau uždegimo mediatorių – prostaglandinų. Nustatyta, kad kasdien suvartojant 150-200 mg GLA 12 savaičių, palengvėja PMS simptomai.

Omega-3 ir omega-6 rūgštys veiksmingos gydant chronines pogimdyvines depresijas, šizofrenines psichozes, dėmesio sutrikimą ir kitus negalavimus [27].

1.1.4. Kanapių sėklų aliejaus veikimo mechanizmas odoje

Žmogaus riebalinės odos liaukos nuolatos išskiria riebalinį sekretą, sudarytą iš skvaleno, vaškų, trigliceridų ir riebiųjų rūgščių. Medicinos mokslų daktaras C. K. Yeung teigia, kad spuogų atsiradimas yra susijęs su linolo rūgšties trūkumu liaukų išskiriamame sekrete, dėl to suaktyvėja folikulų hiperkeratinizacijos procesas [34]. Taip pat yra duomenų, kad esant linolo rūgšties trūkumui ardomas normalus odos lipidinis sluoksnis, dėl ko sutrinka apsauginė odos funkcija, atsiranda pleiskanojimas, sausumas, patogenai laisviau patenka į folikulus ir sukelia uždegimą. Šis linolo rūgšties disbalansas skatina imuninės sistemos baltymo interleukino-1 (IL-1) išsiskyrimą iš keratinocitų. Baltymas, norėdamas atstatyti sutrikusią odos barjerinę funkciją padidina keratinizaciją, dėl ko folikulas dar labiau kemšasi ir stiprėja uždegimas.

Kadangi omega-6 rūgštys nesintezuojamos organizme, o jos nepakankamai gaunant su maistu, sutrinka linolo rūgšties metabolizmas. Išoriniai veiksniai, tokie kaip rūkymas, alkoholis, kava, amžius, silpnina fermentų delta-6 ir delta-5 desaturazių veiklą. Būtent šių fermentų pagalba linolo rūgštis metabolizuojama į gama-linolo rūgštį, kuri paverčiama į dihomo-gama-linoleno rūgštį, o pastaroji į arachidono rūgštį. Toliau veikiant specifiniams fermentams ciklooksigenazei ir lipooksigenazei arachidono rūgštis verčiama į eikozanoidus, kurie atsakingi už organizme vykstančius uždegimius procesus [14].

Jeigu organizmas gauna pakankamą kiekį linolo rūgšties, bet žmogus veda neteisingą gyvenimo būdą, išoriniai veiksniai vis tiek gali sutrikdyti fermentų delta-6 ir delta-5 desaturazių veiklą. Tokiu būdu sutrikdomas pagrindinis linolo rūgšties metabolinis kelias. Tačiau metaboliniame kelyje yra aktyvus fermentas - elogenazė. Jeigu vartojamame aliejuje yra gama-linoleno rūgšties, veikiant šiam fermentui ji bus metabolizuojama į dihomo-gama-linoleno rūgštį, o veikiant lipooksigenazei, pasigamins eikozanoidas, pasižymintis antiproliferaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu. Mokslinių tyrimų duomenimis, lipooksigenazė iškarto gali versti linolo rūgštį į eikozanoidą, nemetabolizuojant fermentams delta-6 ir delta-5 desaturazėms į kitus metabolitus, tačiau pagamintas eikozanoidas pasižymės tik antiproliferaciniu poveikiu. Kanapių sėklų aliejus kaupia nemažus linolo, gama-linoleno rūgščių kiekius, todėl vartojant jį su maistu ar naudojant kosmetines priemones, veikiant net neigiamiems išoriniams faktoriams, jis pasižymi odai teigiamomis savybėmis [14].

1 pav. Omega-6 rūgščių metabolinis kelias odoje [14]

Linolo rūgšties teigiamas poveikis odai buvo nustatytas atliekant tyrimus su graužikais. Viena grupė buvo maitinama omega-6 turinčiu maistu (linų sėmenų, kukurūzų aliejumi), o kita neturinčių (kokosų aliejumi). Tyrimai parodė, kad pelių, vartojusių omega-6 rūgštis, oda yra žymiai sveikesnė ir gražesnė, lyginant su kontroline pelių grupe [14].

1.1.5. Kanapių sėklų aliejaus panaudojimas kosmetikos gaminiuose

Kaip jau buvo minėta anksčiau kanapių sėklų aliejus kaupia svarbius junginius, kurie maitina odą, suteikia jai minkštumo, elastingumo, gyvybingumo, stabdo odos ląstelių senėjimo procesą, reguliuoja odos pH ir drėgmės pusiausvyrą odoje. Dėl tokių savybių, kanapių sėklų aliejus plačiai naudojamas kosmetiniuose gaminiuose, skirtuose intensyviai odos priežiūrai. Gamintojai jį įveda į plaukų dažų, šampūnų, kondicionierių, muilų, kūno losjonų, masažinių aliejų, kremų ir lūpų pieštukų sudėtį [19,20,22,38].

Aliejaus kiekis kosmetikos gaminyje priklauso nuo norimo sukurti poveikio. Nuplaunamose gaminiuose, tokiuose kaip muilas ar šampūnai, norint suteikti jiems apsaugines funkcijas, kanapių

sėklų aliejaus dedama 0,5-60 proc. Norint suteikti ilgesnį odos drėkinimą, į kūno losjonus, rankų kremus dedama 2-10 proc., į lūpų balzamus dedama 10-75 proc. kanapių sėklų aliejaus.

1 lentelė. Kanapių sėklų aliejaus kiekis kosmetikos gaminiuose [51]

Kanapių sėklų aliejaus kiekis nuskalaujamuose kosmetikos produktuose

Kanapių sėklų aliejaus kiekis

nenuskalaujamuose kosmetikos produktuose Kieti muilai 1-60 proc. Kūno losjonai 4-10 proc.

Skysti muilai 1-3 proc. Veido drėkinamieji kremai 4-10 proc.

Vonios aliejus 19 proc. Rankų kremai 4-10 proc.

Plaukų šampūnai 0,5-1 proc. Apsauginės priemonės nuo

saulės

2-10 proc.

Plaukų kondicionieriai 1-5 proc. Lūpų pieštukai 10-75 proc.

Raminamosios kosmetikos priemonės

10-75 proc.

Nustatyta, kad žmonės vartojantys nepakankamą kiekį riebiųjų rūgčių, dažniau susiduria su odos problemomis. Viena iš dažnai pasitaikančių problemų yra egzema. Esant riebiųjų rūgčių trūkumui, sutrinka odos barjerinės funkcijos, dėl to oda sparčiai netenka drėgmės. Ilgalaikis rūgščių trūkumas sukelia odos eritemas, dermatitus, atrofiją, edemas, niežėjimą. Įrodyta, kad kanapių sėklų aliejuje esančios riebiosios rūgštys mažina odos uždegimą, drėkina, minkština ir pagerina odos būklę [20]. Kanapių sėklų aliejus yra saugus, retai sukelia alergines reakcijas, todėl gali būti naudojamas sergant dermatitu, seborėjiniu dermatitu, psoriaze, plokščiaja kerplige ar paprastaisiais spuogais. Vartojant kosmetines priemones su kanapių sėklų aliejumi, odos apsauginės funkcijos yra sustiprinamos, oda tampa atsparesnė bakterinėms, virusinėms ir grybelinėms infekcijoms [61]. Polinesočiosios riebiosios rūgštys esančios aliejuje pasižymi priešuždegiminiu ir antimikrobiniu poveikiais. Nustatyta, kad kanapių sėklų aliejus slopina uždegiminius simptomus: paraudimą, patinimą, skausmą. Jis skatina žaizdų, pūlinių, spuogų gijimą, slopina žvynelinės bei atopinio dermatito sukeltus simptomus [19,20,22,38].

Kanapių sėklų aliejus efektyvus parastųjų spuogų gydyme. Manoma, kad pacientams sergantiems spuogais nereikėtų naudoti kosmetikos priemonių su aliejais. Ši prielaida iš dalies yra teisinga, nes dauguma pacientų turi padidėjusią sebumo gamybą, o priemonės su aliejais gali stipriai sudirginti odą arba užkimšti poras, pasunkinti aknes eigą. Tačiau sėjamųjų kanapių sėklų aliejuje esančios omega–3 ir omega–6 rūgštys, gali sureguliuoti sutrikusią folikulo keratinizaciją, sumažinti padidėjusią sebumo gamybą, Propionbacterium vulgares plitimą ir uždegimą. Nustatyta, kad žmonės

kovojantys su spuogais turi dehidratuotą odą ir suintensyvėjusį riebalinių liaukų darbą. Riebalinės liaukos išskiria didesnį kiekį riebalų, kurie užkemša liaukas ir sukelia uždegiminius procesus. Kanapių sėklų aliejus drėkina ir minkština raginį odos sluoksnį, atstato drėgmę, todėl riebalinių liaukų veikla normalizuojasi. Remiantys moksliniais tyrimais nustatyta, kad pacientų odos lipidiniame sluoksnyje nerandama, arba randamas nepakankamas polinesočiųjų riebiųjų rūgščių kiekis, kas ir sąlygoja uždegimų sunkumą. Sebume randama linoleno rūgšties, kuri yra sunkesnės konsistencijos lyginant su augaline linoleno rūgštimi, todėl gali užkimšti folikulus ir sudirginti odą. Įrodyta, kad linolo rūgštis ramina spuogų sudirgintą odą, išvalo poras ir sumažina folikulų uždegimą. Didelį kiekį šių rūgščių turi ne tik sėjamųjų kanapių sėklų aliejus, bet ir agurklių, nakvišų, kviečių, abrikosų, vynuogių kauliukų aliejai. Todėl kosmetikos gamintojai dažnai šiuos aliejus įtraukia į kosmetikos priemones skirtas probleminei odai. Polinesočiosios riebiosios rūgštys pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, todėl jos ne tik ramina esamą odos sudirginimą, bet ir padeda jo išvengti [41].

1.2. Paprastieji spuogai

1.2.1. Paprastųjų spuogų susidarymo priežastys

Paprastųjų spuogų atsiradimą gali lemti genetiniai faktoriai. Įrodyta, kad tėvai sirgę spuogais perduoda vaikams genų grupę CYP17, kuri lemia spuogų formavimąsi. Todėl vaikai turintys šią genų grupę gali sirgti paprastaisiais arba net sunkiaisiais spuogais. Nustatyta, kad juo sunkesnė paprastųjų spuogų forma, juo dažniau nustatomas artimesnis genetinis ryšis su giminaičiais. Spuogų atsiradimas gali būti hiperandrogenizmo požymis, tačiau aknes formos sunkumas nepriklauso nuo hormonų veiklos sutrikimo [64].

Spuogų formavimuisi turi įtakos išoriniai ir vidiniai veiksniai. Išoriniams veiksniams priskiriamos traumos: drabužių trintis odai arba savarankiškas uždegiminių ir neuždegiminių odos elementų spaudinėjimas. Netinkamos kosmetikos naudojimas taip pat gali sąlygoti spuogų atsiradimą. Kosmetikos priemonės, į kurių sudėtį įeina lanolino, vazelino, dideli kiekiai aliejų, komponentų sudarančių ant odos plėvelę, skatina komedonų susidarymą. Bėrimus gali sukelti maisto produktai, gausus vartojimas angliavandenių arba produktų turinčių daug jodo ar bromo. Spuogų atsiradimą gali lemti vartojami vaistai: anaboliniai steroidai, citostatikai, antibakteriniai preparatai, polivitaminai. Paskutinis išorinis faktorius tai stresas, kurio šiuolaikiniame pasaulyje beveik neįmanoma išvengti.

Vidiniams veiksniams priskiriamos endokrininės sistemos sutrikimai (ginekologiniai, skydliaukės sutrikimai, prostatitai). Moterims bėrimai padidėja menstruacijų metu. Spuogų

formavimąsi gali įtakoti ir virškinamojo trakto susirgimai, tokie kaip gastritas, enterokolitas ir nusilpusi imuninė sistema [69].

1.2.2. Paprastųjų spuogų susidarymo mechanizmas

Plauko folikulas sudarytas iš epidermio, kaip ir išorinis odos sluoksnis. Odos sluoksnio suragėjusios ląstelės (keratinocitai) pastoviai diferencijuoja ir nusilupa. Plauko folikulo keratinocitai irgi diferencijuoja, tačiau nusilupusios ląstelės lieka folikule, nepasišalina. Į plauko folikulą atsiveria riebalinės liaukos, kurias užkemša suragėjusios ląstelės. Dėl išorinių ir vidinių veiksnių padidėja riebalinių liaukų sekrecija, tačiau liaukos negali normaliai funkcionuoti, dėl to kad yra užkimštos suragėjusių ląstelių. Riebalinės liaukos pastoviai išskiria riebalus, kai jų prisikaupia daug, latakas atsiveria ir odos paviršiuje susidaro inkštiras juoda galvute.

Riebalinės liaukos viduje gali kolonizuotis ir anaerobinės bakterijos Propionobacterium vulgares. Riebalai, suragėjusios ląstelės ir bakterijos sukelia folikulo uždegimą, dėl ko susidaro sukietėjęs raudonos spalvos spuogas su pūliais viduje. Šios bakterijos paveikia visą liauką, o jeigu pažeidžia riebalinės liaukos sienelę, tai uždegimas gali išplisti į aplinkinius audinius. Dėl to gali išsivystyti sunkesni odos uždegimai: mazgeliai, pustulės, papulės. Kai sankaupų latake susikaupia daugiau, jis atsiveria [4,6].

2 pav. Spuogų atsiradimo mechanizmas [6]

1.2.3. Paprastųjų spuogų klasifikacija

Yra kelios spuogų klasifikacijos, pateikiame dermatologų G. Plewig ir A. Kligman klasifikaciją:

1. Jaunatviniai spuogai (acne juveniles); 2. Suaugusiųjų spuogai (acne adultorum); 3. Kūdikių spuogai (chilhood acne);

4. Spuogai atsiradę dėl egzogeninių priežasčių (acne venenata, cosmetic, contact acne); 5. Spuogai atsiradę dėl mechaninių priežasčių (acne mechanica);

1990 m. Amerikos dermatologų akademija pasiūlė spuogus klasifikuoti pagal jų tipą ir sunkumą. Pagal tipą spuogai klasifikuojami:

1. Neuždegiminiai spuogai: atviri arba uždari komedonai; 2. Uždegiminiai spuogai: papulės, pustulės, cistos ir mazgai.

Pagal sunkumą spuogai klasifikuojami:

1. Lengvos formos: odoje gali susiformuoti viena ar kelios papulės arba pustulės su komedonais, tačiau be mazgų. Spuogų skaičius mažesnis negu 30.

2. Vidutinio sunkumo formos: odoje gali susiformuoti nuo vienos iki begalybės papulių arba pustulių, turinčių vieną arba daugybė mazgų. Spuogų skaičius nuo 30 iki 125.

3. Sunkios formos: odoje susiformuoja daugybė papulių, pustulių bei mazgų su pūliais. Spuogų skaičius daugiau negu 125.

a) Konglobatinė aknė - tai giliai dermoje susigrupavę labai dideli komedonai. Šie spuogai linkę išopėti ir palikti didelius bei gilius randus.

b) Fulminantinė aknė – tai labai reta ir sunki forma, kuria dažniau serga paaugliai berniukai. Ši forma retai pasireiškia ant veido, dažniausiai atsiranda bėrimai ant kūno. Bėrimai panašus į opinę – nekrozinę piodermiją [67].

1.2.4. Paprastųjų spuogų gydymo priemonių asortimentas

Vaistinėse galima rasti platų asortimentą priemonių spuogams gydyti. Jos klasifikuojamos į kosmetinius ir vaistinius preparatus. Vaistiniai preparatai dažniausiai būna receptiniai, o juos gali skirti tik gydytojas apžiūrėjęs pacientą ir įvertinęs odos būklę. Tokie vaistai dažnai skiriami pacientams turintiems sunkią spuogų formą. Kosmetines priemones gali skirti gydytojas, ar rekomenduoti farmacijos specialistas. Kosmetinės priemonės skiriamos pacientams turintiems lengvą aknes formą, tačiau gali būti naudojamos ir esant sunkiai formai, kartu su vaistiniais preparatais, norint sustiprinti gydomąjį poveikį. Spuogams gydyti gali būti naudojamos įvairios farmacinės formos: losjonai, kremai, geliai, tepalai, pieštukai. Esant didelei pasiūlai, pacientui būtina rekomenduoti efektyviausią ir patogiausią priemonę.

Vaistinėse galima rasti skirtingų gamintojų kosmetines priemones, kurios skiriasi ne tik kaina, išvaizda bet ir kokybe. Kokybei įtakos gali turėti sudėtyje esančios medžiagos, kurios gali būti sintetinės, natūralios, natūralios su sintetinėmis medžiagomis, natūralios su ekologiškomis medžiagomis arba tiesiog ekologiškos. Kokybę gali lemti sudėtinės dalys, pvz., ar buvo naudojamos cheminės medžiagos ekologiškuose ūkiuose, arba kiekis aktyviųjų medžiagų žaliavoje. Norėdami įrodyti kosmetinės priemonės veiksmingumą, kai kurie gamintojai skiria papildomas lėšas tyrimams atlikti.

Kosmetikos priemonėse spuogams gydyti dažnai galima rasti salicilo rūgštį. Salicilo rūgštis – tai beta hidroksi rūgštis (BHA), kuri pasižymi džiovinančiu, priešuždegiminiu bei lengvu komedolitiniu poveikiu. Ji gali būti naudojama nesunkios formos paprastųjų spuogų gydymui. Nustatyta, kad naudojant 2 proc. salicilo rūgštį 12 savaičių nustatytas statistikai reikšmingas pagerėjimas [23].

Pieno rūgštis – tai alfa hidroksi rūgščių darinys (AHA), kurį galima rasti kosmetikos priemonėse probleminei odai. Tyrimų duomenimis, pieno rūgštis reguliuoja bakterijų proliferaciją, pasižymi stipriu antibakteriniu aktyvumu, nesensibilizuoja ir nedirgina odos, nesivysto atsparumas kaip antibakteriniams preparatams, dėl to pacientas gali naudoti preparatą ilgą laiką džiaugdamasis

puikiais rezultatais. Įrodyta, kad 5 proc. pieno rūgšties losjoną vartojant 12 savaičių, 61 proc. tiriamųjų pacientų efektyviai sumažino uždegiminių ir 43,3 proc. neuždegiminių spuogų atsiradimą. Kosmetikos priemonių sudėtyje galima rasti pieno rūgšties etilo esterio. Ši medžiaga įsiskverbia į riebalinių liaukų folikulus, ten hidrolizuojasi į etanolį ir pieno rūgštį. Taip išsiskyrusi pieno rūgštis efektyviau sumažina odos pH reikšmę bei laisvųjų riebiųjų rūgčių gamybą iš trigliceridų, dėl to sumažėja uždegiminio proceso vystymasis [26].

Glikolio rūgštis taip pat priskiriama prie AHA. Ji naudojama spuogams, randams gydyti, raukšlėms, keratozėms ir pigmentinėms dėmėms šalinti [57]. Glikolio rūgštis gali įeiti į losjonų, kremų, prausiklių bei pilingų sudėtį. Lyginant glikolio rūgštį su kitomis AHA rūgštimis (pieno rūgštis, obuolių rūgštis), ji turi mažiausią molekulinę masę, dėl to gerai praeina pro odos sluoksnius. Apatiniame raginiame odos sluoksnyje randasi korneocitai, kurie atsakingi už raginio sluoksnio formavimąsi bei storį, todėl naudojant glikolio rūgštį nedidėlėmis koncentracijomis, ji silpnina korneocitų jungtis, dėl to pagreitėja odos regeneraciniai procesai [71]. Glikolio rūgštis pasižymi ne tik keratolitiniu, bet ir priešuždegiminiu bei antioksidaciniu poveikiais, sumažina komedonų, papulių, pūlinių, randų skaičių ant odos, nuslopina hiperkeratozę, pagerina odos spalvą, sulygina odą. Tačiau rūgštinė glikolio rūgšties terpė gali drastiškai sumažinti odos pH reikšmę, kuri svyruoja nuo 4,5 iki 5,5, todėl gali pasireikšti odos dirginimas, dilgčiojimas, niežulys, deginimas, paraudimas arba pleiskanojimas [57].

Kosmetikos priemonių gamintojai naudoja vaistažolių ekstraktus ir eterinius aliejus. Atlikti moksliniai tyrimai, kurie įrodo kad arbatmedžių, levandų, čiobrelių, jazminų, ramunėlių, mėtų, rožių ir cinamonų eteriniai aliejai pasižymi antiseptiniu ir antibakteriniu poveikiais. Stipriausiu antibakteriniu poveikiu pasižymi cinamonų, čiobrelių ir arbatmedžių aliejai, todėl šie eteriniai aliejai plačiai naudojami slopinti Propionobacterium acnes dauginimąsi [24,33]. Vienas populiariausių eterinių aliejų – tai arbatmedžių eterinis aliejus. Šis aliejus gaunamas iš Australijoje augančių medžių. Jis pasižymi džiovinančiu, priešuždegiminiu, antiseptiniu bei antibakteriniu poveikiais. Atlikti arbatmedžių eterinio aliejaus ir benzoilperoksido veiksmingumo palyginamieji tyrimai. Nustatyta, kad arbatmedžių aliejaus poveikis panašus į benzoilperoksido, tik žymiai švelnesnis, o jo laukti reikia šiek tiek ilgiau. Tinka lengvo ir vidutinio sunkumo spuogams gydyti. Jis efektyviai sumažina susidariusių komedonų, papulių bei pustulių skaičių. Nors arbatmedžių aliejus turi daug teigiamų savybių, tyrimais nustatyta kad naudojant koncentruotą aliejų didelėmis dozėmis, gali pasireikšti odos pleiskanojimas, niežulys ar nestiprus deginimo pojūtis [23,24].

Dažnai kosmetikos priemonių sudėtyje probleminei odai gydyti galima rasti keramidų. Keramidai – tai žmogaus epidermio sluoksnyje esanti lipidų grupė, kuri sukuria barjerą, apsaugantį odą nuo žalingų veiksnių. Kosmetikos gamyboje yra plačiai naudojamas fitosfingozinas. Tai medžiaga, kuri labai artima žmogaus keramidų grupei. Jis gaunamas fermentuojant mieles. Fitosfingozinas odoje

reguliuoja vandens laidumą, pasižymi apsauginėmis, regeneruojančiomis, priešuždegiminėmis, antibakterinėmis bei priešraukšlinėmis savybėmis. Dėl šių savybių jis naudojamas spuogams, atopiniam dermatitui, psoriazei ar žaizdoms gydyti, gali įeiti kaip drėkinamasis komponentas į kremų nuo raukšlių sudėtį [49].

Benzoilperoksidas – tai medžiaga pasižyminti stipriomis baktericidinėmis ir keratolitinėmis savybėmis, stipriai sumažinanti padidėjusią riebalų gamybą bei skatinananti deguonies aktyvių formų sintezę, kurios slopina anaerobų Propionobacterium acnes dauginimąsi. Tai pirmo pasirinkimo veiklioji medžiaga esant lengvai spuogų formai. Dažnai benzoilperoksidas vartojamas su kitomis medžiagomis, pvz., vietinio poveikio antibiotikais. Toks medžiagų derinys turi sinergistinį poveikį uždegimo vietoje ir sumažina padidėjusią antibiotikų rezistentiškumo riziką. Šalutinis poveikis priklauso nuo medžiagos koncentracijos preparate. Kuo didesnis medžiagos kiekis preparate, tuo stipresnis šalutinis poveikis - gali pasireikšti odos dirginimas arba fotosensibilizacija dėl suplonėjusio odos raginio sluoksnio [71].

Paprastųjų spuogų gydyme plačiai naudojama azelaino rūgštis. Tai medžiaga pasižyminti silpnomis rūgštinėmis savybėmis, silpnesnėmis lyginant su acto rūgštimi. Azelaino rūgštis normalizuoja folikulų keratinizacijos procesą, dėl to sumažėja riebalinių liaukų užsikimšimas. Ši medžiaga pasižymi stipriu priešuždegiminiu ir antimikrobiniu poveikiu. Naudojant azelaino rūgštį 3 mėnesius, bakterijų kolonizacija gali sumažėti net iki 97 proc. Nustatyta, kad azelaino rūgštis gali sukelti laikiną ir nestiprų odos niežėjimą, deginimo, gėlimo arba dilgčiojimo jausmą [71].

Vietiniam arba sisteminiam poveikiui naudojami antibiotikai. Jie slopina riebaliniuose folikuluose esančių bakterijų sintezę, sumažina uždegimą bei jį sukeliančių laisvųjų riebiųjų rūgščių kiekį. Vietiniam poveikiui naudojami eritromicinas ir klindamicinas. Abu antibiotikai veiksmingai gydo vidutinio sunkumo aknes formą. Jų poveikis sustiprėja naudojant juos derinyje su benzoilperoksidu arba tretinoinu. Sisteminiam poveikiui naudojami eritromicinas, tetracilinas, klindamicinas ir doksiciklinas. Šie antibiotikai gydo labai sunkios formos aknę su randų atsiradimo tikimybe, kai kiti vaistai mažai veiksmingi [39].

Vaikystės arba paauglystės laikotarpiais, mergaitėms gali pasireikšti hiperandrogenizmo požymiai: androgeninis nuplikimas, hirsutizmas, seborėja ar sunkios formos spuogai. Tai vystosi dėl androgenų pertekliaus, esant antinkščių arba kiaušidžių sutrikimams. Tokiais atvejais skiriami hormoniniai preparatai. Skiriant hormonų terapiją, siekiama nuslopinti androgenų poveikį, dėl to sumažėja suaktyvėjusių riebalinių liaukų veikla bei folikulų keratozė [52].

1.3. Pieštukai

1.3.1. Pieštukų charakteristika

Pieštukai, kaip kosmetikos priemonė, labai plačiai vartojama visuomenėje. Jau nuo senų laikų moterys naudoja lūpų pieštukus, norėdamos patobulinti ar paryškinti lūpų grožį. Kosmetinių pieštukų gamybą ir reikalavimus ingredientams reglamentuoja „Kosmetikos gaminių reglamentas (EB) Nr. 1223/2009“. Kosmetikos gaminys - tai medžiaga ar preparatas, skirtas išorinėms kūno dalims (odai, plaukams, nagams, lūpoms, išoriniams lyties organams ir burnos ertmės gleivinei). Kai į pieštuko sudėtį įeina veiklioji medžiaga, jis priskiriamas prie gydomųjų pieštukų. Europos farmakopėja medicininius pieštukus apibūdina, kaip kietą lazdelės pavidalo farmacinę formą, skirtą vietiniam vartojimui. Pieštuką naudojant jo paviršius turi tirpti arba pamažu nusitrinti, nepažeisdamas ir netraumuodamas pažeistos odos vietos. Patys pieštukai turi nelūžti, nelinkti, jų darbinis paviršius turi būti švelnus, be įskilimų. Medicininiai pieštukai – tai vietiškai veikianti priemonė, į kurią įterpti antibiotikai, steroidai ar kitokios aktyvios medžiagos. Jie pasižymi odą raminančiomis, priešuždegiminėmis, keratolitinėmis ir kitomis odai naudingomis savybėmis [10,15,55]. Gydomieji pieštukai naudojami odos problemoms gydyti, pagerinti estetinį vaizdą. Pieštukai turi didelių pranašumų lyginant su kitomis kosmetinėmis priemonėmis. Jie kompaktiški, portatyvūs, higieniški, ekonomiški, jais lengva naudotis, į jų sudėtį įmanoma įvesti medžiagas turinčias skirtingas fiziko-chemines savybes [66].

1.3.2. Odos pieštukų sudėtis

Odos pieštukų sudėtyje būna trys medžiagų grupės: vaškai (pieštuke jų būna 5-25 proc.), aliejai (30-80 proc.) ir pagalbinės medžiagos, pvz.: konservantai, pigmentai (1-10 proc.) [62].

Vaškai. Naudojami pieštukų tekstūrai - kietumui užtikrinti. Pieštukų gamybai gali būti

naudojami augalinės, gyvūninės arba sintetinės kilmės vaškai. Jie gaminiui suteikia standumo, blizgesio ir lankstumo. Dažnai pieštukų gamybai naudojami: bičių, karnauba, kandelila, mikrokristalinis vaškas, lanolinas ir kt.

Aliejai. Pieštukams suteikia plastiškumo, sumažina vaškų kietumą, drėkinančiai veikia odą.

Dažnai gamyboje naudojami migdolų, ricinų, kokosų, vynuogių kauliukų, alyvuogių, persikų ir kiti aliejai. Pieštukų sudėtyje naudojant daugiau nei 50 proc. aliejaus, pieštukai skirti odai gali blogai įsigerti, sukelti odos blizgesį, nemalonų lipnumo jausmą, pasižymėti nestabilumu, linkti ir lūžti. Todėl tinkamos tekstūros suformavimui turi būti parinktas optimalus vaškų ir aliejaus santykis.

Aktyviosios medžiagos. Priklausomai nuo laukiamo efekto pasirenkamos aktyviosios

medžiagos. Tai gali būti augaliniai ekstraktai, vitaminai, rūgštys (salicilo, glikolio, pieno), nuo UV apsaugančios medžiagos (cinko oksidas, titano oksidas), pantenolis, kolagenas ir kitos.

Pigmentai suteikia pieštukams spalvą (geležies oksidai - raudonasis 6, 7 ir 21, geltonasis 6, oranžinis). Natūralūs pigmentai, lyginant su cheminiais, netoksiški, gerai tirpūs riebaluose, egzistuoja skirtingų atspalvių (nuo rausvai raudonos, rubino raudonos, oranžinės iki tamsiai violetinės), gali turėti priešuždegiminį, antimikrobinį ir antioksidacinį poveikius. Modeliuojant odos pieštuką, svarbu kad jis neblizgėtų, būtų bespalvis arba matinis, prisitaikantis prie odos [15,37].

Konservantai. Suteikia apsaugą nuo mikrobinio užterštumo. Tam gali būti naudojami

cheminiai konservantai: metil-, etil-, butil, propilparabenai, fenoksietanolis, natrio benzoatas ir kt. Dažnai odai skirtose kosmetiniuose priemonėse galima rasti natūralių konservantų: tokoferolio, askorbo rūgšties, greipfrutų, čiobrelių, levandų, rozmarinų, arbatmedžių ir kitų eterinių aliejų. Natūralūs konservantai ne tik apsaugo produktą nuo mikrobinio užteršimo, tačiau ir sustiprina gaminamo produkto poveikį. Konservantų kiekis kosmetikoje priklauso nuo jų poveikio stiprumo mikrobams, pvz. čiobrelių eterinio aliejaus antimikrobinis poveikis pasireiškia įdėjus į kosmetikos priemonę 3 proc., o pvz., Afrikinio kiečio 0,5 proc. Konservantai turi išlikti stabilūs gamybos ir laikymo metu [15,63].

Antioksidantai. Juos įtraukia į sudėtį norint apsaugoti gaminamą produktą ir jame esančias

medžiagas nuo nepageidaujamų procesų, oksidacijos-redukcijos, rūgimo ir kt., kurie pasireiškia specifiniu kvapu ir skoniu. Dažnai naudojami: butilintas hidroksianizolas, butilintas hidroksitoluenas, retinolio palmitatas, askorbo rūgštis, tokoferolis. Paskutiniai trys antioksidantai populiariausi odos kosmetikos priemonėse. Naudojamos ir natūralios kilmės medžiagos, kurios kaupia didelius kiekius antioksidantų: žaliosios arbatos, erškėtuogių, saldžiųjų migdolų, avokado ir kiti aliejai. Kremuose antioksidantų kiekis gali siekti 5-8 proc. [13,15,36].

Kvapiosios medžiagos. Jos naudojamos paslėpti vaškų ir aliejaus kvapą. Šios medžiagos

neturi būti toksiškos, neturi dirginti odos, turi išlikti stabilios nuo pieštuko gamybos pradžios. Kvapui pagerinti dažnai naudojamos natūralios medžiagos, kaip mentolis, cinamonas, greipfrutų eterinis aliejus.

Medžiagos gerinančios pieštukų tekstūrą. Naudojamas talkas, silicio dioksidas, titano

dioksidas. Šios medžiagos ne tik pagerina pieštukų tekstūrą, stabilumą, kai kurios jų geba išsklaidyti šviesą skirtingomis kryptimis, dėl to oda atrodo lygi ir minkšta [15].

1.3.3. Pieštukų technologija

Kosmetiniai pieštukai gaminami liejimo būdu. Technologinis procesas skirstomas į 4 etapus: medžiagų smulkinimas, lydimas/maišymas, liejimas/pakavimas ir aplydymo procesas. Pirmame etape disperguojamos medžiagos ir įterpiamos į pieštukų sudėtį smulkiausių dalelių pavidale. Tai pigmentai, nuo UV spindulių apsaugančios medžiagos, cinko oksidas, titano dioksidas, talkas. Šios medžiagos disperguojamos su dalimi pieštuko gamybai naudojamo aliejaus tam, kad pieštuke pasiskirstytų tolygiai.

Antrasis etapas - lydymas ir maišymas. Pirmiausia išlydomi vaškai turintys didžiausią lydymosi temperatūrą, kiti sandai dedami lydymosi temperatūros mažėjimo tvarka. Į išlydytą vaškų masę pilami aliejai. Kai pieštuko bazė pagaminta, mišinys šiek tiek atšaldomas. Įterpiamos aliejuje susmulkintos medžiagos, maišoma iki vienalytės masės ir įdedamos kitos aktyviosios ir pagalbinės medžiagos (konservantai, kvapiosios medžiagos).

Pieštukų masė išpilstoma į plastiko arba metalo liejimo formas. Tikslinga leisti mišiniui šiek tiek atvėsti, bet neleidžiant jam sukietėti. Masės temperatūrai mažėjant klampumas didėja, tai padeda išvengti disperguotų kietųjų dalelių nusėdimo. Atvėsinus masę pasišalina oro burbuliukai, taip pieštukai pagaminami lygesni, be oro intarpų.

Paskutinė pieštukų gamybos stadija aplydymas. Tam naudojami dujų degikliai. Pasirenkamas aukštas liepsnos lygis ir aplydomas pieštukų paviršius, jiems suteikiant lygumo ir blizgesio. Vėliau pieštukai įdedami į laikiklius ir ženklinami [15].

1.3.4. Pieštukų kokybės kontrolė ir laikymas

Europos Sąjungoje kosmetikos priemonių kokybei keliami reikalavimai reglamentuojami mokslinio komiteto narių besirūpinančių vartotojų saugumu sukurtame dokumente ,,Notes of Guidance for Testing of Cosmetic Ingredients and Their Safety Evaluation by the SCCS” [56]. Pieštukai turi atitikti šiame dokumente keliamus reikalavimus.

Gaminant odos pieštukus svarbu įvertinti odos ir pieštuko pH reikšmes. Žmonių odos pH reikšmės skiriasi priklausomai nuo skirtingų amžiaus grupių, lyčių, rasių ir net kūno vietų. Normalios odos vidutinė pH reikšmė būna 4,5-5,5. Nustatyta, kad rūgštinė odos terpė (pH 4,0-4,5) pagerina odos mikroflorą, apsaugo odą nuo patogeninių mikroorganizmų dauginimosi. Patogeniniai mikroorganizmai ypatingai dauginasi, kai odos terpė būna šarminė (pH 8,0-9,0). Rūgštinė odos terpė palengvina žaizdų gijimą ir normalizuoja keratinizacijos procesą. Odos mikroflora gamina bakteriocinus. Tai biologiškai

aktyvūs kompleksiniai junginiai, kurie neleidžia žalingoms bakterijoms prisitvirtinti prie odos, pvz., lakticinas 3147 baktericidiškai veikia bakterijas Propionobacterium vulgares, kurios esant neutraliai terpei (pH 5,5) dauginasi minimaliai, bet jei terpė pasislenka labiau į šarminę pusę, susidaro palanki aplinka patogeninėms bakterijoms kolonizuotis. Todėl gaminant odos pieštuką probleminei odai svarbu, kad jo terpė būtų rūgštinė (pH 4,0-4,5). Jei terpė bus žemesnė, gali odą veikti neigiamai: dirginti, sukelti pleiskanojimą, odos lupimąsi, kraujavimą ar erozijas [16,56].

Kadangi odos pieštukas kontaktuos su odą, turi būti užtikrinta pieštukų mikrobinės kontaminacijos kontrolė, kuri padeda išlaikyti ne tik produkto kokybę bet ir užtikrina vartotojo saugumą. Mikrobiologinė analizė turi būti vykdoma prieš išeinant naujai pagamintai partijai į rinką. Norint užtikrinti gaminio mikrobinio užterštumo saugumą, 1 g pieštuko negali viršyti 103 vienetų kolonijas sudarančių patogeninių mikroorganizmų: Candida albicans, Pseudomonas aeruginosa ir Staphylococcus aureus [56].

Vienas iš svarbių pieštukams keliamų reikalavimų – stabilumas. Pieštukai laikymo metu neturi keisti spalvos, neturi atsiskirti fazės, kristalizuotis, atsirasti netinkamas kvapas ar pasikeisti forma. Naudojimo metu jis turi išlaikyti tinkamą tekstūrą, pH reikšmę, lydymosi temperatūrą, kvapą ir spalvą [56].

Pieštukai neturi jautrinti, dirginti odos, iššaukti alerginių reakcijų. Pradėjus vartoti neturi keistis pieštuko išvaizda sąveikaujant su išoriniais faktoriais, pvz.: šviesa, deguonis ar drėgmė. Veikliosios medžiagos turi lengvai atsipalaiduoti iš pieštuko pagrindo. Pieštuko paviršius turi būti lygus, be griovelių, įskilimų, turi lengvai teptis, nežalojant uždegiminės vietos, o konsistencija turi būti vidutinio kietumo, jis neturi linkti, lūžti ar trupėti. Ant pieštuko paviršiaus neturi būti jokių ruožų, siūlių, įskilimų, juostų, oro burbuliukų, prakaito lašelių ir kitokių deformacijų kaip pavaizduota 3 paveiksle [15,66]

3 pav. pieštukų trūkumai

a) oro burbuliukai, b) c) įskilimai, d) deformacija, e) įdubimai, f) ruožai, g) prakaito lašeliai, h) lūžis, i) siūlės [15]

Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos mokslininkai teigia, kad kosmetinis odos pieštukas turi atitikti šiuos reikalavimus: storis 4-8 mm, ilgis iki 10 cm, pieštuko galas lygus arba nusmailintas, lydymosi temperatūra - 55-65 °C [42,65].

Medicininiai pieštukai – tai kieta vaistų forma, turinti vieną arba kelias veikliąsias (antiseptines, gydomąsias, anestezuojančias, kraujavimą stabdančias ir kt.) medžiagas. Vienas pieštuko galas gali būti apvaliai nusmailintas, ilgis būti 5-6 cm, o masė siekti nuo 0,5 g iki 10 g. Gydomųjų pieštukų paviršius vartojimo metu turi tirpti arba pamažu nusitrinti, nepažeisdamas ir netraumuodamas pažeistos odos vietos [10].

Transportavimo, sandėliavimo metu kintanti aplinkos temperatūra, drėgmė, UV spinduliai ir mechaniniai pažeidimai gali turėti įtakos pieštukų stabilumui. Dėl to odos pieštukai turi būti supakuoti į atitinkamas pakuotes, suteikiančias apsaugą nuo tiesioginių saulės spindulių, šilumos bei mechaninių pažeidimų. Pieštukus rekomenduojama laikyti 5-25 °C temperatūroje, atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių [42,56].

1.4. Modeliuojamo pieštuko intensyviai odos priežiūrai sudedamųjų dalių

charakteristika

Skyriuje 1.3.2. pateikėme grupes medžiagų, naudojamų pieštukų gamybai. Odos pieštukams, skirtiems intensyviai odos priežiūrai pasirinktos natūralios kilmės pagrindą sudarančios medžiagos:

1. Kanapių sėklų aliejus. Probleminei odai tinkamas kanapių produktas – sėklų aliejus. Aliejus

gaminamas šalto spaudimo būdu iš sėjamųjų kanapių sėklų. Jo pagrindiniai komponentai - omega-6 ir omega-3 riebiosios rūgštys.

Charakterizuojančios savybės: šalto spaudimo aliejui būdingas stiprus riešutų kvapas, spalva nuo šviesiai iki tamsiai žalios. Pasenusiam aliejui būdinga alyvuogių aliejaus spalva - žalsvai gelsva, toks aliejus įgauna žuvies kvapą. Išgauto iš sėklų aliejaus tankis esant 20 ºC temperatūrai 0,9295g/ml, kietėjimo temperatūra - 20 ºC, pliūpsnio temperatūra 141 ºC.

Kanapių sėklų aliejus pasižymi priešuždegiminiu, drėkinančiu, maitinančiu ir antimikrobiniu poveikiu, todėl jis plačiai naudojamas kosmetikos gamyboje. Į odos pieštuko sudėtį dedamas norimai konsistencijai suteikti ir dėl gydomojo poveikio esant paprastiesiems spuogams [21].

2. Karnauba vaškas - tai augalinės kilmės vaškas, pagamintas iš Brazilijos palmių (lot. Copernicia

Cerifera L.) lapų eksudato. Jame randama esterių (84–85 proc.), laisvųjų riebalų rūgščių (3–3,5 proc.), dervų (4-6 proc.), alkoholio (2-3 proc.) ir angliavandenių (1,5–3 proc.) [12].

Charakterizuojančios savybės: kietas, sunkus, tankis lygus 0,99 g/cm3

, priklausomai nuo rūšies gali būti šviesiai geltonos arba tamsiai rudos spalvos, miltelių, dribsnių arba gabalėlių pavidalais. Jam būdingas švelnus, malonus kvapas. Turi labai aukštą lydymosi temperatūrą 78–85 ºC. Netirpsta vandenyje, dalinai tirpsta verdančiame etanolyje, puikiai tirpsta eteryje, chloroforme ir aliejuose.

Karnauba vaškas plačiai naudojamas pramonėje, dantų siūlų, kramtomųjų gumų, minkštų saldainių, batų valymo ir kitų priemonių gamybai ir vaisių apsaugai. Plačiai taikomas kosmetikos pramonės gamyboje, pvz. gaminamuose lūpų pieštukuose padidina lydymosi temperatūrą, suteikia pieštukui tvirtumo, blizgesio ir slidumo [12,17,42].

3. Bičių vaškas – jį gamina bičių vaško liaukos, išsidėsčiusios apatinėje pilvo dalyje. Apie 70

proc. visos bičių vaško sudėties sudaro esteriai: daugiausiai miricilpalmitatas ir sudėtiniai esterių mišiniai. Kitus 30 proc. vaško sudaro laisvosios riebalų rūgštys, angliavandeniai, nepakeičiamos aminorūgštys, pigmentai ir kt.

Charakterizuojančios savybės: jis gali būti geltonas, rudas, balkšvas, su oranžiniu ar net raudonu atspalviu. Turi silpną medaus kvapą. Esant 18-25 ºC bičių vaškas kietas. Jis tampa trapus kai temperatūra nukrinta žemiau nei 18 ºC, tačiau prie 35-40 ºC jis greitai tampa minkštas ir lankstus. Lydymosi temperatūra svyruoja nuo 62 iki 65 ºC, tankis lygus 0,97 g/cm3, puikiai tirpsta alkoholyje, chloroforme, eteryje ir aliejuje, tačiau netirpsta vandenyje [17,30].

Bičių vaškas plačiai naudojamas įvairiose pramonės šakose: žvakių, vaškinių figūrų, muzikinių instrumentų gamyboje, konditerijos, tekstilės, farmacijos ir kosmetikos pramonėse. Kosmetikos pramonėje bičių vaškas naudojamas kaip minkštiklis ir emulsiklis. Jo pagrindinė funkcija – suteikti kosmetikos gaminiui norimą išvaizdą, konsistenciją ir plastiškumą. Todėl su juo dažnai gaminami lūpų dažai, akių šešėliai, depiliaciniai kremai, losjonai ir kiti kosmetikos gaminiai. Jis nepasižymi odą dirginančiu poveikiu, nekemša porų, pasižymi antiseptiniu poveikiu, kas ypatingai aktualu gaminant pieštuką spuogams gydyti. Gaminant odos pieštuką bičių vaškas suteikia pieštukui reikiamą konsistenciją ir paviršiaus blizgesį [18].

4. Greipfrutų eterinis aliejus. Greipfrutai – tai viena iš populiariųjų citrinmedžių rūšių, kuri

plačiai vartojama žmonių mityboje, parfumerijoje bei kosmetikos gamyboje. Greipfrutų eterinis aliejus gaminamas išspaudžiant greipfrutų vaisių žieveles arba distiliuojant vandens garais. Žievelėse yra dideli kiekiai flavanoidų, ypatingai daug naringino, kuris suteikia eteriniam aliejui kartoką skonį. Taip pat nustatyti polifenoliai (kavos, kumaro), mineralai - K, Ca, Fe, vitaminas C. Greipfrutų vaisių žievėje yra apie 3,9 proc. eterinio aliejaus, kuriame randami net 23 komponentai. Pagrindinis eterinio aliejaus komponentas yra limonenas (81,6 proc.), mažesniais kiekais linalolio acetato (5,20 proc.), p-cymeno (3,6 proc.), beta pineno (2,51 proc.), 1,8 – cineolio (0,42 proc.) ir kt. [28].

Charakterizuojančios savybės: šviesiai geltonos spalvos skystis, citrusiniams vaisiams būdingo kvapo, kurio pH reikšmė 3,67 [31,47].

Eterinis aliejus pasižymi priešuždegiminėmis, priešgrybelinėmis, antimikrobinėmis, antiseptinėmis bei antioksidacinėmis savybėmis. Naudojamas spuogų, celiulito, artrito, galvos skausmo gydyme, menstruacijos spazmui, nervinei įtampai malšinti, detoksikacijai [60]. Jis turi malonų gaivų aromatą, dėl to plačiai taikomas kosmetikos gamyboje. Juo aromatizuojami muilai, kremai, šampūnai ir kitos kosmetinės priemonės. Nustatyta, kad greipfrutų eterinis aliejus bakteriocidiškai veikia bakterijas Propionobacterium vulgares, todėl jis puikiai tinka mūsų modeliuojamam pieštukui spuogams gydyti [28,35]. Į pieštuko sudėtį jis dedamas pieštuko kvapui pagerinti, suteikti antiseptinį poveikį ir kaip konservantas.

5. Salicilo rūgštis. Charakterizuojančios savybės: baltos spalvos adatų formos kristalai arba balti

kristaliniai milteliai. Lengvai tirpsta etanolyje, acetone, benzene, eteryje, terpentino aliejuje, silpnai vandenyje. Lydymosi temperatūra svyruoja nuo 158 iki 161 ºC [25].

Salicilo rūgštis pasižymi keratolitinėmis, antiseptinėmis ir silpnomis priešuždegiminėmis savybėmis. Esant paprastiesiems spuogams salicilo rūgštis slopina folikulų keratinizacijos procesą, t.y. ragėjimą, sumažina korneocitų sluoksnį ir skatina odos regeneraciją [46,68]. Taip pat dėl keratolitinių savybių, salicilo rūgštis padidina kitų medžiagų penetraciją į gilesnius audinius, žymiai pagerina pažeistos odos būklę [70]. Dėl šių savybių ji plačiai naudojama intensyviai odos priežiūrai skirtose priemonėse. Salicilo rūgštis veiksminga net labai mažomis koncentracijomis 0,5-2 proc. Naudojama paprastiesiems spuogams, psoriazei, egzemos, nuospaudų, įtrūkimų, įbrėžimų ir net nudegimų gydymui [44,46,48].

2. TYRIMŲ METODOLOGIJA

2.1. Tyrimo objektas

Eksperimentiniai odos pieštukai ir kanapių sėklų aliejus.

2.2. Tyrime naudojamos medžiagos

Odos pieštukų gamybai naudojamos medžiagos:

1. Geltonasis bičių vaškas (Bitininkų draugija „Bitutė“, Lietuva); 2. Karnauba vaškas („Sigma Aldrich“, Vokietija);

3. Nerafinuotas kanapių sėklų aliejus (Gamintojas UAB „Rudugys“, Kilmės šalis Lietuva); 4. Salicilo rūgštis („Sigma Aldrich“, Vokietija);

5. Greipfrutų eterinis aliejus („Sigma Aldrich“, Vokietija);

Reagentai:

1. 2,2-difenil-1-pikrilhidrazilo (DPPH•) reagentas („Sigma Aldrich“, Vokietija); 2. Etilo acetatas (UAB “Labochema”, Lietuva);

3. 0,1 M Natrio hidroksido tirpalas („Sigma Aldrich“, Vokietija); 4. Etanolis 96 proc. (UAB ,,Stumbras”, Lietuva);

5. Išgrynintas vanduo (Ph. Eur.01/2008:008, LSMU laboratorija).

2.3. Tyrime naudojama įranga

1. Vandens vonelė J.P. Selecta, s.a. (Ispanija);

2. Termometras LCD Digital Portable Multi-Thermometer (Kinija); 3. Analitinės svarstyklės Scaltec (Scaltec Instruments GmbH, Vokietija); 4. pH-metras InoLab pH/ION 7320 (Vokietija);

5. Spektrofotometras Agilent 8453 UV-Vis (Agilent Technologies Inc., Santa Clara, JAV); 6. Mikropipetės (,,Gilson” Prancūzija);

2.4. Tyrimo planavimas

Mokslinis tiriamasis darbas buvo vykdomas pagal iš anksto paruoštą tyrimų planą (4 pav.):

4 pav. Pieštukų intensyviai odos priežiūrai modeliavimo schema

2.5. Tyrimo metodai

2.5.1. Sudėties modeliavimas

Odos pieštukų sudėtis buvo modeliuojama nustatant orientacines kietosios ir skystosios lipofilinių dalių santykius. Siekiant rasti tinkamą pieštukų sudedamųjų dalių procentinę sudėtį, buvo atrenkami mėginiai, atitinkantys kokybei keliamus reikalavimus: tinkamą išvaizdą, konsistenciją, tekstūrą ir tepumą. Antrame etape atliktas pieštukų mėginių kokybinis vertinimas, nustatant jų lydymosi temperatūrą, pH reikšmę, tekstūrą, antioksidacines savybes ir stabilumą.

Odos pieštukų sudėčių nustatymas modeliavimas Mėginių gamyba Mėginių tekstūros įvertinimas ir defektavimas Pieštukų kokybinė analizė pH reikšmės nustatymas AA nustatymas DPPH• metodas Tekstūros analizė Salicilo rūgšties nustatymas Mokslinės literatūros analizė Lydymosi temperatūros nustatymas Pieštukų kokybinių rodiklių įvertinimas Stabilumo tyrimai Optimalios sudėties pieštuko pasirinkimas