Turinys
1. ĮVADAS ... 4
1.1. DARBO AKTUALUMAS...4
1.2. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...6
1.3. DARBO NAUJUMAS IR PRAKTINĖ REIKŠMĖ...7
2. TYRIMŲ APŽVALGA ... 7
2.1. AUGALINIŲ VAISTŲ REIKŠMĖ...7
2.1.1. Lietuvoje registruoti augaliniai preparatai...9
2.2. TINKTŪRŲ IR SKYSTŲJŲ EKSTRAKTŲ REIKALAVIMAI...14
2.3. TABLEČIŲ REIKALAVIMAI...14
2.4. VIRŠKINIMĄ GERINANČIŲ TINKTŪROS IR SKYSTOJO EKSTRAKTO SUDĖTIES KOMPONENTŲ PARINKIMAS...15
2.4.1. Vaistinė melisa (Melissa officinalis L.)...16
2.4.2. Vaistinis valerijonas (Valeriana officinalis L.)...17
2.4.3. Paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum L. )...19
2.4.4. Tikrasis imbieras (Zingiber officinalis Rosc.)...22
2.4.5. Tikrasis kardamonas (Elettaria Cardamomum (L) Maton )...24
2.4.6. Paprastasis kmynas (Carum carvi L.)...24
2.4.7. Paprastasis pankolis (Foeniculum vulgare Mill.)...25
2.4.8. Pipirmėtė (Mentha piperita L.)...26
3. TYRIMO METODAI ... 29
3.1. TYRIMO OBJEKTAI...29
3.1.1. Skystųjų augalinių ištraukų žaliavų charakterizavimas...29
3.1.2. Tabletėms gaminti vartotų žaliavų savybės...30
3.2. SKYSTŲJŲ IŠTRAUKŲ GAMYBOS METODŲ VERTINIMAS...30
3.3. TINKTŪROS, SKYSTOJO EKSTRAKTO IR TABLEČIŲ TYRIMO METODAI... 33
3.3.1. Etanolio kiekio ir koncentracijos nustatymas tinktūroje „Neuroventralis 1“ ir skystajame ekstrakte „Ventralis“...33
3.3.2. Santykinio tankio nustatymas...35
3.3.3. Tinktūros „Neuroventralis 1“ ir skystojo ekstrakto „Ventralis“ flavonoidų suminio kiekio nustatymas...35
3.3.4. Tinktūros „Neuroventralis 1“ ir skystojo ekstrakto „Ventralis“ flavonoidų tapatumo nustatymas...37
3.3.5. Tinktūros „Neuroventralis 1“ ir skystojo ekstrakto „Ventralis“ raugų medžiagų tapatumo reakcija...37
3.3.6. Efektyvioji skysčių ir plonasluoksnė shromatografijos...38
3.3.7. Agalinių žaliavų smulkumo nustatymas...39
3.3.8. Augalinių žaliavų smulkinimo būdai...40
3.3.9. Augalinės žaliavos sugėrimo koeficiento nustatymas...41
3.3.10. Augalinės žaliavos brinkimo trukmės nustatymas...41
3.3.11. Tablečių tyrimų metodai...41
3.3.11.1. Vidutinės tablečių masės nustatymas...42
3.3.11.2. Tablečių tvirtumas dilumui...42
3.3.11.3. Tablečių atsparumas traiškymui...43
3.3.12. Dispersinės analizės metodas...43
3.3.13. Naudota aparatūra ir prietaisai...45
4. TYRIMŲ EIGA IR REZULTATAI... 45
4.1. KURIAMOS TINKTŪROS „NEUROVENTRALIS 1“ TYRIMŲ EIGA IR DUOMENYS46 4.1.1. Žaliavų smulkumo įtaka veikliųjų medžiagų išeigai...46
4.1.2. Augalinių žaliavų smulkinimo būdo įtaka ekstrahuojamų medžiagų kiekiui...47
4.1.3. Augalinių žaliavų mišinio optimalios brinkimo trukmės ir ekstrahento sugėrimo koeficiento nustatymas...48
4.2. TINKTŪROS „NEUROVENTRALIS 1“ TECHNOLOGIJA...50
4.2.1. Tinktūros „ Neuroventralis 1“ sudėtis...50
4.2.2. Tinktūros „Neuroventralis 1“ technologijos kūrimas...51
4.2.2.1. Ekstrahento įtaka tinktūros „Neuroventralis 1“ veikliųjų medžiagų išeigai...51
4.2.2.2. Ištraukų iš augalinių žaliavų efektyviosios skysčių ir plonasluoksnės chromatografijų metodais analizė...52
4.2.2.3. Ekstrahavimo metodo parinkimas...59
4.2.2.4.Tinktūrų ištekėjimo greičio įtaka veikliųjų medžiagų išeigai...59
4.2.2.5. Tinktūros „Neuroventralis 1“ filtravimo sistemos parinkimas...60
4.2.3. Tinktūros „Neuroventralis 1“ gamyba...62
4.2.4. Tinktūros „Neuroventralis 1“ stabilumo tyrimas...67
4.2.4.1. Flavonoidų kiekio tinktūroje priklausomybė nuo žaliavos smulkumo, etanolio koncentracijos ir ekstrahavimo metodo dispersinė analizė...70
4.3. KURIAMO SKYSTOJO EKSTRAKTO “VENTRALIS“ TYRIMŲ EIGA IR REZULTATAI...81
4.3.1. Žaliavų smulkumo įtaka veikliųjų medžiagų išeigai...81
4.3.2. Augalinių žaliavų smulkinimo būdo įtaka ekstrahuojamų medžiagų kiekiui...82
4.3.3. Augalinių žaliavų mišinio optimalios brinkimo trukmės ir ekstrahento sugėrimo koeficiento nustatymas...83
4.4. SKYSTOJO EKSTRAKTO „VENTRALIS“ TECHNOLOGIJA...85
4.4.1. Skystojo ekstrakto „ Ventralis“ sudėtis...85
4.4.2. Skystojo ekstrakto „Ventralis“ technologijos kūrimas...86
4.4.2.1. Ekstrahento įtaka veikliųjų medžiagų išeigai skystajame ekstrakte „Ventralis“...87
4.4.2.2. Ištraukų iš augalinių žaliavų efektyviosios skysčių ir plonasluoksnės chromatografijos metodų analizė...88
4.4.2.3.Ekstrahavimo metodo parinkimas...96
4.4.2.4. Skystojo ekstrakto ištekėjimo greičio įtaka veikliųjų medžiagų išeigai...97
4.4.3. Skystojo ekstrakto „Ventralis“ gamyba...98
4.4.4. Skystojo ekstrakto „Ventralis“ stabilumo tyrimas...103
4.4.4.1. Flavonoidų kiekio skystajame ekstrakte priklausomybė nuo žaliavos smulkumo, etanolio koncentracijos ir ekstrahavimo metodo analizė...106
4.5. TABLETĖS VENTRALIS...117
4.5.1. Tabletuojamos masės paruošimas...117
4.5.1.1. Sausojo ekstrakto gamyba...117
4.5.2.Tabletavimas...120
4.5.2.1. Pagalbinių medžiagų parinkimas ir technologinių savybių įvertinimas .121 4.5.3. Tablečių gamyba tiesioginiu tabletavimu...123
4.5.4. Tablečių gamyba naudojant drėgną granuliavimą...124
4.5.5. Tablečių stabilumo tyrimai...126
5. BENDROS IŠVADOS ... 127
SUTRUMPINIMAI... 128
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 129
DISERTACIJOS TEMA SPAUSDINTŲ DARBŲ SĄRAŠAS... 139
1. ĮVADAS
1.1. Darbo aktualumas
tam augalui būdingų savybių. Tai morfinas, atsakingas už pagrindinį aguonų ištraukos opijaus, skausmą malšinantį bei narkotizuojamąjį poveikį, digoksinas, digitoksinas – rusmenių glikozidai, stiprinantys širdies darbą, arba šunvyšnių alkaloidas atropinas. Dabar vyrauja nuomonė, kad daugelio vaistinių augalų, ypač švelniai veikiančių, poveikis priklauso nuo jų sudėtyje esančių veikliųjų medžiagų komplekso. Pripažintas augalinių vaistų veiksmingumas gydant virškinimo, kraujotakos ir nervų sistemas (11, 55, 120).
Pagal Lietuvos sveikatos informacijos centro paskelbtus duomenis, 2000 metais mirtingumas nuo virškinimo sistemos ligų buvo 3,3 proc. visų atvejų, sergamumas virškinimo sistemos ligomis (atvejai užregistruoti ambulatorinę pagalbą teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose) sudarė 5,9 proc. visų registruotų susirgimų skaičiaus. Šiais sutrikimais dažniausiai skundžiasi vyresnio amžiaus žmonės. Tai dažniausiai yra anoreksija, dispepsija, meteorizmas, gastritas, kiti skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimai (95, 96). Jaučiant diskomfortą virškinamajame kanale vakare sunkiai užmiegama, nevisavertis poilsis blogina bendrą savijautą.
Šios priežastys skatina kurti naujus farmacinius preparatus virškinimo sistemos ligoms gydyti ir jų simptomams šalinti. Žinoma, kad sudėtiniams augaliniams vaistams būdingas ne tik vienos augalinės žaliavos dalies sinergistinis veikimas, bet ir sinergistinė vaiste esančių skirtingų augalinių žaliavų dalių sąveika (44, 64, 82).
Renkant naujiems augaliniams preparatams žaliavas ir vertinant veikliąsias jų medžiagas buvo remiamasi žinynais, monografijomis ir tradicine medicina. Pagaminti vaistai - tinktūra – „Neurovetralis 1“, skystasis ekstraktas „Ventralis“ ir tabletės „Ventralis“ yra augaliniai preparatai. Jiems būdingas gebėjimas šalinti nerimą, depresinę būseną ir su tuo susijusius virškinamojo kanalo funkcinius sutrikimus (lengvi virškinamojo kanalo spazmai, pykinimas, pilvo pūtimas, nemalonus pojūtis skrandžio srityje) (58, 89).
savybėmis, oficialiai patvirtintomis Europos fitoterapijos mokslinės bendrijos (ESCOP) monografijoje ir Farmakopėjos straipsnių rinkinio.
Skystasis ekstraktas „Ventralis“ ir tabletės „Ventralis“ padeda normalizuoti skrandžio ir žarnyno veiklą. Vaistiniai augalai, įeinantys į preparatų sudėtis, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, mažina pilvo pūtimą, skrandžio ir žarnyno spazmus, skatina tulžies išsiskyrimą. Pašalinus šiuos sutrikimus pagerėja ligonio gyvenimo kokybė.
Buvo nuspręsta, kad augalinių vaistų tinktūra „Neuroventralis 1“, skystojo ekstrakto „Ventralis“ ir tablečių „Ventralis“ gamyba yra aktuali. Švelniai veikiantys naturalūs augaliniai preparatai kai kuriais atvejais sėkmingai pakeistų stiprius cheminius vaistus. Daugėja virškinamojo kanalo sutrikimų varginamų žmonių. Pažymėtina, kad tokios sudėties augalinių vaistų lig šiol nebuvo gaminama Lietuvoje.
1.2. Darbo tikslas ir uždaviniai
Darbo tikslas:
1. Nustatyti, kaip tinktūros ir skystojo ekstrakto gamyboje technologiniai veiksniai - smulkumas, smulkinimo būdas, brinkimo trukmė, ekstrahentas, ekstrahavimo metodas, ištekėjimo greitis tinktūros (iš melisų lapų, valerijonų šaknų, jonažolių žolės, kardamonų vaisių, imbierų šakniastiebių) ir skystojo ekstrakto (iš melisų lapų, pankolių vaisių, kmynų vaisių, pipirmėčių lapų, valerijonų šaknų, jonažolių žolės) lemia kokybinę ir kiekybinę produkto sudėtį. Pritaikyti tinktūros ir skystojo ekstrakto analizės būdus, sukurti gamybos technologijų schemą.
2. Sukurti tablečių (iš melisų lapų, pankolių vaisių, kmynų vaisių, pipirmėčių lapų, valerijonų šaknų ir jonažolių žolės skystojo ekstrakto) gamybos technologiją ir pritaikyti jų stabilumo vertinimo būdus.
Uždaviniai:
2. Pritaikyti siūlomų tinktūros, skystojo ekstrakto ir tablečių veikliųjų medžiagų šiuolaikinės analizės metodus.
3. Surasti optimalų žaliavų smulkinimo būdą, smulkumo laipsnį bei brinkimo trukmę.
4. Parinkti racionalų ekstrahentą ir ekstrahavimo metodą.
5. Panaudojant patobulintas veikliųjų medžiagų analizės metodikas ištirti sukurtų preparatų stabilumą, nustatyti saugojimo sąlygas ir terminus. 6. Įvertinti technologinių veiksnių įtaką tinktūros ir skystojo ekstrakto
kokybei taikant daugiaveiksnę dispersinę analizą.
1.3. Darbo naujumas ir praktinė reikšmė
Pagaminti nauji orginalūs augaliniai preparatai – tinktūra „Neuroventralis 1“, skystasis ekstraktas „Ventralis“ ir tabletės „Ventralis“. Lietuvoje iki šiol tokių sudėčių preparatai dar nebuvo gaminami. Šie preparatai padeda normalizuoti ligonių skrandžio ir žarnyno veiklą, garantuoja ramų miegą ir kokybišką visavertį gyvenimą. Taikyta daugiaveiksnė dispersinė analizė, kuri patvirtino atlikto darbo duomenų tikslumą ir kokybiškumą. Praktinę reikšmę įrodo parengtas ir patvirtintas farmakopėjos straipsnis „Neuroventralis 1 tinktūra“ (FS 542:2001).
Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biure patentuota tinktūros „Neuroventralis 1“ sudėtis. (Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro oficialus biuletenis 2003/07, 2003 07 25). Tinktūra „Neuroventralis 1“ užregistruota Valstybiniame vaistų registre (Nr.02/8040/10).
2. TYRIMŲ APŽVALGA
2.1. Augalinių vaistų reikšmė
Daug įdomios informacijos randama senovės Graikų rankraščiuose. Įžymusis filosofas ir gydytojas Hipokratas (460 - 377 m. m. p. e.) savo knygoje „Corpus Hyppocraticum“ aprašė daugiau kaip 236 rūšių augalų. Hipokrato nuomone, augalus reikia vartoti nesmulkintus - tik tokiu atveju jie nepraranda gydomųjų savybių (88). Gydymą augalais pripažino ir senovės romėnai. Vienas žymiausių senovės Romos medicinos atstovų Klaudijus Galenas (129 - 201) tvirtino, kad balastinės medžiagos neturi gydomųjų savybių ir žmonių organizmui nereikalingos. K. Galenas sukūrė ekstrahavimo metodus. Iš augalų išekstrahuoti veikliąsias medžiagas vartojo vandenį, vyną, actą.
Paracelsas (1493 - 1541) sukaupė daug žinių apie vaistinių augalų gydomąsias savybes ir morfologiją (54, 56). Paracelsas pradėjo gaminti etanolines ištraukas iš augalų. Jis manė, kad vynas ir actas blogai ekstrahuoja ir todėl juos laikė neveiksmingais ekstrahentais. Vėliau šios etanolinės ištraukos buvo pradėtos vadinti Galeno preparatais (23, 38, 115).
Jau XX a. pradžioje Lietuvoje vaistinės augalinės žaliavos buvo superkamos ir perdirbamos į Galeninius preparatus – tinktūras, ekstraktus (37, 56). Iki šių dienų tinktūros ir skystieji ekstraktai išliko vieni populiariausių Lietuvoje gaminamų vaistų formų. Tyrinėjant augalus Lietuvoje daug nuveikė J. Jundzilas, S. Gorskis, J. Pabrėža, K. Grybauskas. Labai daug vertingų žinių surinko ir pateikė J. Brizinas, S. Daukantas, E. Šimkūnaitė. Patirtis ir žinios apie vaistinių augalų gydomąsias savybes buvo perduodamos iš kartos į kartą, kaupiama amžiais. Per daugelį tūkstantmečių patirtis virto mokslu (117, 120).
Tinktūros viena seniausių vaistų formų. Daugiausia mūsų šalyje registruota Lietuvoje gaminamų tinktūrų. Populiarios medetkų, mėtų, sukatžolių tinktūros ir, žinoma valerijonų ir pastaroji vartojama neuroziniams sutrikimams simptomiškai palengvinti (6,79).
Yra kelios ligų grupės, kurios tradiciškai dažniausiai gydomos augaliniais vaistais, pvz. virškinamojo kanalo, centrinės nervų sistemos ligos (55, 71, 80, 105, 108).
2003 m. Lietuvoje buvo registruoti 6475 vaistai, iš jų - 482 augalinės ir gyvulinnės kilmės. Tai sudarė 7,38 proc. visų registruotų vaistų Didžiausią dalį sudaro lietuvių gamintojų preparatai (6, 111).
2.1.1. Lietuvoje registruoti augaliniai preparatai
Europos ir pasaulio šalyse daug ligų gydoma augalinais preparatais. Pastebėta, kad yra susirgimų, kada būtinas greitas ir veiksmingas gydymas. Tačiau kai kuriais atvejais vyrauja subjektyvūs simptomai ir būtina tik koreguoti sutrikusią organizmo funkciją. Susidarius tokiai situacijai rekomenduotini švelniai veikiantys augalinės kilmės preparatai (39, 48, 120).
Būtina pažymėti, kad augalinių vaistų formos pranašesnės už kitas vaistų formas, greičiau sukelia gydomąjį poveikį, jas paprasta ir patogu vartoti (88).
1 lentelėje pateikiami Lietuvoje registruoti augalinai vaistai vartojami esant virškinimo sistemos sutrikimams ir sukeliantys raminamąjį poveikį.
1 lentelė. Lietuvoje registruoti augaliniai vaistai
Eil. nr.
Preparato
pavadinimas, vaisto forma, dozavimas
Veikliosios medžiagos Patvirtintos indikacijos
1 Aromatol
Tirpalas, gerti su vandeniu po 10 – 15 lašų.
Ol.Melissae 1,0, Ol.Caryophylli 1,0; Ol.Cinamomi 2,4; Ol. Citri 5,7; Ol.Menthae pip. 2,4; Ol.Levandulae 2,4; Mentholum 17,23; Sp. Aethylicus 70% ad 1000,0 Pagalbinė priemonė skrandžio ir žarnyno negalavimams. 2 Avioplant, kapsulės, po
vieną kapsulę prieš kelionę
Carminativum Babynos,
lašai, tirpalas, kūdikiam po 3 – 6 lašus x 3 kart, virš 1 – ų vaik. 6 – 10 lašų x 3 kart, 7 – ių ir vyresniems 10 – 15 lašų x 3 kart su vandeniu arba be jo.
Skystasis paprastojo pankolio ekstraktas, sk. Kalendros ekstraktas, sk. Ramunėlių ekstraktas, ekstrahuota 1:1 50% etanoliu
Nuo vidurių pūtimo, skrandžio ir žarnyno spazminio sutrikimo profilaktikai ir gydymui. Virškinamojo kanalo funkcijai reguliuoti arba nervinio pobūdžio skrandžio ir žarnyno sutrikimams šalinyi. 4 Cholitol, tirpalas Paaugliams po 15 lašų, suaugusiems po 25 lašus x 3 per dieną 5 – ios min. po valgio.
Belladonn ae tinctura 7,0; Celidonii t-ra 11,0; Menthae piperitae ra 12,; Valerianae t-ra 15,0; Curcumae t-t-ra 30, Taraxaci succus 25,0/100,0(etanolum 60%(V/V) Tulžies sekreciją ir tekėjimą skatinanti priemonė, slopina dujų kaupimasį.
5 Diges-Tonic, tinktūra, po
¼ stiklinės x 3 kart per dieną
Herb.Hyperici 4,7; Fruct.Silyb i mariani 3,52;
Flo.Chamomillae 2,54; Flo.Manthae pip. 2,34; Rad.Rhei 2,36; Fruct. Rosae 2,34; Fruct.Coriandri 1,2; Fruct.Foeniculi 1,2; Ethanolum 70%100,0 Pagalbinė priemonė skrandžio, žarnyno glrivinės uždegimui slopinti, virškinamojo kanalo ir kepenų veiklai reguliuoti 6 Digestive aid. Tabletės, po 2 – 3 tab. x3 Virškinamojo kanalo reguliavimui 7 Trejos devynerios Skystasis ekstraktas, po 20 – 40 lašų 2 – 3 kart. Capsici fructus 0,3 g Caryophylli flores 5 g Quercus cortex 2 g Calendulae flores 2 g Lauri folia 5 g Menthae folia 2 g Anethi fructus 2 g Crataegi fructus 2 g
Artemisiae absinthii herba 2 g Piperis aromatici fructus 2 g Levistici radices 2 g
Valerianae rhizomata cum radicibus 2 g
Populi gemmae 0,5 g Lupuli strobulus 2 g
Rosae fructus 12g (Ethanolum 40%)
Aurantii pericarpium 3 g Frangulae cortex 6 g Salicis cortex 6 g Carvi fructus 6 g
Betulae gemmae seu Betulae folium 6 g
Filipendulae herba 6 g
Hyperici herba 6 g Hyssopi herba 6 g Millefolii herba 6 g Serpylli herba 6 g Tormentillae rhizomata 6 g Sorbi fructus 12 g 8 Klosterfrau Melisana koncentrat Koncentruotas tirpalas, 1 – 3 a.š. vartoti su dvigubu kiekiu vandens arba cukrumi. Melissae folium 5,36 mg Helenii rhizoma 7,14 mg Angelicae radix 7,14 mg Zingiberis rhizoma 7,14 mg Caryophylli flos 2,85 mg Galangae rhizoma 2,85 mg Piperis nigri fructus 0,71 mg Gentianae radix 7,14 mg Myristicae semen 0,71 mg Aurantii Amari Flavedo 7,14 mg
Cinnamomi cortex 3,21 mg Cassiae flos 0,36 mg
Cardamomi fructus 0,1mg/ml (Ethanolum 66 % (V/V))
Miego sutrikimai, įtampa, nerimas, žarnyno spazmai, pakitusi vidaus organų veikla.
9 Melis-Tonic
Tinktūra, po 1 a.š. su ¼ stiklinės vandens x 3 kart.
Fol.Melissae 40 g Flor.Crataegi 35 g Flor.Chamomillae 10 g Rad.Archangelicae 10 g Fruct.Carvi 5 g Mel 20 partis . Priemonė sutrikusios nervinės reguliacijos sukeltai emocinei įtampai, nemigai šalinti,
virškinamojo kanalo viklos sutrikimams šalinti.
10 Melisų skystasis ekstraktas
Po 20 – 60 lašų x 3 kart
Melissae fol./ethanolum 70% Miego sutrikimai, nerimas, neurogeniniai virškinamojo kanalo negalavimai 11 Nervosol, lašai Po 20 – 40 lašų x 3 kart. Rad.Valerianae;Herb.Melisae; Rad.Archangelicae;Strob.Hum uli lupuli;Flor.Lavandulae; Spiritus aethylicus 50-57%
Eil.nr.
Preparato
pavadinimas, vaisto forma, dozavimas
Veikliosios medžiagos Patvirtintos indikacijos
12 Orginal Groser Bitner
Balzam, tirpalas Po 20 – 40 lašų x2 – 3 kart. Gentianae radix 500 mg Menyanthidis folium 120 mg Absinthi herba 35 mg Zingiberis radix 15 mg Camphora 950 mg
Anisi stellati fructus 46 mg Myrrha granulatum 700 mg Cardui benedicti herba 15 mg Centaurii herba 13 mg Caryophylli flos 30 mg Galangae radix 14 mg Liquiritiae radix 170 mg Angelicae radix 1 360 mg Calami radix 47 mg Aurantii dulcis cortex 11 mg/1000ml (Ethanolum 40 %) Helenii radix 20 mg Zedoariae radix 1 380 mg Manna 1 360 mg Verbasci flos 14 mg Carlinae radix 680 mg Myristicae semen 280 mg Ivae moschatae herba 6 mg Theriak 970 mg
Iridis radix 5 mg
Aurantii amari pericarpium 31 mg Curacao cortex 38 mg Cubebae fructus 17 mg Virškinamojo kanalo veiklai reguliuoti. 13 Persen, tabletės Po 2 – 3 tab.x 3 kart
Valerianae officinalis radicis extractum siccum (5-7:1) 50 mg
Melissae officinalis folii extractum siccum(5-8:1) 25 mg
Menthae piperitae folii extractum siccum (5-9:1) 25 mg
Raminanti priemonė lengviems nerviniams sutrikimams kai kiti stiprūs trankvilijantai dar
neskiriami, psichinė įtampa, nerimas.
14 Persen forte, kapsulės
Po 1 - 2 kap. x 3 kart arba 1 val. prieš miegą.
Valerianae officinalis radicis extractum siccum (5-7:1) 125 mg
Melissae officinalis folii extractum siccum(5-8:1) 25 mg
Menthae piperitae folii extractum siccum (5-9:1) 25
Raminanti priemonė lengviems nerviniams sutrikimams kai kiti stiprūs trankvilijantai dar
Eil.nr.
Preparato
pavadinimas, vaisto forma, dozavimas
Veikliosios medžiagos Patvirtintos indikacijos
15 Vidurių lašai, geriamas
tirpalas, po 10 – 20 lašų 30 min. Prieš valgant 2 – 3 kartus per parą
Tinct.Valerianae 40 ml Tinctura Absinthii 30 ml Tinctura Belladonnae 10 ml (Ethanolum >=65 %)
Tinctura Menthae piperitae 20 ml
Sutrikusi virškinamojo kanalo veiklos nervinė reguliacija, žarnyno ar tulžies latakų spazmai, blogas apetitas, vidurių pūtimas, kaip pagalbinė priemonė sutrikus virškinamojo kanalo veiklai.
Pastaba: į lentelę neitraukti 2003 m. registruoti tinktūra „Neuroventralis 1“ ir tinktūra „Neuroventralis 2“
Analizuojant lentelėje pateiktus duomenis pastebėta, kad iš 15 registruotų vaistų didžiają dalį sudaro daugiakomponenčiai vaistai - 93,33 proc., ir tik 6,66 proc. sudaro augaliniai preparatai, pagaminti iš vienos augalinės žaliavos.
Iš lentelėje pateiktų 15 vaistų remiantis nustatytomis indikacijomis, aštuoniems (53,3 proc.) būdingas raminamasis poveikis, šeši (40 proc.) veikiantys virškinimo sistemą, ir tik vienas vaistas veikia virškinamojo kanalo nervinę reguliaciją.
Daugeliu atveju lentelėje pateiktiems preparatams vartota tokia vaistinių augalų žaliava: melisų lapai, mėtų lapai, jonažolių žolė, valerijonų šaknys, pankolių vaisiai, kmynų vaisiai. Šie augalai taip pat auga ir yra ruošiami Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Tik augalinio preparato „Vidurių lašai“ priskiriamas reguliuojamas virškinamojo kanalo veiklą - slopina vidurių pūtimą, normalizuoja virškinamojo kanalo nervinę reguliaciją.
2.2. Tinktūrų ir skystųjų ekstraktų reikalavimai
Vaistinių augalinių žaliavų preparatai gaminami apdorojant jas ekstrahavimo, distiliavimo, spaudimo, frakcionavimo, gryninimo, koncentravimo arba fermentavimo būdais (36).
Iš vaistinių augalinių žaliavų gaminamos tinktūros turi atitikti Europos farmakopėjos straipsnio „Tinktūros“ (Ph. Eur. 01/2002:0792) nustatytus reikalavimus. Iš vaistinių žaliavų gaminami ekstraktai turi atitikti Europos farmakopėjos straipsnio „Ekstraktai“ (Ph. Eur. 01/2002:0765) reikalavimus. Tinktūros ir ekstraktai gaminami maceracijos, perkoliacijos reperkoliacijos ar kitais įteisintais metodais (32, 34, 35, 109). Pagamintose tinktūrose ir skystuose ekstraktuose būtina nustatyti: santykinį tankį, etanolio kiekį ir sausosios liekanos kiekį. Kiekybiškai vertinamos preparate esančios biologiškai aktyvios medžiagos. Tinktūros ir ekstraktai turi būti laikomi sandariai uždarytuose induose nuo šviesos apsaugotoje vietoje (33, 36).
Gaminant tinktūras ir ekstraktus dažniausiai ekstrahentu naudojamas tam tikros koncentracijos etanolis (86). Etanolis turi atitikti Ph. Eur. 01/2002:1317 reikalavimus. Pagrindinė ekstrahento sudedamoji dalis – išgrynintas vanduo turi atitikti Ph. Eur. 01/2002:0008 straipsnio reikalavimus (32, 33, 34).
Pagamintos tinktūros ir ekstraktai turi atitikti farmacinių preparatų mikrobinio užterštumo reikalavimus (Ph. Eur. 01/2002, 2.6.12 ir Ph. Eur. 01/2002, 2.6.13).
Vaistinė augalinė žaliava, vartojama preparatams gaminti turi tenkinti atitinkamo farmakopėjos straipsnio reikalavimus (32, 33, 34).
2.3. Tablečių reikalavimai
yra gaminamos suspaudžiant vienodą dalelių arba granuliavimo metodu pagamintų dalelių agregatų kiekį (24, 94). Gaminant tabletes turi būti imamasi priemonių, užtikrinančių jų mechaninį tvirtumą. Todėl atliekami tyrimai nurodyti skyriuose - „Nedengtų tablečių dilumas“ (Ph. Eur. 01/2002, 2.9.7) ir „Tablečių atsparumas traiškymui“ (Ph. Eur. 01/2002, 2.9.8). Gaminant, pakuojant, laikant ir platinant tabletes, reikia užtikrinti jų mikrobiologinę kokybę (Ph. Eur. 01/2002,5.1.4). Yra atliekami tablečių turinio vienodumo (Ph. Eur. 01/2002,2.9.6), masės vienodumo (Ph.Eur. 01/2002,2.9.5) ir tirpimo (Ph.Eur. 01/2002, 2.9.3) testai (24, 30, 36).
2.4. Virškinimą gerinančių tinktūros ir skystojo ekstrakto sudėties komponentų parinkimas
Pasirenkant augaliniams preparatams žaliavas ir vertinant veikliąsias jų medžiagas buvo remiamasi mokslinių tyrimų rezultatais ir tradicinės medicinos patirtimi. Pagaminti vaistai – tinktūra „Neuroventralis 1“ ir skystasis ekstraktas „Ventralis“ - augaliniai preparatai. Jiems turėtų būti būdingas gebėjimas šalinti nerimą, depresinę būseną ir su tuo susijusius virškinamojo kanalo funkcinius sutrikimus (lengvi virškinamojo kanalo spazmai, pykinimas, pilvo pūtimas, nemalonus pojūtis skrandžio srityje).
Tinktūra „Neuroventralis 1“ skirta šalinti nervinės kilmės virškinimo sutrikimus ir spazmus, pykinimą, pilvo pūtimą, nemalonų pojutį skrandžio srityje. Tinktūrai gaminti parenkant augalines žaliavas buvo derinama, kad farmakologiškai aktyvios medžiagos, esančios jos sudėtyje, veiktų tam tikrus simptomus. Tinktūros sudėtyje daugiausia yra jonažolių žolės, nes ji pasižymi nervų sistemą raminamuoju ir depresijos simptomus šalinančiu veikimu. Valerijonų šaknys ir melisų lapai ne tik ramina nervų sistemą, bet ir atpalaiduoja virškinamojo kanalo spazmus, malšina vidurių skausmus, skatina tulžies išsiskyrimą. Kardamonų vaisiai ir imbierų šakniastiebiai, pasižymi spazmolitiniu, pykinimą slopinančiu, žarnų peristaltiką gerinančiu veikimu.
augalinių komponentų veikliosios medžiagos ir jų kiekiai, atsižvelgiama į farmakologinį veikimą. Remiantis paskelbtais mokslinių tyrimų rezultatais pasirinktas melisų lapų ir pankolių vaisių kiekis sudėtyje didesnis nei kitų komponentų, nes jie pasižymi analgetiniu, tulžies išsiskyrimą skatinančiu, skrandžio ir žarnyno spazmus šalinančiu veikimu. Kmynų vaisiai, pipirmėčių lapai, valerijonų šaknys, jonažolių žolė įeinantys į preparato sudėtį simptomiškai šalina nervinės kilmės virškinimo sutrikimų simptomus, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, mažina pilvo pūtimą, skrandžio ir žarnyno spazmus, skatina tulžies išsiskyrimą. Pašalinus sutrikimus gerėja ligonio gyvenimo kokybė.
Pateikiama vaistinių augalinių žaliavų trumpas aprašymas ir farmakologinių tyrimų rezultatai, kurie pagrindžia tokį pasirinkimą.
2.4.1. Vaistinė melisa (Melissa officinalis L.)
Vaistinė melisa priklauso lūpažiedžių (Labiatae) šeimai. Daugiametis, žolinis, maloniai citrinomis kvepiantis augalas. Lietuvoje savaime neauga, bet kultūroje puikiai auga ir būna didesnis lapų derlius.
Vaistinei žaliavai žolė pjaunama prieš pat augalų žydėjimą; greitai natūraliai džiovinama pavėsyje (14, 98, 99).
ištrauka skatina tulžies išsiskyrimą, gerina virškinimą (4, 124). Šią ištrauką rekomenduojama vartoti ligoniams, sergantiems cukriniu diabetu, nes nustatyta, kad ji mažina cukraus kiekį kraujyje (99, 120, 121). 1978 metais G. May ir G. Willuhn pirmą kartą nustatė melisų ekstrakto poveikį herpes simplex virusui. Todėl jis gali būti vartojamas vietiškai. Didelės ekstrakto dozės sukelia analgetinį poveikį (65, 76, 114). Melisų ekstrakte esančios rauginės medžiagos saugo nuo uždegimo ir veikia sutraukiamai. Tyrimais įrodyta, kad etanolinis melisų ekstraktas gerina miego kokybę (26, 97). Nustatytas melisų preparatų poveikis virškinimo sistemai: gerina apetitą, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą (18, 104, 117).
2.4.2. Vaistinis valerijonas (Valeriana officinalis L.)
Valerijonas priklauso valerijoninių (Valerianaceae) šeimai. Tai daugiamečiai augalai, užauga iki 2 m aukščio.
Valerijonų gentyje yra apie 200 įvairių rūšių, natūrali populiacija pasiskirsčiusi per visas temperatūrines Europos zonas. Rūšys paplitusios Europos drėgnuose miškuose, grioviuose ir paupiuose, kai kurios rūšys savaime auga Lietuvoje. Tačiau vaistinei žaliavai geriau tinka kultūroje auginami, nes jos užauga daugiau. Kaip vaistinis augalas kultivuojamas Belgijoje, Anglijoje, Rytinėje Europoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Rusijoje ir JAV (121).
džiovinant augalinę žaliavą, jų gali nelikti (121). Mažos valerijonų dozės dirgina centrinę nervų sistemą (CNS), o didelės dozės – ją slopina. Nustatyta, kad išgerto per dieną 10 g valerijonų antpilo, veikimas yra panašus į aminazino (38, 70). Bandymų metu raminamasis valerijonų poveikis buvo demonstruojamas kartu in vivo ir vitro. In vitro tyrimų metu valerijonų ekstraktas buvo siejamas su γ-amino sviesto rūgšties receptoriais, adenozino receptopriais, benzodiazepinų ir barbitūratų receptoriais. Etanolinis - vandeninis ekstraktas buvo linkęs jungtis su gasterino receptoriais (GASR). Tačiau nėra žinoma ar valerijonų šaknų komponentas saveikauja su šiais receptoriais. Valtratas ir ypač dihidrovaltratas taip pat rodė giminingumą barbitūratų ir periferiniams benzodiazepinų receptoriams.
In vivo tyrimai parodė, kad valerijonų turinčių vaistų raminamosios savybės priklauso nuo ekstrakte esančio didelio kiekio glutamino. Spazmolizinį valopatriatų aktyvumą lemia valtratas ar dihidrovaltratas. Šie junginiai veikia CNS centruose ir tiesiogiai atpalaiduoja lygiuosius raumenis, reguliuodami Ca+2 patekimą į lasteles arba jungiantis su lygiaisiais raumenimis (12, 72, 73, 74, 121).
Klinikiniai tyrimai patvirtino, kad valerijono preparatai gerina miegą ir sukelia silpną raminamąjį veikimą. Dvigubai aklo tyrimo metu, vartojant 450 mg ar 900 mg vandeninio šaknies ekstrakto, aiškiai sumažėjo latentinis miego periodas lyginant su placebo. Be to, klinikiniai tyrimai parodė, kad valerijonų šaknies vandeninis ekstraktas gerina sunkiai ir neramiai miegančių žmonių miego kokybę. Valerijonų preparatai vartojami kaip nervus raminanti priemonė gydyti neurozėms, širdies ir kraujagyslių ligoms, kuriomis sergant atsiranda širdies spazmai, tachikardijos, skrandžio sutrikimai, nemiga ir migrena. Labai ilgai vartojant valerijonų preparatus arba perdozavus, gali atsirasti mieguistumas. Tačiau šie simptomai greitai praeina nustojus vartoti preparatą (21, 45, 46, 49). Vaistinėje žaliavoje esančios biologiškai aktyvios medžiagos ne tik ramina nervų sistemą, tinka nuo nemigos, bet ir atpalaiduoja virškinamojo kanalo spazmus, malšina širdies ir vidurių skausmus, gerina apetitą, skatina tulžies išsiskyrimą (101, 119, 120).
Valerijonų šaknų nuoviru, užpilu jau daug metų gydomos neurozės, nemiga, baimė, tachikardijos, skrandžio spazmai, epilepsija, širdies kraujagyslių ligos, padidėjęs nervinis jautrumas, širdies ir kraujagyslių sistemos neurozės, virškinamojo kanalo spazmai, neurodermitai (62, 70).
Gydymui vartojamos arbatos ir gatavi valerijonų šaknų preparatai. Valerijonų tinktūra (Tinctura Valerianae) yra vienas iš populiariausių valerijonųpreparatų. Skystasis valerijonų ekstraktas (Extractum Valerianae fluidum) dažniausiai vartojamas kartu su kitais vaistinių augalų ekstraktais. Europos šalyse gaminama daug valerijonų preparatų (120).
Valerijonų preparatai nevartotini esant skydliaukės hipofunkcijai, padidėjus centrinės smegenų dalies slopinimui, esant sumažėjusiam jautrumui tam tikriems dirgikliams. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad negalima vartoti valerijonų kartu su migdomaisiais preparatais. Jų negalima vartoti nėštumo, žindymo metu (106). Be gydytojo priežiūros valerijonų šaknų preparatų neturėtų vartoti vaikai (38, 52, 115, 122).
2.4.3. Paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum L. )
Tai daugiametis žolinis augalas, 30–100 centimetrų aukščio. Vaistinė žaliava – jonažolių žolė (Hyperici herba, Ph. Eur. 2000:1438). Jonažolės auga visoje Vidurio Europoje, Azijoje, JAV. (48, 62). Yra žinoma apie 400 jos rūšių. Lietuvoje auga kelios jonažolių rūšys, tačiau kaip vaistinis augalas pripažinta paprastoji jonažolė. Žaliava renkama žydėjimo metu, t.y. birželio - rugsėjo mėnesiais (67,68, 124).
Jonažolių žolė kaupia iki 13 procentų rauginių medžiagų; eterinių aliejų 0,1 - 1,25 proc.; iki 8 proc. flavonoidų: rutino, kvercitino, kvercitrino, hiperozido (0,7 – 1,9 proc.); antrachinonų (hipericinas ir jo dariniai) (0,05 – 0,3 proc.), hiperforino; karotinoidų; dervų (12, 14, 51, 90).
saugus ir veiksmingesnis nei placebas lengvos ir vidutinio sunkumo depresijos atveju (69). Meksikoje ir Vokietijoje 2003 m. atlikti tyrimai jonažolių antideprsesinio veikimo mechanizmui išaiškinti. Tyrimų metu nustatyta, kad veikimo mechanizmas daugialypis: jonažolių preparatai sukelia selektyvią seratonino, dopamino ir noradrenalino įsiurbimo blokadą, padidina seratoninerginių, dopaminerginių receptorių tankumą ir didina gama – amino sviesto rūgšties (GABA) receptorių jautrumą (20, 76, 87, 103). JAV kompanija Pfizer atliko dėl fermento citochromo P 450 inhibicijos tyrimus, jonažolių preparatai buvo vartojami depresijos gydymui. Nustatyta, kad į jonažolių preparatus įeina medžiagos, kurios gali slopinti daugelį vaistų metabolizmo fermentų in vitro.
2001 m. Rygos medicinos universitete tirtos jonažolių ekstrakto ir hiperforino atmintį keičiančios savybės. Buvo tiriamos jonažolių ekstrakto ir hiperforino poveikis pelėms ir žiurkėms. Duodant atitinkamas jonažolių ekstrakto ir hiperforino dozes prieš fizinių pratimų treniruotes, jos didino graužikų gebėjimą mokytis naujų pratimų. Tyrimo išvadose pažymima, kad jonažolių ekstraktas gali būti naujas atmintį gerinančių savybių antidepresantas, , o hiperforinas turi įtakos gebėjimui pažinti ir suvokti (60).
Jonažolių preparatai, kaip ir kiti antidepresantai, veikia ne visus depresijos simptomus veiksmingai ir greitai. Per 2 - 3 savaites pagerėja ligonių sugebėjimas bendrauti, mąstymas, mažėja vienišumo jausmas, baimė, ligoniui lengviau sutelkti dėmesį. Po 4 - 6 savaičių gydymo greičiau užmiegama (62,3 proc.), pagerėja miego kokybė (62,4 proc.), sumažėja arba visiškai išnyksta baimė (60 - 73,8 proc.), silpnumas (60 proc.), nuovargis (90,9 proc.), kaltės jausmas (71,8 proc.), pagerėja mastymas (61 proc.) atsiranda domėjimasis gyvenimu bei profesija (81,8 proc.) (71). Be to dvigubai aklais tyrimais įrodyta, kad jonažolių preparatai neblogina reakcijos, optinės orientacijos, gebėjimo sutelkti dėmesį (120).
depresiją (71,78). Ankščiau buvo manoma, kad hipericinas veikia kaip monoamino oksidazės (MAO) inhibitorius, tačiau tyrimais nustatytas poveikis į seratonino - melatonino medžiagų apykaitą (81, 94). Antidepresinis veikimas priskiriamas ne tik hipericinui. Hiperforinas - tai lipofilinė medžiaga, kuri yra galimas seratonino, dopamino, noradrenalino GASR apykaitos sinapsėse inhibitorius (15, 20).
Jonažolių flavonoidams (kvercetinui, kvercitrinui) būdingas MAO A tipo slopinamasis ir antidepresinis poveikiai. Ksantonai taip pat veikia kaip A tipo MAO inhibitorius – slopina nerimą. Biflavonai yra giminingi benzodiazepino receptoriams. Jie mažina nerimą migdo (15, 29, 67, 113).
Įvertintas jonažolių ekstrakto poveikis elektroencefalogramai (EEG). D. Johnson nustatė, kad jonažolių ekstraktas ryškiai sumažina alfa ir beta1 ir didina teta
bei beta2 bangų aktyvumą. Toks poveikis į alfa ir beta bangas sukelia
atpalaiduojamąjį, bet ne didelį migdomąjį jonažolių ekstrakto povekį (29).
Jonažolių preparatai yra geriamieji ir vartojami išoriškai. Geriamieji šių augalų preparatai vartojami esant depresijai, nerimui, nuovargiui, blogai nuotaikai gerinti menopauzių metu (16, 47). Dažnai jonažolių žolės preparatai baimės ir nemigos šalinimui vartojami kartu su melisų lapų preparatais. R.F.Weiss rekomendavo jonažoles „somatogeninėms ir psichogeninėms depresijų formoms gydyti“. Gydomasis jonažolių poveikis pasireiškia po dviejų - šešių savaičių (19, 120).
Lietuvos Respublikoje yra patvirtintos šios jonažolių indikacijos: pagalbinė priemonė gydant neurozines depresijas, miego sutrikimą, nerimą, malšinti uždegimą, žaizdų gijimą skatinanti priemonė (Ol. Hyperici) (36).
Lietuvoje iš jonažolių žolės gaminami preparatai vartojami lengvoms depresinėms nuotaikoms šalinti. Tai Jonažolių tinktūra, Raminamoji tinktūra (jonažolių žolė, valerijonų šaknys, apynių spurgai).
100). Jonažolių preparatai mažina hormoninių kontraceptinių priemonių veiksminguą, taip pat mažina digoksino pasisavinimą.
Lietuvoje registruoti šie vaistai, į kurių sudėtį įeina jonažolių preparatai: Jonažolių tinktūra, Raminamoji tinktūra, Melisal (sirupas) (110).
2.4.4. Tikrasis imbieras (Zingiber officinalis Rosc.)
Imbieras priklauso imbierinių (Zingiberaceae) šeimai tai daugiametis žolinis augalas. Tėvynė - pietų Azija. Kultivuojamas Kinijoje, Indonezijoje, Australijoje, Vakarų Afrikoje, Jamaikoje. Tai labai retas natūraliai augantis augalas.
Gydomųjų savybių turi šio augalo šakniastiebiai (Zingiberis rhizoma, Ph. Eur. 2001:1522). Svarbiausia iš teigiamų savybių yra apetito skatinimas. Tačiau jie vartojami ir virškinimo sutrikimams, meteorizmui, šlapimo sulaikymui, lėtiniam enteritui gydyti (4).
antiemetikas po sunkių ginekologinių operacijų, kurios sukelia pykinimą ir vėmimą nei metoklopramidas (4).
Danijoje atliktas tyrimas su jūrų pėstininkais. Jūrligės požymiai ryškiai sumažėjo pavartojus imbierų šaknų miltelių. Tačiau skirtumas, lyginant su placebo, nebuvo statistiškai patikimas (116).
Imbierai veikia kaip antiemetikas, sukelia skrandžio sulčių ir tulžies išsiskyrimą, mažina žarnų tonusą ir aktyvina peristaltiką. Britich Herbal Compendium 1992 m. nustatė imbierų šakniastiebių karminatyvinį, spazmolizinį, skatinantį periferinę kraujotaką ir malšinantį uždegimą poveikį (88). Geriamieji imbierų preparatai skatina seilių, skrandžio sulčių išsiskyrimą, žarnyno judėjimą, slopina pepsino aktyvumą, skrandžio susitraukimus ir seratonino poveikio sukeltą viduriavimą (88).
Preparatai iš imbierų šakniastiebių pasižymi ir priešuždegiminiu, temperatūrą mažinančiu antioksidaciniu, antiparazitiniu, priešgrybeliniu, antirinovirusiniu veikimu. Manoma, kad imbierai, kaip tromboksano sintetazės inhibitoriai ir prostaciklino agonistai, gali veiksmingai gydyti kepenų ligas, peptinę opą (20). Šalutinio poveikio neviršijus rekomenduojamos dozės (0.7- 2.0 ml. 1:2 vandeninio ekstrakto), nepastebėta.
Imbierų negalima vartoti nėštumo metu, sergant ūminėmis plaučių, žarnyno ligomis, tulžies pūslės akmenlige (15, 38). Lietuvoje registruoti vaistai, į kurių sudėtį įeina imbierai: vidinių lašų tirpalas Klosterfrau Melisana Koncentrat, kapsulės Avioplast (11). Imbierų preparatai patikimai slopina pykinimą ir vėmimą, taip pat vartojamas peršalus ir sloguojant (1, 4, 7, 17). Etanolinės imbierų ištraukos dažnai yra skrandžio, apetito ir tonizuojamųjų lašų sudedamoji dalis.
2.4.5. Tikrasis kardamonas (Elettaria Cardamomum (L) Maton )
Kardamonas yra daugiametis žolinis augalas, priklauso Zingiberaceae šeimai. Vaisiai yra nuo gelsvos iki rusvos spalvos, 1 - 2 cm ilgio, apie 0,8 cm pločio trilizdė dėžutė. Natūraliai auga drėgnose kalnų pievose Pietų Indijoje, auginamas Šri Lankoje, Jamaikoje ir Gvatemaloje (7, 13, 14, 15). Žaliavą sudaro 25 – 40 proc. lukštų ir 60 – 70 proc. sėklos. Renkami vaisiai truputį nesubrendę, džiovinami saulėje, drėkinami vandeniu ir vėl džiovinami.
Kardamonų vaisiai (Cardamomi fructus, Ph.Eur.2000:01433) daugiau žinomi kaip prieskonis. Jau seniai pastebėtos gydomosios šio augalo vaisių savybės (10, 26, 41, 62). Kadamonų vaisių ekstraktas skatina skrandžio rūgšties išsiskirimą, mažina vidurių pūtimą, padeda geriau pasisavinti maistą, skatina apetitą, malšina atsirūgimą rūgštimi, stabdo vėmimą, gerina virškinimą, taip pat turi skausmą malšinančių savybių (3, 11, 117, 121)
Kardamonų sėklose yra eterinių aliejų, kurie sudaro iki 5 proc. sėklų svorio. Patvirtintas, kad šių aliejų stiprus priešuždegiminis, nuskausminantis veikimas, o taip pat malšina skausmą ir žarnyno spazmus (7).
Kardamonų vaisiai aprašyti kai kurių šalių farmakopėjose (Austrijos (ÖAB 9), Šveicarijos (Helv. V), Italijos(Ital. VI), Vokietijos (DAB 7 ) ir kt.). Kaikuriose šalyse gaminamos tinktūros - Aromaticum, Carminativum, Tonicum, Eupepticum, kurios normalizuoja virškinimą. Vienkartinė rekomanduojama ištraukos dozė 0,5 - 0,6 g, paros-1,5 - 2,0 g (10).
2.4.6. Paprastasis kmynas (Carum carvi L.)
Kmynų sėklos turi savitą deginamąjį skonį ir kvapą. Tai lemia gana didelis eterinių aliejų kiekis (3 - 7 proc.) (90). Pagrindinė sudedamoji jų dalis – karvonas - sudaro apie 65 proc., taip pat (R)-(+)-limonenas (iki 50 proc) ir kiti terpenai (beta-pinenas, sabinenas, dihidrokarveolis ir kt.) (90). Vaisiuose taip pat yra baltymų (10 - 12 proc.), riebalų (iki 16 proc.), flavonoidų (kvercetino, kemferolio darinių) dervų, vaškų, mineralinių druskų, kumarinų, dažinių medžiagų.
Kmynų vaisiai plačiai vartojami tiek vieni, tiek mišiniuose su kitomis vaistažolėmis. Iš kmynų vaisių pagaminti preparatai gerina virškinimą, skatina liaukų sekreto išsiskyrimą ir didina žarnų peristaltiką. Suaugusiems ir vaikams kmynų vaisių duodama sutrikus virškinimui. Jie taip pat vartojami vidurių pūtimui, skrandžio ir žarnyno spazmams, sergant dispepsija, kolitu, cholecistitu, pankretitu (4, 7).
Kmynų vaisių vaistai gerina apetitą ir skonį. Vartojant aliejų pagamintą iš kmynų vaisių, rekomenduojama vienkartinė dozės yra 3 lašai, o paros - 6 lašai (120).
2.4.7. Paprastasis pankolis (Foeniculum vulgare Mill.)
Paprastasis pankolis priklauso skėtinių (Umbelliferae) šeimai. Šis augalas labai paplitęs Viduržemio jūros baseino pakraščiuose, daugiametis, o mūsų sąlygomis – dvimetis augalas. Tačiau šaltomis žiemomis pankolis mūsų krašte iššąla. Sausomis, šiltomis vasaromis subrandina vaisius ir mūsų sąlygomis. Vaistinė žaliava yra vaisiai – (Foeniculi fructus,Ph.Eur.1997:0824)
bet kartu natūraliai gerina kūdikio virškinamojo kanalo darbą, nes eterinio aliejaus yra žindyvės piene (2, 4, 54).
2.4.8. Pipirmėtė (Mentha piperita L.)
Pipirmetė priklauso lūpažiedžių (Labiatae) šeimai. Daugiametis, kultūrinis augalas. Kaip laukinis niekur neauga. Visame pasaulyje auginamas kaip vaistinis augalas. Yra daug veislių ir ekotipų (27).
Pipirmėtės yra vienos iš seniausių gydomųjų augalų. Žaliavoje –pipirmėčių lapuose (Folia Menthae piperitae, Ph. Eur. 1997:0406) viena iš veiklių medžiagų yra eteriniai aliejai (1,9 – 3,4 proc.). Pagrindiniai komponentai – mentolis, mentonas (10,0 – 25,0 proc.), pulegonas, mentofuranas ir mentolio bei acto ir valerijonų rūgščių eteriai (90). Mentolio kiekis aliejuje kinta. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių: veislės, metereologinių ir ekologinių, derliaus nuėmimo ir jo paruošimo sąlygų, agrotechnikos (69, 73, 74, 84). Eterinių aliejų komponento mentolio didžiausias kiekis yra pipirmėčių lapuose (32,0 – 70,0 proc.). Jis sukelia raminamąjį poveikį ir slopina jutiminių nervų galūnes. Pipirmetė malšina skrandžio ir žarnyno spazmus, apetitą, mažina pilvo pūtimą, joje esantys flavonoidai skatina tulžies išsiskyrimą. Grynas pipirmėčių aliejus ypač gerai slopina skrandžio, žarnų ir tulžies latakų spazmus Taip pat veikia antibakteriškai, gali būti vartojama esant pykinimui. (52, 53, 56, 75, 88).
*****
vidutinius veikliųjų medžiagų kiekius augalinėse žaliavose, nustatyta, kad suminis maksimalios galimos tam tikrų veikliųjų medžiagų dozės nėra didesnės už oficialiai nustatytas ir rekomenduojamas dozes (14, 29).
Kuriamoje etanolinėje tinktūroje siekiant garantuoti preparato antineurozinį veikimą pasirinktas santykinai didesnis jonažolių žolės kiekis, kuris sudaro 33 % viso ekstrahuojamos augalinės žaliavos kiekio. Jonažolių žolė eterinių aliejų kaupia santykinai mažai (0,1-0,3 proc.) (90). Tačiau ji kaupia biologiškai aktyvius flavonoidus, kurie svarbūs kuriamojo preparato veikimui. Flavonoidai hipericinas ir kvercitinas pasižymi A-tipo MAO slopinamuoju veikimu (15, 29, 67, 113). Praktikoje jonažolių žolės preparatai, vartojami kartu su melisų lapų preparatais, pasižymi geresniu nemigą šalinančiu veikimu (90).
Efektyviai veikia preparatai, kurių sudėtyje yra melisų lapuose esantys eterinių aliejų komponentai citralis ir linalolis (0,02 – 0,3 proc.), kuriems būdingas antibakterinis, spazmolizinis ir raminamasis poveikis, todėl jie dažnai vartojami esant miego sutrikimams ir nemigai, kurią sukelia funkciniai virškinimo sutrikimai (11, 12, 120).
Valerijonų šaknyse esančios biologiškai aktyvios medžiagos valepotriatai, kurių yra nuo 0,5 iki 1 proc pasižymi raminančiu veikimu į nervų sistemą, atpalaiduoja virškinamojo kanalo spazmus, malšina vidurių skausmus, skatina tulžies išsiskyrimą (101, 119, 120). Imbierų šakniastiebių preparatui gaminti imta 16 proc. viso augalinio mišinio norint, kad esantys eterinių aliejų komponentai (1,0 – 3,3 proc.), kaip gingerolas ir šogaolas, gerintų žarnyno veiklą, mažintų skrandžio spazmus (16, 23). Kad kuriamas preparatas veiktų kaip antiemetikas, sukeltų skrandžio sulčių ir tulžies išsiskyrimą, mažintų žarnų tonusą, aktyvintų peristaltiką, skatintų periferinę kraujotaką ir malšintų uždegiminį poveikį (14, 29). Kardamonų vaisiai preparate sudaro 16 % viso augalinio mišinio, esantys eterinių aliejų komponentai (5 proc.) cineolas, borneolis pasižymi stipriu priešuždegiminiu nuskausminamuoju, žarnyno spazmus malšinančiu, skrandžo rūgšties išsiskyrimą skatinančiu veikimu.
16,6 proc., valerijonų šaknų – 16,6 proc., jonažolių žolės – 33,6 proc., kardamonų vaisių – 16,6 proc., imbierų šakniastiebių – 16,6 proc.
Skystojo ekstrakto gamybai parinktos pakankamai ištirtos vaistinės augalinės žaliavos. Remiantis mokslo tyrimų rezultatais, žinoma, kad pagrindinės melisų lapų, pankolių vaisių, kmynų vaisių, pipirmėčių lapų veikliosios medžiagos yra eterinių aliejų komponentai – citralis, linalolis, geraniolis, citronelolis,karvonas, anetolas, fenšonas, mentolis; flavonoidai – rutinas, hiperozidas, kvercitrinas, kvercetinas, apigeninas.
Melisų lapuose esančiųjų veikliųjų medžiagų (geraniolis, linolis, citronelolis, askorbo rūgštis, raugai, gleivės) pagrindinės indikacijos – funkciniai skrandžio ir žarnyno sutrikimai, meteriorizmas; nerimas (29, 90, 120). Eksperimentiniais tyrimais įrodyta, kad melisoje esantys citralis ir linalolis (75-85 proc.) šalina spazmus, mažina skausmą, slopina vidurių pūtimą, pasižymi antibakteriniu poveikiu. Pastebėta, kad iš melisų pagaminta ištrauka skatina tulžies išsiskyrimą, gerina virškinimą (4, 124). Melisų ekstrakte esančios rauginės medžiagos saugo nuo uždegimo ir veikia sutraukiamai. Tyrimais įrodyta, kad etanolinis melisų ekstraktas gerina miego kokybę (26, 97). Juose esančios veikliosios medžiagos –raugai, flavonoidai – suteikia preparatui raminamąjį ir spazmus atpalaiduojantį veikimą (18, 104, 117). Todėl 34 proc. ekstrahuojamo mišinio sudaro melisų lapai.
Pankolio vaisiuose esantys eteriniai aliejai, kurių viena iš svarbiausių sudedamųjų dalių anetolas (iki 50 proc.) pasižymi stipriu antioksidaciniu ir žarnyno spazmus atpalaiduojančiu poveikiu (2, 3, 62, 63, 66, 83). Pankolio vaisių preparatų veikimą ypač gerai papildo ir stiprina, jei kartu yra vartojama kmynų vaisių preparatai (90). Šiame skystajame ekstrakte pankolių vaisiai sudaro 23 proc. viso augalinio mišinio. Kmynų vaisiuose esančių eterinių aliejų komponentai (karvonas 65 proc.) skatina žarnų peristaltiką, gerina virškinamojo kanalo darbą, malšina vidurių pūtimą.
pūtimą, veikia antibakteriškai, gali būti vartojama esant pykinimui, joje esantys flavonoidai skatina tulžies išsiskyrimą (52, 53, 56, 75, 88). Siekiant riboti eterinių aliejų kiekį ištraukoje ir užtikrinti preparatui ne tik žarnyno veiklos sutrikimus šalinantį veikimą, bet ir antineurozinį poveikį į ekstrahuojamą mišinį buvo dedami mažesni pipirmėčių lapų, kmynų vaisių, valerijonų šaknų ir jonažolių žolės žaliavų kiekiai.
Įvertinus vidutiniškai nustatomus veikliųjų medžiagų kiekius ir žinant terapiškai efektyvias veikliųjų medžiagų koncentracijas augalinėse žaliavose nuspręsta skystojo ekstrakto gamybai vartoti tokį augalinių žaliavų mišinį: 34 proc. melisų lapų, 23 proc. pankolių vaisių, 10,8 proc. kmynų vaisių, 10,8 proc. pipirmėčių lapų, 10,8 proc. valerijonų šaknų ir 10,8 proc. jonažolių žolės.
3. TYRIMO METODAI
3.1. Tyrimo objektai
3.1.1. Skystųjų augalinių ištraukų žaliavų charakterizavimas
Sudėtinės ištraukos gamybai buvo vartojamos Lietuvos Respublikos vaistinių augalų tiekėjų - AB „Švenčionių vaistažolių fabrikas“, UAB „Acorus Calamus“ žaliavos. Vaistingų augalų žaliavos atitiko Europos farmakopėjos straipsnių keliamus reikalavimus. Tai įrodė kartu su vaistingių augalų žaliavomis pateikti kokybės pažymėjimai.
Sudėtinės augalinės ištraukos santykinai pavadintos Neuroventralis 1 ir Ventralis .Į tinktūros, toliau vadinamos „Neuroventralis 1“, sudėtį įėjo vaistiniai augalai: melisų lapai (Melissae folium, Ph. Eur. 2000:1447), valerijonų šaknys (Valerianae radix, Ph. Eur. 2001:0453), jonažolių žolė (Hyperici herba, Ph. Eur. 2000:1438), imbierų šakniastiebiai (Zingiberis rhizoma, Ph. Eur. 2001:1522), kardamonų vaisiai (Cardamomi fructus, Ph. Eur. 2000:01433).
(Foeniculi fructus, Ph. Eur. 1997:0824), kmynų vaisiai (Carvi fructus, Ph. Eur. 1997:1080), pipirmėčių lapai (Folia Menthae piperitae, Ph. Eur. 1997:0406), valerijonų šaknys (Valerianae radix, Ph. Eur. 2001:0453), jonažolių žolė (Hyperici herba, Ph. Eur. 2000:1438).
Tyrimams vartojamas etanolis atitiko Ph. Eur. 01/2002:1317 corr. straipsnio nurodytus reikalavimus (t. y. išvaizda, rūgštingumas arba šarmingumas, santykinis tankis, absorbcija, lakiosios priemaišos) (36). Išgrynintasis vanduo atitiko Ph. Eur. 01/2002:0008 straipsnio keliamus reikalavimus (t. y. rūgštingumas arba šarmingumas, oksiduojamos medžiagos, chloridai, sulfatai, amonis, kalcis ir magnis, mikrobinis užterštumas) (36).
3.1.2. Tabletėms gaminti vartotų žaliavų savybės
Iš skystojo ekstrakto „Ventralis“ (1:1) purškiamąja džiovykla “Buchi 190“ pagamintas tokios pačios sudėties sausasis ekstraktas. Jis kaip veiklioji medžiaga, buvo vartotos gaminant tabletes.
Pagalbinės tablečių medžiagos: silicio oksidas koloidinis bevandenis (Ph. Eur. 01/2002:0738), mikrokristalinė celiuliozė (Ph. Eur. 01/2002:0316), gelifikuotas krakmolas (Ph. Eur. 01/2002:0355), magnio steratas (Ph. Eur. 2001:0229). Pagalbinių medžiagų kokybę patvirtino kartu pateikti kokybės pažymėjimai.
3.2. Skystųjų ištraukų gamybos metodų vertinimas
Tinktūrai pagaminti taikyti maceracijos ir perkoliacijos gamybos būdai, kurie aprašyti Ph. Eur. 01/2002:0792 straipsnyje (33).
ištraukas, jos laikomos 5 – 7 paras vėsioje vietoje 5 – 15 0C, vėliau (jei reikia) iki nustatyto tūrio pripilama ekstrahento.
Maceracijos metodo trūkumai yra: lėta difuzija ir ilgas ekstrahavimas. Galimas ekstrahento sudėties pakitimas, jo lakių komponentų nuostoliai (7, 24). Kartais nepilnai išsiekstrahuojama augalinė žaliava, išbrinkusią žaliavą sunku maišyti – reikalingi mechaniškai stiprūs, specialūs maišikliai, kurie sunaudoja daug energijos (28).
Žinomos kelios plačiai taikoma perkoliacijos metodo modifikacijos, kurių ypatumai pateikiami 2 lentelėje.
2 lentelė. Pasaulio farmakopėjose aprašytų perkoliacijos metodų ypatumai Perkoliavimo procesas Vokietijos farmakopėja (DAB ) JAV farmakopėja (USP) Did.Britanijos farmakopėja ( BP) Europos farmakopėja (Ph. Eur.) Žaliavos brinkinimas 2 val. žaliava suvilgoma ekstrahentu, kurio masė sudaro 30 proc. žaliavos masės 15 min - 36 val. Žaliava suvilgoma eks-trahentu, kurio kiekis nurodytas konkrečiame farmakopėjos straipsnyje 4 val. žaliava suvilgoma tokiu ekstrahento kiekiu, kuris prisotintų žaliavą 24 val. Žaliava suvilgoma tokiu ekstrahento kiekiu, kuris prisotintų žaliavą Tarpinė maceracija (iki perkoliavimo) 24 val. 2 - 48 val.,
remiantis FS. 24 val. 24 val.
Perkoliavimo
greitis 100 g žaliavos 0,08-0,12 ml/min.
100 g žaliavos
0,1-0,5 ml/min. Nenustatytas 100 g žaliavos 0,2-0,5 ml/min. Jei žaliavos daugiau kaip 5 kg, 2-3 ml/min. Ekstrahuotos žaliavos presavimas Atliekamas Nevisuomet atliekamas Atliekamas atliekamas
Perkoliato tūris Tinktūros iki nurodyto tūrio.
Nagrinėjant pasaulio farmakopėjose aprašytus perkoliacijos metodus pastebėta, kad žaliavos brinkimo trukmė skiriasi. Remiantis DAB, žaliava brinkinama 2 val., USP – nuo 15 min. iki 36 val., BP – 4 val., Ph. Eur. – 24 val. Gaminamai ištraukai, atlikus daug bandymų, parinkta brinkimo trukmė – 3,5 val. Tarpinę maceraciją dauguma farmakopėjų siūlo atlikti 24 val., tik USP siūlo nuo 2 iki 48 val. Gaminamai ištraukai parinkta – 48 val.
DAB ištrauką siūlo perkoliuoti 0,08 – 0,12 ml/min. greičiu 100 g žaliavos, USP-0,1 – 0,5 ml/min. 100g, PH. Eur. – 0,2 – 0,5 ml/min. 100 g, BP nenustatytas joks perkoliavimo greitis. Gaminamai ištraukai parinktas 0,5 ml/ min. greitis 100 g žaliavos.
24 - 48 valandas. Per šį laiką augalinė žaliava prisotinama tirpikliu ir iš jos ekstrahuojasi vaistinės medžiagos. Pradedama rinkti ištrauka. Atsukamas perkoliatoriaus čiaupas ir renkama ištekanti ištrauka, visą laiką į perkoliatorių iš viršaus pilama grynojo tirpiklio. Taigi per augalinę žaliavą visą laiką eina tirpiklio srovė, kuri ekstrahuoja ją. Ištraukos ištekėjimo greitis turi didelę reikšmę: jei skystis tekės labai greitai, susidarys didelis kiekis mažai koncentruotos ištraukos, nes greitai pratekėdamas tirpiklis nespės ekstrahuoti iš žaliavos vaistinių medžiagų; jei skystis tekės lėtai, ekstrahavimo procesas tryks labai ilgai. Todėl yra nustatytas optimalus perkoliacijos greitis – viena valanda surenkamas ištraukos kiekis turi būti lygus 1/48 - 1/24 pakrauto perkoliatoriaus tūrio (1/48 - jei tinktūra gaminama santykiu 1:5; arba 1/24 – jei santykis 1:10) (3).
Perkoliatoriai - tai cilindrinės arba kūgio formos indai, pagaminti iš įvairios kokybės metalo, kuris nerūdija ir nereguoja su tirpikliais. Apčioje perkoliatorius turi čiaupą. Perkoliatoriai gali būti įvairių konstrukcijų, bet visada perkoliatoriaus aukščio ir jo pločio santykis turi būti – 3 : 1.
Galima teigti, kad perkoliacijos metodas yra ekonomiškesnis ir reikalauja mažiau laiko sąnaudų.
3.3. Tinktūros, skystojo ekstrakto ir tablečių tyrimo metodai
3.3.1. Etanolio kiekio ir koncentracijos nustatymas tinktūroje „Neuroventralis 1“ ir skystajame ekstrakte „Ventralis“
Etanolio koncentracijai nustatyti taikyti metodai yra pateikti Europos farmakopėjoje (92, 110). Atsižvelgiant Ph. Eur. 2002 2.9.10, etanolio koncentracija nustatoma distiliavimo būdu (30, 31). Šis būdas yra tikslus, tačiau procesas trunka gana ilgai. (13, 91, 94, 95, 86, 87).
Prijungiamas distiliavimo antgalis ir šaldytuvas. Distiliatas renkamas į 100 ml matavimo kolba, turi būti surenkama ne mažiau kaip 90 ml distiliato. Nustatomas santykinis tankis, esant 20 0C temperatūrai, naudojant piknometrą. Procentinis etanolio tūris (V/V) preparate paskaičiuojamas remiantis Ph. Eur. 1997, 2.9.10. (31).
Gaminant sudėtines tinktūras ir sudėtinius skystuosius ekstraktus, etanolio koncentracija sumažėja. Todėl buvo būtina ištirti galutinio produkto etanolio koncentraciją ir nustatyti, ar ji atitinka leidžiamas ribas (atsižvelgiant FS 542:2001). Tuo tikslu nustatyta galutinio produkto etanolio koncentraciją.
Į apvaliadugnę kolbą įpylėme 25 ml (tinktūros arba skystojo ekstrakto) ir 50 ml vandens (santykis priklauso nuo etanolio koncentracijos). Į kolbos dugną įbėrėme keletą stiklinių kapiliarų, kad būtų vienodesnis virimo procesas. Distiliuojama prijungus šaldytuvą ir nutekamąjį vamzdelį. Surinkus 48 ml distiliato, supilama į sausą 50 ml piknometrą, kurio masė (m) žinoma. Pripilama dar iki žymės išgrynintojo vandens ir pasveriama (m1). Taip pat pasveriamas išgrynintojo vandens
iki žymės pripildytas piknometras (m2).
Remiantis nustatytais duomenimis ir toliau pateikta formule apskaičiuojamas santykinis etanolio tankis. Iš farmakopėjos lentelių nustatoma etanolio koncentracija.
20 P = m m m m − − 1 2 )*0,99703 ( +0,0012
čia: m – tuščio piknometro masė, (g);
m1 – piknometro ir išgryninto vandens masė (g);
m2 – piknometro ir tiriamojo skysčio masė, (g);
0,99703 – vandens tankis esant 20 0C temperatūrai (g/cm3, atsižvelgiant į oro tankį): 0,0012 – oro tankis, esant 20 0C temperatūrai ir atmosferos slėgiui 1011 gPa (760 mm Hg) (31).
3.3.2. Santykinio tankio nustatymas
Santykinis tankis (Ph. Eur.1997.2.2.5) buvo nustatomas gravimetrijos metodu (31). Sausas piknometras sveriamas 0,0002 g tikslumu. Vėliau pilamas išgrynintojo vandens R iki žymės ir užkemšama. Piknometras su išgrynintuoju
vandeniu R laikomas 20 min.esant 20 0C temperatūrai termostate. Jeigu reikia,
nusiurbiamas vandens perteklius piknometre ir piknometras dar 10 min. laikomas termostate. Būtina stebėti vandens menisko padėtį, atsižvelgiant į piknometro žymę. Piknometras išimtas iš termostato, pasveriamas analizinėmis svarstyklėmis.
Iš piknometro išpylus vandenį, jis džiovinamas plaunant eteriu R. Į sausą piknometrą pilamas tiriamasis tirpalas ir atliekamos tos pačios operacijos kaip ir su vandeniu. Santykinis tankis apskaičiuojamas pagal formulę:
P =20
(
)
*0,99703 1 2 m m m m − − +0,0012, čia: m – tuščio piknometro masė, (g);m1 – piknometro ir išgrynintojo vandens masė (g);
m2 – piknometro ir tiriamo skysčio masė, (g);
0,99703 – vandens tankis esant 20 0C temperatūrai (g/cm3, atsižvelgiant į oro
tankį), 0,0012 – oro tankis, esant 20 0C temperatūrai ir atmosferos slėgiui 1011 gPa (760 mm Hg) (31).
3.3.3. Tinktūros „Neuroventralis 1“ ir skystojo ekstrakto „Ventralis“ flavonoidų suminio kiekio nustatymas
proc. acto rūgšties tirpalo R, 1,5 ml 10 proc. aliuminio chlorido tirpalo R, 2 ml 5 proc. heksametilentetramino tipalo R. Vėliau kolbutės turinys praskiedžiamas vandeniu R iki žymės ir maišoma (B tirpalas). Po 30 min. spektrofotometru 10 mm storio kiuvetėje matuojamas paruošto B tirpalo absorbcijos dydis 407 nm ilgio banga.
Palyginamojo tirpalo paruošimas. Į 25 ml matavimo kolbutę įpilama 2 ml tirpalo A, 10 ml 96 proc. etanolio R, 0,5 ml 30 proc. acto rūgšties tirpalo R, ir praskiedžiama vandeniu R iki žymės.
Spektrofotometru 10 mm storio kiuvetėje matuojamas etaloninio rutino tirpalo absorbcijos dydis 407 nm ilgio banga.
Suminis flavonoidų kiekis, perskaičiuojamas rutinu ir išreiškiamas procentais (x). Tinktūros „Neuroventralis 1“ ir skystojo ekstrakto „Ventralis“. Askaičiuojamas vartojant formulę: st D a D X ⋅ ⋅ ⋅ = 6 25 0 ,
čia: D0– tiriamojo tirpalo absorbcijos dydis; Dst – etaloninio rutino tirpalo absorbcijos dydis;
a - rutino masė gramais;
Etaloninio rutino tirpalo paruošimas:
0,05 g rutino R (Ph. Eur.1997) (tikslus svėrinys) išdžiovinto per 3 val. 137 0C temperatūra, ištirpinama 70 proc. (V/V) etanolyje R, šildant vandens vonioje. Perpilama į 100 ml matavimo kolbutę. Atvėsinama iki 20 0C ir praskiedžiama 70 proc. (V/V) etanoliu R iki žymės.
Analizei atlikti į 25 ml matavimo kolbutę įpilama 1ml (tikslus tūris) paruošto rutino R etaloninio tirpalo, 10 ml 96 proc.(V/V) etanolio R , 0,5 ml 30 proc. acto rūgšties tirpalo, 1,5 ml 10 proc. aliuminio chlorido tirpalo R, 2ml 5 proc. .heksametilentetramino tipalo R. Vėliau kolbutės turinys praskiedžiamas vandeniu R iki žymės. Kolbutės turinys atidžiai išmaišomas.
Palyginamojo tirpalo paruošimas.
Į 25 ml matavimo kolbutę įpilama 1 ml rutino R 0,05 proc. etanolinio tirpalo, 10 ml 96 proc. (V/V) etanolio R įpilama 0,5 ml 30 proc. acto rūgšties tirpalo R ir praskiedžiama vandeniu R iki žymės.
10 proc. aliuminio chlorido tirpalo paruošimas:
18,0 g aliuminio chlorido heksahidrato (Ph. Eur. 2001, R 1002700) ištirpinama 80 ml vandens R, filtruojama į 100 ml matavimo kolbą ir praskiedžiama vandeniu R iki žymės. Tirpalas tinka vartoti 1 mėn.
5 proc. heksametilentetramino tirpalo paruošimas:
5,0 g heksametilentetramino (Ph. Eur. 1997,4) suberiama į 100 ml matavimo kolbą, ištirpinama vandenyje R ir praskiedžiama vandeniu R iki žymės.
3.3.4. Tinktūros „Neuroventralis 1“ ir skystojo ekstrakto „Ventralis“ flavonoidų tapatumo nustatymas
Flavonoidų kokybė nustatoma atliekant tokias reakcijas:
1. Į 0,5 ml tiriamo tirpalo įpilama 1 ml 96 % (V/V) etanolio R, 0,5 ml 10 % aliuminio chlorido R tirpalo ir įlašinami 2 - 3 lašai praskiestos acto rūgšties R. Tirpalas nusidažo geltonai žalia spalva (125).
2. Į 0,5 ml tiriamo tirpalo įpilama 0,5 ml vandenilio chlorido rūgšties R ir įberiama magnio R miltelių, atsiranda ryškiai raudona spalva (125).
3.3.5. Tinktūros „Neuroventralis 1“ ir skystojo ekstrakto „Ventralis“ raugų medžiagų tapatumo reakcija
3.3.6. Efektyvioji skysčių ir plonasluoksnė shromatografijos
Skysčių chromatografijai atlikti naudotas chromatografas Waters 2690 su UV/VIS Waters 2487 spektrofotometriniu detektorium „Waters 2487“. Kolonėlė: X-Terra RP18 3,0 mm × 150 mm (flavonoidams). Sorbento dalelių skersmuo – 3,5 µm.
Flavonoidai nustatyuti 360 nm bnagos ilgyje. Eliuavimas – gradientinis, tai yra eliuento sudėtis kinta laiko atžvilgiu (93, 102). Eliuentas A – 0,1proc. trifluoracto rūgštis acetonitrile. Eliuentas B – 0,1 proc. trifluoracto rūgštis išgrynintajame vandenyje. Gradiento kitimas: nuo 0,00 min – 5 proc. eliuento A ir 95 proc. eliuento B. Nuo 45,0 min 45 proc. eliuento A ir 55 proc. eliuento B. Iki 60,00 min. – 5 proc. eliuento A ir 95 proc. eliuento B. Eliuen tekmės greitis – 0,4 ml/min. Injekuojamo pavyzdžio imama 10 μl.
Analizuojant sausąjį ekstraktą, tirpalas paruošiamas taip: 0,2 g sauso ekstrakto suberiama į 100 ml kūginę kolbą, įpilama 30 ml 45 proc. V/V etanolio tirpalo. Tirpalas filtruojamas per popierinį filtrą į 50 ml talpos matavimo kolbutę ir praskiedžiama 45 proc. V/V etanoliu iki brūkšnio. Analizuojamas tirpalas dar kartą filtruojamas per 0,45 μm ø porų dydžio membraninį filtrą ir imama 10 μl injekuojamo pavyzdžio tūrio.
Analizuojant tabletes jos buvo smulkinamos ir ruošiamas tirpalas taip: 0,2 g miltelių suberiama į 100 ml kūginę kolbą, įpilama 30 ml 45 proc. V/V etanolio tirpalo. Tirpalas filtruojamas per popierinį filtrą į 50 ml talpos matavimo kolbutę ir praskiedžiama 45 proc. V/V etanoliu iki brūkšnio. Analizuojamas tirpalas dar kartą filtruojamas per 0,45 μm ø porų dydžio membraninį filtrą ir imama 10 μl injekuojamo pavyzdžio tūrio.
Chromatografijos metodu atskirų junginių kiekybė nustatyta atsižvelgiant į plotą po smailėmis, lyginant su atitinkamų etalonų skysčių chromatografijos duomenimis.
Plonasluoksnei chromatografijai atlikti naudotos chromatografinės ploštelės (ALUGRAM® SIL G/UV254), padengtos silikageliu chromatografijai R (Ph. Eur.
01/2002, 4.1.1) ant starto linijos užlašinama 10 μl tiriamosios ištraukos. Tirpikliui išgaravus, plokštelė talpinama į chromatografinį indą. Eliuento sudėtis: toluenas ir etilacetatas santykiu 93:7. Chromatografuojama kylančiosios chromatografijos metodu. Tirpiklio kelias - 10 cm. Tirpiklių mišiniui pasiekus finišo liniją, plokštelė iš kameros išimama, džiovinama ir skubiai apžiūrima UV 365nm šviesoje. Kokybiškai chromatograma apibūdinama dydžiu Rf t.y. komponento zonos persistūmimo dydžiu judančiojo tirpiklio tūrio vienetui. Dydis Rf priklauso ne tik nuo tiriamosios medžiagos kilmės, bet ir nuo nešiklio bei tirpiklio kilmės, eksperimento atlikimo sąlygų, chromatografinės kameros matmenų. Esant pastovioms eksperimento sąlygoms, dydis Rf yra gana pastovus ir gali būti rodiklis, pagal kurį identifikuojamos tiriamosios medžiagos (77,126). Plonasluoksnės chromatografijos metodu nustatytos Rf reikšmės lyginamos su Rf reikšmėmis etaloninių tirpalų chromatografinėse plokštelėse.
Analogiškai chromatografuotos ištraukos buvo ryškinamos jodo garų kameroje.
3.3.7. Agalinių žaliavų smulkumo nustatymas
Norint parinkti augalinių žaliavų dalelių vienodas frakciajas, reikia atlikti sietų analizės testą (3).
sijojama sukamaisiais judesiais. Sijojimo pabaiga nustatoma, kai nusijotos žaliavos kiekis po 1 min sijojimo sudaro ne daugiau kaip 1 proc. likusios ant sieto žaliavos. Sijojant pjaustytą ar sumaltą žaliavą naudojami du sietai. Po sijojimo atskirai sveriama likusi ant viršutinio sieto ir išbirusi pro apatinį sietą žaliava. Apskaičiuojamas jų procentinis mėginio masės kiekis.
Susmulkintų lapų, žiedų, žolių pro sietą Nr. 11200 turi prabyrėti ne mažiau kaip 85 proc. žaliavos masės, o pro sietą Nr 4000 – ne daugiau kaip 40 proc.; žievių šaknų – pro sietą Nr. 11200 turi prabyrėti ne mažiau kaip 90 proc. žaliavos masės, o pro sietą Nr. 2800 – ne daugiau kaip 40 proc.
Stambių, vidutinio stambumo ir vidutinio smulkumo miltelių 25,0 – 100,0 ėminys sijojamas 10 min, smulkių ir labai smulkių miltelių ėminys turi neviršyti 25,0 g ir yra sijojamas 20 min.
Vidutinis smulkiausios frakcijos dydis skaičiuojamas iš formulės (3): d = d1d2 ,
čia d – vidutinis smulkiausios frakcijos dalelių dydis, mm.
d1, d2 – sieto angų dydis µm, per kurias atitinkamai praeina ir nepraeina
smulkiausios žaliavos dalelės.
3.3.8. Augalinių žaliavų smulkinimo būdai
Vienodai smulki žaliava, bet smulkinta tam tikrais būdais, skirtingai ekstrahuojasi.
Išdžiovintą augalinę žaliavą galima smulkinti: 1. pjaustymo būdu;
2. malimo būdu.
Žaliava pjaunama tam tikrais mechanizmais: žoliapjaustėmis, šiaudapjaustėmis ir specialiais pjautuvais. Supjauta žaliava rūšiuojama sietais (sijojama).
3.3.9. Augalinės žaliavos sugėrimo koeficiento nustatymas
Žinant žaliavos sugėrimo koeficientą galima apskaičiuoti ekstrahuoti reikalingą ekstrahento kiekį.
Tyrimas atliekamas - 10 g vaistinės augalinės žaliavos smulkinama, dedama į perforuotą indą, užpilama 100 ml etanolio tirpalu ir paliekama tris valandas. Po trijų valandų nuo augalinės žaliavos nupilamas perteklinis ekstrahentas, augalinė žalaiva nuspaudžiama ir sveriama. Žaliavos sugėrimo koeficientas apskaičiuojamas iš formulės: K= 1 2 p p ,
čia p2 – žaliavos masė po išbrinkimo, g,
p1 – žaliavos masė prieš išbrinkimą, g.
3.3.10. Augalinės žaliavos brinkimo trukmės nustatymas
Prieš ekstrahavimą tikslinga žaliavą sudrėkinti ir išbrinkinti. Daugelyje literatūros šaltinių rekomenduojama augalinę žaliavą drėkinti ir brinkinti (3). Brinkimo metu vyksta du procesai:
a)ekstrahento patekimas įžaliavą, b)augalinės žaliavos brinkimas.
Bandymo metu svarbu nustatyti optimalią žaliavos brinkimo trukmę, todėl brinkinama žaliava sveriama kas puse valandos. Žaliavos svoriui nekintan nustatomas laikas. Tai ir yra augalinės žaliavos brinkimo trukmė.
3.3.11. Tablečių tyrimų metodai
atsparumas traiškymui, tvirtumas dilumui, suirimo trukmė (24, 30). Nustatant bandomosios tablečių serijos kiekvieną rodiklį, atlikta po penkis matavimus.
Flavonoidų buvimas patvirtintas spalvinėmis reakcijomis, aprašytomis 3.3.4. skyriuje.
skyrelyje. Taip pat flavonoidų buvimas patvirtintas pritaikius efektyviąją skysčių chromatografiją.
3.3.11.1. Vidutinės tablečių masės nustatymas
Pasveriama 20 tablečių 0,001 g tikslumu, ir gauta masė dalijama iš 20 (vidutinė masė);
Pasveriama 20 tablečių – kiekviena tabletė sveriama atskirai ir palyginama su vidutine mase. Atsižvelgiant į tablečių masę, galimi šie nukrypimai: ± 10% - kurių masė 0,1 ir mažesnė; ± 7,5 % - kurių masė didesnė už 0,1 g ir mažesnė už 0,3 g; ± 5 % - kurių masė 0,3 g ir didesnė.
3.3.11.2. Tablečių tvirtumas dilumui
Patikrinimas atliekamas specialiu prietaisu (friabiliatoriumi), sudarytu iš bugno, kurio skersmuo 200 mm. Jo viduje 200 kampu pritvirtinta 12 mentelių. Prietaisas turi laikrodinį mechanizmą. Bugno sukimosi greitis – 20 aps./min.
Pasveriama 10 tablečių, sudedama į preitaiso būgną. Svėrimo tikslumas – 0,001 g. Bugno dangtelis užsukamas, ir 5 minutes įjungiamas prietaisas (100 būgno apsisukimų). Paskui nuo tablečių nuvalomos dulkės ir tabletės pasveriamos 0,001 g tikslumu. Atsparumas dilumui apskaičiuojamas iš formulės:
N=100- 2 1 1 P P P − *100,
