REKLAMOS ĮTAKA VAISTAŢOLIŲ IR AUGALINĖS KILMĖS PREPARATŲ VARTOJIMUI

AUŠRELĖ NATULKEVIČIENĖ

REKLAMOS ĮTAKA VAISTAŢOLIŲ IR AUGALINĖS

KILMĖS PREPARATŲ VARTOJIMUI

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovė Doc., Dr. Zita Barsteigienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

FARMACIJOS FAKULTETAS

FARMAKOGNOZIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanas Prof. dr. VitalisBriedis

REKLAMOS ĮTAKA VAISTAŢOLIŲ IR AUGALINĖS

KILMĖS PREPARATŲ VARTOJIMUI

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovė

Doc., Dr. Zita Barsteigienė,

Recenzentas Darbą atliko

Magistrantė

Aušrelė Natulkevičienė

TURINYS

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI 10

1. LITERATŪROS APŢVALGA 11

1.1. Reklamos samprata 11

1.1.1. Reklamos sampratos teoriniai aspektai 11

1.1.2. Reklamos skleidimo priemonės ir jų elementai 14

1.1.3. Psichologiniai reklamos aspektai 16

1.2.Augalinės kilmės preparatai 18

1.2.1. Augalinės kilmės preparatų sąvokos 18

1.2.2. Vaistaţolių ir augalinės kilmės preparatų vartojimo tendencijos Lietuvoje ir

kitose šalyse 19

1.3. Vaistų reklamos etika ir teisinis reguliavimas 21

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS 23

2.1. Tyrimo tikslas ir uţdaviniai 23

2.2. Tyrimo metodika 24

3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 26

3.1. Respondentų poţiūrio į augalinės kilmės preparatų vartojimą analizė 26 3.2. Respondentų poţiūrio į augalinės kilmės preparatų reklamą analizė 33 3.3. Respondentų poţiūrio į augalinės kilmės preparatų reklamos rūšis analizė

40

IŠVADOS 45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS 46

LITERATŪROS SĄRAŠAS 47

SANTRAUKA

A.Natulkevičienės magistro baigiamasis darbas/ mokslinė vadovė doc. dr. Z. Barsteigienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedra. - Kaunas.

Magistrinio darbo tema: Reklamos įtaka vaistaţolių ir augalinės kilmės preparatų vartojimui

Tyrimo tikslas - ištirti ir įvertinti reklamos įtaką pacientų apsisprendimui įsigyjant vaistaţoles ir augalinius preparatus.

Tyrimo uţdaviniai: išsiaiškinti, kokią reikšmę reklama turi ţmonėms, pasirenkant augalinės kilmės preparatus, kokia reklamos rūšis turi didţiausią įtaką šių preparatų pasirinkimui bei respondentų poţiūrį į augalų reklamą.

Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas 2014-2015 m. Kiekybiniame tyrime dalyvavo 384 Alytaus, Prienų bei Kauno gyventojų. Duomenys darbe apdorojami kompiuteriu, panaudojant Microsoft Excel paketą bei naudojant duomenų kaupimo ir analizės programą „SPSS― („Statistical Package for Social Science―).

Tyrimo rezultatai ir išvados.

Kaip svarbiausią kriterijų pasirenkant augalinės kilmės vaistinius preparatus respondentai nurodė kokybės uţtikrinimą. Jiems svarbi kaina, vaistininko rekomendacija bei nuolaidos. Didţioji dalis apklausos dalyvių mano, kad įtaigiausia augalinės kilmės vaistinių preparatų reklamos forma rodoma per televiziją.Remiantis tyrimų rezultatų duomenimis galima teigti, kad tinkamiausia augalinių kilmės vaistinių preparatų reklamos forma yra senovinis pasakojimas (p<0.05). Nustatyta, kad daţnas reklaminio klipo kartojimas per TV yra geresnis vaistinių preparatų reklamos būdas lyginant su elektronine sklaidos forma. Analizuojant duomenis pastebėta, kad reklama respondentų apsisprendimui ţymios įtakos neturi. Pastebėta atlikus tyrimą, kad vyrams reklama daro didesnę įtaką (p<0,05). Jautriau reaguoja į reklamą ir jauniausi bei vyriausi apklausos dalyviai.

Atsiţvelgiant į šio darbo tyrimų rezultatus rekomenduojame augalinių preparatų gamintojams ar platintojams neskirti tiek daug pinigų šių prekių (t.y. vaistaţolių ir augalinės kilmės preparatų) reklamai, o investuoti juos į naujų preparatų kūrimą, jų tyrimus bei pateikti naujausias ţinias vaistininkams, kad jie galėtų suteikti gyventojams visą reikalingą bei objektyvią informaciją.

SUMMARY

A.Natulkevičiene‗s master thesis/ scientific guide associate professor Z. Barsteigienė; Lithuanian University of Health Sciences Pharmaceutical faculty Pharmacognosy cathedral.-Kaunas.

The topic of master‘s thesis: The influence of advertising in the usage of healing herbs and preparations of plant origin.

The aim of research: investigate and evaluate the influence of advertising on patient‗s decision to obtain healing herbs and preparations of plant origin.

Objectives of the research: to find out how important advertising is for people in choosing preparations of plant origin, what kind of advertising has the greatest influence on the choice of these preparations and the respondents attidute to advertising plants.

The object of research: the residents of Alytus, Prienai and Kaunas. The research was made in public places.

Method of research. The research was conducted in 2014-2015. 384 residents of Alytus, Prienai and Kaunas took part in quantative survey. The data is processed by computer, using Microsoft Excel package as well as „Statistical Package for Social Science―.

Results of the research and conclusion. The most significant criteria in choosing preparations of plant origin indicated by respondents was the quality of pharmaceuticals.The price of drug is important as well as chemist‗s recommendations and discounts. More than two thirds of survey participants think that the most forceful form of advertising is shown on TV. More than two thirds of respondents claim that the most suitable form of advertising preparations of plant origin is the old way of telling.(p<0,05) The majority of respondents consider that frequent repetition of video clip is a better way of advertising in comparison to electronic form.

The advertising does not influence respondents‗ decision greatly. While analysing the data, it was noticed that advertising makes greater influence on men. Both the youngest and the oldest respondents react in a more sensitive way to advertisements.

The biggest part of respondents indicated that most preferable type advertising by TV. The most important for choose of herbal preparation is its quality. The price of preparation, recommendation of pharmacist and special actions also are importand. 2/3 of respondents most preferable form of advertising of herba preparations is the form of old story by TV. Electronic form of advertising is not very popular.

SANTRUMPOS

IFPA - Lietuvos Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija ES – Europos sąjunga

NMVRVI - Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas PSO – Pasaulio sveikatos organizacija

SPSS – Statistinių programų paketas socialiniams tyrimams VGA -Vaistų gamintojų asociacija

VRT – Vaistų reklamos taisyklės

SĄVOKOS

Klinikinis vaistinio preparato tyrimas – bet koks su ţmonėmis atliekamas biomedicininis tyrimas, skirtas nustatyti, patikrinti ir patvirtinti vieno arba kelių tiriamųjų vaistinių preparatų klinikinį, farmakologinį ir (ar) kitokį farmakodinaminį poveikį ir (ar) nustatyti nepageidaujamas reakcijas į vieną ar kelis tiriamuosius vaistinius preparatus, ir (ar) ištirti vieno ar kelių tiriamųjų preparatų rezorbciją, pasiskirstymą, metabolizmą ir išskyrimą, siekiant nustatyti tiriamojo vaistinio preparato saugumą ir (ar) veiksmingumą. (LR farmacijos įstatymas).

Lietuvos reklamos etikos kodeksas (toliau Kodeksas) - taisyklių rinkinys, skirtas nustatyti reklamos veiklos standartus, kurių savanoriškai įsipareigoja laikytis reklamos versle dalyvaujantys ūkio subjektai, ir yra taikomas atsiţvelgiant į bendruosius galiojančių įstatymųreikalavimus (Lietuvos reklamos biuras).

Reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidţiama informacija, susijusi su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų prėmimą (LR reklamos įstatymas).

Respondentas - tai tyrimo dalyvis (tiriamasis), uţpildęs anketą ar atsakęs į klausimus (Tarptautinių ţodţių ţodynas).

Tradicinis augalinis vaistinis preparatas (toliau – tradicinis augalinis preparatas) – augalinis vaistinis preparatas, kuris atitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytus kriterijus ir jam gali būti taikoma supaprastinta tradicinių augalinių vaistinių preparatų registravimo procedūra (LR farmacijos įstatymas).

Vaistinių preparatų reklama – gyventojams, sveikatos prieţiūros ir farmacijos specialistams bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidţiama kryptinga informacija apie vaistinius preparatus, agitacinė veikla ar raginimas, kuriais siekiama skatinti vaistinių preparatų skyrimą, tiekimą, pardavimą ar vartojimą (LR farmacijos įstatymas).

ĮVADAS

Vaistinių augalų nauda gydant įvairias ligas bei stiprinant ţmonių sveikatą buvo pastebėta jau labai seniai. Ţyniai ilgus metus kaupė bei perduodavo iš kartos į kartą savo patirtį apie įvairiausių augalų panaudojimą ţmonių gydymui. Ši per tūkstančius metų kaupta ţynių bei gydytojų patirtis - neįkainuojamas lobynas šių dienų medicinai. Ir šiandien vaistaţolės bei augalinės kilmės preparatai yra naudojami ţmonių negalavimams šalinti. Domėjimasis tradiciniais augaliniais vaistiniais preparatais didėja ir industrializuotose valstybėse. Vis didesnis gyventojų skaičius, ypatingai Europoje, Šiaurės Amerikoje, Australijoje, nedidelius sveikatos sutrikimus nori gydytis vartojant, natūralius produktus.

Vartotojai vis labiau domisi augaliniais preparatais, maisto papildais, kurių paklausa rinkoje auga kiekvienais metais. Didėjant papildų paklausai į šalį importuojama vis daugiau maisto papildų iš įvairių šalių (Rusija, Kinija JAV, Kanada, ir kt.) (NMVRVI ir teritorinių skyrių sausio – gruodţio mėnesių tyrimų ataskaita, 2009-2013).

Didėjant papildų pasiūlai ir paklausai, svarbu uţtikrinti jų kokybę, neklaidinti vartotojo, garantuoti saugumą ţmogaus sveikatai, padėti vartotojui pasirinkti tinkamą preparatą.

Kiekvieno ţmogaus teisė – gauti tikslią, patikimą, visiems prieinamą informaciją. Neišimtis ir informacija apie sveikatą bei jos problemų šalinimui ar gerinimui naudojamus vaistus. Tai yra labai svarbu vartotojams, siekiantiems išvengti ligų bei laikytis sveikos gyvensenos taisyklių.

Reklama vaistinėje taip pat priskiriama prie paciento informavimo šaltinių. Istorinėse reklamos uţuomazgose ji siejama su informacijos, naujienų ir ţinių skleidimu. Reklamos įtaka vartotojui kasdien didėja, ir niekas nepajėgia išvengti jos poveikio. Reklama vartotojus pasiekia visur ir kiek įmanoma per įvairesnes informacijos skleidimo priemones: per televiziją, kai būna namuose; per radiją, kai vaţiuoja transportu; mato reklaminėse iškabose, kai vaikšto gatvėse ar naudojasi informacinėmis technologijomis.

Vartotojas, prieš apsispręsdamas pirkti, nuosekliai pereina kelias reklamos poveikio pakopas. Reklama turi informuoti, sudominti, įtikinti, paskatinti. Priklausomai nuo to, kokiai auditorijai skiriama reklama, įmonė pasirenka vieną ar kitą reklamos skleidimo rūšį. Esama įvairių reklamos klasifikacijų, bet esminiai skirstymo elementai išlieka vienodi. Todėl reklama turi atitikti tam tikras taisykles, kurias nusako įstatymai. Reklama negali būti klaidinanti.

Reklama yra didţiulė farmacinių kompanijų veiklos dalis, kurios tikslas ne tik teikti informaciją pacientui, bet ir skatinti vartojimą. Nemaţą dalį pacientus pasiekiančios informacijos galime įvertinti kaip dviprasmišką, o gal ir klaidinančią. Daţnai reklama painiojama su farmacine informacija. Reklamoje ir farmacinėje informacijoje pateikiami duomenys turi būti objektyvūs ir moksliškai įrodyti, bei atitikti vaistinio preparato charakteristikos santrauką. Vaistų reklamos reikalavimai kontroliuojami Lietuvos Respublikos įstatymų. Farmacijos specialisto rekomendacija yra vienas iš svarbiausių vaistinių preparatų pasirinkimo aspektų, bet ir reklama daro didelę įtaką jų pasirinkimui.

Versle reklama suprantama kaip viena iš komunikacijos formų tarp gamintojo ir vartotojo siekiant ekonominių tikslų. Lietuvos autorių darbuose pateikiamos reklamos koncepcijos remiasi pripaţintais uţsienio šalių autorių mokslo darbais, didesnę komercinės veiklos patirtį turinčių šalių reklamos praktika.

Lietuvoje galiojantys teisės aktai vaistaţolių sąvokos neapibrėţia. Augalinės kilmės preparatams yra priskiriami: nereceptiniai vaistai, maisto papildai, medicininės paskirties ir maisto produktai. Vaistiniai augaliniai preparatai registruojami kaip homeopatiniai; tradiciniai augaliniai preparatai; augalinės, gyvulinės ir mineralinės kilmės vaistai.

Vaistinių preparatų reklama Lietuvoje yra pakankamai detaliai reglamentuotas teisės institutas. Pagrindines gaires ir principus nubrėţia Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas, o visą tvarką detalizuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymai.

Reklamos įtaka vaistinių preparatų vartojimui Lietuvoje yra tirta, tačiau jos įtaka augalinių preparatų vartojimui iki šiol tirta nebuvo.

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Tikslas – ištirti ir įvertinti reklamos įtaką pacientų apsisprendimui įsigyjant vaistažoles ir augalinius preparatus.

Uţdaviniai:

1. Išsiaiškinti, kokią reikšmę reklama turi ţmonėms, pasirenkant augalinės kilmės preparatus.

2. Išsiaiškinti, kokia reklamos rūšis turi didţiausią įtaką šių preparatų pasirinkimui.

3. Išsiaiškinti respondentų poţiūrį į augalų reklamą.

Darbo naujumas ir aktualumas: Reklamos įtaka vaistinių preparatų vartojimui Lietuvoje yra tirta, tačiau jos įtaka augalinių preparatų vartojimui iki šiol tirta nebuvo.

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. Reklamos samprata

1.1.1.

Reklamos sampratos teoriniai aspektai

Dabartinėmis rinkos sąlygomis, kiekviena įmonė stengiasi pagaminti kuo daugiau ir įvairesnių prekių bei teigti paslaugų, kad įsitvirtintų rinkoje bei sėkmingai dalyvautų konkurencinėje kovoje. Ţinodamos, kad ţmonių perkamoji galia yra ribota, įmonės stengiasi pritraukti kuo daugiau vartotojų, kurie taptų lojaliais klientais. Reklama ir yra viena iš veiksmingiausių priemonių įgyvendinant tikslus.

Kiekvienas šiuolaikinės visuomenės atstovas nuolat dalyvauja prekių ir paslaugų rėmimo procese, todėl nesunkiai gali ją apibūdinti savais ţodţiais. Tačiau tiksliai apibrėţti reklamą nėra paprasta. Tiek teisės aktuose, tiek moksliniuose darbuose ar net reklamos versle aptinkama daug skirtingų nuomonių.

Vienareikšmiškai apibūdinti reklamą yra sudėtinga. Jos sąvoka susideda iš tarpusavyje persipynusių ekonomikos, sociologijos, psichologijos bei estetikos elementų.

Ţodis reklama yra kildinamas iš lotynų kalbos veiksmaţodţio reclamo ir reiškia „garsiai prieštarauju, rėkiu―. Vienas esminių poţymių, skiriančių reklamą nuo kitos informacijos, yra jos mokumas. Didţioji dalis reklamos yra komercinė, skirta verslo tikslams įgyvendinti: skatina vartotojus pirkti reklamos uţsakovo prekes ar paslaugas, siekia jas populiarinti, didinti jų paklausą, pardavimo mastą ir uţsakovo pelną (Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2011).

Nors reklamos apibrėţimų yra labai daug, tačiau visuose juose reklamos esmė yra nusakoma panašiai. 1 lentelėje pateikiame keletą iš jų.

1 lentelė. Reklamos sąvokos apibrėžimai

Sąvoka Apibrėţimas Šaltinis

Reklama Ţinių, duomenų apie ką nors skleidimas norint išpopuliarinti, išgarsinti ką nors, padidinti paklausą

Tarptautinių ţodţių ţodynas Reklama Bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis

skleidţiama informacija, skirta paveikti ţmones taip, kad jų elgsena atitiktų šios informacijos uţsakovo tikslus.

Visuotinė lietuvių enciklopedija

Reklama Bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidţiama informacija, susijusi su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. LR Reklamos įstatymas. 2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1871 Vaistinių preparatų reklama

Gyventojams, sveikatos prieţiūros ir farmacijos specialistams bet kokia forma ir bet kokiomis

priemonėmis skleidţiama kryptinga informacija apie vaistinius preparatus, agitacinė veikla ar raginimas, kuriais siekiama skatinti vaistinių preparatų skyrimą, tiekimą, pardavimą ar vartojimą

LR Farmacijos įstatymas. 2006 m. birţelio 22 d. Nr. X-709

Šaltinis: Autoriaus sudaryta.

Aukščiau l lentelėje cituota pirmoji reikšmė iš „Tarptautinių ţodţių ţodyno― šiek tiek skiriasi nuo aiškinimo „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje―, kuriame teigiama, kad reklama „ţinių skleidimas norint išgarsinti, patraukti, sudominti―. Abu variantai yra teisingi, tik pirmuoju atveju apibendrintos funkcijos, priskiriamos reklamai, būtent skleisti, o antruoju – akcentuojami informacijos skleidimo tikslai.

Pagrindinis apibrėţimas pateikiamas Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme (ţr. l lentelę). Svarbiausi šios sampratos ţodţiai (informacija, priemonės ir skleidimo forma, skatinti naudotis/įsigyti) akcentuoja ekonominius reklamos interesus.

Skirtinguose literatūros šaltiniuose galima sutikti įvairių reklamos apibrėţimų, todėl, negalima teigti, kad šis apibrėţimas visapusiškai apibrėţia reklamą. Sukurta nemaţai apibrėţimų priklausomai nuo to, iš kokios pozicijos ji nagrinėjama.

Analogiški dalykai, tik kitomis prasminių ţodţių sąvokomis, pabrėţiami B. Čereškos (Čereška, 2004) formuluotėje, būtent: „nesuasmeninta, apmokama, turinti įtikinimo, įvairiomis priemonėmis skleidţiama ţinomo reklamos uţsakovo informacija apie prekes, paslaugas, idėjas, siekiant jas parduoti―, D. Jokubausko – gamintojas, vartotojas, palaikyti esamus ir pritraukti būsimus vartotojus (Jokubauskas, 2003); K. Čeredničkienės (2005) – prekė, paslauga, pardavėjas, pirkėjas. V. Pranulis, A. Pajuodis, S. Urbonavičius ir R. Virvilaitė (Pranulis ir kt., 2011) teigia, kad reklama kaip informacijos skleidimas numatytai auditorijai apie prekes ar paslaugas siekiant numatytų tikslų, uţ kurią moka

uţsakovas. E. Bagdonas ir E. Kazlauskienė reklamą įvardija tiesiog pirkimą skatinančiu skelbimu (E. Bagdonas, E. Kazlauskienė, 2000).

Lietuvos autoriai apibrėţdami reklamą vadovaujasi visuotinį pripaţimą pelniusiais uţsienio šalių autorių mokslo darbais bei tų šalių reklamos praktika, kuri turi didesnę šios srities veiklos patirtį, o sprendţiant iš cituotų prasminių ţodţių, lietuvių vadybininkams reklama pirmiausia yra viena iš komunikacijos formų, gamintoją ir vartotoją siejanti grandis.

Kiek kitoks poţiūris, ţinoma, nenuneigiant komunikacijos, apibūdinant reklamą pateikiamas uţsienio šalių mokslininkų darbuose. W. F. Arens teigimu reklama yra įvairiomis komunikacijos priemonėmis skleidţiama mokama konkretaus rėmėjo stuktūrizuota informacija apie prekes, paslaugas ar idėjas. Šių savybių visuma reklamą apibūdina kaip dideliai ţmonijos daliai pagal numatytus reikalavimus sukurtą brangiai kainuojantį produktą(W. F. Arens,2005).

P. Kotler ir K.L. Keller teigia, kad tai tik vienas iš ekonomiškų informacijos skleidimo būdų, kurio tikslas – populiarinti prekės ţenklą bei ieškoti jiems lojalių vartotojų. Todėl kuriant reklamą būtina ţinoti vartotojų pirkimo motyvus ir ją orientuoti į tikslinę rinką (P. Kotler ir K.L. Keller. 2007).

Rusų marketingo specialistas E. Рoмат reklamą įţvelgia kaip kryptingą informaciją apie prekių savybes, bei rūšis ir literatūros bei meno ar kitų kūrinių populiarizaciją (E. Poмат, 1999).

Reklamos uţdavinys – skatinti vartotoją priimti sprendimą: įsigyti arba neįsigyti prekę ar paslaugą atlikti (V. Šulcas, 2004).

Savo darbuose autorius W. Wells apibūdindamas reklamą naudojasi statomos piramidės pavyzdţiu. Piramidės pagrindas, t.y. pirmasis ir pagrindinis reklamos tikslas – kuo daugiau naujų supaţindinti su reklamuojama paslauga ar preke. Sekantis etapas – supaţindinti su preke ar paslauga. Vartotojas turi gauti pakankamai informacijos, kad suvoktų prekės paskirtį, o galbūt ir įsidėmėtų keletą jos savybių. Įtikinti vartotojus siūlomos prekės nauda ir galimybėmis - trečio piramidės lygio tikslas. Rezultatas - tam tikras procentas vartotojų, kurie nori įsigyti prekę, pasieks piramidės viršūnę ir nusipirks siūlomą prekę (W.Wells, 2003).

Tada, kai tam tikras procentas vartotojų nusiperka prekę, galima iškelti naują reklamos tikslą, kuris turėtų skatinti vartotojus dar kartą pirkti prekę.

Vaistinių preparatų reklama LR Farmacijos įstatyme apibrėţiama, kaip bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis tiek gyventojams, tiek sveikatos prieţiūros ir farmacijos

specialistams skleidţiama kryptinga informacija apie vaistinius preparatus. Taip pat priskiriama agitacinė veikla ar raginimas, kuriais siekiama skatinti vaistinių preparatų skyrimą, tiekimą, pardavimą ar vartojimą, įskaitant vaistų reklamuotojų vizitus, kurių metu teikiama informacija apie vaistinius preparatus, pas sveikatos prieţiūros specialistus, turinčius teisę skirti vaistinius preparatus; vaistinių preparatų neparduodamų pavyzdţių platinimą;skatinimą skirti, tiekti, parduoti ar vartoti vaistinius preparatus duodant, siūlant ar ţadant dovanas, asmeninę naudą ar premijas pinigais ar natūra; reklaminių renginių, kuriuose dalyvauja sveikatos prieţiūros ir farmacijos specialistai, turintys teisę skirti ar tiekti vaistinius preparatus, finansavimą; mokslinių konferencijų, kuriose dalyvauja sveikatos prieţiūros ir farmacijos specialistai, turintys teisę skirti ar pardavinėti vaistinius preparatus, finansavimą, šių konferencijų dalyvių kelionių ir apgyvendinimo išlaidų apmokėjimą; radijo, televizijos laidų ir (ar) programų, per kurias teikiama informacija apie vaistinius preparatus, rėmimą(LR Farmacijos įst., 2006).

1.1.2.

Reklamos skleidimo priemonės ir jų elementai

Profesorius dr. A.Bakanauskas reklamos priemones apibrėţia taip: viskas, kas gali nešti ar perduoti ţinutę vienam ar daugiau nei vienam ţmogui (Bakanauskas, 2004). Priemonių reklamos turiniui ir minčiai paskleisti yra labai įvairių ir labai daug. Vystantis masiniam komunikacijos procesui, daugėja ir jos priemonių bei galimybių masinės komunikacijos priemones panaudoti reklamos tikslams. Atsiradus internetui t.y. pasauliniam kompiuterių tinklui, atsirado ir galimybė ţaibo greičiu plisti tarptautinei reklamai.

Šiuo metu naudojamos reklamos priemonės grupuojamos ir klasifikuojamos pagal įvairius poţymius. Jos gali būti klasifikuojamos pagal poveikį ţmogaus pojūčiams: regimosios, girdimosios, regimosios ir girdimosios bei regimosios ir apčiuopiamosios (Urbanskienė, Virţintas, 1997). Reklamos informacija gali būti perduodama per priemones, kuriose demonstruojamas reklamuojamas objektas, priemones, kuriose aprašomas objektas, ir priemones kuriose derinama objekto aprašymas kartu su objekto demonstravimu – t.y. klasifikuojama pagal informacijos perdavimo būdą (Urbonavičius, 1995). Pagal poveikio masiškumą reklamos priemonės gali būti individualios bei masinės(Jokubauskas 2003). Pagal panaudojimo vietą reklama gali būti vidinė arba išorinė (Čereška, 2004).

R. Urbanskienė ir R. Virţintas (1997) pateikia Tarptautinės reklamos asociacijos reklamos klasifikaciją (ţr. 2 lentelę).

2 lentelė. Reklamos klasifikacija Apibūdinimas

Spaudos reklama

Tai periodinėje spaudoje publikuojama įvairi reklaminė medţiaga – reklaminiai skelbimai; reklamai skirti apţvalginiai straipsniai bei publikacijos.

Spausdinta reklama

Tai tam tikri leidiniai – proginiai bei kataloginiai-informaciniai reklaminiai leidiniai.

Audiovizualinė reklama

Apima reklaminius filmus. Dar skirstoma į: a) reklaminiai klipai; b) reklaminiai-techniniai filmai; c) reklaminiai-prestiţiniai filmai; d) reklaminė ekspresvideoinformacija; e) skaidrių filmai.

Demonstracinė – propaguojanti reklama

dalyvavimas parodose ir mugėse, įmonės gaminių demonstravimas.

Reklaminiai

suvenyrai priemonė populiarinti organizaciją

Pašto reklama reklaminės medţiagos siuntimas tam tikru adresu Lauko reklama viskas, ką matome gatvėse

Ryšiai su visuomene

veiksmų ar renginių kompleksas, kurių tikslas yra sukurti visuomenės nuomonę ir palankumą įmonės atţvilgiu. Kompiuterizuota

reklama

reklaminės informacijos skleidimas į kompiuterinių sistemų informacinius bankus.

Šaltinis: Autoriaus sudaryta remiantis Tarptautinės reklamos asociacijos klasifikacija

Priklausomai nuo to, kokiai auditorijai skiriama reklama, įmonė pasirenka labiausiai jai tinkančią reklamos skleidimo rūšį. Reklamos klasifikacijų yra įvairių, bet esminiai skirstymo elementai išlieka tokie patys.

Reklamos priemonės - tai atskiros reklaminio kreipimosi rūšys. Jų (o ypač jų modifikacijų) yra labai daug.

Dauguma tiek uţsienio, tiek Lietuvos autorių ( Bakanauskas, 2004, Čereška, 2004, Armstrong & Kotler, 2000 ir kt.) išskiria šias pagrindines tradicinės reklamos rūšis (ţr. paveikslėlį).

1 pav. Reklamos rūšių klasifikacija

Reklamos pasekmė priklauso ne vien tik nuo vartotojo, bet ir nuo daugelio objektyvių momentų bei nuo pačios reklamos priemonių (A. Venckus, 1986).

Vaistaţolių ir augalinės kilmės preparatų reklamai teoriškai galima naudoti visas išvardintas reklamos priemones.

1.1.3.

Psichologiniai reklamos aspektai

Bet kuri reklaminė priemonė neišvengiamai sukelia kokią nors ţmogaus reakciją – jis tampa reklamos vartotoju.

Kiekviena įmonė yra suinteresuota efektyviu reklamos poveikiu, nes kaip paţymi Jokubauskas(Jokubauskas, 2003), reklama yra investicija į įmonės ateitį. Kaip, kur, kada ir kam bus pateikta reklama, turės įtakos vartotojų poţiūriui ir nuomonei ne tik apie

reklamuojamą prekę, bet ir apie pačią įmonę, taip pat ir tai, ar augs pardavimų apimtys. Kad reklama būtų efektyvi, labai svarbu sugebėti tiksliai apibūdinti savo vartotojus. O tai reikia suprasti vartotojų gyvenimo stilių, išsiaiškinti socialines-psichologines nuostatas, paţinti pasąmonėje ir sąmonėje vykstančius procesus. Viso to neišanalizavę ir supratę, negalėsime pilnai suprasti vartotojų. O svarbiausia - neturėsime

vieno iš svarbiausių reklamos „poveikio taškų" - daryti įtaką ţmogaus pasąmonei, norint jį priversti siekti reklamoje numatytų tikslų (Kaufman, 1998).

Reklamos kūrimo praktikoje pasitelkiami įvairiausi psichologinio poveikio metodai: įtaiga (jos paveikti ţmonės nekritiškai priima informaciją, paremtą autoritetingais asmenimis, šaltiniais), susižavėjimas (nevalingas asmens polinkis, susidarius tam tikrai psichinei situacijai/būsenai, sekti jų pavyzdţiu, paklusti kitų valiai), mėgdžiojimas (ţmonių polinkis sekti autoritetais, meno ţvaigţdėmis ir pan.), įvaizdis (emocinį prekės ar paslaugos suvokimą formuoja vartotojo socialinis ir psichologinis supratimas, psichofiziologinės charakteristikos). Taigi gamintojo ar pardavėjo pagrindinis tikslas – kuo daugiau pagaminti/parduoti produktų ir/ar paslaugų.

Reklamos aktualumas svarbiausias toms prekėms, kurios uţima nedidelę „vartotojo dėmesio dalį‖. Jos gali būti maţai ţinomos arba ne itin patrauklios. Daugeliu atvejų skirtumai tarp konkuruojančių prekių būna neţymūs, o susidomėjimas preke sukuriamas tik pasitelkiant reklamą. Stambūs, sustiprinti efektai naudojami daugelyje atkaklių, įkyrių reklamos skelbimų. Kitose naudojamos patrauklios idėjos ar ţavūs vaizdai. Norint patraukti dėmesį, reikia nustatyti, kokios savybės būdingos šalia esančioms reklamoms, savąją paverčiant priešingybe (R. Maţeikaitė, 2001).

Ţmonės pastebi ką nors nauja, neţinoma, keista, todėl kalbant apie originalumą, reiktų pasakyti, kad kūrybinga reklama yra įdomi, nes ji nusako unikalias, ar šiaip - naujas mintis. Originalumo funkcija - patraukti dėmesį. Kūrybinga reklama prasiverţia pro anksčiau matytų ir girdėtų dalykų nuogulas, netapdama ekscentriška ir nepadoria. Naujos idėjos netikėtumas - štai kuo sudaroma sustabdantysis poveikis (R. Maţeikaitė, 2001).

Reklamos vartotojai, daţniausiai tvirtina, kad įsigyjant prekes reklama jokios įtakos nedaro. Jie teigia, kad prekes perka tik esant poreikiui, o prekė atitinka visus nustatytus kriterijus: kainą, visuomenės pripaţinimą, naudą. Tai reiškia, kad jie naudojosi reklamos informacija, nes ieško visuomenėje pripaţintų prekių (B. Čereška, 2004).

Vartotojui reklama iš dalies naudinga, nes plečia jų akiratį, informuoja apie siūlomas prekes, lavina estetinį skonį. Bet vartotojui kaip ţmogui, daţnai daro neigiamą poveikį, nes kuriant reklamas specialiai naudojami psichologiniai, į vartotoją orientuoti, metodai bei priemonės, todėl vaistų reklama yra grieţtai reglamentuojama teisiškai. Vaistaţolių bei augalinės kilmės prepatatų reklama neišimtis.

1.2. Augalinės kilmės preparatai

1.2.1.

Augalinės kilmės preparatų sąvokos

Vaistaţolės – gydomųjų savybių turintys augalai. Jų ţinoma virš 12 000 rūšių. Daugybę paslapčių, kaip naudoti vaistaţoles, kurios iš jų gydo, o kurios ramina, suteikia energijos arba yra puikaus skonio, ţinojo ir mūsų protėviai.

Pasaulio sveikatos organizacijos teisės aktuose augaliniai vaistai apibrėţiami kaip iš įvairių augalų dalių išgaunamos veikliosios medţiagos arba apdorota ar neapdorota augalinė ţaliava, naudojama kartu su pagalbinėmis medţiagomis (tirpikliais, skiedikliais ir įvairiais konservantais (Milczarek, M., Schneider, E., & Gonzales, E.,2009).

Lietuvoje galiojantys teisės aktai vaistaţolių sąvokos neapibrėţia. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme naudojamos homeopatinio, augalinio vaistinio preparato bei tradicinio augalinio vaistinio preparato sąvokos. Remiantis Farmacijos įstatymo 2 str. 1 d., homeopatinis vaistinis preparatas– vaistinis preparatas, pagamintas iš medţiagų, vadinamų homeopatinėmis ţaliavomis, homeopatinės gamybos būdu, aprašytu Europos farmakopėjoje arba, jei tokio nėra, EEE valstybių oficialiai naudojamose farmakopėjose. Augaliniais vaistiniais preparatais yra laikomi preparatai, kurių veiklioji(-iosios) medţiaga(-os) yra arba augalinė(-ės) medţiaga(-medţiaga(-os), arba augalinis(-iai) ruošinys(-iai), arba tokios(-ių) augalinės(-ių) medţiagos(-ų) ir tokio(-ių) augalinio(-ių) ruošinio(-ių) mišinys (LR Farmacijos įstatymas, 2006).

Tuo tarpu tradicinis augalinis vaistinis preparatas, aukščiau minimo Farmacijos įstatymo 2 str. 49 d., apibrėţiamas kaip „augalinis vaistinis preparatas, kuris atitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytus kriterijus ir jam gali būti taikoma supaprastinta tradicinių augalinių vaistinių preparatų registravimo procedūra―.

Augalinės kilmės preparatams yra priskiriami: nereceptiniai vaistai, maisto papildai, medicininės paskirties ir maisto produktai. Vaistiniai augaliniai preparatai registruojami kaip homeopatiniai; tradiciniai augaliniai preparatai; augalinės kilmės vaistai.

Ţmonės mano, kad maisto papildai turi vaistinių preparatų savybių, tačiau maisto papildai neturi gydomųjų savybių ir jie nėra vaistai. Maisto papildas – tai maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną, ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medţiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medţiagų šaltinis, turintis mitybinį arba fiziologinį poveikį. Maisto papildai į rinką gali būti tiekiami dozuotomis formomis – kapsulėmis,

piliulėmis, tabletėmis, miltelių maišeliais, buteliukais su lašų dozatoriais bei kitomis (panašiomis į vaistus) formomis.

1.2.2.

Vaistaţolių ir augalinės kilmės preparatų vartojimo tendencijos

Lietuvoje ir kitose šalyse

Statistiniai duomenys rodo, kad augaliniai preparatai Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, yra paklausūs, o jų populiarumas auga. Augaliniais vaistais domisi tiek gydytojai, tiek vaistinių lankytojai ieškantys saugių produktų.

Šiuo metu pasaulyje apie 40% gaminamų preparatų yra augalinės kilmės. Lietuvoje augalų bendrijose auga apie 1400 vaistinių augalų rūšių, iš jų apie 800 vartojamos mūsų šalies liaudies medicinoje; 194 priskiriamos oficinalinėms. (Ragaţinskienė ir kt., 2005)

Lietuvoje taip pat yra gaminami aukštos kokybės vaistaţolių produktai. Lietuvoje (UAB „Švenčionių vaistaţolės―) pagaminti vaistaţolių produktai pasiekia vartotojus įvairiose pasaulio šalių rinkose. Jos keliauja į Europos (Latvijos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Armėnijos, Azerbaidţano, Didţiosios Britanijos, Airijos, Prancūzijos), Azijos (Uzbekistano, Japonijos), Amerikos (JAV). Šia veikla taip pat uţsiima UAB „Acorus Calamus", A. Karvelio terapijos - fitoterapijos įmonė.

Europos Sąjungoje homeopatija paplitus pagal nusistovėjusias tradicijas šalyse. Teisiškai homeopatija, kaip gydymo metodas, ilgiausiai pripaţįstama Didţiojoje Britanijoje (65 metai) ir Rumunijoje (34 metai). Daugiau nei 15 metų ši sistema egzistuoja Belgijoje, Latvijoje, Vengrijoje bei Vokietijoje. Nuo 2003 m. homeopatija, kaip atskira gydymo sistema, teisiškai pripaţinta Portugalijoje, 2005 m. - Islandijoje ir Bulgarijoje bei nuo 2007 m. - Slovėnijoje. Pagal apklausų duomenis, sėkmingiausiai homeopatija integruota į sveikatos apsaugos sistemą Vokietijoje, Jungtinėse Karalystėje bei Prancūzijoje. Tačiau Švedijoje šiam gydymo metodui yra taikomi tam tikri apribojimai (Špokienė, 2011).

Natūralios medicinos populiarinimas - viena iš prieţasčių, dėl kurios išaugo homeopatinių preparatų, vaistaţolių, maisto papildų paklausa. K. Williamson savo straipsnyje akcentuoja, kad Šiaurės Gruzijos gydytojų grupė tyrimais įrodė, kad natūrali tradicinė medicina gali būti suderinama su ligų gydymu cheminiais vaistais. Vietoj gydant ligas cheminiais vaistais, siekiama rasti problemos prieţastį ir natūraliais būdais padėti pacientui išgyti.(K.Williamson, 2015)

Išanalizavus skelbiamas 2015 m. „Euromonitor Internacional― rinkos tyrimų ataskaitas, galime daryti išvadas, kad augalinės kilmės preparatų vartojimas turi didėjimo tendenciją. Prieţastys pateiktos 3 lentelėje.

3 lentelė. 2015 m. I pusmečio augalinės kilmės preparatų vartojimo augimą lemiančios priežastys

Šalis Vartojimą lemiančios prieţastys

Lietuva Augalinės kilmės produktai yra santykinai pigesni, vykdomos sveikos gyvensenos programos bei susiformavusi nuostata, kad saugesni uţ cheminius vaistinius preparatus;

Švedija Apskaičiuota, kad nuo 40% iki 50% gyventojų naudoja vaistaţoles bei tradicinius augalinius preparatus. Kaina nėra svarbus faktorius, bet turi įtakos rėmimas (draugų rekomendacijos bei reklaminiai straipsniai) bei cheminių vaistų šalutinis poveikis;

Austrija Vaistaţolių bei tradicinių augalinių preparatų vartojimas padidėjo 8% lyginant su 2014 m., Vartotojai Australijoje daţniau naudojo vaistaţoles bei tradicinius augalinius preparatus, nes vyrauja baimė dėl galimo cheminių vaistų šalutinio poveikio arba priklausomybės.

Lenkija Daţniau linkę gydyti lengvus susirgimus augalinės kilmės preparatais, kad išvengti cheminių vaistų šalutinio poveikio.

Azerbaidţianas Tradicinė augalinė terapija yra stipri Azerbaidţano kultūros dalis. Vartotojai įsitikinę, kad augalinės kilmės preparatai maţiau ţalingi nei cheminiai vaistiniai preparatai bei gali lemti pripratimą. Vyresnio amţiaus ţmonėms įsigyjant preparatą turi įtakos ir kaina.

Vokietija Vartojimo augimą lemia senos tradicijos, teigiamas poţiūris dėl preparatų natūralio kilmės bei pastebėto cheminių vaistų šalutinio poveikio.

Brazilija Augalinės kilmės preparatų augimo padidėjimą 8% lėmė išaugęs registruotų preparatų skaičius. Sveikatos specialistai teikė pirmenybę maţiau „agresyviems― vaistams kovojant su lengvesnės formos susirgimais..

Indija Šie produktai turi ilgametes tradicijas bei populiarumą dėl maţo šalutinio poveikio.

Olandija Populiarumą lemia ilgamečių tradicijų buvimas rinkoje bei natūrali preparatų kilmė, senų receptų perdavimas iš kartos į kartą bei ţemesnė kaina.

Estija Informacijos skleidimas apie preparatų teigiamą naudą sveikatai.

Graikija Vertinama kaip saugesnis ir natūralus būdas gydyti susirgimus. Pirkimams turėjo įtakos šalies ekonomikos nuosmukis, maţėjančios pajamos.

Šaltinis: http://www.euromonitor.com/herbal-traditional-products.

Pagrindinės prieţastys skatinančios vartoti augalinės kilmės preparatus – tradicijos bei natūrali preparatų kilmė.

1.3. Vaistų reklamos etika ir teisinis reguliavimas

Visi supranta, kad reklamoje teikiama informacija privalo būti teisinga, etiška bei sąţininga. Taip pat labai svarbu kokiais metodais yra šie principai įgyvendinami. Lietuvoje reklamai reglamentuoti yra sukurta teisinė bazė.

Reklamos bendrosios taisyklės yra pateikiamos Lietuvos reklamos etikos kodekse. Šis kodeksas sukurtas vadovaujantis Tarptautiniu reklamos kodeksu(ICC International Code of Advertising Practice, 1997) bei kitų Europos šalių patirtimi. Kodekse didţiausias dėmesys yra skiriamas reklamos turiniui – reklama turi būti teisinga ir padori, ypatingai jei tai susiję su ţmogaus sveikata ar saugumu.

Kodekse pateikiami apribojimai reklamuojant vaistus. Kodekse nurodoma, kad reklamoje draudţiama vartoti frazes, ţodţius bei iliustracijas, kurios neatitinka tiesos, t.y. jeigu priemonė tik sumaţina skausmą, tai draudţiama teigti, kad ji išgydo negalavimą. Reklamoje negalima teigti apie atjauninimą, nes ţmogus neišvengiamai sensta. Reklamuojant vaistus būtina vartotoją perspėti, kad reikalinga „pasitarti su gydytoju ir/ar vaistininku― bei informuoti apie įstatymuose bei kituose teisės aktuose nurodytus reikalavimus. Vaistų reklama negali skatinti besaikį vaistų vartojimą bei sukelti baimės dėl susirgimų, jeigu nebus vartojami vaistai.

Vaistų rinkodarą Lietuvoje reglamentuoja Vaistų rinkodaros etikos kodeksas, kuris patvirtintas Lietuvos Inovatyvios farmacijos pramonės bei Vaistų gamintojų asociacijų. Šis kodeksas reglamentuoja vaistų rinkodarą, santykius tarp farmacijos pramonės ir pacientų organizacijų bei santykius su sveikatos prieţiūros specialistais.

Kodekso tikslas – padėti kurti tokią aplinką visuomenei, kurioje ji galėtų priimti tinkamą sprendimą, atsiţvelgiant tiek į vaistų gydomąsias savybes, tiek į pacientų individualius sveikatos poreikius.

Vaistinių preparatų reklama Lietuvoje yra pakankamai detaliai reglamentuotas teisės institutas. Pagrindines gaires ir principus nubrėţia Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas, o visą tvarką detalizuoja LR sveikatos apsaugos ministro įsakymai.

Pagal minėtus teisės aktus vaistinių preparatų reklama yra laikoma gyventojams, sveikatos prieţiūros ir farmacijos specialistams bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidţiama kryptinga informacija apie vaistinius preparatus, agitacinė veikla ar raginimas, kuriais siekiama skatinti vaistinių preparatų skyrimą, tiekimą, pardavimą ar vartojimą. Pagal įstatyme pateiktą sąrašą tam tikri veiksmai automatiškai yra laikomi reklama:

-·vaistų reklamuotojų vizitai skirti teigti informaciją apie vaistinius preparatus -·vaistinių preparatų neparduodamų pavyzdţių platinimas;

-·skatinimas vaistinių preparatų platinimą, vartojimą, skyrimą duodant, siūlant ar ţadant dovanas, asmeninę naudą ar premijas pinigais ar natūra;

-·reklaminių renginių, mokslinių konferencijų finansavimas, kuriose dalyvauja sveikatos prieţiūros specialistai bei farmacijos specialistai;

- įvairių laidų, kurių metu informuojama apie vaistinius preparatus, rėmimas. Apibendrinant galima teigti, kad bet kokia pateikiama informacija, kurios tikslas didinti vaistinių preparatų vartojimą, skyrimą, tiekimą, pardavimą yra reklama ir jai bus taikomi specifiniai reikalavimai (LR farmacijos įstatymas, 2006 m.)

Vaistinių preparatų reklamos taisyklės yra poįstatyminis teisės aktas, detalizuojantis Farmacijos įstatymo straipsnių, apibrėţiančių pagrindinius reikalavimus vaistų reklamai, nuostatas. Svarbiausia taisyklė – Lietuvoje galima reklamuoti tik registruotus vaistinius preparatus. Vaistinių preparatų reklama turi būti perteikiama vadovautis Lietuvos reklamos etikos kodekso taisyklėmis. Visa pateikiama informacija bei vartojami terminai privalo atitikti vaistinio preparato charakteristikų santrauką, objektyviai apibūdinti vaistinio preparato savybes ir skatinti racionalų jo vartojimą.

Vaistinių preparatų reklama negali būti paslėpta, t.y. visuomenė turi aiškiai suprasti, kad tai yra vaistinių preparatų reklama. Tai antras svarbus reikalavimas.

LR Farmacijos įstatyme yra išskiriama vaistinių preparatų reklama gyventojams (10 skyrius 50 str.) bei reklama sveikatos prieţiūros ir farmacijos specialistams (10 skyrius 51 str.) t.y.medicinos specialistams.

Nereceptinių vaistų reklama Europos Sąjungoje yra leidţiama, tačiau kiekviena šalis šią veiklą grieţtai reglamentuoja teisės aktais bei kontroliuoja, kad vartotojus apsaugotų nuo klaidingo vaistų reklamos poveikio.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba tikrina ir vertina vaistinių preparatų, medicininės paskirties produktų reklamos vykdymą pagal Farmacijos įstatymo ir Reklamos įstatymo reikalavimus (Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymas).

Politikai, kurie yra atsakingi ir rūpinasi sveikatos apsaugos sistema, supranta, kad norint sumaţinti darbo krūvį sveikatos apsaugai būtina kurti informuoto paciento modelį. Norint tai pasiekti reikia per nepriklausomus šaltinius remti vaistų prieinamumo programas, tobulinti vartotojų informavimą apie vykdytų palyginamųjų klinikinių tyrimų rezultatus bei įtraukiami į farmakologinio budrumo programas.

2.TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

2.1.Tyrimo tikslas ir uţdaviniai

Vaistinių augalų naudingosios, sveikatą stiprinančios, negalavimus maţinančios savybės ţinomos nuo senų laikų. Farmacijoje vaistiniai augalai turi ypatingą reikšmę, nes didelė dalis vaistų yra gaminama iš augalinių ţaliavų.

Vaistiniai augalai daţnai lyginami su sintetiniais vaistais, todėl vartotojai privalo gauti teisingą bei išsamią informaciją apie vaistaţoles bei augalinius preparatus.

Garsios ţolininkės J. Balvočiūtės manymu, pas mus reikėtų padėti tiems ţmonėms, kurie renka vaistaţoles, remti ekologiškas vaistaţoles auginančius ūkius, mokyti vaikus dar mokykloje, kaip vartoti gydomąsias arbatas, taip pat paţinti ţoles, kurios yra vertingos, o kurios – nuodingos. Švietimas vaistaţolių srityje turi būti kuo labiau skatinamas, remiamas.

Kyla klausimas: ar vartotojas apie vaistaţoles bei augalinės kilmės preparatus yra informuojamas per reklamos priemones ir ar tai turi įtakos jų pasirinkimui.

Tyrimo tikslas - ištirti ir įvertinti reklamos įtaką pacientų apsisprendimui įsigyjant vaistažoles ir augalinius preparatus.

Tyrimo objektas: Alytaus, Prienų ir Kauno miesto gyventojai. Tyrimas atliktas viešose vietose.

Tyrimo uždaviniai:

1. Išsiaiškinti kokią reikšmę reklama turi ţmonėms, pasirenkant augalinės kilmės preparatus.

2. Išsiaiškinti kokia reklamos rūšis turi didţiausią įtaką šių preparatų pasirinkimui. 3. Išsiaiškinti vaistinės lankytojų poţiūrį į augalų reklamą.

Tyrimui naudojama metodika: literatūros šaltinių ir dokumentų analizė, anketinė apklausa, tyrimo duomenų analizė ir jų interpretacija. Apklausoje dalyvavo 390 respondentų.

Imties dydis buvo pasirinktas pagal statistinį gyventojų skaičių Alytaus, Kauno ir Prienų rajonuose, t.y. naudojantis imties dydţio skaičiuokle - Alytaus (382), Prienų (369) ir Kauno (384). Pasirinktas didţiausias imties tūris. Tikimybė 95 proc. tikslumu, 0,5 proc. paklaida.

Tyrime dalyvavusių respondentų, kurie teisingai uţpildė anketas - 384 respondentų, charakteristikas matome 4 lentelėje.

4 lentelė. Tyrimo kontingento sociodemografinės charakteristikos

Analizuojami poţymiai Respondentai (N) Respondentai (%) Vyrai Moterys Amţius 18-25 10 27 9,6 26-35 11 39 13,0 36-50 26 96 32,0 61-65 27 108 35,2 66 ir daugiau 16 23 10,2 Iš viso: 90 294 100 Išsilavinimas Nebaigtas vidurinis - 12 3,1 Vidurinis 8 50 15,1 Specialusis vidurinis 26 87 29,4 Aukštasis universitetinis 19 74 24,2 Aukštasis neuniversitetinis 37 71 28,2 Iš viso: 90 294 100 Gyvenamoji vieta Miestas 90 207 77,3 Kaimas - 59 15,4 Miestelis - 28 7,3 Iš viso: 90 294 100

23 % tyrime dalyvavusių respondentų yra vyrai, moterys sudarė – 77 %. Didţioji tyrime dalyvavusiųjų gyvena mieste ir priskiriami vidutinio amţiaus grupei (36-65 metai).

2.

2.

Tyrimo metodika

Tyrimas atliktas 2014-2015 m. Buvo vykdoma atsitiktinė atranka. Vienu populiariausiu socialiniu ir elgsenos mokslų metodu – apklausos būdu buvo tiriamos vaistinės lankytojų nuostatos bei nuomonės apie vaistaţoles bei vaistinius preparatus. Tiriamieji apklausti pasirinktinai anoniminiu anketavimo būdu, paaiškinus jiems apklausos tikslą ir gavus sutikimą naudoti gautą informaciją. 2015 m. geguţės – birţelio mėn. 390 respondentų buvo apklausiama raštu, t.y. anketavimo būdu. Apklausos lapas - anketa susideda iš 23 klausimų, kurie išsidėstę dvejose lapo pusėse (1 priedas).

Anketos (klausimyno) struktūrą sudaro:

1. Įvadinė dalis. Anketa pradedama kreipimusi į respondentą, trumpai pristatomas tyrimas, taip pat pateikiama apklausos pildymo instrukcija.

2. Bendrieji klausimai apie vaistaţolių ir augalinių preparatų pirkimo ir vartojimo įpročius bei patirtį.

3. Vertybiniai teiginiai pateikti kartu su Likerto skale, t. y. penki atsakymų variantai, kuriais respondentai buvo prašomi paţymėti, kiek stipriai jie sutinka ar prieštarauja teiginiui.

Pagrindinėje dalyje komponuojami uţdaro ir pusiau uţdaro tipo su tyrimo problema susiję klausimai. Formuluojant klausimus buvo atsiţvelgta į respondentų auditoriją (vengiama tarptautinių ţodţių, sudėtingų sintaksinių konstrukcijų).

4. Klausimai apie respondento sociodemografinius duomenis. Tai netiesioginė informacija apie asmenį: lytis, amţius, išsilavinimas, gyvenamoji vieta.

Anketoje buvo naudojami ne tik uţdaro, bet ir pusiau uţdaro tipo klausimai, todėl anketos duomenų apdorojimas buvo daug sudėtingesnis, tačiau neribojama respondentų minties laisvė.

Anketų grįţtamumo kvota - 100%. Rezultatas yra labai geras, nes anketos buvo pildomos tuo pačiu momentu, kai asmuo ją gaudavo.

Anketų uţpildymo baigtumo laipsnis – dar vienas svarbus rodiklis, kuris parodo ar patikimi apklausos duomenys. Grįţusiose anketose yra neatsakytų arba nepilnai atsakytų klausimų, tačiau tai sudaro 1,56 %. Šių 6 anketų duomenys nebuvo naudojami tyrime, nes pagal imties tūrį, pakanka 384 respondentų.

Statistinis duomenų apdorojimas. Visi tyrimų duomenys darbe apdorojami kompiuteriu, panaudojant Microsoft Excel paketą bei naudojant duomenų kaupimo ir analizės programą „SPSS― („Statistical Package for Social Science―).

Vienas iš svarbiausių statistikos uţdavinių yra ryšių tarp reiškinių tyrimas. Taikant chi kvadrato (χ²) kriterijų buvo įvertinami statistiniai ryšiai ir t-testo kriterijus. Duomenims patikrinti taikytas statistinio reikšmingumo lygmuo p Gauti rezultatai buvo laikyti statistiškai reikšmingi, kai statistinio reikšmingumo lygmuo p buvo didesnis uţ 0,05. Hipotezės buvo atmetamos, kai p reikšmė nesiekė 0,05, o rodiklių skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingi, kai p buvo maţiau uţ 0,05.

3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1.

Respondentų poţiūrio į augalinės kilmės preparatų vartojimą analizė

Paplitusi nuomonė, kad augaliniai vaistai yra saugūs ir efektyvūs, todėl daţnas savigydai renkasi augalinės kilmės preparatus. Tai patvirtina ir tyrimo duomenys (ţr. 2 pav.).

2 pav. Vaistinių preparatų vartojimas. *p<0,05 vs sintetinius preparatus ir neteikiu reikšmės.

Reikšmingai daugiau respondentų savigydai vartoja augalinės kilmės vaistus lyginant su sintetiniais preparatais, tačiau reikšmingo skirtumo 18-25 metų grupėje nepastebėta lyginant su apklaustaisiais, kurie neteikia reikšmės vaistinio preparato kilmei. Lytis, išsilavinimas ir gyvenamoji vieta įtakos vartojamų vaistinių preparatų pasirinkimui neturi (p>0,05). Amţiaus grupėje 26-35 augalinius vaistinius preparatus renkasi net 4,5 kartus daugiau respondentų nei sintetinius (p<0,05), tačiau tik šiek tiek daugiau nei 10 proc. vyresnių nei 36 metai respondentų labiau linkę rinktis augalinius, o ne sintetinius preparatus (p<0,05). Pastebėta, kad 36-50 amţiaus grupėje reikšmingai daugiau respondentų neteikia reikšmės preparato kilmei (p<0,05 vs augalinius ir sintetinius preparatus).

5 lentelė. Farmacinės formos pasirinkimas perkant reklamuojamus augalinės kilmės vaistinius preparatus. *p<0,05 vs labai dažnai, dažnai, retai ir niekada.

Farmacinės formos

Respondentai (%) Labai

daţnai Daţnai

Kartais Retai Neperku

Lašai 7,9 24,9 29,2 24,2 13,8

Sirupas 5,5 21,0 33,9* 25,6 14,0

Tabletės 16,4 30,1 32,6 13,4 7,5

Vaistaţolių mišinys 6,6 21,5 31,0 28,7 12,2

Analizuojant gautus duomenis pastebėta, kad lytis, išsilavinimas ir gyvenamoji vieta reikšmingos įtakos farmacinių formų pasirinkimo daţniui neturi. 2 kartus daugiau apklaustųjų daţniau perka tabletes nei kitas farmacines formas (p<0,05). Vertinant sirupų perkamumą, nustatytas reikšmingas skirtumas tarp amţiaus grupių. 18-35 metų amţiaus respondentai sirupus labai daţnai įsigyja nuo 5 iki 10 proc. daţniau negu vyresni nei 36 metų apklausos dalyviai (p<0,05). Galime daryti prielaidą, kad 18-35 metų amţiaus respondentai – jaunos šeimos, o sirupai yra vaikų daţniausiai naudojama farmacinė forma.

Lietuvos farmacijos sąjungos prezidento prof. Eduardo Tarasevičiaus nuomone visi Lietuvos vaistinėse parduodami vaistai yra kokybiški. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba garantuoja vaistų kokybę Lietuvoje. Lietuva yra Europos Sąjungos narė, todėl vaistai registruoti ir patikrinti bet kurioje kitoje ES šalyje yra pripaţįstami ir Lietuvoje. Jų kokybę garantuoja Europos vaistų agentūra Londone. Svarbiausią kriterijų pasirenkant augalinės kilmės preparatus respondentai visgi nurodė preparato kokybę. Ypatingą dėmesį šiam kriterijui skiria kaimo ir miestelių gyventojai bei vidutinio amţiaus respondentai (ţr. 6 lentelę). Gal todėl, kad yra pastebėtų atvejų, kai į kaimo vietoves yra atveţami Lietuvoje neregistruoti vaistai iš kitų šalių.

6 lentelė. Veiksniai renkantis augalinės kilmės vaistinius preparatus

Teiginiai Poţymiai Respondentai

(%) Statistinis patikimumas* Preparato kokybės uţtikrinimas (71,9%) Lytis Vyras 68,9 χ2=0.519 lls=1 p=0.471 (p>0.05) Moteris 74,8 Amţius 18-25 67,6 χ2=2.327 lls=4 p=0.676 (p>0.05) 26-35 76,0 36-50 74,8 51-65 68,1

66 ir daugiau 74,4 Gyvenamoji vieta Miestas 69,4 χ2=4.710 lls=2 p=0.095 (p>0.05) Kaimas 83.1 Miestelis 75,0

Kaina (42,4 %) Lytis Vyras 41,0 χ2=0.856

lls=1 p=0.355 (p>0.05) Moteris 41,2 Amţius 18-25 48,6 χ2=2.734 lls=4 p=0.603 (p>0.05) 26-35 34,0 36-50 41,5 51-65 43,0 66 ir daugiau 48,7 Gyvenamoji vieta Miestas 40,7 χ2=1.622 lls=2 p=0.445 (p>0.05) Kaimas 49,2 Miestelis 46,4 Vaistininko rekomendacija (31,5 %) Lytis Vyras 34,4 χ2=0.469 lls=1 p=0.493 (p>0.05) Moteris 32,3 Amţius 18-25 40,5 χ2=1.982 lls=4 p=0.739 (p>0.05) 26-35 34,0 36-50 30,9 51-65 29,6 66 ir daugiau 28,2 Gyvenamoji vieta Miestas 30,3 χ2=1.118 lls=2 p=0.572 (p>0.05) Kaimas 37,3 Miestelis 32,1

Nuolaidos (25,5 %) Lytis Vyras 25,5 χ2=0.000

lls=1 p=0.993 (p>0.05) Moteris 25,5 Amţius 18-25 32,4 χ2=18.826 lls=4 p=0.001 (p<0.05) 26-35 18,0 36-50 25,2 51-65 19,3 66 ir daugiau 51,3 Gyvenamoji vieta Miestas 25,6 χ2=1.024 lls=2 p=0.599 (p>0.05) Kaimas 22,0 Miestelis 32,1 Aptarnavimo kokybė (5,5 %) Lytis Vyras 3,3 χ2=0.002 lls=1 p=0.967 (p>0.05) Moteris 4,4 Amţius 18-25 5,4 χ2=0.284 lls=4 p=0.991 (p>0.05) 26-35 4,0 36-50 5,7 51-65 5,9

66 ir daugiau 5,1 Gyvenamoji vieta Miestas 5,7 χ2=0.249 lls=2 p=0.883 (p>0.05) Kaimas 5,1 Miestelis 3,6

Reklama (3,4 %) Lytis Vyras 7,8 χ2=6.934

lls=1 p=0.008 (p<0.05) Moteris 2,0 Amţius 18-25 2,7 χ2=8.449 lls=4 p=0.076 (p>0.05) 26-35 6,0 36-50 1,6 51-65 2,2 66 ir daugiau 10,3 Gyvenamoji vieta Miestas 2,0 χ2=19.621 lls=2 p=0.000 (p>0.05) Kaimas 3,4 Miestelis 17,9 Nespecialisto įtaigus paaiškinimas (2,1 %) Lytis Vyras 3,3 χ2=0.011 lls=1 p=0.916 (p>0.05) Moteris 1,4 Amţius 18-25 2,7 χ2=3.955 lls=4 p=0.412 (p>0.05) 26-35 4,0 36-50 0,8 51-65 1,5 66 ir daugiau 5,1 Gyvenamoji vieta Miestas 2,4 χ2=0.748 lls=2 p=0.688 (p>0.05) Kaimas 1,7 Miestelis 0,0 Vaisto pakuotės dizainas (1,8 %) Lytis Vyras 3,3 χ2=1.498 lls=1 p=0.221 (p>0.05) Moteris 1,4 Amţius 18-25 5,4 χ2=7.576 lls=4 p=0.1.08 (p>0.05) 26-35 2,0 36-50 1,6 51-65 0,0 66 ir daugiau 5,1 Gyvenamoji vieta Miestas 1,7 χ2=1.362 lls=2 p=0.506 (p>0.05) Kaimas 1,7 Miestelis 0,0

Analizuojant gautus duomenis pastebėta, kad respondentams taip pat svarbi kaina, vaistininko rekomendacija bei nuolaidos. Lytis, išsilavinimas ir gyvenamoji vieta reikšmingos įtakos augalinės kilmės preparatų pasirinkimui neturi. Vertinant preparato kainos įtaką augalinės kilmės preparatų perkamumui, nustatytas skirtumas tarp amţiaus

grupių bei gyvenamosios vietos. Vidutiniškai 7% -18-35 bei 66 ir daugiau metų amţiaus respondentams kaina yra svarbesnis veiksnys nei vidutinio amţiaus (36-50 metai) respondentams. Vaistininko rekomendacija svarbiausia yra jauniems -18-25 amţiaus ţmoniems. Vertinant nuolaidos įtaką respondentų apsisprendimui, nustatytas reikšmingas skirtumas tarp amţiaus grupių. Į nuolaidas reaguoja 26 % jautriau 66 ir daugiau amţiaus apklausos dalyviai negu vidutiniškai visi respondentai (p<0,05). Tai galima paaiškinti, kad dauguma šio amţiaus ţmonių priklauso prie maţiausiai pajamų gaunančios gyventojų dalies.

Reklama respondentų apsisprendimui ţymios įtakos neturi. Analizuojant duomenis pastebėta, kad vyrams reklama daro didesnę įtaką (p<0,05). Jautriau reaguoja į reklamą ir jauniausi bei vyriausi apklausos dalyviai. Manytume taip yra dėl to, kad jauni ţmonės turi maţiau ţinių medicinos srityje, todėl pasikliauja matoma reklama. O pensijinio amţiaus gyventojai turi daugiau laiko domėtis reklama.

3 pav. Augalinių preparatų vartojimo priežastys. *p<0.05 vs 26-35 ir 18-25, **p<0,05 vs miestas ir miestelis.

Daugiau nei pusė apklaustųjų teigia vartojantys augalinius preparatus tik susirgus, ketvirtadalis – pofilaktiškai. Lytis ir išsilavinimas reikšmingos įtakos augalinių praparatų vartojimo prieţastingumui neturi. Vertinant augalinių preparatų vartojimo prieţastis skirtingose amţiaus grupėse nustatyta, kad 26-35 metų respondentų grupėje minėtus preparatus profilaktiškai vartoja net iki 30 proc. maţiau lyginant su kitomis amţiaus grupėmis (p<0,05). Reklama labiausiai įtakoja 36-50 metų amţiaus respondentus (3,25

proc.). Tyrimo metu pastebėta, kad kaimo gyventojai beveik 2 kartus daţniau vartoja augalinės kilmės preparatus, nes yra nusivylę sintetiniais vaistais (p<0,05 vs miestas ir miestelis), taip pat jie daţniau (5 proc.) nei miestų ar miestelių gyventojai vartoja preparatus profilaktiškai (p<0,05).

4 pav. Vaistažolių arbatų ir augalinės kilmės preparatų pirkimo periodiškumas. *p<0,05 vs kartą per 3 mėnesius, kartą per mėnesį ir kartą per savaitę

Tyrimo metu pastebėta, kad reikšmingo skirtumo tarp vaistaţolių arbatų jų mišinių ir kitų augalinių preparatų pirkimo daţnio nėra. Daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų šiuos preparatus vaistinėse perka kartą per pusę metų (p<0,05). Respondentų gyvenamoji vieta ir išsilavinimas reikšmingos įtakos vaistaţolių arbatų ir augalinių preparatų pirkimo daţniui neturi, tačiau augalinių preparatų pirkimo daţnis reikšmingai skiriasi tirtose amţiaus grupėse. Pastebėta nestipri tiesioginė koreliacija (0,134) tarp amţiaus ir augalinių preparatų pirkimo daţnio. Amţiaus grupėje 66 ir daugiau skirtumas tarp augalinius vaistus perkančių kartą per 3 mėnesius ir kartą per pusę yra tik 3,53% (p>0,05). Įdomu tai, kad kartą per mėnesį augalinius vaistinius preparatus daugiausia perkančių respondentų yra 26-35 amţiaus grupėje. (p<0,05 vs 18-25, 36-50, 51-65)

5 pav. Nustatytas informacijos apie vaistažolių arbatas ir augalinės kilmės preparatus šaltinis. *p<0,05 vs vaistininko, žolininko, draugo,giminaičio, spaudos, TV, interneto ir

renkuosi pats.

Remiantis respondentų pateiktais atsakymais, nustatyta, kad daţniausiai informaciją apie augalinius vaistinius preparatus jie gauna iš gydytojų ir vaistininkų (p<0,05). Daugiau nei 20 proc. apklaustųjų informaciją apie vaistaţolių arbatas gauna iš vaistininko arba renkasi patys (p<0,05 vs kiti informacijos šaltiniai). Vertinant gautus duomenis pastebėta, kad gyvenamoji vieta ir išsilavinimas informacijos šaltinių pasirinkimui reikšmingos įtakos neturi. Daugiau nei 45 proc. amţiaus grupių 26-35 ir 66 ir daugiau apklaustųjų informacijos apie augalinius preparatus šaltinis yra gydytojas (p<0,05). Pastebėta, kad daugiau nei 15 proc. vyrų linkę informaciją apie vaistaţolių arbatas gauti iš sveikatos prieţiūros specialistų ir vaistininkų nei rinktis patys, daugiau nei 12 proc. moterų mieliau vaistaţoles renkasi pačios, nei klausia specialisto patarimo (p<0,05). Rezultatai atskleidė, kad daugiau nei trečdalis 18-25 amţiaus grupės respondentų informaciją apie vaistaţolių arbatas gauna iš vaistininko, o ketvirtadalis vyresnių nei 35 metų asmenys renkasi patys (p<0,05).

6pav. Kompensuojamų bei bereceptinių vaistų perkamumas pagal amžiaus grupes. *p<0,05 vs bereceptinius vaistus.

Daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų vaistinėje daţniausiai perka nereceptinius vaistinius preparatus (p<0,05). Lytis, išsilavinimas ir gyvenamoji vieta kompensuojamųjų ir nereceptinių vaistų pirkimo daţniui reikšmingos įtakos neturi. Nustatyta, kad didėjant respondentų amţiui, išauga ir kompensuojamųjų vaistų pirkimas vaistinėse (koreliacijos koeficientas 0,327). Tuo tarpu 18-35 amţiaus apklausos dalyvių nereceptinius vaistinius preparatus perka net 8 kartus daţniau nei kompensuojamuosius (p<0,05).

3.2. Respondentų poţiūrio į augalinės kilmės preparatų reklamą analizė

Norėdama paveikti reklamos vartotojų suvokimą, motyvaciją bei kitus ţmogaus psichinius procesus reklama naudoja ne vieną psichologinio poveikio metodą. Tačiau ne visi ţmonės reklamos įtaigai pasiduoda vienodai. Ţmogus pasirinks nuolat reklamuojamą preparatą, ar tarsis su vaistininku - jo valia. Z. Vasiliauskaitė (2003) teigia, kad reklamos įtaiga labai priklauso ir nuo ţmogaus, jos gavėjo, asmenybinių savybių.

Siekiant išsiaiškinti respondentų poţiūrį į reklamą, buvo uţduoti klausimai kas nulemia domėjimąsi reklama, ar reklama turėjo įtakos apsisprendţiant kokį vaistą pirkti. Daugiau nei 30% respondentų tiek viename, tiek antrame klausime atsakė, kad nekreipia dėmesio į reklamą arba ja nesidomi.

7 pav. Priežastys, nulemiančios domėjimąsi augalinės kilmės vaistinių preparatų reklama. *p<0,05 vs specialusis vidurinis, aukštasis neuniversitetinis ir aukštasis universitetinis.

Daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių asmenų teigia, kad augalinės kilmės vaistinių preparatų reklama domisi, nes rūpinasi savo sveikata (p<0,05). Nustatyta, kad lytis ir gyvenamoji vieta vaistų susidomėjimo vaistų reklama prieţastingumui reikšmingos įtakos neturi. Net iki 13 proc. daugiau apklaustųjų nebaigto vidurinio išsilavinimo grupėje vaistų reklama domisi, nes trūksta informacijos apie vaistus (p<0,05 vs vidurinis, spec. vidurinis, aukštasis neuniversitetinis ir universitetinis). Pastebėta, kad įtaigi reklama net iki 2 kartų daugiau lemia susidomėjimą augaliniais preparatais nebaigto vidurinio ir vidurinio išsilavinimų grupėse (p<0,05).

Reikšmingai daugiau apklausos dalyvių teigia nekreipiantys dėmesio į reklamą. Nustatyta, kad lyties, išsilavinimo, gyvenamosios vietos ir amţiaus grupėse reklama neįtakoja sprendimo ar augalinį ar sintetinį preparatą pirkti (p>0,05).

Susisteminti apklausos duomenys parodė, jog dauguma apklaustųjų teigė, jog jų pasirinkimą įsigyti vaistinius preparatus nelemia reklama.

9 pav. Lūkesčių pasiteisinimas nusipirkus reklamuotą augalinį preparatą. *p<0,05 vs moteris.

Daugiau negu pusė respondentų teigė, kad jų lūkesčiai pasiteisino tik iš dalies įsigijus reklamuotą augalinį vaistinį preparatą (p<0,05). Įvertinus rezultatus amţiaus, išsilavinimo ir gyvenamosios vietos grupėse, reikšmingo skirtumo tarp pirkinių pateisinusių, nepateisinusių ir iš dalies pateisinusių lūkesčius nėra. Daugiau nei 16 proc vyrų įsigijusių reklamuotą augalinį vaistinį preparatą teigė, kad jų lūkesčiai nepasiteisino (p<0,05 moterys).

10 pav. Vaistininko konsultacijos poreikis apie reklamoje matytus augalinės kilmės preparatus. *p<0,05 vs miestas, **p<0,05 vs vyras

Vertinant respondentų nuomonę gyvenamosios vietos grupėse, pastebėta, kad 11-16 proc. daugiau miesto gyventojų nei kaime ar miestelyje gyvenančių apklaustųjų niekada nesikonsultuoja su vaistininku apie reklamuotus vaistinius preparatus (p<0,05). Daugiausiai miesto gyventojų tik kartais konsultuojasi su vaistininku (p<0,05 vs visada, daţnai ir niekada). Daugiau nei 10 % vyrų nei moterų į vaistininką patarimo dėl reklamoje matytų vaistinių preparatų kreipiasi daţnai (p<0,05). Respondentų išsilavinimas ir amţius reikšmingos įtakos konsultacijos su vaistininku daţniui neturi. Mūsų nuomone, tai yra bloga tendencija, nes ţmogus gali nusipirkti jam netinkantį preparatą.

Kokią informaciją tikisi suţinoti respondentai pasikonsultavę su vaistininku apie vaistinį preparatą matome 7 lentelėje.

7 lentelė. Laukiama iš vaistininko informacija apie reklamuojamą augalinės kilmės preparatą

Teiginiai Poţymiai Respondentai

(%) Statistinis patikimumas * Ar vaistas tinka esamiems nusiskundimams (57,3 %)

Išsilavinimas Nebaigtas vidurinis 58,3 χ2=2.937 lls=4 p=0.568 (p>0.05) Vidurinis 48,3 Specialusis vidurinis 61,9 Aukštasis 57,0

neuniversitetinis Aukštasis universitetinis 57,4 Gyvenamoji vieta Miestas 53,5 χ2=14,387 lls=2 p=0.001 (p<0.05) Kaimas 79,7 Miestelis 50,0 Kokiomis dozėmis vartoti vaistus (34,6 %)

Išsilavinimas Nebaigtas vidurinis 58,3 χ2=11,447 lls=4 p=0.022 (p<0.05) Vidurinis 34,0 Specialusis vidurinis 38,1 Aukštasis neuniversitetinis 40,9 Aukštasis universitetinis 23,1 Gyvenamoji vieta Miestas 31,3 χ2=7,208 lls=2 p=0.027 (p<0.05) Kaimas 49,2 Miestelis 39,3 Kaip teisingai vartoti vaistus, kad sumaţėtų nepageidaujamas poveikis (44,0 %)

Išsilavinimas Nebaigtas vidurinis 66,7 χ2=7,666 lls=4 p=0.105 (p>0.05) Vidurinis 48,3 Specialusis vidurinis 46,9 Aukštasis neuniversitetinis 46,2 Aukštasis universitetinis 34,3 Gyvenamoji vieta Miestas 41,1 χ2=10,193 lls=2 p=0.006 (p<0.05) Kaimas 62,7 Miestelis 35,7 Ar vaistą būtų galima vartoti su kitais jau vartojamais vaistais (27,1 %)

Išsilavinimas Nebaigtas vidurinis 41,7 χ2=23,040 lls=4 p=0.000 (p<0.05) Vidurinis 20,7 Specialusis vidurinis 36,3 Aukštasis neuniversitetinis 35,5 Aukštasis universitetinis 12,0 Gyvenamoji vieta Miestas 22,2 χ2=20,457 lls=2 p=0.000 (p<0.05) Kaimas 50,8 Miestelis 28,6 Koks yra šalutinis vaistų poveikis (28,1 %)

Išsilavinimas Nebaigtas vidurinis 25,0 χ2=11,691 lls=4 p=0.020 (p<0.05) Vidurinis 31,0 Specialusis vidurinis 30,1 Aukštasis neuniversitetinis 37,6 Aukštasis universitetinis 16,7 Gyvenamoji vieta Miestas 25,6 χ2=7,005 lls=2 p=0.030 (p<0.05) Kaimas 42,4 Miestelis 25,0

Kada vaisto vartoti negalima (20,6 %)

Išsilavinimas Nebaigtas vidurinis 16,7 χ2=6,996 lls=4 p=0.136 (p>0.05) Vidurinis 32,8 Specialusis vidurinis 16,8 Aukštasis neuniversitetinis 21,5 Aukštasis universitetinis 17,6 Gyvenamoji vieta Miestas 18,5 χ2=4.344 lls=2 p=0.114 (p>0.05) Kaimas 30,5 Miestelis 21,4

*χ2 – chi-kvadrato kriterijus, lls- laisvės laispsnių skaičius, p – patikimumo lygmuo.

Analizuojant duomenis pastebėta, kad vaistininko informacija apie vaistų tinkamumą vienai ar kitai ligai gydyti yra svarbi didesnei pusei respondentų. Ši informacija daugiau nei 20 % svarbesnė kaimo gyventojams (p<0,05). Trečdaliui respondentų svarbu kaip vartoti vaistą (kokiomis dozėmis). Ši informacija aktualiausia ţemiausią išsilavinimą turintiems ţmonėms. Pastebėta, kad kuo aukštesnis išsilavinimas, tuo ši informacija tampa maţiau svarbi (skirtumas apie 25 %) (p<0,05). Kokiomis dozėmis vartoti augalinius vaistus kaime gyvenantiems respondentams 17,9 % svarbiau, nei mieste gyvenantiems(p<0,05). Rūpintis savo sveikata linkę didelė dalis respondentų (44,0 %) (p<0,05). Kaip teisingai vartoti vaistus, kad sumaţėtų nepageidaujamas poveikis penktadaliu labiau rūpi kaime gyvenantiems respondentams. Ar vaistą būtų galima vartoti su kitais jau vartojamais vaistais taip pat domisi daugiausia kaime gyvenantys ir ţemesnį išsilavinimą turintys respondentai. Koks yra šalutinis vaistų poveikis maţiausia įdomu aukštajį universitetinį išsilavinimą turintiems apklaustiesiems. Kaime gyvenantiems respondentams 16,8 % šalutinis vaistinių preparatų poveikis yra svarbesnis nei mieste ar miestelyje gyvenantiems respondentams (p<0,05). Manytume, kad čia įtakos turi greitesnis gyvenimo tempas mieste. Ţmonės skuba kuo greičiau įsigyti reikiamą prekę ir neturi laiko išsiaiškinti su ja susijusią informaciją.