PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ, SERGANČIŲ DEMENCIJA, PAŽINTINIŲ FUNKCIJŲ POKYTIS, TAIKANT KOMPIUTERINES TECHNOLOGIJAS IR GRUPINĖS ERGOTERAPIJOS MODELĮ, ERGOTERAPIJOS UŽSIĖMIMŲ METU

MEDICINOS AKADEMIJA SLAUGOS FAKULTETAS REABILITACIJOS KLINIKA

VYTENIS TAMAŠAUSKAS

PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ, SERGANČIŲ DEMENCIJA,

PAŽINTINIŲ FUNKCIJŲ POKYTIS, TAIKANT

KOMPIUTERINES TECHNOLOGIJAS IR GRUPINĖS

ERGOTERAPIJOS MODELĮ, ERGOTERAPIJOS UŽSIĖMIMŲ

METU

Magistrantūros studijų programos „Sveikatinimas ir reabilitacija“ (valstybinis kodas – 621B30005) baigiamasis darbas

Darbo vadovas: Prof. Daiva Petruševičienė

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas baigiamasis darbas PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ, SERGANČIŲ DEMENCIJA, PAŽINTINIŲ FUNKCIJŲ POKYTIS, TAIKANT KOMPIUTERINES TECHNOLOGIJAS IR GRUPINĖS ERGOTERAPIJOS

MODELĮ, ERGOTERAPIJOS UŽSIĖMIMŲ METU

1. Yra atliktas mano paties

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

...…… ... ...…. (data) (autoriaus vardas pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

...……… ... ...…... (data) (autoriaus vardas pavardė) (parašas)

BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

... ...………... ...

...…… ... ...…. (data) (autoriaus vardas pavardė) (parašas)

Baigiamasis darbas aprobuotas:

...…… ... ...…. (aprobacijos data) (Komisijos sekretorės/iaus vardas, pavardė) (parašas) Baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IŠ ………..………..

(Gynimo komisijos sekretorės/iaus parašas)

Baigiamojo darbo recenzentas:

...…… ... ...…. (vardas, pavardė) (Gynimo komisijos sekretorės/iaus vardas, pavardė) (parašas)

Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas: ……….

...…… ... ...…. (data) (Gynimo komisijos sekretorės/iaus vardas, pavardė) (parašas)

TURINYS

1.1.Demencijos sąvoka, paplitimas...13

1.1.2 Demencijos sindromo etiologija, priežastys, rizikos veiksniai...14

1.2 Demencijos stadijos ir eiga...18

1.3. Pažintinės funkcijos...19

1.4. Pažintinių funkcijų vertinimas...21

1.5. Pažintinių funkcijų sutrikimai,esant demencijai...23

1.5. Pažintinių funkcijų atgavimas...23

1.6. Ligonių, sergančių demencija ergoterapija, siekant pagerinti pažintines funkcijas...25

1.7. Kompiuterizuotų ir virtualios realybės priemonių naudojimas reabilitacijoje...29

1.8 Virtualią realybę sukuriančių priemonių įtraukimas į ergoterapijos užsiėmimus...31

2. TYRIMO KONTINGENTAS IR METODIKA...34

2.1 Tyrimo organizavimas...34

2.2 Tyrimo eiga ir protokolas...34

2.3 Matematinė statistika...36

2.4 Ergoterapijos programa...37

3. TYRIMO REZULTATAI...41

IŠVADOS...51

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...52

PUBLIKACIJOS...53

LITERATŪRA...54

SANTRAUKA

Tamašauskas V.Pagyvenusių žmonių, sergančių demencija, pažintinių funkcijų pokytis, taikantkompiuterinestechnologijasirgrupinės ergoterapijos modelį, ergoterapijos užsiėmimų metu, magistro baigiamasis darbas / mokslinis vadovas prof. Daiva Petruševičienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas; Reabilitacijos klinika. Kaunas, 2017., 57 p.

Tyrimo tikslas: Nustatyti pagyvenusių žmonių, sergančių demencija pažintinių funkcijų,

pokytį, taikant kompiuterines technologijas ir grupinės ergoterapijos modelį, ergoterapijos užsiėmimų metu.

Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti pacientų, sergančių demencija, pažintines funkcijas prieš

taikant grupinės ergoterapijos modelį ir kompiuterines technologijas, ergoterapijos užsiėmimų metu; 2. Įvertinti pacientų, sergančių demencija, pažintinių funkcijų kaitą po grupinės ergoterapijos ir kompiuterinių technologijų taikymo ergoterapijos užsiėmimų metu; 3. Palyginti grupinės ergoterapijos ir kompiuterinių technologijų taikymo efektyvumą pacientų, sergančių demencija, pažintinių funkcijų kaitai.

Tyrimo metodai: Tyrime dalyvavo 31 asmuo (20 moterų ir 11 vyrų), sergantys demencija.

Buvo sudarytos dvi grupės – pirmoji ir antroji. I-oje grupėje asmenų pažintinės funkcijos buvo lavinamos naudojant kompiuterines technologijas, o II-oje grupėje tiriamųjų pažintinės funkcijos buvo lavinamos naudojant grupinės ergoterapijos modelį. Tyrimo pradžioje ir pabaigoje tiriamųjų pažintinės funkcijos buvo vertinamos Monrealio kognityviniu testu (MoCa).

Išvados:1.Įvertinus asmenų, sergančių demencija pažintines funkcijas nustatėme, kad

abiejose tyrimo grupėse labiausiai sutrinka šie įgūdžiai: abstraktus mąstymas, ilgalaikė atmintis, dėmesys bei orientacija; 2. Įvertinus asmenų, sergančių demencija pažintinių funkcijų kaitą nustatėme, kad po taikytos ergoterapijos I-oje ir II-oje grupėje pagerėjo visos pažintinių funkcijų vertinimo sritys (p<0,05), išskyrus vizualinių-erdvinių gebėjimų/vykdomosios funkcijos vertinimo srityje ir kalbėjimo gebėjimo srityse (p>0,05); 3. Lyginant asmenų, sergančių demencija pažintinų funkcijų pokytį taikant skirtingas ergoterapijos metodikas tarp I-os ir II-os tiriamųjų grupių, nustatėme, kad efektyvūs tiek grupiniai ergoterapijos užsiėmimai, tiek pažintinių funkcijų treniruotės, taikant kompiuterines technologijas (p<0,05), reikšmingų skirtumų tarp grupių nenustatėme (p>0,05). 4. Kompiuterinių technologijų taikymo programa buvo efektyvesnė lavinant gebėjimą sukaupti dėmesį, (p<0,05) bei lavinant ilgalaikę atmintį (p<0,05).

SUMMARY

Tamašauskas V. Elders with dementia disorder, cognitive function change, after applying a computer technology therapy and group occupational therapy model during occupational therapy procedures, master thesis / research supervisor prof. Daiva Petruševičienė; Lithuanian University of Health Sciences; Faculty of Nursing; Rehabilitation clinic, Kaunas, 2017., 57 p.

Aim: To determine how computer technologies and group occupational therapy procedures

methods influences elders patients, who had suffered dementia, cognitive disorders.

Tasks: 1.To evaluate cognitive functions of patients who suffered dementia, before applied

group occupational therapy and computer technologies based occupational therapy; 2. To evaluate patients cognitive functions after applied occupational therapy; 3. To compare patients cognitive functions between the groups, that have been applied group occupational therapy and computer technologies based occupational therapy.

Methods: 1.Respondents 31 patients (20 female and 11 male) who had suffered dementia

disorder. In the research formed two groups the first and the second. In group I the cognitive functions of patients were developed cognitive functions training using computer technologies, while in group II, the cognitive functions of the patients were cultivated using a groupoccupational therapy model. At the beginning and the end of the study, cognitive functions were tested by the Montreal Cognitive Test (MoCa).

Conclusions: 1.After evaluation of patients cognitive functions at the begining of rehabilitation,

mostly affected cognitive areas was – abstract thinking, long-term memory, attention and orientation; 2. After applied group occupational therapy and computer technologies based

occupational therapy to train dementia patients, it was found that cognitive disorders remained in all fields of assessment of cognitive functions have improved (p <0.05), except in the area of visual-spatial competence / executive function assessment and speaking ability (p> 0.05); 3. Comparing the change in the cognitive functions of people who suffered dementia with the application of different occupational therapy methods among I and II groups, we found that effective both groups (p <0.05). 4. The program of cumputer technologies application was more effective in developing the ability to accumulate attention (p <0,05) and to develop long-term memory (p <0,05).

PADĖKA

Dėkoju baigiamojo darbo vadovei prof. Daivai Petruševičienei už kantrybę ir pagalbą rašant magistro baigiamąjį darbą. Taip pat dėkoju Kauno Panemunės senelių namų direktorei Aldonai Krinickienei už galimybę atlikti tyrimą, naudotis įstaigos priemonėmis bei ergoterapeutei už pagalbą ieškant tiriamųjų ir atliekant tyrimą.

SANTRUMPOS

AL –Alzheimerio liga ET – ergoterapija

LKS – lengvas kognityvinis sutrikimas MMSE – trumpas protinės būklės tyrimas MoCA – Monrealio kognityvinis testas n - tiriamųjų skaičius

p – reikšmingumo lygmuo

PSO – pasaulinė sveikatos organizacija VR – virtuali realybė

ŽODYNĖLIS

1. Monrealio kognityvinis testas (MoCA) – trumpas instrumentas tyrimas, skirtas vertinti pažintines funkcijas, tokias kaip vizualinių-erdvinių gebėjimų/vykdomosios funkcijos, įvardijimo,gebėjimą sukaupti dėmesį, kalbėjimo įgūdžius, abstraktų mastymą, ilgalaikę atmintį ir orientacinius gebėjimu [35].

2. Trumpas protinės būklės tyrimas (TPBT) – tyrimas skirtas vertinti pažintines funkcijas, sudarytas iš 30 elementų, dažniausiai naudojamas tiriamųjų atrankai bei vertinti pokyčius atsiradus ligai (pvz. demencijai, insultui) ir nustatyti gydymo įtaką [39].

3. Virtuali realybė (VR) – tai kompiuterinės technikos bei programinės įrangos interaktyvaus modeliavimo pagalba sukurta aplinka, kuri išvaizda ir pojūčiais primena realaus pasaulio objektus ir įvykius. Vartotojai sąveikauja su rodomais vaizdais, judina ir manipuliuoja virtualius daiktus bei atlieka kitus veiksmus, kurie sukuria buvimo virtualioje erdvėje jausmą [15].

ĮVADAS

Vienas ryškiausių šių laikų fenomenų yra pagyvenusių žmonių skaičiaus didėjimas ir populiacijos senėjimas. Ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei, tampa aktualūs ir dažnai pastebimi senatviniai psichikos sutrikimai, tarp jų demencija - senatvinė silpnaprotystė.

Demencija – vienas iš dažnesnių vyresnio amžiaus žmonių psichikos sutrikimų. Demencijos

paplitimas su amžiumi didėja. PSO demencijos sindromą įvardija kaip epidemiją ir pripažįsta kaip visuomenės sveikatos prioritetą. Kiekvienais metais pasaulyje nustatoma 9,9 mln. naujų demencijos sindromo atvejų [29]. Nagrinėjama tema yra labai aktuali, kadangi visame pasaulyje, įskaitant Lietuvą, visuomenė senėja. Manoma, jog šio sindromo paplitimas tarp vyresnių nei 65-erių metų amžiaus asmenų siekia 5–10 proc., t. y. apie 29 mln. visame pasaulyje. Įvairių tyrimų duomenimis šis skaičius gali dvigubėti kas 20 metų ir pasiekti 65,7 milijonų 2030 m. ir 115,4 mln. sergančių 2050 m. [26].

Naujausi moksliniai tyrimai teigia, jog sergančių senatvine demencija asmenų reabilitacija yra svarbus veiksnys, ma˛inantis valstybės slaugai ir gydymui išleidžiamų pinigų kiekį bei gerinantis asmenų ir jų artimųjų gyvenimo kokybę ir savarankiškumo lygį. Viena iš nagrinėjamų reabilitacijos priemonių – tai ergoterapija. Šiuo metu mokslininkai bando atskleisti taikomos ergoterapijos ypatumus, pranašumus bei trūkumas siekiant sudaryti optimalią visos geriatrinės reabilitacijos programą ir gydymą. Visa tai padėtų palaikyti asmens nepriklausomumą, skatinti jų savarankiškumą bei dalyvavimą visuomeninėje veikloje. Anot autorių, geriatrinė reabilitacija yra svarbi ir reikalinga prevencijos priemonė, padedanti mažinti demencijos požymių pasireiškimą ir jų intensyvumą [26].

Vienas iš pagrindinių demencijos gydymo būdų, tai kiek įmanoma labiau sumažinti pažintinių funkcijų blogėjimą, bei skatinti sergančiojo savarankiškumą ir nepriklausomumą nuo aplinkos ir artimųjų.

Nustatyta, kad pažintinių funkcijų lavinimo pratimai yra vienas iš sėkmingiausių reabilitacijos būdų, siekiant pagerinti pažintines funkcijas. Pacientai nepriklausomai nuo lyties, ligos pobūdžio ir amžiaus aktyviau įsitraukia į užsiėmimus virtualioje realybėje nei standartinių ergoterapijos procedūrų metu: siekia pabaigti veiklas, ieško naujų iššūkių, organizuoja/ pakeičia aplinką, naudoja vaizduotę. Virtualios realybės (VR) užsiėmimų metu visi valios rodikliai įvertinti aukštesniais balais nei standartinės ergoterapijos procedūrų metu. Didžiausi valios pasireiškimo skirtumai pastebimi pasiekimų lygyje – aukščiausiame valios išsivystymo lygyje [15].

Temos aktualumas:

Šiuo metu visame pasaulyje įskaitant Lietuvą, nuo tradicinių reabilitacijos priemonių pereinama prie pažangių, kompiuterizuotų, modernių gydymo technologijų tokių, kaip virtuali realybė ir darbas su kompiuteriniais prietaisais, tačiau nėra atlikta pakankamai tyrimų, kurie tirtų ir įrodytų šių technologijų ir ergoterapijos efektyvumą gerinant pažintines funkcijas [36].

TYRIMO TIKSLAS

Nustatyti pagyvenusių žmonių, sergančių demencija pažintinių funkcijų, pokytį, taikant kompiuterines technologijas ir grupinės ergoterapijos modelį, ergoterapijos užsiėmimų metu.

TYRIMO UŽDAVINIAI

1. Įvertinti pacientų, sergančių demencija, pažintines funkcijas prieš taikant grupinės ergoterapijos modelį ir kompiuterines technologijas, ergoterapijos užsiėmimų metu.

2. Įvertinti pacientų, sergančių demencija, pažintines funkcijas po taikytos grupinės ergoterapijos modelio ir kompiuterines technologijas, ergoterapijos užsiėmimų metu.

3. Palyginti grupinės ergoterapijos ir kompiuterinių technologijų taikymo efektyvumą pacientų, sergančių demencija, pažintinių funkcijų kaitai.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Demencijos sąvoka ir paplitimas

Demencija – dėl įvairių ligų prasidėjęs psichinės veiklos, pirmiausia intelektinės, nykimas,

kai kartu pažeidžiamos ir kitos psichinės funkcijos [33]. Demencijos sindromas – tai simptomų kompleksas, kuriam būdingas progresuojantis kasdienę veiklą trikdančių pažintinių funkcijų blogėjimas, trunkantis ilgiau nei 6 mėn. ir nesusijęs su sąmonės netekimu ar sutrikimu [32]. Sergant demencija pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, supratimas, skaičiavimo įgūdžiai, gebėjimas mokytis, kalba ir protavimas, tačiau sąmonė sutrikusi nebūna. Dažniausiai pažinimo procesas sukelia sutrikimus, o kartais būna iki jų atsiradimo, emocijų kontrolės, socialinio elgesio ar motyvacijos pablogėjimas [29]. Demencija sergantis asmuo nesugeba abstrakčiai mąstyti, priimti kasdienius sprendimus, pakinta jo asmenybė [4]. Demencija pagal atsiradimo kilmę ir sukeliančius simptomus yra skirstoma į Alzheimerio tipo demenciją, bei kraujagyslinę ir mišrią demencijos rūšį. Šis sindromas neigiamai veikia ne tik pažintines funkcijas, bet taip pat kasdienę veiklą ir savarankišką bei bendrą žmogaus funkcionavimą [4, 26].

Demencija serga apie 5-7 proc. vyresnių nei 60 metų žmonių. Demencija nėra natūralaus senėjimo dalis. Pasak mokslininkų 87 proc. vyresnio amžiaus žmonėms pažintinės funkcijos išlieka nepakitusios.[48]. Kasmet nustatoma 7,7 mln. naujų demencijos atvejų ir tai reiškia po vieną naują atvejį kas 4 sekundes. Ateities prognozės taip pat nedžiugina, kadangi demencijos gydymas bus rimtas iššūkis sveikatos apsaugos sistemoms dėl brangios reabilitacijos ir senėjančios visuomenės. Paskaičiuota kaina – 604 mlrd. JAV dolerių metams dabartyje ir didėjantis skaičius ateityje [49].

Pasauliniu mastu demencija labiausiai paplitusi Lotynų Amerikoje (8,5 proc.), mažiausiai – Užsachario Afrikoje (2-4 proc.). Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis demencijos sindromo paplitimas Lietuvoje yra 1,44 proc. populiacijos, t.y. 47 335 ligoniai. Moterys demencija serga 2-3 kartus dažniau, nei vyrai [23]. Daugeliu atveju tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje demencija nėra identifikuojama ar nustatoma, pavyzdžiui Indijoje apie 90 proc. visų demencijos atvejų yra neidentifikuota, todėl sergamumas demencija yra žymiai didesnis, nei yra ištirta. Vis labiau pastebima, kad itin padaugėjo mirties atvejų, kurių priežastis – demencijos sindromas. Pavyzdžiui, Suomijoje 2013 m. demencijos sindromas užėmė 3-ią vietą mirties priežasčių struktūroje ir buvo pats didžiausias tarp Europos sąjungos šalių [27]. Lietuvoje mirtingumas nuo Alzheimerio ligos ir

demencijos sindromo 2001 m. buvo buvo 80,76 atv. 100 000 gyventojų, 2013 m – 268,55 atv. 100 000 gyventojų, kadangi pagerėjo demencijos sindromo diagnostika.

1.1.2 Demencijos sindromo etiologija, priežastys, rizikos veiksniai

Demencija yra klinikinis sindromas, apibūdinamas įgytų kognityvinių funkcijų sutrikimu, kai nepaveikiama sąmonė. Liga skiriama nuo normalios senatvės (nesumažėjęs intelektas netrikdo darbinės, socialinės ir profesinės veiklos).

Diagnostiniai kriterijai:

 Pastebimas pažintinių funkcijų pablogėjimas, palyginti su ankstesniu lygmeniu vienoje ar daugiau sričių (dėmesio, vykdomųjų funkcijų, mokymosi, atminties, kalbos, pažinimo);

 Kognityvinis deficitas pasireiškia vykdant kasdienę veiklą, apsitarnaujant;  Simptomai nėra išskirtinai delyro struktūroje pasireiškiantys;

 Kognityvinis deficitas nėra paaiškinamas kitu psichikos sutrikimu [27, 49]. (Demencijos sindromą dažniausiai sukelia šios ligos ir pažeidimai:

1. Demencija dėl pirminio neurodegeneracinio pažeidimo (sudaro 80- 90 proc. visų demencijų):

 Alzheimerio liga (AL) (50-75 proc. atvejų);  Levi kūnelių demencija (5 proc.);

 Frontotemporalinė demencija (Piko liga) (5 proc.);  Hantingtono chorėja;

 Kroictfeldo ir Jakobo liga;  Parkinsono liga;

2. Antrinė demencija dėl kitų ligų (10- 20 proc. demencijos sindromo atvejų):

 Galvos smegenų kraujotakos ligos (kraujagyslinė demencija);  Galvos smegenų traumos;

 Metaboliniai arba toksiniai pažeidimai (uremija, hipotireozė, vitamino B12 stokos anemija, hipotireozė, sukelti alkoholio, anglies monoksido ir kt.);

 Uždegiminiai galvos smegenų pažeidimai (encefalitas, ŽIV sukelta demencija ir kt.).

Tarp vyresnio amžiaus žmonių dažniausia ( 55-70 proc.visų atvejų) yra Alzheimerio pirminė degeneracinė demencija, antroje vietoje – kraujagyslinė demencija [27, 4]. Nors demencija

atsiranda 6-7- ame gyvenimo dešimtmetyje, tačiau rizikos veiksniai nustatomi 15-20 metų anksčiau. Didelės rizikos grupės pacientus būtina tikrinti jau vidutiniame amžiuje, kol kognityviniai

sutrikimai yra subklinikinės formos [20].

Deja, tačiau šiuo metu nėra žinomos tikslios priežastys, gydymo priemonės ir profilaktikos būdai, o skiriamas gydymas nepanaikina simptomų, o tik juos sušvelnina ir padeda psichologiškai [7].

Nustatyta, kad ligos išsivystymo riziką didina ir gyvenimo ypatumai: menkas išsilavinimas, fizinio aktyvumo stoka, antsvoris [55].

2014 Jungtinėje Karalystėje atliktame tyrime, buvo nustatyta, kad ilgalaikis gausus alkoholio vartojimas (>36 g/d.) susijęs su reikšmingu pa˛intinių funkcijų blogėjimu per 10 metų [43].

Taip pat demencija sergantys ligoniai, ypač gyvenantys ilgalaikės slaugos įstaigose kenčia nuo depresijos. 2013 metais britų mokslininkai nustatė, kad depresija sergantys vyresni nei 50 metų asmenys, demencija suserga perpus dažniau [40].

Kadangi pirminiai neurodegeneraciniai pažeidimai sudaro 80 -90 proc. visų demencijos sindromų atvejų, jie turi būti aptarti plačiau.

Alzheimerio tipo demencija.

Vokiečių patologas Aloisas Alzheimeris 1907 m. Pastebėjo moters, mirusios nuo nežinomos psichikos ligos, smegenų pakitimus. Progresuojantį pažinimo funkcijų sutrikimą mokslininkas

susiejo su specifiniais morfologiniais smegenų radiniais – neuritinėmis (senilinėmis) plokštelėmis ir neurofibriliniais tinkleliais. Aprašyta būklė buvo pavadinta – Alzheimerio liga [55].

Apskaičiuota, kad 2006 m. visame pasaulyje sergančiųjų AL buvo 26 mln., prognozuojama, kad sergančiųjų skaičius dvigubės kas 20 metų ir 2030 m. sieks 66 mln., iš kurių 40 proc. tikėtina bus sunkios stadijos, reikalaujančios intensyvios priežiūros. 2008 metų duomenimis, Lietuvoje ši liga diagnozuota apie 5000 žmonių, tačiau manoma, kad ja gali sirgti apie 30000 Lietuvos gyventojų [29, 55].

Jau beveik 100 metų mokslininkams AL yra žinoma, tačiau iki šiol ne visiškai aiški ligos patogenezė, naudojami įvairūs kriterijai ir klausimynai jai diagnozuoti, tačiau – nėra atrasta efektyvaus gydymo. Tyrėjų akiratyje – apie 400 veikliųjų medžiagų, tačiau padrąsinančių rezultatų maža. Toks platus klinikinių tyrimų spektras parodo šios ligos aktualumą, nes AL yra pagrindinė demencijos sindromą sukelianti liga ir jos paplitimas senstant visuomenei didėja [22].

Alzheimerio liga (AL) – tai lėtinė degeneracinė smegenų liga, pasireiškianti didėjančia smegenų atrofija, kurią lydi žievinių smegenų funkcijų sutrikimas, sukeliantis visišką silpnaprotystę (1 pav.) [55].

AL yra reta senatvinė silpnaprotystės forma, pasireiškianti anksčiau, kaip įprasta sirgti senatvine demencija. Po 2-3 metų sutrinka kalba, pažinimo procesai, blogėja atmintis, atsiranda amnezija, netenkama orientacijos. Iš pradžių ligonis būna sutrikęs, tačiau ilgai išlieka ligos suvokimas, savo bejėgiškumo supratimas. Sutrinka gyvenimiški įgūdžiai. Ligonis netenka gebėjimo atlikti paprastus veiksmus, atsiranda apraksija [23].

A. B.

1 pav. A- sveikos smegenys; B- Alzheimerio liga sergančiojo smegenys (būdinga smegenų atrofija). [https://www.nia.nih.gov/health/alzheimers-disease-fact-sheet]

Kraujagyslinė demencija (aterosklerozinė).

Kraujagyslinė demencija yra geriausiai suprantama, kaip heterogeninis sindromas, o ne kaip atskiras sutrikimas, kurio pagrindinė priežastis yra galvos smegenų kraujagyslių liga. Kraujagyslinė demencija yra antra pagal dažnį demencijos forma po AL ir remiantis daugeliu duomenų sudaro 10-20 proc. visų demencijos atvejų Šiaurės Amerikoje ir Europoje [41].

Pacientai skundžiasi užmaršumu, silpnėja atmintis, ypač įsiminimas, netenkama gebėjimo įgyti naujų žinių, įgūdžių, patirties. Išryškėja nejautrumas, šiurkštumas, mažėja kritiškumas. Sutrinka miegas. Ligonis tampa nešvarus, netvarkingas. Tokie pacientai gali sukelti gaisrą, atsukti dujas, išeiti į gatvę neuždarę durų ar išėję nerasti namų [38].

Dažniausios kraujagyslinės demencijos priežastys yra netinkamas padidėjusio kraujospūdžio gydymas arba kontroliavimas. Kiti rizikos veiksniai – padidėjusi cholesterolio, hemocisteino koncentracija kraujo plazmoje, taip pat rūkymas, hipodinamija, stresinė įtampa, netinkama mityba, cukrinis diabetas. Atlikti tyrimai byloja, kad kuo vyresnis žmogus, tuo daugiau streso jis patiria, taip pat įrodyta, kad kraujagyslinei demencijai vystytis turi mitybos įpatumai, persivalgymas, kadangi gausiai pavalgius kraujo nuteka daugiau į žarnyną, o smegenyse vyksta išeminiai pakitimai. Nusiskundimus, jei žmogų vargina kraujagysline demencija, išsako pats

sergantysis, o jei demenciją sukėlė AL, atvirkščiai dažniausiai sergantieji niekuo nesiskundžiau, bet ir gudraudami bando nuslėpti ligą [41, 52].

Deja, bet progresuojanti prognozė nėra gera. Kuo ankščiau prasideda demencija tuo blogesnė prognozė. Protinę veiklą galima ištirti pasinaudojus trumpu protinės būklės tyrimu (TPBT) arba kitais standartizuotais pažintinių funkcijų vertinimo testais [38].

1.2 Demencijos stadijos ir eiga

Pagrindinės demencijos stadijos:

 Pradinė stadija (trukmė 2- 4 metai). Pirmieji simptomai nėra aiškiai pastebimi, jie iš lėto progresuoja, ligoniai išgyvena dėl vykstančių pokyčių, slepia juos, kaltina aplinkinius, atsiranda apvogimo, apgaulės baimė.

 Vidurinė stadija (trukmė 3- 6 metai). Ligonis tampa daug daugiau priklausomas nuo aplinkinių, kalba neaiški, sunku rašyti ir skaityti, atsiranda klasikinė sutrikimų triada 3A – agnozija, apraksija, afazija. Agnozija – nesugebėjimas atpažinti daiktų formų, veidų, artimųjų ir savęs, afazija – nebesupranta kalbos, kalba sunki, kalba nesklandi, be struktūros, apraksija – nesugeba atlikti tikslinės (motorikos) judėjimo funkcijos. Ligoniams stipriai sutrinka kasdienė veikla, jiems tampa sunku nusiprausti, apsirengti, pavalgyti. Įprastiniai darbai jiems tampa sunkūs ir nebeįveikiami, ligoniai pamiršta kasdienės veiklos funkcijas ir darbus, pamiršta ką valgė, atsisako ką nors veikti ar valgyti, nes nepajaučia noro ką nors veikti ir alkio jausmo.

 Galutinė stadija (po 8 -10 metų nuo ligos pradžios). Ryškūs atminties sutrikimai, dezorientacija laike ir vietoje, visiškas nesavarankiškumas ir priklausymas nuo aplinkinių (neapsitarnauja, nesiprausia, nevalgo, nevaikšto).

Pagrindiniai demencijos klinikiniai požymiai:

1. Trumpalaikės, o vėliau ir ilgalaikės atminties blogėjimas.

2. Progresuojantis funkcinis nesavarankiškumas.

3. Blogėjanti judėjimo (motorinė) funkcija.

Sergantiems demencijos sindromu žmonėms būdinga ne tik pažintinių funkcijų blogėjimas, bet ir elgesio, ir emocijų pokyčiai. 91 proc. ligonių turi bent vieną elgesio sutrikimą, 50 proc. ligonių – 4 ar daugiau. Dažniausiai simptomai yra pastebimi vidurinės stadijos tarpsniu. Sergantiesiams demencija kyla daug problemų dėl kasdienės veiklos, atpažinimo, kalbos ir supratimo, motorikos, apetito ir miego sutrikimai, neadekvačios emocijos ir jų nevaldymas [29]. Kiti autoriai nurodo, jog būtina, stebėti demencija sergančiuosius dėl depresijos ir ją gydyti [38, 40].

Pagrindiniai demencija sergančiųjų elgesio sutrikimai:

 Vaikščiojimas ar klaidžiojimas;  Rengimosi sunkumai;

 Šlapinimosi ir tuštinimosi sunkumai;

 Erzinantis elgesys (pvz., bandymas atidaryti ir užrakinti duris);  Dažnas kartojimas;

 Nevalgomų dalykų valgymas;  Daiktų kaupimas [29].

1.3 Pažintinės funkcijos

Pažintinės funkcijos yra reikalingos žmogui, kad jis galėtų savarankiškai dirbti, mokytis ir apsitarnauti [52]. Pažinimas yra suprantamas, kaip psichikos vyksmas, kuris apima informacijos gavimą, informacijos vertinimą, sprendimų priėmimą ir priimtų sprendimų įgyvendinimą. Pažintinių funkcijų testavimo duomenys yra vartojami:

1. Nustatyti, ar yra įvykęs smegenų pažeidimas ir kokia yra pažeidimo lokalizacija; 2. Prognozuoti kaip ir kiek atsigaus smegenų pažintinės funkcijos;

3. Kokios yra smegenų atsigavimo kompensavimo galimybės;

4. Kokią reikėtų parinkti optimaliausią ir geriausią reabilitacijos programą ir gydymo būdus.

Ergoterapijoje dažniausiai yra tiriamos ir vertinamos pagrindinės pažintinės funkcijos tokios kaip: dėmesys, atmintis, orientacija, vykdomosios funkcijos [23].

Dėmesys. Yra psichinės veiklos sutelkimas į tam tikrą objektą, atsiribojant nuo nesvarbių

veiklų ir pereinant prie svarbių ir žmogui aktualių. Dėmesys yra būtinas nereikalingai sensorinei informacijai ir nerelevantiškai elgsenai eleminuoti. Dėmesiu yra apribojamas sensorinės informacijos kiekis ir kiti pažintiniai procesai nėra perkraunami [3, 24].

Dėmesys yra naudojamas norint suvokti mus supančią aplinką, mintis ir jausmus, savo paties veiklą ir elgesį. Kai sutrinka dėmesys žmogus nebegali susikoncentruoti, jį nuolatos blaško įvairūs pašaliniai dirgikliai. Kad nukreiptų savo dėmesį į psichikai ir organizmui svarbius dalykus žmogus pradeda naudoti papildomas jėgas ir pastangas, o tai jį vargina ir sekina. Daugėja neužbaigtų ar neatliktų darbų ir užduočių skaičius. Taip pat dėmesys gali sutrikti ir sveikam, bet gyvenančiam įtemptą gyvenimą žmogui. Dėmesio sutrikimai atsiranda ir sutrikus psichologinei būklei. Sutrikusios psichikos žmogus nebesugeba valingai koncentruoti dėmesio ir lengviau pasiduoda įvairiems pašaliniams dirgikliams [23, 52].

Atmintis. Ji padeda save suvokti kaip egzistuojantį individą, laikui bėgant susieti įvairius

vyksmus su praeitimi, dabartimi bei ateitimi. Trumpai ir paprastai atminties sąvoką būtų galima įvardinti, kaip gebėjimas įsiminti, išsaugoti ir atkurti bei panaudoti įgytą patyrimą [23, 52].

Dažniausiai vartojamos atminties rūšys yra šios: darbinė, trumpalaikė ir ilgalaikė. Visos šios atminčių rūšys yra vienodai svarbios, nes žmogus siekia, kad tai ką išmoko, nukeliautų į ilgalaikę atmintį ir ten kauptųsi kaip patirtis, kad reikalui kilus galėtų konkrečią informaciją atsiminti [9].

Darbinė atmintis – ji susiformuoja greitai, atliekant bet kokį judesį, veiksmą ar darbą ir

veiklą, kai reikia prisiminti seką: ką, kaip ir kada daryti [9].

Trumpalaikė atmintis – toks procesas, kai žinios kurios įsisavintos veikiant darbinei

atminčiai persikelia į ilgalaikę atmintį. Trumpalaikė atmintis yra kasdienės veiklos pagrindas [9].

Ilgalaikė atmintis– ilgalaikės atminties procesas veikia ryšių pagrindu. Žinios yra

įsimenamos ir atgaminamos ne pavieniais elementais, o siejant įsimenamas žinias su jau atmintyje turimomis ir sudarant sudėtingas ryšių sistemas tarp atmintyje saugomos medžiagos elementų. Šie ryšiai vadinami asociacijomis [16].

Orientacija – yra vienas iš pagrindinių psichikos vyksmų, kuris apima orientaciją laike

(įvykiai), orientaciją vietoje, orientaciją asmenyje. Sutrikusi orientacija stipriai sutrikdo savarankiškumo kasdieniniame gyvenime ir veikloje kokybę [34, 21].

Problemų sprendimas – tai yra kognityvinis (pažintinis) procesas, dėl kurio smegenyse

vyksta procesai, skatinantys ieškoti galimų išeičių dėl iškilusių nepageidaujamų psichikos ar aplinkos veiksnių, ar norint pasiekti užsibrėžtą tikslą [6].

Vykdomosios funkcijos - tai grupė aukštesniųjų pažintinių gebėjimų, kurie kontroliuoja ir

reguliuoja kitus gebėjimus bei elgesį, tokius, kaip sprendimų priėmimas ir koordinavimas, socialinis elgesys. (A.Diamond, 2012). Nustatyta, kad tiriamieji, kurių vykdomosios funkcijos gebėjimai yra aukštesni, geriau atlieka ir pažintines funkcijas vertinančias užduotis [42].

Kalba – kalbėjimas yra būdingas tik žmogui ir yra viena iš funkcijų, svarbiausių psichinėje

veikloje. Kalbos pagrindu formuojasi aukščiausios pažintinės veiklos funkcijos, kalba formuoja mąstymą. Kalbinė komunikacija – tai įgytų kalbinių sensorinių ir motorinių gebėjimų visuma, apimanti glaudžiai tarpusavyje susijusius ir harmoningai sąveikaujančius kalbos sistemos modalumus: kalbėjimą, kalbos supratimą, skaitymą, rašymą, skaičiavimą [2].

1.4 Pažintinių funkcijų vertinimas

Pirmą kartą lengvo kognityvinio sutrikimo terminą, kaip atskirą diagnostinę kategoriją, 1995 metais paminėjo Petersen ir bendradarbiai. Ši diagnozė buvo nustatoma subjektams be demencijos, kurių bendras kasdienis funkcionavimas yra išlikęs be pakitimų, tačiau kuriems būdingi nusiskundimai pablogėjusia atmintimi, patvirtinami neuropsichologiniais atminties tyrimais. Šiuo metu moksliniuose tyrimuose dažniausiai vadovaujamasi Europos Alzheimerio ligos konsorciumo išskirtais lengvo kognityvinio sutrikimo kriterijais:

1. Nusiskundimai pažintinių funkcijų pablogėjimu, kuriuos išsako pats pacientas ar jo šeimos nariai.

2. Pacientas ar informaciją suteikiantis asmuo pažymi pažintinių funkcijų blogėjimą per paskutinius vienerius metus.

3. Pažintiniai sutrikimai patvirtinami klinikiniu įvertinimu: atminties ir/ar kitos kognityvinės srities pažeidimas.

4. Pažintinis sutrikimas neturi įtakos kasdieniam funkcionavimui, tačiau subjektas gali skųstis sunkumais atliekant sudėtingesnes kasdienes užduotis.

5. Nėra demencijos. Šiuose kriterijuose akcentuojamas klinikinis vertinimas, kurį apima neuropsichologinis tyrimas bei artimųjų apklausa. Tokiu būdu lengvas kognityvinis sutrikimas nustatomas anksčiau, pagrindinį dėmesį skiriant pažintinių funkcijų blogėjimui. Diagnozė grindžiama klinikiniu vertinimu ir neapsiriboja vien tik atminties sritimi. Pažintinių funkcijų sutrikimai gali nežymiai apsunkinti sudėtingesnę kasdienę veiklą, tačiau nurodoma, kad nėra tinkamų priemonių šiems veiklos sutrikimams įvertinti [10].

Lietuvoje klinikinėje praktikoje dažniausiai naudojama bendroji pažintinių funkcijų vertinimo skalė yra trumpas protinės būklės tyrimas (toliau - TPBT) [45]. Žodelis “trumpas” reiškia, kad šiuo instrumentu vertinama ne psichikos būklė apskritai, o tik kognityvinės funkcijos. Nuotaikos, mąstymo ir kiti psichikos sutrikimai TPBT metodika nevertinami. TPBT tiriamos tokios psichikos funkcijos, kaip orientacija laiko ir vietos atžvilgiu, dėmesys, žodžių įsiminimas ir atgaminimas, kalba, sugebėjimas vykdyti žodines ir raštu pateiktas užduotis bei kopijuoti. TPBT įvertinimas sudedant balus už kiekvieną teisingai atliktą užduotį. Maksimalus rezultatas – 30 balų. Mungas pateikė tokią pažintinių funkcijų sutrikimo klasifikaciją: 0-10 balų sunkus kognityvinis sutrikimas, 11-20 balų vidutinio sunkumo sutrikimas, 21-25 balai lengvas kognityvinis sutrikimas, daugiau nei 25 balai – kognityvinio pažeidimo nėra [37].

Monrealio kognityvinis testas (MoCA) – trumpas instrumentas, skirtas lengvo kognityvinio sutrikimo vertinimui. Juo vertinamos įvairios kognityvinio funkcionavimo sritys: dėmesys ir jo koncentracija, vykdomoji funkcija, atmintis, kalba, vizualiniai - erdviniai gebėjimai, sąvokinis mąstymas, skaičiavimas ir orientacija. MoCA atliekamas per 10 minučių̨. Aukščiausias įvertinimas – 30 balų, 26 balai ir daugiau laikomi norma [35].

Pasag G. Lengvenio 2015 m. buvo parengta MoCA-LT versija, atitinkanti visus kalbinius ir kultūrinius pritaikymo reikalavimus. Nustatytas MoCA-LT patikimumo (vidinio nuoseklumo) koeficientas Cronbach'o alfa – 0,745. Todėl MoCA-LT gali būti naudojamas pažinimo sutrikimui vertinti lietuviškai kalbantiems ligoniams [28].

Dar mažai tyrimų atlikta pasaulyje, kurie analizuotų, kuris testas yra patikimesnis. Anna M. Hollis tyrime pateikė abiejų testų patikimumą, spendžiant įgūdžius vairuojant ir vairavimo riziką. Tyrimo rezultatai parodė, kad žmonėms, kuriems nebuvo diagnozuotas joks pažintinių funkcijų sutrikimas, nė vienas tyrimas nebuvo patikimas prognozuojant vairavimo riziką. Bet žmonėms, kuriems buvo prieš tai diagnozuotas pažintinis sutrikimas, MoCA testas pasirodė patikimesnis [12].

1.5 Pažintinių funkcijų sutrikimai, esant demencijai

Pažintinius sutrikimus būtų galima suskirstyti į:

 Lengvą kognityvinį sutrikimą (LKS) – tai yra tarpinė būklė tarp nesutrikusių kognityvinių funkcijų ir demencijos;

 Demenciją;

Tuomet, kai pažintinių funkcijų sutrikimai būna nelabai sunkūs, nustatomas LKS. LKS nesmarkiai sutrikdo kasdienį paciento funkcionavimą, dažniausiai apsiriboja vieno pažintinių funkcijų srities pažeidimu. Dažniausiai tai kasdieninės veiklos ir apsitarnavimo įgūdžių nesutrikdo. LKS nebūtinai reiškia neišvengiamai artėjančią demenciją. Nurodoma, kad 44 proc. asmenų su pirmą kartą nustatytu LKS po metų nustatomos normalios kognityvinės funkcijos. Į LKS kategoriją neretai patenka praeinančiojo pobūdžio pažintiniais sutrikimais pasireiškiančiomis psichikos ligomis sergantys ar tam tikrų pažintines funkcijas bloginančių vaistų vartojantys pacientai, jiems pažintiniai sutrikimai būna grįžtami. Vis dėl to 10- 15 proc. LKS atvejų per vienus metus progresuoja iki demencijos (bendrojoje vyresnių kaip 65 metų žmonių populiacijoje -1-2 proc.), o per 6 metus net 80- 90 proc. LKS atvejų virsta demencija. LKS greičiau progresuoja esant gretutinėms somatinėms ligoms [18, 52].

Kiti autoriai teigia, jog lengvas kognityvinis sutrikimas yra apibrėžiamas, kaip objektyvus ir subjektyvus pažintinių funkcijų nedidelis sutrikimas, kuris neatitinka demencijos kriterijų ir yra tarpinė būklė tarp natūralaus senėjimo ir lengvos demencijos [52].

Įvairių literatūros šaltinių duomenimis, nusilpusiomis pažintinėmis funkcijomis skundžiasi 50-80 proc. vyresnio amžiaus žmonių, tačiau tai nėra susiję su neurodegeneracinėmis ligomis. Įvertinus tokius asmenis pažintinių funkcijų testais nėra nustatoma reikšmingų pakitimų [52].

1.6 Pažintinių funkcijų atgavimas

Įvairių mokslinių šaltinių duomenimis, pažintinių funkcijų sutrikimus turintiems asmenims gali pagelbėti vaistai, tačiau jie tik dalinai palaiko pažintinius gebėjimus ir lėtina demencijos eigą. Pasak Nacionalinio senėjimo instituto direktoriaus Richard Suzman kognityvinės treniruotės geriau padeda pagerinti pažintines funkcijas ir reabilitacijos procese turi būti naudojamoskartu su vaistais [52].

Medikamentai gerina smegenų mitybą, metabolizmą, skatina dėmesio išlaikymą, o jau pažintinių funkcijų aktyvavimas - tai darbas, kurį kartu turėtų atlikti ir artimieji, ir reabilitacijos specialistai. Svarbu, kad lavindami ir aktyvindami ligonio pažintines funkcijas, formuojame naujas atminties sankaupas, kurios leidžia sukurti naujas aktyvias smegenų zonas, galinčias perimti žuvusiųjų funkcijas. Medikamentai yra sudedamoji gydymo dalis. Be vaistų ligoniams turėtų būti teikiamos psichoterapeuto, logopedo paslaugos, ergoterapija, t.y. visas priemonių, aktyvinančių protinę veiklą, kompleksas [52].

Pažintinės treniruotės, apibūdinamos kaip fiziniai pratimai, intelektinė stimuliacija. Demencijos, kaip rizikos sumažinimą, būtų galimą įgyvendinti atsisakant žalingų įpročių, keičiant gyvenimo būdą, gydant somatines ligas [57, 18, 9].

Aktyvus dalyvavimas meninėje ir kultūrinėje veikloje gerina demenciją sergančiųjų asmenų pažintines funkcijas. Pasak J.Fišo pažintinių funkcijų lavinimui padeda įvairių pažintinių dalykų kultivavimas (ekskursijos, išvykos, koncertai, teatrai, parodos), naujų sferų įsisavinimas (kompiuterinių, mobiliųjų, informacinių), skaitymas, eilėraščių mokymasis. Yra svarbu bendrauti, neužsisklęsti, nevengti viešumos. Bendravimas ir kalbėjimas padeda išlaikyti teigiamą emocinį balansą, motyvaciją [9].

Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad veiksmingos šios nemedikamentinės priemonės:

 Aromaterapija;  Šviesos terapija;  Užimtumas;

 Multisensorinė stimuliacija;  Menų terapija;

1.7 Ligonių, sergančių demencija ergoterapija, siekiant pagerinti pažintines

funkcijas

Ergoterapija yra apibūdinama, kaip gydymo metodas, kurio tikslas – pacientų galimybių sugrąžinimas, palaikymas arba sutrikimų kompensavimas. Ši veikla turi padėti pacientams (kai yra pažintinių funkcijų sutrikimų arba fizinė negalia) savarankiškai gyventi, atsižvelgiant į jų norus, poreikius bei visuomenėje įprastus reikalavimus. Ergoterapeutas nuo pat ligos ar sužeidimo bei sutrikimo pradžios siekia, kad pacientas sergantis demencija, kasdieninėje ir darbinėje veikloje būtų kiek įmanoma mažiau priklausomas [53].

Ergoterapijos metu yra taikomi ergoterapiniai modeliai, kuriais remiantis yra sudaromas ergoterapijos planas, paciento mokymo tikslai ir uždaviniai bei rekomendacijos.

Dažniausiai ergoterapeutas pažintinių funkcijų lavinimui taiko šiuos modelius:

 Pažinimo ir suvokimo modelis

 Pažinimo negalios modelis

 Grupinės veiklos modelis

Pažinimo ir suvokimo modelis. Šiuo modeliu ergoterapeutai bando paaiškinti, kaip yra

sutrikęs suvokimas ir kognityvinės funkcijos riboja veiklą. Ergoterapijos užsiėmimų metu siekiama atkurti asmens suvokimo ir pažinimo gebėjimais kompensuoti atsiradusią stoką.

Grupinės veiklos modelis. Darbas vyksta grupėje, kurioje dalyvauja panašaus likimo

asmenys, taikomi įvairūs žaidimai, asmuo yra motyvuojamas prasmingai darbuotis, žmogus įgauna naujos patirties, praktinės veiklos įgūdžių, gerėja pažintinės funkcijos.

2012 metais „Amerikietiškame Ergoterapijos žurnale“ paskelbtame tyrime, yra teigiama, kad meditacijos pratimai, grupiniuose ergoterapijos užsiėmimuose, gerina pacientų pažintinius gebėjimus. Tyrime dalyvavo 83 pacientai sergantys demencija ir 45 sveiki asmenys, kurie sudarė kontrolinę grupę. Po tyrimo buvo pastebėta, jog meditacijos pratimai, abiejose grupėse teigiamai paveikė planavimo įgūdžius.

Šiame darbe, vienai iš grupių ergoterapijos užsiėmimuose taikysime grupinės ergoterapijos modelį.

1. Vengti intelektinių gebėjimų išbandymų, kurie galėtų būti ties paciento galimybių riba. Egoterapeutui reikėtų parinkti tokias užduotis, kurios atitiktų dabartinius paciento intelektinius gebėjimus. Net ir su stipriai pakenktomis kognityvinėmis funkcijomis paciento nenušalinti nuo kasdieninės veiklos, o skatinti joje dalyvauti primenant, kad paciento galimybės ribotos. Priminimo priemonės ir griežtas rėžimas gali padėti sutrikusių kognityvinių funkcijų žmonėms išlikti aktyviems kasdieninėje veikloje.

2. Pacientui sukurti tokią aplinką, kurioje būtų kuo mažiau pašalinių dirgiklių, kurie keltų stresą ar susierzinimą. Supaprastinti veiklą, naudoti priminimo bei atsargumo priemones. Aplinka turi būti paruošta taip, kad pacientui būtų nesunku judėti. Parinkti tinkamą apšvietimą.

3. Nustatyti esamas ir galimas kasdienio gyvenimo problemas susijusias su orientacijos sutrikimu, pykčiu, depresija ir pan.

4. Reguliariai dalyvauti vertinant bendrą paciento būklę. Pažintinėms funkcijoms silpnėjant, ergoterapijos priemones reikia keisti, norint užtikrinti jų efektyvumą.

Sergančiųjų demencija ligonių priežiūra ir reabilitacija priklauso nuo ligos stadijos. Pradinės demencijos sindromo stadijos metu svarbu išlaikyti ir pagerinti paciento pažintines funkcijas, išlaikyti ir skatinti savarankiškumą. Vidurinės stadijos metu svarbu suteikti reikalingą paramą, informaciją ligonio artimiesiems, vėlesniųjų stadijų metu didelis dėmesys turi būti skiriamas tinkamai aplinkai sukurti [27].

Pasak Tom Kitwood, priežiūra turi būti organizuojama remiantis orientuotos į asmenį priežiūros principais, neatsižvelgiant į ligos stadiją, vyraujančius simptomus, demencijos tipą, skirtus medikamentus.

Pagrindiniai orientuotos į asmenį priežiūros principai:

1. Pripažįstama žmogaus ir jo gyvenimo vertė neatsižvelgiant į negalią;

2. Pripažįstama, kad ligoniai, aktyviai dalyvauja įveikdami su liga susijusias problemas; 3. Siekiama sumažinti pažintinių funkcijų, funkcinio savarankiškumo ir elgesio sutrikimų

įtaka žmogaus gyvenimo kokybei;

4. Skiriamas dėmesys paciento ir artimųjų mokymui, emociniams, dvasiniams ir socialiniams gyvenimo aspektams. Pripažįstama gyvenimo istorijos ir asmenybės svarba.

6. Pripažįstamas šeimos ir sveikatos priežiūros darbuotojų vaidmuo, stengiantis užtikrinti asmenybės vientisumą ir gyvenimo kokybę;

7. Pripažįstama, kad šeimai ir sveikatos priežiūros darbuotojams taip pat reikalinga pagalba [19].

Ergoterapeutui atliekant tyrimą ar bendraujant labai svarbu tinkamai bendrauti su pacientu, sergančiu demencija:

 Nekalbėti prie paciento taip, lyg jo nebūtų, rodyti jam pagarbą,  Kreiptis vardu, siekti akių kontakto;

 Nepertraukinėti paciento pokalbio metu;

 Jei pacientui pritrūksta žodžių – subtiliai pasiūlyti numanoma žodį;  Neprieštarauti pacientui;

 Kalbėti aiškiai, trumpai, neskubant, ramiu – maloniu tonu, aplinkoje, kurioje kuo mažiau dirgiklių;

 Nevartoti vaizdingų perkeltinės prasmės žodžių ir frazių;  Neneigti pacientų kliedesių ar haliucinacijų.

 Reguliariai dalyvauti vertinant bendrą paciento būklę. Pažintinėms funkcijoms silpnėjant, ergoterapijos priemones reikia keisti, norint užtikrinti jų [27, 57].

Dirbant su demencija sergančiais pacientais labai svarbus užimtumo skatinimas ir orientacijos gerinimas:

 Sudaryti paciento dienos veiklos tvarkaraštį, užtikrinant rutiną ir pastovumą;  Atmintinių sudarymas, kurios padėtų orientuotis atliekant kasdienę veiklą,

apsitarnaujant;

 Naktį palikti įjungtą šviesą, kad neklaidžiotų;

 Rašytinės instrukcijos ir užrašai su pavadinimais ant daiktų, taip pat padeda dienoraščiai, užrašai, tvarkaraščiai, nuotraukų albumas;

 Kambaryje pastatyti didelį laikrodį, kalendorių [27].

Taip pat Ergoterapeutas turėtų glaudžiai bendradarbiauti su demencija sergančio paciento artimaisiais, išmokyti artimuosius, kaip rūpintis ir prižiūrėti sergantyjį, nukreipti artimuosius į savitarpio pagalbos grupes, pas socialinį darbuotoją, psichologą.

 Ergoterapijos užsiėmimų metu, asmenims, turintiems pažintinių funkcijų sutrikimų, yra taikomos kognityvinės treniruotės naudojant įvairias ergoterapijos priemones, loginius žaidimus (2 pav). Tai įvairūs žaidimai dėmesio, atminties lavinimui: įsiminti ir atversti vienodas korteles, iš spalvotų kubelių pagal piešinį, sudėti erdvinę figūrą, surasti piešinyje skirtumus ir pan. Taip pat galimi variantai-žodiniai žaidimai (lengvos mįslės, kryžiažodžiai), gražios mintys-posakiai, eilėraštukai, kurie bus

parinkti užsiėmimo tematika, galimas spalvotų paveikslėlių-nuotraukų

panaudojimas, įvairių gyvenimiškų situacijų aptarimas ir sprendimo būdai [27, 57].

Toks teigiamas pokytis yra pastebima ir užsienio autorių atliktuose tyrimuose.

2 pav. Ergoterapijos priemonės, skirtos lavinti pažintines funkcijas

2016 metais Qin Xiang atliktame tyrime, buvo pastebėti teigiami pokyčiai pacientams kurie žaidė, prižiūrėjo, bendravo su lėlėmis, todėl buvo nustatyta, kad lėlių terapija padeda demencija sergantiems pacientams. Pasak autoriaus demencija sergantiesiams labai svarbus bendravimas, skatinimas, palaikymas, rūpinimasis [54]

2015 metais Kinijoje atliktame tyrime nustatyta, kad ergoterapijos kurybiniai užsiemimai, padede demencija sergantiesiams išreikšti savo emocijas, kuriems yra sutrikusi kalba, taip pat yra

lavinami bendrosios motorikos ir smulkiosios motorikos įgūdžiai, tačiau ne visi pacientai turi tinkamų kurybinių gebėjimų užduotims atlikti. Tyrimo pabaigoje nustatyta, kad kurybiniai ergoterapijos metodai tinka visoms demencijos stadijoms, gerina pacientų fizinę ir psichologinę būklę bei bendrąja ir smulkiąją motoriką [51].

Pasak Yingshi Zhang muzikos terapija padeda sergantiesiams demencija. Jo atliktame tyrime pastebėti geresni rezultatai, nei kontrolinėje grupėje, kurioje pacientai buvo gydomi farmakologinėmis priemonėmis. Autorius rezultatus aiškino, kad muzika padeda nusiraminti, įgauti teigiamų emocijų, pasitenkinimą, ko farmakologinės priemonės nepadaro. O Yuki Tanaka 2012 metais įrodė, kad Japonų kultūros muziką pacientams padeda labiau, nei farmakologinės priemės [50, 13].

Bill Ahessy 2017 metais atliktame tyrime buvo tiriamos moterys sergančios AL. Jų buvo prašoma sukurti dainelę. Tyrimo pabaigoje buvo nustatyta, kad dainų rašymas padeda emociškai išreikšti save naujais būdais, medicinos personalui lengviau suvokti pacientų jausmus, mintis, bendrą buseną ir būklę [1].

2017 metais Pietų Indijoje atliktame tyrime, buvo nustatyta, kad grupiniai kognytivinės terapijos užsiėmimai padeda pagerinti demencija sergančiųjų pažintines funkcijas [1].

2014 metais Australijoje buvo atliktas tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti dramos užsiėmimų (vaidinimas) ir dramos terapijos (draminių filmų, TV laidų žiūrėjimas), pasak autorės dramos užsiėmimai pagerino žymiai labiau nei dramos filmų žiurėjimas pacientų pažintines funkcijasfunkcijas. Autorė rezultatus paaiškino tuo, kad teigiamiems rezultatams įvykti turėjo gyvas bendravimas su pacientu [17].

1.8 Kompiuterizuotų ir virtualios realybės priemonių naudojimas

reabilitacijoje

Šiais laikais, su kiekviena diena žengiant mokslui į priekį, savo gyvenimo neįsivaizduojame be technologijų. Šiuolaikinės technologijos, tokios, kaip išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai, personaliniai kompiuteriai, televizoriai, internetas- labai palengvina žmonių gyvenimą: lengviau prieinami įvairūs literatūros šaltiniai, lengviau keistis informacija, bendrauti, žaisti žaidimus. Šiuolaikinės technologijos gali būti naudojamos ne tik kaip laisvalaikio praleidimo būdas ar gyvenimo palengvinimas, bet ir reabilitacijos procesuose, siekiant pagerinti asmenų

pažintines funkcijas po įvairių sutrikimų, tokių, kaip demencija, galvos smegenų insultas, galvos smegenų trauma, reabilitacijai esant po nudegimų, lužių (gerinant judesius, smulkiąją motoriką) ir t.t. (3 pav). (Elsbeth de Joode, 2009).

3 pav. VR naudojimas gerinant judesius [Sam R. Sharar, 2009]

Paprastai tariant virtuali realybė galėtų būti apibrėžiama, kaip priemonė „panardinanti“ žmogų į kompiuterio sukurtus vaizdinius. Vaizdiniai gali būti rodomi kompiuterio, planšetes ar telefono monitoriuje/ekrane, arba ant galvos/akių montuojame ekrane. Vartotojai atlikinėdami įvairius judesius (naudodami rankas, liesdami ekraną pirštu ar judėdami visu kūnu, juda kompiuterinėje realybėje, perkelia ir valdo virtualius objektus. Tam, kad virtuali realybė būtų dar tikroviškesnė greta vaizdinės informacijos suteikiama ir garsinė, bei stimuliuojami gilieji jutimai (kūno padėties erdvėje suvokimas) [30; 46, 56].

Šios technologijos tai naujoviškos, perspektyvios reabilitacijos priemonės, pagrįstos moksliniais tyrimais ir plačiai taikomos išsivysčiusių šalių reabilitacijos centruose, ergoterapijos ir kineziterapijos procesuose. Pasak M. Jadzevičiūtės, ergoterapijos užsiėmimų metu gali būti naudojamos ne tik įprastinės veiklos, bet ir veiklos, atliekamos virtualioje erdvėje (4 pav). [15]. Kompiuterizuotas priemones naudoti yra pigiau ir saugiau, nei įprastas ergoterapijos priemones. Tačiau šios priemonės yra netinkamos sergantiems epilepsija, kai kurie pacientai, gali patirti pykinimą ar fizinį diskomfortą. Tačiau, technologijoms sparčiai vystantis, mokslininkai pasiryžę sukurti programas tinkamas naudoti visų pacientų testavimui ir terapijai [30].

4 pav. Tiriamasis virtualioje erdvėje projektuoja miesto planą, naudojant 3D modelius [Lili Liu, 2005)

1.8 Virtualią realybę sukuriančių priemonių įtraukimas į ergoterapijos

užsiėmimus

Šiuo metu yra sukurta nemažai mobiliųjų aplikacijų, kurias galima instaliuoti į išmaniuosius telefonus ir planšetinius kompiuterius. Literatūroje minimos galimybės, jas pritaikyti pažintinių funkcijų sutrikimų turinčių pacientų kasdieninėje veikoje ir reabiliacijos procesuose. Asmenims sergantiems depresija, insultu, cukriniu diabetu gali būti sukuriama vaistų vartojimo dienotvarkė, mitybos planas [31]. Įvairių gamintojų programiniai įrenginiai turi gan nemažą pasiūlą programėlių ir žaidimų, kurie galėtų labai pagelbėti asmenims turintiems pažintinių sutrikimų ergoterapijos procedūrų metu. Tai žaidimai, kuriuose yra pateikiamos įvairios užduotys, lavinančios reakciją, atmintį, dėmesio koncentravimą, skatinančios loginį mąstymą, erdvinius konstrukcinius gebejimus. Paciento prašoma sujungti taškus, įdėti figūrą į tinkamą formą, surasti skirtumus ir pan.(5 pav). Taip pat kompiuterio pagalba galima mygtuko paspaudimais sukurti muziką ar dainą, nupiešti piešinį ir t.t. [44]. Į išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį galima instaliuoti GPS siųstuvą ar žemėlapį, taip demencija sergantysis nepasiklys, o artimieji galės matyti jo buvimo vietą.

5 pav. Atminties žaidimas, kuriame reikia surasti atverčiant dvi vienodas korteles [M.Rollins, 2011].

Virtualią realybę sukuriančios priemonės skatina pacientų motyvaciją ir dalyvumą veikloje, ir tokiu būdu įtakoja reabilitacijos efektyvumą. Mokslinių tyrimų duomenimis, tiek pacientai, tiek ergoterapeutai teigiamai vertina kompiuterinių programų naudojimą užsiėmimų metu. Kiti autoriai pažymi, kad pacientai nori tęsti užsiėmimą ilgiau nei įprastai, bei teigia jog sutelkus dėmesį į žaidimą, užsiėmimo metu sumažėjo jų neigiamos mintys apie sutrikusią būklę. Autoriai rezultatus motyvuoja tuo, jog žmonėms yra įdomu tai, kas nauja, modernu dar nepažinta [11, 5].

2015 metais Australijoje atliktame tyrime buvo tiriama tradicinių ergoterapinių priemonių ir virtualią realybę sukuriančių priemonių, bei kompiuterizuotų priemonių skirtų lavinti pažintines funkcijas, efektyvumą, ergoterapijos procedūrų metu, asmenims turintiems lengvą kognityvinį sutrikimą ir sunkų. Po tyrimo, buvo nustatyti pažintinių funkcijų teigiami pokyčiai. Ištirta, kad labiausiai pagerėjo tiriamųjų dėmesys, supratimas ir atmintis. Lyginant priemonių efektyvumą tarpusavyje, statistiškai reikšmingi rezultatai nebuvo gauti. Pasak mokslininkų, tiek tradicinės reabilitacijos priemonės, tiek kompiuterizuotos yra vienodai veiksmingos ir naudingos [11, 5].

Kim Br. kartu su kolegėmis 2011 metais atliko tyrimą siekdama išsiaiškinti virtualios realybės poveikį asmenims turintiems pažintinių funkcijų sutrikimų. Ji ištyrė 28 pacientus, iš kurių 15 sudarė I-ąją grupę, kurios pažintinės funkcijos buvo lavinamos virtualia aplinka ir II-ąją grupę, kurios pažintinės funkcijos buvo lavinamos tradicinėmis priemonėmis. Po reabilitacijos mokslininkė pateikė išvadas, kad I-os grupės pokyčiai, kuri buvo lavinama virtualia aplinka buvo

gerokai didesni nei II-os grupės. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad virtualios realybės derinimas su kitomis priemonėmis, siekiant sugražinti pažintines funkcijas gali suteikti daug naudos [21].

Delphine Lamargue-Hamel atliktame tyrime buvo tiriama, asmenų turinčių įvairių kognityvinių funkcijų sutrikimų vertinimas, naudojant virtualią realybę sukuriančių priemonių vertinimo sistemas (Urban DailyCog® ir vairavimo simuliatorių). Pacientų buvo paprašyta virtualioje namų aplinkoje atlikti nurodytas užduotis, bei vairuoti, naudojant virtualų stimuliatorių. Atlikus užduotis, rezultatai parodė, kad 80 proc. pacientų neatliko Urban DailyCog® užduoties ir 52 proc. pacientų klydo vairavimo stimuliatoriaus užduotyje. Taigi, virtualią realybę sukuriančios priemonės padeda ne tik lavindamos pažintines funkcijas, bet ir padeda nustatyti pažintinių funkcijų lygį [25].

2. TYRIMO KONTINGENTAS IR METODIKA

2.1 Tyrimo organizavimas

Tyrimas buvo atliktas 2017 m. birželio - lapkričio mėnesį Kauno Panemunės senelių namuose, dienos socialinės globos centre- „Demencija.

Tyrimui atlikti gautas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Bioetikos centro leidimas (Nr.BEC-9R(M)-221). (1 priedas).

Tyrime dalyvavo 31 asmuo (20 moterų ir 11 vyrų), sergantys demencija. Buvo sudarytos dvi grupės – pirmoji ir antroji. I-oje grupėje asmenų pažintinės funkcijos buvo lavinamos naudojant kompiuterines technologijas, o II-oje grupėje tiriamųjų pažintinės funkcijos buvo lavinamos naudojant grupinės ergoterapijos modelį.

2.2 Tyrimo eiga ir protokolas

Atsitiktine tvarka asmenys buvo suskirstyti į I-ą ir II-ą grupes. I-oje grupėje buvo 16 asmenų, o II-oje grupėje- 15. Tiriamųjų amžius pasiskirstė nuo 74 iki 92 metų. Pacientai, kurie trumpu protinės būklės tyrimu (MMSE) surinko 10 balų (sunkus kognityvinių funkcijų sutrikimas) arba įvertinimas >25 (sutrikimo nėra), taip pat atsisakė dalyvauti tyrime, į tyrimą įtraukti nebuvo.

1 lentelė. Demencija sergančių tiriamųjų pasiskirstymas grupėmis

2 lentelė. Demencija sergančių tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį

3 lentelė. Demencija sergančių tiriamųjų pasiskirstymas pagal išsilavinimą

Didžiausią tiriamųjų kontingento skaičių sudarė asmenys turintys aukštąjį išsilavinimą – 49 proc., profesinį – 35 proc., mažiausiai buvo vidurinįjį išsilavinimą turinčiųjų tiriamųjų – 16 proc.

Visi tiriamieji buvo supažindinti su tyrimo metodika, buvo gautas jų raštiškas sutikimas dalyvauti tyrime (2 priedas). Tiriamųjų pažintinių funkcijų sutrikimo lygis buvo nustatytos naudojant standartizuotą trumpą protinės būklės tyrimą (angl. Mini-Mental State Examination MMSE) (4 priedas).

Tiriamųjų atranka

Į tyrimą pacientas nebuvo įtrauktas jei:

• Buvo sutrikusi paciento kalba

• Asmeniui buvo sutrikusi rankų funkcija

• Trumpas protinės būklės tyrimas nuo 0 iki 10 balų (t.y. sunkus pažintinių funkcijų

sutrikimas), arba įvertinimas > 25 balai (pažintinių funkcijų sutrikimo nėra), (pagal MMSE) • Atsisakė dalyvauti tyrime.

Į tyrimą pacientas buvo įtrauktas jei:

• Vidutinis arba lengvas pažintinių funkcijų sutrikimas (11-25 balai pagal MMSE) • Pacientas yra vyresnio amžiaus (60-80 m.)

• Pacientui diagnozuota demencija.

Atitikę atrankos kriterijus, asmenys buvo testuojami Monrealio kognityviniu testu - (MoCA) (3 priedas.), skirtu įvertinti pacientų pažintines funkcijas. Monrealio kognityvinis testas – skirtas įvertinti pacientų pažintines funkcijas. Monrealio kognityvinis testas vertina: vizualinius-erdvinius gebėjimus/vykdomąją funkciją (5 balai), įvardijimą (3 balai), dėmesį (6 balai), kalbą (3 balai), abstrakcinį mąstymą (2 balai), ilgalaikę atmintį (5 balai), orientaciją (6 balai), išsilavinimą  12 metų (1 balas). Kiekvienoje srityje yra skiriami skirtingi balai. Maksimalus balų skaičius 30, tuo tarpu >26 balai atitinka normą ir laikoma, kad tiriamojo pažintinės funkcijos nėra sutrikusios. Šis standartizuotas testas buvo atliekamas I-oje ir II-oje grupėje, prieš taikytą ergoterapiją ir po jos.

2.3 Matematinė statistika

Duomenų analizei naudotas IBM SPSS 22.0 duomenų programinis paketas. Kiekybiniai duomenys pateikiami kaip aritmetinis vidurkis (m) ± standartinė vidurkio įverčio paklaida (SEM). Duomenims tarp nepriklausomų imčių palyginti taikytas neparametrinis Manio-Vitnio-U testas, tarp priklausomų imčių – neparametrinis Vilkoksono testas. Skirtumai, kai p<0,05 laikyti statistiškai reikšmingais.

2.4 Ergoterapijos programa

Kognityvinėms treniruotėms atlikti buvo naudojamas planšetinis kompiuteris.(6 pav).

6 pav.„eSTAR JUPITER HD QUAD CORE“[ http://nettrade.al/products/estar/].

Planšetiniame kompiuteryje (6 pav.) esančias užduotis, pacientai turėjo atlikti naudodami rankos pirštus - valdyti ir/ar perkelti objektus virtualioje erdvėje. Užduotys buvo parinktos žaidimo forma, kurios lavintų kognityvines funkcijas, tokias kaip atmintį, gebėjimą sukaupti dėmesį, erdvinius/ konstrukcinius įgūdžius, daiktų atpažinimo, bei įvardijimo įgūdžius.

7 pav. Dėlionė skirta lavinti dėmesio koncentraciją. Tiriamieji liesdami ekraną pirštu turi sudėlioti dėlionę, kad išeitų paveikslėlis.

8 pav. Žaidimas, kuriame reikia surasti skirtumus ir juos pažymėti paliečiant pirštu (skirtas dėmesio koncentracijai lavinti)

9 pav. Žaidimas skirtas lavinti atminčiai - pacientas turi atversti dvi vienodas korteles

10 pav.Žaidimas, kuriame reikia sudėti trūkstamas dalis ir formas, skirtas lavinti daiktų atpažinimo. Įvardijimo, konstrukcinių gebėjimų funkcijas.

Pacientams reikėjo sudėti dėlionę kompiuterio ekrane (dėmesio koncentracija) (7pav.), žaidimai skirti surasti ir pažymėti skirtumus (8 pav.), žaidimai skirti surasti vienodas korteles (atminties

atgavimui (9 pav.)), žaidimas, kuriame reikėjo sudėti trūkstamas dalis ir formas, skirtas lavinti daiktų atpažinimo, įvardijimo, konstrukcinių gebėjimų funkcijas (10 pav.) ir kiti panašaus pobūdžio žaidimai. Šioje grupėje buvo dirbama individualiai. Tiriamieji prieš užduoties atlikimą buvo žodžiu instruktuojami, bei supažindinami su užduotimi.

11 pav.„ALIAS“- pasakyk kitaip, linksmas ir pašėlęs žodžių žaidimas

[https://www.musumazyliai.lt/zaislai-zaidimai/deliones-stalo-zaidimai/7841778-alias-extra-korteles]

Grupiniai ergoterapijos užsiemimai vyko ergoterapijos kabinete (po 4 asmenis), tai - įvairūs stalo žaidimai (domino, „ALIAS“- pasakyk kitaip, linksmas ir pašėlęs žodžių žaidimas (11

pav.); „HALLI GALLI“ – smagus kortelių žaidimas su skambučiu, kuris labai motyvuoja žaisti; šis

žaidimas labai tinka tiems pacientams kurių yra lėta reakcija, dėmesys, sutrikusi atmintis (12 pav.); „BINGO“ ir kiti, taip pat buvo dėliojamos dėlionės.) Žodiniai žaidimai (lengvos mįslės, kryžiažodžiai), gražios mintys-posakiai, skaitomi eilėraštukai, kurie buvo parinkti užsiėmimo tematika ir pan. I-os ir II-os grupės tiriamiesiems šalia grupinių ir kompiuterizuotų užsiėmimų vyko ir tradiciniai ergoterapijos užsiėmimai.

Užduotis abi tiriamųjų grupės atliko Ergoterapijos procedūrų metu, ergoterapijos kabinete, 6 savaites, po 20 – 30 minučių, 2 kartus savaitėje.

Taip pat buvo taikomi statistinės analizės metodai. Tyrimo duomenys buvo apdorojami matematinės statistikos duomenų analizės metodu, naudojant programas MICROSOFT EXCEL 2010 ir SPSS programa.

12 pav. „HALLI GALLI“ žaidimas skirtas lavinti dėmesiui, bei reakcijai (https://www.thegameaisle.com/halli-galli/).

3. TYRIMO REZULTAI

I. Tiriamųjų įvertinimas Monrealio kognityviniu testu (MoCa) prieš

ergoterapiją ir po jos

Vertinant vizualinių-erdvinių gebėjimų/vykdomosios funkcijos sritis, kuriose reikėjo, nukopijuoti piešinį – kubą, nupiešti laikrodį (po vienuolikos dešimt) ir sujungti raides su skaitmenimis, gauti rezultatai buvo tokie: I-oje grupėje, kurioje buvo taikomos kompiuterinės technologijos, rezultatai buvo tyrimą buvo 1,20±0,26 balai, o po tyrimo - 2,33±0,26 balai

(p=0,003). Po tyrimo rezultatai statistiškai reikšmingai pagerėjo (p<0,05). II-oje grupėje, kurioje buvo taikomi grupiniai ergoterapijos užsiėmimai rezultatai prieš ergoterapijos grupinius

užsiėmimus 1,53±0,25 ir po jų 2±0,16 statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p≥0,05).

13 pav. Vizualinių-erdvinių gebėjimų/vykdomosios funkcijos pokytis grupėse prieš ergoterapija ir

Įvardijimo užduotyje, kurioje reikėjo tiriamiesiems teisingai įvardinti 3 pavaizduotus paveikslėlius (liūtas, raganosis, kupranugaris), gauti rezultatai pavaizduoti (14 pav).:

14 pav. Įvardijimo gebėjimo pokytis grupėse prieš ergoterapiją ir po. *p<0,05

I-oje grupėje prieš taikant ergoterapiją kompiuterinėmis technologijomis įvardijimo užduotyje buvo gauti 1,73±0,23 balai ir po taikytos ergoterapijos įvertinus pakartotinai 2,53±0,13 balai (p=0,010). Po tyrimo rezultatai statistiškai reikšmingai pagerėjo, II-oje grupėje, taikant grupinės ergoterapijos užsiėmimus rezultatai prieš grupinius ežsiėmimus (1,80±0,17) ir po jų (2,20±0,17) taip pat statistiškai reikšmingai pagerėjo (p<0,05).

Dėmesys yra labai svarbi pažintinių funkcijų dalis, todėl ši pažintinė funkcija buvo vertinama skiriant keturias dėmesio užduotis. Pirmoji dėmesio vertinimo užduotis buvo pakartoti skaičių seką tiesiogine tvarka, antroji – pakartoti skaičių seką atvirkštine tvarka, trečioji skaitant raidžių seką suploti per stalą delnu išgirdus „A“ raidę ir ketvirtoji – atimti iš 100 po 7. Atlikę vertinimą prieš ir po ergoterapijos, 15 pav. matome, kad I-oje grupėje, kurioje buvo taikomos kognityvinės treniruotės naudojant kompiuterinį prietaisą prieš ergoterapiją vertinimas siekė 1,53±0,17 ir po 2,73±0,15 (p=0,01) rezultatai statistiškai reikšmingai pagerėjo (p<0,05).

15 pav. Gebėjimo sukaupti dėmesį pokytis grupėse prieš ergoterapiją ir po. *p<0,05

II-oje grupėje, kurioje buvo taikomi grupiniai ergoterapijos užsiėmimai rezultatai prieš ergoterapiją siekė 1,33±0,16 balų, po užsiėmimų statistiškai reikšmingai pagerėjo iki 2,20±0,17 (p=0,04). Taip pat, nustatytas statistiškai reikšmingas pažintinių funkcijų skirtumas tarp I-os ir II-os grupių po taikytos ergoterapijos (p<0,05).

Vertinant kalbėjimo įgūdžius MoCa testu, tiriamiesiems reikėjo pakartoti du sakinius („Aš

žinau, kad tik Jonas šiandien gali padėti“; „katė visada pasislėpdavo po sofa, kai kambaryje būdavo šunys“), bei per vieną minutę išvardinti kuo daugiau žodžių prasidedančių raide „F“.

Kalbėjimo pokytis grupėse pavaizduotas (16 pav).

16 pav.Kalbėjimo įgūdžių pokytis grupėse, prieš ergoterapiją ir po. *p<0,05

Atlikus tyrimą I-oje grupėje, prieš ir po ergoterapijos taikant kompiuterines technologijas statistiškai reikšmingas rezultatas nebuvo gautas (p≥0,05). II-oje grupėje, taikant grupinius ergoterapijos užsiėmimus rezultatai prieš užsiėmimus siekė 1,80±0,11 ir po2,07±0,7 (p=0,046) nustatytas statistiškai reikšmingas kalbėjimo įgūdžių pokytis (p<0,05) grupinės ergoterapijos taikymo grupėje.

Tiriamųjų gebėjimas įvardyti panašumus t.y. mąstyti abstrakčiai ,pavyzdžiui, bananas ir apelsinas yra panašūs tuo, kad abu yra vaisiai. Abstraktaus mąstymo gebėjimo pokytis grupėse pavaizduotas (17 pav).

17 pav. Abstraktaus mastymo gebėjimo pokytis grupėse, prieš ergoterapiją ir po. *p<0,05

I-oje grupėje, kurioje buvo taikomos kompiuterinės technologijos prieš tyrimą siekė

0,27±0,12 tyrimą ir po tyrimo 0,67±0,16 (p=0,034) gauti statistiškai reikšmingi rezultatai (p<0,05). O II-oje grupėje, kurioje tiriamieji buvo reabilituojami taikant grupinius ergoterapijos užsiėmimus prieš tyrimą įvertinimas siekė 0,40±0,13 ir po 0,67±0,19 (p=0,046) statistiškai reikšmingai pagerėjo (p<0,05).

Vertinant tiriamųjų gebėjimą atsiminti pateiktus žodžius (veidas, velvetas, bažnyčia, saulutė, raudona) gauti rezultatai parodė, kad: I-oje grupėje, kurioje buvo taikomos kompiuterinės

technologijos, prieš ergoterapiją 0,07±0,07ir po ergoterapijos pakito iki 0,80±0,24 (p=0,016), gautas statistiškai reikšmingas skirtumas, II-oje grupėje, kurioje buvo taikomi grupiniai ergoterapijos užsiėmimai gauti rezultatai prieš ergoterapiją buvo 0,20±0,10 ir po pagerėjo iki 1,20±0,23 (p=0,007), statistiškai reikšmingai pagerėjo (p<0,05). (18 pav).

Orientacinių gebėjimų srityje, kurioje buvo tikrinamas tiriamųjų gebėjimas orientuotis vietoje ir laike. (19 pav).

19pav.Orientacinių gebėjimų pokytis grupėse, prieš ergoterapiją ir po. *p<0,05

I-oje grupėje taikant kompiuterines technologijas prieš ergoterapiją0,93±0,18ir po 2,07±0,23gautas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (p=0,002)(p<0,05). Taikant grupinę

ergoterapiją II-oje grupėje, prieš tyrimą (1,40±0,13) ir po tyrimo (2,27±0,18) ir gautas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05) (p=0,004).