MEDICINOS AKADEMIJA FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
MILDA KAVALIAUSKAITĖ
LIETUVOJE IR UŽSIENYJE PATENTUOTŲ BEI VAISTINĖSE
PAGAMINTŲ VAISTŲ SUDĖTIES LYGINAMOJI ANALIZĖ,
1925-1940 M.
Magistro baigiamasis darbasDarbo vadovė doc. dr. Vilma Gudienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis ………….. (parašas)
Data:
LIETUVOJE IR UŽSIENYJE PATENTUOTŲ BEI VAISTINĖSE PAGAMINTŲ VAISTŲ SUDĖTIES LYGINAMOJI ANALIZĖ,1925-1940 M.
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Vilma Gudienė ... (parašas) Data:
Recenzentė Darbą atliko
Nijolė Savickienė ....……... Magistrantė Milda Kavaliauskaitė ………... (parašas) (parašas) Data: Data:
TURINYS
SANTRAUKA ... 4
SUMMARY ... 5
SANTRUMPŲ SĄRAŠAS ... 8
ĮVADAS ... 11
DARBO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI ... 12
1. LITERATŪROS APŽVALGA... 13
1.1. Vaistų gamyba ir prekyba nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje (1918-1940 m.) ... 13
1.2. Chemijos-farmacijos laboratorijų ir atskirų farmacijos fabrikų kūrimas ... 14
1. 3. Vaistų reklama tarpukario Lietuvoje ... 17
1. 4. Vaistų, pagamintų vaistinėse, sudėties tyrimai ... 18
1. 5. Vaistininkų nuogąstavimai dėl vaistų gamybos vaistinėse ... 19
1. 6. Vaistų patentų sistemos kūrimas pasaulio kontekste ... 20
1. 7. Vaistų patentavimo reglamentavimas tarpukario Lietuvoje ... 22
2. TYRIMO METODIKA ... 27
2. 1. Tyrimo metodai ... Error! Bookmark not defined. 2. 2. Šaltinių charakteristika ... 29
2.2.1. Lietuvos gamintojų patentuotų vaistų katalogai ir užsienio patentinių vaistų registravimo byla 1925-1927m. ... 29
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ ... 31
3. 1. Lietuvoje ir užsienyje gamintų patentuotų vaistų receptų sudėties analizė ... 31
3.1.1.Vaistų komponentų skaičius ... 31
3.1.2.Receptų sudėtyje esančių žaliavų kilmė ... 32
3.1.3.Vaistų formos ir jų vartojimo būdai ... 51
4.REZULTATŲ APTARIMAS ... 54
5. IŠVADOS ... 55
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 57
SANTRAUKA
M.Kavaliauskaitės magistro baigiamasis darbas „LIETUVOJE IR UŽSIENYJE PATENTUOTŲ BEI VAISTINĖSE PAGAMINTŲ VAISTŲ SUDĖTIES LYGINAMOJI ANALIZĖ,1925 – 1940 M.“/ mokslinė vadovė doc. dr. V. Gudienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Farmacijos fakultetas, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. - Kaunas.
Tyrimo tikslas: palyginti 1925 – 1940m. Lietuvos ir užsienio gamintojų patentuotų vaistų ir vaistinėse pagal gydytojų receptus pagamintų vaistų sudėtį, įvertinti jų panašumus ir skirtumus.
Tyrimo uždaviniai:išanalizuoti 100 Lietuvos ir 100 užsienio vaistų gamintojų patentuotų vaistųsudėtį,įvertinti komponentų įvairovę;nustatyti,kokios vaistinės medžiagos naudotos patentuotų vaistų gamybai Lietuvoje ir užsienyje, jas palyginti su vaistinėje vaistų gamybai pagal gydytojų receptus naudotomis medžiagomis;nustatyti,kurios Lietuvoje ir užsienyje patentuotų vaistų sudedamosios dalys minimos Lietuvos vaistų taksos (1933m.) „nuodingų“ ir stipriai veikiančių medžiagų sąrašuose,įvertinti kaip dažnai šios medžiagos buvo naudojamos gaminant patentuotus vaistus ir vaistus pagal gydytojų receptus;palyginti Lietuvoje ir užsienyje patentuotų vaistų bei vaistinėje pagamintų vaistų formas.
Tyrimo objektas ir metodika: tiriamasis objektas – Lietuvos patentuotų vaistų gamintojų chemijos – farmacijos laboratorijų,,Vaistija” 1932m. ir ,,GerMaPo” 1937-1940m. gamintų vaistų kataloguose pateiktos vaistų sudėtys,kurios lygintos su užsienio gamintojų patentuotų vaistinių preparatų byloje 1925-1927m. užfiksuotų vaistų sudėtimis.Buvo analizuojami 100 Lietuvos vaistų gamintojų patentuotų vaistų receptų ir 100 užsienio vaistų gamintojų patentuotų vaistų receptų 1925 – 1940m.Atliekant tyrimą taikytas istorinis lyginamasis metodas.Gauti duomenys palyginti su anksčiau atliktais Lietuvos vaistinių receptų knygų tyrimų rezultatais.Tyrimo rezultatai leido įvertinti, kokiais vaistais 1925 – 1940m. buvo gydomi žmonės Lietuvoje,kokios buvo vaistų formos,jų sudėtinės dalys,kokios kilmės buvo vaistinės medžiagos (cheminės, augalinės ar gyvūninės) ,kokios ,,nuodingos” ir stipriai veikiančios medžiagos naudotos gamintant vaistus.
Išvados: Užsienio patentuotų vaistų gamintojai chemijos – farmacijos laboratorijos gamino įvairesnius vaistus,buvo didesnė modernesnių sintezuotų vaistų įvairovė nei Lietuvoje gamintų patentuotų vaistų.Patentuotų vaistų gamybai Lietuvoje ir užsienyje naudotos vaistinės medžiagos skyrėsi.Užsienio patentuotų vaistų gamintojai naudojo daugiau sudėtingų cheminės kilmės medžiagų,nei Lietuvos patentuotų vaistų gamintojai.Augalinės kilmės medžiagų populiarumas laboratorijose mažėjo.Vaistinėse populiariausios augalinės kilmės medžiagos,jose vis dar naudotos gyvūninės kilmės medžiagos.Užsienio patentuotų vaistų gamintojai savo receptūrose dažniau nei Lietuvoje naudojo ,,nuodingas’’ ir stipriai veikiančias mežiagas,daugelis jų buvo sintezuoti,cheminės kilmės junginiai.Vaistinėse minėtų medžiagų naudota ženkliai mažiau,jos dažniausiai buvo augalinės
kilmės grynos medžiagos.1925 – 1940m. užsienio (Vakarų Europos) gamintojų,turinčių ilgametę patirtį, farmacijos pramonės produkcija, vaistų formos buvo įvairesnės nei Lietuvoje gaminamų patentuotų vaistų.
SUMMARY
Master Thesis by M.Kavaliauskaitė“THE COMPARATIVE ANALYSIS OF THE MEDICINE COMPOSITION PATENTED IN LITHUANIA AND ABROAD AND MADE IN PHARMACIES IN 1925 – 1940” /scientific supervisor doc. Dr. V. Gudienė;Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Pharmacy, Pharmaceutical Technology and Social Pharmacy Department. - Kaunas.
The research object – Lithuania’s patented drug manufacturers chemistry – pharmacy laboratories “Vaistija” 1932 and “GerMaPo” in 1937 – 1940 produced drugs in drugs catalogues presented drugs compositions, which were compared with in some foreign manufacturers patented medicinal preparations file stated drugs compositions in 1925 – 1927.
The tasks of research: to analyze 100 Lithuania’s and 100 abroad medicine manufactures patented medicine composition, to evaluate variety of components; to state what medicinal materials were used in manufacturing of patented medicine in Lithuania and abroad, to compare them with in drugstore medicine manufacturing according to doctors’ prescriptions used materials; to state, which patented medicine composition parts in Lithuania and abroad are mentioned in Lithuania medicine taksa (1933) list of “poisonous” and having strong effect substances, to evaluate how often these materials were used in making patented medicine and medicine according to the doctors’ prescriptions; to compare in Lithuania and abroad patented medicine and in drugstore made forms of the medicine. The object and method: investigative object – manufacturers’ chemistry in Lithuania patented medicine – pharmaceutical laboratories “Vaistija” 1932 and in 1937 – 1940 made patented medicine catalogues“GerMaPo”, which plot was compared to the abroad manufacturers’ patented medicinal preparations case’s plot in 1925 – 1927. There were analyzed 100 patented in Lithuania and 100 patented in abroad medicine prescriptions in 1925 – 1940.While the research was conducted, the historical comparative method was applied, the documents used from medicine and pharmacy history museum funds.Microsoft Office Excel 2013 program was used for the research results processing.The forthcoming data was compared to the previously conducted Lithuania’s drugstores prescriptions books results of the researches.The collected data let us evaluate, what kind of medicine was used for treatment of patients in Lithuania and abroad,what kind of compounds were used if formulations in 1925 – 1940.
Conclusions: Foreign patented drugs manufacturers chemistry – pharmacy laboratories were producing more diverse medicine, there were bigger variety of more modern synthesed medicine than in patented drugs that were produced in Lithuania.For the patented medicine production in Lithuania
and abroad the used medicinal materials were different.Abroad patented drugs manufacturers were using more complex chemical origin materials than the Lithuanian manufacturers.The popularity herbal origin materials in laboratories was decreasing.The most popular at the drugstores were herbal origin materials, here animal origin materials were still used.Abroad patented medicine manufacturers were using more often poisonous and strongly affecting materials in their prescriptions than in Lithuania, most of them were compounds of synthesed, chemical origin. The mentioned materials were used much less in pharmacies, they usually were pure herbal origin materials.In 1925 – 1940 foreign (West Europe) long lived manufacturers’ production of pharmacy industry, drugs forms were more diverse than produced patented medicine in Lithuania.
PADĖKA
Už visokeriopą pagalbą ir palaikymą rengiant farmacijos magistro baigiamąjį darbą nuoširdžiai dėkoju darbo vadovei doc. dr. Vilmai Gudienei.Taip pat dėkoju Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus administracijai, suteikusiai tyrimo šaltinius ir leidusiai juos panaudoti moksliniame tyrime.Ritai Perkamaitei - už jos susistemintą ir identifikuotą medžiagą, kuri pasitarnavo atliekant šį tyrimą, taip pat dėkoju šio darbo recenzentei prof.Nijolei Savickienei.
SANTRUMPŲ SĄRAŠAS
• F – fondas; • Ap. – apyrašas; • B – byla; • l. – lapas; • aa (ana) – po lygiai; • ac. (acidum) – rūgštis;• aq. destill. (aqua destillata) – distiliuotas vanduo; • but. (butyrum) – sviestas;
• comp. (compositus) – sudėtinis; • cort. (cortex) – žievė;
• crist. (cristalisatus) – kristalinis; • d. (dosis, doses) – dozė, dozės; • D.S. (da, signa) – duok, pažymėk;
• D.t.d.N. (Da tales doses numero) – duok tiek tokių dozių; • dec. (decoctum) – nuoviras;
• dil. (dilutus, -a, -um) – skiestas, -a; • extr. (extractum) – ekstraktas; • f.(fiat, fiant) – tepasidaro; • fol. (folium) – lapas;
• fluid. (fluidus, -um) – skystas; • gtt. (gutta, guttae) – lašas, lašai; • inf. (infusum) – užpilas;
• liq. (liquor) – skystis;
• m. pil. (massa pilularum) – piliulių masė; • M. (misce) – sumaišyk;
• Mixt. (mixtura) – mikstūra; • ol. (oleum) – aliejus;
• past. (pasta) – pasta;
• praec. (praecipitatus) – nusodintas; • pulv. (pulvis) – milteliai;
• q.s. (quantum satis) – kiek reikia; • 8 rad. (radix) – šaknis;
• rectif. (rectificatus) – išvalytas; • rhiz. (rhizoma) – šakniastiebis; • simpl. (simplex) – paprastas; • sir. (sirupus) – sirupas; • sol. (solutio) – tirpalas;
• spir.(spirituosus, -a, -um) – etanolinis; • supp. (suppositorium) – žvakutė; • tr. (tritus) – sutrintas;
• t-ra, tinct. (tinctura) – tinktūra, etanolinė ištrauka; • ung. (unguentum) – tepalas.
ĮVADAS
Lietuvos farmacijos pramonė pradėjo kurtis paskelbus Lietuvos nepriklausomybę. XX a. trečiajame dešimtmetyje buvo įsteigtos vaistų gamybos įmonės ir prie vaistinių - chemijos farmacijos laboratorijos, kurios pradėjo patentuoti savo gaminamą produkciją. Taip pat,užsienio kompanijos eksportavo patentuotus vaistus į naują rinką – nepriklausomą Lietuvos Respubliką.Be šių dviejų šaltinių tiekusių Lietuvos gyventojams vaistus, kitą dalį apie 50 proc. sudarė vaistinėse pagal gydytojų receptus pagaminti vaistai.
XXa.trečiame ir ketvirtame dešimtmetyje populiariausi buvo augalinės ir cheminės kilmės vaistai, tačiau daugėjo cheminės sintezės produktų – sintetinių vaistų.Vaistinių preparatų gamybai buvo naudoti ,,nuodingi’’ cheminės kilmės arseno, sidabro, švino junginiai, ,,nuodingi’’ alkaloidai strichninas ,strofantinas, skopolaminas, narkotinės stipriai veikiančios medžiagos – morfinas, kokainas, kodeinas.Šiandieninėje medicinoje, dėl stipraus šalutinio poveikio ir toksiškumo, daugelis minėtų nuodingų ir stipriai veikiančių medžiagų yra nebenaudojamos.Yra likę dalis naudojamų vaistų gydymui,kurių sudėtyje yra tokios stipriai veikiančios medžiagos,kaip morfino hidrochlorido injekcinis tirpalas, anestezinas,piramidonas.
Vieni iš prieinamų šaltinių,kurių turinys atskleidžia ir leidžia palyginti,kokius vaistus gamino Lietuvos ir užsienio patentuotų vaistų gamintojai tarpukario Lietuvoje yra Lietuvos chemijos – farmacijos laboratorijų ,,GerMaPo” ir ,,Vaistija” produkcijos katalogai ir užsienio patentinių vaistų registravimo archyvinės bylos,kurios saugomos Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje.
Išanalizavus 100 Lietuvoje patentuotų vaistų receptų ir 100 užsienyje patentuotų vaistų receptų bei atlikus jų lyginamąją analizę,buvo įvertintos ir palygintos gamintų vaistų formos,komponentų įvairovė, jų panašumai ir skirtumai.Taip pat pavyko nustatyti,kokios cheminės, augalinės ir gyvūninės kilmės, nuodingos ir stipriaiveikiančios medžiagos buvo naudotos vaistų gamyboje,bei kokią visų naudotų medžiagų dalį jos sudarė.Šie rezultatai palyginti su vaistinėse pagamintų vaistų turiniu,panaudojant Perkamaitės R. magistriniame darbe „Kauno Petrašiūnų ir Tauragės apskrities Batakių kaimo gyventojams 1935 metais skirtų vaistų lyginamoji analizė“ pateikta medžiaga ir jos sukauptų duomenų Microsoft Office Excel 2013 programoje medžiaga.
Temos aktualumas – tema aktuali tuo,nes ji iki šiol nebuvo plačiai tyrinėta.Darbo praktinė reikšmė – praturtinti farmacijos mokslo istorijos tyrinėjimus, kuriais siekiama atskleisti medikamentinio gydymo tradicijas. Tyrime pateiktus rezultatus bus galima palyginti su kitų Europos šalių analogiškais rezultatais ir įvertinti Lietuvos medikamentinės terapijos kaitą ir pažangą kitų šalių kontekste.
DARBO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
Tyrimo tikslas:palyginti 1925 – 1940m. Lietuvos ir užsienio gamintojų patentuotų vaistų ir vaistinėse pagal gydytojų receptus pagamintų vaistų sudėtį, įvertinti jų panašumus ir skirtumus.
Tyrimo uždaviniai:
1.Išanalizuoti Lietuvoje patentuotų šimto vaistų sudėtį ir užsienyje patentuotų šimto vaistų sudėtį, įvertinti komponentų įvairovę.
2.Nustatyti kokios vaistinės medžiagos naudotos patentuotų vaistų gamybai Lietuvoje ir užsienyje, jas palyginti su vaistinėje vaistų gamybai,pagal gydytojų receptus,naudotomis medžiagomis. 3.Nustatyti kurios Lietuvoje ir užsienyje patentuotų vaistų sudedamosios dalys minimos Lietuvos vaistų taksos (1933 m.) „nuodingų“ ir stipriai veikiančių medžiagų sąrašuose. Įvertinti šių medžiagųnaudojimo dažnumą,gaminant patentuotus vaistus ir vaistus pagal gydytojų receptus.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Vaistų gamyba ir prekyba nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje (1918 – 1940m.)
1919 m. – 1940m., Pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu, laisvos rinkos sąlygomis ėmė kurtis ir formuotis farmacijos verslas,kurtis farmacijos pramonė.1929 – 1933m. pasaulyje vyravo ekonominė krizė, jos padarinius jautė ne tik pramonės sritys, žemės ūkis, kurio produktų kainos buvo sumažėjusios 2 – 3 kartus, bet ir farmacijos verslas.Pasaulinės ekonominės krizės neigiami padariniai Lietuvoje atspindėti 1933 m. sausio mėnesio „Farmacijos žinios“ Nr. 1 leidinyje. Straipsnio autorius S. Nasvytis teigia, jog ,,atėjo ekonomiškai sunkūs laikai. Iš vienos pusės spaudžia mažėjančios apyvartos, iš kitos – tuo tarpu neaiškios perspektyvos ir gandai dėl vaistininkystės ateities“[9,10,15].
Tarpukario Lietuvoje kūrėsi vaistinės,farmacijos įmonės,cheminių laboratorijų buvo tik keletas.Vaistinės atliko kelias funkcijas, tai vaistų gamyba ir vaistų bei vaistinių medžiagų perpardavimas.Vaistinės parduodavo gyventojams vaistus pagamintus pagal gydytojų receptus ir vaistus pagamintus Lietuvos ir užsienio farmacijos pramonės įmonėse [3].Apie 40% vaistinės pajamų sudarė jų pagaminti vaistai: milteliai, piliulės, tepalai, mikstūros, žvakutės, ekstraktai, tinktūros, žolių mišiniai ir kita[8].
Kai kurios vaistinės gamino jų pačių sukurtus, patentuotus vaistus. Pavyzdžiui, Povilo Radeckio – Mikuličiaus „Aleksoto“ vaistinė 1924 metais išleido garsųjį vaistą nuo reumato, neuralgijos ir podagros – „Methyl Balzamą” [13].Palangos vaistininkas A.Švambaris patentavo originalų vaistažolių mišinį–„Trejos devynerios”,kuris pradėtas gaminti Palangos vaistinėjė XIXamžiuje,naudotas nuo skrandžio veiklos sutrikimų, viduriavimo, migrenos atakų, išsekimo, užkimimo ir kita.,,Trejų devynerių” vartojimas tarpukario Lietuvoje buvo įteisintas, nes šis vaistas buvo įtrauktas į „Patentuotų vaistų, leistų gaminti Lietuvoje, sąrašą”,publikuotą ,,Farmacijos žinių“1929 metų 6 –ąjame numeryje.Daugelis vaistinių turėjo savas receptūras, kurios skirdavosi keliomis dalimis.Tai suprantama iš laikraščio „Farmacijos žinios” publikacijos(1925 m. kovo mėn. Nr.2), kurioje minima, kad prieš karą Palangos vaistinėje gamintos „Trejos devynerios” susilaukė konkurentų[18,32].Skuodo vaistininkas K. Mažonas gamino ampuliuotus injekcinius tirpalus su narkotinėmis mežiagomis.Farmacijos magistras P. Raudonikis savo vaistinėje gamino populiarų vaistą ,,Migreno–Nervosin”, kurio firminis pavadinimas ,,Raudonas gaidžiukas” ,vartotas nuo migrenos. J.Zaborskio ir A.Laurinaičio vaistinė Panevėžyje gamino įvairius kremus tūbose ir t.t. Šiuos preparatus vaistinės parduodavo ne tik gyventojams,bet ir kitoms vaistinėms[1,14].
Eglės Jachimavičienė savo magistro darbe ,,Lietuvos vaistinių verslo raida 1918 – 1940m.: tinklo plėtra,pardavimų dinamika,verslo aplinka”,nurodė ,jog 1926 – 1937 metais didėjo vaistinių pajamos gaunamos už taip vadinamą ,,rankinį’’ pardavimą ir mažėjo vaistinių pajamų dalis,kuri gaunama už vaistų pagamintų pagal gydytojų receptus pardavimą. Tai vyko rinkoje daugėjant patentuotų vaistų, kuriuos gyventojai galėjo įsigyti be recepto [17].
Straipsnyje „Bayer promotional activities in the Czechoslovak Republic and the Republic of Lithuania in 1918 – 1940“ rašoma,kad vaistų rinkos dydis Nepriklausomoje Lietuvoje (1918 – 1940m.) svyravo nuo 8 mil. Lt. iki 10 mil. Lt. Maždaug 50 proc. pajamų buvo gaunama parduodant vaistus pagamintus vaistinėse pagal gydytojų nurodymą,likę 50 proc. vadinami „rankiniai” pardavimai, juos daugiausia sudarė patentuoti vaistai. Viena patentuotų vaistų dalis buvo pagaminta vaistinėse, kita dalis – farmacinėse chemijos laboratorijose ir trečia dalis buvo importuota iš užsienio – daugiausia iš Vokietijos.1928 metų patentuotų vaistų sąrašuose,kuriuos leidžiama importuoti į Lietuvą,buvo apie 685 vaistinių preparatų [16].
1938 metų 4–ąjame ,,Farmacijos žinių” publikuotame numeryje,jokio autoriaus nepasirašytame straipsnyje,kas galėtų reikšti,jog tai buvo užsakomasis straipsnis, išleistas Bayer kompanijos jubiliejaus paminėjimui: ,,Bayerio jubiliejaus metai” aiškinama, kad: ,,Kompanija ,,Bayer” nuo 1888 metų buvo vien tik dažų fabrikas,vadinamas Friedrich Bayer ir Ko vardu,o, tik vėliau vadybos nutarimu po fenacetino išradimo,vieno pirmųjų antipyretica,prie dažų gaminimo prijungtas dar atskiras farmacijos skyrius.,,Farmaceutinės –chemijos,farmakologijos, fiziologijos, chemoterapijos ir serobakterologijos ,,Bayer” laboratorijos,kuriose dirba žymūs specialistai,laikomos rimto ir tikslaus moksliško darbo įstaigomis,o gamybos skyriai,kurie buvo įrengti daugelyje kraštų,pagal žinovų sprendimą buvo laikomi pavyzdingais.Taip ,,Bayerio” vardas savo darbais iškovojo iš dalies pirmtako pasaulinę reikšmę antipyretikos,narkotikos ir vaistų nuo nemigos,chemoterapijos,hormonų ir vitaminų srityse” [22].Šio straipsnio rengėjai negailėjo įmonei pagyrų ir palankių vertinimų.Profesinėje spaudoje vyravo ,,Bayer” kompanijos ir jos produkcijos reklamos.Reklamose prašoma atkreipti dėmesį išrašant ,,Bayer” kompanijos patentuotus vaistus Antifebrin,Chloroformium,Coffeinum,šalia nurodomi jų cheminiai pavadinimai. 1937 ,,Bayer” turėjo 93 filialus visuose žemynuose.Kompanijos įstaiga buvo ir trijose Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, ir Estijoje. XIX a. vaistų pramonės įmonės išsivystė iš dažų įmonių, pavyzdžiui, minėta ,,Bayer” kompanija, ir iš kito šaltinio – vaistinių.Lietuvoje XIXa. farmacijos bendrovių, išaugusių iš dažų įmonių nebuvo.Buvo pradėtos steigti chemijos-farmacijos laboratorijos [16].
Norint plėtoti vaistininkystės,pramoninę vaistų gamybą,didesniuose miestuose verslininkai pradėjo steigti atskiras nuo vaistinių chemijos – farmacijos,bei kosmetikos laboratorijas. 1921m. Kaune ,,Vaistija” įsteigė laboratoriją Galeno preparatams,patentuotiems vaistams ir kosmetikai gaminti [1]. Populiariausi ,,Vaistijos” gaminiai buvo Sirolinas(sirupas nuo kosulio),kremas nuo šlakų,spuogų,veido nudegimų – Metamorfozas, taip pat skystas geležies preparatas nuo mažakraujystės – Liq.ferri albuminati ir kiti [14].
,,Vaistijai’’ bankrutavus,ją 1921m. nupirko įmonė ,,GerMaPo’’.Šios įmonės pavadinimas sukurtas panaudojus savininkų pavardžių pirmuosius skiemenis(Adolfo Gerdvilio, Vytauto Malelos ir Vaclovo Podliaskio).,,Vaistija’’ tapo ,,GerMaPo’’ padaliniu ir išsaugojo savo pavadinimą, buvo vadinama laboratorija ,,Vaistija’’.„GerMaPo” farmacijos bendrovė – fabrikas leido vaistų, gaminamų „Vaistijos” laboratorijoje, kainoraščius, katalogus.,,GerMaPo’’ leistuose gamintų vaistinių preparatų sąrašuose buvo pažymima,kuriuos vaistinius preparatus Kauno miesto ir apygardos Ligonių kasos leido įtraukti į vartojamųjų medikamentų sąrašą.Šie vaistų sąrašai su patentiniu jų pavadinimu buvo surašyti abėcėlės tvarka.Tai medikamentas, kaip ,,Bismutol”,kuris sudėtyje turi bismuto junginį Bismut.subsaicylic.,Kollarsin –Tonicum,kurio sudėtyje yra mangano ir kiti[33]. ,,GerMaPo” kataloguose abėcėlės tvarka buvo surašyti visi įmonės gaminti vaistai,jų patentinis pavadinimas,receptūros su tiksliu cheminiu ar kitokiu pavadinimu,indikacijos,veikimo būdas ir sąvybės,dozavimas ir vartojimas,įpakavimas,vaisto forma,bei detali kaina.Taip pat išvardinti preparatai,kurie gaminti iš vietinės žaliavos.Tai preparatai Gastromon,Maltocitin ir kiti.1940 – ųjų metų naujai pertvarkytame ir naujais preparatais papildytame ,,GerMaPo” vaistų kataloge buvo 138 vaistiniai preparatai [34].
1921m. lapkričio 15d. Lietuvos finansų ministerijos Pramonės ir prekybos departamentas išdavė piliečiams M.Judašinui,A.Rozembergui ir E.Taubmaniui leidimą Kaune atidaryti kosmetinę laboratoriją,o 1922 metų sausio 25d. šie piliečiai pas notarą sudarė sutartį,suteikiančią teisę įsteigti Kauno cheminę laboratoriją ir verstis cheminių ir kitų prekių prekyba ir įsteigė prekybinę bendrovę, pavadinimu ,,B-vė,, Sanitas” cheminė laboratorija”.Tų pačių metų balandžio 15d. Sveikatos apsaugos departamento diektorius dr.Abraitis ir farmacijos skyriaus viršininkas Karaitis davė bendrovei ,,Sanitas” leidimą įsteigti kosmetikos,parfumerijos ir Galeno preparatų laboratoriją. Joje leista pradėti gaminti šešis medicininius spiritus,68 pavadinimų tinktūras,dvejus linimentus,anyžių lašus,ypač nuodingą Fovlerio tirpalą su arsenu.Nuo 1845 m. juo buvo gydoma maliarija, chorėja bei sifilis[8,36].Šios chemijos – farmacijos laboratorijos prekės buvo reklamuojamos to meto periodinėje spaudoje,leidžiami gamintų vaistų sąrašai. Pirmiausia pasirodė kremų nuo „šlakų, dedervinių ir spuogų“ reklama,po kiek laiko pradėta reklamuoti dantų pastos, šampūnai, muilai, kitos kosmetinės priemonės, farmacinės bendrovės „Sanitas“ produkcija. ,,Sanitas” leido netik vaistų sąrašus,katalogus,bet ir specialius medicininius leidinius skirtus visai visuomenei.Leidinys ,,Hormonai
ir vitaminai”,kurio autorius chemikas – vaistininkas J.Pikas,leidėjas B-vė ,,Sanitas” aiškino apie hormoninius susirgimus, vitaminų reikšmę organizmui (žr. 4 pav.) [40].„Sanito” chemijos – farmacijos laboratorijoje iš pradžių buvo gaminami Galeno preparatai, vėliau ir kiti patentuoti vaistai. Nuo 1926 m. ten gaminamos ir tablets (pirmoji tablečių gamykla Lietuvoje)(žr. 3pav.).
3pav.Chemijos-farmacijos laboratorijos„Sanitas”gamintų preparatų sąrašas
4pav.Chemiko – vaistininko J.Piko parašytas,B-vės,,Sanitas” išleistas leidinys„Hormonai ir vitaminai”
Tarpukariu buvo įsteigtos ir kitos chemijos ir farmacijos laboratorijos, vaistus gamino: Kaune – Centrinio valdžios vaistų sandėlio galeninių preparatų laboratorija, chemijos ir farmacijos laboratorijos„Vaistas“, Ukmergėje – „Delungan“; Klaipėdoje – „Farmakon“, „Harmonija“, „Tema“; Vilniuje – „Eska“; Švenčionyse – vaistažolių perdirbimo fabrikas, Šiauliuose – „Galen“[2].
Farmacijos laboratorija „Galen“ Šiauliuose, Vilniaus gatvėje, įkurta 1922 metais provizoriaus Kazio Kazlausko.1922 m. birželio 14 d. Šiaulių vaistininkas provizorius K. Kazlauskas padavė Lietuvos Respublikos sveikatos departamentui prašymą: „Prašau Tamstos leidimo įsteigti laboratoriją gaminimui Galeno ir kitų chemiškų ir farmaceptiškų preparatų, kadangi laboratorija bus po vienu stogu su mano vaistine, prašau Tamstos leidimo laikinai eiti pareigas ir laboratorijos vedėjo.„Sveikatos
departamentas 1922 m. rugsėjo 5 d. davė leidimą Nr. 7677 provizoriui K. Kazlauskui: „Einant Farmacijos kolegijos nutarimu, leidžiama provizoriui K. Kazlauskui įsteigti chemijos – farmacijos ir Galeno preparatų laboratoriją Šiauliuose”.K. Kazlauskas, būdamas gabus, patyręs provizorius, gerai žinodamas vaistų veikimą, pats kurdavo įvairius vaistinius preparatus. ,,Galen’’ išleistame reklaminiame kataloge buvo publikuoti žinomų gydytojų atsiliepimai apie ,,Galen’’ gaminamus vaistinius preparatus :„Stiprol“, „Migres-Nervosis“, „Lecitin-globulin“, „Tussolin“, „Kalk-Glbulin“, „Rheum-Balsam“. „Seabiol“, milteliai nuo galvos skausmo.Laboratorija 1933 metais gamino per 250 preparatų: 100 pavadinimų tinktūrų, 25 pavadinimų tepalų, virš 50 pavadinimų ampuliuotų vaistų, 25 spiritinius, 16 sirupų, 10 pavadinimų aliejų, lašų, pleistrų, 25 pavadinimų kosmetikos gaminių.Gamyba sekėsi,užsakymų daugėjo,laboratorija galėjo konkuruoti su to meto didžiosiomis šalies laboratorijomis [11].
1.3.Vaistų reklama tarpukario Lietuvoje
Tarpukario Lietuvoje didėjant vaistinių skaičiui, atsiradus pirmosioms farmacijos gamybos laboratorijoms,augo ir konkurencija. 1921 – 1922m. įsteigtos pirmosios gamybinės farmacijos laboratorijos lėmė vaistų kainų sumažinimą vaistinėse.T. Mekas savo mokomojoje knygoje „Farmacijos raida ir profesinė etika“ teigė,kad siekdami pritraukti daugiau pirkėjų, vaistininkai skelbdavo apie taikomas nuolaidas, siekdavo susitarti su gydytojais, kad jie savo pacientus nukreiptų būtent į tą, o ne į kitą vaistinę [6].Apie vaistinėse gamintus produktus daugiausia informacijos teikė reklama spaudoje. Iš jos sužinome apie Povilo Radeckio – Mikuličiaus, Antano Grigalauskio bei Juozo Matulaičio ir Zenono Kuzavo vaistinių, taip pat Raudonojo Kryžiaus vaistinės chemijos – farmacijos laboratorijos, veikusios kaip atskiras padalinys, gamintus vaistinius preparatus. [13].
Periodiniame žurnale „Farmacijos žinios”, leistame Lietuvių vaistininkų draugijos ir Lietuvos farmaceutų sąjungos 1923–1940 m. Kaune, pamažu daugėjo reklaminio pobūžio staipsnių. Iš pradžių daugiau buvo kalbama apie Lietuvos farmacijos reikalus, vėliau skelbiamos mokslinės publikacijos, žinios apie tarptautinę patirtį, renginius, taip pat publikacijos, naudingos vaistininkų profesinių žinių gilinimui. Pamažu „Farmacijos žinios“ tapo pelningu populiariu ir įtakingu leidiniu. Leidėjai gudriai skatino farmacijos įmones publikuoti žurnale savo skelbimus. 1927m. žunalo 1 – ąjame numeryje išspausdintas kreipimasis: „Gerbiami vaistininkai, pirkite vaistus firmose, kurios skelbiasi mūsų organe „Farmacijos žiniose“. Firmos, palaikančios mūsų organą skelbimais, tuo pačiu palaiko ir mūsų korporaciją”.Dažniausiai reklaminiai skelbimai buvo spausdinami ant papildomų kietų puslapių pradžioje ar žurnalo kopijos gale.Puslapiai nebuvo nudažyti, bet buvo rusvi, žalsvi, pilkšvi.Iliustracija „Farmacijos žinios” 1931m. vaizduoja „KREWEL“ piliulių reklamą,išdėstytą per visą puslapį,„Lietuvos farmaceutas” 1933m. Nr.2 – 3 13 – oje iliustracijoje trumpai ir aiškiai
reklamuojamas vaistas „Laxin“,apie kurį informuoja, kad jis reguliuoja vidurių veiklą ir yra saldainių skonio.Jį galima įsigyti visose vaistinėse.„Farmacijos žinios” ir „Lietuvos farmaceutas” buvo vieni svarbiausių farmacinės periodikos leidinių, kuriuose buvo skelbiamos kasdieniam žmogaus gyvenimui reikalingų vaistų reklamos[19].
1.4. Vaistinėse pagamintų vaistų sudėtis
Apžvelgus Ritos Perkamaitės magistro darbą,,Kauno Petrašiunų ir Taragės apskrities Batakių kaimo gyentojams 1935 metais skirtų vaistų lyginamoji analizė” ,galima sužinoti tarpukario Lietuvoje,tiksliau Petrašiūnų ir Batakių kaimo vaistinėje, pagamintų vaistų įvairovę, komponentų sudėtį,vaisto formas.
Remiantis lyginamosios analizės duomenimis įžvelgiama,kad dauguma išrašytų vaistų buvo vienkomponenčiai ir dvikomponenčiai,taip pat vienos – penkių sudedamųjų dalių, tačiau, pasitaikė ir iš šešių,septynių, ar, net aštuonių sudedamųjų dalių. R.Perkamaitė tyrime nustatė,kad kiekvienas gydytojas vaisto sudėtį kūrė savaip.Pavyzdžiui,gydytojas A. Matukas,kuris dirbo Panemunės vaistinėje,dažniausiai skirdavo vaistus ,kurių sudėtyje buvo 3 – 4 sudedamosios dalys. Gydytojo išrašytame vaisto recepte nuo kosulio įėjo ipekakuanos šaknų užpilas (Inf. rad. Ipecacuanhae), anyžių lašai (Liq. Ammonii anisati), kalio sulfogvajakolis (Kalii sulfoguajacolici), svilarožės sirupas (Sirupi Althaeae).[20] R. Perkamaitė savo tyrime atskleidė, kad daugiausiai buvo išrašoma vaistų vartojamų į vidų :milteliai, užpilai,nuovirai, mikstūros, piliulės ir kt. [20].
Vaistų komponentus pagal minėto magistrinio darbo duomenis būtų galima suskirstyti į tris pagrindines grupes: augalinės, gyvūninės ir cheminės kilmės. Nustatyta,kad augalinės kilmės žaliavos Petrašiūnų vaistinėje buvo naudotos dažniau,ten daugiau naudota ir cheminių medžiagų,o gyvūninės kilmės žaliavos sudarė nežymią visų naudotų žaliavų dalį.Batakių vaistinėje vaistų gamybai naudotų žaliavų pasiskirstymas buvo panašus [20].
Abiejų vaistinių receptų knygų turinio nagrinėjimas leido darbo autorei Ritai Perkamaitei nustatyti,kad abiejuose vaistinėse tarpukariu buvo gaminami vaistai vidiniam vartojimui dozuotomis vaistų formomis: milteliais, piliulėmis, žvakutėmis ir mikstūromis, sirupais, suspensijomis, emulsijomis, lašais, užpilais ir nuovirais.Išoriniam vartojimui buvo gaminti tepalai, linimentai, aliejai, tirpalai, akių vaistai. Batakių kaimo vaistinėje buvo pagaminta 13 skirtingų vaistų formų pagal 272 felčerio receptus, Petrašiūnų vaistinėje 15 vaistų formų pagal 283 receptus. Dažniausiai gamintos mikstūros [20].
Kito magistrinio darbo ,,Vaistų,pagamintų Viekšnių vistinėje 1918 metais ir 1934metais,lyginamoji analizė”,autorė Gintarė Jakutienė savo darbe pateiktus tyrimo rezultatus
palygino su analogiškais tyrimais,aptartais R.Perkamaitės darbe ir teigė,kad: ,,Batakių 1923 m. ir 1935 m. ir Petrašiūnų 1935 m. vaistinių receptų knygų turinio tyrimais galima įžvelgti panašumų ir keletą skirtumų. 1935 m. Batakių vaistinėje buvo gaminamos ampulės ir tabletės, kitose vaistinių knygose šios vaisto formos neužfiksuotos. 1918 m. Viekšnių vaistinėje ir 1923 m. Batakių vaistinėje dažnai buvo gaminti vaistai su stipriai veikiančiomis ir narkotinėmis medžiagomis.1934 m. ir 1935 m.. receptų knygose šių medžiagų užfiksuota mažiau.Taigi,1935 metais Lietuvos vaistinėse buvo gamintos įvairios vaistų formos,vis dar naudotos stipriai veikiančios ir ,,nuodingos’’ medžiagos [37].
1.5.Vaistininkų nuogąstavimai dėl vaistų gamybos vaistinėse
Pradėjus populiarėti patentiniams vaistams,vaistininkai sunerimo,kad jų reikšmingas vaidmuo, vyravęs visuomenėje ankščiau, po truputį tampa nebe toks svarbus.Nerimą dėl ateities galima suprasti iš tarpukario metu leisto periodinio leidinio farmacininkams ,,Farmacijos žinios” 1935 metais 6 – ame numeryje publikuoto provizoriaus Pelūno staipsnio ,,Vaistinių dabartinės krizės priežastys”.Jame provizorius samprotauja,kad,,Farmacija savo praeity – žmonijos kultūrinio gyvenimo progrese užėmė gana garbingą vietą.Pirmosios vaistinės Europoje buvo traktuojamos kaip tam tikros mokslo įstaigos.Ir nėra ko stebėtis,kad dar ne taip senai, prieš kokius 50 – 60 metų beveik visas 100 procentų medicinoje vartojamų vaistų buvo gaminami pačiose vaistinėse,ir vaistininkas buvo ne tiktai vaistų rinkėjas,gamintojas ir paruošėjas,bet ir jų tyrinėtojas ir aprašytojas.Vėliau,laikui bėgant ir išsivystant cheminei pramonei,šituo atžvilgiu vaistinės vaidmuo silpnėja ir jos po truputį nustoja laikytis savo pirmykščio pobūdžio senų,garbingų tradicijų.Tada vaistinės dar nebuvo tiek užverstos mažos vertės ,,patentuotais” vaistais,kaip dabar ir gydytojai kiekvienam savo pacientui taikydavo individualų gydymą ir individualų,bet ne masinį receptą,kaip, kad praktikuojama dabar.Materealiai vaistinės buvo stiprios’’[5,21].Autoriaus manymu, neigiamus pokyčius ir mažėjantį pelną lėmė patentikos populiarėjimas,kuri buvo paprasčiau pagaminama ir pigesnė nei vaistinėse ,pagal gydytojo receptą gaminami vaistai.Tuomet gydytojai vengė rašyti individualių sudėtinių receptų,vietoj jų rašydavo paprastus raštelius,kuriuose pažymimas tam tikras ‚,patentuotas” pavadinimas,be vartojimo būdo,be ligonio ar jį parašiusio gydytojo pavardžių.Išrašant tokius masiškai gaminamus ‚,patentuotus” vaistus pasiekiami trys teigiami dalykai: nereikia galvoti išrašant vaistą ir nustatant vaisto dozę,nes apie tai galvoja patentikos leidėjai,be to ligonis gauna gražiai įpakuotą buteliuką,kuris jam imponuoja savo išvaizda,reklama, kaina ir tai,kad tokia patentika vaistinėje nepalieka jokių pėdsakų – tokie rašteliai vaistinėje nepaliekami,o išmetami [21]. Autorius nuogąstauja,kad tokia vaistų pardavimo politika galėjo lemti vaistinių sumenkėjimą.
Nerimas dėl vaistinių ateities ir arši kova prieš patentiką buvo jaučiama ir iš vaistininkų,dirbančių užsienyje.Tai supantama iš,,Farmacijos žiniose” 1934 metais 2 – ąjame numeryje
publikuoto Vokietijos vaistininko atviro laiško E.Merko firmai.Jo žodžiais ,,Dabar mums,vaistininkams yra atėjęs paskutinis terminas peržiūrėti savo santykius su didesnėmis cheminės pramonės firmomis,kurios nuosekliai metai iš metų griauna natūralius vaistinės egzistencijos pamatus ir net nemažą jų skaičių yra jau privertusios užsidaryti.Jis skatino kuo skubiau išsiaiškinti, ar vaistininkams pakeliui su savo ,,kapo kasėjais’’, ar verčiau atsigręžti nuo jų”.Straipsnio autorius ypač pabrėžia Merkio firmą,kuri pati atsirado iš senojo tipo vaistinės.Vaistininkas baiminasi,kad ši firma, gamindama savo tabletes griauna vaistų taksą,panaikina receptūrą ir slopina vaistinių darbą.Anot jo,taip atsitiko todėl,kad iš vaistinių receptūrą pamažu grobė įvairios laboratorijos.Autorius pasakoja,kad ,,Tuometinėje vaistų taksoje atsirado daugiau kaip 1000 įvairių ,,patentuotų” vaistų,kurių dauguma buvo pačios paprasčiausios receptūrinės vaistų formos.Pramonininkai nesidrovėjo gaminti tablečių pavidalu pil.Blandii c. ac arsenicos ir siūlė jas vaistinėms,nors ir pagal D. A. B. VI tas preparatas turėjo būti kas kartą gaminamas ex tempore ‘’[39].Vokietijos vaistininko įžvalgomis, ,,Merko firma vien tuo nepasitenkino,o stengėsi susitarti su atskirų ligonių kasų valdybomis,kad gydytojai privalėtų išrašinėti ligoniams tik jų pagamintas tabletes.Vaistininkai bijojo,kad vaistinės neliktų tiktai didžiųjų ,,pramonininkų agentais’’ ir jų gaminių paskirstymo punktais.Fabrikantai turi suprasti,kad jie privalo pasilikti tik chemikalų ir galeno preparatų gaminimo ribose,o receptūrą privalo palikti vaistinėms’’[25].Skeptiški pasisakymai apie patentuotų vaistų gamintojus periodinėje to meto spaudoje buvo suprantami,nes patentikos gamintojai atėję į rinką sudarė konkurenciją ,todėl mažėjo vaistinių pajamos iš vaistinėse pagamintų vaistų.Tačiau, dėka vaistų gamybos įmonių steigimo,vystėsi farmacijos pažanga-patentuotų vaistų gamintojai diegė pažengesnius gamybos metodus, didesnės įmonės atliko vaistų tyrimus.
1. 6.Vaistų patentų sistemos kūrimas
Terminas „vaistų patentas” XVIII – XIX a. tapo ypač susijęs su vaistiniais junginiais,kurie buvo parduodami įvairiais pavadinimais. Patentiniai vaistai apibrėžė vaistinius preparatus, kurių sudėčiai,sudedamosioms dalims buvo suteikta vyriausybės apsauga.Dauguma patentuotų vaistų gamintojų naudojo panašius ingredientus į savo konkurentus,nors šie vaistai gaminami pagal konkurentų receptus galėjo būti mirtini, nes nebuvo reglamentuojamos jų sudedamąsios dalys,gamyba. Jie buvo abejotino veiksmingumo vaistai, kurio tiksli sudėtis paprastai buvo laikomas paslaptyje[24].
Anglijos karalystėje pagal leidimą gaminami vadinami „Royal patent” vaistai buvo eksportuojami į Ameriką XVIIIa. tiems,kas buvo iš karališkosios šeimos.Pavyzdžiui, Daffy eliksyras nuo dieglių,Dr. Bateman‘o krūtinės lašai ir Johno Hooper‘io moteriškos dražė buvo vieni iš pirmųjų anglų patentuotų vaistų atvežtų į Šiaurės Ameriką.Vaistai buvo parduodami įvairiose miesto vietose paštininkų,auksakalių,daržovių pardavėjų, siuvėjų ir kitų vietos pirklių.Iki XIXa. vidurio panašių
produktų gamyba tapo pagrindine pramone Amerikoje.Populiariausių vaistų sudėtyje buvo ne tik didelės alkoholio dozės,bet ir narkotinės medžiagos,tokios,kaip morfinas,opijus,kokainas.Deja, daugelis šių mišinių buvo reklamuojami kūdikiams ir vaikams.Tėvai ieškodami pagalbos savo kūdikiams nuo dieglių,ar nervingumo dažnai vartodavo šiuos vaistus,po kurių pasekmės būdavo tragiškos.Žmonės atvirai parduodami visuomenei neaiškios paskirties patentuotus vaistus teigė, kad jie išgydys arba užkirs kelią kiekvienam negalavimui, taip pat ir venerinėms ligoms, tuberkuliozei,kūdikių diegliams, virškinimo sutrikimas ar dispepsijai, ir, net vėžiui.Gydytojai ir medicinos draugijos kritiškai žiūrėjo į patentuotus vaistus.Jie tvirtino, kad šie vaistai nėra saugūs, atkalbinėjo ligonius ir siūlė ieškoti kitų gydymo būdų,kurie nesukelia priklausomybės nuo vaistų sudėtyse esančių narkotinių medžiagų ir alkoholio [24].
Istorinis žingsnis pakeitęs farmacijos verslą buvo Imperinės patentų įstaigos Berlyne įsteigimas 1877 m. liepos 1 – ąją.Vokietijos kompanijos nuo to laiko galėjo apsaugoti savo išrastus vaistus visoje Vokietijoje ir už jos ribų.Mintis apie patentinę apsaugą atsirado gerokai ankščiau nei 1877 m.,dar 1472 m. pirmą patentų teisę,nors ji tuomet dar nebuvo taip vadinta, suteikta išradėjui Venecijos Respublikoje.Vėliau kitos vyriausybės pasekė šiuo pavyzdžiu.Buvo suprantama, kad patentai gali kelti pavojų savo šalies ekonomikai dėl ilgalaikių patentų monopolijoms.Dėl tos priežasties Britanijos parlamentas apribojo patentų trumę 14 – kai metų.Tai įteisinta Amerikos Konstitucijoje,kurioje intelektualinė nuosavybė buvo pripažinta pagrindine žmonių teise.Patentas galiojo tik toje valstijoje,kurioje buvo užregistruotas ir reiškė,kad brangūs vaistų kūrimas ir tyrimai, bus apsaugoti visoje šalyje ir ilgą laikotarpį. Dokumentas, kuriuo gali didžiuotis ,,Bayer” kompanija (Farbenfabriken Friedr. Bayer and Co) – tai pirmasis Imperinis patentas raudonų ultramarino dažų gamybai.Kompanijai patentas suteiktas 1882 m. gegužės 16 – ąją Imperinėje patentų įstaigoje, Berlyne. Oficialus antspaudas yra padėtas per virves, nudažytas tų laikų nacionalinėmis spalvomis – juoda, balta ir raudona(žr. 1pav.)[31].
1 pav.Pirmasis patentas suteiktas ,,Bayer” kompanijai raudonų ultramarino dažų gamybai, 1882 – ųjų metų gegužės 16d. Berlyne.,,Milestones.The Bayer story” 1863 – 1988m. p.61.
Priimtas įstatymas sukūrė patentų sistemą, kuri numatė,kad vaisto išradėjas gaus atlygį už savo išrastą ir užpatentuotą vaistą,tuo pačiu ši sistema, atskleidžianti vaisto sudėtį ir gamybą galėjo suteikti naudos visuomenei.Sukurta patentų sistema tapo būdu apsaugoti išradėjo teises, tačiau taip pat leido visuomenei naudotis žiniomis apie vaisto sudėtį. Siekiant gauti patentinę apsaugą, išradėjas turėjo smulkiai aprašyti naują vaistinį produktą, gamybą, naudojimą,ši informacija turėjo būti paskelbta viešai ir prieinama visiems. Farmacijos pramonėje patentas suteikė teisę parduoti vaistą tik jį sukūrusiai bendrovei.Išskirtinumo laikotarpis suteikė galimybę patento savininkui padengti savo išlaidas ir uždirbti pagrįstą pelną. Pasibaigus patento galiojimo laikui, buvo galima teisėtai gaminti generines vaisto versijas [23].
1. 7.Vaistų patentavimo reglamentavimas tarpukario Lietuvoje
1927 metais Vidaus reikalų ministeris I.Musteikis ir Sveikatos departamento direktorius dr.E.Draugelis pasirašė naujas Vaistų ir kosmetikos dalykų gaminimo taisykles,kurios buvo paskelbtos ,,Vyriausybės žinių” 251 numeyje.I – asis taiyklių straipsnis nurodė,kad užsiimti prekyba vaistais,be vaistinių gali tik chemijos farmacijos laboratorijos ar fabrikai ir vaistų sandėliai.Taisyklių priede buvo nurodyti apie 120 vaistų pavadinimų,kuriais galėjo laisvai prekiauti paprastos krautuvės,sandėliai,
,,drogerių parduotuvės”,chemikalų parduotuvės.2 – ąjame straipsnyje pažymima,jog ,,Chemijos farmacijos laboratoijos ar fabrikai ir vaistų sandėliai gali vesti tik urmo prekybą ir pardavinėti vaistus tik toms įstaigoms,kurios turi teises jų gauti”.3 – ąjame straipsnyje pabrėžiama,kad Vaistų sandėliai,chemijos farmacijos laboratorijos ir kosmetikos,higienos,parfumerijos dalykų laboratorijos ar fabrikai steigiami tik Sveikatos departamentui leidus.7 – ais taisyklių straipsnis nurodė,kad Galeno prepratai,taip pat patentuoti vaistai turi būti laikomi ir pardavinėjami urmo vaistų sandėliuose,gaminančių įstaigų originaliame įpakavime, antspauduoti ,,banderoliuoti’’ arba plombuoti.10 – asis straipsnis pabrėžė,kad patentuoti vaistai gali būti įvežami į Lietuvą tik Medicinos tarybai pritarus tam tikrais Sveikatos departamento leidimais [28].
Įstatyme nurodyti ir reikalavimai patentuotų,naujai išrastų ir dozuotų vaistų gamintojams ar ,,importeriams”,jie norėdami įvežti vaistus,privalo pateikti prašymą Sveikatos departamentui ir pristatyti tris vaistų pavyzdžius originaliame įpakavime, taip pat privalo nurodyti vaisto sudėtį, aprašyti ingredientus ir vaistų gamybos būdą bei gauti trijų Lietuvos ligoninių, kurios įstatyme įvardintos 1 – os rūšies ligoninėmis, liudijumus, kad vaistai jų klinikose išbandyti ir turi ,,svarbios gydomosios reikšmės’’.Tuomet Sveikatos departamentas perduoda bylą Medicinos tarybai spręsti,jai leidus vaistus įvežti,Sveikatos departamentas išduoda leidimą.Prieš išduodant leidimą,prašymą pateikusi įmonė privalėjo į valstybės iždą, sumokėti nustatytą mokestį vaistams patikrinti [29].
1928 metais buvo patvirtintos bendros vaistų įvežimo iš užsienio taisyklės ir pasirašytos Vidaus reikalų ,,ministerio’’.Keitėsi iki tol galiojusi tvarka ir nuo 1928 – ųjų nebereikėjo klinikų vadovams pateikti vertinimus apie ,,išbandytą vaistą”.Taisyklės skelbė,kad į Lietuvą galima įvežti: a)visų cheminių junginių substancijas,nors jos turėtų ir ,,ne cheminį, o empirinį pavadinimą’’;b) skiepus,serumus, vakcinas;c)visus natūralius mineralinius vandenis; d)Galeno prepratus,homeopatinius vaistus ir visas higienos,kosmetikos,parfumerijos prekes,išskyrus įtrauktas į uždraustų įvežti gaminių sąrašą;e) patentuotus,dozuotus vaistus ir patentuotus maisto produktus,kurie gali būti vartojami kaip vaistai ir yra pažymėti leistų įvežti produktų sąraše[7]. Pagal šias naujai patvirtintas taisykles vaistų gamintojas ar importuotojas,norėdamas įvežti iš užsienio patentuotus ir dozuotus vaistus,kurie nėra pažymėti leistų įvežti preparatų sąraše,privalo gauti Sveikatos departamento leidimą.Teikdama prašymą įvežti vaistą, įmonė turėjo pateikti ir tris kiekvieno vaisto originalius įpokavimus,vaistų ir visų jo ingridientų sudėtis,gaminimo būdus,po tris egzempliorius trijų skirtingų autorių publikacijų apie šį vaistą.Visa ši informacija buvo kruopščiai renkama ir segama į ,,Užsieninių patentuotų preparatų bylą”.Dabar šios bylos saugomos Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus fonduose [4, 36].
Patentuodami vaistą gamintojai sugalvodavo sprecialų pavadinimą, dažnai stengdavosi, kad jis atspindėtų vaisto poveikį „Migrenol“, „Nervinum“ir t.t. Jie buvo sudėtiniai (mechaniškas mišinys iš kelių medžiagų), pavyzdžiui: ,,Castoreum bromid” ir gryni, pavyzdžiui: preparatas
,,Phenacetin”.Patentuoti ir dozuoti vaistai leidžiami įvežti tomis formomis(pavidalais), kokiais jie pažymėti Leistų įvežti į Lietuvą patentuotų vaistų sąraše,pavyzdžiui:jei sąraše nurodyta,kad leidžiama įvežti piramidono miltelius ,,pulvis”,tai vaistą galima įvežti tik miltelių ir kristalų pavidalu,o tablečių,žirnelių ir kitomis formomis draudžiama [4].
Kreipimasis į Sveikatos departamentą leisti įvežti norimą vaistinį preparatą,kuris yra Leistų įvežti į Lietuvą patentuotų vaistų sąrašuose, buvo rašomas pagal reikalavimus(žr. 3pav.).Gavęs prašymą,Sveikatos departamentas klausia Kauno miesto Medicinos ar veterinarijos institucijų nuomonės,siunčia nurodymą valstybinei chemijos labortorijai padaryti vaisto analizę ir apie rezultatus pranešti Sveikatos departamentui.Gavęs norimo į Lietuvą įvežti patentuoto vaistinio preparati analizės atsakymą iš Valstybinės chemijos laboratorijos laboranto (žr. 5pav.),Sveikatos departamentas prašymą atiduoda svarstyti Medicinos tarnybai.Jei ji patvirtina,Sveikatos dapartamentas išduoda pažymėjimą importuotojui,kuris dokumente vadinamas importeriu ir gamintojui,kad yra leidžiama jo vaistinį preparatą įvežti į Lietuvą.Pažymėjime pažymima,jog yra apmokėtas mokestis už vaistinio preparato analizę (žr. 6pav.). Sveikatos departamento direktorius ranka,ryškiu rašikliu ant vaisto analizės išvadų pažymi – leista įvežti [26].
3pav.Vokietijos farmacijos įmonės Knoll prašymas, pateiktas LR Sveikatos departamentui dėlleidimo įvežti į Lietuvą vaistą „Jod-Calcium diuretin”, 1925m. Dokumetas iš Lietuvos medicinos ir farmacijos
5pav.Valstybinės chemijos laboratorijos direktoriaus siųsti vaisto analizės rezultatai Sveikatos departamentui, 1925 metai.Už atliktą vaisto analizę pareiškėjas turi sumokėti 55litus.Užsieninių
patentuotų preparatų byla, 1925 – 1927, l. 386.Dokumentas iš Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus fondų.
6pav.Sveikatos departamento išduotas leidimasgamintojui– įmonei ,,Knoll”,kuri įgyja teisę įvežti į Lietuvą preparatą ,,Jod-Calcium diuretin” tabletes, 1927 metai.Užsienio patentuotų preparatų byla,
1925 – 1927, l. 386.
Išskirtinės teisės įvežti vaistinį patentuotą preparatą į Lietuvą buvo taikomos Lietuvos universiteto medicinos klinikoms,medicines laboratorijoms,Valstybiniam higienos institutui,Karo
sanitarijos valdybai,Veterinarijos departamentui,ligoninėms ir atskiriems medicinos ar veterinarijos gydytojams,nes jie pagal taisykles galėjo iš užsienio savo reikalams(ne prekybai)įvežti visus patentuotus ir dozuotus vaistus,net ir nepažymėtus leistų įvežti sąraše,neprašydami Sveikatos departamento leidimo.Buvo privaloma tik kiekvieną kartą pranešti apie tai Sveikatos departamentui [24].
Leistų ir uždraustų įvežti vaistų sąrašus sudarydavo ir papildydavo ar keisdavo tik Medicinos taryba,o juos paskelbdavo Vidaus reikalų ministras.Sveikatos departamentas leistų įvežti iš užsienio patentuotų ir dozuotų vaistų sudėtį skelbdavo medicinos,farmacijos,veterinarijos periodiniuose leidiniuose[24].Leistų ir uždraustų į Lietuvą įvežti patentuotų vaistų sąrašai pradėti leisti 1927 metais,juos spausdino valstybės spaustuvė ir šie sąrašai buvo Sveikatos Departamento oficialus leidinys. Į šiuos sąrašus buvo įtraukti ne tik patentuoti vaistai,bet taip pat ir nepatentuoti dozuoti vaistai.,,Dozuotais vaistais’’buvo vadinami vaistai,kurie buvo iš naturalios formos,t.y. iš tokios,kokioje jie gaunami iš fabrikų,yra perdirbti į receptūrinę formą,tai yra į tabletes,kapsules,oblates,tirpinius,ampules,žirnelius,žvakutes ir kitas formas [4].
1928 metais ,,Vyriausybės žinių” Nr.81 buvo paskelbtas nuodų A sąrašas,į kurį įtraukti 57 preparatai,ir stipriai veikiančių vaistų B sąrašas,kuriame buvo 265 vaistai [38].Šie preparatai buvo dažnai naudojami vaistų gamyboje.1932 metais 381 – ąjame ,,Vyriausybėsžinių” numeryje buvo publikuotos ir Svaigiųjų vaistų gaminimo,perdirbimo ir prekybos taisyklės,kurios parengtos pagal ,,Svaigiųjų vaistų įstatymą”,priimtą 1931 metais.Pagal taisykles norintys gauti leidimą įvežti svaigiuosius vaistus,privalo patekti Sveikatos departamentuivalstybės, į kurią norima įveži vaistus, leidimą šiems vaistams įvežti,o gautas leidimas galiojo du mėnesius.Vaistininkas neturėjo teisės išduoti svaigiųjų vaistų pagal gydytojo receptą,jeigu:1)svaigieji vaistai išrašyti per se(kaip substancija),2) jeigu sudėtiniame recepte yra išrašyta daugiau kaip 15 procentų morfino arba heroino ir 3)jeigu recepte, skirtame ligoniui,yra daugiau kaip 2 procentai kokaino,o recepte,skirtame pačiam gydytojui, yra daugiau kaip 10 procentų kokaino [27].
1940 metais Sveikatos departamentas išleido leidinį „Ligonių kasų medikamentų sąrašas ir jų teikimo taisyklės”,kuriame parašyti nurodymai gydytojams apie vaistų receptų rašymą ir išdavimą pacientams (žr. 7pav.).6 – ąjame taisyklių skyriuje buvo nurodoma,kad vaistus reikia išrašyti jų cheminiais pavadinimais,nes toks pat vaistas turintis patentuotą pavadinimą,yra gerokai brangesnis [30].Leidinyje pateikiami vaistų pavyzdžiai,kuriuos gydytojams išrašyti galima ,ir to paties veikimo, patentinį pavadinimą turinčių vaistų,pavyzdžiai,kurių gydytojui negalima išrašyti,nes pacientas nusipirkęs šį vaistą sumokės brangiau. Pavyzdžiui,išrašyti vaistą pavadinimu ,,Aspirin” – draudžiama,o cheminiu pavadinimu –Acidum acetylsalicylicum– leidžiama(žr. 7pav.). 18 – ame taisyklių skirsnyje nurodoma,kad jeigu gydytojas nenurodo patentuoto ar dozuoto vaisto
kiekio,vaistinė duoda patį mažiausią įpakavimą.Jeigu recepte nurodytas vaisto kiekis nutolsta nuo originalaus vaisto įpakavimo talpos ,tai vaistinė duoda kitą,mažesnį įpakavimą[30].
Tarpukariu patentinių vaistų prekybos sąlygos buvo griežinamos,taip pat didėjo konkurencija tarp užsienio ir vietinių vaistų gamintojų.
7pav.Sveikatos departamento leidinio-Lietuvos ligonių kasų medikamentų sąrašas ir jų teikimo taisyklės, fragmentas, 1930 metai.
2. TYRIMO METODIKA
2.1.Tyrimo metodaiSiekiant įvertinti vaistinėje ir farmacijos įmonėse pagamintų vaistų sudėties savitumus ir ypatybes, aptarti patentinių vaistų reglamentaciją Lietuvoje ir užsienyje,atlikta istorinių šaltinių analizė. Šiuos šaltinius galima suskirstyti į kelias grupes: teisės aktai reglamentuojantys vaistų gamybą ir prekybą Lietuvoje 1918 – 1940m.,kurie publikuoti 1918 - 1940m.,,Vyriausybės žiniose” ,1923 – 1940m. ,,Farmacijos žiniose”, 1920 – 1940m. „Medicinoje”.Taip pat profesinėje spaudoje skelbtos patentinių vaistų sudėtys, Lietuvos vaistų gamintojų publikuoti produkcijos katalogai ir patentinių vaistų registravimo archyvinės bylos.Vertinant vaistinėse pagamintų vaistų turinį naudota Perkamaitės R. magistriniame darbe „Kauno Petrašiūnų ir Tauragės apskrities Batakių kaimo gyventojams 1935 metais skirtų vaistų lyginamoji analizė“ pateikta medžiaga ir jos sukauptų duomenų Microsoft Office Excel 2013 programoje medžiaga.
Darbo metu buvo taikytas istorinis tyrimo metodas ir lyginamoji šaltinių analizė.Tikslui pasiekti buvo tiriami Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus fonduose esantys archyviniai dokumentai, atliekama mokslinės literatūros analizė, istorinių šaltinių analizė.
Darbe tiriamos Lietuvos vaistų gamintojų chemijos –farmacijos laboratorijos,,Vaistija” (vėliau,jai bankrutavus tapusios ,,GerMaPo”)gamintų patentuotų vaistų 1932m. kataloguose publikuotos vaistų sudėtys ir chemijos – farmacijos laboratorijos ,,GerMaPo” gamintų patentuotų vaistų 1940m. kataloguose publikuotos vaistų sudėtys,kurios lygintos su Užsienio gamintojų patentuotų vaistinių preparatų byloje 1925 – 1927m.užfiksuotų vaistų sudėtimis.Atliekant tyrimą buvo analizuojami 100 Lietuvos vaistų gamintojų patentuotų vaistų receptų ir 100 užsienio vaistų gamintojų patentuotų vaistų receptų 1925 – 1940m.Dokumentuose sukaupta informacija nagrinėjama pagal pasirinktus kriterijus,t.y. patentuoto vaisto komponentų kilmę,nuodingų ir stipriai veikiančių medžiagų kiekį, vaisto komponentų skaičių,vaisto formas ir vartojimo būdus.Nuodugniai išanalizavus Lietuvos ir užsienio farmacijos įmonių patentuotų vaistų sudėtis, jų komponentai perrašyti į Microsoft Office Exel programą.Visi vaistų gamybai naudoti komponentai pagal kilmę suskirstyti į penkias grupes:augaliniai,gyvūniniai – biologiniai,cheminiai,sudėtiniai,kiti.Prie grupės „kiti“ priskirtas vanduo, cukrus,cukraus sirupas,alkoholis ir kiti.Sugrupavus duomenis atlikta jų lyginamoji analizė. Gauti rezultatai lyginami su anksčiau Perkamaitės R. atliktais Lietuvos vaistinių receptų knygų tyrimų rezultatais.Tyrimo rezultatams apdoroti naudota Microsoft Office Excel 2013 programa.
Šiame tyrime vertinta, kaip atskiri kriterijai,susiję su vaistų receptais skiriasi tarp Lietuvos,užsienio vaistų gamintojų patentuotų vaistų ir Lietuvos vaistinėse gamintų vaistų 1925 –
1940m.Atlikus archyviniuose dokumentuose pateiktų duomenų lyginamąją analizę, įvertinus mokslinėje literatūroje aprašytus farmacijos mokslo pokyčius, naujus atradimus, taip pat to meto istorinių įvykių kontekstą, darbe pateiktos gautų tyrimo rezultatų interpretacijos, vertinimai ir išvados.
2.2. Šaltinių charakteristika
2.2.1.Lietuvos gamintojų patentuotų vaistų katalogai ir užsienio patentinių vaistų registravimo byla 1925 – 1927m.
Lietuvos chemijos – farmacijos laboratorijos ,,Vaistija” patentuotų vaistinių preparatų 1932m. katalogas tai – vidutinio dydžio(21cmx15cm),plonu viršeliu leidinys,kuriame yra apie 40 patentuotų vaistų receptų.Leidinio pradžioje pateikiama informacija apie laboratoriją,taip pat publikuotos gamybos patalpų,aparatūros nuotraukos.Laboratorijos leidinyje patentuotų vaistų receptai pateikiami su jų reklaminiais skelbimais.Kiekviename vaistų katalogo puslapyje yra šešios skiltys,kuriose nurodytas vaisto patentinis pavadinimas,vaisto forma,komponentų sudėtis lotyniškais sudedamųjų dalių pavadinimais,vaisto indikacija,jo vartojimo būdas,dozė,dažnumas,praktiniai vaisto vartojimo patarimai,pavyzdžiui, ,,vaistą užsigerti šarminiu vandeniu’’ ,,Birutė” ir panašiai, bei originalaus įpakavimo aprašas [34,40].Vaistų receptuose, kaikurie medžiagų pavadinimai sutrumpinti,pavyzdžiui, Calc.Phosphoric.Pur.(grynas kalcio fosfatas).Sudedamųjų medžiagų kiekis nurodomas gramais, kitų medžiagų visai nėra nurodomas.Vaisto indikacijos buvo rašomos išsamiai,su įvairiais – lietuviškais,lotyniškais,vokiškais medicininiais terminais.Pavyzdžiui,,,Nearsol” ampulių indikacija – migrena,ischias, epilepsia,tabesdorsalis ir kt.[34,40]. Chemijos – farmacijos laboratorijos ,,Germapo” gaminamų patentuotų vaistų 1937 – 1940m. katalogas tai vidutinio dydžio(17cmx13cm),storu viršeliu leidinys,kuriame yra apie 70 patentuotų vaistų receptų.Leidinio strūktūra tokia pati kaip ,,Vaistijos” katalogo.Abiejuose kataloguose užfiksuota keletas tų pačių patentuotų vaistų receptų,kas rodo,jog kai kurie ,,Vaistijos” vaistų receptai buvo tebenaudoti jai tapus ,,GerMAPo” chemijos – farmacijos laboratorija [34,40].
Užsienio patentuotų preparatų bylą,1925 – 1927m.,kuri saugoma Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus fonduose,sudaro šiek tiek didesni nei A4 formato lapai,jie sunumeruoti,bylos viršelis storas ir apsitrynęs (žr. 1pav.).Bylos turinį sudaro užsienio vaistų gamintojų ar importuotojų prašymai LR Sveikatos departamentui leisti įvežti į Lietuvą jų gaminamą ar norimą įvežti vaistą,Sveikatos departamento nurodymai atlikti vaisto analizę,jos rezultatai,leidimas įvežti norimą vaistą.Prie prašymo priededami netik trys kiekvieno vaisto originalūs įpakavimai,bet ir vaistų ir visų jo ingridientų sudėtis,gaminimo būdas,po tris egzempliorius trijų skirtingų autorių publikacijos apie šį vaistą ir jo gydomąją reikšmę.Tyrime nagrinėti užsienio patentuotų preparatų byloje esantys vaistų receptai,kurie rašomi lietuvių,dažnai ir vokiečių kalbomis.Byloje yra apie 100 patentuotų vaistų
receptų.Dažnai prie patentinio vaisto pavadinimo nurodytos vaisto cheminės formulės,cheminiai sudedamųjų dalių pavadinimai,jų kiekis gramais[26].Atlikus tyrimo šaltinių analizę buvo nustatytos medikamentinio gydymo Lietuvoje ir užsienyje tradicijos vyravusios 1925-1940m.
1pav.,,Užsieninių patentuotų preparatų byla”, 1925 – 1927m.Dokumentas iš Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus fondų
2. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ
3. 1. Lietuvoje ir užsienyje gamintų patentuotų vaistų receptų sudėties analizė
Atlikus Lietuvos ir užsienio patentuotų vaistų sudėties analizę,buvo palygintas jų turinys,atsižvelgiant į skirtingus kriterijus: vaistų komponentų skaičių,jų kilmę,nuodingų ir stipriai veikiančių medžiagų kiekį,vaisto fomą bei vartojimo būdus.Gauti rezultatai palyginti su anksčiau Perkamaitės R. atliktais Lietuvos vaistinių – Kauno Petrašiūnų ir Tauragės apkrities Batakių 1935 m., receptų knygų tyrimų rezultatais.
3.1.1.Vaistų komponentų skaičius
Įvertinus Lietuvos, užsienio patentinių vaistų gamintojų ir Lietuvos vaistinėse gamintų vaistų komponentų sudėtį,buvo nustatytas komponentų skaičius, jų kilmė,vaisto forma ir vartojimo būdas. Atliekant tyrimą išanalizuota100 Lietuvos gamintojų: 1932 m. ,,Vaistijos” ir 1937 – 1940 m. ,,GerMaPo”patentuotų vaistų sudėčių. Šių įmonių patentinių vaistų sudėtys publikuotos gamintojų leistuose produkcijos kataloguose .Užsienio kompanijų vaistų sudėčiai išanalizuoti,buvo tirta 100 patentuotų vaistų sudėčių,kurios paskelbtos 1925 – 1927m. užsienio patentuotų preparatų byloje,saugomoje Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus fonduose.Taip pat naudoti į Lietuvą leistų įvežti patentuotų užsienio gamintojų vaistų sąrašai,kuriuose buvo aprašomos vaistų sudėtys.Sąrašai publikuoti,,Vyriausybės žiniose” 1925 – 1932m.
Išanalizavus 100 Lietuvoje patentuotų vaistų receptų 1925 – 1935m. buvo nustatyta,kad daugiausia –39 vaistų receptai sudaryti iš keturių ir daugiau komponentų(,,Antineuralgin”, ,,Arsen – Ferrosool”,vaistas nuo epilepsijos ,,Castobrom”,kurio veikliosios medžiagos iš bebro sruoglių gaunamas castoreum ir bromas),tai daugiausia sirupai,tepalai,tabletės.Dviejų ir trijų komponentų sudėties patentuotų vaistų receptų buvo33 (,,Cinchonal”, ,,Nearson”),o likę 28 receptaisudaryti iš vieno komponento(,,Allaudan”, ,,Camphosol”),daugiausia – tai injekcijos ir lašai [34,40].
Ištyrus 100užsienio gamintojų patentuotų vaistų receptų 1925 – 1927m.,buvo nustatyta,kad daugiausia receptų (36) sudaryti iš vieno komponentų (,,Argonin”, ,,Aristal”, ,,Strophantin”),daugiausia tai – injekcijos,vakcinos,tirpalai.Dviejų ir trijų komponentų sudėties patentuotų vaistų buvo 35,o keturių ir daugiau komponentų turinčių receptų – 29.Rezultatai rodo, kad Lietuvos vaistų gamintojai naudojo šiek tiek daugiau komponentų patentuotų vaistų sudėtyse,nei užsienio gamintojai.Lietuvių gamintojų patentuotų vaistų receptuose buvo daugiau augalinių medžiagų,įvairių aliejų,žolių.Pavyzdžiui, vaistiniame preparate,,Karpatų žolės” sudėtyje yra net 12
skirtingų augalinės kilmės medžiagų(Herba hysopii, Herba betonicae, Stip.dulcamar., Flores roeados, Fructus anisi stell.,Herba veronicae,Herba thymi,Flores arnicae,Folium farfarae,Flores helianthi.,Radix althaeae,Radix liquirit),o užsienio gamintojų patentuotų vaistų sudėtyse vyravo vienkomponenčiai cheminiai,gryni junginiai – sintezės produktai[26,34,40].Gauti duomenys palyginti su anksčiau R.Perkamaitės atliktais Lietuvos vaistinių: Kauno Petrašiūnų ir Tauragės apkrities Batakių 1935 metų receptų knygų turimais rezultatais,kuriuose taip pat nagrinėtas vaistų komponentų skaičius ir buvo nustatyta,kad didesnis receptuose esančių komponentų skaičiaus vidurkis (2,74)Petrašiūnų vaistinėje,palyginant suBatakių vaistineje komponentų skaičiaus vidurkiu(2,33).Atlikus tyrimą paaiškėjo,kad vaistų komponentų skaičius Lietuvoje gamintų patentuotų vaistų, užsienio gamintojų patentuotų vaistų ir vaistinėse gamintų vaistų sudėtyse skyrėsi.Iš tyrimo duomenų galima nustatyti,kad Lietuvos patentuotų vaistų gamintojai kaip ir Lietuvos vaistinės, gamindamos vaistinį preparatą naudojo didesnį vaistų komponentų kiekį negu užsienio patentinių vaistų gamintojai (žr. 2pav.)[20,26,34,40].Tokius tyrimo rezultatus,kurie atsleidžia,kad užsienio patentuotų vaistų gamintojai savo gaminamuose vaistuose naudojo mažiau komponentų,nei Lietuvos vaistų gamintojai,galėjo lemti tai,kad užsienio gamintojai naudojo daugiau cheminių junginių,kurie nebuvo derinami su kitomis medžiagomis,reikėjo mažiau pagalbinių medžiagų. Tikėtina,kad užsienio patentinių vaistų gamintojai receptuose nenurodė gamybai naudojamų pagalbinių medžiagų. Tuo tarpu vaistinių receptų knygose detaliai pateiktos visos vaistų gamybai naudotos medžiagos.Todėl galima tyrimo rezultatų paklaida.
2pav.Patentuotų vaistų komponentų skaičius 1925 – 1940m.
3.1.2.Vaistų sudėtyje esančių žaliavų kilmė
Vaistų gamybai buvo naudotos įvairios kilmės žaliavos.Darbe tirtų vaistų komponentai suskirstyti į penkias grupes: augalinės, gyvūninės – biologinės, cheminės kilmės, sudėtinius komponentus bei kitos. Grupei „kitos” priskiriamos medžiagos, kurios neturi farmakologiškai reikšmingo poveikio, tačiau turi tam tikrą paskirtį – dalyvauja kaip tirpikliai tirpalų gamyboje (Aqua
0 10 20 30 40 50 Lietuvoje patentuoti vaistai Užsienyje patentuoti vaistai 29 40 28 35 43 25 R e ce p tų skai či u s 1 nuo 2 iki 3 4 ir daugiau
destillata, Spiritus Vini) ar kaip corigens-kvapą ir skonį gerinančios medžiagos (Saccharum,Sirupus Saccharum,Pulver aerophorus) [26,34,40].
Sudėtinių komponentų grupei priskirti komponentai, į kurių sudėtį įeina augalinės bei cheminės medžiagos,pavyzdžiui, užsienio gamintojo patentuotas vaistinis preparatas nuo sifilio ,,Bosispen”, pagamintas iš cheminio junginio bismuto salicilato (Bismuthi salicylici), augalinės medžiagos alyvuogių aliejaus (Ol.Olivari) ir 70% etilo alkoholio (Spiritus Vini) [26, Nr.2]. Lietuvoje pagaminto patentuoto vaistinio tepalonuo ūmios varikozinės egzemos,,Exederm” sudėtį sudaro cinko pasta (pasta Zinci),boro rūgšties milteliai (PulverisAcidum borus), iš sodinio augalo Hamamelio (Hammamelis virginiana) gaunama medžiaga –sausasis Hamamelio ekstraktas (extr.Hamamelis spiss.),ichtiolas (Ammonium sulfoichtyolici),eterinis aliejus (Ol.aether)[34, Nr.75].Prie sudėtinių vaistų komponentų galima priskirti Angostūros esenciją,kuri naudota užsienio vaistų kompanijos gaminamo patentuoto vaisto nuo anemijos ,,Ferratose” sudėtyje.Gydomajame mišinyje kartu Angostūros esencija naudotas geležies preparatas,glicerinas,alkoholis,vanilinas.Tiksli Angostūros esencijos receptūra buvo saugoma ir neatskleista.Tačiau žinoma,kad Angostūra gaminama iš apelsinų žievelių ekstrakto, gencijono šaknų, vaistinės šventagaršvės šaknų, muskato žiedų, kardamono, cinamono ir kt. Iš viso į sudėtį įėjo 40 skirtingų žolelių ekstraktų,alkoholio kiekis– 44,7% tūrio.Angostūros esenciją 1824 m. pagamino vokiečių karo gydytojas buvusiame Angostūros mieste, dabartiniame Siudad Bolivaro mieste,Venesueloje.Vaistiniame preparate ,,Ferratose” Angostūros esencijos buvo 1,25% viso tūrio[42,26, Nr.18].Tyrime detaliai išanalizuotos skirtingos kilmės medžiagos naudotos vaistų gamybai.
3pav.Vaistų komponentų kilmė 1925 – 1940m.
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%
Augalinės kilmės Biologinės kilmės Cheminės kilmės
39% 9% 52% 27% 7% 66% 44% 4% 53%
Lietuvoje patentuoti vaistai Užsienyje patentuoti vaistai vaistinėje gaminti vaistai
