LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Adomas Rasiukevičius
Probiotikų įtaka bičių produktyvumui ir medaus kokybei
Probiotics influence for the bee productivity and honey quality
Veterinarinės maisto saugos nuolatinių studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: prof. dr. A.Šimkus
1 DARBAS ATLIKTAS GYVULININKYSTĖS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Probiotikų įtaka bičių produktyvumui ir medaus kokybei“.
1. Yra atliktas mano paties;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE
(aprobacijos data) (katedros/instituto vedėjo/jos vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
2
TURINYS
SANTRAUKA 3 SUMMARY 4 ĮVADAS 5 1.LITERATŪROSAPŽVALGA 7 1.1.PROBIOTIKAI 7 1.1.1.PROBIOTIKŲ NAUDA 81.1.2.PROBIOTIKŲ VEIKIMO MECHANIZMAS 10
1.1.3.PROBIOTIKAI GYVŪNŲ MITYBOJE 12
1.1.4.PROBIOTIKAI BITININKYSTĖJE 14
1.2.BITĖS IR BIČIŲ PRODUKTAI 15
1.2.1.MEDUS 16
1.2.2.KITI BIČIŲ PRODUKTAI 17
1.2.3BIČIŲ PRODUKTAI SVEIKATINGUMUI 19
2.DARBOMETODIKA 21
3.REZULTATAI 23
4.REZULTATŲAPTARIMAS 27
IŠVADOS 29
3
SANTRAUKA
Darbo pavadinimas: Probiotiko įtaka bičių produktyvumui ir medaus kokybei Darbo vadovas - prof. dr. A.Šimkus
Mokslo įstaiga – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Veterinarijos akademija Vieta – Kaunas
Data – 2012 - 2014
Darbo apimtis – 33 puslapių, 5 lentelės ir 5 paveikslėliai
Darbo tikslas : Ištirti probiotikų panaudojimo efektyvumą tobulinant bitininkavimo technologijas.
Nuolat ieškoma ekologiškų bei saugių preparatų, kuriuos būtų galima panaudoti bitynuose. Vieni iš jų probiotikai. Šiuo metu yra mažai atlikta tyrimų panaudojant probiotikus bitininkystėje. Todėl tyrimai su probiotikais svarbūs moksliniu bei praktinių požiūriu.
Atliekant eksperimentą buvo įvertinta probiotiko įtaka bičių produktyvumui, bičių kūnelių SM ir medaus cheminiai sudėčiai. Meduje nustatyta: kadmio, švino kiekiai, redukuotas cukrus, diastazės aktyvumas, sacharozės kiekiai. Bičių kūnelių sausojoje medžiagoje nustatyta: baltymų kiekis, riebalų kiekis, kadmio ir švino kiekiai.
Nustatyta, kad naudojant probiotiką pavasarinis viduriavimas išgydomas per keletą dienų bei padidėja perų skaičius aviliuose kas padidina bičių produktyvumą. Praturtinus bičių mitybą probiotiniais preparatais pastebėtas mažesnis kiekis sunkiųjų metalų, o riebalų kiekis padidėjo. Naudojant probiotinį preparatą galima gauti didesnį kiekį medaus ir žiedadulkių atitinkamai 70,5 kg ir 2,7kg.
4
SUMMARY
Title of work: Probiotic influence for the bee productivity and honey quality Tutor of the work: prof. dr. A.Šimkus
Educational institution: Lithuanian University of Health Science, Veterinary Academy Place: Kaunas
Date: 2012-2014
Volume of work: 33 pages, 5 tables and 5 pictures
Constantly looking for eco-friendly and safe products which can be used in apiaries. Some of these probiotics. Currently, there are only few studies using probiotics in beekeeping. Therefore, studies with probiotics are important scientific and practical point of view.
The experiment was evaluated the influence of probiotics on productivity of bees, bee cells SM and honey chemical composition. In honey was established: cadmium, plumbum levels, reduced sugar, diastase activity, sucrose levels. Bee cells in dry matter were set: protein, fat, cadmium and plumbum levels.
It was established, that the use of probiotic spring diarrhea cured within a few days and an increase in the number of brood in the hives of bees which increases productivity. Enriches bee nutrition probiotic products had lower amount of heavy metals and fat content increased. Using a probiotic preparation can get a larger amount of honey and pollen, respectively, 70.5 kg and 2.7 kg.
5
ĮVADAS
Europos Sąjungoje ir kai kuriose kitose šalyse naudoti antibiotikus kaip priedus stimuliuojančius gyvūno fiziologinius procesus yra uždrausta. Todėl pastaruoju metu suintensyvėjo moksliniai tyrimai, kuriais ieškoma įvairių alternatyvių priedų, galinčių pakeisti iki tol naudotus antibiotikus. Vieni iš jų probiotikai (Sudikas ir kt., 2009). Probiotikai – tai specialiai atrinktų, dažniausiai pieno rūgštį produkuojančių gyvų bakterijų štamai arba specialiai atrinktos gyvos mielės, kurie apsaugo jaunų gyvūnų virškinimo traktą nuo žalingų mikroorganizmų, sukuria žarnyne tinkamą mikroflorą, mažina viduriavimą, gerina gyvūnų sveikatingumą ir jų augimą. Probiotikai yra gyvų mikroorganizmų preparatai, darantys teigiamą poveikį žmonių bei gyvūnų sveikatai ir gerinantys virškinamojo trakto mikrobinį balansą. Jie yra sukurti normalios gyvulių mikrofloros virškinamajame trakte pagrindu, todėl neturi neigiamų higieninių pasekmių
(http://probiotikai.net/?did=77123 prieiga per internetą 2014 m. vasario 18 d). Taip pat galima
pagerinti sveikatą duodant reguliariais kiekiais ir atitinkamus probiotikus. Probiotiniai mikroorganizmai reguliuoja virškinimo mikrofloros veiklą ir pusiausvyrą, kurios vaidmuo yra labai svarbus žarnyno homeostazei. Probiotikų naudojimas ūkiuose auginamiems gyvūnams gerokai padidėjo per pastaruosius 15 metų (Chaucheyras-Durand, Durand, 2010). Gyvūnų organizme probiotikai stimuliuoja nespecifinį imuninį atsaką, sustiprina imuninės apsaugos sistemą, pasižymi priešstresiniu veikimu. Jie gali būti panaudojami patogeninėms arba tariamai patogeninėms mikrofloros atstovams iš organizmo šalinti. Probiotikai reguliuoja virškinamojo trakto biologinius procesus, profilaktiškai veikia prieš žarnyno ligas, viduriavimus, stimuliuoja produktyvumą, absorbuoja sunkiuosius metalus. Probiotikai yra alternatyva žarnyno infekcijų gydymui, puikiai organizmo toleruojami preparatai.
Bičių šeimos serga daugeliu ligų. Jos, silpnindamos bičių šeimas, mažina medaus surinkimo ir augalų apdulkinimo galimybes. Anksti diagnozavus ligą ir ją pradėjus gydyti, galima išvengti ligos plitimo sveikose šeimose ir kaimyniniuose bitynuose. Ligos gali plisti netinkamai naudojantis bitininkystės inventoriumi (http://bitininkas.lt/ligos/ prieiga per internetą 2014 m. vasario 18 d). Probiotikai gali būti efektyvi priemonė prieš pavasarinį bičių viduriavimą, nozemozę ir kitas ligas. Tyrimų Lietuvoje apie probiotikų panaudojimą bitininkystėje nėra. Todėl tyrimai bitininkystėje su probiotiniais preparatais yra labai aktualūs moksliniu ir praktiniu požiūriu.
Bitininkų uždavinys – ne tik gauti iš bičių šeimų daug produkcijos, bet gauti ją kuo mažesnėmis sąnaudomis. Tai galima pasiekti laikomuose ir naujai kuriamuose bitynuose apsaugant bites ir jų perus nuo ligų bei kenkėjų. Tik sveikos ir stiprios bičių šeimos gali būti produktyvios, o
6 sveikos ir stiprios jos bus tik tuomet, kai bus gerai prižiūrimos ir tinkamai prižiūrimos. Tenkinant bičių šeimų poreikius, kurie kinta kartu su jų vystymusi, pavyksta priauginti daug bičių, sustiprinti jų atsparumą ligoms ir prailginti gyvenimo laiką. Kiekvienas bitininkas turi laikytis zoohigieninių bei sanitarinių taisyklių bitynuose, aprūpinti bites pilnaverčiu ir geros kokybės maistu, apsaugoti jas nuo ligų (Tamašauskienė 2005).
Tyrimo tikslas – ištirti probiotikų panaudojimo efektyvumą tobulinant bitininkavimo technologijas.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti probiotinių preparatų efektyvumą prieš bičių viduriavimą ir kitas ligas. 2. Nustatyti probiotikų įtaką bičių šeimų stiprėjimui, bičių motinėlių dėslumui.
3. Ištirti pobiotinio preparato įtaką bičių kūnelių sausosios medžiagos cheminiai sudėčiai. 4. Tirti probiotikų įtaką bičių šeimų produktyvumui ir produkcijos kokybei.
7
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Probiotikai
Remiantis plačiai pripažintu G. R. Gibsono ir M. B. Roberfroido apibrėžimu probiotikai yra apibūdinami kaip „nevirškinami maisto ingredientai, kurie teigiamai veikia gyvūną selektyviai stimuliuodami augimą ir/arba aktyvumą vienos ar keleto bakterijų rūšių storajame žarnyne ir tai turi teigiamą įtaką organizmo sveikatingumui.
Probiotikai gali būti apibūdinami kaip „gyvi mikrobiniai maisto papildai, kurie turi įtakos organizmo sveikatingumui gerindami jo žarnyno mikrobinį balansą“. Probiotikai pasižymi šiomis savybėmis ir funkcijomis:
sukimba su organizmo žarnyno epiteliniu audiniu, atsparūs skrandžio rūgštims ir toleruoja tulžies rūgštį,
eliminuoja patogenus arba sumažina jų įsitvirtinimo galimybes,
gamina organines rūgštis, vandenilio peroksidą ir bakteriocinus, antagonistiškai veikiančius patogenų dauginimąsi,
saugūs, nepatogeniški ir nekancerogeniški (Semaškaitė ir kt., 2006). Probiotikų poveikis gali būti klasifikuojamas į tris veiksmų modelius:
1. Probiotikų galimybės pakeisti šeimininko apsaugą, įskaitant įgimtą, taip pat įgytą imuninę sistemą. Šis veikimo būdas yra labiausiai tikėtinas infekcinių ligų prevencijoje ir gydyme, bet taip pat gydant virškinimo traktą ar jo dalis.
2. Probiotikai taip pat gali turėti tiesioginį poveikį kitiems mikroorganizmams. Šis principas daugeliu atvejų yra svarbus infekcijų prevencijai ir gydymui ir atkuriant mikrobų pusiausvyrą žarnyne.
3. Probiotikų poveikis įtakojant mikrobų produktus, pavyzdžiui toksinus. Tokie veiksmai gali būti panaudojami nukenksminant toksinus ir detoksikacijoje (Tobias et al., 2010).
Dauguma specialistų probiotinėms bakterijoms dažniausiai priskiria eubiotikus (žarnyno ir kitų organizmo ertmių normalios mikrofloros atstovus, paprastai bifidobakterijas ir Lactobacillus genties pienarūgštę mikroflorą) vadinamus klasikiniais probiotikais (Kačerauskis ir kt., 2003).
8 1 lentelė. Mikroorganizmai, naudojami kaip probiotikai (Vondruskova et al., 2010)
Gentis
Bakterijų rūšis
Lactobacillus L. acidophilus L. casei L. rhamnosus L. reuteri L. plantarum L. fermentum L. brevis L. helveticus L. delbrückei Bacillus B. subtilis B. cereus B. toyoi B. natto B. mesentericus B. licheniformis Bifidobacterium B. bifidum B. pseudolongum B. breve B. thermophilum Lactococcus L. lactis Enterococcus E. faecium Streptococcus S. thermophilus Pediococcus P. pentosaceus Saccharomyces S. cerevisiae
Nevirulentinės Escherichia coli E. coli
1.1.1. Probiotikų nauda
Teigiamas probiotikų poveikis priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant pasirinktų probiotikų, vartojimo trukmės ir intensyvumo, individo fiziologinės būklės.
Probiotikų praktinio panaudojimo teigiamas poveikis:
1. Augimo skatinimas ūkiuose auginamų gyvūnų. Angliavandeniliai skirstomi pagal probiotinias bakterijas, kas reiškia maisto padalijimas į pagrindinius elementus. Tai leidžia beveik visiškai absorbuoti per virškinimo sistemą. Tokiu būdu, probiotikai pagerina mitybą bei ląstelių augimą ir vystymąsi.
9 2. Apsauga nuo žarnyno infekcijų. Žarnynas valomas probiotikų. Probiotinės bakterijos pridedamos į pašarus gali apsaugoti nuo žarnyno patogenų, todėl yra keletas galimų mechanizmų, įskaitant konkurencinę atskirtį, kuri apima sukibimą su žarnyno gleivine ir taip apsaugo nuo ligų sukėlėjų, gamyba antimikrobinių junginių (bacteriocinų ir organinių rūgščių), konkurencija su patogenais dėl maistinių medžiagų ir skatina žarnyno imuninį atsaką.
3. Laktozės netoleravimo palengvinimas. Lactobacillus acidophilus ir Lactobacillus Bifidus dalyvauja hidrolitiniame suvartotos laktozės virškinime. Todėl geriant pieno produktus su Lactobacillus geriau toleruojama laktozė.
4. Vidurių užkietėjimo mažinimas. Vidurių užkietėjimas greitai palengvėja dėl probiotikų ir žarnyno judesiai tampa normalizuoti. Lactobacillus galima vartoti gydymo antibiotikais metu ir po jo. Tai padeda sumažinti antibiotikų sukeltą viduriavimą, kurį sukelia žudymas tiek "gerų" ir "blogų" bakterijų virškinamajame trakte
5. Antikancerogeninis poveikis. Lactobacillus inaktyvuoja kancerogeninio žarnyno beta-gliukoronidazę ir nitroreduktazę. Studijos vėžio tyrimų institute Sloan Kettering ir Nebraskos universitete parodė, kad Lactobacillus turi tam tikrą priešnavikinį aktyvumą ir slopina naviko proliferaciją
6. Anticholesterolinis poveikis. Lactobacillus rūšys turi anticholesterolinius ir antilipidinius veiksnius, kurie padeda sumažinti cholesterolio kiekį.
7. Maistinių medžiagų sintezė ir biologinis prieinamumas. Probiotinės bakterijos sintetina tam tikras amino rūgštis. Taip pat gamina B grupės vitaminus, pavyzdžiui folio rūgštį, niaciną, riboflaviną, B12, B6 ir pantoteno rūgštį, kuri yra biokatalizatorius maisto medžiagų apykaitoje ir padeda kovoti su stresu.
8. Probiotikai turi baltymus sulaikantį poveikį. Lactobacillus pirmiausia naudoja angliavandenius kaip auginimo terpę, o patogenai naudoja baltymus. Mažinant patogeninių populiaciją, daugiau baltymų būtų skirta asimiliacijai.
9. Apsauga nuo lytinių ir šlapimo takų infekcijų. Candida albicans, kurios yra pagrindinės mielės atsakingos už kandidozę buvo įrodyta, kad gali būti slopinamos kai kurių probiotikų 10. Imunitetą stimuliuojantis poveikis. Tai buvo atrasta, kai tradiciniai gyvūnai su pilna žarnyno
mikroflora turintys padidėjusį fagocitozės aktyvumą ir imunoglobulinų kiekį, palyginti su gyvūnais be mikrobų. Nustatyta, kad Lactobacilli casei aktyviai dalyvavo fagocitinės veiklos skatinime, kai skiriama pelėms (Ezema, 2013.).
10
1.1.2. Probiotikų veikimo mechanizmas
1 pav. Probiotikų veikimo mechanizmas (Parvez et al., 2006)
Probiotikų veikimo esmė yra ta, kad nuo jų žarnyne padaugėja naudingųjų bakterijų, kurios neleidžia virškinamajame trakte daugintis patogeniniams mikroorganizmams. Probiotikai pagerina žarnyno mikrofloros sudėtį, todėl maisto medžiagos geriau virškinamos ir pasisavinamos, gyvulys greičiau auga ir vystosi. Jais galima reguliuoti skrandžio ir žarnyno mikrobiologinius procesus.
Teigiamą įtaką gyvūnų sveikatai probiotikai daro dėl vientiso grandininio mechanizmo, kuris charakterizuojamas kaip probiotinis poveikis. Probiotikai, kurių sudėtyje yra pieno rūgšties bakterijų, daro teigiamą įtaką sekrecinei virškinamojo trakto veiklai, žadina apetitą, gerina maisto
Endogeninių patogenų veikimas slopinimas Atsparumas mikrobų kolonizacijai Egzogeninių patogenų veikimas Kontroliuoja jautraus žarnyno sindromą Normalizuoja žarnyno mikroflorą Kontroliuoja uždegiminius procesus žarnyne Subalansuotas imuninis atsakas Sumažina alergines reakcijas į maistą Imunomoduliacija Stiprina įgimtą imunitetą Mikrobų fermentacijos
metu storajame žarnyne susidaro TGRR ir
vitaminai
Sumažina gaubtinės žarnos vėžinių susirgimų
tikimybę
Silpnesni
toksigenininai/mutageniniai procesai žarnyne
Metabolizmo procesai Geresnė tulžies pūslės druskų sekrecija
Mažina cholesterolio kiekį kraujo serume
Laktozės hidrolizė
Pagerina hidrolizės toleranciją
11 medžiagų pasisavinimą. Probiotiniai mikroorganizmai gerai prisitaiko ir dauginasi virškinamajame trakte, palaiko žarnyno mikrobų balansą (Jerešiūnas ir kt., 2006). Sukurti gyvūnų virškinamojo trakto mikroorganizmų pagrindu jie sintetina įvairias biologiškai aktyvias medžiagas – vitaminus, fermentus, antibiotikus, aminorūgštis (Jukna ir kt., 2007). Probiotikai pagerina maisto medžiagų virškinamumą mažina pašarų sąnaudas, didina priesvorį, ir gerina mėsos kokybę. Nustatyta, kad jie 9−10 proc. padidina pašarų ėdamumą, 12−16 proc. − ląstelienos virškinamumą, 10−26 proc. − masės prieaugį (Sederevičius ir kt., 2002).
Probiotikai, skirtingai nuo antibiotikų, neturi išlaukos, prie jų nepripranta patogeninė mikroflora, jų naudojimas nereikalauja specialaus pasiruošimo. Probiotikai naudojami ir gydyti, ir profilaktikai. Manoma, kad šiuolaikinėje gyvulininkystėje probiotikai būtini gyvulių sveikatai, jų produkcijos kiekiui ir kokybei užtikrinti, bet ne visi jie veikia vienodai (Jerešiūnas ir kt., 2006). Probiotikai yra puiki alternatyva žarnyno infekcijoms gydyti antibiotikais ir kitomis chemoterapinėmis medžiagomis. Tai gyvūnų organizmo puikiai toleruojami preparatai (Jukna ir kt., 2004). Gyvulių augimui skatinti su pašarų priedais buvo plačiai naudojami antibiotikai, nes jie apsaugo nuo infekcijų, kurias sukelia patogeninės bakterijos. Ir probiotikai naudojami gydymui bei profilaktikai, nes tai puiki alternatyva antibiotikams, kurių likučiai mėsoje, piene ir jo produktuose yra draudžiami (Vaičiulaitienė ir kt., 2010). Antibiotikai ir kiti nepalankių sąlygų veiksniai gali sutrikdyti žarnyne normalią mikrobiologinę pusiausvyrą. Sutrikdytą pusiausvyrą galima atstatyti probiotikais (Sederevičius ir kt., 2002).
Sveikų gyvulių organizme probiotiniai mikroorganizmai stimuliuoja nespecifinį imuninį atsaką, stiprina imuninės apsaugos sistemą. Jie gali būti panaudoti patogeninėms arba tariamai patogeninėms bakterijoms iš organizmo šalinti. Probiotikai gyvūnų virškinamajame trakte intensyvina bakterinės floros metabolitinį aktyvumą. Tai gerina pašaro maisto medžiagų pasisavinimą, todėl didėja gyvulių produktyvumas, gerėja produkcijos kokybė.
Šiuo metu yra daug duomenų apie teigiamą probiotikų poveikį gyvulių ir paukščių sveikatingumui, produktyvumui ir jų produkcijos kokybei, jie tampa vis populiaresni gyvulių augintojų tarpe. Tačiau daugelio mikrobinių preparatų ir jų kompozicijų poveikis gyvulių produktyvumui sudėtingoje gyvūnų ekosistemoje iki šiol nėra pakankamai ištirtas, todėl tyrimai su probiotiniais preparatais yra aktualūs moksliniu ir praktiniu požiūriu (Jukna ir kt., 2004).
12
1.1.3. Probiotikai gyvūnų mityboje
Lietuvos veterinarijos akademijos Praktinio mokymo ir bandymų centre buvo sukomplektuotos dvi 30 dienų amžiaus Lietuvos juodmargių veislės telyčaičių grupės po 8 gyvulius kiekvienoje. Bandymo metu visi veršeliai buvo šeriami pagal centre taikomą auginimo schemą, tik bandomosios grupės veršeliams į miežių ir javų miltus buvo įmaišoma probiotinių preparatų: probiotikų YEASTURE ir MICROBOND po1 kg/t ir fitobiotiko JUCCA– 250g/t. Tyrimo rezultatai parodė, kad probiotikų YEASTURE, MICROBOND ir fitobiotiko JUCCA kompozicija aktyvina 30-180 dienų amžiaus Lietuvos juodmargių veislės telyčaičių augimo spartą. Per bandymo laikotarpį kontrolinės grupės telyčaičių vidutinis priesvoris per parą buvo 15,6 proc. didesnis nei kontrolinės grupės analogų. Probiotinių preparatų kompoziciją 13,4 proc. sąlygojo mažesnes pašarų sąnaudas priesvorio vienetui. Šios kompozicijos veikiamame veršelių didžiajame prieskrandyje bendras bakterijų kiekis padidėjo 1,8 karto, laktatus fermentuojančių bakterijų kiekis – 2,5 karto ir celiuliotinių bakterijų – 2,5 karto. Veršelių kraujo hematologiniai tyrimai parodė, kad visi marfologiniai ir biocheminiai kraujo rodikliai atitiko fiziologines normas ir charakterizavo gerą visų veršelių sveikatingumą (Jukna ir kt., 2004).
Kiaulėms probiotinės bakterijos gali turėti teigiamos įtakos žarnyno mikrofloros balansui, žarnyno epitelio vientisumui. Atjunkymas yra sudėtingas pereinamasis laikotarpis, kuriame paršeliai atskiriami nuo motinos ir tai yra reikšmingi pokyčiai šėrimo technologijoje taip pat jie susiduria su šėrimo pokyčiais pereinant nuo skysto šėrimo (pieno) link sauso šėrimo, turint mažą virškinamumą. Nujunkymo laikotarpiu geriausia naudoti probiotikus, kurių poveikis yra susijęs su patogeninių bakterijų konkurencija. Šis poveikis gali būti naudojamas efektyviai ūkio gyvūnams po gydymo antibiotikais, siekiant išvengti infekcijos salmonelėmis ypač todėl, kad gyvūno mikroflora yra atsikurianti. Virškinimo trakto sutrikimų pasireiškimas iškart po atjunkymo yra pagrindinė ekonominių nuostolių priežastis, kuri įvyksta kiaulininkystės sektoriuje ES (Corcionivoschi et al., 2010).
Sunkumai, su kuriais susiduria kiaulių augintojai, - jaunų paršelių virškinamojo trakto susirgimai ir gaišimas. Viena iš priežasčių, laikant paršelius stambiomis grupėmis, yra klasikinės mikrobinės pusiausvyros pažeidimai, kai antrinė mikroflora pradeda vyrauti pirminės – simbiotinės atžvilgiu. Šias problemas spręsti gali padėti probiotikai. Šeriant jaunus paršelius patariama naudoti probiotinius preparatus, savo sudėtyje turinčius gyvų mielių. Levucell SB priedas paspartino bandomosios grupės paršelių augimą. 21 dienos bandomosios grupės paršelių vidutinės kūno masė
13 buvo 7 proc., 35 dienų – 8 proc., 60 dienų – 2 proc., o 84 dienų – 10 proc. didesnė, palyginant su kontrolinės grupės paršeliais (Kvietkutė ir kt., 2005).
Naminių paukščių pramonė tapo svarbi ekonominė veikla daugelyje šalių. Didelio masto auginimo patalpose, kur paukščiai yra veikiami streso, problemos susijusios su ligomis ir aplinkos sąlygų pablogėjimu dažnai sukelia ir rimtų ekonominių nuostolių. Prevencija ir ligų kontrolė lėmė per pastaruosius dešimtmečius gerokai padidinti veterinarinių vaistų naudojimą. Tačiau naudingumu antimikrobinių medžiagų kaip prevencine priemone suabejota. Taigi, antibiotikai nustoti naudoti kaip augimo stimuliatoriai naminių paukščių auginime ir susirūpinimą dėl jų naudojimo sukeliamo šalutinio poveikio privertė ieškoti alternatyvų. Probiotikai svarstomi kaip alternatyva siekiant užpildyti šią spragą ir jau kai kurie ūkininkai naudoja juos vietoj antibiotikų. Broilerių mitybai, probiotikų rūšys priklausančios Lactobacillus, Streptococcus, Bacillus, Bifidobacterium, Enterococcus, Aspergillus, Candida ir Saccharomyces turi teigiamą poveikį broileriams: moduliuoja žarnyno mikroflorą ir slopinima patogenus, histologiniai žarnyno pokyčiai, imuninės sistemos moduliacija, pagerina juslines broilerių mėsos savybes ir gerina mikrobiologinę broilerių mėsos kokybę (Kabir, 2009).
Pastaruoju metu pasirodė daug produktų, preparatų, turinčių probiotinų ir prebiotinį arba simbiotinį poveikį. Bandymų, atliktų su simbiotiniais preparatais, duomenys labai įvairuoja, todėl buvo atlikti tyrimai nustatant simbiotinių preparatų BIOMIN C-EX ir BIOMIN IMBO įtaką viščiukų broilerių linijų derinio „Ross 208“ virškinimo procesams. Bandymo su 10 viščiukų broilerių, suskirstytų į dvi grupes po penkis, rezultatai parodė, kad simbiotiniai preparatai pagerino maisto medžiagų virškinamumą: organinių medžiagų – 2,62 proc., žalių baltymų – 1,64 proc., žalių riebalų – 1,80 proc., žalios ląstelienos – 3,3 proc. palyginti su kontroline grupe. 35 amžiaus dieną paskerdus paukščius nustatyta, kad, veikiant preparatams BIOMIN C-EX ir BIOMIN IMBO, sausųjų medžiagų raumeniniame skrandyje buvo 2,64 proc., dvylikapirštėje žarnoje – 2,97 proc. plonosiose žarnose – 3,14 proc., storosiose žarnose – 4,09 proc., ekskrementuose – 2,03 proc. daugiau, o amoniako paukščių aklųjų maišų turinyje buvo 8 proc. mažiau palyginant su kontroline grupe. Veikiant preparatams padaugėjo lakiųjų riebalų rūgščių dvylikapirštėje žarnoje: propano 0,39 mol proc., butano 0,71 mol proc., 3metil-butano 0,04 mol proc., pentano 0,04 mol proc. palyginti su kontroline grupe. pH liaukiniame skrandyje sumažėjo 0,62, dvylikapirštėje – 0,06, storosiose žarnose – 0,26 palyginti su kontroline grupe (Gružauskas ir kt., 2004).
Šuns virškinamąjį traktą nuolat veikia kenksmingi išorės veiksniai, dėl to suardoma žarnyne vyraujančių mikroorganizmų pusiausvyra. Tas padidina tikimybę susirgti virškinamojo trakto ligomis. Tyrimo metu tik ką atvestiems trijų skirtingų veislių šuniukams buvo suduota po 5 g probiotinio preparato „Fermactiv“. Nustatyta, kad probiotikas turėjo teigiamos įtakos šuniukų paros
14 priesvoriui: mažų veislių šuniukai priaugo 10,7 proc., vidutinio dydžio veislių– 2,1 proc., didelių veislių – 0,75 proc. daugiau palyginti su kontrolinių grupių šuniukais. Probiotikas „Fermactiv“ taip pat darė įtaką pasisavinant skirtingas maisto medžiagas. Nustatyta, jog, gavę probiotikų, mažų veislių šuniukai žalius riebalus pasisavino 1,59 proc., o organinę medžiagą– 3,43 proc. geriau už kontrolinės grupės šuniukus. Vidutinio dydžio veislių šuniukai geriau sausąsias medžiagas pasisavino 7,66 proc., riebalus – 0,14 proc., ląstelieną– 1,72 proc., organines medžiagas – 1,58 proc. Didelių veislių šuniukai sausąsias medžiagas pasisavino 1,34 proc., žalius baltymus – 2,09 proc., žalius riebalus – 0,68 proc., žalią ląstelieną– 8,82 proc., žalius pelenus – 10,06 proc., organinę medžiagą – 6,72 proc. geriau palyginti su kontrolinės grupės šuniukais. Nustatyta, jog probiotikas turėjo įtakos kraujo cheminei sudėčiai. Palyginti su kontroliniais visų veislių šuniukų kraujyje sumažėjo gliukozės ir cholesterolio koncentracija, tuo tarpu bendrų baltymų ir kalcio nustatyta daugiau (Gabinaitis ir kt., 2013).
1.1.4. Probiotikai bitininkystėje
Pavasarinė bičių šeimų (Apis mellifera) stimuliacinė mityba yra labai svarbi skatinant gamybą. Be to, siekiant pagerinti bičių sveikatą, sudarant palankias sąlygas geram žarnyno vystymuisi, prebiotinių ir probiotinių papildų naudojimas skatina gerą šeimų plėtrą. Tyrime nurodoma nauda naudojant papildus su rūgštinėmis medžiagos (acto ir pieno rūgštys) ir probiotiniais produktais (Enterobiotics ir Enterolactis Plus). Buvo ištirta 110 bičių šeimų, kurios maitinamos cukraus sirupu (1,4 l / šeimai per savaitę) nuo 25 kovo ir balandžio 15 d, pildant kontrolinį grafiką. Balandžio 20 d. bitės buvo perkeltos į rapsų lauką, kuriame maitinosi, o nuo gegužės pradžios jos buvo perkeltos kitur ir maitinimuisi buvo naudotos akacijos. Medus buvo tiriamas bei matuojamas po kiekvieno eksperimento etapo bei maitinimosi laikotarpio. šeimos maitinamos cukraus sirupu, kurio sudėtyje buvo prebiotikų ir probiotinių papildų, registruota didesnė medaus gamyba, lygiai taip pat parodė ir didesnį produktyvumą (nuo 14,67 proc. iki 45,49 proc.), lyginant su kontroline grupe (Patruica, Hutu., 2013).
Kitame tyrime buvo tiriama rūgštinančių medžiagų (pieno rūgštis arba acto rūgšties), enterobiotinių produktų (Lactobacillus acidophilus LA-14 ir Bifidobacterium lactis BI-04) ir Enterolactis Plius (Lactobacillus casei) poveikis bičių darbininkių vaško liaukoms. Tyrimas buvo atliktas Rumunijoje, nuo kovo 25 d. iki balandžio 20 d. 2011 metais, su 110 bičių (Apis mellifera carpatica) kolonijomis, suskirstant į 11 eksperimentinių grupių. 3 savaites eksperimentinės grupės
15 buvo maitinamos cukraus sirupu papildytu rūgštinėmis medžiagomis (pieno rūgštimi ar sidro actu) ir probiotiniais produktais (Enterobiotics ar Enterolactis Plus). Po 3 savaičių ekspermento buvo paimtas histologinis vaško liaukų mėginys, 10 bičių iš kiekvienos tiriamosios grupės. Buvo įrodyta, kad liaukų vystymuisi įtakos turėjo skiriami prebiotiniai ir / ar probiotiniai papildai. Vaško liaukos ląstelių dydis svyravo nuo 25,1 mikronų kontrolinėje grupėje, tarp 27,8 ir 31,8 mikronų grupėje, kurioje buvo šeriama rūgštinančiomis medžiagomis ir tarp 26,9 ir 29,2 mikronų bitės buvo maitinamos probiotiniais produktais. Bičių mityba, kuri papildyta pieno rūgštimi ir probiotiniais produktais, vidutinis vaško ląstelių dydis 31,8 mikronų (Patruica et al., 2012).
1.2. Bitės ir bičių produktai
Bitės yra ypatingi socialiniai vabzdžiai. Jie gyvena šeimomis apie 10000-50000 bičių darbininkių ir keli šimtai tranų. Kiekviena šeima turi vieną motiną, kuri deda kiaušinėlius ir išskiria keletą feromonų, kurie yra būtini šeimos vieningumui ir funkcionavimui. Likusios bitės yra funkciškai sterilios pagalbininkės, vadinamos darbininkėmis. Šios darbininkės atlieka daug įvairių užduočių per savo gyvenimą, įskaitant lervų auginimą, šeimos gynybą, ir maitinimąsi. Ieškodamos maisto darbininkės naudoja pažangius navigacinius, ryšinius ir atminties gebėjimus siekiant užtikrinti optimalų išteklių srautą į šeimą. Dėka bičių prijaukinimo, šie įgūdžiai panaudojami visuomenėje augalų apdulkinime, taip pat fundamentaliųjų mokslų tyrimuose (Rangberg et al., 2012).
Europoje didėjantis naminių bičių šeimų mirtingumas daro didelę žalą žemės ūkio produkcijai. Bičių mirtingumo ir netekimo sindromas yra kompleksinė problema Europoje. Bičių šeimų sveikatą neigiamai veikia įvairūs bičių patogenai. Veterinariniai vaistai gali būti skirti ūkinės paskirties gyvūnams tik įvertinus jų saugumą žmonių sveikatai. ES draudžiama bičių šeimas gydyti antibiotikais, nes medui nenustatytas antibakterinių medžiagų didžiausias leidžiamas kiekis. 2009 m. ES 0,98 proc. medaus mėginių buvo nustatytos antimikrobinės medžiagos. Veterinariniai vaistai, kurie savo sudėtyje turi nitrofuranų, sulfonamidų ir tetraciklinų, gali būti nelegaliai naudojami bičių ligų prevencijai bei gydymui. Antimikrobinės medžiagos bičių šeimų gydymui dažnai naudojamos trečiosiose šalyse. Jų liekanos, patekusios į aplinką ir maisto produktus, kelia pavojų žmonių sveikatai. Tyrimai rodo, kad bites gydant antibiotikais, jų liekanomis užteršiamas avilys, medus ir kiti bičių produktai. Veterinariniai vaistai gali neigiamai veikti bičių sveikatą. (Pivoriūnas ir kt., 2012). Todėl patartina vartoti probiotikus.
16 Bitininkystė yra bičių šeimų sukūrimas ir priežiūra, kurią atlieka bitininkas. Veikla, kurią bitininkai turi padaryti yra bičių šeimų priežiūra, tikrinti motinos buvimą, naujų šeimų kūrimas, šeimos kontrolė dėl kenkėjų ir ligų, pavasarinė šeimos mityba, bičių avilių priežiūra, ir surinkti avilio produktus. Bitininkystė vykdoma su bitėmis, jos savo lizdą sukuria avilyje, kuris tradiciškai pagamintas iš medžių kamienų ar komercinių medinių avilių. Bitininkai daugiausia augina europines bites Apis mellifera ir Azijos medunešes A.cerana. Bitininkystėje vis dar svarbiausia medaus gamyba, bet taip pat yra kitų rūšių produktų kaip bičių pienelis ir bičių vaško gamyba taip pat bičių motinėlių pardavimas (Seanbualuang, 2012).
1.2.1. Medus
Medus buvo naudojamas nuo senovės laikų, kaip dalis tradicinės medicinos. Keletas naudojimo aspektų rodo, kad medus taip pat turi tokias funkcijas, kaip antibakteriškumas, antioksidantiškumas, priešvėžiniai, priešuždegiminiai ir antivirusiniai veikimai remiantis sudedamosiomis dalimis. Biologinė medaus veikla ir kitų bičių produktų (pikio, bičių duonos ir bičių pienelio) siejama su fenoliniais junginiais, tokiais kaip flavonoidai (Dezmirean et al., 2011). Natūralaus medus naudojamas kaip maistas ir žmonių medicinoje jau nuo neatmenamų laikų. Senovės Romoje iš medaus buvo gaminama apie 50 preparatų. Klaudijus Galenas siūlė medų vartoti kaip pagrindinę įvairių vaistų sudedamąją dalį. Medaus gydomąjį poveikį sąlygoje jame esančios medžiagos: vitaminai, amino rūgštys, invertuoti cukrūs, mineralinės medžiagos, fermentai, hormonai ir daugelis kitų (Gendrolis ir kt., 2004). Natūralus medus buvo pagrindinis saldiklis senovėje ir tai buvo naudojamas visame pasaulyje keletą milijonų metų. Natūralus medus yra saldus, kvapnus, aukštos maistinės vertės skystis maistas turintis didžiulę naudą sveikatai. Medus yra gaminamas bičių kaip žiedų medus išskiriant gėlių nektarą ir lipčiaus medaus (miško medus). (Ajibola et al., 2012). Jis yra nepaprastai sudėtingas natūralus skystis, kurio sudėtyje yra bent 181 medžiagų. Medaus sudėtis yra gana įvairi ir visų pirma priklauso nuo kokių žiedų surenkama, tačiau tam tikri išoriniai veiksniai taip pat vaidina tam tikrą vaidmenį, pavyzdžiui sezoniniai, aplinkos ir perdirbimo veiksniai.
Medus yra sotusis angliavandenių tirpalas, kurių pagrindinę dalį sudaro fruktozė (38 proc.) ir gliukozė (31 proc.). Kitą dalis medžiagų esančių meduje, kurios daugumai žinomos kaip turinčios antioksidacinių savybių yra fenolio rūgštys ir flavonoidai, tam tikri fermentai (gliukozės, oksidazės, katalazės), askorbo rūgštis, karotinoidų pavidalo medžiagos, organinės rūgštys, amino rūgštys bei baltymai (Khalil et al., 2010).
17 Remiantis medaus atspalviais, egzistuoja trys skirtingos jo rūšys pagal spalvą t.y. šviesus, gintarinės spalvos ir tamsus. Tamsesnis medus turi didesnį kiekį antioksidantų (Greenbaum et al., 2013).
Šiuo metu pasaulinė metinė medaus gamyba yra apie 1,2 milijono tonų, o tai yra mažiau nei 1 proc. viso cukraus gamybos. Medaus vartojimas labai skiriasi skirtingose pasaulio šalyse. Pagrindinės medų eksportuojančios šalys, Kinija ir Argentina, turi nedideles metines suvartojimo normas 0,1-0,2 kg vienam gyventojui. Medaus vartojimas yra didesnis išsivysčiusiose šalyse, kur vietinės gamybos ne visada atitinka paklausą rinkoje. Europos Sąjunga, kuri yra ir pagrindinė medaus importuotoja ir gamintoja, metinis suvartojimas vienam gyventojui svyruoja nuo vidutinio (0,3-0,4 kg), Italijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Danijoje ir Portugalijoje iki didžiausio (1-1,8 kg) Vokietijoje , Austrijoje, Šveicarijoje, Portugalijoje, Vengrijoje ir Graikijoje, o tokiose šalyse kaip JAV, Kanada ir Australija vartojimas vienam gyventojui vidutiniškai yra 0,6-0,8 kg / per metus (Alvarez-Suarez et al.,. 2010).
1.2.2. Kiti bičių produktai
Medus, bičių suneštos žiedadulkės, bičių duonelė, propolis (bičių pikis), bičių pienelis – tik dalis plačiau žinomų bičių produktų. Visi jie yra unikalūs, natūralūs, juose yra absoliučiai viskas, kas būtina žmogui, visa, kas normalizuoja jo medžiagų apykaitos procesus. Jei bičių pikis vertinamas kaip vaistas, o medus – kaip maistas, tai žiedadulkės ir jų raugintas produktas bičių duonelė yra artimesni maistui. (Stasytytė-Bunevičienė ir kt., 2013).
Bičių pikis. Jis yra žinomas jau šimtmečius dėl savo biologinių ir farmakologinių savybių. Jis buvo plačiai naudojamas tradicinėje medicinoje ir taip pat dėl savo antibakterinių, antiseptinių, priešuždegiminių ir anestetikų savybių. Propolis tapo daugybės tyrimų atliekamų visame pasaulyje objektas, siekiant analizuoti jo cheminę sudėtį taip pat gydomąsias savybes (Krol et al., 2013). Pikis yra bičių surinkta dervinga medžiaga iš įvairių augalų eksudato, kurį bitės naudoja avilių sandarinimui. Mažiausiai 200 junginiai buvo identifikuoti skirtinguose bičių pikio mėginiuose. Yra daug laboratorinių ir klinikinių ataskaitų apie bičių pikį, kuriuose minimos jo savybės: karieso ir periodonto organizmų slopinimas, užkerta kelią kvėpavimo takų infekcijoms ir dantenų uždegimui taip pat turi terapinį poveikį burnos opoms (Netto et al., 2013).
Bičių pienelis. Bičių pienelis turi kompleksinę sudėtį baltymų, amino rūgščių, organinių rūgščių, sterolių, fenoliai, cukrų, mineralų ir kitų nežinomų medžiagų. Vienas iš svarbiausių šeimos produktų yra bičių pienelis, kuris naudojamas bičių darbininkių lervų maitinimui iki trečios dienos
18 bei tranų lervoms iki išsiritimo iš lėliukės ir motinai visais etapais. Esant normalioms sąlygoms, bičių pienelio kiekio pagaminimas priklauso nuo lervų skaičiaus kolonijoje, be to bičių pienelis nėra saugomi koriuose (Sereia et al., 2013).
Bičių pienelio sudėtis:
2 lentelė. Bičių pienelio sudėtis (Bogdanov, 2011)
Vanduo proc. 60 – 70
Riebalai proc. 3 – 8
Baltymai proc. 9 – 18
Fruktozė + gliukozė + sacharozė proc. 7 – 18
Fruktozė proc. 3 – 13 Gliukozė proc. 4 – 8 Sacharozė proc. 0,5 – 2,0 Pelenai proc. 0,8 - 3,0 pH 3,4 - 4,5 Rūgštingumas (ml 0,1N NaOH/g) 3,0 - 6,0
Bičių duonelė. Bičių duonelėje yra fermentuotas mišinys augalų žiedadulkių, medaus ir bičių seilių. Surinktos bičių žiedadulkės yra sumaišomos su nedideliu kiekiu medaus ir seilių tuomet visa tai patalpinama korio akutėje, kurioje įvyksta cheminiai pakitimai ir susiformuoja produktas vadinamas bičių duonele. Bičių duonele turi teigiamą efektą sveikų žmonių imuninei sistemai. Ji taip pat pasižymi antibiotinėmins ir antioksidacinėmis savybėmis (Markiewicz-Żukowska et al., 2013). Bičių duonelė turi didelį kiekį vitaminų, mineralų, amino rūgščių, ir paprastųjų angliavandenių be to lengva įsisavinama. Tai yra geriau toleruojamas žmogaus organizmui, palyginant su tradicinėmis žiedadulkėmis. Ji gali būti laikoma ilgą laiką, dėl jos sudėtyje esančios pieno rūgšties (Vamanu et al., 2010).
Žiedadulkės. Žiedadulkės – tai vyriškos lytinės augalų ląstelės, kurias renka ir kaupia kaip maisto atsargą bitės. Svarbiausia žiedadulkių sudėtinė dalis – pilnaverčiai baltymai (apie 26 – 40 proc.). Jose yra lipidų ir hormonų kompleksai, kurie dalyvauja vitamino D sintezėje, todėl jos turi įtakos cholesterolio apykaitai organizme. Šiame bičių surinktame produkte esantys karotinoidai virsta vitaminu A, gerinančiu regėjimą. Žiedadulkėse yra nemažai vitamino C ir rutino, kurie didina viso organizmo kraujagyslių, o ypač kapiliarų atsparumą, taip pat esti ir kitų vitaminų B1, B2, B5, B6, PP, E, biotino ir folinės rūgšties. Jie stiprina nervų sistemą, skatina kraujo gamybą. Žiedadulkėse esantys mikroelementai aktyviai dalyvauja daugelyje medžiagų apykaitos procesų, dalis jų yra aktyvūs antioksidacinių fermentų molekulių centrai. Lietuvoje surenkamų žiedadulkių
19 sudėtyje yra didelis svarbiausių antioksidantinių vitaminų kiekis: vitamino C – 12–24mg/100 g, vitamino A – 3–11μg/g, alfatokoferolio 2–17μg/g, karotinoidų 95–177 μg/g (Šalomskienė, Mačionienė. 2008).
Paskelbta nemaža duomenų apie biomoduliacinių žiedadulkių savybių tyrimus, nustatyti teigiami kraujo ląstelių kiekybiniai pokyčiai, pozityvūs oksidacinio streso žymenų poslinkiai sveikstantiems po sunkių somatinių ligų bei traumų asmenims, sergantiems ostoporoze, onkologiniams ligoniams, naudojusiems žiedadulkes kaip atstatomojo gydymo priemonę (Stasytytė-Bunevičienė ir kt., 2013).
1.2.3. Bičių produktai sveikatingumui
Jei medus ir bičių pikis plačiai žinomi ir vartojami senatvinių negalių gydymo, senėjimo procesų lėtinimo, sveikatos stiprinimo tikslais jau kelis tūkstančius metų, apie bičių suneštų žiedadulkių ir bičių duonelės svarbą plačiau pradėta kalbėti tik XX a. pradžioje. Gaila, tačiau Lietuvoje ir dabar įvairių sričių specialistai retai pasiūlo savo pacientams šiuos veiksmingus produktus. Santykinai nebrangūs ir įvairių gyventojų sluoksnių atstovams prieinami bičių produktai jau daugiau kaip 50 metų yra privaloma dalis pradinių (įžanginių) apiterapijos programų, skirtų sunkių ligonių gydymui, pagyvenusių ir senų asmenų atjauninimui ir su senėjimu susijusių ligų profilaktikai pasaulyje gerai žinomose Rumunijos, Vokietijos apiterapijos klinikose. Žiedadulkės ir dabar yra pirmasis bičių produktas, skiriamas apiterapijos metodais gydomiems pacientams po būtinų organizmo valymo procedūrų bei vykdant prevencines programas gerontologijoje. Bičių duonelę ir žiedadulkes reguliariai vartojantys gyventojai, pirmiausia – patys bitininkai gerai jaučiasi, yra veiklūs ir darbingi net ir sulaukę labai garbingo amžiaus, atsparesni peršalimo ligoms, rečiau turi negalavimų, susijusių su kvėpavimo, virškinimo sistemų veikla, lytinio gyvenimo nesklandumų, apklausų metu nesiskundžia nemiga ir depresija (Stasytytė-Bunevičienė ir kt., 2013).
Kadaise gydytojas N.Joirišas (1966) pateikė didelės ukrainiečių bitininkų grupės apklausos duomenis. Atsakymuose išaiškėjo, kad 71,3 proc. ilgą laiką dirbusių prie bičių nesikreipė į gydytojus. Iš apklaustųjų 6 proc. bitininkų, pradėjusių dirbti bitynuose, visiškai pasveiko nuo reumatinių negalavimų. Tarp jų buvo ir ilgaamžių bitininkų. Bitės laikomos gamtos žalumos prieglobstyje. Oras švarus, pilnas džiovinamų žiedadulkių kvapų, nes vasarą avilys tarsi žiedadulkių džiovykla. Jeigu bitininkas dar augina vieną kitą dekoratyvų, nektaringą ar vaistingą augalą, oras dar labiau praturtėja, tiesiog persisunkia fitoncidų, kuriuos galima pavadinti atmosferos vitaminais. Gražiausią pusmetį bitininkas turi galimybę kvėpuoti aromatizuotu žiedų, medaus ir žiedadulkių
20 oru. Darbas prie bičių, jų skraidymas, garsai, aplinka, na ,ir reti įgėlimai ramina nervus. Todėl jautresniems žmonėms geriausias kurortas - bitynas (Straigis. 2002).
21
2. DARBO METODIKA
Magistrinis darbas atlikti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademijos Gyvulininkystės katedroje ir Jurbarko rajono bitininko bityne. Magistrinio darbo atlikimo schema pateikta 2 paveiksle.
2 pav. Tyrimo schema
Eksperimento metu suformuotos dvi bičių grupės (kontrolinė ir bandoma) po dešimt šeimų kiekvienoje. Bandomosios ir kontrolinės grupės bičių šeimos buvo prižiūrimos ir laikomos vienodomis sąlygomis. Tik bandomosios grupės šeimoms, pavasarinio, stimuliuojančio maitinimo metu, du kartus papildomai buvo sumaitinta su sirupu po 20 ml/šeimai probiotiko „Doktor Em“ (Lenkija, PHU Eko - Agrotech). Pirmąjį kartą – 2013 balandžio 02 d., o antrąjį – balandžio 12 d. „Doktor Em“ – probiotikas, pagamintas iš gyvų pieno rūgšties ir mielių padermių mikroorganizmų bei žolelių ekstraktų. Probiotiko sudėtyje yra šios mikroorganizmų padermės: Lactobacillus casei CCM 3775, Lactobacillus acidophilus D2/CL CECT 4529, Bifidobacterium animalis CHCC 5445/SM 15954, Saccharomycces cerevisiae MUCL 39885. Bendras pieno rūgšties mikroorganizmų skaičius preparate – 4,6 x 107 kolonijų/ml, mielių – 2,1 x 103 kolonijų/ml. Probiotikas yra saugus ir jame nėra genetiškai modifikuotų mikroorganizmų.
Laboratoriniams tyrimams buvo renkami bičių kūneliai gegužės ir birželio mėnesių antromis dekadų dienomis, po to surinkti mėginiai buvo išdžiovinami iki orasausės medžiagos prie +400C. Sukant medų kiekvienos grupės medus buvo išsukamas atskirai, išsuktas medus pasveriamas. Medaus mėginiai laboratoriniams tyrimams buvo paimti birželio ir liepos mėnesių antrų dekadų pradžioje.
Bičių kūnelių sausojoje medžiagoje buvo tiriama: baltymų kiekis (Kjeldalio metodu), riebalų kiekis (Soksleto metodu), kadmio ir švino kiekiai (atominės absorbcijos spektrometriniu metodu).
Literatūros analizė Eksperimentas
Tyrimo metodika
22 Medaus mėginiuose tirta: kadmio, švino kiekiai, redukuotas cukrus, diastazės aktyvumas, sacharozės kiekis.
Kadmio ir švino kiekiai analizuoti atominės absorbcijos spektrometriniu metodu. Šio metodo esmė yra atitinkamo bangos ilgio spinduliavimo rezonansinio sugėrimo efektas, kuomet pereinant spinduliavimui per tiriamojo mėginio atomų garus nustatomojo elemento laisvieji atomai sugeria dalį spinduliavimo.
Redukuojančio cukraus kiekis nustatytas pagal Lane ir Eynono (1923) metodo modifikaciją. Tyrimui naudojamas Soksleto modifikuotas Felingo tirpalas, kuris virinant titruojamas redukuojančiu medaus cukrumi, naudojant indikatorių – metileno mėlį.
Diastazės aktyvumas tirtas pagal J.E. Šadės, modifikuotu J.W.Vaito ir H. Hadorno metodu. Medaus absorbcija nustatoma spektrofotometru, tada skaičiuojami rezultatai.
Sacahrozės kiekis nustatytas atlikus H.S. Valkerio inversijos metodą. Šildomas medaus tirpalas, tada įpilama druskos rūgšties. Tirpalas aušinamas kambario temperatūroje, neutralizuojamas natrio šarmu ir titruojama.
Žiedadulkės buvo renkamos su specialiais tam skirtu rinktuvu.
Eksperimento metu buvo stebimas korių plotas užimtas perais bei kiaušinėliais. Skaičiavimus atlikome su specialiu matavimo rėmeliu, kuris suskirstytas 5x5 cm langeliais. Skaitėme, kad į vieną tokį langelį (5x5 cm) telpa 100 korio akių.
Analizuojant duomenis buvo naudota Microsoft Corporation Excell 2007 programa. Buvo apskaičiuoti požymių aritmetiniai vidurkiai, vidurkio paklaida. Įvertintas požymių aritmetinių vidurkių skirtumo statistinis patikimumas (P). Skirtumai tarp vidutinių reikšmių patikimi, kai P<0,05.
23
3. REZULTATAI
Iš pateiktų 3 paveiksle tyrimo rezultatų matyti, kad tyrime naudotas probiotikas teigiamai veikia į pavasarinį bičių viduriavimą.
3 pav. Bičių šeimų viduriavimo diagnozavimas
Iš tyrimo rezultatų (3 paveiksle) matyti, kad bitininkavimo technologijose panaudojant probiotiką, galima per penkias dienas pilnai išgydyti bites nuo pavasarinio viduriavimo. Po 2 dienų, panaudojus preparatą, bandomojoje grupėje nustojo viduriuoti pusė sirgusių bičių šeimų. Kaip rodo tyrimo duomenys kontrolinėje grupėje susirgimų bičių šeimų skaičius per 5 dienas sumažėjo 20 proc. Atliktas tyrimas rodo, kad probiotikai yra perspektyvūs preparatai gydant bites nuo pavasarinio bičių viduriavimo.
Remiantis 4 paveikslo duomenimis, galima teigti, kad bandomos grupės bičių šeimos stiprėja greičiau, negu kontrolinės grupės bičių šeimos. Praėjus dešimt dienų po bičių pirmojo pamaitinimo pobiotiniu preparatu „Doktor Em“, perų bandomojoje grupėje buvo 12,7 proc. daugiau negu kontrolinėje grupėje, o praėjus dviem savaitėms po antrojo bičių pamaitinimo preparatu – 31,9 proc. (P<0,05) daugiau negu kontrolinės grupės bičių šeimose. Ši tendencija išsilaiko iki pat birželio pradžios, iki pat motinėlės kiaušinių dėjimo piko pradžios. Tuo metu bandomojoje grupėje perų vidutiniškai buvo 14200 arba 29,6 proc. P>0,05) daugiau negu kontrolinėje grupėje. Po to šis skirtumas mažėja ir nuo liepos mėnesio perų skaičius tarp kontrolinės ir bandomos grupių beveik susilygina. Žinant, kad dedamų kiaušinėlių kiekis priklauso ne tik nuo pačios motinos, o ir nuo to kaip bitės gausiai peni savo motiną, galima teigti, kad probiotinis preparatas aktyvina bites, jos geriau peni motinėlę. Ji sudeda daugiau kiaušinėlių, bičių šeima greičiau vystosi ir stiprėja, būna produktyvesnės. 5 5 4 4 2 0 0 1 2 3 4 5 6
Balandžio 3d. Balandžio 5d. Balandžio 8d.
B ič ių š ei m o s
24 4 pav. Perų kiekis aviliuose
Probiotiko įtaka bičių kūnelių sausos medžiagos cheminei sudėčiai pateikta 4 lentelėje. Iš šios lentelės duomenų matyti, kad bičių kūnelių birželio mėnesio mėginių sausojoje medžiagoje, gavusių probiotinio preparato, stebimas 0,21 mg/kg arba 11,8 proc. mažesnis švino kiekis. Atitinkamai matyti, kad bičių, gavusių preparato, kūneliuose kaupiasi daugiau riebalų, tai labai svarbu žiemojančioms bitėms. Kadmio kiekis gegužės mėnesį kontrolinėje grupėje buvo 0,22 mg/kg, bandomojo - 0,23 mg/kg, o birželio mėnesį kontrolinėje – 0,21 mg/kg, bandomojo – 0,20 mg/kg. Lyginant gegužės ir birželio mėnesį kadmio kiekis bandomojoje grupėje sumažėjo 0,03 mg/kg. Baltymų kiekis gegužės ir birželio mėnesį bandomojoje grupėje pakito nežymiai atitinkamai 8,94 mg/kg ir 8,96 mg/kg. Didesni baltymų pokyčiai pastebimi kontrolinėje grupėje, kurioje baltymų kiekis padidėjo nuo 8,82 mg/kg iki 9,04 mg/kg. Dėl probiotiko įtakos pastebimi mažesni kiekiai sunkiųjų metalų bandomojoje grupėje birželio mėnesį.
5500 7000 16950 18900 48000 39500 30100 23000 6200 9230 21400 24100 62200 45800 31200 25200 0 10000 20000 30000 40000 50000 60000 70000 04.12 04.26 05.09 05.16 06.03 06.18 07.06 07.20 K ia u ši n ėl ia i, l er v u tė s, l ėl iu k ės
25 4 lentelė. Bičių kūnelių SM cheminė sudėtis
Rodikliai Gegužės mėn. Birželio mėn. Kontrolinė grupė Bandoma grupė Kontrolinė grupė Bandoma grupė Kadmis, mg/kg 0,22 ±0,06 0,23 ±0,05 0,21 ±0,09 0,20 ±0,08 Švinas, mg/kg 1,61 ±0,12 1,64 ±0,19 1,78 ±0,09 1,57 ±0,15 Baltymai, proc. 8,82 ±0,52 8,94 ±0,74 9,04 ±0,95 8,96 ±0,85 Riebalai, proc. 11,15 ±2,45 11,42 ±2,22 10,16 ±1,47 12,53 ±1,85
5 lentelė. Medaus cheminė sudėtis
Rodikliai Kontrolinė Bandoma
Redukuojantis cukrus, proc. 58,4 ±2,62 58,8 ±2,03
Sacharozė, proc. 3,66 ±0,18 3,17 ±0,19
Drėgmė, proc. 18,7 ±0,09 19,0 ±0,09
Diastazės aktyvumas, Gotės vnt. 9,1 ±1,64 10,8 ±1,08
Kadmis, mg/kg 0,001 ±0,0003 0,001 ±0,0004
Švinas, mg/kg 0,021 ±0,008 0,020 ±0,006
Remiantis 5 lentelės duomenimis, galima teigti, kad visi tirti medaus cheminiai rodikliai yra normos ribose. Iš pateiktų duomenų matyti, jog preparatas neturi įtakos monosacharidų ir sunkiųjų metalų kiekiui meduje, bet turi įtakos disacharidų kiekiui meduje ir teigiamai veikia bičių fermentinę sistemą. Redukuojančio cukraus bandomojoje grupėje buvo 0,4 proc. daugiau nei kontrolinėje grupėje. Pagal diastazės aktyvumą sprendžiame, kad „Doktor Em“ preparatas teigiamai veikia fermentų aktyvumą meduje, nes bandomojoje grupėje diastazės aktyvumas 1,7 (P>0,05) Gotės vienetu didesnis. Kadmio kiekiui meduje įtakos neturėjo.
26 5 pav. Bičių produktyvumas, kg.
Bičių produktyvumo rodikliai pateikti 5 paveiksle. Iš jų matyti, kad iš bičių šeimų, gavusių probiotiko „Doktor Em“, prisuktas didesnis medaus kiekis nei iš šeimų, kurios negavo probiotiko. Iš bandomosios grupės bičių šeimos buvo prisukta 12 kg arba 20,5 proc. (P<0,05) medus daugiau, negu iš kontrolinės bičių šeimos. Žiedadulkių surinkimas yra indikatorius, kuris parodo bičių šeimų stiprumą ir jų aktyvumą. Kuo bitės daugiau surenka žiedadulkių, tuo bičių šeimos stipresnės ir aktyvesnės. Mūsų tyrimais nustatyta, kad iš bandomosios bičių šeimos gauta 0,9 kg arba 50 proc. (P<0,05) žiedadulkių daugiau, nei iš kontrolinės grupės šeimos.
58,5 1,8 70,5 2,7 0 10 20 30 40 50 60 70 80
Gauta medaus iš bičių šeimos, kg Gauta žiedadulkių iš bičių šeimos, kg Kontrolinė Bandomoji
27
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Gauti tyrimų rezultatai parodė, kad probiotiko panaudojimas turėjo teigiamos įtakos bičių viduriavimui mažinti. Naudojant probiotiką bitės buvo visiškai išgydytos nuo viduriavimo per 5 dienas, o kontrolinėje grupėje, kurioje nebuvo naudotas probiotikas viduriavimas išliko t.y. sumažėjo nežymiai. Mūsų tyrimai sutapo su Patruica ir Mot (2012) tyrimais, kuriuose buvo nustatyta, kad panaudojant probiotiką pavasarinio maitinimo metu pagerėja bičių virškinimo traktas, o tai lemia geresnę sveikatos būklę, bei reprodukcines savybes. Savo tyrimais nustatėme, kad naudojant probiotiką (bandomoji grupė) perų kiekis aviliuose padidėjo nuo 6200 iki 25200, o kontrolinėje grupėje perų kiekis kito nuo 5500 iki 23000. Liepos 6 dieną nustatytas mažiausias perų kiekio aviliuose skirtumas tarp kontrolinės ir bandomosios grupės atitinkamai 30100 ir 31200. Didžiausias skirtumas tarp abiejų grupių buvo aptiktas birželio 3 dieną ir skirtumas buvo 14200. Remiantis gautais rezultatais galime teigti, jog probiotikas turėjo teigiamos įtakos perų kiekiui aviliuose.
Bičių kūnelių SM cheminės sudėties kiekiai gegužės mėnesį nustatyti bandomojoje grupėje didesni nei kontrolinėje. Birželio mėnesį nustatomi didesni kiekiai kadmio, švino ir riebalų kontrolinėje grupėje, o tuo tarpu bandomojoje grupėje birželio mėnesį nustatytas didesnis kiekis tik riebalų. M.Kazimierczak - Baryczko ir B. Szyma (2006) tyrimo metu taip pat nustatė, kad praturtinant mitybą probiotikais padidėja kūno riebalų kiekis.
Papildant mitybą probiotiniais papildais gauname geresnį bičių išgyvenimą, didesnę sausųjų medžiagų masę, riebalų masę palyginant su bitėmis, kurių mityba nebuvo praturtinta probiotikais. (Adam 2005)
Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad probiotikas mažai įtakojo medaus cheminę sudėtį. Didesnės įtakos turėjo sacharozei, kurios kontrolinėje grupėje nustatyta mažiau nei bandomojoje atitinkamai 3,66 proc. ir 3,17 proc.
Eksperimentu buvo įrodyta, kad probiotikas turi įtakos bičių produktyvumui ir tai sutapo su kitų mokslininkų gautų tyrimų rezultatais. Kontrolinėje grupėje gautas medaus kiekis kilogramais iš bičių šeimos buvo 58,5 kg, o iš bandomosios grupės - 70,5 kg. Naudojant probiotiką gautas medaus kiekis buvo 1,2 karto didesnis nei jo nenaudojant. Patruica ir Hutu savo tyrime naudodami probiotikus pavasarinio šėrimo metu taip pat gavo didesnį medaus kiekį iš bičių (Patruica, Hutu., 2013).Taip pat su probiotiku gaunamas didesnis kiekis žiedadulkių atitinkamai 1,8 kg ir 2,7 kg. Be to Patruica ir kiti bandymuose nustatė, kad praturtinant bičių mitybą probiotikais padidėja vaško liaukos, todėl padidėja vaško gamyba ir tai padidina jų produktyvumą.(Patruica et al., 2012).
28 Langowska ir kiti pranešė, kad praturtinant mitybą probiotikais pagerėja bičių būklė, sumažėja bičių mirčių, geriau išvystyta kūno riebalai ir ryklės liaukos taip pat padidėja sausųjų medžiagų kiekis. (Szymas et al.,2012) Taigi palyginus ir kitų autorių tyrimų duomenimis naudojant probiotikus rezultatai pasitvirtina.
29
IŠVADOS
Remiantis atliktų tyrimų rezultatais, galime daryti šias išvadas:
1. Probiotikas „Doktor Em“ teigiamai veikia pavasarinį bičių viduriavimo ir su šiuo preparatu jį galima išgydyti per 5 dienas.
2. Probiotikas intensyvina bičių šeimų vystymąsi ir didina bičių motinėlės dėslumą iki 31,9 proc. (P<0,05), gerina reprodukcines savybes.
3. Probiotinis preparatas „Doktor Em“ bičių kūnelių sausojoje medžiagoje sumažina švino kiekį 0,21 mg/kg arba 11,8 proc. ir padidina riebalų kiekį 2,37 proc.
4. Probiotinis preparatas „Doktor Em“ padidina bičių medaus produktyvumą 12,0 kg arba 20,5 proc. (P<0,05), žiedadulkių – 0,9 kg arba 50 proc. (P<0,05). Teigiamai veikia gaunamos bičių medaus produkcijos kokybę.
30
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Adam K., Bozena S., Ewa J., Magdalena K., Halina P., Joanna M. The effects of probiotic supplementation on the content of intestinal microflora and chemical composition of worker honey bees (Apis mellifera). Journal of apicultural research. 2005.Vol. 44 (1). P. 10-14. 2. Ajibola A., Chamunorwa J. P., Erlwanger K. H. Nutraceutical values of natural honey and its
contribution to human health and wealth. Nutrition & Metabolism. 2012. Vol. 9 (61).
3. Alvarez-Suarez J. M., Tulipani S., Romandini S., Bertoli E., Battino M. Contribution of honey in nutrition and human health: a review. Mediterr J Nutr Metab. 2010. Vol. 3. P.15–23. 4. Bogdanov S. Royal Jelly, Bee Brood: Composition, Health, Medicine: A Review. Bee
Product Science. 2011 12 April.
5. Chaucheyras-Durand F., Durand H.. Probiotics in animal nutrition and health. Beneficial Microbes. 2010. Vol.1(1). P. 3-9.
6. Corcionivoschi N., Drinceanu D., Pop I. M., Stack D., Stef L., Bourke C. J. B.. The Effect of Probiotics on Animal Health. Animal Science and Biotechnologies. 2010. Vol. 43 (1).
7. Dezmirean G. I., Marghitas L. Al., Dezmirean D. S. Honey Like Component of Functional Food. Animal Science and Biotechnologies 2011. Vol. 44 (2).
8. Ezema C. Probiotics in animal production: A review. Journal of Veterinary Medicine and Animal Health. 2013. Vol. 5(11). P. 308-316.
9. Gabinaitis P., Januškevičius A., Stankevičius R. Probiotikų įtaka skirtingų veislių šuniukų augimui ir maisto medžiagų absorbavimo lygiui. Veterinarija ir zootechnika. 2013. T. 61 (83). 10. Gendrolis A., Ivanauskas L., Lukošius A., Brusokas V., Propomelis–burnos ertmės ir
viršutinių kvėpavimo takų ligoms gydyti. Medicina. 2004. 40(8).
11. Greenbaum A., Aryana K. J. Effect of Honey a Natural Sweetener with Several Medicinal Properties on the Attributes of a Frozen Dessert Containing the Probiotic Lactobacillus acidophilus. Open Journal of Medical Microbiology. 2013. Vol. 3. P. 95-99.
12. Gružauskas R., Lekavičius R., Racevičiūtė Stupelienė A., Šašytė V., Tėvelis V., Švirmickas G. J. Viščiukų broilerių virškinimo procesų optimizavimas simbiotiniais preparatais. Veterinarija ir zootechnika. 2004. T. 28 (50).
13. http://bitininkas.lt/ligos/ ( prieiga per internetą 2014 m. vasario 18 d.)
14. http://probiotikai.net/?did=77123 ( prieiga per internetą 2014 m. vasario 18 d.)
15. Jerešiūnas A., Kulpys J., Stankevičius R. Probiotinio preparato enterococcus faecium įtaka penimoms kiaulėms. Veterinarija ir zootechnika. 2006. T. 35 (57).
31 16. Jukna Č., Jukna V., Šimkus A. Probiotikų ir fitobiotikų kompozicijos įtaka veislei
auginamoms telyčaitėms. Veterinarija ir zootechnika. 2004. T. 26 (48).
17. Jukna Č., Jukna V., Šimkus A. Probiotikų ir fitobiotikų kompozicijos įtaka veislei auginamoms telyčaitėms. Veterinarija ir zootechnika. 2004. T. 26 (48).
18. Jukna V., Šimkus A. Probiotikų ir fitobiotikų įtaka kiaulių mėsinėms savybėms ir mėsos kokybei. Veterinarija ir zootechnika. 2007. T. 38 (60).
19. Kabir S. M. L. The Role of Probiotics in the Poultry Industry., Int. J. Mol. Sci. 2009. Vol. 10. P. 3531-3546.
20. Kačerauskis D., Liutkevičius A., Kulikauskienė M., Sekmokienė D. Funkcinis maistas ir jo komponentai. Kaunas, 2003. P. 14-23.
21. Kazimierczak - Baryczko M., Szyma B.. Improvement of the composition of pollen substitute for honey bee (apis mellifera l.), through implementation of probiotic preparations. Journal of Apicultural Science. 2006. Vol. 50 (1).
22. Khalil M.I., Sulaiman S.A., Boukraa L. Antioxidant Properties of Honey and Its Role in Preventing Health Disorder. The Open Nutraceuticals Journal. 2010. Vol. 3. P. 6-16.
23. Krol W., Bankova V., Sforcin J. M., Szliszka E., Czuba Z., Kuropatnicki A. K. Propolis: Properties, Application, and Its Potential. Evidence-Based Complementary and Alternative Medicine. Volume 2013 (2013), 2 pages.
24. Kvietkutė N., Gružauskas R., Racevičiūtė-Stupelienė A., Šašytė V. Probiotiko levucell sb įtaka žinduklių ir nujunkytų paršelių augimui. Veterinarija ir zootechnika. 2005. T. 32 (54). 25. Markiewicz-Żukowska R., Naliwajko S. K., Bartosiuk E., Moskwa J., Isidorov V.,
Soroczynska J., Borawska M. H. Chemical composition and antioxidant activity of beebread,and its influence on the glioblastoma cell line (u87mg). Journal of Apicultural Science. 2013. Vol. 57. P. 47–157.
26. Netto C. A., Marcucci M. C., Paulino N., Anido-Anido A., Amore R., Mendonca S. D., Neto L. B., Bretz W. A.. Effects of typified propolis on mutans streptococci and lactobacilli: a randomized clinical trial., Brazilian Dental Science. 2013. Vol. 16 (2).
27. Parvez S., Malik K.A., Kang S. Ah and. Kim H.-Y. Probiotics and their fermented food products are beneficialfor health. Journal of Applied Microbiology. 2006. Vol. 100. P. 1171– 1185.
28. Patruica S., Dumitrescu G., Stancu A., Bura M., Dunea I. B. The Effect of Prebiotic and Probiotic Feed Supplementation on the Wax Glands of Worker Bees (Apis Mellifera). Scientific Papers: Animal Sciences and Biotechnologies. 2012. Vol. 45 (2).
32 29. Patruica S., Hutu I. Economic benefits of using prebiotic and probiotic products as supplements in stimulation feeds administered to bee colonies. Turkish Journal of Veterinary and Animal Sciences. 2013. Vol. 37. P. 259-263.
30. PatruicaS., Mot D. The effect of using prebiotic and probiotic products on intestinal micro-flora of the honeybee (Apis mellifera carpatica). Bulletin of Entomological Research. 2012. Vol. 102. P. 619-623.
31. Pivoriūnas G., Jarmalaitė I., Mačiulskis P., Pridotkas G., Petrėnas T., Babičienė D. Medaus taršos nitrofuranų derivatų, sulfonamidų ir tetraciklinų liekanomis analizė UESCh-MS/MS tyrimo metodu. Bičių sveikatingumas. Respublikinės mokslinės-praktinės konferencijos medžiaga. 2012 . P. 58-67.
32. Rangberg A., Diep D. B., Rudi K. and Amdam G. V. Paratransgenesis: An Approach to Improve Colony Health and Molecular Insight in Honey Bees (Apis mellifera)?. Integrative and Comparative Biology. 2012. Vol. 52 (1). P. 89–99.
33. Seanbualuang P.. Basic Knowledge of Beekeeping. Naresuan University Journal. 2012. Vol. 20 (2).
34. Sederevičius A., Oberauskas V., Kantautaitė J., Sutkevičienė R. Daugkartinės liofilizacijos įtaka probiotinėms laktobacilų savybėms. Veterinarija ir zootechnika. 2002. T. 20 (42). 35. Semaškaitė A., Gružauskas R., Tėvelis V., Racevičiūtė Stupelienė A., Šašytė V., Zdunczyk
Z., Juskiewicz J. Prebiotikų fruktooligosacharidų ir probiotikų Pediococcus acidilactici įtaka viščiukų broilerių produktyvumui. Žemės ūkio mokslai. 2006. Nr. 4. P. 68–74.
36. Sereia M. J., Toledo V. D. A. A. D. Quality of royal jelly produced by Africanized honeybees fed a supplemented diet. Food Science and Technology. 2013. Vol.33(2). P. 304-309.
37. Stasytytė-Bunevičienė D., Juozulynas A. , Venalis A., Valeikienė V., Jurgelėnas A. Vyresnio amžiaus žmonių imunines funkcijas atspindinčių kraujo rodiklių pokyčiai veikiant bičių suneštoms žiedadulkėms. Gerontologija. 2013. 14(4). P. 195–199.
38. Straigis J. Mėgėjiškoji bitininkystė. Vilnius. 2002. P.133-134.
39. Sudikas G., Juškienė V., Leikus R., Kulpys J., Jerešiūnas A., Norvilienė J. Probiotiko įtaka penimų kiaulių auginimo intensyvumui bei pašarų maisto medžiagų virškinamumui. Gyvulininkystė: Mokslo darbai. 2009. T. 54. P. 87.98.
40. Szymas B., Langowska A., Kazimierczak - Baryczko M. Histological structure of the midgut of honey bees (Apis mellifera L.) fed pollen substitutes fortified with probiotics. Journal of Apicultural Science. 2012. Vol. 56 (1).
33 41. Šalomskienė J., Mačionienė I. Žiedadulkių ir bičių duonelės mikrobinis užterštumas ir jo
kitimas laikymo metu. Maisto chemija ir technologija. 2008. T. 42. Nr. 2.
42. Tamašauskienė D., Šolys Ž. Bičių ligos ir jų profilaktika. Akademija. 2005. - 60 p
43. Tobias A. Oelschlaeger. Mechanisms of probiotic actions – A review. International Journal of Medical Microbiology. 2010. 300. P. 57–62.
44. Vaičiulaitienė O., Januškevičius A., Stankevičius R. Probiotiko yeasture poveikis penimų kiaulių produktyvumui ir mėsos kokybei. Veterinarija ir zootechnika. 2010. T. 49 (71). 45. Vamanu E., Vamanu A., Popa O., Babeanu N. The Antioxidant Effect of a Functional Product
Based on Probiotic Biomass, Pollen and Honey. Animal Science and Biotechnologies. 2010. Vol. 43 (1).
46. Vondruskova H., Slamova R., Trckova M., Zraly Z., Pavlik I. Alternatives to antibiotic growth promoters in prevention of diarrhoea in weaned piglets: a review. Veterinarni Medicina. 2010. Vol. 55(5). P. 199–224.
