LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
FARMACIJOS FAKULTETAS
FARMAKOGNOZIJOS KATEDRA
ŽYDRŪNĖ ŠUOPYTĖ
AUGALINĖS KILMĖS PREPARATŲ, SAVO SUDĖTYJE TURINČIŲ
SAPONINŲ, ASORTIMENTO IR POREIKIO TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
doc., dr. Zita Barsteigienė
2
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
FARMACIJOS FAKULTETAS
FARMAKOGNOZIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanė Ramunė Morkūnienė... Data...
AUGALINĖS KILMĖS PREPARATŲ, SAVO SUDĖTYJE TURINČIŲ
SAPONINŲ, ASORTIMENTO IR POREIKIO TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
doc., dr. Zita Barsteigienė... Data...
Darbą atliko Magistrantė
Recenzentas Žydrūnė Šuopytė... Data... Data...
KAUNAS, 2019
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 7 ĮVADAS ... 8 TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11 1.1 Saponinų apibūdinimas ... 11 1.2 Saponinų poveikis ... 121.3 Saponinų toksiškumas ir nepageidaujamas poveikis ... 13
1.4 Vaistiniai augalai, kaupiantys saponinus ... 14
1.4.1 Japoninė dioskorėja (Dioscorea nipponica Makino) ... 14
1.4.2 Paprastasis saldymedis (Glycyrrhiza glabra L.) ... 15
1.4.3 Mėlynasis palemonas (Polemonium caeruleum L.) ... 16
1.4.4 Aukštoji aralija (Aralia elata (Miq.) Seem.) ... 16
1.4.5 Kininis ženšenis (Panax ginseng C. A. Mey.) ... 17
1.4.6 Arbatinė inkstažolė (Ortosiphon stamineus Benth.) ... 18
1.4.7 Dirvinis asiūklis (Equisetum arvense L.) ... 18
1.4.8 Paprastasis kaštonas (Aesculus hippocastanum L.B.) ... 19
1.4.9 Paprastasis rapontikas (Rhaponticum carthamoides (DC) Iljin) ... 20
1.4.10 Pavasarinė raktažolė (Primula veris L.) ... 21
1.4.11 Juoduogis šeivamedis (Sambucus nigra L.) ... 21
1.4.12 Smulkiažiedė tūbė (Verbascum thapsus L.) ... 22
1.4.13 Vaistinė putokšlė (Polygola senega L.) ... 22
1.4.14 Gebenė lipikė (Hedera helix L.) ... 23
1.4.15 Putoklinis muilius (Quillaja saponaria Molina)... 23
2. TYRIMO METODIKA ... 25
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 26
3.1 Respondentų socialinė ir demografinė charakteritika ... 28
3.2 Respondentų požiūris į augalinius preparatus, gaunama informacija ir pasirinkimą įtakojantys veiksniai ... 30
3.3 Vaistinių augalų, kaupiančių saponinus, preparatų poreikis ... 38
4
REKOMENDACIJOS ... 42 NAUDOTA LITERATŪRA ... 43 PRIEDAI ... 51
5
SANTRAUKA
Magistrinio darbo tema: Augalinės kilmės preparatų, savo sudėtyje turinčių saponinų, asortimento ir
poreikio tyrimas. Žydrūnės Šuopytės magistro baigiamasis darbas. Mokslinė vadovė doc., dr. Zita Barsteigienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedra. Kaunas.
Darbo tikslas: Ištirti augalinių preparatų, savo sudėtyje turinčių saponinų asortimentą ir atlikti šių
preparatų poreikio tyrimą.
Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti augalinių vaistų pasirinkimo priežastis tarp respondentų. 2. Įvertinti
saponinų turinčių preparatų asortimentą Šakių rajono ,,Nemuno vaistinės’’ tinklo vaistinėse. 3. Ištirti šių vaistinių preparatų poreikį tarp vaistinės lankytojų.
Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, statistinis duomenų apdorojimas
naudojant Microsoft Excel programą.
Tyrimo dalyviai: Šakių rajono vaistinėse apsilankantys gyventojai (376 respondentai).
Tyrimo rezultatai: Net 46,8 proc. apklaustųjų atsakė, kad ne visada randa vaistinėje norimą augalinį
preparatą. Dalis respondentų pasisakė, kad nors jiems apie augalinius preparatus informacijos ir pakanka, tačiau jie norėtų sužinoti daugiau. Taip pat daugiau nei pusė respondentų (57,7 proc.) mano, kad vartojant kartu sintetinį vaistą su augaliniu preparatu galima pasiekti geresnių rezultatų. Daugiau nei pusei respondentų (60,6 proc.) augalinio preparato įsigijimui įtakos turi vaistinėje vykdomos akcijos, o 48,4 proc. atsakė, kad, jų nuomone, augalinių preparatų kainos yra aukštos. Kaip populiariausias preparatų formas respondentai nurodė tabletes, kapsules (31,8 proc.) ir vaistažolių arbatas (20,9 proc.).
Išvados: Atlikus tyrimą nustatyta, kad augalinius preparatus vietoj sintetinių renkasi pusė apklaustųjų.
Kaip vienus iš pagrindinių informacijos apie augalinius preparatus šaltinių dauguma respondentų nurodė vaistininkus (42 proc.) arba gydytojus (34 proc.). Tiriant ,,Nemuno vaistinės’’ tinklo augalinių preparatų asortimentą, buvo nustatyti 34 maisto papildai, dvi kosmetikos priemonės, dvi medicininės paskirties priemonės, 18 vaistinių preparatų savo sudėtyje turinčių saponinų ir 8 augalinės žaliavos, kaupiančios saponinus. Kadangi dalis respondentų anketos atsakymuose žymėjo vartojantys ir tokius preparatus iš vaistinių augalinių žaliavų, kurių preparatų vaistinėje nebuvo, galima teigti, kad saponinų turinčių augalinių preparatų poreikis Šakių rajono vaistinėse yra pakankamai didelis, nors asortimentas gana mažas.
6
SUMMARY
Theme of master work: preparations with plants origin containing saponins, research of assortment
and their requirement. In a master work of Žydrūnė Šuopytė. Guide of science work doc., dr. Zita Barsteigienė; Faculty of Pharmacognosy of Lithuanians University of health and sciences in Kaunas.
Purpose: to research assortment plant products, containing saponins and to lead a research of
requirement of these products.
Task: 1. Identify the reasons for choosing herbal remedies among respondents. 2. Evaluate the assortment of saponin-containing preparations in the pharmacy of the ,,Nemuno vaistinė‘‘ chain of Šakiai district. 3. To investigate the need for these medicines among the pharmacy visitors.
Methods: analysis of science literature, survey of questionnaire, statistic data processing with
Microsoft Excel program.
Participant of research: ,,Nemuno vaistinė’’ chain pharmacies visiting citizens of district Šakiai
(376 respondents).
Results of research: even 46,8 proc. survey claim, that not always finds wanted preparations with
plants. A parts of respondents claim, that there are enough information of preparations with plants, but they would like to know more about it. Also more than a half of respondents (57,7 proc.) think that usage of synthetic and plant products together you can reach better results. More than a half of respondents (60,6 proc.) claim that discount to preparations with plants make a huge influence to purchase of it, and 48,8 proc. of respondents have in mind that price of preparations with plants are very high. Respondents specify as the most popular forms of products are tablets, capsule (31,8 proc.) and herbal tea (20,9 proc).
Conclusion: after the research noticed more than a half of survey chooses vegetal products instead of
chemical product. As one of the main quell of information most of the respondents specify a pharmacist (42 proc.) or doctor (34 proc). In research of assortment of pharmacy ,,Nemuno vaistinė’’ were found 18 medicinal products and 8 medicinal plants containing saponins. Most of the respondents marked that they use also those products, which aren’t in assortment of pharmacy ,,Nemuno vaistinė’’, although it can be said, that medicine vegetal products containing saponins demand is very high in pharmacy in Šakiai, although the assortment is remote.
7
SANTRUMPOS
CNS – centrinė nervų sistema; LR – Lietuvos Respublika; MI – miokardo infarktas;
PAM – paviršiaus aktyvios medžiagos; PSO – Pasaulio Sveikatos organizacija; p – pasikliautinumo lygmuo;
ŠKL – širdies ir kraujagyslių ligos; VAŽ – vaistinė augalinė žaliava; VKT – viršutiniai kvėpavimo takai.
8
ĮVADAS
Augalai ligų gydymui vartojami nuo neatmenamų amžių. Tai seniausia žinoma sveikatos priežiūros forma. Labiausiai tokių preparatų vartojimas paplitęs Rytų šalyse dėl ilgalaikių tradicijų. Jų patirtis tradicinėje medicinoje siekia tūkstančius metų [8, 79].
Tobulėjant pramonei ir gamybos technologijoms, ilgainiui atsirado sintetiniai vaistai. Tačiau pastaruoju metu vis labiau imama atsigręžti į augalinius preparatus, nes jų poveikis platesnis, švelnesnis organizmui, mažiau nepageidaujamų poveikių, juos lengviau įsisavina organizmas [8]. Šios savybės ypač svarbios gydant vyresnio amžiaus žmones ir vaikus. Tačiau yra pranešimų ir apie augalinių preparatų sunkius šalutinius poveikius [79].
Pagal Lietuvos Respublikos (LR) farmacijos įstatymą: Augalinis vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio veiklioji(-iosios) medžiaga(-os) yra arba augalinė(-ės) medžiaga(-os), arba augalinis(-iai) ruošinys(-iai), arba tokios(-ių) augalinės(-ių) medžiagos(-ų) ir tokio(-ių) augalinio(-ių) ruošinio(-ių) mišinys [49]. LR užregistruota įvairių formų augalinių vaistinių preparatų: žolelių arbatos, tabletės, kapsulės, aliejai, balzamai, geliai, tepalai, žvakutės, tinktūros, ekstraktai, sirupai [13].
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) tradicinę, dar kitaip vadinamą liaudies mediciną pripažino kaip vieną iš galimų gydymo praktikų, įskaitant ir augalinius vaistinius preparatus [8]. Tradiciniai gydymo būdai egzistuoja šimtmečius ir nors atsirado žymiai anksčiau nei šiuolaikinė medicina, jie egzistuoja iki šių dienų. Vaistinių augalų populiarumas auga, nes keičiasi pirminės sveikatos priežiūros poreikiai ir naudojami įvairesni gydymo metodai [1]. Augalai yra natūralūs biologiškai aktyvių junginių šaltiniai, naudojami tiek kosmetikoje, tiek maisto pramonėje, tiek farmacijos pramonėje [9]. Augalinių preparatų privalumai: mažesnė kaina, didelis efektyvumas, geresnis toleravimas, saugesni, mažiau nepageidaujamų poveikių, lengviau prieinami, ekologiški. Augalinių preparatų trūkumai: netinka gydyti ūmius susirgimus dėl švelnesnio poveikio, savigydos atveju atsiranda perdozavimo rizika.
Šiandien jau yra įrodyta, kad vienokį ar kitokį terapinį poveikį augalams suteikia jų kaupiamos veikliosios medžiagos; glikozidai, vitaminai, mineralinės medžiagos, alkaloidai ir kt. [8]. Šie bioaktyvūs junginiai įvardinami kaip antriniai augalų metabolitai, sukeliantys farmakologinį ar toksikologinį poveikį gyvūnams ir žmonėms. Nors ir nėra taip, kad vienas augalas kauptų tik vienos rūšies veikliąsias medžiagas, tačiau jie suskirstyti į atitinkamas grupes pagal tai, kokių junginių aptinkama daugiausiai. Viena iš tokių grupių yra augalai, kaupiantys saponinus.
Pastaraisiais metais daug dėmesio yra skiriama įvairiems saponinų šaltiniams, nes patvirtinta jų nauda sveikatai. Apie 150 rūšių saponinų pasižymi priešvėžinėmis savybėmis [53]. Įvairiuose atliktuose tyrimuose patvirtintas saponinų veikimas prieš grybelius, infekcijas, imunitetui stimuliuoti,
9
cholesteroliui mažinti ir daugelis kitų [55, 59]. Yra įrodymų, kad tokios ligos kaip cukrinis diabetas (CD), širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL), psichikos sutrikimai ar net vėžys efektyviai gali būti gydomi sintetinius vaistus derinant su augaliniais preparatais ir toks gydymas duoda geresnius rezultatus, nei gydymas vien sintetiniais vaistais [8].
10
TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas
Ištirti augalinių preparatų, savo sudėtyje turinčių saponinų asortimentą ir atlikti šių preparatų poreikio tyrimą.
Darbo uždaviniai
1. Nustatyti augalinių vaistų pasirinkimo priežastis tarp respondentų.
2. Įvertinti saponinų turinčių preparatų asortimentą Šakių rajono ,,Nemuno vaistinės’’ tinklo vaistinėse.
3. Ištirti saponinų turinčių vaistinių preparatų poreikį tarp vaistinės lankytojų.
Darbo aktualumas ir naujumas
Vaistinės asortimente yra įvairioms ligoms gydyti skirtų augalinės kilmės preparatų, turinčių savo sudėtyje saponinų. Tačiau jų asortimentas nėra platus, nors kai kurios šių preparatų vartojimo sritys yra labai aktualios, kadangi sintetinių preparatų, vartojamų šioms indikacijoms nėra daug. Tai tonizuojantys, skirti kosuliui gydyti preparatai. Todėl ir tyrėme saponinų turinčių preparatų asortimentą ir poreikį.
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Saponinų apibūdinimas
Saponinai yra sudėtingos ir labai skirtingos struktūros organiniai junginiai. Didžioji jų dalis glikozidai, kiti – aglikonai. Saponinai randami daugiau nei 100 augalų šeimų (trijose iš keturių augalų rūšių) [10, 53]. Tai grupė augaluose natūraliai atsirandančių augalinių glikozidų, kurie apibūdinami kaip turintys stiprias putojimą sukeliančias savybes vandeniniuose tirpaluose (lot. Sapo – muilas) [53,11]. Jie daugiausiai randami šakniavaisiuose, gumbuose, lapuose, žieduose ar sėklose [58]. Daugelyje augalų saponinai daugiausia randami požeminėse augalų dalyse [58].
Neskaitant augalų, šie antriniai augalų metabolitai taip pat gali būti aptinkami endofitiniuose grybuose ir jūros organizmuose bei vabzdžiuose ir kai kuriose bakterijose [20, 31, 48, 59, 80]. Tai didelės molekulinės masės glikozidai, kurie viename molekulės gale turi hidrofilinę dalį, o kitoje hidrofobinę. Vandeniniuose tirpaluose molekulių hidrofobiniai galai nukreipti nuo vandens paviršiaus, tokiu būdu mažinamas vandens paviršiaus įtempimas ir sukeliamas putų susidarymas [11]. Dėl šios priežasties saponinai įvardijami kaip paviršiaus aktyvios medžiagos (PAM) ir plačiai naudojami įvairių asmens higienos priemonių, tokių kaip: dušo geliai, vonios putos, plaukų šampūnai, skysti muilai; bei skalbiklių ir dantų pastų gamyboje [28]. Saponinai yra labai stabilūs junginiai veikiant šiluma, todėl biologinis aktyvumas nesumažėja naudojant juos maisto gaminime [71].
Saponino buvimą augale dalinai gali charakterizuoti tai, kad augalas turi kartų skonį, dėl kurio augalai apsisaugo nuo žolėdžių gyvūnų. Daugelį metų buvo manoma, kad saponinai augaluose egzistuoja kaip nepageidaujamos medžiagos būtent dėl šio savo kartaus skonio [10, 31].
Saponinų struktūroje ne cukrinė dalis, dar vadinama aglikonu (sapogeninu) prijungta prie cukrinės dalies, per glikozidinę jungtį [59]. Abejos grupės dažniausiai glikozidinį ryšį turi prie trečio anglies atomo. Pagal aglikono ir sapogenino dalies struktūras (1pav.) saponinai klasifikuojami į steroidinius ir triterpeninius saponinus [10, 11, 53]. Nors ir struktūriškai skirtingi, tačiau turi pagrindines funkcines savybes. Tiek triterpeninio tiek steroidinio aglikono molekulės skeletai gaunami iš 30 anglies atomų turinčio linijinio pirmtako 2,3 – oksidoskvaleno. Sintezuojant pirmtaką steroidinis aglikonas praranda tris metilo grupes, kad susidarytų 27 anglies atomų pagrindas, o triterpeninis aglikonas išsaugo visus 30 anglies atomų [58, 31].
12 1pav. Steroidinio (A) ir triterpeninio (B) aglikono struktūros [5]
Aglikono struktūros pokyčiai, cukraus likučių rūšys ir kiekis daugiausia priklauso nuo botaninės saponino kilmės [10]. Kultivuojamuose augaluose dažniausia vyrauja triterpeniniai saponinai, o steroidiniai saponinai dažniausiai randami laukiniuose augaluose [48].
1.2 Saponinų poveikis
1. Tyrimų metu nustatyta, kad įterpus saponinų į ląstelių membranų struktūras jos tampa pralaidesnės.
In vitro tyrimų metu nustatyta, kad saponinai lengvai padidina plonosios žarnos pralaidumą, dėl ko
pagerinamas prastai pralaidžių medžiagų pasisavinimas [11].
2. Gali padėti reguliuoti cholesterolio kiekį. Saponinai savo struktūra panašūs į cholesterolį ir trukdo jo absorbciją. Tyrimuose su gyvūnais nustatyta, kad saponinų vartojimas sumažina cholesterolio kiekį kraujo plazmoje [11, 18, 5, 48, 65].
3. Gali būti naudojami kaip prausikliai. Jais galima plauti plaukus, odą. Saponinų nuovirai naudojami senovinių audinių plovimui, nes jie yra švelnesni nei šiuolaikiniai muilai, kurie plaunant suardo audinius [11].
4. Tyrimai su gulsčiąja raguže (Tribulus terrestris L.) parodė, kad augalas padidina folikulus stimuliuojančio hormono kiekį moterims prieš menopauzę, ko pasekoje didinama estradiolio koncentracija. Dėl poveikio hormonų sistemai taip pat gali būti naudojami kaip natūralūs kontraceptikai [11].
5. Pasižymi priešuždegiminiu veikimu. Saponinų mišinys iš kaštonų sėklų, dar kitaip vadinamas aescinu naudojamas natrio escinato gamybai priešuždegiminiais tikslais. Taip pat tyrime su žiurkėmis, kurioms dirbtinai buvo sukelta edema, buvo naudojami saponinai išskirti iš gebenės ir buvo patvirtintas jų priešuždegiminis veikimas antroje uždegimo fazėje [11, 18, 31, 65].
13
6. Citotoksinis/priešvėžinis poveikis. Citotoksinis aktyvumas paprastai priklauso nuo dozės. Keletas biologinių tyrimų parodė, kad saponinai in vivo pasižymi citotoksiniu poveikiu vėžinėms ląstelėms. Iš Astragalus spinosus (Forssk.) Muschl. išskirtas saponinas buvo tirtas su 60 žmogaus navikinių ląstelių rūšių, gautų iš 7 vėžio tipų: plaučių, gaubtinės žarnos, melanomos, inkstų, kiaušidžių, smegenų ir kraujo. Rezultatai parodė, kad jautriausios ląstelės buvo gaubtinės žarnos ir kraujo. Ženšenio ir sojų saponinai citotoksiškai veikia kepenų ląstelių karcinomos linijas, gimdos kaklelio vėžio ląsteles. Tačiau tikslesniems įrodymams reikalingi tolimesni tyrimai [11, 18, 5, 31, 43, 55]. 7. Imunitetą skatinantis poveikis, nes geba veikti kaip adjuvantai ir skatinti imuninį atsaką prieš
antigenus. Dėl šios savybės gali būti naudojami vakcinoms [11, 59, 5, 31].
8. Per įvairius mechanizmus mažina gliukozės kiekį kraujyje (didina insulino koncentraciją plazmoje, dėl ko mažiau insulino išskiriama iš kasos, aktyvina glikogeno sintezę, atkuria insulino atsaką), todėl tinka vartoti sergant CD [20, 55, 65].
9. Taip pat mokslinėje literatūroje rasti ir kiti saponinų farmakologiniai poveikiai: antialerginis, antiaterosklerotinis, saugo nuo trombų susidarymo, veikia prieš bakterijas, grybelius, virusus, saugo kepenis ir skrandį, turi antioksidacinį ir adaptogeninį poveikį, veikia kaip diuretikai, lengvina atsikosėjimą, atpalaiduoja lygiųjų raumenų spazmus, tinka vartoti sergant osteoporoze, maliarija, stimuliuojančiai (tonizuojamai) veikia centrinę nervų sistemą (CNS) [11, 18, 28, 5, 50, 59, 65].
1.3 Saponinų toksiškumas ir nepageidaujamas poveikis
1. Saponinai gali būti toksiški, jei yra skiriami į veną. Injekavus saponinai sukelia eritrocitų hemolizę. Tai įvyksta susidarant kompleksams su eritrocitų membranose esančiu cholesterinu. Kompleksų susidarymo metu eritrocitų membrana iš pusiau pralaidžios tampa pralaidžia ir laisvas hemoglobinas atpalaiduojamas iš eritrocito kūno į kraujo plazmą. Plazma nudažoma raudona spalva [11]. Raudonieji kraujo kūneliai ypač jautrūs šiam poveikiui, kadangi jie neturi branduolio ir negali atstatyti ląstelės sienelės. Hemolizė paaiškina tai, kodėl saponinai skiriami injekcijomis yra daug toksiškesni, nei vartojami per burną. Hemolizinis saponinų veikimas priklauso nuo saponino kilmės, koncentracijos, aglikono rūšies ir pridedamų cukrinės dalies grandinių pobūdžio bei skaičiaus [59].
2. Daugiau ar mažiau visi saponinai vartojami per burną dirgina virškinamąjį traktą [11]. Kenksmingai virškinamąjį traktą veikia vartojant didelėmis dozėmis [10]. Lengvas dirginimas pasireiškia refliuksu. Sunkesniais atvejais šio dirginimo metu gali atsirasti ūminis vėmimas ir viduriavimas. Jei dirginimas pakankamai ilgas gali atsirasti virškinamojo trakto gleivinės erozijos, dėl kurių atsiranda
14
didesnė saponinų absorbcija į kraują. Šį poveikį galima sušvelninti saponinų geriamąsias formas vartojant skrandyje neirių tablečių pavidalu.
3. Saponinai toksiški šaltakraujams gyvūnams, ypatingai žuvims ir sraigėms [11]. Dėl tokio poveikio jie buvo naudojami naikinti parazitinėms sraigėms, Australijoje naudojami kaip žuvų nuodai [56]. Šėrimas šiais augalais šiltakraujus gyvūnus neparodė jokių toksiškumo požymių.
Apibendrinant galima teigti, kad saponinai yra sudėtingos cheminės struktūros junginiai, kurių molekulės gali turėti įvairias chemines modifikacijas dėl skirtingų aglikono ir cukrinės dalies struktūrų, molekulėje esančių nesočiųjų jungčių ir pakaitų. Šie cheminiai junginiai pasižymi ypač plačiomis panaudojimo galimybėmis, pradedant naudojimu kosmetikos pramonėje ar kosulį lengvinančiu poveikiu ir baigiant priešvėžiniu veikimu ar vartojimu CD ar ŠKL gydyti. Be savo terapinio poveikio taip pat pasižymi ir toksiniu, nepageidaujamu veikimu. Labiausiai išskiriamas hemolizinis veikimas injekavus saponinų preparatus į veną. Be to pasižymi virškinamąjį traktą dirginančiu poveikiu, toksiškumu šaltakraujams gyvūnams.
1.4
Vaistiniai augalai, kaupiantys saponinus
1.4.1 Japoninė dioskorėja (Dioscorea nipponica Makino)
Japoninė dioskorėja yra daugiametis žolinis, vijoklinis augalas, priklausantis dioskorėjinių (Dioscoreaceae) šeimai [15]. Daugiausia šis augalas randamas vakarų Afrikoje, pietų Amerikoje ir Azijoje [61]. Šiuo metu šis augalas priskiriamas prie nykstančių augalų rūšių [15].
Kaip vaistinė augalinė žaliava (VAŽ) naudojami dioskorėjų šakniastiebiai su šaknimis. Šakniastiebių paviršius šviesiai rudos spalvos arba gelsvas. Silpno, savotiško kvapo, silpnai kartaus, deginančio skonio [35, 36].
Šakniastiebiuose kaupia apie 10 proc. saponinų [15]. Pagrindiniai iš jų yra steroidiniai saponinai diosgeninas, iš kurio sintetinami saponinai dioscinas (1 – 2,2 proc.), protodioscinas, gracilinas (6pav.) [15, 35]. Taip pat kaupia fenolinius junginius, polisacharidus, krakmolą, riebalinius aliejus [47].
15 2pav. Dioscinas A, protodioscinas B ir gracilinas C [47]
Steroidiniai saponinai, aptinkami dioskorėjos žaliavoje gali būti naudojami kortikosteroidinių preparatų sintezei. Diosgeninas gali prailginti krešėjimo laiką, taip pat turi kepenis apsaugančių savybių slopinant piktybinių ląstelių dauginimąsi. Tinka vartoti sergant CD. Gerina kraujotaką, pasižymi priešuždegiminiu, priešvėžiniu, priešvirusiniu veikimais [15]. Korėjos liaudies medicinoje naudojama reumatiniams skausmams, astmai, bronchitui.
1.4.2 Paprastasis saldymedis (Glycyrrhiza glabra L.)
Ankštinių (Fabaceae) šeimos augalas. Populiariausiai naudojamas Kinijos liaudies medicinoje. Šaknys ir šakniastiebiai jau seniai naudojami pasaulyje maisto pramonėje kaip natūralus saldiklis, aromato stipriklis ir kaip vaistažolių preparatas. Tai daugiametis žolinis augalas arba krūmas, dažnai pasitaikantis kaip piktžolė laukuose, soduose [7, 27]. Savo augimvietėmis paplitęs plačiai visame pasaulyje [27]. Auga subtropiniuose regionuose kaip laukiniai augalai [21].
Kaip VAŽ naudojama saldymedžio šaknys supjaustytos gabaliukais ir išdžiovintos [36]. Jose randama apie 23 proc. glicirizino rūgšties (8pav.), gliukurono rūgšties, gliceritinės rūgšties, taninų, asparagino, dervų, lakiųjų junginių, flavonoidų, kumarinų, glabrino junginių, krakmolo, baltymų. Saldymedžio lapuose yra rutino ir izokvercetino, o taip pat dihidrostilbenai kaip antioksidantas [7].
16 3pav. Glicirizino rūgšties cheminė formulė [7]
Nuo seno vartojama atsikosėjimui gerinti, skatina žaizdų gijimą todėl naudojamas burnos opelėms gydyti, skatina diurezę, detoksikuojančiai veikia kepenis, pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Taip pat mokslinėje literatūroje minima, kad tinka akių ligoms gydyti, psoriazei, lytinių hormonų disbalansui, menopauzės simptomų lengvinimui. Veikia Herpes virusą, tuberkuliozės mikobakteriją, meticilinui atsparų Stafiloccocus aureus, saugo nuo oksidacinio streso. Už saldų skonį atsakingi triterpeniniai saponinai vartojami kaip natūralūs saldikliai [21, 27, 66].
1.4.3 Mėlynasis palemonas (Polemonium caeruleum L.)
Priklauso polemoninių (Palemoniaceae) šeimai. Tai daugiametis žolinis augalas, augantis drėgnose pievose, raistuose, pelkėse, pamiškėse. Lietuvoje auga savaime, dažniausiai rytinėje dalyje Retai aptinkamas Lietuvos šiaurinėje dalyje [67].
Kaip VAŽ naudojami palemono šakniastiebiai su šaknimis, iškasti rudenį arba anksti pavasarį. Žaliava kartaus skonio, savotiško kvapo [67].
Pagrinde augalinėje žaliavoje kaupiasi triterpeniniai saponinai, organinės rūgštys, krakmolas, dervos, kumarinai, nedideli kiekis eterinių aliejų [67, 25].
Preparatai vartojami kaip atiskosėjimą gerinantys sergant bronchitu, esant neurozėms veikia raminančiai, skrandžio ir žarnyno opoms. Taip pat pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, mažina cholesterolio kiekį kraujyje [67, 25].
Netinkamas vartoti esant padidėjusiam kraujo krešumui [67].
1.4.4 Aukštoji aralija (Aralia elata (Miq.) Seem.)
Aukštoji aralija yra vienas iš 50 Araliaceae šeimos augalų. Tai dygliuotas krūmas, užaugantis iki 5 metrų aukščio, plačiai paplitęs Šiaurės rytų Kinijos dalyje, tolimųjų rytų Rusijoje, Japonijoje ir Korėjoje [84, 67]. Lietuvoje natūraliai neauga.
Kaip VAŽ naudojamos anksti pavasarį arba vėlai rudenį iškastos 5-15 metų aralijos šaknys. Iškastos šaknys nuvalomos ir supjaustomos, tada plonai paskleidus džiovinamos. Paruošta VAŽ tinkama naudoti 2 metus. Žaliava savito kvapo, kartoko skonio [67].
17
Pagrinde aralija savo sudėtyje kaupia triterpeninius pentaciklinius saponinus aralozidus A, B, C, kurie savo poveikiu artimi ženšenio saponinams [84]. Taip pat žaliavoje randama flavonoidų, polisacharidų, eterinių aliejų, dervų, krakmolo, baltymų, angliavandenių, alkaloido arilino [73].
Kaip tradicinis vaistinis augalas naudojama kinų, japonų ir korėjiečių liaudies medicinoje. Tradicinėje kinų medicinoje šaknys naudojamos kaip antiaritminė priemonė, priemonė nuo artrito, kaip vaistas nuo padidėjusio spaudimo, padidėjusiam rūgštingumui, hepatitui, autoimuninėms ligoms, kaip priešvirusinė priemonė. Taip veikia viršutinių kvėpavimo takų (VKT) sistemą, reprodukcinę sistemą, hipolipidemiškai, veikia kraujo krešėjimą. [84, 45, 73]. Tyrime su pelėmis [41] dėl diabetinės retinopatijos buvo pastebėta, kad aralija mažina cukraus kiekį kraujyje, todėl tinka vartoti sergant CD. Studijose su gyvūnais pastebėtas aralijos poveikis fizinio aktyvumo kėlimui. Buvo atliktas tyrimas su pelėmis, kurio metu pastebėta, kad aralijos ekstraktas veikė stimuliuojančiai taip pat efektyviai, kaip 100 kartų didesnės dozės ženšenio ir eleuterokoko [73]. Tai augalas – adaptogenas.
Kartu su šiais poveikiais aralija taip pat pasižymi specifiniu poveikiu ŠKL gydyme. Kinijoje atlikto tyrimo metu su žiurkėmis buvo nustatyta, kad aralijos šaknyse esantys saponinai gali būti naudingi norint sumažinti miokardo infarkto (MI) riziką [84]. Taip pat pastebėtas citotoksinis veikimas prieš kai kurias navikų ląsteles [73]. Tolimuosiuose rytuose naudojama tonzilitui, peršalimo ligoms, stomatitui, kaip lengvas diuretikas, dantų skausmui.
Saugumas ir toksiškumas buvo tirtas su pelėmis. Perdozavus buvo pastebėta tokie simptomai kaip sulėtėjęs širdies ritmas, dažnas šlapinimasis, viduriavimas, kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, nervinės depresijos simptomai [73].
Nerekomenduojama vartoti sergant epilepsija, hipertonine liga, esant padidėjusiam nervingumui, nemigai [67].
1.4.5 Kininis ženšenis (Panax ginseng C. A. Mey.)
Priklauso aralijinių (Araliaceae) šeimai. Tai daugiametis žolinis augalas. Savo šaknų forma primenantis žmogaus kūno formą. Kilęs iš Azijos ir Šiaurės Amerikos, labiausiai paplitęs Tolimuosiuose Rytuose. Lietuvoje savaime neauga, todėl kultivuojamas [46, 67, 72].
Kaip VAŽ naudojami iškasti ir išdžiovinti šakniastiebiai su šaknimis.
Žaliava savito kvapo, saldaus skonio. Taip pat žaliavai gali būti naudojamos ir šviežios, nedžiovintos šaknys. PSO nurodo, kad per dieną reikėtų suvartoti 0,5 – 2 g džiovintos ženšenio šaknies nuoviro [88].
Daugiausia šaknyse kaupia tetraciklinių damarano tipo saponinus panaksozidus (ginsenozidus) A, B, C, D, E, F, G. Taip pat šaknyse randama baltymų, lipidų, krakmolo, pektinų, eterinių aliejų, vitaminų C, B grupės, mikroelementų ir amino rūgščių. Ginsenozidų randama daugiau nei 120 rūšių [22, 44].
18
Naudojamas kaip augalas, pasižymintis adaptogeniniu poveikiu, veikia (CNS) stimuliuojančiai, vartojama norint sumažinti fizinį ir protinį nuovargį, vėžio prevencijai. Pasižymi antioksidaciniu poveikiu, palaiko organizmo homeostazę, slopina uždegimo mediatorių sintezę, saugo nuo oksidacinio streso, lėtina senėjimo procesus, mažina gliukozės koncentraciją kraujyje, reguliuoja medžiagų apykaitą [22, 67]. Prieuždegiminis veikimas buvo tiriamas su pelėmis ir nustatytas panašus į prednizolono veikimą [72].
Nerekomenduojama ženšenio preparatų vartoti nėščiosioms, sergant depresija, esant miego sutrikimams. Per didelės preparato dozės iššaukia aukštą temperatūrą, galvos skausmą, bėrimus [67].
1.4.6 Arbatinė inkstažolė (Ortosiphon stamineus Benth.)
Priklauso lūpažiedžių (Lamiaceae) šeimai. Tai visžalis puskrūmis, o plantacijose auginamas kaip vienametis žolinis augalas. Augalas kilęs iš Indonezijos, auginama Kuboje. Plačiai paplitęs tropinio klimato justose. Plačiai naudojamas liaudies medicinoje [3].
Kaip VAŽ naudojama stiebų viršūnės su lapais, kurie renkami prieš žydėjimą. Žaliava kartaus skonio, sutraukianti, silpno, savito kvapo.
Daugiausia žaliavoje nustatyta triterpeninių pentaciklinių saponinų, apie 3 proc. Taip pat randama flavonoidų, eterinių aliejų, organinių rūgščių, rauginių medžiagų, fitosterolių, mineralinių medžiagų, ypač kalio, amino rūgščių [3, 4, 52, 62].
Naudojama kaip diuretinė priemonė esant inkstų ir šlapimo takų infekcijoms, veikia bakteriocidiškai. Gydant tris ir penkias dienas peles inkstažolės preparatu bakterijų kiekis inkstuose ir šlapimo pūslėje sumažėjo panašiai tiek, kiek ir gydant norfloksacinu [70]. Naudojama sergant inkstų akmenlige, norint, kad akmenys pasišalintų iš šlapimo pūslės ir šlapimtakių [62]. 50% metanolinis ekstraktas inhibuoja kalcio oksalato kristalų augimą, todėl neišsivysto inkstų akmenligė [4]. Veikia kaip antioksidantas, saugo kepenis, gali mažinti spaudimą, tinka sergant reumatu, diabetu [52]. Priešuždegiminis poveikis panašus į indometacino [33]. Vokietijoje atlikto tyrimo su žiurkėmis metu nustatyta, kad 50% alkoholinis inkstažolės ekstraktas veikė stipriau nei 70% alkoholinis furosemido ekstraktas. Labiau šalina natrį ir labiau sulaiko kalį. Priešuždegiminis poveikis panašus į paracetamolio [3].
1.4.7 Dirvinis asiūklis (Equisetum arvense L.)
Priklauso asiūklinių (Equisetaceae) šeimai. Iš visų 15 rūšių tik dirvinis asiūklis yra įrašytas į keletą Europos farmakopėjų [57]. Laisvai auga keletoje Europos šiaurės regionų, centrinėje ir pietų Amerikoje. Lietuvoje plačiai aptinkamas prie vandens telkinių, pakelėse, smėlingose, nederlingose žemėse, auga kaip piktžolė [19, 26, 67, 78].
19
Kaip VAŽ naudojami vegetatyviniai ūgliai, kurie yra žali, šakoti, neturi apvalių varpučių viršuje. Renkami per visą vasarą, džiovinami 40°C. Laikomi sausoje, vėsioje vietoje. Tinkamai paruošta vaistinė augalinė žaliava tinkama naudoti 3 – 4 metus [67].
Kaupia savo sudėtyje saponinus, taninus, vitaminus C, E, K, B1, B6, B2, fenolius, alkaloidą nikotiną, mineralines medžiagas kalcį, magnį, seleną, natrį, cinką ir kitas, flavonoidus kvercetiną ir kemferolį [17, 78, 19].
Plačiausiai žinomas diuretinis asiūklio poveikis, kuris buvo patvirtintas Vokietijos komisijos ekspertų [78]. Studijų metu pastebėtas asiūklio poveikis gramteigiamoms ir gramneigiamoms bakterijoms [57]. Įvairiose šalyse naudojamas liaudies medicinoje žaizdoms gydyti, hemoraginėms edemoms, medžiagų apykaitos sutrikimams, nušalimams, reumatui, šlapimo takų ir prostatos ligoms, tuberkuliozei. Tinka naudoti kaip hemostatinė priemonė. Pasižymi antioksidaciniu poveikiu, nes mažina gliutationo kiekį organizme, neutralizuoja laisvuosius radikalus [17, 26]. Hepatoprotekcinį asiūklio veikimą nulemia onitinas ir luteolinas. Priešuždegiminis poveikis buvo patvirtintas tiriant savanorių pacientų kraujo mėginius naudojant standartizuotą asiūklio ekstraktą [26]. Taip pat studijų metu pastebėtas poveikis CNS [19].
Negalima vartoti sergant inkstų uždegimu, nes veikia dirginančiai [67].
1.4.8 Paprastasis kaštonas (Aesculus hippocastanum L.B.)
Priklauso kaštoninių (Hippocastanaceae) šeimai. Tai 15 – 35 metrų aukščio medis. Auga derlingose dirvožemiuose, šviesiose vietose beveik visame pasaulyje [74]. Lietuvoje plačiai paplitęs. Paprastai kultivuojamas, natūraliai augantis neaptinkamas. Plačiai naudojamas liaudies medicinoje.
Kaip VAŽ naudojamos rudenį surinktos ir išdžiovintos kaštonų sėklos. Jų skonis iš pradžių būna saldus, vėliau kartus.
Sėklos kaupia apie 10 proc. triterpeninių saponinų. Iš viso ištirta ir identifikuota apie 30 skirtingų saponinų junginių [1]. Taip pat kaupia raugines medžiagas, flavonoidus, krakmolą, lipidus, kumarinus, antioksidantus. Labiausiai farmakologinis poveikis siejamas su saponinu aescinu – triterpeninių saponinų mišiniu [74, 86].
20
Naudojamas kraujagyslių tonusui didinti, mažinti patinimams, lėtina uždegiminį procesą, mažina skausmus ir nuovargį kojose, pasižymi prieštrombotiniu veikimu. Mažina venų sienelių trapumą ir didina jų elastingumą. Tinka lėtiniam venų nepakankamumui, hemorojui gydyti, tyrimuose su pelėmis pastebėtas apsauginis poveikis kepenims [1, 37, 74]. Gali užkirsti kelią ŠKL išsivystymui. Antioksidacinis veikimas stipresnis nei vit. E [86]. Antioksidacinis veikimas buvo tiriamas su pelėmis. Viena grupė buvo šeriama normaliu maistu, o kitoms buvo duodamas riebus maistas nes buvo žinoma, kad didelis riebalų kiekis didina oksidacinį stresą ir kraujospūdį. Ištyrus audinių mėginius nustatyta, kad kaštono sėklų ekstraktas sumažino gliutationo kiekį organizme, sumažino laisvųjų radikalų kiekį žiurkių organizmuose [42]. Dviejuose tyrimuose buvo vertinamas aescino poveikis kojų edemai. Aescino vartojimas 100mg per dieną dvi savaites ryškiai sumažino vidutines kojų apimtis lyginant su placebo grupe [63]. Taip pat naudojamas ir kosmetikos pramonėje kremuose, nes mažina odos kapiliarų trapumą, todėl mažėja veido paburkimas, losjonuose, dantų pastose [39, 86].
Dėl ilgalaikio vartojimo reikalingi papildomi tyrimai. Naudojant didelėmis dozėmis toksiškai veikia kepenis ir inkstus. Apsinuodijus gali pykinti, yra užfiksuota ir paralyžiaus atvejų. Netinkamas vartoti nėščioms ir žindančioms moterims [63].
1.4.9 Paprastasis rapontikas (Rhaponticum carthamoides (DC) Iljin)
Priklauso astrinių (Asteraceae) šeimai. Daugiametis, žolinis augalas. Tai Pietų Sibiro kilmės augalas, augantis alpinėse ir subalpinėse pievose arba auginamas plantacijose. Plačiai auginamas Vidurio ir Rytų Europoje. Lietuvoje auginamas botanikos soduose arba augalų kolekcijose [38].
Kaip VAŽ naudojami rapontikų išdžiovinti ir supjaustyti gabaliukais šakniastiebiai su šaknimis. Augalas turi būti mažiausiai 3 metų amžiaus. Žaliava turi savotišką silpną kvapą, gali būti nuo tamsiai rudos iki juodos spalvos [67].
Žaliavoje nustatyta triterpeninių saponinų 0,03-0,06 proc. Taip pat randama fitoekdisteroidų, eterinių aliejų, rauginių medžiagų, karotino, vitamino C, flavonoidų, organinių rūgščių, dervų, inulino, fenilkarboksi rūgščių, mineralinių medžiagų [67].
Naudojamas norint stimuliuoti CNS, esant sumažėjusiam protiniam ir fiziniam darbingumui, neurozių gydymui. Tinka naudoti sveikimo po sunkių ligų metu, didina kraujospūdį. Atlikti tyrimai su gyvūnais parodė, kad rapontikas pasižymi adaptogeniniu veikimu [30, 67]. Pasižymi antimikrobiniu aktyvumu, priešvėžiniu veikimu, gerina miego kokybę ir atmintį. Taip pat rapontiko preparatai tinka smulkioms žaizdoms gydyti [38, 67, 75].
21 1.4.10 Pavasarinė raktažolė (Primula veris L.)
Priklauso raktažolinių (Primulaceae) šeimai. Tai daugiametis, apie 15 cm žolinis augalas plačiai paplitęs Lietuvoje išskyrus šiaurinę Lietuvos dalį. Aptinkama pievose, šlaituose [67]. Raktažolė daugelyje vietų priskiriama prie nykstančių augalų rūšių [60].
Kaip VAŽ naudojami šakniastiebiai su pridėtinėmis šaknimis. Kasamos anksti pavasarį arba vėlai rudenį. Žaliava savotiško, malonaus kvapo [67].
Šaknyse randama 5 – 10 proc. triterpeninių saponinų – primulasaponinas A ir primulasaponinas B. Lapuose kaupia vitaminą C, flavonoidus, karotinoidus, eterinius aliejus [12].
Raktažolės preparatai naudojami atsikosėjimui lengvinti sergant VKT kataru, lėtiniu bronchitu, laringitu. Raktažolės saponinai veikia refleksiškai per klajoklį nervą. Liaudies medicinoje naudojama migrenai, norint skatinti šlapimo išsiskyrimą. Taip pat gali būti naudojama kaip raminanti priemonė, kaip diuretikas, antikoaguliantas, kaip antispazminė ir priešvėžinė priemonė. Slopina tiek gramteigiamas tiek gramneigiamas bakterijas [12, 60, 67].
Nerekomenduojama vartoti nėščioms, taip pat kartu su kraują skystinančiais vaistais [67].
1.4.11 Juoduogis šeivamedis (Sambucus nigra L.)
Priklauso šeivamedinių (Caprifoliaceae) šeimai. Tai daugiametis krūmas arba mažas medelis, nemalonaus kvapo. Auga daugiausia derlingose ir drėgnose žemėse. Paplitęs visoje Europoje, Vakarų ir Rytų Azijoje, Šiaurės Afrikoje.
Kaip VAŽ naudojami natūraliai augančio medžio sudžiovinti žiedynai. Žaliava malonaus, silpno kvapo. Surinkta žaliava tinkama naudoti iki 3 metų [67].
Kaupia flavonoidus kvercetiną, kemferolį, izokvercetiną, rutiną, astragaliną. Antocianus, organines rūgštis, eterinius aliejus, riebalines rūgštis, gleives, pektinines medžiagas, baltymus, cukrus, taninus.
Naudojamas prakaitavimui, diurezei skatinti. Turi priešuždegiminį, antivirusinį poveikius, galima vartoti esant VKT susirgimams. Tinka naudoti esant kosuliui, nes skystina gleives. Pasižymi antioksidaciniu poveikiu [16]. Vaisiai pasižymi vidurius laisvinančiomis savybėmis. Nustatyta, kad šeivamedžio ekstraktas slopina A ir B tipo gripo virusus [14]. Tyrimuose, atliktuose su žiurkėmis pastebėta, kad vaisiuose esantys antocianai naudingi esant CD, nes skatina insulino sekreciją [6].Taip pat manoma, kad šio augalo ekstraktai gali užkirsti kelią ŠKL, hipertenzijai, tam tikroms vėžio formoms ir kitoms degeneracinėms ligoms [54].
22 1.4.12 Smulkiažiedė tūbė (Verbascum thapsus L.)
Priklauso bervidinių (Scraphulariaceae) šeimai. Tai dvimetis žolinis augalas, randamas pievose, šaligatviuose. Auginama Europos rytuose ir pietuose, Mažojoje Azijoje, Šiaurės Afrikoje ir Etiopijoje [89].
Kaip VAŽ naudojami tūbių žiedai. Žiedai silpno medaus kvapo, saldoko skonio, gleivingi. Svarbu šią žaliavą saugoti nuo drėgmės [2].
Žieduose randama taninų, glikozidų, gleivių, iridoidų aukubino, kapitolio, saponinų – verbascosaponinai, verbascosidas, flavonoidų, fenolkarboninių rūgščių [2, 76, 82].
Naudojama sergant VKT ligomis kaip atsikosėjimą lengvinanti priemonė. Taip pat pasižymi priešuždegiminiu poveikiu ir naudojama skrandžio ir žarnyno susirgimams. Taip pat pasižymi atpalaiduojančiu poveikiu, reumatiniam skausmui, hemorojui, paviršinėms grybelinėms infekcijoms, pasižymi prieškirmėliniu veikimu. Turi priešuždegiminį efektą šlapimo takams [76, 82, 89]. Buvo atliktas tyrimas su askaridėmis ir kaspinuočiais. Poveikis kirmėlėms tiesiogiai priklausė nuo dozės. Nustatyta, kad ekstraktas veikė stipriau nei cheminis vaistas albendazolas. Tyrime su pelėmis buvo pastebėta, kad veikia A2 ir B tipo gripo virusus. [2].
1.4.13 Vaistinė putokšlė (Polygola senega L.)
Priklauso putokšlinių (Polygalaceae) šeimai. Tai daugiametis žolinis augalas, augantis JAV ir Kanados miškuose.
Kaip VAŽ naudojamos putokšlių šaknys [90].
Šaknyse kaupia triterpeninius saponinus 6 – 12 proc., iš kurių pagrindinis yra seneginas, monosacharidus ir oligosacharidus, nedidelius kiekius eterinio aliejaus. Iki galo biologiškai aktyvūs putokšlės elementai nėra ištirti [85, 90].
Naudojama kaip atsikosėjimą gerinantis vaistas sergant VKT kataru, lėtiniu bronchitu nes refleksiškai skystina gleives ir mažina jų klampumą. Kinų liaudies medicinoje naudojama kaip tonizuojanti priemonė. Taip pat pasižymi priešuždegiminiu, antidepresiniu, antioksidaciniu poveikiais. Tyrimas su pelėmis atskleidė, kad putokšlės saponinai slopina skopolamino sukeltus pažintinius sutrikimus [40, 90]. Dėl tokio savo poveikio putokšlės preparatai tinkami gydant kognityvines disfunkcijas, tokias kaip parkinsonas, alzheimeris, demensija. Tinka vartoti esant nemigai, širdies perplakimams [85]. Putokšlės terapinis poveikis vis dar tyrinėjamas.
Ilgalaikis vartojimas gali sukelti virškinamojo trakto pažeidimus, silpną pykinimą. Didesnės dozės sukelia stiprų vėmimą ir viduriavimą [85].
23 1.4.14 Gebenė lipikė (Hedera helix L.)
Priklauso aralinių (Araliaceae) šeimai. Tai visžalis vijoklinis augalas. Auga Europoje, tame tarpe ir Lietuvoje. Nuo 19 amžiaus naudojama liaudies medicinoje kvėpavimo takų ligoms gydyti. Šiandieninis vartojimas standartizuotas [34, 64].
Kaip VAŽ naudojami gebenių lapai. Jie renkami žydėjimo metu.
Kaupia 2 – 2,5 proc. saponinų, kurių pagrindiniai yra α ir β-hederinas, hedera saponinai B, C, flavonoidus rutiną, kemferolį, alkaloidą emeliną, stigmasterolį, sitosterolį, organines rūgštis, raugines medžiagas, fenolinius junginius [34, 32].
5pav. α-hederino struktūra [34]
Lapuose esantys saponinai turi atsikosėjimą gerinantį poveikį, todėl vartojama esant bronchitui, katarui, VKT ligoms. Taip pat veikia spazmolitiškai, antibakteriškai, citotoksiškai, turi priešgrybelinį poveikį, slopina uždegiminius procesus [23]. Priešuždegiminis poveikis buvo tiriamas su žiurkėmis ir gebenės poveikis buvo lyginamas su indometacino poveikiu, kurie slopino uždegimą atitinkamai 77% ir 89,2% [77]. Lapuose esantis saponinas hederinas atsakingas už ekstrakto adrenerginį β-2 receptorių poveikį, dėl kurio gebenė veikia spazmolitiškai [34, 87]. Pasižymi poveikiu prieš mieliagrybius, helmintus ir moliuskus [29, 51, 64]. Tyrimo su pelėmis metu buvo vertinamas oseltamiviro antivirusinio poveikio veiksmingumo didinimas vartojant kartu su gebenės lapų ekstraktu. Gebenės lapų ekstraktas dėl savo triterpeninių saponinų poveikio stiprino oseltamiviro priešvirusinį poveikį. Gebenė su oseltamiviru parodė sinergistišką veikimą [29].
Saponinai esantys lapuose kartaus skonio, todėl gali sukelti pykinimą ir vėmimą. Švieži lapai gali sukelti viduriavimą su krauju, kontaktinį dermatitą [23, 77].
1.4.15 Putoklinis muilius (Quillaja saponaria Molina)
Priklauso gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimai. Tai visžalis medis, užaugantis iki 18 metrų aukščio. Natūraliai auga Čilėje, Peru, Bolivijoje. Indijoje auginama [69].
Kaip VAŽ naudojama juostelių pavidalu surinkta muiliaus žievė. Erzinančio skonio, žievės dulkės sukelia niežėjimą ir čiaudulį jei patenka ant odos ar gleivinės.
24
Žievėje augalas kaupia apie 10 proc. triterpeninių saponinų (apie 100 skirtingų) kurių pagrindinis yra kvilajinė rūgštis [81].
Žievės preparatai naudojami kaip atsikosėjimą gerinanti priemonė sergant VKT. Čilėje daug metų naudota cholesterolio kiekiui mažinti [41]. Taip pat naudojama kosmetikos pramonėje šampūnams, kosmetikos priemonėms [61]. Taip pat putoklinio muiliaus saponinai plačiai naudojami kaip adjuvantinės medžiagos vakcinose [24]. Naudojami kaip PAM emulsijų gamybai [68]. Atliktame bandyme su pelėmis nustatytas muiliaus saponinų priešuždegiminis veikimas. Kontrolinėje grupėje su indometacinu uždegimo slopinimo procentas buvo 55%, o putoklinis muilius uždegimą slopino 38,59%. Nors muiliaus uždegimo slopinimo procentas ir yra mažesnis, tačiau tyrimo rezultatai rodo, kad muilius turi reikšmingą priešuždegiminį poveikį [69].
25
2. TYRIMO METODIKA
Saponinus kaupiančių vaistinių augalinių preparatų asortimentas ir poreikis buvo tiriamas apklausiant klientus, apsilankiusius UAB ,,Nemuno vaistinė‘‘ Šakių filialuose, taip pat filiale Gelgaudiškyje.
Prieš pradedant vykdyti tyrimą buvo apžvelgtos mokslinės publikacijos šia tema, nustatyti darbo tikslai, suformuluoti uždavinai bei pasirinkti tyrimo metodai. Pirmiausia buvo gautas UAB ,,Nemuno vaistinė‘‘ generalinės direktorės leidimas vykdyti tyrimą nurodytuose filialuose, tada buvo gautas biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimas atlikti šį tyrimą.
Iš viso gyventojams buvo išdalintos 435 anoniminės anketos, iš jų pilnai užpildytos gautos 376. Jos ir analizuotos darbe. Tyrimas buvo vykdomas nuo 2018 metų birželio – lapkričio mėnesiais.
Rašant baigiamąjį magistro darbą buvo naudoti tyrimo metodai:
1. Teorinis analizės metodas, kurio metu išnagrinėtos ir aprašytos mokslinės literatūros publikacijos apie saponinus kaupiančius vaistinius augalus, jų panaudojimo gydymo tikslais galimybės, aprašyta saponinų klasifikacija ir sandara.
2. Instrumentinis tyrimo metodas, kuriam atlikti sudaryta kiekybinė anoniminė anketa su 23 klausimais į kuriuos pasirinktinai buvo galima atsakyti pažymint vieną ar daugiau atsakymo variantų. Įvadinėje anketos dalyje respondentams trumpai pristatyta kokiu tikslu atliekamas tyrimas. Po įvadinės dalies sekė klausimai, kuriais buvo norima išsiaiškinti respondentų augalinių preparatų vartojimo ypatumus, informacijos gavimo būdus. Paskutiniai klausimai buvo skirti informacijai apie respondentą surinkti.
3. Atlikta statistinė duomenų analizė. Lentelės ir grafikai sudaryti naudojant Microsoft Office Excel ir Microsoft Office Word programas.
Taip pat buvo ištirtas augalinių preparatų, savo sudėtyje turinčių saponinų asortimentas vaistinėse. Saponinų augaliniai preparatai buvo suskirstyti į grupes – maisto papildas tai ar vaistas. Be šių grupių taip pat asortimente buvo kosmetikos priemonių. Vaistinėje nebuvo nei vieno augalinio preparato su sekančiais augalais: japonine dioskorėja, mėlynuoju polemonu, aukštąja aralija, arbatine inkstažole, paprastuoju rapontiku, smulkiažiede tūbe, vaistine putokšle, putokliniu muilium. Tačiau dalis šių augalų buvo įtraukti į anketos galimus atsakymų variantus, nes rengiant baigiamąjį darbą pastebėtas didelis klientų susidomėjimas augaliniais preparatais, kuriuos, deja, ne visus galima įsigyti visuomenės vaistinėse.
Kuriant anketą joje paminėtos tik pagrindinės ir daugiausiai mokslinėje literatūroje nagrinėtos augalinių preparatų indikacijos.
26
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
Farmakologinis poveikis Vaistiniai augalai Vaistas
VKT susirgimams Pavasarinė raktažolė Sinupret tabletės; Sinupret lašai;
Sinupret forte tabletės; Sinupret intens tabletės; Bronchipret tabletės; Bronchipret lašai. Juodasis šeivamedis Sinupret tabletės;
Sinupret lašai;
Sinupret forte tabletės; Sinupret intens tabletės. Gebenė lipikė Prospan tabletės;
Prospan lašai; Prospan sirupas; Hedelix sirupas; Hedelix lašai; Herbiisland sirupas; Etusen sirupas; Herbion sirupas. Dirvinis asiūklis Tonsilgon tabletės;
Tonsilgon lašai. Venų susirgimams Paprastasis kaštonas Aescuven tabletės. Virškinamojo trakto
susirgimams
Paprastasis saldymedis Iberogast lašai.
1 lentelė. Vaistinių augalinių preparatų, turinčių savo sudėtyje saponinų, vartojimo indikacijos
Vartojimo sritys
Vaistiniai augalai
Maisto papildas Kosmetikos
priemonė Med. prekės VKT funkcijos palaikymui Paprastasis saldymedis
Krūtinės eliksyro lašai; Vaistažolių arbatos. Pavasarinė raktažolė Sinumoss lašai; Sinumoss kapsulės; Sinunorm sirupas; Sinunorm duo kapsulės; Sinunorm kapsulės; Sinustrong kapsulės. Juodasis šeivamedis Gardimax milteliai karštajam gėrimui; Sinumoss kapsulės; Sinumoss lašai;
Sinunorm duo kapsulės; Sinunorm kapsulės; Sinustrong kapsulės. Miramile kids sirupas; Humer sinusitas nosies purškalas. Gebenė lipikė Bronchoss sirupas;
27 Kraujagylių funkcijos palaikymui Paprastasis kaštonas Venolgon tepalas; Iwostin capillin veido kremas. Šlapimo funkcijai palaikyti
Dirvinis asiūklis Vaistažolių arbatos; Fitolizyna kapsulės. Energijai
palaikyti
Kininis ženšenis Gerimax daily vital; Gerimax ginseng tonic; Gerimax 50+;
Gerimax extreme energy; Vitamax Q10.
Vyrų sveikatai Kininis ženšenis Prostosan forte; Permen;
Potenzine superior. Organizmo
stiprinimui
Dirvinis asiūklis Livol multi herba tabletės; Livol multi herba 50+. Juoduogis
šeivamedis
Livol extra cold tabletės. Gerklės
sudirgimui
Juoduogis
šeivamedis Ingesan pastilės su islandine kerpena; Ingesan pastilės su šaltalankiu; Bronchoss pastilės su šalaviju; Herbitassin pastilės su medumi ir 20 žolelių; Herbitassin pastilės su islandine kerpena ir medumi. Smulkiažiedė tūbė
Ingesan pastilės su islandine kerpena; Bronchoss pastilės su šalaviju; Herbitassin pastilės su medumi ir 20 žolelių; Herbitassin pastilės su islandine kerpena ir medumi. Pavasarinė raktažolė Ingesan pastilės su šaltalankiu; Bronchoss pastilės su šalaviju. Paprastasis saldymedis Bronchoss pastilės su šalaviju; Herbitassin pastilės su medumi ir 20 žolelių; Herbitassin pastilės su islandine kerpena ir medumi. Maisto papildai grožiui
Dirvinis asiūklis Hair volume tabletės; Grožvita tabletės;
28
Maisto papildai vaikams
Juoduogis šeivamedis
Sambucus kids sirupas; Sambucus kids čiulpinukai gerklei;
Sambucus kids guminukai; Sinumoss baby geriamieji lašai.
Pavasarinė raktažolė
Sinumoss baby geriamieji lašai.
2 lentelė. Maisto papildų ir kosmetikos priemonių, turinčių savo sudėtyje saponinų, vartojimo sritys Iš viso nustatyta preparatų su saponinus kaupiančiomis vaistinėmis augalinėmis žaliavomis: 56. Iš viso preparatuose nustatyta saponinus kaupiančių vaistinių augalinių žaliavų: 8. Nustatyta 18 vaistinių preparatų, 34 maisto papildai, 2 kosmetikos priemonės ir 2 medicininės prekės.
3.1 Respondentų socialinė ir demografinė charakteritika
Iš 376 apklausoje dalyvavusių vaistinės klientų 143 (38 proc.) sudarė vyrai ir 233 (62 proc.) moterys (1 pav.).
1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį
Antrame paveiksle (2 pav.) vaizduojamas respondentų pasiskirstymas pagal amžių. Kaip matyti iš grafiko apklausoje sutiko dalyvauti įvairaus amžiaus vaistinės klientai. Norint įverti tiriamųjų amžių, anketoje amžius buvo suskirstytas į 4 grupes: iki 20 metų, 21 – 40 metų, 41 – 60 metų ir virš 60 metų. Mažiausiai dalyvavusių buvo iki 20 metų amžiaus – 18 apklaustųjų (4,8 proc). Pagal gautus duomenis nustatyta, kad daugiausiai apklausoje dalyvavo 41 – 60 metų amžiaus – 144 apklaustieji (38,3 proc.), taip pat 21 – 40 amžiaus klientai, kurių buvo 117 (31,1 proc.). Virš 60 metų apklausoje dalyvavo 97 gyventojai (25,8 proc.) Šioje lentelėje atsispindi bendras vaistinėje besilankančių gyentojų vaizdas pagal amžių: dažniaus vaistinėje lankosi vyresni žmonės, nes jie turi daugiau sveikatos problemų, o jauni užsuka retai.
0 50 100 150 200 250 Vyras Moteris Respo nd ent ų sk aičius Lytis
29 2 pav. Respondentų amžius
Respondentų pasiskirtstymas pagal išsilavinimą taip pat nevienodas. Daugiausiai apklausoje dalyvavo aukštesnįjį išsilavinimą turinčių gyventojų ir aukštąjį išsilavinimą turinčių. Atitinkamai po 96 apklaustuosius (25,5 proc.) ir 90 apklaustųjų (23,9 proc.). Panašiai po lygiai dalyvavo turinčių profesinį (18,9 proc.) ir vidurinį išsilavinimą (18,1 proc.). Mažiausiai aklausoje dalyvavo gyventojų turinčių nebaigtą vidurinį išsilavinimą ir nebaigtą aukštąjį išsilavinimą, atitinkamai po 7,4 proc. ir 6,1 proc. Duomenys pateikti 3 paveiksle (3 pav.).
3 pav. Respondentų išsilavinimas
Pasiskirstę pagal gyvenamąją vietą apklaustieji buvo labai panašiai (4 pav.). Mieste gyvena 146 apklaustieji (38,8 proc.), miestelyje – 133 apklaustieji (35,4 proc.), o kaime – 97 apklaustieji (25,8 proc.). Šakiai yra rajono centras, todėl iš aplinkinių miestelių ir kaimelių būtent čia suvažiuoja dauguma rajono gyventojų. Tai ir įtakojo panašų apklaustųjų pasiskirstymą pagal gyvenamąją vietą.
0 50 100 150 200
Iki 20 metų 21 - 40 metų 41 - 60 metų Virš 60 metų
Respo nd ent ų sk aičius Respondentų amžius 0 20 40 60 80 100 120 Nebaigtas aukštasis Aukštasis Aukštesnysis Profesinis Vidurinis Nebaigtas vidurinis Respondentų skaičius Re sp on de ntų išsila vin im as
30 4 pav. Respondentų gyvenamoji vieta
3.2 Respondentų požiūris į augalinius preparatus, gaunama informacija ir
pasirinkimą įtakojantys veiksniai
Sutikusiųjų pildyti anketą buvo paprašyta atsakyti į klausimą, kokius vitaminus ar vaistus dažniausiai renkasi: augalinius ar sintetinius? Tiek augaliniai tiek sintetiniai preparatai buvo pažymėti po lygiai – 201 kartą (5 pav.). Nors anketų analizuota 376, šiame klausime bendroje sumoje atsakymų skaičius 402. Taip yra todėl, kad kai kurie apklaustieji pažymėjo, kad renkasi vienodai dažnai tiek augalinius tiek sintetinius preparatus.
5 pav. Preparatai, kuriuos dažniausiai renkasi apklaustieji
Taip pat vienas iš klausimų buvo pažymėti, į ką labiausiai atkreipiamas dėmesys renkantis augalinį preparatą. Buvo galima rinktis daugiau nei 1 atsakymo variantą. Rezultatai pavaizduoti 6 paveiksle. Kaip iš grafiko matyti, labiausiai dėmesys atkreipiamas į tai, kad augalinių preparatų mažesnis šalutinis poveikis nei cheminių vaistų. Tai pažymėjo 161 (41,6 proc.) apklaustasis. Taip pat didelis dėmesys skiriamas ir švelnesniam poveikiui. Į tai atkreipia dėmesį 114 apklaustųjų (29,5 proc.). Kaina pasirinkimui svarbi 110 žmonių (28,4 proc.). Du respondentai (0,5 proc.) pažymėjo, kad
0 20 40 60 80 100 120 140 160
Mieste Miestelyje Kaime
Respo nd ent ų sk aičius Gyvenamoji vieta 0 50 100 150 200 250 Augalinius Sintetinius Respo nd ent ų sk aičius Preparatų kategorija
31
augalinį preparatą rinktis įtakoja kiti veiksniai, nei išvadinta, tačiau jie nenurodė kokie. Nuomonė priklausė nuo gyvenamosios vietos (p>0,05).
6 pav. Į ką atkreipiamas dėmesys, renkantis augalinį preparatą
Apklaustųjų taip pat buvo paprašyta įvertinti, ar pakankamai gaunama informacijos apie augalinius preparatus. Didžioji dalis – 158 apklaustieji (42 proc.) nurodė, kad informacijos pakanka. 129 apklaustieji (34 proc.) pažymėjo, kad infrmacijos pakanka, tačiau norėtų sužinoti daugiau ir 89 apklaustieji (24 proc.) nurodė, kad informacijos apie augalinius preparatus nepakanka (5 pav.). Nustatytas reikšmingumas tarp išsilavinimo ir gaunamos informacijos vertinimo (p>0,05).
7 pav. Gaunamos informacijos apie augalinius preparatus, savo sudėtyje turinčius saponinų, vertinimas
Anketoje buvo užduotas klausimas, ar renkantis augalinį preparatą respondentui svarbu maisto papildas tai ar vaistas. Rezultatai pavaizduoti 8 paveiksle. 149 apklaustieji (39,6 proc.) atsakė, kad kategorija svarbi. Lygiai tiek pat atsakė, kad tai neturi jiems jokios reikšmės. 78 respondentai (20,7 proc.) neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Turi mažesnį šalutinį poveikį nei cheminiai vaistai Ilgesnis, bet švelnesnis poveikis Pigesnis Kita 0 50 100 150 200 Aug a lin io prepa ra to pa sirink im o prieža st is Respondentų skaičius Informacijos pakanka Informacijos pakanka, bet norėčiau sužinoti
daugiau Informacijos nepakanka 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 Info rm a cij o s v er tini m a s Respondentų skaičius
32 8 pav. Preparatų, savo sudėtyje turinčių saponinų, kategorijos svarba
Kad vaistinėje vykdomos akcijos įtakoja augalinio preparato įsigijimą atsakė 229 apklaustieji. Tai sudarė 60,6 proc. 149 apklaustieji (39,4 proc.) atsakė, kad akcijos jokios įtakos nedaro. Nustatytas statistiškas reikšmingumas renkantis augalinį preparatą pagal vykdomas akcijas skirtingose amžiaus grupėse (p>0,05). Rezultatai pavaizduoti 9 paveiksle.
9 pav. Vykdomų akcijų įtaka augalinio preparato įsigijimui
Taip pat buvo paprašyta įvertinti augalinio preparato pakuotės dizaino įtaką pasirinkimui. Didžioji dalis – 246 apklaustieji (65,4 proc.) pasisakė, kad pakuotės dizainas neturi jokios įtakos, renkantis augalinį preparatą. 67 respondentai (17,8 proc.) pažymėjo, kad į pakuotės dizainą atkreipia dėmesį, o 63 apklaustieji (16,8 proc.) pažymėjo, kad neturi nuomonės šiuo klausimu. Rezultatai pateikti 10 paveiksle. Nenustatytas reikšmingumas tarp pakuotės dizaino pasirinkimo ir amžiaus (p<0,05). 0 20 40 60 80 100 120 140 160 Taip Ne Nežinau Respo nd ent ų sk aičius Atsakymo variantai 0 50 100 150 200 250 Taip Ne Respo nd ent ų sk aičius
33 10 pav. Augalinio preparato pakuotės dizaino įtaka pasirinkimui
Taip pat buvo paklausta, ar kokią nors įtaką augalinio preparato pasirinkimui daro jo gamintojas. Daugiausiai apklaustųjų – 194 (51,6 proc.) pasisakė, kad gamintojas neturi jokios įtakos, 97 apklaustiesiems (25,8 proc.) renkantis augalinį preparatą jo gamintojas yra svarbus. 85 apklaustieji (22,6 proc.) neturėjo nuomonės pateiktu klausimu. Nustatyta, kad išsilavinimas turi įtakos renkantis augalinio preparato gamintoją (p>0,05).
11 pav. Augalinio preparato gamintojo įtaka pasirinkimui
Buvo paprašyta atsakyti, kaip vertinamos augalinių preparatų kainos visuomenės vaistinėse. Didžiausia dalis apklaustųjų, net 182 apklaustieji (48,4 proc.) atsakė, kad kainos didelės. Panaši dalis – 168 apklaustieji (44,7 proc.) pažymėjo, kad kainos, jų nuomone, yra vidutiniškos. Tik labai maža dalis respondentų – 6,9 proc. (26 respondentai) atsakė, kad augalinių preparatų kainos yra mažos. Rezultatai matomi 12 paveiksle. 0 50 100 150 200 250 300 Taip Ne Nežinau Respo nd ent ų sk aičius
Ar turi pakuotės dizainas įtakos
0 50 100 150 200 250 Taip Ne Nežinau Respo nd ent ų sk aičius
34 12 pav. Augalinių preparatų kainos vertinimas
Apklaustųjų buvo paprašyta įvardinti, kokioms augalinio preparato formoms teikia pirmenybę. Buvo galima rinktis daugiau nei vieną atsakymo variantą. Duomenys pateikti 13 paveiksle. Kaip populiariausias pasirinkimas išryškėjo tabletės arba kapsulės. Tokią farmacinę formą renkasi 177 (31,8 proc.) apklaustieji. Antroje vietoje liko arbatos. Jas renkasi 116 apklaustųjų (20,9 proc.). Toliau sekė sirupai ir tepalai, kuriuos renkasi atitinkamai 96 apklaustieji (17,3 proc.) ir 86 apklaustieji (15,5 proc.). Pastiles renkasi 58 (10,4 proc.) apklaustieji ir maža dalis – 23 apklaustieji (4,1 proc.) nurodė, kad renkasi kitas augalinių preparatų formas, nei išvardintos. Nustatyta, kad renkantis farmacinę formą, pasirinkimui turi įtakos preparato kaina ir repondentų amžius (p>0,05).
13 pav. Augalinio preparato formos įtaka pasirinkimui
Taip pat buvo klausiama, kokiems preparatams teikia pirmenybę. Rezultatai pateikti 14.1 ir 14.2 paveiksluose. Atsakinėdami į klausimą daugiausia – 126 respondentai (24,3 proc.) atsakė, kad anksčiau pirktiems, žinomiems. Maždaug po lygiai kartų buvo pažymėta, kad renkasi pagal kainą, kokybiškesnius, rekomenduotus farmacijos specialisto arba rekomenduotus gydytojo. Tai atitinkamai sudarė 91 apklaustasis (17,5 proc.), 86 apklaustieji (16,6 proc.), 99 apklaustieji (19,1 proc.) ir 88 apklaustieji (17 proc.). Naujai rinkoje atsiradusiems pirmenybę teikia mažiausiai apklaustųjų – 29 (5,6
0 50 100 150 200
Mažos Vidutiniškos Didelės
Respo nd ent ų sk aičius Kainos vertinimas 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200 Arbatoms Tabletėms, kapsulėms Sirupams Pastilėms Tepalams Kita Respondentų skaičius P re pa ra to f o rm a
35
proc). Tačiau kitame panašiame klausime (14.2 pav.), kur buvo klausiama, kas lemia augalinių preparatų pasirinkimą, didžiausia dalis – 228 apklaustieji (32,6 proc.) atsakė, kad farmacijos specialistas, o antroje vietoje, kad šeimos gydytojas – 122 apklaustieji (17,5 proc.). Kiti atsakymo variantai smarkiai neišsiskyrė. Kad pasirinkimą lemia specialistas pažymėjo 62 apklaustieji (8,9 proc.), šeimos draugai – 54 apklaustieji (7,7 proc.), pažįstami – 66 apklaustieji (9,4 proc.), televizija ar radijas – 56 apklaustieji (8 proc.), internetas – 46 apklaustieji (6,6 proc.), reklama – 65 apklaustieji (9,3 proc.).
14.1 pav. Augalinio preparato pasirinkimas
14.2 pav. Kas lemia augalinio preparato pasirinkimą
Apklaustieji įvertino augalinių preparatų asortimentą vaistinėje. Buvo paklausta, ar visada vaistinėje randa savo norimą augalinį preparatą. 200 apklaustųjų (53,2 proc.) į šį klausimą, atsakė, kad randa visada, o 176 apklaustieji (46,8 proc.) atsakė, kad ne visada vaistinėje randama norimą augalinį preparatą. Asortimentą kaip patenkinamą arba gerą įvertino didžiausia dalis apklaustųjų. Atitinkamai 131 apklaustasis (34,8 proc.) ir 156 apklaustieji (41,5 proc.). Kiek mažiau – 57 apklaustieji (15,2 proc.) mano, kad augalinių preparatų asortimentas vaistinėje labai geras, 26 apklaustieji (6,9 proc.) kad
0 20 40 60 80 100 120 140
Anksčiau pirktiems, žinomiems Renkasi pagal kainą Naujai rinkoje atsiradusiems Rekomenduojamiems gydytojo Rekomenduojamiems farmacijos specialisto
Respondentų skaičius Veik snia i, lem ia nty s pa sirink im ą 0 50 100 150 200 250 Šeimos gydytojas Specialistas Farmacijos specialistas Šeimos draugai Pažįstami Televizija, radijas Internetas Reklama Respo nd ent ų sk aičius
36
nepatenkinamas ir 6 apklaustieji (1,6 proc.) kad asortimentas blogas (15 pav.). Vertinant augalinių preparatų asortimentą išsilavinimas įtakos neturėjo (p<0,05).
15 pav. Augalinių preparatų, savo sudėtyje turinčių saponinų, asortimento vertinimas
Taip pat buvo klausta, kokia respondentų nuomonė apie augalnių preparatų vartojimą kartu su vaistais: ar tai padeda pasiekti geresnių rezultatų (16 pav.). Daugiau nei pusė – 217 apklaustųjų (57,7 proc.) mano, kad kartu vartojant tokį derinį pasiekiama geresnių rezultatų. 48 apklaustieji (12,8 proc.) mano priešingai, o 111 apklaustųjų (29,5 proc.) neturėjo nuomonės šiuo klausimu. Nustatyta, kad nėra statistiško reikšmingumo tarp išsilavinimo ir nuomonės apie augalinių preparatų vartojimą kartu su kitais vaistais (p<0,05).
16 pav. Augalinių preparatų vartojimas su kitais vaistais
Sutikusiųjų apklausoje dalyvauti respondentų buvo paprašyta įvertinti farmacijos specialisto veiklą, konsultuojant apie augalinių preparatų vartojimą. Buvo parašyti septyni teiginiai ir prie kiekvieno teiginio respondentas turėjo pažymėti vykdo tai farmacijos specialistas konsultacijos metu ar
160 165 170 175 180 185 190 195 200 Taip Ne Res po nd entų sk aičiu s
Ar visada randate vaistinėje norimą augalinį preparatą? Blogas Nepatenkinamas Patenkinamas Geras Labai geras 0 50 100 150 200 A so rtim en to v er tin im as Respondentų skaičius
Kaip vertinate augalinių preparatų asortimentą?
0 50 100 150 200 250 Taip Ne Nežinau Respo nd ent ų sk aičius
37
ne. Rezultatai pateikti 17 paveiksle. Prie kiekvieno teiginio yra trijų spalvų stulpeliai. Mėlynas stulpelis žymi teigiamą atsalymą, oranžinis neigiamą, o pilkas žymi gyventojus, kurie neturėjo nuomonės duotam teiginiui.
1 teiginys. Paklausia, ar nesate alergiški. Su šiuo teiginiu sutinka 262 (69,7 proc.) respondentų, nesutinka 77 (20,5 proc.). Nuomonės šiuo klausimu nepareiškė 37 (9,8 proc.) apklaustųjų.
2 teiginys. Perspėja apie galimą augalinės kilmės preparatų sąveiką su kitais vartojamais vaistais. Su šiuo teiginiu sutinka 264 (70,2 proc.) apklaustųjų, nesutinka 53 (14,1 proc.), o nuomonės šiuo klausimu neturi 59 (15,7 proc.) apklaustųjų.
3 teiginys. Pasiteirauja apie kitų vaistų vartojimą. Su šiuo teiginiu sutinka 214 (56,9 proc.) apklaustųjų, nesutinka 96 (25,5 proc.), o nuomonės nepareiškė 66 (17,6 proc.) apklaustųjų.
4 teiginys. Informuoja apie galimą augalinės kilmės preparatų šalutinį poveikį. Su šiuo teiginiu sutinka 245 (65,2 proc.) apklaustųjų, jam nepritaria 72 (19,1 proc.), o nuomonės nepareiškė 59 (15,7 proc.) apklaustųjų.
5 teiginys. Pataria, kaip ir kada vartoti augalinės kilmės preparatus. Su šiuo teiginiu sutinka 326 (86,7 proc.) apklaustųjų, nesutinka 18 (4,8 proc.), o nuomonės neturi 32 (8,5 proc.) apklaustųjų.
6 teiginys. Informuoja apie augalinės kilmės preparatų farmakologinį poveikį. Su šiuo teiginiu sutinka 236 (62,8 proc.) visų apklaustųų, nesutinka 64 (17 proc.), o nuomonės neišsakė 76 (20,2 proc.). 7 teiginys. Informuoja apie augalinės kilmės preparatų pasirinkimo galimybę. Su šiuo teiginiu sutinka 314 (83,5 proc.) apklaustųjų, nesutinka – 31 (8,2 proc.), o nuomonės neišsakė taip pat 31 (8,2 proc.) apklaustųjų.
Apibendrinus šio klausimo atsakymus pastebima, kad dažniausiai konsultacijų metu farmacijos specialistas pataria, kada ir kaip vartoti augalinius preparatus bei informuoja apie jų pasirinkimo galimybę. Nors alerginės reakcijos tikimybė vartojant augalinius preparatus yra didelė, tačiau, respondentų duomenimis, apie alergines reakcijas paklausiama kiek daugiau nei dviem trečdaliais atvejų. Kiek rečiau pasiteirauja apie kitų vaistų vartojimą ir informuoja apie farmakologinį augalinio preparato poveikį.
