1
LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS
FAKULTETAS
MAISTO SAUGOS IR GYVŪNŲ HIGIENOS KATEDRA
Agn÷ Chlostauskait÷
MAISTO PRODUKTŲ UŽTERŠTUMO KAI KURIAIS
CHLOROORGANINIAIS PESTICIDAIS IR ORGANINIAIS
FOSFORO JUNGINIAIS ANALIZö
Magistro darbas
Darbo vadovas:
dr. Mindaugas Malakauskas
2
LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS
FAKULTETAS
MAISTO SAUGOS IR GYVŪNŲ HIGIENOS KATEDRA
Magistro darbas atliktas 2007 – 2009 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Maisto saugos ir gyvūnų higienos katedroje.
Magistro darbą paruoš÷: Agn÷ Chlostauskait÷ ______________ (Vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro darbo vadovas: dr. Mindaugas Malakauskas (LVA Maisto saugos ir gyvūnų higienos katedra)
______________ (parašas)
Recenzentas:
______________ (parašas)
3
TURINYS
ĮVADAS...5psl. 1. Literatūros apžvalga...7psl. 1.1. Chloroorganinių pesticidų apibūdinimas ...7psl. 1.1.1. Chloroorganinių pesticidų paplitimas gamtoje...12psl. 1.1.2. Chloroorganinių pesticidų poveikis vartotojui...13psl. 2.2. Organinių fosforo junginių apibūdinimas...14psl. 2.2.1. Organinių fosforo junginių paplitimas gamtoje...16psl. 2.2.2. Organinių fosforo junginių poveikis vartotojui...16psl. 2.3. Pesticidų toksiškumas...17psl. 3. Darbo atlikimo vieta ir metodika...19psl. 3.1. Chloroorganinių pesticidų ir organinių fosforo
junginių likučių monitoringo Lietuvoje planas...19psl. 3.2. Chloroorganinių pesticidų ir organinių fosforo junginių
likučių tyrimo gyvūnin÷s kilm÷s produktuose metodai...20psl. 3.3. Duomenų statistinis apdorojimas...22psl. 4. Tyrimų rezultatai...23psl. 4.1. Chloroorganinių pesticidų ir organinių fosforo junginių likučių
steb÷senos 1998-2006 metais aprašomosios statistikos rezultatai...23psl. 4.2. Teršalo tipo, žaliavos rūšies, metų veiksnių įtakos tirtų m÷ginių skaičiui,
teigiamų m÷ginių skaičiui, bei teršalų kiekiams m÷giniuose analiz÷...25psl. 4.3. Teršalo tipo įtakos tirtų m÷ginių skaičiui, teigiamų m÷ginių
skaičiui, bei teršalų kiekiams m÷giniuose analiz÷s rezultatai...25psl. 4.3.1. HCH likučių steb÷senos maisto produktuose 1998-2005 metais rezultatai...27psl. 4.3.2. DDT likučių steb÷senos maisto produktuose 1998-2005 metais rezultatai...29psl. 4.3.3. HCB likučių steb÷senos maisto produktuose 1998-2005 metais rezultatai...30psl.
4
4.4. Produkto/žaliavos rūšies įtakos tirtų m÷ginių skaičiui, teigiamų
m÷ginių skaičiui, bei teršalų kiekiams m÷giniuose analiz÷s rezultatai...31psl. 4.4.1. Pesticidų likučių steb÷senos laukin÷je faunoje rezultatai...32psl. 4.5. Metų įtakos tirtų m÷ginių skaičiui, teigiamų m÷ginių
skaičiui, bei teršalų kiekiams m÷giniuose analiz÷s rezultatai...34psl. 4.6. Chloroorganinių pesticidų ir fosforo organinių junginių
likučių tyrimų rezultatai pagal apskritis 2006 metais...35psl. 5. Išvados ...37psl. 6. Pad÷kos...37psl. 7. Santrauka...38psl. 8. Literatūros sąrašas...40psl.
5 ĮVADAS
Augantys žmonijos poreikiai, materialin÷s gerov÷s k÷limas skatina naujų medžiagų ir technologijų kūrimą, pramon÷s vystymą. Šio intensyvaus proceso pasekm÷ - visuotinis žem÷s užterštumas sintetin÷mis chemin÷mis medžiagomis. Kai kurie cheminiai komponentai turi žalingą poveikį žmon÷ms ir gamtin÷ms sistemoms. Nežiūrint to, visuomen÷ šiuo metu neturi pakankamai žinių apie daugelio cheminių medžiagų poveikį žmogaus ir ekosistemų sveikatingumui. Ypač mažai žinoma apie jų žalingo poveikio laiką, bei sukeliamus negrįžtamus padarinius įvairiose ekosistemos grandyse.
Pasaulyje yra žinoma apie 11 milijonų įvairių cheminių medžiagų rūšių. 60 000 - 70 000 naudojama reguliariai, iš kurių 3 000 rūšių sudaro 90 proc. visų naudojamų chemikalų (Chemical pollution..., 1992). Tik apie nedaugelį iš šių medžiagų yra sukaupti toksikologiniai duomenys bei žinomi jų ekotoksiniai efektai aplinkoje. 1993 pabaigoje buvo surinkta ir apibendrinta patikima informacija tik apie 147 chemines medžiagas, buvo įvertintas jų poveikis žmogui ir aplinkai. Šiuo metu tokios informacijos turima apie 800 cheminių medžiagų. Toksin÷s chemin÷s medžiagos – tai tokie junginiai, kurie natūraliai yra sutinkami aplinkoje, arba yra sukurti žmogaus ir paskleisti į aplinką. Šie junginiai tiesiogiai arba netiesiogiai veikia žmogaus sveikatą ir aplinką, ir yra sunkiai pašalinami iš jos. Sintetiniai cheminiai junginiai – tai tokie junginiai, kurie yra gaunami sintez÷s būdu iš paprastesnių cheminių junginių.
Lietuvoje pesticidai buvo plačiai vartojami ir kaupiami. 1990 m. atlikta pirmoji apytiksl÷ ir nepilna ataskaita parod÷, kad Lietuvoje yra apie 4000 tonų nepanaudotų pesticidų. Dauguma jų – neprižiūrimuose, griūvančiuose sand÷liukuose, talpinančiuose nuo kelių šimtų kilogramų iki keliolikos tonų. Taip apleistos chemines medžiagos susimaiš÷ tarpusavyje, ir įvyko tam tikros chemin÷s reakcijos, kurių pas÷koje prasid÷jo savaiminiai sand÷lių gaisrai. 1992–
1994 m. kas m÷nesį deg÷ kone po sand÷lį.
http://neris.mii.lt/mt/straipsniai/200306/cheminio.doc žiūr÷ta 2008-12-28.
Šiuo metu Lietuvoje yra likę apie pusketvirto tūkstančio tonų pesticidų, kurie yra laikomi 185 sand÷liuose visoje šalyje. Vadinamoji uždelsto veikimo bomba – pesticidų problema – niekaip neišsprendžiama. http://www.ve.lt/?data=2002-09-19&rub=1065924812&id=1032364781 žiūr÷ta 2008-09-19.
6
dešimtmetį Lietuvoje vykdoma bendra Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos maisto taršos monitoringo programa.
www.lva.lt/lvga/istatai/istatymai/Maist_ir_Mityb_strat. žiūr÷ta 2008-09-19.
Darbo tikslas:
Išanalizuoti ir įvertinti maisto produktų užterštumą chloroorganiniais pesticidais ir organiniais fosforo junginiais
Darbo uždaviniai:
Surinkti ir išanalizuoti chloroorganinių pesticidų ir organinių fosforo junginių kiekius maisto produktuose reglamentuojančius teis÷s aktus;
Surinkti ir išanalizuoti chloroorganinių pesticidų ir organinių fosforo junginių patekimą į maisto produktus, jų sukeliamą žalą bei kiekius maisto produktuose - mokslinę literatūrą;
Išanalizuoti 1998-2006 metų chloroorganinių pesticidų ir organinių fosforo junginių steb÷senos plano ypatumus;
Išanalizuoti 1998-2000 ir 2002-2006 metais sukauptų visų chloroorganinių pesticidų ir organinių fosforo junginių steb÷senos rezultatus pagal apskritis ir maisto žaliavų grupes.
Darbo aktualumas. Mityba, suvartojamo maisto asortimentas bei kokyb÷ turi didel÷s reikšm÷s žmogaus sveikatai. Tačiau kai kuriose gyvulin÷s kilm÷s maisto produktų žaliavose vis dar aptinkama kenksmingų medžiagų, tokių kaip sunkieji metalai, pesticidai ir PCB.
Atlikti tyrimai rodo, kad maisto produktuose nustatyti pesticidų kiekiai daugeliu atvejų yra mažesni negu leidžiami higienos normose, o daugelyje bandinių šių teršalų visiškai nerasta. Nors medžiagų likučiai yra nedideli, tačiau šie pesticidai jau nenaudojami 30 metų ir jų maisto produktuose neturi būti. Tad dar kartą įrodyta, kad žem÷s ūkyje yra būtina mažinti cheminių medžiagų naudojimą.
7 1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Chloroorganinių pesticidų apibūdinimas
Pesticidai (lot. pestis – užkratas, cide – žudyti) – tai grup÷ cheminių medžiagų, kuriomis
yra naikinami žem÷s ūkio ir miško kenk÷jai, ligos. Chloroorganinių pesticidų fizikines ir chemines savybes nulemia tirpumas vandenyje ir
organiniuose tirpikliuose, adsorbcijos bei garavimo ypatumai bei destrukcijos arba transformacijos greitis, nuo kurio tiesiogiai priklauso toksinis poveikis. Chloroorganiniai pesticidai yra kristalin÷s, termiškai stabilios, blogai tirpstančios vandenyje medžiagos, gausiai besikaupiančios organiniuose junginiuose (riebaluose, lipiduose ir kt.). Šių pesticidų molekulių struktūra sudaryta iš benzolo žiedų, kurie lemia šių medžiagų stabilumą. (Loganathan..., 1994). Pagal stabilumą pesticidai skirstomi į dvi grupes: lengvai suardomi junginiai ir ilgalaikiai junginiai, kurie savo pradine arba pakeista forma ilgą laiką išlieka ekosistemoje (Jokšas K. 1997).
Chloroorganinių junginių pernašoje svarbų vaidmenį vaidina oro mas÷s (Фоновый....1990). Į atmosferą min÷ti junginiai patenka d÷l garavimo proceso, su dulkių dalel÷mis, taip pat deginant pramonines ir žem÷s ūkio atliekas. Nemaža šių medžiagų dalis į atmosferą patenka apdorojus šiais chemikalais laukus ( Jokšas K. 1997).
Pesticidai – tai preparatai, skirti:
• naikinti organizmus, kurie kenkia augalams ar augaliniams produktams, arba apsaugoti augalus bei augalinius produktus nuo tokių organizmų;
• reguliuoti arba gerinti augalų augimą (išskyrus trąšas ir preparatus, gerinančius žem÷s kokybę);
• išsaugoti augalinius produktus, tarp jų ir miško g÷rybes tol, kol n÷ra atskirų jų saugojimo taisyklių, išskyrus tuos produktus, kuriuose n÷ra konservuojančių medžiagų, patenkančių į augalinį produktą;
• naikinti nepageidaujamus augalus;
• naikinti augalų dalis arba stabdyti nepageidaujamą augimą;
• nukenksmint arba sunaikinti nepageidaujamus organizmus, kurie nepuola augalų. Pagal paskirtį pesticidai skirstomi į 29 grupes, pavyzdžiui:
Herbicidai – preparatai piktžol÷ms naikinti.
Insekticidai – preparatai žalingiems vabzdžiams naikinti.
8
Diafoliantai – preparatai augalų augimui ir vystymuisi reguliuoti.
Beicai – preparatai augalų lapams pašalinti, naikinti; plačiai naudojami d÷l patogumo: neturi kvapo, mažos liekamosios koncentracijos dirvos viršuje.
http://sena.sam.lt/lt/sam/teisine-informacija/ta-pilnas/?strid=112657 žiūr÷ta 2008-11-26.
Ypatingai pavojingi chemikalai, šiandien žinomi kaip patvarieji organiniai teršalai (POT).
Dabartiniu metu reglamentuojami devyni patvarieji organiniai pesticidai įtraukti į Stokholmo Konvencijos reglamentuojamą POT sąrašą:
1. Aldrinas 2. Toksafenas 3. DDT 4. Chlordanas 5. Dialdrinas 6. Endrinas 7. Heksachlorbenzenas (HCB) 8. Heptachloras 9. Mireksas http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=5494 žiūr÷ta 2008-11-26 DDT- Dichlordifeniltrichlormetanas
DDT – tai pirmas iš chloruotų organinių insekticidų. Prad÷tas naudoti per antrą pasaulinį karą . Pradžioje jis buvo naudojamas kovai su vabzdžių sukeltomis žmogaus ligomis – maliarija, d÷m÷tąja šiltine. DDT buvo panaudotas kaip plataus spektro pesticidas,
apsaugantis derlių, miško žemes nuo vabzdžių kenk÷jų.
9
DDT, greta kitų organinių teršalų, migruoja atmosfera poliarinių sričių kryptimi ir kondensuojasi šalto klimato zonose. Tyrimų metu DDT buvo aptinkamas ištirpusiame lede ir mikroorganizmuose, iš kurių per mitybinę grandinę pateko į pingvinų organizmą.
http://www.chinapost.com.tw/life/environment/2008/05/11/155912/DDT-still.htm- žiūr÷ta 2008-05-12.
DDT pesticido uždraudimas tapo svarbiausiu jud÷jimo tikslu per 1960-uosius. DDT buvo uždraustas daugumoje išsivysčiusių šalių d÷l jo kenksmingų padarinių aplinkai. Iš pradžių buvo uždraustas naudoti Norvegijoje ir Švedijoje 1970 m, o paskui ir kitose valstyb÷se. Tačiau jis vis dar naudojamas ir šiandien, kad sutrukdytų maliarijos plitimui ir kontroliuotų epidemijas kai kuriose šalyse: Alžyre, Bangladeše, Brazilijoje, Kinijoje ir kt. http://www.3dchem.com/molecules.asp?ID=90 žiūr÷ta 2008-11-26.
http://www.worldofmolecules.com/pesticides/ddt.htmžiūr÷ta 2008-11-26.
Nors šis pesticidas jau keli dešimtmečiai kaip uždraustas vartoti, apskaičiuota, kad jo likučiai visiškai suirs tik po 80 metų. Tai labai toksiškas chloro organinis junginys, sukeliantis nervų sistemos bei kitų organų ir sistemų ligas, įskaitant v÷žį. Nors Lietuvoje seniai nenaudojamas, jis, būdamas labai stabilus, cirkuliuoja gyvūnų mitybos grandin÷se, kaupiasi gyvūnų ir žmogaus riebaluose. Kadangi jis tirpus riebaluose, randamas tiktai tame maiste, kuris turi riebalų (Pavilionyt÷ Ž. 1997-1999).
Į žmogaus organizmą DDT patenka su maisto produktais, kurie užteršti šiuo pesticidu. http://www.epa.gov/history/topics/ddt/01.htm žiūr÷ta 2008-11-26.
DDT susikaupimas aplinkoje padar÷ įtaką staigiam paukščių ir roplių rūšių nykimui 1960 m. Teigiama, kad DDT pesticido kiekis paukščiuose lemia kiaušinių lukšto plon÷jimą. 1969 m. atlikus tyrimus buvo įrodyta, kad DDT sukelia kepenų v÷žio rizikos padid÷jimą tiems gyventojams, šalia kurių buvo 3 dešimtmečius naudojamas šis teršalas.
http://www.worldofmolecules.com/pesticides/ddt.htm žiūr÷ta 2008-05-12.
Po Stokholmo konferencijos DDT yra uždrausta DDT gamyba, išskyrus tas šalis, kurioms jis reikalingas ligų prevencijai. http://www.epa.gov/history/topics/ddt/01.htm žiūr÷ta 2008-11-26.
10 HCH- Heksachlorcikloheksanas
Pesticidas HCH yra beveik toks pat pavojingas sveikatai kaip ir DDT. Jo naudojimas Lietuvoje taip pat uždraustas prieš kelis dešimtmečius, tačiau d÷l ypatingo atsparumo aplinkos veiksnių poveikiui jo likučių maisto produktuose vis dar pasitaiko (Pavilionyt÷ Ž. 1997-1999 m.)
HCB - Heksachlorbenzenas
HCB – baltas kristalinis kūnas, tai pramoninis chemikalas – fungicidas. Prad÷tas naudoti 1940 m. kaip s÷klų apsauga nuo grybelių. HCB buvo panaudotas įvairiose pramon÷s procesuose, tokiuose kaip aliuminio, kaučiuko ir chemikalų gamyba. Yra keli HCB į organizmą patekimo būdai: per odą, per orą ir per burną su maistu. Jis toksiškai veikia tiek gyvūnų, tiek žmogaus organizmą. Pagrindinis jo padarinys – kepenų ligos.
1984 metais HCB buvo uždraustas naudoti JAV. Tokiu pat pavyzdžiu pasek÷ Indija ir Japonija, o kitose šalyse buvo paskelbti apribojimai. Tačiau šis pesticidas vis dar gali būti naudojamas Bolivijoje, Kinijoje ir Rusijoje. http://www.eco-usa.net/toxics/bhc.shtml žiūr÷ta 2008-11-26.
Heptachloras
Heptachloras buvo panaudotas kaip insekticidas, derlių kenk÷jams kontroliuoti: medviln÷s vabzdžiams, termitams ir kt.
Heptachloras į organizmą patenka su maistu, įskaitant pieno produktus, žuvį, riebius gyvulius, užterštus vandens g÷rimus, motinos pieną. Šis pesticidas į organizmą gali patekti ir naikinant namuose termitus heptachloro inhaliacijomis. Šio teršalo naudojimas buvo uždraustas d÷l didelio jo nuodingumo – geb÷jimo paveikti nervų ir hormonų sistemas. Manoma, jog d÷l šio teršalo prad÷jo nykti kelios laukinių paukščių rūšys.
Heptachloro naudojimas buvo uždraustas Kipre, Ekvadore, EU, Turkijoje, Šveicarijoje ir Singapūre. http://www.eco-usa.net/chems/heptachlor.shtml žiūr÷ta 2008-11-26.
Aldrinas
Aldrinas ir dialdrinas yra insekticidai su panašia struktūra. Saul÷s šviesa ir bakterijos keičia aldriną į dialdriną, d÷l to daugiausia aplinkoje sutinkame dialdriną.
11
http://www.fws.gov/pacific/ecoservices/envicon/pim/reports/contaminantinfo/contaminants. html žiūr÷ta 2008-05-15.
Dialdrinas
Dialdrinas taip pat buvo naudojamas ir veterinarijos tikslams. Dialdrino likučiai buvo aptinkami visur: ore, vandenyje, dirvožemyje, žuvyje, paukščiuose ir žinduoliuose, tai pat žmogaus organizme, motinos piene. Pieno produktai ir m÷sa yra pagrindiniai šaltiniai, kuriais šis pesticidas patenka į žmogaus organizmą.
D÷l aplinkos ir žmogaus sveikatos problemų šio pesticido naudojimas buvo uždraustas daugelyje šalių: Bulgarijoje, Ekvadore, Europos Sąjungoje, Vengrijoje, Izraelyje, Singapūre ir Turkijoje. http://www.eco-usa.net/toxics/aldrin.shtml žiūr÷ta 2008-11-26.
Endrinas
Endrinas prad÷tas naudoti 1950 m pradžioje . Tai augalams skirtas insekticidas, kuris buvo naudojamas medviln÷s, kukurūzų, cukranendrių, ryžių, obuolių ir dekoratyvinių augalų apsaugai. Šis pesticidas taip pat buvo naudojamas kaip rodenticidas pelių ir žiurkių naikinimui.
Endrinas mažai tirpus vandenyje, pasižymi dideliu stabilumu aplinkoje, pusiau lakus, ilgai išlieka aplinkoje. Jis buvo aptiktas Arkties vandenyne.
Endrinas patenka į žmogaus organizmą vartojant maisto produktus. Pesticidas yra uždraustas naudoti Europos Sąjungoje, JAV, Japonijoje, o Belgijoje, Kipre, Suomijoje yra paskelbti jo apribojimai. http://www.atsdr.cdc.gov/tfacts89.html žiūr÷ta 2008-11-26; http://www.speclab.com/compound/c72208.htm žiūr÷ta 2008-11-26.
Chlordanas
Chlordanas – pesticidas, kuris buvo naudojamas mišiniuose su kitais panašiais chemikalais. Jis buvo naudojamas ir kaip plataus spektro insekticidas termitų kontrolei, taip pat pagal koncentraciją buvo pritaikytas ir žem÷s ūkyje derliaus apsaugai nuo vabzdžių. Žmon÷ms, dirbantiems su chlordano pesticidu buvo pasteb÷ti imunin÷s sistemos sutrikimai, onkologiniai susirgimai, tačiau mirtingumas nuo v÷žio nebuvo padid÷jęs. http://www.atsdr.cdc.gov/tfacts31.html žiūr÷ta 2008-11-26.
12
Pesticidai pagal fizines bei chemines savybes skirstomi į sprogstamuosius, oksiduojančius, ypatingai degius, labai degius ir degius, kurie kelia pavojų aplinkai ir žmogaus sveikatai.
1. sprogstamieji pesticidai – tai kieti, skysti, pastos ar drebučių pavidalo preparatai, galintys ir be atmosferinio deguonies egzotermiškai reaguoti, greitai išskirdami dujas, ir nustatytomis bandymo sąlygomis detonuoti, greitai užsiliepsnoti ar iš dalies ribotoje erdv÷je pakaitinti sprogti;
2. oksiduojantys pesticidai – preparatai, kurie d÷l sąveikos su kitomis medžiagomis, ypač su degiomis, sukelia labai egzotermišką reakciją;
3. ypač degūs pesticidai – tai skysti preparatai, turintys nepaprastai žemą, žemesnę negu 0°C pliūpsnio temperatūrą, ir žemesnę arba lygią 35°C virimo temperatūrą, bei dujiniai preparatai, kurie normaliomis sąlygomis užsidega nuo sąlyčio su oru;
4. labai degūs pesticidai – tai preparatai, kurie nenaudojant jokios energijos aplinkos temperatūroje gali įkaisti ir galiausiai užsidegti nuo sąlyčio su oru;
• kieti preparatai, kurie gali greitai užsidegti po trumpo sąlyčio su uždegimo šaltiniu, ir uždegimo šaltinį pašalinus toliau dega ar sudega;
• skysti preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra žemesn÷ negu 21°C; • preparatai, kurie nuo sąlyčio su vandeniu ar dr÷gnu oru išskiria pavojingus degių dujų kiekius;
5. degūs pesticidai - skysti preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra lygi arba aukštesn÷ negu 21°C ir lygi arba žemesn÷ negu 55°C.
http://sena.sam.lt/lt/sam/teisine-informacija/ta-pilnas/?strid=112657 žiūr÷ta 2008-11-26.
1.1.1. Chloroorganinių pesticidų paplitimas gamtoje
Teršalų, patenkančių į aplinką sklaida priklauso nuo daugelio fizikinių ir geocheminių procesų, iš kurių reik÷tų pamin÷ti tirpinimą ir tirpių komponentų išnešimą, naujų komponentų formavimąsi, migraciją hidrosferoje, sedimentaciją vandens telkiniuose, kaupimąsi gyvuose organizmuose, transformaciją (Jokšas K. 1997).
13
Cheminių elementų migracija, anot A.E Fersmano yra nulemta daugelio faktorių, kuriuos galima suskirstyti į dvi dideles grupes: 1) vidiniai geochemin÷s migracijos faktoriai, susiję su pačių cheminių teršalų ir jų junginių savyb÷mis (pvz., chemin÷s savyb÷s, ryšiai tarp atomų, elektros krūviai ir kt.) ir 2) išoriniai geochemin÷s migracijos faktoriai, susiję su aplinkos, kurioje vyksta migracija termodinamin÷mis savyb÷mis (temperatūra, sl÷giu, migracin÷s terp÷s chemine sud÷timi, sorbcine galia ir kt.) (Ферсман А. Е. Геохимия 1955).
Šie faktoriai lemia natūraliai gamtoje besikaupiančių cheminių junginių ir d÷l žmogaus ūkin÷s veiklos į aplinką patenkančių medžiagų pasiskirstymą (Jokšas K. 1997).
Atmosferoje chloroorganiniai junginiai sutinkami daugiausiai dviejuose agregatiniuose būviuose: aerozoliniame (iš dalies) ir dujiniame (pagrindiniai). Išsilaikymo ore laikas priklauso nuo pernašos procesų ir fotochemin÷s destrukcijos intensyvumo, dr÷gm÷s, chemiškai aktyvių paviršių kiekio. Dalį chloroorganinių junginių iš atmosferos įsisavina augalai. Tyrimai parod÷, kad kai kurie chloroorganiniai junginiai yra labai stabilūs ir fotocheminei destrukcijai nepasiduoda (Вредные...,1990) Vandenyje šie junginiai taip pat stabilūs. Didelę jų dalį iš vandens įsisavina hidrobiontai, o kita dalis yra sorbuojama ant pakibusių vandenyje dalelių ir nus÷da į dugną. (Вредные...,1990). Tarp chloroorganinių junginių vandenyje dominuoja lindano izomerai, nes jų tirpumas santykinai didesnis. Hidrobiontai aktyviai įsisavina vandenyje esančius chloroorganinius junginius ir per mitybinę grandinę juos perduoda į aukštesnius trofinius lygius. Jūrin÷se ekosistemose bioakumuliacijos koeficientai lindanui, pagal Tatsukavą ir Tanabę, siekia 10.4, PCB10.6 ir 10.7 (Tatsukawa, ir kt., 1990).
Grunte dažniausiai vyrauja DDT ir jo metabolitai, taip pat ir polichlorbifenilai (Jokšas K. 1997).
1.1.2. Chlorooganinių pesticidų poveikis vartotojui
Chloro junginiai, patekę i aplinką, jungiasi su kitomis medžiagomis ir sudaro chlorinius organinius junginius. Jie yra labai patvarus, nesuskyla šimtus metu ar net ilgiau ir nuolat migruoja aplinkoje: oru, vandeniu, dirvožemiu... Jie tirpsta riebaluose, tod÷l daugiausia jų susikaupia riebaliniame sluoksnyje. www.bef.lt/chemines_medziagos žiūr÷ta 2008-03-15.
Į žmogaus organizmą pesticidai patenka su pesticidų likučių turinčiais maisto produktais, taip pat su dulk÷mis ir užterštu oru. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad net nedidel÷s nuodingų pesticidų doz÷s gali sukelti v÷žį, centrin÷s ir periferin÷s nervų sistemos sutrikimų, pažeisti imuninę sistemą ir pakenkti normaliam kūdikių ir vaikų vystymuisi.
14
Pesticidai ypač pavojingi vaikams, nes jie kūno mas÷s vienetui sunaudoja daugiau maisto, skysčių ir oro negu suaugusieji. Kaime gyvenantiems vaikams maistas sudaro tik nedidelę dalį jų kasdieninio sąlyčio su kenksmingais pesticidais. Pesticidai į jų organizmą patenka su vandeniu, žaidžiant netoli laukų arba ant užteršto dirvožemio, nuo pesticidų likučių ant t÷vų drabužių, dulkių ir oro namie ir lauke (Brazauskien÷ D. Pranciška R. 2006 m).
Žinomas pesticidų pavyzdys DDT gali patekti į žmogaus organizmą, maistui vartojant DDT užterštas daržoves, vaisius ir gyvūnin÷s kilm÷s maistą produktus. Kūdikiai gali būti veikiami DDT per mamos pieną. Pavyzdžiui, maitinančių moterų piene, kurios per dieną suvartoja 0,0005 mg/kg pesticidų likučių, rasta 0,08 ppm DDT, o naujagimiai su motinos pienu per dieną gauna 0,082 mg/kg pesticidų likučių, tai yra apie dvidešimt kartų didesn÷ ekspozicija nei mamų. Kiti chloroorganiniai pesticidai tokie kaip heptachloras, gama-HCH, dialdrinas ir aldrinas taip pat ilgai išlieka gamtoje. Tarp aplinkos teršalų, žmogaus sveikatai ypač svarbūs ilgai išliekantys organiniai teršalai. http://www.chem.unep.ch/pops/ žiūr÷ta 2008-10-21.
2.2. Organinių fosforo junginių apibūdinimas Fosforo organinių pesticidų struktūra
Fosforo organiniai junginiai – tai organiniai esteriai, amidai, tiolio junginiai (t. y., organiniai fosfatai ar tiofosfatai), kurių bendra formul÷:
R1 O(S) \ ׀׀
Fosfinatai: P —X; čia: R1 ir R2 alkil a r aril- grupes, pri- /
R2 jungtos tiesiogiai prie P atomo ar- ba surištos O ar S atomais. R1 O(S) \ ׀׀ Fosforo amidatai: P— NR1 ar 2; / R2
Karbamatai: R1— NH— CO— O— R2;
Ir ←
CH3 Tai karbamo rūgšties dariniai \ ←
N— CO—X; / CH3
15
Fosforo organiniai junginiai (pagal vartojimo pobūdį – insekticidai) pirmą kartą susintetinti 1944 metais G. Schrader. Pirmasis susintetintas fosforo organinis junginys yra parationas. Nuo 1950 metų prasid÷jo karbamatinių insekticidų gamyba ir naudojimas; karbarilas (1953 m.), pirmasis iš jų įregistruotas JAV kompanijos „Union Carbide“. Fosforo organiniai junginiai pagal cheminę struktūrą yra skirstomi į:
O ׀
Fosfatus: (R-O)2 - P - O - ; (1) O S
׀׀ ׀׀
O-alkil-tiofosfatus: (R-O)2 - P - S - X arba (R-O)2 - P - O – X; (2) R-S O \ ׀׀ S-alkil-tiofosfatus: P - O – X; (3) / R-O R-S S \ ׀׀ S-alkil-ditiofosfatus: P - O – X; (4) / R-O S (5) ׀׀ Ditiofosfatus: (R-O)2 - P - S – X ; R O \ ׀׀ Fosfonatus: P - O – X; (6) / R-O R S \ ׀׀ Tiofosfonatus: P - O – X; (7) / R-O R2N O \ ׀׀ Fosforo triamidatus: P - NR2; (8) / R2N O ׀׀
16
O ׀׀
Fosforo tioamidatus: (R-O)2- P - NR2; (10) ׀
S - Alkyl S ׀׀
arba O-alkiltiofosfoamidatus (R-O)2- P - NR2; (11) (Moretto A., Johnson M. K. 1987).
2.2.1. Organinių fosforo junginių paplitimas gamtoje
Fosforas gali būti organinių ir neorganinių (ortofosfatų, polifosfatų) junginių formose. Gamtin÷se ekosistemose vyrauja mineralinis fosforas:
H3PO4 ← H+ + H2PO4← H+ + H2PO4← H+ + PO43- (12) Iš dirvožemio išplautos trąšos (fosfatai, nitratai) padidina fosforo ir azoto koncentraciją vandenyje. Tai sukelia eutrofikaciją. Eutrofikaciją patiria beveik visos Lietuvos up÷s. Svarbiausias eutrofikacijos požymis – vandens „žyd÷jimas“. Fosforas ir azotas skatina dumblių ir aukštesniųjų augalų augimą. Organinių medžiagų perteklius nus÷da į dugną, dumbl÷ja pakrant÷s. Skaidydamos vandenyje organines atliekas (augalų dalis, buitines bei maisto pramon÷s nuotekas it kt.), daugelis bakterijų taip pat vartoja deguonį, tod÷l jo ima trūkti (Moretto A., Johnson M. K. 1987).
2.2.2. Organinių fosforo junginių poveikis vartotojui
Pagal cheminę struktūrą fosforo organiniai junginiai yra fosforo rūgšties eteriai. Nors fosforo organiniai junginiai vartojami žem÷s ūkyje ir buityje, kaip insekticidai, fungicidai, herbicidai ir t. t., stipresnį poveikį turintys junginiai gali būti panaudoti kaip cheminis ginklas. Militarizuoti fosforo organiniai junginiai – tai tabūnas, zarinas, zomanas, VX. Jie į organizmą patenka pro odą, burną ir kv÷pavimo takus. Apsinuodijus pirmieji simptomai atsiranda po 1-2 val. ar net po paros, veikiant didel÷ms nuodų doz÷ms simptomų gali atsirasti po kelių minučių.
17
Kitaip nei DDT, fosforo organiniai junginiai yra daug toksiškesni žmogui. Priminsime, kad skirtingi fosforo organiniai insekticidai slopina acetilo cholinesteraz÷s fermentą. D÷l padid÷jusio acetilcholino kiekio pasireiškia tokie simptomai: galvos skausmas, seil÷tekis, padid÷jusi ašarų gamyba, diar÷ja. Priklausomai nuo tam tikro fosforo organinio junginio cholinesteraz÷ gali būti slopinama grįžtamai ir negrįžtamai. Pastarųjų junginių per didel÷ cholinergin÷ stimuliacija sukelia nervų raumeninį paralyžių ir centrin÷s nervų sistemos slopinimą, kurie baigiasi mirtimi. Kiti fosforo organiniai junginiai sukelia periferinę neuropatiją, kuri išsivysto į paralyžių. Triortokrezilfosfatas yra tirpiklis naudojamas lakų ir blizgiklių gamybai ir odos apdirbimui. D÷l šio tirpiklio, vartojimo kaip alkoholio 1930 metais JAV apsinuodijo daugiau nei 50 000 žmonių. Tarp svarbesnių žmogaus sveikatai pesticidų pamin÷tinas parakvatas. Parakvatu apsinuodijama daugiausiai per burną, savižudyb÷s arba žmogžudyst÷s atvejais, arba prarijus per apsirikimą. Dažniausiai parakvatas sukelia mirtį arba sunkius plaučių ar inkstų pažeidimus.http://www.chem.unep.ch/pops/ žiūr÷ta 2008-10-21.
2.3. Pesticidų toksiškumas
Atsižvelgiant į pesticidų toksiškumą, kaip pagrindinį pavojingumo kriterijų žmogaus sveikatai ir aplinkai, pesticidai klasifikuojami pagal nustatytą preparato ūmų toksiškumą bandomiesiems gyvūnams, išreikštą LD50 dydžiais per virškinamąjį traktą ir odą, o LC50
dydžiais – per kv÷pavimo takus į labai toksiškus, toksiškus ir kenksmingus: • labai toksiški (T+)
Preparatai, kurie labai mažais kiekiais patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kv÷pavimo takus arba prasiskverbę per odą sukelia mirtį arba ūmius ar l÷tinius sveikatos sutrikimus.
• toksiški(T)
Preparatai, kurie mažais kiekiais patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kv÷pavimo takus arba prasiskverbę per odą sukelia mirtį arba ūmius ar l÷tinius sveikatos sutrikimus
• kenksmingi (Xn)
Preparatai, kurie patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kv÷pavimo takus arba prasiskverbę per odą sukelia mirtį arba ūmius ar l÷tinius sveikatos sutrikimus.
18
yra pavojingi žmogaus sveikatai. http://sena.sam.lt/lt/sam/teisine-informacija/ta-pilnas/?strid=112657 žiūr÷ta 2008-11-26.
Toksinių pesticidų sukeliami padariniai ir su jais susiję įvykiai
Pasaulines sveikatos organizacijos (WHO) 1986 metų duomenys, surinkti iš skirtingų šaltinių, rodo skirtingą atsitiktinių apsinuodijimų ir mirčių nuo pesticidu skaičių, bet skirtingų šalių nacionalinių suvestinių duomenimis, 1 057 000 apsinuodijimų tenka 20 000 mirčių. Kai kuriose šalyse apsinuodijimų pesticidais daug÷jo. Pavyzdžiui, 1978 metais Egipte ir JAV buvo atliktas tokių incidentų ar atvejų lyginimas :
3 lentel÷. Apsinuodijimas pesticidais
____________________________________________________________________________ Apsinuodijimų (mirčių) skaičius Metai Egiptas JAV __________________________________________________________________________ 1966-1968 3969 (113) 1968 4109 (72) 1969-1971 3603 (132) 1970 5299 (44) 1972-1974 3753 (79) 1975 6271 (30) 1975-1977 4184 (97) 1976 5730 (31) (Jokšas K. 1997).
19
3. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA
3.1. Chloroorganinių pesticidų ir organinių fosforo junginių likučių maisto produktuose monitoringo Lietuvoje planas
1998-2006 metais atlikdama chloroorganinių pesticidų ir fosforo organinių junginių steb÷senos Lietuvoje analizę, informaciją ir tyrimų medžiagą rinkau Nacionalin÷je maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI). Darbo metu NMVRVI surinkau ir išanalizavau 1998 – 2006 metų šių medžiagų likučių steb÷senos įvairiuose maisto produktuose ataskaitas. Ataskaitos buvo paruoštos remiantis 1998 m. NMVRVI prad÷tu vykdyti teršalų steb÷senos planu.
VMVT( Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba) direktoriaus 2002 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 275 patvirtintų Medžiagų likučių gyvūnuose ir gyvūniniuose maisto produktuose kontrol÷s taisyklių pagrindu LVVPI (Lietuvos Valstybin÷ veterinarijos preparatų inspekcija) kartu su Nacionaline maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institucija ruošia medžiagų likučių gyvūnuose ir gyvūniniuose maisto produktuose steb÷senos kasmetinius planus.
Steb÷senos planas vykdomas vadovaujantis : Veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15; 1999, Nr. 90-2639; 2000, Nr.61-1804), Higienos norma HN 54:2001 „Maisto produktai. Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos“ (Žin., 2002, Nr.34(1)-1269), VMVT direktoriaus 2002 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 510 „D÷l Medžiagų ir jų likučių steb÷senos gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose nurodymų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr.111-4952), VMVT direktoriaus 2003 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. B1-356 „D÷l M÷ginių ÷mimo tam tikrų medžiagų ir jų likučių steb÷senai gyvūniniuose produktuose reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 67-3049), VMVT direktoriaus 2003 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. B1-646 „D÷l Medžiagų ir medžiagų likučių gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose steb÷senos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr.76-3514).
http://www.vet.lt/editor_uploads/?S=D1114347707_Likuciu_stebesenos_planas_2004_patvirt intas.doc žiūr÷ta 2008-10-11.
Medžiagų likučių steb÷senos plano vykdymą kontroliuoja Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba. NMVRVI turi koordinuoti ir vykdyti metiniame Plane numatytus tyrimus, pad÷ti užkirsti kelią neteis÷tam medžiagų ir produktų naudojimui gyvūnams, bei užtikrinti vienodų tyrimų standartų ir metodikų, susijusių su medžiagų ir produktų tyrimais
20
naudojimą, bei vykdyti atskirų medžiagų palyginamuosius tyrimus. VMVT duomenis ir rezultatus, tarp jų ir visų atliktų tyrimų rezultatus, pateikia Europos Komisijai ne v÷liau kaip iki kiekvienų metų kovo 31 d. VMVT pateikia Komisijai Planą, kuriame numatytos
priemon÷s, reikalingos įgyvendinti nurodytais metais.
http://www.vet.lt/uploads/pdf/2007%20metu%20VMVT%20veiklos%20ataskaita.pdf?PHPS
ESSID=d9a59588b8... žiūr÷ta 2008-09-20.
3.1.1 lentel÷. Chlorooganinių pesticidų ir organinių fosforo junginių likučių monitoringo planas 1998-2005 metais
M÷ginių pavadinimas 1998 m. 1999 m. 2000 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. Viso Galvijai 296 172 168 885 932 478 316 3247 Kiaul÷s 120 96 63 600 685 393 268 2225 Avys ir ožkos 12 24 36 Arkliai Paukštiena 90 189 70 90 131 80 64 714 Vandens gyv. 36 126 144 9 60 47 54 476 Pienas 198 149 128 525 516 290 211 2017 Vištų kiaušiniai 66 88 36 465 840 600 200 2295 Triušiai 8 8 Ferm. žv÷reliai 705 492 1197 Laukin÷ fauna 245 210 392 512 1359 Medus 30 84 12 15 13 13 5 172 Iš viso: 1081 904 831 3294 3681 2301 1654 13746
3.2. Chlorooganinių pesticidų ir organinių fosforo junginių likučių tyrimo gyvūnin÷s kilm÷s produktuose metodai
Nacionalin÷ maisto ir veterinarijos rizikos veiksnių institutas — pagrindin÷ laboratorija, analizuojanti cheminių medžiagų likučius. Medžiagų likučių tyrimai atliekami Cheminių, Mikrobiologinių ir Radiologinių tyrimų skyriuose. Likučių kiekiai nustatomi vadovaujantis įteisintais standartais ir laboratoriniais tyrimais.
21
Cheminių tyrimų skyrius atlieka cheminius tyrimus, numatytus medžiagų likučių steb÷senos plane.
Pagal nacionalinį medžiagų likučių kontrol÷s planą gyvūnų ir gyvūninių maisto produktų m÷ginius ima apskričių valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos.
NMVRVI apskričių valstybin÷ms maisto ir veterinarijos tarnyboms pateikia m÷ginių pa÷mimo programas ir nurodo m÷ginių pa÷mimo tvarką.
M÷ginių atrinkimo ir pa÷mimo tvarka reglamentuoja tikslią m÷ginio identifikaciją ir atsekamumą, kad m÷ginys būtų imamas norint nustatyti neleistinų medžiagų naudojimą ar neteis÷tą gydymą ir būtų apsaugotas nuo užteršimo atliekant valstybinę kontrolę. Oficialus m÷ginys gali būti biologinis (t.y., imtas iš gyvūno) — organizmo skystis ar audinys (tiek gyvo gyvūno, tiek skerdenos) arba produkto m÷ginys — gyvūnų pašaras arba veterinarinis vaistas.
3.2.1 lentel÷.
Teršalas Tirta (produkto rūšis) Atlikimo metodai Chloroorganinių pesticidų nustatymas pašaruose pašaruose DCh, DCh-MS Chloroorganinių pesticidų gyvūnines kilm÷s maisto produktuose DCh, DCh-MS Chloroorganinių pesticidų
Vaisiuose ir daržov÷se DCh, DCh-MS, ECD Fosforo organinių pesticidų pašaruose DCh Fosforo organinių pesticidų gyvūnin÷s kilmes maisto produktuose DCh Fosforo organinių pesticidų
vaisiuose ir daržov÷se DCh, DCh-MS, ECD
Metodų trumpiniai:
DCh – dujų chromatografijos metodas
DCh – MS dujų chromatografijos su masių spektrometru metodas ECD – elektronų gaudymo detektorius
22
http://www.vet.lt/editor_uploads/?S=D1114347707_Likuciu_stebesenos_planas_2004_pat virtintas.doc žiūr÷ta 2008-10-11.
3.3. Duomenų statistinis apdorojimas
Steb÷senos tyrimų rezultatų statistin÷ analiz÷ buvo atlikta SPSS statistiniu paketu (SPSS Inc, 1995-2007). Veiksnių, įtakojančių teršalų likučių kiekius, įtakai įvertinti buvo taikomas ANOVA metodas; fiksuotais veiksniais parinkti: teršalo tipas, tirto maisto produkto/žaliavos rūšis bei tyrimo metai, o kintamaisiais – tirtų m÷ginių skaičius, teigiamų m÷ginių skaičius bei teršalų kiekiai. Skirtumo tarp grupių patikimumo kriterijui (p) nustatyti buvo naudojamas Bonferoni palyginimo metodas. Skirtumas buvo laikomas statistiškai patikimu, jei p≤0,05.
23 4. TYRIMŲ REZULTATAI
4.1. Chloroorganinių pesticidų ir organinių fosforo junginių likučių steb÷senos 1998-2006 metais aprašomosios statistikos rezultatai
Analizuojant 1998-2006 metų chlorooganinių pesticidų ir organinių fosforo junginių likučių steb÷senos aprašomosios statistikos rezultatus nustatyta, kad mūsų tiriamų teršalų tyrimai prad÷ti vykdyti 1998 metais. Pradžioje m÷ginių buvo imama nedaug, tačiau kiekvienais metais tyrimų m÷ginių skaičius did÷jo, pl÷t÷si maisto žaliavų, kurių m÷giniai tyrimams buvo imami, sąrašas. Lietuvai prad÷jus der÷tis d÷l naryst÷s Europos Sąjungoje, pribrendo būtinyb÷ į nacionalinę teis÷s sistemą įsidiegti privalomas ES direktyvas. Viena tokių direktyvų – 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/23/EB d÷l kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūnin÷s kilm÷s produktuose monitoringo priemonių – numato, kad šalys turi įsidiegti medžiagų likučių steb÷senos planus ir juos vykdyti. Lietuvos planas buvo ruoštas pagal Skandinavijos šalių planų pavyzdį, iš pradžių prad÷ta nuo nedidelio kiekio tyrimų, v÷liau, plečiant laboratorijos galimybes ir įdiegus atitinkamus metodus – m÷ginių skaičius did÷jo. Min÷ta direktyva gana griežtai nustato, iš kokių žaliavų ir kokie m÷ginių kiekiai turi būti imami kiekvienos šalies teritorijoje. D÷l to, prisitaikant prie reikalavimų, palaipsniui buvo didinamas ir žaliavų spektras (pradžioje buvo imami pagrindinių Lietuvos produkcijos gyvūnų – galvijienos, kiaulienos – m÷giniai, po truputį spektras pl÷t÷si ir m÷giniai buvo imami vis iš daugiau gyvūnų rūšių). M÷giniai tiriamuoju periodu buvo imami iš skerdyklose skerdžiamų gyvūnų, daugiausiai tyrimų su jais buvo atliekama nustatant chloroorganinius pesticidus, o ne fosforo organinius junginius .
4.1 lentel÷. 1998-2006 metų Chloroorganinių pesticidų ir organinių fosforo junginių likučių steb÷senos aprašomosios statistikos rezultatai
M÷ginių skaičius 1998 1081 1999 904 2000 831 2002 3294 2003 3681 2004 2301 2005 1654 Metai 2006 1664
24 lentel÷s (4.1) tęsinys 24psl. lentel÷s (4.1) tęsinys Galvijiena 3247 Kiauliena 2225 Aviena/ožkiena 36 Arkliena 0 Paukštiena 714 Vandens gyvūnai 476 Pienas 2017 Kiaušiniai 2295 Triušiena 8
Žv÷riena (ferm. auginta) 1197 Žv÷riena (laukin÷ fauna) 1359
Produkto/žaliavos rūšis Medus 172
Heptachloras/heptachloro epoksidas 1305 DDTs 1461 α - HCH 1463 β - HCH 1459 γ - HCH 1465 aldrinas 1287 dialdrinas 963 HCB 1098 lindanas 521 endrinas 262 chlordanas 522 nitrofenas 522 cipermetrinas 219 deltametrinas 219 femaleratas 219 Chloroorganiniai pesticidai permetrinas 219 metidationas 113 metilchlorpirifosas 113 diazinonas 113 pirazofosas 113 T er ša la s Organiniai fosforo junginiai kumafosas 90
Aukščiau min÷ta direktyva nustato ir m÷ginių kiekius, kurie priklauso nuo praeitais metais pagamintos produkcijos kiekio (pvz., galvijų – 0,4 % paskerstų gyvulių skaičiaus, kiaulių – 0,05 % paskerstų gyvulių skaičiaus). 2001 metais produkcijos buvo pagaminta daugiausiai (galvijų paskersta – 242 427 vnt. kiaulių – 783 768 vnt.), taigi ir m÷ginių 2002 metais buvo paimta daugiau, nei anksčiau. Be to, remiantis Europos Komisijos rekomendacijomis d÷l liekanų steb÷senos plano tyrimų, 2002 metais buvo prad÷ti tirti arklienos m÷giniai (numatyti 56 m÷giniai) bei į planą įtraukti ūkiuose laikomų laukinių žv÷rių
25
m÷sos m÷giniai (100 m÷ginių) – anksčiau jie nebuvo tiriami, d÷l to bendras m÷ginių skaičius padid÷jo.
4.2. Teršalo tipo, žaliavos (m÷ginio) rūšies, metų veiksnių įtakos tirtų m÷ginių skaičiui, teigiamų m÷ginių skaičiui, bei teršalų kiekiams m÷giniuose analiz÷
Parinktų veiksnių (teršalo tipo, žaliavos (m÷ginio) rūšies, metų) įtakos tirtų m÷ginių skaičiui, teigiamų m÷ginių skaičiui, bei teršalų kiekiams m÷giniuose analiz÷s rezultatai pateikti 4.1.1. lentel÷je. Iš lentel÷s matome, kad produkto rūšies ir metų įtaka visiems tirtiems kintamiesiems yra statistikai reikšminga, o teršalo tipo veiksnys turi įtakos tik tirtų m÷ginių skaičiui ir nedideliems teršalo kiekiams m÷ginyje. Detalesn÷ šių veiksnių įtakos ypatumų analiz÷ pateikta atskirose 4. 3.- 4.9 skyrių lentel÷se.
4.1.1. lentel÷. Veiksnių įtakos tiriamiesiems rodikliams reikšmingumo lygmenys (veiksniai įtraukiami į modelį kaip reikšmingi, kai p≤0,05, kai p≥0,05 - veiksniai iš modelio pašalinami (n). Veiksniai Kintamieji Tirta m÷ginių Rasta teigiamų Iki 0,05 mg/kg 0,05-0,10 mg/kg Teršalo tipas 0,0001 n 0,046 n Produkto/žaliavos rūšis 0,017 0,0001 0,034 0,003 Metai 0,0001 0,001 0,021 0,0001
4.3. Teršalo tipo įtakos tirtų m÷ginių skaičiui, teigiamų m÷ginių skaičiui, bei teršalų kiekiams m÷giniuose analiz÷s rezultatai
Iš 4.3.1. lentel÷je pateiktų duomenų matoma, jog daugiausiai m÷ginių tyrimams buvo paimta chloroorganiams pesticidams tirti (p≤0,05). Analizuojant chloroorganinių pesticidų ir fosforo organinių junginių įtakos tirtų m÷ginių skaičiui, teigiamų m÷ginių skaičiui, bei teršalų kiekiams m÷giniuose pagal analiz÷s rezultatus nustatyta, kad stebimuoju laikotarpiu (1998-2006 m.) chloroorganinių junginių heksachlorcikloheksano α , β , γ ir heksachlorbenzeno
26
teigiamų m÷ginių buvo rasta statistiškai patikimai dažniau, nei likusių tirtų chloroorganinių pesticidų ir fosforo organinių junginių (p≤0,05).
4.3.1 lentel÷. Teršalo įtakos tirtų m÷ginių skaičiui, teigiamų m÷ginių skaičiui, bei teršalų kiekiams m÷giniuose analiz÷s rezultatai
Teršalas Tirta m÷ginių Rasta teigiamų Iki 0,05 mg/kg
0,05-0,10 mg/kg Chloroorganiniai pesticidai
heptachloras/heptachloro
epoksidas a 20,39±21,68 j-o 0,05±0,28 c,e,h 0 c,e 0
DDTs b 21,49±21,16 j-o 0,16±1,22 0 c,e 0
α – HCH c 21,51±21,00 j-o 0,37±1,30 a,f,g,j-o,p,s,t 0,28±1,16 a,b,f,g,k-o 0,03±0,24 β – HCH d 21,46±20,96 j-o 0,19±0,76 0,16±0,73 0,03±0,24 γ – HCH e 21,54±21,02 j-o 0,28±1,10 a,f.g,j-o 0,25±0,97 a,b,f,g,k-o 0,03±0,24
Audrinas f 20,76±21,79 j-o 0 c,e 0 c,e 0
Dialdrinas g 21,40±24,40 j-o 0 c,e 0 c,e 0
HCB h 20,72±23,01 j-o 0,19±0,88 a 0,11±0,70 0
Lindanas p 24,81±26,44 j-o 0 c,e 0 0
Bendrinas r 23,82±25,61 j-o 0 0 0
Chlordanas s 24,86±26,39 j-o 0 c,e 0 0
Nitrofenas t 24,86±26,39 j-o 0 c,e 0 0
Cipermetrinas u 21,90±22,89 j-o 0 0 0
Deltametrinas v 21,90±22,89 j-o 0 0 0
Femaleratas z 21,90±22,89 j-o 0 0 0
Permetrinas x 21,90±22,89 j-o 0 0 0
Organiniai fosforo junginiai
Metidationas j 2,51±5,12 a-h, p-x 0 c,e 0 0 Metilchlorpirifosas k 2,51±5,12 a-h, p-x 0 c,e 0 c,e 0 Diazinonas l 2,51±5,12 a-h, p-x 0 c,e 0 c,e 0 Pirazofosas m 2,51±5,12 a-h, p-x 0 c,e 0 c,e 0 Kumafosas o 3,60±6,20 a-h, p-x 0 c,e 0 c,e 0 * Skirtumai tarp raidžių a-x statistiškai patikimi, kai p≤0,05.
27
Mūsų monitoringo rezultatų analiz÷s metu nustatyti rezultatai panašūs į kitų valstybių. Pesticidų aptinkama ir kitose šalyse: Indijoje 2001-2002 m. atliktuose ožio m÷sos tyrimuose, visuose rasta DDT ir HCH (Bedi, J. S., Gill, J. 2005). Indijoje 7 kiaušinių pavyzdžiai buvo užteršti DDT, ir daug pavyzdžių tur÷jo HCH pesticidų (Aulakh, Rabinder S; Gill 2006). Amerikoje atlikti tyrimai taipogi įrod÷ Pot pesticidų sugeb÷jimą ilgai išlikti, nes imtuose bandiniuose taipogi rasti (Schafer K. S., Kegley S.E. 2002 ).
Pagal nustatytas pesticidų steb÷senos programas, Jugoslavijoje ištirta 941 kiaulių, 561 galvijų ir 358 ÷rienos m÷ginių, surinktų per 5 metų laikotarpį. Mažiau nei 10% tiriamųjų m÷ginių aptikta HCB (heksachlorbenzeno), HCH (heksachlorcikloheksano), lindanas (γ-heksachlorcikloheksano), ir DDT pesticidų, kurių koncentracija didesn÷ nei mažiausia aptinkama riba (Spiric A.; Saicic S. 1998).
4.3.1. Heksachlorcikloheksano steb÷senos maisto produktuose 1998-2005 metais rezultatai
Analizuojant metų įtaką per stebimąjį laikotarpį, paaišk÷jo (4.3.1. lent.), kad nedideli, leistinos normos neviršijantys α - HCH β - HCH γ - HCH kiekiai buvo nustatyti tik 1998 ir 2000 metais, visą likusį laikotarpį (1999-2005 metai) HCH jokiame tirtame maisto produkte neaptikta. Taip pat nustatyta, kad 1998 metais leistinos normos neviršijantys α - HCH kiekiai buvo aptikti dažniau, lyginant su β - HCH γ - HCH m÷giniais. Remiantis literatūra, šiam rezultatui tur÷jo įtakos HCH pesticidų naudojimo apribojimas 1997 m. HCH apie 10 milijonų buvo išleista į aplinka 1948-1997 metais. Jo daugiausiai suvartojo Kinija – beveik pusę viso bendro kiekio, o kitos išvardintos šalys maž÷jimo tvarka : buvusi Sovietų Sąjunga, Indija, Prancūzija, Egiptas, Japonija, JAV, Rytų Vokietija, Ispanija ir Meksika. http://www.oztoxics.org/poprc/CandidatePOPs/beta%20hexachloro.pdfžiūr÷ta 2009-01-06. Mano supratimu, buvusios Sovietų Sąjungos HCH pesticido suvartojimo kiekis – tai viena iš priežasčių, d÷l kurių Lietuvoje užsiliko ir vis dar aptinkamas šis pesticidas. Šis teršalas vis dar aptinkamas, nes jis turi mažą dirvožemio išplovimo potencialą, labai l÷tai pasišalina iš dirvožemio ir yra atsparus žemai temperatūrai. β – HCH yra mažiausiai imlus biologiniam skaidymui lyginant su α – HCH ir γ – HCH. http://www.oztoxics.org/poprc/CandidatePOPs/beta%20hexachloro.pdf žiūr÷ta 2009.01.06
28
4.3.1.lentel÷. Heksachlorcikloheksano steb÷senos maisto produktuose 1998-2005 metais rezultatai
Teršalo tipas
α - HCH β - HCH γ - HCH
Metai produktas tirta rasta tirta rasta tirta rasta
1998 Galvijiena 49 4 49 2 49 6 Kiauliena 20 3 20 2 20 1 Paukštiena 15 8 15 4 15 5 Vandens gyvūnai 6 0 6 0 6 0 Pienas 33 1 33 0 33 0 Kiaušiniai 11 4 11 4 11 4
Žv÷riena (laukin÷ fauna) 35 1 35 1 35 3
Medus 5 0 5 0 5 0 1999 Galvijiena 27 0 27 0 27 0 Kiauliena 18 0 18 0 18 0 Paukštiena 35 0 35 0 35 0 Vandens gyvūnai 31 0 30 0 31 0 Pienas 37 0 34 0 39 0 Kiaušiniai 22 0 22 0 22 0 Medus 16 0 16 0 16 0 2000 Galvijiena 24 0 24 0 24 0 Kiauliena 9 0 9 0 9 0 Paukštiena 10 0 10 0 10 0 Vandens gyvūnai 24 0 24 0 24 0 Pienas 32 0 32 0 32 0 Kiaušiniai 9 0 9 0 9 0
Žv÷riena (laukin÷ fauna) 30 4 30 0 30 0
Medus 2 0 2 0 2 0 2002 Galvijiena 59 0 59 0 59 0 Kiauliena 40 0 40 0 40 0 Paukštiena 6 0 6 0 6 0 Vandens gyvūnai 1 0 1 0 1 0 Pienas 35 0 35 0 35 0 Kiaušiniai 31 0 31 0 31 0
Žv÷riena (ferm. auginta) 47 0 47 0 47 0
Medus 1 0 1 0 1 0 2003 Galvijiena 77 0 77 0 77 0 Kiauliena 56 0 56 0 56 0 Paukštiena 1 0 1 0 1 0 Vandens gyvūnai 11 0 11 0 11 0 Pienas 5 0 5 0 5 0 Kiaušiniai 40 0 40 0 40 0 Triušiena 70 0 70 0 70 0
29 Medus 1 0 1 0 1 0 2004 Galvijiena 51 0 51 0 51 0 Kiauliena 41 0 41 0 41 0 lentel÷s (4.3.1) tęsinys 29 psl. lentel÷s (4.3.1) tęsinys Paukštiena 10 0 10 0 10 0 Vandens gyvūnai 4 0 4 0 4 0 Pienas 30 0 30 0 30 0 2004 Kiaušiniai 75 0 75 0 75 0 Triušiena 1 0 1 0 1 0
Žv÷riena (laukin÷ fauna) 49 0 49 0 49 0
Medus 1 0 1 0 1 0 2005 Galvijiena 27 0 27 0 27 0 Kiauliena 26 0 26 0 26 0 Paukštiena 3 0 3 0 3 0 Vandens gyvūnai 8 0 8 0 8 0 Pienas 9 0 9 0 9 0 Kiaušiniai 17 0 17 0 17 0 Triušiena 25 0 25 0 25 0
Žv÷riena (laukin÷ fauna) 64 0 64 0 64 0
Daugiausiai Lietuvoje 1998 metais HCH pesticidų buvo aptikta paukštienos m÷giniuose. α - HCH β - HCH γ - HCH likučių aptinkama ES ir kitų šalių gyvulin÷se žaliavose: 2000 metais Airijoje, atlikus pesticidų likučių maisto produktuose tyrimus, buvo rasta HCH pesticidų avienos ir kiaulienos m÷giniuose (2000 Pesticide residues in food. 2001). Portugalijoje ir Ispanijoje atlikus pesticidų tyrimą meduje, daugiausia buvo aptikta chloroorganinių pesticidų. Tarp jų α – HCH buvo aptikta dažniausiai 50 proc.( Blasco, C., Fernandez M. 2003). Belgijoje HCH buvo pagrindiniai teršalai rasti tirtuose kiaulienos m÷giniuose. (Covaci A., Gheorghe A. 2004).
4.3.2. DDT likučių steb÷senos maisto produktuose 1998-2005 metais rezultatai
4.3.2 lentel÷je stebint DDT dinamiką maisto produktuose 1998 – 2005 metais nustatyta, kad DDT aptikta tik 1999 metais ir 2000 metais. 1999 metais viso buvo ištirta 193 m÷giniai, tik viename iš jų buvo aptiktas šis teršalas – paukštienos m÷ginyje (paukštienos m÷ginių ištirta 34). 2000 metais viso ištirta 140 m÷ginių, iš jų 10-yje aptikta DDT pesticido (laukin÷s faunos m÷giniuose). 2000 metais viso laukin÷s faunos m÷ginių buvo ištirta 30.
Šis teršalas uždraustas naudoti 1973 metais. DDT vis dar patenka į aplinką d÷l savo dabartinio naudojimo kitose pasaulio vietose. Dideli kiekiai DDT buvo išleisti į orą ir į dirvožemį ar vandenį, kai juo buvo apipurkšti pas÷liai ir miškai, d÷l vabzdžių kontrol÷s. DDT
30
vis dar aptinkami, d÷l to kad, jis labai l÷tai skyla, veikiamas mikroorganizmų ir dirvožemyje gali išbūti šimtus metų.http://www.atsdr.cdc.gov/toxprofiles/phs35.html žiūr÷ta 2008.10.26
4.3.2 lentel÷. DDT likučių steb÷senos maisto produktuose 1998-2005 metais rezultatai.
Metai 1998 1999 2000 2002 2003 2004 2005
Produktai tirta rasta tirta rasta tirta rasta tirta rasta rasta tirta rasta tirta rasta tirta
Galvijai 49 0 33 0 24 0 59 0 77 0 41 0 27 0 Kiaul÷s 20 0 18 0 9 0 40 0 56 0 51 0 26 0 Avys /Ožkos 0 0 0 0 0 0 0 0 1 0 0 0 3 0 Arkliai 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 Paukščiai 15 0 34 1 10 0 6 0 11 0 10 0 8 0 Vand. gyvūnai 6 0 31 0 24 0 1 0 5 0 4 0 0 0 Pienas 33 0 39 0 32 0 35 0 40 0 30 0 17 0 Kiaušiniai 11 0 22 0 9 0 31 0 70 0 75 0 25 0 Triušiai 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1 0 0 0 Ferm. žv÷reliai 0 0 0 0 0 0 47 0 41 0 0 0 0 0 Laukin÷ fauna 35 0 0 0 30 10 0 0 0 0 49 0 64 0 Medus 5 0 16 0 2 0 1 0 1 0 1 0 0 0 viso 174 0 193 1 140 10 220 0 302 0 262 0 170 0
Per 1998 – 2005 metų laikotarpį daugiausia m÷ginių ištirta 2003 metais (302 m÷ginių) . Daugiausia tirta galvijienos m÷ginių (310 m÷ginių). Ta pati tendencija pastebima ir kitose ES šalyse.
4.3.3. HCB likučių steb÷senos maisto produktuose 1998-2005 metais rezultatai
Lentel÷je 4.3.3 pateikti HCB teršalo steb÷senos maisto žaliavose ir produktuose 1998 – 2005 metais rezultatai. Iš lentel÷je pateiktų duomenų matosi, jog daugiausia m÷ginių ištirta buvo 2003 metais (302 m÷giniai). Daugiausia m÷ginių ištirta galvijienos. HCB aptikta 1998 ir 2000 metais. HCB buvo naudojamas augalų s÷klų apsaugai nuo grybų. HCB yra paplitęs visoje aplinkoje, nes yra mobilus ir atsparus skilimui. Jis gali susikaupti organizme d÷l jo fizikinių ir cheminių savybių, o jo vis dar randama, nes jam reikia ilgo laiko tarpo kad
31
pasišalintų.http://www.who.int/water_sanitation_health/dwq/chemicals/hexachlorobenzenesu m.pdf žiūr÷ta 2008-12-28.
Tod÷l dar dabar jis retai ir mažomis koncentracijomis nustatomas maisto produktuose. 4.3.3 lentel÷. HCB likučių steb÷senos maisto produktuose 1998-2005 metais rezultatai
Metai 1998 1999 2000 2002 2003 2004 2005
Produktai tirta rasta tirta rasta tirta rasta tirta rasta rasta tirta rasta tirta rasta tirta Galvijai 2 1 0 0 24 0 59 0 77 0 51 0 27 0 Kiaul÷s 0 0 0 0 9 0 40 0 56 0 41 0 26 0 Avys /Ožkos 0 0 0 0 0 0 0 0 1 0 0 0 3 0 Arkliai 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 Paukščiai 0 0 0 0 10 0 6 0 11 0 10 0 8 0 Vand. gyvūnai 0 0 2 0 24 0 0 0 5 0 4 0 9 0 Pienas 0 0 0 0 0 0 35 0 40 0 30 0 17 0 Kiaušiniai 0 0 0 0 0 0 31 0 70 0 75 0 25 0 Triušiai 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1 0 0 0 Ferm. žv÷reliai 0 0 0 0 0 0 47 0 41 0 0 0 0 0 Laukin÷ fauna 35 5 0 0 30 4 0 0 0 0 49 0 64 0 Medus 0 0 0 0 0 0 1 0 1 0 1 0 0 0 viso 37 6 2 0 97 4 219 0 302 0 262 0 179 0
4.4. Produkto/žaliavos rūšies įtakos tirtų m÷ginių skaičiui, teigiamų m÷ginių skaičiui, bei teršalų kiekiams m÷giniuose analiz÷s rezultatai
Išanalizavus produkto/žaliavos rūšies įtakos tirtų m÷ginių skaičiui, teigiamų m÷ginių skaičiui, bei teršalų kiekiams m÷giniuose pagal analiz÷s rezultatus, galima teigti, jog tarp teigiamų mūsų tiriamųjų teršalų atžvilgiu m÷ginių žv÷rienos m÷giniai buvo statistiškai patikimai dažnesni (0,75±1,96; p≤0,05).
32
4.4 lentel÷. Produkto/žaliavos rūšies įtakos tirtų m÷ginių skaičiui, teigiamų m÷ginių skaičiui, bei teršalų kiekiams m÷giniuose analiz÷s rezultatai
* Skirtumai tarp raidžių a-m statistiškai patikimi, kai p≤0,05.
4.4.1. Pesticidų likučių steb÷senos laukin÷je faunoje rezultatai
Analizuojant 4.4.1 lentelę matome, jog žv÷rienoje pesticidų likučiai buvo nustatyti tik 1998 ir 2000 metais. 1998 metais viso ištirta 245 m÷ginių, o iš jų 10-ije rasti teršalų likučiai. Daugiausia rasta HCB pesticido – iš 35 ištirtų m÷ginių, 5-ose rasta HCB. 2000 metais ištirta 210 m÷ginių, iš kurių 20-tyje rasti teršalai. Daugiausia m÷ginių buvo užteršta DDT pesticidų – iš 30 m÷ginių rasta 10-tyje. 4-ose m÷giniuose buvo aptikta HCB pesticido. Iš lentel÷je pateiktų duomenų, matoma, jog žv÷rienoje nepastoviai buvo stebimi pesticidų likučiai – 1999, 2002 ir 2003 metais m÷giniai netirti, nes žv÷rienos suvartojama žymiai mažiau, nei galvijienos ar kitų daugiau vartojamų maisto produktų. Daugiausia teršalų laukin÷je faunoje randama tod÷l, kad laukinių gyvūnų mitybos arealas yra labai platus. Laukinių gyvūnų pašaro racioną sudaro tik tai, ką jie susiranda ir susimedžioja, vandens telkiniai, iš kurių geria, taipogi gali būti užteršti įvairiais pesticidais. Į vandens telkinius patenka dideli pesticidų kiekiai, kurie naudojami kovai su piktžol÷mis ir žem÷s ūkio kenk÷jais. Dideli kiekiai pesticidų buvo naudojami miškams purkšti apsaugai nuo vabzdžių, tai turi didel÷s įtakos aptiktiems pesticidams laukiniuose gyvūnuose.
Produkto/žaliavos
rūšis Tirta m÷ginių Rasta teigiamų
Iki 0,05 mg/kg 0,05-0,10 mg/kg Galvijiena a 40,09±23,28b,g,h,k 0,16±0,83 l 0,09±0,50 0,07±0,38 b-m Kiauliena b 27,81±17,23 0,08±0,41 l 0,08±0,41 0 Aviena/ožkiena c 0,59±1,02 0 l 0 0 Arkliena d 0 0 l 0 0 Paukštiena e 8,93±7,99 0,24±1,14 l 0,21±1,13 0 Vandens gyvūnai f 6,03±8,44 0 l 0 0 Pienas g 26,89±12,19 0,01±0,12 l 0,01±0,12 0 Kiaušiniai h 30,60±27,50 0,16±0,79 l 0,16±0,79 0 Triušiena j 0,19±0,40 0 l 0 0 Žv÷riena (ferm. auginta) k 19,62±22,29 0 l 0 0 Žv÷riena (laukin÷ fauna) l 33,98±23,03 0,75±1,96 a-k, m 0,25±0,93 0 Medus m 2,15±3,69 0 l 0 0
33
4.4.1 lentel÷. Pesticidų likučių steb÷senos laukin÷je faunoje rezultatai Meta
i
Teršalas Tirta m÷ginių Rasta teigiamų Iki 0,05 mg/kg 0,05-0,10 mg/kg
heptachloras 35 0 0 0 DDTs 35 0 0 0 α - HCH 35 1 1 0 β - HCH 35 1 1 0 γ - HCH 35 3 3 0 aldrinas 35 0 0 0 HCB 35 5 5 0 1 9 9 8 viso 245 10 10 0 heptachloras 30 2 0 0 DDTs 30 10 0 0 α - HCH 30 4 0 0 β - HCH 30 0 0 0 γ - HCH 30 0 0 0 aldrinas 30 0 0 0 HCB 30 4 0 0 2 0 0 0 viso 210 20 0 0 heptachloras 49 0 0 0 DDTs 49 0 0 0 α - HCH 49 0 0 0 β - HCH 49 0 0 0 γ - HCH 49 0 0 0 aldrinas 49 0 0 0 dialdrinas 49 0 0 0 HCB 49 0 0 0 metidationas 0 0 0 0 metilchlorpirifosas 0 0 0 0 diazinonas 0 0 0 0 pirazofosas 0 0 0 0 kumafosas 0 0 0 0 2 0 0 4 viso 392 0 0 0 heptachloras 64 0 0 0 DDTs 64 0 0 0 α - HCH 64 0 0 0 β - HCH 64 0 0 0 γ - HCH 64 0 0 0 aldrinas 64 0 0 0 dialdrinas 64 0 0 0 HCB 64 0 0 0 metidationas 0 0 0 0 metilchlorpirifosas 0 0 0 0 diazinonas 0 0 0 0 pirazofosas 0 0 0 0 kumafosas 0 0 0 0 2 0 0 5 viso 512 0 0 0
34
Ūkyje auginami gyvuliai mažai ar visai nekontaktuoja su išorine aplinka, tad iš aplinkos patekti teršalams į gyvulio produkciją tikimybe maža. Gyvuliai ūkiuose šeriami visaverčiais pašarais, kuriuos ruošia pasitelkiant vis plačiau taikoma RVASVT(Rizikos veiksnių analiz÷s svarbiuose valdymo taškuose) sistema. Tur÷damos tikslą visiškai garantuoti gaminamos produkcijos higienos kokybę, ES šalys nusprend÷ RVASVT kokyb÷s valdymo ir kontrol÷s sistemą sujungti su Geros gamybos/vadybos praktikos sistema. Šiuo atveju
gaminamo produkto kokyb÷ užtikrinama pagal principą „iš apačios i viršų“, t. y. nuo žaliavų iki galutinio produkto. Svarbus d÷mesys skiriamas pašarinių žaliavų auginimui, jų paruošimui ir kokyb÷s tikrinimui, žaliavų ir priedų įsigijimui, gabenimui ir sand÷liavimui.
http://www.dnv.lt/certification/food_industry/RVASVT_(HACCP).asp žiūr÷ta 2008.05.12
4.5. Metų įtakos tirtų m÷ginių skaičiui, teigiamų m÷ginių skaičiui, bei teršalų kiekiams m÷giniuose analiz÷s rezultatai
Analizuojant 4.5.1. lentel÷je pateiktus duomenis matome, jog mažiausias m÷ginių skaičius per pateiktą laikotarpį buvo ištirtas 2005 metais. Teigiamų pesticidų m÷ginių buvo aptinkama iki 2002 metų, dažniausiai m÷ginių , užterštų pesticidais , aptikta 2000 steb÷jimo metais, o 1998 metais nustatyti didžiausi pesticidų kiekiai tirtuose m÷giniuose. Literatūroje pateikta, jog 1998 metais nustatyti didžiausi pesticidų kiekiai, d÷l to kad daug pesticidų dar buvo užsilikę Lietuvos aplinkoje, daugyb÷ apleistų pesticidų sand÷lių kritiniam stovyje, d÷l gaisrų, kilusių šiuose sand÷liuose. Sekančiais metais šių teršalų likučių rasta mažiau, nes griežčiau buvo vykdoma monitoringo programa, vykdomas sand÷lių likvidavimas, tvarkymas. 4.5.1. lentel÷. lentel÷. Metų įtakos tirtų m÷ginių skaičiui, teigiamų m÷ginių skaičiui, bei teršalų kiekiams m÷giniuose analiz÷s rezultatai
Metai
Tirta m÷ginių Rasta teigiamų Iki 0,05 mg/kg 0,05-0,10 mg/kg 1998 a 21,62±14,98 g 1,18±1,98 c 1,06±1,86 b,c,d,e,f,g 0,12±0,48 b,c,d,e,f,g 1999 b 23,79±9,91 g 0,03±0,16 a,c 0 a 0 a 2000 c 17,31±10,43 0,44±1,65 a,b,d,e,f,g 0 a 0 a 2002 d 17,34±21,28 g 0 c 0 a 0 a 2003 e 20,80±27,01 g 0 c 0 a 0 a 2004 f 14,75±22,00 0 c 0 a 0 a 2005 g 10,60±15,80 a,b,d,e,h 0 c 0 a 0 a 2006 h 19,60± 11,24 g 0 c 0 a 0 a Viso 16,87±21,03 0,10±0,69 0,07±0,52 0,01±0,12
35
4.6. Chloroorganinių pesticidų ir fosforo organinių junginių likučių tyrimų rezultatai pagal apskritis 2006 metais
Prad÷jus liekanų steb÷seną, m÷ginių skaičius buvo skaičiuojamas pagal įmonių produkciją – d÷l finansavimo (nes tuo metu už m÷ginius mok÷davo įmon÷s), taip buvo pateikiamos ir ataskaitos. 2004 metais LT liekanų steb÷senos patikrinti atvykę FVO (Food and Veterinary Office) inspektoriai patar÷ keisti m÷ginių ÷mimo sistemą, nes egzistuojanti sistema neapima visos šalies teritorijos (neapimtos lieka mažos skerdykl÷l÷s, kiemuose skerdžiama produkcija), sudaro galimybes m÷ginius imti nesąžiningai, ir prad÷ti m÷ginius imti pagal atskirose apskrityse pagamintos produkcijos kiekį, įpareigojant m÷ginius imti tik valstybinius veterinarijos gydytojus, kad būtų sumažinta neteisingo m÷ginių pa÷mimo tikimyb÷ ir m÷giniai proporcingai apimtų visą Lietuvos teritoriją.
4.6.1 lentel÷. Chloroorganinių pesticidų ir fosforo organinių junginių likučių tyrimų rezultatai pagal apskritis 2006 metais
Kur rasti A ly ta u s K a u n o K la ip ÷d o s M a ri ja m p o l÷ s P a n ev ÷ž io Š ia u li ų T a u ra g ÷s T el ši ų V il n ia u s Chloroorganiniai pesticidai Galvijiena 2 6 10 1 4 1 5 0 1 Kiauliena 0 4 2 2 2 2 3 1 2 Aviena/ožkiena 0 0 1 0 0 0 1 0 0 Arkliena 0 0 0 0 0 0 0 0 0 Paukštiena 0 3 0 0 0 0 0 0 3 Vandens gyvūnai 0 0 1 0 0 0 0 0 1 Pienas 0 3 1 1 1 1 1 1 2 Kiaušiniai 0 5 5 2 3 1 0 3 8 Triušiena 0 0 0 1 0 1 0 0 0
Žv÷riena (ferm. auginta) 0 0 0 0 0 0 0 0 0 Žv÷riena (laukin÷ fauna) 0 0 0 0 39 0 0 0 0
Medus 0 0 0 0 0 0 0 0 0
suma 2 21 20 7 49 6 10 5 17
Organiniai fosforo junginiai
Galvijiena 0 3 2 1 3 1 3 0 0
36 lentel÷s (4.0.1) tęsinys Kiauliena 0 4 2 2 2 2 3 1 2 Aviena/ožkiena 0 0 1 0 0 0 0 0 0 Arkliena 0 0 0 0 0 0 0 0 0 Paukštiena 0 0 0 0 0 0 0 0 0 Vandens gyvūnai 0 0 0 0 0 0 0 0 0 Pienas 0 1 1 1 1 1 1 1 1 Kiaušiniai 0 0 0 0 0 0 0 0 0 Triušiena 0 0 0 0 0 0 0 0 0
Žv÷riena (ferm. auginta) 0 0 0 0 0 0 0 0 0 Žv÷riena (laukin÷ fauna) 0 0 0 0 0 0 0 0 0
Medus 0 0 0 0 0 0 0 0 1
suma 0 8 6 4 6 4 7 2 4
Lentel÷je 4.6.1 pateikti chloroorganinių pesticidų ir fosforo organinių junginių likučių rezultatai pagal Lietuvos apskritis 2006 metais. Iš lentel÷s matyti, kad 2006 metais daugiausia šių teršalų buvo ištirta Panev÷žio apskrityje (55)– taip procentiškai gavosi pagal 2005 metais Panev÷žio apskrities pateiktus produkcijos kiekius. Be to, Panev÷žys kiekvienais metais yra vienintel÷ apskritis, imanti m÷ginius laukinių gyvūnų teršalų steb÷senai – nes tik Panev÷žio apskrityje yra laukinių gyvūnų perdirbimo įmon÷ UAB „Viltlit“, kur kasmet ir imami visi 100 numatytų žv÷rių m÷ginių. Mažiausiai šių teršalų buvo ištirta – Alytaus (2) ir Telšių (7) apskrityse. Per visą analizuojamą laikotarpį, daugiausia buvo ištirta galvijienos (43) ir žv÷rienos (39). Visai netirti arklienos ir fermų žv÷relių m÷giniai.
37 5. IŠVADOS
1. Analizuojant 1998-2006 metų chloroorganinių pesticidų ir fosforo organinių junginių steb÷senos maisto žaliavose rezultatus nustatyta, kad daugiausiai m÷ginių ištirta ieškant heksachlorcikloheksano likučių maisto produktuose. Daugiausiai maisto produktų tyrimų nustatant pesticidus atlikta 2003 metais. Per analizuojamą laikotarpį daugiausiai ištirta galvijienos, kiaušinių ir kiaulienos m÷ginių, mažiausiai – medaus, avienos, triušienos, žv÷rienos ir vandens gyvūnų m÷ginių.
2. Analizuojant steb÷senos metų, teršalo tipo ir žaliavos rūšies įtaką pesticidų kiekiams nustatyta, kad nedideliems (mažiau nei 0,05 mg/kg) šių chloroorganinių pesticidų likučių kiekiams maisto žaliavose statistiškai reikšmingos įtakos turi pavieniai metų ir produkto rūšies veiksniai (p=0,021, p=0,034) bei teršalo tipas (p=0,046). Didesniems šio teršalo likučių kiekiams min÷ti veiksniai ir jų sąveikos statistiškai reikšmingos įtakos neturi.
3. Daugumos chloroorganinių pesticidų ir fosforo organinių junginių likučių 1998-2005 metais tirtose gyvūnin÷se žaliavose nerasta. Per stebimą laikotarpį maisto žaliavose ir produktuose aptikti tik HCH, DDT ir HCB likučiai normos ribų neviršijančiais kiekiais. 4. Nedideli, leistinos normos neviršijantys α – HCH, β – HCH, γ - HCH ir HCB kiekiai buvo nustatyti tik 1998 ir 2000 metais, o DDT - 1999 ir 2000 metais. 1998 metais leistinos normos neviršijantys α - HCH kiekiai buvo aptikti dažniau, nei β - HCH ir γ – HCH. HCB ir DDT aptikti tik laukines faunos m÷giniuose.
6. PADöKOS
Nuoširdžiai d÷koju darbo vadovui dr. Mindaugui Malakauskui ir doc. dr. Loretai Šernienei už pagalbą, d÷mesingumą, rūpestį ir kantrybę. Taip pat noriu pad÷koti LVA bibliotekos ir skaityklos darbuotojams, pad÷jusiems rinkti medžiagą magistriniam darbui.
38 7. SANTRAUKA
MAISTO PRODUKTŲ UŽTERŠTUMO KAI KURIAIS CHLOROORGANINIAIS PESTICIDAIS IR ORGANINIAIS FOSFORO JUNGINIAIS ANALIZö
Agn÷ Chlostauskait÷
Santrauka. Tyrimo tikslas buvo išanalizuoti maisto produktų užterštumą kai kuriais chloroorganiniais pesticidais ir organiniais fosforo junginiais Lietuvoje. Darbo metu surinkta chloroorganinių pesticidų ir organinių fosforo junginių patekimo į organizmą jų sukeliamą žalą bei kiekius maisto produktuose liečianti mokslin÷ literatūra. Aptartas pesticidų reglamentavimas LR bei ES, išanalizuoti 1998-2006 metų literatūroje rasti chloroorganinių pesticidų ir fosforo organinių junginių monitoringo duomenys, bei 1998-2000 ir 2002-2006 metais sukauptų visų chloroorganinių pesticidų ir organinių fosforo junginių steb÷senos rezultatai pagal maisto žaliavų grupes.
Informacija ir tyrimų medžiaga gauti iš Nacionalin÷s veterinarijos laboratorijos ir atlikta jų statistin÷ analiz÷ SPSS statistiniu paketu (SPSS Inc, 1995-2007). Analizuojant 1998-2006 metų chloroorganinių pesticidų ir fosforo organinių junginių steb÷senos aprašomosios statistikos rezultatus nustatyta, kad daugiausiai m÷ginių ištirta ieškant heksachlorcikloheksano likučių maisto produktuose. Daugiausiai maisto produktų tyrimų nustatant pesticidus atlikta 2003 metais. Per analizuojamą laikotarpį daugiausiai ištirta galvijienos, paukštienos kiaušinių ir kiaulienos m÷ginių, mažiausiai – medaus, avienos, triušienos, žv÷rienos ir vandens gyvūnų m÷ginių.
Daugumos pesticidų likučių 1998-2005 metais tirtose gyvūnin÷se žaliavose nerasta. Per stebimą laikotarpį maisto žaliavose ir produktuose aptikti tik HCH, DDT ir HCB likučiai mažesni negu leidžiami higienos normose. Nedideliems (mažiau nei 0,05 mg/kg) šių chloroorganinių pesticidų likučių kiekiams maisto žaliavose statistiškai reikšmingos įtakos turi pavieniai metų ir produkto rūšies veiksniai (p=0,021, p=0,034) bei teršalo tipas (p=0,046). Didesniems šio teršalo likučių kiekiams min÷ti veiksniai ir jų sąveikos statistiškai reikšmingos įtakos neturi. Nedideli, leistinos normos neviršijantys α – HCH, β – HCH, γ - HCH ir HCB kiekiai buvo nustatyti tik 1998 ir 2000 metais, o DDT - 1999 ir 2000 metais. 1998 metais leistinos normos neviršijantys α - HCH kiekiai buvo aptikti dažniau, nei β - HCH ir γ – HCH. HCB ir DDT aptikti tik laukin÷s faunos m÷giniuose.
