LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
MAISTO SAUGOS IR GYVŪNŲ HIGIENOS KATEDRA
Asta Šaltyt÷
MAISTO PRODUKTŲ UŽTERŠTUMO KAI KURIAIS
POLICHLORUOTAIS BIFENILAIS IR DIOKSINAIS
ANALIZö
Magistro darbas
Darbo vadov÷: Doc. dr. Loreta Šernien÷
Magistro darbas atliktas 2007 – 2009 metais Lietuvos veterinarijos akademijos
Gyvulininkyst÷s technologijos fakultete, Maisto saugos ir higienos katedroje
Magistro darbą paruoš÷: Asta Šaltyt÷
_________ (parašas)
Magistro darbo vadov÷: Doc. dr. Loreta Šernien÷ (LVA Maisto saugos ir higienos katedra)
_________ (parašas)
Recenzentas(ai):
_________ (parašas)
TURINYS
ĮVADAS... 4
1. Sąvokos ir terminai ... 6
2. LITERATŪROS APŽVALGA ... 8
2.1 Kai kurių polichlorintų bifenilų ir dioksinų apibūdinimas ... 8
2.2 Polichlorintų bifenilų ir dioksinų paplitimas ... 10
2.2.1 Polichlorinti bifenilai ir dioksinai Lietuvoje ... 11
2.3 Polichlorintų bifenilų ir dioksinų poveikis vartotojui ... 12
2.4 Leistini polichloruotų bifenilų ir dioksinų likučių kiekiai maisto produktuose ... 13
2.5 Polichloruotų bifenilų ir dioksinų likučių gyvūnin÷s kilm÷s produktuose monitoringo vykdymas ... 19
3. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA ... 21
3.1 Polichloruotų bifenilų ir dioksinų likučių monitoringo Lietuvoje planas ... 21
3.2 Polichloruotų bifenilų ir dioksinų likučių tyrimo gyvūnin÷s kilm÷s produktuose metodai, m÷ginių ÷mimas ... 22
3.3 Duomenų statistinis apdorojimas ... 24
4. TYRIMŲ REZULTATAI ... 25
4.1 Teršalo tipo, žaliavos (m÷ginio) rūšies, metų veiksnių įtakos tirtų m÷ginių skaičiui, teigiamų m÷ginių skaičiui, bei teršalų kiekiams m÷giniuose analiz÷ ... 25
4.2 Teršalo tipo įtakos tirtų m÷ginių skaičiui analiz÷s rezultatai ... 25
4.3 Produkto/žaliavos rūšies įtakos tirtų m÷ginių skaičiui, teigiamų m÷ginių skaičiui, bei teršalų kiekiams m÷giniuose analiz÷s rezultatai ... 26
4.4 Metų įtakos tirtų m÷ginių skaičiui, teigiamų m÷ginių skaičiui, bei teršalų kiekiams m÷giniuose analiz÷s rezultatai ... 28
4.5 PCB ir dioksinų steb÷senos rezultatai apskrityse 2006-2007 metais ... 29
5. IŠVADOS ... 31
6. PADöKOS ... 32
7. SUMMARY ... 33
ĮVADAS
Jau ne vieną dešimtmetį kalbama apie neigiamas patvariųjų organinių teršalų (POT) savybes, tačiau tik nedaugelis žmonių žino, koks šių medžiagų poveikis sveikatai ir aplinkai, kur jų gali būti aplinkoje, kaip išvengti šių teršalų ar kokios jų tvarkymo tendencijos Lietuvoje (http://www.am.lt/VI/files/0.680935001151750056.pdf, žiūr÷ta 2007 m. gruodžio 10 d.).
Nors galima palankiai įvertinti veiklos efektyvumą mažinant pavojingų chemikalų koncentracijas aplinkoje, vis dar yra daug atvejų, kai viršijamos nustatytos normos, d÷l ko, pavyzdžiui, atsiranda būtinyb÷ besilaukiančioms motinoms rekomenduoti vienokį ar kitokį maistą. Antras pavyzdys: žuvyje esantys dioksinai ir gyvsidabris. Europoje esančių chemikalų steb÷jimas ir informavimas apie juos vyksta nekoordinuotai, skirtingoms medžiagoms skiriamas nevienodas d÷mesys. Atrodo, kad keli pasirinkti sunkieji metalai, nuolatiniai organiniai teršalai ir pesticidai yra vienintel÷s medžiagų grup÷s, kurios yra nuolat stebimos įvairiuose aplinkos sektoriuose, maiste, vartojimo prek÷se ir žmogaus audiniuose (Europos aplinka, trečiasis įvertinimas, 2003).
Patvarieji organiniai teršalai (POT) labai žalingi žmonių sveikatai ir aplinkai, toksiški, ilgai nesuyra, kaupiasi aplinkoje ir mitybos grandin÷je, sklinda toli nuo pirminio šaltinio, bet d÷l naudingų techninių charakteristikų plačiai naudojami įvairiuose ūkio sektoriuose (šie ilgai patvarūs išliekantys junginiai naudoti kaip pesticidai, o polichlorinti bifenilai vis dar naudojami kaip transformatorių bei kondensatorių alyvos komponentas (www.lrvk.lt/teises_aktai/files/2006/10/7301.doc, žiūr÷ta 2007 m. spalio 18 d.).
Visose šalyse turi būti užtikrintas aukštas žmonių gyvenimo ir sveikatos lygis. Siekiant apsaugoti visuomen÷s sveikatą svarbiausia neleisti, kad teršalai viršytų toksikologiškai leidžiamas koncentracijas. Teršalų koncentracija turi būti mažinama taikant gerą gamybos ar žem÷s ūkio praktiką, kad būtų pasiektas aukštesnis sveikatos apsaugos lygis, ypač jautrių gyventojų grupių.
Maisto sauga yra prioritetin÷ sritis Europos Sąjungoje (ES). Visos ES valstyb÷s, tarp jų ir Lietuva, skiria didelį d÷mesį rizikos vertinimui bei maisto saugai. Siekdama užtikrinti, kad maistas būtų saugus ir tinkamai ženklinamas, o vidaus rinka – veiksminga, ES pareng÷ maisto saugą reglamentuojančius teis÷s aktus. Didžiausi leidžiami maisto priedų kiekiai, pesticidų likučių ir teršalų koncentracijos maisto produktuose, specialieji reikalavimai ir tyrimo metodai atitinkamoms medžiagoms ir gaminiams, skirtiems liestis su maistu, nustatyti ES
reglamentuose ir direktyvose, kurios yra perimtos Lietuvos teis÷s aktais (http://www.lsd.lt/standards/Veiklos_planai/LSTTK51.pdf, žiūr÷ta 2007 m. spalio 18 d.).
Didelį susirūpinimą kelia aplinkos teršimas tokiais pavojingais teršalais kaip dioksinai. Išanalizavus pagal Jungtinių Tautų aplinkos programos parengtą dioksinų ir furanų išmetimų identifikavimo ir kiekio nustatymo skaičiavimo metodiką atliktų dioksinų ir furanų išmetimo skaičiavimo duomenis, nustatyti pagrindiniai taršos šiomis pavojingomis medžiagomis šaltiniai Lietuvoje: biokuro naudojimas namams šildyti, neleistinas atliekų deginimas namų ūkyje ir gaisrai sąvartynuose. Buitin÷s atliekos namų ūkiuose deginamos d÷l to, kad deramai neišpl÷tota viešoji komunalinių atliekų tvarkymo sistema. Kad kuo mažiau dioksinų patektų į aplinką, būtina: pl÷toti viešąją komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, šviesti visuomenę atliekų rūšiavimo klausimais, geriau tvarkyti senus sąvartynus, kad būtų išvengta jų gaisrų (http://www.lrvk.lt/teises_aktai/files/2006/10/7301.doc, žiūr÷ta 2007 m. spalio 20 d.).
Siekiant priimti tinkamus sprendimus d÷l POT žalos aplinkai ir žmonių sveikatai sumažinimo, būtina tobulinti POT steb÷seną ir gauti visą informaciją apie POT paplitimą
aplinkoje, biotoje, maisto produktuose
(http://www.lrvk.lt/teises_aktai/files/2006/10/7301.doc, žiūr÷ta 2007 m. spalio 20 d).
Atsižvelgiant į įvade pateiktas POT sukeliamas problemas, šiuo darbu buvo nuspręsta išanalizuoti ir įvertinti maisto produktų užterštumą kai kuriais polichloruotais bifenilais ir dioksinais.
Tikslo įgyvendinimui buvo pasirinkti šie uždaviniai:
Išanalizuoti polichloruotų bifenilų ir dioksinų likučius maisto produktuose reglamentuojančius teises aktus.
Surinkti ir išanalizuoti polichloruotų bifenilų ir dioksinų patekimą į maisto produktus, jų sukeliamą žalą bei kiekius maisto produktuose mokslinę literatūrą.
Išanalizuoti kai kurių polichloruotų bifenilų ir dioksinų likučių maisto produktuose steb÷senos planų ypatumus 1998-2006 metais.
Išanalizuoti kai kurių polichloruotų bifenilų ir dioksinų likučių steb÷senos rezultatus pagal tyrimo metus, apskritis ir maisto žaliavų bei produktų grupes.
1. Sąvokos ir terminai
Teršalas – bet kokia į maistą patekusi ar į jį įd÷ta medžiaga, kuri išlieka maistą gaminant (įskaitant žem÷s ūkio kultūrų auginimą, gyvulių auginimą bei jų veterinarinę priežiūrą), perdirbant, apdorojant, pakuojant bei perpakuojant, gabenant bei laikant arba gali patekti į maistą d÷l aplinkos užterštumo. Iš išor÷s patenkantys daiktai ir biologin÷s medžiagos, pvz., vabzdžių dalel÷s, gyvulių plaukai ar pan., neįeina į šią sąvoką. ((EEB) Nr. 315/93)
Pesticidų likutis – pesticidų bei jų metabolitų ir toksinių skilimo arba reakcijos produktų liekanos (jo veikliosios medžiagos likutis), išlikusios maisto produkte arba ant jo.
Pesticidas - preparatas, skirtas: kenksmingiems augalų arba augalinių produktų organizmams naikinti arba augalų ir augalinių produktų apsaugai nuo tokių organizmų; augalų derlingumui didinti arba reguliuoti (išskyrus trąšas ir preparatus, gerinančius dirvožemio kokybę); augaliniams produktams išsaugoti (konservuoti), įskaitant medienos konservantus; nepageidaujamiems augalams naikinti; augalų dalims naikinti arba nepageidaujamam augimui apriboti; kenksmingiems arba nepageidaujamiems organizmams, kurie nepuola augalų, sunaikinti arba apsaugai nuo tokių organizmų. ((EEB) Nr. 315/93)
Preparatas - dviejų arba daugiau cheminių medžiagų mišinys arba tirpalas, kuriame bent viena iš jų yra veiklioji medžiaga, naudojama kaip augalų apsaugos priemon÷.
Veiklioji medžiaga - pesticidų sudedamoji dalis, turinti bendrą arba specifinį poveikį kenksmingiems organizmams, augalams, augalų dalims arba augaliniams produktams. (HN 63:2000)
Siunta - tai identifikuojamas kiekis vienu metu pristatytų maisto produktų, turinčių, kaip nustato pareigūnas, bendrų savybių, pvz., vienodą kilmę, rūšį, pakuot÷s tipą, tą patį pakuotoją, siunt÷ją arba vienodus žymenis. Jei tai žuvis ar žuvininkyst÷s produktai, žuvis yra panašaus dydžio.
Siuntos dalis - tai nustatyta siuntos dalis, kuriai turi būti taikomas ÷minių ÷mimo metodas. Kiekviena siuntos dalis turi būti fiziškai atskira ir identifikuojama.
Pavienis ÷minys - tai medžiagos, paimtos iš siuntos arba siuntos dalies vienos vietos, kiekis.
Jungtinis ÷minys - tai visų siuntos arba siuntos dalies pavienių ÷minių suminis kiekis. Laboratorinis ÷minys - tai laboratorijai skirta reprezentatyvi jungtinio ÷minio dalis. Patikros metodai - tai metodai, taikomi nustatyti tiriamos koncentracijos dioksinų ir dioksinų tipo PCB buvimą.
Patvirtinamieji metodai - tai metodai, suteikiantys visą arba papildomą informaciją, padedančią vienareikšmiškai identifikuoti ir kiekybiškai nustatyti tiriamos koncentracijos dioksinus ir dioksinų tipo PCB
DLK - didžiausia leidžiama koncentracija – didžiausia leidžiama teršalo arba pesticido likučio koncentracija maisto produkte.
MNR - mažiausia nustatymo riba – mažiausia (pesticido likučio) analitinio nustatymo riba maisto produkte.
PCDD – polichlordibenzodioksinas. PCDF – polichlordibenzofuranas. Dioksinai – PCDD ir PCDF suma. PCB – polichlorinti bifenilai.
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija.
TEF – toksinio ekvivalentiškumo faktorius, taikomas įvairių dioksinų toksiškumui įvertinti.
TEQ – toksinio ekvivalentiškumo koncentracija. POT - patvarieji organiniai teršalai.
PCDF – toksiškiausias 2, 3, 7, 8 – tetrachlorbinzeno –p- dioksinas.
HN – higienos norma.
NVL – Nacionalin÷ veterinarijos laboratorija.
LSN – leistina savait÷s norma.
ppm – milijonin÷s dalys (parts per million). ng – nano gramas.
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1 Kai kurių polichlorintų bifenilų ir dioksinų apibūdinimas
Polichlorinti bifenilai (PCB) — tai 209 skirtingų susijusių junginių, kuriuos pagal jų toksines savybes galima suskirstyti į dvi grupes. Grup÷: dvylikos junginių savyb÷s yra panašios į dioksinų savybes ir tod÷l jie dažnai vadinami "į dioksinus panašiais PCB". Kiti PCB neturi dioksinams būdingo toksiškumo — jų toksikologinis modelis yra kitoks. PCB buvo prad÷ti gaminti 1930 metais, jų gamyba daugelyje šalių buvo uždrausta 1970, nustačius jų stabilumą gamtin÷je aplinkoje ((EB) Nr. 2375/2001).
D÷l savo puikių techninių charakteristikų šios medžiagos buvo naudojamos įvairiausiose žmogaus veiklos sferose ir tod÷l dideli šių medžiagų kiekiai yra pasklidę aplinkoje.
PCB savyb÷s:
gerai tirpsta angliavandeniliniuose tirpikliuose ir riebaluose; pasižymi silpnai geltonu arba rusvu atspalviu;
neturi nei kvapo, nei skonio;
nesikristalizuoja žemose temperatūrose, o tik formuoja dervas; labai l÷tai skyla, t.y. patvarūs;
termiškai atsparūs;
labai geri šilumos laidininkai; blogai laidūs elektrai;
beveik netirpsta vandenyje;
pasižymi ilgalaikiu neigiamu poveikiu organizmams.
PCB gerai tirpsta organiniuose tirpikliuose ir riebaluose, tod÷l, patekę į žmogaus ar gyvūno organizmą, kaupiasi jo riebaliniame sluoksnyje. Maisto grandin÷je teršalų koncentracijos gali išaugti net kelis šimtus kartų (Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisykl÷s, 2005).
PCB yra labai chemiškai ir fiziškai stabili medžiaga, tod÷l buvo naudojama transformatoriuose, kondensatoriuose, spaustuviniuose dažuose, dažuose, kaip valymo priemon÷, pesticidai ir izoliuojanti medžiaga. JAV buvo pagaminta apie 1,27 milijonus svarų PCB. Šiuo metu PCB tebevartojami, daugiausia kaip transformatorin÷s alyvos sudedamoji dalis. PCB šaltiniai: elektros prietaisai, statybin÷s medžiagos ir kt. Kadangi buvo
reguliuojamas išleidimas į aplinką, polichlorintų organinių junginių lygis aplinkoje sumaž÷jo nuo 1970 m.
Dioksinai - apibr÷žimas taikomas 75 susijusių polichlorintų dibenzo-p-dioksinų (PCDD) ir 135 susijusių polichlorintų dibenzofuranų (PCDF) grupei, iš kurių 17 junginių yra toksiški. Pats toksiškiausias yra 2, 3, 7, 8-tetrachlordibenzo-p-dioksinas, (TCDD), kurį Tarptautin÷ v÷žio tyrimų agentūra ir kitos garbingos tarptautin÷s organizacijos priskiria ypač žmogų veikiantiems kancerogenams (Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2375/2001).
Pavojingiausi tarp 12 POT (patvarieji organiniai teršalai) yra šalutiniai terminių pramoninių arba degimo procesų produktai – PCDD/PCDF, kurie dažniausiai vadinami bendru pavadinimu „dioksinai“. Dioksinai gali būti išleidžiami į aplinką ne tik iš degimo procesų, bet gali patekti į procesus ir su žaliavomis, kas lemia jų buvimą ir galutiniuose produktuose. Lietuvoje aktualūs šie pramoniniai PCDD/PCDF išmetimo šaltiniai:
pavojingų atliekų deginimas;
medicininių atliekų deginimas;
gyvūnų kaulų deginimas;
liejyklos;
iškastinį kurą deginančios j÷gain÷s ir katilin÷s;
biomasę deginančios j÷gain÷s;
cemento gamyba;
kalkių gamyba;
plytų ir keramikos gaminių gamyba;
stiklo gamyba;
asfalto paruošimas;
popieriaus gamyba iš antrinių žaliavų;
m÷sos gaminių rūkyklos.
Tai mažai tirpios vandenyje, bet gerai tirpstančios riebaluose medžiagos. D÷l blogo tirpumo vandenyje ir labai gero tirpumo organiniuose tirpikliuose šios medžiagos gerai kaupiasi organizme, o ypač jo riebaliniame audinyje ir kelia didelę gr÷smę tiek žmonių sveikatai, tiek aplinkai (Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisykl÷s, 2005).
2.2 Polichlorintų bifenilų ir dioksinų paplitimas
Pasaulyje daugiausiai dioksinų į aplinką patenka d÷l pramon÷s taršos, į orą išmesti su kietosiomis dalel÷mis atmosferoje pernešami, su krituliais nus÷da ant pas÷lių, patenka į dirvožemį bei vandenį, kaupiasi sausumos bei vandens gyvūnų organizmuose (LR Aplinkos ministerija, Informacija visuomenei).
Polichlorinti bifenilai labai paplitę ore, vandenyje, o taip pat gyvūnų organizmuose. PCB randama ore nuo 0,002 iki 15 ng/m3. Lietaus vandenyje ar sniege PCB randama nuo 1 iki 250 ng/l. Gaisro, sprogimo atvejais PCB randama iki 8 000 mg/kg suodžių. Nemažą vandens telkinių užterštumo problemą sudaro globaliniu mastu paplitę polichloruoti bifenilai, plačiai naudojami radiotechnikos pramon÷je, popieriaus, plastmasių, agrochemikalų gamyboje. Tai labai patvarūs junginiai, greitai plinta aplinkoje, pereina į vandens telkinių fauną ir florą, pasižymi mutageniniu ir kancerogeniniu veikimu. Jie randami paukščių, žuvų, žinduolių organizme (Urbonas, 2007).
Pasaulin÷s sveikatos organizacijos duomenimis, žmogus, vidutiniškai išgyvenantis 75 metus, suvartoja 32-34 tonas maisto (~16000 l pieno, ~13000 kiaušinių, 5 t m÷sos, 3-4 t bulvių) ir per plaučius praleidžia apie 337 mln. l oro. Kad ir nedidel÷s teršalų doz÷s patenka į organizmą, jie veikia kancerogeniškai, mutageniškai, embriogeniškai. Patalpose – darbe ir namuose – žmogų veikia daug įvairių medžiagų.
Namų oro kokyb÷ kenčia nuo įvairių degimo produktų (ypač anglies monoksido), rūkalų, pel÷sių, radono.
Kitos medžiagos išsiskiria statybos ir remonto metu ar buityje naudojant chemines priemones.
Tačiau nemažą įtaką oro kokybei daro ir iš gaminių, suteikiančių namams jaukumo ir išskirtinumo (baldų, kilimų, užtiesalų, užuolaidų, sienų apmušalų ir kt.), išsiskiriančios pavojingos medžiagos.
Pastaraisiais metais atliekama nemažai tyrimų, kokios medžiagos yra namų ore, dulk÷se ir žmogaus kraujyje. Šių tyrimų metu kiekvienuose tirtuose namuose buvo rasta mažiausiai 20 įvairių nepageidautinų medžiagų, t.y. sukeliančių nervų sistemos sutrikimus, v÷žinius susirgimus ir apsigimimus bei ardančių endokrininę ir imuninę sistemas. Kai kurios medžiagos, rastos tiek namų aplinkoje, tiek žmonių organizmuose, jau seniai yra draudžiamos, pvz., polichlorinti bifenilai (PCB), DDT (liaudyje vadinamas „dustu“). Daugelis
rastų medžiagų yra naudojamos tik pramon÷je ir į mūsų aplinką patenka per daiktus, kuriuos mes perkame.
Bromintos degumą mažinančios medžiagos (dažniausiai PBDE – polibrominti bifenileteriai, HBCD - heksabromo ciklododekanas, brominti bisfenoliai) naudojamos kilimuose, užuolaidose, užtiesaluose, minkštuose balduose. Jos suteikia šiems gaminiams atsparumo degimui ir apsaugo nuo gaisro. Tačiau gamtoje šios medžiagos neskyla, kaupiasi gyvūnų ir žmonių organizmuose, ardo hormonų sistemą. Jų poveikis nervų sistemai ir vystymuisi pasireiškia per ilgesnį laiką. Deginant šių junginių turinčius gaminius, susidaro
nemažiau toksiški brominti dioksinai ir furanai
(www.bef.lt/chemines_medziagos/cheminis_kokteilis.php?&m=1173295607 - 21k -, žiūr÷ta 2007 m. lapkričio 5 d.).
Polichlorinti dibenzo-p-dioksinai ir dibenzofuranai, heksachlorbenzenas ir polichlorinti bifenilai taip pat gali netikslingai susidaryti ir patekti į aplinką iš šių kategorijų šaltinių:
a) atviras atliekų deginimas, įskaitant deginimą sąvartynuose; b) metalurgijos pramon÷s terminiai procesai;
c) deginimo šaltiniai gyvenamuosiuose rajonuose;
d) komunaliniai ir pramoniniai katilai, šildomi iškastiniu kuru; e) deginimo įrenginiai, kūrenami malkomis ir kitokiu biomas÷s kuru;
f) specifiniai cheminių medžiagų gamybos procesai, kurių metu netikslingai susidaro patvarieji organiniai teršalai, ypač chlorfenolių ir chloranilų gamyba;
g) krematoriumai;
h) motorin÷s transporto priemon÷s, ypač deginančios švino turintį benziną; i) gyvulių skerdenų naikinimas;
j) tekstil÷s ir odos dažymas (chloranilais) bei apdaila (šarminiais ekstraktais); k) nebetinkamų transporto priemonių pjaustymo įrenginiai;
l) varinių kabelių deginimas;
m) naftos perdirbimo įmonių atliekos (Oficialusis leidinys L 209 , 31/07/2006 p. 0003 – 0029).
2.2.1 Polichlorinti bifenilai ir dioksinai Lietuvoje
2004 m. pabaigoje Lietuvoje buvo identifikuota 374,9 t alyvos su PCB (1138t įrangos) (pagal NIP rengimo projekto rezultatus). Manoma, kad tur÷ta apie 70-80% įrangos (transformatorių ir kondensatorių) su PCB, tod÷l sp÷jama, kad Lietuvoje gali būti 380-450 t alyvos su PCB (www.apicentras.lt/get_file.php?id=328, žiūr÷ta 2007 m. lapkričio 5 d.).
Kadangi Lietuvoje n÷ra plačiai išvystytos sunkiosios pramon÷s, pagrindiniai dioksinų išmetimo šaltiniai šalyje yra privatūs namų ūkiai, žmonių neleistinai deginamos nerūšiuotos buitin÷s atliekos. Privačiuose namų ūkiuose mažiausiai kontroliuojamas degimo procesas bei kas deginama. Didžiausias dioksinų išsiskyrimo šaltinis – lauke ar buitin÷je krosnyje deginamos buitin÷s atliekos, plastmas÷, padangos, seni baldai, impregnuota mediena (LR Aplinkos ministerija, Informacija visuomenei).
2.3 Polichlorintų bifenilų ir dioksinų poveikis vartotojui
Yra trys polichlorintų bifenilų patekimo į žmogaus organizmą keliai: per maistą, įkvepiant ir per odą. Per maistą yra pagrindinis patekimo kelias, ypač valgant PCB užkr÷stas žuvis. Kitas maisto produktas – vištiena. Patekimo kelias per odą, šiuo metu n÷ra labai dažnas, anksčiau per odą PCB patekdavo darbin÷je veikloje. Įkvepiant gali patekti į organizmą, esant didelei PCB koncentracijai patalpose, kadangi tai yra labai lakios medžiagos (http://www.vsv.lt/mokymas/Sveika_mityba/content.html, žiūr÷ta 2007 m. lapkričio 13 d.).
PCB pasižymi ilgalaikiu neigiamu poveikiu žmogaus sveikatai, apimančiu nervų sistemos, širdies veiklos, imunin÷s sistemos, raumenų bei skrandžio darbo sutrikimus. PCB poveikis siejamas su svorio maž÷jimu, pykinimu, v÷mimu, gelta, pilvo bei galvos skaud÷jimu, galvos svaigimu ir edema. Pasteb÷ta, kad asmenys, kurių organizme nustatytas padidintas PCB kiekis, serga kepenų ciroze. Šios medžiagos ir kiti POT pavojingiausios yra naujagimiams (www.chem.unep.ch/pops/POPs_Inc/proceedings/stpetbrg/fidler2.htm, žiūr÷ta 2007 m. lapkričio 13 d.).
Asmenys, darbo metu susiduriantys su PCB, dirbantys kondensatorių gamyboje, dažniau serga kepenų, tulžies pūsl÷s v÷žiu. Kiti dažniau pasitaikantys onkologiniai susirgimai yra: skrandžio ir virškinimo trakto augliai, piktybin÷ melanoma, plaučių, smegenų augliai. PCB slopina imuninę sistemą, pažeidžia kelias hormonines sistemas, bet daugiausiai skydliauk÷s ir lytinius hormonus, bei insuliną (http://www.vsv.lt/mokymas/Sveika_mityba/content.html, žiūr÷ta 2007 m. lapkričio 13 d.).
PCB pažeidžia skydliauk÷s audinius, tuo būdu paveikdami hormonų gamybą ir sumažindami jų koncentraciją kraujo serume. Chemin÷ PCB struktūra yra panaši į tiroksino, tod÷l PCB gali užimti jo vietą, tuo būdu pažeidžiant šio hormono metabolinę grandį. Kadangi nuo skydliauk÷s veiklos priklauso psichinis vaiko vystymasis, tuo yra paaiškinamas poveikis CNS ir vystimosi sutrikimams (http://www.vsv.lt/mokymas/Sveika_mityba/content.html, žiūr÷ta 2007 m. lapkričio 13 d.).
Dioksinai - PCDD, PCDF - kenkia žmogaus odai, kepenims, nervų ir imuninei sistemoms, reprodukcijai, pasižymi teratogeniniu poveikiu (galimi apsigimimai) ir kancerogenin÷mis savyb÷mis. Į žmogaus organizmą apie 90% PCDD, PCDF patenka valgant, ypač m÷są, žuvis, pieno produktus. Reik÷tų žinoti, kad PCDD, PCDF susidaro ir rūkymo metu, patenka ne tik į rūkančio žmogaus, bet ir į aplinkinių organizmus (LR Aplinkos ministerija, Informacija visuomenei).
2.4 Leistini polichloruotų bifenilų ir dioksinų likučių kiekiai maisto produktuose
Didžiausių leistinų dioksinų ir į juos panašių PCB koncentracijų nustatymas yra tinkama priemon÷, siekiant gyventojus apsaugoti nuo nepageidautinai didelio poveikio ir užkirsti kelią labai užterštų maisto produktų plitimui (Oficialusis leidinys L 006 , 10/01/2002 p. 0045 – 0049).
Kai kurios šalys yra nustačiusios PCB likučių koncentracijų ribas, kurios yra taikomos tos šalies maisto produktų kokyb÷s kontrol÷s sistemose. Pvz. Švedijoje:
m÷sos produktams yra nustatyta, kad PCB-153 koncentracija negali viršyti 0,01 mg/kg arba 0,1 mg/kg, vertinant PCB koncentraciją riebaluose;
kiaušinių riebaluose leidžiama aukščiausia koncentracija yra 0,1 mg/kg; šviežioje žuvyje šių medžiagų koncentracija gali siekti 0,1-0,4 mg/kg.
To paties regiono kilm÷s tos pačios rūšies žuvų dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracijos gali skirtis priklausomai nuo žuvies dydžio ir amžiaus. Be to, dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracija įvairiose žuvies dalyse gali būti nevienoda. ((EB) Nr. 1883/2006). Manoma, kad tam tikrose Baltijos jūros regiono kilm÷s žuvų rūšyse gali būti aptinkamos didel÷s dioksino koncentracijos. Didel÷ Baltijos riebiųjų žuvų dalis, pavyzdžiui, Baltijos silkių arba Baltijos lašišų, neatitiks didžiausių leistinų koncentracijų, tod÷l švedai bei suomiai jų nebevartos ((EB) Nr. 2375/2001).
JAV yra nustatytos dar didesn÷s leistinos PCB koncentracijos. Tai leidžia daryti išvadą, kad Lietuvoje maisto produktuose nustatomos PCB sumin÷s koncentracijos arba neviršija arba nežymiai viršija kitose šalyse nustatytas leistinas PCB likučių maisto produktuose koncentracijas (Aplinkosaugos informacijos centras, 2005.).
Didžiausios leistinos koncentracijos dažniausiai nustatomos gyvūnin÷s kilm÷s maisto produktams. Šiuo metu jos netaikomos arklienai, ožkienai, triušienai ir ančių, žąsų bei putpelių kiaušiniams. Apie dioksinų paplitimą šiuose maisto produktuose turima nedaug duomenų. Jų suvartojama palyginti nedaug, tod÷l ir didžiausios leistinos koncentracijos n÷ra
nustatytos. Be to, didžiausios leistinos koncentracijos šiuo metu dar n÷ra nustatytos grūdams, vaisiams ir daržov÷ms, kadangi šiuose maisto produktuose taršos koncentracijos paprastai būna nedidel÷s ir d÷l to jie nedidele dalimi prisideda prie bendro dioksinų poveikio žmon÷ms. Augaliniuose aliejuose paprastai aptinkamos nedidel÷s dioksinų arba į dioksinus panašių PCB koncentracijos. Kadangi augaliniai aliejai yra nuolat pateikiami į rinką arba kartu su gyvūnin÷s kilm÷s riebalais dedami į maisto produktus, kontrol÷s sumetimais tikslinga nustatyti didžiausias šiuose produktuose leistinas dioksinų koncentracijas (Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2375/2001).
Vokietijoje yra nustatomos ribos tik PCDD/PCDF koncentracijoms valymo įrenginiuose susidarančiame dumble, kur jos negali viršyti 100 ng I-TEQ/kg (Patvariųjų organinių teršalų problematika, 2005).
2.4.1 lentel÷ PCDD/F-TEQ nustatyti kiekiai įvairiuose maisto produktuose skirtingose pasaulio dalyse
Australija Naujoji
Zelandija JAV Europa Azija
Jautiena 0,0006–0,24 0-0,11 0,89-2,86 0,68 1,0 Kiauliena 0,05–0,22 0-0,20 0,64-3,97 0,29 0,8 Aviena 0,004-0,25 0-0,07 - - - Paukštiena 0,02-0,53 0,037-0,29 0,10-5,17 0,524 0,67 Žuvis 1,56-3,04 0,33-0,41 2,45-21,1 9,92 0,002-10,2 Kiaušiniai 0,013-0,42 0,017-0,12 0,8 1,19 - Pienas 0,04-0,23 0,019-0,16 0,98 0,97 0,3-1,8 Duona/grū dai 0,00039-0,021 0,0012-0,0059 - 0,019 - Vaisiai ir daržov÷s 0,000023-0,013 0,0012-0,0016 - 0,029 -
Įvertinti galimą dioksinų poveikį žmogaus organizmui Lietuvoje labai sunku, kadangi praktiškai ne buvo atliekami dioksinų tyrimai ir n÷ra žinomas jų kiekis įvairiuose maisto produktuose, aplinkoje ir t.t. Tik nuo 2005 metų Lietuvoje prad÷tas tirti žuvies ir jos produktų užterštumas maisto dioksinais ir dioksinų tipo PCB. Nesant tokių duomenų įvertinti situaciją
sunku, kadangi įvairiose šalyse dioksinų nustatyti kiekiai maisto produktuose skiriasi (žr. 2.4.1 lentelę).
Maisto produktų mokslinis komitetas (SCF) 2001 m. geguž÷s 30 d. pri÷m÷ nuomonę d÷l dioksinų ir dioksinų tipo PCB, aptinkamų maisto produktuose, rizikos vertinimo. SCF nustat÷ 14 pg PSO-TEQ/kg kūno svorio dioksinų ir dioksinų tipo PCB leistiną savait÷s normą (LSN). Įvertinus poveikį, nustatyta, kad didel÷ Bendrijos gyventojų dalis su maistu suvartoja daugiau nei LSN. Kai kuriose šalyse d÷l būdingų mitybos įpročių tam tikroms žmonių grup÷ms gali kilti didesnis pavojus.
2.4.2 lentel÷ Didžiausios leistinos koncentracijos maisto produktuose 2001 metais
Produktas
Didžiausia leistina koncentracija (PCDD + PCDF) (pg PSO-PCDD/F-TEQ/g
riebalų arba produkto) M÷sa ir m÷sos produktai:
— atrajotojų (galvijų, avių) 3 pg PSO-PCDD-TEQ/g riebalų — paukščių ir ūkiuose auginamų
laukinių paukščių bei žv÷rių 2 pg PSO-PCDD-TEQ/g riebalų
— kiaulių 1 pg PSO-PCDD-TEQ/g riebalų
Kepenys ir jų produktai 6 pg PSO-PCDD-TEQ/g riebalų
Žuvų raumenų m÷sa ir žuvininkyst÷s
produktai, ir jų produktai 4 pg PSO-PCDD-TEQ/g šviežio svorio
Pienas ir pieno produktai, įskaitant sviesto
riebalus 3 pg PSO-PCDD-TEQ/g riebalų
Vištų kiaušiniai ir kiaušinių produktai 3 pg PSO-PCDD-TEQ/g riebalų
Aliejus ir riebalai, gyvūniniai riebalai:
— atrajotojų 3 pg PSO-PCDD-TEQ/g riebalų
— paukščių ir ūkiuose auginamų
— kiaulių 1 pg PSO-PCDD-TEQ/g riebalų — sumaišyti gyvūniniai riebalai 2 pg PSO-PCDD-TEQ/g riebalų
— augalinis aliejus 0,75 pg PSO-PCDD-TEQ/g riebalų
— žuvų taukai, skirti žmon÷ms vartoti 2 pg PSO-PCDD-TEQ/g riebalų
toksiškumo ekvivalento koncentracija (TEQ) Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2375/2001
Didžiausios leistinos koncentracijos dažniausiai nustatomos gyvūnin÷s kilm÷s maisto produktams. Augaliniuose aliejuose aptinkamos nedidel÷s dioksinų arba į dioksinus panašių PCB koncentracijos. Kadangi augaliniai aliejai yra nuolat pateikiami į rinką arba kartu su gyvūnin÷s kilm÷s riebalais dedami į maisto produktus. Žuvų pašarams taikomos didžiausios leistinos koncentracijos reiškia, kad ūkiuose auginamos žuvyse yra mažiau dioksinų. Ganyklinių ar pusiau ganyklinių paukščių kiaušiniuose dioksinų yra daugiau negu bateriniuose narveliuose auginamų paukščių. (Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2375/2001)
Dioksinas (polichlorintų dibenzo-para-dioksinų (PCDD) suma) ir polichlorinti dibenzofuranai (PCDF), išreikšti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) toksiniais ekvivalentais taikant PSO-TEF (toksinio ekvivalentiškumo faktoriai (koeficientai), 1997) (Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2375/2001).
2.4.3 lentel÷ Didžiausios leistinos koncentracijos maisto produktuose 2002 metais
Produktai
Didžiausia leistina koncentracija Dioksinų ir
furanų suma (PSO-PCDD/F-TEQ) [2]
Didžiausia leistina koncentracija Dioksinų, furanų ir dioksinų tipo PCB
Suma (WHO-PCDD/F-PCB-TEQ) [2] M÷sa ir m÷sos produktai: [3]
–atrajotojų (galvijų, avių) 3,0 pg/g riebalų [4] 4,5 pg/g riebalų [4] –naminių paukščių ir
ūkiuose auginamų
medžiojamųjų gyvūnų 2,0 pg/g riebalų [4] 4,0 pg/g riebalų [4]
–kiaulių 1,0 pg/g riebalų [4] 1,5 pg/g riebalų [4]
Sausumos gyvūnų kepenys ir
jų išvestiniai produktai 6,0 pg/g riebalų [4] 12,0 pg/g riebalų [4]
Žuvų raumenų m÷sa,
žuvininkyst÷s produktai ir jų išvestiniai produktai, išskyrus ungurius: [6], [7]
–Ungurio (Anguilla
anguilla) raumenų m÷sa ir jo produktai
4,0 pg/g gyvojo svorio 12,0 pg/g gyvojo svorio
Pienas [8] ir pieno
produktai, įskaitant sviesto riebalus
3,0 pg/g riebalų [4] 6,0 pg/g riebalų [4]
Vištų kiaušiniai ir kiaušinių
produktai [9] 3,0 pg/g riebalų [4] 6,0 pg/g riebalų [4]
Aliejus ir riebalai Gyvūnų riebalai:
–atrajotojų 3,0 pg/g riebalų 4,5 pg/g riebalų
–naminių paukščių ir ūkiuose auginamų
medžiojamųjų gyvūnų 2,0 pg/g riebalų 4,0 pg/g riebalų
–kiaulių 1,0 pg/g riebalų 1,5 pg/g riebalų
–sumaišyti gyvūnų
riebalai 2,0 pg/g riebalų 3,0 pg/g riebalų
Augalinis aliejus ir riebalai: 0,75 pg/g riebalų 1,5 pg/g riebalų – jūros gyvūnų taukai
(žuvų kūno taukai, žuvų kepenų taukai ir kitų jūros organizmų taukai, skirti žmon÷ms vartoti)
2,0 pg/g riebalų 10,0 pg/g riebalų
Toksiškumo ekvivalento koncentracija (TEQ) Komisijos reglamentas (EB) Nr. 199/2006
Pastabos:
[2] Viršutin÷ ribin÷ koncentracija: apskaičiuojama darant prielaidą, kad visos giminingų junginių vert÷s, mažesn÷s už kiekybinio nustatymo ribą, yra lygios kiekybinio nustatymo ribai.
[3] Galvijų, avių, kiaulių, naminių paukščių ir ūkiuose auginamų medžiojamųjų gyvūnų m÷sa, kaip apibr÷žta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priede išskyrus tame priede apibr÷žtus valgomuosius subproduktus.
[4] Didžiausia leistina koncentracija netaikoma maisto produktams, kurių sud÷tyje yra < 1 % riebalų.
[6] Žuvų raumenų m÷sa ir žuvininkyst÷s produktai, apibr÷žti Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 1 straipsnio sąrašo a, b, c, e ir f punktuose nurodytose kategorijose (OL L 17, 2000 1 21,p. 22. Reglamentas su pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu). Didžiausios
leistinos koncentracijos vert÷s taikomos v÷žiagyviams, išskyrus rudąją krabų m÷są ir langustų bei panašių stambiųjų v÷žiagyvių galvas ir krūtin÷s dalies m÷są (Nephropidae ir Palinuridae) ir galvakojams moliuskams be vidaus organų.
[7] Jei žuvis valgoma visa, didžiausia leistina koncentracija taikoma visai žuviai.
[8] Pienas (Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priede apibr÷žtas žalias pienas, pienas, skirtas produktams, kurių pagrindas yra pienas, gaminti, termiškai apdorotas pienas).
[9] Vištų kiaušiniai ir kiaušinių produktai, apibr÷žti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priede.
Kalbant apie dioksinus ir dioksinų bei dioksinų tipo PCB sumą minimuose produktuose, draudžiama:
a) maišyti didžiausios leistinos koncentracijos vertes atitinkančius produktus su tas vertes viršijančiais produktais;
b) naudoti didžiausios leistinos koncentracijos neatitinkančius produktus kaip kitų maisto produktų ingredientus.
Kad būtų užtikrinta vartotojų apsauga, svarbu sumažinti su maistu suvartojamų dioksinų ir dioksinų tipo PCB poveikį žmon÷ms. Kadangi maisto tarša yra tiesiogiai susijusi su pašarų tarša, siekiant sumažinti dioksino ir dioksinų tipo PCB išplitimą visoje maisto grandin÷je, t. y. nuo pašarinių žaliavų ir maistui skirtų gyvūnų iki žmonių, turi būti taikomas integruotas metodas. Siekiant aktyviai mažinti dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentraciją maisto produktuose ir pašaruose, vadovaujamasi iniciatyviu požiūriu, tod÷l per nustatytą laikotarpį didžiausios leistinos koncentracijos vertes reik÷tų persvarstyti, kad būtų galima nustatyti mažesnes leistinos koncentracijos vertes. Tod÷l bus svarstoma galimyb÷ v÷liausiai iki 2008 m. gruodžio 31 d. smarkiai sumažinti didžiausią leistiną dioksinų ir dioksinų tipo PCB sumos koncentraciją ((EB) Nr. 199/2006).
2.4.4 lentel÷ Tarptautinių organizacijų PSO (1998), ES Maisto produktų mokslinio komiteto (2001) ir JECFA (2001) pasiūlytų dioksinų, furanų ir dioksinų tipo PCB normų palyginimas (TEQ)
Siūlanti organizacija pg/kg kūno svorio LDN pg/kg kūno svorio LSN pg/kg kūno svorio LMN PSO 1998 1-4 7-28 30-120 MPMK 2001 2 14 60 JECFA 2001 2,3 16,3 70
LSD – leistina dienos norma, LSN – leistina savait÷s norma, LMN – leistina m÷nesio norma;
Pastaba: rekomenduojamos normos pateiktos pajuodintu šriftu, perskaičiuotos dienos, savait÷s ir m÷nesio normos pateiktos paprastu šriftu.
Pasaulin÷ sveikatos organizacija ir Maisto produktų mokslinis komitetas (MPMK) ir JECFA padar÷ išvadas ir rekomendacijas, susijusias su patenkančių dioksino kiekio poveikiui sveikata. Kaip parodyta x lentel÷je, jei į žmogaus organizmą patenkančių dioksinų kiekį išreikšime LDN, tai MPMK ir JECFA rekomenduojama dienos doz÷ 1-4 pg TEQ/kg kūno svorio panaši į PSO rekomendaciją (Petkevičius ir kt., 2006).
2.5 Polichloruotų bifenilų ir dioksinų likučių gyvūnin÷s kilm÷s produktuose monitoringo vykdymas
Monitoringas (steb÷sena) - tai sistemingas situacijos steb÷jimas, vertinimas ir valdymas. Lietuvos maisto taršos monitoringas yra sud÷tin÷ maisto taršos, gyventojų mitybos ir
sergamumo maisto kilm÷s ligomis monitoringo dalis
(http://www.vilniausvsc.lt/aplinka/3_pub_apie_monitoringa.htm, žiūr÷ta 2008 m. sausio 22 d.).
Medžiagų ir medžiagų likučių gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose steb÷senos taisykl÷s parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr.2-15) įgyvendina 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 96/23/EB [1], ir nustato priemones, skirtas tam tikrų medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūnin÷s kilm÷s
produktuose monitoringą (steb÷seną)
Monitoringas ir kontrol÷ nereiškia patikrinimo, ar galutiniai produktai atitinka nustatytus standartus. Norint nustatyti ir įgyvendinti monitoringą ir kontrolę, imami m÷giniai laboratoriniams tyrimams. Vykdant šią programą, surinkta daug duomenų apie faktišką mūsų šalies maisto produktų cheminę taršą. Daugelis pasaulio valstybių jau daugiau kaip 20 m. dalyvauja pasauliniame PSO / FAO / UNEP GEMS aplinkos tyrimo monitoringe. Jo tikslas yra steb÷ti ir valdyti įvairių nepalankių veiksnių ir teršalų poveikį žmogaus sveikatai. Reguliariai ir sistemingai kaupiama informacija, nustatomi prioritetiniai taršos veiksniai, tiksliau reglamentuojami teršalų kiekiai maisto produktuose, informuojama vyriausyb÷, gamintojai bei vartotojai apie esamą taršos būklę, perspektyvas ir priemones maisto taršai mažinti (http://www.vilniausvsc.lt/aplinka/3_pub_apie_monitoringa.htm, žiūr÷ta 2008 m. sausio 22 d.).
Medžiagų likučių steb÷senos plano vykdymą kontroliuoja Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba. NMVRVI turi koordinuoti ir vykdyti metiniame plane numatytus tyrimus, pad÷ti užkirsti kelią neteis÷tam medžiagų ir produktų naudojimui gyvūnams. VMVT duomenis ir rezultatus, tarp jų ir visų atliktų tyrimų rezultatus, pateikia Europos Komisijai NE v÷liau kaip iki kiekvienų metų kovo 31 d. VMVT pateikia Komisijai planą, kuriame numatytos priemon÷s, reikalingos įgyvendinti nurodytais metais (NVL ir Klaip÷dos AVMVT laboratorijų suvestin÷, 2007).
Nacionalin÷ veterinarijos laboratorija vykdo kenksmingų likučių monitoringo programą gyvūnuose, jų m÷soje, piene, paukštienoje, kiaušiniuose, žv÷rienoje, žuvyse bei meduje.
Tačiau d÷l l÷šų stokos dalis sud÷tingiausių steb÷jimų – pavyzdžiui, retųjų rūšių ir bendrijų – taip ir nebuvo prad÷ta vykdyti, kai kurios priemon÷s įgyvendintos siauriau, nei planuota. Vandens telkinių būklei įvertinti turi būti vykdomas telkinių priežiūros ir veiklos monitoringas , o pagal poreikius – tiriamasis monitoringas (D÷l valstybin÷s aplinkos monitoringo 2005 -2010 programos patvirtinimo, 2005).
Griežtesni įstatymai bei mokslo ir technologijų progresas tur÷tų užtikrinti, kad šiandienos žem÷s ūkio produktai atitiktų vis reiklesnius standartus ir jiems būtų taikoma kruopštesn÷ kontrol÷ bei monitoringo procedūros (Stonyt÷, 2003).
3. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA
2007-2009 m. atlikdama B grup÷s medžiagų steb÷senos Lietuvoje analizę, informaciją ir tyrimų medžiagą rinkau Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute. Darbo metu NMVRVI surinkau ir išanalizavau 1998-2006 metų šių medžiagų likučių steb÷senos įvairiuose maisto produktuose ataskaitas. Ataskaitos buvo paruoštos remiantis 1998 m. NMVRVI prad÷tu vykdyti teršalų steb÷senos planu.
3.1 Polichloruotų bifenilų ir dioksinų likučių monitoringo Lietuvoje planas
Nepageidaujamų polichloruotų bifenilų ir dioksinų likučiams maisto žaliavose ir produktuose tirti kasmet Lietuvoje yra sudaromas monitoringo planas. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas koordinuoja ir vykdo metinio medžiagų likučių steb÷senos plano tyrimus.
3.1.1 lentel÷ Nepageidaujamų likučių monitoringo planas 1998-2006
M÷ginių pavadinimas 1998 m. 1999 m. 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. Viso Galvijai - 65 24 59 59 77 - 20 - 304 Kiaul÷s - 54 9 40 49 56 - 38 - 246 Arkliai - - - - Paukštiena - 10 10 6 6 11 - - - 43 Vištų kiaušiniai - 75 54 31 31 70 50 - - 311 Pienas - 40 192 35 35 40 45 12 - 399 Žuvys - - - - Fermose auginami žv÷rys ir paukščiai, triušiai - 1 - - - 1 Laukiniai žv÷rys - 49 30 47 47 41 - - - 214 Medus - 2 2 1 1 1 16 - - 23 Avys ir ožkos - - - 1 - 3 - 4 Vandens gyvūnai - 7 24 4 4 5 31 9 - 84 Iš viso: - 303 345 223 223 302 142 82 - 1629
Nuo 2006 metų imti m÷ginius prad÷ta ir atskiruose miestuose bei apskrityse. Beveik visuose miestuose m÷ginių buvo paimta daugiau nei planuota. Daugiausia m÷ginių paimta didžiuosiuose miestuose: Panev÷žyje – 797, Kaune – 722, Vilniuje – 507 m÷giniai, o kituose miestuose, lyginant su šiais, mažiau.
3.1.2 lentel÷ 2006 metų medžiagų liekanų gyvūnuose ir jų produktuose steb÷senos plano vykdymas atskiruose miestuose
Alyt us Kau nas Klai p÷da Mari jampol÷ Pane v÷žys Šiau liai Tau rag÷ Telš.
apsk. Utena Vilnius Planuota
paimti 149 690 553 293 707 333 464 183 163 477 2006 m.
paimta 123 722 569 313 797 331 463 187 167 507
3.2 Polichloruotų bifenilų ir dioksinų likučių tyrimo gyvūnin÷s kilm÷s produktuose metodai, m÷ginių ÷mimas
M÷ginių ÷mimo ir analiz÷s (tyrimo) metodai taikomi vykdant valstybinę maisto kontrolę teršalų koncentracijoms įvertinti pagal 2001 m. kovo 8 d. Europos Komisijos reglamentą Nr. 466/2001, nustatantį kai kurių teršalų didžiausias leidžiamas koncentracijas maisto produktuose. Kiekviena šalis pasirenka jai priimtiną tyrimo metodo variantą, tod÷l skirtingų metodų naudojimas gali tur÷ti įtakos rezultatams ir jų interpretavimui (Šalomskien÷ ir kt., 2004).
Laboratorinių m÷ginių tyrimo rezultatai parodo, ar neviršijamos Reglamente nustatytos didžiausios leidžiamos koncentracijos (DLK). Laboratorija, tirdama laboratorinį m÷ginį, atlieka bent du lygiagrečius tyrimus ir apskaičiuoja rezultatų vidurkį. Jeigu vidurkis neviršija DLK, siunta laikoma tinkama vartoti. Siunta netinkama vartoti, jeigu tyrimų rezultatų vidurkis viršija DLK (2002/69/EB).
öminiams, turintiems didelę dioksinų koncentraciją, atrinkti gal÷tų būti taikomas analize pagrįstas patikros metodas (taikomas nustatyti tiriamos koncentracijos dioksinų ir dioksinų tipo PCB buvimą), kurio tinkamumas būtų patvirtintas ir plačiai pripažintas. Reikia, kad dioksinų koncentracija šiuose ÷miniuose būtų nustatyta patvirtinamuoju analiz÷s metodu. Šis metodas suteikia visą arba papildomą informaciją, padedančią vienareikšmiškai identifikuoti ir kiekybiškai nustatyti tiriamos koncentracijos dioksinus ir dioksinų tipo PCB (2002/69/EB, 06/08/2002 P. 0005 – 0014).
Mažų žuvų (vienos žuvies svoris mažesnis kaip 1 kg) imamas taškinis m÷ginys – visa žuvis. Jei gauto jungtinio m÷ginio svoris didesnis kaip 3 kg, taškinį m÷ginį gali sudaryti žuvies vidurinioji valgomoji dalis, sverianti bent 100g. M÷giniui homogenizuoti naudojama visa dalis, kuriai taikoma didžiausia leidžiama koncentracija (Maisto higienos normos, 2004).
Didesnių žuvų (vienos žuvies svoris didesnis kaip 1 kg) taškinis m÷ginys – žuvies vidurinioji valgomoji dalis. Kiekvieno taškinio m÷ginio svoris turi būti bent 100 g. Jei siuntoje yra labai didelių žuvų (pvz., sveriančių daugiau kaip 6 kg) ir imant gabalą iš viduriniosios valgomosios dalies padaromi dideli ekonominiai nuostoliai, tai, neatsižvelgiant į siuntos dydį, pakanka paimti tris taškinius m÷ginius, sveriančius bent 350g (2002/69/EB, 06/08/2002 P. 0005 – 0014).
Taškinių m÷ginių svoris turi būti bent 100 g. Visi taškiniai m÷giniai turi būti panašaus svorio.
3.2.1 lentel÷ Taškinių m÷ginių (skardinių) skaičius, imamas jungtiniam m÷giniui sudaryti
Siuntoje arba siuntos dalyje
esančių skardinių skaičius Imamų skardinių skaičius
1–25 Ne mažiau kaip 1 skardin÷
26–100 Ne mažiau kaip 2 skardin÷s
Daugiau kaip 100 5 skardin÷s
Imant ir ruošiant laboratorinius ÷minius, būtina laikytis atsargumo priemonių, siekiant išvengti bet kokių pokyčių, kurie v÷liau gal÷tų pakeisti dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentraciją, neigiamai veiktų analizinį nustatymą arba d÷l kurių jungtiniai ÷miniai taptų nereprezentatyvus (Maisto higienos normos, 2004).
Jungtinis ÷minys sudaromas sujungiant visus pavienius ÷minius. Jo mas÷ turi būti bent 1 kg, išskyrus kai tai neimanoma, pvz., kai ÷minį sudaro viena pakuot÷. Kiekvienas jungtinis ir laboratorinis ÷minys dedamas i švarią, iš inertiškos medžiagos pagamintą talpyklą, tinkamai apsaugačią nuo užteršimo, analit÷s praradimo d÷l adsorbcijos ant vidinių sienelių ir pakenkimo vežant (2002/69/EB, 06/08/2002 P. 0005 – 0014).
Pavienių ÷minių skaičius. Jei tai pienas ir aliejai, apie kuriuos galima daryti prielaidą, kad priemaišos siuntoje pasiskirsto tolygiai, iš vienos siuntos pakanka paimti tris pavienius ÷minius, kurie sudaro jungtinį ÷minį. Pavienių ÷minių mas÷ turi būti panaši. Pavienio ÷minio mas÷ tur÷tų būti bent 100 gramų. 96/23/EB d÷l kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvūnin÷s
kilm÷s produktuose monitoringo vištų kiaušinių ÷minio dydis yra bent 12 kiaušinių (nepakuotų siuntų, taip pat siuntų, sudarytų iš atskirų pakuočių).
Mažiausias iš vienos siuntos imamų pavienių ÷minių skaičius: Siuntos mas÷ (kg) < 50;
350-500 5; >500.
Pakuočių (pavienių ÷minių), imamų jungtiniam ÷miniui sudaryti, skaičius, jei siuntą sudaro atskiros pakuot÷s. Imamų pakuočių arba vienetų skaičius:
1-25 ,1 pakuot÷ arba vienetas;
26-100 apie 5 %, mažiausiai 2 pakuot÷s arba vienetai; >100 apie 5 %, ne daugiau kaip 10 pakuočių arba vienetų.
Dioksinų buvimui maisto produktuose kontroliuoti galima įgyvendinti strategiją, kuri pagrįsta ÷minių patikros metodu, siekiant atrinkti tuos ÷minius, kuriuose dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracija būtų 30-40 % mažesn÷ arba didesn÷ nei tiriamos koncentracijos vert÷. Dioksinų koncentracija ÷miniuose, turinčiuose didelį jų kiekį, turi būti nustatyta (patvirtinta) patvirtinamuoju metodu.
Polichloruotų bifenilų ir dioksinų tyrimui maisto žaliavose ir produktuose taikomi dujų chromatografijos/masių spektrometrijos (GC/MS) ir biologiniai metodai. Taikant dujų chromatografijos/masių spektrometrijos (GC/MS) metodus, būtina atskirti įvairius giminingus junginius, pvz., toksiškus (pvz., septyniolika i 2,3,7,8-pad÷ti pakeistų PCDD bei PCDF junginių ir dioksinų tipo PCB) ir kitus giminingus junginius. Biologiniais tyrimais taip pat turi būti įmanoma selektyviai nustatyti TEQ vertes, kaip PCDD, PCDF ir dioksinų tipo PCB junginių suminį kiekį (2002/69/EB , 06/08/2002 P. 0005 – 0014).
3.3 Duomenų statistinis apdorojimas
Steb÷senos tyrimų rezultatų statistin÷ analiz÷ buvo atlikta SPSS statistiniu paketu (SPSS Inc, 1995-2007). Veiksnių, įtakojančių polichloruotų bifenilų ir dioksinų likučių kiekius, įtakai įvertinti buvo taikomas ANOVA metodas; fiksuotais veiksniais parinkti: tyrimo metai, tirto maisto produkto rūšis ir teršalo tipas (skirtingos polichloruotų bifenilų ir dioksinų grup÷s) bei šių veiksnių sąveikos, o kintamaisiais – tirų m÷ginių skaičius ir užterštų dioksinais ar bifenilais m÷ginių (rastų teigiamų m÷ginių) kiekiai. Skirtumo tarp grupių patikimumo kriterijui (p) nustatyti buvo naudojami LSD palyginimo metodas. Skirtumas buvo laikomas statistiškai patikimu, jei p≤0,05.
4. TYRIMŲ REZULTATAI
4.1 Teršalo tipo, žaliavos (m÷ginio) rūšies, metų veiksnių įtakos tirtų m÷ginių skaičiui bei teigiamų m÷ginių skaičiui analiz÷
Parinktų veiksnių (teršalo tipo, žaliavos (m÷ginio) rūšies, metų) įtakos tirtų m÷ginių skaičiui, teigiamų m÷ginių skaičiui, bei teršalų kiekiams m÷giniuose analiz÷s rezultatai pateikti 4.1.1 lentel÷je. Iš lentel÷s matome, kad produkto rūšies ir teršalo tipo įtaka tirtų m÷ginių skaičiui yra statistikai reikšminga, o metų veiksnys šiam rodikliui įtakos neturi. Detalesn÷ šių veiksnių įtakos ypatumų analiz÷ pateikta atskirose 4.2.1-4.4.1 lentel÷se.
4.1.1 lentel÷ Veiksnių įtakos tiriamiesiems rodikliams reikšmingumo lygmenys (veiksniai įtraukiami į modelį kaip reikšmingi, kai p≤0,05, kai p≥0,05 - veiksniai iš modelio pašalinami (N))
Veiksniai Reikšmingumo lygmenys p
Tirta m÷ginių Rasta teigiamų
Teršalo tipas 0,001 N
Produkto/žaliavos rūšis 0,0001 N
Metai 0,056 N
4.2 Teršalo tipo įtakos tirtų m÷ginių skaičiui analiz÷s rezultatai
Lentel÷je 4.2.1 pateikti PCB, dioksinų, PCB 138, PCB 153, PCB 180 tyrimų rezultatai 1998-2006 metais.
4.2.1 lentel÷ PCB ir dioksinų steb÷senos rezultatai įvairiose žaliavose 1998-2006 metais
Teršalas Atlikta tyrimų Rasta PCB ir dioksinų
likučių PCB 26,85±22,12* 0 Dioksinai 9,64±6,07* 0 PCB28 11,5±14,06 0 PCB52 11,5±14,06 0 PCB101 11,5±14,06 0
PCB138 11,5±14,06 0
PCB153 11,5±14,06 0
PCB180 11,5±14,06 0
Viso: 20,69±20,20 0
Skirtumai statistiškai patikimi, kai p≤0,05.
Nuo 1999 metų iki 2006 metų maisto žaliavų/produktų paimta 1629 m÷giniai. Tiek pat, kiek ir PCB 28, PCB 52, PCB 101. Daugiausia m÷ginių buvo ištirta 2000 metais, o mažiausiai 2005 metais. M÷ginių su bifenilų ar dioksinų likučiais 1999-2006 metais nerasta. Kitose šalyse šių medžiagų aptinkama. Nors per pra÷jusius 10 metų Šiaur÷s Europoje dioksino ir PCB maž÷jo, Europoje nuo 1997 metų buvo nustatyti keturi užteršimo dioksinu atvejai. Belgijoje 1998 metais buvo nustatytas didelis (1-4 pg WHO-TEQ/kg) citrusų minkštimo granulių užteršimas dioksinais ir PCB.
1999 m. Belgijoje aptiktas bakas su gyvūnų riebalais buvo labai užterštas dioksinu ir PCB. Manoma, užteršimas PCB buvo sukeltas paleidus apie 25 litrų transformatoriaus naftos. Tų pačių metų kovo m÷n. Belgijoje naminiams paukščiams pasireišk÷ sveikatos sutrikimai. Ištyrus vištas ir jų kiaušinius, buvo nustatyti dideli dioksino ir furanų kiekiai juose. To pas÷koje 1999 m. spalio pradžioje dioksinu buvo užteršti 505 paukštynai, 1625 kiaulių ūkiai ir 411 gyvulių fermų (http://www.ens-newswire.com/ens/feb2006/2006-02-06-02.asp, žiūr÷ta 2009 m. lapkričio 3d.).
Žmonių apsinuodijimai dioksinu dažnai nustatomi Vietname, dioksinu ten ypač užteršta antiena, paukštiena ir žuvis. Nustatyta, kad prieš 30 metų Vietname šiomis chemin÷mis medžiagomis buvo purškiami apelsinai (Science News “Study Shows Agent Orange Contamination Of Food In Vietnamese City” Number of stories in archives: 44,032).
Kaip matome iš pateiktų pavyzdžių, dauguma užteršimo PCB ir dioksinais atvejų yra sporadiniai, atsitiktiniai, tod÷l vien atliekant steb÷seną juos nustatyti yra labai sunku. Tačiau tik pastovus maisto žaliavų ir produktų monitoringas įgalina sukaupti pakankamai informacijos apie PCB ir dioksinų paplitimą šalyje.
4.3 Produkto/žaliavos rūšies įtakos tirtų m÷ginių skaičiui, teigiamų m÷ginių skaičiui, bei teršalų kiekiams m÷giniuose analiz÷s rezultatai
Iš pateiktų duomenų matosi, kad per laikotarpį nuo 1998 iki 2006 metų maisto žaliavų/produktų ištirta 1661 m÷ginys. Iš jų 261 galvijienos m÷ginys, 195 kiaulienos
m÷giniai, 53 paukštienos m÷giniai, 64 vandens gyvūnų m÷giniai, 178 pieno m÷giniai, 104 kiaušinių m÷giniai, 22 medaus m÷giniai, skerdyklose iš viso paimta 556 m÷giniai. Daugiausia buvo ištirta galvijienos, laukinių gyvulių ir naminių paukščių (skerdyklose) m÷giniai, o medaus – mažiausiai (p≤0,05).
4.3.1 lentel÷ PCB ir dioksinų steb÷senos rezultatai pagal žaliavos rūšį
Skirtumai tarp raidžių a-r statistiškai patikimi, kai p≤0,05.
Baltija vis dar laikoma viena labiausiai užterštų jūrų. Be to, Kuršių marios ir Baltijos jūra Lietuvai yra pagrindinis žuvų išteklių šaltinis, kurio būkl÷ taip pat tiesiogiai priklauso
Produkto/žaliavos rūšis Atvežta m÷ginių Atlikta tyrimų
Rasta PCB ir dioksinų likučių Galvijai a 261 41,71h ±26,29 0 Kiauliena b 195 33,17 ±18,26 0 Laukiniai gyvuliai c 225 40,67h ±8,69 0 Naminiai paukščiai d 53 8,6±2,41 0 Vandens gyvūnai e 64 12±11,07 0 Pienas f 178 21,10±15,34 0 Kiaušiniai g 104 17,78±21,82 0 Medus h 22 2,89 a,c,l ±4,94 0 Galvijai (skerdykloje) j 183 26,0±5,48 0 Kiaul÷s (skerdykloje) k 78 19,5±5,97 0
Nam. paukš. (skerdykloje)l
263 52,0h ±59,40 0 Avys/ožkos m 0 0 0 Arkliai n 2 2,0±1,41 0 Triušiai p 1 1,0 0 Fermos žv÷reliai r 0 0 0
nuo taršos. Pirmą kartą polichlorintieji bifenilai (PCB) aptikti aplinkoje kaip teršalai Baltijos jūros ruoniuose ir silk÷se 1965−1966 metais. Tik nuo 2005 metų Lietuvoje prad÷tas tirti žuvies ir jos produktų užterštumas dioksinais ir dioksinų tipo PCB. Šių tyrimų atliekama nedideli kiekiai, tačiau iš turimų duomenų žinoma, kad:
žuvyje PCB koncentracija svyruoja 0,004 – 0,07 mg/kg intervale;
2003-2004 m. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (Baltijos jūroje sugaunamoms žuvims atlikti PCB tyrimai, tačiau nustatyta koncentracija normų neviršijo (Aplinkosaugos informacijos centras, Patvarieji organiniai teršalai ir sveikata, 2005).
Belgijoje atliktais tyrimais nustatytas gyvūnų pašarų užteršimas PCB ir DDT. Identifikavus užteršimo šaltinius, PCB ir dioksinų buvo aptikta žuvies miltuose ir grūduose. Žuvies miltuose buvo ± 121 ng PCB/g riebalų, ± 17 ng DDT/g riebalų. Žuvies miltuose, importuotuose iš Peru, PCB ir dioksinų koncentracijos buvo žymiai žemesn÷s. Grūduose, dažniausiai importuotuose, buvo aptikta ± 0,21 ng PCB/g ir ± 0,55 ng DDT/g (Adrian Covaci ir kt., 2001).
Jungtin÷je Karalyst÷je buvo iš analizuota daugiau kaip 100 žuvies pavyzdžių, iš jų - juodalop÷s menk÷s, plekšn÷s, raudonos žuvies, silk÷s, skumbr÷s, lašišos ir žuvų pirštelių. Žuvyje dioksino ir PCB koncentracijos ribos buvo rastos 0,9-140 ng/kg riebaluose. Buvo įvertinta, kad dioksino ir PCB Jungtin÷s Karalyst÷s vidutiniam suaugusiam vartotojui tenka 2,6 pg/kg. ir 5,6 pg/kg. Jungtin÷je karalyst÷je leistinas kasdieninis dioksino ir PCB suvartojimas 10 pg /kg kūno svorio per dieną (Ministry of Agriculture, Fisheries and Food, 1997).
4.4 Metų įtakos tirtų m÷ginių skaičiui, teigiamų m÷ginių skaičiui, bei teršalų kiekiams m÷giniuose analiz÷s rezultatai
Lentel÷je 4.4.1 pateikti PCB tyrimų rezultatai 1999–2006 metais. 1998 metų tyrimų rezultatų analiz÷s negalime atlikti, kadangi šiais metais PCB ir dioksinų m÷ginio maisto žaliavose nebuvo paimta. Statistiškai patikimai daugiausia m÷ginių buvo paimta 1999 ir 2000 metais, tačiau tais pačiais metais atlikta mažiausiais PCB ir dioksinų tyrimų.
4.4.1 lentel÷ PCB ir dioksinų steb÷senos rezultatai 1999 – 2006 metais
Metai Atlikta tyrimų Rasta PCB ir dioksinų
likučių 1998a 0 b-h 0 1999 b 15,11±22,89 a, c-h 0 2000 c 19,15±11,09 a,b,e-h 0 2001d 27,85±21,75 a-c,f-h 0 2002 e 27,88±21,75 a-c,f-h 0 2003 f 27,88±21,75 a-e, g-h 0 2004 g 26,67±28,61 a-f,h 0 2005 h 22±22,79 a--h 0 Vidurkis 14,17±8,13 0
Skirtumai tarp raidžių a-h statistiškai patikimi, kai p≤0,05.
Lietuvoje tirti maisto produktų/žaliavų užterštumą PCB ir dioksinais buvo prad÷ta nuo 1999 metų. Tačiau Vokietijoje tyrimai prad÷ti anksčiau nei Lietuvoje. Ten jau nuo 1997 m. liepos iki 1998 m. kovo buvo aptiktas didelis dioksino kiekis piene. Vidutinis dioksino kiekis buvo 100% didesnis nei normalus. V÷liau buvo išsiaiškinta, kad užteršimas pasireišk÷ ir daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių (European Science Foundation Workshop on Dioxin Food Contamination Bayreuth, 2000).
4.5 PCB ir dioksinų steb÷senos rezultatai apskrityse 2006 - 2007 metais
Nuo 2006 metų PCB ir dioksinų steb÷sena atliekama ir apskrityse. Panev÷žyje, Klaip÷doje, Kaune, Vilniuje yra didžiausi skerdyklų taškai, iš kurių maisto produktai ar gauta žaliava realizuojama į mažesnius miestus ir jų rajonus. Tod÷l daugiausia m÷ginių imama didžiuosiuose miestuose, kadangi būtų netikslinga paskirstytą žaliavą tirti mažesniuose miestuose ar kaimuose, tai kainuotų daug l÷šų ir atimtų daug laiko.
4.5.1 pav. PCB ir dioksinų tyrimų apskrityse rezultatai 2006- 2007 metais
PCB kiekio maisto produktuose duomenys įvairiose valstyb÷se yra užregistruoti, tačiau juos sunku lyginti, nes jie skirtingų metų, orientacin÷ tendencija gali būti nusakyta remiantis oro ir dirvožemio užterštumo PCB junginiais tose valstyb÷se duomenimis. Tad galima tvirtinti, kad JAV maisto užterštumas PCB tur÷tų būti didesnis negu, pavyzdžiui, Vokietijoje, o tai ir buvo užregistruota, nes ir oro ir dirvožemio tarša ten yra didesn÷ (Četkauskait÷, 2006).
NIP (nacionalinio įgyvendinimo plano) rengimo projekto metu buvo atlikti PCB koncentracijų matavimai gruntiniuose vandenyse ir filtrate prie trijų Lietuvos sąvartynų. Tirtuose sąvartynuose (Lapių, Kairio ir Rumšo) PCB koncentracija filtrate kinta 0,067 – 0,46 µg/l intervale, o gruntiniame vandenyje 0,10 – 1,06 µg/l intervale..
Pasaulin÷s sveikatos organizacijos duomenimis, vidutinis PCB kiekis maisto produktuose daugelyje valstybių svyravo: gyvuliniuose riebaluose − 20−240 µg/kg; karv÷s piene − 5−2 000 µg/kg; svieste − 30−80 µg/kg; žuvyje (riebaluose) 10−500 µg/kg. Kai kuriuose aliejuose arba žuvų taukuose PCB kiekis kartais siek÷ iki 10 mg/kg (Četkauskait÷, 2006). 2 17 23 7 47 6 8 6 9 18 0 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 Alyt aus Kaun o Klai pedo s Mar ijam pol÷ s Pane
v÷žio Šiaulių Taur ag÷s Telši ų Uten os Viln iaus Apskritys T ir ta m ÷ g in ių PCB Dioksinai
5. IŠVADOS
1. Tiriamuoju laikotarpiu (1998-2006 metais) daugiausiai imama maisto žaliavų m÷ginių ir daugiausiai atliekama tyrimų PCB likučiams maiste nustatyti (p≤0,05).
2. PCB ir dioksinų likučiams maisto žaliavose nustatyti per analizuojamą laikotarpį daugiausiai ištirta galvijienos, laukinių gyvulių ir naminių paukščių m÷ginių, o medaus – mažiausiai (p≤0,05). Užterštų (teigiamų) m÷ginių per tiriamąjį laikotarpį nerasta.
3. M÷giniai PCB ir dioksinų tyrimams maisto žaliavose prad÷ti imti 1999 metais. Daugiausia m÷ginių buvo paimta 1999 ir 2000 metais, tačiau PCB ir dioksinų tyrimų paimtuose m÷giniuose atlikta mažiausiai (p≤0,05).
4. Tik nuo 2005 metų Lietuvoje prad÷tas tirti žuvies ir jos produktų užterštumas dioksinais ir dioksinų tipo PCB.
6. PADöKOS
Nuoširdžiai d÷koju savo darbo vadovei doc.dr. Loretai Šernienei už suteiktą informaciją, žinias, geranoriškumą ir visokeriopą pagalbą ruošiant ir rašant magistrinį darbą.
D÷koju Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto, Kauno teritorinio skyriaus ved÷jui V. Pamakščiui už suteiktą informaciją.
D÷koju bibliotekos ir skaityklos darbuotojoms už pagalbą ieškant literatūros magistro darbui.
7. SUMMARY
Asta Šaltyt÷
ANALYSIS OF CONTAMINATION OF FOOD PRODUCTS WITH SOME POLYCHLORINATED BIPHENYLS AND DIOXINS
Lithuanian Veterinary Academy, Food safety and animals hygiene department, in 2007 – 2009.
Research supervisor – doc. dr. L.Šernien÷
Summary. The aim of current research was to analyze the contamination of food products with some of the polychlorinated biphenyls and dioxins in Lithuania. The legal regulation of polychlorinated biphenyls and dioxins in Lithuania and the EU was discussed, the monitoring data on the biphenyls and dioxins found in the literature was analyzed together with the monitoring results accumulated in 1998-2006, according to the groups of raw food materials, years, and pollutant type.
The information for analysis was received from the National Food and Veterinary Risk Assessment Institute; the study was conducted from 1998 to 2006. Statistical analyses were performed using the SPSS statistical package (SPSS Inc, 1995-2007); Analysis of variance procedure. Numbers of tested and positive samples were included into analysis as dependent variables. Models for these variables were significant and included, as independent variables, - year, pollutant type, type of food raw material.
Analysis showed that monitoring for remains of dioxins and PCBs in samples of food raw materials began in 1999. While analyzing the results in the years 1998-2006, it was determined that the majority of samples were analyzed in 2000, and at least in 1999. Polychlorinated biphenyls and dioxins remains were not found in the animal materials analyzed during 1999-2006. During the period analyzed most samples were done with beef, game and poultry, while that of honey was the least (p≤0,05). The majority of food products samples were taken and most of the tests were done for polychlorinated biphenyls. The most samples were taken in 1999 and 2000, but tests for PCBs and dioxins were done at least during this period. Since the year 2005 dioxins and dioxin-like PCBs were started to analyze in fish and its products in Lithuania.
8. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Adrian Covaci, Philippe G. Jorens, Luc Hens, Simon Scharpé, and Nik van Larebeke, Surprising Findings Following a Belgian Food Contamination with Polychlorobiphenyls and Dioxins. 2001. Prieiga per internetą:
http://www.ehponline.org/members/2001/109p101-103schepens/schepens-full.html
2. Aplinkosaugos informacijos centras, “Patvarieji organiniai teršalai ir sveikata”, Vilnius 2005.
3. Četkauskait÷ A. Chemin÷s medžiagos aplinkoje. Vilnius 2006. 18, 20 p.
4. D÷l Valstybin÷s aplinkos monitoringo 2005 - 2010 programos patvirtinimo, Vilnius 2005. 5. Environmet News Service. Europe Sets Maximum Levels for Dioxins and PCBs in
Food.2006. Prieiga per internetą: http://www.ens-newswire.com/ens/feb2006/2006-02-06-02.asp
6. European Science Foundation Workshop on Dioxin Food Contamination Bayreuth, September 29 – 1 October 2000.
7. Europos aplinka, trečiasis įvertinimas, 2003m. 38 p. Prieiga per internetą:
http://reports.eea.europa.eu/environmental_assessment_report_2003_10-sum/lt/kiev_lt_1.pdf
8. LR Aplinkos ministerija. Informacija visuomenei. Prieiga per internetą: www.am.lt/VI/files/0.354108001168585018.doc
9. LST TK 51 maisto analiz÷s veiklos planas, 2008. Prieiga per internetą: http://www.lsd.lt/standards/Veiklos_planai/LSTTK51.pdf
10. Maistas ir jo hiegienos normos, teis÷s aktų sąvadas (I tomas) Vilnius 2004.
11. Ministry of Agriculture, Fisheries and Food (1997), Mafk UK - dioxins and PCBs in UK and imported marine fish.
12. Oficialusis leidinys L 006 , 10/01/2002 p. 0045 – 0049.
13. Oficialusis leidinys L 209 , 31/07/2006 p. 0003 – 0029 LR Vyriausyb÷
14. Patvariųjų organinių teršalų (POT) tvarkymo 2006-2015 metų programa (Žin., 2006, Nr.108-4110). Prieiga per internetą:http://www.lrvk.lt/teises_aktai/files/2006/10/7301.doc 15. Patvariųjų organinių teršalų problematika. Prieiga per internetą:
16. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisykl÷s, 2005. Prieiga per internetą: www.ukmin.lt/lt/veiklos_kryptys/pramone_ir_verslas/reglamentavimas/mokslo%20studij os/PRIEDAI.doc
17. Polichlorintų bifenilų nustatymas ir tvarkymas bei diokinų/furanų išmetimo į aplinką kontrol÷, Vilnius 2005. Prieiga per internetą:
http://www.am.lt/VI/files/0.680935001151750056.pdf
18. Prieiga per internetą: http://europa.eu.int/smartapi/cgi/sga_doc?smartapi!celexplus!pr DOCI - 32002L0069 - bas-clt
19. Prieiga per internetą:
http://www.chem.unep.ch/pops/POPs_Inc/proceedings/stpetbrg/fidler2.htm 20. Prieiga per internetą: http://www.kompirsveikata.lt/5_skyrius/5_10.html - 6k 21. Prieiga per internetą: http://www.litlex.lt/scripts/sarasas2.dll?Tekstas=1&Id=66168 22. Prieiga per internetą: http://www.vsv.lt/mokymas/Sveika_mityba/content.html
23. Science News “Study Shows Agent Orange Contamination Of Food In Vietnamese City” Number of stories in archives: 44,032.
24. Stonyt÷ J. Maisto kokyb÷ ir sauga 6-oje bendrojoje programoje. Maisto chemija ir technologija. 2003. T.37, Nr. 3. 76 p.
25. Šalomskien÷ J., Žvirdauskien÷ R. Mikrobiologiniai metodai antibakterinių medžiagų likučiams šviežioje m÷soje nustatyti (apžvalga). Maisto chemija ir technologija, T. 38, Nr.1.Kaunas. 2004. 80-85 p.
26. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2375/2001 27. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 315/93
28. Urbonas P. Ekologijos vieta fizikos pamokose, Ariogala 2007. Prieiga per internetą: www.lfma.ivi.lt/Mezonas/Archyvas/m33files/ekolog.doc
