LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
MAISTO SAUGOS IR GYVŪNŲ HIGIENOS KATEDRA
Aist÷s Jankauskien÷s
Lietuvoje parduodamų maisto produktų ženklinimas
maistingumo ir sveikatingumo teiginiais (atitiktis ir ypatumai
pagal Europos Sąjungos reglamentą 1924/2006)
Magistro darbas
Darbo vadov÷:
doc. Dalia Sekmokien÷
Lithuania selling food labeling nutrition and health claims
(eligibility and characteristics of the European Union Regulation
Magistro darbas atliktas 2009-2010 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Maisto saugos ir gyvūnų higienos katedroje.
Magistro darbą paruoš÷: Aist÷ Jankauskien÷ _________________
Magistro darbo vadovas: doc. Dalia Sekmokien÷ _________________
Recenzentas: __________________
SĄVOKOS IR SUTRUMPINIMAI FM – fukcionalusis maistas;
MS – maistin÷s skaidulos;
EMST – Europos maisto saugos tarnyba;
VMVT – valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba; VASC – valstybinis aplinkos sveikatos centras; KSV – kolonijų sudarančių vienetų skaičius; RR – riebalų rūgštys;
PNRR – polinesočiosios riebalų rūgštys;
FOSHU – Foods for specifies health use (maistas sveikatai gerinti); χ2 – Chi kvadrato kriterijus;
p – paklaidos tikimyb÷;
Teiginys apie maistingumą – teiginys, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama ar užsimenama, kad produktas turi tam tikrų naudingų maistinių savybių d÷l: a)energijos (kaloringumo), kurią jis: suteikia; suteikia mažesnį ar didesnį kiekį; arba nesuteikia, ir (arba) b) maistinių arba kitų medžiagų, kurių jis turi; turi mažesnį ar didesnį kiekį arba neturi.
Teiginys apie sveikatingumą – teiginys, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama ar užsimenama, kad esama ryšio tarp maisto produkto kategorijos, maisto produkto ar vienos jo sudedamųjų dalių ir sveikatos.
Teiginys apie susirgimo rizikos sumažinimą – teiginys apie sveikatingumą, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama ar užsimenama, kad tam tikrai maisto kategorijai priklausančių produktų, maisto produkto arba vienos iš jo sudedamųjų dalių vartojimas žymiai sumažina riziką susirgti viena iš žmon÷ms būdingų ligų.
TURINYS
ĮVADAS ...7
1 LITERATŪROS APŽVALGA ...9
1.1 Funkcionalusis maistas ir jo veikliosios dalys ...9
1.2 Maistin÷s skaidulos...9
1.3 Probiotikai...10
1.4 Prebiotikai ...12
1.5 Polinesočiosios riebalų rūgštys ...13
1.5.1 Sveikatingumo teiginiai produktams, praturtintiems polinesočiosiomis omega 3 riebalų rūgštimis. ...14
1.6 Kitos funkcionaliojo maisto veikliosios dalys ...15
1.7 Vitaminai ir Mineralin÷s medžiagos, jų panaudojimas Funkcionaliojio maisto gamyboje. Maisto produktų praturtinimas vitaminais ir mineralin÷mis medžiagomis ...17
2 FUNKCIONALIOJO MAISTO REGLAMENTAVIMAS...20
2.1 Funkcionaliojo maisto teis÷kūros pasaulyje trumpa apžvalga...20
2.2 Reglamento 1924/2006 „D÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą“ pagrindin÷s nuostatos, maistingumo bei sveikatingumo teiginiai...21
2.3 Sveikatingumo teiginių suteikimo tvarka (pagal 353/2008 reglamentą) ...26
2.3.1 Paraiškos ruošimas ir teikimas ...27
2.4 Maistingumo teiginiai pagal 1924/2006 reglamentą, jais paženklinti produktai...30
3 DARBO METODIKA...33
3.1 Tyrimo imtis ...33
3.2 Tyrimo instrumentas ...33
3.3 Statistin÷ duomenų analiz÷ ...34
4 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...35
4.1 Respondentų charakteristika ...35
4.3 Respondentų nuomon÷ apie maisto komponentus, kurie įvardinti maisto produkto
etiket÷je...37
4.4 Nuomon÷ apie maisto produktų ženklinimo informacijos suprantamumą ...41
4.5 Kai kurių teiginių apie maistingumą suprantamumas...43
4.5.1 Teiginių „Daug skaidulinių medžiagų“ ir „Skaidulinių medžiagų šaltinis“ suprantamumas ...44
4.5.2 Teiginio „Sud÷tyje yra omega riebalų rūgščių“ suprantamumas ...47
4.6 Respondentų nuomon÷ apie maisto produktų ženklinimo informacijos įtaką maisto produkto pasirinkimui ...49
4.7 Rinkoje esančių produktų, pažym÷tų maistingumo teiginias, analiz÷ ...58
5 IŠVADOS...61 6 REKOMENDACIJOS ...64 PADöKA ...65 SUMMARY ...66 LITERATŪROS SĄRAŠAS...68 PRIEDAI ...71 1 PRIEDAS ...71 2 PRIEDAS ...72 3 PRIEDAS ...76
7 ĮVADAS
Pasaulio sveikatos organizacijos priimtoje Pasaulin÷je strategijoje d÷l dietos, fizinio aktyvumo ir sveikatos, valstyb÷s nar÷s skatinamos rengti nacionalines strategijas, kurių tikslas sumažinti l÷tinių neužkrečiamųjų ligų paplitimą skatinant visuomenę sveikai maitintis (World Health Organisation, 2004).
Vienas joje numatytų veiksmų - tinkamas vartotojų švietimas bei informacijos pateikimas apie maisto produktus, įskaitant maisto produktų ženklinimą. Min÷tos strategijos pagrindu priimtoje Europos Komisijos Baltojoje knygoje d÷l Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti pabr÷žiama kad vartotojams reikia sudaryti sąlygas susipažinti su aiškia, nuoseklia ir įrodymais pagrįsta informacija apie maistą (Europos komisijos baltoji knyga 2007, Briuselis).
Šiuolaikinis gyvenimo būdas, susijęs su dideliu gyvenimo tempu, įtampa, stresais, ekologin÷mis problemomis, daugeliu atveju neigiamai veikia žmogaus sveikatą. Tod÷l, siekiant išvengti šiuolaikin÷s civilizacijos keliamo neigiamo poveikio žmogui, svarią reikšmę įgauna funkcionaliojo maisto (FM) produktai (Glenn. R ir kt., 2000).
Maistingumo ir sveikatingumo teiginiai maisto produktams Europos Sąjungoje n÷ra harmonizuoti. 2006 m. gruodžio 20 d. buvo patvirtintas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr.1924/2006 d÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą. Remiantis šiuo reglamentu, buvo nuspręsta, kad maisto gamintojai pateiks Europos Maisto Saugos Tarnybai (toliau – EMST) šiuos teiginius įvertinti.
Lietuvoje už maistingumo ir sveikatingumo teiginių naudojimą iki 2010 m. balandžio 1 d. buvo atsakingas Valstybinis aplinkos sveikatos centras (toliau - VASC). Nuo 2010 m. balandžio 1 d. VASC reorganizuotas ir už reglamentų 1924/2006 bei 353/2008 taikymą atsakingas Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (toliau – centras) prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Šis centras koordinuoja teiginių naudojimo klausimus ir kontaktuoja su EMST, o Valstybin÷ Maisto ir Veterinarijos Tarnyba (toliau - VMVT) kontroliuoja šių teiginių ženklinimą maisto produktų etiket÷se. VMVT, vykdydama valstybinę maisto ir veterinarinę kontrolę, siekia, kad Lietuvos vartotojai nebūtų klaidinami ir gautų objektyvią informaciją apie produktų kokybę ir saugą. VMVT taip pat glaudžiai bendradarbiauja su EMST ir naudojasi šios institucijos išaiškinimais ir rekomendacijomis. Prieiga per internetą (http://vmvt.lt uploadsfileinternet9pdf).
Vis daugiau maisto produktų Bendrijoje ženklinama ir reklamuojama pateikiant teiginius apie maistingumą ir sveikatingumą. Siekiant užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį ir palengvinti jiems pasirinkimą, į rinką pateikiami produktai, įskaitant ir importuotus,
8 tur÷tų būti saugūs bei tinkamai paženklinti. Tod÷l 2006 m. gruodžio 20 d. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 d÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą (OL 2007 L 12, p. 3) (toliau – Reglamentas). Įsigaliojęs 2007 m. liepos 1 d. Reglamentas yra privalomas ir tiesiogiai taikomas visose valstyb÷se nar÷se. Šis Reglamentas nustato darnias maistingumo ir sveikatingumo teiginių naudojimo taisykles ir daug prisideda prie vartotojų teisių apsaugos. Šis Reglamentas užtikrina, kad Europos Sąjungoje kiekvienas teiginys ant produkto etiket÷s būtų aiškus, tikslus ir pagrįstas, tokiu būdu užtikrinant informuotą ir sąmoningą vartotojų pasirinkimą. Reglamentu taip pat siekiama užtikrinti teisingą konkurenciją bei skatinti ir ginti naujoves maisto srityje.
Remdamasis neformalia darbo praktika, Komisijos Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinis direktorius sudar÷ darbo grupę iš valstybių narių ekspertų, kuri tirtų klausimus susijusius su Reglamento įgyvendinimu, o ypač su teiginių klasifikacija.
Darbo tikslas
Įvertinti Lietuvos rinkoje parduodamų maisto produktų paženklintų sveikatingumo ir maistingumo teiginiais atitiktį Europos Sąjungos reglamentui 1924/2006 bei vartotojų nuomonę apie šio ženklinimo tikslingumą.
Darbo uždaviniai
1. Įvertinti, apibendrinti literatūros duomenis apie į maistą dedamas veikliąsias dalis, jų įtaką sveikatai, ženklinimo ypatumus įvairiose šalyse.
2. Išanalizuoti vartotojų rinką šioje srityje, marketingo potencialą ir vartotojų žinias apie biologiškai aktyvius į maistą įterpiamus komponentus, pageidaujamus vartoti produktus.
3. Išanalizuoti ES teis÷s aktus bei mokslinių tyrimų medžiagą apie maistingumo bei sveikatingumo teiginius.
4. Išanalizuoti esamą maisto produktų ženklinimo maistingumo bei sveikatingumo teiginiais patirtį Lietuvoje, parengti rekomendacijas reglamento 1924\2006 įgyvendinimui Lietuvoje.
9 1 LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Funkcionalusis maistas ir jo veikliosios dalys
FM (fukcionalusis maistas) – tai plataus vartojimo kasdien arba dažnai valgomas maistas, kuris be savo teigiamo mitybinio poveikio dar duoda teigiamą fiziologinį poveikį žmogaus organizmui. FM produktai turi savo sud÷tyje komponentų, naudingų žmogaus sveikatai, padidinančių jo atsparumą susirgimams, pagerinančių daugelį fiziologinių procesų žmogaus organizme ir ilgą laiką išsaugančių žmogaus darbingumą. Pagal 1997 m. ILSI (International Life Science Institute) pateiktą FM apibr÷žimą FM – tai maistas, kuris fiziologiškai aktyviais komponentais pagerina žmogaus sveikatą.
FM skirtas stiprinti kurią nors organizmo funkciją ar profilaktiškai apsaugoti žmogų nuo ligų.
Papildomą fiziologinį FM poveikį sąlygoja atskiros šio maisto veikliosios dalys. FM kūrimo ir vartojimo pradininkai – japonai, kurie šią problemą išk÷l÷ ir prad÷jo vystyti praeito šimtmečio devintojo dešimtmečio pradžioje.
Kadangi funkcionaliojo maisto veikliųjų dalių priskaičiuojama dešimtimis tūkstančių, o retųjų veikliųjų dalių, išskiriamų iš augalų ekstraktų, skaičius auga, praktiškai įmanoma nustatyti tik atskirų veikliųjų dalių grupių pagal jų cheminę sud÷tį. Svarbios ir potencialios funkcionaliojo maisto veikliosios dalys, yra polinesočiosios riebalų rūgštys, proteinai ir peptidai, maistin÷s skaidulos, oligosacharidai, probiotikai ir prebiotikai, vitaminai, mineralin÷s medžiagos (kalcis) ir kt.
1.2 Maistin÷s skaidulos
Maistin÷s skaidulos (MS) – tai augalin÷s kilm÷s organiniai junginiai, kurių neskaldo arba beveik neskaldo žmogaus virškinamajame trakte esantys fermentai. MS priskirtini augaliniai biopolimerai (celiulioz÷, hemiceliulioz÷, pektinas, ligninas ir kt.) bei jų kompleksai (celiulioz÷ - ligninas, baltymai - polisacharidai ir kt.). Išskyrus ligniną visos šios medžiagos yra polisacharidai, besiskiriantys struktūriniais elementais ir grandin÷s struktūra. Prieiga per internetą (http://www.nlm.nih.gov/medlineplus/dietaryfiber.html).
Skiriamos tirpios ir netirpios MS. Netirpios MS – tai celiulioz÷, daugelis hemiceliuliozių, ligninas. Fiziologiškai jos svarbios tuo, jog nevirškinamos praeina žmogaus plonąjį žarnyną iki storosios žarnos, absorbuoja vandenį, padidina žarnyno turinį ir palengvina defekaciją. Tirpios MS – tai pektinai, tirpios hemiceliulioz÷s, β-gliukanai, gumos. Ištirpusios vandenyje jos sudaro gelio tipo struktūrą. Tirpios MS mažina cholesterolio ir gliukoz÷s kiekį
10 kraujyje. Pagrindinis maisto šaltinis su kuriuo gaunamos maistin÷s skaidulos – tai daržov÷s, vaisiai, grūdai, s÷klos, s÷lenos.
Dabar jau žinoma, kad kai kurios MS padeda sumažinti cukraus kiekį kraujyje, yra duomenų, kad vartojant daugiau MS, sumaž÷ja širdies ligų rizika. Sugebančios brinkti MS žarnyne sujungia vandenį, absorbuoja kai kurias organines medžiagas, tulžies rūgštis ir kt. taip skatindamos žarnyno veiklą, žarnų turinio jud÷jimą (Liutkevičius ir kt., 2008).
Paprastai maistas pereina per žarnyną per 1-3 dienas, priklausomai nuo fizinio aktyvumo, patiriamų stresų, hormonų veiklos ir ypač skaidulų kiekio maiste. Kuo šis kiekis didesnis, tuo greičiau pereina per žarnyną, o tai svarbi vidurių užkiet÷jimo profilaktikos sąlyga. Vartojant maistą, turtingą celiulioze, hemiceliulioze šio negalavimo galima išvengti. Tačiau didelis maistinių skaidulų turinčių produktų (s÷lenų, grūdų) vartojimas yra nepageidaujamas, kadangi gali sutrikti mineralinių medžiagų balansas organizme. Grūdai ir jų produktai, turi nemažai fitino, kuris trukdo įsisavinti mineralines medžiagas, nes jo druskos gali sudaryti su šiomis medžiagomis neįsisavinamus kompleksus.
Tod÷l su kasdieniais maisto produktais vartotojai turi gauti pakankamą MS kiekį. Per parą žmogus tur÷tų gauti apie 30 g MS. Apskritai manoma, kad skaidulin÷s medžiagos tur÷tų sudaryti 3 % jaunų žmonių maisto raciono, o vyresnių – 5 %. Suaugusiam žmogui per dieną galima suvartoti šešis šaukštus kvietinių s÷lenų, ar tris arbatinius šaukštelius grynų maistinių skaidulų.
1.3 Probiotikai
Probiotikai – tai gyvų mikroorganizmų kultūros bei jų mišiniai ar su min÷tais mikroorganizmais fermentuoti produktai, kurie teikia naudą žmogaus ar gyvulio organizmui, palaikydami ar gerindami žarnyno mikrofloros balansą. Tiesiogiai terminą „probiotikai“ galima suprasti „d÷l gyvyb÷s“ (skirtingai nuo termino „antibiotikai“ - „prieš gyvybę“).
Dauguma specialistų probiotin÷ms bakterijoms dažniausiai priskiria eubiotikus (žarnyno ir kitų organizmo ertmių normalios mikrofloros atstovus, paprastai bifidobakterijas ir Lactobacillus genties pienarūgštę mikroflorą), kurie vadinami klasikiniais probiotikais.
Probiotinis poveikis
Naudinga probiotikų įtaka žmogaus sveikatai pasireiškia įvairiaplaniais teigiamais efektais, kurie charakterizuojami bendru probiotiniu poveikiu.
• žarnyno mikroorganizmų pažeisto balanso pagerinimas ir disbakterioz÷s likvidavimas;
11 • naudingas ir tolygus metabolitinis aktyvumas – gamyba vitaminų: K, biotino, niacino, piridoksino ir folio rūgšties; tulžies druskų ir cholesterolio hidroliz÷ bei jo lygio reguliavimas; dalyvavimas moteriškų lytinių hormonų recirkuliacijoje ir kt. Normaliai funkcionuojanti pastovi naudinga mikroflora kontroliuoja toksinus, apsaugodama nuo perteklin÷s jų gamybos ir patekimo į kraujotakos sistemą. D÷l probiotikų, turinčių detoksikacinių ir proteolitinių savybių, metabolizmo iš esm÷s žarnyne užtikrinama endotoksinų, alergenų ir antigenų proteoliz÷;
• virškinimo optimizacija ir žarnyno motorin÷s funkcijos pagerinimas per gamybą substancijų, rodančių morfokinetinę veiklą; maisto pra÷jimo virškinamuoju traktu laiko reguliavimas dalyvaujant tulžies rūgščių metabolizme, stabdant seratonino sintezę;
• detoksikacin÷ ir apsaugin÷ veikla: radiacijos, cheminio maisto užterštumo, kancerogeninių veiksnių, toksinių endogeninių substratų, neįprasto bei egzotiško maisto, užteršto vandens neigiamos įtakos užkirtimas stimuliuojant imuninį atsaką ir didinant imuninį pasipriešinimą – interferono, interleukino, specifinių antikūnų susidarymą, imunoglobulino sekreciją, kraujo leukocitų fagocitinio aktyvumo padidinimą, imunin÷s sistemos stimuliavimą ir kt. (Liutkevičius ir kt., 2008).
Probiotikų panaudojimo aspektai
Probiotikų apibr÷žime akcentuojama, kad mikroorganizmai privalo būti gyvybingi ir pasiekti veikimo vietą gyvi. Pagal daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje, galiojančius teis÷s aktus raugintų pieno gaminių gamyboje naudojamų specifinių tam produktui pieno rūgšties mikroorganizmų minimalus skaičius visą produkto vartojimo laikotarpį turi būti ne mažesnis kaip 107 KSV/g produkto, nespecifinių, tačiau ženklinant nurodomų, mikroorganizmų (dažniausiai probiotinių bakterijų) minimalus skaičius – 106 KSV/g produkto (Valstyb÷s žinios 2005, Nr. 90-3393).
2007 m. vasarį CIAA (Europos maisto ir g÷rimų gamintojų konfederacija) užbaigtame siūlomų sveikatos teiginių sąraše, skirtame būsimam Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1924/2006 „D÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą“ 13 punktui (jį Europos Komisija, pasikonsultavusi su Europos maisto saugos tarnyba, turi parvirtinti v÷liausiai iki 2010 m. sausio 31 d.) kaip maisto sudedamosios dalys yra pateiktos 128 probiotin÷s kultūros ar jų mišiniai. Šiame sąraše pateikti sveikatingumo teiginiai, nurodantys poveikį organizmui, aptartos pasiūlytų sveikatingumo teiginių vartojimo sąlygos, tarp jų dažniausiai nurodoma minimali suvartojimo doz÷ 108 – 109 gyvybingų ląstelių per dieną, kai kurioms paderm÷ms – 107 KSV/dieną ar 1010 KSV/dieną (Valstyb÷s žinios, 2005 Nr. 90-3393). Probiotinių bakterijų paderm÷s savo poveikio efektyvumu labai skiriasi. Vertinant probiotikus, taikomi ypatingi kriterijai: saugumas – paderm÷s saugumas žmogaus organizmui
12 turi būti patvirtintas; efektyvumas – probiotiko teigiamas poveikis vartotojo sveikatai turi būti patvirtintas; patvarumas rūgščių ir tulžies poveikiui – probiotiko efektyvumas priklauso nuo geb÷jimo išgyventi nepalankioje virškinimo sistemos aplinkoje. Probiotikai turi išlikti gyvi ir aktyvūs produkte prieš jį suvartojant – geb÷jimas išgyventi produkte reikiamomis koncentracijomis iki vartojimo trukm÷s pabaigos.
Probiotikų panaudojimas kuriant funkcionaliojo maisto produktus yra ypač aktualus ir svarbus, norint pagerinti šiuolaikin÷s visuomen÷s sveikatingumą.
Vienas iš svarbiausių probiotikų naudojimo maisto produktų gamyboje trūkumų yra tas, kad parenkamos tik specialios probiotinių bakterijų kultūrų paderm÷s, kurios įveikia min÷tas antibakterines kliūtis, bet ne tos, kurių reikia šeimininko organizmui.
Kaip probiotikai pieno pramon÷je šiuo metu dažniausiai naudojamos šių mikroorganizmų kultūros: Lactobacillus acidophilus, Bifidobacterium, Lactobacillus. plantarum, Lactobacillus casei subsp. casei, Lactobacillus rhamnosus.
1.4 Prebiotikai
Prebiotiniams priskiriami produktai, kurių sud÷tyje yra medžiagų, gebančių palankiai veikti šeimininko organizmą selektyviai stimuliuojant ir (arba) aktyvinant normalios žarnyno mikrofloros atstovus.
Prebiotikai – tai žarnyno mikrofloros charakteristikas pagerinantis substratas, maistin÷ terp÷ naudingoms žarnyno bakterijoms. Prieiga per internetą. (www. pitanie-conf.ru).
Prebiotikams priskiriami nevirškinamieji skaidulinio tipo oligosacharidai ir polisacharidai. Skiriamos kelios prebiotikų grup÷s: trumpos ir vidutin÷s grandin÷s polimerai iš fruktoz÷s liekanų – fruktooligosacharidai, fruktanai, tarp jų ir inulinas; iš gliukoz÷s liekanų – gliukooligosacharidai, gliukanai ir dekstranai; iš galaktoz÷s – galaktooligosacharidai; augalinių ląstelių sienelių, sojos pupų, išrūgų oligosacharidai. Potencialus prebiotikų poveikis yra panašus į probiotikų, nes pagrindin÷ prebiotikų funkcija – probiotikų palaikymas. Kai žarnyne yra skaidulinio tipo oligo- ar polisacharidų, bifidobakterijos ir atskirų rūšių pieno rūgšties bakterijos vystosi labai intensyviai.
Visų prebiotikų pagrindin÷ fiziologin÷ funkcija ta pati, tačiau jiems būdingi ir kiti fiziologiniai efektai. Jie ne tik aktyvina bifidobakterijų gyvybingumą bei slopina kenksmingas bakterijas, bet ir stimuliuoja mineralinių medžiagų (kalcio, magnio) absorbciją bei sustiprina kaulus, slopina toksiškų medžiagų susidarymą ir pagreitina fermentų toksinių metabolitų pašalinimą, mažina cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje bei pagyvenusių žmonių kraujospūdį, turi antikancerogeninį poveikį, reguliuoja tulžies rūgščių metabolizmą ir kt. (British Journal of Nutrition, 2002).
13 Prebiotikų naudojimo technologiniai aspektai ir ženklinimas
Prebiotikus naudojant įvairiausių maisto produktų gamyboje be pagrindin÷s fiziologin÷s reikšm÷s, galima pasiekti ir kitų puikių rezultatų: nepabloginant juslinių savybių sumažinti riebalų kiekį produkte; sumažinti sacharoz÷s kiekį, pailginti vartojimo trukmę, sudaryti pl÷velę, padidinti trašk÷jimą ir kt.
Pagal 2006 m. Gruodžio 20 d. patvirtintą Europos parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1924/2006 „D÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą“, kuris galioja nuo 2007 07 01, produktams su skaidulomis naudojami du teiginiai („skaidulinių medžiagų šaltinis“, „daug skaidulinių medžiagų“) ir jų taikymo sąlygos (1 lentel÷).
1 lentel÷. Maistingumo teiginiai ir jų taikymo sąlygos
Teiginys Taikomos sąlygos
Skaidulinių medžiagų šaltinis
≥ 3 g/100 g arba ≥ 1,5 g/ 100 kcal Daug skaidulinių medžiagų
≥ 6 g/100 g arba ≥ 3 g/100 kcal
Per tris metus, v÷liausiai iki 2010 m. sausio 31 d., bus sudarytas ir patvirtintas Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 leidžiamų pagrindinių teiginių apie naudingas produktų savybes kartu su jiems taikomomis sąlygomis sąrašas. Europos maisto produktų saugos agentūra (EFSA) turi sudaryti galutinį leidžiamų pagrindinių teiginių apie naudingas produktų savybes kartu su jiems taikomomis sąlygomis sąrašą, remdamasi visų ES valstybių sąrašais (sudarytas iki 2008 m. sausio 31 d.) ir ES maisto produktų ir g÷rimų gamintojų konfederacijos (CIAA) sąrašu (baigtas 2007m. vasarį) (Liutkevičius ir kt., 2008).
1.5 Polinesočiosios riebalų rūgštys
Polinesočiosios riebalų rūgštys (PNRR) pagal atliekamą fiziologinę funkciją žmogaus organizme yra vienos svarbiausių FM veikliųjų dalių. Šių rūgščių molekul÷se yra dvi ir daugiau dvigubų jungčių. Joms priklauso linolo (C18:2), α-linoleno (C18:3), arachido (C20:4),
eikosapentaieno (C20:5) ir dokosaheksaieno (C22:6), riebalų rūgštys (Katkute.A., 2008).
Polinesočiosios RR aktyviai dalyvauja ląstelių medžiagų apykaitoje ir yra vienos būtiniausių nervų ląstelių komponentų, dalyvauja reguliuojant cholesterolio kiekį žmogaus organizme. Jos gali sumažinti mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (taip vadinamo blogojo cholesterolio) kiekį organizme, o tuo pačiu ir širdies ligų tikimybę (Kris-Etherton P ir kt, 2002).
14 Skiriamos dvi PNRR grup÷s, t.y. linolo (n-6) arba omega 6 ir α-linoleno (n-3) arba omega 3 RR. Linolo (omega 6) RR žmogaus organizme transformuojama į didesnio nesotumo RR (linoleno, - linoleno, arachido, dokozapentaeno RR), iš dalies kurių (dihomo- γ-linoleno, arachido) formuojasi hormonams priskiriamos fiziologiškai labai veiklios eikozanoidų klas÷s medžiagos, tokios kaip prostaglandinai, tromboksanai, prostaciklinai, leukotrienai. Pastarosios daro įtaką uždegiminiams procesams organizme, kraujo spaudimui, širdies, skrandžio bei inkstų veiklai ir kt. Linolo RR taip pat mažina ir trigliceridų kiekį žmogaus kraujyje. Pagrindinis linolo (omega 6) RR šaltinis yra augalinis aliejus (saul÷grąžų, sojos, kukurūzų, medviln÷s s÷klų, avižų, žem÷s riešutų) bei gyvulių m÷sa. Prieiga per internetą.(http://www.umm.edu/altmed/articles/omega-6-000317.htm#Dietary%20Sources;), (American Journal of Clinical Nutrition, 2006).
Omega 3 riebalų rūgščių grupei priklauso α-linoleno (C18:3) (randama augalin÷s kilm÷s
šaltiniuose) bei eikosapentaieno (C20:5 ), eikosaheksieno (C20:6) ir dokosaheksaieno (C22:6)
(randama gyvūnin÷s kilm÷s šaltiniuose) riebalų rūgštys. Daugiausiai α-linoleno RR randama linų s÷menų, moliūgų s÷klų, graikiškų riešutų, rapso ir sojos aliejuose. Šiai grupei priklauso ir α-linoleno rūgštis, gaunama iš žalialapių daržovių. Iš α-linoleno RR žmogaus organizme formuojasi prostaglandinai. Omega 3 riebalų rūgštys taip pat yra labai svarbios smegenų ląstelių, neuronų sinapsių, akių tinklain÷s veiklai bei lytinių hormonų gamybai.
Labai svarbus omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių tarpusavio balansas. Tačiau mokslininkai įrod÷, kad organizmui tereikia atitinkamai 1:2 santykio. Svarbu keisti aliejų ir būtinai į savo racioną įtraukti šalto spaudimo s÷menų aliejų – turintį didžiausią kiekį omega-3. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamas omega 6 ir omega 3 RR santykis yra 2:1–5:1. Tam, kad praturtintume žmonių mitybos racionus aukščiau pamin÷tomis RR reikiamais kiekiais ir reikiamu santykiu, yra būtina vartoti maistines žaliavas, turinčias didelius kiekius šių biologiškai vertingų rūgščių ar modifikuoti tradicinių maisto produktų sud÷tį (A. Katkute, 2008).
1.5.1 Sveikatingumo teiginiai produktams, praturtintiems polinesočiosiomis omega 3 riebalų rūgštimis.
JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) 2004 m. rugs÷jo m÷n. patvirtino šį teiginį: „Preliminarūs, bet negalutiniai tyrimai rodo, jog EPR ir DHR omega 3 riebalų rūgščių vartojimas gali pad÷ti sumažinti širdies kraujagyslių ligų riziką“. Prieiga per internetą (http://www.medterms.com/script/main/art.asp?articlekey=38989).
Jungtin÷s Karalyst÷s Jungtin÷ nuorodų apie sveikatingumą iniciatyvų institucija (JHCI) 2005 m. vasario m÷n. patvirtino, jog į maistą, į kurio porciją yra įd÷ta mažiausiai 0,2
15 g ilgos grandin÷s polinesočiųjų omega 3 klas÷s riebalų rūgščių (eikosapentaieno, dokosaheksaieno), galima ženklinti šiuo teiginiu:
„Suvartojant 3 g per savaitę arba 0,45 g per dieną ilgos grandin÷s polinesočiųjų omega 3 riebalų rūgščių ir prisilaikant sveiko gyvenimo būdo galima išsaugoti sveiką širdį“.
Švedijos Mitybos fondas 2004 m. pri÷m÷ šį teiginį (galioja tik riebiai žuviai, jos produk-tams bei produktams, kurių 100 g ar kurių 1 porcijoje yra mažiausiai 30 % rekomenduojamo paros kiekio arba 0,7 g omega 3 riebalų rūgščių, gautų iš žuvų (EPR, DHR), bet ne augalin÷s kilm÷s α-linoleno riebalų rūgšties:
„Mitybos atžvilgiu subalansuota dieta, turinti savo sud÷tyje didelį kiekį (mažiausiai 30 % omega 3 riebalų rūgšties rekomenduojamo suvartoti kiekio per dieną arba 0,7 g/100 g produkto gali sumažinant riziką susirgti ateroskleroze bei su ja susijusiomis širdies-kraujagyslių ligomis“. (Swedish Nutrition Foundation, 2004).
Omega 3 klasei priskirtinos augalin÷s kilm÷s α-linoleno RR fiziologin÷ svarba yra susijusi su jos dalyvavimu nervinių procesų veikloje bei su galimybe dalies jos fermentų pagalba transformuotis iki fiziologiškai itin veikliųjų EPR ir DHR bei į hormonus panašių eikosanoidų klas÷s junginių. Tod÷l JAV Nacionalin÷s Akademijos Medicinos institutas jau 2002 m. nurod÷, jog augalin÷s kilm÷s omega 3 riebalų rūgščių klasei priskirtinos α-linoleno riebalų rūgšties rekomenduojamas suvartoti per parą kiekis suaugusiems vyrams yra 1,6 g, o suaugusioms moterims – 1,1 g (Washington, 2002).
1.6 Kitos funkcionaliojo maisto veikliosios dalys
Did÷jančio gyventojų susidom÷jimo sveika mityba, natūralaus augalinio maisto poreikio, siekio sumažinti sintetinių maisto priedų vartojimą, augalų ekstraktų gamyba yra viena smarkiausiai augančių funkcionaliojo maisto veikliųjų dalių ir maisto papildų pramon÷s šakų, ypač daug šių veikliųjų dalių naudojama g÷rimų (nealkoholinių) pramon÷je (Liutkevičius A. ir kt., 2008).
Vis daugiau firmų gamina specialius žolių ekstraktus maisto (ne farmacijos!) pramonei. Firmos nurodo, kokių ligų profilaktikai tos žol÷s tinka, kokia yra jų profilaktin÷ doz÷ maisto produktams. Natūralius augalų ekstraktus lengvai gal÷tų pritaikyti savo maisto produktų gamybos technologijose įvairios pramon÷s šakos, ypač vaisvandenių. Daugumos šalių patirtis rodo, kad dauguma gyventojų (ypač profilaktikos tikslais) nenori pirkti vaistin÷se parduodamų preparatų. Jie mieliau pirktų paprastą maistą, ypač jei jis plačiai išreklamuotas ir nurodytos konkrečios jo vartojimo pasekm÷s. Saldymedis (Glycyrrhiza glabra) yra puiki antimikrobin÷, tonizuojamoji, antispazmin÷, priešv÷žin÷ priemon÷, padedanti sergant bronchitu, tinkama karieso profilaktikai. Saldymedis tinka ir ledų, konditerijos, vaisvandenių,
16 sirupų ir kitų pramon÷s šakų gaminiams. Rozmarinas (Rosmarinus officinallis) – antidepresantas, antioksidantas, padeda nuo migrenos. Labai plačiai naudojamas kaip stiprų ir malonų aromatą turintis prieskonis (gaminami ir bekvapiai ekstraktai), tinka sriubų koncentratams, ledams, padažams, konditerijos produktams, g÷rimams. Kiaulpienių šaknų (Crataegus curvisepala) ir raudonųjų dobilų (Geum urbanum) ekstraktus galima pilti į tonikus suaugusiems ir pagyvenusiems žmon÷ms, naudoti duonos ir pyrago pramon÷s gaminiams, nes šių augalų ekstraktai valo organizmą nuo teršalų, gerai veikia kepenis, mažina kraujospūdį. Maisto pramon÷s papildams vis dažniau naudojami gudobel÷s, pankolio, liucernos ir rausvažied÷s ežiuol÷s (Echinacea purpurea) ekstraktai. Prieiga per internetą (http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2000/10/10eks.html).
Šiuo metu maisto produktų gamyboje plačiausiai vartojami šie augalai: 1. Prieskoniai. 2. Saldymedis. 3. M÷tos. 4. Ženšenis. 5. Ybišk÷, dedešva. 6. Ginkmedis.
7. Stevija (JAV, Rusija) (Lietuvoje uždrausta).
8. Pradedami vartoti įvairūs Kinijos, Indijos retieji augalai, grybai.
Maisto produktų, o ypač maisto papildų, gamyboje dažnai naudojami ne tik augalų ekstraktai, bet ir iš jų išskirtos veikliosios dalys.
Pagrindin÷s augalų ekstraktų veikliosios dalys yra: 1. Bioflavonoidai.
2. Saponinai.
3. Fenoliniai junginiai.
4. Vitaminai ir mineralin÷s medžiagos. 5. Eteriniai aliejai. 6. Chlorofilas. 7. Polisacharidai. 8. Glikozidai. 9. Terpenai. 10. Raugin÷s medžiagos.
Plečiantis funkcionaliojo maisto gamybai, atsiranda poreikis tyrin÷ti ir technologines įvairių veikliųjų priedų savybes. Medžiagų apykaitą veikiančios savyb÷s yra šios:
17 2. Alkaloidai - stimuliuoja širdies ir kraujagyslių, centrinę nervų sistemą, veikia
raminamai;
3. Saponinai - lengvina atsikos÷jimą, skatina tulžies, šlapimo, prakaito išsiskyrimą; 4. Flavonoidai - veikia baktericidiškai, skatina tulžies išsiskyrimą;
5. Eteriniai aliejai - slopina uždegimą, spazmus, naikina mikrobus;
6. Raugin÷s medžiagos - stabdo kraujavimą, mažina uždegimą (Liutkevičius ir kt., 2008).
Antocianinai
Jie plačiai randami g÷l÷se, vaisiuose, daržov÷se. Šie pigmentai ne tik suteikia spalvą, bet turi ir stiprų fiziologinį poveikį žmogaus organizmui.
Lengviausiai maisto pramon÷je naudoti tuos augalų ekstraktus, kurie nuo seno naudojami, tai yra maistines uogas. Naujausi moksliniai tyrimai rekomenduoja vartoti m÷lynių, girtuoklių, spanguolių sultis, jų ekstraktus įterpti į įvairius maisto produktus.
1.7 Vitaminai ir Mineralin÷s medžiagos, jų panaudojimas Funkcionaliojio maisto gamyboje. Maisto produktų praturtinimas vitaminais ir mineralin÷mis medžiagomis
Medicininiu požiūriu produktams pagerinti visų pirma reik÷tų parinkti tas medžiagas, kurių trūkumas pavojingas sveikatai. Paprastai šis trūkumas nustatomas stebint mitybos racioną. Daugelyje šalių tokioms medžiagoms priskiriama: iš mineralinių medžiagų – kalcis, geležis, iš mikroelementų – jodas, iš vitaminų – C, B grup÷s, ypač folio rūgštis, disbakterioz÷s problemoms spręsti–probiotikai ir prebiotikai. Prieiga per internetą (http://www.medicine.lt/index.php?pagrid=leidiniai&subid=gm&strid=7461).
Reiktų išskirti tris momentus, kai kalbama apie maisto praturtinimą vitaminais:
1. Revitaminizavimas – tai technologinio proceso metu prarastų vitaminų atstatymas iki buvusio jų kiekio. Geriausias revitaminizavimo pavyzdys yra miltai, kuriuose prarastų B grup÷s vitaminų ir jų kiekių atstatymas daugelyje šalių yra reglamentuotas norminiais dokumentais (pvz. JAV, Jungtin÷je Karalyst÷je, Danijoje ir kt.). Panašiai yra ir su ryžiais. Dar vienas pavyzdys – vitaminų A ir D d÷jimas į liesą pieną, nes šie riebaluose tirpstantys vitaminai iš jo buvo paimti separuojant grietin÷lę.
2. Normalizavimas – vitaminų kiekio atstatymas iki natūralaus lygio. Vitaminų kiekis augaluose labai priklauso nuo sezono, klimatinių sąlygų, dirvožemyje esančių maistingųjų medžiagų ir daugelio kitų faktorių. Tačiau vartotojas netur÷tų būti skriaudžiamas ir tur÷tų būti tikras, kad, pvz. apelsinų sulčių stiklin÷je jis visada ras tokį pat vitamino C kiekį, nepriklausomai nuo to kur tas apelsinas užaugo ir prinoko. Tam ir taikomas vitaminų kiekio
18 maisto produkte normalizavimas. Dažniausiai normalizuojamos sultys ir pienas bei pieno produktai, nes pvz., vitamino A kiekis piene ganykliniu periodu yra žymiai didesnis nei tvartiniu.
3. Praturtinimas, vitaminizavimas – į produktą įdedama daugiau kokio nors vitamino, vitaminų ar jų grupių, negu jame natūraliai yra. Populiariausi tokių produktų pavyzdžiai yra margarinas ir g÷rimai. (Liutkevičius ir kt., 2008).
Jodu, fluoru ir kitais mikroelementais dažniausiai papildoma druska, geriamasis vanduo, mineraliniai g÷rimai.
Pasaulio praktikoje daugiausiai su padidintu kalcio kiekiu gaminami g÷rimai, kramtomoji guma, konditerijos gaminiai, sausieji pusryčiai.
Kiekvieno vitamino atitinkami preparatai, leidžiami d÷ti į maisto produktus, praturtinant juos vitaminais, išvardyti ES parlamento ir komisijos reglamento d÷l vitaminų ir mineralinių medžiagų bei tam tikrų kitų medžiagų d÷jimo į maisto produktus reglamente1925/2006: Vitaminas A ir beta-karotinas dedami į pieną, margariną, g÷rimus, valgomuosius ledus, padažus. Kadangi vitaminas A sąlytyje su deguonimi oksiduojasi ir šį procesą dar paspartina šviesa ir šiluminis apdorojimas, turi būti dedama antioksidatorių, pvz. vitamino E. D÷l šios priežasties paprastai daugiau vartojamas beta-karotinas, kuris pats yra antioksidatorius ir dar suteikia produktui gelsvą atspalvį; Vitaminas B1 - dažniausiai praturtinamas tas maistas iš kurio jis buvo pašalintas technologinio proceso metu, t.y. aukščiausios kokyb÷s miltai ir jų produktai, ryžių gaminiai; Vitaminas B2 - dažniausiai dedamas į miltus ir jų produktus, pieną, sausuosius pusryčius. Jis yra geltonos spalvos, tod÷l išnaudojama ir ši jo savyb÷. Vitaminas PP - dažniausiai dedamas į kvietinius miltus ir jų produktus, sausuosius pusryčius. JAV šiuo vitaminu praturtinami duona, miltai, manų kruopos, makaronai, kukurūzų ir ryžių produktai; Vitaminas B6 - Vitaminas B6 kartu su kitais B grup÷s vitaminais
dedamas į miltus ir jų gaminius. Taip pat jis tinka praturtinti kūdikių maistą ir lies÷jimui skirtą maistą; Vitaminas B12 - Vitaminas B12 kartu su kitais B grup÷s vitaminais dedamas į miltus
ir jų gaminius. Jis yra labai aktualus vegetarams ir lies÷jimo dietų besilaikantiems žmon÷ms; Folio rūgštis - Šiuo vitaminu praturtinami grūdų produktai, sausieji pusryčiai, makaronai, g÷rimų mišiniai, kūdikių maistas; Vitaminas C - Į maisto produktus jis dedamas kaip natūralus antioksidatorius. Jis apsaugo gaminio spalvą, kvapą ir maistinę vertę; Vitaminas D - Pienas ir pieno produktai, margarinas ir aliejus – tai produktai, kurie dažniausiai praturtinami vitaminu D. Taip pat jis dedamas į visus produktus, į kuriuos dedamas kalcis, nes vitaminas D gerina kalcio įsisavinimą; Vitaminas E - Dedama į margariną, g÷rimus. Vitamino E forma d-α-tokoferolis dažnai naudojama kaip antioksidatorius, stabilizuojantis riebalus riebiuose maisto produktuose. Ypač gerai veikia kartu su vitaminu C; Vitaminas K -
19 Dedama į kūdikių maistą ir tuos produktus, kur dedamas vitaminas D ir kalcis, nes šių vitaminų pora pagerina kalcio įsisavinimą. (reglamentas 1925/2006).
20 2 FUNKCIONALIOJO MAISTO REGLAMENTAVIMAS.
2.1 Funkcionaliojo maisto teis÷kūros pasaulyje trumpa apžvalga
Kuriant ir gaminant funkcionaliojo maisto produktus susiduriama su šio maisto kategorijos produktų įteisinimo, reglamentavimo problema:
• n÷ra iki galo įteisinti veikliųjų dalių sveikatingumo teiginiai (health claim); • n÷ra vieningos terminologijos;
Tik Japonijoje yra patvirtinta nuosekli funkcionaliojo maisto produktų įteisinimo ir ženklinimo sistema. Japonija nuo 1980 metų vykdo plačias tyrimų programas, kurių siekiamas tikslas – kuriant ir propaguojant sveikatą gerinančius maisto produktus, keičiant visuomen÷s mitybos įpročius, sumažinti sveikatos apsaugai skiriamas l÷šas. Siekdami paskatinti visuomen÷s dom÷jimąsi sveikatą teigiamai veikiančiais maisto produktais, japonai nuo 1991 metų tokį maistą prad÷jo vadinti funkcionaliuoju, o funkcionaliojo maisto produktus ženklinti originaliu FOSHU ženklu. Tai n÷ra japoniškas žodis – tai angliško termino, kur galima versti kaip „maistas sveikatai gerinti“ (Foods for Specified Health Use) santrumpa.
Teisinis reglamentavimas
Japonijoje nuo 1991 m. Žem÷s ūkio ir Sveikatos ministerijų susitarimu veikia funkcionaliojo maisto gamybą reglamentuojantis dokumentas FOSHU (Food for specified health uses). Rusijoje nuo 2006 m. liepos įsigaliojo standartas ГОСТ Р 52349 – 2005 „Продукты пищевые функциональные". Europos Sąjungoje nuo 2007 m. liepos 1 d. veikia Europos parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 „D÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą" ir (EB) Nr. 1925/2006 „D÷l maisto produktų papildymo vitaminais ir mineralais bei tam tikromis kitomis medžiagomis". Pirmojo reglamento priede pateikti 24 sveikatos teiginiai ir jų taikymo sąlygos, juos maisto gamintojai jau dabar gali naudoti ženklindami produktus. Galutinis leistinų sveikatos teiginių sąrašas bei būtinos šių teiginių vartojimo sąlygos turi būti patvirtinti v÷liausiai iki 2010 m. sausio 31 d. Galutinį sąrašą sudarys EPSA (Europos maisto produktų saugos agentūra), remdamasi visų ES valstybių pateiktais sąrašais (tur÷jo būti sudarytas iki 2008 m. sausio 31 d.) ir jau 2007 m. sudarytu CIAA (ES maisto produktų ir g÷rimų gamintojų konfederacija) sąrašu. Šiame sąraše pateikti siūlomi teiginiai, susiję su maisto produkto sudedamųjų dalių (vitaminų, mineralinių medžiagų, makronutrientų – baltymų, angliavandenių su žemu glikeminiu indeksu, riebalų rūgščių, įvairių skaidulų, frukto- ir kitų oligosacharidų, inulino ir kitų prebiotikų, probiotinių bakterijų ir jų mišinių) poveikiu sveikatai, nurodomos teiginio vartojimo sąlygos, pateikiami
21
moksliniai įrodymai. Prieiga per internetą
(http://www.medicine.lt/index.php?pagrid=leidiniai&subid=gm&strid=7461).
Europos Sąjungoje yra įsteigta funkcionaliojo maisto mokslo Europoje bendros veiklos komisija – FUFOSE (Functional Food Science in Europe), kurios tikslas – koordinuoti įvairių mokslo institucijų veiksmus ir pagreitinti bendrų sprendimų pri÷mimą d÷l funkcionaliojo maisto įteisinimo.
FUFOSE nutarimams ir principams įgyvendinti nuo 2001 m. prad÷tas vykdyti tarptautinis sveikatingumo teiginių vertinimo mokslinio pagrindimo projektas (PASSCLAIM). Šio projekto tikslai – sukurti bendrus, moksliškai pagrįstus kriterijus, kad kiekvienam sveikatos teiginiui būtų sukaupta pakankamai duomenų ir neginčijamų įrodymų, kritiškai įvertinti jau taikomus sveikatos teiginius bei parengti bendrus principus, kaip susieti mokslo tyrimais gautus duomenis su maisto produktų ženklinimu. Projekte dalyvaujančios mokslininkų grup÷s analizuoja fiziologiškai aktyvių maisto komponentų poveikį tam tikrų ligų prevencijai ir gydymui
Mokslinių tyrimų pagrindu buvo parengti ES teis÷s aktai, kurie įsigaliojo nuo 2007 liepos 1 dienos. Jų įgyvendinimas prisid÷s tiek prie maisto ir mitybos strategijos įgyvendinimo, tiek prie geresnio vartotojų informavimo, maisto saugos ir kokyb÷s principų įgyvendinimo.
ES taryba (Briuselis, 2005.11.15; 9858/05) pateik÷ svarstymui projektą „Tarybos reglamentas d÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą“. Šis projektas buvo svarstomas metus. 2006 m. gruodžio m÷n. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) 1924/2006 d÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą (Liutkevičius ir kt., 2008).
2.2 Reglamento 1924/2006 „D÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą“ pagrindin÷s nuostatos, maistingumo bei sveikatingumo teiginiai
Dalykas ir taikymo sritis
Reglamentas taikomas teiginiams apie maistingumą ir sveikatingumą, skelbiamiems maisto produktų, skirtų galutiniam vartotojui, komerciniuose pranešimuose-ženklinime, pateikime ar reklamoje.
Reglamentas taip pat taikomas maisto produktams, skirtiems tiekti į restoranus, ligonines, mokyklas, valgyklas ir į kitas panašias viešojo maitinimo įstaigas.
Vis daugiau maisto produktų Europos Sąjungoje ženklinama ir reklamuojama pateikiant teiginius apie maistingumą (Caswell. JA. Regulation, 2003), (Montero Marin. A, ir kt., 2006).
22 Nuo 2007 m. liepos 1 d. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstyb÷se, taikomas 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 d÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą (toliau - 1924/2006 reglamentas) (klaidų ištaisymas OL 2007 L 12 p.3). Jo priede yra nurodyti ženklinant, reklamuojant ir pateikiant maisto produktus vartojami teiginiai apie maistingumą ir jų vartojimo sąlygos. Min÷tame Reglamente akcentuojama, kad būtina atsižvelgti į mokslinį teiginių įrodymą, o tokius teiginius vartojantys maisto verslo operatoriai tur÷tų juos pagrįsti, atsižvelgiant į turimų mokslinių duomenų visumą. Teiginiai apie maistingumą netur÷tų būti pateikiami, jeigu jie neatitinka visuotinai pripažintų mitybos ir sveikatingumo principų, skatina nepagrįstą bet kurio maisto produkto vartojimą arba prieštarauja sveikos mitybos rekomendacijoms.
Šis Reglamentas nustato sąlygas, taikytinas visoje ES, kada galima naudoti maistingumo teiginius tokius kaip „mažo riebumo“ ir sveikatingumo teiginius tokius kaip „padeda sumažinti cholesterolį,“ remiantis maistinių medžiagų profiliais. Teiginys gali būti naudojamas tik tokiu atveju, jei maisto produktas atitinka tam tikrą profilį, t.y. yra tinkamas druskos, riebalų ir cukraus santykis. Šie profiliai bus patvirtinti per dvejus metus nuo Reglamento įsigaliojimo pradžios remiantis Europos Maisto saugos tarnybos (EMST) įvertinimu. Maistingumo teiginiai gali neatitikti vieno kriterijaus, t.y. jeigu tik viena maistin÷ medžiaga (druska, cukrus ar riebalai) viršija profilio nustatytą ribą, teiginys vis tiek gali būti naudojamas su ta sąlyga, kad didelis tos maistin÷s medžiagos kiekis bus aiškiai nurodytas ant produkto etiket÷s. Pavyzdžiui, apie jogurtą galima teigti, kad jis turi mažai riebalų, nors jo sud÷tyje yra didelis cukraus kiekis, bet tik tokiu atveju, jei ant jogurto pakuot÷s etiket÷s yra aiškiai nurodyta „didelis cukraus kiekis.“ Sveikatingumo teiginiai turi atitikti visus kriterijus. Bendro pobūdžio aprašymas, kuris suponuoja poveikį žmogaus sveikatai, toks kaip „skatinantis virškinamą“ arba „ledinukas nuo kosulio“, gali būti traktuojamas kaip neatitinkantis naujųjų nuostatų. Reglamentas įsigalioja nuo 2007 liepos 01 dienos. Prieiga per internetą (http://useu.usmission.gov/agri/claims.html.)
Bendrieji principai taikomi tiek teiginiams apie maistingumą, tiek apie sveikatingumą
Reglamente taikomi šie teiginių apibr÷žimai, Teiginys apie maistingumą — teiginys, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama ar užsimenama, kad produktas turi tam tikrų naudingų maistinių savybių d÷l: a) energijos (kaloringumo), kurią jis: suteikia; suteikia mažesnį ar didesnį kiekį; arba nesuteikia, ir (arba) b) maistinių arba kitų medžiagų, kurių jis turi; turi mažesnį ar didesnį kiekį arba neturi.
23 Teiginys apie sveikatingumą – teiginys, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama ar užsimenama, kad esama ryšio tarp maisto produkto kategorijos, maisto produkto ar vienos jo sudedamųjų dalių ir sveikatos.
Teiginiai apie maistingumą ir sveikatingumą gali būti vartojami tik tuomet, jei atitinka šio reglamento nuostatas. Teiginiai neturi būti melagingi, klaidinantys, dviprasmiški, kelti abejonių d÷l kitų maisto produktų saugos ir (arba) maistingumo pakankamumo, skatinti ar pritarti perd÷tam maisto produkto vartojimui.
Teiginių apie maistingumą ir sveikatingumą vartojimo sąlygos: iki 2009 m. sausio 19 d. Komisija laikydamasi reglamento 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, nustato konkrečius maistinių medžiagų apibūdinimus, įskaitant išimtis, kuriuos maisto produktai arba jų kategorijos privalo atitikti, kad gal÷tų būti daromi teiginiai apie jų maistingumą ar sveikatingumą. Maistinių medžiagų apibūdinimai maisto produktams: (a) tam tikrų maistinių medžiagų ir kitų maiste esančių medžiagų, pavyzdžiui, riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, riebalų rūgščių transizomerų, cukrų ir druskos/natrio kiekius; b) bendrą maisto produktų (ar maisto produktų kategorijų) vaidmenį ir svarbą, bei ind÷lį gyventojų arba atitinkamai tam tikrų rizikos grupių, įskaitant vaikus, mityboje; c) bendrą maisto produkto maistinę sud÷tį ir jame esančias maistines medžiagas, kurių poveikis sveikatai buvo moksliškai pripažintas. Maistinių medžiagų apibūdinimai yra pagrįsti mokslo žiniomis apie mitybą, maistingumą ir jų ryšį su sveikata.
Nustatant maistinių medžiagų apibūdinimus Komisija reikalauja EMST, kad per 12 m÷nesių suteiktų mokslines konsultacijas atsižvelgiant į: tai, kad apibūdinimai tur÷tų būti nustatyti apskritai maistui ar maisto kategorijai; maistinių medžiagų pasirinkimui; apibūdinimų referencinio kiekio arba pagrindo pasirinkimui; pasiūlytos sistemos tikrinimui ir tinkamumui. Komisija konsultuojasi su maisto verslo operatoriais ir vartotojų grup÷mis prieš nustatydama maistinių medžiagų apibūdinimus. Atsižvelgiant į mokslo raidą, maistinių medžiagų apibūdinimai yra atnaujinami.
Leidžiama vartoti teiginius apie maistingumą: kuriais informuojama apie riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, riebalų rūgščių transizomerų, cukrų ir druskos/natrio kiekio sumažinimą nenurodant konkrečiai (-oms) maistinei (-÷ms) medžiagai (-oms), apie kurią (-as) daromas teiginys, priskiriamo maistinių medžiagų apibūdinimo, jei min÷ti teiginiai atitinka šio reglamento reikalavimus;
Daugiau kaip 1,2 tūrio proc. alkoholio turintiems g÷rimams negali būti pateikiami teiginiai apie sveikatingumą. Maistingumo teiginių atveju leidžiami tie teiginiai, kurie susiję su mažu alkoholio kiekiu ar sumažintu energijos kiekiu g÷rimuose, alkoholio turinčiuose ne daugiau 1,2 proc.
24 Vartoti teiginius apie maistingumą ir sveikatingumą leidžiama tuo atveju, jai jie neklaidins vidutinio vartotojo.
Reglamente 1924/2006 tai pat nurodoma, kad turi būti mokslinis maistingumo ir sveikatingumo teiginių įrodymas.
Taigi teiginiai apie maistingumą ir sveikatingumą pagrindžiami ir įrodomi visuotinai pripažintais moksliniais įrodymais ir juos pateikiantis maisto verslo operatorius privalo pagrįsti teiginio vartojimą. Valstyb÷s nar÷s kompetentinga institucija (Lietuvoje – sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras) iš maisto verslo operatoriaus gali pareikalauti pateikti visus šio reglamento atitiktį įrodančius dokumentus (reglamentas 1924/2006).
Konkrečios sąlygos taikomos teiginiams apie maistingumą
Teiginiai apie maistingumą leidžiami tik tuo atveju, jei jie išvardyti priede ir atitinka šiame reglamente išd÷stytas sąlygas. Regalamente taip pat numatyta, kad prireikus to priedo pakeitimai priimami pasitarus su EMST.
Patvirtintų maistingumo teiginių sąrašas
Patvirtintų maistingumo teiginių ir jų naudojimo sąlygų sąrašas spausdinamas Reglamento 1924/2006 Priede. Reglamento 1924/2006 8 straipsnio 1 dalyje pažymima, kad teiginiai apie maisto produktų maistingumą gali būti leidžiami tik tuo atveju, jei jie išvardinti priede, kuriame taip pat nustatytos jų vartojimo sąlygos. Regalamente taip pat numatyta, kad prireikus to priedo pakeitimai priimami pasitarus su EMST. Taigi 2010 m. vasario 9 d. priimtas komisijos reglamentas 116/2010, kuris papildo priede nurodytų maistingumo teiginių sąrašą šiais teiginiais: (omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, daug omega-3 riebalų rūgščių, daug mononesočiųjų riebalų, daug polinesočiųjų riebalų ir daug nesočiųjų riebalų) (komisijos reglamentas, 116/2010).
Per trejus metus nuo Reglamento įsigaliojimo Komisija sudarys teigiamą ES teiginių sąrašą,patvirtintą nacionaliniu lygiu.
2007 liepos 26 dieną EMST išleido galutinį instrukcijų dokumentą, kuriame nustatyti reikalavimai, kurių laikydamosi įmon÷s gali teikti paraiškas d÷l sveikatingumo teiginių patvirtinimo. Instrukcijų dokumente apibr÷žta, kas turi būti nurodyta paraiškoje. Ypatingas d÷mesys atkreipiamas į mokslinius duomenis bei įrodymus, kurie būtini, kad sveikatingumo teiginys būtų patvirtintas. Min÷tame dokumente taip pat pateikti pavyzdžiai bei paaiškinimai, kokio pobūdžio informacija turi būti nurodoma paraiškoje. EMST Dietinių produktų, mitybos ir alergologijos specialistų grup÷ įvertins sveikatingumo teiginio žodinę formuluotę, ar teiginys tikrai atspindi mokslinius įrodymus ir yra teisingai suprantamas. Neaiškūs, painūs ar klaidinantys teiginiai nebus vertinami teigiamai.
25 Teiginių apie maistingumą ir sveikatingumą įvertinimas
Kompetentinga institucija, atsakinga už Reglamento taikymą Lietuvos Respublikoje, paskirtas Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (toliau – centras). Pagal Reglamento 28 str. 5 dalį, pereinamuoju laikotarpiu maisto verslo operatorių atsakomybe gali būti vartojami Reglamento 13 str. 1 dalies a punkte nurodyti teiginiai, t. y. teiginiai apie sveikatingumą, apibūdinantys ar darantys nuorodą į maistin÷s ar kitos medžiagos poveikį organizmo augimui, vystymuisi ir funkcijoms, jei jie atitinka Reglamentą.
Maisto verslo operatoriai, nor÷dami gauti patvirtinimą, kad teiginiai atitinka Reglamento nuostatas ir gali būti vartojami ženklinant maisto produktus, centrui turi pateikti: Prašymą d÷l teiginių apie maistingumą ar sveikatingumą įvertinimo; Maisto produkto etiketę, kurioje nurodomas (-i) norimas (-i) vartoti teiginys (-iai); Visuotinai pripažintus mokslinius įrodymus ir kitus dokumentus, pagrindžiančius teiginio vartojimą, jo vartojimo sąlygas ir kt.
Pereinamojo laikotarpio priemon÷s
• Reglamento 28 straipsnyje yra nustatytos pereinamojo laikotarpio priemon÷s. Reglamento 28 str. 1 dalyje nurodyta, kad rinkai pateikti arba paženklinti iki šiame Reglamente nurodytos taikymo datos (2007 m. liepos 1 d.) šio Reglamento neatitinkantys maisto produktai gali būti parduodami iki jų tinkamumo vartoti termino pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki 2009 m. liepos 31 d.
• Reglamento 28 str. 2 dalyje nurodyta, kad neatitinkantys šio Reglamento produktai, kurių prekių ženklus ar prekių pavadinimus galima suprasti kaip teiginius apie sveikatingumą ir kurie egzistavo iki 2005 m. sausio 1 d., gali būti toliau parduodami iki 2022 m. sausio 19 d., po šio laikotarpio taikant Reglamento nuostatas.
• Pagal Reglamento 28 str. 5 dalį, pereinamuoju laikotarpiu maisto verslo operatorių atsakomybe gali būti vartojami Reglamento 13 str. 1 dalies a punkte nurodyti teiginiai, t. y. teiginiai apie sveikatingumą, apibūdinantys ar darantys nuorodą į maistin÷s ar kitos medžiagos poveikį organizmo augimui, vystymuisi ir funkcijoms, jei jie atitinka Reglamentą.
• Maistingumo teiginiai, patvirtinti valstyb÷je nar÷je iki 2006 sausio 1 dienos, bet neįtraukti į Reglamento 1924/2006 Priedą, gali būti naudojami iki 2010 sausio 19 d.
• Bendruosius šio reglamento principus atitinkantiems teiginiams apie maistingumą, turintiems vaizdinę, grafinę ar simbolinę išraišką, kurie n÷ra įtraukti į priedą ir kurie vartojami pagal konkrečias sąlygas, taikomos šios sąlygos: a) valstyb÷s nar÷s v÷liausiai iki 2008 m. sausio 31 d., pateikia Komisijai šiuos teiginius apie maistingumą ir taikomas nacionalines nuostatas drauge su šias nuostatas pagrindžiančiais moksliniais duomenimis.
26 Teiginiai apie maistingumą, kuriuos vartoti leidimas pagal šią tvarką nesuteikiamas, gali būti toliau vartojami dvylika m÷nesių nuo to sprendimo pri÷mimo.
2.3 Sveikatingumo teiginių suteikimo tvarka (pagal 353/2008 reglamentą) 2008 m. balandžio 18 d. Komisijos reglamentas (EB) NR. 353/2008, kuriuo nustatomos paraiškų gauti leidimą vartoti teiginius apie sveikatingumą. Tačiau 2009 m. lapkričio 30 d. Europos sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtas reglamentas 1169/2009 iš dalies keičiantis reglamentą 353/2008, kuriuo nustatomos paraiškų gauti leidimą vartoti teiginius apie sveikatingumą, kaip nustatyta Europos parlamento ir tarybos reglamento Nr. 1924/2006 15 straipsnyje, teikimo taisykl÷s. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 353/2008 iš dalies keičiamas taip: po 7 straipsnio įterpiamas 7 a straipsnis ir po 7 a straipsnio įterpiamas 7 b straipsnis, kuriuose numatoma paraiškų tinkamumo vertinimas ir numatyta paraiškų atsi÷mimo tvarka.
Teiginių patvirtinimo procedūra
Paraiškos d÷l sveikatingumo teiginių turi būti pateiktos kompetentingai nacionalinei institucijai valstyb÷je nar÷je (Lietuvoje – Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrui). Per 14 dienų kompetentinga nacionalin÷ institucija turi patvirtinti paraiškos gavimo faktą. Tuomet kompetentinga nacionalin÷ institucija persiunčia paraišką Europos Maisto saugos tarnybai (EMST), kad ši moksliškai įvertintų siūlomą sveikatingumo teiginį. EMST informuoja apie siūlomą sveikatingumo teiginį valstybes nares bei Europos Komisiją ir pateikia joms paraišką bei kitą papildomą informaciją. Taip pat EMST sudaro paraiškos santrauką ir pateikia ją visuomenei. Per 5 m÷nesius nuo paraiškos gavimo datos EMST privalo pateikti savo mokslinį įvertinimą. Jei EMST reikia papildomos informacijos iš paraiškos teik÷jo, 5 m÷nesių laiko terminas pratęsiamas 2 m÷nesiams nuo tos dienos, kai buvo gautas užklausimas d÷l papildomos informacijos. Per 2 m÷nesius nuo EMST įvertinimo gavimo dienos Komisija teikia pasiūlymą Maisto grandin÷s ir gyvūnų sveikatos nuolatiniam komitetui d÷l siūlomo sveikatingumo teiginio patvirtinimo. Galutinis sprendimas d÷l paraiškos priimamas po griežtos priežiūros procedūros. Po to Komisija informuoja paraiškos teik÷ją apie priimtą sprendimą ir paskelbia išvadas oficialiame ES leidinyje Priega per internetą (http://useu.usmission.gov/agri/claims.html).
27 1 pav. Teiginių patvirtinimo procedūros schema
2.3.1 Paraiškos ruošimas ir teikimas Vienas teiginys vienai paraiškai
Kiekviena paraiška d÷l sveikatingumo teiginio patvirtinimo turi apimti tik vieną santykį tarp maistin÷s medžiagos arba kitokios medžiagos, ar maisto produkto ar maisto kategorijos, ir vienintelio teigiamo poveikio. Tačiau paraiškos teik÷jas gali siūlyti tą patį sveikatingumo teiginį naudoti keliose maisto formuluot÷se, jei tos visos siūlomos formuluot÷s yra pagrįstos moksliškai.
Sveikatingumo teiginių tipai
Paraiškos teik÷jai turi nurodyti, kurį sveikatingumo teiginio tipą pagal Reglamento Nr. 1924/2006 tryliktą (13) ir keturioliktą (14) straipsnius, apima dosj÷. 13 straipsnio teiginiai apima kūno augimą, raidą ir funkcijas, psichologines ir elgsenos funkcijas, liekn÷jimą ir svorio reguliavimą. 14 straipsnio teiginiai apima mažesnę ligos tikimybę ir vaikų raidą ir sveikatą.
Moksliniai įrodymai
Paraiška turi patvirtinti, kad sveikatingumo teiginys yra paremtas ir pagrįstas visuotinai priimtinais moksliniais įrodymais. Tyrimai ir kiti duomenys, pridedami prie paraiškos, tur÷tų pirmiausia būti tyrimai su žmon÷mis ir, kai taikytina, tyrimai su vaikais. Paraiškos teik÷jai taip pat turi nurodyti, jei teikiamas sveikatingumo teiginys arba į jį panašus, jau buvo moksliškai įvertintas kompetentingos valstyb÷s nar÷s arba trečios šalies institucijos. Jei taip, turi būti pateikta tokio mokslinio įvertinimo kopija. Reglamento Nr. 353/2008 Priede
EMST informuoja kitas valstybes nares bei Komisiją
EMST pateikia Komisijai mokslinį įvertinimą (5 m÷nesių terminas, gali būti pratęstas 2 m÷nesiams
Komisija teikia siūlymą priežiūros komitetui (per 2 m÷nsius nuo EMST įvertinimo dienos). Sprendimas priimamas griežtos priežiūros procedūros metu
Komisija nformuoja paraiškos teik÷ją apie oficialų sprendimą ir paskelbia išvadas oficialiame leidinyje Kompetetinga nacionalin÷
institucija
Paraiška Eurpos maisto saugos
28 pateiktos išsamios technin÷s instrukcijos tokiam moksliniam sveikatingumo teiginių įrodin÷jimui.
Vartojimo sąlygos
Be siūlomo sveikatingumo teiginio žodin÷s frazuot÷s paraiškoje taip pat turi būti nurodytos specifin÷s vartojimo sąlygos: tikslin÷ siūlomo sveikatingumo teiginio populiacija, maistin÷s medžiagos kiekis, kai taikytina – vartotinos doz÷s kiekis norint pasiekti teigiamą efektą, kas tur÷tų vengti vartoti maistinę medžiagą, persp÷jimas, jei per didelis suvartotas kiekis gali kelti pavojų sveikatai, kada vartoti negalima, paruošimo ir/ar vartojimo instrukcijos.
Valstybių narių paraiškų tinkamumo vertinimas
Pagal Reglamento 1924/2006 15 straipsnio 2 dalies a punktą ir 18 straipsnio 3 dalį, prieš pateikdamos paraiškas Tarnybai valstyb÷s nar÷s patvirtina, kad jos yra tinkamos.
Nacionalin÷ kompetentinga institucija patvirtina, kad paraiškose, pateiktose laikantis Reglamento 1924/2006 15 ir 18 straipsnių nuostatų, nurodyti to reglamento 15 straipsnio 3 dalyje išvardyti duomenys. Nacionalin÷ kompetentinga institucija taip pat patvirtina, kad: paraiškose, pateiktose laikantis 15 straipsnio nuostatų, nurodytas teiginys apie sveikatingumą – tai sveikatingumo teiginys apie rizikos susirgti mažinimą arba vaikų vystymąsi ir sveikatą; paraiškose, pateiktose laikantis 18 straipsnio nuostatų, nurodytas teiginys apie sveikatingumą – tai bet kuris sveikatingumo teiginys, kaip minima to reglamento 13 straipsnio 5 dalyje, išskyrus sveikatingumo teiginius apie vaikų vystymąsi ir sveikatą“.
Paraiškų atsi÷mimo sąlygos
Paraišką, pateiktą laikantis reglamento 1924/2006 15 ir 18 straipsnių nuostatų, pareišk÷jas gali atsiimti iki tol, kol Tarnyba priima savo nuomonę pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 16 straipsnio 1 dalį arba 18 straipsnio 3 dalį. Prašymą atsiimti paraišką privaloma pateikti valstyb÷s nar÷s nacionalinei kompetentingai institucijai, kuriai buvo pateikta paraiška remiantis Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 15 straipsnio 2 dalimi arba 18 straipsnio 2 dalimi. Nacionalin÷ kompetentinga institucija nedelsdama informuoja Tarnybą, Komisiją ir kitas valstybes nares apie atsi÷mimą. Procedūra baigiama tik jeigu paraiška atsiimama laikantis šioje ir 1 dalyje išvardytų sąlygų.“ (reglamentas 1169/2009).
Duomenų apsauga
Siekdami pasinaudoti informacin÷s nuosavyb÷s apsauga, paraiškos teik÷jai tur÷tų nurodyti, kuri informacija turi būti laikoma nuosavybe. Prašymai apsaugoti informacinę nuosavybę turi būti pagrįsti, ir nuosavybę įrodantys dokumentai turi būti pateikiami atskirame priede kartu su paraiška. Jei nuosavyb÷s apsauga suteikiama, ji galioja penkerius metus.
29 Regalamento 353/2008 priede išd÷stytos paraiškų d÷l teiginių apie sveikatngumą rengimo ir pateikimo taisykl÷s. Terminas „paraiška“ reiškia dokumentą su visa informacija ir moksliniais duomenimis, pateiktais siekiant gauti leidimą vartoti atitinkamą teiginį apie sveikatingumą.
Kaip jau min÷jau anksčiau, kiekvienam teiginiui apie sveikatingumą rengiama atskira paraiška. Tačiaus pareišk÷jas vienoje paraiškoje gali pasiūlyti, kad teiginys apie sveikatingumą būtų taikomas keliems maisto produktų pavidalams su sąlyga, kad moksliniai įrodymai galiotų visiems nurodytiems produktų pavidalams. Paraiškoje taip pat turi būti nurodyta, ar mokslinį teiginį įvertino atitinkamos šalies kompetetinga institucija (Lietuvoje – sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras) jeigu taip, tuomet turi būti mokslinio įvertinimo kopija.
Į paraišką įtraukiami visi paskelbti ir nepaskelbti teiginį apie sveikatingumą patvirtinantys bei nepatvirtinantys susiję moksliniai duomenys ir išsami žmonių tyrimų duomenų apžvalga, taip yra daroma d÷l to, kad norima įrodyti, kad teiginys apie sveikatingumą grindžiamas visais moksliniais duomenimis. Paraiškoje taip pat pateikiama išsami mokslinių žmonių tyrimų, kuriais konkrečiai siejamas maisto produkto vartojimas ir teiginyje nurodomas poveikis, duomenų peržiūra. Pagrindžiant teiginį apie sveikatingumą reikia atsižvelgti į visus prieinamus mokslinius duomenis ir juos įvertinus parodyti: kiek teiginyje nurodomas maisto produkto poveikis naudingas žmogui; koks yra nustatytas maisto produkto vartojimo ir teiginyje nurodomo poveikio žmon÷ms priežasties ir poveikio ryšys; koks yra būtinas suvartoti maisto produkto kiekis ir vartojimo būdas, norint teiginyje nurodyto poveikio pasiekti.
Maisto produkto sud÷čiai taikomi šie reikalavimai: turi būti nurodytos fizin÷s ir chemin÷s savyb÷s ir, jeigu taikoma, maisto produkto sud÷tin÷s dalies mikrobiologin÷ sud÷tis. Maisto produktui arba maisto kategorijai taikomi šie reikalavimai: maisto produkto arba kategorijos aprašas įskaitant bendrąją maisto produkto sud÷tį, mitybinę sud÷tį bei savybes. Taip pat taikomi maisto produkto arba maisto kategorijos šaltinis bei specifikacija ir svarbiausia sud÷tinių dalių, susijusių su teiginiu apie sveikatingumą, sud÷tis.
Vadovaujanti reglamento 1924/2006 15 straipsnio g dalies punktu, pareišk÷jai turi pateikti paraiškos santrauką, be to, jie turi pateikti susijusių mokslinių duomenų santrauką ir įtraukti į ją tokią informaciją: susijusių žmonių tyrimų santrauką, nurodydami, kiek maisto produkto ir teiginyje nurodomo poveikio ryšys yra pagrįstas visais žmonių tyrimų duomenimis; susijusių ne žmonių tyrimų santrauką; bendrosios išvados atsižvelgiant į visus duomenis, įskaitant patvirtinančius bei nepatvirtinančius duomenis ir įvertinant įrodymus. Bendrosiose išvadose turi būti nurodyta: a) kiek teiginyje nurodomas maisto produkto
30 poveikis yra naudingas žmogaus sveikatai; kiekio ir poveikio sąntykis, ryšio biologinis tik÷tinumas; koks yra būtinas suvartoti maisto produkto kiekis ir vartojimo būdas, norint teiginyje nurodyto poveikio pasiekti subalansuotai maitinantis; ir kiek specialioji tyrimų grup÷, kurioje gauti įrodymai, atitinka žmonių, kuriems skirtas numatytas teiginys apie sveikatingumą, tikslinę grupę.
Paraiškos pavyzdys d÷l sveikatingumo teiginių patvirtinimo pateiktas (1 priede). 2.4 Maistingumo teiginiai pagal 1924/2006 reglamentą, jais paženklinti produktai
Teiginiai apie maistingumą ir jiems taikomos sąlygos (kai kurie pavyzdžiai) MAŽAI RIEBALŲ
Teiginys, kad maisto produktas turi mažai riebalų, arba kitas teiginys, kuris vartotojui gali reikšti tą patį, gali būti nurodomas tik tuo atveju, jei kieto 100 g maisto produkto yra ne daugiau kaip 3 g riebalų arba skysto 100 ml produkto — ne daugiau kaip 1,5 g riebalų (100 ml pusiau nugriebto pieno — 1,8 g riebalų).
BE RIEBALŲ
Teiginys, kad maisto produktas neturi riebalų, arba kitas teiginys, kuris vartotojui gali reikšti tą patį, gali būti nurodomas tik tuo atveju, jei 100 g arba 100 ml produkto yra ne daugiau kaip 0,5 g riebalų. Tačiau teiginius „X proc. be riebalų“ vartoti draudžiama.
BE CUKRŲ
Teiginys, kad maisto produktas neturi cukrų, arba kitas teiginys, kuis vartotojui gali reikšti tą patį, gali būti nurodomas tik tuo atveju jei 100 g arba 100 ml produkto ne daugiau kaip 0,5 g cukrų.
LENGVAS
Teiginys, kad produktas yra „lengvas“, arba kitas vartotojui tą patį reiškiantis teiginys gali būti nurodomas tik tuo atveju, jei produktas atitinka „mažiau“ reikalvimus; šalia teiginio turi būti paaiškinta, kokia jo savyb÷ daro produktą „lengvą“.
NATŪRALIAI IR (ARBA) NATŪRALUS
Kai maisto produktas natūraliai atitinka šiame priede nustatytas teiginio apie
maistingumą vartojimo sąlygas, terminą „natūraliai“ arba „natūralus“galima vartoti teiginyje. Reglamento priede pateikti 24 maistingumo teiginiai ir jų taikymo sąlygos, juos maisto gamintojai jau dabar gali naudoti ženklindami produktus. 2010 m. vasario 10 d. iš÷jo papildantis reglamento 1924/2006 priedą Komisijos reglamentas 116/2010, kuriuo papildomas teiginių apie maistingumą sąrašas šiais teiginiais (omega 3 r.r. šaltinis, daug omega-3 r.r, daug mononesočiųjų riebalų, daug polinesočiųjų riebalų ir teiginiu daug
31 nesočiųjų riebalų). Skyriaus pradžioje pateikiau tik keletą gan dažnai matomų teiginių ant produktų pakuočių. Galutinį sąrašą sudarys EPSA (Europos maisto produktų saugos agentūra), remdamasi visų ES valstybių pateiktais sąrašais (tur÷jo būti sudarytas iki 2008 m. sausio 31 d.) ir jau 2007 m. Gamintojai ne visada teisingai pateikia teiginius ant maisto produkto pakuočių, taip pat tai ir neatsispindi produkto sud÷tyje.
Visi į Lietuvos rinką tiekiami maisto produktai turi būti tinkamai paženklinti. Šiuo metu pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis maisto produktų ženklinimą, yra Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ (Žin., 2003, Nr. 13-530) (toliau – higienos norma). Į šią higienos normą perkeltos visų Europos Komisijos, Parlamento ar Tarybos direktyvų, susijusių su maisto produktų ženklinimu, nuostatos (pvz., 1990 m. rugs÷jo 24 d. Tarybos direktyva 90/496/EEB d÷l maisto produktų maistingumo ženklinimo; 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB d÷l valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto produktų ženklinimu, pateikimu ir reklamavimu, derinimo ir kt.). Ši higienos norma nustato bendruosius maisto produktų ženklinimo, maistingumo bei partijų žym÷jimo reikalavimus, ji privaloma visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, teikiantiems maisto produktus į Lietuvos Respublikos rinką.
Visa ženklinimo informacija, pateikta maisto produkto etiket÷je, turi būti nurodyta valstybine kalba, papildomai galima pateikti ir užsienio kalba, turi neklaidinti vartotojo d÷l maisto produkto charakteristikų, ypač jo prigimties, tapatyb÷s, savybių, sud÷ties, kiekio, tinkamumo vartoti termino, kilm÷s, pagaminimo būdo, d÷l priskirto poveikio arba savybių, kurių jis iš tikrųjų neturi.
Ženklinant maisto produktus, būtina nurodyti šią informaciją: • produkto pavadinimą,
• gamintojo pavadinimą ar firmos vardą ir adresą, • sudedamųjų dalių sąrašą,
• fasuotų maisto produktų grynąjį kiekį, • minimalų tinkamumo vartoti terminą, • laikymo sąlygas ar vartojimo sąlygas,
• informaciją apie kilm÷s vietą, jei, tokios informacijos nepateikus, pirk÷jas būtų klaidinamas,
• vartojimo instrukciją, jei be jos būtų neįmanoma teisingai vartoti produktą, • daugiau kaip 1,2 tūrio proc. alkoholio turinčių g÷rimų faktinę alkoholio koncentraciją tūrio procentais.
Maistingumo ženklinimas yra neprivalomas, tačiau, pateikiant mitybinį teiginį, pvz., informaciją, kuria teigiama ar užsimenama, kad maisto produktas turi ypatingų maistinių
