LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Liucija Sejonaitė
Augalinės kilmės pašarų papildų panaudojimas Dermanyssus gallinae kontrolei vištų dedeklių paukštyne
Use of feed additives from plant origin for control of Dermanyssus gallinae in poultry house of laying hens
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: prof. dr. Alius Pockevičius
Kaunas, 2018
2 DARBAS ATLIKTAS VETERINARINĖS PATOBIOLOGIJOS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Augalinės kilmės pašarų papildų panaudojimas Dermanyssus gallinae kontrolei vištų dedeklių paukštyne“.
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas)
3
TURINYS
SANTRUMPOS ... 5
SANTRAUKA ... 6
SUMMARY ... 7
ĮVADAS ... 8
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 10
1.1 Rausvoji paukštinė erkė Dermanyssus gallinae ... 10
1.1.1. D.gallinae sukeliami paţeidimai ir nuostoliai ... 11
1.2. Populiariausi D.gallinae naikinimo būdai ... 12
1.2.1. Piretroidai ... 12
1.2.2. Karbamatai ir organofosfatai ... 13
1.3. Kodėl ieškoma naujų Dermanyssus gallinae kontrolės būdų? ... 13
1.3.1. Rezistentiškumas ... 13
1.3.2. Akaricidų ţala ţmonėms ... 14
1.4. Naujos D.gallinae kontrolės priemonės ... 15
1.4.1. Biopesticidai ... 15
1.4.2. Inertinės dulkės ... 15
1.4.3. Augaliniai produktai ... 15
1.4.4. Vakcinos ... 16
1.4.5. Natūralūs priešai ... 16
1.4.6. Entomofaginiai grybai ... 17
1.4.7. Eteriniai aliejai ... 17
1.4.8. Genetiniai tyrimai ... 17
2. TYRIMO METODIKA IR MEDŢIAGOS ... 18
2.1. Anketinė apklausa ... 18
2.2. Tyrimo metodika ... 19
2.3. Tyrime naudoti preparatai ... 21
3. REZULTATAI ... 22
3.1. Anketinės apklausos rezultatai ... 22
3.2. Tyrimo rezultatai ... 24
3.2.1. Kiaušinių vertinimas ... 24
3.2.2. Vištų gaištamumo tyrimas ... 25
3.2.3. Erkių skaičiaus kitimas paukštidėse ... 26
3.2.4. Erkių skaičiaus įtaka pagrindiniams paukščių pulko rodikliams ... 27
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 31
IŠVADOS ... 34
REKOMENDACIJOS ... 35
PADĖKA ... 36
4 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 37 PRIEDAI ... 44
5
SANTRUMPOS
OC – Celsijaus laipsnis pav. – paveikslėlis
proc., % – procentinė išraiška ţr. – ţiūrėti
D.gallinae – Dermanyssus gallinae
6
SANTRAUKA
„Augalinės kilmės pašarų papildų panaudojimas Dermanyssus gallinae kontrolei vištų dedeklių paukštyne“
Liucija Sejonaitė Magistro baigiamasis darbas
Darbo tikslas buvo įvertinti skirtingų augalinės kilmės pašarų papildų, skirtų Dermanyssus gallinae kontrolei, veiksmingumą vištų dedeklių paukštyne. Taip pat buvo atlikta anketinė apklausa siekiant nustatyti, ar didţiuosiuose Lietuvos paukštynuose yra uţsikrėtimas Dermanyssus gallinae erkėmis ir kokios priemonės yra naudojamos šio parazito kontrolei. Apklausos duomenimis paukštynų uţsikrėtimas D.gallinae yra 71 proc., o 60 proc. iš jų taiko kompleksinius kontrolės metodus. Toks metodas buvo taikytas ir šio tyrimo metu. Augalinių preparatų sudėtis, pagrįsta augaliniais komponentais – eteriniais aliejais. Tyrime naudojami pašarų papildai yra girdomieji.
Preparato A sudėtyje vyrauja paprastosios bitkrėslės (Tanacetum vulgare), didţiosios varnalėšos (Arctium lappa) ir paprastojo čiobrelio (Thymus serpyllum) eterinių aliejų kombinacija. Preparatas B sudarytas iš kvapniojo gvazdikmedţio (Eugenia caryophyllus) ir citrinţolės (Cymbopogon nardus) eterinių aliejų. Dėl jų vištų kraujas tampa nebeskanus D.gallinae. Tokiu būdu vištos apsaugomos nuo D.gallinae ir pasiekiama efektyvesnė kontrolė. Tyrimo metu naudotas preparatas
„Acaritec“ aplinkoje esančių erkių naikinimui. Pašarų papildų veiksmingumas įvertintas teigiamai, nes dvi savaites naudojant preparatus buvo pastebėtas padidėjęs erkių skaičius aplinkoje. Tai sudarė sąlygas efektyviau jas išnaikinti, todėl penktą tyrimo savaitę paukštidėje Nr. 1 dešimtiese erkių gaudyklių rasta 41 D.gallinae vietoje buvusių 573, o paukštidėje Nr 2. - viso 4 erkės dešimtiese gaudyklių, kai prieš pradedant tyrimą buvo 309. Taip pat nustatytas ryšys tarp dėslumo bei vištų gaištamumo su paukštidės uţsikrėtimo erkėmis lygiu.
Raktaţodţiai: Dermanyssus gallinae, vištos dedeklės, augaliniai pašarų papildai.
7
SUMMARY
„Use of feed additives from plant origin for control of Dermanyssus gallinae in poultry house of laying hens“
Liucija Sejonaitė Master„s Thesis
The aim of the study was to evaluate the effectiveness of different feed additives for Dermanyssus gallinae in poultry house of laying hens. An anonymous questionnaire was also carried out to determine whether the Dermanyssus gallinae mite is present in the largest Lithuanian poultry farms and what measures are used to control this parasite. According to the data of the survey, the infection of poultry houses by D. gallinae is 71% and 60%. of them apply complex control methods, which was also applied during this study. Herbal composition based on herbal components - essential oils. The feed supplements used in the study are drinkable. Preparation A contains the combination of tansy (Tanacetum vulgare), greater burdock (Arctium lappa) and Breckland thyme (Thymus serpyllum) essential oils. Preparation B consists of essential oils of clove (Eugenia caryophyllus) and citronella grass (Cymbopogon nardus). Because of those components hen's blood becomes unsavory for D.gallinae. In this way, hens are protected from D.gallinae and more effective control is achieved. “Acaritec“ was used for mites eradication in the environment .The tested herbal feed supplements were supposed to deter D. gallinae from birds, and the efficacy of these products was assessed positively, as the use of preparations for two weeks showed an increase in the number of mites in the environment. This made it possible to eradicate them more efficiently, therefore, in the fifth week of study in the shed no. 1, 41 of D. gallinae were found in the place of the former 573 and in the shed no. 2-4, when the study was 309 before the start of the study. There was also a correlation between number of laid eggs and the mortality of the chickens with the level of ticks‟ infestation.
Key words: Dermanyssys gallinae, laying hens, feed additives from plant origin.
8
ĮVADAS
Dermanyssus gallinae erkė jau 1998-aisiais Claude Chauve (1) buvo minima kaip ,,svarbiausias ektoparazitas”, kuris daro įtaką vištoms dedeklėms skirtingose šalyse. 2008-2009 – aisiais metais atliktas tyrimas dar kartą patvirtino duomenis apie didţiulį D.gallinae paukštynams sukeliamą nuostolį. Uţsikrėtimas rausvąja paukštine erke siekia 80–90 proc. paukštynuose Italijoje, Maroke, Japonijoje (2),Prancūzijoje, Danijoje, Serbijoje, Juodkalnijoje, Olandijoje (3), Švedijoje (4), Lenkijoje (2), Jungtinėje Karalystėje (5,6), Rumunijoje (7). Nustatyta, kad per 2009-uosius metus Olandijoje nuostoliai buvo 11 milijonų eurų, Jungtinėje Karalystėje 3 milijonai eurų, Japonijoje 66,85 milijonai eurų. Skaičiuojant erkės sukeliamų nuostolių vertę buvo įtraukti duomenys apie padidėjusį pašaro suvartojimą, padaţnėjusį mirtingumą ir prastesnę kiaušinių kokybę. (3) Uţsikrėtimas D.gallinae blogina paukščių gerovę, pastebimas daţnesnis kūno ir galvos kasymasis, sumaţėjęs svorio prieaugis, anemija, padidėjęs mirtingumas. Taip pat gali sukelti alergines reakcijas dirbančiam personalui. (8)
Atlikus eksperimentą buvo nustatyta, kad D.gallinae nesimaitindama gali išgyventi 34 savaites. (9,10) Tai viena iš prieţasčių, kodėl šis parazitas yra sunkiai sunaikinamas ir taip paplitęs pasaulio paukštynuose. Tačiau situaciją dar pablogino išsivystęs atsparumas cheminiams akaricidams. 2009-aisiais Italijoje buvo atliktas tyrimas 7 fermose, kuriose buvo D.gallinae natūraliai uţsikrėtusios vištos. Tyrimo metu buvo bandyta išsiaiškinti parazitų atsparumą trims akaracidiniams preparatams esantiems rinkoje ir tiksliai nustatyti koncentraciją, kuriai šie parazitai yra atsparūs. Buvo tiriamos karbarilio, permetrino ir amitrazo veikliosios medţiagos. Atsparumas piretroidams jau buvo anksčiau aptiktas Jungtinėje Karalystėje (6), Švedijoje (11) ir Prancūzijoje (12). Minėti tyrimai įrodė, kad sumaţėjęs akaricidų veiksmingumas plinta po Europą dėl vis didėjančio erkių atsparumo cheminėms medţiagoms. (13) Tai skatina didelį poreikį atrasti D.gallinae naikinimo alternatyvas.
Atlikus anketinę apklausą didţiuosiuose Lietuvos vištų dedeklių paukštynuose paaiškėjo, kad Dermanyssus gallinae yra rimta problema ir mūsų paukštynuose, ypač dedeklių. Įvertinus situaciją Lietuvoje ir išanalizavus mokslinę literatūrą šia tema buvo nuspręsta atlikti tyrimą viename iš apklausoje dalyvavusių ir uţsikrėtimą D.gallinae patvirtinusių paukštynų.
9 Darbo tikslas: Įvertinti skirtingų augalinės kilmės pašarų papildų, skirtų Dermanyssus gallinae kontrolei, veiksmingumą vištų dedeklių paukštyne.
Darbo uţdaviniai:
1. Atliekant anketinę apklausą įvertinti uţsikrėtimą D.gallinae ir taikomus kontrolės metodus didţiuosiuose Lietuvos paukštynuose.
2. Nustatyti dviejų augalinės kilmės pašarų papildų veiksmingumą.
3. Išsiaiškinti vištų dėslumo ir tinkamos prekinės išvaizdos kiaušinių skaičiaus priklausomybę nuo paukštidės uţsikrėtimo D.gallinae lygio.
4. Ištirti vištų dedeklių uţsikrėtimo lygio D.gallinae įtaką vištų gaištamumui.
10
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Rausvoji paukštinė erkė Dermanyssus gallinae
Pirmą kartą Dermanyssus gallinae gyvenimo ciklas buvo uţfiksuotas ir aprašytas mokslininko Wood (1917). D.gallinae yra nuo 0,3 mm iki 1 mm dydţio pilkos spalvos parazitas, turi keturias poras kojų. Erkės nuotrauka paveikslėlyje Nr. 1. Suaugusi erkės patelė vidutiniškai gali prisisiurbti 0,2 mg kraujo vieno maitinimosi metu, o tada ji paraudonuoja.
Todėl D.gallinae dar vadinama rausvąja paukštine erke. (14,15)
Kraują siurbia ir aktyviausiai parazituoja nimfos ir erkių patelės. Patinai maitinasi labai retai, o lervos visai nesimaitina. Poravimasis prasideda iš karto po nėrimosi. Po apvaisinimo patelės pradeda dėti kiaušinėlius per 12 val. po maitinimosi. Jos maitinasi ir išleidţia kiaušinėlius keletą kartų. (1) Per 8 savaites patelė gali padėti apie 2500 kiaušinėlių. (16) Kiaušinėliai būna 400 x 270 mikronų dydţio, ovalios formos, glotnūs ir balti. Jei sąlygos yra palankios, šilta (28-30oC), tai lervos išsirita per 2-3 dienas. Išsiritusi, jauna lerva yra balta, turi 6 kojas ir juda lėtai. Po vienos dienos tokia lerva neriasi ir tampa
protonimfa. Protonimfa turi 8 kojas, ji maitinasi, neriasi ir tampa deutonimfa.
Deutonimfa irgi maitinasi ir neriasi. Per šį nėrimąsi deutonimfa tampa suaugusiu patinu arba patele. (1,17) Optimaliomis gyvenimo sąlygomis rausvosios paukštinės erkės gyvenimo ciklas, t.y. nuo kiaušinėlio iki kiaušinėlio, gali įvykti per 7 dienas.
(1,18) Vystymosi ciklas pavaizduotas paveikslėlyje Nr. 2.
Rausvoji erkė didţiąją savo gyvenimo dalį praleidţia aplinkoje, bet ne ant paukščio. (1) Labiausiai erkės mėgsta maţus tarpelius, tamsias vietas, kuriose gali saugiai daugintis. (19) Be to, jos maitinasi tik tamsiuoju paros metu. (1) Todėl bandymai aptikti erkes dienos metu paukščiuose neatskleidţia tikrojo uţsikrėtimo lygio. (18) Fermose, kuriose yra narvelinis paukščių laikymo būdas, erkės pasislepia po ir ant kiaušinių konvejerio dirţų bei narvų kampuose, sienų tarpuose.
1 pav. Suaugusi rausvoji paukštinė erkė.
Šaltinis:http://amin1363.blogfa.com/post/118/Dermanyssus -gallinae
2 pav. D. gallinae vystymosi ciklas.
Šaltinis: https://www.researchgate.net/publication/277573328
11 Paukštynuose, kuriuose yra palaido laikymo sistema, erkės slepiasi lizdų vietose, po loveliais ir visuose sienų plyšiuose bei įtrūkimuose.
Atlikus eksperimentą buvo nustatyta, kad D.gallinae nesimaitindama gali išgyventi 34 savaites. (9,10) Tai reiškia, kad įvertinti paukštyno uţsikrėtimo erkėmis iš paukščių apţiūros negalime, nes daugiau erkės gyvena aplinkoje, o ne ant gyvo organizmo. Todėl ir aplinkos švara yra labai svarbi.
Bloga higiena daro didelę įtaką D.gallinae populiacijos augimui. Dulkių daugėjimas sudaro sąlygas erkėms lengviau pasislėpti, aplinka tampa dar labiau komfortiška, o anemiški, nesveiki paukščiai tampa labiau paţeidţiami. Temperatūra ir drėgmė taip pat yra svarbūs faktoriai. (10) Tinkamiausios sąlygos erkei gyventi yra drėgnumas 70-90 proc. ir temperatūra tarp 10-37°C, nors išgyventi jos gali ir -20°C. Visiškai kraštutinės temperatūros ribos yra ţemiau -20°C ir daugiau nei 45°C – tai kritinės ribos D.gallinae. (10, 16) Mokslininkas Tucci et al. pastebėjo reikšmingą mirtingumą, kai temperatūra pasiekia 35°C. (20) Šios erkės atsparios dţiovinimui, dehidratacijai, tačiau netoleruoja aukšto drėgmės lygio. (1)
1.1.1. D.gallinae sukeliami paţeidimai ir nuostoliai
Rausvoji erkė yra visų rūšių paukščių parazitas. Didţiausi nuostoliai patiriami vištų dedeklių fermose. Mėsinių broilerių fermose ši problema neaktuali dėl trumpo broilerių auginimo laiko. (1)
Danijos paukštynuose atlikto tyrimo metu buvo sudaryta komisija iš 18 patarėjų ir tyrėjų, kurių tikslas buvo išsiaiškinti, kokie yra daţniausi pavojai paukščiams. 10 ryškiausių problemų buvo šios: alkis, troškulys, gūţio sukietėjimas, histomonozė, pastereliozė, kaulų lūţiai, kanibalizmas, plėšrūnai ir paukštinė erkė D.gallinae. Tyrimo pabaigoje paaiškėjo: iš visų šių 10 problemų pati daţniausia yra rausvoji paukštinė erkė. (21)
Kaip ir daugelio kitų kraujasiurbių parazitų atveju D.gallinae sukeltos pasekmės yra įvairios: gerovės paţeidimai (vištos yra neramios, daug kedena plunksnas, jas pešioja, jaučia stresą), anemija, plunksnų pešiojimas padaro paukščių išvaizdą nepatrauklia, agresijos atvejai - kanibalizmas padaţnėja dėl suintensyvėjusio krapštymosi. Kiaušinių
produkcijos sumaţėjimas dėl lukšto trapumo. Be to, vištų dedeklių fermose ant kiaušinių gali atsirasti erkių grupelės, kurios palieka kraujo dėmes arba kiaušiniai ištepami krauju, kai rieda kiaušinių surinkimo dirţais, o juose būna įsisukusios erkės. Tokie kiaušiniai, praradę prekinę išvaizdą, yra brokuojami. (22) Netinkamos prekinės išvaizdos kiaušinis paveikslėlyje Nr. 3.
3 pav. D.gallinae ant kiaušinio lukšto.
Asmeninė nuotrauka.
12 Jauni paukščiai būna neramūs, aktyvesni ir dėl to sumaţėja jų svorio prieaugis. (23) Švedijoje atlikto tyrimo metu, kuris truko nuo 2001 iki 2004 metų, buvo nustatytas padidėjęs paukščių mirtingumas.
D.gallinae yra ne tik virusų, bet ir bakterijų vektoriai. (15,24) Nors ši sritis vis dar tiriama, šiandien jau yra aišku, kad erkė gali pernešti šias bakterijas: Coxiella burnetii, Pasteurella multocida. Pernešimo galimybė nenustatyta, bet iš D.gallinae buvo išskirtos ir šios bakterijos:
Erysipelothrix rhusiopathiae, Borrelia anserine, Salmonella gallinarum, Listeria monocytogenes, Nocardia brasiliensis, Mycoplasma synoviae. (18,25,26) Tai ypač svarbu ţinant faktą: aplinkoje erkes sunku išnaikinti. Todėl kyla rizika, kad D.gallinae yra rezervuaras, kuris gali uţkrėsti jaunas, naujai atveţtas į paukštyną vištas. (25) Kiti tyrimai nustatė, kad erkės gali pernešti ir Salmonella enteritidis (27, 28), Šv. Louis'o encefalito virusą (29), Mycobacterium spp. (30) bei paukščių gripo virusą (31).
Paukštyno uţkrėstumas šiais parazitais veikia ne tik paukščius, bet ir pačius paukštyno darbuotojus. Buvo pranešta apie atvejus, kai stipriai uţkrėstų paukštynų darbuotojai, ėmė skųstis dėl atsiradusių bėrimų, nieţėjimo ir eriteminių papulių, pūlinukų. Daugiausiai odos paţeidimų pastebėta ant rankų, nugaros, pilvo ir krūtinės srityse. Tokie bėrimai išliko apie 6-8 dienas. Ţmonės pasveiko be specialios terapijos. (32-34) Erkės gali parazituoti ir pas šunis, kates, galvijus, arklius.
Tai reiškia: yra galimybė, jog D.gallinae, kaip minėtų bakterijų ir virusų vektorius, gali platinti ligas ne tik tarp paukščių. (17,35) Taigi, būdai kontroliuoti šio parazito plitimą yra labai svarbūs.
1.2. Populiariausi D.gallinae naikinimo būdai 1.2.1. Piretroidai
Piretroidai – tai klasė sintetinių organinių insekticidų, kurie gaunami iš piretrinų. Jie plačiai naudojami visame pasaulyje nuo 1980-ųjų, nes yra labai efektyvūs ir maţai toksiški palyginus su kitais insekticidais kaip organinis fosforas ar karbamidas. (36) Piretroidai tapo viena iš trijų didţiausių pesticidų rūšių (37) ir 2016-aisiais ši rinka buvo įvertinta 1633,03 milijonų dolerių. (38)
Pagal savo struktūrą jie gali būti suskirstyti į dvi grupes: agrokultūriniai (ang. agricultural) piretroidai (vidutinio toksiškumo) ir urbanistiniai (ang. urban) piretroidai (maţo toksiškumo).
Piretroidai taip pat yra svarbūs ir tarp asmeninės higienos produktų. Jie naudojami šampūnuose ir vabzdţius atbaidančiuose repelentuose. Daţniausiai naudojami buvo šie piretroidai: cipermetrinas, deltametrinas, fenpropatrinas, fenvaleratas, bifentrinas, permetrinas, λ-cihalotrinas ir ciflutrinas.(39) Palyginus piretroidus su tradiciniais pesticidais, kad piretroidai maţiau teršia gamtą. Tačiau jie gali patekti į ţmogaus organizmą per maisto grandinę. Jie yra labai toksiški vandens organizmams ir gali nulemti ilgalaikius nepageidaujamus vandens ekosistemos pasikeitimus. (40) Dėl piretroidų lipofiliškumo yra sudėtinga juos pašalinti iš organizmo bent kartą į jį patekus.
Ilgalaikis nors ir maţomis dozėmis piretroidų poveikis gali sukelti chroniškas ligas ir turėti toksinį
13 poveikį nervų, imuninei, širdies bei kraujagyslių sistemoms. Taip pat ir poveikį bendrai visoms sistemoms, gali pasireikšti teratogeniškumas, kancerogeniškumas ir mutageniškumas.(39) Mokslininko Koureas et al. studija nustatė nepageidaujamą piretroidų poveikį vyriškai lytinei sistemai.(41) Radwan et al. nustatė, kad šlapime rastų piretroidų metabolitų kiekis yra reikšmingai susijęs su spermos aneuploidija. (42)
1.2.2. Karbamatai ir organofosfatai
Karbamatai – tai organinis junginys gautas iš karbamido rūgšties (NH2COOH). Karbamatai, karbamatų esteriai ir karbamatų rūgštys yra funkcinės grupės, kurios yra struktūriškai susijusios, todėl daţnai yra chemiškai pertvarkomos. Karbarilas – viena iš daţniausiai naudojamų priemonių karbamato grupės insekticidų kovoje su rausvąja paukštine erke. (43) Organofosfatai arba fosfatų esteriai – tai bendrinis pavadinimas fosforo rūgšties esteriams. (44)
Šios medţiagos yra panašios savo veikimo mechanizmu. Šie du insekticidai slopina acetilcholinesterazę, kuri yra fermentas katalizuojantis acetilcholino hidrolizę. Taip sutrikdomas nervinių impulsų sklidimas ir nervinė veikla. Organofosforo ir karbamatų insekticidai gali būti pateikti daugybe skirtingų cheminių struktūrų, todėl gali turėti skirtingas chemines ir fizines savybes. Šių medţiagų toksiškumas vabzdţiams ir ţinduoliams priklauso nuo skirtingų veiksnių, kaip jie pateko į organizmą ir kokiu būdu sukėlė apsinuodijimą. (45)
1.3.
Kodėl ieškoma naujų Dermanyssus gallinae kontrolės būdų?
1.3.1. Rezistentiškumas
Akaracidinių preparatų gamintojų ţinių trūkumas bei neadekvačių, neefektyvių ir nelegalių cheminių medţiagų utilizacija daugybėje šalių yra atsakinga uţ D.gallinae uţsikrėtimo lygio padidėjimą, nes tokiomis sąlygomis atsirado ir išplito atsparumas akaricidiniams preparatams. (3) D.gallinae kontrolė ir naikinimas tapo dar sunkesni dėl atsiradusio parazitų atsparumo permetrino preparatams. (13)
2009-aisiais Italijoje buvo atliktas tyrimas 7 fermose, kuriose buvo D.gallinae natūraliai uţsikrėtusios vištos. Tyrimo metu buvo bandyta išsiaiškinti apie parazitų atsparumą trims akaracidiniams preparatams esantiems rinkoje ir tiksliai nustatyti koncentraciją, kuriai šie parazitai yra atsparūs. Iš kiekvienos fermos buvo surinkta po 3 000 erkių ir sudarytos eksperimentinės grupės, kur buvo tiriama kiekvienos veikliosios medţiagos koncentracija 5 proc., 10 proc., 20 proc., 50 proc., 100 proc. Tai pat buvo ir kontrolinė grupė (0 proc.). Tyrimo išvados atskleidė, kad karbarilis net aukščiausia koncentracijos forma nėra efektyvus 86 proc. atvejų, o permetrinui (koncentracija 100 proc.) atsparios buvo 42 proc. erkių. Maţesnis atsparumas yra amitrazo veikliajai medţiagai. 86 proc. atvejų amitrazui erkės buvo jautrios visose koncentracijos formose.
Visi duomenys buvo statistiškai reikšmingi. Šie tyrimai įrodo: sumaţėjęs akaricidų veiksmingumas
14 plinta po Europą dėl vis didėjančio atsparumo cheminėms medţiagoms, todėl yra svarbu atrasti D.gallinae naikinimo alternatyvas. (13,46)
Manoma, kad dėl licencijuotų preparatų trūkumo, skirtų D.gallinae kontrolei ir naikinimui, Italijos paukščių augintojai turi labai nedidelį pasirinkimą, todėl naudoja akaricidinius preparatus, skirtus ţemės ūkio ir gyvulių kenkėjams naikinimui. Tyrimo rezultatai, atskleidţiantys erkių toleranciją, patvirtina šią hipotezę. Vis dėlto neatmetama, kad ūkininkai naudojo preparatus neteisingai (pvz.: neteisingas atskiedimas, neteisingai sudarytas naudojimo protokolas, per maţa koncentracija). Visos šios prieţastys lemia vis spartesnį erkių atsparumo vystymąsi akaricidams vištų dedeklių pulkuose. (13) Balandţių pulkuose gydymas permetrino purškalais, ivermektinu ir moksidektinu yra vis dar efektyvus. (47) Atsparumas piretroidams jau buvo ankščiau aptiktas Europoje: Jungtinėje Karalystėje (6), Švedijoje (11) ir Prancūzijoje (12).
Vištininkystės pramonėje rausvosios erkės naikinimas remiasi tokiais plačiai naudojamais akaricidais kaip karbamatas, amidinai, piretroidai ir organofosfatai. Tačiau dėl jau minėtų prieţasčių D.gallinae tampa rezistentiška šiems preparatams. (11,12,48,49)
1.3.2. Akaricidų ţala ţmonėms
Neapdairus ir neatsakingas t.y. per daţnas ir per didelių dozių sintetinių akaricidų naudojimas vištų ūkiuose jau turi aiškiai išmatuojamas pasekmes. Tai ne tik naikinimui atsparios erkės, bet ir šių cheminių medţiagų likučiai paukštienoje, kuri naudojama ţmonių maistui. (50-52)
Atlikus tyrimą Italijoje buvo išsiaiškinta: akaricidai kaupiasi vištų organuose, audiniuose ir kiaušiniuose. (50) Tirtos 45 vištos dedeklės iš 3 skirtingų vištininkystės ūkių. Iš viso ištirta 255 skirtingi organų, odos, raumenų ir kitų audinių mėginių. Net 37 iš 45 tirtų vištienos gaminių buvo uţteršti karbariliu, vienos fermos paukštiena be karbarilio dar turėjo ir permetrino likučių.
Labiausiai cheminėmis medţiagomis buvo uţteršta oda, riebalai ir raumenys. Šie duomenys kelia nerimą, nes karbarilis buvo uţdraustas pagal Europos Sąjungos direktyvą Nr. 1107/2009 (2009 m.
spalio 21 d.) dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinimo 79/117/EEB ir 91/414/EEB. (53) Tokie maisto produktai neturėtų būti naudojami ţmonių maistui. Šis tyrimas atskleidė ir italų ūkininkų naudojamas priemones, kurios nėra registruotos šalyje t.y. nei karbarilio, nei permetrino preparatai nėra oficialiai registruoti Italijos rinkoje, kaip tinkantys D.gallinae naikinimui. Nors šis tyrimas nėra itin tikslus dėl savo metodikos (atsitiktinis mėginių parinkimas, tirtos tik dvi cheminės medţiagos, nedidelė mėginių imtis), tendencija šalyje rodo riziką, kad praktikoje piktnaudţiaujama šiais preparatais dar didesniais kiekais nei nustatyta. (50) Organofosfatų ir permetrino likučių buvo rasta Vengrijos ir Jungtinės Karalystės paukštienos produkcijoje: kiaušiniuose ir mėsoje. (54, 55) Todėl paskutiniųjų metų tyrimai daugiausiai dėmesio skiria alternatyvių kovos su D.gallinae metodų ieškojimui. t.y. entomopatogeniniai grybai, silicis, pagerintos higienos sąlygos ir natūralių plėšrūnų panaudojimas. (56)
15 Pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 834/2007 (priimtą 2007 metų birţelio 28 dieną) dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ţenklinimo, panaikinimo ekologiškuose ūkiuose sintetiniai akaricidai gali būti naudojami kaip paskutinė išeitis, bet pirmiausia D.gallinae būtina bandyti išnaikinti pasitelkiant natūralias priemones. (57)
1.4. Naujos D.gallinae kontrolės priemonės
1.4.1. Biopesticidai
Biopesticidai – tai pesticidai, kuriuos sudaro gyvas organizmas. Tai gali būti pačios bakterijos arba bakterijų endotoksinai. Bacillus thuringiensis yra ţinoma dėl savo patogeniškumo vabzdţiams ir jau yra įrodytas efektyvus veikimas prieš erkes (58), todėl naudojama ţemės ūkyje erkių kontrolei. (59, 60) Panašiu principu yra sukurtas „Spinosad“. Tai veiklioji medţiaga, kuri gauta iš Saccharopolyspora spinosa fermentacijos. „Spinosad“ yra sukurtas kaip purškiamas preparatas.
Pranašumas prieš sintetinius akaricidus yra jo veiksmingumas, kuris siekia 70-90 proc., ir maţas toksiškumas ţinduoliams bei paukščiams. (61) Preparatai su „Spinosad“ veikliąja medţiaga gali būti naudojami paukščiams esantiems paukštyne. „Spinosad“ veikimui patikrinti in vivo buvo atliktas bandymas Vokietijos paukštyne, kur, išpurškus paukštidę „Elector“ (firminis preparato pavadinimas, kurio veiklioji medţiaga yra „Spinosad“), šepetėliu, buvo surenkami erkių mėginiai ir laboratorijoje nustatoma erkės vystymosi stadija, gyvybingumas. Atlikus šį tyrimą buvo įrodytas medţiagos veikimas prieš visas D.gallinae vystymosi stadijas: tiek in vitro, tiek ir in vivo. (62)
1.4.2. Inertinės dulkės
Inertinės dulkės yra sudarytos iš silicio, kuris randamas diatomito nuosėdinėje uolienoje. Šios dulkės absorbuoja lipidus iš kutikulės, kuri dengia kenkėjo egzoskeletą, taip sukeldamos ţūtį dėl dehidratacijos. Inertinės dulkės buvo gerai ištirtos dėl jų pesticidinio potencialo ir galimybės pakeisti sintetinius preparatus kovoje su vabzdţiais. Pasirodo, inertinių dulkių kokybei daug įtakos turi ţaliava diatomitas, iš kurio jos gaminamos, (56) ir paukštidės drėgnumas, kurioje šios dulkės naudojamos. (63) Didelis drėgnumas (>85proc.) turi įtakos maţesniam dulkių efektyvumui, todėl reikalingas daţnesnis šio preparato naudojimas.
Kadangi silicis gali būti naudojamas ir kaip natūrali priemonė (išgaunama iš diatomito), ir kaip sintetinis preparatas (amorfinis silicis), buvo ištirta 12 skirtingų silicio preparatų, esančių rinkoje, siekiant nustatyti jų efektyvumą. Rezultatai parodė, kad tiek sintetiniai, tiek natūralūs silicio preparatai yra vienodai veiksmingi naikinant D.gallinae. Taigi erkių naikinimas sintetinėmis silicio medţiagomis gali būti pakeistas į natūralias silicio medţiagas – inertines dulkes iš diatomito. (64)
1.4.3. Augaliniai produktai
Augaliniai produktai gali pasiūlyti alternatyvą sintetiniams akaricidams kovoje su D.gallinae.
Naujausi tyrimai šioje srityje parodė daug ţadančių rezultatų. (65-69) Keletas pesticidų, kurių
16 sudėtis pagrįsta augaliniais ekstraktais, jau yra plačiai naudojami naikinant įvairius kenkėjus (70) bei tuos, kurie svarbūs veterinarijoje. (71, 72) Produktai, kurių sudėtis pagrįsta nimbamedţio sėklų ekstraktu, plačiai naudojami kenkėjų naikinimui. Nimbamedţio aliejus turi biocidinių savybių prieš 200-tus nariuotakojų rūšių (73), taip pat erkes (74), tame tarpe ir D.gallinae rausvąją erkę. (67) Kim et al. studija tyrė 56 augalų eterinių aliejų akaricidinį poveikį paukštinei erkei. Veiksmingais buvo nustatyti kedro, cinamono, gvazdikėlių pumpurų, kalendrų, krienų, garstyčių, taškuotosios mėtos, kvapiojo pipiro, šaltmėtės ir čiobrelių eteriniai aliejai. Po sąlyčio su šiais aliejais, kai koncentracija buvo 0.07 mg aliejaus, 1cm2 erkių mirtingumas buvo 100 proc.(65,66)
Dar vienas panašus eksperimentas buvo atliktas tiriant 50 eterinių aliejų ir jų poveikį D.gallinae. 20 eterinių aliejų pasiekė 80 proc. vertinant erkių mirtingumo rodiklį per 24 valandas, kai naudota koncentracija buvo 0,14 mg/cm³. Čiobrelio, arbatmedţio, česnako eteriniai aliejai nulėmė 100 proc. mirtingumo rodiklį. (69)
1.4.4. Vakcinos
Iš stebėjimų vištų pulkuose, uţkrėstuose D.gallinae, siūloma išvada, kad paukščiai neišvysto atsparumo erkėms. (75) Erkės gali sukelti šeimininko imuninės sistemos moduliaciją (76) ir nustatyta, kad D.gallinae pritaiko savo reprodukcinį elgesį prie šeimininko (77) bei koreguoja jo organizmo pirminį atsaką į uţdegimą. (77,78) Pasekmė – sutrikdomas natūralus imuninis atsakas į parazitą. (79-82)
Supratimas apie D.gallinae imunologiją ir erkės – šeimininko ryšį svarbus norint sukurti ir naudoti vakciną šio kenkėjo kontrolei. Tačiau vis dar trūksta ţinių, kad būtų suprasta, kaip erkė moduliuoja ir/ar stimuliuoja paukščio imuninį atsaką. Vakcinos yra labai patrauklios alternatyvos insekticidiniams preparatams: jų likučių nebūtų maisto produktuose, jokio išlaukos periodo, jokio gamtos taršos pavojaus, lengvas naudojimas. (83) Tačiau vakcinos prieš nariuotakojus kūrimas yra sunkus dėl sudėtingo naujų antigenų identifikavimo ir charakteristikos nustatymo. (84)
1.4.5. Natūralūs priešai
Natūralūs priešai kaip parazitoidai ir vabzdţiai gali labai pasitarnauti kovose su pasėlių kenkėjais. (85) Tai ypač naudinga ir efektyvu šiltnamiuose, kur dėl ribotos vietos parazitoidai yra priversti maitintis ir parazituoti kituose kenkėjuose. Nors dar nedaug darbų yra atlikta, bet būtent su D.gallinae erke ir jos natūraliais priešais surinkti duomenys leidţia manyti, kad tokia erkės kontrolės priemonė yra įmanoma. Nustatyta, kad erkė Cheyletus eruditus paleista D.gallinae uţkrėstame paukštyne ėmė misti rausvosios erkės jaunikliais. Tolimesni tyrimai nustatė dar du rausvosios erkės priešus – erkes Hypoaspis aculeifer ir Androlaelaps casalis. (86) Įmanoma, kad ne tik kitos erkės, bet ir pavyzdţiui vabalai galėtų maitintis D.gallinae. Problema ir su plėviasparniais, kurie nors ir daţnai minimi pasėlių kenkėjų naikinimo kontrolės klausime, paukštyne negalėtų išgyventi, nes jiems reikalingas nektaras ir ţiedadulkės. (87)
17 1.4.6. Entomofaginiai grybai
Entomofaginiai grybai yra tokie grybai, kurie gali elgtis kaip parazitai vabzdţių organizmuose ir juos nuţudyti. (88) Entomofaginiai grybai jau yra plačiai pasaulyje naudojami nariuotakojų kenkėjų naikinimui pasėlių laukuose. Išsiaiškinta, kad D.gallinae yra jautri Beauveria bassiana, Metarhizium anisopliae ir Paecilomyces fumosoroseus grybams. Uţkrėtimas vyksta per šių grybų sporas, jas uţpurškiant ant erkių. Patogu tai, kad uţkrėtus 5 proc. erkių, tada iki 80 proc.
uţsikrėtimą sporomis jos išplatina pačios. (89) Kiti tyrimai nustatė, kad M. anisopliae grybas buvo efektyvus naikinant suaugusias D.gallinae erkes, sporų patogeniškumas skirtingoms erkės vystymosi stadijoms varijavo priklausomai nuo sporų kiekio. Entomofaginių grybų naudojimas gali priklausyti ir nuo oro drėgnumo paukštyne, todėl šio metodo pritaikymo galimybės vis dar tiriamos. (90)
1.4.7. Eteriniai aliejai
Jau 2004-aisiais metais atlikti tyrimai parodė, kad iš 50 eterinių aliejų, 20 veikia kaip pakankamai efektyvi priemonė prieš erkes: per 24val. ţūsta ne maţiau 80 proc. parazitų. Taigi galima daryti išvadą, kad einama teisinga linkme siekiant sumaţinti Dermanyssus gallinae daromus nuostolius. (65) Kiti tyrimai siekė nustatyti pačius veiksmingiausius augalus ir jų eterinius aliejus D.gallinae kontrolei, todėl rinkosi tik po kelis eterinius aliejus. Mokslininko Kim studija tyrė kasijos ir cinamono eterinių aliejų poveikį rausvajai erkei. D.gallinae buvo surinktos į Petri lėkšteles ir veikiamos eteriniais aliejais garų forma. Įvertinus paukštines erkes buvo nustatytas šių eterinių aliejų toksinis poveikis joms. (91) D. R. George taip pat laboratorijos sąlygomis tyrė eterinių aliejų įtaką D.gallinae, stebėdamas poveikį, kai erkės yra surenkamos į Petri lėkšteles, kuriose yra eteriniais aliejais impregnuotas filtras. Šios studijos metu jis aiškinosi vaistinio čiobrelio, šluotinio sėklučio ir taškuotosios mėtos poveikį rausvajai erkei, kiekvieno iš šių augalų eterinių aliejų poveikį tirdamas penkiomis skirtingomis koncentracijomis: 0,20, 0,07, 0,02, 0,01 ir 0,00 mg/cm3. Visi šie eteriniai aliejai turėjo toksinį poveikį D.gallinae veikiant maţesne nei 0,30 mg/cm3 koncentracija. (92)
1.4.8. Genetiniai tyrimai
Kadangi D.gallinae gali greitai mutuoti ir taip išvystyti atsparumą akaricidams, būtinas tikslesnis suvokimas apie erkės genetiką, genetinę variaciją ir populiacijos struktūrą. Genomo plastiškumas leidţia erkei greitai mutuoti ir prisitaikyti taip suteikdamas didelį pranašumą. Toks greitas mutavimas ateityje gali sudaryti sąlygas erkei išvengti vakcinų ir išvystyti atsparumą naujai sukurtiems kovos būdams. Todėl skiriamas didelis dėmesys detaliam genų charakterizavimui (93), tiriamos genetinės variacijos tarp skirtingų rausvosios erkės populiacijų. (94, 95)
18
2. TYRIMO METODIKA IR MEDŢIAGOS
Magistro baigiamajam darbui „Augalinės kilmės pašarų papildų panaudojimas Dermanyssus gallinae kontrolei vištų dedeklių paukštyne“ duomenys buvo renkami viename X Lietuvos paukštyne. Šis vištų dedeklių paukštynas anketinėje apklausoje patvirtino auginamų vištų uţsikrėtimą D.gallinae. Tyrimo laikotarpis buvo 2017 m. kovo – balandţio mėnesiai. Tyrimas vyko dvejose vištų dedeklių paukštidėse, kuriose buvo 17100 ir 14024 vištų. Buvo sudarytos vienodos laikymo, šėrimo sąlygos. Vištos laikomos narvuose. Tyrimo metu buvo laikomasi Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (1997 m. lapkričio 6 d. Nr. VIII-500 Vilnius).
Vertinant rezultatus, skaičiuojant kiaušinius, kokybišku kiaušiniu buvo laikomas tas, kuris turi sveiką lukštą ir atitinka prekinę išvaizdą. Detalūs kiaušinių kokybės tyrimai nebuvo atliekami, todėl tyrime sąvoka „kokybiškas kiaušinis“ yra vartojama kaip sinonimas „prekinę išvaizdą atitinkantis kiaušinis“. Nekokybišku kiaušiniu buvo laikomas neatitinkantis prekinės išvaizdos, duţusiu lukštu, deformuotas, išteptas ar aplipęs D.gallinae erkėmis kiaušinis. Kiaušiniai kiekvienoje paukštidėje buvo skaičiuojami pagal sudarytą laiko grafiką, kuris nekinta ir kasdien yra toks pat. Vištų gaištamumas vertinamas pagal surinktų negyvų paukščių kiekį. Dedeklės brokuojamos nebuvo.
2.1. Anketinė apklausa
Anoniminė anketinė apklausa buvo siunčiama elektroniniu paštu 7 didţiausiems Lietuvos paukštynams. Šie paukštynai augina vištas dedekles, mėsinius broilerius ir veislines vištas. Į tyrimą įtraukti paukštynai, kurie per metus uţaugina daugiau nei 100 000 paukščių. Anketa sudaryta iš 5 uţdarų, 1 pusiau uţdaro ir 1 atviro klausimo. Preparatų veiksmingumo tyrimas buvo atliktas apklausoje dalyvavusiame paukštyne, kuris patvirtino vištų uţsikrėtimą D.gallinae. Apklausos anketa pateikiama priede.
19
4 pav. Erkės gaudyklėje.
Asmeninė nuotrauka.
5 pav. Darbo stalas laboratorijoje.
Asmeninė nuotrauka
2.2. Tyrimo metodika
Tyrimas pradėtas nuo dedeklių uţsikrėtimo erkėmis įvertinimo. Tam paruošiamos gaudyklės,t.y.
iš kartono iškerpami 10 cm X 10cm kvadratėliai (ţiūrėti į paveikslėlį Nr. 4). Vienai paukštidei skiriama 10 kvadratėlių vieno tyrimo metu. Jie išdėliojami tolygiai paskirstant po visą vištidę ir laikantis tos pačios tvarkos viso tyrimo metu.
Gaudyklės priklijuojamos prie narvų lipnia juostele tokia tvarka:
Paukštidės priekyje: ant 3 aukšto šėrimo lovelio, ties 5 narveliu nuo paukštidės priekio visose 4 linijose;
Paukštidės gale: ant 3 aukšto šėrimo lovelio ties 5 narveliu nuo paukštidės galo visose 4 linijose;
Kairėje pusėje, kraštinėje, paukščių laikymo juostos viduryje: 4 aukšto linijoje ties 20 narveliu, ant šėrimo lovelio nuo pastato priekio;
Dešinėje pusėje, kraštinėje, paukščių laikymo juostos viduryje: 1 paukščių laikymo linijoje ties 20 narveliu, ant šėrimo lovelio nuo pastato galo.
Gaudyklės laikomos paukštidėje 24val., o paskui dedamos į šaldiklį, kad erkės ţūtų. Po 20- 30min. galima išimti ir jas suskaičiuoti.
Skaičiavimui naudojama balta lenta, lupa ir lempa (ţiūrėti paveikslėlį Nr. 5). Kartoniniai kvadratėliai išardomi, kad būtų išimtos ir suskaičiuojamos visos
sulindusios erkės. Duomenys surašomi į duomenų registravimo lentelę.
20 Tyrimo eiga savaitėmis
1 tyrimo savaitę buvo įvertintas paukštidţių uţsikrėtimas. Gaudyklės išdėliotos ir erkės suskaičiuotos abiejose paukštidėse nenaudojant jokių preparatų.
2 tyrimo savaitė: Paukštidė Nr. 1 - girdomas preparatas B 7 d. iš eilės po 0,1 l/ t geriamo vandens.
Paukštidė Nr. 2 - girdomas preparatas A 4 d. iš eilės po 0,5 l / t geriamo vandens. Klijuojamos gaudyklės ir skaičiuojamos erkės.
3 tyrimo savaitė: Paukštidė Nr. 1 - girdomas preparatas B 1 d. 0,1 l / t geriamo vandens. Paukštidė Nr. 2 - girdomas preparatas A 4 d. iš eilės po 0,5 l / t geriamo vandens. Klijuojamos gaudyklės ir skaičiuojamos erkės.
4 tyrimo savaitė: Paukštidė Nr. 1 paukštidė Nr. 2 buvo išpurkštos preparatu „Acaritec“. Klijuojamos gaudyklės ir skaičiuojamos erkės.
5 tyrimo savaitė: Paukštidė Nr. 1 - girdomas preparatas B 0,1 l/1 t geriamos vandens 1 d.
Paukštidėje Nr. 2 - nedaroma nieko. Klijuojamos gaudyklės ir skaičiuojamos erkės.
21
2.3. Tyrime naudoti preparatai
Girdomasis preparatas „A“
Šio preparato sudėtis - tai trijų eterinių aliejų kombinacija iš paprastosios bitkrėslės (Tanacetum vulgare), didţiosios varnalėšos (Arctium lappa) ir paprastojo čiobrelio (Thymus serpyllum). Taip pat yra medţiagų, kurios maţina neigiamą raudonųjų erkių poveikį t.y. ramina, slopina erkių sukeltą odos nieţėjimą ir skatina epitelio ląstelių atsistatymą. Tai nekenksmingas vištoms ir ţmogui preparatas, kurio likučių nelieka nei mėsoje, nei kiaušiniuose. Šios medţiagos veikimas pagrįstas eterinių aliejų skleidţiamu kvapu, kuris atbaido erkes, todėl joms uţkertamas kelias maitintis vištų krauju.
Girdomasis preparatas „B“
Šiame preparate svarbiausios yra natūralios medţiagos – eteriniai aliejai iš kvapniojo gvazdikmedţio (Eugenia caryophyllus) ir citrinţolės (Cymbopogon nardus). Šis preparatas yra neţalingas ţmonėms ir paukščiams, nelieka maisto produktuose. Preparato B veikimas pagrįstas tokiu pačiu principu kaip ir preparato A – suteikia kvapą ir skonį vištų kraujui, todėl D.gallinae nebenori juo maitintis.
Purškiamas preparatas „Acaritec“
Kai D.gallinae nustoja maitintis vištų krauju, kitas ţingsnis – jų išnaikinimas aplinkoje.
Būtent tam yra naudojamas purškiamas preparatas „Acaritec“. Pagrindinė sudedamoji medţiaga yra natrio bikarbonatas, todėl, išpurškus paukštidę, erkės ţūsta dėl dehidratacijos. Tada lieka tik nuvalyti jas nuo paviršių ir išplauti paukštidę.
Statistinės analizės metodika
Tyrimo duomenys buvo kaupiami ir apdorojami Microsoft Excel 2010 programoje, statistiniams skaičiavimams atlikti naudojama programa Statistical Packages for Social Sciences (SPSS 23.0).
Rezultatai aprašyti naudojantis aprašomąja statistika. Dviejų nepriklausomų imčių palyginimui naudotasi Stjudento kriterijumi bei neparametrinis Mano-Vitnio kriterijus, esant maţai tiriamųjų imčiai. Dviejų kiekybinių kintamųjų priklausomybės vertinimui buvo naudojama Pirsono koreliacija, koreliacijos koeficiento reikšmių skalę ţr. 1 lentelę. Rezultatai yra statistiškai reikšmingi, kai p < 0,05. Koreliacijos koeficiento reikšmių skalė pateikiama priede.
22
3. REZULTATAI
3.1. Anketinės apklausos rezultatai
Atsakymai gauti iš 7 paukštynų. Tai sudarė 100 proc. visų išsiųstų anketų. Visi apklausti paukštynai per metus ūkyje uţaugina >100 000 vištų, detaliau ţiūrėti 6 pav.
6 pav. Uţauginamų vištų skaičius.
Didţioji dalis paukštynų (57 proc.) augina vištas dedekles, detaliau ţiūrėti 7 pav.
7 pav. Auginamų vištų paskirtis, proc.
Į klausimą „Ar Jūsų paukštyne randama rausvoji paukštinė erkė?“ atsakė visi paukštynai, 71 proc.
paukštynų rausvoji paukštinė erkė buvo randama, detaliau ţiūrėti 8 pav.
0
2
5
0 1 2 3 4 5 6
10 000 - 100 000 100 00 - 500 000 > 500 000
Atsakymai, kartai
Vištų skaičius, vnt.
Kiek užauginama vištų ūkyje per metus?
Dėdeklės;
57 Mėsiniai
broileriai;
14 Mėsiniai
broileriai ir dėdeklės;
14
Mėsiniai broileriai ir
veislinės;
15
Kokios paskirties vištos yra
auginamos?
23 8 pav. Erkių nustatymas paukštidėse, proc.
100 proc. paukštynų, kuriuose buvo nustatyta rausvoji paukštinė erkė, buvo naudojami preparatai, skirti apsaugoti vištas nuo šių erkių, bei preparatai, naikinantys šias erkes. Iš paukštynų, kuriuose buvo nustatyta rausvoji paukštinė erktė, 4 paukštynuose (80 proc.) buvo naudojami purškiami ir girdomi preparatai, 1 paukštyne (20 proc.) buvo naudojami tik purškiami preparatai, nė viename paukštyne nebuvo naudojami tik girdomi preparatai.
Į pateiktą atvirą klausimą, kuriame buvo prašoma pateikti naudojamų preparatų veikliąją medţiagą, atsakė visi paukštynai, kuriuose buvo randama rausvoji paukštinė erkė. Preparatai buvo suskirstyti į tris pagrindines grupes: augaliniai preparatai, cheminiai preparatai bei kombinuota terapija, kai paukštyne naudojami ir augaliniai, ir cheminiai preparatai. Preparatai, naudojami didţiuosiuose Lietuvos paukštynuose, pavaizduoti 9 pav.
9 pav. Naudojami preparatai, proc.
[CATEGORY NAME]
71 [CATEGORY
NAME]
29
Ar Jūsų paukštyne randama rausvoji paukštinė erkutė?
[CATEGORY NAME]
60 [CATEGORY
NAME]
20 [CATEGORY
NAME]
20
Preparatai naudojami didžiuosiuose
Lietuvos paukštynuose
24
3.2. Tyrimo rezultatai
Tyrimas truko 5 savaites (35 dienas). Tiriamosios vištos įtrauktos į tyrimą joms esant 458 dienų (65 savaičių) amţiaus. Paukštidėje Nr. 2 buvo 17100 vištų, o paukštidėje Nr. 1 - 14024 vištos.
3.2.1. Kiaušinių vertinimas 1 lentelė. Kiaušinių kokybės paukštidėse vertinimas.
Paukštidė Nr. 1 Paukštidė Nr. 2 Surenkamų kiaušinių vidurkis, vnt.
Surenkami kiaušiniai 9881 ± 626 11447 ± 616
Kokybiški kiaušiniai 8027 ± 683 9906 ± 647
Vištų dėslumas per dieną tarp grupių statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,001). Siekiant palyginti kokybiškų kiaušinių skaičių abiejose vištidėse, kiekvienos tyrimo dienos kokybiškų kiaušinių skaičius buvo apskaičiuotas procentiškai nuo visų tą dieną surinktų kiaušinių, detaliau ţiūrėti 2 lentelę. Kokybiškų kiaušinių dalis vištidėse statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,001).
2 lentelė. Kokybiškų kiaušinių kiekybinis vertinimas.
Paukštidė Nr. 1 Paukštidė Nr. 2 p reikšmė Dėslumas per dieną,
vnt.
0,71 ± 0,05 0,67± 0,04 <0,001
Kokybiškų kiaušinių dalis, proc.
81 ± 3,9 86 ± 2,6 <0,001
Kokybiškų kiaušinių skaičius vištai per dieną, santykinis dydis
0,58 ± 0,05 0,58 ±0,04 0,823
Duomenys pateikti kaip vidurkis ± standartinis nuokrypis.
Taip pat buvo apskaičiuotas santykinis dydis, nusakantis kokybiškų kiaušinių skaičių vienai vištai, detaliau ţiūrėti 2 lentelę ir 10 pav.
25 10 pav. Kokybiškų kiaušinių skaičiaus vienai vištai kitimas viso tyrimo metu.
3.2.2. Vištų gaištamumo tyrimas
Tyrimo metu abiejose vištidėse vidutiniškai gaišo 10 ± 5 vištos per dieną. Paukštidėje Nr. 1 gaišo 12 ± 5 vištų per dieną (0,09 ± 0,04 proc.). Maţiausiai – 4, daugiausiai 21, detaliau ţiūrėti 11 pav.
11 pav. Vištų gaišimo skaičius paukštidėje Nr. 1.
Paukštidėje Nr. 2 vidutiniškai gaišo 8 ± 3 vištos per dieną (0,05 ± 0,02 proc.). maţiausiai 3, daugiausiai 14, detaliau ţiūrėti 12 pav.
0,00 0,10 0,20 0,30 0,40 0,50 0,60 0,70 0,80
1 3 5 7 9 11131517192123252729313335
Santykinis skaičius
Tyrimo diena, Nr.
Kokybiškų kiaušinių skaičius vištai
Paukštidė nr. 2 Paukštidė nr. 1
p=0,823
0 5 10 15 20 25
1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35
Vištųgaišias, vnt.
Tyrimo diena, Nr.
26 12 pav. Vištų gaišimo skaičius paukštidėje Nr. 2.
Siekiant palyginti vištų gaišimo skaičių abiejose vištidėse, kiekvienos tyrimo dienos gaišusių vištų skaičius buvo apskaičiuotas procentiškai nuo visų paukštidėje buvusių paukščių. Paukštidėje Nr. 1 vidutiniškai gaišo 0,09 ± 0,04 proc. vištų, paukštidėje Nr. 2 vidutiniškai gaišo 0,05 ± 0,02 proc. vištų. Gaišusių paukščių dalis vištidėse statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,001).
Nustatytas silpnas, statistiškai reikšmingas, neigiamas ryšys tarp kokybiškų kiaušinių dalies ir gaišusių paukščių dalies (r=-0,439 p=0,001).
3.2.3. Erkių skaičiaus kitimas paukštidėse
Tyrimo metu registruotas erkių skaičiaus kitimas vieną kartą per savaitę, kiekvieną tyrimo savaitę. Paukštidėje Nr. 1 nenaudojus jokių preparatų buvo rastos 573 erkės dešimtiese gaudyklių, paukštidėje Nr. 2 – 309. Daugiausiai erkių buvo rasta 3 tyrimo savaitę: Pirmoje vištidėje 757, antroje – 1161 erkė dešimtiese gaudyklių. Maţiausiai erkių paukštidėje Nr. 1 buvo rasta 5 tyrimo savaitę (41 erkė), paukštidėje Nr. 2- 4 tyrimo savaitę (2 erkės), plačiau ţiūrėti 13 paveikslą.
Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp erkių skaičiaus pasiskirstymo abiejose vištidėse nestebėta (p=0,548).
0 2 4 6 8 10 12 14 16
1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35
Vištų gaišimas, vnt.
Tyrimo diena, Nr.
27 13 pav. Erkių skaičius kitimas gaudyklėse viso tyrimo metu.
3.2.4. Erkių skaičiaus įtaka pagrindiniams paukščių pulko rodikliams
Siekiant palyginti erkių skaičiaus ir tyrimo eigos įtaką vištidţių rodikliams, buvo nuspręsta išskirti du tyrimo etapus. 1 etapas - 2 ir 3 tyrimo savaitė, kai abiejose vištidėse buvo nustatyta > 200 vnt. erkių ir buvo naudojami tiriami girdomieji preparatai A ir B. 2 etapas - 4 ir 5 tyrimo savaitės, buvo stebimas ţenklus erkių skaičiaus sumaţėjimas abejose vištidėse (<100 vnt.) dėl atlikto paukštidţių purškimo „Acaritec“.
Pirmoje vištidėje 1 etapo metu dėslumas buvo 0,70 ± 0,05 vnt., 2 etapo metu 0,72 ± 0,04 vnt.
vištai. Pirmoje paukštidėje vištų dėslumas 1 ir 2 etapų metu statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Antroje vištidėje 1 etapo metu vištų dėslumas buvo 0,64 ± 0,03 vnt., 2 etapo metu 0,70 ± 0,03 vnt. Antroje vištidėje buvo nustatytas statistiškai reikšmingas vištų dėslumo skirtumas 1 ir 2 etapų metu (p<0,05), detaliau ţr. 14 ir 15 pav.
309 214
1161
2 4
573 561
757
88 41
0 200 400 600 800 1000 1200 1400
1 2 3 4 5
Erkės, vnt.
Tyrimo sav, Nr.
Erkių skaičius paukštidėse
Paukštidė nr. 2 Paukštidė nr. 1
28 14 pav. Vištų dėslumas paukštidėje Nr. 1.
15 pav. Vištų dėslumas paukštidėje Nr. 2.
Pirmoje vištidėje 1 etapo metu buvo surenkama 78 ± 3 proc. kokybiškų kiaušinių, 2 etapo metu 82 ± 5 proc. kokybiškų kiaušinių. Antroje vištidėje 1 etapo metu buvo surenkama 85 ± 2 proc.
kokybiškų kiaušinių, 2 etapo metu 86 ± 3 proc. kokybiškų kiaušinių. Vertinant kokybiškų kiaušinių dalį abiejose vištidėse statistiškai reikšmingo skirtumo tarp 1 ir 2 etapų nebuvo (p>0,05), detaliau ţr. 16 ir 17 pav.
p<0,001 p=0,240
29 16 pav. Kokybiškų kiaušinių dalis vištidėje Nr. 1.
17 pav. Kokybiškų kiaušinių dalis vištidėje Nr. 2.
Pirmoje vištidėje per dieną 1 etapo metu gaišo 0,12 ± 0,03 proc. vištų, 2 etapo metu 0,07 ± 0,02 proc. vištų. Pirmoje paukštidėje vištų gaišimas 1 ir 2 etapų metu skyrėsi statistiškai reikšmingai (p<0,05). Antroje vištidėje 1 etapo metu per dieną gaišo 0,05 ± 0,02 proc. vištų, 2 etapo metu 0,04 ± 0,02 proc. vištų. Antroje vištidėje statistiškai reikšmingo vištų gaištamumo skirtumo 1 ir 2 etapų metu nebuvo nustatyta (p>0,05), detaliau ţr. 18 ir 19 pav.
p=0,116
p=0,678
30 18 pav. Vištų gaišimas paukštidėje Nr. 1.
19 pav. Vištų gaištamumas paukštidėje Nr. 2.
p<0,001
p=0,936
31
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Atlikus anoniminę anketinę apklausą didţiuosiuose Lietuvos paukštynuose, buvo išsiaiškinta, kad paukštinės erkės Dermanyssus gallinae naikinimo būdai yra aktuali tema mūsų šalyje. Net 71 proc. apklaustų paukštynų veterinarijos gydytojų patvirtino, kad ši erkė yra jų ūkiuose. Ir 100 proc.
iš jų taiko įvairias, daţnai kompleksines priemones kovai su šiuo parazitu t.y. cheminius ar natūralius preparatus. Ši apklausa įrodė, kad Europoje ir pasaulyje daug nuostolių atnešanti rausvoji paukštinė erkė (2-8) taip pat paplitusi ir Lietuvoje.
Kadangi rausvoji paukštinė erkė tampa vis labiau atspari cheminiams akaricidams bei pastebima cheminių medţiagų ţala ţmonėms (3,6,11-13, 46,47,49), pasaulio mokslininkai ieško naujų, natūralių kontrolės būdų (56, 58-69). Todėl buvo nuspręsta palyginti du eterinių aliejų pagrindu sukurtus preparatus vištų dedeklių paukštyne. Pašarų papildams A ir B keliamas uţdavinys atbaidyti erkes nuo paukščių. Bandymas buvo atliktas gamybinėmis sąlygomis tiriamuosius preparatus naudojant kompleksiškai t.y. kartu su aplinkoje esančių rausvųjų paukštinių erkių naikinimui skirtu „Acaritec“. Tuo tarpu dauguma mokslininkų naujus kontrolės būdus tiria laboratorijos sąlygomis, išbandydami preparatų poveikį Petri lėkštelėse surinktoms D.gallinae.
Paukštidės uţkrėstumas D.gallinae erkėmis buvo vertinamas pagal kartoninėse gaudyklėse rastų erkių skaičių. Naudojant beveik tokio paties dydţio plastikines gaudykles buvo atliktas tyrimas Švedijoje tiriant preparatą „Ectopar“. Šis magistrinio darbo tyrimas ir Švedijos atliktos studijos panašios tyrimo metodikomis: paukštidţių uţkrėstumai ir preparatų veiksmingumai vertinami pagal kartoninėse ar plastmasinėse gaudyklėse rastų D.galline skaičių, erkės skaičiuojamos prieš preparatų naudojimą ir keletą savaičių po. Abu tyrimai atlikti gamybinėmis sąlygomis. Tačiau mokslininkės Santesson studija vyko ilgesnį laiką: vienoje paukštidėje 9 savaites, kitoje – 7 savaites. (96) Galima daryti prielaidą, kad tęsiant magistrinio darbo tyrimą ateityje ir tyrimą atliekant ilgesnį laiką, būtų galima daryti tikslesnes, statistiškai reikšmingas išvadas. Taip pat galima teigti, kad pasirinkta metodika tyrimui gamybinėmis sąlygomis yra teisinga.
Literatūros apţvalgoje analizuoti eterinių aliejų poveikio D.gallinae erkei tyrimai buvo atlikti laboratorinėmis sąlygomis ir įvertinti kaip efektyvi D.gallinae kontrolės priemonė. Kadangi eterinių aliejų pasiūla yra labai didelė ir daug galimybių sukurti skirtingas kombinacijas iš kelių eterinių aliejų, tikslesni tyrimai yra tęsiami. (91,92) Nors šios studijos metu tyrimas darytas gamybinėmis sąlygomis, eterinių aliejų pagrindu sukurti preparatai įvertinti kaip efektyvūs ir veiksmingi naudojant D.gallinae kontrolei.
Vartojant pašarus, kurių sudėtyje yra šių augalinės kilmės pašarų papildų, eterinių aliejų savybės suteikia kvapą ir skonį paukščių kraujui, šis kvapas taip pat išlieka ir vištų ekskrementuose.
D.gallinae tai veikia atbaidančiai, nes kraujas tampa nebeskanus erkėms ir jos nebesimatina. Šis
32 tyrimas tęsėsi 5 savaites, pradţioje buvo įvertintas paukštyno uţkrėstumas erkėmis iki pradedant bandymą. Toliau kiekvieną savaitę buvo laikomasi iš anksto numatyto protokolo ir naudojami preparatai pagal jų instrukcijas, kartą per savaitę buvo atlikti erkių skaičiavimai gaudyklėse.
Po dviejų savaičių preparatų naudojimo, matyti, kad erkių skaičius trečiąją tyrimo savaitę padidėjo abiejose paukštidėse. Paukštidėje Nr. 1 nuo 561 erkių po savaitės gaudyklėse buvo rasta 757 erkės, kai tuo tarpu paukštidėje Nr. 2 tos pačios savaitės erkių skaičius padidėjo nuo 214 iki 1161 erkių dešimtiese gaudyklių. Toks staigus ir didelis erkių padaugėjimas paukštidėje Nr. 2 gali būti susijęs su paukščių skaičiumi. Antroje paukštidėje buvo 3076 vištomis daugiau.
Šie rezultatai rodo, kad erkės nebesimaitino vištų krauju, daugiau buvo aplinkoje ir tai lėmė didesnį jų skaičių gaudyklėse. Tokie tyrimo rezultatai leidţia tiriamųjų preparatų veiksmingumą vertinti teigiamai. Didesnė D.gallinae populiacija aplinkoje sudaro sąlygas efektyviau jas sunaikinti naudojant akaricidinį preparatą „Acaritec“. Toks kompleksinis D.gallinae kontrolės būdas per 4 preparatų naudojimo savaites paukštidėje Nr. 1 rastų erkių skaičių sumaţino nuo 573 iki 41 erkės dešimtiese gaudyklių, o paukštidėje Nr. 2 – nuo 309 iki 4.
Studijos pabaigoje buvo lyginama, kaip keitėsi kiaušinių produkcijos ir vištų gaištamumo rodikliai, kai Dermanyssus gallinae populiacijos paukštidėse buvo sumaţintos. Pasirinkti tokie vertinimo rodikliai dėl literatūroje aprašyto D.gallinae poveikio paukščiams ir produkcijai. (1, 15, 18, 21-29)
Paukštidėje Nr.2 nustatytas statistiškai reikšmingas dėslumo padidėjimas, sumaţėjus erkių lygiui. Tokia pati tendencija buvo stebėta ir paukštidėje Nr. 1, tačiau negalima to uţtikrintai teigti, nes šioje paukštidėje gauti duomenys nėra statistiškai patikimi. Šį tyrimą būtų galima tęsti siekiant gauti statistiškai reikšmingus duomenis. Kadangi D.gallinae yra susijusi su vištų sveikata ir gerove bei gali gadinti kiaušinių prekinę išvaizdą, atskirai nuo dėslumo (viso padėto kiaušinių skaičiaus) buvo paskaičiuotas kokybiškų kiaušinių procentas. Sąvoka „kokybiškas kiaušinis“ naudota kaip tinkamą prekinę išvaizdą atitinkančio kiaušinio sinonimas. Nors erkių sumaţėjimas statistiškai reikšmingai nepriklausė nuo kokybiškų kiaušinių dalies, stebėta tendencija, kad kokybiškų kiaušinių daugėjo. Kad būtų galima daryti pagrįstas išvadas, taip pat reikėtų atlikti didesnės apimties ir ilgesnės trukmės tyrimą.
Be to, ištirtas ryšys tarp paukštidės uţsikrėtimo erkėmis lygio ir vištų gaištamumo.
Paukštidėje Nr. 1 buvo nustatytas statistiškai reikšmingas, maţesnis vištų gaištamumas, kai erkių kiekis sumaţėjo. Paukštidėje Nr. 2 tokia tendencija taip pat pastebėta. Vėlgi rekomenduojama didesnė studija, kad būtų galima daryti tikslias išvadas. Panašiame tyrime, kurį atliko Santesson, paukščių sveikatingumo ir kiaušinių rodikliai nebuvo vertinami. (96) Kadangi vištų gaištamumas yra susijęs su jų sveikatingumu, tai reikšmingas vertinimo rodiklis, nes D.gallinae erkės yra
33 paukščių sveikatingumui kenkiantys parazitai. Vertinant šiuos rodiklius galime daryti išvadas apie D.gallinae poveikį paukščiams, produkcijai ir nustatyti kontrolės priemonių veiksmingumą.
34
IŠVADOS
1. Didţiųjų Lietuvos paukštynų uţsikrėtimas D.gallinae yra 71 proc., iš jų 60 proc. taiko kombinuotą rausvosios paukštinės erkės naikinimo programą.
2. Tiriamųjų augalinės kilmės pašarų papildų veiksmingumas buvo įvertintas teigiamai kadangi stebėtas D.gallinae populiacijos padidėjimas aplinkoje, o tai padidino akaricidinio preparato „Acaritec“ veiksmingumą ir sumaţino paukštidţių uţkrėtimo D.gallinae lygį.
3. Sumaţėjus erkių lygiui paukštidėse stebėtas dėslumo padidėjimas, o paukštidėje Nr. 2 šis rezultatas yra statistiškai reikšmingas. Pastebėta tendencija, kad kokybiškų kiaušinių dalis paukštidėse padidėjo sumaţėjus erkių skaičiui.
4. Sumaţėjus erkių uţsikrėtimo lygiui paukštidėse nustatytas maţesnis paukščių gaištamumas. Paukštidėje Nr. 1 šie duomenys statistiškai reikšmingi.
35
REKOMENDACIJOS
Ši studija ateityje galėtų būti tęsiama siekiant patikrinti stebėtas tendencijas ir gauti daugiau statistiškai patikimų duomenų. Tyrimo rezultatai parodė: abu tirtieji augaliniai preparatai yra veiksmingi. Toks kompleksinis D.gallinae kontrolės būdas galėtų būti rekomenduojamas ir kitiems paukštynų veterinarijos gydytojams. Kadangi nė vienas iš augalinės kilmės pašarų papildų neišsiskyrė didesniu veiksmingumu, pasirinkimą galėtų lemti skirtingi preparatų aplikavimo būdai ir kaina.
36
PADĖKA
Nuoširdţiai dėkoju savo magistrinio darbo vadovui prof. dr. Aliui Pockevičiui uţ vertingas pastabas, patarimus ir skatinimą tobulėti.
Dėkoju veterinarijos gydytojai Ritai Kasakaitytei uţ nuoširdų dalinimąsi savo ţiniomis ir naudingais patarimais.
Taip pat dėkoju UAB „Alidom“ direktoriui Aisčiui Domkui.
37
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Chauve C. The poultry red mite Dermanyssus gallinae (De Geer, 1778): current situation and future prospects for control. Vet Parasitol. 1998 Nov;79(3):239–45.
2. Cencek T. Prevalence of Dermanyssus gallinae in poultry farms in Silesia region in Poland.
Bull Vet Inst Pulawy. 2003;47:465–9.
3. Sparagano O, Pavlićević A, Murano T, Camarda A, Sahibi H, Kilpinen O, et al. Prevalence and key figures for the poultry red mite Dermanyssus gallinae infections in poultry farm systems. Exp Appl Acarol. 2009 Jun 22;48(1–2):3–10.
4. Höglund J, Nordenfors H, Uggla A. Prevalence of the poultry red mite, Dermanyssus gallinae, in different types of production systems for egg layers in Sweden. Poult Sci. 1995 Nov;74(11):1793–8.
5. Guy JH, Khajavi M, Hlalel MM, Sparagano O. Red mite (Dermanyssus gallinae) prevalence in laying units in Northern England. In: British Poultry Science. 2004. p. S15-6.
6. Fiddes MD, Le Gresley S, Parsons DG, Epe C, Coles GC, Stafford KA. Prevalence of the poultry red mite (Dermanyssus gallinae) in England. Vet Rec. 2005 Aug 20;157(8):233–5.
7. Magdaş C, Chirilă F, Fiń N, Criste A, Baciu H. Epidemiologic study of Dermanyssus gallinae (Acari Dermanyssidae) infestation in birds, from three localities on Cluj area.
Romania. 2006;2006:309–14.
8. Kilpinen O, Roepstorff A, Permin A, Nørgaard-Nielsen G, Lawson LG, Simonsen HB.
Influence of Dermanyssus gallinae and Ascaridia galli infections on behaviour and health of laying hens (Gallus gallus domesticus). Br Poult Sci. 2005 Feb 19;46(March 2015):26–34.
9. Kirkwood A. Longevity of the mites Dermanyssus gallinae and Liponyssus sylviarum. Exp Parasitol. 1963 Dec;14(3):358–66.
10. Nordenfors H, Höglund J, Uggla A. Effects of temperature and humidity on oviposition, molting, and longevity of Dermanyssus gallinae (Acari: Dermanyssidae). J Med Entomol.
1999;36(1):68–72.
11. Nordenfors H, Höglund J, Tauson R, Chirico J. Effect of permethrin impregnated plastic strips on Dermanyssus gallinae in loose-housing systems for laying hens. Vet Parasitol. 2001 Dec;102(1–2):121–31.
12. Beugnet F, Chauve C, Gauthey M, Beert L. Resistance of the red poultry mite to pyrethroids in France. Vet Rec. 1997 May 31;140(22):577–9.
13. Marangi M, Cafiero MA, Capelli G, Camarda A, Sparagano OAE, Giangaspero A.
Evaluation of the poultry red mite, Dermanyssus gallinae (Acari: Dermanyssidae)
susceptibility to some acaricides in field populations from Italy. In: Control of poultry mites
