DAIVA SAMPLINSKAITĖ
SKIRTINGŲ KINEZIOTEIPAVIMO METODŲ POVEIKIS
PROFESIONALIŲ RANKININKIŲ VIRŠUTINIŲ GALŪNIŲ
FUNKCINEI BŪKLEI
Magistrantūros studijų programos „Fizinė medicina ir reabilitacija“ (valst. kodas 621B30002) baigiamasis darbas
Darbo vadovė: dr. Vilma Mauricienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETASSPORTO INSTITUTAS
TVIRTINU
Slaugos fakulteto dekanė prof. dr. Jūratė Macijauskienė 2016 m. 05 mėn. 23 d.
SKIRTINGŲ KINEZIOTEIPAVIMO METODŲ POVEIKIS
PROFESIONALIŲ RANKININKIŲ VIRŠUTINIŲ GALŪNIŲ
FUNKCINEI BŪKLEI
Magistrantūros studijų programos „Fizinė medicina ir reabilitacija“ (valst. kodas 621B30002) baigiamasis darbas
Darbo vadovė
dr. Vilma Mauricienė 2016 m. 05 mėn. 23 d.
Recenzentė Darbą atliko dr. Jolita Rapolienė Studentė
2016 m. 05 mėn. 23 d. Daiva Samplinskaitė 2016 m. 05 mėn. 23 d.
TURINYS
SANTRAUKA ... 5
ABSTRACT ... 7
SANTRUMPOS ... 9
ĮVADAS ... 10
Darbo naujumas, mokslinė ir praktinė reikšmė ... 11
Darbo tiklas ir uždaviniai ... 12
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 13
1.1. Rankinio žaidimo specifika ... 13
1.2. Dažniausiai rankinyje patiriamos traumos ... 14
1.3. Kinezioteipas: jo taikymas ir poveikis ... 15
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 22
2.1. Tiriamieji ... 22
2.2. Tyrimo metodai ... 22
2.3. Tyrimo organizavimas ... 31
3. TYRIMO REZULTATAI ... 33
3.1. Anketinės apklausos duomenų analizė ... 33
3.2. Raumenų elektrinio aktyvumo kaita taikant mechaninės korekcinės technikos kinezioteipavimo metodą ... 37
3.3. Raumenų elektrinio aktyvumo kaita taikant funkcinės korekcinės technikos kinezioteipavimo metodą ... 43
3.4. Raumenų elektrinio aktyvumo kaitos palyginimas taikant mechaninės korekcinės ir funkcinės korekcinės technikos kinezioteipavimo metodus... 49
3.5. Dinaminio stabilumo kaita taikant mechaninės korekcinės technikos kinezioteipavimo metodą ... 51
3.6. Dinaminio stabilumo kaita taikant funkcinės korekcinės technikos kinezioteipavimo metodą ... 54
3.7. Dinaminio stabilumo kaitos palyginimas taikant mechaninės korekcinės ir funkcinės korekcinės technikos kinezioteipavimo metodus... 57
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 59
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 62
7. MAGISTRANTO PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 63
8. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 64
SANTRAUKA
Samplinskaitė D. Skirtingų kinezioteipavimo metodų poveikis profesionalių rankininkių viršutinių galūnių funkcinei būklei, magistrantūros baigiamasis darbas / mokslinė vadovė dr. V. Mauricienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Sporto institutas. – Kaunas, 2016,- p. 71.
Darbo tikslas: įvertinti skirtingų kinezioteipavimo metodų poveikį profesionalių rankininkių viršutinių galūnių funkcinei būklei.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti kinezioteipavimo, taikant mechaninę korekcinę techniką, metodo poveikį profesionalių rankininkių viršutinių galūnių funkcinei būklei.
2. Įvertinti kinezioteipavimo, taikant funkcinę korekcinę techniką, metodo poveikį profesionalių rankininkių viršutinių galūnių funkcinei būklei.
3. Palyginti skirtingų kinezioteipavimo metodų poveikį profesionalių rankininkių viršutinių galūnių funkcinei būklei.
Tyrimo metodai ir organizavimas
Tyrimas buvo atliktas 2016 metais, kovo mėnesį, Kaune. Tyrime dalyvavo 18 tiriamųjų. Tyrimas buvo susikirstytas į du etapus. Tiriamosios 18 – 25 metų rankininkės, žaidžiančios vienoje Lietuvos moterų rankinio lygos komandoje. Įvertinti viršutinės galūnės funkcinę būklę atlikta anketinė apklausa, naudotas modifikuotas pusiausvyros žvaigždės nuokrypio testas viršutinėms galūnėms ir elektoromiografija, kurios metu buvo vertinamas dominuojančios pusės, didžiojo krūtinės, trapecinio raumens viršutinės, vidurinės ir apatinės dalies elektrinis aktyvumas. Pirmajame tyrimo etape atlikus funkcinės būklės vertinimą tiriamosioms buvo taikomas mechaninės korekcinės technikos kinezioteipavimo metodas. Po dviejų savaičių antrajame tyrimo etape tiriamosioms atlikus funkcinės būklės vertinimą buvo taikomas funkcinės korekcinės technikos kinezioteipavimo metodas. Abiejuose etapuose kinezioteipavimo poveikis buvo taikomas 48 valandas, po jo pašalinimo dar kartą buvo atliekamas funkcinės būklės vertinimas.
Išvados:
1. Po mechaninės korekcinės technikos kinezioteipavimo metodo taikymo profesionalioms rankininkėms nustatyta, kad:
Didžiojo krūtinės ir trapecinio raumens vidurinės dalies elektrinis aktyvumas padidėjo (p≤0,05). Rankininkėms, kurios buvo patyrę peties regiono traumas padidėjo didžiojo krūtinės raumens elektrinis aktyvumas (p≤0,05).
Rizika patirti viršutinių galūnių traumą sumažėjo (p≤0,05).
2. Po funkcinės korekcinės technikos kinezioteipavimo metodo taikymo profesionalioms rankininkėms nustatyta, kad:
Trapecinio raumens vidurinės dalies elektrinis aktyvumas padidėjo tiek tiriamosioms, kurios buvo patyrusios peties regiono traumas, tiek toms, kurios jų nepatyrė (p≤0,05).
Rizika patirti viršutinių galūnių traumą sumažėjo (p≤0,05).
3. Lyginant skirtingų kinezioteipavimo metodų poveikį profesionalių rankininkių viršutinių galūnių funkcinei būklei, nustatyta, kad:
Mechaninės korekcinės technikos kinezioteipavimo taikymas labiau padidino trapecinio raumens vidurinės dalies elektrinį aktyvumą, o funkcinės korekcinės technikos kinezioteipavimo metodas - trapecinio raumens viršutinės dalies elektrinį aktyvumą (p≤0,05).
Mechaninės korekcinės technikos kinezioteipavimo taikymas buvo efektyvesnis siekiant padidinti dinaminį viršutinių galūnių stabilumą (p≤0,05).
Praktinės rekomendacijos:
1. Kinezioteipavimas rankininkėms gali būti naudojamas kaip priemonė norint padidinti raumenų elektrinį aktyvumą, pagerinti dinaminį stabilumą, siekiant išvengti padidintos rizikos patirti viršutinių galūnių traumas.
2. Rankininkių funkcinės būklės vertinimui, kaip viena iš priemonių rekomenduojama naudoti modifikuotą pusiausvyros žvaigždės nuokrypio testą, kuris padeda įvertinti padidintą riziką patirti viršutinių galūnių traumas.
ABSTRACT
Samplinskaitė D. Different kinesiotaping methods impact for the professional handball players upper extremity functional status, master thesis / supervisor dr. V. Mauricienė; Lithuanian University of Health Sciences; Medicine acadamy, Faculty of Nursing, Institute of Sports.- Kaunas, 2016, – p. 71.
The goal of study: to assess different kinesiotaping methods impact for the professional handball players upper limb functional status.
Objectives of study:
1. To assess mechanical correction technique method of kinesiotaping effects professional handball players upper limb functional state.
2. To assess functional correction technique method of kinesiotaping effects professional handball players upper limb functional state.
3. Compare different kinesiotaping methods impact for the professional handball players upper extremity functional status.
Methods of study and layout:
The research was performed in Kaunas in March 2016. The research was divided into two stages. The study involved 18 participants. Participants aged between 18 - 25 years old. They were handball players, who were playing in one of the Lithuanian women's handball league team. To assess the fuctional state of upper limb we used the questionnaire, Star excursion balance test and electromyography. Electromyography was assessing electrical activity of the muscles: pectoralis major, trapezius upper, middle and lower parts. The mechanical correction technique method of kinesiotaping was applied during the first stage of the research. After two weeks, during the second research stage, functional correction technique method of kinesiotaping was applied. During both research stages kinesiotape was applied for 48 hours; after it was removed upper extremity functional state assessment was performed one more time.
Conclusions:
1. After kinesiotaping of mechanical correction technique approach to professional handball players revealed, that:
Pectoralis major and trapezius muscle medial part of the electrical activity increased (p ≤ 0.05). Handball players who have suffered a shoulder region injury pectoralis muscle electrical activity increased (p ≤ 0.05).
The risk of upper limb injuries decreased (p ≤ 0.05).
2. After kinesiotaping of functional correction technique approach to professional handball players revealed, that:
Medial part of the muscle trapezius electrical activity increased on both participants who suffered from shoulder region injuries in comparison to those who were injury free (p ≤ 0.05).
The risk of upper limb injuries decreased (p ≤ 0.05).
3. Comparing the effects of different kinesiotaping methods of professional handball players functional state of upper limb, revealed, that:
Mechanical correction technique application further increased medial part of the trapezius muscle electrical activity and functional correction technique application kinesiotaping method - upper part of trapezius muscule electrical activity (p ≤ 0.05).
Mechanical correction kinesiotaping technique application was more effective to increase the dynamic stability of the upper limbs (p ≤ 0.05).
Practical recommendations:
1. Kinesiotaping can be used as a tool to increase muscle electrical activity, improving dynamic stability, in order to avoid the increased risk to have upper limb injuries for the professional handball players.
2. Handball functional status assessment, as one of the tools recommended to use a modified star excursion balance test, which helps to assess the increased risk of suffering from upper limb injuries.
SANTRUMPOS
EMG – elektromiografija
MKT – mechaninė korekcinė technika FKT – funkcinė korekcinė technika
ĮVADAS
Sportas yra daugelio žmonių gyvenimo dalis. Tačiau visi žinome, kad neatsiejama aktyvaus, o ypač profesionalaus sporto dalis yra patiriamos traumos. Nors žmonės yra raginami sportuoti ir užsiimti įvairia fizine veikla dėl naudos sveikatai, dalyvavimas tokioje veikloje paprastai padidina riziką susižeisti (Janssen ir kt., 2011). Todėl labai svarbu ieškoti efektyvių būdų šių traumų prevencijai ir gydymui.
Tyrimais pagrįsti svarūs įrodymai apie traumų tikimybę ir dažnį sporte rodo, jog rankinis ir futbolas yra rizikingos vasaros olimpinių žaidynių sporto šakos (Miškulin M. ir kt., 2014).
Rankinis yra daug jėgų reikalaujantis kontaktinis sportas kuriam reikalingi greiti raumenų susitraukimai, greitis, šuoliai, apsisukimai keičiant tempą, bei kamuolio metimas. Be techninių ir taktinių įgūdžių labai svarbūs ir antropometriniai žaidėjų duomenys, treniruotumo lygis, raumenų jėga. Metimo atlikimo gebėjimas yra labai reikšmingas veiksnys siekiant naudos komandai. Žaidėjų pajėgumą gali susitiprinti dauguma šių veiksnių (Hermassi S., 2015).
Norint atlikti aukšto lygio, taisyklingą metimą reikalingas efektyvus pečių juostos raumenų aktyvavimas. Peties sąnarys yra mobiliausias žmogaus kūno sąnarys. Kaulinės struktūros reikalauja peties komplekso raumenų koordinuoto aktyvavimo, norint judesių metu pasiekti funkcinį stabilumą. Aktyvavimo metu rotatorių manžetės raumenys yra pagrindinis veiksnys užtikrinantis peties sąnario stabilumą, jie veikia efektyviai vystant jėgą, keliant ranką į viršų, virš galvos, pavyzdžiui sportininkams atliekant metimą. Dalis deltinio raumens, trapecinis raumuo atlieka darbą kartu su rotatorių manžete, vysto jėgą atlikti tokiems judesiams kaip rankos kėlimas ir rotacija (Alizadehkhaiyat O. ir kt., 2015).
Yra nuomonių, kad jaunų žmonių funkcijos po traumos normalizuojasi savaime, tačiau būtina rengti reabilitacijos programas. Pagrindinis tikslas yra traumų prevencija, patirto sužalojimo pasekmių ir galimybių joms pasikartoti sumažinimas. Ilgalaikis reabilitacijos tikslas yra, kad sportininkai grįžę į sportinę veiklą galėtų žaisti saugiai, tai galėtų užtikrinti sugrąžintas reikiamas stabilumas ar mobilumas. Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas traumuotos srities ir visos galūnės raumenų aktyvavimui, ištvermei ir stiprinimui, judesių kontrolei. Sėkminga reabilitacija galima pavadinti visavertį žaidėjo grįžimą į sportinę veiklą ir gebėjimą išvengti lėtinių problemų vystymosi. Prieš grįžtant į sportinę veiklą žaidėjas turėtų gebėti atlikti funkcinius testus. Siūloma naudoti papildomas apsaugines priemones gerinančias sąnarių funkciją po patirtų sužalojimų (Campbell ir kt., 2006).
Darbo naujumas, mokslinė ir praktinė reikšmė
Profesionalių sportininkų gyvenime traumos yra dažnas, jų sportinę veiklą ir gyvenimą ribojantis veiksnys. Priemonių galinčių suteikti sportininkams greitą funkcijos pagerėjimą ieškojimas yra aktualus ir šiomis dienomis. Kinezioteipas yra viena iš dažniausiai naudojamų priemonių šiam rezultatui pasiekti, todėl labai svarbu kuo objektyvesniais metodais įvertinti jo poveikį žmogaus organizmui. Daug autorių tyrinėja sportininkų traumatizmą ir kinezioteipavimą kaip jo prevencijos priemonę. Todėl labai svarbu ne tik ištirti poveikio efektyvumą, bet ir parinkti efektyviausius metodus poveikiui įvertinti.
Darbo tiklas ir uždaviniai
Darbo tikslas: įvertinti skirtingų kinezioteipavimo metodų poveikį profesionalių rankininkių viršutinių galūnių funkcinei būkle
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti kinezioteipavimo, taikant mechaninę korekcinę techniką, metodo poveikį profesionalių rankininkių viršutinių galūnių funkcinei būklei.
2. Įvertinti kinezioteipavimo, taikant funkcinę korekcinę techniką, metodo poveikį profesionalių rankininkių viršutinių galūnių funkcinei būklei.
3. Palyginti skirtingų kinezioteipavimo metodų poveikį profesionalių rankininkių viršutinių galūnių funkcinei būklei.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Rankinio žaidimo specifika
Dauguma metimų rankinyje yra atliekami atitraukus petį, sulenkus ranką per alkūnę 90° ir pakėlus ranką virš galvos. Metimo pradžioje dešiniarankiai vieną žingsnį kaire koja žengia į priekį. Rankos judėjimo virš galvos mechanizmai yra panašūs daugelyje sporto šakų, tokiose kaip plaukimas, tinklinis, tenisas, beisbolas ir kt. Žinoti ir suprasti kiek ir kokie viršutinių galūnių raumenys yra aktyvūs metimo metu yra naudinga tiek treneriams, tiek gydytojams sudarant treniruočių ar reabilitacijos programas (Escamilla R.F., ir kt. 2009). Moksliniuose tyrimuose, kuriuose rašoma apie peties ir rankos judesius atliekant metimą virš galvos, išskiriamos penkios metimo fazės:
1. Rankos kėlimo aukštyn (angl. wind-up)
2. Atvedimo, užsimojimo (angl. cocking (early and late)) 3. Pagreičio (angl. acceleration)
4. Lėtėjimo (angl. deceleration) 5. Užbaigimo (angl. follow through)
Šiose fazėse dalyvauja viršutinis peties sąnario raištis ir kapsulė, kuri veikia kaip pagrindinė statinė priekinė atrama. Tuo tarpu deltinio raumens dalis pakelia žąstikaulį, kol rotatorių manžetės raumenys reguliuoja žąstikaulio galvos padėtį duobėje. Didysis krūtinės ir plačiausiasis nugaros raumenys padeda peties sąnariui judėti pirmyn (Miškulin M. ir kt., 2014).
Norint, kad metimai būtų tikslūs reikia padidinti jų tikslumą ir kamuolio metimo greitį. Tai ypač aktualu kai metama iš 7 metrų ir didesnio atstumo. Rankinio žaidėjai naudoja skirtingas metimo technikas priklausomai nuo jų žaidimo pozicijos ir nuo priešininkų komandos gynybos (Wagner H. Ir kt., 2010). Yra daug metimo tipų kurie gali būti klasifikuojami skirtingais būdais. Du iš dažniausiai naudojamų - įvertinti kamuolio trajektorija ir metimo atlikimo aktyvumą. Vertinant metimo atlikimo aktyvumą, tai gali būti klasifikuojama pagal tai, ar sportininkas stovi ar šokinėja, o pastarieji toliau skirstomi į sustabdytą judėjimą, priekinius ir šonininius šuolius (Rivilla-Garcia J. ir kt., 2015). Žaidimo sąlygos keičiasi kiekvieną žaidimo minutę, priešininkas verčia prisitaikyti prie įvairių, nestabilių, kintamų sąlygų kurios priklauso nuo kamuolio judėjimo greičio ir krypties (Urban T. Ir kt., 2015).
Metimas, kai ranka virš galvos yra tipiškas staigaus judesio pavyzdys, kuris rankinyje yra labai svarbus , kai greitis ir jėga vaidina pagrindinį vaidmenį. Atlikti tyrimai kuriuose dalyvavo rankininkai rodo, kad padidėjusi išorinė rotacija ir sumažėjusi vidinė peties sąnario rotacija yra
būdinga dominuojančiai rankai lyginant su nedominuojančia (Targett S., 2014). Siekiant pagerinti metimą, naudojamos įvairios mokymo formos. Skirtingas mokymo formas galima suskirstyti į atsparumo perkrovai principą arba greičio pratybas. Praktikoje naudojamos įvairios metimo mokymo pratybos, mokymas su didelio svorio kamuoliais, mažo svorio kamuoliukais. Straipsnio autorius padarė išvadą, kad nėra aiškaus atsakymo kas buvo efektyviausia didinant mėtymo greitį ir jėgą, bet aišku, kad krūvis turėjo būti pakankamai didelis norint pegerinti šiuos rodiklius (Hermassi S., 2015).
Rankininkėms labai svarbūs aukšto lygio fiziniai įgudžiai, blokavimas, sprintas, kamuolio kontrolė, manevringumas (Rivilla-Garcia J. ir kt., 2011). Didelė raumenų jėgą dažnai būna panaudojama tada, kai žaidimo metu reikia staiga bėgti į priekį, sustoti, pakeisti kryptį, tai svarbi savybė siekiant žaisti naudingai ir saugiai, taip išvengiant susidūrimų ir traumų. Viršutinės kūno dalies jėga taip pat labai svarbi dėl dar kelių priežasčių, t.y., metimo greitis ir gebėjimas efektyviai gintis (Cardinale M., 2014). Žaidėjams kaip ir vartininkams reikia numatyti kamuolio metimo kryptį, teisingai nustatyti kurioje pusėje kamuolys bus išmestas, tam reikalinga gera reakcija ir koordinacija (Rojas F.J. ir kt., 2012).
1.2. Dažniausiai rankinyje patiriamos traumos
Sportininkai kurių sporto šaka, tokia kaip tinklinis, tenisas, rankinis, reikalauja atlikti daug judesių keliant ranką virš galvos, turi padidintą tikimybę patirti peties komplekso traumą, taip nutinka dėl didelės apkrovos, jėgos panaudojimo ir susidūrimų. Rizikos padidėjimą taip pat siūloma susieti su žaidėjų amžiumi, žaidimo lygiu bei intensyvumu (Hermassi S., 2015). Tyrimuose nurodoma, kad lėtinį ar ūminį peties skausmą jaučia nuo 30 iki 45 proc. rankinį profesionaliai žaidžiančių asmenų (Miškulin M. ir kt., 2014). Peties regiono problemos yra aktulios ne tik sportininkams, dėl to Amerikoje kiekvienais metais į medikus kreipiasi apie 13,7 mln. žmonių (Tucker W.S., 2008).
Rankinyje patiriamas traumas ir pažeidimus autoriai susieja su metimo faze kurios metu buvo patirta trauma ar kitu žaidybiniu momentu kurie yra būdingi tam tikriems traumų mechanizmams (Whiteley R.,2014). Pečių traumos ir pažeidimai yra gana plačiai paplitusios tarp profesionalių rankinio žaidėjų. Intensyvus krūvis, maksimalios rotacijos judesiai ir kampinis greitis gali sukelti pakitimus sąnario sukimosi pajėgumui, taip pat gali atsirasti sąnario funkciniai ir struktūriniai pakitimai (Fieseler G., 2015). Nauji tyrimai vertinantys rankininkų metimo veiksmus parodė didžiausią apkrovą peties regionui pagreitėjimo ir lėtėjimo fazės metimo metu. Sportininkams kūrių sporto šaka reikalauja kamuolio metimo iš padėties kada ranka yra virš galvos, akumuliacinės jėgos gali būti
priežastis dėl ko sumažėja vidinės rotacijos ir padidėja išorinės rotacijos judesio amplitudė, lyginant su kitos viršutinės galūnės peties sąnariu, kuria įprastai sportininkės metimų neatlieka.
Atlikti tyrimai rodo, kad peties sąnario sužalojimų rizikos faktoriais, tarp sportininkų kurie atlieka metimus virš galvos, gali būti įvardijama peties sąnario judesio amplitudė ir mentės diskinezė (Fieseler G., 2015). Dauguma nustatytų peties traumų yra laikui bėgant vykstančių procesų pasekmės, tai yra lėtinės perkrovos kurias ir lydi traumos. Lėtinis peties skausmas atletams kurių sporto šaka reikalauja rankos kėlimo virš galvos, dažnai siejama su konkrečios sporto šakos adaptacija, keičiant jėgą lankstumą, padėtį ne tik peties sąnaryje, bet ir kitų saitų kinetinėse grandinėse (A.M. Cools ir kt., 2015).
Dauguma autorių teigia, kad rotatorių manžetės tendinitas ir raumenų silpnumas yra du vienas kitą lydintys simptomai. Gydyti tai dauguma mokslininkų ir gydytojų siūlo stiprinant vidinės ir išorinės rotacijos pratimais, teigiama, jog jie atlieka svarbų vaidmenį gerinant dinaminį stabilumą ir sukimosi momentą (Moon-Hwan K., Jae-Seop O., 2015). Pastaraisiais metais vis populiaresnis tampa ir kinezioteipavimas, jo efektyvumas buvo nustatytas siekiant pagerinti būklę esant rotatorių manžetės tendinitui ir ankštumo sindromui (Luque-Suarez A. Ir kt.,2013). Manoma, kad kinezioteipavimas gerina propriocepsiją taip suteikdamas stabilumą ir apsaugą sąnariams nevaržydamas judesių. Autoriai nustatė raumenų veiklos pokyčius naudojant kinezioteipavimo metodus. Todėl manoma, kad taip galima normalizuoti mentės – žastikaulio sąnario padėtį, veikiant juos supančių raumenų aktyvumą (A. M. Cools ir kt., 2002). Mentės padėtis yra labai svarbi normaliai peties funkcijai ir optimaliems paties sąnario judesiams ( Lee S.T. ir kt., 2016.).
Elektromiografija yra naudojama kaip raumenų funkcijos tyrimo priemonė. Šis būdas yra tinkamas įvertinti normalią ir patologinę raumenų funkciją. Taip pat elektromiografija yra naudojama įvertinti pečių raumenų veiklos reabilitacijos naudą, taip pat analizuoti peties raumenų veiklą, koordinuoti aktyvumą fizinės veiklos metu (Illyes A., Kiss. R.M., 2003).
1.3. Kinezioteipas: jo taikymas ir poveikis
1980 metais chiropraktiko Dr. Kenzo Kase sukurta ir pristatyta elastinė juosta, vadinama kinezioteipu. Ji skirta pagerinti audinių cirkuliaciją, sumažinti edemą, atpalaiduoti raumenis, pagerinti sąnarių funkciją dirginant sensorinius mechanizmus. Nors kinezioteipo poveikis nebuvo plačiai tirtas,
jo populiarumas kineziterapijos srityje sparčiai auga. Naujausi tyrimai rodo, kad kinezioteipas turi poveikį malšinant skausmą ir didinant judesių amplitudę, taip pat turi įtakos raumenų aktyvumui (Briem ir kt., 2011).
Kinezioteipavimo technika ypač dažnai taikoma sporto srityje, kaulų ir raumenų sistemos patologijoms. Kinezioteipavimas tai reabilitacinis, terapinis metodas, kurio taikymo teorija remiasi natūraliu, paties organizmo gyjimo procesu. Šis metodas efektyvus siekiant neurologinių ir kraujotakos sistemų aktyvinimo. Kinezioteipavimo metodas remiasi kineziologijos mokslu, pripažindamas kūno ir raumenų judėjimo svarbą reabilitacijos metu ir kasdieniame gyvenime. Raumenys atsakingi ne tik už atliekamus judesius, bet ir veninę, bei limfos cirkuliaciją, kūno temperatūrą ir kt. Todėl raumenų veiklos sutrikimai gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus (Kase, 2005).
Kinezioteipas tai juostos, kurių storis atitinka odos epidermio sluoksnio storį. Jis pagamintas iš 100 proc. medvilnės pluošto, leidžia odai lengvai garinti kūno drėgmę, kinezioteipo sudėtyje nėra latekso, jo lipnumą garantuoja natūralios kilmės klijai. Jis lengvas ir plonas, jaučiamas kaip kūno dalis. Užklijavus kinezioteipą ant odos maždaug po 10 minučių jis turėtų būti nebe juntamas. Kinezioteipą galima ištempti iki 140 proc. jo ilgio, o ant kūno gali išbūti nuo 3 iki 5 dienų, su šiomis juostomis galima maudytis ir duše, nesibaiminant dėl to, kad jos atlips (Mikiko A. ir kt., 2013).
Unikalių savybių kinezioteipai turi ir vykdant sporto traumų prevenciją ( Merino-Marban ir kt., 2013). Kinezioteipas iš emės skiriasi nuo tradicinio sportinio teipo. Įprastas sportinis teipas skirtas suspausti ir imobilizuoti pažeistų raumenų ir sąnarių judėjimą. Šiuo tikslu keletas teipo sluoksnių yra vyniojama labiausiai pažeistoje srityje, taikant didelį spaudimą, kas sukelia riziką patirti tokį šalutinį poveikį, kaip limfos obstrukcija. Sportinis teipas dažniausiai yra taikomas prieš pat sportinę veiklą ir pašalinamas iš karto po jos. Kinezioteipas remiasi kitokia filosofija, kuria siekiama suteikti laisvą judesio amplitudę ir leisti raumenims išgyti savaiminiu būdu. Kinezioteipo savybė išsitempti iki 140 proc. savo ilgio užtikrina, laisvą judėjimą. Tai parodo esminį skirtumą tarp sportinio teipo ir kinezioteipo ( Kase, 2005).
Kase ir kiti autoriai pasiūlė keletą teipo taikymo metodų iš kurių laukiama skirting rezultatų, priklausomai nuo to koks metodas bus naudojamas. Šiais metodais gali būti pasiekti įvairūs teigiami rezultatai, tokie kaip propriorecepsijos gerinimas, raumenų tonuso reguliavimas, sukuriama daugiau erdvės kraujotakos gerinimui, koreguojama raumenų veikla stiprinant nusilpusius raumenis, bei skausmo mažinimas (Merino-Marban ir kt., 2013).
Dažniausiai yra naudojamos šešios kinezioteipavimo tecnikos: Mechaninė korekcinė technika
Taikant šią tehcniką stimuliacijos laipsnis priklauso nuo to, koks kinezioteipo juostos įtempimas bus taikomas ir kokio laipsnio spaudimas bus nukreipiamas į audinius. Tam yra naudojamos trys technikos:
1. Naudojamas „Y“ formos kinezioteipo juostos pagrindas tempimui sukurti; 2. „Y“ formos juosta, kurios uodegėlės naudojamos tempimui sukurti; 3. Naudojant „I“ formos juostelę tempimas sukuriamas vidurinėje jos dalyje.
Naudojant mechaninę korekcinę tecniką dažniausiai naudojamas vidutinio stiprumo arba stiprus, maždaug 50 – 70 proc. kinezioteipo ištempimas (Kase ir kt., 2003).
Fascijos korekcinė technika
Taikant šią techniką kinezioteipas yra naudojamas palaikyti esamą ar pakoreguoti fascijos padėtį. Tam yra naudojami du metodai:
1. Rankomis fascija yra sustumiama į reikiamą padėtį, kinezioteipas naudojamas laikyti ją reikiamoje vietoje.
2. Naudojant osciliacinę techniką kinezioteipo juosta yra užklijuojama ant kūno.
Fascijos korekcinei technikai naudojamas 20 – 25 proc. kinezioteipo juostos įtempimas (Kase ir kt., 2003).
Erdvės sukūrimo technika
Ši technika taikoma norint sukurti daugiau erdvės virš skausmo, uždegimo, patinimo ar edemos srities, kinezioteipo pagalba pakeliant odą. Tam naudojamos trys technikos:
1. Rankomis audinys yra sustumiamas į norimą padėtį, kinezioteipo juosta yra naudojama palaikyti norimą audinio poziciją.
2. Naudojant fascijos osciliacinę techniką.
3. Naudojant kinezioteipo elastines savybes ištempti jungiamąjį audinį ir laikyti jį norimoje padėtyje. Erdvės sukūrimo technikai kinezioteipo juostos dažniausiai ištempiamos 20 – 25 proc. (Kase ir kt., 2003).
Raščių ir sausgyslių korekcinė technika
Šia technika yra siekiama sukurti didesnę mechanoreceptorių stimuliaciją virš raiščių ir sausgylių pažeistoje srityje. Ši stimuliacija yra suprantama kaip propriorecepsijos informacija
atkeliaujanti iš sveikų audinių. Kinezioteipas yra klijuojamas taikant 50 – 75 proc. įtempimą (Kase ir kt., 2003).
Funkcinė korekcijos technika
Naudojama kai norima padidinti proprioreceptorių stimuliaciją, skatinti ar riboti judesius. Kinezioteipas yra taikomas jį ištempiant 50 – 100 proc., teipuojama sritis turi būti tam tikroje padėtyje, priklausomai nuo to kokią kūno vietą norima teipuoti. Padidinta mechanoreceptorių stimuliacija judesio pabaigos metu jau veikia kaip išankstinė apkrova. Padidėjusi stimuliacija tuo metu kai atliekami aktyvūs judesiai, jų gale veikia kaip apkrovą mažinantis veiksnys. Dažniausiai naudojama „I“ formos juostelė. (Gozales ir kt. 2009).
Limfinės korekcijos tecnika
Šios technikos tikslas kinezioteipo naudojimo srityje sumažinti slėgį, nukreipiant eksudatą į artimiausią limfinį kanalą. Vienas teipo galas klijuojamas šalia limfmazgių, kita jo dalis klijuojamas vėduoklės principu, su labai švelniu tempimu arba jo visiškai netaikant (Kase ir kt., 2003).
Raumeninis teipavimas naudojamas norint sureguliuoti raumenų tonusą, jį padidinti ar sumažinti ir taip palengvinti gyjimą ar atsigavimą (Kumbrink, 2012). Yra dvi pagrindinės technikos dažniausiai taikomos raumenims:
Esant lėtiniam ar ūminiam raumenų silpnumui kinezioteipavimas taikomas nuo raumens pradžios iki pabaigos. Taikant šį metodą raumuo ir pažeista sritis turi būti ištemptoje pozicijoje, tai suteiks papildomą stimuliaciją. Kinezioteipo juosta yra klijuojama su vidutiniu ištempimu.
Esant mėšlungiui, raumenų pertempimui ir nuovargiui kinezioteipas klijuojamas nuo raumens pabaigos link pradžios, su lengvu, maždaug 10 proc. ištempimu (1 pav.) (Kase, 2005).
1) 2)
1 pav. Kinezioteipavimo kryptys: 1) Nuo raumens pradžios link raumens pabaigos; 2) Nuo raumens pabaigos link raumens pradžios (Kase ir kt., 2003)
Manoma, kad kinezioteipo ir odos sukibimas gali suaktyvinti informaciją, apie raumenų susitraukimą ir sureguliuoti stabilų raumenų darbą - raumenų susitraukimą ir atsipalaidavimą, siunčiamą į galvos smegenis. Jis padidina erdvę tarp odos ir raumenų, tai sumažina spaudimą ir pagerina limfos cirkuliaciją, mažėja skausmas ir taip pagerinama raumenų funkciją (2 pav.) (Hyun Bae ir kt., 2013; Kase, 2005).
2 pav. Kinezioteipo veikimo mechanizmas
Kinezioteipas gali turėti skirtingą poveikį ekscentriniam (raumuo ilgėja) ir koncentriniam (raumuo trumpėja) raumenų susitraukimui. Mikiko ir kt. autorių (2013) atliktas tyrimas parodė, kad po kinezioteipavimo taikymo statistiškai reikšmingai padidėjo ekscentrinė keturgalvio raumens susitraukimo jėga, lyginant su grupėmis kurioms taikytas placebo efektas ar ši technika netaikyta. Tačiau vertinant koncentrinę jėga joks reikšmingas skirtumas susijęs su kinezioteipavimu nebuvo pastebėtas (Mikiko ir kt., 2013).
Yra dvi teorijos, kurios gali paaiškinti, kaip kinezioteipas gerina judesių amplitudę. Viena teorija teigia, kad kinezioteipas gerina kraujotaką teipavimo plote, o šis fiziologinis pasikeitimas gali paveikti raumenų ir jų fascijos funkciją po kinezioteipo taikymo. Kita teorija teigia, kad kinezioteipas stimuliuoja odos mechanoreceptorius toje srityje kur yra naudojamas, ir ši stimuliacija gali turėti įtakos judesių amplitudės gerinimui (Merino-Marban ir kt., 2013).
Efektyvus skausmo mažinimas gali būti siejamas su odos pakėlimu ir skaumo vartų valdymo teorija, kuri rodo, kad stimuliuojant mechanoreceptorius galima slopinti skausmo signalų perdavimą (Kase, 2005). Kaip atliktas tyrimas rodo, kinezioteipavimas nepadėjo sumažinti blauzdos skausmo iškart po jo taikymo, tačiau padėjo kontroliuoti skausmo jutimą po varžybų. Todėl sporto treneriai ir kineziterapeutai gali taikyti kinezioteipą sportininkams prieš varžybas, siekdami kontroliuoti raumenų skausmą ir mėšlungį (Merino-Marban ir kt., 2013). Viena iš kinezioteipo savybių kuri aktuali
sportuojantiems žmonėms yra galimybė įtakoti raumenų
tonusą, tai priklauso nuo kinezioteipo klijavimo krypties. Manoma, kad norint padidinti raumenų aktyvumą galima klijuojant kinezioteipą nuo anatominių struktrūrų pradžios, o norint sumažinti raumenų tonusą – atvirkščiai (Müller C., Brandes M., 2015).
Kinezioteipavimas turi keletą privalumų, tokių kaip didinti sensomotirinę funkciją, suteikti mechaninę atramą, gerinti propriorecepsijos atsaką, keičiant judėjimo strategijas (Fayson ir kt., 2013).
Atliktas mokslinių studijų tyrimas kurio tikslas buvo įvertinti kinezioteipavimo poveikį, sveikų žmonių funkcinei būklei. Šio tyrimo metu kinezioteipas buvo taikomas 24 valandas, kinezioteipo poveikis galėjo būti efektyvesnis jei jo poveikis būtų taikomas ilgiau. Slupik ir kiti autoriai (2007) įrodė, kad po kinezioteipo pašalinimo, praėjus dar 24 valandoms padidėjo raumenų elektrinis aktyvumas. Todėl tolimesnės studijos trunkančios ilgiau nei 24 valandas galėtų būti naudingos. Po šio tyrimo teigiama, jog kinezioteipavimas yra pakankamai veiksmingas norint suaktyvinti odos mechanoreceptorius siekiant pagerinti raumenų jaudrumą (Mikiko ir kt., 2013).
Reabilitacijoje ir sporte kinezioteipavimas yra plačiai naudojamas kaip reabilitacijos ar prevencinė priemonė siekiant pagerinti ar išvengti įvairių sutrikimų griaučių - raumenų sistemos
srityje. Manoma, kad kinezioteipas gali būti naudingas gydant rotatorių manžetės tendinopatiją, ir aplinkinių raumenų funkcijai. Manoma, kad kinezioteipas gali pagerinti laikyseną, pečių kinematiką, sumažinti skausmą. Naudojant kinezioteipą, pagal poreikį, galima padidinti arba sumažinti raumenų aktyvumą (Desjardins-Charbonneau A. ir kt., 2015).
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
2.1. Tiriamieji
Tyrime dalyvavo 18 merginų žaidžiančių Lietuvos moterų rankinio lygos komandoje. Tiriamųjų amžius 18 -25 metai.
2.2. Tyrimo metodai
Prieš atliekant tyrimą visos tiriamosios buvo supažindintos su tyrimo eiga bei planuojamais taikyti tyrimo metodais.Tyrimui atlikti buvo taikomi šie metodai:
1. Mokslinės literatūros analizė; 2. Anketinė apklausa;
3. Dinaminės pusiausvyros vertinimas modifikuotu žvaigždės nuokrypio pusiausvyros testu viršutinėms galūnėms;
4. Raumenų elektrinio aktyvumo tyrimas (EMG); 5. Kinezioteipavimas;
6. Matematinė statistika.
Mokslinės literatūros analizė
Mokslinės literatūros analizė buvo atlikta siekiant išsiaiškinti pasirinktos temos aktualumą, parinkti tinkamiausius tyrimo metodus bei įvertinti gautus rezultataus. Literatūros analizei atlikti naudotos tokios paieškos sistemos kaip: Pub Med, Cochrane Library, BMJ Journals, Google Scholar ir kt.
Anketinė apklausa
Anketinės apklausos (1 priedas) tikslas buvo išsiaiškinti apie tiriamųjų patirtas viršutinių galūnių traumas, apsunkintus judesius, juntamą skausmą. Taip pat anketa padėjo sužinoti kiek metų ir kaip dažnai tiriamosios sportuoja, kaip vertina savo laikyseną.
Dinaminės pusiausvyros vertinimas viršutinėms galūnėms modifikuotu žvaigždės nuokrypio pusiausvyros testu
Žvaigždės nuokrypio pusiausvyros testas yra patikimas, nebrangus, greitas metodas naudojamas dinaminės pusiausvyros vertinimui (Plisky ir kt., 2006).
Šis tyrimas buvo atliekamas naudojant viename taške susikertančių trijų tiesių sistemą. Tiriamųjų tikslas buvo remiantis viena ranka nustumti indikatorių kiek galima toliau trimis kryptimis: priekine, vidine priekine ir vidine užpakaline (3 – 5 pav.) Tiriamosios tiesių susikirtimo vietoje rėmėsi viena ranka ir abiejomis kojomis, kita ranka neliečiant žemės. Tyrimas buvo pradėtas trimis bandymais remiantis dešine ranka, indikatorius stumiamas priekine kryptimi, paskui remiantis kaire ranka indikatorius stumiamas ta pačia kryptimi, ir taip bandymai atliekami toliau, atitinkamai vidine priekine ir vidine užpakaline kryptimis.
3 pav. Modifikuotas žvaigždės nuokrypio pusiausvyros testas atliekant dešinės rankos testavimą vidine kryptimi (http://philplisky.com/category/return-to-sport-and-discharge-testing/)
4 pav. Modifikuotas žvaigždės nuokrypio pusiausvyros testas atliekant dešinės rankos testavimą vidine priekine kryptimi (http://philplisky.com/category/return-to-sport-and-discharge-testing/)
5 pav. Modifikuotas žvaigždės nuokrypio pusiausvyros testas atliekant dešinės rankos testavimą vidine užpakaline kryptimi (http://philplisky.com/category/return-to-sport-and-discharge-testing/)
Tiriamajai stumiant indikatorių kaire ranka – testuojama dešinė, dešine – kairė. Atstumas buvo matuojamas centimetrais.
Kiekviena tiriamoji prieš pradedant tyrimą turėjo po 6 bandymus kiekviena ranka, visomis kryptimi ir po 3 oficialius bandymus, kurių rezultatai buvo fiksuojami, geriausias rezultatas naudojamas statistinei analizei. Prieš pradedant testavimą tiriamosioms buvo parodyta vaizdo instrukcija, padėjusi geriau įsisavinti ir suprasti testo atlikimo taisykles.
Užduotis buvo laikoma neatlikta jei tiriamoji:
1. Neišsilaikė ant vienos rankos testo atlikimo metu (pvz.: ranka, kuria stumia indikatorių atsiremia į žemę).
2. Rankos, kuria tiriamoji siekia indikatoriaus, nepavyksta išlaikyti siekiamo tikslo srityje (pvz.: greitu judesiu stumia, stengiasi dar šiek tiek numesti indikatorių kuriuo matuojamas nustumtas atstumas).
3. Indikatorius panaudojamas kaip atrama pusiausvyrai išlaikyti (pvz.: atsiremia pirštais ar plaštaka ant indikatoriaus).
4. Rankos kuria tiriamoji stumia indiktarių, nepavyksta gražinti į pradinę poziciją.
Siekiant išvengti rankų ilgio įtakos testo atlikimo rezultatams lyginant tiriamuosius tarpusavyje, užduoties atlikimo duomenys buvo normalizuojami pagal rankų ilgį. Dešinės rankos ilgis buvo matuojamas centimetrine juostele tiriamajai stovint, atitraukus dešinę ranką į šoną iki 90°, nuo C7 keterinės ataugos iki didžiojo piršto pabaigos. Kairei ir dešinei rankai atskirai buvo apskaičiuojamas suminis balas, kuris leidžia lengviau interpretuoti testo atlikimo rezultatus.
Skirtumas tarp dešine ir kaire ranka nustumto indikatoriaus atstumo kiekviena kryptimi taip pat buvo vertinamas, kaip padidinta tikimybė patirti viršutinių galūnių traumą. Literatūroje nurodomas rekomeduojamas skirtumas: ne daugiau kaip 4 cm priekine kryptimi ir ne daugiau kaip 6 cm vidine
priekine ir vidine užpakaline teto atikimo kryptimis. Šio skirtumo matavimas leidžia patikslinti kuria kryptimi tiriamasis turi padidintą riziką patirti viršutinių galūnių traumą (Plisky ir kt., 2006).
Raumenų elektrinio aktyvumo tyrimas (EMG)
Tai metodas kuris remiasi raumenų elektrinio aktyvumo signalų fiksavimu ir įrašymu (Konrad P., 2006). Tyrimas buvo atliktas keturių kanalų elektromiografu Myotrace 400 (6 pav.) nustatyti 4 raumenų (didžiojo krūtinės, trapecinio raumens viršutinė, vidurinė, apatinė dalys) aktyvumo elektriniai impulsai panaudojant vienkartinius elektrodus ( 7 pav.)
6 pav. Elektromiografas Myotrace 400
(http://www.noraxon.com/products/emg-electromyography/myotrace-400/)
7 pav. Vienkartinis elektrodas
(http://www.velamed.com/englisch/support/accessories/accessories.html)
Prieš tyrimą oda buvo paruošiama EMG registravimui (nuvaloma spiritu, vieta elektrodui tvirtinti paruošiama skutimosi peiliuku pašalinant plaukus), tokiu būdu kokybiškiau pritvirtinamas elektrodas. Elektrodai tvirtinami dominuojančioje sportininkių kūno pusėjė, tai buvo nustatyta remiantis anketinės apklausos duomenimis. Ant didžiojo krūtinės raumens elektrodas tvirtinamas pagal raumens skaidulų kryptį, vidurinėjė raumens dalyje. Elektrodas ant viršutinės trapecinio raumens
dalies buvo klijuojamas per raumens dalies vidurį, įstrižai septinto kaklo slankstelio keterinės ir petinės ataugos, pagal raumens skaudulų kryptį. Elektrodas ant vidurinės trapecinio raumens dalies buvo klijuojamas per raumens vidurį, ties stuburo krūtinine dalimi, įstrižai, pagal raumenų skaidulų kryptį. Ant apatinės trapecinio raumens dalies elektrodas buvo tvirtinamas įstrižai, į viršų pagal raumens skaidulų kryptį, įstrižai tarp mentės apatinio kampo ir šiek tiek arčiau septinto krūtininio slankstelio krašto. Įžeminimui skirtas elektrodas buvo klijuojamas ant septintojo kaklo slankstelio (8 pav.) (A.M. Cools ir kt., 2015).
8 pav. Elektrodų tvirtinimo vietos: a) didysis krūtinės raumuo; b) trapecinio raumens viršutinė dalis; c) trapecinio raumens vidurinė dalis; d) trapecinio raumens apatinė dalis; e)
įžeminimo elektrodas
Pritvirtinus elektrodus ir pasiruošus įrašinėti rezultatus tiriamųjų buvo paprašyta atlikti metimą nuo septynių metrų linijos (9pav.) panaudojant maksimalią jėgą.
a) e) ))) b) c) d)
9 pav. Rankinio aikštelė
(https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/d/d4/Handballfeld.svg)
Raumenų elektrinio aktyvumo tyrimų rezultatams apdoroti, naudota EMG programinė įranga (MyoMuscle MR3 3.6.20). Raumenų elektrinio aktyvumo duomenys buvo įrašomi į duomenų bazę. Duomenys MyoMuscle MR3 3.6.20 programa:
rektifikuoti (angl. rectification);
išlyginti (angl. smoothing). Nustatytas algoritmas – vidurkis, bei pažymima, kad lange
reikšmės butų vaizduojamos kas 150 ms. (10pav.)
10 pav. EMG analizės filtrų parametrų parinkimas (MyoMuscle MR3 3.6.20 programinė įranga)
Programa buvo sinhcronizuota su internetine kamera, kad duomenų analizės metu vaizdo įrašo pagalba būtų galima tiksliai pažymėti judesio intervalą kurį norime analizuoti. Gautoje kreivėje buvo pažymimi metimo intervlai nuo rankos atvedimo iki lėtėjimo fazės (11 pav.). Šio intervalo analizės metu buvo nustatyta vidutinė ir maksimali raumenų elektrinio aktyvumo reikšmė.
11 pav. Metimo momentas kurio metu matuotas raumenų elektrinis aktyvumas (Tolosa S., 2012)
Kinezioteipavimas
Pirmajame tyrimo etape tiriamosioms buvo taikomas mechaninės korekcinės technikos kinezioteipavimo metodas (12 pav). Kinezioteipas klijuojamas:
nuo snapinės mentės ataugos;
per trapecinio raumens viršutinės dalies pilvelį;
12 pav. Mechaninės korekcinės technikos kinezioteipavimo metodas (Van Herzeele M. ir kt., 2013)
Tiriamosios kinezioteipavimo metu stovėjo tiesiai, prie šonų nuleistomis rankomis. Kinezioteipas klijuojamas abiejose kūno pusėse. Šiam kinezioteipavimo metodui buvo naudojama „I“ formos juostelė, kurios vidurinėje dalyje buvo sukuriamas maždaug 50 proc. ištempimas. Kinezioteipavimui buvo naudojamas „K-active classic“ kineziologinis teipas, kuris buvo taikomas 48val. Testavimasbuvo atliekamas prieš klijuojant kinezioteipą ir iškart po jo pašalinimo.
Antrajame tyrimo etape tiriamosioms buvo taikomas funkcinės korekcinės technikos kinezioteipavimo metodas (13 pav). Kinezioteipas klijuojamas:
nuo trapecinio raumens vidurinės dalies;
per trapecinio raumens apatinę dalį;
13 pav. Funkcinės korekcinės technikos kinezioteipavimo metodas (Kumbrink B., 2012)
Tiriamoji stovėjo, prieš save ištiesusi rankas, sunėrusi pirštus, tempiančioje padėtyje. Kinezioteipas klijuojamas abiejose kūno pusėse. Šiam kinezioteipavimo metodui buvo naudojama „I“ formos juostelė. Vidurinėje jos dalyje sukuriamas maždaug 100 proc. ištempimas. Kinezioteipavimui buvo naudojamas „K-active classic“ kineziologinis teipas, kuris buvo taikomas 48val. Testavimas buvo atliekamas prieš klijuojant kinezioteipą ir iškart po jo pašalinimo.
Matematinė statistika
Statistinei analizei atlikti naudota SPSS 22.0 statistinė programa. Tiriamiesiems požymiams įvertinti buvo skaičiuojama aritmetinis vidurkis ( 𝑥 ), vidutinė standartinė paklaida (SEM). Statistinis rezultatų patikimumas dviems nepriklausomoms imtis buvo skaičiuojamas pagal neparametrinius statistinius rodiklius: Wilcoxon Signed Ranks Test. Statistinis rezultatų patikimumas dviems priklausomoms imtis buvo skaičiuojamas pagal neparametrinius statistinius rodiklius: Mann – Whitney
test. Procentinių dydžių palyginimui naudotas: McNemar test. Skirtumas laikytas reikšmingu, kai
2.3. Tyrimo organizavimas
Tyrimas buvo atliktas 2016 metais, kovo mėnesį, Kaune. Tyrimui atlikti buvo gautas Bioetikos centro leidimas (Nr. BEC-FMR(M)-864) (2 priedas). Visi tyrime dalyvavę asmenys buvo informuoti apie jo tikslą, rezultatų panaudojimą bei anonimiškumą. Tyrimo metu buvo laikomasi žmonių tyrimo etikos principų. Buvo gauti tiriamų asmenų sutikimai.
Tyrimas buvo organizuojamas 2 etapais (14 pav.). Prieš pirmąjį tyrimo etapą buvo atlikta anketinė apklausa. Pirmajame tyrimo etape atlikus funkcinės būklės vertinimą tiriamosioms buvo taikomas kinezioteipavimo mechaninės korekcinės technikos metodas. Po dviejų savaičių antrajame tyrimo etape tiriamosioms vėl buvo atliktas funkcinės būklės vertinimas ir taikomas funkcinės būklės vertinimą buvo taikomas funkcinės korekcinės technikos kinezioteipavimo metodas. Abiejuose etapuose kinezioteipavimo poveikis buvo taikomas 48 valandas, po jo pašalinimo dar kartą atliekamas funkcinės būklės vertinimas. Funcinės būklės vertinimas buvo atliekamas tuo pačiu paros metu, prieš fizinio rengimo treniruotes.
-
14 pav. Tyrimo protokolas
2 TYRIMO ETAPAS Atlikta
1. Modifikuotas žvaigždės nuokrypio pusiausvyros testas viršutinėms galūnėms;
2. Elektromiografija (EMG):
Didysis krutinės raumuo;
Trapecinis (viršutinė, vidurinė, apatinė dalys);
3. Kinezioteipavimas: funkcinės korekcinės technikos metodas 48 valandos (kinezioteipo taikymo trukmė)
48 valandos (kinezioteipo taikymo trukmė) Atlikta:
1. Modifikuotas žvaigždės nuokrypio pusiausvyros testas viršutinėms galūnėms;
2. Elektromiografija (EMG):
Didysis krutinės raumuo;
Trapecinis (viršutinė, vidurinė, apatinė dalys). 1 TYRIMO ETAPAS
Atlikta:
1. Modifikuotas žvaigždės nuokrypio pusiausvyros testas viršutinėms galūnėms;
2. Elektromiografija (EMG):
Didysis krutinės raumuo;
Trapecinis (viršutinė, vidurinė, apatinė dalys);
3. Kinezioteipavimas: mechaninės korekcinės technikos metodas
Etapas tarp 1-osios ir 2-osios tyrimo dalies
Atlikta
1. Modifikuotas žvaigždės nuokrypio pusiausvyros testas viršutinėms galūnėms;
2. Elektromiografija (EMG):
Didysis krūtinės raumuo;
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Anketinės apklausos duomenų analizė
Vertinant tiriamųjų viršutinių galūnių funkcinę būklę, buvo svarbu išsiaiškinti atsakymus apie papildomus veiksnius, kurie gali turėti įtakos atlikto tyrimo rezultatams.
Atlikus gautų atsakymų analizę paaiškėjo, kad tiriamųjų amžiaus vidurkis yra 20 metų. Dižiausią komandos dalį sudaro 18 metų sportininkės, kurių komandoje yra 33 proc. (15 pav.)
15 pav. Procentinis tiriamųjų amžiaus pasiskirstymas
Išanalizavus atsakymą į klausimą „Kiek metų aktyviai sportuojate?“ paaiškėjo, kad daugiau nei pusė tiriamųjų teigė jog aktyviu sportu užsiima jau daugiau kaip 7 metus, kitos tiriamosios sportuoja 4-5 metus (16 pav).
33% 11% 22% 17% 5% 6% 6% 18 metų 19 metų 20 metų 21 metų 22 metų 24 metų 25 metų
16 pav. Procentinis tiriamųjų pasiskirstymas pagal metus aktyviai sportuojant
Tiriamųjų buvo klausiama apie tai, kaip dažnai jos užsiima sportine veikla. Paaiškėjo, kad daugiausia tyrimo dalyvių treniruojasi 4-5 kartus per savaitę (17 pav.).
17 pav. Procentinis tiriamųjų pasiskirstymas pagal treniruočių skaičių per savaitę
Anketinės apklausos metu tiriamųjų buvo klausiama ir apie viršutinių galūnių patirtas traumas. Kaip rodo gauti rezultatai tiriamosios dažniausiai patyrė pečių regiono sužalojimus (18 pav.).
33% 67% Sportuoja 4-6 metus Sportuoja 7 metus ir daugiau 6% 61% 33% Treniruojasi 2-3 kartus per savaitę Treniruojasi 4-5 kartus per savaitę Treniruojasi 6-7 kartus per savaitę
18 pav. Procentinis tiriamųjų pasiskirstymas pagal patirtas viršutinių galūnių traumas
Anketinėjė apklausoje tiriamųjų buvo klausiama apie tai, kaip pačios sportininkės vertina savo laikyseną. Daugiau kaip pusė tiriamųjų mano jog turi nežymią laikysenos asimetriją (19 pav.).
19 pav. Procentinis tiriamųjų pasiskirstymas vertinant laikyseną
Tiriamųjų buvo paprašyta pateikti atsakymą į klausimą „Ar jaučiate/jautėte skausmą peties srityje, viršutinėje galūnėje ar viršutinėje nugaros dalyje?“. Šiuo metu skausmą jaučia tokia pati dalis žmonių, kokia skausmo per 6 mėnesius nejautė, t.y. 22 proc. Likusi dalis tiriamųjų pasidalino į panašaus dydžio grupes (20 pav.).
39% 17% 5% 17% 22% Peties traumos Alkūnės traumos Riešo traumos Pirštų traumos Nepatyrė traumų 39% 61% Taisyklinga Nežymi asimetrija Didelė asimetrija
20 pav. Tiriamųjų procentinis pasiskirstymas pagal skausmo jutimo laikotarpį
Anketinės apklausos metu tiriamųjų buvo klausiama apie viršutinėse galūnėse juntamą skausmą ir kaip tai riboja rankininkių sportinę veiklą. Sportininkių kurios dėl patirtų traumų turėjo nutraukti sportinę veiklą tarp tiriamųjų nebuvo, tačiau šiek tiek mažiau nei pusė sportininkių teigė, jog patirtos traumos vis tik nežymiai riboja jų sportinę veiklą (21 pav.).
21 pav. Procentinis tiriamųjų pasiskirstymas pagal taip, kaip skausmas riboja sportinę veiklą 22% 11% 17% 17% 11% 22% Šiuo metu
Per paskutinę savaitę Per paskutinį mėnesį Per 3 mėnesius Per 6 mėnesius Nejaučiau 61% 39% Neriboja sportinės veiklos Nežymiai riboja sportinę veiklą Turėjo laikinai nutraukti sportinę veiklą
Kadangi rankininkėms yra labai svarbus rankos kėlimo virš galvos judesys anketoje uždavėme klausimą “Ar galite atlikti judesius pakėlus ranką virš galvos?“. Daugiau nei pusė tiriamųjų neturėjo problemų atliekant šį judesį, tačiau likusi dalis sportininkių teigė, kad šis judesys joms sukelia peties problemas (22 pav.).
22 pav. Procentinis tiriamųjų pasiskirstymas vertinant rankos kėlimo virš galvos judesio atlikimą
Anketinės apklausos metu gauti duomenys taip pat padėjo sužinoti, kad visų komandoje esančių sportininkių dominuojanti ranka yra dešinė.
3.2. Raumenų elektrinio aktyvumo kaita taikant mechaninės korekcinės technikos
kinezioteipavimo metodą
Išanalizavus raumenų elektrinio aktyvumo, vidutinės reikšmės rezultatus paaiškėjo, kad statistiškai reikšmingas skirtumas prieš ir po kinezioteipavimo nustatytas didžiajam krūtinės raumeniui ir trapecinio raumens vidurinei daliai (p≤0,05). Rezultatai rodo, kad trapecinio raumens apatinės dalies aktyvumas padidėjo, tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas. Gauti vidurkių ir vidutinės standartinės paklaidos rezultatai pateikti 23 pav.
56% 44%
Taip, galiu atlikti Taip, bet tai sukelia peties problemas Ne, negaliu atlikti
23 pav. Raumenų elektrinio aktyvumo vidutinės reikšmės rezultatai prieš ir po mechaninės korekcinės technikos kinezioteipavimo metodo taikymo (*-p≤0,05 – lyginant skirstinius)
Palyginus raumenų elektrinio aktyvumo maksimalios reikšmės rezultatus prieš ir po kinezioteipavimo matome, kad didžiausias aktyvumo padidėjimas stebimas lyginant didžiojo krūtinės ir trapecinio raumens vidurinės dalies rezultatus, tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (24 pav.). 111,4 116,5 155,3 118,8 122,3 119,0 170,1 123,9 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200 Didysis krūtinės raumuo Trapecinio raumens viršutinė dalis Trapecinio raumens vidurinė dalis Trapecinio raumens apatinė dalis E M G tyr im o vid u tin ės r eik šm ės re zu ltat ai, u V
Prieš kinezioteipavimą Po kinezioteipavimo
*
*
24 pav. Raumenų elektrinio aktyvumo maksimalios reikšmės rezultatai prieš ir po mechaninės korekcinės technikos kinezioteipavimo metodo taikymo
Apskaičiavus raumenų elektrinio aktyvumo vidutinės reikšmės rezultatus prieš ir po kinezioteipavimo, sportininkėms kurios nėra patyrusios peties traumų, statistiškai reikšmingi skirtumai po poveikio taikymo nebuvo nustatyti, tačiau stebimas visų raumenų aktyvumo padidėjimas, išsskyrus trapecinio raumens apatinę dalį (25 pav.).
208,2 201,8 239,2 199,7 227,5 189,9 259,8 202,1 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200 220 240 260 280 Didysis krūtinės raumuo Trapecinio raumens viršutinė dalis Trapecinio raumens vidurinė dalis Trapecinio raumens apatinė dalis E M G tyr im o m ak sim ali os re ik šm ės re zu ltat ai, u V
25 pav. Raumenų elektrinio aktyvumo vidutinės reikšmės rezultatai, tiriamųjų kurios nėra patyrusios peties regiono traumų, prieš ir po mechaninės korekcinės technikos kinezioteipavimo
metodo taikymo
Palyginus raumenų elektrinio aktyvumo maksimalios reikšmės rezultatus prieš ir po kinezioteipavimo, tiriamosioms kurios nėra patyrusios peties traumų stebimas visų raumenų aktyvumo padidėjimas. Trapecinio raumens vidurinės dalies aktyvumo pokytis buvo didžiausias, tačiau statistiškai reikšmingas rezultatas nebuvo nustatytas (26 pav.).
118,3 120,6 139,7 135,7 124,6 125,3 147,7 129,4 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 Didysis krūtinės raumuo Trapecinio raumens viršutinė dalis Trapecinio raumens vidurinė dalis Trapecinio raumens apatinė dalis E M G tyr im o vid u tin ės r eik šm ės re zul tat ai, uV
26 pav. Raumenų elektrinio aktyvumo maksimalios reikšmės rezultatai, tiriamųjų kurios nėra patyrusios peties regiono traumų, prieš ir po mechaninės korekcinės technikos kinezioteipavimo
metodo taikymo
Išanalizavus raumenų elektrinio aktyvumo, vidutinės reikšmės, sportininkių kurios remiantis anketinės apklausos duomenimis yra patyrusios peties regiono traumas, rezultatus matome, kad statistiškai reikšmingas skirtumas prieš ir po kinezioteipavimo taikymo yra stebimas lyginant didžiojo krūtinės raumens rezultatus (p≤0,05). Gauti vidurkių ir vidutinės standartinės paklaidos rezultatai pateikti 27 pav. 217,5 192,4 255,4 219,1 221,2 207,0 268,8 222,0 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200 220 240 260 280 300 Didysis krūtinės raumuo Trapecinio raumens viršutinė dalis Trapecinio raumens vidurinė dalis Trapecinio raumens apatinė dalis E M G tyr im o m ak sim ali os re ik šm ės re zu ltat ai, u V
27 pav. Raumenų elektrinio aktyvumo vidutinės reikšmės rezultatai, tiriamųjų kurios yra patyrusios peties regiono traumas, prieš ir po mechaninės korekcinės technikos kinezioteipavimo metodo
taikymo (*-p≤0,05 – lyginant skirstinius)
Elektrinio raumenų aktyvumo maksimalios reikšmės, tiriamosioms kurios yra patyrusios regiono peties traumas rodo, kad statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas lyginant didžiojo krūtinės raumens rezultatus prieš ir po kinezioteipavimo (p≤0,05). Mažiausias raumenų elektrinio aktyvumo skirtumas nustatytas tarp trapecinio raumens apatinės dalies rezultatų. Gauti vidurkių ir vidutinės standartinės paklaidos rezultatai pateikti 28 pav.
105,8 114,1 166,3 97,4 139,2 121,3 191,8 103,2 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200 220 240 Didysis krūtinės raumuo Trapecinio raumens viršutinė dalis Trapecinio raumens vidurinė dalis Trapecinio raumens apatinė dalis E M G tyr im o vid u tin ės r eik šm ės re zu ltat ai, u V
Prieš kinezioteipavimą Po kinezioteipavimo
28 pav. Raumenų elektrinio aktyvumo maksimalios reikšmės rezultatai, tiriamųjų kurios yra patyrusios peties regiono traumas, prieš ir po mechaninės korekcinės technikos kinezioteipavimo
metodo taikymo (*-p≤0,05 – lyginant skirstinius)
3.3. Raumenų elektrinio aktyvumo kaita taikant funkcinės korekcinės technikos
kinezioteipavimo metodą
Antrajame tyrimo etape atlikus raumenų elektrinio aktyvumo tyrimą ir išanalizavę vidutinės reišmės rezultatus matome, kad prieš ir po kinezioteipavimo statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas nebuvo. Trapecinio raumens apatinės dalies aktyvumas padidėjo daugiausiai, t.y. nuo 116,5 iki 122,7 uV. Didžiojo krūtinės raumens, trapecinio raumens viršutinės ir vidurinės dalies elektrinis aktyvumas beveik nepasikeitė (29 pav.).
187,9 178,2 255,6 164,6 243,2 187,2 278,0 167,7 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200 220 240 260 280 300 320 Didysis krūtinės raumuo Trapecinio raumens viršutinė dalis Trapecinio raumens vidurinė dalis Trapecinio raumens apatinė dalis E M G tyr im o m ak sim ali os re ik šm ės re zu ltat ai, u V
Prieš kinezioteipavimą Po kinezioteipavimo
29 pav. Raumenų elektrinio aktyvumo vidutinės reikšmės rezultatai prieš ir po funkcinės korekcinės technikos kinezioteipavimo metodo taikymo
Apskaičiavus raumenų elektrinio aktyvumo maksimalios reikšmės rezultatus po funkcinės korekcinės technikos kinezioteipavimo matome, kad visų keturių raumenų aktyvumas padidėjo. Didžiausias skirtumas stebimas tarp didžiojo krūtinės ir trapecinio raumens apatinės dalies rezultatų, tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas. Trapecinio raumens viršutinės dalies rezultatai prieš ir po kinezioteipavimo beveik nesiskiria (30 pav.).
116,7 121,3 147,6 116,5 119,8 118,7 152,4 122,7 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 Didysis krūtinės raumuo Trapecinio raumens viršutinė dalis Trapecinio raumens vidurinė dalis Trapecinio raumens apatinė dalis E M G tyr im o vid u tin ės r eik šm ės re zu ltat ai, u V
30 pav. Raumenų elektrinio aktyvumo maksimalios reikšmės rezultatai prieš ir po funkcinės korekcinės technikos kinezioteipavimo metodo taikymo
Įvertinus raumenų elektrinio aktyvumo vidutinės reikšmės rezultatus prieš ir po kinezioteipavimo, sportininkių kurios nėra patyrusios peties traumos, stebime, kad trapecinio raumens apatinės dalies rezultatas beveik nepakito. Po poveikio taikymo 8 uV padidėjo trapecinio raumens vidurinės dalies elektrinis aktyvumas. Didžiojo krūtinės ir trapecinio raumens viršutinės dalies aktyvumas taip pat, padidėjo, tačiau stebimas skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (31 pav.).
204,2 207,2 224,7 189,5 215,3 209,8 231,3 197,6 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200 220 240 260 Didysis krūtinės raumuo Trapecinio raumens viršutinė dalis Trapecinio raumens vidurinė dalis Trapecinio raumens apatinė dalis E M G tyr im o m ak sim ali os re ik šm ės re zu ltat ai, u V
31 pav. Raumenų elektrinio aktyvumo vidutinės reikšmės rezultatai, tiriamųjų kurios nėra patyrusios peties regiono traumų, prieš ir po funkcinės korekcinės technikos kinezioteipavimo
metodo taikymo
Raumenų elektrinio aktyvumo maksimalios reikšmės rezultatai po funcinės korekcinės technikos taikymo metodo, asmenims kurie nepatyrę peties regiono traumų rodo, kad trapecinio raumens vidurinės dalies aktyvumas po kinezioteipavimo statistiškai reikšmingai padidėjo (p≤0,05). Po kinezioteipavimo stebimas ir kitų raumenų aktyvumo padidėjimas, bet skirtumas nėra statistiškai reikšmingas. Gauti vidurkių ir vidutinės standartinės paklaidos rezultatai pateikti 32 pav.
115,0 110,1 148,2 129,1 123,0 118,1 156,3 130,6 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 Didysis krūtinės raumuo Trapecinio raumens viršutinė dalis Trapecinio raumens vidurinė dalis Trapecinio raumens apatinė dalis E M G tyr im o vid u tin ės r eik šm ės re zu ltat ai, u V
32 pav. Raumenų elektrinio aktyvumo maksimalios reikšmės rezultatai, tiriamųjų kurios nėra patyrusios peties regiono traumų, prieš ir po funkcinės korekcinės technikos kinezioteipavimo
metodo taikymo (*-p≤0,05 – lyginant skirstinius)
Sportininkių kurios anketos duomenimis yra patyrusios peties traumas, raumenų elektrinio aktyvumo rezultatų vidutinės reikšmės rodo, kad statistiškai reikšmingas skirtumas prieš ir po kinezioteipavimo nustatytas vertinant trapecinio raumens vidurinės dalies elektrinį aktyvumą (p≤0,05). Kitų raumenų aktyvumas padidėjo 17 uV ir mažiau. Gauti vidurkių ir vidutinės standartinės paklaidos rezultatai pateikti 33 pav.
210,9 192,7 248,3 224,8 219,8 202,5 263,9 227,7 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200 220 240 260 280 300 Didysis krūtinės raumuo Trapecinio raumens viršutinė dalis Trapecinio raumens vidurinė dalis Trapecinio raumens apatinė dalis E M G tyr im o m ak sim ali os re ik šm ės re zu ltat ai, u V
Prieš kinezioteipavimą Po kinezioteipavimo
33 pav. Raumenų elektrinio aktyvumo vidutinės reikšmės rezultatai, tiriamųjų kurios yra patyrusios peties regiono traumas, prieš ir po funkcinės korekcinės technikos kinezioteipavimo metodo taikymo
(*-p≤0,05 – lyginant skirstinius)
Sportininkėms kurios yra patyrusios peties regiono traumas, raumenų elektrinio aktyvumo rezultatų maksimalios reikšmės rodo, kad trapecinio raumens vidurinės dalies rezultatai prieš ir po kinezioteipavimo statistiškai reikšmingai skiriasi (p≤0,05). Gauti vidurkių ir vidutinės standartinės paklaidos rezultatai pateikti 34 pav.
109,8 114,1 128,6 102,8 126,7 121,3 152,5 113,8 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 Didysis krūtinės raumuo Trapecinio raumens viršutinė dalis Trapecinio raumens vidurinė dalis Trapecinio raumens apatinė dalis E M G tyr im o vid u tin ės r eik šm ės re zu ltat ai, u V
Prieš kinezioteipavimą Po kinezioteipavimo
34 pav. Raumenų elektrinio aktyvumo maksimalios reikšmės rezultatai, tiriamųjų kurios yra patyrusios peties regiono traumas, prieš ir po funkcinės korekcinės technikos kinezioteipavimo
metodo taikymo (*-p≤0,05 – lyginant skirstinius)
3.4. Raumenų elektrinio aktyvumo kaitos palyginimas taikant mechaninės
korekcinės ir funkcinės korekcinės technikos kinezioteipavimo metodus
Palyginus raumenų elektrinio aktyvumo vidutinių reikšmių rezultatus prieš mechaninės korekcinės ir funkcinės korekcinės technikos kinezioteipavimo taikymą iš lentelėje pateiktų duomenų matome, kad rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Palyginus mechaninės korekcinės ir funkcinės korekcinės technikos rezultatus po kinezioteipavimo matome, kad statistiškai reikšmingas skirtumas stebimas lyginant trapecinio raumens vidurinės dalies elektrinį aktyvumą (p≤0,05). Lentelėje pateikti duomenys rodo, kad mechaninės korekcinės technikos kinezioteipavimo metodas gali būti efektyvesnis už funkcinės korekcinės technikos metodą, norint padidinti trapecinio raumens vidurinės dalies aktyvumą (1 lentelė).
176,9 184,2 242,7 162,3 191,7 193,4 268,3 166,5 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200 220 240 260 280 300 320 Didysis krūtinės raumuo Trapecinio raumens viršutinė dalis Trapecinio raumens vidurinė dalis Trapecinio raumens apatinė dalis E M G tyr im o m ak sim ali os re ik šm ės re zu ltat ai, u V
Prieš kinezioteipavimą Po kinezioteipavimo
1 lentelė. Raumenų elektrinio aktyvumo vidutinių reikšmių rezultatų kaita taikant mechaninės korekcinės ir finkcinės korekcinės technikos kinezioteipavimą (*-p≤0,05 – lyginant skirstinius)
(**-MKT-mechaninė korekcinė technika, FKT-funkcinė korekcinė technika)
Prieš (**MKT) Prieš (**FKT) p Po (MKT) Po (FKT) p Didysis krūtinės raumuo 111,4 116,7 p>0,05 122,3 119,8 p>0,05 Trapecinio raumens viršutinė dalis 119 121,3 p>0,05 116,5 118,7 p>0,05 Trapecinio raumens vidurinė dalis 155,3 147,6 p>0,05 170,1 152,4 *p≤0,05 Trapecinio raumens apatinė dalis 118,8 116,5 p>0,05 123,9 122,7 p>0,05
Palyginus raumenų elektrinio aktyvumo maksimalių reikšmių rezultatus prieš mechaninės korekcinės ir funkcinės korekcinės technikos kinezioteipavimo taikymą, matome, kad rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Palyginus rezultatus po mechaninės korekcinės ir funkcinės korekcinės technikos kinezioteipavimo, stebimas statistiškai reikšmingas skirtumas vertinant trapecinio raumens viršutinės dalies (p≤0,05) ir trapecinio raumens vidurinės dalies (p≤0,05) elektrinį aktyvumą (2 lentelė).
