Dovilė Šalkauskaitė
5 kursas, 3 grupėLIČIO DISILIKATO POVEIKIS DANTENŲ
AUDINIAMS.
SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
LIČIO DISILIKATO POVEIKIS DANTENŲ
AUDINIAMS.
SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ...
(parašas)
Dovilė Šalkauskaitė, 5 kursas, 3 grupė (vardas pavardė, kursas, grupė)
2020 m. ...
(mėnuo, diena)
Darbo vadovas ...
(parašas)
... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
2020 m. ...
DARBAS ATLIKTAS DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „LIČIO DISILIKATO POVEIKIS DANTENŲ AUDINIAMS“.
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020 04 29 Dovilė Šalkauskaitė (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020 04 29 Dovilė Šalkauskaitė (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)
Baigiamojo darbo recenzentas
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(vardas, pavardė) (parašas)
Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ...
Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)
Recenzavimo data: ... Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir
įvertinimas
Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)
Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0
8
Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba, publikavimo būklė ir pan.)
0,4 0,2 0
9
Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data?
0,2 0,1 0
10
Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių derinius)?
0,4 0,1 0
11
Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar, jei taikoma, meta-analizei)?
0,4 0,2 0
12
Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami
14
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?
0,2 0,1 0
15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo
rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? 0,4 0,2 0 16 Duomenų sisteminimas bei analizė (2,2 balo)
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis
kiekvienoje atmetimo stadijoje?
0,6 0,3 0
17
Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose
aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
0,6 0,3 0
18
Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?
0,4 0,2 0
19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys
lentelėse pagal atskirus uždavinius?
0,6 0,3 0
20
Rezultatų aptarimas (1,4 balo)
Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir
nurodyta jų reikšmė? 0,4 0,2 0
21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos
trūkumai? 0,6 0,3 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus tikslus ir uždavinius?
0,2 0,1 0
24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal reikalavimus?
0,4 0,2 0
27
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui?
0,2 0,1 0
29
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti
nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
31
Praktinės rekomenda-
cijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
32
Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta-regresija)?
33
Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės rezultatai?
+2 +1 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
34
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai)
35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus?
-1 balas -2 balai
37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas
38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo balo -0,5
40
Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert.)
41
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo
42
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
santrumpų paaiškinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
TURINYS
TURINYS ... 8
SANTRAUKA ... 9
SUMMARY ... 10
ĮVADAS ... 11
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA ... 13
1.1. Sisteminės apžvalgos protokolas ... 13
1.2. Paieškos metodai ... 13
1.3. Straipsnių įtraukimo kriterijai ... 14
1.4. Duomenų kaupimas ... 14
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 16
2.1. Duomenų paieškos rezultatai ... 16
2.2. Įtrauktų tyrimų charakteristika ... 16
2.3. Tiesioginio citotoksiškumo nustatymo tyrimas ... 19
2.4. Netiesioginio citotoksiškumo nustatymo tyrimas ... 19
2.5. Fibroblastų gyvybingumo, proliferacijos ir prisitvirtinimo tyrimų metodikos... 19
2.4. Autorių pateiktų rezultatų apžvalga ... 21
2.4.1. Fibroblastų gyvybingumas, prisitvirtinimas ir proliferacija ... 21
2.4.2. Keratinocitų tyrimai ... 22
2.4.3. Ličio disilikato paviršiaus apdirbimo įtaka ląstelių prisitvirtinimui ... 23
2.4.4. Molekulinių indikatorių panaudojimas tiriant biosuderinamumą ... 23
3.REZULATŲ APTARIMAS ... 24
IŠVADOS ... 26
SISTEMINĖS LITERATŪROS APŽVALGOS TRŪKUMAI ... 27
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 28
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 29
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Laikantis preparavimo instrukcijų pilniems vainikėliams,
ličio disilikatas gali tiesiogiai kontaktuoti su dantenų vagele, taip pat implanto protezinės atramos kontaktuoja su jungiamuoju epiteliu, todėl labai svarbu išanalizuoti žmogaus epitelio ląstelių biologinį atsaką, išanalizuoti studijas, tiriančias žmogaus epitelio ląstelių adheziją ir proliferaciją prie ličio disilikato restauracijų. Darbo tikslas - išanalizavus naujausią mokslinę literatūrą, susisteminti gautus duomenis apie ličio disilikato poveikį dantenų audiniams.
Medžiaga ir metodai: Ši mokslinės literatūros apžvalga buvo atlikta, taikant PRISMA (Preferred
Reporting Items for Systematic Reviews and Meta-Analyses) reikalavimus . Straipsnių paieškai naudotos Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto prenumeruojamos duomenų bazės - PubMed/Medline, Cochrane Library, ScienceDirect, Willey Online Library. Visose duomenų bazėse publikacijų paieška tęsėsi nuo 2019 metų spalio mėnesio 1d. iki 2019 metų gruodžio mėnesio 15 d., atrinkti ne senesni nei 5 metų straipsniai, parašyti anglų kalba.
Rezultatai: Atlikus mokslinių straipsnių paiešką pagal nustatytus atrankos kriterijus iš viso buvo
identifikuoti 1110 straipsniai, iš kurių perskaičius gautą pilną tekstą gautos 9 studijos, nagrinėjančios ličio disilikato biosuderinamumą su žmogaus epitelio ląstelėmis, tiriant protezuojant ličio disilikato restauracijomis ant natūralių žmogaus dantų ir protezuojant ant implantų iš kurių 8 in vitro tyrimai, 1 tyrimas in vivo.
Išvados: Naudojant keramikines restauracijas protezuojant dantis kartu su standartizuotomis
klinikinėmis procedūromis, restauracijos nesukelia uždegiminio dantenų atsako. Ličio disilikato keramika yra biologiškai priimtina medžiaga, kadangi yra stebimas teigiamas epitelinių ląstelių atsakas į šią medžiagą. Pastebėtas nedidelis citotoksiškumas, tačiau įrodytas citotoksiškumo sumažėjimas praėjus laikui. Ličio disilikatinių restauracijų paviršiaus šiurkštumas turi įtakos ląstelių prisitvirtinimui ir proliferacijai- poliruotas paviršius lemia geresnę ląstelių veiklą.
SUMMARY
Relevance of the problem: following tooth preparation instructions for full crowns, lithium disilicate
can have direct contact with gingival sulcus, also implant abutments can have direct contact with epithelium tissue. It is important to analyse human epithelium biological response and human epithelium cells adhesion and proliferation to lithium disiliacte restaurations.
Aim of the work: The aim of this study is to systematize the data obtained on the effect of lithium
disilicate on gingival tissues by analyzing the latest scientific literature.
Materials and methods: : an electronic literature search was performed with the methodology of
PRISMA. Search was performed in LSMU subscribed databases PubMed/Medline, Cochrane Library, ScienceDirect, Willey Online Library. Search was performed from October 1st 2019 till December 15th 2019 including articles not older than 5 years written in English.
Results: A total of 1110 articles were identified by searching for scientific articles according to the
established selection criteria, from which 9 studies examining the biocompatibility of lithium disilicate with human epithelial cells, lithium disilicate restorations on natural human teeth and prosthetics on implants were obtained after reading the full text. 8 of included articles were in vitro studies and 1 in vivo study.
Conclusions: It can be concluded that the lithium disilicate restaurations used in combination with
standardized clinical procedures do not lead to a measurable inflammatory response of the gingiva. Lithium disilicate is biological acceptable material because it has positive epithelium tissue response. Surface roughness affects cell attachment and proliferation, polished surface leads to improved cellular performance.
ĮVADAS
Ypač aukšti estetiniai reikalavimai dantų restauracijoms lėmė spartų bemetalės keramikos restauracijų populiarėjimą odontologijos rinkoje. Šios medžiagos pasižymi puikiomis optinėmis savybėmis, paviršiaus vientisumu, kuris yra svarbus apnašo kontrolei [14]. Bemetalės keramikos restauracijos yra naudojamos protezuojant daugelį pacientų, ypač tiems pacientams, kurie turi aukštų estetikos reikalavimų. Nepaisant sparčiai populiarėjančių CAD/CAM medžiagų pasirinkimo odontologijoje, šių restauracijų įtaka dantenų audiniams nėra plačiai išanalizuota. Viena iš tokių medžiagų gali būti ličio disilikatas, kuris gaminamas presavimo arba CAD/CAM būdu. Ličio disilikatas pripažintas kaip viena tvirčiausių ir patvariausių bematalės keramikos medžiagų, ištirtų iki šiol [15]. Ši medžiaga pasižymi geromis mechaninėmis savybėmis, tokiomis kaip didelis atsparumas lenkimo jėgai (360-400 MPa) ir didelis atsparumas lūžiams. Šios savybės yra pritaikomos protezavimu ličio disilikatinėmis restauracijomis krūminių dantų srityje, taip pat estetinėse zonose dėl aukšto laipsnio skaidrumo [13].
Ličio disilikatas gali būti taikomas ir implantologijoje. Titaninės protezinės atramos buvo laikytos standartiniu dantų implantų atstatymo pasirinkimu. Tačiau dėl galimos minkštųjų audinių recesijos aplink implantą, dantenų spalvos pokyčių [16], titaninės implantų sistemos yra keičiamos keramikinėmis sistemomis, kurios turi geresnes estetines savybes, tai įrodo plačiai paplitęs šios sistemos naudojimas [17]. Norint, kad ličio disilikato restauracijos būtų perspektyvus ir puikus gydymo būdas, jos turi būti tinkamos estetiniu ir funkciniu požiūriu, taip pat svarbu, jog atitiktų paviršiaus ir biologinius reikalavimus, taikomus implantologijoje: 1. Nėra ląstelių prisitvirtinimo ir proliferacijos ant vainikėlio, užtikrinant gerą valymąsi. 2. Ląstelių prisitvirtinimas ir proliferacija aplink estetinę atramą, jog susidarytų stipri jungtis. 3. Stipri ląstelių adhezija po epiteline jungtimi, apsaugant implantą nuo burnos ertmės bakterijų patekimo [2].
Yra svarbu išanalizuoti ar ličio disilikatas turi šalutinį poveikį paciento minkštiesiems audiniams. Šalutiniai pokyčiai gali pasireikšti kaip dantų kraštinių dantenų recesija arba supančių audinių aplink implantą recesija. Taip pat yra mažai literatūros, analizuojančios šią medžiagą, ir jos poveikį žmogaus dantenų fibroblastams, keratinocitams. Šios burnos ląstelių linijos žymi du vyraujančius tipus: ribotai keratinizuotas dantenas (keratinocitai), taip pat struktūrinį karkasą (stroma) padengto epitelinio keratinocitų sluoksnio (dantenų fibroblastai). Šios ląstelės tai raktas, užtikrinantis burnos ertmės pažeidimų gijimą, minkštųjų audinių regeneraciją, kuri priklauso nuo ląstelių gyvybingumo, judėjimo galimybių. Citotoksinis poveikis taip pat priklauso nuo šių ląstelių veiklos.
Šios ląstelės pirmosios kontaktuoja su restauracijomis, po jų įdėjimo burnos ertmėje [9].
Taip pat, yra ištirta, jog paviršiaus savybės lemia ląstelių veiklą [10]. Kadangi laikantis preparavimo instrukcijų pilniems vainikėliams, ličio disilikatas gali tiesiogiai kontaktuoti su dantenų vagele, ar vieta, pasidengusia jungiamuoju audiniu, taip pat implanto protezinės atramos kontaktuoja su jungiamuoju epiteliu, todėl labai svarbu išanalizuoti žmogaus epitelio ląstelių biologinį atsaką.
Darbo tikslas : išanalizuoti naujausią mokslinę literatūrą, tiriančią žmogaus epitelio ląstelių
adheziją ir proliferaciją prie ličio disilikato restauracijų ir susisteminti gautus duomenis apie ličio disilikato poveikį dantenų audiniams.
Darbo uždaviniai :
1. Išsiaiškinti ar ličio disilikatas yra biosuderinama medžiaga.
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS
METODAI BEI STRATEGIJA
1.1. Sisteminės apžvalgos protokolas
Sisteminei literatūros apžvalgai atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) bioetikos centro leidimas Nr. BEC - OF - 107 (žiūrėti priede Nr. 6). Ši mokslinės literatūros apžvalga buvo atlikta, taikant PRISMA (Preferred Reporting Items for Systematic Reviews and Meta-Analyses) reikalavimus [21].
1.2. Paieškos metodai
Straipsnių paieškai naudotos Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto prenumeruojamos duomenų bazės - PubMed/Medline, Cochrane Library, ScienceDirect, Willey Online Library. Mokslinių publikacijų paieška duomenų bazėse atlikta pagal kiekvienai bazei pritaikytą paieškos strategiją įvedant šiuos raktinius žodžius: ,,lithium disilicate gingiva‘‘ OR ,,fibroblasts‘‘ OR ,,biocompatibility‘‘. Visose duomenų bazėse publikacijų paieška tęsėsi nuo 2019 metų spalio mėnesio 1d. iki 2019 metų gruodžio mėnesio 15d. atrinkti ne senesni nei 5 metų straipsniai, parašyti anglų kalba.
Pateikiama išsami straipsnių atrankos strategija:
Atlikta paieška PubMed duomenų bazėje 2019m. spalio 1d. naudojant raktinius žodžius ,,lithium disilicate gingiva‘‘ gauti 22 straipsniai. Iš kurių, pritaikius filtrus (moksliniai straipsniai, straipsniai ne senesni nei 5 metai, publikacijos anglų kalba) gauta 12 straipsnių. Naudojant raktažodžius ,,lithium disilicate fibroblasts‘‘ gauta 12 straipsnių, iš kurių pritaikius filtrus gauti 9 straipsniai.
Cohrane Library duomenų bazėje atlikta paieška 2019m. spalio 1d. naudojant raktinius žodžius ,,lithium disilicate gingiva‘‘ gauti 3 straipsniai, pritaikius filtrus gautas 1 straipsnis. ,,lithium disilicate fibroblasts‘‘ 1 straipnis, kuris buvo atmestas pritaikius filtrus.
2019m. spalio mėn. 15d. atlikta paieška Science Direct duomenų bazėje naudojant raktažodžius ,,lithium disilicate gingiva‘‘ gauti 92 straipsniai, pritaikius filtrus gauti 33 straipsniai. Naudojant raktažodžius ,,lithium disilicate fibroblasts‘‘ šioje duomenų bazėje gauti 17 straipsnių , pritaikius filtrus gauti 11 straipsnių.
2019 m. spalio mėn. 15d. atlikta paieška Wiley Online Library naudojant raktažodžius ,,lithium disilicate gingiva‘‘ gauti 273 straipsnių, po filtrų pritaikymo gauti 194 straipsniai. Naudojant ,,lithium disilicate fibroblasts‘‘ gauti 49 straipsniai, iš kurių pritaikius filtrus liko 34 straipsniai.
,,lithium disilicate biocompatibility‘‘ gauti 17 straipsnių, iš kurių pritaikius filtrus liko 11 straipsnių. 2019m. gruodžio mėn. 15d. atlikta paieška Cohrane Library naudojant raktažodžius ,,lithium disilicate biocompatibility‘‘ gauti 2 straipsniai.
2019m. gruodžio mėn. 15d. atlikta paieška Science Direct duomenų bazėje naudojant raktažodžius ,,lithium disilicate biocompatibility‘‘ gauti 393 straipnsiai, iš kurių pritaikius filtrus liko 184 straipsniai.
2019m. gruodžio mėn. 15d. atlikta paieška Wiley Online Library naudojant raktažodžius ,,lithium disilicate biocompatibility‘‘ gauti 229 straipsniai, iš kurių pritaikius filtrus gauti 122 straipsniai.
1.3. Straipsnių įtraukimo kriterijai
Atrinkti tinkamus straipsnius šiai mokslinės literatūros analizei buvo taikomi šie kriterijai:
1. Įtraukti tik tie moksliniai straipsniai, kurie parašyti anglų kalba.
2. Įtraukti tik tie moksliniai straipsniai, kurie buvo publikuoti per pastaruosius 5 metus.
3. Įtraukti tik tie moksliniai straipsniai, kuriuose tirtas poveikis žmogaus burnos ertmės audiniams, naudotos žmogaus burnos ertmės epitelio ląstelės.
4. Įtraukti tik tie moksliniai straipsniai, kuriuose aprašomi ličio disilikato restauracijos.
Į mokslinės literatūros analizę nebuvo įtraukiamos šios publikacijos, kurios atitiko atmetimo kriterijus:
1. Literatūros apžvalgos, tyrimų santrumpos, publikacijos, tyrimai, kuriuose buvo tirti kitokie restauracijų būdai nei ličio disilikatas.
2. Moksliniai straipsniai, kuriuose naudojami gyvūnų fibroblastai.
1.4. Duomenų kaupimas
Iš kriterijų atitinkančių straipsnių į sisteminę analizę įtraukti šie duomenys : 1. Pagrindinis autorius, tyrimo atlikimo metai.
2. Tirtos medžiagos, naudotos metodikos atliekant tyrimus.
1 Pav. PRISMA straipsnių atrankos schema
Paieška: Pubmed, Cohrane library, Science direct, Wiley
online library (n = 1110)
Aktyvuoti filtrai:
• Moksliniai straipsniai • Straipsniai ne senesni nei
5 metai
• Publikacijos anglų kalba (n=613)
Pašalinus besidubliuojančius straipsnius (n = 475) Straipsniai tinkami tolimesnei atrankai (n=16) Straipsniai atmesti perskaičius pavadinimą ar santrauką (n =459)
Gauti viso teksto straipsniai
(n = 10)
Tyrimai įtraukti į sisteminę apžvalgą.
(n = 9) Atmesti 3 tyrimai, kuriuose
naudojami gyvūnų
fibroblastai
Straipsniai atmesti negavus pilno teksto prieigos
(n = 6)
Įtraukti 2 tyrimai, išnagrinėjus įtrauktų tyrimų literatūros šaltinius
T
in
k
am
u
ma
s
Id
en
ti
fi
k
aci
ja
A
tran
k
a
Įt
ra
uk
ti
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
2.1. Duomenų paieškos rezultatai
Atlikus mokslinių straipsnių paiešką pagal nustatytus atrankos kriterijus iš viso buvo identifikuoti 1110 straipsniai, iš kurių nesidubliuojantys, ne senesni nei 5 metų, parašyti anglų kalba buvo 475 straipsniai. Perskaičius straipsnių pavadinimus ir peržiūrėjus santraukas pagal analizuojamą temą tiko 16 straipsniai, iš kurių perskaičius gautą pilną tekstą gautos 9 studijos, nagrinėjančios ličio disilikato biosuderinamumą su žmogaus epitelio ląstelėmis, tiriant protezuojant ant natūralių žmogaus dantų ličio disilikato restauracijomis ir protezuojant ant implantų. Detali literatūros atrankos procedūra pateikta 1 paveikslėlyje.
2.2. Įtrauktų tyrimų charakteristika
Išanalizuota 9 straipsnių, iš kurių 8 in vitro tyrimai, 1 tyrimas in vivo. Du tyrimai atlikti tiriant ličio disilikato restauracijas kaip protezines atramas, protezuojant ant implantų [5,12]. Aštuoni tyrimai atlikti naudojant ličio disilikato medžiagos pavyzdžius – diskus [1,3,4,5,6,8,9,13,]. Žmogaus dantenų fibroblastų proliferacija ir prisitvirtinimas tirtas septyniuose tyrimuose [4,5,6,8,9,12,13].
[5,13] tyrimuose žmogaus dantenų fibroblastai buvo paimti iš žmogaus dantenų biopsijos mėginių ,atliekant 3-ųjų krūminių dantų šalinimą. [8] tyrime žmogaus epitelio ląstelės paimtos iš 1 donoro. [12]
tyrime naudoti išgauti ir užšaldyti žmogaus dantenų fibroblastai.
Keratinocitų pokyčiai stebėti 2 tyrimuose [3,9]. Viename in vivo tyrime atliktas uždegiminių reakcijų įvertinimas, tirta uždegiminių indikatorių koncentracija dantenų vagelėje, protezuojant ličio disilikato restauracijomis [1]. Ličio disilikato paviršiaus apdirbimo įtaka ląstelių prisitvirtinimui tirta keturiuose tyrimuose [5,6,12,13]. 1 ir 2 lentelėse pateikti į analizę įtrauktų tyrimų tikslai, imtys , tirtos medžiagos ir gautos išvados.
Tyrimo autorius,
metai
Tyrimo tikslas Medžiagos Tyri
mo imtis Išvados M.Rizo-Gorrita ir kt. 2019m. Įvertinti jų citotoksiškumą, žmogaus dantenų
fibroblastų I tipo kolageno sekreciją
PMMA, cirkoniu sustiprinta ličio disilikato keramika, ličio disilikatas (IPS e.max CAD) Itrio cirkonio polikristalai (Y-TZP)
N= 160
Ličio disilikatas turėjo geriausius rezultatus- ilgiausį ląstelių gyvybingumą ir kolageno sekreciją visuose laiko tarpuose.
K.Ariaans ir kt. 2016m.
In vivo studija, kiekybinis uždegiminių reakcijų įvertinimas .
Cirkonis, ličio disilikatas. N=59 Uždegiminių indikatorių koncentracija nebuvo reikšminga tarp tirtų restauracijų ir kontrolinės grupės(natūralių dantų) ,nei tarp cirkonio ir ličio disilikato grupės. A. Forster ir
kt. 2014m.
Ištirti biologinį žmogaus epitelinių ląstelių atsaką.
Poliruotas ličio disilikatas
(IPS e.max Press, Ivoclar Vivadent AG, Germany),
cirkonio dioksidas, CrCo lydinys.
N=60 Visi tirti paviršiai, išskyrus CrCo, turėjo gerą ląstelių proliferaciją.
Žmogaus epitelio ląstelių
prisitvirtinimo ir proliferacijos rezultatai geriausi ličio disilikato grupėje. Mažiausios vertės- cirkonio grupėje. C. Grenade ir kt., 2016 m. Tirtas keratinocitų prisitvirtinimas ir proliferacija, citotoksiškumas
Ličio disilikatas (IPS e.max Press, Ivoclar), titanas, PTFE, itriu stabilizuoats cirkonis.
N= 182
Pateikti rezultatai rodo, kad ličio disilikato stiklo keramika gali būti laikoma antros klasės medžiaga pagal biologinį suderinamumą, palyginus su titanu ir cirkoniu.
A.M Pabst, 2014
Išanalizuoti CAD/CAM
keraminių medžiagų
efektus tiriant fibroblastus ir keratinocitus, jų gyvybingumą, judėjimo galimybes, adenilato kinazės sekreciją
Ličio disilikatas ( IPS e.max CAD Ivoclar Vivadent), LS2
keramika ( IPS e.max CAD HT Ivoclar Vivadent), leucito stiklo keramika (IPS Empress CAD Ivoclar Vivadent), Vita Mark II keramika ( VITA Zahnfabrik H. Rauter)
N=4 Keratinocitų migracijos galimybės buvo neigiamai paveiktos visų tirtų CAD / CAM keramikos medžiagų. Ištirtos medžiagos, priešingai,
nepadarė neigiamos įtakos
fibroblastų funkcionalumui. C. Herrarez- Galindo ir kt. 2019 In vitro palyginamoji studija, tirtas fibroblastų skaičius , citoskeleto ilgis, šerdies storis, ir padengimo plotas.
PMMA, ličio disilikatas. N=2 Statistiškai reikšmingų skirtumų daugumoje tirtų parametrų (
ląstelių branduolių skaičius, branduolių dydis ir plotas) nebuvo rasta, tad „Vita CAD-Temp“ yra medžiaga, kuri demonstruoja ląstelių elgesį, panašų į ličio disilikatą.
Lentelė Nr. 1. Į analizę įtrauktų tyrimų tikslai, imtys, tirtos medžiagos ir gautos išvados. S. TETE ir kt., 2014m. Įvertinti fibroblastų morfologiją, proliferaciją ir prisitvirtinimą prie skirtingų keramikos rūšių, kolageno sekreciją.
Cirkonis, poliruotas
cirkonis, ličio disilikatas ir glazūruota keramika
N= 144
Fibroblastų adhezija visose grupėse buvo panaši. Geresnė proliferacija stebima poliruoto cirkonio ir ličio disilikato grupėse. Ličio disilikato grupė parodė mažesnį kolageno sekrecijos lygį nei kitos tirtos grupės. P. Pandeleon ir kt., 2019m. Palyginti medžiagų
biologinį efektą, ląstelių prisitvirtinimą, fibroblastų gyvybingumą, proliferaciją. Palyginti gautus rezultatus su medžiagų paviršiaus šiurkštumu.
Itriu stabiliuotas cirkonis, ličio disilikato keramika (IPS e-max CAD, Ivoclar-Vivadent AG), titano lydinys.
N= 315
Panaši metabolinė veikla,
fibroblastų augimas pastebėtas ant visų tirtų paviršių.
C. Mehl ir kt., 2016m.
Medžiagų pavyzdžiai
paruošti trijų skirtingų
medžiagų paviršiaus
apdirbimu. Matuotas
atskirų ląstelių
prisitvirtinimas spektroskopu.
Ličio disilikatas (IPS e.max CAD MO3), cirkonio
dioksidas, adhezinis
kompozicinis cementas, titanas, žmogaus dentinas.
N=40 Matuojant ląstelių prisitvirtinimą SCFS galime gauti reikšmingą informaciją apie ličio disilikato ir ląstelių sąveiką. Poliruotos implantų protezinės atramos lemia geresnį ląstelių prisitvirtinimą.
2.3 . Tiesioginio citotoksiškumo nustatymo tyrimas
Norint nustatyti potencialų citotoksiškumą, medžiagų pavyzdžiai buvo perkelti į šulinėlius, kuriuose ant kiekvienos medžiagos pavyzdžio buvo užsodinti fibroblastai. Žmogaus dantenų fibroblastai buvo inkubuojami turint tiesioginį kontaktą su tirta medžiaga. Vėliau atliktas MTT tyrimas, norint nustatyti mitochondrijų dehidrogenazės aktyvumą [5].
Kitas būdas įvertinti citotoksiškumą – laktato dehidrogenazės tyrimas. Siekiant įvertinti fibroblastų membranos vientisumą, laktato dehidrogenazės (LDH) nutekėjiams į terpę buvo kiekybiškai įvertintas naudojant in vitro toksikologijos tyrimo rinkinį. Kaip nurodyta gamintojo, po 24 ir 72 valandų kultivavimo ant eksperimentinių medžiagos diskų, LDH nutekėjimas buvo matuotas skirtinguose šulinėliuose ir apskaičiuotas gyvybingų ląstelių skaičius [13].
2.4 . Netiesioginio citotoksiškumo nustatymo tyrimas
Atliekant netiesioginio citotoksiškumo testą, tyrimui pasirinktos medžiagos buvo paruoštos jas inkubuojant terpėje, kuri buvo papildyta antibiotikais. Norint nustatyti citotoksiškumą, žmogaus dantenų fibroblastai buvo užsodinti į šulinėlius, ląstelėms leista prisitvirtinti 24 valandas. Ląstelės buvo inkubuojamos 24, 48 arba 72 valandas 37 ° C temperatūroje, 5% CO2 atmosferoje. Po to buvo atliktas MTT tyrimas [5].
2.5 . Fibroblastų gyvybingumo, proliferacijos ir prisitvirtinimo tyrimų
metodikos
5 tyrimuose [4,5,8,9,13] atlikta MTT analizė. MTT yra geltonos spalvos tetrazolio vandenyje tirpi druska, kurią metaboliškai redukuoja mitochondrijų sukcinato dehidrogenazė (SDH) iš gyvybingų ląstelių, produkuodama formazano produktus (mėlynai- violetinę druską), kuri negali pereiti plazminės membranos ir kaupiasi ląstelėse. Ląstelių skaičius koreliuoja su spalvos intensyvumu, kuris nustatomas fotometriniais matavimais, kai formazanas yra ištirpinamas vandenyje. Yra nustatyta, jog medžiaga turi citotoksišką poveikį, jei ląstelių gyvybingumas sumažėja mažiau 70% [4]. Ląstelių gyvybingumas apskaičiuojamas procentine išraiška, lyginant su kontroline grupe, taikant šią formulę : procentinė gyvybingumo išraiška % = [(mėginio absorbcija – tuščioji absorbcija) / (mėginio absorbcija – tuščioji absorbcija)] × 100. Tyrimų imtys, taikyti laiko intervalai ir fibroblastų tankumas lėkštelėse pavaizduoti 2 lentelėje.
Lentelė Nr. 2. MTT analizei taikyti laiko intervalai, imtys ir fibroblastų tankumas.
Tyrimo autorius Laiko intervalai Tyrimo imtis Fibroblastų tankumas
M. Rizo-Gorrita ir kt. 24, 48, 72 val. N=96 105
P. Pandoleon ir kt. 24, 48, 72 val. N=315 104
A.Forster ir kt. 24, 72 val. N=60 104
A.M. Pabst ir kt. 3, 6, 9, 12 d. N=60 25x 103
S. TETE ir kt. 24, 72 val. N=36 104
[8] tyrime taikytas Alamarblue testas, kuris sudarytas iš vandenyje tirpių lengvai aptinkamų indikatorinių dažų, kurie yra netoksiški, neradioaktyvūs. Šis testas naudojamas ląstelių gyvybingumo tyrimuose, išrastas tirti žmogaus ląstelių proliferaciją, bakterijų ir grybelių proliferaciją.
[4,13] tyrimuose taikytas ELISA testas, kuris tiria fibroblastų I tipo kolageno sekreciją, užsodinus juos ant tirtų medžiagų. Tyrimų imtys, taikyti laiko intervalai, fibroblastų tankumas pavaizduoti 3 lentelėje.
Lentelė Nr.3. ELISA tyrimui taikyti laiko intervalai, imtys ir fibroblastų tankumas
Tyrimo autorius Laiko intervalai Tyrimo imtis Fibroblastų tankumas
M. Rizo-Gorrita ir kt. 24, 72 val. N=64 3 × 105
S. TETE ir kt. 24, 72 val. N=36 104
Taip pat, buvo naudojamas gyvų ir žuvusių ląstelių dažymas ir stebėjimas mikroskopu. Atliktas kiekybinis kiekvienos eksperimentinės grupės ląstelių įvertinimas po atlikto auginimo terpėje. Buvo naudojamas imunofluorescencinis žymėjimas ir vizualizuojama naudojant CLSM programinę įrangą [5].
2.4. Autorių pateiktų rezultatų apžvalga
Pagal iškeltus uždavinius, publikacijos buvo suskirstytos į dvi grupes:
1. Publikacijos, kuriose tirtas ląstelių gyvybingumas, prisitvirtinimas ir proliferacija prie ličio disilikato restauracijų
2. Studijos, kuriose tirtas ličio disilikato paviršiaus apdirbimo įtaka ląstelių prisitvirtinimui
2.4.1. Fibroblastų gyvybingumas, prisitvirtinimas ir proliferacija
2.4.1.1. MTT tyrimas
MTT tyrimas vertina žmogaus fibroblastų gyvybingumą. [4] studijoje medžiagų citotoksiškumui nustayti buvo atliktas MTT tyrimas, vertinimas atliktas po trijų laiko intervalų (24 val., 48val., 72val.). Rezultatai parodė reikšmingą priklausomybę nuo laiko ir medžiagos tipo ląstelių citotoksiškumui. Ličio disilikato grupės rezultatai parodė didžiausią ląstelių gyvybingumą. Tirtų medžiagų ląstelių gyvybingumas pavaizduotas 1 priede.
Po 24val. intervalo MTT tyrimas parodė, jog didžiausias fibroblastų gyvybingumas stebimas ličio disilikato grupėje, taip pat stebimas ląstelių gyvybingumo padidėjimas po 72 val [13]. Tirtų medžiagų
fibroblastų gyvybingumas pavaizduotas 2 priede.
[8] tyrime atliktas AlamarBlue testas parodė didžiausią ląstelių prisitvirtinimą po 24 val. prie ličio disilikato lyginant su cirkonio ir chromo-kobalto restauracinėmis medžiagomis. Po 72val. stebima geresnė epitelio ląstelių proliferacija ant ličio disilikato medžiagos diskų.
Atliktoje studijoje [9], e.max CAD LT tirtoje grupėje nustatytas nežymus fibroblastų gyvybingumo sumažėjimas po 6 dienų, palyginus su kontroline grupe . CAD HT grupėje pastebėtas statistiškai reikšmingas ląstelių gyvybingumo padidėjimas po 3 dienų, CAD LT grupėje ląstelių gyvybingumas padidėjo po 9 dienų. Ląstelių gyvybingumas tiriant skirtingas keramikos rūšis pavaizduotas 3 priede.
Metabolinių ląstelių aktyvumas yra netiesioginis ląstelių gyvybingumo žymuo. Atlikus netiesioginio MTT tyrimo analizę, nustatytas statistiškai reikšmingas efektas tarp medžiagos ir laiko. Žymi ląstelių metabolinio aktyvumo stimuliacija buvo pastebėta LS2 grupėje po 48 val ir po 72 val. [5]. Šio tyrimo
rezultatai pavaizduoti 4 priede.
2.4.1.2. ELISA tyrimas
ELISA tyrimas atliekamas, norint įvertinti fibroblastų prisitvirtinimo galimybes prie skirtingų medžiagų, ir gauti palyginamąsias I tipo kolageno sekrecijos vertes. [4] tyrime po fibroblastų užsėjimo ant
kiekybiškai įvertinta ELISA tyrimu. Po 24val. ličio disilikatas parodė didžiausią sekrecijątarp tirtų grupių. Nors atliktame [13] tyrime po 24val. ličio disilikatas parodė mažiausią kolageno sekreciją. Po 72 val. kolageno sekrecija sumažėjo visose grupėse, tačiau ličio disilikatasparodė mažiausią kolageno sekrecijos sumažėjimą [4]. Tačiau [13] tyrime Po 72val. LS2 grupėje nebuvo stebimas statistiškai reikšmingas
sekrecijos sumažėjimas, lyginant su 24val., nors sekrecijos lygis LS2 grupėje buvo žymiai mažesnis nei
kitose tirtose grupėse.
2.4.1.3. Citotoksiškumo nustatymas LDH tyrimu
Buvo matuojamas laktato dehidrogenazės (LDH) kiekis terpėje, atspindintis membranos vientisumą. Po 24 val. pastebėtas ląstelių pažeidimų sumažėjimas, nenustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų tirtose grupėse. Sumažėjęs LDH kiekis po 72 val. yra būdingas ląstelių kultūros stabilizavimuisi, nes po 24 val. ląstelės, kurios neprisitvirtino prie substrato po užsodinimo, prisideda prie išskiriamo laktato dehidrogenazės kiekio į ląstelės terpę [13].
2.4.1.4. CLSM tyrimas
Atlikus fluorescencinį gyvų ir žuvusių ląstelių dažymą [5] tyrime, pastebėta, jog fibroblastų gyvybingumas viršijo 90% visose tirtose medžiagose. Didesnis gyvų ląstelių skaičius buvo stebimas cirkonio grupėje. Palyginus titano ir ličio disilikato grupes gyvų ląstelių skaičiaus skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas.
2.4.2. Keratinocitų tyrimai
Studijoje [9] e.max CAD LT parodė keratinocitų gyvybingumo sumažėjimą po 6 dienų, lyginant su kontroline grupe. Priešingi rezultatai nustatyti po 9 dienų , nustatytas padidėjęs ląstelių gyvybingumas CAD LT ir e.max CAD HT grupėse.Taip pat, CAD HT grupėje stebėtas padidėjęs ląstelių gyvybingumas po 12 dienų, lyginant su kontroline grupe. [3] tyrime atliktas keratinocitų gyvybingumo tyrimas atskleidė linijinę ir reikšmingą priklausomybę nuo laiko, medžiagos ir laiko sąveiką. Ličio disilikato stiklo keramikos grupėje stebėtas ląstelių gyvybingumo didėjimas per 72 h.
Nustatant ląstelių skaičių, [3] tyrime atlikta analizė parodė priklausomybę nuo laiko, taip pat medžiagos ir laiko sąveiką. Ląstelių didėjimas buvo linijinis tarp 24 ir 48 val., pagreitėjimas buvo stebimas tarp 48 ir 72 val. Panašūs rezultatai buvo eM ir PICN grupėje, tačiau Zr grupėje buvo stebimas didžiausias
val. iki 48 val. ir sustojo nuo 48 iki 72 val. PICN, Zi, eM ir PTFE rezultatai parodė panašų ląstelių pasiskirstymą, didžiausias stebimas titano grupėje [3].
2.4.3. Ličio disilikato paviršiaus apdirbimo įtaka ląstelių prisitvirtinimui
Atliktame [12] tyrime nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp medžiagos paviršiaus apdirbimo būdo ir ląstelių prisitvirtinimo jėgos ir vandens kontaktinio kampo, tačiau nebuvo nustatyta ląstelių sąveika. Nustatyta, jog poliruotas ličio disilikato paviršius lėmė stipriausią ląstelių prisitvirtinimo jėgą (rezultatai pavaizduoti 5 priede). Pašiurkštintas ličio disilikato paviršius parodė reikšmingai mažesnį vandens kontaktinį kampą negu poliruotas ličio disilikato paviršius. Ši savybė spėjama gali turėti įtakos baltymų absorbcijoje ir ląstelių prisitvirtinime.
[13] tyrime atlikta SEM morfologinė analizė parodė, jog tiriant ličio disilikatąnebuvo nustatyta žymaus pokyčio tarp įprasto paviršiaus ir poliruoto paviršiaus. 3 val. stebėjimas parodė panašų fibroblastų prisitvirtinimą ant visų tirtų diskų, ląstelių morfologija grupėse buvo panaši, apvalios formos, sulygintu paviršiumi ir apvaliu branduoliu. Po 24 val. ląstelės tapo labiau verpstės formos ličio disilikatogrupėje, tuo pačiu metu ląstelės pradėjo sąveikauti. Po 72val. fibroblastai susigrupavo eilėmis. Tyrime [5], atlikus SEM morfologinę analizę, pastebėta atsitiktinis ląstelių pasiskirstymas ant ličio disilikatomedžiagos paviršiaus.
Matuotas vidutinis ląstelių kiekis 20 kartų padidintoje nuotraukoje, norint kiekybiškai įvertinti paviršiaus topografijos įtaką ląstelių skaičiui. Ličio disilikato medžiagos nuotraukoje nustatytos daugiau ląstelių, negu tolygesniame VITA CAD temp paviršiuje, tačiau remiantis Student‘s t-test šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas [6].
2.4.4. Molekulinių indikatorių panaudojimas tiriant biosuderinamumą
[1] tyrime buvo įtraukti 49 pacientai, kurie turėjo 59 poras parinktomis medžiagomis protezuotų ir neprotezuotų dantų. Iš viso tyrime dalyvavo 26 pacientai , amžius (46.0 ± 11.2 metų). Stebėjimo laikas buvo (103.0 ± 9.4) mėnesių. 12 procentų grupės sudarė rūkantys pacientai.
Tirta interleukino ir MMP-8 indikatorių koncentracija grupėse. Protezuotų ir kontrolinės grupės dantų tirtų indikatorių rezultatai nebuvo statistiškai reikšmingi. Taip pat, tiriant indikatorius nebuvo stebimi statistiškai reikšmingi rezultatai skirtingose restauracijų grupėse.
Kliniškai taip pat buvo tirta periodontologinė būklė. Matuotas kišenės gylis , kraujavimas po zondavimo, nustatytas apnašo indeksas. Buvo ištirti 5 pacientai iš 22 (19%), kurie buvo protezuoti ličio disilikato restauracijomis. Nebuvo pastebėtas joks ryšys tarp PD, BOP ir PI, restauracijų amžiaus ir uždegimo indikatorių. Taip pat nenustatytas ryšys tarp pacientų amžiaus lyties ir uždegimo indikatorių.
3. REZULATŲ APTARIMAS
Šios sisteminės literatūros tikslas buvo išanalizuoti ar ličio disilikatas yra biosuderinama medžiaga. Šiam tikslui pasiekti buvo analizuojama literatūra, tirianti fibroblastinių ląstelių gyvybingumą, proliferaciją ir prisitvirtinimą prie ličio disilikato restauracijų. Taip pat, analizuota ličio disilikato paviršiaus apdirbimo įtaka ląstelių prisitvirtinimui. Apžvelgtos publikacijos, kuriose ličio disilikatas naudojama kaip protezinė atrama implantams, tirtas keratinocitų prisitvirtinimas.
Dantų keramikinės restauracijos turi būti maksimaliai mechaniškai patvarios, biosuderinamos, taip pat turėtų skatinti greitą ir tankų periimplantinių audinių prisitvirtinimą. Reikalaujama, kad šios medžiagos būtų mažai adhezyvios, kad išvengtume bioplevelės formąvimosi. C. Brunot-Gohin ir kt. (2016) atliktame tyrime teigiama, jog naudojant paviršiaus modifikacijas galima sukurti dviejų tipų paviršius iš tos pačios biomedžiagos. Atlikus restauracijos abraziją ties fiksuotomis dantenomis, sukuriamas restauracijos mikrošiurkštumas, kas lemia stiprų epitelinių audinių prisitvirtinimą. Šis paviršiaus apdirbimo būdas yra optimalus dantenų sukibimui aplink dantų keraminį vainikėlį. Restauracijos poliravimas sukuria lygų paviršių, pasižymintį stipriu hidrofiliškumu. Šis būdas sumažina medžiagos adhezyvumą, taip užkertant kelią bioplėvelės susiformavimui restauracijos paviršiuje [2]. Į šia sisteminę literatūros apžvalgą buvo įtraukti 9 tyrimai. Ličio disilikato paviršiaus apdirbimo įtaka ląstelių prisitvirtinimui tirta tyrimuose [5,6,8,9,12,13]. [12,9] tyrimai paneigia studijoje [15] gautus rezultatus, jog abrazija, kuri sukuria šiurkštesnį paviršių, sukuria stipresnį epitelinių audinių prisitvirtinimą. [9] tyrime įrodyta, jog sumažinus CAD/CAM keraminių medžiagų paviršiaus šiurkštumą, dalyje prie fiksuotų dantenų krašto, gali būti pagerinamos keratinocitų judėjimo galimybės, funkcinės ir estetinės savybės. [12] tyrime gauti rezultatai teigia, jog poliruoti medžiagų paviršiai yra tinkamesni ląstelių prisitvirtinimui ir proliferacijai. Lyginant skirtingo apdirbimo medžiagų paviršius, ličio disilikatas turėjo geriausius rezultatus. Taip pat, ličio disilikatas turėjo geresnius rezultatus epitelinių ląstelių prisitvirtinime ir proliferacijoje negu cirkonis, nors šių medžiagų šiurkštumas buvo panašus. Gauti skirtingi rezultatai gali būti paaiškinami šių medžiagų skirtingu biosuderinamumu [8].
Neseniai A. Atay ir kt. (2018) pasiūlė ląstelių gyvybingumo klasifikaciją, kuomet didesnis nei 90 % ląstelių gyvybingumas rodo, jog medžiaga nėra citotoksiška, medžiaga yra šiek tiek citotoksiška, kai yra 60-90 % gyvybingų ląstelių, 30-59 % vidutiniškai citotoksiška, mažiau nei 30 % - citotoksiška. Taip pat, šiame tyrime nustatyta, jog visos medžiagos turėtų būti laikomos vidutinišikai citotoksiškomis po 24val. šiek tiek citotoksiškomis po 48val. Po 3 dienų ličio disilikatas turėtų būti laikomas necitotoksišku [18]. Žmogaus dantenų fibroblastų proliferacija ir prisitvirtinimas tirtas šešiuose tyrimuose [4,5,6,8,9,12,13]. [4] tyrime
yra biologiškai priimtina ir yra tinkamas pasirinkimas planuojant restauracijas, kurių riba yra podanteninė. Kolagenas, ypač I tipo, yra labai svarbus tarpląstelinės matricos baltymas, atsakingas už jungiamojo audinio struktūros ir vientisumo palaikymą. I kolagenas atlieka svarbų vaidmenį ląstelių sukibime su tarpląstelinės matricos komponentais, taip pat ląstelių sąveikoje [13]. Ličio disilikatas parodė didžiausias I tipo kolageno sekrecijos vertes po 24 val. ir 72 val. stebėjimo [4]. [13] tyrime, ličio disilikatas atskleidė mažesnį kolageno sekrecijos lygį nei kitose tirtose medžiagose, kas gali būti inerpretuojama kaip mažiau palankus biologinis atsakas.
Viename in vivo tyrime atliktas uždegiminių reakcijų įvertinimas, tirta uždegiminių indikatorių koncentracija dantenų vagelėje, protezuojant ličio disilikato restauracijomis [1]. Išmatavus IL-1b, IL-1ra ir aMMP-8 koncentracijas dantenų vagelės skystyje, ties dantimis, kurie buvo protezuoti ličio disilikato ar cirkonio keramikos restauracijomis ir ties natūraliais dantimis, palyginus rezultatus nustatyta , jog nėra reikšmingo skirtumo tarp uždegiminio atsako ir keramikos restauracijomis protezuotų dantų ar natūralių dantų. Gauti rezultatai sutampa su E. R. Batson ir kt. (2014) atlikta studija, kuomet ištyrus ličio disilikato, cirkonio, metalo keramikos restauracijų ir jų poveikį dantenų audiniams, buvo nustatyta, jog vidutinės dantenų vagelės skysčio vertės ir kraujavimas po zondavimo nesiskyrė tarp grupių ir kontrolinės grupės.
Atliekant danties preparavimą ar protezuojant ant implantų kraštinės dantenos dažnai būna pažeidžiamos ir turi atsistatyti. Gijimas yra suskirstytas į skirtingas fazes: prasideda uždegimine faze, vėliau granuliacine, proliferacine ir atkūriamąja faze. Proliferacijos fazėje fibroblastai migruoja ir susirenka į pažeidimo vietą ir sukuria kolageno matricą. Po to, epitelizacijos fazėje, kuri yra dalis ir proliferacijos fazės, keratinocitai migruoja į pažeidimo vietą, sukurdami dengiamąjį burnos epitelio sluoksnį. Jie sukuria barjerą tarp dantenų ir burnos ertmės, kas lemia estetinį vaizdą. Keratinocitai yra vyraujanti keratinizuotų dantenų ląstelių rūšis. Todėl šių ląstelių veiklai yra ypač svarbus protezavimui ant implantų pasirinktos medžiagos biosuderinamumas. Be to, protezavimui pasirinktų medžiagų biologinis suderinamumas yra svarbus protezuojant ir ant natūralių dantų, kaip vainikėliai ar dalinės restauracijos, kurios kontaktuoja su dantenų audinias. Tiriant biologinį suderinamumą kerotinocitai atspindi normalų fenotipinį ląstelių elgesį [9, 19, 20]. Keratinocitų pokyčiai stebėti 2 tyrimuose [3,9]. [3] tyrime nustatyta, jog tirtos medžiagos mažiau lemią keratinocitų veiklą, nei fibroblastų, kadangi buvo nustatyta, kad keratinocitai plinta ir dauginasi net ant medžiagos pasirinktos neigiamai kontrolei. Tačiau, [9] studijos autoriai teigia, jog CAD/CAM tirtos keraminės medžiagos neigiamai veikia keratinocitų judėjimą, lyginant su kontroline grupe. Palyginimui, medžiagos neturėjo neigiamos įtakos fibroblastų funkcionalumi. Todėl autoriai pataria kiek įmanoma sumažinti kraštinių dantenų traumavimą preparacijų metu, ypatingai estetinėse zonose. Taip pat, siūloma atidėti protezavimą visomis CAD/CAM restauracijomis, kol visiškai sugis traumuoti audiniai. Apibendrinant galima teigti, jog CAD/CAM visos tirtos keraminės lemia dengiančio epitelio keratinocitų sluoksnio formavimąsi epitelizacijos fazėje, taip turėdamos įtakos keratinocitų migracijai, kas gali turėti įtakos estetikai.
IŠVADOS
1. Ličio disilikato keramika yra biologiškai priimtina medžiaga, kadangi yra stebimas teigiamas epitelinių ląstelių atsakas į šią medžiagą, šios restauracijos nesukelia uždegiminio dantenų atsako. Pastebėtas nedidelis citotoksiškumas, tačiau įrodytas citotoksiškumo sumažėjimas praėjus laikui. 2. Ličio disilikatinių restauracijų paviršiaus šiurkštumas turi įtakos ląstelių prisitvirtinimui ir
SISTEMINĖS LITERATŪROS APŽVALGOS TRŪKUMAI
Kadangi atrinkti 9 iš 10 tyrimų buvo atlikti in vitro, yra sunku perkelti ir interpretuoti rezultatus in vivo sąlygomis. Tyrimuose, kuriuose buvo tirtos ličio disilikato medžiagų paviršiaus šiurkštumas, nustatytos šiurkštumo reikšmės gali turėtį teigiamą įtaką fibroblastų proliferacijai, tačiau gali turėti skirtingą poveikį C. Albicans prisitvirtinimui ir proliferacijai. Naudinga būtų išanalizuoti kokį poveikį ličio disilikato paviršiaus šiurkštumas turi įtakos bakterijų prisitvirtinimui ir proliferacijai.Trūksta ilgalaikių tyrimų, kurie nagrinėtų ličio disilikato poveikį ląstelių atsakui, funkcionalumui, prisitvirtinimui ir citotoksiškumui.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Pasirenkant implanto protezinę atramą, patariama rinktis poliruotu paviršiumi medžiagą, kas lemia geresnį ląstelių prisitvirtinimą, taip užkertamas kelias bakterijų skverbimuisi.
2. Dėl ličio disilikato įtakos keratinocitų migracijai, patariama atidėti protezavimą nuolatinėmis restauracijomis 18-21 d. estetinėse zonose, kol sugis traumuoti audiniai.
3. Ličio disilikatas yra tinkama medžiaga planuojant ne tik viršdantenines restauracijas, tačiau ir podantenines restauracijas.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Ariaans, K., Heussen, N., Schiffer, H. et al. Use of molecular indicators of inflammation to assess the biocompatibility of all-ceramic restorations. Journal of Clinical Periodontology. 2016; 43(2), 173-179.
2. Brunot-Gohin, C., Duval, J. L., Verbeke, S. et al. Biocompatibility study of lithium disilicate and zirconium oxide ceramics for esthetic dental abutments. Journal of Periodontal and Implant Science. 2016; 46(6), 362–371.
3. Grenade, C., De Pauw-Gillet, M. C., Pirard, C. et al. Biocompatibility of polymer-infiltrated-ceramic-network (PICN) materials with human gingival keratinocytes (HGKs). Dental Materials: Official Publication of the Academy of Dental Materials. 2017; 33(3), 333-343.
4. Rizo-Gorrita, M., Herraez-Galindo, C., Torres-Lagares, D. et al. Biocompatibility of polymer and ceramic CAD/CAM materials with human gingival fibroblasts (HGFs). Polymers. 2019; 11(9), 10.3390/polym11091446.
5. Pandoleon, P., Bakopoulou, A., Papadopoulou, L. et al. Evaluation of the biological behaviour of various dental implant abutment materials on attachment and viability of human gingival fibroblasts. Dental Materials: Official Publication of the Academy of Dental Materials. 2019; 35(7), 1053-1063.
6. Herraez-Galindo, C., Rizo-Gorrita, M., Luna-Oliva, I., et al. In vitro comparative study of fibroblastic behaviour on polymethacrylate (PMMA) and lithium disilicate polymer surfaces. Polymers. 2019; 11(4), 10.3390/polym11040744.
7. Mehl, C., Kern, M., Zimmermann, A. et al. Impact of cleaning procedures on adhesion of living cells to three abutment materials. The International Journal of Oral & Maxillofacial Implants. 2017; 32(5), 976-984.
8. Forster, A., Ungvári, K., Györgyey, Á. et al. Human epithelial tissue culture study on restorative materials. Journal of Dentistry. 2014; 42(1), 7–14.
9. Pabst, A. M., Walter, C., Grassmann, L., et al. Influence of CAD/CAM all-ceramic materials on cell viability, migration ability and adenylate kinase release of human gingival fibroblasts and oral keratinocytes. Clinical Oral Investigations. 2014; 18(4), 1111–1118.
10. Brunot-Gohin, C., Duval, J. L., Azogui, E. E. et al. Soft tissue adhesion of polished versus glazed lithium disilicate ceramic for dental applications. Dental Materials. 2013; 29(9), 1–8.
11. Batson, E. R., Cooper, L. F., Duqum, I. et al. Clinical outcomes of three different crown systems with CAD/CAM technology. The Journal of Prosthetic Dentistry. 2014; 112(4), 770-777.
12. Mehl, C., Kern, M., Schutte, A. M. et al. Adhesion of living cells to abutment materials, dentin, and adhesive luting cement with different surface qualities. Dental Materials: Official Publication of the
13. 13.Tete, S., Zizzari, V. L., Borelli, B. et al. Proliferation and adhesion capability of human gingival fibroblasts onto zirconia, lithium disilicate and feldspathic veneering ceramic in vitro. Dental Materials Journal. 2014;33(1), 7-15.
14. Vasiliu, R. D., Porojan, S. D., Birdeanu, M. I. et al. Effect of thermocycling, surface treatments and microstructure on the optical properties and roughness of CAD-CAM and heat-pressed glass ceramics. Materials (Basel, Switzerland). 2020; 13(2), 10.3390/ma13020381.
15. Guess P.C, Zavanelli R.A, Silva N.R, et al. Monolithic CAD/CAM lithium disilicate versus veneered Y-TZP crowns: comparison of failure modes and reliability after fatigue. Int J Prosthodont. 2010;23:434-42
16. Bressan E., Paniz G., Lops D. et al. Influence of abutment material on the gingival color of implant-supported all-ceramic restorations: a prospective multicenter study. Clin Oral Implants Res. 2011;22:631-7.
17. Ekfeldt A., Fürst B., Carlsson G.E. et al. Zirconia abutments for single-tooth implant restorations: a retrospective and clinical follow-up study. Clin Oral Implants Res. 2011;22:1308-14
18. Atay, A.; Gürdal, I.; Çetıntas, V.B. et al. Effects of New Generation All-Ceramic and Provisional Materials on Fibroblast Cells. J. Prosthodont. 2018, 28, e383–e394
19. Pendegrass C.J., Lancashire H.T., Fontaine C., Chan G, et al. Intraosseous transcutaneous amputation prostheses versus dental implants: a comparison between keratinocyte and gingival epithelial cell adhesion in vitro. Eur Cells Mater. 2015;29:237–49
20. Pabst A.M., Walter C., Bell A. et al. Influence of CAD/CAM zirconia for implant-abutment manufacturing on gingival fibroblasts and oral keratinocytes. Clin Oral Investig. 2016;20:1101–8. 21. Moher D., Liberati A., Tetzlaff J. et al.; PRISMA Group. Preferred reporting items for systematic
PRIEDAI
1 priedas. Ląstelių gyvybingumas po 24, 48, 72 val. atliekant MTT tyrimą.
2 priedas. Fibroblastų gyvybingumas tirtas MTT po 24 ir 72 val. (a- cirkonis, b-poliruotas cirkonis, c-
ličio disilikatas, d- glazūruota keramika)
4 priedas. Netiesioginis MTT tyrimas, tirtas fibroblastų metabolinis aktyvumas.
