LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ IR INFORMATIKOS KATEDRA
Donatas Tarulis
Pašarų, pašarų papildų bei premiksų eksporto dinamika
UAB “Biofabrikas”
Magistro darbas
Recenzentas: Vadovė:
E. doc. p., dr. Dalia Matyžiūtė-Jodkonienė
Atliko:
Donatas Tarulis
2
Magistro darbas atliktas 2006 – 2008 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Socialinių mokslų ir informatikos katedroje, uždarojoje akcinėje bendrovėje „Biofabrikas“
Magistro darbą paruošė: Donatas Tarulis __________
Magistro darbo vadovas: e. doc. p., dr. Dalia Matyžiūtė – Jodkonienė __________
(socialinių mokslų ir informatikos katedra)
3
Sutrumpinimai
a) ES – 15 – Europos sąjunga iki 2004 (15 valstybių narių) b) ES – 25 – Europos sąjunga iki 2007 (25 valstybės narės) c) ES - 27 – Europos sąjunga nuo 2007 (27 valtybės narės) d) KN kodas – kombinuotoji nomenklatūra
e) EXW – iš įmonės sandėlio
f) DDU - pristatyta, muitas nesumokėtas g) DDP - pristatyta, muitas sumokėtas
h) FCA - pristatymas į ekspeditoriaus paskirtą vietą
i) CMR - tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija j) GMO – genetiškai modifikuoti organizmai
k) UAB – uždaroji akcinė bendrovė (Lietuvoje)
l) JSC- uždaroji akcinė bendrovė (joint stock company)
m) ZAO – uždaroji akcinė bendrovė (закрытое акционерное общество) n) OAO – akcinė bendrovė (oткрытое акционерное общество)
4
Turinys
Įvadas... 5
1.Literatūros apžvalga ... 7
1.1 Lietuvos grūdų perdirbimo pramonės raida. ... 7
1.2 Kombinuotieji pašarai, pašarų priedai, premiksai, jų ženklinimas. ... 11
1.3 Europos sąjungos kombinuotųjų pašarų, papildų ir premiksų gamintojų gaminama produkcija bei kiekiai ... 13
1.4 Latvijos kombinuotųjų pašarų, pašarų papildų ir premiksų gamyba. ... 16
1.5 Rusijos ir Baltarusijos kombinuotųjų pašarų, papildų bei premiksų gamyba ... 16
1.6 Lietuvos eksporto - importo dinamika ... 18
2.Darbo atlikimo metodika ir vieta... 21
3.Tyrimo rezultatai... 22
3.1 Kombinuotųjų pašarų, pašarų papildų ir premiksų eksporto - importo kitimas Lietuvoje ir UAB „Biofabrikas“ ... 22
3.2 Vartotojų požūrio į UAB „Biofabrikas“ eksportuojamą produkciją tyrimas... 29
Išvados ir pasiūlymai ... 34
Literatūros sąrašas... 35
Santrauka... 36
5
Įvadas
Eksportas – įstatymais reglamentuotas prekių ir paslaugų išvežimas iš vienos valstybės į kitą,
dažniausiai siekiant jas parduoti. Priklausomai nuo konteksto, terminas gali reikšti eksporto procesą arba proceso apimtis. Eksportui priešingas terminas yra importas - prekių ir paslaugų įvežimas į valstybę. (www.wikipedia.org)
Eksportas yra svarbi tarptautinės prekybos dalis. Eksporto prekės ir paslaugos paprastai tiekiamos valstybės (vietinių) gamintojų/tiekėjų, o galutinis jų vartotojas yra užsienio valstybės gyventojai ar organizacijos. Prekybinis eksportas paprastai reglamentuojamas eksportuojančios valstybės ir valstybės gavėjos muito įstatymų. (www.wikipedia.org)
Kiekvienos didelės ar mažos valstybės ūkis yra pasaulinio ūkio dalis. Jis suprantamas kaip technologinių, informacinių, ekonominių, ekologinių ir kultūrinių ryšių visuma. Pasaulio ūkis pradėjo formuotis tarptautinės prekybos dėka. Kiekvienos šalies natūralus siekis yra gauti ekonominės naudos iš visuomeninio darbo pasidalijimo tarptautiniuose mainuose.
Užsienio prekybos pagrindas yra mainai ir specializacija. Tarptautinių mainų prielaida yra gamybos sąlygų skirtumas. Antroji tarptautinės prekybos prielaida yra skirtingas darbo produktyvumo lygis. Kiekviena šalis specializuojasi gaminti tai, kas jai efektyvu.
Lietuvoje yra pakankamai kvalifikuotų darbuotojų, kai kurių gamtinių išteklių bei patenkinamo ūkininkavimo sąlygų žemės ūkyje, taigi Lietuvoje yra visos sąlygos plėtoti ir vystyti eksportą.
Tyrimo objektas - Kombinuotųjų pašarų, pašarų papildų ir premiksų gamintojo UAB „Biofabrikas“ eksporto apimtys ir struktūra.
Tyrimo tikslas- išsiaiškinti pašarų, pašarų papildų ir premiksų rinkos tendencijas Lietuvoje ir UAB „Biofabrikas“ eksporto apimtis bei struktūrą. Išanalizavus užsienio klientų poreikius pateikti pasiūlymus eksporto plėtrai.
Tyrimo uždaviniai:
• paruošti Lietuvoje gaminamų pašarų, pašarų papildų ir premiksų eksporto ir importo analizę;
• išanalizuoti UAB „Biofabrikas“ eksporto struktūrą ir apimtis; • išanalizuoti UAB „Biofabrikas“ eksporto kitimą 2004-2007 m.m;
6
• apklausos būdu išsiaiškinti užsienio klientų poreikius, kurie leistų planuoti ateities eksporto struktūrą bei apimtis;
• pateikti UAB „Biofabrikas“ vadovams rekomendacijas kokiais būdais galima išlaikyti ir padidinti eksporto į Latviją, Rusiją ir Baltarusiją apimtis bei pelningumą.
Tyrimo metodai:
1. Literatūros analizės metodas- literatūros analizė.
2. Lietuvos statistikos departamento duomenų analizė, tikslu gauti informaciją apie bendrą Lietuvos eksporto - importo balansą, užsienio prekybos deficitą, jo augimą, informaciją apie Lietuvos pašarų eksporto - importo balansą.
3. UAB „Biofabrikas“ ataskaitų apie pardavimus analizė, siekiant išsiaiškinti įmonės produkcijos pardavimus vidaus rinkoje bei eksporto struktūrą ir kaitą.
4. Anketinė įmonės užsienio klientų apklausa.
5. Duomenų sisteminimo, analizės ir apibendrinimo metodas- tyrimo metu surinktų duomenų analizavimas ir išvadų formavimas
7
1.Literatūros apžvalga
1.1 Lietuvos grūdų perdirbimo pramonės raida.
Pirmieji pašarų mišiniai bei papildai pramoniniu būdu pradėti gaminti XIX amžiaus viduryje JAV ir Vakarų Europoje. Tą skatino vis didėjantys miesto gyventojų, kariuomenės poreikiai gyvulininkystės produktams, taip pat atsiradusios galimybės gaminti sudėtingesnius įrengimus bei mechanizmus. Rusijoje pašariniai mišiniai pradėti gaminti 1878 metais. Jie buvo prastos kokybės ir palyginti brangūs, todėl gamyba buvo nutraukta. (Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija. Lietuvos
grūdų perdirbimo pramonės raida. Vilnius)
Buvusioje Sovietų Sąjungoje nuo 1928 metų kombinuotųjų pašarų gamyba pradėjo rūpintis valstybinės institucijos. Tam buvo įsteigtos kooperatinės ir valstybinės organizacijos "Kombikorm" ir "Sojuzchleb". 1931 metais visos kombinuotųjų pašarų įmonės buvo sujungtos į naujai įsteigtą sąjunginį susivienijimą "Sojuzkombikorm". Augant gyvulininkystės produktų poreikiui, kombinuotųjų pašarų pramonė vystėsi vis spartesniais tempais. 1960 m. buvo gaminama apie 8 mln. tonų, 1965 m. - apie 15 mln. tonų, 1975 m. - apie 36 mln. tonų, 1980 m. - apie 52 mln. tonų kombinuotųjų pašarų ir 4 mln. tonų baltymingų vitamininių pašarų papildų.
Lietuvoje pašarų gamybos pradžia buvo 1957 metai, kai Joniškyje, viename iš dviejų malūnų, pagal specialų individualų projektą, pritaikius malūno įrengimus bei sumontavus papildomus, pradėjo veikti pirmasis kombinuotųjų pašarų cechas. Pirma produkcija jame buvo pagaminta 1957 m. lapkričio 15 d. Iki metų pabaigos cechas pagamino 315 tonų kiaulėms skirtų kombinuotųjų pašarų.
1959 metais respublikos žemės ūkiui buvo pateikta 76,6 tūkst. tonų kombinuotųjų pašarų, iš jų 67,7 tūkst. tonų kiaulėms, 5,7 tūkst. tonų galvijams ir 3,2 tūkst. tonų paukščiams.
(Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija. Lietuvos grūdų perdirbimo pramonės raida. Vilnius)
Nuo 1960 iki 1965 metų kombinuotųjų pašarų gamyba padidėjo 3,5 karto ir pasiekė 530 tūkst. tonų per metus. Asortimentas padidėjo nuo 7 iki 13 rūšių. Kombinuotuosius pašarus pradėta vis labiau specializuoti gyvulių ir paukščių rūšims bei amžiaus grupėms. 1965 metais buvo pagaminta 334 tūkst. tonų pašarų kiaulėms, 117 tūkst. tonų - galvijams, 77 tūkst. tonų - paukščiams.
1966 metais pradėti gaminti granuliuoti kombinuotieji pašarai, kurie buvo žymiai pranašesni už palaidus pašarus, pirmiausia dėl to, kad sandėliuojami ar transportuojami jie išlaiko tolygų medžiagų pasiskirstymą, pirminę pašarų kokybę, nes neleidžia sunkesnėms žaliavoms nusėsti talpyklų dugne ir ten susidaryti per didelėms jų koncentracijoms. Sunkesnių medžiagų nusėdimas
8
žalingas gyvūnams, nes į talpyklų dugną labiausiai linkusios subyrėti mineralinės medžiagos. Be to, gabenamų ir gyvūnams šeriamų granuliuotų pašarų nuostoliai mažesni.
1975 metais pagaminta l403 tūkst. tonų kombinuotųjų pašarų. Kiaulėms skirtų pašarų buvo pagaminta 617, galvijams - 539, paukščiams - 215 tūkst. tonų, o likusi dalis - 32 tūkst. tonų pašarų buvo skirta arkliams, avims, triušiams, kailiniams žvėreliams ir žuvims. Granuliuotų kombinuotųjų pašarų gamyba išaugo iki 465 tūkst. tonų ir sudarė 33 proc. visos gamybos. (Lietuvos grūdų
perdirbėjų asociacija. Lietuvos grūdų perdirbimo pramonės raida. Vilnius)
Nuo 1976 iki 1981 metų pradžios kombinuotųjų pašarų pramonės pajėgumai padidėjo dar 855 tonomis pašarų per parą, iš to skaičiaus veikiančiose įmonėse 433 tonomis pašarų per parą. Visos įmonės 1980 metų pabaigoje jau galėjo pagaminti virš 5,5 tūkst. tonų pašarų per parą. Aštunto dešimtmečio pabaigoje kombinuotuosius pašarus gamino 16 įmonių. Paskutiniaisiais to dešimtmečio metais (1980 m.) kombinuotųjų pašarų gamyba išaugo iki 1910 tūkst. tonų, iš jų paukščiams - 301, kiaulėms - 1081, galvijams - 453, kitiems gyvūnams - 25 tūkst. tonų. Granuliuotų pašarų gamyba išaugo iki 701, praturtintų melasa - iki 499, riebalais - iki 117 tūkst. tonų. Pašarų papildų gamyba per paskutinį devinto dešimtmečio penkmetį padidėjo nuo 10 iki 50 tūkst. tonų.
1985 metais kombinuotųjų pašarų gamyba respublikoje išaugo jau iki 2173 tūkst. tonų, o pašarų papildų - iki 70 tūkst. tonų per metus. Ypač daug pašarų buvo gaminama paukščiams.
Praėjusio amžiaus devinto dešimtmečio pabaigoje kombinuotųjų pašarų ir pašarų papildų gamyba pasiekė aukščiausią lygį. 1989 metais šios produkcijos gamyba išaugo beveik iki 2,5 mln. tonų, iš to skaičiaus vartotojams buvo patiekta 952 tūkst. tonų granuliuotų ir trupintų kombinuotųjų pašarų. Daugiausiai kombinuotųjų pašarų buvo pagaminta kiaulėms - beveik 1 mln. tonų, galvijams 600, paukščiams - 455, žuvims - 29 tūkst. tonų.
1957-1990 metais įmonių pajėgumai išaugo iki 8250 tonų pašarų per parą, iš to skaičiaus pastačius naujas įmones jie išaugo iki 4373, o rekonstruojant anksčiau pastatytas - iki 3877 tūkst. tonų. Gamybos pajėgumų kitimas 1957-1990 metais matomas pirmojoje lentelėje.
9
Gamybos metai Pagaminta Gamybos vieta 1957 1960 1965 1970 1975 1980 1985 1990 1957-1989 Joniškis 0,3 31,9 79,8 84,6 123,1 132,2 183,2 190,0 3707,2 Tauragė - 8,9 16,7 7,3 93,7 134,6 145,7 150,0 2601,0 Kretinga - 24,5 67,8 85,6 87,9 103,3 39,5 175,0 2428,4 Mažeikiai - 5,2 28,6 24,8 7,8 - - - 366,1 Kaunas - 34,2 112,9 136,7 147,7 162,5 177,2 161,0 3975,3 Panevėžys - - 22,5 112,7 107,8 114,0 121,6 124,5 143,0 Marijampolė - - 91,8 122,5 137,5 161,4 170,9 167,0 3664,6 Vievis - - 10,4 54,5 86,2 119,8 157,6 167,0 2592,3 Švenčionėliai - - 10,1 85,1 108,2 127,6 141,8 158,0 2759,6 Šilutė - - - 62,6 96,3 130,4 135,0 150,0 2456,0 Rokiškis - - - 63,6 82,8 106,4 138,3 155,0 2 89,4 Kėdainiai - - - 16,6 100,2 134,0 134,5 147,0 2267,4 Varėna - - - - 106,9 144,4 153,9 166,0 2399,4 Šiauliai - - - - 110,7 153,6 177,0 150,0 2542,3 Plungė - - - 178,4 196,0 210,0 1131,6 Alytus - - - 167,6 190,0 1131,6 Iš viso 0,3 127,3 531,2 914,7 112,9 1910,4 2243,4 2480,0 40574
1 lentelė. Kombinuotųjų pašarų gamyba Lietuvos kombinuotųjų pašarų pramonės įmonėse tūkst. t
Iš pateiktų duomenų matyti kaip vystėsi kombinuotųjų pašarų gamybą Lietuvoje. Labai daug pasiekta ir gerinant jų kokybę. Visa tai turėjo įtakos gyvulininkystės ir paukštininkystės produkcijos gamybos ir jos efektyvumo didinimui. Tačiau pagal kombinuotųjų pašarų sąnaudas produkcijos vienetui pagaminti, Lietuvos gyvulių ir paukščių augintojai nebuvo pasiekę Vakarų Europos ir kitų išsivysčiusių šalių rezultatų. (Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija. Lietuvos grūdų perdirbimo
pramonės raida. Vilnius)
Grūdų perdirbimo pramonės veikla atkūrus Lietuvos nepriklausomybę
Dideli valstybinio pramonės valdymo pertvarkymai, tarp jų ir grūdų perdirbimo pramonės, įvyko Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metais. 1991 metų rugsėjį Lietuvos Vyriausybės nutarimu valstybiniai susivienijimai buvo likviduoti, o grūdų perdirbimo įmonės privatizuotos. Žemės ūkio produktus perdirbančių įmonių 50 proc. akcijų buvo skirta žemdirbiams (ūkininkams) nusipirkti lengvatinėmis sąlygomis. Tuo pat metu buvo likviduoti kolūkiai ir tarybiniai ūkiai, vietoje jų kūrėsi smulkesnės žemės ūkio bendrovės ir ūkininkų ūkiai. Grūdų pramonės įmonės, kaip ir daugelis kitų, išgyveno sunkų laikotarpį. Labai sumažėjo gamyba, pajamos ir rentabilumas, šalyje prasidėjo didelė infliacija, todėl susidarė visuotinis nemokumas už prekes ir paslaugas. Visiems ūkio subjektams stigo apyvartinių lėšų. Dėl šių priežasčių dalis įmonių tapo nemokios, o kai kurios net bankrutavo.
10
1993 metais įvedus nacionalinę valiutą litą buvo sustabdytas infliacijos procesas, pagerėjo atsiskaitymai tarp ūkio subjektų, o tai skatino ūkio plėtrą taigi ir grūdų perdirbimo pramonės augimą. Šalyje įsigalint rinkos ekonomikai ir gerėjant makroekonominiams rodikliams, grūdų perdirbimo pramonė atsigavo ir pradėjo plėtotis. Ši pramonės šaka ypač glaudžiai susijusi su žemės ūkiu - grūdininkyste ir gyvulininkyste, todėl ji vystėsi lygiagrečiai su žemės ūkiu. (Lietuvos grūdų
perdirbėjų asociacija. Lietuvos grūdų perdirbimo pramonės raida. Vilnius)
Grūdų perdirbimo pramonės plėtra ypač suaktyvėjo 2004 metais Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. Nelikus muitų barjerų, šalies grūdų perdirbimo pramonė įsiliejo į bendrąją Europos Sąjungos rinką, stabilizavosi grūdų supirkimo ir grūdų perdirbimo produkcijos kainos, kurios pradėjo lygiuotis į atitinkamas ES šalių kainas.
Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą metu grūdų perdirbimo pramonėje jau buvo baigtas privatizavimo procesas, įsivyravo normali konkurencija grūdų, jų perdirbimo produktų ir kombinuotųjų pašarų rinkose. Privačios iniciatyvos ir konkurencijos veikiamos grūdų perdirbimo įmonės didino produkcijos gamybą ir pardavimus.
Nepriklausomybės atkūrimo pradžioje bankrutavusių ar prie bankroto ribų priartėjusių įmonių veikla atkurta stambių investicijų dėka. Turėtas pozicijas atgavo sudėtingus restruktūrizacijos ir sanavimo procesus praėjusi bendrovė "Joniškio grūdai".
2004 metais padidėjo visų grūdų perdirbimo įmonių gamybos, didmeninės prekybos bei paslaugų apimtys. Bendrovės "Marijampolės grūdai", "Rokiškio grūdai", "Tauragės grūdai", atsisakiusios kombinuotųjų pašarų gamybos, sėkmingai plėtoja elevatorių veiklą, teikdamos grūdų apdorojimo ir saugojimo paslaugas, ir taip padidino realizavimo pajamas ir uždirbo daugiau pelno. Vieną stambiausių elevatorių turinti bendrovė "Jonavos grūdai" per dvejus metus (2002-2004 m.) realizavimo pajamas padidino 20 procentų, o ikimokestinio pelno uždirbo 8,7 karto daugiau.
Atskirai reikėtų paminėti kombinuotųjų pašarų pramonės raidos ypatybes po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
Tenkinant tik Lietuvos poreikius, gyvulių ir paukščių skaičius žymiai sumažėjo. Be to, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo vykdoma žemės reforma, kurios metu likviduoti kolūkiai ir tarybiniai ūkiai, kūrėsi privačios žemės ūkio bendrovės ir ūkininkų ūkiai. Naujai susikūrę ūkiai veiklos pradžioje nebuvo finansiškai pajėgūs pirkti pramoninės gamybos kombinuotuosius pašarus, todėl gyvuliams šerti daugiausia naudojo savo ūkiuose išsiaugintus ar pasigamintus pašarus. Dėl šių priežasčių šalyje beveik 8 kartus smuko pramoninė kombinuotųjų pašarų gamyba, dalis grūdų perdirbimo įmonių ją iš viso nutraukė, o kai kurios bankrutavo. Net ir sumažėjus kombinuotųjų pašarų paklausai, pažangiausiai ūkininkaujančios juos gaminančios bendrovės, išnaudodamos rinkos
11
ekonomikos pranašumus ir diegdamos pažangią vadybą, produkciją sugebėjo parduoti ir gamybos nenutraukė.
Žemės ūkio plėtra sąlygojo ir kombinuotųjų pašarų pramonės atsigavimą, kuris prasidėjo 2002 metais. Nuo tada pramoninė kombinuotųjų pašarų gamyba vėl pradėjo didėti: 2004 metais jau pagaminta 390 tūkst. tonų kombinuotųjų pašarų, papildų ir premiksų arba 12 proc. daugiau nei 2002 metais. (Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija. Lietuvos grūdų perdirbimo pramonės raida. Vilnius)
Iš viso 2004 metais asociacijos vienijama grūdų perdirbimo pramonė pardavė produkcijos ir suteikė paslaugų 246,5 mln. litų daugiau nei prieš dvejus metus, o uždirbtas ikimokestinis pelnas per šį laikotarpį išaugo 5 kartus ir 2004 metais pasiekė didžiausią - 20 mln. litų lygį.
Pirmajame paveiksle matyti kaip kito Lietuvos pašarų gamyba per paskutiniuosius dešimt metų. 0 50 100 150 200 250 300 350 400 450 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 1 paveikslas. Kombinuotųjų pašarų, papildų ir premiksų gamyba Lietuvoje nuo 1997 m. iki 2007 m (tonomis). (šaltinis-www.fefac.org)
1.2 Kombinuotieji pašarai, pašarų priedai, premiksai, jų ženklinimas.
Kombinuotieji pašarai - pašarinių žaliavų mišiniai su pašarų priedais ar be jų, naudojami
kaip visaverčiai pašarai ar pašarų papildai gyvūnams (Lietuvos Respublikos pašarų įstatymas, 2004 m.).
Kombinuotieji pašarai gali būti:
12
2. Papildai, kai turi didelį kai kurių medžiagų kiekį ir, derinami su kitais pašarais, naudojami gyvūno paros daviniui papildyti;
3. Konkretiems mitybos tikslams, skirti specifinėms mitybos reikmėms tenkinti ir yra kitokios sudėties bei apdorojimo nei įprasta;
4. Vaistiniai pašarai gaminami ir naudojami tik veterinarijos gydytojui paskyrus. Kombinuotieji pašarai yra skirstomi pagal jų paskirtį:
1. Visaverčiai pašarai ar pašarų papildai, skirti gyvūnams (kiaulėms, galvijams, avims, ožkoms, arkliams ir kt.);
2. Visaverčiai lesalai, lesalų papildai, skirti paukščiams (vištoms dedeklėms, broileriams, antims, žąsims, kalakutams ir kt.);
3. Visaverčiai ėdalai, ėdalų papildai, pakratai ir kt., skirti šunims ir katėms.
Kai kombinuotieji pašarai yra sudaryti iš kelių rūšių grūdų, į kuriuos nėra įdėta pašarų priedų, jie gali būti vadinami grūdų mišiniu.
(Kombinuotųjų pašarų, pašarų priedų ženklinimas aprašytas trečiame priede)
Pašarų priedai - medžiagos ar preparatai, gerinantys pašarų virškinamumą, skatinantys
gyvūnų produktyvumą ir tenkinantys jų mitybos poreikius įvairiais auginimo laikotarpiais bei mažinantys žalingą gyvūnų medžiagų apykaitos produktų (fekalijų ir šlapimo) poveikį aplinkai
(Lietuvos Respublikos pašarų įstatymas, 2004 m.).
(Jatkauskas J., Vrotniakienė V., Damanskis A., Arbatauskienė G. Pašarų ženklinimas. Kaunas, 2005.)
Pašarų papildų ir premiksų skirtumai
Pašarų papildų aktyviųjų medžiagų koncentracija yra žymiai mažesnė nei premiksų.
Pašarų papildai gyvūnams duodami derinant juos su kitais pašarais paros daviniui papildyti. Pašarų papildų į gyvūno paros davinio pašarus dedama iki 30%. Tai priklauso nuo to, kiek ir kokių maisto ir kitų medžiagų reikia įdėti, norint užtikrinti paros davinio maisto ir kitų medžiagų reikmę.
Premiksą būtina sumaišyti su kitu pašaru ir tik tada duoti gyvūnui. Gryno premikso vartojimas gali pakenkti gyvūno sveikatai. Priklausomai nuo premikso sudėties ir jo aktyviųjų medžiagų koncentracijos kitų pašarų gamyboje galima naudoti įdedant jo nuo 0,2 iki 2% ir daugiau pašarų masės.
(Jatkauskas J., Vrotniakienė V., Damanskis A., Arbatauskienė G. Pašarų ženklinimas. Kaunas, 2005.)
13
(Reikalavimai pagamintų pašarų sandėliavimui, pakuotei, transportavimui pateikiami ketvirtajame priede)
1.3 Europos sąjungos kombinuotųjų pašarų, papildų ir premiksų gamintojų gaminama produkcija bei kiekiai
Gyvūnų pašarai, įskaitant pašarų žaliavas, kombinuotuosius pašarus, pašarų priedus ir premiksus, sudaro pagrindinę dalį išlaidų gyvulininkystės produkcijoje. Europos sąjungoje (ES- 25) kiekvienais metais gyvuliams yra sušeriama apie 450 milijonų tonų pašarų. Iš šio skaičiaus 215 milijonų tonų yra stambūs pašarai, daugiausia išauginami ir sunaudojami tose pačiose fermose. Likę 235 milijonai tonų yra grūdai, kombinuotieji pašarai, papildai bei premiksai, įskaitant tuos, kurie užauginami, pagaminami ir sunaudojami fermose (51 mln.t.).
2006 metais Europos sąjungoje kombinuotųjų pašarų gamyklose buvo pagaminta 142,6 milijonų tonų kombinuotųjų pašarų, papildų, bei premiksų, tai sudarė 78 procentus Europos sąjungos poreikio. Likę 22 procentai buvo pagaminti ir sunaudoti tose pačiose fermose.
(1 Priedas Produkcijos kitimas. Pašarų, pašarų papildų, premiksų industrija (ES-25))
Pašarų gamyba ES - 9 nuo 1960 iki 1970 augo kasmet beveik po 7,5 procento. Tai lėmė auganti maisto pramonė bei ūkių stambėjimas. Nuo 1970 pašarų gamybos augimas sulėtėjo iki 4,4 procento per metus, o nuo 1980 augimas ES - 15 šalių dar labiau sulėtėjo. Tai lėmė nusistovėjusi rinka ir pakankamas jos užpildymas. 1996 metais galvijų pašarų gamyba, dėl paplitusios snukio ir nagų ligos, Europos sąjungoje sumažėjo beveik 9 procentais. Nuo 1996 metų ES rinka tapo stabili ir vėliau didesnių gamybos šuolių nebuvo. (1 priedas)
Į ES kombinuotieji pašarai, papildai ir premiksai iš kitų šalių beveik neimportuojami. ES- 25 esančios pašarų gamyklos pilnai patenkina rinkos poreikius tiek pagal gamybos apimtis, tiek pagal kokybę. Dauguma gamyklų turi kokybės kontrolės ISO, HACCP bei geros gamybos praktikos – GMP sertifikatus. Tarp pačių ES narių pašarų judėjimas vyksta irgi vangiai. Dažniausiai importuojama iš kaimyninių valstybių. Tokį vangų judėjimą lemia transporto kaštai - vežti tolimais atstumais pašarus neapsimoka. (fefac.org)
Kombinuotųjų pašarų produkcija Europos sąjungoje per dvylika metų išaugo beveik dešimčia milijardų eurų ir 2005 siekė 36,2 mlrd. eurų. Šis augimas vyko ne dėl gamybos padidėjimo, bet dėl pačios ES plėtimosi, t.y. naujųjų šalių prisijungimo prie ES.
14 NL; 13,3 PT; 3,5 PL; 6,3 UK; 14,1 KITI; 7,3 BE; 6 CZ; 3 DE; 20,3 DK; 5,2 ES; 19,8 FR; 21,6 HU; 4,5 IT; 13,7 IE; 4
2 paveikslas. EU-25 Kombinuotųjų pašarų, papildų ir pemiksų gamyba 2006 metais (142,6 mln t.) (šaltinis-www.fefac.org)
2006 metais 25-iose ES šalyse viso buvo pagaminta 142,6 mln. tonų pašarų. Daugiausiai pašarų pagamino Prancūzija - 21,6, Vokietija - 20,3 bei Ispanija -19,8. Lenkija pagamino 6,3 mln. tonų pašarų, Latvija - 0,2, Estija -0,2. Lietuva 2006 metais pagamino 0,4 mln. tonų pašarų, o tai sudarė 0,28 procento visų ES pagamintų pašarų.
Pagal gyvulininkystės rūšį, kuriai skirti kombinuotieji pašarai, papildai bei premiksai, daugiausiai produkcijos pagaminta kiaulininkystei. 2006 metais kiaulininkystei pagaminta 34 proc. visų Europos sąjungos šalyse pagamintų pašarų. Galvijininkystei atitinkamai pagaminta 27 procentai (38,5 mln. t.), paukštininkystei - 31 procentas (44,2 mln. t.). (fefac.org)
15 Valstybės Pagaminta mln. t ES- 27 145,5 ES-25 142,6 Rumunija 2,3 Bulgarija 0,6 Kitos Europos valstybės 34,9 Rusija 18,1 Ukraina 4,6 Kroatija 0,5 Turkija 7,5 Islandija 0,1 Šveicarija 1,4 Norvegija 2,7
2 lentelė. Kombinuotųjų pašarų, papildų bei premiksų gamyba ES- 27 ir kitose Europos valstybėse 2006 metais (mln. t.) (šaltinis-www.fefac.org)
ES-27 gyventojų skaičius 496 mln., Rusijoje gyvena 142 mln. gyventojų, Ukrainoje apie 48 mln. Pagal pašarų gamybos apimtis Rusija ir Ukraina du kartus atsilieka nuo Europos sąjungos, lyginant gamybos apimtis tokio paties dydžio rinkose. Tai rodo, kad Rusijoje ir Ukrainoje yra kombinuotųjų pašarų trūkumas, gamybos apimtys šiose šalyse artimiausiais metais gali ženkliai išaugti. (fefac.org) Kanada ; 23 JAV; 152 Meksika; 25 Brazilija ; 48 Kitos Amerikos šalys; 29 Kinija ; 78 Japonija; 24 Kitos Azijos šalys; 58 ES 15; 126 Naujos ES narės; 16 Kitos Europos šalys; 38 Kitos valstybės; 50
3 paveikslas. Pasaulinė pašarų gamyba 2006 metais (mln. t.) (šaltinis-www.fefac.org)
2006 metais pasaulyje pagaminta 667 mln. t pašarų. Didžiausia kombinuotųjų pašarų, papildų ir premiksų gamintoja buvo JAV. Ji pagamino 152 mln. tonų pašarų, o tai sudarė 22,8 procento visų
16
pasaulyje pagaminamų pašarų. ES 25 2006 metais pagamino 142 mln. tonų pašarų, tai sudarė 21,29 procento viso pasaulyje pagaminto pašaro kiekio.
1.4 Latvijos kombinuotųjų pašarų, pašarų papildų ir premiksų gamyba.
Latvijos pašarų rinka pagal gamybos apimtis panaši į Lietuvos pašarų rinką. 2006 metais Latvijoje pagaminta 155 tūkstančiai tonų pašarų. Latvijoje daugiausiai pašarų pagaminama ir parduodama kiaulių fermoms, mažiau paukštynams, o mažiausiai galvijų fermoms. Iki 2005 metų daugiausiai pašarų buvo pagaminama paukštynams ir šiek tiek mažiau kiaulių fermoms. (fefac.org)
0 100 200 300 400 500 600 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007
4 paveikslas. Kombinuotųjų pašarų, pašarų papildų bei premiksų gamybos apimčių dinamika Latvijoje (1997- 2007 metais, tūkst. tonų)
(šaltinis-www.fefac.org)
Iki 1999 metų Latvijoje buvo pagaminama apie 0,5 mln. tonų pašarų per metus. Nuo 1999 metų pašarų gamybos apimtys smuko daugiau nei du kartus ir per kitus aštuonis metus kito nedaug. Tokį gamybos sumažėjimą lėmė tai, kad daugelis stambių Latvijos ūkių pradėjo patys gamintis sau pašarus, o kelios pašarų gamybos įmonės buvo reorganizuotos arba visai nutraukė savo veiklą.
(fefac.org)
1.5 Rusijos ir Baltarusijos kombinuotųjų pašarų, papildų bei premiksų gamyba
1991 metais Rusijoje prasidėjo perėjimas prie laisvos rinkos. 1991- 1998 metai buvo patys sunkiausi Rusijos pašarų gamintojams. Gamintojai nesugebėjo prisitaikyti prie laisvos rinkos dėsnių ir pašarų gamyba kasmet smuko. 1998 metais pašarų gamyba Rusijoje pasiekė žemiausią tašką. Tais
17
metais buvo pagaminta tik 7,1 mln. tonų kombinuotųjų pašarų, pašarų papildų bei premiksų. Nuo 1998 metų pašarų gamyba Rusijoje ėmė kilti, gamyklos buvo modernizuotos, gamintojai prisitaikė prie laisvos rinkos taisyklių, didesnį dėmesį skirdami kokybei bei kliento poreikių analizei. 2006 metais Rusijoje jau buvo pagaminta 18,1 mln. tonų pašarų. Taigi per aštuonis metus pašarų gamyba išaugo 2,5 karto. (www.ikar.ru)
0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006
5 paveikslas. Rusijos kombinuotųjų pašarų, premiksų bei papildų gamyba 1998-2006 metais (šaltinis-www.ikar.ru)
Nuo 1998 metų pašarų gamyba Rusijoje vystėsi gana tolygiai. Kiekvienais metais rusai pagamindavo vienu - dviem milijonais tonų pašarų daugiau nei praeitais metais. Tai lėmė senų gamyklų modernizavimas, produkcijos kokybės kilimas bei naujų modernių pašarų gamyklų atidarymas.
2006 metais Rusijoje pagaminta 2,7 procento visų pasaulyje tais metais pagamintų pašarų.(Kombi-korma 2007-7, Maskva)
Baltarusijoje skirtingai nei kitose postsovietinėse šalyse smarkaus pašarų produkcijos kritimo nebuvo. Tai lėmė valstybės politika. Baltarusijoje taip ir nebuvo pereita prie laisvos rinkos ekonomikos, pašarų gamybą bei jų vartojimą kontroliavo valstybė. Kombinuotųjų pašarų gamyklų bei ūkių valdymo sistema mažai pasikeitė. Nepaisant to, šiuo metu šalyje vyksta pašarų gamyklų restruktūrizacija, kai kurios mažesnės gamyklos pereina į privačias rankas, statomos naujos privataus kapitalo pašarų gamyklos. Ūkiai taip pat įgyja daugiau laisvės renkantis kombinuotųjų pašarų ar pašarų priedų tiekėją.
2005 metais Baltarusijoje buvo pagaminta 3,8 mln. tonų kombinuotųjų pašarų, o tai 31 procentu daugiau nei 2004 metais bei 1,3 mln. tonų daugiau koncentruotųjų pašarų, t.y. 25,6
18
procento daugiau nei 2004 metais. Viso kombinuotųjų pašarų, papildų bei premiksų 2005 metais Baltarusijoje buvo pagaminta 5,1 mln tonų. (www.br.minsk.by)
Kombinuotieji ; 3,8 Koncenruotieji ;
1,3
6 paveikslas. Baltarusijos kombinuotųjų pašarų ir koncentruotųjų pašarų gamyba 2005 metais. (šaltinis-www.br.minsk.by)
1.6 Lietuvos eksporto - importo dinamika
2007 metais iš Lietuvos buvo eksportuota prekių už 43,23 milijardus litų, importuota už 60,99 milijardus litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 17,76 milijardus litų.
Metai Eksportas (mlrd. litų) Importas (mlrd. litų) Užsienio prekybos deficitas (mlrd. litų) 2004 25,82 34,83 9,01 2005 32,76 43,15 10,39 2006 38,89 53,27 14,38 2007 43,23 60,99 17,76
3 lentelė. Lietuvos užsienio prekybos deficito kitimas (2004-2007 metais) (šaltinis-stat.gov.lt)
Lietuvos eksportas nuo 2004 metų kasmet ženkliai augo, tai lėmė gamybos augimas. Vis tik dėl didėjančio vartojimo importas augo dar sparčiau, kasmet didindamas užsienio prekybos deficitą.
19 0 10 20 30 40 50 60 70 2004 2005 2006 2007 Eksportas Importas
7 paveikslas. Importo ir eksporto kitimas Lietuvoje 2004-2007 metais (šaltinis-stat.gov.lt)
Užsienio prekybos deficitas per keturis metus padidėjo beveik dvigubai. Tai lėmė spartus vidaus vartojimo kilimas bei įmonių investavimas į ilgalaikį turtą. Manoma, kad ši tendencija išliks ir artimiausiais metais.
Pagal 23 KN kodą (Maisto pramonės liekanos, paruošti pašarai gyvūnams) 2007 metais importuota prekių už 285,8 mln. litų, o eksportuota už 570,8 mln. litų. Tai atitinkamai sudarė 0,5 procento nuo bendro importo ir 1,3 procento nuo bendro eksporto.
Eksportas Importas Metai
Mln. t Procentais nuo bendro eksporto
Mln.lt Procentais nuo bendro importo Balansas 2004 375 1,5 192,6 0,6 +182,4 2005 383,6 1,2 196,1 0,5 +187,5 2006 478,4 1,2 244,7 0,5 +233,7 2007 570,8 1,3 285,8 0,5 +285
4 lentelė. Lietuvos eksporto-importo kitimas pagal 23 KN kodą 2004-2007 metais (šaltinis-stat.gov.lt)
Skirtingai nei bendras Lietuvos eksporto-importo balansas, prekių pagal 23 KN kodą balansas augo į teigiamą pusę ir jau 2007 metais siekė 285 milijonus litų. Tokį augimą lėmė kiekvienais metais vis stiprėjantys žemės ūkio produkcijos perdirbėjai.
20 0 100 200 300 400 500 600 2004 2005 2006 2007 Eksportas Importas
8 paveikslas. Lietuvos eksporto-importo augimas pagal 23 KN kodą 2004-2007 metais (šaltinis-stat.gov.lt)
21
2.Darbo atlikimo metodika ir vieta
Eksporto dinamikos tyrimas buvo atliktas 2007 metais išanalizavus kombinuotųjų pašarų, pašarų papildų ir premiksų importo - eksporto dinamiką Lietuvoje, taip pat UAB „Biofabrikas“ eksporto struktūrą ir dinamiką bei apklausus įmonės klientus Latvijoje, Rusijoje bei Baltarusijoje. Apklausa vykdyta 2007 metų rudenį.
Atlikta Lietuvos statistikos departamento duomenų analizė pagal KN kodus, siekiant nustatyti Lietuvos kombinuotųjų pašarų, pašarų papildų ir premiksų eksporto-importo apimtis, struktūrą ir balansą.
Atlikta UAB „Biofabrikas“ eksporto ataskaitų analizė, pagal sąskaitas faktūras, eksporto deklaracijas bei intrastato (išvežimo iš ES ir įvežimo į ES valstybes) ataskaitas. Analizės metu nustatyta UAB „Biofabrikas“ eksporto struktūra pagal produkciją bei šalį- gavėją, eksporto kitimas. Pateiktos eksporto apimčių bei struktūros prognozės. Duomenys apdoroti Microsoft exel programa.
Apklausti šių įmonių bei ūkių atstovai: Latvijoje – JSC „Biofarma“, ferma „Latgals bekons“, Baltarusijoje – ČUP „Garant agro“, OAO „Negorelsky kombinat chleboproduktov“, veislinė ferma „Pravda“, Rusijoje – ZAO „Spika“, ZAO „Rusprodimport“, galvijų ferma „Dolgov agro“, veislinė ferma „Lebeže“.
Iš viso apklausti 107 respondentai. Apklausoje dalyvavę respondentai yra tiesioginiai ar netiesioginiai UAB „Biofabrikas“ klientai dirbantys žemės ūkio srityje. Visi respondentai gyvena ne Lietuvoje dėl šios priežasties apklausa vykdyta elektroniniu paštu, keli respondentai apklausti tiesiogiai. (Apklausos anketa Lietuvių ir Rusų kalbomis pateikiama antrajame priede)
Tyrimo tikslas - išanalizuoti UAB „Biofabrikas“ eksporto apimtis bei struktūrą. Išsiaiškinti kokias prekes ir kodėl perka užsienio pirkėjai bei kokios ateities pardavimų tendencijos.
Tyrimo objektas - Kombinuotųjų pašarų, pašarų papildų ir premiksų gamintojo UAB „Biofabrikas“ eksporto apimtys ir struktūra.
Tyrimo uždaviniai –
paruošti Lietuvos pašarų, pašarų papildų ir premiksų eksporto - importo analizę; išanalizuoti UAB „Biofabrikas“ eksporto struktūrą bei kitimą;
išsiaiškinti UAB „Biofabrikas“ klientų poreikius;
pateikti rekomendacijas kokiais būdais galima išlaikyti ir padidinti eksporto į Latviją, Rusiją ir Baltarusiją apimtis bei pelningumą.
22
3.Tyrimo rezultatai
3.1 Kombinuotųjų pašarų, pašarų papildų ir premiksų eksporto-importo kitimas Lietuvoje ir UAB „Biofabrikas“
2007 metais iš Lietuvos buvo eksportuota 55 tūkstančiai tonų mineralinių bei baltyminių papildų, premiksų, visaverčių kombinuotųjų pašarų bei pašarų gamybai skirtų žaliavų. Šių produktų bendra vertė sudarė 78,9 mln. litų. Importuota atitinkamai buvo 22,9 tūkst. tonų už 57,8 milijonus litų. (Šią eksporto bei importo vertę sudaro tik tikrasis eksportas, tai yra išvežimas ne į Europos sąjungos šalis)
Eksportas Importas Produkcija
Kiekis,tonos Vertė tūkst.lt Kiekis,tonos Vertė tūkst.lt
Viso 54965,5 78861,9 22908,4 57837,1 Mineraliniai papildai ir premiksai 47,9 317,5 5242,0 12461,9 Baltyminiai papildai 1054,6 862,9 639,3 1663,8 Visaverčiai kombinuotieji pašarai 9065,4 10245,3 411,2 1040,6 Pašarai ir žaliavos skirtos
pašarų gamybai
44797,7 67436,2 16615,8 42670,8 5 lentelė. Lietuvos importas- eksportas pagal KN kodus 2007 metais
(šaltinis-stat.gov.lt)
Daugiausiai kombinuotųjų pašarų, papildų bei premiksų eksportuojančios Lietuvos įmonės yra: „Kretingos grūdai“, „Kauno grūdai“, „Bardra“, „Biofabrikas“.
Mineralinių papildų bei premiksų (KN kodas 23099031) eksportuota 47,9 tonos, kurių bendra vertė sudarė 317,5 tūkstančių litų. Vidutinė 2007 metais eksportuotų mineralinių papildų bei premiksų vienos tonos vertė - 6632 lt.
Tais pačiais metais į Lietuvą buvo importuota 5249 tonos mineralinių papildų bei premiksų, kurių bendra vertė sudarė 12,5 mln. litų. Vidutinė vienos tonos importuotų mineralinių papildų bei premiksų vertė - 2377 litai.
Taigi mineralinių papildų ir premiksų importas viršijo eksportą pagal kiekį 5194 tonomis, o pagal vertę 12,144 mln. litų. (stat.gov.lt)
23
2007 metais iš Lietuvos eksportuota 1055 tonos baltyminių papildų (KN kodas 23099041), kurių bendra vertė sudarė 863 tūkstančius litų. Vienos tonos vidutinė eksportuotų baltyminių papildų vertė – 818 litų. Daugiausia baltyminių papildų 2007 metais Lietuva eksportavo i Rusiją, mažiau į Baltarusiją, šiek tiek į Ukrainą. (stat.gov.lt)
Per tą patį laikotarpį į Lietuvą importuota 639 tonos baltyminių papildų, kurių bendra vertė- 1664 tūkstančiai litų. Vienos tonos importuotų baltyminių papildų vidutinė vertė - 2602 litai.
(stat.gov.lt)
2007 metais baltyminių papildų eksportas pagal kiekį viršijo importą 415 tonų, tačiau pagal vertę nusileido 801 tūkstančiu litų. Tai rodo, jog iš Lietuvos eksportuota mažesnės vertės, didesnę įterpimo normą turintys baltyminiai papildai, kurie paprastai būna pigesni. Importuota į Lietuvą brangesni, mažesnę įterpimo normą turintys papildai.
Visaverčių kombinuotųjų pašarų (KN kodas 23099051) 2007 metais iš Lietuvos eksportuota 9065 tonos, šių pašarų bendra vertė sudarė 10,24 mln. litų. Vidutinė vienos tonos eksportuojamų visaverčių kombinuotųjų pašarų kaina- 1130 litų.
Apie 80 procentų visaverčių kombinuotųjų pašarų eksportuota į Rusiją, 10 procentų į Baltarusiją, likę 10 procentų į kitas valstybes
Tais pačiais metais į Lietuvą importuota 411 tonų visaverčių kombinuotųjų pašarų, kurių bendra vertė 1,04 mln. litų. Vidutinė vienos tonos importuojamų visaverčių kombinuotųjų pašarų vertė - 2530 litų.
Taigi 2007 metais visaverčių kombinuotųjų pašarų eksportas ženkliai viršijo importą. Pagal kiekį eksportuota 8654 tonomis daugiau nei importuota, pagal bendrą vertę eksportas viršijo importą 9,2 mln. litų.
Pašarų bei žaliavų, skirtų pašarų gamybai (KN kodas 23099099), 2007 metais eksportas buvo 44798 tonos. Bendra pašarų bei pašarinių žaliavų eksporto vertė 2007 metais buvo 67,4 mln. litų, vidutinė vienos tonos vertė - 1505 litai.
2007 metais į Lietuvą importuota 16616 tonų pašarų bei žaliavų skirtų pašarų gamybai, kurių bendra vertė - 42,6 mln. litų.
Pašarų bei žaliavų skirtų pašarų gamybai eksportas iš Lietuvos viršijo importą 28182 tonomis bei 24,77 mln. litų. (Lietuvos statistikos departamento duomenys) (www.stat.gov.lt)
Iš mintėtų produkcijos grupių į Lietuvą daugiausiai importuota visaverčių kombinuotųjų pašarų ir pašarų gamybai skirtų žaliavų. Bendra kombinuotųjų pašarų, premiksų, papildų ir pašarinių žaliavų importo vertė 2007 metais buvo 57837,1 tūkstančiai litų. Bendra kombinuotųjų pašarų, premiksų, papildų ir pašarinių žaliavų eksporto vertė siekė 78861,9 tūkstančius. Bendras eksporto –
24
importo balansas buvo teigiamas ir siekė 21 milijoną litų, t.y. už tokią sumą minėtos produkcijos buvo daugiau eksportuota nei importuota.
UAB „Biofabrikas“ veiklą pradėjo 1979 m. Įmonėje dirba 68 darbuotojai. 1999 metais buvo modernizuota pašarinių papildų gamyba. UAB „BIOFABRIKAS“ pradėjo veiklą 1961 m., kada valstybinės veterinarinės bakteriologinės laboratorijos bazėje įkurtas Kėdainių biofabrikas, kuris 1979 m. iš Kėdainių buvo perkeltas į Ukmergę ir taip įkurtas Ukmergės valstybinis biofabrikas. Nuo 1995 m. Ukmergės valstybinis biofabrikas buvo reorganizuotas į akcinę bendrovę. 1998 m. dalį įmonės įsigijus Prancūzijos kompanijai “TECHNA”, įmonė perregistruota į Lietuvos ir Prancūzijos AB “Ukmergės biofabrikas”. Nuo 1999 m. pradėjo veikti moderni nauja pašarinių papildų ir premiksų gamykla. Nuo 2007 m. įmonė perregistruota į UAB “Biofabrikas”. Pagal prancūzų kompanijos “Techna” rekomendacijas ir reikalavimus yra gaminami ir parduodami įvairūs pašarų papildai galvijams, kiaulėms ir paukščiams.
Per parą bendrovėje pagaminama apie 20 tonų baltyminių mineralinių papildų bei premiksų ir apie 20 tonų kombinuotųjų pašarų.
UAB „Biofabrikas“ pagrindinis eksporto organizatorius yra eksporto vadybininkas, kuris atsiskaito komercijos direktoriui, o šis savo ruožtu generaliniam direktoriui.
Eksporto organizavimo ir valdymo schema UAB „Biofabrikas“
9 paveikslas. UAB „Biofabrikas“ valdymo schema.
Receptūrų technologas yra atsakingas už receptūrų sudarymą pagal konkrečius kliento pageidavimus.
Gamyba - už produkto pagaminimą bei jo įpakavimą pagal tam tikros šalies reikalavimus įvežamai produkcijai.
Kokybės kontrolės vedėjas yra atsakingas už tyrimų atlikimą bei dokumentų susijusių su produkto kokybe paruošimą.
Pardavimų skyrius renka ir ruošia dokumentus, reikalingus konkretaus krovinio išvežimui, užsako transportą. Generalinis direktorius Komercijos direktorius Eksporto vadybininkas Gamyba Pardavimų skyrius Receptūrų technologas Produkto vadybininkai Kokybės kontrolė
25
Produkto vadybininkai padeda eksporto vadybininkui, konsultuodami klientą specifiniais klausimais susijusiais su jų produktu.
UAB „Biofabrikas“ eksportuodamas savo produkciją naudoja tiesioginį ir netiesioginį pardavimo organizavimo būdus, tačiau dažniau pasirenkamas netiesioginis pardavimų organizavimas, t.y. per tarpininkus. Taip yra todėl, kad įmonė yra per daug nutolusi nuo vartotojų, jų nepažįsta ir dėl sudėtingų eksporto procedūrų. Tokiu atveju tarpininkas būna dažniausiai ne vienas, o net keli, pvz. vienas tarpininkas rūpinasi pervežimu bei muitinės procedūromis, kitas - pardavimo užsienio valstybėje organizavimu.
UAB“Biofabrikas“ naudojama ši pateikimo kanalo struktūra: 1. Tinkamas paskirstymas
2. Rinkos ir jos tikslinių segmentų aprėpimas 3. Pateikimo išlaidų efektyvus panaudojimas 4. Konkurencingumo užtikrinimas
5. Tarpininkų motyvavimas 6. Pajamų garantavimas
7. Fizinio prekių paskirstymo efektyvumo užtikrinimas 8. Efektyvus vartotojų aptarnavimas
(Stoškus S. Vadybos pradmenys. Kaunas. 2001)
Vykdant eksportą per tarpininkus, atkrenta ne tik prekių judėjimo organizavimas, bet ir rizika parduoti prekę nemokiam klientui.
Vykdant eksportą tiesioginiu pardavimo organizavimo būdu, reikia surinkti nemažai dokumentų, kad transportas su kroviniu sėkmingai kirstų valstybės sieną ir būtų atliktos visos muitinės procedūros i. Pvz. eksportuojant į Rusiją reikia tokių dokumentų:
1. Kokybės sertifikato (išrašo gamintojas)
2. Garantinio laiško dėl GMO (išrašo gamintojas)
3. Veterinarinio sertifikato (išduoda Apskrities veterinarijos viršininkas) 4. Fitosanitarinio sertifikato (išduoda Valstybinė augalų apsaugos tarnyba) 5. Kilmės sertifikato (išduoda Pramonės ir amatų rūmai)
6. Pakuotės sertifikato (išrašo pakuotės tiekėjas) 7. Įpakavimo pažymėjimo (išrašo gamintojas)
8. Kitų gamintojo dokumentų (sąskaita, sutartis su pirkėju, pakrovimo aktas, CMR) 9. Muitinės deklaracijos
26
Prie šių dokumentų gamintojas dar turi turėti atitikties sertifikatą ir registracijos liudijimą, kurie išduodami valstybėje į kurią eksportuojama. (Kai kurioms prekėms registracijos liudijimo nereikia).
UAB „Biofabrikas“ reguliariai savo produkciją eksportuoja į tris valstybes: Rusiją, Baltarusiją ir Latviją. Vietinėj rinkoj įmonė parduoda 70 procentų savo produkcijos ir 30 procentų eksportuoja. Ateityje numatoma eksportuoti iki 50 procentų produkcijos. Reguliariai savo produkciją į Rusiją ir Baltarusiją įmonė pradėjo eksportuoti nuo 2004 metų, į Latviją - nuo 2003 metų.
2007 metais į Latviją buvo eksportuota 140,4 tonos produkcijos, iš kurios 103,4 tonos buvo mineralinių papildų ir 37 tonos kombinuotųjų pašarų.
0 20 40 60 80 100 120 140 160 2003 2004 2005 2006 2007
10 paveikslas. UAB „Biofabrikas“ eksporto į Latviją kitimas 2003- 2007 metais (tonomis) (Duomenys iš UAB „Biofabrikas“ ataskaitų)
Pastebimi du eksporto šuoliai. 2004 metais eksportas išaugo dėl supaprastėjusių eksporto procedūrų, šalims įstojus į ES. Vėliau eksporto apimtys smarkiai išaugo 2006 metais. Tai lėmė vadybininkų konsultacijos Latvijos ūkiuose, kurios padėjo gerokai padidinti pardavimus. Ateityje planuojamas nedidelis eksporto į Latviją kilimas.
Į Baltarusiją 2007 metais eksportuota 84 tonos produkcijos, iš kurių 62 tonos premiksų ir 22 tonos mineralinių papildų. Kombinuotųjų pašarų praeitais metais į Baltarusiją eksportuota nebuvo.
27 0 20 40 60 80 100 120 2004 2005 2006 2007
11 paveikslas. UAB „Biofabrikas“ eksporto į Baltarusiją kitimas 2003- 2007 metais (tonomis) (Duomenys iš UAB „Biofabrikas“ ataskaitų)
Dėl ūkių bei pašarų gamyklų reorganizavimo bei sudėtingos politinės situacijos, stabilaus eksporto į Baltarusiją sunku tikėtis, tačiau 2008 metais eksportą į šią šalį tikimasi padvigubinti.
2007 metais UAB “Biofabrikas” eksportavo 1223 tonas starterinių kombinuotųjų pašarų, skirtų paršeliams ir broileriams, bei 168 tonas premiksų, skirtų broileriams. Viso į Rusiją buvo eksportuota 1391 tona produkcijos.
0 500 1000 1500 2000 2500 2004 2005 2006 2007
12 paveikslas. UAB „Biofabrikas“ eksporto į Rusiją kitimas 2003- 2007 metais (tonomis) (Duomenys iš UAB „Biofabrikas“ ataskaitų)
28
Tokį eksporto į Rusiją netolygumą, lėmė tai, jog 2005 metų rudenį pradėti eksportuoti kombinuotieji pašarai, o 2007 metų vasarą juos eksportuoti nustota. Vis tik ateityje tikimasi už panašią sumą eksportuoti premiksus bei mineralinius papildus.
2007 metais viso eksportuota 1615,4 tonų produkcijos, premiksų - 230 tonų, papildų - 125,4 tonos, kombinuotųjų pašarų - 1260 tonų.
Kombinuotieji pašarai; 1260 Pašarų
papildai; 125,4 Premiksai; 230
13 paveikslas. UAB „Biofabrikas“ eksportas pagal produkcijos grupes 2007 metais tonomis. (Duomenys iš UAB „Biofabrikas“ ataskaitų)
2007 metais iš Lietuvos eksportuota 9065,4 tonas kombinuotųjų pašarų. UAB „Biofabrikas“ tais pačias metais eksportavo 1260 tonų kombinuotųjų pašarų, o tai sudarė 13,9 procento bendro Lietuvos kombinuotųjų pašarų eksporto 2007 metais.
Premiksus ir pašarų papildus UAB „Biofabrikas“ eksportavo kaip 23099099 KN prekes, t.y. kaip pašarus bei žaliavas skirtas pašarų gamybai. Tokiu būdu eksportuojant premiksus ir pašarų papildus palengvėja kai kurios eksporto procedūros, tačiau palyginti, kiek UAB „Biofabrikas“ eksportavo premiksų ir pašarų papildų ir kokios bendros šių prekių eksporto apimtys Lietuvoje, neįmanoma.
Eksporto augimas įmonėje vyko tolygiai ir 2006 metais pasiekė aukščiausią tašką. Sekančiais metais buvo atsisakyta kombinuotųjų pašarų eksporto į Rusiją, todėl eksporto apimtys sumažėjo. Nepaisant to, eksporto vertė išliko panaši kaip ir 2006 metais.
29 250,5 993,4 2212,7 1615,4 0 500 1000 1500 2000 2500 2004 2005 2006 2007
14 paveikslas. UAB „Biofabrikas“ eksporto kitimas tonomis 2004-2007 metais (Duomenys iš UAB „Biofabrikas“ ataskaitų)
Ateityje dėl padidėjusių žaliavų kainų bei gamybos kaštų planuojama ženkliai sumažinti kombinuotųjų pašarų eksportą, tuo tarpu premiksų bei pašarų eksportą ruošiamasi padindinti kelis kartus. Pašarų papildų ir premiksų kaina yra kur kas aukštesnė nei kombinuotųjų pašarų, todėl galutinę jų vertę gamybos kaštai lemia mažiau, be to žaliavų, naudojamų šių produktų gamybai, kainų kilimo tendencijos panašios visose valstybėse, į kurias UAB “Biofabrikas” eksportuoja savo produkciją.
3.2 Vartotojų požūrio į UAB „Biofabrikas“ eksportuojamą produkciją tyrimas
Apklausos, kuri vykdyta Latvijoje, Rusijoje ir Baltarusijoje rezultatai parodė, kad 71 procentas klientų produkciją perka įpakuotą į 40 kilogramų pakuotes, 8 procentai – 25 kilogramų maišuose ir 21 procentai produkciją perka 10 kilogramų ir mažesnėse pakuotėse.
30 0 10 20 30 40 50 60 70 80 40 kg 25 kg 10 kg ir mažesnės
15 paveikslas. Pakuotės, kuriomis užsienio klientai perka produkciją.
Mažesnėse pakuotėse produkciją dažniausiai perka perpardavėjai, kurie prekes realizuoja per savo vaistinių tinklus arba produkciją parduoda mažiems ūkiams.
Norint plėsti ir didinti eksporto apimtis, labai svarbu žinoti, ar įmonės klientai ketina plėsti savo veiklą. Perpardavėjams ar tiesioginiams klientams plečiant savo veiklą, atsiranda galimybės didinti UAB „Biofabrikas“ eksportą. Į klausimą apie veiklos plėtimą respondentai atsakė taip (procentais): 0 10 20 30 40 50 60 70 Ketina plėsti veiklą Veiklos plėsti neketina Neapsisprendę
16 paveikslas. UAB „Biofabrikas“ klientų ketinimai plėsti veiklą (procentais)
Labai svarbus veiksnys lemiantis eksporto apimtis - produkcijos kokybė (Reikalavimai produkcijos ženklinimui, pakuotei, sandėliavimui ir transportavimui pateikiami trečiame ir ketvirtame prieduose). Tik esant gerai kokybei įmanoma didinti eksporto apimtis ir konkuruoti su vietiniais gamintojais. Net 82 procentai respondentų teigė, kad UAB “Biofabrikas“ produkcijos
31
kokybė yra gera, 17 procentų teigė, kad kokybė vidutinė, vienas procentas respondentų, UAB „Biofabrikas“ produkcijos kokybę apibūdino kaip blogą.
Gera kokybė 82% Vidutine kokybė 17% Bloga kokybė 1%
17 paveikslas. UAB „Biofabrikas“ produkcijos kokybės vertinimas tarp užsienio klientų
Eksportuojant produkciją labai svarbu, kad jos kokybė būtų labai gera, nes dėl transporto išlaidų ir muitų UAB „Biofabrikas“ produkcijos kainos tampa didesnės nei vietinių gamintojų.
Planuojant ateities eksporto struktūrą, svarbu žinoti, kokia produkcija labiausiai domisi klientai ir planuoja pirkti ateityje. Į klausimą, su kokia produkcija siejate tolimesnį savo įmonės/ūkio ir UAB „Biofabrikas“ bendradarbiavimą, respondentai atsakė taip:
0 10 20 30 40 50 Su kombinuotaisiais pašarais Su pašarų papildais Su premiksais
18 paveikslas. Klientų domėjimasis UAB „Biofabrikas“ produkcija (procentais)
Ateityje parduodant kombinuotuosius pašarus didžiausias perspektyvas įžvelgia tik 7 procentų respondentų, parduodant pašarų papildus ir premiksus atitinkamai 47 ir 46 procentai. Šie duomenys yra labai svarbūs planuojant ateities eksporto apimtis.
32
Labai svarbus faktorius norint sėkmingai vystyti eksportą - transportavimas. UAB „Biofabrikas“ prekes eksportuoja tokiomis sąlygomis: EXW (prekes iš įmonės pasiima klientas), FCA (prekės pristatomos pirkėjo ekspeditoriui), DDU (prekės pristatytos, muitas nesumokėtas), DDP (prekės pristatytos, muitas sumokėtas).
Šiuo metu įmonė daugiausiai eksportuoja EXW ir DDU sąlygomis. Štai tokiomis sąlygomis klientai norėtų prekių pristatymo:
EXW 20% FCA 10% DDU 34% DDP 36%
19 paveikslas. Klientų pasirinktas produkcijos transportavimo būdas
Šiuo atveju UAB „Biofabrikas“ prekes geriausiai pristatyti EXW sąlygomis. Tokiomis sąlygomis pristatant prekes nereikia spręsti daugybės organizacinių prekių judėjimo problemų, jas spęsti apsiima pirkėjas. Klientai dažniausiai prekes nori gauti DDU ir DDP sąlygomis.
Kitas svarbus aspektas yra prekės pristatymo laikas. Prekės pristatymo laikas yra laiko tarpas nuo prekių užsakymo pateikimo iki prekių iškrovimo pirkėjo sandėlyje. Šis laiko tarpas apima produkto gamybą, jo pakrovimą į transporto priemonę, transportavimą, muitinės procedūras bei iškrovimą pirkėjo sandėlyje. Kuo pristatymo laikas trumpesnis, tuo klientui patogiau planuoti prekių realizavimą vietos rinkoje ar gamybą. Pagal apklausą UAB „ Biofabrikas“ prekių pristatymo laikas yra toks:
33 0 10 20 30 40 50 60
Mažiau nei savaitė Nuo savaitės iki dviejų Daugiau nei dvi savaitės
20 paveikslas. UAB „Biofabrikas“ produkcijos pristatymo laikas
36 procentų respondentų atsakė, kad pristatymo laikas trumpesnis nei savaitė, 50 procentas teigė jog prekės pristatomos iki dviejų savaičių nuo užsakymo pateikimo ir 14 procentų respondentų prekes gauna vėliau nei per dvi savaites nuo užsakymo pateikimo.
Dažniausiai galutinė UAB „Biofabrikas“ produkcijos kaina užsienio vartotojui būna kiek didesnė nei vietinių gamintojų, todėl geresnė kokybė ne visada lemia vietinių vartotojų pasirinkimą. UAB „Biofabrikas“ ir įmonės akcininkai JSC „Techna“ didesniems klientams siūlo papildomą servisą (specialistų vizitai, kokybės kontrolė ir pan.). 83 procentai respondentų pageidautų papildomo serviso, 17 procentų respondentų mano, kad papildomas servisas jiems nereikalingas.
Iš šios anketinės apklausos galima daryti išvadas, kad geriausios pakuotės eksportuojamai produkcijai yra 40 kilogramų ir 10 kilogramų bei mažesnės. Dauguma UAB „Biofabrikas“ klientų planuoja plėsti savo veiklą, klientai gaunama produkcija yra patenkinti, produkcijos kokybę jie laiko gera. Premiksai ir pašarų papildai yra tos produkcijos grupės, su kuriomis klientai sieja didžiausias bendradarbiavimo galimybes. Produkcija į pirkėjų sandėlius turėtų būti pristatoma DDU arba DDP sąlygomis, o pristatymo laikas turėtų būti kuo trumpesnis. Dauguma klientų norėtų UAB „Biofabrikas“ ir Prancūzijos kompanijos „Techna“ papildomo serviso.
34
Išvados ir pasiūlymai
1. Nuo 2003 metų pašarų gamyba Lietuvoje auga tolygiai. Oficialiais duomenimis Lietuvoje 2007 metais buvo pagaminta 400 tūkstančių tonų kombinuotųjų pašarų, pašarų papildų bei premiksų. Eksportas ne į ES šalis siekė 78,9 milijonus litų, balansas buvo teigiamas ir sudarė 21,1 milijoną litų. Tai rodo, kad Lietuvos grūdų perdirbimo pramonė yra stipri ir konkurencinga tarptautinėje rinkoje.
2. UAB „Biofabrikas“ 2004-2006 m.m. eksporto apimtys augo, o 2007 m. sumažėjo dėl sumažėjusio kombinuotųjų pašarų eksporto į Rusiją. Nepaisant to, eksporto vertė 2007 ir 2006 metais buvo panaši, kurią lėmė prekių struktūra. 2007 metais eksportuota mažiau kombinuotųjų pašarų, o daugiau mineralinių papildų ir premiksų, kurių vertė yra kelis kartus didesnė.
3. UAB „Biofabrikas“ 2007 m. daugiausiai eksportavo kombinuotųjų pašarų, o premiksai ir pašarų papildai nesudarė ketvirtadalio eksportuotos produkcijos. Nuo viso iš Lietuvos eksportuojamo kombinuotųjų pašarų kiekio, 2007 metais UAB „Biofabrikas“ eksportas sudarė 13,9 procento.
4. Vykdant apklausą Latvijoje, Baltarusijoje ir Rusijoje, paaiškėjo, kad 93 procentai respondentų, didžiausias perspektyvas numato importuojant pašarų papildus bei premiksus. Šios produktų grupės vienos tonos kaina yra gerokai didesnė nei kombinuotųjų pašarų, todėl transportavimo bei išmuitinimo išlaidos mažiau įtakoja jų galutinę kainą vartotojui.
5. UAB „Biofabrikas“ tikslinga keisti savo eksportuojamų prekių struktūrą ir ateityje eksportuoti daugiau pašarų papildų ir premiksų, o kombinuotųjų pašarų eksportą sumažinti, o vėliau gal ir visai atsisakyti.
6. Papildomas servisas skatinant pardavimus yra labai svarbus - 83 procentai respondentų teigia, kad servisas jiems reikalingas. Vystant eksportą tikslinga sukurti efektyvią serviso teikimo sistemą, išanalizuoti klientų poreikius bei pasiūlyti jiems reikalingiausią servisą (pvz., kokybės kontrolę). Tokiu būdu būtų galima ne tik plėsti eksportą, bet susirasti daugiau pastovių klientų užsienio šalyse.
7. Analizuojant apklausos rezultatų duomenis nustatyta, kad tikslinga sutrumpinti prekių pristatymo laiką nuo užsakymo pateikimo iki produkcijos iškrovimo pirkėjo sandėlyje. Dabar prekės vidutiniškai pristatomos per dvi savaites, optimalus pristatymo laikas turėtų būti per savaitę. Tuomet padidėtų ir eksporto apimtys.
35
Literatūros sąrašas
1. Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija. Lietuvos grūdų perdirbimo pramonės raida.
Vilnius
2. Jatkauskas J., Vrotniakienė V., Damanskis A., Arbatauskienė G. Pašarų ženklinimas.
Kaunas, 2005.
3. Damanskis A., Zajankauskaitė G. Rekomendacijos pašarų saugai užtikrinti pagal ES
reikalavimus (su priedais). Kaunas 2005.
4. Pirminės grūdų gamybos geros higienos praktikos taisyklės. Vilnius 2005.
5. Stoškus S. Vadybos pradmenys. Kaunas. 2001
6. Kombi-korma 2007-7, Maskva 7. www.fefac.org 8. www.ikar.ru 9. www.br.minsk.by 10. www.stat.gov.lt 11. www.wikipedia.org Papildomi šaltiniai:
12. UAB „Biofabrikas“ pardavimų suvestinės 13. UAB „Biofabrikas“ žaliavų kainų suvestinės 14. UAB „Biofabrikas“ intrastato ataskaitos
36
Santrauka
Donatas Tarulis
Pašarų, pašarų papildų bei premiksų eksporto dinamika UAB „Biofabrikas“
Lietuvos veterinarijos akademija 2008 m.
Kaunas
Nuo 2004 metų Lietuvos užsienio prekybos deficitas nuolat augo ir 2007 metais siekė beveik 18 milijardų litų. Norint sumažinti tokį didelį užsienio prekybos deficitą, būtina intensyvinti eksportą.
Darbo tikslas: išsiaiškinti pašarų, pašarų papildų ir premiksų rinkos tendencijas Lietuvoje ir UAB „Biofabrikas“ eksporto apimtis bei struktūrą. Išanalizavus užsienio klientų poreikius pateikti pasiūlymus eksporto plėtrai.
Tyrimo objektas - kombinuotųjų pašarų, pašarų papildų ir premiksų gamintojo UAB „Biofabrikas“ eksporto apimtys ir struktūra.
Pagrindiniai darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti UAB „Biofabrikas“ eksporto kitimą 2004-2007 m.m. ir jo priežastis; 2. Išanalizuoti UAB „Biofabrikas“ eksporto struktūrą 2007m. ;
3. Apklausos būdu išsiaiškinti UAB „Biofabrikas“ užsienio klientų poreikius, kurie leistų planuoti ateities eksporto struktūrą bei apimtis;
4. Pateikti UAB „Biofabrikas“ rekomendacijas, kokiais būdais galima išlaikyti ir padidinti eksporto į Latviją, Rusiją ir Baltarusiją apimtis bei pelningumą.
Pagrindinės išvados ir pasiūlymai:
1. UAB „Biofabrikas“ 2004-2006 m.m. eksporto apimtys augo, o 2007 m. sumažėjo dėl sumažėjusio kombinuotųjų pašarų eksporto į Rusiją.
2. 2007 m. UAB „Biofabrikas“ daugiausiai eksportavo kombinuotųjų pašarų, o premiksai ir pašarų papildai nesudarė ketvirtadalio eksportuotos produkcijos..
3. Daugelis UAB „Biofabrikas“ užsienio klientų pageidauja papildomo serviso bei greitesnio produkcijos pristatymo. Ateityje planuoja iš UAB „Biofabrikas“ daugiausiai pirkti premiksų ir pašarų priedų.
4. UAB „Biofabrikas“ tikslinga keisti savo eksportuojamų prekių struktūrą ir ateityje
eksportuoti daugiau pašarų papildų ir premiksų, o kombinuotųjų pašarų eksportą sumažinti, o vėliau gal ir visai atsisakyti. Vystant eksportą tikslinga sukurti efektyvią serviso teikimo sistemą. Tokiu būdu būtų galima ne tik plėsti eksportą, bet ir susirasti daugiau pastovių klientų užsienio šalyse.
37
Summary Donatas Tarulis
Feed, feed aditives and premixes export dynamics in JSC “Biofabrikas“
Lithuanian veterinary academy. 2008
Kaunas
Since 2004 deficiency of foreign trade of Lithuania has constantly increased and it has reached nearly 18 milliard Litas in 2007. In order to reduce such big deficiency of foreign trade it is necessary to intensify export.
The aim of this work is: to ascertain market tendencies of forage, feed additives and premixes in Lithuania, as well as to explore the structure and export extent of Joint Stock Company
“Biofabrikas”. Moreover, after analyzing the requirements of foreign clients, it was decided to propose suggestions for the development of export.
The object of the research is- export extent and structure of Joint Stock Company “Biofabrikas”, which is a manufacturer of combinative forage, feed additives and premixes.
The main tasks are:
1. To analyze export movement and its reasons of Joint Stock Company “Biofabrikas” in 2004-2007;
2. To analyze export structure of Joint Stock Company “Biofabrikas” in 2007;
3. Using the method of polling to find out the requirements of foreign clients, which could help to plan the prospective export structure and movements;
4. To present guideline to Joint Stock Company “Biofabrikas”, to introduce patterns how to maintain and increase extent and profitability of export to Latvia, Russia and Belarus. Basic findings and suggestions:
1. In 2004-2006 export extent of Joint Stock Company “Biofabrikas” was increasing, whereas in 2007 it reduced due to diminished export of combinative forage to Russia.
2. In 2007 Joint Stock Company “Biofabrikas” mainly exported combinative forage, whereas premixes and feed additives did not constitute one fourth of exported production.
3. Many foreign clients of the company request some additional service and a faster delivery of goods. In future they plan to buy premixes and feed additives mainly.
4. It is advisable for Joint Stock Company “Biofabrikas” to change the structure of its exported goods and in future, to export more feed additives and premixes, and to reduce (or even reject it at all) the export of combinative forage. While developing export it is
38
important to create an effective system of service provision. In such a way it would be possible not only expand export but also find more permanent clients in foreign countries.
39
40
1 priedas
(1 Priedas Produkcijos kitimas. Pašarų, pašarų papildų, premiksų industrija (ES-25))
M ln 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 DE 4,45 4,538 4,305 4,274 4,179 4,203 3,936 3,761 3,897 3,855 4,168 3,881 4,500 4,020 FR 4,67 4,976 5,013 5,364 5,390 5,544 5,582 5,670 5,640 5,850 5,680 6,356 6,400 6,300 IT 4,07 3,826 3,501 3,660 4,033 4,042 3,873 3,874 4,000 4,300 4,500 4,500 5,100 4,900 NL 3,29 3,317 3,847 3,115 3,318 3,508 3,391 3,288 3,285 3,620 3,284 3,110 3,400 3,120 BE 1,27 1,478 1,472 1,632 1,629 1,579 1,510 1,525 1,536 1,639 1,591 1,622 1,780 1,620 UK 2,52 2,342 2,459 2,854 3,193 3,370 3,026 2,855 2,926 3,115 2,960 2,936 2,714 2,680 IE 672 723 807 748 710 740 785 762 714 725 832 818 820 788 DK 1,21 1,300 1,200 1,120 1,170 1,283 1,223 1,054 1,151 1,254 1,250 1,132 1,151 1,067 ES 3,60 2,993 3,084 3,200 3,235 3,267 3,451 3,563 3,750 4,030 4,120 4,418 5,183 5,860 PT 1,14 1,073 1,011 1,019 1,007 979 983 980 956 960 945 945 950 951 AT : : 11 402 261 247 246 247 255 260 265 275 290 305 SE : : 60 570 647 636 620 555 550 570 540 500 510 465 Fl : : 307 412 322 339 331 340 340 325 331 330 328 323 CY :: : : : : : : : : 40 50 CZ :: : : : : : : : : 631 675 EE :: : : : : : : : : : 45 44 HU :: : : : : : : : : : 1,190 1,200 LV :: : : : : : : : : : 60 38 LT :: : : : : : : : : : 61 65 PL :: : : : : : : : : : 1,226 1,398 SK :: : : : : : : : : : 185 198 SI :: : : : : : : : : : 115 115
EU-12 iki 1993, EU-15 nuo 1994 iki 2003, EU-25 nuo 2004 Be Liuksemburgo, Graikijos ir Maltos (Šaltinis: FEFAC)
2 priedas
Lietuvos veterinarijos akademija Socialinių mokslų ir informatikos katedra
Anketa
Anketinės apklausos tikslas išsiaiškinti UAB „Biofabrikas“ užsienio klientų poreikius. 1. Kokiuose įpakavimuose perkate musų produkciją:
a. 40 kilogramų b. 25 kilogramų
c. 10 kilogramų ir mažesnėse
2. Ar ateityje ketinate plėsti savo veiklą:
a. taip b. ne
c. dar nenusprendžiau
3. Kaip vertinate UAB „Biofabrikas“ produkcijos kokybę:
a. Kokybė gera b. Kokybė vidutiniška c. Kokybė bloga
4. Su kokia produkcija siejate didžiausias pardavimo galymybes savo šalyje:
a. Su kombinuotaisiais pašarais b. Su pašarų papildais
c. Su premiksais
5. Kokių prekių pristatymo sąlygų Jūs norėtumėte:
a. EXW b. FCA c. DDU d. DDP
6. Per kiek laiko nuo paraiškos pateikimo UAB „Biofabrikas“ produkcija pristatoma į Jūsų sandėlį.
a. Trumpiau nei per savaitę b. Nuo savaitės iki dviejų c. Ilgiau nei per dvi savaites
7. Ar Jus domina papildomas UAB „Biofabrikas“ ir JSC „Techna“ servisas:
a. Taip b. Ne
42 Ветеринарная академия Литвы Кафедра информатики и социальных наук Анкета Цель анкетного опроса выяснить нужды заграничных клиентов ЗАО “Biofabrikas”. 1. В каких запаковках покупаете нашу продукцию: а. 40 килограмм б. 25 килограмм в. 10 килограмм и меньше 2. Намерены ли в будущем расширять свое дело: а. да б. нет в. Еще не решил 3. Как оцениваете качество продукции ЗАО “Biofabrikas” а. качество хорошее б. качество среднее в. Качество плохое 4. С какой продукцией связываете самые большие возможности продажи в своей стране: а. с комбикормом б. кормовые подбавки в. Премиксы 5. Каких условий доставки товары вы хотели бы: а. EXW б. FCA в.DDU г. DDP 6. Через какое время, после предъявления заявки, продукция ЗАО “Biofabrikas” доставляется в ваш склад. а. быстрее чем за неделю б. от недели до двух в. более двух недель 7. Интересует ли Вас дополнительный сервис ЗАО “Biofabrikas” и JSC ”Techna” а. да б. нет
43
3 priedas
Kombinuotojo pašaro etiketėje privalu nurodyti:
1. Jo pavadinimą: "Visaverčiai pašarai (lesalai, ėdalai)" ar "Baltyminiai vitamininiai papildai", "Mineraliniai papildai", "Melasos papildai", "Visaverčiai pieno pakaitalai", "Pieno pakaitalų papildai" ir t. t.;
2. Gyvūno, kuriam skirti pašarai, rūšį, kategoriją (melžiamoms karvėms, paršavedėms ir kt.);
3. Pašaro sudėtį, t.y. visas pašarines žaliavas, panaudotas gaminant pašarą, lesalą, ėdalą, pagal mažėjančią proporcinę dalį, nurodant arba nenurodant įdėtą jų kiekį (procentais). Visi minėti duomenys išdėstomi lentelėje ar kitoje formoje; nustatytus kokybės rodiklius ir analitines sudedamąsias dalis; grynąjį kiekį; tinkamumo laiką; partijos numerį; gamintojo arba tarpininko pavadinimą, adresą, jo patvirtinimo ar registracijos numerį;
4. Gamybos partijos numerį (arba kitą informaciją, užtikrinančią atsekamumą).
5. Kai į neatratotojams (kiaulėms, arkliams, paukščiams ir kt.) skirtus pašarus įdedama gyvūninių žaliavų, išskyrus pieną, jo produktus ir kiaušinius, būtinas užrašas "Draudžiama šiuos pašarus vartoti atrajotojams (galvijams, avims ir kt.)";
6. Kai į kombinuotąjį pašarą įdėta grynų pašarų priedų:
a) kokcidiostatikų - nurodomas jų specialusis pavadinimas, aktyviosios medžiagos kiekis, identifikavimo numeris, laikymo sąlygos ir minimalus tinkamumo laikas;
b) antioksidantų į naminiams gyvūnėliams skirtus ėdalus - nurodomas specialusis antioksidanto pavadinimas ir užrašas "Su antioksidantais";
c) antioksidantų į kitus pašarus - specialus priedo pavadinimas. 7. Kai į kombinuotąjį pašarą įdėta:
a) genetiškai modifikuotų pašarinių žaliavų ar pašarų priedų, turinčių genetiškai modifikuotų organizmų, nurodoma, kad šis pašaras pagamintas su genetiškai modifikuotais pašarų produktais (nurodomas genetiškai modifikuoto produkto pavadinimas);
b) dažiklių, įskaitant ir pigmentų, skirtų suteikti spalvą pašarams ar gyvūninei produkcijai. Į naminiams gyvūnėliams skirtus ėdalus - nurodoma "Su dažikliais" arba "Spalva suteikta, naudojant ... " ir specialusis pavadinimas, o į kitus ne naminiams gyvūnėliams skirtus pašarus - nurodomas specialusis dažiklio pavadinimas;
c) vitaminų. Vitamino E - nurodomas jo specialusis pavadinimas, alfa-tokoferolio kiekis, pagaminimo data, laikymo sąlygos ir minimalus tinkamumo vartoti laikas; vitaminų A ir
