PERŠALIMO LIGOMS SKIRTŲ AUGALINĖS KILMĖS PREPARATŲ ASORTIMENTO VAISTINĖJE ĮVERTINIMAS IR POREIKIO TYRIMAS

FARMACIJOS FAKULTETAS FARMAKOGNOZIJOS KATEDRA

AKVILĖ BLEIFERTIENĖ

PERŠALIMO LIGOMS SKIRTŲ AUGALINĖS KILMĖS

PREPARATŲ ASORTIMENTO VAISTINĖJE ĮVERTINIMAS IR

POREIKIO TYRIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas doc., dr. Zita Barsteigienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS

FARMAKOGNOZIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis... Data...

PERŠALIMO LIGOMS SKIRTŲ AUGALINĖS KILMĖS PREPARATŲ

ASORTIMENTO VAISTINĖJE ĮVERTINIMAS IR POREIKIO TYRIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

doc., dr. Zita Barsteigienė... Data...

Darbą atliko Magistrantė

Recenzentas Akvilė Bleifertienė...

Data... .... Data...

TURINYS

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12

1.1. Augalinės kilmės preparatų rinka Lietuvoje ... 12

1.2. Augaliniai preparatai ... 13

1.3. Peršalimo ligų simptomai ir gydymo būdai ... 15

1.4. Augalinės kilmės vaistiniai preparatai ... 15

1.5. Augalinės kilmės maisto papildai ... 17

1.6. Peršalimo ligoms skirtų arbatų asortimentas ... 17

1.7.Vaistinių augalų, naudojamų peršalimo ligoms skirtų preparatų gamybai, cheminės veikliosios medžiagos …… ... 19

1.8. Peršalimo gydymas nėštumo metu ... 24

1.9. Peršalimo ligoms skirtų augalinės kilmės preparatų sąveikos su sintetiniais vaistais ... 25

1.10. Farmacinė paslauga išduodant peršalimo ligoms skirtus augalinės kilmės preparatus ... 28

2. TYRIMO METODIKA ... 30

2.1. Tyrimo organizavimas ... 30

2.2. Tyrimo metodai ... 30

3. REZULTATAI ... 32

3.1. Tiriamųjų atranka, socialinė charakteristika ... 32

3.2. Respondentų požiūris į augalinių preparatų vartojimą, sergant peršalimo ligomis ... 33

3.3. Augalinių preparatų, skirtų peršalimo ligoms, informacijos šaltiniai, pasirinkimą įtakojantys veiksniai ….. ... 36

3.4. Duomenys apie peršalimo ligoms skirtų augalinių preparatų asortimentą ... 39

3.5. Vaistiniai augalai, vartojami susirgus peršalimo ligomis, jų preparatų poreikio ypatybės...43

3.6. Farmacijos specialisto veiklos įvertinimas padedant įsigyti augalinį preparatą, skirtą peršalimo ligoms ………… ... 48 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 52 5. IŠVADOS ... 53 6. REKOMENDACIJOS ... 54 7. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 55 8. PRIEDAI ... 58

SANTRAUKA

Magistrinio darbo tema: Peršalimo ligoms skirtų augalinės kilmės preparatų asortimento vaistinėje įvertinimas ir poreikio tyrimas. Akvilės Bleifertienės magistro baigiamasis darbas/ mokslinė vadovė doc., dr. Zita Barsteigienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedra.- Kaunas.

Darbo tikslas. Įvertinti peršalimo ligoms skirtų augalinės kilmės preparatų asortimentą vaistinėse ir jų poreikį tarp gyventojų.

Rezultatai. Atlikus apklausą nustatyta, kad daugiausia respondentų serga peršalimo ligomis vieną kartą metuose (53%). 33% apklaustųjų renkasi augalinės kilmės preparatus, kuriuos vartoja gydymui. Daugiau kaip pusės respondentų augalinės kilmės preparatų pasirinkimą lemia vaistininko/gydytojo rekomendacijos. Dauguma respondentų visada vaistinėje randa norimą augalinį preparatą, skirtą peršalimo ligoms, o jo nesant, renkasi kitą farmacijos specialisto pasiūlytą ir panašiomis savybėmis pasižymintį preparatą ( 54%). Susirgę peršalimo ligomis dažniausiai vartoja čiobrelių (21%), aviečių (19%) ir ežiuolių (10%) augalinės kilmės preparatus. Priimtiniausia augalinio preparato forma 44% apklaustųjų yra arbata. Vaistinėje vykdomos nuolaidos ir akcijos įsigyjant augalinį preparatą, skirtą peršalimo ligoms turi įtakos 83% respondentų, tuo tarpu gamintojas neturi įtakos augalinio preparato įsigijimui. 85% respondentų patvirtino, kad farmacijos specialistai gerai informuoja apie augalinės kilmės preparatų pasirinkimo galimybę sergant peršalimo ligomis, pataria, kada ir kaip vartoti, pasiteirauja, ar nėra alergiškas, informuoja apie šalutinį poveikį, pasiteirauja apie kitų vaistų vartojimą, jų galimas sąveikas su augalinės kilmės preparatais.

Išvados

1. Atlikus tyrimą nustatyta, kad respondentai, susirgę peršalimo ligomis, dažniausiai renkasi augalinės kilmės preparatus, nes jų nuomone, šie turi mažesnį šalutinį poveikį negu cheminiai vaistai.

2. Ištirta, kad augalinės kilmės preparatus, skirtus peršalimo ligoms, jie dažniausiai įsigyja rekomendavus gydytojui ar vaistininkui, pirmenybę teikdami žinomiems preparatams.

3. Išsiaiškinta, kad respondentai, susirgę peršalimo ligomis, dažniausiai vartoja čiobrelių, aviečių ir ežiuolių augalinės kilmės preparatus, dažniausiai pasirenkama augalinio preparato forma yra arbata.

4. Tyrimo metu nustatyta, kad, norėdami įsigyti norimą augalinės kilmės preparatą, daugelis pasinaudoja vaistinėje suteikiamomis nuolaidomis ir vykdomomis akcijomis.

5. Išsiaiškinta, kad farmacijos specialistai suteikia visą reikalingą informaciją apie augalinių preparatų vartojimą.

6. Nustatyta, kad besikreipiantys į vaistinę sergantys peršalimo ligomis gyventojai dažniausiai serga jomis kartą per metus.

SUMMARY

Master‘s thesis: Evaluation of demand and assortment of preparations with plant origin for common cold diseases. A. Bleifartienė. Master‘s thesis/ supervisor Assoc. Dr. Z. Barsteigienė; Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Pharmacy, Department of Pharmacognosy. – Kaunas

Aim: To research and evaluate demand and assortment of preparations with plant origin for common cold diseases.

Findings: The survey revealed that more of patients become sick with common cold diseases once per year (53%). 33% of patients are choosing herbal preparations and using them for the treating of these diseases. More as half of the surveyed specified that the main influence for their choice has recommendation provided by health care specialist - doctor or pharmacist (38%). Most of the respondents (54%) find preferable herbal preparation in the pharmacy and in case if they didn’t find they buy other similar preparation recommended by pharmacist. For the treating of common cold diseases as most popular plants between respondents were indicated: thymus (21%), raspberry (19%) coneflower (10%). Herbal thea 44% of respondents had indicated as most preferable drug form. For 83% of respondents discounts and actions are important for decision to buy herbal preparation and manufacturer of product is not important for them. 85% of respondents are sure that pharmacists gives them all information necessary for the choise of herbal preparation for common cold diseases, advise how and when to use preparation, ask them regarding alergy, inform them regarding side effects and adverse reactions, ask them which other drugs do they use and inform them regarding possible interractions between them and herbal preparations.

Conclusions: 1. Respondents most often choose herbal preparations for treating of common cold diseases because for their mind they have less side effects as chemical preparations.

2. The main influence for their choice has recommendation provided by health care specialist - doctor or pharmacist, preferable well known products.

3. Most popular medicinal plants for treating of common cold diseases thymus, raspberry and coneflower. Herbal thea is most preferable drug form.

4. Discounts and actions are important for people decision to buy herbal preparation. 5. Pharmacists give them all information necessary for use of herbal preparations. 6. More of patients become sick with common cold diseases once per year.

SANTRUMPOS

PSO - Pasaulio sveikatos organizacija ES - Europos sąjunga

GGP - geros gamybos praktika GHP - geros higienos praktika

ŪVKTI - ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ESCOP - Europos mokslinis kooperatyvas apie fitoterapiją

SPSS - Statistical Package for the Social Science – Statistinių duomenų apdorojimo kompiuterinė programa

N - respondentų skaičius χ² - chi-kvadratas

p – reikšmingumo lygmuo % - procentas

SĄVOKOS

 Augalinis vaistinis preparatas -vaistinis preparatas, kurio veiklioji(-iosios) medžiaga(-os) yra arba augalinė(-ės) medžiaga(-os), arba augalinis(-iai) ruošinys(-iai), arba tokios(-ių) augalinės(-ių) medžiagos(-ų) ir tokio(-augalinės(-ių) augalinio(-augalinės(-ių) ruošinio(-augalinės(-ių) mišinys [7].

 Citochromas P450 – monooksigenazės, kurios hidroksilina steroidus, riebalų rūgštis, ksenobiotikus (tarp jų, vaistus ir toksinus). Nuo citochromo P450 fermentų aktyvumo priklauso tai, kaip greitai organizmas metabolizuoja vaistus ir paverčia juos nekenksmingais [30].

 Europos farmakopėja – farmakopėja, rengiama pagal Konvenciją dėl Europos farmakopėjos rengimo [7].

 Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo [7].

 Farmacinė paslauga - vaistininko praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą [7].

 Farmacinė rūpyba – tai kompleksinis ir nuolatinis procesas, leidžiantis gauti geriausius rezultatus, parenkant tinkamiausią pacientui gydymo būdą [9].

 LR vaistinių preparatų registras – teisinių, organizacinių, technologinių priemonių visuma, skirta vaistiniams preparatams registruoti ir jų registravimo duomenims tvarkyti. Į jį įrašomi vaistiniai preparatai, dėl kurių išduotas rinkodaros arba registracijos pažymėjimas [7].

 Maisto papildas – maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Maisto papildai rinkai tiekiami dozuotomis formomis – kapsulėmis, pastilėmis, piliulėmis, tabletėmis, kitomis panašiomis formomis bei miltelių maišeliais, ampulėmis, buteliukais su lašų dozatoriais bei kitomis panašiomis skysčių ir miltelių, skirtų vartoti mažais dozuotais kiekiais, formomis. [10].

 Peršalimo ligos arba ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos – tai ūminis viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, galintis pažeisti tiek viršutinius kvėpavimo takus, tiek atskiras jo dalis: nosį, prienosinius ančius, ryklę, gerklas, kartais – trachėją ir bronchus [25].

 Savigyda - tai negalavimų šalinimas ar lėtinių ligų prevencija tradiciniais, žoliniais bei kitais nereceptiniais vaistais [9].

 Tradicinis augalinis vaistinis preparatas – augalinis vaistinis preparatas, kuris atitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytus kriterijus ir jam gali būti taikoma supaprastinta tradicinių augalinių vaistinių preparatų registravimo procedūra [7].

 Vaistas (vaistinis preparatas) – vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas [7].

 Vaistinė – juridinis asmuo, vykdantis farmacinę veiklą, apimančią vaistinių preparatų įsigijimą, laikymą, pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui, farmacinių paslaugų teikimą ir (ar) ekstemporalių vaistinių preparatų gamybą, kokybės kontrolę [7].

 Vaistinių prekės – prekės, kurių grupių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir kurias leidžiama įsigyti, laikyti ir parduoti (išduoti) vaistinėse. Ši sąvoka neapima vaistinių preparatų [7].

ĮVADAS

Žemėje egzistuoja 500 000 skirtingų augalų rūšių, iš kurių tik nedidelė dalis ištirti medicininiu požiūriu, todėl vaistinių augalų panaudojimo medicinos srityje slypi didelis neatskleistas potencialas. Pastaruoju metu gydymas vaistiniais augaliniais preparatais populiarėja, pastebima, kad jie gali padėti, kai negelbsti sintetiniai vaistai. Ilgai medicinoje buvo paviršutiniškai žiūrima į liaudies medicinos paveldą, bet negalima paneigti, kad daug šiuo metu medicinoje vartojamų pripažintų vaistų išrasti tiriant ir analizuojant vaistinių augalų sudėtį ir veikliąsias sudėtines dalis.

Vaistinių augalų žaliavos, iš jų pagaminti preparatai pasižymi įvairiu farmakologiniu veikimu, žmogaus organizmui sukelia mažesnį šalutinį poveikį nei sintetiniai vaistai. Įvairiose farmakopėjose įtraukta daugiau kaip 1000 vaistinių augalų rūšių [19]. Peršalimo ligoms skirti augalinės kilmės preparatai sudaro didelę visų augalinių preparatų rinkos dalį. Jie vartojami peršalimo ligų pradžioje, nes neleidžia ligai paūmėti ar pereiti į lėtinę formą, jais galima papildyti gydymą sintetiniais vaistais, kai norima gauti maksimalų terapinį poveikį žmogaus sveikatai, tuomet pastarųjų vartoti reikia mažiau. Taip pat augalinės kilmės preparatai vartojami kai nėra sintetinių vaistažolių pakaitalų, pavyzdžiui, stiprinant imunitetą.

Vaistinės, vadovaudamosios rinkos dėsniais, į savo asortimentą įtraukia tik pelningiausias ir paklausiausias prekes. Dėl susiformavusios atskirų rinkos dalyvių išskirtinių pozicijų mažėja augalinės kilmės preparatų pasirinkimas vartotojams tiek kainų, tiek asortimento požiūriu. Vaistinių tinklai yra suinteresuoti gauti kuo didesnį pelną, konsoliduojasi su vaistų ir kitomis didmeninio platinimo įmonėmis, o tai įtakoja vaistinės asortimentą, kuris dažnai pakrypsta į neigiamą pacientui pusę.

Pajutę pirmuosius peršalimo simptomus, pacientai pirmiausia apsilanko vaistinėje. Darbo tikslas yra, kad farmacijos specialistas, kuris yra lengviausiai ir greičiausiai pasiekiamas sveikatos priežiūros specialistas, žinantis, kokiais farmakologiniais poveikiais pasižymi augalinės kilmės preparatai peršalimo ligoms gydyti, kokias medžiagas kaupia preparate esantys vaistiniai augalai, kaip jie veikia žmogaus organizmą, galėtų padėti pasirinkti iš vaistinės asortimento pagal kokybę, kainą, tikėtiną poveikį pageidaujamą bei optimaliausiai tinkantį augalinės kilmės preparatą. Taip pat peršalimo ligų gydymui augalinės kilmės preparatais tinkamai juos parenkant rizikos grupės pacientams (pagyvenusiems žmonėms, nėščiosioms, vaikams, sergantiems lėtinėmis ligomis), farmacijos specialistas gali padėti išvengti nepageidaujamų reakcijų, kurios sukelia neigiamas pasekmes ir rimtus negalavimus, sąveikaujant augalinės kilmės preparatams su sintetiniais vaistais. Gydytojams dažnai trūksta žinių apie augalinės kilmės preparatus, todėl visa atsakomybė tenka vaistininkui, konsultuojančiam apie augalinės kilmės preparatų vartojimo ypatumus.

Lietuvoje vaistiniai augaliniai preparatai, skirti peršalimo ligoms gydyti, yra gana plačiai vartojami. Jų sudėtyje dažnai yra kelios veikliosios medžiagos, skirtos peršalimo simptomams mažinti. Tai glikozidai, alkaloidai, eteriniai aliejai, saponinai, polisacharidai, flavonoidai, , vitaminai ir t. t. Jie sudaro kompleksus su kitais biologiškai veikliais junginiais. Dažniausiai gydomasis augalinio preparato veikimas priklauso ne nuo vienos vaistinio augalo medžiagos, o nuo viso komplekso. Todėl vartojant išgrynintą medžiagą nesulaukiama tokio efekto, kaip vartojant visą augalą ar iš jo pagamintą preparatą. Specialistų sukurti vaistinių augalų mišiniai peršalimo ligas gydo geriau nei vienas augalas.

Augalinės kilmės preparatai peršalimo ligoms gydyti lengvina atsikosėjimą bei slopina kosulį, skystina nosies sekretą, mažina gleivinės paburkimą sergant sloga ar sinusitu, naudojami temperatūrai mažinti, imunitetui stiprinti, veikia antimikrobiškai ir turi priešvirusinį poveikį. Dėl retesnio ir mažesnio šalutinio poveikio augalinės kilmės preparatai dažnai sėkmingai pakeičia sintetinius preparatus ir net antibiotikus.

Vartojant augalinės kilmės preparatus skirtus peršalimo ligoms gydyti dėl juose esančių aktyviųjų medžiagų gausos, be pertraukos jas patariama gerti ne ilgiau kaip dvi savaites, nes ne visi augalai tarpusavyje dera. Jų poveikis taip pat priklauso nuo to, kokių veikliųjų medžiagų juose yra. Ir kosulį slopinančių, ir atsikosėjimą lengvinančių preparatų negalima vartoti per ilgai, nes pirmu atveju negalėsime kosulio paversti produktyviu, kitu, per daug suskystinę sekretą, pasunkinsime jo pasišalinimą.

Skirtingi vaistiniai augalai pasižymi ir skirtingai stipriu poveikiu organizmui. Todėl vienų vartojimas turi būti labiau kontroliuojamas nei kitų dėl galimo šalutinio poveikio, sąveikos su lygiagrečiai vartojamais įprastiniais vaistais.

TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas

Įvertinti peršalimo ligoms skirtų augalinės kilmės preparatų asortimentą vaistinėse ir jų poreikį tarp gyventojų.

Darbo uždaviniai

1) Ištirti gyventojų nuomonę apie peršalimo ligoms skirtus augalinius preparatus.

2) Išsiaiškinti veiksnius, turinčius įtakos peršalimo ligoms skirtų augalinės kilmės preparatų pasirinkimui.

3) Nustatyti, kokie vaistiniai augalai ir jų vartojama forma dažniausiai vartojami nuo peršalimo ligų.

4) Įvertinti farmacijos specialistų suteikiamą informaciją apie augalinės kilmės preparatų vartojimą.

5) Ištirti peršalimo ligų sergamumo dažnį per metus tarp besikreipiančių gyventojų.

Darbo naujumas ir aktualumas.

Peršalimo ligomis serga beveik visi ir tradiciškai dauguma ligonių jas gydosi augalinės kilmės preparatais. Iki šiol Lietuvoje nebuvo tirta, ar gyventojų nuomone, vaistinės asortimente pakanka augalinės kilmės preparatų, skirtų peršalimo ligoms gydyti, ar šie preparatai pateisina vartotojų lūkesčius.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1. 1. Augalinės kilmės preparatų rinka Lietuvoje

Vaistiniai preparatai (vaistai, maisto papildai, medicininės paskirties maisto produktai, specialiosios medicininės paskirties maisto produktai), šių preparatų gamintojai, didmeninės vaistų platinimo įmonės, vaistinės ir pirkėjai dalyvauja rinkoje, kuri apima visus ekonominius ryšius tarp pirkėjų ir pardavėjų bei gamintojų. Dalį Lietuvos vaistinių preparatų rinkos užima vaistai ir maisto papildai, pagaminti iš vaistinių augalinių žaliavų.

Vaistinėse augalinės kilmės preparatų asortimentas yra labai didelis, todėl pirkėjai turi galimybę nuspręsti kokį preparatą rinktis: vaistą ar maisto papildą, lietuvišką ar importinį. Pasirinkimą lemia ir prekės ženklas, ir vaistinėje vykdomos akcijos, ir farmacinė paslauga, kuri išskiria vaistinės darbo specifiką ir padaro ją unikalią, lyginant su kitų verslo organizacijų veikla [2].

Augalinės kilmės preparatų gamintojų yra daug, jie konkuruoja tarpusavyje dėl rinkos dalies dydžio, kiekvienas gamintojas stengiasi, kad pirkėjai išskirtų jų siūlomą augalinį preparatą iš panašių prekių grupės.

Kaip bet kuriame, taip farmacijos versle, augalinio preparato pasirinkimas glaudžiai siejasi su svarbiausiais marketingo programos elementais (prekė, kaina, pateikimas ir rėmimas). Farmacijos įmonių, besiremiančių marketingo koncepcija, tikslas – tenkinti vartotojų poreikius ir siekti pelno. Tenkinant vartotojų poreikius, daromi sprendimai, kurie yra susiję su pačiu augaliniu preparatu, jo kaina, išlikimu rinkoje taip pat jo pateikimu pirkėjui bei jo rėmimu [2].

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Sprinter“ vaistinių tinklo „Camelia prašymu 2015 m. vasario 16-24 d. apklausė 1002 respondentus nuo 18 iki 75 m. amžiaus, norėdama išsiaiškinti gyventojų vartotojišką elgseną [6].

Tyrimo metu paaiškėjo, kad dalis gyventojų renkasi tą vaistinę, kurioje yra didžiausias jiems reikiamų vaistų ir vaistinės prekių asortimentas. Tokie veiksniai, kaip vaistinių preparatų reklama, metų laikas ar vaistinės vieta, turi įtakos vaistinės asortimentui. „Kartais pasitaiko, kad ne visose vaistinės galima rasti norimą prekę, tačiau dažniausiai, paklausinėjus paciento ir išsiaiškinus problemos priežastį, paaiškėja, kad jam reikia kažko kito arba jei nėra vieno produkto, galima pasiūlyti adekvačią alternatyvą su ta pačia veikliąja medžiaga ir jos kiekiu. Tad vaistinių ir vaistų įvairovei nuolat augant, asortimento kriterijus tampa nebe toks reikšmingas" (J.Švarcaitė, 2015) [6].

Lietuvoje yra pasirinkimo galimybė rinktis tarp vaistinių augalinių preparatų, nors lietuviškų preparatų yra ne tiek daug.

2015 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre buvo registruoti 174 augalinės, gyvulinės ir mineralinės kilmės vaistai (iš jų 62 tradiciniai augaliniai). Juos yra įregistravę 52 vaistų gamintojai, iš jų 8 lietuvių gamintojų. Kai kurių užsienio įmonių asortimente yra ir

augaliniai, ir cheminiai vaistai, tačiau jų pasiūloje yra tik keletas ar vienas augalinis vaistas: Berlin Chemie/Menarinogroup, Sopharma AD, KRKA, Hasco-Lek, Sandoz, Teva [27].

Daugiausiai Lietuvoje augalinių vaistų yra užregistravę Vokietijos gamintojai Bionorica AG, Krewel Meuselbach, Helixor, Cesra Arzneimittel, Dr.Willmar Schwabe, Klosterfrau, Dr.Theiss Naturwaren ir kt., kurie konkuruoja viena su kita Lietuvos rinkoje [27].

Lietuvoje nėra susistemintų duomenų apie visus augalinės kilmės preparatų pardavimus Lietuvoje. Sąlyginai spręsti apie jų pardavimus ir pardavimų didėjimą galime nagrinėjant nereceptinių vaistų ir maisto papildų rinką. Lietuvoje nereceptinių vaistų pardavimai auga nežymiai, bet tolygiai. Šių pardavimų dalį sudaro ir augaliniai vaistiniai preparatai, todėl galima teigti, kad pastaraisiais metais jaučiamas vis didėjantis vartotojų susidomėjimas augaliniais preparatais [13].

1.2. Augaliniai preparatai

Augalinis vaistas – cheminių junginių kompleksas, todėl tyrimai yra sudėtingesni, reikalauja didesnių sąnaudų, kai būtina įrodyti ne tik visuminio standartizuoto augalinio ekstrakto farmakologinį poveikį, bet ir įvertinti, frakcionuojant atskirų grupių cheminius junginius, kaip veikia vienas ar kitas junginys [18].

Augalinės kilmės vaistinių preparatų gamybos technologijų ypatumai siekia K.Galeno (129-199) laikus. Įvairiose šalyse yra sukaupta daug informacijos apie vaistinių augalų privalumus,

gydomąsias savybes, kurios pagrįstos ilgalaikiu vartojimu. Tai leido nusistovėti augalinės kilmės vaistinių preparatų dozėms, indikacijoms, vartojimo ypatumams, todėl tik retais atvejais daugelis jų sukelia nepageidaujamus šalutinius poveikius [16].

Vaistiniai augaliniai preparatai pasižymi mažesniu šalutiniu veikimu žmogaus organizmui nei sintetiniai vaistai, farmakologinio veikimo įvairumu. Įvairių šalių farmakopėjose aprašoma daugiau kaip 1000 vaistinių augalų rūšių [19].

Prieš patenkant augaliniam vaistiniam preparatui į vaistines, iš vaistinių augalų išskirtos veikliosios medžiagos tiriamos ir tikrinamos, pirmiausiai siekiant nustatyti jų toksiškumą, vėliau vertinamas poveikis organizmui. Apskaičiuota, kad po šio atrankos etapo tolimesniems tyrimams iš 10 000 išskirtų ir išgrynintų medžiagų paliekamas tik vienas junginys [5]. Vėliau atliekami klinikiniai tyrimai. Taip parenkami vaistiniai augalai, kurie turi atitinkamomis terapinėmis savybėmis pasižyminčių junginių, atlikti kokybinės ir kiekybinės sudėties saugumo, stabilumo ir efektyvumo tyrimus. PSO ir Geros gamybos praktikos (GGP) reikalavimai bei direktyvos, Europos ir nacionalinės farmakopėjos yra pagrindas ruošiant vaistinę augalinę žaliavą [15].

Pagal Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymą „Augalinis vaistinis preparatas - vaistinis preparatas, kurio veiklioji(-iosios) medžiaga(-os) yra arba augalinė(-ės) medžiaga(-os), arba augalinis

iai) ruošinysiai), arba tokiosių) augalinėsių) medžiagosų) ir tokioių) augalinioių) ruošinio (-ių) mišinys“, taip pat „Tradicinis augalinis vaistinis preparatas (toliau – tradicinis augalinis preparatas) – augalinis vaistinis preparatas, kuris atitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytus kriterijus ir jam gali būti taikoma supaprastinta tradicinių augalinių vaistinių preparatų registravimo procedūra“ [7].

Registruojant vaistinius augalinius preparatus, reikia pateikti ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų duomenis, kaip ir sintetiniams preparatams, o registruojant tradicinius augalinius preparatus, atlikti ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų nereikia, kadangi vaisto veiksmingumas yra patikrintas dėka ilgalaikio vartojimo ir sukauptos patirties, apie tai pateikiami bibliografiniai įrodymai ar ekspertų išvados, kurie patvirtina vaistinio preparato vartojimą medicinoje ne trumpiau kaip 30 metų, iš kurių bent 15 metų Bendrijoje [8].

Pagal LR farmacijos įstatymo 16 straipsnį: „Tradiciniams augaliniams preparatams, atitinkantiems sveikatos apsaugos ministro nustatytus kriterijus, taikoma supaprastinta tradicinių augalinių preparatų registravimo procedūra, išskyrus atvejį, kai Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba nusprendžia, kad toks preparatas atitinka registracijos Farmacijos įstatymo 11 straipsnio kriterijus [7]. Tada augalinis preparatas registruojamas kaip augalinis vaistinis preparatas.

Kriterijai, kuriais remiantis, augaliniai vaistiniai preparatai priskiriami tradiciniams augaliniams preparatams:

1. Jų indikacijos būdingos tik tradiciniams augaliniams vaistiniams preparatams, kurie, atsižvelgiant į jų sudėtį, yra skirti vartoti neprižiūrint sveikatos priežiūros specialistui priežiūros diagnostikos, gydymo ar gydymo stebėjimo tikslais;

2. Vartojami tik nustatytomis dozėmis ir nustatyto stiprumo; 3. Yra inhaliaciniai, geriamieji ar išviršiniai;

4. Tradicinis augalinis preparatas iki paraiškos gauti jo rinkodaros teisę teikimo, vartotas medicinoje ne trumpiau kaip 30 metų, iš kurių bent 15 metų – Europos Bendrijoje;

5. Apie tradicinį augalinio vaistinio preparato vartojimą yra sukaupta pakankamai duomenų, t.y. įrodyta, kad nustatytomis sąlygomis augalinis vaistinis preparatas nėra žalingas, o jo veiksmingumas ar farmakologinis poveikis yra priimtini remiantis patirtimi ir ilgalaikiu vartojimu [8].

Augaliniai preparatai yra įvairių biologiškai veikliųjų medžiagų mišiniai. Iš vaistinių augalų išskirtos, chemiškai diferencijuotos veikliosios medžiagos turi didesnę veikimo platumą, pasižymi mažesniu toksiškumu, švelnesniu poveikiu, mažiau agresyvūs, todėl juos galima vartoti ilgesnį laiką gydant lėtines ligas ir vartojant įvairių negalavimų profilaktikai. Vaistinės augalinės žaliavos ir iš jų gaminami preparatai yra standartizuojami, jiems keliami efektyvumo, saugumo ir kokybės reikalavimai kaip ir kitiems vaistiniams preparatams. ES direktyvoje 65/65 teigiama, kad tik pateikus vaistams produkto saugumo, kokybės ir efektyvumo įrodymus suteikiamas leidimas prekiauti.

• Peršalimo ligoms gydyti;

• Virškinamojo trakto ligoms gydyti [13].

1.3. Peršalimo ligų simptomai ir gydymo būdai

Peršalimo ligos arba ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ( ŪVKTI) pasireiškia bendraisiais (karščiavimu, šaltkrėčiu, galvos ir raumenų skausmais) ir vietiniais simptomais. Karščiavimas ir vietiniai simptomai – sloga, nosies ir ausų užgulimas, gerklės skausmas, kosulys – yra dažniausios pacientų kreipimosi į šeimos gydytoją ar farmacijos specialistą priežastys.

Tai dažniausia patologija, kuri sudaro apie 50 proc. bendrojoje populiacijoje pasitaikančių ligų ir apie 75 proc. visų vaikų ligų. 90 proc. ŪVKTI sukelia virusai ir tik 10 proc. – bakterijos [35]. Suaugusieji šia liga serga vidutiniškai 2–4 kartus per metus; ikimokyklinio amžiaus vaikai – apie šešis kartus per metus, ypač šaltuoju metų laiku. Peršalimo ligų eiga paprastai nebūna sunki ir praeina savaime, tačiau ši patologija turi didelę ekonominę ir socialinę reikšmę. JAV atlikto tyrimo duomenimis, šioje šalyje dėl ŪVKTI vaikai kasmet nelanko mokyklos 26 milijonus dienų, 23 milijonus dienų darbuotojai neina į darbą, pacientai pas šeimos gydytojus apsilanko 27 milijonus kartų, o visi JAV gyventojai išleidžia 2 milijardus JAV dolerių vaistams nuo peršalimo įsigyti [33].

Specifinio peršalimo gydymo nėra, visas dėmesys yra skiriamas vietiniams simptomams palengvinti ir gydyti. Nors daugelis pacientų peršalimo ligų simptomus lengvinančius nereceptinius sintetinius, augalinius vaistus ar maisto papildus vartoja savo nuožiūra, reikėtų žinoti, kurie iš šių augalinių preparatų turi mokslinį, klinikiniais tyrimais pagrįstą pagrindą [25].

1.4. Augalinės kilmės vaistiniai preparatai

Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje nurodoma, kad vaistas (vaistinis preparatas) - vaistinė medžiaga arba vaistinių medžiagų derinys, pagamintas ir teikiamas vartoti, nes atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

 pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai;

 dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas [7, 23].

Augalinio vaisto kokybės kontrolę nusako veikliosios medžiagos tapatybė – nomenklatūra, grynumas, kiekybinis įvertinimas ir pagaminto augalinio vaistinio preparato kokybinės-kiekybinės sudėties ir taršos įvertinimas. Jam taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir cheminiams-sintetiniams preparatams, turi atitikti vaisto kokybės, veiksmingumo ir saugumo reikalavimus [21].

Valstybiniame vaistų registre iki 2000 m. buvo užregistruota ir perregistruota 596 augalinės kilmės vaistiniai preparatai, 2010 m. užregistruota 174, 2013 m. iš viso užregistruota 164 augalinės kilmės vaistiniai preparatai, iš kurių 71 yra registruotas kaip tradicinis augalinės kilmės preparatas. [22]. 2015 m. liepos 21 d. duomenimis užregistruota 174 vaistiniai augaliniai preparatai, iš jų 62 kaip tradicinis augalinis preparatas . Galima teigti, kad nuo 2000 m. iki 2010 m. smarkiai sumažėjęs augalinės kilmės vaistinių preparatų kiekis jau penkerius metus laikosi stabilus.

Peršalimo ligoms skirti augaliniai vaistai priskiriami nereceptiniams vaistams. Lietuviškų augalinių vaistinių preparatų nėra daug. 2015 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre buvo registruoti peršalimo ligoms skirtų augalinės, gyvulinės ir mineralinės kilmės vaistų 43 (iš jų 13 tradiciniai augaliniai) [27]. Kvėpavimo sistemą veikiančių augalinės kilmės vaistų 1994 – 2000 m. buvo užregistruota 84, 2010 m. – 17, 2013 m. – 21 [22]. Taigi, galima teigti, kad peršalimo ligoms skirtų nereceptinių augalinių vaistų kiekis rinkoje vėl didėja.

Peršalimo ligoms skirtus augalinius vaistus Lietuvos rinkai daugiausiai tiekia HASCO-LEK (Lenkija), Bionorica (Vokietija), Deutsche Homoopathie Union-DHU Arzneimittel (Vokietija), Dr.Theiss Naturwaren (Vokietija), G.Pohl-Boskamp (Vokietija), Krewel Meuselbach (Vokietija), Kwizda Pharma (Austrija) ir lietuvių gamintojai UAB Acorus, UAB Valentis , UAB Švenčionių vaistažolės [27].

Augaliniai vaistai pagal farmakologinį poveikį yra:

1. Lengvinantys atsikosėjimą (Pertusin (Čiobrelių (Thymus vulgaris L., š.Lamiaceae) žolės skystasis ekstraktas (1:1) 162,5 mg/ml sirupas), Pertusin forte – Čiobrelių (Thymus vulgaris L.,

š.Lamiaceae) žolės skystasis ekstraktas (1:1) 307,5 mg/ml sirupas), Bronchipret (Vaistinių čiobrelių

(Thymus vulgaris L., š.Lamiaceae ) žolės ekstraktas (1:2-2,5), Gebenių (Hedera helix L.,

š.Araliaceae) lapų ekstraktas (1:1) tabletės ir lašai), Hedelix (Gebenių (Hedera helix L., š. Araliaceae)

lapų tirštasis ekstraktas (2,2-2,9:1) sirupas, lašai), Prospan (Gebenių (Hedera helix L., š.Araliaceae) lapų sausasis ekstraktas (5-7,5:1) sirupas, lašai, šnypščiosios tabletės) , Bronchicum (Vaistinių čiobrelių (Thymus vulgaris L., š. Lamiaceae) žolės ekstraktas (1:2-2,5) sirupas, pastilės), Herbion (Gebenių (Hedera helix L., š.Araliaceae) lapų sausasis ekstraktas (5-7,5:1) sirupas) ir kt.).

2. Skystinantys nosies sekretą (Sinupret (Gencijonų (Gentiana lutea L., š.Gentianaceae) šaknys, Raktažolių (Primula veris/elatior L., š. Primulaceae) žiedai, Rūgštynių (Rumex

acetosa/acetosella L., š. Polygonaceae) žolė, Juoduogių šeivamedžių (Sambucus nigra L., š.Sambucaceae) žiedai, Verbenų (Verbena officinalis L., š.Verbenaceae) lašai, tabletės), Gelomyrtol

forte (Išgrynintų eukaliptų, saldžiųjų apelsinų, mirtų, citrinų eterinių aliejų mišinys (66:32:1:1).

3. Pasižymintys antimikrobinėmis savybėmis (Umckalor - Pelargonijų (Pelargonium sidoides DC., š.Geraniaceae) šaknų skystasis ekstraktas (1:8-10).

4. Tonzilitui gydyti (Tonsilgon - Svilarožių (Althaea officinalis L., š.Malvaceae) šaknys,

Ramunėlių (Matricaria recutita L., š.Asteraceae) žiedai, Asiūklių (Equisetum arvense L.,

š. Equisetaceae) žolė, Riešutmedžių (Juglans regia L., š.Juglandaceae) lapai, Kraujažolių (Achillea millefolium L., š.Asteraceae) žolė, Ąžuolų (Quercus robur/petraea/pubescens L., š.Fagaceae) žievė,

Kiaulpienių (Taraxacum officinale F.H., š.Asteraceae) lašai, tabletės).

5. Lengvinantys kvėpavimą (Pinosol - Paprastųjų pušų (Pinus silvestris L., š.Pinaceae) eterinis aliejus, Pipirmėčių (Mentha piperita L., š. Lamiaceae) eterinis aliejus, Eukaliptų (Eucalyptus

globulus/polybractea/smithii L., š.Myrtaceae) eterinis aliejus, Timolis ) [27].

1.5. Augalinės kilmės maisto papildai

Augalinės kilmės preparatai gali būti pateikiami rinkai kaip maisto produktai, jei jie neatitinka vaistų kriterijų, bet atitinka maisto saugą reglamentuojančius teisės aktus. Augaliniai produktai, kuriais prekiaujama kaip maisto papildais, turi atitikti ES Direktyvą 2002/46/EB dėl maisto papildų ir Reglamentą (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikumą. Maisto papildų rinkos priežiūrą Lietuvoje vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

Maisto papildas – maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis ir kuriais prekiaujama dozuota forma [3]. Mažmeninėje prekyboje galima prekiauti tik sufasuotais piliulių, tablečių, kapsulių, buteliukų su lašų dozavimo prietaisais ir kitomis panašios formos maisto papildais.

Europos mokslininkai aktyviai diskutuoja dėl vaistinių augalinių žaliavų naudojimo maisto papildų gamyboje. Juos sudėtinga dozuoti dėl nepageidaujamo sinerginio augalinių žaliavų poveikio, toksinių vaistinių augalų savybių. Taip pat per mažai atlikta klinikinių tyrimų ir nepakanka duomenų apie augalinės kilmės preparato kintantį poveikį, kai paruošiamas tirpalas, ekstraktas, jis veikiamas temperatūra, sąveikas su kitais vartojamais vaistais. Todėl reikėtų atsargiai iš augalinių žaliavų pagamintus maisto papildus peršalimo ligoms gydyti vartoti vaikams, nėščiosioms ar žindančioms moterims, alergiją turintiems, pagyvenusiems pacientams. Augalinės kilmės maisto papildus reikia rinktis labai atsakingai [11].

1.6. Peršalimo ligoms skirtų arbatų asortimentas

Vaistinių augalų arbatos peršalimo ligoms gydyti registruojamos kaip vaistinės arbatos, maisto papildai arba priskiriamos maisto produktams be nurodomo terapinio poveikio, kurių vaistinių asortimente yra daugiausiai. Vaistinių augalų arbatų produktų dalis vaistinės asortimente sudaro labai

nedidelę dalį. Paprastai tai yra nuo 0,5 iki 1 proc. vertine išraiška. Vaistinių augalų arbatų asortimento kaita, pasireiškianti mažėjimo ar didėjimo pokyčiais, priklauso nuo išaiškėjusio nepageidaujamo poveikio bei pasikeitusio vartotojų poreikio [28].

Dabartiniu metu vaistinių asortimente sumažėjo vaistinių arbatų kiekis. Valstybiniame vaistų registre 2009 metais iš viso buvo užregistruotos 59 vaistinės arbatos (26 daugiakomponentės ir

33 vienkomponentės), 2014 metų duomenimis registruotos 25 vaistinės arbatos (13 daugiakomponentės ir 12 vienkomponentės) [17]. 2015 m. liepos 21 d. duomenimis Lietuvos

Respublikos Valstybinio vaistų registre yra užregistruotos 19 vaistinių arbatų, iš kurių tik 1 vienkomponentė ir 2 daugiakomponentės vaistinės arbatos, skirtos per peršalimo ligoms gydyti, kurios registruotos kaip tradicinis augalinis vaistas [27]. Pagal europinius standartus keitėsi augalinės kilmės preparatų registracijos reikalavimai, kurie dabar panašūs į cheminiams vaistams taikomus reikalavimus o kai kuriais atžvilgiais dar griežtesni. Registruojant pareiškėjas privalo pateikti vaistinės žaliavos veiksmingumą, kokybę ir saugumą įrodančius dokumentus. Pareiškėjo paprašoma pateikti išsamius registruojamo vaisto indikacijos patvirtinimo tyrimus, jei indikacija, nenurodytą Lietuvoje leidžiamų vartoti vaistinių augalų sąraše arba PSO (Pasaulio sveikatos organizacijos) ir ESCOP (Europos mokslinis kooperatyvas apie fitoterapiją) monografijose, iš pareiškėjo reikalaujama pateikti, išsamius ją patvirtinančius tyrimus [29]. Dėl sugriežtintų registracijos reikalavimų pasibaigus 5 metų registracijos pažymėjimo galiojimo laikui, gamintojai vaistines arbatas neperregistruoja ir jos išbraukiamos iš Lietuvos Respublikos Valstybinio vaistų registro [28]. Tos pačios vaistinės arbatos pateikiamos rinkai kaip maisto papildai ar priskirtos maisto produktams be nurodomo terapinio poveikio, tačiau tuomet pateikiama mažai informacijos apie jų farmakologinį poveikį, indikacijas ir vartojimą.

Sudėtiniai vaistinių augalų arbatų mišiniai žmogaus organizmą veikia kompleksiškai, tinkamai suderinti gali turėti sinerginį gydomąjį ir sumažinti šalutinį poveikius [14]. Dalis vaistinių augalų yra labai veiksmingi, o šalutinis poveikis labai silpnas, tačiau naudojant vaistinių augalų preparatus didesnėmis nei nurodyta koncentracijomis (taip pat ir arbatas), didėja ir pašalinio poveikio pavojus. Todėl jų vartojimą reikia riboti.

Vienkomponentės ir daugiakomponentės vaistinių augalų vaistinės ir žolelių arbatos (maisto papildai) vartojamos sergant peršalimo ligomis – bronchitu, laringitu, viršutinių kvėpavimo takų kataru, atsikosėjimui lengvinti, gerklei skalauti, prakaitavimui skatinti ir t.t. [1]. Jos aktualesnės šaltuoju metų laikotarpiu spalio – kovo mėnesiais [17], o prasidėjus ligų protrūkiui jų paklausa išauga net iki kelių kartų, gyventojai siaučiant virusinėms ir peršalimo ligoms stengiasi gydytis natūraliomis priemonėmis, stiprinti imunitetą.

1.7. Vaistinių augalų, naudojamų peršalimo ligoms skirtų preparatų gamybai,

cheminės veikliosios medžiagos

Augalinės kilmės preparatai visada veikia kompleksiškai – viena sudedamoji dalis sustiprina kitos aktyvumą, tačiau galima ir atvirkštinė reakcija. Todėl yra kuriami vaistinių augalų mišinių preparatai, kurių veikliosios medžiagos sustiprina norimą teigiamą poveikį ir susilpnina šalutinį poveikį [26].

Augalai savyje kaupia daug įvairiausių natūralių cheminių veikliųjų, gydomąjį poveikį sergant peršalimo ligomis turinčių medžiagų: alkaloidų, fenilpropanoidų, flavonoidų, saponinų, polisacharidų (gleivių, inulino), eterinių aliejų, vitaminų, salicilo darinių bei kitų medžiagų. Vienos iš jų veikia ligų sukėlėjus, kitos - veikia atskirus organus, jų funkcijas, trečios - papildo organizmo atsargas vitaminais, mikroelementais, sustiprina imunitetą. Gaminant augalinės kilmės preparatus naudojamos vaistinio augalo dalys, kuriose daugiausia šių veikliųjų medžiagų: šaknys, žiedai, lapai, sėklos ir t.t. [12].

1. Alkaloidai – sudaro didelę grupę skirtingos struktūros cheminių junginių, kurie gali sukelti įvairius farmakologinius efektus. Peršalimo ligoms skirtų preparatų gamybai naudojamų vaistinių augalų sudėtyje esantys alkaloidai slopina sausą kosulį, skatina bronchų sekreciją, pasižymi kvėpavimą stimuliuojančiu, antispazminiu veikimu.

1.1. Alkaloidas pseudoefedrinas, randamas efedrų žolėje (Ephedra species, š.Ephedraceae). Alkaloidų žolėje ir ūgliuose yra 0,5-3,2 %, plečia bronchus, sumažina bronchų gleivinių liaukų sekreciją [4; 29]. Sudėtinių preparatų Actifed (tabletės), Gripex (tabletės), Cirrus (tabletės), Clarinase (tabletės), Theraflu (tirpi arbata) sudėtyje, vartojamų kvėpavimo takų ligoms, bronchų spazmui, kosuliui, rinitui gydyti.

2. Saponinai – dirgina jautrias nervų galūnes skrandyje ir per klajojantį nervą refleksiškai suaktyvina bronchų sekreciją, mažina gleivių klampumą bei gleivių paviršiaus įtempimą, o tai lemia atsikosėjimą gerinantį veikimą.

2.1. Triterpeniniai pentacikliniai β-amirino grupės saponinai randami palemonų šakniastiebiuose su šaknimis iki 3% (Palemonium caeruleum L., š. Palemoniaceae). Naudojami atsikosėjimui gerinti, ūminių ir lėtinių bronchitų gydymui. Įeina į atsikosėjimą gerinančių arbatų mišinių sudėtį [4].

2.2. Glicirizino rūgšties yra saldymedžių šaknyse iki 23% (Glycyrrhiza glabra L.,

š.Fabaceae), kuri kartu su gleivėmis ir pektinais pasižymi priešuždegiminiu, atsikosėjimą gerinančiu

poveikiu [4; 29]. Įeina į atsikosėjimą gerinančių arbatų „Bronchoherba su saldymedžio šaknimis (ŠVF) sudėtį, įvairių preparatų sudėtį: Krūtinės eliksyras, Saldymedžio sirupas, Herbitussin (pastilės), Bronchos (pastilės), Travisil (pastilės), Brochokar (arbata), Gripokar (arbata).

2.3. Triterpeniniai pentacikliniai oleano ir ursano tipo saponinai randami šeivamedžių žieduose (Sambucus nigra L., š.Sambucaceae), kurių preparatai naudojami prakaitavimui skatinti, peršalimui gydyti, karščiuojant, bronchų sekrecijai didinti [29]. Įeina į vaistinių augalų arbatų peršalimui gydyti „Gripolis-2“ (arbata), „Gripolis“ (arbata), „Imunitetui“ (arbata), Bronchos (pastilės) sudėtį, Sinumoss (sirupas), Sambucus Organic for Kids (sirupas), Sambucus Organic (sirupas), Sinupret (tabletės), Sinunorm (kapsulės), Sinumoss (kapsulės), Gardimax (tirpi arbata), Žvarbis (arbata) sudėtį.

2.4. Apie 5-10% triterpeninių saponinų, kurių anglikonas primulageninas, yra raktažolių šaknyse (Primula veris L., š.Primulaceae). Jų preparatai naudojami atsikosėjimui pagerinti, sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis, lėtiniu bronchitu [29]. Įeina į Bronchipret (tabletės), Sinumoss (tabletės), Bronchos nakčiai (arbata), Bronchos-1 (arbata), Kvėpavimo takams (E.Šimkūnaitė) (arbata), Bronchos (pastilės) sudėtį .

2.5. Saponinai (verbaskozidas) randami tūbių žieduose (Verbascum species

š.Scrophulariaceae), kurių preparatai naudojami kaip atsikosėjimą lengvinanti priemonė. Bronchos

(pastilės), Herbitussin (pastilės), Bronchos (arbata) sudėtį [29].

2.6. Triterpeniniai pentacikliniai α ir β-hederinas, hedera saponinai B, C randami gebenių žolėje iki 2,5-8% (Hedera helix L. š.Araliaceae) ir apsprendžia atsikosėjimą gerinantį poveikį. Saponinai veikia skrandžio gleivinę, iš ten parasimpatiniais nervais pasiekia informacija bronchų sekrecines liaukas, pagerėja jų sekrecija ir sekreto pašalinimas. Gebenių žolės preparatai vartojami kvėpavimo takų, bronchitų, kosulio gydymui [29]. Iš lapų gaminami užpilai, ekstraktai įeina į įvairių preparatų sudėti: Hedelix (sirupas, lašai), Prospan (sirupas, lašai), Herbion (sirupas), Islamax (sirupas), Bronchomoss (sirupas, kapsulės), Bronchipret (tabletės, sirupas), Bronchos (sirupas), Astmosil (kapsulės) ir kt.

2.7. Triterpeniniai saponinai (6-12%), kurių aglikonas – presenegeninas randami putokšlių šaknyse (Polygola senega L. š.Polygalaceae). Preparatai, į kurių sudėtį įeina putokšlių šaknys, vartojami atsikosėjimui gerinti sergant peršalimo ligomis, lėtiniam bronchitui gydyti [4; 29] Pectoral (sirupas).

3. Flavonoidai - farmakologinis poveikis labai platus, peršalimo ligų gydymui reikšmingas spazmolitinis, bakteriocidinis, priešvirusinis poveikis.

3.1. Flavonų grupės flavonoidai (rutinas, violantinas, orientinas, viteksinas ir kt.) randami našlaičių žolėje (Viola species š.Violaceae), kuri įeina į arbatų atsikosėjimui gerinti sudėtį, gerina bronchų sekreciją, suskystina sekretą ir pagerina jo šalinimą [4]. Kvėpavimo takams (E.Šimkūnaitė) (arbata), Bronchokar vaikams (arbata), sudėtyje.

3.2. Pelargonijų šaknys (Pelargonium sidoides DC., š. Geraniaceae) kaupia kumarinus, flavonoidus, fenolio rūgštis. Pasižymi priešvirusiniu, antibakteriniu, imunomoduliaciniu, gleives

skystinančiu poveikiu, naudojama lengvinti atsikosėjimui, stiprinti atsparumą virusams [29; 31]. Įeina į Umckalor (lašai, tabletės), Hebitussin (sirupas) sudėtį.

4. Eteriniai aliejai – vidutiniškai kaupiama 0,1-3% , bet yra žaliavų, kuriose nustatyta apie 20% eterinių aliejų (gvazdikų butonai). Pasižymi atsikosėjimą gerinančiu poveikiu, dalinai išsiskirdamas per bronchų liaukas, jas sudirgina ir padidina sekreto išsiskyrimą viršutiniuose kvėpavimo takuose, jį suskystina, pagerina pasišalinimą iš bronchų. Turi antiseptinių savybių.

4.1. Aromatinius terpenoidus kaupiančios:

Čiobrelių žolėje (Thymus species š.Lamiaceae) yra 0,8-6,3% eterinio aliejaus, kurio pagrindinis komponentas timolis (20-80%) [4; 29]. Įeina į daugelio atsikosėjimą gerinančių vienkomponenčių arbatų ir daugiakomponenčių Atšalus orams, Gripokar, Bronchos, Bronchos nakčiai, Bronchos-1, Bronchos forte, Gripolis, Bronchos (pastilės, sirupas, aerozolis gerklei), Bronchipret (tabletės, lašai), Sinunorm (kapsulės), Sinustop (kapsulės), Antiseptin (kapsulės), Herbitussin (pastilės), Thymo tabs (pastilės), Čiobrelių pastilės su propoliu, Aflubin acute (sirupas), Aflubin pine (sirupas), BrochoMoss Baby (sirupas), Pertusin (sirupas), Pertusin forte (sirupas), Čiobrelių sirupas su vitaminu C, Stoptussin fyto (sirupas), Brochicum (sirupas), Čiobrelių ir svilarožių sirupas, Mirramile tonsil (aerozolis gerklei), AromaBalm Baby (tepalas), Hustagil Herba Broncho balm (tepalas) ir kt.sudėtį.

Raudonėlių žolėje (Origanum vulgare L., š.Lamiaceae) nustatyta 0,3-1,2% eterinių aliejų, kurių pagrindinis komponentas timolis (50%) [4]. Atsikosėjimą gerinančių arbatų Bronchos forte sudedamoji dalis, įeina į Bronchos (pastilės) , Sinustop (kapsulės) sudėtį.

4.2. Monociklinius terpenoidus kaupiančios:

Šalavijų lapuose (Salvia officinalis L., š. Lamiaceae) randama 1-25% eterinio aliejaus, kuriame yra 15% cineolio, 50% tujono, pineno, borneolio, kamforos. Pasižymi antibakteriniu priešuždegiminiu veikimu, naudojamas gerklės, burnos gleivinės uždegimams gydyti, kosint ir sergant bronchitu [4; 29]. Įeina į įvairių peršalimo ligoms skirtų arbatų Bronchos forte, Kvėpavimo takams, Atšalus orams, Gripokar, Gripokar vaikams, Bronchos (pastilės), Herbitussin (pastilės) Miramile (aerozolis), Aflubin Pine (sirupas), Islamax (sirupas) ir kt. sudėtį.

Eukaliptų lapuose (Eucalyptus species, š.Myrtaceae) nustatyta iki 5% eterinio aliejaus kurio pagrindinis komponentas 1,8 cineolis (eukaliptolis), jo turi būti ne mažiau 60% [4; 29]. Įeina į Miramile (pastilės), Herbitussin (pastilės), Bronchos (pastilės), Strepsils (pastilės), Thymo tabs (pastilės), Aflubin pine (sirupas), SinuMoss (sirupas), Junior Eucalyptus (sirupas), Bronchos (sirupas), Hustagil Balsam (tepalas), Eucabal Balsam (tepalas), Dr.Theiss Eucalipin (tepalas), Mentholatum (tepalas), Aromabalm (tepalas), Herba broncho balm (tepalas) sudėtį, kurie naudojami peršalimo susirgimų gydymui, Rinox inhaliatoriaus sudėtį, nosies lašų Pinosol, Otrivin natural plus, Quixx extra soft sudėtį ir kt.

4.3. Sekskviterpnus kaupiančios:

Imbierų šaknyse ir šakniastiebiuose (Zingiber officinale Roscoe, š.Zingiberaceae) nustatyta 1-3% eterinių aliejų, kurių pagrindiniai komponentai sekskviterpenai (α ir β-zingiberenai, kurkumenas), Vartojamas kaip atsikosėjimą gerinanti, imunitetą stiprinanti, antiseptinė priemonė [29]. Arbatos Imunitetui (E.Šimkūnaitė), Isla ginger, Travisil (pastilės), Miramile (pastilės), Islamax giger (pastilės), Gardimax (tirpi arbata), SinuMoss (sirupas) ir kt. sudėtyje

4.4. Biciklinius terpenoidus kaupiančios :

Pušų pumpuruose (Pinus silvestris L.,š.Pinaceae) yra apie 0,4% eterinio aliejaus (pinenas, limonenas) [4]. Gaminamas pušų eterinis aliejus, kuris vartojamas inhaliacijoms, įeina į vietiškai dirginančių tepalų Eucabal Balsam, Dr.Theiss Eucalipin, Mentholatum, Mentosil, Herba Broncho balm, inhaliatoriaus Rinox, naudojamų simptominiams peršalimo ligų susirgimams gydyti, kompleksinių preparatų sudėtį: atsikosėjimui gerinti Aflubin Pine (sirupas), SinuMoss (sirupas, kapsulės), Pinosol (nosies lašai), BronchoMoss (kapsulės, sirupas), Sinunorm (kapsulės), Asmosil (kapsulės) ir kt.

Debesylų šaknyse su šakniastiebiais (Inula helenium L., š.Asteraceae) nustatyta 1-4% eterinio aliejaus, inulino, kurio sudėtyje yra biciklinių sekskviterpenų alantolaktono, izoalantolaktono, saponinų [4; 29]. Žaliava atsikosėjimą gerinančių arbatų, Debesylo arbata, Debesylo šaknų sirupo, Imunital kapsulių sudedamoji dalis.

5. Polisacharidai - tai didelės molekulinės masės medžiagos, sudaryti iš homopoliglikozidų arba heteropolisacharidų molekulių įvairiais kiekiais ir santykiais. Medicinoje vartojami kaip medžiagos, pasižyminčios priešuždegiminiu, žaizdų gijimą gerinančiu, atsikosėjimą gerinančiu poveikiu.

5.1. Gleivės – hetero- ir homopolisacharidų mišinys. Gleivės skystina bronchų sekretą ir gerina jų pasišalinimą iš kvėpavimo takų, padengia gleivines, ypač burnoje ir ryklėje, apsaugo receptorius nuo dirginančio poveikio, tokiu būdu apsaugo jas nuo uždegimo, gerina atsikosėjimą sergant peršalimo ligomis, slopina kosulį. Vandeniniai tirpalai (užpilai) yra atsikosėjimą gerinančios priemonės, pasižymi priešuždegiminiu poveikiu.

Šalpusnių lapuose (Tussilago farfara L., š.Asteraceae) nustatyta 7-8% gleivių (galaktozė, pentozė, urono rūgštys). Kadangi turi pirolizidino grupės alkaloidų, kurie veikia hepatotoksiškai, kancerogeniškai, vartojimas yra ribojamas iki 6 savaičių [4]. Atsikosėjimą gerinanti arbata, Šalpusnių lapai (arbata), Gripherba vaikams (arbata) sudėtyje.

Gysločių lapuose (Plantago major L., š. Plantaginaceae) yra apie 2-6% gleivių (gliukozė, galaktozė, arabinozė ir kt.) Preparatai vartojami viršutinių kvėpavimo takų uždegimui gydyti, kosuliui slopinti, burnos ertmės bei ryklės gleivinių uždegimui mažinti [4; 29]. Įeina į Bronchos nakčiai (arbata), Bronchos-1 (arbata), Kvėpavimo takams (arbata), Bronchokar (arbata), Bronchokar vaikams

(arbata) mišinių sudėtį, Herbitussin (pastilės), Bronchos (pastilės), Dr.Theiss ledinukų su gysločiu, Dr.Theiss Husticum (sirupas), Stoptussin fyto (sirupas), Gysločių lapų sirupo sudėtį.

Svilarožių šaknyse (Althaea officinalis L., š.Malvaceae) nustatyta iki 11% gleivių (pentozė, heksozė ir urono rūgštis). Vartojama sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis, kurios lydimos stipraus kosulio [4; 29]. Atsikosėjimą gerinančių arbatų Kvėpavimo takams sudedamoji dalis, Altea (sirupas), Svilarožės sirupas, Aflubin acute (sirupas), Tonsilgon (sirupas), Čiobrelių ir svilarožės sirupas, Mukaltin (tabletės), Miramile (pastilės), Bronchos (sirupas, aerozolis) sudėtyje.

Liepų žiedai (Tilia species, š. Tiliaceae) kaupia iki 0,05 % eterinio aliejaus, 3-10% polisacharidų (gliukozė, ramnozė, ksilozė, arabinozė ir galakturono rūgštis), saponinus. Užpilai prakaitavimą skatinanti priemonė, pasižymi priešuždegiminėmis, gleives padengiančiomis savybėmis. Naudojama burnai skalauti skaudant gerklę, bronchitais, skatina prakaitavimą [4; 29]. Įeina į įvairių peršalimo ligoms skirtų arbatų Gripolis, Gripolis-c, Gripolis nakčiai, Gripolis-2, Atšalus orams, Gripokar, Bronchokar sudėtį, Herbitussin (pastilės), Dr.Theis ledinukų su liepų ekstraktu gerklei, Gardimax (tirpi arbata) sudėtį.

Miramedžių išdžiūvusiose sultyse miroje (Commiphora species, š.Burseraceae) randama 1,5-17 % eterinio aliejaus, 60% polisacharidų, triterpeninių junginių. Mira pasižymi dezinfekuojančių, antiseptiniu poveikiu, vartojama kvėpavimo takų susirgimų gydymui, burnos, gerklės dezinfekcijai sergant peršalimo ligomis [29]. Miramile (aerozolis), Miramille tonsil (aerozolis) sudėtyje.

5.2. Polisacharidus lipus kaupianti islandinių kerpenų gniužulai (Centtraria islandica L. Ach., š.Parmeliaceae) kaupia iki 50% polisacharidų (lichenino, izolichenino), kurie lemia atsikosėjimą gerinantį poveikį., vartojami sauso kosulio, faringito gydymui [29]. Isla-moss (pastilės), Isla-casis (pastilės) Herbitussin (pastilės), Bronchos (pastilės), Dolo-angin (pastilės), Junior-angin (pastilės), BronchoMoss (kapsulės), SinuMoss (kapsulės), Islamax (sirupas)., Aflubin acute (sirupas), Broncho Moss Baby (sirupas), BronchoMoss (sirupas), SinuMoss (sirupas), Herbisland (sirupas). Faringomoss (aerozolis) ir kt.sudėtyje

6. Fenoliniai glikozidai peršalimo ligų gydymui skirtų preparatų sudėtyje pasižymi antiseptiniu, dezinfekuojančiu, priešuždegiminiu, temperatūrą ir skausmą mažinančiu poveikiu.

Gluosnių žievėje (Salix alba L., š.Salicaceae) randama 1-10 % salicilo glikozidų (salicilas, salikortinas ir kt.) [29]. Preparatai naudojami peršalus temperatūrai mažinti, įeina į peršalimo ligoms skirtų arbatų, Broncho Moss (kapsulės) sudėtį.

Tuopų pumpuruose (Populus species, š.Salicaceae) randami iki 2,4 % fenolinių glikozidų (salicilas, salikortinas, populinas), 2% eterinio aliejaus. Turi atsikosėjimą gerinančių, antiseptinių, priešuždegiminių, analgetinių savybių [29]. Aflubin pine (sirupas) sudėtyje

Ežiuolių žolėje ir šaknyse (Echinacea species, š.Asteraceae) nustatyta fenilpropanoidai, kavos, cikorinė, ferulo, kumaro rūgštys, iš kurių pagrindinė yra cikorinė rūgštis (0,6-2,1%), 0,2-2% eterinio aliejaus, saponinų. Fenilpropanoidai turi antibakterinį, priešvirusinį poveikį. Preparatai pasižymi interferoną indukuojamu veikimu, todėl yra vartojami viršutinių kvėpavimo takų uždegimams, peršalimo ligoms gydyti, veikia stimuliuojamai imuninę sistemą [29]. Immunital (kapsulės), Imunal (lašai), Echinafit (kapsulės), Antiseptin (kapsulės) , Ežiuolė Plus (kapsulės) sudėtinių preparatų, peršalimo ligoms skirtų arbatų Imunokar, Imunokar vaikams, Gripokar vaikams, Ežiuolių arbata sudėtyje.

1.8. Peršalimo gydymas nėštumo metu

Peršalimas nėštumo metu gana dažnas reiškinys. Nėštumo metu susilpnėja imunitetas, susilpnėja atsparumas įvairiems virusams. Įtakos turi orų permainos, alergijos, stresas, aktyvus ir pasyvus rūkymas. Vyrauja nuomonė, kad augaliniai preparatai visiškai saugūs, todėl daugelis nėščiųjų linkę savarankiškai gydytis, pasitarusios su artimaisiais, pasiskaičiusios spaudoje, internete. Farmacijos specialistai taip pat yra vienas pirmųjų sveikatos priežiūros specialistų, į kurį kreipiasi nėščiosios pajutusios pirmuosius peršalimo simptomus.

Dėl specifinių fiziologinių pokyčių, besilaukiančios moters negalima prilyginti įprastam pacientui. Nėštumo metu didėja bendras kūno svoris, kinta vandens, riebalų, baltymų kiekis, o tai turį įtakos naudojamų vaistų, maisto papildų pasiskirstymo tūriui, pradinės ir palaikomosios dozių dydžiui, didėja terapinis ir toksinis vaisto poveikis, todėl didėja tikimybė pasireikšti šalutiniams poveikiams, augalinių preparatų ir sintetinių vaistų nepageidaujamoms reakcijoms. Tyrimais patvirtintos informacijos apie daugelį nėščiųjų vartojamų augalinių preparatų saugumą nėra [32]. Augalinius preparatus peršalimo ligų gydymui ir profilaktikai reikia vartoti atsargiai, kaip ir sintetinius vaistus. Farmacijos specialistui reikia gerai žinoti, kokias medžiagas kaupia vaistiniai augalai, įeinantys į augalinių preparatų sudėtį, kaip veikia žmogaus organizmą ir kokius pašalinius reiškinius gali sukelti nėščiajai ar vaisiui.

Viename vaistiniame augale gali būti iki 50 sudėtinių dalių, kurių dauguma – farmakologiškai aktyvios. Nors daugelio vaistinių augalų, naudojamų peršalimo ligoms skirtų augalinių preparatų gamybai, dar ir dabar nėra moksliškai pagrįstų saugumo nėščiosioms įrodymų, daugelis jų seniai naudojami liaudies medicinoje. Farmacijos specialistas, parinkdamas augalinės kilmės preparatą nėščiajai, turėtų parinkti preparatą, įvertinant minimalų galimą šalutinį ir maksimalų pageidaujamą laukiamą poveikius:

 Peršalimo ligomis sergančiajai nėščiajai ir maitinančiai moteriai augalinių preparatų, turinčių savo sudėtyje nedidelėmis dozėmis svilarožių, čiobrelių, mirų, imbierų vartoti galima.

 Vaistinių ramunėlių patariama vengti didelėmis dozėmis dėl galimo vaisiaus kūno svorio sumažėjimo, žindymo metu vengti besaikio vartojimo.

 Esant duomenų apie toksiškumą trūkumui, nėštumo ir žindymo metu reikėtų vengti dažnai vartoti ežiuolių, liepų, debesylų, anyžinių ožiažolių, verbenų augalinių preparatų.

 Eukaliptų eterinių aliejų nėštumo metu vartoti nedidelėmis koncentracijomis.

 Imbierai didelėmis dozėmis gali sukelti persileidimą, todėl jo preparatus nėštumo ir žindymo laikotarpiu vartoti saikingai.

 Saldymedžių preparatai didelėmis dozėmis gali sukelti persileidimą, estrogenų ir steroidų poveikis su saldymedžiu gali pasunkinti su nėštumu susijusią hipertenziją, todėl patartina nėštumo metu jų nevartoti.

 Atlikti tyrimai in vitro parodė, kad gysločių preparatai didelėmis dozėmis gali sumažinti gimdos veiklą, todėl jų vengti vartoti nėštumo metu.

 Šalavijai kaupia α ir β tujoną, kurie skatina persileidimą, todėl nėštumo metu jo preparatų didesnėmis dozėmis reikėtų vengti.

 Raktažolių, debesylų augalinių preparatų, nesant duomenų apie toksiškumą, nėštumo ir žindymo laiku reikėtų vengti.

 Ankstyvųjų šalpusnių ir jo preparatų dėl jame esančių pirolizidino alkaloido, taip pat dėl stipraus persileidimo pavojaus, nėščiosioms ir žindančioms vartoti draudžiama.

 Gluosnių augalinių preparatų saugumas nenustatytas, todėl jų vartojimo nėštumo metu reikėtų vengti. Gluosniai kaupia salicilatus, kurie išsiskiria į motinos pieną ir gali sukelti geltonosios dėmės bėrimus žindomam kūdikiui, todėl vartoti nepatariama.

 Verbenų turinčių augalinių preparatų dėl galimo dirginančio poveikio, taip pat dėl toksiškumo duomenų trūkumo nėštumo ir žindymo metu geriausia vengti [29].

1.9. Peršalimo ligoms skirtų augalinės kilmės preparatų sąveikos su

sintetiniais vaistais

Skirtingi augalai pasižymi ir skirtingai stipriu poveikiu organizmui. Todėl vienų vartojimas turi būti labiau kontroliuojamas nei kitų dėl galimo nepageidaujamo poveikio, sąveikos su lygiagrečiai vartojamais įprastiniais vaistais. N.Savickienė (2006) teigia, kad augalinis preparatas – cheminių biologiškai veiklių junginių visuma. Tačiau tų pačių cheminių junginių, pvz., salicilo rūgšties, alkaloidų, statinų, lignanų, kumarinų, inkorporacija į kitų biologiškai veiklių junginių (flavonoidų, chlorofilo, glikozidų, taninų ir kt.) kompleksus iki minimumo sumažina šalutinius augalinių vaistų vartojimo poveikius [20].

Peršalimo ligų gydymui vartojant augalinės kilmės preparatus reikia įvertinti ligonio vartojamus sintetinius vaistus kitų ligų gydymui. Augaliniai preparatai nėra be išimčių saugūs, nemažai jų sukelia šalutinį poveikį, tokių preparatų vartojimas pasirenkamas labai atsargai ir atidžiai. Būtina prisiminti, jog vartojant augalinius preparatus gali pasitaikyti ir gyvybei pavojingų ar net mirtinų komplikacijų. Tai nutinka nepaisant esminių vartojimo principų ir augalinės medžiagos galimos sąveikos su kitais vaistais. Sąveikos intensyvumas priklauso nuo konkretaus vaisto, paciento amžiaus, lyties, fiziologijos, genetikos, todėl reikia atidžiai derinti gydymo būdus, kad būtų gautas laukiamas rezultatas.

Augalinių ir sintetinių vaistų sąveikos įtakoja vaisto absorbciją, metabolizmą, eliminaciją. Taip pat sąveika galima, kai augaliniai preparatai ir sintetiniai vaistai turi sinerginį ar antagonistinį poveikį.

Dauguma metabolizmo procesų vyksta kepenyse, kur citochromo P450 sistemos fermentai yra atsakingi už šį procesą. Nustatyta, jog daugelis vartojamų augalinių vaistų veikia citochromo P450 fermentus. Dėl šios sąveikos gali padidėti sintetinio vaisto koncentracija kraujyje ir atsirasti jo šalutinių reiškinių, todėl nebus pageidaujamo ir tikimosi vaistų veikimo. Kai augalinės kilmės preparatų cheminiai junginiai, pvz., taninai, baltymai absorbuoja cheminį vaistą virškinimo trakte, jis nepatenka į kraują, sumažėja koncentracija cheminio vaisto kraujyje. Taip pat augalinių preparatų cheminiai junginiai gali aktyvuoti cheminio vaisto metabolizmą, padidinti vaisto išsiskyrimą iš organizmo [20].

Pastaruoju metu pasaulyje vis didėja vaistinių augalų ir jų preparatų vartojimas. Ypač augalinius vaistus mėgsta vartoti vyresnio amžiaus ligoniai, kurie apie tai neinformuoja gydytojų ir dėl to gali pasireikšti augalinių vaistų ir gydytojo išrašytų vaistų sąveika.

Mokslininkų bendruomenėje ir tarp sveikatos priežiūros darbuotojų aiškiai suvokiama, kad fitoterapija gali būti panaudota sėkmingam gydymui: išvengiant sintetinių medžiagų keliamų pavojų ir šalutinio poveikio, paprasčiau, ekonomiškai prasmingiau ir netgi taikliau. Tačiau tam keliama būtina sąlyga – turi būti atlikta pakankamai dvigubai aklų klinikinių studijų, kuriose būtų ištirtas kiekvieno fitoterapinio preparato saugumas ir efektyvumas [34].

1 lentelė. Į peršalimo ligoms skirtų augalinių preparatų sudėtį įeinančių vaistinių augalų galimos sąveikos su sintetiniais vaistais [29]

Vaistiniai augalai Sintetiniai vaistai Galimos sąveikos

Siauralapė ežiuolė (Echinacea angustifolia), Rausvažiedė ežiuolė (E.

purpurea)

Imunosupresantai anaboliniai steroidai,

metatreksatas, ketokonazolis, izoniazidas, acetaminofenas

Gali mažėti imunosupresinis veikimas

Gali sukelti toksinį kepenų pažeidimą

Anyžinė ožiažolė

(Anisum vulgare)

Kontraceptikai, pakaitinės hormonų terapijos preparatai

Gali sumažėti efektyvumas Tikrasis imbieras (Zingiber officinale) Antacidiniai vaistai Antikoaguliantai Antiglikeminiai,

širdies kraujagyslių veiklai

Gali sumažėti efektyvumas Gali padidėti rizika savaiminio kraujavimo

Didelės dozės gali trukdyti širdies ligų, glikemijos gydymą

Juodauogis šeivamedis

(Sambucus nigra)

Diuretikai Ilgai vartojant, gali sukelti

hipokalemiją Vaistinė ramunėlė (Matricaria recutita) Antikoaguliantai Geležies preparatai Antihipertenziniai preparatai

Gali padidėti kraujavimo rizika Galo mažinti geležies pasisavinimą Gali mažinti gydymo efektyvumą Eukaliptas (Eucalyptus

globulus)

Antiglikeminiai vaistai Gali mažėti glikemijos gydymo efektyvumas

Mažalapė liepa (Tilia

cordata)

Benzodiazepinai,

Geležies preparatai Gali padidėti sedatyvinis poveikis Gali padidėti geležies absorbcija Paprastasis saldymedis (Glycyrrhiza glabra) Diuretikai Antiglikeminiai prednizolonasas hidrokortizonas geriamieji kontraceptikai

Gali sukelti hipokalemiją

Gali sumažinti gydymo efektyvumą padidėja preparato konc.plazmoje sukelia odos vazokonstrikciją sukelia hipertenziją, edemą, hipokalemiją.

Vaistinė svilarožė (Althaea officinalis)

Antiglikeminiai Gali veikti cukraus kiekį kraujyje Plačialapis gyslotis

(Plantago major)

Vidurius laisvinantys, Antihipotenziniai

Gali pasireikšti sinerginis poveikis, Gali didėti hipotenzinis veikimas Vaistinis šalavijas (Salvia

officinalis)

Antiglikeminiai

Prieštarukuliniai vaistai

Gali mažinti gydymo efektyvumą Pavasarinė raktažolė

(Primula veris)

Antihipertenziniai Antihipotenziniai

Gali mažėti gydymo efektyvumas Didysis debesylas (Inula

helenium)

Antiglikeminiai Antihipertenziniai

Gali mažėti gydymo efektyvumas Ankstyvasis šalpusnis

(Tussilago farfara)

Antihipertenziniai

Širdies/kraujagyslių ligoms gydyti

Gali trukdyti gydymo efektyvumui Abisininis miramedis

( Commiphora abyssinica)

Antiglikeminiai Skydliaukės hormonų Antilipidiniai

Gali mažėti gydymo efektyvumas Stimuliuoja skydliaukės veiklą Mažinantis lipidus poveikis Baltasis gluosnis (Salix

alba) Aspirinas antikoaguliantai, metotreksatas, metoklopramidas, fenitoinas, probenecidas, spironolaktonas, valproatas.

Gali didėja kraujavimo pavojus Gali sustiprinti vaistų poveikį ir sukelti jų šalutinį poveikį

Verbena (Verbena

citriodora)

Anticistiniai Eterinis aliejus gali sukelti dirginantį poveikį