X įmonėje sandėliuojamų grūdų kokybės įvertinimas

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Justina Rašimaitė

X įmonėje sandėliuojamų grūdų kokybės įvertinimas

Quality evaluation of grains, stored in company „X“

Veterinarinės maisto saugos nuolatinių studijų

Darbo vadovas: doc., dr. Aistė Kabašinskienė

DARBASATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE PATVIRTINIMASAPIE ATLIKTODARBOSAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „X įmonėje sandėliuojamų grūdų kokybės įvertinimas“.

1. Yra atliktas mano paties/pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

2017-05-08 Justina Rašimaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

2017-05-08 Justina Rašimaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO Aistė Kabašinskienė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė)

(parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE Mindaugas Malakauskas

(aprobacijos data) (katedros/instituto vedėjo/jos vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

3

Turinys

1.1. Grūdų kokybę lemiantys veiksniai ... 8

1.1.1. Išoriniai grūdų kokybę lemiantys veiksniai ... 8

1.1.2. Vidiniai grūdų kokybę lemiantys veiksniai ... 13

1.2. Grūdinių kultūrų mikroflora ... 14

1.3. Kviečių kokybės klasės ... 15

2. TYRIMŲ METODAI IR MEDŽIAGA ... 18

3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 23

3.1. Kviečių kokybės tyrimas pagal klases ... 23

3.2. Kvietrugių, miežių ir kviečių kokybės įvertinimo rezultatai ... 27

REZULTATŲ APTARIMAS ... 31

IŠVADOS ... 33

LITERATŪRA ... 33

4

SANTRAUKA

X įmonėje sandėliuojamų grūdų kokybės įvertinimas

Magistro baigiamasis darbas

2015 m. atlikto tiriamojo magistrinio darbo tikslas buvo nustatyti X įmonėje sandėliuojamų kviečių, kvietrugių ir miežių kokybę.

Tyrimo metodai ir medžiaga: Tyrimui naudoti 10-ties ūkininkų atvežamų grūdų (kviečių, miežių, kvietrūgių) mėginiai: Kviečiai - 60 mėginių (1-4, Extra klasės po 12 mėginių), Miežiai - 12 mėginių, kvietrugiai – 12 mėginių. Ištirta grūdų kokybiniai rodikliai: jusliniai (kvapas, spalva), bendras priemaišų kiekis, šiukšlinių priemaišų kiekis, grūdinių priemaišų kiekis, grūdų hektolitro masė, kritimo skaičius.

Infratec aparatu buvo nustatyta cheminiai grūdų rodikliai.

Rezultatai ir išvados: Daugiausiai buvo sandėliuojama kviečių (23051,88 t.), iš jų daugiausiai 2

klasės (8936,76 t.). Sandėliuojamų grudų drėgmė tarp klasių statistiškai nesiskyrė (p>0,0001), išskyrus 4 klasės kviečius (14,61 proc. drėgmės), kurių drėgmė visais atvejais buvo didesnė nei kitų kultūrų (p<0,0001). Šiukšlinių priemaišų daugiausiai rasta kvietrugiuose (8,06 proc.), mažiausiai 1 klasės kviečiuose (3,21 proc.). Kvietrugiai statistiškai reikšmingai turėjo daugiausiai šiukšlinių priemaišų lyginant su visomis kitomis kultūromis (p<0,0001). Baltymų, glitimo, kritimų skaičiaus, sedimentacijos ir priemaišų grūduose skaičius statistiškai reikšmingai skirėsi visose tirtose kviečių klasėse (p<0,0001). Statistiškai reikšmingai skyrėsi ekstra klasės ir 1 klasės kviečių hektolitro masė (p<0,0001). Taigi, grūdų fizikocheminių rodiklių vidurkiai buvo aukščiau už standarto minimalias leidžiamas reikšmes. Atlikus mikrobiologinius tyrimus buvo rasta nedaug F. graminearum Schwabe.

X įmonėje Sandėliuojamų grūdų kokybė priklausė nuo aplinkos sąlygų ir vidutinė oro temperatūra per visą laikotarpį buvo 25°C.

Įvertinus tyrimo rezultatus galima teigti, kad visi X įmonėje saugojami grūdai atitiko kokybės reikalavimus ir priskirti reikiamai kokybės klasei.

5

SUMMARY

Quality evaluation of grains, stored in company „X“

Master‘s thesis

The aim of 2015 study was to determine the quality of wheat, triticales and barley that was stored in the company X.

Investigative methods and materials: 10 farmers‘ incoming grain samples (wheat, barley and

triticale) were analysed: Wheat - 60 samples (I to IV, Extra class under 12 samples) Barley - 12 samples, Triticale - 12 samples. The influence of grain indices: sensory (smell, color), the total level of impurities, impurities content, grain impurity profiles of the standard mass of grain, falling number. Has been established chemical indicators of grain with Infratec.

Results and findings: During the period of the research wheat, triticales and barley were stored in

company X. The largest amount of stored grains was wheat (23051,88 t.), of which the biggest amount was second class (8936,76 t.). The moisture of various class grain was not statistically significant (p>0,0001), except fourth class grain (14,614% humidity), which moisture was always higher than other types (p<0,0001). Most waste was found in triticales (8,056%), while the first class wheat had least waste (3,208%). Triticales had statistically signifinact biggest amount of waste in comparison with other types of cultures.

There was statistically significant difference in number of protein, gluten, falling number, sedimentation and waste in all classes of wheat (p<0,0001). There was statistically significant difference in hectolitre mass between extra class and 1st class wheat (p<0,0001). Thus, the averages of grain physico-chemical parameters are higher than the standard minimum allowable values. Microbiological tests were done and was found F. graminearum Schwabe.

The quality of stored grain in company X depended on the environmental conditions and the average air temperature over the entire period was 25 ° C.

After the research has been done it can be affirmed that all the grains stored in company X comply with the quality requirements and are assigned to the required quality class.

6

ĮVADAS

Grūdai turi ekonominę ir maistinę vertes, kadangi kviečiai, miežiai ir kvietrugiai yra pagrindinis maisto šaltinis. Juose gausu baltymų ir angliavandenių. Grūdų kokybė priklauso nuo daugelio veiksnių: klimatinių sąlygų, sėklos kokybės, auginimo sąlygų, apsaugos priemonių nuo kenkėjų (ligos, vabzdžių kenkėjų). Grūdų kokybė priklauso ir nuo to, kokiose talpyklose jie yra sandėliuojami.

Kuo sparčiau vystosi pasaulio ekonomika besivystančiose šalyse, tuo labiau didėja agrarinių produktų vartojimas ir paklausa. Lietuvos žemės ūkiams svarbu žinoti kokios yra agrarinių produktų vartojimo ir prekybos tendencijos. Anksčiau žemės ūkio produkcijos augimą lėmė gyventojų skaičius, šiais laikais pasaulyje paklausa priklauso nuo ekonomikos augimo, stiprėjančios jos dinamikos ir besikeičiančios struktūros.

Šiais laikais didėja poreikis maisto gamybos pramonėje, todėl didėja grūdų kokybės ir kontrolės poreikis grūdų ir iš jų gaminamų miltų gamybos įmonėms.

Jų produktai naudojami kaip ingredientai perdirbtiems mėsos produktams, tirštikliams, saldikliams, gėrimams, konditerijos gaminiams.

Grūdų kokybės kontrolė yra būtina, nuo sėjamos sėklos būklės iki grūdinės kultūros sandėliavimo. Gero grūdo kelias prasideda nuo kokybiškos, beicuotos sėklos, tinkamai paruošto dirvožemio, nesuvėluotos sėjos, tinkamo panaudotų trąšų balanso, laiku panaudotų augalų apsaugos priemonių, sėkmingos javapjūtės ir tinkamo sandėliavimo. Pagrindiniai ir daugiausiai lemiantys grūdo kokybę veiksniai yra oro sąlygos, supančios grūdą visą jo vegetacijos laikotarpį ir grūdų drėgmė. Per didelė sandėliuojamo grūdo drėgmė lemia didelius nuostolius, dėl greitai prarandamos maistinės vertės. Drėgnuose grūduose yra palankios sąlygos vystitis pelėsiniams patogenams, dėl jų gaminamų mikotoksinų grūdai tampa netinkami maisto pramonei. Kiti veiksniai lemiantys grūdo kokybę sandėliavimo laikotarpyje yra: aruodiniai kenkėjai, paukščiai, mikroorganizmai taip pat graužikai.

Sandėliuojami grūdai privalo būti apsaugoti nuo kenksmingų išorinių sąlygų, tokių kaip: parazitų (graužikai, vabzdžia), atvirų saulės spindulių bei drėgmės. Norint pasiekti šį tikslą, sandėliai turi būti švarūs, sausi, tinkamai dezinfekuoti, gerai ventiliuojami.

Taip pat yra svarbūs ir kiti rodikliai (hektolitro masė, kritimo skaičius ir kt.), kadangi stebima maistinė vertė, nuo ko priklauso tiek miltų, tiek miltinių produktų vertė ekonomikai bei vartotojų sveikaltai.

7

Magistrinio darbo tikslas - įvertinti X įmonėje sandėliuojamų sezoninių kviečių, kvietrugių ir miežių kokybę.

Darbo uždaviniai:

1. Ištirti grūdų juslines savybes bei priemaišas, fizikocheminius ir mikrobiologinius rodiklius. 2. Nustatyti grūdų kokybės klasę.

3. Palyginti skirtingų grūdų partijų kokybę.

8

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Grūdų kokybę lemiantys veiksniai

Javų grūdai pradedami kulti jau nuo liepos vidurio, kuomet grūdai geriausiai subręsta ir sudygsta. Grūdų augimą bei nukultų grūdų kokybę lemia daug veiksnių.

Grūdų kokybę įtakojantys veiksniai:

1. Išoriniai veiksniai (oro temperatūra, aplinkos santykinė drėgmė, nukūlimo sąlygos, užterštumas kenkėjais, ligos);

2. Vidiniai veiksniai (drėgmė laikymo metu, priemaišos).

1.1.1. Išoriniai grūdų kokybę lemiantys veiksniai Oro temperatūra

Kad grūdai užaugtų tinkamai, labai svarbu yra ir oro temperatūra, kad nebūtų per daug aukšta ar per žema. Geriausiai grūdai dygsta ir auga kai yra apie 20°C. Augalai sugeba saulės kinetinę energiją paversti potencine energija, kuri sukaupiama grūduose, šaknyse, vaisiuose, pluošte ir kitur. Jų produktai naudojami maistui, pašarui ir techninėms reikmėms. Pagrindiniai augalų augimo veiksniai yra: šviesa, šiluma, vanduo, oras. maisto medžiagos (1).

Šviesa. Augalai šviesą naudoja organinių medžiagų (krakmolo, cukraus, baltymų, riebalų)

gamybai(2).

Šiluma. Esant šiltam orui grūdų sėklos sėklos sudygsta ir augalai geriau auga bei vystosi, taip pat

dirvoje gyvenantiems mikroorganizmams(2).

Vanduo. Vanduo reikalingas ištirpti įvairioms maisto medžiagoms, išbrinkti sėkloms, palaikyti

turgorą (augalai nenuvysta), apsaugoti augalus nuo perkaitimo ir svarbiausia – fotosintezei(2).

Oras. Oro pagalba kvėpuoja sėklos ir augalų šaknys, taip pat mikroorganizmai. fotosintezei taip pat

reikalingas oras. Per didelis dirvos užmirkimas kenkia augalams, nes šaknų vystymuisi per mažai deguonies. dirvoje dirvožemio granuliometrinė sudėtis, struktūra, drėgmė ir kt. priklauso nuo oro kiekio(2).

Augalų maisto medžiagos. Iš dirvos paimama didžioji dalis maisto elementų. Svarbiausi augalų

9

Santykinė oro drėgmė

Dažniausiai Lietuvoje per javapjūtę daugiametis vidutinis grūdų drėgnis yra apie 23 proc., tačiau, esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, dažnai jis daug didesnis (25–30 proc.), taigi grūdus tenka džiovinti. Sausuoju laikotarpiu kai kuriuose ūkiuose dėl netinkamų javų kombainų darbo režimų suskaldoma labai daug grūdų, ir tuomet juos sunku parduoti (3).

Buvo nuspręsta po pjūties paruošti ūkyje grūdus iki kondicinio 14 proc. drėgnio, žinant visas jų laikymo sąlygas, priklausomai nuo pradinio drėgnio ir temperatūros. Grūdus be ventiliacijos galima išsaugoti iki 16,5 proc. drėgnio, neviršijus 10° C temperatūros ribos. Norint išvengti produkcijos nuostolių, reikia atskirti priemaišas (jose daugiausia susikaupia drėgmės) ir grūdus džiovinti. Vertinant energijos sąnaudas, priemaišoms atskirti sunaudojama 50 kartų mažiau energijos negu joms išdžiovinti (3).

Nukūlimo technika

Svarbiausioji kombaino dalis yra kūlimo aparatas. Nuo jo veikimo priklauso keli veiksniai: rotorinio šiaudų separatoriaus, kratiklių ar valytuvo darbo kokybiniai rodikliai. Kūlimo aparatas iškula visus subrendusius grūdus, iš kurių 90 proc. išbyra pro pobūgnį. Kad ant valytuvo mažiau patektų šiaudgalių, kūlimo metu turi būti kuo mažiau trupinami šiaudai. Ir visa tai vykdo mažo laidumo kombainų vieno kūlimo būgno aparatas. Kūlimo aparatas laidesnis kai jo būgnas platesnis ir prie jo pritvirtinta daugiau spragilų, tarp kurių turi būti 0,235 m tarpai. Labiau trupinami šiaudai ir sužalojami grūdai yra tada, kai kūlimo būgnas sukamas sparčiau(4).

Kenkėjai

10 pralaidžios. Papildomai jų kepenyse, inkstuose ir žarnyne buvo nustatyti parenchimos (t.y. audinių ląstelių) pakitimai. Tai reiškia, kad kenkėjais užkrėsti grūdai tapo nuodingais ir pavojingais sveikatai (6,7).

Išskiriamos 2 vabzdžių grupės. Vabzdžiai, kurie dauginasi grūdo viduje, yra sudėtingiau aptikti, kadangi jie sukelia paslėptąją užkrato formą.

Pirmoji grupė: patys pavojingiausi varpinių kultūrų kenkėjai (1 pav.).

1 Pav. Varpinių kultūrų kenkėjai (8)

Antroji grupė: vabzdžiai, kurie vystosi pačiame grūde, arba produkto paviršiuje (2 pav.).

2 Pav. Vabzdžiai, besivystatntys grūdo masėje(8).

Pavojingiausi yra pirmosios grupės vabzdžiai. Reikia prižiūrėti, kad jų nebūtų.

Ligos

11 Fuzariozė, grybinė įvairių grūdinių kultūrų (kviečiai, miežiai, kvietrugiai, avižos) liga, dėl kurios galimi ne tik dideli ekonominiai nuostoliai, tačiau ir pavojus vartotojų sveikatai.

Pagrindinis fuzariozės infekcijos šaltinis yra Fusarium mikroskopiniais grybais užkrėstos sėklos, bei dirvoje užsilikę pernykščiai šiaudų likučiai. Fusarium grybai yra Mitosporic fungi (mitosporiniai grybai) skyriaus, Hyhpomycetes (plikagrybšių) klasės, Hyphomycetales (plikagrybiečių) eilės (9). Šie grybai yra paplitę vandenyje, dirvožemyje, ore, ant augalinių liekanų. Gali vystytis kaip saprotrofai, bei parazituoti ant kitų grybų, augalų, gyvūnų (10). Šis grybas sukelia daigų, pašaknio ligas, sukelia vytulį, bei puvinius sėklose, svogūnuose ar vaisiuose (11,12). Fuzariozinis grybas ilgai išlieka dirvožemyje ir be šeimininko, o susidaro dėl ilgalaikio egzistavimo dirvoje, aktyvios vegetacijos, saprotrofinio mitybos būdo bei ląstelinių struktūrų įvairovės (13). Grybo pažeisti grūdai yra smulkesni, raukšlėti, mažo daigumo bei pabalę ar rožinės spalvos. Ligos sukėlėjas žiemoja su grūdais dirvoje, augalų liekanose (3 pav.).

3 pav. Fusarium spp. vystymosi ciklas pagal McMullen, Zhong ir kt., 2008 (14)

12

1 Lentelė. Mikotoksinų rizikos vertinimas kviečiuose (pagal Fusarium mikotoksinų rizikos mažinimo

javuose gidą, HGCA, 2010)(15)

Pažeista kviečių varpa ar jos dalis būna pabalusi, stagarėlis prisijungimo vietoje patamsėjęs. Drėgnu oru varputėse ar palei varpažvynius matoma rausvos arba oranžinės spalvos Fusarium grybų sporų masė. Varpos viršutinė dalis dažnai būna tuščia. Rugių ir kvietrugių varpose pažeidimai panašūs kaip kviečių. Miežių ir avižų pasėliuose fuzariozė pažeidžia pavienes varputes, kurios dėl pažeidimo paruduoja ar pavandenija. (16).

Kadangi grūdų užsikrėtimas Fusarium patogenais įvyksta javų vegetacijos metu ir mikotoksinų sintezė prasideda dar lauke bręstančiuose grūduose, tai prevencinių priemonių paieška pirmiausia yra nukreipta į aplinkos ir agrotechnines sąlygas, kuriose javai auginami (17). Literatūroje nurodoma, kad meteorologinės sąlygos yra pagrindinis veiksnys lemiantis Fusarium grybų išplitimą, bei mikotoksinų gamybą (18,19,20,21).

13 turi ir neapdairiai pasirinkta agrotechnika: javų ir kukurūzų priešsėlis, minimalus žemės dirbimas, gausus tręšimas azoto trąšomis, netinkamai parinkti augalų apsaugos produktai, jų naudojimo laikas bei purškimo būdas (16).

Pagal ES komisijos Reglamento Nr. 1881/2006 (22) reikalavimus, toksinų kiekiai maistiniuose ir pašariniuose grūduose turi neviršyti įstatymais reglamentuojamų normų. Pavyzdžiui, aflatoksino B1

grūduose ir jų produktuose gali būti ne daugiau kaip 2,0 𝞵/kg, o kūdikiams ir mažiems vaikms šio mikotoksino gali būti ne daugiau kaip 0,10 𝞵/kg. Mikotoksino Zearalenono neperdirbtuose norma negali viršyti 100 𝞵/kg.

1.1.2. Vidiniai grūdų kokybę lemiantys veiksniai Grūdų drėgnis ir jo reikšmė sandėliuojamų grūdų mikroorganizmams

Atvežus tik ką nuimtus grūdus nuo laukų į sandėlį, keičiasi grūdus supanti aplinka ir mikromicetų rūšys bei jų kiekis. Ypatingai esant netinkamoms sandėliavimo sąlygoms (23), kuomet užsikrėtimas padidėja 35 – 40 kartų, o pačiame grūde 3 – 4 kartus (23). Mikromicetų kiekis ir veikla mažėja tuo atveju, kai grūdai laikomi tinkamomis sąlygomis (24).

Kuo didesnis grūdų drėgnis, tuo didesnis grūdų biologinis aktyvumas, intensyviau jie kvėpuoja ir sudėtingėja grūdų laikymo sąlygos. Be to, nuo kvėpavimo intensyvumo priklauso sausųjų medžiagų (gliukozės) eikvojimas (5). Savaiminio kaitimo priežastis yra padidėjęs grūdų ir mikroorganizmų kvėpavimo intensyvumas. Tuo metu grūduose, dėl suaktyvėjusios fermentų veiklos, vyksta biocheminiai procesai, o grūdų sampile sparčiai plintantys patogeniniai mikromicetai (5) gali pradėti sintetinti mikotoksinus (14).

Sandėlio mikromicetų atsiradimas, vystimasis ir plėtra sandėliavimo metu priklauso nuo grūdų drėgnio, kuris priklauso nuo aplinkos santykinio drėgnio kintančio nuo 65 proc. iki 90proc. Visos mikrobiotos vystimasis gautinai sustabdomas grūdų drėgnį sumažinus iki 13proc. Ribinis drėgmės kiekis, mikromicetams vystytis, skirtingų rūšių grūdams gali skirtis (25).

Derliaus sandeliavimo metu, didžiausi nuostoliai atsiranda dėl netinkamai sandeliavimui apdorotų grudų. Laikomų grūdų kokybės rodiklių pokyčiai labiausiai priklauso nuo grūdų paruošimo laikyti ir sandėlio oro temperatūros bei drėgnio (26,18). Didesnio nei 14,6 proc. drėgnio sandėliuojamuose grūduose suaktyvėja kvėpavimas, susidaro palankios sąlygos dygimo procesui, mažėja kritimo skaičius(27).

14 tarpais, jie praranda arba pasiima drėgmę. Ir taip įvairiose grūdų masės dalyse drėgmės kiekis susivienodina. Kai grūdai vėsinami po išdžiovinimo, jie sutraukia drėgmę iš aplinkos oro, ir drėgmės kiekis grūduose pakyla. Po išdžiovinimo karštu oru ir atvėsinimo būtina gerai išvėdinti. svarbiausias faktorius grūduose yra mažas drėgmės kiekis, kuris saugo grūdus nuo sugedimo. Palankias sąlygas grybinėms ligoms ir erkėms veistis sudaro per didelė drėgmė ir aukšta temperatūra. Saugus drėgmės kiekis, tinkamas ilgam grūdinių kultūrų (kviečių, miežių, avižų) sandėliavimui yra 14 proc. ir mažesnis (24).

Oro gebėjimas išlaikyti drėgmę mažėja su temperatūra. Todėl kuo vėsesni grūdai, tuo saugesnės grūdų laikymo sąlygos nes mažesnė santykinė drėgmė. Sausi grūdai gali įšilti nuo saulės, per sandėlio sienas arba aruodinių kenkėjų pasireiškimo vietose. Žiemos metu rizika, kad grūdai įšils ir žymiai padidės drėgmės kiekis, yra daug mažesnė, nei rudenį, nuėmus derlių. Kuo žemesnė temperatūra, tuo didesnis gali būti drėgmės kiekis grūduose. Jei kuliamų grūdų drėgmės kiekis yra santykinai žemas, 15−20 proc., tai juos galima trumpai sandėliuoti žemoje temperatūroje, žemiau +10°C gerai ventiliuojant grūdų laikymo vietą (18).

Grūdų priemaišų grupės ir jų charakteristikos

Pagal LR ŽŪM įsakymą „Dėl grūdų priemaišų nustatymo taisyklių patvirtinimo“, grūdų priemaišos - tai yra visos grūdų ėminio sudedamosios dalys, kurios yra likusios atskyrus nepažeistus pagrindinių javų grūdus.

Priemaišos skirstomos į tokias grupes:

grūdinės priemaišos:skaldyti grūdai,sudygę grūdai,smulkūs (sudžiūvę) grūdai, kitų javų grūdai,

kenkėjų pažeisti grūdai, patamsėję (grūdai su pakitusios spalvos gemalais) ir fuzariozės pažeisti grūdai, džiovinant pažeisti (perkaitinti) grūdai;

šiukšlinės (įvairios) priemaišos:pašalinės sėklos,sugedę (pažeisti) grūdai,mineralinės ir organinės priemaišos (pašalinės medžiagos), lukštai, kukurūzų burbuolių dalys, skalsės, kūlėti grūdai, negyvi vabzdžiai ir/ar jų dalys. Vertinant kviečių kokybę grūdai pagal juslinius, fizikocheminius ir mikrobiologinius rodiklius skirstomi į penkias kokybės klases.

Vertinant grūdų užterštumą, nustatomas bendras priemaišų kiekis – tai grūdinių bei šiukšlinių (įvairių) priemaišų kiekių suma, o taip pat ir esantys gyvi kenkėjai.

15 Dirva yra pagrindinis mikroorganizmų patekimo šaltinis ant augalų paviršiaus po to ant grūdų. Tyrimais nustatyta, jog dirva esanti prie augalo šaknų, turi kur kas daugiau mikroorganizmų, kadangi augalų šaknys išskiria aminorūgštis, organines rūgštis, cukrus ir kitas medžiagas. Šiomis medžiagomis ir maitinasi mikroorganizmai, kurie gyvena aplink šaknis. Dalis dirvos mikrofloros iš rizosferos ne iš karto pereina ant augalo antžeminių dalių, o palaipsniui. Ir tuomet vystosi ant jų. Grybai ir bakterijos maitinasi medžiagų apykaitos produktais, išsiskyrusiais ant augalo atskirų paviršiaus dalių, arba, kad prasimaitintų skverbiasi į vidinius augalo sluoksnius. Kas augalui atneša įvairias ligas ar net žūtį (29).

Tik ką nuimtų grūdų mikroflora skirstoma į 2 grupes, tai yra, epifitinius mikroorganizmus - jie augalo nepažeidžia, o minta tik augalo išskiriamais medžiagų apykaitos produktais; paratrofiniai mikrobai-parazitai prasiskverbia į augalo vidinius sluoksnius, kur ir sukelia ligas (30).

Ant grūdų nustatomos – Bacillaceae, Micrococcaceae, Lactobacillaceae, Pseudomonadaceae bakterijos, rečiau pasitaikančios patogeninės bakterijos tai: Clostridium perfringens, Bacillus cereus,

Salmonella (30). Grūdų šviežumas nustatomas pagal Pantoea agglomerans bakterijų kiekį (2 lentelė).

Puvimą ir rūgimą sukeliančios bakterijos grūdams įtakos neturi, bet malant į miltus gali patekti į juos ir sukelti miltinių gaminių ydas (31).

2 Lentelė. Natūrali mikroflora randama grūduose (7)

Per fuzariozės pažeistus grūdus pereina liga ant gerų grūdų. Juose galima rasti įvairių toksinių medžiagų, tokių kaip zearalenonas, aflatoksinas ar ochratoksinas (30). O mikroorganizmų kiekis priklauso nuo daugelio sąlygų, tokių kaip, saulė, oro temperatūra, dirvožemio sudėtis (turi įtakos mikrofloros sudėčiai), ūkinio pobūdžio, oro sąlygų (drėgmė, lietus, sausra ir kt.).

Koliforminėmis bakterijomis ir E. coli ant grūdų patenka per fekalijas laukuose ir vandenį, kuris užkrėstas šiomis bakterijomis. dirvožemyje išgyvena iki 2 mėnesių. Kai tokiuose laukuose sodinami grūdai, ir jie užsikrečia grūdus per daigus (32).

16

1.3. Kviečių kokybės klasės

Nuo kviečių auginimo sąlygų priklauso ir kokios klasės bus užauginti kviečiai. Kviečių klasės priklauso taip pat ir nuo gamtos sąlygų. Norint, jog klasė būtų kuo geresnė, reikia labai atidžiai prižiūrėti derlių, laukus tręšti, jog būtų pakankamas maistingų medžiagų kiekis pačiam grūdui, jog nekenktų žmonėms ir gyvuliams. Augalas viską pasiima iš dirvožemio, žemdirbys gali tik šiek tiek pagelbėti, kad šaknų zonoje ir augalo viduje pakaktų maisto medžiagų, kiek leis genetinis kodas. Kviečių kokybės klasė nustatoma pagal baltymų kiekį, glitimo kiekį, sedimentaciją (saiko svorį), bei kritimo skaičių. Superkami ir tiekiami kviečiai pagal jų ribinius kokybės rodiklius skirstomi į 5 kokybės klases (3 lentelė) (34).

3 Lentelė. Kviečių, klasės nustatymo rodikliai (34)

Kviečių klasei didelę įtaką turi pelėsiniai grybeliai, tokie kaip Fusarium spp. genties. Extra klasės kviečiai yra patys geriausi visomis reikšmėmis. Ir jų rodikliai turi būti aukščiausi. Baltymai sudaro nuo 14 proc., glitimas nuo 28 proc., kritimų skaičius nuo 250 s ir saiko svoris nuo 78 kg/hl. Toliau seka žemesnės klasės ir jų rodikliai žemėja su lyg kiekviena klase. 1 klasės rodikliai yra šiek tiek žemesni, išskyrus glitimas lieka toks pats, kaip ir extra klasės kviečių. 2 klasės kviečių rodikliai dar žemesni. Baltymai siekia nuo 11,5 proc., glitimas 23 proc., kritimų skaičius kaip ir 1 klasės, 220 s., taip pat ir skaiko svoris nuo 73 kg/hl. 3 klasės kviečiai yra prasčiausi iš maistinių kviečių. Šios klasės baltymai siekia vos 10,5 proc., glitimas nuo 19 proc., kritimų skaičius nuo 200 s., o saikas nuo 72 kg/hl. Ir galiausiai pati prasčiausia yra kviečių 4 klasė. Ji priklauso pašariniams kviečiams ir jie duodami gyvuliams šerti. Baltymai, glytimas ir saiko svoris neribojami, o kritimų skaičius iki 200 s. Apkrėtimas aruodiniais kenkėjais nei vienoje klasėje negalimas.

Kultūros Baltymai, proc.

Glitimas, proc. Kritimų skaičius, s Saiko svoris, kg/hl Kviečiai extra >14,0 >28 ≥250 ≥78 Kviečiai 1 klasė >13,0 >28 ≥220 ≥73 Kviečiai 2 klasė >11,5 >23 ≥220 ≥73 Kviečiai 3 klasė 10,5 >19 ≥200 ≥72

Kviečiai 4 klasė Neribojama Neribojama <200 Neribojama

Apkrėtimas

aruodiniais kenkėjais

18

2. TYRIMŲ METODAI IR MEDŽIAGA

Mokslinis tyriamasis darbas atliktas X įmonės laboratorijoje, Kėdainiuose. Joje atliekami atvežamų grūdų mikrobiologiniai tyrimai, taip pat grūdų saugojimas. Sandėliuojama iki 20000 tonų grūdų. Šioje laboratorijoje nustatomi grūdų kokybiniai rodikliai, jie sandėliuojami ir išvežami į skirtingus taškus.

Tiriamasis mokslinis darbas pradėtas atlikti 2014 m., siekiant ištirti sezoninių grūdų (kviečių, kvietrugių ir miežių) juslinius, fiziko-cheminius ir mikrobiologinius rodiklius, nusatyti kviečių klasę. Praktinė dalis atlikta 2015m. vasaros sezoną.

Tyrimui naudoti 10-ties ūkininkų atvežamų grūdų (kviečių, miežių, kvietrūgių) mėginiai, kurie buvo tiriami pagal schemą pavaizduotą 4 paveiksle.

Ištirti grūdų kokybiniai rodikliai: jusliniai (kvapas, spalva), bendras priemaišų kiekis, šiukšlinių priemaišų kiekis, grūdinių priemaišų kiekis, grūdų hektolitro masė, kritimo skaičius.

Infratec (Hostivařská 538/56, 102 00, Praha) analizatoriumi nustatyti šie cheminiai grūdų rodikliai:

19

4 pav. Kokybinių rodiklių nustatymo schema

Sandėliuojamų grūdų juslinių savybių tyrimas:

Jusliniai rodikliai, kuriems priklauso spalva ir kvapas, nustatyti vadovaujantis standartu LST 1592:2000 Grūdai. Kvapo ir spalvos nustatymo metodai (27). Vairuotojui pristačius grūdus į punktą buvo paimtas mėginys ir kruopščiai apžiūrimi jusliniai rodikliai. Kvapas buvo nustatytas pauosčius grūdus pasėmus delnais iš bendro mėginio kibiro, kuris buvo pasemtas iš automobilio.

Spalva nustatyta vizualiai apžiūrint grūdus.

Sandėliuojamų grūdų šiukšlinių ir grūdinių priemaišų tyrimai:

Šiukšlinės ir grūdinės priemaišos buvo nustatomos kartu iš to pačio mėginio. Grūdų mėginys atsveriamas 250g ir per 3,5 mm sietą bei 1,0 mm sietą pailgom skylutėm sijojama apie 30 s. Kas liko ant

Kviečiai Extra klasė n = 12 1 klasė n = 12 2 kalsė n = 12 3 klasė n = 12 4 klasė n = 12 Miežiai n = 12 Kvietrugiai n = 12

Jusliniai: Kvapas, spalva

Bendras priemaišų kiekis

Šiukšlinių priemaišų kiekis

Grūdinių priemaišų kiekis

Grūdų hektolitro masė

20 viršutinio sieto ir dugno reikia suberti į vieną indą ir pasverti šiukšlines priemaišas. Tuomet iš to, kas liko ant kito sieto padalinama į keturias puses ir iš priešingų pusių pasveriamas 50 g mėginys, kuris vėl sijojamas, tik šį kartą per mažesnį, 2,8 mm ir 1,0 mm sietus pailgom skylutėm ir į skirtingas krūveles ant stiklinės lentos juodosios pusės, kad grūdai geriau matytųsi, kurie yra sveiki, o kurie yra sergantys, ar kitaip pažeisti (lenta yra iš vienos pusės baltos spalvos, o iš kitos pusės juodos spalvos). Šiukšlės iš grūdų išrenkamos ir pristumiamos prie šiukšlių krūvelės. O per sietą neperėję suskaldyti didesni grūdai priskiriami prie smulkiųjų bei skaldytų grūdų krūvelės. Ligos pažeisti grūdai išrenkami ir atskiriami sekančioje krūvelėje.

Priemaišos buvo suskirstytos į tokia grupes: grūdinės priemaišos (skaldyti grūdai, sudygę grūdai, smulkūs (sudžiūvę) grūdai, kitų javų grūdai, kenkėjų pažeisti grūdai, patamsėję (grūdai su pakitusios spalvos gemalais) ir fuzariozės pažeisti grūdai, džiovinant pažeisti (perkaitinti) grūdai), šiukšlinės (įvairios) priemaišos: (pašalinės sėklos, sugedę (pažeisti) grūdai, mineralinės (smėlis, žemės grumsteliai, žvirgždas, dulkės, akmenukai, rūda, šlakas) ir organinės priemaišos (pašalinės medžiagos), lukštai, kukurūzų burbuolių dalys, skalsės, kūlėti grūdai, negyvi vabzdžiai ir/ (ar) jų dalys), gyvi kenkėjai.

Sandėliuojamų grūdų fizikocheminių rodiklių tyrimas:

Tiriamų grūdų mėginių fizikocheminės savybės (drėgmė (proc.), hektolitro masė (g), baltymų kiekis (proc.), glitimas (proc.), sedimentacijos rodiklis (ml) buvo nustatomi analizatoriumi „Infratec“ (Hostivařská 538/56, 102 00 Praha) (5 pav.). Mėginių paėmimui naudotas automatinis mėginių paėmėjas (Rakoraf VRE, Vokietija) (6 pav.).

5 Pav.„Infratec 1241 Grain“ apratas 6 Pav. Automatinis mėginių paėmėjas (siurblys)

(Hostivařská 538/56, 102 00 Praha) (Rakoraf VRE, Vokietija)

21 Nr. 8), suberiami į sausą švarų mėgintuvėlį, įpilama 25ml distiliuoto vandens ir sandariai užkimšus purtomas 30 sekundžių, tam, kad suspensija tapų vientisa.

Su maišikliu per skylę dangtelyje, mėgintuvėlis yra įstatomas į verdančio vandens vonią (Falling number FN 1700 (Perten Švedija) aparatą, pav. Nr. 7). Mėgintuvėlis paliekamas ramybėje tol, kol supypsi. Ir tuomet staigiai ištraukiamas mėgintuvėlis ir išplaunamas, kad nepridžiūtų košė. O rodmenys (elektroninio chronometro laikas), esantys ant kritimo aparato nurašomi. Ir tai yra kritimo skaičius.

7 Pav. Kritimo skaičiaus nustatymo aparatas (Falling number FN 1700 (Perten) asm. arch. nuotr.)

8 Pav. Malūnas „Perten 3303” (asm. arch. nuotr.)

Hektolitro masė (natūrinis svoris) nustatyta remiantis standartu LST ISO 7971–3:2009 Grūdai.

Natūrinio svorio, vadinamo hektolitro mase, nustatymas. 3 dalis. Įprastinis metodas (25).

22

9 Pav. Natūrinio vieneto indas, arba hektolitro masės indas (asm. arch. nuotr.)

Sandėliuojamų grūdų mikrobiologinių rodiklių tyrimai

Mikroskopuojant buvo analizuojamas sandėliuojamų grūdų užterštumas Fusarium grybais.

Grūdų kokybinių rodiklių priklausomybė nuo aplinkos sąlygų nukūlimo metu.

Grūdų kokybė labai priklauso nuo oro sąlygų, ar lietus, ar saulė šviečia. Kadangi 2015m. vasara buvo labai karšta Liepos mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 15,9-17,8 °C aukštesnė už SKN (standartinė klimato norma (SKN). Liepos mėnesį oro temperatūra siekė 30 °C. Temperatūra buvo fiksuojama dienos rėžimu ir stebimas įmonės termometras. Buvo užfiksuota nemažai stichinės kaitros atvejų. Kritulių, kurių pirmąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį iškrito gana nedaug, pasiskirstymas visoje šalyje buvo gana netolygus. Vertinant drėgmės sąlygas pagal Selianinovo hidroterminio koeficiento reikšmes, visą dešimtadienį daug kur drėgmės sąlygos buvo optimalios (žr. priedo 17 lentelė).

Statistinis duomenų apdorojimas

Taikyti šie testai:

 One-Sample t testas - hipotezės apie vidurkio lygybę skaičiui patikrinimui.

 ANOVA testas (kartu su Bonferroni) – keletui nepriklausomų imčių tikrinimui.

 Bonferroni testas skirtas daugybiniam (Multiple Comparisons) palyginimui.

 Taip pat skaičiuota aprašomoji statistika: dažnis, vidurkis, standartinis nuokrypis, 95 proc. patikimumo intervalas ir minimali bei maksimali reikšmės.

23

3. TYRIMŲ REZULTATAI

3.1. Kviečių kokybės tyrimas pagal klases

Baltymų kiekis (proc.) tirtuose kviečiuose

Analizuojant baltymų kiekį kviečiuose matome, kad bendras kviečių baltymų vidurkis yra 12,778±1,4621 proc. 10 pav matome, jog baltymų kiekis didžiausias nustatytas ekstra klasės kviečiuose ir atitinkamai mažėjo žemėjant klasei. Ekstra klasės kviečiuose baltymų nustatyta 4,318 proc. daugiau nei 4 klasėje

10 pav. Kviečių baltymų vidurkis

Atlikus ANOVA testą nustatyta, kad tarp tirtų kviečių baltymų kiekis (proc.) klasėse statistiškai reikšmingai skirėsi (p<0,0001). Atlikus Bonferroni testą nustatyta, kad skirtumai egzistuoja tarp visų kviečių klasių (žr. Priedo 9 lentelę).

Tikrinant ar baltymų vidurkiai statistiškai reikšmingai skiriasi nuo LST 1524:2003 nustatytų reikalavimų atliekame One-Sample t testą. Kaip matyti iš priedo 10 lentelės duomenų visais atvejais yra statistiškai reikšmingas skirtumas tarp leistinos ribos minimumo ir nustatyto baltymų kiekio vidurkio tyrimo metu. Galima teigti, kad pagal baltymų kiekį (proc.) kviečiai tirtose vietose atitinka kokybės reikalavimus ir priskirti reikiamai klasei.

14,281 _13,848 12,81 11,671 9,963 0 2 4 6 8 10 12 14 16

Ekstra klasė 1 klasė 2 klasė 3 klasė 4 klasė

24

Glitimo kiekis (proc.) tirtuose kviečiuose

Glitimas yra baltymų dalis, liekantis iš tešlos išplovus krakmolą ir kitas sudedamąsias dalis. Nuo glitimo kiekio ir jo kokybės priklauso miltų ir duonos kepimo savybės. Drėgno glitimo kiekis kviečių grūduose svyruoja nuo 16-50%, miežių – 2-19%. Glitimo kiekis didžiausias rastas extra klasės kviečiuose ir vis su kiekviena klase glitimas yra mažesnis. Skirtumas nuo extra klasės ir mažiausio glitimo turinčios 4 klasės kviečių yra 12,424 proc.

Baltymų kiekiui apskaičiavimui analogiškus skaičiavimus atliekama ir tiriant glitimo kiekį procentais. Gautos vidurkio reikšmės ir aprašomoji statistika pateikiama priedo 11 lentelėje.

11 pav. Glitimo kiekis (proc.) tirtuose kviečiuose pagal klases

Atlikus ANOVA testą nustatome, kad tarp klasių yra statistiškai reikšmingų skirtumų (žr. X priedo 2 lentelę). Bonferroni testo rezultatai atskleidžia, kad glitimo kiekis (proc.) statistiškai reikšmingai skiriasi visose tirtose kviečių klasėse (priedas, 10 lentelė)

Matome, kad 2 ir 3 klasės kviečių glitimo kiekis yra daugiau nei 2 procentais didesnis nei numato standarto minimumas. Beveik 1,5 proc. didesnis ir ekstra klasės kviečių glitimo rodiklis. Tai leidžia teigti, kad glitimo kiekio (proc.) aspektu kviečiai atitinka keliamus kokybės reikalavimus.

Kritimo skaičius tirtuose kviečiuose

Kritimo skaičius (laikas sekundėmis) – tai skaldančių amilazių grupės fermentų aktyvumo rodiklis. Šie fermentai suaktyvėja, kai sudaromos sąlygos grūdams sudygti, t. y. kai per javapjūtę būna dažni lietūs ir rūkai, arba kai sandėliuojami drėgni grūdai. Azoto trąšos irgi turi tendenciją didinti kritimo skaičių.

29,412 _28,692 25,107 21,139 16,988 0 5 10 15 20 25 30 35

Ekstra klasė 1 klasė 2 klasė 3 klasė 4 klasė

25 X priedo 13 lentelės duomenyse pastebime, kad kritimų skaičiaus vidurkis visose klasėse yra ženkliai aukštesnis nei LST 1524:2003 standarto nustatyta minimali norma. O atsižvelgus į minimalias reikšmes, kurios taip pat aukštesnės nei standarto reikalaujamas minimumas, neatliekant papildomų testų galima teigti, kad tirti kviečiai atitinka kritimų kokybės reikalavimą.

12 pav. Matome, jog kritimų skaičius didžiausias nustatytas 1 klasės kviečiuose ir atitinkamai mažėjo žemėjant klasei, išskyrus extra klasės kviečiuose buvo nustatyta šiek tiek žemesnis kritimų skaičius nei 1 klasės kviečiuose. 1 klasės kviečiuose kritimo skaičius nustatytas 27,87 karto didesnis nei 4 klasės.

12 pav. Kritimų skaičius tirtuose kviečiuose pagal klases

ANOVA testo rezultatai atskleidžia esant statistiškai reikšmingų skirtumų tarp kviečių kritimų skaičiaus pagal klases (X priedo 2 lentelė).

Atlikus Bonferroni testą matome (žr. X priedo 13 lentelę), kad:

Statistiškai reikšmingai skiriasi 1 ir 2-4 klasių kviečių kritimų skaičius. Pirmos klasės kritimų skaičius didesnis. p<0,05.

2 klasės kviečių kritimų skaičius statistiškai reikšmingai didesnis nei 3 ir 4 klasės kviečių. p<0,05 3 klasės kviečių kritimų skaičius statistiškai reikšmingai mažesnis nei 1-2 ir ekstra klasės kviečių. p<0,05.

4 klasės kviečių kritimų skaičius statistiškai reikšmingai mažesnis nei 1-2 ir ekstra klasės kviečių. p<0,05. 365,87 366,69 356,82 340,64 _338,82 320 325 330 335 340 345 350 355 360 365 370

Ekstra klasė 1 klasė 2 klasė 3 klasė 4 klasė

26 Ekstra klasės kviečių kritimų skaičius statistiškai reikšmingai didesnis nei 3 ir 4 klasės kviečių. p<0,05.

Hektolitro masė (kg/hl) tirtuose kviečiuose

13 pav. Matome, jog hektolitro masė didžiausia extra klasės kviečiuose ir atitinkamai kito žemėjant klasei. Extra klasės kviečiuose hektolitro masės skirtumas tarp mažiausios turinčios 1 klasės nustatyta 1,809 kg/hl.

13 pav. Hektolitro masė (kg/hl) tirtuose kviečiuose pagal klases

Analizuojant hektolitro masės skirtumus tarp klasių, pastebime, kad statistiškai reikšmingai skiriasi tik ekstra klasės ir 1 klasės kviečių hektolitro masė. Ekstra klasės kiečių hektolitro masė didesnė (priedas, 3 lentelė; 13 paveikslas).

Atliktas hektolitro masės atitikimo LST 1524:2003 standarto reikalavimams atskleidžia, kad visais atvejais minimali norma viršijama. Ekstra klasės kviečių 2,5 proc.; 1 klasės- 5,7 proc.; 2 klasės 6,4 proc.; 3 klasės – 7,4 proc. (žr. priedo 14 lentelę)

Sedimentacija tirtuose kviečiuose

Sedimentacijos rodiklis apibūdina grūdų kepimo savybes. Kuo jis didesnis, tuo geresnės būna tešlos struktūrinės-mechaninės savybės. Geriausia kepinių kokybė būna tada, kai sedimentacijos rodiklis didesnis negu 40 ml. Sedimentacijos rodiklis labai priklauso nuo baltymų kiekio grūduose. Todėl kaip ir

80,527 78,718 79,435 79,434 78,939 77,5 78 78,5 79 79,5 80 80,5 81

Ekstra klasė 1 klasė 2 klasė 3 klasė 4 klasė

27 glitimui, įtakos sedimentacijai turi tie patys veiksniai: metų augimo sąlygos, veislės savybės, azoto ir sieros trąšos.

Iš pateiktų duomenų matyti (14 pav.), kad sedimentacija didėjo su klase. T.y. aukščiausia sedimentacija extra klasės kviečiuose, žemiausia – 4 klasės kviečiuose. Tarp aukščiausios ir žemiausios sedimentacijos vidurkių skirtumas yra 33,03. Rezultatas statistiškai reikšmingas p<0,05.

14 pav. Sedimentacija tirtuose kviečiuose pagal klases

Atlikus ANOVA testą galima teigti, kad sedimentacijos skirtumai tarp klasių yra statistiškai reikšmingi (žr. priedo 4 lentelę), o Bonferroni testo rezultatai atskleidžia, kad statistiškai reikšmini skirtumai tarp visų kviečių klasių (žr. priedo 5 lentelė).

Grūdinės priemaišos tirtuose kviečiuose

Tiriant kviečius buvo nustatoma ir grūdinių priemaišų procentinė dalis ( žr. priedo 16 lentelė). Mažiausiai buvo rasta grūdinių priemaišų 1 klasės kviečiuose, ir didėjo atitinkamai mažėjant klasei. Tarp didžiausio grūdinių priemaišų vidurkio 4 klasės ir mažiausiai rastų grūdinių priemaišų 1 klasės kviečiuose skirtumas buvo 1,294. Rezultatas statistiškai reikšmingas p<0,05.

62,694 59,134 47,559 38,946 29,664 0 10 20 30 40 50 60 70

Ekstra klasė 1 klasė 2 klasė 3 klasė 4 klasė

28

15 pav. Grūdinės priemaišos tirtuose kviečiuose pagal klases

ANOVA testo rezultatai rodo, kad yra statistiškai reikšmingų skirtumų tarp kviečių klasių pagal grūdinių priemaišų kiekį. Bonferroni testo rezultatai sudaro prielaidas identifikuoti minėtus skirtumus ( žr. Priedo 15 lentelę).

Atlikta analizė leidžia teigti, kad visų klasių kviečiai atitinka ar viršija nustatytus minimalius kokybės reikalavimus.

Mikrobiologiniai tirtų kviečių rodikliai

Atlikus mikologinę analizę su spektrometru NIRS-6500 (Kolumbija) buvo rasta F. graminearum

Schwabe (1 proc.).

3.2 Kvietrugių, miežių ir kviečių kokybės įvertinimo rezultatai

Tirtame sandėlyje buvo sandėliuoti kvietrugiai, miežiai ir kviečiai. Pagal sandėliuojamą svorį (t) pasiskirstymas pateikiamas 16 paveiksle. Matome, kad daugiausiai sandėliuojama kviečių, iš jų daugiausiai 2 klasės. 3,467 3,428 3,905 4,13 4,722 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5 5

Ekstra klasė 1 klasė 2 klasė 3 klasė 4 klasė

29

16 pav. Kvietrugių, miežių ir kviečių pagal klases kiekis (tonomis) sandėlyje

Sandėliuojamų grūdų drėgmės palyginimai, kaip matome iš 17 pav., skirtumai nežymūs, išskyrus 4 klasės kviečių. Mažiausiai drėgmės turėjo kvietrugiai – 14,035 proc. Skirtumas tarp aukščiausios drėgmės turinčių kviečių ir mažiausiai turinčių kvietrugių skirtumas buvo 0,514 proc. Rezultats statistiškai reikšmingas p<0,05.

17 pav. Sandėliuojamų kultūrų drėgmė (proc.)

14,035 14,151 _14,137 14,11 14,218 14,549 14,114 13,7 13,8 13,9 14 14,1 14,2 14,3 14,4 14,5 14,6

Kvietrugiai Miežiai Kviečiai 1 klasė Kviečiai 2 klasė Kviečiai 3 klasė Kviečiai 4 klasė Kviečiai Ekstra klasė

30 Atlikus ANOVA testą nustatyta, kad tarp sandėliuojamų kultūrų drėgmės buvo statistiškai reikšmingų skirtumų (žr. priedo 6 lentelė). Atlikus Bonferroni testą (žr. priedo 7 lentelė) nustatyta , kad:

 3 klasės kviečių drėgmė statistiškai reikšmingai nesiskirė nuo kitų tirtų kultūrų; p<0,001

 4 klasės kviečių drėgmė statistiškai reikšmingai skirėsi nuo visų kitų kultūrų (išskyrus 3 klasės kviečius). Visais atvejais 4 klasės kviečių drėgmė buvo didesnė nei kitų kultūrų. P<0,05

Antrasis svarbus kokybės rodiklis - šiukšlinės priemaišos. Analizuodami 18 pav. duomenis matome, kad daugiausiai šiukšlinių priemaišų buvo kvietrugiuose. Visų kitų grūdų nežymus skirtumas. Tarp daugiausiai turinčių kvietrugių ir mažiausiai turinčių 1 klasės kviečių skirtumas nustatytas 3,642 g.

18 pav. Sandėliuojamų kultūrų šiukšlinės priemaišos (g)

ANOVA testo rezultatai (priedo 8 lentelė) patvirtina esant statistiškai reikšmingų skirtumų pagal šiukšlinių priemaišų kiekį. Atlikus Bonferroni testą (priedo 9 lentelė) nustatyta, kad:

 kvietrugiai statistiškai reikšmingai turėjo daugiausiai šiukšlinių priemaišų lyginant su visomis kitomis kultūromis;

miežiuose statistiškai reikšmingai daugiau priemaišų nei kvietrugiuose bei 1-2 ir ekstra klasės kviečiuose;

1 klasės kviečiuose statistiškai reikšmingai mažiau šiukšlinių priemaišų nei kvietrugiuose, miežiuose ir 4 klasės kviečiuose.

7,07 4,71 3,428 3,905 4,13 4,722 3,467 0 1 2 3 4 5 6 7 8

Kvietrugiai Miežiai Kviečiai 1 klasė Kviečiai 2 klasė Kviečiai 3 klasė Kviečiai 4 klasė Kviečiai ekstra klasė

31

REZULTATŲ APTARIMAS

Norint įvertinti sandeliuojamų grudų kokybę, yra tiriami kokybiniai rodikliai: baltymų kiekis grūduose, glitimo kiekis grūduose, kritimų skaičius grūduose, hektolitro masė grūduose, sedimentacija grūduose, priemaišos grūduose.

Tirtame sandėlyje sandėliuoti kvietrugiai, miežiai ir kviečiai. Daugiausiai sandėliuojama kviečių (23051,88 t.), iš jų daugiausiai 2 klasės (8936,76 t.). Atliktame darbe didesnis dėmesys skirtas kviečių kokybiniams rodikliams.

2002–2005 m. J. Cesevičienės ir A. Mašauskienės Dotnuvoje atlikto tyrimo metu baltymų kiekis grūduose svyravo nuo 10,975 proc. iki 12,750 proc. 2004 m. nebuvo palankus grudų baltimingumui. Baltymams kaupti buvo palankūs 2002 ir 2003 m.: vidutiniais duomenimis, grūduose baltymų buvo daugiau nei 11,5 %. Esant šiltiems, saulėtiems orams bei optimaliam drėgnumui, sparčiai vyksta baltymų sintezė ir subręsta daug baltymų turintys grūdai (Corbellini et al., 1997). Galima daryti išvadą, jog šio darbo tyrimai 2015 metais buvo palankūs grudų augintojams, kadangi baltymų kiekio vidurkis visų klasių kviečiuose buvo 12,778±1,4621 proc. Skirtingų klasių kviečių grūduose baltymų kiekis (proc.) skyrėsi statistiškai reikšmingai (p<0,0001).

2006m D. Feizienėir bendraautoriai Lietuvos žemdirbystės institute (Akademijoje) atlikto tyrimo metu baltymų kiekis grūduose svyravo nuo 11,2 proc. Iki 14 proc. Šiame darbe 2015 m. atliktame tyrime didžiausias baltimų kiekis rastas extra klasės grūduose (14,337proc.), mažiausias baltymų kiekis rastas 4 klasės grūduose (9,748 proc.).

Glitimo kiekis skirtingų klasių grūduose buvo statistiškai reikšmingas (p<0,0001). D. Feizienė, V. Feiza, R. Semaškienė, G. Kadžienė teigė, kad dėl nepalankių meteorologinių sąlygų 2006 m. kviečių brandos metu grūduose sumažėjo glitimo kiekis. Beveik visi bandyme užaugintų kviečių grūdai buvo 2-os maistinių grūdų klasės. 2015 m. šiame tyrime didžiausias glitimo kiekis rastas extra klasės grūduose (29,614 proc.), mažiausias rastas 4 klasės grūduose (16,630 proc.). Glitimo kiekis statistiškai reikšmingai skiriasi visose tirtose kviečių klasėse (p<0,0001). Pagal LST 1524:2003 standartą glitimo kiekio (proc.) aspektu kviečiai atitinka keliamus kokybės reikalavimus.

2002 – 2004 metais J. Cesevičienės ir A. Mašauskienės dotnuvoje atliktas tyrimas atskleidė, kad kietosios brandos kviečių kritimo skaičiaus vertės visais tyrimų metais buvo aukštos, svyravo nuo 314 iki 440 s. 2015 metais šio darbo X įmonėje sandeliuojamų grudų kritimų skaičius svyravo nuo 331,37 iki 372,70 s.

32 1 klasės kviečių. 2015 m. šiame darbe atlikto tyrimo metu hektolitro masė (Saiko svoris), kg/hl. ekstra, 1 ir 2 klasės kviečių minimalios reikšmės yra žemiau nustatyto standarto. Kita vertus, vidurkiai aukščiau už standarto minimalias leidžiamas reikšmes.

2014 m. Valstybinė augalininkystės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos (Vilniuje) atlikto tyrimo metu kviečiuose sedimentacija svyravo nuo 45,6 ml iki 65,3 ml. Šio tyrimo, kuris atliktas 2015 m., sedimentacija tirtuose kviečiuose mažėjo su klase. T.y. aukščiausia sedimentacija ekstra klasės kviečiuose (63,261 proc.), žemiausia – 4 klasės kviečiuose (28,371 proc.).

33

IŠVADOS

1. X įmonėje sandėliuojamų grūdų tirti jusliniai, fizikocheminiai ir mikrobiologiniai rodikliai buvo

normų ribose ir atitiko standartų reikalavimus.

2. X įmonėje sandėliuojami ekstra bei 1-4 kokybės klasių kviečiai buvo priskirti tinkamoms kokybės

klasėms.

3. 10-ties ūkininkų sandėliuojamų grūdų kokybiniai rodikliai buvo panašūs, tačiau skyrėsi priklausomai

nuo grūdų kokybės klasės.

4. Vidutinė aplinkos oro temperatūra tiriamuoju laikotarpiu buvo 25oC, o tai reiškė, kad salygos grūdų

34

LITERATŪRA

1. Gražina Juodeikienė, Loreta Bašinskienė, Aušra Repečkienė „Grūdų cheminės sudėties ir technologinių savybių nustatymas“, 2014 m. KTU leidykla Technologija, 5, 13, 15 psl.

2. M. Gatulienė, O. Krėpštienė “ Augalininkystės pagrindai”, 2006 m., 4 psl. 3. A Lugauskas, A Krasauskas, J Repečkienė “Ekologija”, 2004 m., 21-25 p.

4. Technika http://www.manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/technika/2426-kulimo-aparatas-svarbiausioji-kombaino-dalis prieiga per internetą 2016-09-28.

5. Schaafsma A.W., Tamburic-Ilinic L., Miller J.D., Hooker D.C. Agronomic considerations for reducing deoxynivalenol in wheat grain // Plant Pathology. – 2001, vol. 23, p. 279-285.

6. Жадан В.З. Теплофизические основы хранения сочного растительного сырья на пищевых предприятиях.  М.: Пищевая промышленность, 1976. 238 с.

7. P. F. Downes, K. Ito. Compendium of methods for the microbiological examination of foods. Fourth edition. 2001 by the American Publick Health Association. 549 p.

8. J. Raila, A. Lugauskis, H. Novošinskas ir kt. „Sandėliuojamų grūdų ir rapsų laikymo trukmė įvairių tipų sandėliuose bei grūdų ir grūdų produktų užkrėtimo vabzdžiais ir kenkėjais mažinomo priemonės ekologinių ūkių sandėliuose ir ekologinio perdirbimo objektuose“. 2011 – 2012 m. ataskaita

9. Viktorija Gecaitė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Pakruojo r. biuro augalininkystės konsultantė, 2014-09-02

10. Grigaliūnaitė, B., Balčiūnienė, L., Jančys, Z. Pupinių (Fabaceae Lindl.) šeimos augalų įvairių veislių antžeminės dalies mikromicetai. Žemės ūkio mokslai, nr. 4, 2006. p. 31-37.

11. Lugauskas, A.; Levinskaitė, L.; Mačkinaitė, R.; Raudonienė, V.; Railienė, R.; Raila, A. Ecological and technological factors influencing the distribution of toxin producing micromycetes on oats and their products. Ekologija, nr. 3, 2006. p. 114-119.

12. Mačkinaitė, R.; Kačergius, A.; Lugauskas, A.; Repečkienė, J. Contamination of cereal grain by Fusarium micromycetes and their mycotoxins under Lithuanian climatic conditions. Ekologija, nr. 3, 2006. p. 71-79.

35 14. Mcmullen, M. P.; Zhong, S.; Neate, S. Fusarium Head Blight (Scab) of Small Grains. Plant Disease Management, 2008. http://www.ag.ndsu.edu/pubs/plantsci/smgrains/pp804.pdf prieiga per internetą 2016-03-10

15. Fusarium mikotoksinų rizikos mažinimo javuose gidas, HGCA, 2010

16. Ugarcic-Hardi Z., Hackenberger D. Influence of drying temperatures on chemical composition of certain Croatian winter wheats // Acta Alimentaria. – 2001, vol. 30, p. 145–157

17. Edwards S.G. Influence of agricultural practices on fusarium infection of cereals and subsequent contamination of grain by trichothecene mycotoxins // Toxicology letters. - 2004, vol. 153, p. 27-36.

18. Dr. Skaidrė Supronienė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Žemdirbystės institutas, “Kas lemia žieminių ir vasarinių kviečių grūdų kokybę”, 2015-01-21

19. Doohan F.M., Brennan J., Cooke B.M. Influence of climatic factors on Fusarium species pathogenic to cereals // European Journal of Plant Pathology. - 2003, vol.109, p. 758-763.

20. Saugaus grūdų ir rapsų laikymo trukmė įvairių tipų sandėliuose bei grūdų ir grūdų produktų užkrėtimo vabzdžiais ir kenkėjais mažinimo priemonės ekologinių ūkių sandėliuose ir ekologinio perdirbimo objektuose. 2011 - 2012 M. ataskaita prof. Algirdas Jonas Raila prof. Albinas Lugauskas (Visuomeninis konsultantas) doc. dr. Henrikas Novošinskas, doc. dr. Egidijus Zvicevičius dr. Vilija Snieškienė, dr. Aurelija Kemzūraitė, dr. Antanina Stankevičienė

21. Rohačik T., Hudec K. Influence of agro-environmental factors on Fusarium infestation and population structure in wheat kernels // Annals of Agricultural and Environmental Medicine. - 2005, vol. 12, No 1, p. 39-45.

22. Komisijos Reglamentas (EB) 1881/2006, nustatantis didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas

23. Цугленок Н.В., Манасян С.К., Демский Н.В., Конусов Н.Н. “Методика определения теплофизических свойств зернового материала”, 2007, № 4, с. 131-133

24. Lietuvos respublikos žemės ūkio ministro įsakymas dėl grūdų priemaišų nustatymo taisyklių patvirtinimo

25. Novošinskas, H. "Grūdinių kultūrų sandėliavimo technologijų ir įrengimų tyrimai. Esamų grūdų sandėlių technologijos tobulinimas." Mokslinių tyrimų programa „Gamybinių pastatų naujų

36 26. Valstybinė augalininkystės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos “Kviečių derliaus kokybės tyrimas”. Vilnius, 2014

27. Butkutė B., Cesevičienė J. Lygčių kūrimas kviečių grūdų kokybę vertinant spektrometru NIRS-6500. http://www.lzi.lt/tomai/96(4)_4_tomas_str5.pdf. priega per internet 2016-01-29.

28. Cesevičienė J., Mašauskienė A. Žieminių kviečių grūdų technologinių savybių kitimas sandėliavimo metu Lietuvos žemdirbystės institutas. Instituto al. 1, Akademija, Kėdainių r. sav. El. paštas: [email protected], [email protected]

29. NIESSEN K., Lopez S. Christensen N., BOHM-SCHRAMI M., VOGEL H., DONHAUSER D. Deoxynivalenol in Commercial Beer - Screening for toxin with an indirect competitive ELISA, Mycotoxin Research, 1993, 9, 99-109.

30. Ramirez M.L., Chulze S., Magan N. Temperature and water activity effects on growth and temporal deoxynivalenol production by two Argentinean strains of Fusarium graminearum on irradiated wheat grain // Int. Journal of Food Microbiology. – 2006, vol. 106, p. 291-296.

31. Материалы международной научно – практической конференции, посвященной 10 – летию Независимости Республики Казахстан. – Казахстан Астана, 2001. – 429 с.

32. Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2010. http://www.vatzum.lt/lt/naujienos/,nid.125 prieiga per internetą 2016-01-28.

33. Mankevičienė A., Butkutė B., Dabkevičius Z., Supronienė S. Fusarium mycotoxins in Lithuanian cereals from 2004-2005 harvest. Agric Environ Med 2007. p. 157.

34. LST EN ISO 712:2009 Grūdai ir jų produktai. Drėgmės kiekio nustatymas. Pamatinis metodas

35. LST 1524 2003/1k 2008 Kviečiai. Supirkimo ir tiekimo reikalavimai

36. Corbellini M., Canevar M. G., Mazza L. et al. Effect of the duration and intensity of heat shock during grain filling on dry matter and protein accumulation. Technological Quality and protein Composition in Bread and durum Wheat // Australian Journal of Plant Physiology. – 1997, vol. 24, p. 245–260

37. Ernestas Petrauskas, LŽŽŪ. Kaip užauginti ekstra klasės kviečius. Mano ūkis 2008/12 38. Feizienė D., Feiza V., Semaškienė R., Kadžienė G. Ekonominis ir energetinis žieminių kviečių derliaus ir kokybės įvertinimas skirtingose žemdirbystės sistemose.

37 dauginamosios medžiagos, grūdų bei jų produktų kokybės įvertinimo ir dokumentų išdavimo tarifų patvirtinimo“ pakeitimo

40. Yonghao Niu, Lei Hua, Giles Hardy, Manjree Agarwal, Yonglin Ren journal of the“Sciens of food and agriculture”

41. Ji Y. L., Ma X. M., Xi L., Yu H., Zhang H., Che Y.Ch. Research on a safe wheat storage monitoring and prediction system // New Zealand Journal of Agricultural Research. 2007. Vol. 50. P. 673–678.

42. Lugauskas A., Raila A., Zvicevičius e.; Railienė M., Novošinskas H. Factors determining accumulation of mycotoxin producers in cereal grain during harvesting // 71 Annals of Agricultural And Environmental Medicine. ISSN 1232-1966. Vol. 14, No.1 (2007), p. 179-182.

43. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro įsakymas. Dėl grūdų priemaišų nustatymo taisyklių patvirtinimo 2004m. rugpjūčio 9 d. Nr. 3D-471, Vilnius

44. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Žemės, maisto ūkio ir žuvininkystės 2008 m. finansuojamų taikomųjų tyrimų santraukos. 2009 m.

45. LST EN ISO 7971-3:2009 Grūdai. Piltinio tankio, vadinamo hektolitro mase, nustatymas. 3 dalis. Įprastinis metodas

46. LST EN ISO 3093:2009 Kviečiai, rugiai ir jų miltai, kietieji kviečiai ir kietujų kviečių kruopmilčiai. Kritimo skaičiaus nustatymas pagal Hagbergą ir Perteną

47. LST 1592:2000 Grūdai. Kvapo ir spalvos nustatymo metodai 48. LST 1797 Miežiai. Supirkimo ir tiekimo reikalavimai

49. LST 1948 Kvietrugiai. Supirkimo ir tiekimo reikalavimai

50. Mankevičienė A., Semaškienė R. Kokius grūdus auginame. Mano ūkis. 2005. T. 8. p. 85 – 87

51. Masteikienė R. R. Maisto produktų mikrobiologija 1 knyga. Kaunas. Technologija. 2002. 328–333 p.

52. Novošinskas, H. "Grūdinių kultūrų sandėliavimo technologijų ir įrengimų tyrimai. Esamų grūdų sandėlių technologijos tobulinimas." Mokslinių tyrimų programa „Gamybinių pastatų naujų

technologinių sprendimų ir rekonstrukcijos, naudojant vietines statybines medžiagas, principai (1999).

53. Petruševičius V., Raila A. 2009. Augalininkystės produktų džiovinimas storame nejudančiame sluoksnyje. Akademija: LŽŪU Leidybos centras.

38 55. Vilimas V., Martinkus M. 2006. Mikroklimato formavimas augalininkystės produktų sandėliuose. Akademija: LŽŪU Leidybos centras.

56. Fusarium, Index fungorum. www.indexfungorum.org prieiga per internetą 2016-01-20 57. Įranga.http://www.irankiai.lt/Naujienos/Nuo-siol-pas-mus-ir-Wile-grudu-dregmes-matuokliai.html prieiga per internetą 2015-12-14.

58. Bakterijos www.nanogama.com Prieiga per internet 2016 – 12 – 18.

59. Valstybinė augalininkystės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos http://www.vatzum.lt/lt/naujienos/aiskeja_siu_metu_derliaus_grudu_kokybe/. Prieiga per internetą 2016-01-29.

60. Židonienė, L. 2011-06-29 Vasarinių kviečių auginimo technologija. Kėdainiai: Lietuvos

žemės ūkio konsultavimo tarnyba.

39

40

1 lentelė. Anova testas baltymų kiekiui nustatyti

ANOVA

Baltymai, %

Suma df Vidutinė reikšmė F Sig.

Tarp grupių 862,706 4 215,676 353,701 ,000

Grupėse 340,862 559 ,610

Viso 1203,567 563

2 lentelė. Hektolitro masės anova testas

ANOVA

Suma df Vidutinė

reikšmė

F Sig.

Hektolitro masė, kg/hl Tarp grupių 179,993 4 44,998 2,568 ,037

Grupėse 9794,148 559 17,521

Vis 9974,140 563

Kritimų sk., S Tarp grupių 58641,356 4 14660,339 13,405 ,000

Grupėse 611366,048 559 1093,678

Viso 670007,404 563

Glitimas, % Tarp grupių 7976,790 4 1994,198 1256,448 ,000

Grupėse 887,229 559 1,587

Viso 8864,019 563

3 lentelė. Tarp tlasių vidutinės reikšmės

Vidutinis skirtumas (I-J) paklaida

S ig.

95% tikrumo intervalas Apatinė reikšmė Viršutinė reikšmė

1 klasė 2 klasė -,7169 ,5382 ,000 -2,234 ,800 3 klasė -,7156 ,6201 ,000 -2,463 1,032 4 klasė -,2211 ,7447 ,000 -2,320 1,878 Ekstra klasė -1,8093* ,6135 033 -3,538 -,080 2 klasė 1 klasė ,7169 ,5382 ,000 -,800 2,234 3 klasė ,0013 ,5020 ,000 -1,414 1,416 4 klasė ,4958 ,6497 ,000 -1,335 2,327 Ekstra klasė -1,0924 ,4938 274 -2,484 ,299 3 klasė 1 klasė ,7156 ,6201 ,000 -1,032 2,463 2 klasė -,0013 ,5020 ,000 -1,416 1,414 4 klasė ,4944 ,7190 ,000 -1,532 2,521 Ekstra klasė -1,0937 ,5820 608 -2,734 ,547 4 klasė 1 klasė ,2211 ,7447 ,000 -1,878 2,320 2 klasė -,4958 ,6497 ,000 -2,327 1,335 3 klasė -,4944 ,7190 ,000 -2,521 1,532 Ekstra klasė -1,5881 ,7133 264 -3,598 ,422

Ekstra klasė 1 klasė 1,8093* ,6135 033 ,080 3,538

2 klasė 1,0924 ,4938 274 -,299 2,484

3 klasė 1,0937 ,5820 608 -,547 2,734

41

4 lentelė. Sedimentacijos Anova testas

Sedimentacija, ml Suma df Vidutinė reikšmė F Sig. Tarp grupių 57952,765 4 14488,191 643,300 ,000 Grupėse 12567,097 558 22,522 Viso 70519,862 562

5 lentelė. Bonferroni sedimentacijos testas

Priklausomybės kintamumas: Sedimentacija, ml Bonferroni testas

(I) Kviečių klasė (J) Kviečių klasė Vidutinis skirtumas (I-J)

Paklaida Sig. 95% tikrumo intervalas Apatinė reikšmė Viršutinė reikšmė 1 klasė 2 klasė 11,5745* ,6102 ,000 9,855 13,294 3 klasė 20,1882* ,7031 ,000 18,207 22,170 4 klasė 29,4700* ,8444 ,000 27,090 31,850 Ekstra klasė -3,5606* ,6970 ,000 -5,525 -1,596 2 klasė 1 klasė 11,5745* ,6102 ,000 -13,294 -9,855 3 klasė 8,6136* ,5692 ,000 7,010 10,218 4 klasė 17,8955* ,7366 ,000 15,820 19,971 Ekstra klasė -15,1351* ,5617 ,000 -16,718 -13,552 3 klasė 1 klasė -20,1882* ,7031 ,000 -22,170 -18,207 2 klasė -8,6136* ,5692 ,000 -10,218 -7,010 4 klasė 9,2818* ,8152 ,000 6,984 11,579 Ekstra klasė -23,7487* ,6614 ,000 -25,613 -21,885 4 klasė 1 klasė -29,4700* ,8444 ,000 -31,850 -27,090 2 klasė -17,8955* ,7366 ,000 -19,971 -15,820 3 klasė -9,2818* ,8152 ,000 -11,579 -6,984 Ekstra klasė -33,0306* ,8100 ,000 -35,313 -30,748 Ekstra klasė 1 klasė 3,5606* ,6970 ,000 1,596 5,525 2 klasė 15,1351* ,5617 ,000 13,552 16,718 3 klasė 23,7487* ,6614 ,000 21,885 25,613 4 klasė 33,0306* ,8100 ,000 30,748 35,313

*. The mean difference is significant at the 0.05 level.

6 lentelė. Drėgmės Anova testas

Drėgmė, %

Suma df Vidutinė reikšmė F Sig.

Tarp grupų 9,598 6 1,600 3,276 ,003

Grupėse 336,986 690 ,488

Viso 346,585 696

42 Multiple Comparisons

Drėgmė, % Bonferroni

(I) Kultūra2 (J) Kultūra2 Vidutinis skirtumas (I-J)

Paklaida Sig. 95% tikrumo intervalas Apatinė

reikšmė Viršutinė reikšmė

Kvietrugiai Miežiai -,1158 ,1274 1,000 -,504 ,273 Kviečiai 1 klasė -,1026 ,1285 1,000 -,494 ,289 Kviečiai 2 klasė -,0755 ,1132 1,000 -,421 ,270 Kviečiai 3 klasė -,1830 ,1243 1,000 -,562 ,196 Kviečiai 4 klasė -,5142* ,1421 ,007 -,948 -,081

Kviečiai Ekstra klasė -,0794 ,1234 1,000 -,456 ,297

Miežiai Kvietrugiai ,1158 ,1274 1,000 -,273 ,504 Kviečiai 1 klasė ,0132 ,1072 1,000 -,314 ,340 Kviečiai 2 klasė ,0403 ,0883 1,000 -,229 ,310 Kviečiai 3 klasė -,0672 ,1022 1,000 -,379 ,244 Kviečiai 4 klasė -,3984* ,1232 ,027 -,774 -,023

Kviečiai Ekstra klasė ,0364 ,1011 1,000 -,272 ,345

Kviečiai 1 klasė Kvietrugiai ,1026 ,1285 1,000 -,289 ,494 Miežiai -,0132 ,1072 1,000 -,340 ,314 Kviečiai 2 klasė ,0270 ,0899 1,000 -,247 ,301 Kviečiai 3 klasė -,0805 ,1035 1,000 -,396 ,235 Kviečiai 4 klasė -,4117* ,1243 ,021 -,791 -,033

Kviečiai Ekstra klasė ,0232 ,1024 1,000 -,289 ,336

Kviečiai 2 klasė Kvietrugiai ,0755 ,1132 1,000 -,270 ,421 Miežiai -,0403 ,0883 1,000 -,310 ,229 Kviečiai 1 klasė -,0270 ,0899 1,000 -,301 ,247 Kviečiai 3 klasė -,1075 ,0838 1,000 -,363 ,148 Kviečiai 4 klasė -,4387* ,1085 ,001 -,769 -,108

Kviečiai Ekstra klasė -,0038 ,0824 1,000 -,255 ,248

Kviečiai 3 klasė Kvietrugiai ,1830 ,1243 1,000 -,196 ,562 Miežiai ,0672 ,1022 1,000 -,244 ,379 Kviečiai 1 klasė ,0805 ,1035 1,000 -,235 ,396 Kviečiai 2 klasė ,1075 ,0838 1,000 -,148 ,363 Kviečiai 4 klasė -,3312 ,1200 ,125 -,697 ,035

Kviečiai Ekstra klasė ,1037 ,0972 1,000 -,193 ,400

Kviečiai 4 klasė Kvietrugiai ,5142* ,1421 ,007 ,081 ,948 Miežiai ,3984* ,1232 ,027 ,023 ,774 Kviečiai 1 klasė ,4117* ,1243 ,021 ,033 ,791 Kviečiai 2 klasė ,4387* ,1085 ,001 ,108 ,769 Kviečiai 3 klasė ,3312 ,1200 ,125 -,035 ,697

Kviečiai Ekstra klasė ,4349* ,1191 ,006 ,072 ,798

Kviečiai Ekstra klasė

Kvietrugiai ,0794 ,1234 1,000 -,297 ,456 Miežiai -,0364 ,1011 1,000 -,345 ,272 Kviečiai 1 klasė -,0232 ,1024 1,000 -,336 ,289 Kviečiai 2 klasė ,0038 ,0824 1,000 -,248 ,255 Kviečiai 3 klasė -,1037 ,0972 1,000 -,400 ,193 Kviečiai 4 klasė -,4349* ,1191 ,006 -,798 -,072

*Vidutinis skirtumas yra reikšmingas 0,05

43

Suma df Vidutinė

reikšmė

F Sig.

Šiukšlinės priemaišos, proc.

Tarp grupių 541,437 6 90,240 21,904 ,000

Grupėse 2842,629 690 4,120

Viso 3384,067 696

9 lentelė. Baltymų kiekio (proc.) tarp skirtingų kviečių klasių daugybiniai palyginiamai

(I) Kviečių klasė (J) Kviečių klasė Vidurkių skirtumas (I-J)

St. paklaida p 95% patikimumo intervalas Apatinė riba Viršutinė riba 1 klasė 2 klasė 1,0379* 0,1004 0,000 0,755 1,321 3 klasė 2,1769* 0,1157 0,000 1,851 2,503 4 klasė 3,8854* 0,1389 0,000 3,494 4,277 Ekstra klasė -,4329* 0,1145 0,002 0,755 -0,110 2 klasė 1 klasė -1,0379* 0,1004 0,000 -1,321 -0,755 3 klasė 1,1390* 0,0937 0,000 0,875 1,403 4 klasė 2,8476* 0,1212 0,000 2,506 3,189 Ekstra klasė -1,4708* 0,0921 0,000 -1,730 -1,211 3 klasė 1 klasė -2,1769* 0,1157 0,000 -2,503 -1,851 2 klasė -1,1390* 0,0937 0,000 -1,403 -0,875 4 klasė 1,7085* 0,1341 0,000 1,331 2,087 Ekstra klasė -2,6098* 0,1086 0,000 -2,916 -2,304 4 klasė 1 klasė -3,8854* 0,1389 0,000 -4,277 -3,494 2 klasė -2,8476* 0,1212 0,000 -3,189 -2,506 3 klasė -1,7085* 0,1341 0,000 -2,087 -1,331 Ekstra klasė -4,3184* 0,1331 0,000 -4,693 -3,943 Ekstra klasė 1 klasė ,4329* 0,1145 0,002 0,110 0,755 2 klasė 1,4708* 0,0921 0,000 1,211 1,730 3 klasė 2,6098* 0,1086 0,000 2,304 2,916 4 klasė 4,3184* 0,1331 0,000 3,943 4,693

10 lentelė. Baltymų kiekio (proc.) atitikimas standartui LST 1524:2003

One-Sample Test Test Value = 14 t d f p Vidurkio skirtumas 95% skirtumo patikimumo intervalas Apatinė Viršutinė Ekstra klasės kviečių

Baltymai, % 10,054 5 000 ,2811 ,226 ,337 Test Value = 13 t d f p Vidurkio skirtumas 95% skirtumo patikimumo intervalas Apatinė Viršutinė 1 klasės kviečių Baltymai, % 6,458 8 2 , 000 ,8482 ,587 1,109 Test Value = 11.5 t d f p Vidurkio skirtumas 95% skirtumo patikimumo intervalas Apatinė Viršutinė

44 2 klasės kviečių Baltymai, % 23,464 22 000 1,3103 1,200 1,420 Test Value = 10.5 t d f p Vidurkio skirtumas 95% skirtumo patikimumo intervalas Apatinė Viršutinė 3 klasės kviečių Baltymai, % 21,025 100 000 1,1713 1,061 1,282

11 lentelė. Baltymų kiekio (proc.) tarp skirtingų kviečių klasių daugybiniai palyginiamai

Vidurkių skirtumas (I-J) St. paklaida p 95% patikimumo intervalas

Apatinė riba Viršutinė riba

1 klasė 2 klasė 3,5850* ,1620 000 3,129 4,042 3 klasė 7,5530* ,1866 000 7,027 8,079 4 klasė 11,7033* ,2242 000 11,072 12,335 Ekstra klasė -,7207* ,1847 001 -1,241 -,200 2 klasė 1 klasė -3,5850* ,1620 000 -4,042 -3,129 3 klasė 3,9679* ,1511 000 3,542 4,394 4 klasė 8,1183* ,1955 , 000 7,567 8,669 Ekstra klasė -4,3057* ,1486 000 -4,725 -3,887 3 klasė 1 klasė -7,5530* ,1866 000 -8,079 -7,027 2 klasė -3,9679* ,1511 000 -4,394 -3,542 4 klasė 4,1504* ,2164 000 3,540 4,760 Ekstra klasė -8,2737* ,1752 000 -8,767 -7,780 4 klasė 1 klasė -11,7033* ,2242 000 -12,335 -11,072 2 klasė -8,1183* ,1955 000 -8,669 -7,567 3 klasė -4,1504* ,2164 000 -4,760 -3,540 Ekstra klasė -12,4240* ,2147 000 -13,029 -11,819

Ekstra klasė 1 klasė ,7207* ,1847 001 ,200 1,241

2 klasė 4,3057* ,1486 000 3,887 4,725

3 klasė 8,2737* ,1752 000 7,780 8,767

4 klasė 12,4240* ,2147 000 11,819 13,029