KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
PROFILAKTINĖS MEDICINOS KATEDRA
LAIMA SUBATKEVIČIŪTĖ
LIETUVOS IR RUSIJOS MAISTO
PRODUKTŲ SUDĖTIES LENTELIŲ
PALYGINIMAS
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikata ir mityba)
Mokslinis darbo vadovas:
Dr. V. KRIAUČIONIENĖ
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Visuomenės sveikata ir mityba)
LIETUVOS IR RUSIJOS MAISTO PRODUKTŲ SUDĖTIES LENTELIŲ PALYGINIMAS
Laima Subatkevičiūtė
Mokslinis vadovas Dr. Vilma Kriaučionienė
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos kadedra. Kaunas; 73 p.
Darbo tikslas - Palyginti Lietuvos ir Rusijos maisto produktų sudėties lenteles.
Tyrimo metodika. Maisto produktų ir patiekalų, įtrauktų į Lietuvos ir Rusijos maisto
produktų sudėties lenteles, palyginimui buvo analizuojama 23 maisto produktų ir 34 patiekalų maistinė sudėtis. Šiame darbe atlikta 25-64 metų 100 Kretingos rajono gyventojų (66 moterys, 34 vyrai), atsitiktinai atrinktų iš Pirminės sveikatos prieţiūros centrų sąrašų, kurie 1999 m. dalyvavo Lėtinių neinfekcinių ligų integruotos profilaktikos programoje, mitybos tyrimo duomenų analizė. Mityba buvo tiriama 24 val. apklausos metodu. Suvartoti maisto medţiagų ir energijos kiekiai buvo apskaičiuoti, naudojant Lietuvos ir Rusijos maisto produktų sudėties lenteles. Gautos dvi rezultatų grupės buvo palygintos taikant Vilkoksono (Wilcoxon) kriterijų. Maisto davinio energijos dalių, gautų iš pagrindinių maisto medţiagų, proporcijų palyginimui, buvo taikomas Z testas.
Rezultatai. Lyginant pagrindinių maisto medţiagų ir energijos kiekius maisto produktuose ir
patiekaluose, įtrauktuose į Lietuvos ir Rusijos maisto produktų sudėties lenteles, nustatyta, kad daugumos maisto produktų ir patiekalų sudėtis skyrėsi. Nustatyti statistiškai reikšmingi baltymų, riebalų, angliavandenių, cukrų, skaidulinių medţiagų, natrio, magnio, fosforo, geleţies, vitamino A, vitamino B1, vitamino B2, vitamino PP kiekių ir energinės vertės skirtumai. Labiausiai skyrėsi vitamino A, maistinių skaidulų ir geleţies kiekiai. Naudojant Rusijos maisto produktų sudėties lenteles vitamino A gauta 69,3 proc. maţiau, skaidulinių medţiagų – 66,0 proc. maţiau, geleţies – 29,0 proc. daugiau nei skaičiuojant pagal Lietuvos maisto produktų sudėties lentelę. Vertinant Lietuvos gyventojų maisto davinio sudėtį pagal Lietuvos ir Rusijos maisto produktų sudėties lenteles, energijos dalys, gautos iš baltymų, riebalų, angliavandenių statistiškai reikšminai nesiskyrė.
Išvados. Mūsų tyrimo metu buvo nustatyti skirtumai tarp Lietuvos ir Rusijos maisto produktų
sudėties lentelių. Kadangi Lietuvos ir Rusijos maisto produktų sudėties lentelės skiriasi, todėl lyginti ankstesnių ir būsimų Lietuvos gyventojų mitybos tyrimų, kurių metu vertinami suvartoti maisto medţiagų kiekiai, rezultatus yra sudėtinga. Skirtingų lentelių palyginimas
Lietuvoje buvo atliktas pirmą kartą, todėl norint gauti daugiau informacijos apie Lietuvos ir Rusijos maisto produktų sudėties lentelių skirtumus turėtų būti atlikti detalesni tyrimai.
Raktiniai ţodţiai. Maisto produktų sudėties lentelės, maisto davinio sudėtis, maisto
SUMMARY
Public health (Public health and nutrition)
COMPARISON OF LITHUANIAN FOOD COMPOSITION TABLE AND RUSSIAN FOOD COMPOSITION TABLE
Laima Subatkevičiūtė
Supervisor Vilma Kriaučionienė, Dr.
Department of Preventive Medicine, Faculty of Public health, Kaunas Univerity of Medicine. Kaunas; 2007. 73 p.
The aim of the study – To compare Lithuanian food composition table and Russian food
composition table.
Methods. For comparison of the Lithuanian and Russian food composition tables, the
alimentary structure of 23 alimentary products and 34 meals was analyzed. The analysis of the data of the nutrition research was performed at this work for 100 inhabitants of the Kretinga district aged 25-64 (66 women, 34 men). These respondents were selected from registers of the Kretinga Primary Health care centers. The nutrition was researched by 24 hours dietary recall method. Nutrient and energy intake was calculated by using Lithuanian food composition table and Russian food composition table. The two sets of the results were compared according to the criterion of Wilcoxon. Z test was used to compare the proportions of the energy parts of the alimentary ration received from the main nutrients.
Results. By comparing the amounts of the main nutrients and energy in the alimentary
products and meals in the Lithuanian and Russian tables, it was established that the structure of the most alimentary products and meals was different. After evaluating the structure of the alimentary ration according to the Lithuanian and Russian tables, statistically significant differences of the amounts of proteins, fats, carbohydrates, sugars, fiber materials, sodium, magnesium, phosphor, iron, the vitamin A, the vitamin B1, the vitamin B2, the vitamin PP and the energetic value were found. By using Russian food composition table, it was found less vitamin A in 69,3 per cent, less fiber in 66,0 per cent, more iron in 29,0 per cent than in the Lithuanian table. By evaluating the structure of the alimentary ration of Lithuania‟s inhabitants according to the two different tables, the energetic parts received from proteins, fats and carbohydrates were not different statistically significantly.
Conclusion. In our research, the differences were found between the Lithuanian and Russian
food composition tables. As the tables are different, it is complicate to compare the results of the nutrition former and future researches of the inhabitants of Lithuania about the amounts of the nutrients consumed. Different food composition tables were compared in Lithuania for the
first time, so more detailed researches should be performed to get more information about the differences of the Lithuanian and Russian food composition tables.
Key words. Food composition tables, structure of the alimentary ration, consumption of the
TURINYS
SUTARTINIŲ ŢYMĖJIMŲ SĄRAŠAS...7
1. ĮVADAS...8
2. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI...10
3. LITERATŪROS APŢVALGA...11
3.1. Lietuvos gyventojų mitybos ir su ja susijusių veiksnių vertinimo poreikis Lietuvoje...11
3.2. Maisto davinio maisto medţiagų ir energijos kiekio vertinimas vaikų ugdymo ir globos įstaigose...13
3.3. Maisto produktų sudėties lentelės ir jų sudarymo principai...16
3.4. Lietuvos maisto produktų sudėties lentelė...19
3.5. Rusijos maisto produktų sudėties lentelė...22
3.6. Lietuvoje atlikti tyrimai, kuomet buvo naudojamos maisto produktų sudėties lentelės...25
3.7. Pasaulyje atlikti tyrimai, kuomet buvo vertinamos ir lyginamos maisto produktų sudėties lentelės...27
4. DARBO APIMTIS IR METODAI...34
5. REZULTATAI...36
5.1. Pagrindinių maisto medţiagų ir energijos kiekiai maisto produktuose ir patiekaluose pagal Lietuvos ir Rusijos maisto produktų sudėties lenteles...36
5.2. Mineralinių medţiagų ir vitaminų kiekiai maisto produktuose ir patiekaluose pagal Lietuvos ir Rusijos maisto produktų sudėties lenteles...43
5.3. Lietuvos ir Rusijos maisto produktų sudėties lentelėse nustatyti maisto produktai ir patiekalai, turintys daugiausiai baltymų, riebalų, angliavandenių ir energijos...59
5.4. Lietuvos gyventojų paros maisto davinio sudėtis pagal Lietuvos ir Rusijos maisto produktų sudėties lenteles...61
6. REZULTATŲ APTARIMAS...64
7. IŠVADOS...66
8. REKOMENDACIJOS...67
SUTARTINIAI ŢYMĖJIMAI
LMPSL Lietuvos maisto produktų sudėties lentelė RMPSL Rusijos maisto produktų sudėties lentelė MPSL Maisto produktų sudėties lentelės
Na natris Mg magnis P fosforas K kalis Ca kalcis Fe geleţis g gramai mg miligramai µg mikrogramai kcal kilokalorijos
1. ĮVADAS
Racionali mityba yra sveikatos pagrindas. Ji skatina fizinį ir protinį ţmogaus vystymąsi, darbingumą, gerina nuotaiką, ilgina gyvenimą. Nors aplinkos sąlygos ir kinta, sveikas ţmogaus organizmas sugeba išlaikyti pastovią vidinės terpės sudėtį (homeostazė) ir ją reguliuoti, sudarydamas palankias sąlygas normaliai visų audinių ir ląstelių veiklai. Todėl svarbią reikšmę turi, kaip mes maitinamės, kokius maisto produktus vartojame ir kokios medţiagos patenka į mūsų organizmą (1,2).
Dabar yra sukaupta pakankamai mokslinių tyrimų duomenų, pagrindţiančių mitybos ir sveikatos ryšį. Dėl nesveikos mitybos atsiranda išeminė širdies liga, arterinė hipertenzija (3), piktybiniai navikai (4), nuo insulino nepriklausomas cukrinis diabetas (5), nutukimas (6), osteoporozė (7), anemija, jodo trūkumo sukelti sveikatos sutrikimai ir kitos ligos. Mūsų šalyje ypač paplitę kraujotakos sistemos ligos ir vėţys. Kraujotakos sistemos ligos šiuo metu yra pagrindinė Lietuvos gyventojų mirties prieţastis (8).
Sveikos mitybos įpročių ugdymas – viena pagrindinių lėtinių ligų profilaktikos stadijų. Labai svarbu tiksliai įvertinti įvairių amţiaus grupių gyventojų mitybą, kad būtų galima nustatyti pagrindinius Lietuvos gyventojų mitybos trūkumus ir parengti tikslias sveikos mitybos rekomendacijas. Ţinios apie gyventojų mitybą būtinos planuojant ir vertinant lėtinių ligų profilaktikos programas. Tačiau šiandien, vertinant gyventojų mitybą, susiduriama su maisto produktų sudėties lentelių taikymo problema, kuri gali įtakoti gyventojų mitybos vertinimo rezultatus. Iki 2002 m. Lietuvoje nebuvo Lietuvos maisto produktų sudėties lentelių ir gyventojų mityba buvo vertinama, vadovaujantis Rusijos maisto produktų sudėties lentelėmis. 2002 m. Lietuvos respublikinis mitybos centras parengė maisto produktų sudėties lenteles ir išleido knygą „Maisto produktų sudėtis“ (9) ir 2005 m. - „Patiekalų sudėtis, maistinė ir energinė vertė“ (10). Atliekant naujus gyventojų mitybos tyrimus, bus taikomos šios lentelės. Jei Lietuvos ir Rusijos maisto produktų sudėties lentelės labai skirtųsi, tai gyventojų maisto medţiagų suvartojimo ir maisto davinio energinės vertės skirtumų vertinimas, lyginant skirtingais metais atliktus mitybos tyrimus būtų sudėtingas. Todėl svarbu ţinoti, kaip skiriasi maisto produktų sudėties lentelės ir kaip tie skirtumai gali įtakoti gautus rezultatus.
Dar viena problema, susijusi su maisto produktų sudėties lentelių naudojimu, iškyla organizuojant ir vertinant mitybą ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, bendrojo lavinimo mokyklose, vaikų globos įstaigose, specialiųjų poreikių vaikų ugdymo įstaigose, vaikų
vasaros poilsio stovyklose. Minėtose įstaigose maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, kurie sudaromi, naudojant maitinimo įmonėse turimas receptūras. Maitinimą organizuojantys asmenys vaikų ugdymo ir globos įstaigose, siekdami uţtikrinti rekomenduojamus per parą maisto medţiagų ir energijos kiekius, sudaro valgiaraščius su juose nurodytais maisto medţiagų ir energijos kiekiais. Tačiau nėra jokių teisinių dokumentų, reglamentuojančių, kurios maisto produktų sudėties lentelės turėtų būti naudojamos maisto medţiagų ir energijos kiekiams maisto produktuose ir patiekaluose nustatyti. Vieningos metodikos maistinei ir energinei vertei produktuose ir patiekaluose nustatyti bei vertinti nebuvimas gali sąlygoti rekomenduojamų maistinių medţiagų ir energijos normų vaikams neuţtikrinimą vaikų ugdymo įstaigose taip pat ir klaidingų išvadų ir rekomendacijų uţ vaikų maitinimą vaikų ugdymo ir globos įstaigose atsakingiems asmenims pateikimą.
Todėl Rusijos ir Lietuvos maisto produktų sudėties lentelių palyginimas svarbus tiek moksline, tiek praktine prasme.
2. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Tikslas: Palyginti Lietuvos ir Rusijos maisto produktų sudėties lenteles.
Uţdaviniai:
1. Palyginti pagrindinių maisto medţiagų ir energijos kiekius maisto produktuose ir patiekaluose, įtrauktuose į Lietuvos ir Rusijos maisto produktų sudėties lenteles. 2. Nustatyti mineralinių medţiagų ir vitaminų kiekių skirtumus maisto produktuose ir
patiekaluose, įtrauktuose į Lietuvos ir Rusijos maisto produktų sudėties lenteles. 3. Lietuvos ir Rusijos maisto produktų sudėties lentelėse nustatyti maisto produktus ir
patiekalus, kuriuose yra didţiausi pagrindinių maisto medţiagų ir energijos kiekiai. 4. Palyginti Lietuvos gyventojų paros maisto davinio sudėtį, nustatytą, naudojant
3. LITERATŪROS APŢVALGA
Moksliniai tyrinėjimai patvirtina mitybos ryšį su įvairių ligų išsivystymu, todėl kiekviena valstybė, kuri rūpinasi savo ţmonių sveikata, turėtų numatyti priemones, kurios padėtų ugdyti sveikos mitybos įpročius kovai su nesveika mityba. Gyventojų mitybos vertinimas reikalingas gyventojų mitybos nuolatinei stebėsenai, pagrindinių problemų, susijusių su mityba išskyrimui ir priemonių, skirtų gerinti gyventojų mitybą, numatymui. Darbas mitybos gerinimo srityje labai priklauso nuo priimtų teisinių dokumentų, todėl toliau aptarsiu Lietuvoje priimtus teisinius dokumentus, susijusius su sveika gyvensena ir mityba Lietuvos gyventojų mitybos gerinimo srityje.
3.1 Lietuvos gyventojų mitybos ir su ja susijusių veiksnių vertinimo poreikis Lietuvoje
Programa „Sveikata visiems XXI a.“, priimta pasaulio bendruomenės 1998 m. geguţės mėnesį, siekia realizuoti visuomenės sveikatos gerinimo gaires, pateiktas Pasaulio sveikatos asamblėjoje 1977 m. ir 1978 m. patvirtintas Almatos konferencijoje. Ši programa padėjo nustatyti pagrindinius prioritetus ir tikslus, padėsiančius pasaulio ţmonėms kuo geriau rūpintis sveikata XXI a. pradţioje. Regioninė ,,Sveikata visiems XXI a.“ politika yra atsakas į Pasaulio sveikatos deklaracijos kvietimą, raginantį vykdyti regionines ir nacionalines programas, atsiţvelgiant į pasaulinę politiką, ir derinti ją su 1991 m. numatytu regioniniu,,Sveikata visiems XXI a.“ veiksmų planu.
Programoje ,,Sveikata visiems XXI a.“ nustatyta, kad iki 2015m. visuomenei turi būti pritaikyti sveikesni gyvenimo modeliai:
Turi būti pasiekta daug sveikesnė gyvensena tokiose srityse kaip mityba, fizinis aktyvumas, lytinis gyvenimas.
Turi būti uţtikrintas nuolatinis sveiko maisto buvimas, jo prieinamumas ţmogui (11). Lietuvos sveikatos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seime 1998 metais, tapo pagrindiniu dokumentu, atspindinčiu Lietuvos sveikatos sistemos ateitį.
Įgyvendinant Europos sveikatos politiką „Sveikata visiems XXI a.“ bei Nacionalinėje sveikatos koncepcijoje (12) išdėstytą ir Sveikatos sistemos įstatyme įteisintą (13) aktyvios sveikatos politikos strategiją, keliami šie pagrindiniai Lietuvos sveikatos programos tikslai: 1. Gyventojų mirtingumo maţinimas ir vidutinės gyvenimo trukmės ilginimas.
3. Gyvenimo kokybės gerinimas.
Lietuvos sveikatos programoje mitybos srityje numatyta iki 2010 m. sumaţinti energijos, gaunamos riebalų sąskaita, dalį iki 30 proc., bei energijos, gaunamos iš sočiųjų riebiųjų rūgščių, dalį iki 14 proc., uţtikrinti maisto saugumą.
Lietuvos sveikatos programos mitybos srities monitoringe numatyta stebėti su mityba susijusių lėtinių neinfekcinių ligų bei maisto kilmės ligų sergamumo bei mirtingumo nuo jų pokyčius, stebėti gyventojų mitybos pokyčius, gyvendinti maisto taršos monitoringą, vertinti gyventojų ţinių ir poţiūrio į sveiką mitybą pokyčius (14).
2003 m. spalio 23 d. buvo patvirtintas nutarimas Nr. 1325 „Dėl valstybinės maisto ir mitybos strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2003-2010 metų plano patvirtinimo“. Strategijoje numatyta valstybės misija, kurioje teigiama, kad valstybės ir valstybės institucijų pareiga – uţtikrinti, kad į rinką būtų tiekiami tik saugūs ir geros kokybės maisto produktai, o maisto tvarkymo įmonės laikytųsi naujų reikalavimų, suderintų su Europos Bendrijos normomis. Valstybės politika turi uţtikrinti, kad visos Lietuvos gyventojų grupės turėtų galimybes vartoti maisto produktus, atitinkančius sveikos mitybos reikalavimus, fiziologinius organizmo poreikius ir palaikančius optimalią ţmonių sveikatą. Valstybės maisto politika turi uţtikrinti ekonominiu, ekologiniu ir socialiniu poţiūriu tolygų ţmonių apsirūpinimą geros kokybės ir sveikos mitybos reikalavimus atitinkančiais maisto produktais ir prieinamą informaciją apie saugią ir sveiką mitybą.
Šioje strategijoje numatomos 2003–2010 metų įgyvendinimo priemonės:
1.Priemonės, skirtos maisto produktų (maistui taip pat priskiriamas geriamasis vanduo) saugai ir kokybei gerinti.
2.Priemonės, skirtos Lietuvos gyventojų sveikai mitybai skatinti.
3.Priemonės, skirtos tolygiam gyventojų aprūpinimui geros kokybės maisto produktais, pagamintais tausojant aplinką.
4.Bendrosios priemonės. Jų uţdaviniai:
4.1 vykdyti mokslinius tyrimus gyventojų faktiškos mitybos, gyvensenos, poţiūrio į mitybą ir sveikatą klausimais;
4.2 organizuojant specialistų rengimą ir tobulinimą, atsiţvelgti į Pasaulio sveikatos organizacijos regioninės sveikatos politikos ir strategijos principus, taip pat į Europos Sąjungos naujosios sveikatos politikos ir Europos medicinos specialistų sąjungos (UEMS) rekomendacijas;
4.3 vertinti šios Strategijos priemonių efektyvumą; vertinimo kriterijai – gyventojų sergamumo ligomis, susijusiomis su mityba, statistiniai rodikliai; gyventojų, kurių
mityba atitinka rekomenduojamas maisto medţiagų ir energijos paros normas, skaičius;
4.4 tobulinti visuomenės ţinias apie sveiką mitybą, suformuoti sveikos mitybos įgūdţius; vertinimo kriterijus – gyventojų, kurių mityba atitinka sveikos mitybos principus, skaičius;
4.5 parengti funkcinio maisto gamybos ir vartojimo koncepciją (15).
Lietuvoje yra teisinių dokumentų, kurie reglamentuoja Lietuvos gyventojų mitybos būklės ir su mityba susijusių veiksnių stebėjimo, valdymo ir mitybos gerinimo veiklą. Manau, kad, vadovaujantis turimais ir priimtais pagal poreikį naujais teisiniais dokumentais, nuolatos vykdant numatytas priemones, turėtų būti pasiektas Lietuvos gyventojų mitybos gerėjimas, įtakojantis maţesnį su nesveika mityba susijusių ligų paplitimą.
3.2 Maisto davinio maisto medţiagų ir energijos kiekio vertinimas vaikų ugdymo ir globos įstaigose
Gero maitinimo organizavimo vaikų ugdymo įstaigose, siekiant uţtikrinti, kad vaikų mityba atitiktų jų fiziologinius ypatumus, svarba pabrėţiama daugelyje knygų (16, 17, 18, 19, 20). Knygose apie vaikų mitybos organizavimą vaikų ugdymo įstaigose (18, 19) nurodoma B. Juktonienės ir V. Lašo lentelė, kuria vadovautis siūloma maisto produktų ir patiekalų maistinės ir energinės vertės nustatymui. Kitoje literatūroj (16, 17) siūlomos taip pat lentelės vaikų mitybai ar valgiaraščiams mokykloje įvertinti, bet prie lentelių nenurodoma, kokios lentelės tai yra, kaip jos buvo sudarytos, kodėl dabar lentelėse skiriasi produktų kai kurios maistinės ir energinės vertės, negu tų pačių patiekalų maistinės ir energinės vertės pateiktos kituose šaltiniuose. Akivaizdu, kad nėra vieningos sistemos dėl maisto produktų ir patiekalų maistinės ir energinės vertės nustatymo vaikų ugdymo ar globos įstaigose. Tačiau Lietuvoje vaikų mitybos organizavimas, vaikų mitybos vertinimas atskirose vaikų ugdymo įstaigose yra reglamentuotas įsakymų, kuriuos toliau savo darbe aptarsiu.
Bendrojo lavinimo mokyklose vaikų maitinimo organizavimą reglamentuoja 2005 m. sveikatos apsaugos ministro patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Šioje higienos normoje nustatyta, kad maitinimas turi būti organizuojamas pagal valgiaraščius, patvirtintus mokyklos vadovo ir suderintus su visuomenės sveikatos centru apskrityje nustatyta tvarka. Maitinimas turi atitikti fiziologinius mokinių, vaikų amţiaus ypatumus bei sveikos mitybos principus ir taisykles. Valgiaraščiai turi būti sudaromi, atsiţvelgiant į rekomenduojamas paros maisto
medţiagų ir energijos normas vaikams, patvirtintas sveikatos apsaugos ministro (21). Sudarant valgiaraščius, rekomenduojama atsiţvelgti į tai, kad mokyklinio amţiaus vaikams pusryčiai turėtų sudaryti 25% paros energijos, pietūs 30–40%, priešpiečiai arba pavakariai – 15%, (jei tokie yra valgiaraščiuose). Visuomenės sveikatos centrui apskrityje kasmet iki mokslo metų pradţios turi būti pateikti mokyklos vadovo patvirtinti ne maţiau kaip 10 dienų valgiaraščiai (22).
Ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikų mitybą reglamentuoja 2002 m. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 75:2002 „Ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Higienos normos ir taisyklės“. Šioje higienos normoje nurodoma, kad maisto paruošimas ir patiekalų įvairumas turi atitikti vaikų amţiaus ypatumus (21). Vaikai turi būti maitinami kas 3,5–4,0 val. pagal valgiaraščius, patvirtintus įstaigos vadovo ir suderintus su visuomenės sveikatos centru. Lopšelio ir darţelio grupių vaikams sudaromi atskiri valgiaraščiai. Sudarant valgiaraščius būtina laikytis nustatytų valstybinių maisto produktų normų. Vaikų maitinimui neturi būti vartojami tokie produktai: subproduktai (inkstai, smegenys, plaučiai), ţuvies konservai, sultinių koncentratai, nepramoninės gamybos konservuoti gaminiai, nešiluminiai pagaminti gėrimai, ţlėgtainiai, skrudinti produktai, kremo gaminiai, grybai, šaltiena, taip pat patiekalai (blyneliai su mėsa, makaronai su mėsa ir panašūs patiekalai su įdarais), kuriems tinkamai pagaminti trūksta technologinių įrenginių (23).
Vaikų globos įstaigose mitybą reglamentuoja 2004 m. patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 124:2004 „Vaikų globos įstaigos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai”. Šioje higienos normoje nurodoma, kad vaikai turi būti maitinami 4 - 5 kartus per dieną su 3,5 - 4,0 val. intervalu tarp atskirų maitinimų. Paros bendroji energinė vertė paskirstoma taip, kad iš jos 30 procentų sudarytų pusryčiai, 40 procentų – pietūs, 10 procentų – pavakariai (priešpiečiai), 20 procentų – vakarienė. Maitinimas turi būti organizuojamas pagal skirtingų sezonų perspektyvinius valgiaraščius, patvirtintus vaikų globos įstaigos vadovo ir suderintus su teritorijos visuomenės sveikatos centru. Valgiaraščiai turi būti sudaromi atskiroms vaikų amţiaus grupėms, vadovaujantis šios higienos normos esančiame 2 priede patvirtintomis normomis ir atsiţvelgiant į rekomenduojamas paros energijos, maistinių medţiagų, mineralinių medţiagų ir vitaminų normas vaikams, patvirtintas sveikatos apsaugos ministerijos (21). Patiekalų įvairumas turi atitikti fiziologinius vaikų amţiaus ypatumus. Vaikų globos įstaigose turi būti organizuojamas dietinis maitinimas vaikams, sergantiems virškinamojo trakto, inkstų, kepenų ir kitomis ligomis. Vaikų globos įstaigos sveikatos prieţiūros darbuotojas turi pateikti administracijai vaikų sąrašus, kuriems reikalingas dietinis maitinimas. Dietinis maitinimas turi būti ruošiamas pagal atskirą valgiaraštį (24).
Internatinėje mokykloje specialiųjų poreikių vaikams maitinimą reglamentuoja 2001 m. patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 111:2001 „Internatinė mokykla specialiųjų poreikių vaikams. Higienos normos ir taisyklės“. Šioje higienos normoje nurodoma, kad moksleiviai turi būti maitinami 4–5 kartus per dieną kas 3,5 - 4,0 val. intervalu tarp atskirų maitinimų. Maitinimas turi būti organizuojamas pagal skirtingų sezonų perspektyvinius valgiaraščius, patvirtintus internatinės mokyklos vadovo ir suderintus su teritorijos visuomenės sveikatos centru. Sudarant valgiaraščius, būtina laikytis nustatytų valstybinių maisto produktų normų pagal amţiaus grupes. Valgio ruošimas ir patiekalų įvairumas turi atitikti fiziologinius vaikų amţiaus ypatumus (21). Fiziškai neįgalūs vaikai turi būti maitinami viena pamaina. Kiekvienoje internatinėje mokykloje turi būti organizuojamas tausojantis maitinimas vaikams, sergantiems virškinamojo trakto, inkstų, kepenų ir kitomis ligomis. Internatinės mokyklos medicinos darbuotojas kasmet turi pateikti administracijai vaikų sąrašus, kuriems reikalingas tausojantis maitinimas. Valgis turi būti ruošiamas pagal atskirą valgiaraštį (25).
Vaikų vasaros poilsio stovyklose maitinimą reglamentuoja 2004 m. patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 79:2004 „Vaikų vasaros poilsio stovyklos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Šioje higienos normoje nurodoma, kad stacionariose stovyklose vaikai turi būti maitinami ne rečiau kaip 4 kartus per dieną. Maisto paros kaloringumo paskirstymas turi būti: pusryčiams – 25 proc., pietums – 35 proc., pavakariams – 15 proc., vakarienei – 25 proc. Maisto ruošimas ir patiekalų įvairumas turi atitikti vaikų amţiaus fiziologinius ypatumus. Draudţiama gaminti patiekalus ir naudoti maisto produktus netinkamus vaikų mitybai: subproduktus (inkstus, smegenis, plaučius), ţuvų konservus (išskyrus ţygių metu), sultinių koncentratus, nepramoninės gamybos konservuotus gaminius, nešiluminiu būdu pagamintus gėrimus, ţlėgtainius, gruzdintus ir kremo gaminius, grybų, šaltienos, drebutinius mėsos ir ţuvies patiekalus, taip pat patiekalus, kuriems tinkamai pagaminti trūksta technologinių įrenginių (blynelius su mėsa, makaronus su mėsa ir panašius patiekalus). Stacionariose ir dieninėse stovyklose vaikų maitinimas turi būti organizuojamas pagal valgiaraščius, sudarytus vadovaujantis šios higienos normos 3 priede pateiktomis vidutinėmis maisto produktų normomis ir atsiţvelgiant į rekomenduojamas paros energijos, maistinių medţiagų, mineralinių medţiagų ir vitaminų normas vaikams, patvirtintas sveikatos apsaugos ministro (21). Valgiaraščiai turi būti tvirtinami stovyklos vadovo ir suderinti su apskrities, kurioje yra stovykla, visuomenės sveikatos centru. Jei stovykloje poilsiauja vaikai atvykę iš kitų valstybių, valgiaraščiai gali būti sudaromi atsiţvelgiant į vaikus atlydėjusių vadovų pageidavimus. Jei būtina, gali būti sudarytas atskiras valgiaraštis. Draudţiama vaikų
maitinimui naudoti valgio likučius ar maistą, pagamintą praėjusią dieną, taip pat gyvenamose patalpose laikyti tėvų atveţamą maistą (26).
3.3 Maisto produktų sudėties lentelės (MPSL) ir jų sudarymo principai
Pakankamas maisto medţiagų suvartojimas yra būtinas sveikam organizmui. MPSL yra naudojamos maisto medţiagų suvartojimo įvertinimui, jos plačiai taikomos klinikinėje ir visuomenės sveikatos praktikoje, naudojamos keletui metodų, skirtų maisto medţiagų suvartojimui įvertinti, palyginimui (27, 28, 29, 30, 31, 32).
MPSL pateikia išsamią informaciją apie maisto produktų maistinę sudėtį. Jos pateikia energijos, baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medţiagų kiekių reikšmes atskiruose maisto produktuose. Šios reikšmės yra nustatytos cheminės analizės būdu laboratorijose arba, jei maistas pagamintas iš sudedamųjų dalių, maistinė sudėtis nustatoma iš maisto sudedamųjų dalių maistinės sudėties. Pavyzdţiui jei norime suţinoti lazanijos maistinę sudėtį, tuomet makaronai, maltos jautiena, pomidorai ir kitos šio patiekalo sudedamosios dalys yra naudojamos lazanijos 100 g maistinei sudėčiai nustatyti. Duomenys apie maisto produktų sudėtį naudojami prekyboje, eksporte, įstatymų leidyboje, gali būti naudojami priemonių numatymui mitybos gerinimo srityje. Taip pat tie, kurie augina ir gamina maistą, laiko jį, ir kurie rūpinasi maisto saugumu gali naudotis lentelėmis. Lentelės gali būti naudojamos, norint uţtikrinti, kad maistas auginamas ir gaminamas tam tikrose vietose aprūpintų pakankamu maisto medţiagų kiekiu, reikalingu patenkinti organizmo poreikius ar sukurti maisto produktus, kurie sumaţintų maisto nepriteklių atskirose bendruomenėse. Epidemiologai ir kiti tyrinėtojai sudaro programas, kurios suteikia galimybę analizuoti individų ir populiacijų grupių mitybą, naudojant MPSL duomenis. Lentelės suteikia galimybę tyrinėtojams, klinicistams nustatyti maisto medţiagų suvartojimą tam tikroje populiacijos grupėje ir nustatyti tendencijas ir ryšius tarp maisto medţiagų suvartojimo ir ligų. Sveikatos specialistai ir klinicistai duomenis iš MPSL naudoja darbui su pacientais, kuomet sudaromi valgiaraščių planai, kuriais siekiama uţtikrinti, kad pacientai patenkintų specifinius mitybos poreikius, susietus su jų būkle. Pavyzdţiui, pacientams su rimtais nudegimais reikia dietos, kuri teiktų daug energijos ir baltymų. Sveikatos edukologai ir politikai gali panaudoti lenteles, teikiant visuomenei ţinias apie sveikatą stiprinančius maisto produktus. Pavyzdţiui, teikti informaciją apie produktus, kurie turėtų būti vartojami saikingai ir kurie turėtų uţimti didţiąją dalį ţmogaus mityboje (33).
Maisto medţiagų ir energijos kiekio suvartojimas ir naudojamų maisto sudėties duomenų kokybė turi būti įvertinama, norint analizuoti maisto medţiagų ir energijos kiekio suvartojimą populiacijoje (34, 35). Maisto sudėties duomenų kokybę labai įtakoja maisto sudėties svyravimų valdymas, tikslus maisto medţiagų apibūdinimas, naudoti analizės metodai maisto sudėčiai nustatyti ir maisto sudėtinių dalių išreiškimo būdas (36). Jeigu nėra kreipiamas dėmesys į anksčiau minėtus veiksnius, MPSL tampa klaidų šaltiniu, vertinant maisto medţiagų suvartojimą (37). Daug buvo dirbama dėl išsamių ir vienodų MPSL sudarymo. Buvo pateiktos rekomendacijos bendrais organizaciniais klausimais ir duomenų bazės turinio sudarymo klausimais, buvo pasiūlyti metodai ir procedūros tiksliems internacionaliniams duomenų pasikeitimams (38, 39). Tačiau daugelis išsivysčiusių ir besivystančių šalių dar vis neturi tinkamos nacionalinės MPSL (40, 41, 42, 43). Todėl daţnai yra naudojamos kitų šalių lentelės. Tokių lentelių naudojimo privalumai – lentelės tikslios, maţiau patiriama išlaidų ir prarandama laiko, perimant lenteles iš kitų šalių nei, sudarant nacionalines lenteles (44). Tačiau atskiros šalies MPSL apima uţaugintus ir pagamintus toje šalyje maisto produktus, kas įtakoja ir tikslesnį maisto produkto cheminės sudėties įvertinimą (45).Taip pat, naudojant kitos šalies MPSL, gali būti sunku surasti specifinius tik tai šaliai būdingus maisto produktus ar patiekalus, kuomet produktų ar patiekalų maistinei ir energinei vertei įvertinti bus pasirinkti panašūs maisto produktai ar patiekalai iš esamų lentelių, kurie savo sudėtimi gali skirtis nuo specifinių, tai šaliai būdingų maisto produktų ar patiekalų sudėties (46, 47, 48).
Epidemiologiniuose mitybos tyrimuose pirmiausiai svarbu surinkti duomenis apie tam tikros populiacijos mitybą. Kitas svarbus epidemiologinių mitybos tyrimų momentas – tai išsiaiškinimas kiek ţmogus suvartojo maisto medţiagų. Pasirinkus maisto produktus iš bet kurių skirtingų MPSL, nuolatos bus stebimi skirtingi maisto medţiagų kiekiai tuose pačiuose maisto produktuose. Tai atskleidţia vieną iš svarbiausių faktų apie MPSL. Maisto produktai skiriasi savo sudėtimi. Skirtumai daţniausiai būna dėl natūralaus biologinio skirtumo. Ţalios darţovės savo sudėtimi gali skirtis, o pritaikant atskirą maisto paruošimo technologiją, šie skirtumai gali dar daugiau išaugti. Pagaminti maisto produktai dar labiau skiriasi savo sudėtimi, nes gamybinių procesų metu gali būti pridedama mineralinių medţiagų ir vitaminų. Todėl labai svarbu, kad kiekviena MPSL pateiktų informaciją apie sudarymo principus. Įprasta, kad ta pati informacija apie maisto produktų sudėtį naudojama daugelyje lentelių, paimant ją iš ankstesnių ar išsamesnių MPSL. Šis būdas yra priimtinas, tačiau visada reikia atsiţvelgti į anksčiau buvusias neteisingas ar pasenusias maisto produktų sudėties reikšmes lentelėse.
Maisto produktų pasiūla ir jo vartojimo įvairumas niekada nėra pastovus. Jis nuolatos kinta, nes atsiranda naujų augalų, naujų maisto produktų. Todėl MPSL turėtų būti reguliariai atnaujinamos. MPSL yra svarbus leidinys ir jos nuolatinė perţiūra reikalauja daug pastangų, laiko ir išlaidų. Paţymėtina, kad ilgą laiką naudojami ţinomi maisto produktai neturėtų keistis savo sudėtimi po lentelės perţiūros. Gali būti labai painu analizuoti maisto medţiagų suvartojimą, kai keičiasi MPSL arba jų duomenys.
Norėdami suţinoti maisto produkto sudėtį, pirmiausiai turime identifikuoti jį kodu, paţymėtu MPSL. Toliau kompiuteriu suskaičiuojama maisto produktų maistinė ir energinė vertė pagal nurodytą suvartotą kiekį. Gali būti tokių atvejų, kai nurodomi suvartoti maisto produktai, kurių nėra MPSL. Jeigu tokie maisto produktai negali būti susieti su panašiais maisto produktais toje pačioje MPSL, tuomet reikėtų pasinaudoti kita galiojančia MPSL arba pasinaudoti literatūros duomenimis, jeigu įmanoma, paklausti trūkstamos informacijos produkto gamintojų. Nei vienas analizuojamas maisto produktas ar patiekalas, kurį ţmogus valgė, negali likti neįvertintas. Visų maisto produkto sudėtis turi būti analizuojama, ypatingai jei produktas buvo naudojimas labai daţnai.
Kitas svarbus aspektas maisto medţiagų ir energijos kiekio suvartojimui įvertinti yra gamintojų pagaminti maisto produktai. Dauguma gamintojų stengiasi pateikti informaciją apie produktų sudėtį ant jų etikečių ir pakuočių ir iš tikrųjų tai palengvina kodavimo procedūrą. Tačiau, šie duomenys gali būti suskaičiuoti iš ingridientų, naudojant skirtingus skaičiavimų principus ypatingai, skaičiuojant angliavandenių ir energijos kiekius. Kai kurių dydţių perskaičiavimai yra būtini, kad jie atitiktų MPSL sudarymo principus.
Didėjant kompiuterių naudojimui maisto produktų sudėties skaičiavime, publikuojamų darbų apie maisto sudėtį, vietinės ir tarptautinės organizacijos vis daugiau kuria MPSL. Jų tikslas yra aprūpinti išsamia ir lengvai prieinama informacija apie maistinę maisto produktų sudėtį. Kaip rodo literatūros šaltiniai, kompiuterinių duomenų bazių palyginimas atspindi maisto produktų sudėties lentelių skirtumus. Palyginamieji duomenų bazių tyrimai taip pat atspindi individualią interpretaciją koduojant maisto produktus. Apskritai, maţiausių skirtumų tarp skirtingų maisto produktų sudėties lentelių gali būti tikimasi, vertinant vidutinį energijos kiekį, baltymų, riebalų, mineralinių medţiagų tokių kaip kalis ir fosforas ir kai kurių vitamino B, pvz. B6 ir B 12 kiekio suvartojimą. Tuo tarpu kitų maisto medţiagų kiekiai skyrėsi skirtingose duomenų bazėse (49).
Informacijos apie maistą tinklas Europoje (EuroFIR) – tai Europos maisto produktų sudėties duomenų banko sistema, kuri apima 46 universitetus, tyrimo institutus iš 25 Europos šalių. EuroFIR siekia pateikti išsamią informaciją apie Europos maisto sudėtį, apjungiant
atskirų šalių nuolatos atnaujinamus, papildomus ir sulyginamus maisto sudėties duomenis. Tokia informacija yra svarbi moksliniams tyrimams, vertinant maisto medţiagų suvartojimo kiekius ir sąsajas su sveikatos būkle.Tokia duomenų banko sistema suteikia:
Vienodus duomenis, naudojamus sveikatos tyrimuose, medicininiuose moksliniuose tyrinėjimuose, intervencijų pasirinkime ir sveikatos politikoje; Informaciją visuomenės sveikatos valdţios organams dėl populiacijos mokymo
apie sveikatą ir mitybą;
Laboratorinės ir duomenų analizės metodai garantuoja duomenų kokybę, jų tikrumą ir galimą sulyginamumą;
Duomenis, kuriuos gali naudoti maisto pramonė sveikesniems maisto produktams gaminti;
Informaciją vartotojams per etiketes, spausdintą ar elektronimiu būdu pateiktą informaciją. Tai įgalina maisto vartotojus saugoti ir gerinti savo sveikatą.
EuroFIR projektas koordinuojamas Maisto Mokslinio tyrimo Instituto Jungtinėje Karalystėje prasidėjo 2005-01-01 ir Europos Mokslinių tyrimų Direktorato Komisijos bus finansuojamas iki 2009 m. Per 5 metus tikimasi sukurti tvirtą, skirtą ilgam naudojimui duomenų banko sistemą apie maisto produktų sudėtį Europoje.
MPSL sudarytojai yra atsakingi uţ lentelių kokybiškumą. Kartais lentelių sudarytojai naudojasi kitomis lentelėmis nepatikrindami jų duomenų patikimumo. Paimti iš kitų lentelių maisto produktų sudėties duomenys turi būti kruopščiai patikrinti tyrimų laboratorijose pagalba ar kitų analitinių metodų pagalba. Ne visos sukurtos MPSL smulkiai aprašo bandinių ėmimo ar kitas lentelių kokybę garantuojančias procedūras, padedančias įvertinti maisto produktų sudėties lentelių kokybę. Standartizacija reikalinga visuose lentelės sudarymo lygmenyse. Lentelių sudarinėtojai turi atkreipti dėmesį į dabartinius įvykius aplinkoje, tokius kaip maţėjanti pasėlių biologinė įvairovė, genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas ir klimato pasikeitimai. Pagrindiniai lentelių sudarymo aspektai: šalyje naudojamų maisto produktų reprezentatyvumas, lentelių pilnas uţbaigtumas ir bendro poţiūrio į maisto produktų sudėties lenteles ir jų sudarymą vystymas internacionaliniu lygiu (33).
3.4 Lietuvos maisto produktų sudėties lentelė (LMPSL)
LMPSL parengtos ištyrus Lietuvos gyventojų faktiškos mitybos būklę (1995-1998 m.), įvertinus sergamumo ir mirtingumo tendencijas bei atsiţvelgus į maisto medţiagas, galinčias daryti įtaką gyventojų sveikatai. Maisto sudėties duomenų pagrindas – šiuo metu Slovakijoje
galiojanti maisto duomenų bazė. Maisto sudėties duomenys patikslinti pagal maisto sudėties duomenų lenteles, galiojančias Italijoje, Rusijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Didţiojoje Britanijoje, Kroatijoje ir kt. Be to, mokslinės literatūros duomenys papildyti pagal Lietuvos maisto pramonės įmonių išleidţiamų dietinių produktų katalogą, Lietuvos duonos pramonės gaminių maistinės vertės aprašus, katalogą. Duomenys apie skaidulines medţiagas patikslinti pagal originalius mokslo darbus. Cholesterolio kiekiai kai kuriuose maisto produktuose buvo ištirti Respublikiniame mitybos centre. Sudėtinių produktų maistinė ir energinė vertė apskaičiuota naudojantis Slovakijoje sukurta PC programa „ALIMENTA“. Atskirų produktų maistinė ir energinė vertė išreikšta 100 gramų valgomosios produkto dalies.
Išskirtos pagrindinės produktų grupės
1. Pienas ir pieno produktai. Šiai grupei priskiriami visi pieno produktai, išskyrus sviestą, kuris priskiriamas 5 grupei (riebalai). Pogrupėse pieno produktai daţniausiai dar smulkiau skirstomi pagal juose esantį riebalų kiekį.
2. Kiaušiniai ir kiaušinių produktai.
3. Mėsa ir mėsos produktai. Šią grupę sudaro naminių ir laukinių gyvulių bei paukščių mėsa ir mėsos produktai. Mėsa bei paukštiena skirstoma ne pagal riebumą, o pagal anatominę vietą (pvz., kumpis, nugarinė). Atskirą pogrupę sudaro dešros.
4. Ţuvys. Klasifikuojamos zoologiniu principu, o ne pagal riebumą ar paplitimo vietą. Šiai grupei priskiriamos ir rūkytos ţuvys, ţuvų konservai.
5. Aliejai, riebalai. Visi šioje grupėje esantys produktai, išskyrus margariną, yra paprasti. Margarinas skirstomas pagal riebumą.
6. Grūdai. Šią grupę sudaro paprastieji ir sudėtiniai maisto produktai. Paprastieji (grūdai, kruopos, miltai) skirstomi pagal produktų kilmę. Sudėtiniai produktai tai makaronai, duona, pyragai, kepiniai, picos.
7. Ankštiniai, sėklos, riešutai.
8. Darţovės. Darţovių grupei priklauso ir valgomieji grybai.
9. Vaisiai. Šiai grupei priskiriamos ir uogos, taip pat kai kurie dţiovinti vaisiai. 10. Cukrus ir cukraus produktai. Šią grupę sudaro dţemai, įvairių rūšių saldainiai,
šokoladas, karamelė, kramtomoji guma.
11. Gėrimai. Šią grupę sudaro alkoholiniai ir nealkoholiniai gėrimai, vaisių bei darţovių sultys, nektarai.
12. Sriubos, padaţai, įvairūs. Be sriubų ir padaţų šiai grupei priskiriami įvairūs produktai, kuriuos sunku priskirti kuriai nors kitai grupei. Tai - prieskoniai, actas, mielės, krakmolas, druska.
13. Specialios paskirties produktai (9).
Kita LMPSL knyga - „Patiekalų sudėtis, maistinė ir energinė vertė“ išleista 2005 m. Ji parengta vykdant Valstybinę maisto ir mitybos strategiją bei tarptautinę Jungtinių tautų maisto ir ţemės ūkio organizacijos (FAO) programą CEECFOODS (Centrinės ir rytų Europos šalių bendradarbiavimas, siekiant sukurti tarpregioninį maisto sudėties duomenų tinklą). Šiame leidinyje pateikiama daţniausiai Lietuvoje vartojamų patiekalų sudėtis bei jų maistinė ir energinė vertė. Sudarant šį leidinį, buvo pasirinkti patiekalai iš ţinynų ir atsiţvelgiant į nacionalinės virtuvės ypatumus bei mitybos įpročius, išryškėjusius 2001-2002 m. Lietuvos ţmonių faktiškos mitybos ir gyvensenos tyrimo metu. Pirmenybė buvo teikiama maţesnės energinės vertės patiekalams, juos pasirenkant iš kelių receptūrų, o maisto produktus – iš bazinių sveikos mitybos piramidės grupių. Įvertinant mitybos įpročių ir vartojamų maisto produktų įvairovę bei skirtingus maisto kulinarinio paruošimo būdus, patiekalų sudėties, maistinės ir energetinės vertės lentelėse kai kuriais atvejais yra pateikiama to paties patiekalo skirtinga maisto produktų sudėtis ir atitinkamai nuo jų priklausanti patiekalo energinė vertė, todėl galima pasirinkti įprastesnius patiekalus. Numatyta, kad kai kuriuose patiekaluose gyvūniniai riebalai gali būti keičiami augaliniais, naudojami įvairaus riebumo pieno produktai, mėsos rūšys bei kiekiai.
Buvo įvertinti patiekalų svorio kitimai maisto kulinarinio paruošimo metu ir nustatytas maisto ţaliavų ir produktų kiekis 100 g porcijai. Patiekalų svorio kitimus visų pirma nulemia pirminių technologinių procesų skaičius (produktų plovimo ir mirkymo daţnumas, lupenos ir kt.). Įvertinta, kad kai kurie maisto produktai ( pvz., makaronai, kruopos) sugeria vandenį, jų svoris padidėja, kiti (pvz., mėsa) netenka vandens ir jų svoris sumaţėja.
Ruošiant patiekalus ir ypač juos apdorojant šiluma, daugelio maisto produktų maisto medţiagų kiekiai bei energinė vertė pasikeičia. Didţiausią įtaką tam turi kulinarinio proceso temperatūra, šiluminio apdorojimo trukmė, panaudoti katalizatoriai (pvz., geleţis, varis, nikelis), terpės rūgštingumas, maisto medţiagų tarpusavio sąveika. Nustatyta, kad šiluminis apdorojimas daugiausia sumaţina vitaminų kiekius patiekaluose.
Mineralinių medţiagų netektys pasireiškia dėl mechaninio poveikio maisto produktams ir priklauso nuo mineralų tirpumo technologiniam procesui naudojamame vandenyje. Geriausiai ţinomos ir įvertintos mineralinių medţiagų netektys, atsirandančios malant grūdus, perdirbant kruopas, taip pat verdant darţoves, mėsą.
Baltymų kiekiai maisto produktų technologinio apdorojimo metu pakinta, nes dalis baltymų pereina į padaţą ar nuovirą. Baltymai šiluminio apdorojimo metu gali denatūruotis, tačiau šis procesas esminės įtakos jų maistinei vertei neturi, bet gali pagerinti baltymų
virškinimą ir įsisavinimą. Paţymėtina, kad ilgas maisto produktų kaitinimas dţiovinant ar sterilizuojant maistą gali sumaţinti kai kurių amino rūgščių įsisavinimą.
Kaitinant riebalus, galimi hidrolizės arba polimerizacijos procesai. Šių pokyčių intensyvumas priklauso nuo temperatūros, kaitinimo trukmės ir būdo, sąlyčio su deguonimi. Neteisingas riebalų naudojimas ruošiant patiekalus, ilgas ir daţnas kaitinimas gali sumaţinti jų maistinę vertę ar netgi pakenkti (dėl galimos riebalų rūgščių peroksidacijos ir susidariusių peroksidų poveikio ląstelėms) ţmogaus sveikatai.
Skaičiuojant patiekalų maistinę ir energinę vertę atsiţvelgta į maisto medţiagų ir energinės vertės netekties veiksnius, susijusius su maisto produktų apdorojimu technologinių procesų metu. Konkretūs maisto medţiagų ir energinės vertės netekties veiksniai, būdingi specifiniams maisto ruošimo atvejams, įtraukti į Slovakijoje sukurtos kompiuterinės programos „ALIMENTA“ duomenų bazę.
Patiekalų maistinė ir energinė vertė buvo apskaičiuota, pasinaudojant kompiuterine programa „ALIMENTA“. Maisto produktų sudėties ir energinės vertės duomenų pagrindas – „ALIMENTOS“ kompiuterinė duomenų bazė, parengta slovakiškų maisto produktų pagrindu ir papildyta Lietuvoje naudojamų maisto produktų cheminės sudėties duomenimis (10).
3.5 Rusijos maisto produktų sudėties lentelė (RMPSL)
Pirmos dvi knygos „Cheminė maisto produktų sudėtis“ Rusijoje buvo išleistos 1976 ir 1979 metais. Knygoje „Cheminė maisto produktų sudėtis“, išleistoje 1984 m. pateikta 350 patiekalų ir kulinarinių gaminių maistinė sudėtis ir energetinė vertė, 166 svarbiausių neapdorotų produktų ir produktų, pagaminamų pramonės ir naudojamų visuomeniniame maitinime. Knygoje pateikiama lentelė maistinių medţiagų nuostolių prie populiariausių šiluminių kulinarinių apdorojimo būdų. Šioje knygoje aprašyti svarbiausių maisto medţiagų nustatymo patiekaluose ir kulinariniuose gaminiuose metodai. 1979-1981 m. buvo vykdomi būtini laboratoriniai tyrimai ir buvo gauti duomenys, kurių pagrindu buvo sudaryta lentelių trečias tomas. Tyrimai buvo atliekami su patiekalais ir kulinariniais gaminiais.Visi darbai buvo vykdomi pagal receptūras ir naudojant serijiniu būdu išleistais įrengimais, naudojamais visuomeniniame maitinime. Tyrimų atlikimui vadovavo mitybos instituto specialistai. Vitaminų ir mineralinių medţiagų tyrinėjimai buvo vykdomi, dalyvaujant cheminės analitinės vitaminų laboratorijos vadovui ir cheminės analitinės mineralinių medţiagų laboratorijos vadovui. Sudėties lentelės turi svarbią reikšmę visuomenei: jų pagrindu įgyvendinamas faktinės gyventojų mitybos vertinimas, jos suteikia galimybę patobulinti patiekalų gamybos
technologiją visuomeniniame maitinime, įskaitant maksimalų maistinės vertės išsaugojimą. Ši knyga skiriama dirbantiems visose maisto pramonės šakose, visuomeniniame maitinime, sveikatos apsaugoje, technocheminės ir sanitarinės kontrolės organams, moksliniams darbuotojams, dėstytojams, studentams, besimokantiems aukštosiose ir specialiose-vidurinėse mokslo įstaigose ir visiems asmenims, besidomintiems mityba. Knygoje pateikta 20 lentelių, 84 pavadinimai (50).
Knygoje „Maisto produktų cheminė sudėtis. Pirma knyga“ išleistoje 1987 m. pateikta 1580 svarbiausių maisto produktų maistinė ir energetinė vertė. Pateiktos ţinios apie pagrindinių maisto medţiagų nuostolius prie šiluminio kulinarinio apdorojimo. Lentelėse pateikti vidutiniai duomenys apie Rusijos maisto produktų cheminę sudėtį, panaudojus metodus, kurie buvo rekomenduojami trečiame lentelių tome „Cheminė maisto produktų sudėtis“, išleistame 1984 m. Lentelėse visi duomenys pateikiami 100 g. produkto valgomosios dalies (t.y. be atliekų ir su šaltu ar šiltu kulinariniu apdirbimu).
Maisto produktų cheminės sudėties lentelės yra vieni iš svarbiausių dokumentų, kurie naudojami mitybos ir maisto pramonės srityse, šalies gyventojų mitybos gerinimo darbe (50, 51, 52). Jų pagrindu įvertinama gyventojų mityba, jos suteikia galimybę teisingam gamybos planavimui, padeda technologijų tobulinime ir naujų maisto produktų sukūrime, svarbios organizuojant mitybą valgyklose, ligoninėse, sanatorijose, vaikų įstaigose.
Visos cheminės maisto produktų sudėties lentelės Rusijoje buvo plačiai naudojamos, kas rodo jų aktualumą ir naudingumą, siekiant gerinti šalies gyventojų mitybą. Kaip buvo minėta, po lentelių pirmo tomo išleidimo ţymiai pasikeitė produktų asortimentas, maisto gamybos technologija, buvo gauti tikslesni duomenys apie maisto produktų maistinę vertę. Visa tai sąlygojo naujos maisto produktų sudėties lentelės išleidimo būtinumą. Palyginus su 1976 m. leidiniu, 1987 m. išleista lentelė papildyta 300 pavadinimų produktų, įdiegtų pramonėje, daugiausia, skirtų vaikams ir dietiniam maitinimui. Kai kurie negaminami produktai išimti iš lentelių. Patikslinta cheminė sudėtis 700 produktų. Patikslinimai buvo atlikti todėl, kad duomenys būtų gauti sertifikuotų analizės metodų, sukurtų MBK (MPSL sudarymo tarpţinybinė komisija) pagalba.
Tarptautinėje literatūroje apie mitybos higieną buvo daug diskutuojama apie baltymų, riebalų, angliavandenių energinę vertę. Energinės vertės apskaičiavimo koeficientai buvo patvirtinti MPSL sudarymo tarpţinybinės komisijos. Dėl maisto raciono energinės vertės pagreitinto apskaičiavimo kai kada naudojamas ir paprastesnis būdas. Produkte (patiekale) nustatomas sausas likutis ir lipidai (riebalai). Po to iš sauso likučio atėmus riebalų kiekį,
baltymų ir angliavandenių suma padauginama iš 4, o riebalų kiekis iš 9. Susumavus gautus rezultatus, gaunama artima produkto kaloringumo reikšmė.
Rusijos cheminėse maisto produktų sudėties lentelėse visi produktai suskirstyti į 12 grupių: 1) grūdai ir jų produktai;
2) duonos ir pyrago gaminiai; 3) konditeriniai gaminiai: 4) pieno produktai;
5) augaliniai riebalai ir riebaliniai produktai; 6) darţovės, bulvės, vaisiai, uogos ir grybai; 7) mėsa ir mėsos produktai;
8) paukštiena ir kiaušinių produktai;
9) ţuvis, ţuvies produktai ir kiti jūros produktai;
10) vaisių ir darţovių konservai ir maistiniai koncentratai; 11) vaikų ir dietinio maitinimo produktai;
12) gėrimai
Išsamesnę informaciją apie maisto produktų cheminę sudėtį galima rasti antroje 1987 m. leidimo lentelių knygoje, kurioje pateikta baltymų, aminorūgščių, lipidų, riebalų rūgščių, angliavandenių (cukraus, krakmolo, hemiceliuliozės, pektino, ląstelienos), organinių rūgščių sudėtis, daugumos vitaminų, mikroelementų ir makroelementų reikšmės. Pateikti šiame leidinyje duomenys atspindi vidutinius visos šalies maisto produktų sudėties duomenis ir neišskiria geografinių, sezoninių, rūšinių svyravimų. Esant būtinybei, skaičiuojant maisto produkto sudėtį, galima naudotis nustatytais atliekų susidarymo vidutiniais dydţiais šalto kulinarinio apdorojimo metu, kurie pateikti knygos 1 priede. Norint gauti tikslesnius apskaičiavimus, reikia naudotis specialiais ţinynais, naudojamais viešojo maitinimo sistemoje. Šioje knygoje pateikti duomenys apie nuostolių dydţius prie maisto produktų šilto kulinarinio apdorojimo. Todėl galima paskaičiuot maistinę vertę paruoštų patiekalų ir kulinarinių gaminių (53).
Knygoje, išleistoje 1987 m. „Maisto produktų cheminė sudėtis: antra knyga“ pateikta svarbiausių maisto produktų cheminė sudėtis ir metodai sekančių rodiklių nustatymui: drėgmės, baltymų sudėties, lipidų, atskirų riebalinių rūgščių, 14 vitaminų, 8 makroelementų ir 22 mikroelementų, atskirų organinių rūgščių ir angliavandenių sudėties (54).
3.6 Lietuvoje atlikti tyrimai, kuomet buvo naudojamos maisto produktų sudėties lentelės
Lietuvoje iki šiol buvo atlikti trys epidemiologiniai mitybos tyrimai, kuriuose buvo naudojamos MPSL Lietuvos gyventojų suvartotų maisto medţiagų ir gautos energijos kiekiui įvertinti.
1993 m. buvo atliktas tyrimas „Lietuvos gyventojų mitybos ypatumai“ Lietuvos rajonų centrų (Kretingos, Kupiškio, Kaišiadorių, Varėnos ir Joniškio) 25-64 m. amţiaus gyventojų mitybos ypatumams įvertinti. Gyventojų mityba buvo tirta dviem metodais. 1560 asmenų apklausta apie mitybos įpročius pagal standartinį klausimyną, naudojamą tarptautinėje CINDI programoje. Vertintas įvairių maisto produktų vartojimo daţnis ir kai kurių produktų (pieno, kiaušinių, cukraus, duonos) suvartotas kiekis per dieną ar per savaitę. Apklausos apie praėjusios paros mitybą metodu tirta 580 asmenų faktinė mityba. Pokalbio su tiriamuoju metu jis buvo prašomas prisiminti, ką jis valgė vakar dieną. Duomenys apie kiekvieno asmens mitybą buvo koduojami specialioje anketoje, kurioje pateiktas 156 maisto produktų sąrašas. Chronologiškai (nuo ryto iki vakaro) buvo rašoma suvalgyto maisto rūšis ir kiekis. Paros davinio maisto medţiagų kiekiai buvo skaičiuojami kompiuteriu naudojant maisto produktų sudėties lentelės.
Buvo nustatyta, kad gyventojų paros maisto davinyje yra daug riebalų (42 proc. energijos), sočiųjų riebiųjų rūgščių (17 proc. energijos), cholesterolio, per maţai sudėtinių angliavandenių (24 proc. energijos). Mėsos ir pieno produktai – pagrindinis riebalų, baltymų ir energijos šaltinis (55).
Pasaulio sveikatos organizacija 1996 m. inicijavo Pabaltijo šalių suaugusių ţmonių faktinės mitybos ir gyvensenos tyrimus, kuriuos Lietuvos respublikinis mitybos centras nuo 1997 m. vykdo kas penkerius metus. 1997-1998 m. buvo atliktas tyrimas „Suaugusių Lietuvos ţmonių gyvensenos ir faktiškos mitybos tyrimas“, kurio metu tiriamieji anketinės apklausos būdu buvo apklausti apie mitybos ir sveikatos būklę, apie fizinį aktyvumą bei kai kuriuos ţalingus įpročius: rūkymą, alkoholio suvartojimą. Faktiška mityba buvo tiriama apklausiant respondentą ir uţrašant, ką kiekvienas respondentas valgė praėjusią parą (per 24 val. iki apklausos pradţios). Faktiškos mitybos skaičiavimai buvo atliekami pagal statistinę SPSS programą, panaudojant maisto produktų cheminės sudėties lenteles bei duomenis apie lietuviškų patiekalų sudėtį bei receptūras iš patiekalų gamybos technologinių aprašų, kulinarinių produktų sudėties ţinynų, kitų leidinių. Faktiškos mitybos apklausos duomenys buvo koduojami ir numeruojami, kiekvienas suvartotas maisto produktas arba patiekalas išreiškiamas svorio vienetais. Duomenims apdoroti buvo panaudota originali duomenų įvedimo į statistinę SPSS programą „Data entry“, mitybos duomenų bazės bankas, kurį sudaro
2082 maisto produktai ir patiekalai. Kiekvieno produkto ar patiekalo cheminė sudėtis pateikiama 20 pozicijų: baltymai, riebalai, angliavandeniai, monosacharidai ir disacharidai, krakmolas, ląsteliena, natris, kalis, kalcis, magnis, geleţis, vitaminas A, B-karotinai, vitaminai B1; B2; PP, C, energinė vertė (kcal), etanolis (g). Gauti rezultatai parodė, kad suaugusių Lietuvos gyventojų vidutinė paros maisto raciono energinė vertė yra: vyrų – 2611,5±33,2 kcal (mediana 2489,3 kcal), moterų – 1953,8±24,5 kcal (mediana 1841,5). Išanalizavus vyrų gaunamą energijos kiekį, paaiškėjo, kad didėjant amţiui, stebima statistiškai patikima su maistu gaunamos energijos maţėjimo tendencija (p<0,05). Didėjant moterų amţiui stebima neryški, statistiškai nepatikima (p>0,05) gaunamos energijos didėjimo tendencija. Faktiškos mitybos tyrimų duomenimis nustatyta, kad baltymų vyrai vidutiniškai vartoja 86,9±1,3 g/parą ir tai šiek tiek viršija fiziologinio poreikio normą, tačiau mediana lygi 81,7 g/para, t.y. svyruoja fiziologinio poreikio normos ribose. Moterys baltymų vidutiniškai suvartoja 67,9±1,7 g/parą. Įvertinus riebalų vartojimą, paaiškėjo, kad tiek vyrai, tiek moterys riebalų vartoja ţymiai daugiau negu rekomenduoja fiziologinio poreikio normos. Vyrai riebalų suvartoja vidutiniškai 135,5±2,3 g/parą (mediana 123,7 g), moterys – vidutiniškai 95,5±1,6 g/parą (mediana 85,1 g). Angliavandenių tiek vyrų, tiek moterų paros maisto racione trūksta. Vyrų paros maisto racione angliavandeniai sudaro vidutiniškai 249,0±3,7 g/parą (mediana 231,5). Moterys vidutiniškai suvartoja 202,8±2,9 g/parą (mediana190,1g) angliavandenių. Buvo apskaičiuotas cholesterolio kiekis, kurį gauna respondentai su pagrindinėmis maisto produktų grupėmis. Visų amţiaus grupių vyrų gaunamas cholesterolio kiekis beveik trečdaliu viršija saugią cholesterolio dienos normą. Moterų gaunamas bendras cholesterolio kiekis neviršija saugios dienos normos (56).
2001-2002 m. buvo atliktas tyrimas „Lietuvos ţmonių gyvensenos ir faktiškos mitybos tyrimas“, kurio metu buvo ištirta 20-64 metų 1931 asmuo, įvertinta kiekvieno tiriamojo faktinės mitybos būklė ir kai kurie gyvensenos ypatumai. Gyventojų faktinės mitybos tyrimai buvo atlikti pagal standartinę 24 valandų apklausos metodiką, naudojantis specialiu mitybos tyrimų atlasu, uţrašant duomenis apie maisto produktus, suvartotus per praėjusią parą. Nustatyta, kad šalies gyventojai 2001-2002 m. (kaip ir 1997 m.) daugiau, negu rekomenduoja mitybos specialistai, vartojo riebalinės kilmės maisto, mono- ir disacharidų, tačiau maţiau - maistinių skaidulų. Būdinga, kad kaimo gyventojų paros raciono energinė vertė buvo didesnė, jie daugiau vartojo ir riebalų. Nustatyta, kad Lietuvos gyventojų mityba vis dar nėra palanki sveikatai: maisto racione yra riebalų perteklius (riebalinės kilmės kalorijos sudaro net apie 39 proc. viso raciono energinės vertės) ir angliavandenių trūkumas (angliavandenių kilmės kalorijos sudaro tik apie 46 proc. raciono energinės vertės); nepakankamai vartojama vaisių ir
darţovių, ţuvų ir jų produktų; gyventojai vartoja per daug riebalų ir cukraus turinčių produktų (57).
3.7 Pasaulyje atlikti tyrimai, kuomet buvo vertinamos ir lyginamos maisto produktų sudėties lentelės
Maisto produktų sudėties lentelės plačiai naudojamos pasaulyje atliekamuose epidemiologiniuose mitybos tyrimuose. Tačiau maisto medţiagų ir energijos kiekių tiksliam įvertinimui labai svarbu naudoti kokybiškas ir tinkamas maisto produktų sudėties lenteles. Toliau savo darbe aptarsiu atliktus tarptautinius tyrimus, kurių metu buvo siekiama įvertinti ar palyginti skirtingas maisto produktų sudėties lenteles ar naujai sukurtas lentelių versijas.
Tyrimo „Maisto medţiagų suvartojimo, apskaičiuoto pagal dvi skirtingas lenteles palyginimas“ tikslas buvo įvertinti skirtingų Švedijos ir Suomijos maisto produktų sudėties lentelių panašumą. Tyrimui atlikti buvo apklausti 20 suaugusių Švedijos vyrų. Duomenys apie maisto suvartojimą buvo renkami dietos istorijos metodu. Buvo įvertintas 30 maisto medţiagų suvartojimas, naudojant skirtingas maisto produktų sudėties lenteles. Naudojant Švedijos maisto produktų sudėties lenteles buvo gauti 20 proc. didesni vitamino D ir 23 proc. didesni tiamino kiekiai, 53 proc. maţesni seleno kiekiai nei, naudojant Suomijos maisto produktų sudėties lenteles. Statistiškai patikimi skirtumai buvo gauti tarp baltymų, mononesočiųjų riebalų rūgščių, vitamino B6, geleţies ir natrio suvartojimo kiekių (naudojant Suomijos maisto produktų sudėties lenteles buvo gauti 5-9 proc. didesni kiekiai nei, naudojant Švedijos maisto produktų sudėties lentelėse) ir polinesočiųjų riebalų rūgščių, folio, cinko, kalcio, magnio, kalio kiekių (naudojant Suomijos maisto produktų sudėties lenteles buvo gauti 4-10% maţesni suvartojimo kiekiai nei, naudojant Švedijos maisto produktų sudėties lentelėse). Gauti maisto medţiagų suvartojimo skirtumai, naudojant skirtingas lenteles, gali būti paaiškinami esama skirtinga specifinių maisto produktų maistine sudėtimi, lentelių sudarymo principų skirtumais ar skaičiavimų procedūrų skirtumais. Koreliacijos koeficientas buvo daugiau arba lygus 0.81 daugeliui maisto medţiagų. Tyrimo rezultatai rodo, kad pagal daugumos analizuotų maisto medţiagų suvartojimą, skaičiuotą taikant skirtingas lenteles, tyrimų duomenys gali būti lyginami. Rasti kai kurių medţiagų skirtumai atspindi dabartinius maisto produktų skirtumus skirtingose šalyse ar maisto medţiagų suvartojimo įvertinimo metodologinius skirtumus (58).
Atliekant tyrimą „Estijoje naudojamos MPSL ir RMPSL palyginimas, panaudojant Baltijos šalių mitybos tyrimų duomenis“, 24 val. mitybos apklausos metodu surinkti 32
Latvijos respondentų duomenys buvo panaudoti Estijoje naudojamos MPSL ir RMPL palyginimui. Pagal šias lenteles buvo lyginama energijos ir maisto medţiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių, riebalų, vitamino C, kalcio, geleţies) kiekiai penkiolikoje labiausiai paplitusių maisto produktų ir respondentų paros maisto davinyje. Naudojant Estijoje naudojamą MPSL, buvo nustatyti maţesni energijos kiekiai ir maţesni riebalų kiekiai riebiuose maisto produktuose nei, naudojant RMPSL. Naudojant Estijoje naudojamą MPSL, buvo gauti maţesni respondentų paros maisto davinio energijos, riebalų, angliavandenių ir kalcio kiekiai, nei naudojant RMPSL. Skirtumai buvo ypatingai dideli lyginant riebalus. Tyrimo rezultatai parodė, kad egzistuoja skirtumai tarp skirtingų maisto produktų sudėties lentelių. Skirtumai nustatyti netgi tarp tų maisto produktų ar patiekalų, kuriuose buvo tikimasi gauti vienodą maistinę sudėtį ir tarp tų patiekalų, kuriems paruošti įprastai naudojami panašūs metodai (pvz., pienas, virti kiaušiniai, virtos bulvės).
Dalį maisto produktų sudėties lentelėse stebimų skirtumų galima paaiškinti kodavimo skirtumais, suvedant duomenis. Tačiau ši prielaida buvo atmesta, nes su mitybos duomenimis dirbo mitybos specialistai apmokyti bendros metodologijos. Kita skirtumų prieţastis galėjo būti netikslus terminų vertimas. Bet vėlgi tai neturėtų labai įtakoti skirtumus, nes visi iškilę klausimai apie maisto produktus buvo nagrinėjami tyrimo autorių. Taip pat gali būti, kad Estijoje naudojamoje MPSL ne visi tipiniai Latvijos valgiai bei jų sudėtis buvo įtraukti į šią lentelę (59).
Tyrimu „Dietologų suvartotų maisto medţiagų skirtumai, gauti, naudojant DHSS ir ketvirtą leidimą McCane ir WIddowson„s“ buvo siekiama išsiaiškinti maisto medţiagų suvartojimą pagal dvi Britanijos maisto produktų sudėties lenteles. Buvo įvertinta 43 respondentų mityba. Nustatyti maisto medţiagų ir energijos kiekių suvartojimo vidutinių dydţių procentiniai skirtumai: vitamino A, +23.3; vitamino D, +21.1; riboflavino, +16.0; kalcio +6.3; tiamino +4.8; niacino, +3.2 – reikšmės buvo gautos didesnės ir baltymų, -1.7; riebalų, -3.5; energijos, -3.6; angliavandenių, -6.0; vitamino C, -6.1; geleţies, -11.3; vitamino B6, -14.4 – reikšmės buvo gautos maţesnės, naudojant ketvirtą McCane ir Widdowson„s leidimą nei, naudojant DHSS MPSL. Koreliacijos koeficientai buvo sekantys: nikotino rūgšties, 0.84; vitamino B6, 0.86; kitų maisto medţiagų 0.90 to 0.99; tačiau skirtumai tarp dviejų maisto produktų sudėties lentelių, norint suklasifikuoti maţai ir daug suvartojančius individus, buvo maţi. Maisto medţiagų suvartojimo vidutinių dydţių skirtumai buvo palyginti taikant Studento t testą. Visi skirtumai buvo statistiškai reikšmingi, išskyrus nikotino rūgšties kiekio skirtumus (60).
Japonijoje buvo sukurta nauja MPSL versija ir buvo norima tyrimu „Maisto medţiagų suvartojimo apskaičiavimas, naudojantis nauja ir sena Japonijos maisto produktų sudėties lentelių versija“ pasiţiūrėti, ar pataisyta MPSL ţenkliai skyrėsi nuo prieš tai buvusios. Buvo apklausta 71 studentė 24 valandų mitybos apklausos būdu. Maisto medţiagų suvartojimas buvo įvertintas pagal ankstesnę ir dabartinę maisto produktų sudėties lentelę. Gauti maisto medţiagų suvartojimo kiekiai buvo palyginti naudojant Studento t kriterijų. Naudojant vėlesnę maisto produktų sudėties lentelę, buvo gauti nuo 3 proc. iki 8 proc. didesni pagrindinių maisto medţiagų suvartojimo kiekiai, įskaitant, energiją (išskyrus baltymus), 20 proc. didesni vitamino A kiekiai, maţesni geleţies (-13 proc.) ir NaCl (-3 proc.). Skirtumai tarp kitų vitaminų ir mineralinių medţiagų buvo labai maţi arba jų nebuvo. Didţiausias energinės vertės padidėjimas vėlesnėje lentelės versijoje buvo stebimas grūduose (ypatingai ryţiuose) ir mėsoje riebalų sąskaita. Vitamino A padidėjimas stebimas tarp vaisių ir darţovių. Tyrime nurodoma, kad reikalinga atsargiai atlikinėti pakeitimus lentelėse ir reikalinga daugiau išsamesnių tyrimų, patvirtinančių gautus rezultatus (61).
Kito Japonijoje atlikto tyrimo „Japonijos maisto produktų sudėties lentelės perţiūrėjimo ir pataisymo poveikis maisto medţiagų suvartojimo įvertinimui, lentelių perţiūrėjimo įtaka tam tikro amţiaus ţmonių mitybos vertinimui“ tikslas buvo nustatyti ketvirtos Japonijos MPSL versijos perţiūrėjimo ir sukurtos penktos versijos poveikį maisto medţiagų suvartojimo įvertinimui. Buvo apklaustos 783 20-78 metų amţiaus moterys 24 valandų apklausos metodu, naudojant dvigubų porcijų metodą. Maisto medţiagos maisto porcijose buvo apskaičiuotos, naudojant ketvirtą ir penktą Japonijos maisto produktų sudėties lentelių versijas, kartu naudojant ir kitas duomenų bazes. Buvo apskaičiuoti maisto medţiagų suvartojimo pagal abi lentelės versijas skirtumai procentais. Buvo išskirtos maisto medţiagos, turinčios daugiau nei 10 proc. skirtumą. Nustatyta, kad angliavandenių suvartojimas 10,4 proc., skaidulinių medţiagų 38,1 proc., niacino 11,6 proc., trijų rūšių riebiųjų rūgščių priklausomai nuo tipo skirtumai svyravo nuo 14,7 proc. iki 34,0 proc. ir cholesterolio 73,2 proc. suvartojimo kiekiai buvo didesni, geleţies 10,8 proc. maţesni, vertinant maisto medţiagų suvartojimą pagal penktą nei pagal ketvirtą Japonijos maisto produktų sudėties lentelės versiją. Taip pat buvo įvertintas energijos kiekis, nors skirtumas buvo 7,1 proc. Lyginant rezultatus, buvo pastebėti ţymiai didesni gautos energijos, suvartotų angliavandenių, skaidulinių medţiagų, vitamino A ir niacino ir maţesni geleţies kiekiai naudojant penktą nei ketvirtą Japonijos maisto produktų sudėties lentelės versiją. Buvo nustatyta, kad padidėjęs angliavandenių suvartojimas buvo labiau akivaizdus vyresnių moterų tarpe negu jaunesnių moterų tarpe, tuo tarpu geleţies suvartojimo sumaţėjimas, skaidulinių medţiagų suvartojimo
padidėjimas buvo labiau ţymus jaunų moterų tarpe negu vyresnių moterų tarpe. Apskaičiuoti Natrio chlorido suvartojimo skirtumai buvo didesni jaunesnio amţiaus, maţesni vyresnio amţiaus moterų tarpe.
Taigi šis maisto produktų sudėties lentelės perţiūrėjimas ir pakeitimas Japonijoje atskleidė ţymius maisto medţiagų suvartojimo įvertinimo pokyčius (62).
Tyrime „Maisto produktų sudėties lentelių su pakeistomis riebiosiomis rūgštimis sukūrimas, kuri gali būti naudojama Japonijos mitybos epidemiologiniuose tyrimuose“ pabrėţiama, kad mitybos įvertinimo rezultatus įtakoja naudojamų MPSL kokybė. Japonijos maisto produktų sudėties lentelė neturi visų riebiųjų rūgščių reikšmių. Daţnai yra prirašomos trūkstamos reikšmės. Tyrimo metu lentelėje buvo prirašyta 794 produktų riebiųjų rūgščių sudėtis. Vėliau 28 ar 14 dienų dietos istorijos būdu surinkti 211 respondentų duomenys buvo naudojami riebiųjų rūgščių suvartojimui įvertinti, naudojant originalią ir sukurtą lenteles. Visų penkių riebiųjų rūgščių grupių suvartojimas padidėjo, naudojant lentelę su prirašytomis riebiųjų rūgščių reikšmėmis. Sočiųjų riebiųjų rūgščių suvartojimo padidėjimas buvo ryškiausias. Sukurtos maisto produktų sudėties lentelės su visomis riebiosiomis rūgštimis naudojimas gali sąlygoti tikslesnius mitybos ir ligų ryšių epidemiologiniuose tyrimuose nustatymus Japonijoje (63).
Tyrimu „Britanijos ir Amerikos (Čilės) maisto produktų sudėties lentelių palyginimas maisto medţiagų suvartojimo įvertinimui“ buvo siekiama palyginti Amerikos (Čilės) ir Britanijos MPSL. Buvo įvertinta 95 24-28 Čilės gyventojų mityba. Surinkti duomenys apie mitybą buvo paversti į maisto medţiagų kiekius pagal dvi maisto produktų sudėties lenteles. Pagrindinių maisto medţiagų vidutiniai dydţiai nustatyti didesni, naudojant Amerikos nei Britanijos maisto produktų sudėties lenteles. Skirtumai svyravo nuo 5.3 proc. iki 8.9 proc. Pagal Amerikos lentelę respondentai daugiau suvartojo vitamino E, geleţies ir magnio, maţiau vitamino A ir seleno. Koreliacijos koeficientas svyravo nuo 0.86 (95 proc. pasikliautinas intervalas (PI) 0.81-0.91) iki 0.998 (95 proc. (PI) 0.995-1.00). Buvo padaryta išvada, kad Amerikos MPSL duoda didesnius makroelementų kiekius nei Britanijos MPSL, kai kurie mikroelementų kiekiai buvo didesni arba maţesni lyginamose lentelėse (64).
Tyrime „Penkių Europos maisto produktų sudėties lentelių lyginamasis tyrimas“ buvo palygintos penkios Europos MPSL. Buvo analizuojami šie veiksniai: kcal, baltymai, angliavandeniai, skaidulos, kalcis, magnis, vitaminas B1, vitaminas B2, Niacinas, folio rūgštis, vitaminas B12 ir vitaminas C. Maisto medţiagos buvo analizuojamos 25 daţniausiai pasikartojančiuose 24 val. mitybos apklausos metu maisto produktuose. Duomenys apie respondentų mitybą buvo gauti atlikus 72 13 m. amţiaus studentų 24 val. mitybos apklausą
