Karolis Paškevičius
5 kursas, 3 grupėPERIODONTO AUDINIŲ BŪKLĖ PRIE FIKSUOTŲ
DANTŲ PROTEZŲ
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas Dr. Inga Vaitkevičienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA
PERIODONTO AUDINIŲ BŪKLĖ PRIE FIKSUOTŲ DANTŲ PROTEZŲ
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko magistrantas ... (parašas) Darbo vadovas ... (parašas) ... (vardas pavardė, kursas, grupė) 20....m. ...
(mėnuo, diena)
... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė) 20....m. ...
(mėnuo, diena)
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas:...
Recenzentas:... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil .N
r. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas
Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas,
tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5
Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir
sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0
11 Medžiaga ir
metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0 12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys,
tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga
ir pan.)? 0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis
reikšmingumas? 0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar
atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą
32
Praktinės rekomendaci
jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių 33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo -0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe
>20% (nevert.
) 40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5
balo 41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo 42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos
komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo
-0,5 balo 44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo *Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
TURINYS
SANTRAUKA ... 8
SUMMARY ... 10
1. ĮVADAS ... 12
2. LITERATŪROS APŽVALGA ... 14
2.1 Fiksuotų dantų protezų poveikis periodonto audiniams ... 14
2.2 Biologino pločio sąvoka ir jo svarba periodonto sveikatai ... 15
2.3 Protezo krašto padėtis dantenų atžvilgiu ... 16
2.4 Nekokybiški fiksuotų dantų protezų kraštai ir periodonto liga ... 17
2.5 Amžiniai periodonto audinių ir imuninio atsako į infekciją pokyčiai ... 18
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 20
2.1 Pacientų atranka ... 20
2.2 Tiriami dantys ... 20
2.3 Tyrimo eiga ... 20
2.4 Tiriamųjų grupių palyginimas ... 22
2.5 Statistinė analizė ... 23
3. REZULTATAI ... 24
3.1 Anketinės apklausos rezultatai ... 24
3.2 Klinikinio tyrimo rezultatai ... 28
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 35
IŠVADOS ... 41
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 42
Periodonto audinių būklė prie fiksuotų dantų protezų
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas
Dantų atstatymas fiksuotais protezais yra vienas iš pagrindinių gydymo metodų daliniams dantų eilių defektams gydyti, kuris gali turėti įtakos periodonto audiniams. Darbo tikslas - įvertinti ir palyginti periodonto audinių būklę prie protezuotų dantų.
Medžiaga ir metodai
Tyrime dalyvavo 30-65 metų amžiaus pacientai, kurių dantys buvo gydyti fiksuotais protezais. Tyrime tirti metaliniais, keramikiniais, metalo keramikiniais fiksuotais protezais protezuotų ir sveikų dantų periodonto audiniai. Pacientai apklausti naudojant anketinę apklausą bei ištirti kliniškai pagal klinikinio tyrimo lentelę. Vertinti parametrai: dantų apnašos, periodonto kišenės, dantenų recesija, kraujavimas zonduojant. Duomenų statistinė analizė atlikta SPSS 17.0 programa. Skirtumai laikyti statistiškai patikimais, esant ne didesnei kaip 5 proc. paklaidai (p<0.05).
Rezultatai
Apnašos dengė tirtų pacientų 76.4% dantų, o dantenos kraujavo prie 28,8% dantų. Apnašų kiekis ant sveikų, plombuotų ir protezuotų dantų reikšmingai (p<0.05) nesiskyrė. Dantenų kraujavimas reikšmingai (p<0.05) buvo didesnis prie protezuotų dantų, o reikšmingai (p<0.05) daugiausia dantenų recesijos atvejų (31,5%) nustatyta prie sveikų dantų. Giliausios periodonto kišenės nustatytos prie protezuotų dantų 2,73±0,86mm ir reikšmingai (p<0.05) skyrėsi nuo rastų prie sveikų 1,92±0,29mm ir plombuotų 2,21±0,91mm dantų.
Reikšmingai (p<0.05) mažiau apnašų buvo ant metalinių vainikėlių nei ant keramikinių ir metalo keramikinių. Dantenų kraujavimas reikšmingai (p<0.05) buvo didesnis prie metalo keramika protezuotų dantų (56.5%). Giliausios periodonto kišenės nustatytos prie metalo keramikinių vainikėlių 2.96±0.11mm ir reikšmingai (p<0.05) skyrėsi nuo rastų prie metalinių 1.8±0.25mm ir keramikinių 1,94±0,19mm vainikėlių.
Išvados
Pacientų, kurių burnoje yra fiksuoti dantų protezai, burnos higienos įpročiai yra prasti. Prie protezuotų fiksuotais protezais dantų periodonto kišenės, dantenų kraujavimas buvo didesnis nei prie sveikų dantų. Prie metalo keramikos vainikėliais protezuotų dantų apnašų kiekis, dantenų kraujavimas, periodonto kišenės buvo didesni nei prie metalo keramikinių ir metalinių protezų.
Association between periodontal status and fixed dental prosthesis
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work
The fixed partial denture is a common treatment available for the restoration of partially edentulous ridges that can affect periodontal status. Aim of the work – to assess and compare periodontal status between healthy and crowned teeth.
Material and the methods
The study included patients aged 30-65 years, whose teeth were treated with fixed prostheses. Metal, ceramic, metal ceramic fixed prostheses and healthy teeth were examined. Patients completed questionnaire and were clinically investigated using table made for this study. Dental plaque, periodontal pocket depth, gingival recession and bleeding on probing parameters were assessed. Statistical analysis made using SPSS Statistics 17.0 program. Differences considered statistically significant when standard error was less than 5% (p<0.05).
Results
76.4% of all patients’ teeth were covered with plaque. Gingival bleeding was found near 28.8% of all teeth. Plaque amount between groups of healthy, sealed and crowned teeth significantly (p<0.05) did not differ. Gingival bleeding was significantly (p<0.05) greater in fixed prosthesis group, most dental recession cases found in healthy teeth group (p<0.05). Pocket depth was significantly (p<0.05) deeper in fixed prosthesis group 2,73±0,86mm compared with healthy teeth 1,92±0,29mm and sealed teeth 2,21±0,91mm groups.
Metal crowns had significantly (p<0.05) less plaque than ceramic and metal ceramic crowns. Gingival bleeding was significantly (p<0.05) greater in metal ceramic crowns group (56.5%). Pocket depth was significantly (p<0.05) deeper in metal ceramic crowns group 2.96±0.11mm, compared with metal 1.8±0.25mm and ceramic crowns 1,94±0,19mm groups.
Conclusions
Oral hygiene habits of investigated patients are bad. Worse gingival bleeding and pocket depth were found in fixed prosthesis group compared with healthy teeth. Dental plaque, gingival bleeding and periodontal pocket depth were worse in metal ceramic group compared with metal and ceramic crowns.
1. ĮVADAS
Dantų funkcijos atstatymas fiksuotais protezais yra vienas iš pagrindinių gydymo metodų daliniams dantų eilių defektams gydyti, kai dėl tam tikrų kontraindikacijų gydymas implantais nėra galimas [1]. Kiekvienas gydytojas, siekiantis sukurti gražią paciento šypseną bei atstatyti tinkamą dantų funkciją, kreipia dėmesį ne tik į dantų estetiką, bet ir į dantis supančius audinius. Sveikas periodontas sukuria tvirtą pamatą funkcionuojančiam estetiškam fiksuotam dantų protezui [2]. Dėl šios priežasties svarbu suvokti periodonto audinių sveikatos ryšį su restauracine odontologija siekiant tinkamai atstatyti dantų eilių defektus [3].
Tarpdisciplininis požiūris yra pastarųjų metų tendencija, padedanti įgyvendinti kokybišką odontologinį gydymą. Šių dienų odontologijoje ortopedinį dantų gydymą bei periodontologiją sieja glaudus ryšys įvairiuose gydymo aspektuose, tokiuose kaip gydymo plano sudarymas, procedūrų atlikimas, rezultato pasiekimas bei jo išlaikymas. Gydytojai periodontologai, kontroliuodami uždegiminius periodonto procesus bei paruošdami audinius protezavimui, be abejonės, gali sukurti tvirtą pamatą, kuris padės pasiekti sėkmingą ortopedinio gydymo rezultatą. Iš kitos pusės, gydytojai ortopedai gali suformuoti tinkamą danties laiptelį, dantų formą bei kontaktus, dėl kurių pagamintas fiksuotas protezas puikiai derėtų su aplinkiniais periodonto audiniais [4].
Gydytojams ortopedams periodonto sveikata yra svarbi siekiant užtikrinti fiksuotų dantų protezų ilgaamžiškumą, tačiau pats dantų protezas gali sukelti periodonto ligą, jei jis yra netinkamai pagamintas [4]. Literatūros šaltiniai teigia, kad nepaisant tobulėjančios odontologijos, fiksuoti dantų protezai yra laikomi svarbiu rizikos faktoriumi, prisidedančiu prie periodonto ligos atsiradimo ir vystymosi. To priežastys gali būti įvairios, pavyzdžiui: fiksuoti dantų protezai gali padidinti mechaninį apnašų užsilaikymą arba netgi gali tiesiogiai dirginti periodonto audinius [5]. Klinikinėje praktikoje pastebimi periodonto audinių pakitimai prie protezuotų fiksuotais protezais dantų, tačiau paplitimas, pažeidimo pobūdis ir skirtumas palyginus juos su neprotezuotais dantimis nėra aiškus.
Hipotezė: fiksuoti dantų protezai turi neigiamą poveikį periodonto sveikatai. Tikslas: Įvertinti ir palyginti periodonto audinių būklę prie protezuotų dantų.
Uždaviniai:
1. Įvertinti pacientų burnos higienos įpročius.
2. Įvertinti pacientų periodonto audinius prie protezuotų fiksuotais protezais ir neprotezuotų dantų.
3. Įvertinti pacientų periodonto audinius prie iš skirtingų medžiagų pagamintų fiksuotų dantų protezų.
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1 Fiksuotų dantų protezų poveikis periodonto audiniamsPrastai pagaminti fiksuoti dantų protezai sukuria tinkamą nišą kauptis apnašoms, todėl atsiranda ir sunkėja dantenų uždegimas. Dėl šios priežasties, vertinant gydymo rezultatą, reikėtų atsižvelgti ne tik į fiksuotų dantų protezų estetiką ir funkciją, tačiau turi būti atkreiptas dėmesys ir į tai, kokį poveikį šie protezai turės periodonto audiniams [6].
Norint pasiekti puikų gydymo rezultatą, yra labai svarbu suplanuoti gydymą. Prieš protezavimą reikia įvertinti periodonto audinių būklę bei atsižvelgti į būsimo dantų protezo dizaino parametrus. Vertinant periodonto audinius, reikėtų atkreipti dėmesį į dantenų būklę. Jos turi būti be uždegimo požymių. Taip pat turi būti pakankamas fiksuotų dantenų kiekis. Zonduojant dantenų vagelę, jos gylis turi būti 1-3mm [1]. Planuojant būsimo fiksuoto dantų protezo konstrukciją, reikia atkreipti dėmesį į jo dizainą. Nustatyti keturi fiksuotų dantų protezų dizaino parametrai, kurie gali turėti įtakos periodonto būklei: fiksuoto dantų protezo krašto santykis su dantenomis, jo krašto adaptacija, kontūras ir okliuzinė funkcija [7].
Svarbus faktorius taip pat yra fiksuotų dantų protezų paviršiaus šiurkštumas, dėl kurio padidėja bakterijų adhezija ir akumuliacija [8]. Daugelis medžiagų, naudojamų restauraciniam dantų gydymui, yra biologiškai suderinamos ir nežalojančios periodonto audinių. Nepaisant jų biologinio suderinamumo, visos šios medžiagos turi būti gerai nupoliruotos, kad sumažėtų apnašų akumuliacija, kuri yra pagrindinis veiksnys, inicijuojantis periodonto ligą. Tokios medžiagos kaip tradicinės amalgamos (naudojamos atstatyti dantų kontaktams), dantų vainikėlių gamyboje naudojamos medžiagos (auksas, įvairūs metalų lydiniai, derva arba porcelianas) reikalauja aukščiausio nupoliravimo laipsnio, nes pritaikius pagamintus dantų protezus ar plombas burnoje, jie dažnai siekia dantenas arba būna žemiau dantenų linijos. Kompozitinių dantų plombų ir vainikėlių būklė bėgant laikui stipriai kinta. Iš šios medžiagos pagamintus fiksuotus dantų protezus arba plombas tampa lengviau nupoliruoti, tačiau mažėja jų stiprumas, didėja poroziškumas ir paviršiaus nusidėvėjimas. Derviniai cementai taip pat minkštėja dėl jų kontakto su organiniais seilių komponentais, apnašomis bei gėrimais. Dėl to paviršiaus šiurkštėja ir didėja apnašų retencija [9].
2.2 Biologino pločio sąvoka ir jo svarba periodonto sveikatai
Svarbu suvokti restauracinės odontologijos ir periodonto audinių ryšį siekiant sukurti tinkamą dantų lankų formą, užtikrinti jų funkciją, estetiką bei paciento komfortą [10]. Nepaisant padidėjusios šio tarpusavio ryšio suvokimo svarbos restauracinėje odontologijoje, daugelis gydytojų neskiria papildomo dėmesio įvertinti biologinį plotį. [11].
Pagal Gargiulo et al. darbą, biologinis plotis yra apibūdinamas kaip minkštųjų audinių sluoksnis, kuris yra prisitvirtinęs prie danties aukščiau alveolinės ataugos kaulo. Autoriai nustatė šio sluoksnio matmenis. Įvertinus 287 dantis buvo nustatytos jungiamojo audinio, epitelinės jungties ir dantenų vagelės gylio proporcijos. Tyrėjai nustatė vidutines šių matmenų dydžių reikšmes: dantenų vagelės gylis – 0.69mm, epitelinė jungtis – 0.97mm, jungiamasis audinys – 1.07mm. Remiantis šio darbo rezultatais, biologinio pločio dydis yra 2.04mm. Tai yra epitelinės jungties ir jungiamojo audinio pločių suma [12].1 pav.
1pav. Biologinis plotis ir jo matmenys. (a) Dantenų vagelė, (b) Epitelinė jungtis, (c) Jungiamasis audinys (d) Biologinis plotis (b+c) [12]
Biologinis plotis yra būtinas siekiant išlaikyti periodonto sveikatą ir apsaugoti nuo dirgiklių, pavyzdžiui: fiksuotų dantų protezų. Milimetro pločio atstumas, kurį suformuoja jungiamasis audinys yra svarbus tam, kad neprasidėtų uždegimas bei kaulo rezorbcija [13]. Be to, biologinis plotis apsaugo nuo tolimesnio apnašų formavimosi žemiau dantenų linijos, dėl sveikų jungiamųjų audinių barjero, apsaugančių alveolinės ataugos kaulą nuo mikroorganizmų infiltracijos [4]. Nustatyta, kad jei fiksuoto dantų protezo kraštai pasiekia biologinį plotį, tai
ženkliai prisideda prie dantenų uždegimo atsiradimo bei alveolinės ataugos kaulo netekimo. Visa tai vystosi dėl destrukcinio uždegiminio atsako į bakterines apnašas, kurios lokalizuojasi giliai periodonto kišenėse bei dėl traumuojančio fiksuoto dantų protezų poveikio [10]. Klinikiniai biologinio pločio pažeidimo simptomai yra dantenų skausmas, uždegimas, lokalizuota dantenų hiperplazija, periodonto kišenių formavimasis ir, ilgainiui, periodonto audinių praradimas [4]. Newcomb et al. palygino 66 priekinius dantis, protezuotus vainikėliais, kurių kraštai buvo įvairiame gylyje žemiau dantenų, su kitoje pusėje esančiais neprotezuotais dantimis. Nustatyta, kad kuo arčiau epitelinės jungties yra danties vainikėlio kraštas, tuo didesnė tikimybė išsivystyti dantenų uždegimui [14].
2.3 Protezo krašto padėtis dantenų atžvilgiu
Gydytojas turi tris pasirinkimus kaip galima pozicionuoti būsimo fiksuoto dantų protezo kraštą: virš dantenų, ties dantenų kraštu ir žemiau dantenų krašto. Jei danties vainikėlis pricementuojamas virš dantenų, tokia vainikėlio padėtis turi mažiausią poveikį periodonto audiniams. Seniau fiksuoti dantų protezai aukščiau dantenų krašto buvo protezuojami tik šoninių dantų grupėje dėl ryškaus kontrasto tarp danties audinių ir fiksuoto protezo medžiagos spalvų. Ištobulėjus protezavimui skirtoms medžiagoms, adhezinei odontologijai bei derviniams cementams, atsirado galimybė dantų vainikėlius cementuoti virš dantenų linijos priekinių dantų grupėje. Taigi fiksuoti dantų protezai turėtų būti cementuojami virš dantenų visais įmanomais atvejais ne tik dėl atsiradusios galimybės juos pritaikyti virš dantenų estetinėje zonoje, bet ir dėl palankaus poveikio periodonto audiniams [10].
Tradicinėje odontologijoje cementuoti fiksuotus dantų protezus sulig dantenomis nebuvo pageidautina, nes dėl tokios jų padėties, padidėdavo apnašų kiekis nei pozicionuojant juos virš dantenų. Taip pat buvo rizikuojama, kad įvykus dantenų recesijai estetiškai nepriimtinas fiksuoto dantų protezo kraštas taps matomas [10]. Remiantis šiuolaikiniais gydymo metodais, fiksuoto dantų protezo pozicionavimas ties dantenų linija tapo priimtinas, nes jis, palyginus su žemiau dantenų krašto pricementuotais fiksuotais dantų protezais, yra nežalojantis periodonto. Taip pat atsirado galimybė estetiškai pritaikyti vainikėlį prie danties audinių bei tinkamai jį nupoliruoti ties dantenų linija [15].
Kartais dėl tam tikrų sąlygų fiksuotas dantų protezas turi būti pozicionuotas žemiau dantenų linijos, pavyzdžiui, dėl karieso arba danties audinių trūkumo, taip pat siekiant užmaskuoti
fiksuoto dantų protezo kraštą. Pažeidus biologinį plotį dėl papildomos retencijos gali kilti jatrogeninis periodontitas, o tai lemia ankstyvą fiksuoto dantų protezo praradimą [10] Padbury et al. nustatė, kad ne tik žemiau dantenų linijos pricementuotas fiksuotas dantų protezas turi neigiamą poveikį periodonto audiniams, bet ir nepageidaujama jų atsakomoji reakcija į šį protezą, nepaisant gylio žemiau dantenų krašto, kuriame jis yra. Prie žemiau dantenų krašto pricementuotų dantų vainikėlių nustatytas didesnis dantenų kraujavimas zonduojant bei dantenų recesija, nei prie virš dantenų pozicionuotų dantų vainikėlių [16]. Ant dantų vainikėlių, kurių ribos baigiasi žemiau dantenų linijos, taip pat rastas didesnis apnašų kiekis, prie jų nustatyti blogesni dantenų indekso balai bei gilesnės periodonto kišenės. Be to žemiau dantenų linijos pricementuotų dantų vainikėlių dantenų vagelėje aptikti didesni spirochetų, fuzobakterijų, bacilų ir filamentinių bakterijų kiekiai lyginant su virš dantenų pricementuotais dantų vainikėliais [3].
2.4 Nekokybiški fiksuotų dantų protezų kraštai ir periodonto liga
Nekokybiškas fiksuoto dantų protezo kraštas yra apibūdinamas kaip protezo riba, kuri yra platesnė nei išpreparuota ertmė. Šie fiksuotų dantų protezų defektai yra priskiriami prie rizikos faktorių, nes traumuoja periodonto audinius ir prisideda prie periodonto ligos atsiradimo bei progresavimo. Be to, jie yra gana dažnai pasitaikantys klinikinėje praktikoje. Dėl nekokybiškų dantų vainikėlių kraštų, padidėja bakterinių apnašų retencija ir kaupimasis. Prie nekokybiškų dantų vainikėlių nustatytas didesnis dantenų kraujavimas zonduojant, dantenų uždegimas ir alveolinės ataugos kaulo netekimas nei prie kokybiškų dantų vainikėlių. Šio defekto pašalinimas pagerina individualią burnos higieną [3].
Ruošiant dantį protezavimui svarbu pasirinkti tinkamą danties laiptelio formą bei teisingai jį nušlifuoti. Paruošto protezavimui danties laiptelis yra pati svarbiausia ir silpniausia vieta siekiant užtikrinti fiksuoto dantų protezo ilgaamžiškumą. Vis dėlto yra nesutariama kokie yra idealūs fiksuoto dantų protezo krašto parametrai. Dėl šios priežasties danties laiptelis gali būti įvairaus pločio bei formos [17]. Tinkamai paruošus dantį svarbu, kad fiksuoto dantų protezo kraštas būtų gerai pritaikytas bei nupoliruotas, nes šiurkštus jo paviršius arba tarpas tarp vainikėlio krašto ir danties laiptelio skatina bakterijų akumuliaciją, o visa tai – periodonto ligų vystymąsi [3].
2.5. Amžiniai periodonto audinių ir imuninio atsako į infekciją pokyčiai
Senstant, periodonto sveikata silpnėja, taip pat didėja periodonto ligų paplitimas ir sunkumo laipsnis. Periodonto ligos paveikia didžiąją dalį suaugusiųjų populiacijos, o 10-15% žmonių išsivysto ūmus periodontitas [18].
Įvertinus dantų apnašų akumuliaciją, nėra pastebėta reikšmingo biofilmo kiekio skirtumo tarp jaunų ir vyresnių tiriamųjų, tačiau vyresnėje populiacijos dalyje dėl dantų apnašų yra linkęs išsivystyti stipresnis dantenų uždegimas [19]. Nors pagrindinė gleivinės epitelio funkcija yra sukurti barjerą, kuris apsaugo nuo įvairių makromolekulių bei mikroorganizmų, jis, žmogui senstant, plonėja, o tai skatina stipresnę gleivinės reakciją į dantų apnašas [20]. Gleivinės funkcija yra palaikyti homeostazę tarp reziduojančios mikrofloros bei reaguoti į patogenus, kurie gali sutrikdyti bendrą organizmo sveikatą [21].
Organizmui senstant įvyksta struktūriniai bei funkciniai fibroblastų pokyčiai. Dantenų fibroblastai yra nuolat veikiami bakterijų ir jų apykaitos produktų, tokių kaip lipopolisacharidai. Dėl jų dantenų fibroblastai pradeda išskirti uždegiminius citokinus: prostaglandiną E2, interleukiną – 1 ir plazminogeno aktyvatorių. Šių uždegimo mediatorių įtaka periodonto raiščiui ir fibroblastams gali būti svarbi periodonto ligos vystymosi stiprumui. Nustatyta, kad vyresnių žmonių makrofagai aktyviau fagocituoja kolageno skaidulas, o fibroblastų funkcija jį sintetinti silpnėja. Šį procesą gali pagreitinti anksčiau minėti uždegimo mediatoriai. Visa tai gali neigiamai paveikti jungiamųjų audinių kolageno sintezės bei jo degradacijos santykį [22].
Senėjimas taip pat gali būti apibūdinamas imuninės sistemos kiekybiniais ir kokybiniais pokyčiais [23]. Nustatyta, kad senstant silpnėjančios imuninio atsako galimybės padidina polinkį atsirasti infekcinėms bei kitoms ligoms [24]. Dėl to vyresni pacientai yra labiau linkę sirgti autoimuninėmis, infekcinėmis bei uždegiminėmis ligomis, įskaitant periodontitą [25]. Dėl natūralaus senėjimo proceso vyksta fiziologinis alveolinės ataugos kaulo bei minkštųjų periodonto audinių netekimas. Nors šie pokyčiai nėra patologiniai, tačiau yra kliniškai reikšmingi [22,26]. Prasidėjus periodonto ligai, periodonto audinių būklė pradeda sparčiai blogėti ir sutrinka šių audinių funkcija [26,27].
Uždegimas yra sudėtingas biologinis atsakas į žalingą veiksnį. Tai yra apsauginė reakcija, kuri apima imunines ląsteles, kraujotakos sistemą ir daugybę mediatorių, sukurtų įveikti šį žalingą veiksnį ir skatinti audinių regeneraciją. Tiek lėtinis, tiek ūmus uždegimas yra nespecifinis atsakas, kurio mechanizmą galima priskirti įgimtam imunitetui. Nepakankamas uždegiminio atsako
stiprumas skatina besitęsiančią audinių destrukciją ir lėtinį uždegiminį procesą. Šis uždegimo mechanizmas prisideda prie tokių ligų atsiradimo kaip aterosklerozė, reumatoidinis artritas bei periodontitas [28]. Taip pat svarbu tai, kad su amžiumi susiję nespecifinio imuniteto funkcijos pokyčiai siejasi ne su imunodeficitu, o su sutrikusia šių reakcijų reguliacija [26]. Yra nustatyta, kad senstant įgimto imuniteto ląstelių skaičius išlieka stabilus arba šiek tiek sumažėja [29]. Nors įgimto imuniteto ląstelių, tokių kaip neutrofilai, makrofagai, dentritinės ląstelės ir natūralios ląstelės žudikės, kiekis nesumažėja, tačiau vyresniems asmenims reikšmingai sumažėja jų chemotaksis. Šis sumažėjimas paveikia ne tik ląstelių migraciją į uždegimo vietas, bet ir jų pasišalinimą. Todėl gali būti paveikta ne tik uždegimo iniciacija, bet ir prailgėti šių reakcijų pabaiga. Taip pat vyresniems žmonėms sumažėja minėtų imuninių ląstelių fagocitinė funkcija bei galimybė sunaikinti fagocituotus mikroorganizmus. Be to žmogui senstant sumažėja T ir B limfocitų kiekis. Toks neefktyvus imunitetas skatina lėtinį patogenų persistavimą bei nenuslopintą uždegiminę destrukciją [28].
2. MEDŽIAGA IR METODAI
2.1 Pacientų atranka:Tyrime pakviesti dalyvauti 30-65 metų amžiaus asmenys, kurie kreipėsi į LSMU KK Dantų ir žandikaulių ortopedijos kliniką bei Dantų ir burnos ligų kliniką konsultacijoms arba norėdami dantų ortopedinio ar periodontologinio gydymo. Šie asmenys burnoje turėjo neprotezuotų ir protezuotų fiksuotais protezais dantų. Asmenys, kurie turėjo pilnus išimamus dantų protezus, nebuvo tiriami. Taip pat asmenys, kurių burnoje nebuvo likusių neprotezuotų dantų arba likę dantys buvo atrama daliniams išimamiems dantų protezams, nebuvo tiriami. Buvo atsižvelgta į tiriamųjų sveikatos būklę. Asmenys nebuvo tiriami, jei sirgo sisteminėmis ligomis, kurios turi įtakos periodonto audinių būklei: cukriniu diabetu, onkologiniais susirgimais, AIDS, arterine hipertenzija, osteoporoze.
2.2 Tiriami dantys:
Tyrime buvo tiriami metaliniais, keramikiniais bei metalo keramikiniais vainikėliais ir tiltiniais dantų protezais protezuoti ir neprotezuoti dantys. Buvo tiriami visi tiltiniai dantų protezai nepriklausomai nuo jų konstrukcijos: tarpinės dalies ilgio, atraminių dantų skaičiaus. Buvo tiriami visi plombuoti (taip pat ir II bei V klasės plombomis) dantys bei dantys, kurie turėjo II ir V klasėms priskiriamus ėduonies pažeidimus. Nebuvo tiriami dantys, protezuoti štampuotais, auksiniais, metalo plastikiniais arba plastmasiniais fiksuotais protezais. Taip pat dantys, skirti dalinių išimamų dantų protezų atramai, bei tretieji krūminiai dantys.
2.3 Tyrimo eiga
Tyrimas suderintas su LSMU bioetikos komisija. Leidimas išduotas 2016-11-04, Nr. BEC-OF-36. (priedas Nr. 1). Atrinkti tyrimui pacientai buvo apklausti naudojant sudarytą apklausos anketą (priedas Nr. 2) bei ištirti kliniškai duomenis surašant į sudarytą klinikinio tyrimo lentelę (priedas Nr. 3). Klinikinis tyrimas atliktas vizualiai naudojant periodontologinį zondą ir veidrodėlį. Vertinta fiksuotų dantų protezų kokybė (protezo krašto adaptacija ant danties) bei periodontologiniai indeksai: dantų apnašų kiekis, periodonto kišenės, dantenų recesija ir kraujavimas zonduojant.
Tyrimo lentelėje buvo žymimos tik II ir V klasės plombos bei ėduonies pažeidimai, kurie susisiekia su dantenomis. Visi žymėjimo simboliai pateikti lentelėje Nr. 1.
Lentelė Nr. 1. Dantų būklės žymėjimo reikšmės ir simboliai
Eil. Nr. Reikšmė Simbolis
1. Plomba pl
2. Kariesas c
3. Dantų vainikėlis V
4. Tiltinis dantų protezas
4. Pašalintas dantis X
5. Dantis, skirtas dalinių išimamų protezų fiksacijai
Taip pat buvo vertinamas fiksuotų dantų protezų buvimo burnoje laikas. Lentelė Nr. 2. Lentelė Nr. 2. Fiksuotų dantų protezų buvimo burnoje laiko vertinimas
Įvertinimas Laikas
1 Iki 1 metų
2 [1-5) metai
3 [5-10] metų
4 Daugiau kaip 10 metų
5 Negali pasakyti
Skirtingų rūšių dantų protezai buvo žymimi rašant simbolius pagal medžiagų rūšį, iš kurių jie buvo pagaminti . Lentelė Nr. 3.
Lentelė Nr. 3. Fiksuotų dantų protezų žymėjimas pagal medžiagos rūšį
Rūšis Simbolis
Metalinis M
Metalo keramikinis Mk
Keramikinis K
Taip pat buvo vertinama fiksuotų dantų protezų adaptacija ant danties vainiko. Buvo vertinta, ar zonduojant jaučiamas danties vainikėlio laiptelis arba krašto nelygumas. Be to,
zondavimo metu buvo vertinamas ir dantenų kraujavimas. Kraujavimas atsižvelgiant į laiką buvo žymimas tada, kai jis atsiranda per 15 sekundžių nuo zondavimo pradžios [30]. Esant protezo kraštų nelygumui ties danties – protezo jungtimi arba esant kraujavimui zonduojant, buvo žymima „+“, jei nenustatoma – žymima „-“.
Periodonto kišenių gylis buvo vertinamas nuo cemento – emalio arba protezo – danties jungties iki jos dugno. Dantenų recesija buvo vertinama nuo cemento – emalio arba protezo – danties jungties iki dantenų krašto.
Matomos dantų apnašos vertintos pasitelkiant OHI – S indeksą [31]. Dėl patogumo jis šiek tiek modifikuotas, sujungiant kietų ir minkštų dantų apnašų vertinimo skales į vieną bendrą. Lentelė Nr. 4.
Lentelė Nr. 4. Dantų apnašų vertinimo lentelė pagal modifikuotą OHI-S indeksą
Įvertinimas Reikšmė
0 Nėra apnašų.
1 Minkštos apnašos ar virš dantenų esantys konkrementai (akmenys), dengiantys ne daugiau kaip 1/3 tiriamojo danties.
2
Minkštos apnašos ar virš dantenų esantys konkrementai, dengiantys daugiau nei 1/3, bet mažiau nei 2/3 tiriamojo danties arba pavieniai konkrementai danties kaklelio srityje žemiau dantenų krašto.
3
Minkštos apnašos ar virš dantenų esantys konkrementai, dengiantys daugiau nei 2/3 tiriamojo danties arba danties kaklelio srityje yra didelės žiedinės konkrementų sankaupos žemiau dantenų krašto.
2.4 Tiriamųjų grupių palyginimas
Atlikus klinikinį pacientų ištyrimą, gauti rezultatai buvo palyginti suformuojant tyrimo grupes, atsižvelgiant į dantų gydymo būdą, medžiagas, iš kurių buvo pagaminti fiksuoti dantų protezai, šių protezų kokybę bei buvimo burnoje laiką. Pagal dantų gydymo būdą buvo sudarytos trys grupės: protezuotų fiksuotais protezais, plombuotų II ir V klasės plombomis ir sveikų dantų. Pagal medžiagas, iš kurių buvo pagaminti fiksuoti dantų protezai, taip pat buvo sudarytos trys grupės: metalinių, metalo keramikinių ir keramikinių dantų vainikėlių. Atsižvelgus į fiksuotų dantų protezų kokybę, buvo suformuotos dvi grupės: dantų vainikėliai, kuriuos zonduojant yra jaučiamas
laiptelis, ir gerai pritaikyti dantų vainikėliai. Įvertinus dantų vainikėlių buvimo burnoje laiką jie buvo suskirstyti į grupes pagal sudarytą fiksuotų dantų protezų buvimo burnoje laiko lentelę.
Lentelė Nr 2. Palygintos grupės: nuo vienerių iki penkerių metų, nuo penkerių iki dešimties ir
daugiau kaip dešimt metų burnoje buvusių dantų vainikėlių. 2.5 Statistinė analizė
Gauti duomenys suvesti ir išanalizuoti naudojant SPSS Statistics 17.0 programinį paketą. Analizuojant duomenis buvo skaičiuojamos aprašomosios statistikos, tikrinamos skirtumų ir vidurkių dažnumo bei požymių tarpusavio priklausomumo statistinės hipotezės. Pasirinktas 0.05 statistinės hipotezės reikšmingumo lygmuo. Kiekybinių dydžių lyginimas atliktas naudojant Studento t ir Fišerio kriterijus. Normalusis kiekybinių dydžių skirstinys buvo nustatytas Kolmogorov-Smirnov testu. Skirtumui tarp nepriklausomų grupių nustatymui naudotas Kruskal-Wallis testas. Aprašant rezultatus, kiekybiniams kintamiesiems buvo nurodomas vidurkis ir standartinė paklaida. Kokybiniams kintamiesiems buvo nurodomi reikšmių dažniai ir santykiniai dažniai išreikšti procentais.
3. REZULTATAI
3.1. Anketinės apklausos rezultataiTyrime dalyvavo 48 asmenys, iš kurių 20 vyrų ir 28 moterys. Šių tiriamųjų vidutinis amžius buvo 53.0 (SN 7.3) metai. Jauniausias tiriamasis buvo 37 metų, o vyriausias – 65 metų.
Atsižvelgiant į pacientų gyvenamąją vietą, 37 tiriamieji gyveno mieste, likę 11 kaimo vietovėse. 8 asmenys rūkė, kiti 40 ne. Visi 8 rūkantys buvo vyrai. Tai buvo statistiškai reikšmingas rezultatas (p<0.05).
Ištyrus apnašų kiekio pasiskirstymą ant pacientų dantų gauta, kad trečdalį danties vainiko dengiančių apnašų buvo rasta beveik pusei visų tirtų dantų. Beveik ketvirtadalis visų tirtų pacientų dantų nebuvo padengti apnašomis. 2 pav.
2 pav. Procentinis dantų apnašų kiekio ant tiriamųjų dantų pasiskirstymas Palyginus dantų apnašų kiekio skirtumą pagal pacientų gyvenamąją vietą gauta, kad tiriamųjų, gyvenančių mieste, statistiškai reikšmingai (p<0.05) daugiau dantų neturėjo apnašų, lyginant su tiriamaisiais, kurie gyveno kaime. O tarp visų kitų apnašų kiekio grupių šis skirtumas tarp pacientų, gyvenančių mieste ir kaime, statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p<0.05).
Įvertinus sąsają tarp rūkymo ir apnašų kiekio burnoje statistiškai reikšmingai (p<0.05) daugiau apnašomis padengtų dantų buvo tiriamiesiems, kurie rūkė. 3 pav.
3 Pav. Tiriamųjų dantų apnašų procentinis pasiskirstymas, atsižvelgiant į jų rūkymo įpročius Tiriamieji anketinėje apklausoje turėjo atsakyti į klausimus, susijusius su profesionalia ir individualia burnos higiena. Gauta, kad 19 asmenų (10 vyrų ir 9 moterims) per paskutinius vienerius metus profesionali burnos higiena buvo atlikta, o 29 – nebuvo. Vertinant profesionalios burnos higienos atlikimo laiko pasiskirstymą tarp lyčių statistiškai reikšmingo skirtumo (p>0.05) nebuvo. Įvertinus burnos higienos atlikimo laiko pasiskirstymą tarp pacientų gyvenamosios vietos statistiškai reikšmingo skirtumo taip pat nebuvo (p>0.05). 17 asmenų iš miesto ji buvo atlikta per paskutinius vienerius metus, o 20 per paskutinius vienerius metus neatlikta. Iš kaimo atitinkamai atlikta 2, o neatlikta 9 tiriamiesiems. Nors rezultatų skirtumai nėra statistiškai reikšmingi (p>0.05), galima daryti prielaidą, kad profesionalią burnos higieną labiau linkę atlikti žmonės, gyvenantys mieste.
Pagal asmeninę burnos higieną tiriamieji pasiskirstė į dvi vienodas grupes po 24 asmenis. Pusė jų teigė valantys dantis du kartus per dieną ir dažniau, o kita pusė valė kartą per dieną. Nebuvo nė vieno asmens, teigiančio, kad jis nevalo dantų. Palyginus dantų valymo įpročius su dantų apnašų kiekiu burnoje buvo gautas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0.05). Rasta, kad žmonių, kurie valė dantis du kartus per dieną, 82,3% dantų neturėjo apnašų arba apnašos dengė iki 1/3 danties vainiko aukščio, o žmonių, kurie valė dantis kartą per dieną, nepadengtų apnašomis arba padengtų iki 1/3 vainiko aukščio dantų buvo 60,1%.
Atsižvelgiant į pasiskirstymą pagal lytį, du kartus per dieną ir dažniau dantis valė dvigubai daugiau moterų nei vyrų, atitinkamai 16 ir 8. O kartą per dieną valančiųjų dantis skaičius pasiskirstė po lygiai – 12. Nors rezultatas nebuvo statistiškai reikšmingas (p>0.05), nustatyta, kad moterys labiau kreipė dėmesį į individualią burnos higieną. Nustatyta koreliacija tarp apnašų kiekio ir tiriamųjų lyties (p<0.05). Moterims rasta mažiau dantų apnašų nei vyrams. Lentelė Nr. 5.
Lentelė Nr. 5. Procentinis apnašų kiekio ant dantų vainikų pasiskirstymas pagal lytį Lytis
Apnašų kiekis(%) Vyrai Moterys
Nėra 23.9 23.5
1/3 vainiko 45.7 49.4
2/3 vainiko 20.2 27.1
>2/3 vainiko 10.1 0.0
Vertinant asmeninės burnos higienos įpročius, atsižvelgiant į gyvenamąją vietą, du kartus per dieną ir dažniau dantis valė 22 tiriamieji iš miesto (59,5%), ir tik 2 (18,2%) kaimo gyventojai. Vieną kartą per dieną valė 15 asmenų iš miesto (40.5% visų miesto gyventojų) ir 9 asmenys iš kaimo (81.8% visų kaimo gyventojų). Pagal gautą statistiškai reikšmingą skirtumą (p<0.05), nustatyta, kad miesto gyventojai linkę dažniau valytis dantis.
Pagal priemones, naudojamas individualiai burnos higienai, tiriamieji pasiskirstė į dvi grupes: pirmoji - tiriamieji, kurie naudoja dantų šepetėlį ir dantų pastą, antroji – asmenys, kurie be dantų šepetėlio ir pastos naudoja ir papildomas burnos higienos priemones, tokias kaip tarpdančių šepetėlis, siūlas, skalavimo skystis ar vieno danties šepetėlis. Pirmajai grupei priklausė 30 tiriamųjų, antrajai – 18. Atsižvelgiant į tiriamųjų lytį, nustatyta, kad pirmąją grupę sudarė 14 vyrų ir 16 moterų, o antrąją - 6 vyrai ir 12 moterų. Skirtumas tarp lyčių nebuvo statistiškai reikšmingas (p>0.05), nors papildomas priemones individualiai burnos higienai naudojo dvigubai daugiau moterų negu vyrų.
Taip pat nustatyta sąsaja tarp profesionalios burnos higienos ir dantų apnašų kiekio burnoje. 4 pav.
4 Pav. Procentinis dantų apnašų ant dantų pasiskirstymas, atsižvelgiant į profesionalios burnos higienos atlikimą per paskutinius vienerius metus
Nustatyta, kad visiškai apnašomis nepadengtų dantų vainikų skaičius statistiškai nesiskyrė lyginant tiriamuosius, kuriems buvo atlikta profesionali burnos higiena per paskutinius vienerius metus, su tiriamaisiais, kuriems ji nebuvo atlikta per paskutinius vienerius metus. Lyginant tiriamuosius, kuriems buvo atlikta profesionali burnos higiena per paskutinius vienerius metus, 1/3 apnašų padengtų dantų, buvo statistiškai reikšmingai (p<0.05) daugiau nei tiriamiesiems, kuriems ji nebuvo atlikta. Dantų, kurių vainikai buvo padengti 2/3 ir daugiau kaip 2/3 apnašų, buvo statistiškai reikšmingai daugiau (p<0.05) tiriamiesiems, kuriems nebuvo atlikta profesionali burnos higiena per paskutinius vienerius metus, lyginant su tiriamųjų, kuriems buvo atlikta profesionali burnos higiena, dantimis. Taigi didesnis apnašų kiekis ant dantų buvo rastas tiriamiesiems, kuriems nebuvo atlikta profesionali burnos higiena per paskutinius vienerius metus.
Nustatyta koreliacija tarp papildomų priemonių individualiai burnos higienai naudojimo ir valymo dažnumo. Rezultatas buvo statistiškai reikšmingas (p<0.05). 66.7% tiriamųjų, kurie dantis valė dantis du kartus per dieną, naudojo ir papildomas priemones.
3.2 Klinikinio tyrimo rezultatai
Buvo išmatuotas 1168 dantų periodonto kišenių gylis. Rezultatai pateikti lentelėje Nr. 6. Gautas periodonto kišenių vidurkis buvo 2.13±0.3mm. Daugiausiai dantų turėjo 2mm gylio periodonto kišenes, o tik 2 dantys – 9mm periodonto kišenes.
Lentelė Nr. 6. Periodonto kišenių gylis prie tirtų dantų
Palyginus periodonto kišenių gylį pagal pacientų gyvenamąją vietą, statistiškai reikšmingai gilesnės (p<0.05) periodonto kišenės rastos tiriamiesiems, kurie gyveno mieste. 5 pav. Reikšmingo periodonto kišenių gylio palyginus moterų ir vyrų dantis nebuvo gauta. (p>0.05).
Periodonto kišenių gylis (mm) Dantų skaičius Procentinis kiekis (%) 1.0 317 27.1 2.0 536 45.9 3.0 227 19.4 4.0 48 4.1 5.0 30 2.6 6.0 8 0.7 9.0. 2 0.2 Iš viso 1168 100
5 Pav. Periodonto kišenių gylio pasiskirstymas, atsižvelgiant į pacientų gyvenamąją vietą Dantenų recesija buvo rasta prie 339 dantų, o tai sudarė 29.1% visų tiriamųjų dantų. Dantenų recesijos vidurkis vertinant visus dantis buvo 0,56±0,31mm. Dantenų recesijos dažnio skirtumas atsižvelgiant į pacientų gyvenamąją vietą nebuvo statistiškai reikšmingas (p>0.05). Atsižvelgiant į tiriamųjų lytį, statistiškai reikšmingai daugiau (p<0.05) dantų, prie kurių buvo rasta dantenų recesija, nustatyta moterims nei vyrams, atitinkamai 31,4% ir 25,9%.
Dantenų kraujavimas zonduojant buvo rastas prie 321 danties, o tai sudarė 28.8% visų tirtų pacientų dantų. Pagal pacientų gyvenamąją vietą dantenų kraujavimas reikšmingai nesiskyrė (p>0.05). Atsižvelgiant į tiriamųjų lytį, statistiškai reikšmingai daugiau (p<0.05) dantų, kurių dantenos kraujavo, rasta vyrams (32%) nei moterims (26,2%).
Ištyrus 48 asmenis, gauti duomenys apie jų dantų būklę. Lentelė Nr. 7. Lentelė Nr. 7. Pacientų dantų būklė
Palyginus protezuotus fiksuotais protezais, plombuotus ir sveikus dantis reikšmingo apnašų kiekio skirtumo (p>0.05) nebuvo nustatyta. Dantenų kraujavimo skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (p<0.05). 22.4% sveikų dantų, 22.1% plombuotų dantų ir net 51.7% visų protezuotų dantų dantenos zonduojant kraujavo. Reikšmingas dantenų recesijos skirtumas (p<0.05) buvo rastas prie 31.5% sveikų, 20.3% plombuotų ir 24% protezuotų dantų. Nustatyta, kad daugiausiai dantenų recesijos paveiktų dantų buvo sveiki. Periodonto kišenių gylio skirtumas zonduojant taip pat buvo statistiškai reikšmingas (p<0.05). 6 pav.
6 Pav. Periodonto kišenių gylio pasiskirstymas atsižvelgiant į dantų gydymo būdą
Dantys Skaičius Procentai
Sveiki 765 57 Plombuoti 143 10.7 Pažeisti ėduonies 6 0.4 Pašalinti 97 7.2 Implantuoti 7 0.5 Pleištiniai defektai 10 0.7 Vainikėliai 217 18.2 Pašalinti dantys po tiltiniu protezu 70 5.2 Iš viso 1342 100
Mažiausias periodonto kišenių gylis buvo prie sveikų dantų, o giliausios periodonto kišenės – prie protezuotų dantų.
Dantų vainikėlių pasiskirstymo dažnis pagal jų krašto kokybę pateiktas lentelėje Nr. 8. Lentelė Nr. 8. Dantų vainikėlių kraštinių nelygumų pasitaikymo dažnis
Gauta, kad 80 dantų vainikėlių turėjo prastą kraštinį integralumą, o 137 adaptacija buvo gera. Apnašų kiekis, palyginus vainikėlių krašto kokybę, statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0.05). Lentelė Nr. 9.
Lentelė Nr. 9. Apnašų kiekio pasiskirstymas atsižvelgiant į danties vainikėlio krašto kokybę
Didesnis apnašų kiekis buvo rastas ant dantų vainikėlių, kurie turėjo prastą krašto integralumą. Dantenų kraujavimas zonduojant taip pat statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0.05) tarp šių tiriamųjų grupių. Dantenos kraujavo prie 57.9% nekokybiškų dantų vainikėlių ir prie 47.4% gerai pritaikytų dantų vainikėlių. Kokybiškų dantų vainikėlių vidutinis periodonto kišenių gylis buvo 2.49±0.09mm ir statistiškai reikšmingai mažesnis (p<0.05), nei dantų vainikėlių, turinčių prastą kraštinę adaptaciją – 3.23±0.2mm.
Buvo ištirti 10 metalinių, 31 keramikinis ir 178 metalo keramikiniai dantų vainikėliai. Statistiškai reikšmingai daugiau (p<0.05) dantų, kurie nebuvo padengti apnašomis, rasta metalinių vainikėlių grupėje, palyginus su keramikiniais ir metalo keramikiniais vainikėliais. Lentelė Nr. 10.
Laiptelis Skaičius Procentai
Rastas 80 36.9
Nerastas 137 63.1
Iš viso 217 100
Laiptelis
Apnašų kiekis(%) Yra Nėra
nėra 19.5 26.3
1/3 vainiko 39.2 60.8
2/3 vainiko 31.7 21.2
Lentelė Nr. 10. Apnašų kiekio pasiskirstymas atsižvelgiant į vainikėlių medžiagų rūšį
Apnašų kiekis Metaliniai (%) Keramikiniai (%) Metalo keramikiniai
(%) nėra 60.0 45.2 18.0 1/3 vainiko 40.0 41.9 47.8 2/3 vainiko 0.0 12.9 28.7 >2/3 vainiko 0.0 0 5.6 Iš viso 100 100 100
Dantenų kraujavimas zonduojant taip pat statistiškai reikšmingai (p<0.05) skyrėsi tarp šių grupių. Dantenos kraujavo prie 40% metalinių, 25.8% keramikinių ir 56.5% metalo keramika protezuotų dantų.
7 pav. Periodonto kišenių gylis atsižvelgiant į dantų vainikėlių medžiagos rūšį Reikšmingai (p<0.05) mažiausias periodonto kišenių gylis buvo prie metalinių dantų vainikėlių, lyginant su keramikiniais ir metalo keramikiniais dantų vainikėliais.
Dantų vainikėlių pasiskirstymas atsižvelgiant į jų buvimo burnoje laiką pateiktas lentelėje Nr. 11.
Lentelė Nr. 11. Dantų vainikėlių pasiskirstymas pagal jų buvimo burnoje laiką
Laikas Skaičius Procentai
Iki 1 metų 4 1.8
[1-5) metai 57 26.3
[5-10] metų 88 40.6
Daugiau kaip 10 metų 50 23.0
Negali pasakyti 18 8.3
Iš viso 217 100
Įvertinus sąsają tarp vainikėlių buvimo burnoje laiko ir apnašų kiekio, gauta, kad statistiškai reikšmingai daugiau (p<0.05) dantų, kurių vainikus dengė 2/3 apnašų, buvo nuo penkerių iki dešimties metų grupėje. Lentelė Nr. 12.
Lentelė Nr. 12. Apnašų kiekio pasiskirstymas pagal fiksuotų dantų protezų buvimo burnoje laiką
Apnašų kiekis Dantų vainikėlių buvimo burnoje laikas
[1-5) metai (%) [5-10] metų (%) >10 metų (%)
Nėra apnašų 17.5 28.9 24.0
1/3 vainiko 68.4 32.2 52.0
2/3 vainiko 14.0 38.9 24.0
Nustatyta, kad dantenų recesija reikšmingai (p<0.05) gilėjo, ilgėjant fiksuotų dantų protezų buvimo burnoje laikui. 8pav.
Periodonto kišenės statistiškai reikšmingai buvo giliausios (p<0.05) prie vainikėlių nuo penkerių iki dešimties metų. 9 pav.
9 Pav. Periodonto kišenių gylio pasiskirstymas atsižvelgiant į dantų vainikėlių buvimo burnoje laiką
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Šiame tyrime buvo tiriama atsitiktinė tiriamųjų imtis. Tai buvo asmenys, kurie kreipėsi į LSMU KK Dantų ir žandikaulių ortopedijos kliniką bei Dantų ir burnos ligų kliniką konsultacijoms norėdami dantų ortopedinio ar periodontologinio gydymo. Buvo ištirti 30-65 metų amžiaus pacientai. Jaunesni nei 30 metų tiriamieji nebuvo įtraukti į tyrimą dėl galimo mažo protezuotų dantų skaičiaus. Vyresni nei 65 metų tiriamieji neįtraukti dėl padidėjusios bendrinių ligų įtakos periodonto sveikatai bei dėl su amžiumi didėjančio fiziologinio periodonto audinių netekimo.
Pagal mūsų darbo tyrimo metodiką nebuvo vertinta tiriamųjų periodonto audinių būklė prieš protezavimą. Nors būtų tikslinga vertinti periodonto audinių būklę prieš ir po protezavimo, tačiau dėl tyrimo laiko apribojimų buvo tirta ir palyginta protezuotų fiksuotais protezais dantų periodonto audinių būklė su sveikų dantų. Sveiki dantys buvo pasirinkti kaip kontrolinė tyrimo grupė. Dėl mūsų tyrimo metodikos, nebuvo įmanoma nustatyti, koks gydymas protezuotiems dantims buvo taikytas prieš tai: ar protezavimas atliktas gyvybingiems, ar endodontiškai gydytiems dantims, ar buvo atsižvelgta į periodonto audinių būklę prieš protezavimą.
Nors mokslinėje literatūroje yra darbų, kuriuose yra tiriamas fiksuotų dantų protezų poveikis vertinant periodonto audinių būklę prieš ir po protezavimo [33], galima rasti tyrimų, kuriuose, kaip ir mūsų darbe, nebuvo vertinta periodonto būklė prieš protezavimą. Pavyzdžiui, Pockpa et al. taip pat tyrė fiksuotus dantų protezus, tačiau jie nevertino periodonto būklės pokyčio prieš protezavimą ir po jo [34]. Buvo ištirtas periodonto komplikacijų dažnis prie fiksuotų dantų protezų. Vertintas dantenų uždegimas, recesija, dantų paslankumas bei kaulo tirpimas, kuris nustatytas radiologiškai. Skirtingai nei mūsų darbe, Pockpa et al. tyrime nebuvo sudaryta kontrolinė grupė. Buvo nustatytas tik komplikacijų dažnis prie protezų dantų: prie 29% protezuotų dantų nustatytas alveolinės ataugos kaulo tirpimas, prie 13% protezuotų dantų rastas dantenų uždegimas. Be to jie į tyrimą įtraukė ir radiologinį tyrimą [34]. Mūsų darbe šio tyrimo buvo atsisakyta, remiantis ALARA principu bei atsižvelgiant į finansines ir technines galimybes.
Prieš atliekant tyrimą buvo planuota dantis, kurie plombuoti II ir V klasės plombomis, nelyginti su kitais dantimis. Moksliniuose šaltiniuose randama duomenų, kad dantų plombos, kurios susisiekia su dantenomis, taip pat turi įtakos periodonto sveikatai. Nustatytos reikšmingai gilesnės periodonto kišenės, blogesni dantenų indekso balai [32]. Tyrimo metu buvo ištirti 143 II
ir V klasės plombomis plombuoti dantys, o tai sudarė 10,7% visų tirtų dantų, todėl nuspręsta šiuos dantis įtraukti į tyrimą, suformuojant atskirą grupę.
Sudaryta apklausos anketa buvo skirta surinkti duomenis apie rizikos veiksnius, turinčius įtakos periodonto audinių būklei, taip pat ir rūkymą. Rūkymo poveikis periodonto audiniams tirtas daugelio mokslininkų. Pavyzdžiui, Gautam et al. nustatė, kad rūkantiems asmenims, reikšmingai sumažėjo dantenų kraujavimas zonduojant bei rastos gilesnės periodonto kišenės [35]. Taip pat siekta sužinoti su pacientais susijusius socialinius veiksnius, tokius kaip jų gyvenamoji vieta ir burnos higienos įpročius. Šia apklausa nebuvo siekta išsiaiškinti anksčiau paminėtų veiksnių pasitaikymo dažnio populiacijoje. Gautiems rezultatų skirtumams tarp pacientų lyčių bei gyvenamosios vietos įtakos galėjo turėti finansinių galimybių, motyvacijos, bei žinių apie individualią bei profesionalią burnos higieną skirtumai.
Įvertinus anketinės apklausos rezultatus bei palyginus juos su klinikinio tyrimo rezultatais, akivaizdu, kad pacientų burnos higienos įpročiai yra prasti. Tik 19 tiriamųjų iš 48 profesionali burnos higiena buvo atlikta per paskutinius vienerius metus. Nors visi pacientai teigė valantys dantis, buvo nustatyta, kad 76,4% visų tirtų pacientų dantų buvo padengti apnašomis, o dantenos kraujavo prie 28,8% tirtų dantų. Prie 315 iš 1168 tirtų dantų buvo rastos 3mm ir gilesnės periodonto kišenės. Šie klinikiniai parametrai patvirtina pacientų burnos higienos įpročių stoką. Ją gali lemti kelios priežastys, tokios kaip motyvacija ar žinių trūkumas. Pasiekti geresnius individualios burnos higienos rezultatus galėtų padėti pacientų apmokymas.
Vertinant dantų apnašų kiekio skirtumą tarp sveikų, plombuotų ir protezuotų dantų grupių, statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo rasta (p>0.05), tačiau yra atlikta tyrimų, kuriuose rastas statistiškai reikšmingas dantų apnašų kiekio skirtumus tarp sveikų ir protezuotų dantų. Al Sinaidi et al. rado didesnį apnašų kiekį prie protezuotų dantų, nei prie sveikų. Be to prie protezuotų dantų buvo nustatyti prastesni dantenų indekso balai bei gilesnės periodonto kišenės [36]. Santos et al. nustatė, kad žemiau dantenų krašto besitęsiančios stiklo jonomerinės ir kompozitinės plombos neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos periodonto būklei. Tyrime tirtos plombos, taip pat kaip ir mūsų darbe, nekaupė daugiau apnašų lyginant su kontroline sveikų dantų grupe [37]. Santos et al. tyrimo pradžioje visi dantys buvo gydomi juos plombuojant anksčiau minėtomis plombomis, taip užtikrinant, kad jos bus kokybiškos ir siekiant sukurti atskaitos tašką tolesniam jų vertinimui ir palyginimui atlikti [37]. Mūsų darbe nebuvo analizuota plombų kokybė. Nebuvo vertinta, ar yra zonduojamas nekokybiškas plombos kraštas. Hsu et al. teigia, kad plombos perteklius ties
dantenomis, skatina prisideda prie padidėjusios apnašų retencijos, o dėl to sustiprėja dantenų uždegimas ir blogėja periodonto būklė. Dėl šios priežasties plombų kokybė yra labai svarbi [4].
Nors mūsų darbe apnašų kiekis tarp sveikų, plombuotų ir protezuotų dantų grupių statistiškai nesiskyrė, skirtumas buvo rastas vertinant dantenų kraujavimą (p<0.05). Pagal šį parametrą išsiskyrė protezuotų dantų grupė, kurioje net 51,7% protezuotų dantų dantenos zonduojant kraujavo. Dantenos kraujavo prie 22,4% sveikų ir 22,1% plombuotų dantų Atsižvelgiant į tai, kad apnašų kiekis bei dantenų kraujavimas tarp plombuotų ir sveikų dantų beveik nesiskyrė, galima daryti prielaidą, kad daugelis dantų plombų galėjo būti kokybiškos ir neskatino periodonto audinių būklės blogėjimo. Vis dėlto, dantų plombų kokybė turėtų būti įvertinta klinikinio tyrimo metu, kad gauti rezultatai galėtų patvirtinti plombų kokybės įtaką periodonto audinių būklei. Kaip jau minėta anksčiau, pirminėje mūsų darbo metodikoje nebuvo planuota vertinti dantų plombų įtakos periodonto būklei, todėl į plombų kokybę nebuvo atsižvelgta.
Nors vertinant plombuotus ir sveikus dantis apnašų kiekis ant vainikų ir dantenų kraujavimas buvo panašūs, to negalima pasakyti apie fiksuotus dantų protezus. Remiantis Gonzalez et al. darbu, kuriame teigiama, kad nuolatinis dantenų kraujavimas turi ryšį su periodonto audinių praradimu, galima daryti išvadą, kad net daugiau kaip pusė tirtų fiksuotų dantų protezų sukelia dirginantį poveikį periodontui ir veikia kaip rizikos faktorius [38]. Šį dirginantį poveikį puikiai atspindi periodonto kišenių gylio skirtumas. Sveikų dantų periodonto kišenės pagal gautus rezultatus buvo 1,92±0,29mm., o protezuotų – 2,73±0,86mm (p<0.05). Protezuotų dantų periodonto kišenės buvo 0,81mm gilesnės, nei sveikų (p<0.05). Taigi, galima daryti išvadą, kad fiksuoti dantų protezai prisideda prie periodonto audinių praradimo. Tyrime taip pat nustatyta, kad statistiškai reikšmingai blogesni rezultatai buvo prie fiksuotų dantų protezų, kurių krašto adaptacija nebuvo kokybiška (p<0.05). Remiantis Gupta et al. darbu, kuriame rašoma, kad dantų vainikėlio krašto pritaikymas turėtų būti optimalus, nes šiurkštus jo paviršius arba tarpas tarp krašto ir danties skatina bakterijų akumuliaciją, o visa tai – periodonto ligų vystymąsi [3], galima daryti išvadą, kad dėl nekokybiškų fiksuotų dantų protezų kraštų, padidėja dantų apnašų kiekis, kuris sunkina aplinkinių periodonto audinių būklę.
Vertinant sveikų ir plombuotų dantų periodonto kišenių gylį taip pat rastas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0.05). Plombuotų dantų grupėje vidutinis periodonto kišenių gylis buvo 2,21±0,91mm. Tai yra 0,29mm daugiau nei sveikų dantų. Vertinant šį rezultatą reikėtų atsižvelgti
į tai, kad nėra aišku, ar periodonto kišenės pagilėja būtent ties ta danties vieta, kuri yra atstatyta dantų plomba. Šiame tyrime buvo fiksuojama tik giliausia rasta periodonto kišenė aplink dantį, kuri nebūtinai galėjo sutapti su plombuota danties vainiko vieta. Nepaisant to, kad tyrimo rezultatuose nebuvo aprašyta plombų rūšis, visos nustatytos II ir V klasės plombos buvo kompozitinės. Šis gautas periodonto kišenių gylio skirtumas yra panašus į Ababnaeh et al. atlikto tyrimo rezultatą [32]. Tyrime teigiama, kad plombuotų dantų periodonto kišenių gylis taip pat yra didesnis nei sveikų dantų. Vis dėlto, jei mūsų tyrime būtų siekta įvertinti, ar periodonto kišenė yra gilesnė toje vietoje, kur yra danties plomba, klinikinio tyrimo metu reikėtų žymėti ne giliausią periodonto kišenės vertę, o zonduoti 6 periodonto kišenių taškus prie kiekvieno danties. Šiam žymėjimui galėtų būti taikoma Berno universiteto sudaryta klinikinio tyrimo lentelė (priedas Nr. 4). Taip pat dantų formulėje reikėtų pažymėti ir kurioje danties vainiko vietoje buvo rasta plomba. Gautus rezultatus reikėtų palyginti ir ieškoti koreliacijos tarp danties plombos ir gilesnės periodonto kišenės.
Dar vienas mūsų tyrime analizuotas klinikinis parametras buvo dantenų recesija. Buvo gautas statistiškai reikšmingas dantenų recesijos skirtumas lyginant protezuotus fiksuotais protezais, plombuotus ir sveikus dantis (p<0.05). Daugiausiai dantų, prie kurių rasta dantenų recesija, buvo sveikų dantų grupėje (31,5%). Nors tyrimo rezultatai neanalizuoja sveikų, plombuotų ir protezuotų dantų kiekio paskirstymo atsižvelgiant į dantų grupes, tyrimo metu buvo nustatyta, kad daugiausiai protezuotų dantų buvo šoninių dantų grupėje (krūminiai ir kapliai), o daugiausiai dantų, kuriuose rasta dantenų recesija, buvo priekinių dantų grupėje, tiek viršutiniame tiek apatiniame žandikaulyje. Dantenų recesijos atsiradimui gali būti keletas priežasčių. Pavyzdžiui, netinkamas dantų valymas: per šiurkštus šepetėlis bei per stiprūs valomieji judesiai . Taip pat tai gali sukelti ir pirminė okliuzinė trauma dėl dantims tenkančio neadekvataus krūvio. Priekinių dantų grupėje šis krūvis galėjo atsirasi dėl sutrikusios šoninių dantų funkcijos. Kaip jau minėta anksčiau, daugiausiai protezuotų fiksuotais protezais dantų buvo būtent šoninių dantų grupėje. Tuo metu kai buvo sutrikusi šoninių dantų funkcija dėl dalinių jų eilių defektų, priekiniams dantims galėjo padidėti tenkantis okliuzinis krūvis, o dėl to galėjo atsirasti dantenų recesija. Be abejonės recesijų atsiradimui galėjo turėti įtakos ir periodontitas [39]. Taip pat dantenų recesija galėjo atsirasti ir dėl bruksizmo [40]. Įvertinus polietiologinę dantenų recesijos kilmę, sunku išskirti pagrindinę priežastį dėl ko išsivystė dantenų recesija mūsų atliktame tyrime. Taip
pat negalima teigti, kad užfiksuota dantenų recesija prie plombuotų ir protezuotų fiksuotais protezais dantų atsirado būtent dėl šių gydymo metodų taikymo.
Pagal rezultatus gauta, kad 40% metalinių, 54,8% keramika ir 82% metalo keramika protezuotų dantų buvo padengti apnašomis. Al-Wahadni et al. atliktame tyrime nustatyta, kad visi keramikiniai dantų vainikėliai, nepaisant jų krašto padėties aukščio dantenų atžvilgiu, turėjo daugiau apnašų lyginant su sveikais dantimis [41]. Gemalmaz ir Ergin atliktame tyrime nustatyta, kad prie ličio disilikato keramikos vainikėlių buvo mažesnis apnašų kiekis, lyginant su sveikais dantimis [42]. Tokie prieštaringi tyrimų rezultatai gali būti dėl keleto faktorių, tokių kaip skirtingas dantų vainikėlių buvimo burnoje laikas, dėl kurio galėjo pasikeisti šių fiksuotų dantų protezų paviršiaus būklė. Taip pat bėgant laikui galėjo pasikeisti ir pacientų burnos higienos įpročiai. Suprastėjus burnos higienos būklei, galėjo sumažėti ir indeksų skirtumas tarp kontrolinės ir tiriamosios grupių. Šios priežastys galėjo turėti įtakos ir mūsų atlikto tyrimo rezultatams. Mūsų tyrime nustatyta, kad vis dėlto pacientų burnos higiena yra prasta, o fiksuotų dantų protezų buvimo burnoje laikas taip pat buvo labai įvairus. Norint gauti tikslius apnašų kiekio rezultatus, atsižvelgiant į fiksuotų dantų protezų medžiagos rūšį, būtų tikslinga tyrimą atlikti nuo dantų protezavimo pradžios prieš tai apmokant pacientus individualios burnos higienos.
Mažiausios periodonto kišenės buvo rastos prie metalinių dantų vainikėlių. Vidutinis periodonto kišenių gylis prie šių dantų vainikėlių buvo 1,8±0,25mm, o giliausios kišenės buvo prie metalo keramikos vainikėlių – 2,96±0,11mm (p<0.05). Statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0.05) rastas vertinant dantenų kraujavimą tarp skirtingų dantų vainikėlių medžiagų rūšių. 40% metalinių, 25,8% keramikinių ir 56,5% metalo keramika protezuotų dantų dantenos zonduojant kraujavo. Nayer et al. nenustatė periodonto būklės skirtumo prie metalo keramikos ir keramikos dantų protezų, tačiau geresni apnašų bei periodonto būklės indeksų balai rasti prie fiksuotų dantų protezų, kurie buvo pricementuoti virš dantenų, lyginant juos su žemiau dantenų linijos pricementuotais fiksuotais dantų protezais [5]. Abidi et al. nenustatė apnašų, periodonto kišenių gylio bei dantenų kraujavimo indeksų balų skirtumo tarp metalinių ir metalo keramikos vainikėlių. Šių indeksų balų skirtumą lėmė vainikėlių pozicionavimo dantenų atžvilgiu gylis. Minėti indeksų balai buvo prastesni prie fiksuotų dantų protezų, kurie buvo pozicionuoti žemiau dantenų linijos [43]. Jalalian et al., palyginę metalo keramikos ir keramikos dantų vainikėlius pastebėjo, kad abiejų rūšių fiksuoti dantų protezai turėjo įtakos uždegiminių pokyčių atsiradimui dantenose, o šie uždegiminiai pokyčiai buvo ryškesni prie metalo keramikos vainikėlių [44].
Pagal paminėtus tyrimus, galima teigti, kad rezultatai, vertinant fiksuotų dantų protezų įtaką periodonto audiniams, atsižvelgiant į medžiagą, iš kurios jie pagaminti, yra prieštaringi. Mūsų tyrimo rezultatai yra panašūs į Jalalian et al. atlikto tyrimo rezultatus. Mūsų darbe blogiausi klinikinių indeksų balai taip pat buvo rasti prie metalo keramikos vainikėlių. Be to mūsų darbe nustatyta, kad metaliniai dantų vainikėliai turėjo mažiausią poveikį periodonto audinių būklei. Šiam rezultatui įtakos galėjo turėti maža jų imtis (10). Prastiems klinikinių indeksų balams metalo keramikos vainikėlių grupėje įtakos galėjo turėti šių vainikėlių gamybos būdas. Gaminant metalo keramikos vainikėlius yra neįmanoma visiškai keramika paslėpti metalinio karkaso. Ties danties – protezo jungtimi lieka matoma metalinio karkaso riba, dėl kurios nukenčia fiksuoto dantų protezo estetika. Gydytojai, stengdamiesi ją užmaskuoti, danties laiptelio ribą šlifuoja žemiau dantenų linijos, todėl metalo keramikos vainikėlis dažnai yra pozicionuojamas žemiau dantenų krašto. Fiksuotų dantų protezų įtaka padėties dantenų atžvilgiu įtaka periodonto audiniams buvo vertinama jau anksčiau minėtuose Abidi et al. ir Nayer et al. darbuose [43,44]. Jų atliktuose tyrimuose, buvo rasti statistiškai reikšmingai prastesni klinikinių parametrų balai prie dantų vainikėlių, kurie buvo pozicionuoti žemiau dantenų krašto. Mūsų tyrime tai nebuvo vertinama, todėl negalime teigti, kad daugelis metalo keramikos vainikėlių buvo pozicionuoti žemiau dantenų linijos. Tai galėtų būti tik viena iš priežasčių, kodėl metalo keramikos vainikėlių grupėje buvo gauti blogesni rezultatai. Mūsų darbe nebuvo atsižvelgta į tai, ar fiksuoti dantų protezai buvo virš dantenų, lygiai su jomis ar žemiau dantenų. Todėl neįmanoma patikrinti, kokios įtakos turėjo šių protezų krašto aukštis dantenų atžvilgiu, ir ar tai reikšmingai skyrėsi tarp skirtingų protezų medžiagų rūšių. Šio klinikinio kriterijaus buvo atsisakyta, dėl to, kad nebuvo galimybės sužinoti kokiame lygyje dantenų atžvilgiu buvo cementuojami fiksuoti dantų protezai protezavimo metu. Bėgant laikui galėjo pasikeisti dantenų padėtis šių protezų atžvilgiu dėl dantenų recesijos ar uždegiminių pokyčių. Taip pat nebuvo vertinama, kokios rūšies buvo keramika, tačiau kitų autorių tyrimų rezultatai parodė, kad vis dėlto visi keramikiniai fiksuoti dantų protezai, nepriklausomai nuo keramikos rūšies, yra linkę turėti neigiamą poveikį periodonto audinių būklei [5,42,44]. Interesų konfliktas
IŠVADOS
1. Pacientų burnos higienos įpročiai yra blogi: 76.4% tirtų dantų buvo padengti apnašomis, o dantenų kraujavimas buvo nustatytas prie 28.8% tirtų dantų.
2. Prie protezuotų fiksuotais protezais dantų periodonto kišenės, dantenų kraujavimas buvo reikšmingai (p<0.05) didesnis nei prie sveikų dantų.
3. Apnašų kiekis ant dantų, protezuotų metalo keramikiniais protezais bei dantenų kraujavimas ir periodonto kišenių gylis prie jų buvo reikšmingai (p<0.05) didesni nei prie metalinių ir keramikinių dantų protezų.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Al-Sinaidi A, Preethanath RS. The effect of fixed partial dentures on periodontal status of abutment teeth. The Saudi Journal for Dental Research. 2014; 5(2):104–108.
2. John P, Ambooken M, Kuriakose A, Mathew JJ. The perio-restorative interrelationship-expanding the horizons in esthetic dentistry. Journal of Interdisciplinary Dentistry. 2015; 5(1):46-53.
3. Gupta S, Govila V, Sharma M, Govila S. Periodontal Restorative Inter-Relationship: A
Review. JOADMS 2015; 1(3):142-150.
4. Hsu Y, Huang N, Wang H. Relationship Between Periodontics and Prosthodontics: The Two-Way Street. Journal of Prosthodontics and Implantology. 2015; 4(1):4-11.
5. Nayer A, Rayyan MM, Osman E, Badr SBY. An update on the effect of crown margin locations and materials on periodontal health. Egyptian dental Journal. 2012; 58(4):3639-3644.
6. Matei MN, Mocanu C, Earar K. Periodontal considerations in fixed prostheses. Romanian Journal of Oral Rehabilitation. 2014; 6(1):96-100.
7. Sood S, Gupta S. Periodontal-Restorative Interactions: A Review. Indian Journal of Clinical Practice. 2013; 23(11):707-713.
8. Checketts MR, Turkyilmaz I, Asar NV. An investigation of the effect of scaling-induced surface roughness on bacterial adhesion in common fixed dental restorative materials. J
Prosthet Dent. 2014; 112(5):1265-70.
9. Rajan K, Ramamurthy J. Effect of Restorations on Periodontal health. IOSR Journal of Dental and Medical Sciences (IOSR-JDMS). 2014; 13(7):71-73.
10. Khuller N, Sharma N. Biologic width: Evaluation and correction of its violation. J Oral Health Co mm Dent. 2009; 3:20–5.
11. Robbins JW. Tissue management in restorative dentistry. Funct. Esthet. Restor. Dent. 2007; 1:40–3.
12. Gargiulo AW, Wentz FM, Orban B. Dimensions and relations of the dentogingival junction in humans. J Periodontol. 1961; 32:261–7
13. Nugala B, Kumar S, Sahitya S, Krishna PM. Biologic width and its importance in periodontal and restorative dentistry. J Conserv. Dent. 2012; 15(1):12–17.
