SKIRTINGŲ DANTENŲ RETRAKCIJOS METODŲ POVEIKIS PERIODONTUI

(1)

Aušra Balčiūnaitė

V kursas, 2 grupė

SKIRTINGŲ DANTENŲ RETRAKCIJOS METODŲ

POVEIKIS PERIODONTUI

Baigiamasis magistro darbas

Darbo vadovas Lektorė Eglė Ivanauskienė

(2)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA

SKIRTINGŲ DANTENŲ RETRAKCIJOS METODŲ POVEIKIS PERIODONTUI Baigiamasis magistro darbas

Darbą atliko

magistrantas ... (parašas)

... (vardas, pavardė, kursas, grupė)

20....m. ... (mėnuo, diena)

Darbo vadovas ... (parašas)

... (mokslinis laipsnis, vardas, pavardė)

20...m. ... (mėnuo, diena)

(3)

DARBAS ATLIKTAS DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Skirtingų dantenų retrakcijos metodų poveikis periodontui“.

1. Yra atliktas mano pačios.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020.04.21 Aušra Balčiūnaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

2020.04.21 Aušra Balčiūnaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

Eglė Ivanauskienė

(data) (magistro baigiamojo darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)

(aprobacijos data ) (katedros vedėjo vardas, pavardė) (parašas)

(4)

(vardas, pavardė) (parašas)

Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(5)

MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ...

Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)

Recenzavimo data: ... Eil. Nr. BMD dalys BMD dalys BMD vertinimo aspektai BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas

Taip Iš dalies Ne

1

Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei reikalavimus?

0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka

darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0.1 0 3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo

esmę? 0,1 0 0

4

Įvadas, tikslas uždaviniai

(1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?

0,4 0,2 0

5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota

problema, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0 6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje

susiję? 0,2 0,1 0 7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija

Ar yra sisteminės apžvalgos

protokolas? 0,6 0,3 0

8

Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba, publikavimo būklė ir pan.)

(6)

9

(3,4 balai) Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data?

0,2 0,1 0

10

Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių derinius)?

0,4 0,1 0

11

Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar, jei taikoma, meta-analizei)?

0,4 0,2 0

12

Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai,

intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?

0,4 0,2 0

13

Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?

0,4 0,2 0

14

Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?

0,2 0,1 0

15

Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)?

(7)

16

Duomenų sisteminimas

bei analizė (2,2 balo)

Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?

0,6 0,3 0

17

Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?

0,6 0,3 0

18

Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?

0,4 0,2 0

19

Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys lentelėse pagal atskirus uždavinius? 0,6 0,3 0 20 Rezultatų aptarimas (1,4 balo) Ar apibendrinti pagrindiniai

rezultatai ir nurodyta jų reikšmė? 0,4 0,2 0 21 Ar aptarti atliktos sisteminės

apžvalgos trūkumai? 0,6 0,3 0

22 Ar autorius pateikia rezultatų

interpretaciją? 0,4 0,2 0

23

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus tikslus ir uždavinius?

0,2 0,1 0

24 Ar išvados pagrįstos analizuojama

medžiaga? 0,2 0,1 0

25 Ar išvados yra aiškios ir

lakoniškos? 0,1 0,1 0

(8)

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal reikalavimus?

27

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

28

Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas moksliniam darbui?

0,2 0,1 0

29

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti

nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0

31

Praktinės rekomendacijos

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?

+0,4 +0,2 0

32

Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta-regresija)?

+1 +0,5 0

33

Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės rezultatai?

+2 +1 0

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

34

Bendri reikalavimai

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)

15-20 psl. (-2 balai)

<15 psl. (-5 balai)

35 Ar darbo apimtis dirbtinai

(9)

36

Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo rengimo reikalavimus?

-1 balas -2 balai

37

Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai?

-0,5 balo -1 balas

38 Ar yra gramatinių, stiliaus,

kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas

39

Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?

-0,2 balo -0,5 balo

40

Bendri reikalavimai

Plagiato kiekis darbe >20%

(nevert.)

41

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių

numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?

-0,2 balo -0,5 balo

42

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių

pavadinimai?

-0,2 balo -0,5 balo

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių

terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo

44

Ar darbas apipavidalintas

kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?

-0,2 balo -0,5 balo

*Viso (maksimumas 10 balų):

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

Recenzento pastabos: ____________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________

(10)

______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________ Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas

(11)

TURINYS

SANTRAUKA ... 12

SUMMARY ... 13

ĮVADAS ... 14

1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA ... 16

Pagrindinis sisteminės apžvalgos klausimas ... 16

Protokolas ... 16

Straipsnių tinkamumo kriterijai ... 16

Informacijos šaltiniai ... 17

Duomenų paieškos strategija ... 17

Straipsnių atranka ... 17

Duomenų kaupimo procesas ... 17

Straipsnių kokybės vertinimas ... 18

Apibendrinimo priemonės ... 18

Rezultatų sintezė ... 18

2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 19

Duomenų paieškos rezultatai ... 19

Publikacijose tiriamų retrakcijos metodų grupės ... 20

Tyrimų charakteristika ... 23

Individualių studijų paklaidos rizika ... 27

Rezultatų sintezė ... 28

Autorių pateiktų rezultatų apžvalga ... 28

2.6.1 Klinikinių tyrimų rezultatai ... 28

2.6.2 Subjektyvūs tyrimai ... 34

2.6.3 Histologiniai tyrimai ... 34

2.6.4 Imunologiniai tyrimai ... 35

3. REZULTATŲ APTARIMAS ... 36

3.1 Pagrindiniai rezultatai, jų reikšmės ir interpretacijos ... 36

3.2 Sisteminės apžvalgos trūkumai ... 37

IŠVADOS ... 38

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 39

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 40

(12)

SANTRAUKA

Įvadas. Dantenų retrakcija, tai procedūra, kurios metu marginalinis dantenų kraštas yra atitraukiamas nuo danties. Pagal skirtingas atlikimo technikas dantenų retrakcija skirstoma į: mechaninę, chemomechaninę, cheminę ir chirurginę. Ši sisteminė literatūros apžvalga sutelkta į trijų pagrindinių dantenų retrakcijos metodų: mechaninio, chemomechaninio ir cheminio poveikį periodontui.

Tyrimo metodai ir medžiaga. Publikacijų paieška atlikta trijose elektroninėse duomenų bazėse: PubMed, Cochrane ir Researchgate. Paieška atlikta remiantis PRISMA rekomendacijomis. Dėl duomenų stygiaus, paieška nebuvo apribota pradžios laikotarpiu, ieškota tik

in vivo tyrimų, naudojant raktažodžius: „gingiva“, „displace“, „periodontal health“. Paskutinis

publikuotos literatūros paieška buvo atlikta 2019 m. spalio mėn. 7 d. Įtraukimo kriterijus atitinkančių straipsnių kokybė buvo įvertintą remiantis Cochrane atsitiktinių imčių tyrimų šališkumo vertinimo įrankiu. Mažos ir vidutinės rizikos straipsniai buvo įtraukti į šią sisteminę literatūros apžvalgą.

Rezultatai. Iš viso, po dublikatų pašalinimo, buvo atrinkti 55straipsniai iš kurių 9 buvo įtraukti į šią sisteminę literatūros apžvalgą. Tyrimų duomenys buvo susisteminti ir pateikti apibendrintai lentelėse.

Išvados. Dantenų retrakcija turi neigiamą, bet grįžtamą poveikį periodontui, kuris gali sukelti dantenų kraujavimą, uždegimą ir netgi recesiją. Remiantis išanalizuotais tyrimais įprastinis retrakcijos metodas su siūlu turi labiau neigiamą poveikį periodontui ir yra skausmingesnis retrakcijos metodas lyginant su retrakcine pasta.

(13)

SUMMARY

Introduction. The deflection of the marginal gingiva away from the tooth is the definition of gingival displacement. Different types of retraction techniques are available such as: mechanical, chemomechanical, cordless or surgical. The aim of this review is to collect and evaluate, in a systematic manner, available data on post-operative effect of mechanical, chemomechanical and cordless retraction techniques on periodontium.

Materials and methods. The following electronic databases sources were searched: PubMed, the Cochrane library and Researchgate. The search was carried out according to PRISMA guidelines. Due to lack of appropriate articles earliest period was not restricted, but only in vivo studies were included, articles were collected using keywords: „gingiva“, „displace“, „periodontal health“. The last search was performed on October 2019 7th. Studies that met the inclusion criteria were evaluated using Cochrane risk of bias tool. Only low and moderate risk articles were included into this systematic review.

Results. After duplicates removal 55 articles left from which 9 were included into this systematic review. The data from studies were collected and evaluated in a systematic manner. Data tables were created for summarisation.

Conclusion. Gingival retraction has negative, but reversible effect on periodontium, which could lead to gingival bleeding, inflammation and even recession. Conventional retraction using retraction cord has more negative effect on periodontum also it is more painful method, than retraction paste.

(14)

14

ĮVADAS

Kraštinė vainikėlio adaptacija yra kertinis faktorius ilgalaikei klinikinei danties vainikinių restauracijų sėkmei. Kraštinės adaptacijos netikslumai gali sukelti periodonto uždegimą ir padidina riziką antrinio karieso atsiradimui, ypač vainikėlių, kurių kraštinės ribos yra po dantenomis [1]. Nors restauracijos ribos turėtų būti aukščiau dantenų vagelės [2], tačiau yra atvejų, kai dėl estetinių sumetimų, norėdami pagerinti restauracijos retenciją, anksčiau buvusių ribų patikslinimo ar šakninio karieso riba užbaigiama subgingivaliai [3]. Kai restauracijos ribos yra sulig ar aukščiau dantenų, tuomet dantenų retrakcija nėra reikalinga, tačiau, jei ribos, dėl neišvengiamų priežasčių turi būti užbaigtos žemiau, tada dantenų retrakcija yra būtina [4].

Dantenų retrakcija, tai procedūra, kurios metu marginalinis dantenų kraštas yra atitraukiamas nuo danties. Ji atliekama norint sukurti pakankamai vietos tarp preparacijos baigimo linijos ir dantenų, kad pakankamas kiekis atspaudinės medžiagos galėtų patekti į išplėstą dantenų vagelę [5,6]. Tai viena technikai jautriausių procedūrų, kurias atlieka odontologai. Procedūros sėkmė priklauso nuo dantenų vagelės gylio, audinių stabilumo skirtumų, dantenų uždegimo, restauracijos ribų gylio ir audinių pažeidimų [7,8].

Šiuo metu rinkoje yra įvairių metodų skirtų dantenų retrakcijai: mechaninis (retrakciniu siūlu), chemo-mechaninis (impregnuotu retrakciniu siūlu), cheminis (pasta, putom) ir chirurginis (lazeriu, elektrokauteriu ir rotaciniu kiuretažu) [9]. Labiausiai paplitęs metodas, naudojamas 98% odontologų – ortopedų, yra mechaninis – retrakcija su siūlu [10]. Retrakcinio siūlo naudojimas mechaninei ar chemo-mechaninei technikai yra toks populiarus dėl savo santykinio nuspėjamumo, efektyvumo ir saugumo lyginant su rotaciniu kiuretažu ar elektrokauteriu [10,11]. Vis dėlto, retrakcija siūlu gali būti ne tik sudėtinga ir reikalaujanti laiko, bet ir sukelti dantenų kraujavimą, tiesioginį sužalojimą ir netgi dantenų recesiją [12-15]. Pastaruoju metu besiūlės retrakcijos metodai buvo pristatyti kaip laiką tausojantys, pagerinantys paciento komfortą ir minimaliai invazyvūs. Besiūlei retrakcijai naudojamos medžiagos dažniausiai būna pastos ar putų pavidalo ir yra įleidžiamos į dantenų vagelę [16-18]. Ši metodika pašalina poreikį odontologui fiziškai įspausti medžiagą į vagelę ir taip galimai sukelti per didelį spaudimą ir sužalojimą [19].

Nors yra nemažai tyrimų apie skirtingų retrakcijos metodų efektyvumą ir jų tarpusavio palyginimą, tačiau trūksta susistemintos informacijos apie skirtingų retrakcijos metodų poveikį periodonto audiniams. Todėl šio darbo tikslas – atlikus sisteminė literatūros apžvalgą, susisteminti ir išanalizuoti mechaninės, chemo-mechaninės ir besiūlės retrakcijos poveikį periodontui. Buvo iškelta hipotezė, jog mechaninės ir chemo-mechaninės technikų naudojimas retrakcijai turės labiau neigiamą poveikį periodonto audiniams nei cheminė retrakcija.

(15)

15 Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti mokslinius tyrimus, kuriuose pateikiami duomenys apie dantenų retrakciją ir įvertinti dantenų retrakcijos poveikį periodontui;

2. Palyginti skirtingas dantenų retrakcijos metodikas: su siūlu ir be siūlo;

3. Pateikti praktines rekomendacijas siekiant sumažinti periodonto traumavimą atliekant dantenų retrakciją su ir be siūlo.

(16)

16

1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI

STRATEGIJA

Pagrindinis sisteminės apžvalgos klausimas

Buvo iškeliamas pagrindinis sisteminės apžvalgos klausimas PICO, kur:

P (angl. Problem / participants) – žmonės, kuriems prieš protezavimą ar tyrimo tikslais atliekama dantenų retrakcija;

I (angl. Intervention) – dantenų vagelės retrakcija skirtingais metodais: su siūlu ir be; C (angl. Comparison) – lyginami skirtingų dantenų retrakcijos metodų (su siūlu ir be) poveikis periodonto audiniams;

O (angl. Outcomes) – dantenų uždegimas, kraujavimas, recesija ar jų nebuvimas.

Protokolas

Sisteminei mokslinės literatūros apžvalgai atlikti buvo gautas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto (LSMU) Bioetikos centro leidimas, Nr. BEC – OF – 130. Šios sisteminės mokslinės literatūros apžvalgos protokolas buvo parengtas remiantis PRISMA (Prefered Reporting Item for Systematic Review and Meta – Analyses) sisteminės apžvalgos rengimo principais. Protokolas sisteminių apžvalgų registruose neregistruotas ir yra pateikiamas skyriuje „PRIEDAI“ (Priedas Nr.1). Parengus darbą buvo atlikta plagijato patikra my.plag.lt puslapyje (Priedas Nr.2).

Straipsnių tinkamumo kriterijai

Į sisteminę apžvalgą buvo įtraukta anglų kalba parašyta ir recenzuota mokslinė literatūra, publikuota elektroniniu formatu. Atrinkti tyrimai, kuriuose buvo tirta ir tarpusavyje lyginta skirtingų dantenų retrakcijos metodų poveikis periodontui ir jo audiniams. Dėl naujų straipsnių trūkumo į šią sisteminę literatūros apžvalgą buvo įtraukiami visi rasti publikuoti moksliniai tyrimai, neatsižvelgiant į publikavimo laiką. Straipsnių įtraukimo kriterijai:

• In vivo tyrimai, atliekami su žmonėmis;

• Studijos, kuriose buvo tiriama ir tarpusavyje lyginama neimpregnuoto retrakcinio siūlo ir retrakcinės pastos poveikis periodontui;

• Studijos, kuriose buvo tiriama ir tarpusavyje lyginama impregnuoto retrakcinio siūlo ir retrakcinės pastos poveikis periodontui;

(17)

17 Informacijos šaltiniai

Mokslinė literatūra buvo ieškoma anglų kalba šiose elektroninėse duomenų bazėse: Medline (Pubmed), Cochrane Library. Rankiniu būdu buvo ieškoma papildomos mokslinės informacijos per profesionalių mokslininkų tinklą ResearchGate. Paskutinį kartą paieška atlikta 2019-10-07.

Duomenų paieškos strategija

Paieška atlikta anglų kalba elektroninėse anksčiau nurodytose mokslinės literatūros duomenų bazėse, naudojant raktažodžius: „gingiva“, „displace“, „periodontal health“. Detali paieškos strategija atrodė taip: gingiva* AND (displace* OR retract*) AND ("cord" OR "cordless" OR "paste") AND ("bleeding index" OR "gingival index" OR "recession" OR "plaque index" OR "periodontal health" OR "bleeding" OR "periodontal pocket" OR "gingival health" OR "patient discomfort" OR "gingival crevicular fluid").

Straipsnių atranka

Tyrimai buvo atrenkami keliais etapais (Paveikslas Nr.1):

I. Buvo įtraukiami visi tyrimai, kurie atitiko paiešką pagal naudotus raktažodžius ir uždėtus filtrus (anglų kalba);

II. Pašalinti atskirose duomenų bazėse paieškos metu identifikuoti besidubliuojantys straipsniai;

III. Perskaityti visų straipsnių pavadinimai ir atmesti straipsniai netinkamu pavadinimu; IV. Perskaitytos likusių straipsnių santraukos ir atmesti tie, kurie neatitiko apibrėžtų

tyrimo kriterijų;

V. Atlikta likusių straipsnių pilno teksto analizė ir įvertinus jų tinkamumą pagal visus straipsnių atrankos kriterijus, jie buvo įtraukiami į šia sisteminę literatūros apžvalgą. Tyrimus vertino vienas tyrėjas. Visų straipsnių pavadinimai ir santraukos buvo peržiūrimos du kartus, siekiant išvengti klaidų straipsnių atrinkimo procese.

Duomenų kaupimo procesas

Iš visų kriterijus atitinkančių tyrimų buvo kaupiami šie duomenys, pildant iš anksto paruoštas formas:

(18)

18 • Bendra informacija: pavadinimas, pagrindiniai autoriai, kalba, šalis, žurnalas,

publikavimo metai; • Tyrimo tikslai, hipotezė;

• Tiriamųjų populiacija: skaičius, amžius, lytis, sveikata, įtraukimo / atmetimo kriterijai;

• Tyrimo dizainas; • Atlikta intervencija;

• Statistinė duomenų analizė; • Rezultatai, jų sekimas; • Tyrimo išvados.

Straipsnių kokybės vertinimas

Kiekvieno straipsnio kokybė ir šališkumo rizika buvo įvertinta individualiai naudojantis Cochrane atsitiktinių imčių tyrimų šališkumo vertinimo įrankiu. Šis įrankis suskirstytas į penkias šališkumo sritis, sutelkiant dėmesį į įvairius tyrimo planavimo, vykdymo ir rezultatų teikimo aspektus. Kiekvienoje srityje keletu klausimų siekiama sužinoti informaciją apie tyrimo ypatumus, susijusius su šališkumo rizika. Sprendimas, dėl kiekvienos srities šališkumo rizikos, yra sugeneruotas pagal algoritmą remiantis atsakymais į pateiktus klausimus [25]. Remiantis šiuo įrankiu buvo atliktas analizėje naudotų straipsnių pateiktos medžiagos vertinimas.

Apibendrinimo priemonės

Tyrimų duomenims susisteminti ir apibendrini buvo sudarytos lentelės, kuriose pateikiami svarbiausi iš straipsnių surinkti duomenys.

Rezultatų sintezė

Straipsniai pagal savo pobūdį buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirmajai grupei buvo priskirtos studijos lyginusios impregnuoto retrakcinio siūlo ir retrakcinės pastos poveikį periodonto audiniams. Antrosios grupės straipsniuose buvo lyginama neimpregnuoto retrakcinio siūlo ir retrakcinės pastos poveikis periodontui.

(19)

19

2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ

Duomenų paieškos rezultatai

2019m. spalio 7 dieną atlikus paskutinę mokslinės literatūros paiešką nurodytose elektroninėse duomenų bazėse su nurodytais raktažodžiais ir filtrais iš viso buvo identifikuoti 65 straipsniai. Pirmojo atrankos etapo metu buvo atmesta 10 skirtingose duomenų bazėse besidubliuojančių straipsnių. Antruoju etapu pašalinti 37 straipsniai, kurių pavadinimai neatitiko sisteminės apžvalgos tikslų. Perskaičius likusių straipsnių santraukas buvo pašalinti dar 7 straipsniai, kurių turinys neatitiko šios sisteminės apžvalgos kriterijų. Pilno teksto skaitymui buvo atrinkta 11 straipsnių. Vertinant šių straipsnių tinkamumą 2 straipsniai buvo atmesti, nes juose buvo aprašoma retrakcijos poveikis periodontui, tačiau nebuvo lyginami skirtingi retrakcijos metodai. Iš viso į galutinę sisteminę mokslinės literatūros analizę buvo įtraukti 9 straipsniai. Visa straipsnių paieškos ir atrankos strategija parengta ir iliustruota pagal PRISMA flow diagramą, paveiksle Nr.1.

Paveikslas Nr.1. PRISMA flow diagrama

Mokslinės literatūros duomenų bazėse identifikuoti straipsniai

(n = 62 ) At ra n ka Įtr au ki m as Ti n ka muma s Id en ti fi ka vima s

Papildoma literatūra identifikuota per kitus paieškos šaltinius

(n = 3)

Straipsniai po dublikatų pašalinimo (n = 55) Pašalinti straipsniai: • Netinkamas pavadinimas (n = 37) • Įvertinus santrauką (n = 7) Straipsniai tinkami tolimesnei atrankai (n = 11) Pašalinti straipsniai po pilnos teksto analizės

(n = 2)

Į sisteminę apžvalgą įtraukti straipsniai

(n = 9) Iš viso rasta

(20)

20 Publikacijose tiriamų retrakcijos metodų grupės

Visi rasti, atrinkti į analizę įtraukti straipsniai buvo in vivo tyrimai, publikuoti anglų kalba. Juose buvo lyginama skirtingų retrakcijos metodų poveikis periodontui vertinant: dantenų uždegimą / kraujavimą po retrakcijos [18-20,22,24], klinikinio prisitvirtinimo lygio pokyčius [16,17,22-24], dantų paslankumą [17,23], uždegimo mediatorių kiekį dantenų vagelės skystyje [23], histologinius dantenų vagelės pokyčius [21], skausmą retrakcijos metu [16,23], apnašų [17,24], bei dantenų indeksą [17,20,22]. Straipsniai buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirmajai priskirtos studijos, lyginusios impregnuoto retrakcinio siūlo ir pastos poveikį periodontui – šią grupę sudaro 6 straipsniai [16,18,20-23]. Antrajai – neimpregnuoto retrakcinio siūlo ir retrakcinės pastos poveikio palyginimas – šią grupę sudaro 4 straipsniai [17-19,24]. Dėl ganėtinai skirtingų į šią analizę įtrauktų tyrimų statistinių metodų taikymo ir ribotų galimybių atlikti meta-analizę, buvo pasirinkta duomenis apibendrinanti apžvalga. Šios sisteminės apžvalgos tyrimuose taikyti statistinės analizės metodai pateikti 1.1 ir 1.2 lentelėse. Pirmajai grupei priskirtuose straipsniuose buvo lyginamas retrakcijos atliktos impregnuotu siūlu ir retrakcine pasta poveikis periodontui. Siūlai naudoti tyrimuose buvo impregnuoti skirtingomis medžiagomis: su epinefrinu [16,20], aliuminio sulfatu [20] arba aliuminio chloridu [18,21-23]. 70% tirtų dantų retrakcijai buvo naudotas retrakcinis siūlas, kurio storis 1, o 30% naudotas 00 siūlas. Visuose tyrimuose buvo naudota retrakcinė pasta [16,18,20-23] savo sudėtyje turinti 15% aliuminio chlorido, o Yang JC su kolegomis atliktame tyrime [16] buvo naudojama pasta ir be aliuminio chlorido. Tiriamų dantų skaičius šioje grupėje svyravo nuo 20 [22] iki 126 [18], iš viso ištirti 304 dantys, o imties vidurkis – 50 dantų. Priekinių dantų grupėje buvo ištirti 128 dantys, galinių dantų grupėje – 50 dantų, o Acar O su kolegomis savo tyrime [18] nenurodė tiriamų dantų grupės. Šių tyrimų trukmė varijavo nuo 1 [18,21] iki 28 [22] dienų, tai sudaro vidutinį stebėjimo laiką – 12 dienų. Šiai grupei priklausančių studijų bendroji charakteristika trumpai apibūdinta 1.1 lentelėje.

Antroje straipsnių grupėje buvo lyginama neimpregnuoto siūlo ir retrakcinės pastos poveikis apydančiui. 78 dantų retrakcijai buvo naudotas retrakcinis siūlas, kurio storis 1 [24], 60 dantų – 000 storio [19], o kiti straipsnių autoriai [17,18] nenurodė savo tyrimuose naudoto siūlo storio. Visuose tyrimuose buvo naudota retrakcinė pasta savo sudėtyje turinti 15% aliuminio chlorido [17-19,24]. Tiriamų dantų skaičius varijavo nuo 60 [19] iki 180 [17], iš viso šioje grupėje ištirti 444 dantys, tai sudaro imties vidurkį – 111 dantų. Galinių dantų grupėje ištirti 289 dantys, priekinių – 29, o Acar O su kolegomis savo tyrime [18] nenurodė tiriamų dantų grupės. Šių tyrimų trukmė svyravo nuo 1 dienos [18,19] iki 3 mėnesių [24]. Šių studijų bendroji charakteristika trumpai apibūdinta lentelėje 1.2.

(21)

21 Lentelė Nr.1.1. Tyrimų su impregnuotais siūlais ir retrakcine pasta bendroji charakteristika.

Autorius Tiriamų dantų skaičius Tiriamų dantų grupė Intervencija Rezultat ų sekimas Statistinės duomenų analizės kriterijai Reikšmingumo lygmuo Retrakcinis siūlas Retrakcinė pasta Impregnuotas Firma: storis Yang JC ir kt. [16]

24 Priekinių Epinefrinu Ultrapak: 1

Su 15% AlCl3

Be AlCl3

14 dienų

Wilcoxon rango testas Kruskal – Wallis testas Mann – Whitney U testas p < 0,05 Acar O ir kt. [18] 126 - AlCl3 KnitPak: - Su 15% AlCl3 Nesekė X 2_testas _{α = 0,05} Chandra S ir kt. [20] 80 Priekinių AlSO4 ; Epinefrinu SilTrax: 1 Ultrapak: 1 Su 15% AlCl3 1, 7 dienų Kruscal-Wallis testas Mann-Whitney U testas α = 0,05 Phatale S ir kt. [21] 30 Galinių AlCl3 Ultrapak: 00 Su 15% AlCl3 Nesekė X 2_testas _{p < 0,05} Kazemi M ir kt. [22] 20 Galinių AlCl3 Ultrapak: 1 Su 15% AlCl3 7, 14, 28 dienos

Wilcoxon rango testas

Paired – t testas α = 0,05 Sarmento HR ir kt. [23] 24 Priekinių AlCl3 Ultrapak: 00 Su 15% AlCl3 1, 10 dienų Friedman testas X2_testas Tukey testas p < 0,05

(22)

22 Lentelė Nr.1.2. Tyrimų su neimpregnuotais siūlais ir retrakcine pasta bendroji charakteristika.

Autorius Tiriamų dantų skaičius Tiriamų dantų grupė Intervencija Rezultatų sekimas Statistinės duomenų analizės kriterijai Reikšmingumo lygmuo Firma: neimpregnuoto retrakcinio siūlo storis Retrakcinė pasta Al Hamad HQ ir kt. [17] 180 Galinių Ultrapak: - Su 15% AlCl3 1, 7 dienų Kruscal-Wallis testas Mann-Whitney U testas p < 0,05 Acar O ir kt. [18] 126 - KnitPak: - Su 15% AlCl3 Nesekė X 2_testas _{α = 0,05} Kohli PK ir kt. [19] 60 Galinių Ultrapak: 000 Su 15% AlCl3 Nesekė Mann – Whitney U testas p < 0,05 Jain AR ir kt. [24] 78 Galinių – 49 Priekinių - 29 Ultrapak: 1 Su 15% AlCl3 1, 3 mėnesių T testas X2_testas p < 0,05

(23)

23 Tyrimų charakteristika

Kiekvieno tyrimo pradžioje tiriamiesiems asmenims buvo atliktas išsamus burnos tyrimas ir įvertinta periodonto būklė. Į tyrimus buvo įtraukti tik tie asmenys, kurių dantenų vagelės gylis <3mm, neturintys dantenų recesijų ar išvešėjimų, dantenos nekraujavo zonduojant, dantenų ir apnašų indeksai 1 arba 0, bei nesergantys sisteminėmis ligomis [16-24]. Dantenų retrakcija nepriklausomai nuo retrakcijos metodo buvo atlikta ant nupreparuotų protezavimui fiksuotais daliniais protezais paruoštų dantų [18,19,22-24] arba ant sveikų, nepreparuotų dantų [16,17,20,21].

Analizuojamuose tyrimuose skyrėsi dantų paviršius, kuriame buvo atliekama retrakcija. Straipsniuose, kuriuose retrakcija buvo atliekama nešlifuotiems dantims – retrakcijai buvo pasirinktas tik bukalinis danties paviršius [16,17,20,21]. O tyrimuose, kuriuose buvo pasirinkti nupreparuoti, protezavimui paruošti dantys – retrakcija buvo atliekama aplink visą dantį [18,19,22–24].

Retrakcijos procedūra su retrakcine pasta visuose tyrimuose buvo atliekama vienodai. Pasirinkti retrakcijai dantys buvo nuplauti su vandeniu, nusausinti oro srove ir izoliuoti medvilniniais tamponėliais. Retrakcinė pasta lėtai įvesta į dantenų vagelę, o retrakcinės pastos kapsulės galiukas laikomas paraleliai išilginei danties ašiai [16-24]. Visuose tyrimuose retrakcinė pasta buvo laikoma 2 minutes [16,17,19-24], išskyrus Acar O ir jo kolegų atliktame tyrime, kur retrakcinė pasta buvo laikyta 15 minučių [18], o Phatale S su kolegomis retrakcinę pastą laikė priklausomai nuo dantenų biotipo: 1 minutę, jei dantenos plono ir 2 minutes, jei dantenos storo biotipo [21]. Galiausiai retrakcinė pasta buvo pašalinta oro-vandens srove, o gautas rezultatas, kiekviename tyrime buvo įvertintas pagal skirtingus kriterijus, pateiktus lentelėje Nr.2.

Retrakcijos su impregnuotu retrakciniu siūlu metodika tyrimuose nesiskyrė. Pasirinkti retrakcijai dantys buvo nuplauti vandeniu, nudžiovinti oro srove ir izoliuoti medvilnės tamponėliais. Atsikirpus pasirinkto storio (lentelė Nr.1.1.) ir ilgio siūlą, jis buvo impregnuotas atitinkamos koncentracijos hemostatinėje medžiagoje (lentelė Nr.1.1). Impregnuotas siūlas į vagelę buvo suvestas švelniai jį pakuojant su specialiai tam skirtu instrumentu [16,18,20-23]. Siūlo laikymo dantenų vagelėje laikas skyrėsi nuo 2 minučių [16] iki 15 minučių [18], o vidutinis impregnuoto siūlo buvimo vagelėje laikas 8,66 minutės. Po atitinkamo praėjusio laiko, siūlas buvo pašalintas rankiniu būdu, o dantenų vagelė išplauta ir išsausinta [16,18,20-23]. Galutinis retrakcijos vaizdas įvertintas pagal kriterijus, pateiktus 2 lentelėje.

Neimpregnuoto retrakcinio siūlo retrakcijos atlikimo technika tyrimuose buvo beveik vienoda. Pasirinkto storio (lentelė Nr.1.2.) ir ilgio retrakcinis siūlas nebuvo impregnuojamas jokiame tirpale. Siūlas į vagelę buvo vedamas švelniai jį spaudžiant į vagelę specialiu instrumentu. Siūlo įvedimui skirto instrumento darbinė dalis buvo nukreipta link danties taip palengvinant siūlo įvedimą

(24)

[17-24 19,24]. Vagelėje siūlas buvo laikytas nuo 5 [19,24] iki 15 [18] minučių, vidutinis neimpregnuoto siūlo laikymo vagelėje laikas 8,75 minutės. Praėjus šiam laikui siūlas iš vagelės buvo pašalintas rankiniu būdu, o rezultatai įvertinti pagal kriterijus [16,17,24] [lentelė Nr.3.]. Tik Acar O ir kolegų atliktame tyrime prieš siūlo pašalinimą jis buvo sudrėkintas, taip siekiant išvengti traumos [18].

Pagrindinis klinikinis kriterijus, pagal kurį buvo vertinamas retrakcijos poveikis periodontui – kraujavimas po retrakcijos [18-20,23,24]. Jis buvo vertinamas balais pagal dantenų kraujavimo indeksą [19,20,23] arba kraujavimo buvimu arba nebuvimu po retrakcinės medžiagos pašalinimo iš dantenų vagelės [18,24]. Taip pat buvo vertinamas kraujavimas po zondavimo remiantis dantenų indeksu (Loe ir Silness) [17,20,22,24]. Kiti klinikiniai parametrai pagal kuriuos buvo vertinamas poveikis periodontui: dantų paslankumas, klinikinis prisitvirtinimo lygis, zondavimo gylis, apnašų indeksas [17,24].

Tyrimuose, kuriuose buvo vertinama dantenų recesija, atspaudai buvo nuimami naudojant individualius šaukštus, polivinil-silikoninę atspaudinę masę ir dvimomentę techniką. Iš atspaudų buvo atpilti gipsiniai modeliai ir skirtingais būdais įvertinta recesija [16,22,24]. Yang JC ir kolegų atliktame tyrime „Naujai išvystytų injekcinio tipo dantenų retrakcijos medžiagų klinikinė studija“ dantenų recesijai įvertinti buvo naudojami 3-D nekontaktiniai lazeriniai skenavimai. Pirmas atspaudas buvo nuimtas prieš retrakciją, antras – iškart po retrakcijos ir trečias – praėjus 14 dienų po retrakcijos. Kiekvieno atspaudo gipsinis modelis buvo nuskanuotas lazeriu. Siekiant įvertinti dantenų recesiją, pirmo ir trečio gipsinių modelių skanavimai buvo sudėti vienas ant kito ir didžiausias vertikalaus atstumo skirtumas tarp dantenų ribos šiose dvejose nuotraukose buvo įvertintas kaip dantenų recesija [16]. Kazemi M su kolegomis savo tyrime atspaudus ėmė prieš retrakciją, iškart po retrakcijos ir praėjus 7, 14 ir 28 dienoms po retrakcijos. Dantenų recesija buvo matuojama ant atpiltų gipsinių modelių, kaip atstumas nuo pradinio iki dantenų krašto po 28 dienų. Atstumas buvo išmatuotas naudojant akrilinį gidą, kuris buvo gerai pritaikytas nupreparuotam dančiui, visuose gipsiniuose modeliuose [22]. Jain AR su kolegomis atspaudus dantenų recesijai įvertinti ėmė prieš procedūrą bei praėjus 1 ir 3 mėnesiams po retrakcijos. Įvertinti dantenų recesiją buvo naudojamas skaitmeninis Vernier kalibras. Kaip fiksuotas taškas buvo pasirinktas danties kraštas ir išmatuotas didžiausias vertikalus atstumas iki dantenų krašto, o gauti 1 ir 3 mėnesių rezultatai buvo palyginti su pradinio modelio rezultatais [24]. Visuose tyrimuose recesijos dydis buvo matuojamas milimetrais [16,22,24].

Be klinikinių tyrimų, taip pat buvo atliekami ir histopatologiniai, imunologiniai tyrimai, bei vertinami subjekyvūs kriterijai. Yang JC ir Sarmento HR tyrimuose, kaip subjektyvus kriterijus buvo vertinamas skausmas [16,23]. Yang JC ir jo kolegų atliktame tyrime, iškart po atliktos procedūros su kiekviena retrakcine medžiaga pacientų buvo prašoma balais nuo 1 iki 4 įvertinti skausmą, kurį jie

(25)

25 patyrė (1 – jokio skausmo, 4 – stiprus skausmas) [16]. Tuo tarpu Sarmento HR su kolegomis atliktame tyrime skausmas buvo vertinamas balais pagal Likerto skalę („ne“ – 1, „taip“ – 2, 3, 4 arba 5) [23].

Phatale S ir kiti bendraautoriai studijoje „Retrakcinių medžiagų poveikis dantenų sveikatai: histopatologinis tyrimas“ norėdami histologiškai įvertinti retrakcijos poveikį dantenų vagelės epiteliui, pasirinko pacientus, kuriems reikalingas prieškrūminių dantų pašalinimas ortodontiniais tikslais. Mikroskopiškai ūmaus uždegimo simptomai pasireiškia per 48 valandas, todėl praėjus 48 valandoms po retrakcijos dantys buvo pašalinti 2 mililitrų 2% lidokaino su epinefrinu nejautroje. Dantys buvo šalinami kartu su marginalinėm dantenom, dekalcifikuojami 10% skruzdžių rūgštyje, apdorojami serija 70, 80 ir 90% absoliutaus alkoholio ir dimetilbenzeno. Mikroskopiniai pjūviai buvo gauti darant 8 mikronų storio pjūvius lūpų-liežuvio kryptimi. Dažymas atliktas naudojant hematoksiliną ir eoziną [21].

Sarmento HR su kolegomis savo straipsnyje tyrė ne tik klinikinius, bet ir imunologinius veiksnius susijusius su dantenų retrakcija. Prieš retrakciją dantenų vagelės skystis buvo surinktas naudojant sterilaus sugeriančio popieriaus juosteles, kurios 60 sekundžių laikytos meziobukaliniame dantenų vagelės paviršiuje 1 mm gylyje. Po 90 sekundžių buvo paimtas antras mėginys iš distobukalinio tos pačios vagelės paviršiaus. Mėginiai buvo laikomi krio-mėgintuvėlyje, kuriame buvo 100 mililitrų fosfatinio buferinio tirpalo, jie buvo išcentrifuguoti ir užšaldyti -80 oC temperatūroje iki laboratorinės analizės. Buvo atliktos retrakcijos, kaip aprašyta anksčiau ir tyrėjas nustatė IL - 1β, IL – 6 ir TNF – α kiekį (pg/µL) dantenų vagelės skystyje naudojant citokinams specifišką su fermentais susijusį imunosorbentinį tyrimą pagal gamintojo rekomendacijas [23].

(26)

26 Lentelė Nr.2. Tyrimų metodų charakteristikos

Autorius Vertinimo kriterijai

Šlifuoti/ Nešlifuoti dantys Retrakcijos paviršius Impregnuotas/ neimpregnuotas retrakcinis siūlas Retrakijos siūlu laikas (min.) Retrakcijos pasta laikas (min.) Yang JC ir kt. [16] Dantenų recesija;

Skausmas; - Buk. I 2 2

Al Hamad HQ ir kt. [17]

Dantų paslankumas;

Klinikinis prisitvirtinimo lygis; Zondavimo gylis;

Apnašų indeksas; Dantenų indeksas;

- Buk. N 10 2

Acar O ir kt. [18] Kraujavimas po retrakcijos; + Aplink I / N 15 15

Kohli PK ir kt. [19] Kraujavimas po retrakcijos; + Aplink N 5 2

Chandra S ir kt. [20]

Kraujavimas po retrakcijos;

Dantenų indeksas; - Buk. I 5 2

Phatale S ir kt. [21] Histologinis epitelio tyrimas; - Buk. I 10 1-2

Kazemi M ir kt. [22] Dantenų recesija;

Dantenų indeksas; + Aplink I 10 2

Sarmento HR ir kt. [23]

Kraujavimas po retrakcijos; Dantų paslankumas;

Klinikinis prisitvirtinimo lygis; Zondavimo gylis;

Apnašų indeksas; Skausmas;

Priešuždegiminių citokinų lygis dantenų vagelės skystyje;

+ Aplink I 10 2 Jain AR ir kt. [24] Kraujavimas po retrakcijos; Dantenų recesija; Dantenų indeksas. + Aplink N 5 2 „Min.“ – minutės;

„ Buk.“ – retrakcija bukaliniame paviršiuje; „Aplink“ – retrakcija aplink visą danties paviršių;

„ I “ – impregnuotas siūlas; „ N “ – neimpregnuotas siūlas; „ I / N “ – tyrimas su impregnuotu ir su neimpregnuotu siūlu; „ + “ - šlifuoti dantys; „ - “ - Nešlifuoti dantys.

(27)

27 Individualių studijų paklaidos rizika

Remiantis Cochrane atsitiktinių imčių tyrimų šališkumo vertinimo įrankiu, buvo įvertinta atskirų straipsnių sisteminių klaidų rizika. Tyrimų šališkumo vertinimas susideda iš penkių aspektų: atsitiktinis tiriamųjų grupių sudarymas (vertinama ar į grupes buvo suskirstyta atsitiktine tvarka ar pasirinktinai); numatytos intervencijos (vertinama, ar tyrimų dalyviai žinojo, kurioje grupėje jie yra); nepilni rezultatų duomenys (vertinama, ar pateikti visi rezultatai, išvados atitinkančios iškeltus uždavinius); rezultatų vertinimas (vertinama, ar gauti rezultatai buvo aprašomi nepriklausomai nuo tyrimo grupės); rezultatų pateikimas (vertinama, ar aprašyti rezultatai yra nešališki) [25]. Visi į apžvalgą įtraukti straipsniai buvo įvertinti pagal šį įrankį ir suskirstyti į mažos, vidutinės ir didelės šališkumo rizikos grupes. 4 straipsniai buvo priskirti vidutinei rizikos grupei [16,17,19,21] ir 5 straipsniai priskirti mažai rizikos grupei [18,20,22-24]. Individualių studijų sisteminių klaidų ir rizikos vertinimo rezultatai susistemintai pateikti lentelėje Nr.3.

Lentelė Nr.3. Straipsnių kokybės vertinimas

Autoriai Atsitiktinis tiriamųjų grupių sudarymas Numatytos intervencijos Nepilni rezultatų duomenys Rezultatų matavimas Rezultatų pateikimas Bendra rizika Yang JC ir kt. [16] ± + + + + Vidutinė rizika Al Hamad HQ ir kt. [17] ± + + + + Vidutinė rizika Acar O ir kt. [18] + + + + + Maža rizika Kohli PK ir kt. [19] ± + + + + Vidutinė rizika Chandra S ir kt. [20] + + + + + Maža rizika Phatale S ir kt. [21] ± + + + + Vidutinė rizika Kazemi M ir kt. [22] + + + + + Maža rizika Sarmento HR ir kt. [23] + + + + + Maža rizika Jain AR ir kt. [24] + + + + + Maža rizika „+“ - maža rizika; „ ±“ - vidutinė rizika; „-“ - didelė rizika.

(28)

28 Rezultatų sintezė

Ši sisteminė apžvalga sutelkta į analizuotų straipsnių aprašymą, jų rezultatų susisteminimą, analizę bei reikšmingumą. Meta-analizė šiai apžvalgai nėra tinkama, nes tyrimai pasižymi reikšmingu heterogeniškumu: tirtos skirtingų gamintojų medžiagos, tyrimams pasirinkti skirtingi dantys ir jų paviršiai, skiriasi asmeninė žmonių burnos higiena, pasirinkti skirtingi retrakcijos laikymo bei tyrimo stebėjimo laikai. Be to – daugelyje straipsnių periodonto poveikiui vertinti pasirinkti kriterijai buvo individualiai nustatyti autorių.

Autorių pateiktų rezultatų apžvalga

2.6.1 Klinikinių tyrimų rezultatai

2.6.1.1 Kraujavimas po retrakcijos

Kraujavimas po retrakcijos buvo pagrindinis kriterijus, pagal kurį buvo vertinamas retrakcijos poveikis periodontui, šį kriterijų naudojo penkiuose iš devynių šioje apžvalgoje analizuojamų straipsnių [18-20,23,24]. Trijuose straipsniuose jis buvo vertinamas balais pagal dantenų kraujavimo indeksą [19,20,23]. Kohli PK ir jo kolegų tyrime buvo lyginamas neimpregnuotas siūlas ir retrakcinė pasta. Remiantis tyrimo rezultatais, pašalinus neimpregnuotą retrakcinį siūlą buvo gautas maksimalaus kraujavimo po retrakcijos rezultatas, kai tuo tarpu kraujavimo indeksas po retrakcinės pastos pašalinimo buvo statistiškai reikšmingai mažesnis [19]. Chandra S bei Sarmento HR studijose buvo lyginamas impregnuotas siūlas su retrakcine pasta. Remiantis abiejų tyrimų rezultatais buvo padarytos išvados, kad nėra statistiškai reikšmingo skirtumo tarp impregnuoto retakcinio siūlo ir retrakcinės pastos lyginant kraujavimo indeksą po retrakcijos [20,23]. Dviejuose tyrimuose kraujavimas po retrakcijos buvo vertinamas procentaliai [18,24]. Abiejuose tyrimuose gauta, jog kraujavimas po retrakcijos buvo statistiškai reikšmingai didesnis neimpregnuoto siūlo grupėje, nei retrakcinės pastos [18,24], Acar O bei jo kolegų studijoje taip pat buvo lyginamas ir impregnuotas retrakcinis siūlas, buvo pastebėta, jog kraujavimas po retrakcijos šioje grupėje yra statistiškai reikšmingai mažesnis, nei neimpregnuoto siūlo, tačiau statistiškai reikšmingai didesnis, nei retrakcinės pastos grupėje. Taip pat šiame tyrime buvo patvirtinta, kad nėra abejonės, jog retrakcinių medžiagų naudojimas kartu su hemostatinėm medžiagom sumažina dantenų kraujavimą [18]. Visų minėtų parametrų reikšmės ir jų statistinis reikšmingumas viena kitos atžvilgiu pateikti lentelėse Nr.4. ir Nr.4.1.

(29)

29 Lentelė Nr.4. Kraujavimas po retrakcijos (vidutinės dantenų kraujavimo indekso reikšmės)

Autorius

Intervencija

p

Retrakcinis siūlas Retrakcinė

pasta Impregnuotas Neimpregnuotas Kohli PK ir kt. [19] 1,73 ± 0,45 0,17 ± 0,38 <0,001 Chandra S ir kt. [20] AlSO4 - 0,27 Epinefrinu – 0,3 0 Nereikšminga Sarmento HR ir kt. [23] 0 0 Nereikšminga

Lentelė Nr.4.1. Kraujavimas po retrakcijos (%)

Autorius

Intervencija

p

pasta Impregnuotas Neimpregnuotas Acar O ir kt. [18] 28,6 % 85,7 % 4,8 % <0,05 Jain AR ir kt. [24] 74,4 % 5,1 % <0,05 2.6.1.2 Dantenų recesija

Tyrimuose, kuriuose buvo vertinama dantenų recesija buvo nuimami atspaudai, o iš atpiltų modelių milimetrų tikslumu buvo vertinama recesija [16,22,24]. Rezultatų sekimas varijavo nuo 7 dienų [22] iki vieno mėnesio [24]. Yang JC ir Kazemi M tyrimuose buvo lyginamas impregnuotas siūlas ir pasta [16,22]. Didžiausia recesija (0,27 mm) buvo pastebėta siūlo grupėje 14 dienų po retrakcijos, o mažiausia (0,03 mm) retrakcinės pastos grupėje 28 dienos po retrakcijos [22]. Abiejuose straipsniuose buvo pastebėta, jog statistiškai reikšmingai didesnė recesija yra impregnuoto siūlo grupėje, nei pastos [16,22]. Jain AR ir bendraautorių studijoje vertinant dantenų recesiją po 1 mėnesio, nebuvo pastebėta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp neimpregnuoto siūlo ir retrakcinės pastos grupių, tačiau šiame tyrime dantenų recesija retrakcinės pastos grupėje buvo ženkliai didesnė (0,365 mm) [24], lyginant su Kazemi M ir jo kolegų tyrimu, kur recesija po panašaus laiko tarpo buvo vos 0,03 mm [22]. Apibendrintai visų straipsnių dantenų recesijos parametrai ir reikšmingumas pateikti lentelėje Nr.5.

(30)

30 Lentelė Nr.5. Dantenų recesija (mm)

Autorius Rezultatų

sekimas

Intervencija

p

pasta Impregnuotas Neimpregnuotas Yang JC ir kt. [16] 14 d. 0,19 0,06 <0,05 Kazemi M ir kt. [22] 7 d. 0,15 0,07 <0,001 14 d. 0,27 0,11 <0,001 28 d. 0,14 0,03 <0,001 Jain AR ir kt. [24] 1 mėn. 0,319 0,365 0,257 „mm“ – milimetrai; „d.“ – dienos; „mėn.“ – mėnesiai. 2.6.1.3 Kraujavimas po zondavimo

Kraujavimas po zondavimo buvo vertinamas balais pagal dantenų indeksą (Loe ir Silness). Tyrimuse buvo pateiktos vidutinės rezultatų reikšmės kiekvienoje tiriamos medžiagos grupėje atskiru laikotarpiu [20] arba dantenų indekso balai ir gauti rezultatai kiekvienoje grupėje atskiru laikotarpiu [17,22,24], o pagal tai išvestos vidutinės reikšmės ir sudarytos diagramos [paveikslai Nr.2.1, Nr.2.2, Nr.2.3].

Retrakcinės pastos grupėje didžiausias vidutinis dantenų indeksas buvo pastebėtas Al Hamad HQ ir jo kolegų tyrime pirmą dieną po retrakcijos – 1,1 , tačiau labai svarbu ir tai, jog prieš retrakciją vidutinis indeksas jau buvo 0,67, taigi vidutinė dantenų indekso reikšmė pakilo 0,43 balo, tačiau po savaitės grįžo į pradinę[17]. Chandra S, bei Kazemi M tyrimuose dantenų indeksas prieš retrakciją nebuvo vertinamas [20,22]. Chandra S ir bendraautorių studijoje dantenų indeksas buvo vertinamas iškart po retrakcijos ir buvo vos 0,02, po dienos pakilo iki 0,05, bet po savaitės nukrito iki 0, taigi jokio statistiškai reikšmingo pokyčio pastebėta nebuvo [20]. Tuo tarpu po savaitės Kazemi M ir kolegų tyrime vidutinis dantenų indeksas buvo 0,4 ir tik po 14 dienų nukrito iki 0 ir toks išliko ir mėnesį po retrakcijos [22]. Jain AR ir bendraautorių straipsnyje vidutinė dantenų indekso reikšmė prieš retrakciją buvo 0, po mėnesio buvo 0,23, o po trijų 0,3 [24]. Vidutinės dantenų indekso reikšmės retrakcinės pastos grupėje susistemintai pavaizduotos paveiksle Nr.2.1.

(31)

31 Paveikslas Nr.2.1. DI vidutinės reikšmės pastų grupėje

„DI“ – dantenų indeksas;

„d.“ – dienos; „mėn.“ – mėnesiai.

Neimpregnuotas siūlas buvo tiriamas Al Hamad HQ, bei Jain AR studijose [17,24]. Rezultatus tarpusavyje vertinti sunku, nes jie buvo vertinami skirtingais tyrimo laikotarpiais. Tačiau lyginant neimpregnuotą siūlą ir retrakcinę pastą Al Hamad HQ ir jo kolegų tyrime vidutinė dantenų indekso reikšmė siūlo grupėje buvo mažesnė vidutiniškai 0,32 balo viso tyrimo laikotarpiu [17], priešingai nei Jain AR studijoje, kurioje vidutinės neimpregnuoto siūlo grupės reikšmės yra 2,5 karto didesnės, nei retrakcinės pastos [24].

Paveikslas Nr.2.2. DI vidutinės reikšmės neimpregnuoto siūlo grupėje

Chandra S, bei Kazemi M tyrimuose buvo lyginamas impregnuotas retrakcinis siūlas ir retrakcinė pasta, tačiau tyrimo laikai labai skyrėsi, todėl jų tarpusavyje palyginti neįmanoma [20,22]. Vidutinė dantenų indekso reikšmė iškart po retrakcijos Chandra S ir kolegų studijoje tarp grupių skyrėsi net 27,5 karto ir buvo statistiškai reikšmingai mažesnė retrakcinės pastos grupėje, po dienos skirtumas tarp grupių sumažėjo iki 4,4 karto, o 7 dieną rezultatai susilygino ir dantenų indeksas buvo lygus 0 [20]. Panašūs rezultatai buvo gauti Kazemi M ir bendraautorių straipsnyje, kuriame vidutinė dantenų indekso reikšmė po savaitės buvo 3 kartus didesnė impregnuoto siūlo grupėje, po dviejų savaičių skirtumas tarp grupių buvo 0,3 balo ir tik po mėnesio rezultatai susilygino ir nukrito iki 0 [22]. 0.67 1.1 0.7 0.02 0.05 ₀ 0.4 0 0 0 0.23 0.3 0 0.5 1 1.5

Prieš retrakciją Po retrakcijos 1 d. Po 7 d. Po 14d. Po 1 mėn. Po 3 mėn. Po

Al Hamad HQ ir kt. [17] Chandra S ir kt. [20] Kazemi M ir kt. [22] Jain AR ir kt. [24]

0.42 0.56 0.53 0 0.72 0.74 0 0.5 1 Prieš retrakciją 1 d. Po 7 d. Po 1 mėn. Po 3 mėn. Po Al Hamad HQ ir kt. [17] Jain AR ir kt. [24]

(32)

32 Paveikslas Nr.2.3. DI vidutinės reikšmės impregnuoto siūlo grupėje

2.6.1.4 Dantų paslankumo ir klinikinio prisitvirtinimo lygio pokyčiai

Be kitų klinikinių parametrų Al Hamad HQ bei Sarmento HR tyrimuose, taip pat buvo tiriama ir dantų paslankumo bei klinikinio prisitvirtinimo lygio pokyčiai. Abiejuose tyrimuose nebuvo pastebėta, kad bent vienas iš retrakcijos metodų turėtų įtakos paslankumo padidėjimui ar klinikinio prisitvirtinimo lygio sumažėjimui [17,23]. Studijų rezultatai susisteminti ir pateikti lentelėje Nr.6.

Lentelė Nr.6. Dantų paslankumas / klinikinio prisitvirtinimo lygis (%)

Autorius Paslankumas Prieš Po 1 d. Po 7 d. Po 10 d.

Siūlas Pasta Siūlas Pasta Siūlas Pasta Siūlas Pasta Al Hamad HQ ir kt. [17] 0 100 % 100 % 100 % 100 % 100 % 100 % Sarmento HR ir kt. [23] 0 100 % 100 % 100 % 100 % 100 % 100 % Klinikinio prisitvirtinimo lygis (mm) Al Hamad HQ ir kt. [17] 0 100 % 100 % 100 % 100 % 100 % 100 % Sarmento HR ir kt. [23] 0 100 % 100 % 100 % 100 % 100 % 100 % 0.55 0.22 0 1.2 0.3 0 0 0.5 1 1.5 Po retrakcijos 1 d. Po 7 d. Po 14d. Po 1 mėn. Po Chandra S ir kt. [20] Kazemi M ir kt. [22]

(33)

33 2.6.1.5 Zondavimo gylis

Zondavimo gylis buvo matuojamas milimetrais prieš ir po retrakcijos, jis buvo tiriamas Al Hamad, bei Sarmento HR tyrimuose [17,23]. Sarmento HR bei jo kolegų atliktoje studijoje, buvo pastebėta, kad retrakcijos gylis po vienos dienos siūlo grupėje padidėjo nuo 1 iki 2 milimetrų 16,7% tirtųjų, o po 10 dienų jis grįžo į pradinį [23]. Nei viename iš tyrimų nebuvo pastebėta statistiškai reikšmingų zondavimo gylio pokyčių [17,23], visi rezultatai susisteminti ir pateikti lentelėje Nr.7.

Lentelė Nr.7. Zondavimo gylis (%)

Autorius Zondavimo gylis (mm)

Prieš Po 1 d. Po 7 d. Po 10 d.

Siūlas Pasta Siūlas Pasta Siūlas Pasta Siūlas Pasta Al Hamad HQ ir kt. [17] / Sarmento HR ir kt. [23] 1 15 / 100 16,7 / 100 15 / 83,3 13,3 / 100 21,7 / - 20 / - - / 100 - / 91, 7 2 48,3 / 0 61,7 / 0 56,7 / 16,7 55 / 0 55 / - 50 / - - / 0 - / 8,3 3 36,7 / 0 21,7 / 0 28,3 / 0 31,7 / 0 23,3 / - 30 / - - / 0 - / 0 2.6.1.6 Apnašų indeksas

Apnašų indeksas buvo vertinamas balais nuo 0 (nėra apnašų) iki 2 (vidutinis kiekis apnašų aplink laisvą dantenų kraštą ir dantenų vagelėje) [17,23]. Didžiausias apnašų indekso padidėjimas 8,3% buvo pastebėtas 10 dieną po retrakcijos su siūlu Sarmento HR bei kolegų atliktame tyrime [23], tačiau jokio statistiškai reikšmingo skirtumo nei tarp tiriamųjų grupių, nei tarp tyrimų apnašų indekso pokyčiuose pastebėta nebuvo [17,23] (Lentelė Nr. 8).

Lentelė Nr.8. Apnašų indeksas (%)

Autorius Apnašų indeksas

Prieš Po 1 d. Po 7 d. Po 10 d.

Siūlas Pasta Siūlas Pasta Siūlas Pasta Siūlas Pasta Al Hamad HQ ir kt. [17] / Sarmento HR ir kt. [23] 0 78,3 / 100 76,7 / 91,7 80 / 100 78,3 / 100 75 / - 75 / - - / 91,7 - / 100 1 20 / 0 20 / 8,3 16,7 / 0 18,3 / 0 23,3 / - 21,7 / - - / 8,3 - / 0 2 1,7 / 0 3,3 / 0 3,3 / 0 3,3 / 0 1,7 / - 3,3 / - - / 0 - / 0

(34)

34 2.6.2 Subjektyvūs tyrimai

Skausmas yra laikomas subjektyviu jutimu, todėl yra gana sunku sukurti standartizuotas sąlygas jam įvertinti. Yang JC ir kolegų tyrime skausmas buvo vertinamas balais nuo 0 (jokio skausmo) iki 4 (stiprus skausmas) [16]. Tuo tarpu Sarmento HR su bendraautoriais šį kriterijų suskirstė į du galimus atsakymo variantus skauda arba neskauda [23]. Siekiant suvienodinti ir palengvinti rezultatų vertinimą, Yang JC tyrime gauti balai 0, 1 priskirti kategorijai – neskaudėjo, o 2-4 – skaudėjo. Šiame tyrime buvo pastebėta, jog besiūlės retrakcinės technikos skausmas yra statistiškai reikšmingai mažesnis [16]. Nors Sarmento HR su kolegomis nepastebėjo statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių, tačiau kliniškai reikšmingai mažesnis skausmas buvo patirtas retrakcinės pastos grupėje [23]. Rezultatai susisteminti ir pateikti lentelėje Nr. 9.

Lentelė Nr.9. Skausmo vertinimas (%)

Autorius Retrakcinė pasta Retrakcinis siūlas p

Skaudėjo Neskaudėjo Skaudėjo Neskaudėjo

Yang JC ir kt. [16] 0 100 100 0 <0,05 Sarmento HR ir kt. [23] 16,7 83,3 50 50 =0.193 2.6.3 Histologiniai tyrimai

Van der Velden ir De Vries tyrimas atliktas 1978 metais parodė, kad epitelio jungtis gali atlaikyti 1 N/mm2 jėgos traumavimą, o 2,5 N/mm2 jėga ją nutraukia. Spaudimas naudojamas įvedant retrakcinį siūlą yra tarp 5 ir 10 N/mm2_{. Norint išvengti bet kokios žalos epitelinei jungčiai, dantenų}

retrakcija turėtų būti atlikta naudojant tarp 0,1 ir 1 N/mm2_{jėgą [24]. Phatale S su kolegomis savo}

studijoje tyrė histologinį skirtingų retrakcinių metodų poveikį epiteliui. Retrakcijos sukeltas sužalojimas buvo vertinamas, kaip normalus - kai dantenų epitelis buvo normalus, silpnas – kai buvo pastebėta epitelio apsinuoginimas ir deskvamacija, vidutinis – jei buvo rasta hidrinė degeneracija, hiperemija ir uždegiminės ląstelės, bei stiprus pažeidimas - jei buvo epitelio proliferacijos ir nekrozės požymiai. Histologiniai preparatai parodė, kad retrakcijos su siūlu metu, siūlas buvo prastumtas pro cemento emalio jungtį, dantenų vagelės epitelis vis dar buvo, bet sutrikdytas. Jungiamojo epitelio kai kuriose vietose trūko, o ten kur jis buvo likęs buvo stebima tarpląstelinė hidrinė degeneracija, epitelio

(35)

35 apsinuoginimas ir deskvamacija. Histologiniai retrakcijos atliktos su pasta preparatai parodė tik 2 epitelio jungties sutrikdymus, kurie buvo silpni, taigi retrakcinės pastos poveikis epiteliui buvo statistiškai reikšmingai mažesnis lyginant su siūlu [21]. Retrakcijos poveikio epiteliui rezultatai pateikti lentelėje Nr.10.

Lentelė Nr.10. Retrakcijos poveikis epiteliui

Pažeidimas Retrakcijos metodas

Retrakcinė pasta (n=30) Retrakcinis siūlas (n=30)

Normalus 28 (93,33%) 13 (43,33%)

Silpnas 2 (6,67%) 11 (36,67%)

Vidutinis 0 6 (20%)

Stiprus 0 0

„n“ – tiriamų dantų skaičius

2.6.4 Imunologiniai tyrimai

Sarmento HR bei jo kolegų atliktame imunologiniame tyrime buvo gauta, jog abu dantenų retrakcijos metodai statistiškai reikšmingai padidino vidutinę trijų citokinų (IL - 1β, IL – 6 ir TNF α) koncentraciją. Didžiausia citokinų koncentracija buvo susijusi su įprastine retrakcijos technika. Besiūlė retrakcijos technika lėmė statistiškai reikšmingai mažesnį priešuždegiminių citokinų lygį dantenų vagelės skystyje lyginant su įprastine retrakcijos technika. Tyrimo rezultatai susisteminti ir pateikti lentelėje Nr. 11. [23].

Lentelė Nr.11. Vidutinė citokinų koncentracija (pg/µL) ± standartinė deviacija (SD) prieš ir po retrakcijos Technika Citokinai (pg/µL ± SD) IL - 1β IL – 6 TNF - α Prieš retrakciją 6,0 ± 0,4 2,87 ± 0,3 4,61 ± 0,4 Retrakcinė pasta 15,73 ± 1,3 11,82 ± 1,3 6,78 ± 0,5 Retrakcinis siūlas 17,93 ± 0,7 13,87 ± 0,8 8,12 ± 0,5

(36)

36

3. REZULTATŲ APTARIMAS

3.1 Pagrindiniai rezultatai, jų reikšmės ir interpretacijos

Nors ir ne visuose tyrimuose buvo gauti statistiškai reikšmingi rezultatai, tačiau 8 iš 9 analizuotų straipsnių, kurie tyrė skirtingų retrakcijos metodų poveikį periodontui, autoriai nurodo, jog mechaninės ar chemo-mechaninės technikos naudojimas retrakcijai turėjo labiau neigiamą poveikį periodonto audiniams nei cheminė retrakcija [16,18–24]. Tik vieno straipsnio autoriai padarė išvadas, kuriose teigia, kad besiūlė retrakcija pasireiškė didžiausiu dantenų indeksu ir lėtesniu gijimu, lyginant su įprastine retrakcija [17]. Taigi, galima teigti, kad tyrimo pradžioje iškelta hipotezė pasitvirtino.

Vertinant tyrimų, kuriuose buvo analizuojamas kraujavimas po retrakcijos, duomenis, buvo gauti rezultatai, jog nėra statistiškai reikšmingo skirtumo tarp impregnuoto siūlo ir retrakcinės pastos [20,23], tačiau kraujavimas po retrakcijos buvo statistiškai reikšmingai didesnis neimpregnuoto siūlo grupėje, nei retrakcinės pastos [18,24]. Šių tyrimų rezultatai patvirtina, jog retrakcinių medžiagų naudojimas kartu su hemostatinėm medžiagom sumažina dantenų kraujavimą.

Dviejuose iš trijų straipsnių, kuriuose buvo vertinama dantenų recesija po retrakcijos, buvo pastebėta statistiškai reikšmingai didesnė recesija impregnuoto siūlo grupėje, nei pastos [16,22]. Tačiau Jain AR ir bendraautorių studijoje lyginant dantenų recesiją po 1 mėnesio, nebuvo pastebėta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp neimpregnuoto siūlo ir retrakcinės pastos grupių [24].

Trijose studijose, kuriose buvo stebimas kraujavimas po zondavimo, buvo gauta, jog dantenų indeksas mažesnis retrakcinės pastos grupėje [20,22,24] ir tik vieno tyrimo autoriai nustatė priešingai, kad retrakcinės pastos grupėje dantenų indeksas buvo didesnis, nei retrakcinio siūlo, tačiau šis skirtumas tarp grupių nebuvo statistiškai reikšmingas [17].

Nei viename iš straipsnių, kuriuose buvo vertinama dantų paslankumo, klinikinio prisitvirtinimo lygio, zondavimo gylio ir apnašų indekso pokyčiai po retrakcijos, nebuvo pastebėta statistiškai reikšmingų pokyčių tarp tiriamųjų grupių [17,23].

Remiantis subjektyviais tyrimais skausmas patirtas retrakcijos metu buvo didesnis atliekant retrakciją įprastu būdu naudojant siūlą, tačiau viename iš tyrimų šis skirtumas tarp grupių buvo statistiškai reikšmingas [16], o kitame – ne [23].

Phatale S su kolegomis atliktame tyrime, kuriame retrakcijos poveikis periodontui buvo vertinamas histologiškai, buvo gauti rezultatai, jog retrakcinės pastos poveikis epiteliui buvo statistiškai reikšmingai mažesnis lyginant su siūlu [21].

(37)

37 Imunologiniame tyrime, kurį atliko Sarmento HR su kolegomis, dantenų vagelės skystyje po retrakcijos su pasta buvo nustatytas statistiškai reikšmingai mažesnis priešuždegiminių citokinų IL - 1β, IL – 6 ir TNF α lygis, nei po retrakcijos su siūlu [23].

3.2 Sisteminės apžvalgos trūkumai

Į sisteminę literatūros apžvalgą įtrauktuose tyrimuose retrakcijos poveikiui periodonto audiniams įtakos galėjo turėti retrakciją atlikusių odontologų įgūdžiai, instrumentai su kuriais buvo atlikta retrakcija, skirtingi siūlų storiai, skirtingos hemostatinės medžiagos, skirtingas retrakcinių medžiagų laikymo vagelėje laikas. Svarbu atsižvelgti ir į tai jog tyrimuose buvo pasirinkti skirtingų gamintojų retrakciniai siūlai. Massari C bei kolegų atliktame tyrime buvo prieita išvados, jog nors retrakcinių siūlų žymėjimas tarp gamintojų vienodas, siūlų storis tarp skirtingų prekinių ženklų skiriasi [26]. Taip pat, vienas iš trūkumų, jog nei viename į apžvalgą įtrauktame straipsnyje nebuvo tiksliai nurodyta tyrimo imties apskaičiavimas ar kodėl pasirinktas tam tikras dantų skaičius. Be to, tyrimuose buvo pasirinkti skirtingų grupių dantys bei skirtingi dantų paviršiai, vieni dantys buvo paruošti protezavimui, kiti – sveiki, skyrėsi ir tyrimų stebėjimo laikas. Nemažiau svarbūs aspektai, kurie galėjo turėti įtakos tyrimo kokybei - skirtingas tiriamųjų asmenų amžius, bei individualūs burnos higienos įgūdžiai. Įtakos sisteminės apžvalgos kokybei turi ir sąlyginai nedidelė tyrimo imtis. Šio tyrimo tikslas nebuvo įvertinti dantenų retrakcijos metodų efektyvumą atitraukiant dantenas ir atspaudų kokybei. Dėl šios priežasties reikėtų atlikti daugiau tyrimų, kuriuose būtų įvertintas skirtingų retrakcijos metodų poveikis periodontui ir atspaudo tikslumas. Siekiant kuo objektyvesnio tyrimų vertinimo bei galimybės tyrimų rezultatus palyginti tarpusavyje, reikalingos metodinės rekomendacijos atliekamų tyrimų protokolams.

(38)

38

IŠVADOS

1. Dantenų retrakcija turi neigiamą, bet grįžtamą poveikį periodontui, ji gali sukelti dantenų kraujavimą, uždegimą ir recesiją;

2. Dantenų retrakcija su siūlu turi labiau neigiamą poveikį periodontui ir yra skausmingesnis retrakcijos metodas, nei retrakcija su pasta, kurios poveikis periodontui daugeliu atvejų yra statistiškai ir kliniškai nereikšmingas;

3. Siekiant sumažinti periodonto traumavimą atliekant retrakciją, rekomenduotina rinktis retrakcinę pastą arba impregnuotą retrakcinį siūlą, kuris į vagelę būtų įvedamas naudojant 0,1 – 1 N/mm2 jėgą.

(39)

39

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Biologiniu požiūriu geriau rinktis restauracijos ribas virš dantenų, tačiau dėl estetinių priežasčių gydytojai dažnai priversti ribas užbaigti sulig arba žemiau dantenų. Esant tokioms restauracijoms retrakcija neišvengiama. Siekiant sumažinti periodonto traumavimą atliekant retrakciją, rekomenduotina:

• Rinktis retrakcinę pastą – ši metodika pašalina poreikį odontologui fiziškai įspausti medžiagą į vagelę ir taip galimai sukelti per didelį spaudimą ir sužalojimą. Pasta į vagelę įvedama pasyviau - taip sumažinamas skausmas retrakcijos metu. Taip pat daugumos retrakcinių pastų sudėtyje yra hemostatiko, kuris sumažina kraujavimo po retrakcijos tikimybę;

• Jei nėra galimybės retrakcijos atlikti su pasta - rinktis hemostatiku impregnuotą retrakcinį siūlą. Turint omeny, jog ši metodika yra sudėtingesnė ir norint nepažeisti epitelinės jungties reikalingas teisingas procedūros atlikimas;

• Norint išvengti bet kokios žalos dantenų vagelės epitelinei jungčiai, dantenų retrakcija turėtų būti atliekama naudojant tarp 0,1 ir 1 N/mm2_{jėgą. Epitelio jungtis gali atlaikyti 1}

N/mm2 jėgos traumavimą, o 2,5 N/mm2 jėga ją nutraukia, deja, bet dažniausiai spaudimas naudojamas įvedant retrakcinį siūlą yra tarp 5 ir 10 N/mm2.