FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
DOVILĖ LIAKAITĖ
KAPSULIŲ SU VAISTINIŲ MELISŲ LAPŲ SAUSUOJU
EKSTRAKTU TECHNOLOGIJA IR KOKYBĖS TYRIMAI
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Doc. dr. Saulė Velţienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis
KAPSULIŲ SU VAISTINIŲ MELISŲ LAPŲ SAUSUOJU
EKSTRAKTU TECHNOLOGIJA IR KOKYBĖS TYRIMAI
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė: Doc. dr. Saulė Velţienė
Recenzentas:
Darbą atliko: magistrantė Dovilė Liakaitė
TURINYS
ĮVADAS ... 9
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 11
1.1. Vaistinė melisa (Melissa officinalis L) ... 11
1.1.2 .Vaistinių melisų naudojimas medicinoje ... 11
1.1.3. Antivirusinis veikimas ... 13
1.1.4 Antioksidacinis poveikis ... 13
1.1.5. Neuroprotekcinis poveikis ... 14
1.1.6. Poveikis paţinimo funkcijai, nuotaikai bei atminčiai ... 15
1.1.7. Antidepresantas ... 15
1.1.8. Antispazmolitinis poveikis ... 15
1.1.9. Poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai ... 16
1.1.10. Priešuţdegiminis poveikis ... 17 1.1.11. Citotoksinis poveikis ... 17 1.1.12. Aromaterapija ... 18 1.2.1. Kapsulės ... 19 1.2.2. Kietosios kapsulės ... 19 1.2.3. Kapsulių pildymas ... 20
1.2.4. Miltelių technologinės savybės ... 23
1.2.5. Pagalbinės medţiagos ... 23
2. TYRIMO METODIKA ... 25
2.1.Tyrimo objektas ... 25
2.2.Tyrimo medţiagos ir prietaisai ... 25
2.3. Tyrimo metodai ... 26
2.3.1. Miltelių technologinių savybių įvertinimas. Granuliometrinė sudėtis. ... 26
2.3.2. Miltelių technologinių savybių įvertinimas. Suberiamasis tankis. Suberiamoji masė. ... 26
2.3.4. Kapsulių suirimo testas ... 28
2.3.5. Kapsulių masės vidurkio nustatymas ... 29
2.3.6. Stabilumo tyrimai ... 29
3. REZULTATAI ... 30
3.1. Miltelių technologinės savybės. Suberiamasis tankis ... 30
3.2. Carr indeksas ir Hausner koeficientas ... 31
3.4. Kapsulių sudėtis ... 34
3.5. Kapsulių masės vienodumo nustatymas ... 34
3.6. Stabilumo tyrimai ... 39
IŠVADOS ... 41
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 42
SANTRAUKA
D. Liakaitės magistro baigiamasis darbas „Kapsulių su vaistinių melisų lapų sausuoju ekstraktu technologija ir kokybės tyrimai― mokslinė vadovė doc. dr. Saulė Velţienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra, Kaunas.
Tyrimo tikslas: Nustatyti ir įvertinti miltelių su vaistinių melisų lapų sausuoju ekstraktu
sudėtį ir parinkti kapsuliavimo sąlygas.
Tyrimo uţdaviniai:
1. Nustatyti pagalbinių medţiagų kiekius.
2. Įvertinti pagalbinės medţiagos kiekio įtaką technologinėms miltelių mišinio su sausuoju vaistinių melisų lapų ekstraktu savybėms ir dozavimo tikslumui.
3. Atlikti uţpildytų kapsulių stabilumo tyrimus.
Tyrimo objektas: Ţelatininės kapsulės su sausuoju vaistinių melisų lapų ekstraktu.
Taikyti tyrimų metodai: Miltelių technologinių savybių nustatymo metodai, kapsulių masės
vienodumo ir stabilumo nustatymo metodai. Įvertintas pagalbinių medţiagų kiekis, reikalingas kokybiškai kapsulei pagaminti.
Tyrimo rezultatai: Naudojant rankinę kapsulių pildymo mašinėlę „Capsuline 15―,
pagamintos 5 skirtingų sudėčių kapsulių serijos. Sumodeliuota Europos farmakopėjos kokybės reikalavimus atitinkanti kapsulės su sausuoju vaistinių melisų lapų ekstraktu sudėtis.
Išvados: Atliktų tyrimų duomenys patvirtino, kad pagalbinių medţiagų kiekis turi įtakos
kapsulės kokybei. Atlikti uţpildytų kapsulių kokybės ir stabilumo tyrimai parodė, kokius kiekius pagalbinių medţiagų reikianaudoti norint pagaminti kokybišką kapsulę.
Rekomendacijos: Remiantis atliktų tyrimų rezultatais, rekomenduojama ţelatinines kapsules
su sausuoju vaistinių melisų lapų ekstraktu uţpildyti pagalbinėmis medţiagomis, pasirenkant mikrokristalinę celiuliozę ir aerosilą.
SUMMARY
D. Liakaitė’s final master work ―Technology and Quality Research of Capsules with Melissa Officinalis Dry Leaf Extract‖ scientific supervisor Prof. Dr. Saulė Velţienė; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Drug Technology and Social Pharmacy
Department, Kaunas.
The Aim of research: to state and evaluate composition of powder with lemon balm dry leaf
extract and to select encapsulation conditions.
Objectives of research:
1. To determine quantities of supporting substances.
2. To evaluate the influence of supporting substances quantity to the qualities of technological powder mix with dry lemon balm and dosage precision.
3. To do research of the filled capsules stability.
Object of research: gelatinous capsules with dry leaf lemon balm extract.
Applied research methods: stating methods of powder technological qualities; stating
methods of capsules mass sameness and stability. The supporting materials quantity has been evaluated that is necessary to produce a qualitative capsule.
Results of research: 5 different composition series of capsules have been produced using
hand capsule filling machine ―Capsuline 15‖. The composition of capsules with dry leaf lemon balm extract has been modeled that fits to Europe Pharmacopoeia quality requirements.
Conclusions: the conducted research data approved that supporting substances quantity has influence to the capsule quality. The capsules quality and stability research that has been carried out showed what quantities of supporting materials are necessary to create a qualitative capsule.
Recomendations: it is recomended to fill gelatinous capsules of dry lemon balm leaf extract
with supporting substances choosing microcrystalline cellulose and aerosil.
PADĖKA
Esu labai dėkinga savo darbo vadovei doc. dr. Saulei Velţienei ir visiems vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros darbuotojams uţ kantrybę, patarimus, pagalbą ir suteiktą galimybę atlikti mokslinį tiriamąjį – magistrinį darbą.
SANTRUMPOS
CNS – centrinė nervų sistema DNR - deoksiribonukleorūgštis GABA – gama amino sviesto rūgštis
GABA-T – gama amino sviesto rūgšties transaminazė GSH – glutationo peroksidazė
GGP – gera gamybos praktika g/s – gramai per sekundę HSV – Herpes simplex virusas
MDMA - 3,4-metilendioksimetamfetaminas PMS – priešmenstruacinis sindromas
ĮVADAS
Vaistinius augalus ligoms gydyti ir jų prevencijai ţmonės naudojo jau ţiloje senovėje. Medicina ţengia į priekį, sukuriama vis naujesnių, efektyvesnių cheminių preparatų, tačiau augalinių preparatų vertė išlieka. Vaistų, pagamintų iš vaistingųjų augalų, poveikis yra platesnis ir švelnesnis nei vaistų, pagamintų iš cheminių medţiagų. Tai labai aktualu gydant vaikus, vyresnio amţiaus ţmones, kurių organizmas jautriau reaguoja į cheminius vaistus. Tinkamai vartojami vaistiniai augalai gali ne tik padėti išgyti, bet ir aprūpinti organizmą reikalingomis natūraliomis medţiagomis, apsaugančiomis nuo daugelio ligų.
Vaistinė melisa - tai vienas iš tokių vaistaţolinių augalų, kurį dėl veikliųjų medţiagų gausos galima plačiai naudoti farmacijos pramonėje gaminant įvairias vaistų formas. Vaistinė melisa turi raminančių, antioksidacinių, priešuţdegiminių, antivirusinių savybių, taip pat teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Vaistinė melisa puikiai tinka ir nerimui gydyti. Atlikti moksliniai eksperimentai rodo, kad nerimas vargina apie 24 procentus visų dėl psichikos problemų į gydytojus besikreipiančių ligonių. Nerimas yra vienas iš labiausiai paplitusių psichikos sutrikimų, apsunkinančių ţmogaus ir jo artimųjų kasdienį gyvenimą, be to, daro įtaką sergamumui bei mirtingumui per neuroendokrininius bei neuroimuninius mechanizmus. [1]
Nervų sistemos ligomis itin daţnai serga jauni ir darbingi ţmonės. Siekiama, kad ţmonės vis maţiau vartotų cheminių raminamųjų vaistų ir juos keistų į augalinius vaistinius preparatus arba maisto papildus.
Dėl nerimą slopinančių ir raminančių augalo savybių, išanalizavus mokslinę literatūrą, nuspręsta sumodeliuoti augalines ţelatinines kapsules su sausuoju vaistinių melisų lapų ekstraktu. Svarbu, kad kapsulės atitiktų visus kokybės reikalavimus, kurie garantuotų tikslų dozavimą, stabilumą, kokybę, ir būtų priimtinos vartoti ţmonėms. Kapsulė puikiai tinka milteliams dozuoti, nes paslepia nemalonias skonines savybes, kurios daţnai atbaido ţmones nuo vaistinių augalų vartojimo skystu pavidalu. Tam, kad pavyktų pagaminti kokybiškas kapsules su sausuoju vaistinių melisų ekstraktu, buvo pasirinktos pagalbinės medţiagos, padedančios pagerinti miltelių technologines savybes.
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Darbo tikslas:Nustatyti ir įvertinti miltelių su vaistinių melisų lapų sausuoju ekstraktu sudėtį ir parinkti kapsuliavimo sąlygas.
Darbo uţdaviniai:
1. Nustatyti pagalbinių medţiagų kiekius.
2. Įvertinti pagalbinės medţiagos kiekio įtaką technologinėms miltelių mišinio su sausuoju vaistinių melisų lapų ekstraktu savybėms ir dozavimo tikslumui.
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Vaistinė melisa (Melissa officinalis L)
Vaistinė melisa – tai daugiametis, medingas, besistiebiantis iki 1 metro aukščio augalas, skleidţiantis malonų citrusinį aromatą dėl jo lapuose ir kamiene glūdinčių vertingųjų eterinių aliejų. Šis augalas yra plačiai paplitęs ir nereikalauja specifinių auginimo sąlygų, o tai lemia lengvesnę ţaliavos gamybą. Vaistinės melisos ţaliava yra renkama ţydėjimo laikotarpiu, birţelio – rugsėjo mėnesiais. [2]
Vaistinių melisų lapai – tai augalo (Melissa officinalis L. Melissae folium, Ph. Eur. 01/2005:1447) bendrinis lapų pavadinimas ir vaistinė ţaliava. Išdţiovinta ţaliava turi būti citrinų kvapo, iš pradţių sutraukiančio, vėliau malonaus skonio, higroskopiška. Šis kvapnus augalas auginamas ir renkamas dėl savo lapų gydomųjų savybių. Vaistinių melisų lapų ţaliava naudojama ekstraktams arba tinktūroms ruošti. Augaliniai vaistiniai preparatai, kurių sudėtyje yra vaistinių melisų lapų, daţniausiai tiekiami kaip vaistaţolių arbata, taip pat kaip kietos arba skystos formos preparatas, skirtas vartoti per burną. Vaistinių melisų lapai taip pat komponuojami su kitomis vaistingomis ţaliavomis ir gaminami įvairūs vaistiniai preparatai. [3]
Pačiuose augalo lapuose, ţieduose kaupiasi eterinis aliejus (0,02 - 0,3 %), kurio svarbiausieji komponentai: citralis (net 75 - 85 %), geraniolis, linolis, citroneolis. Šio kvapniojo eterinio aliejaus sudėtyje yra iki 70 skirtingų junginių. Be to, ţaliavoje yra askorbo rūgšties (iki 150,0 mg %), raugų (4,0 - 5,0 %), fenolinių junginių (rozmarino rūgšties), gleivių, karčiųjų ir mineralinių medţiagų, saponinų, chlorogeno, kavos, ursolio rūgščių. [2]
1.1.2 .Vaistinių melisų naudojimas medicinoje
Vaistinių melisų preparatai veikia švelniai, raminančiai ir yra plačiai vartojami daugeliui ligų gydyti. Pagrindinės indikacijos: skrandţio ir ţarnyno sutrikimai, meteorizmas, nerimas, kuriam būdingi funkciniai širdies ir miego sutrikimai. Virškinimui reguliuoti naudojamas mišinys iš vaistinių melisų ir pipirmėčių lapų lygiomis dalimis. Vartojant ilgesnį laiką vaistinė melisa sustiprina raminamąjįpipirmėčių veikimą ir pagerina arbatos skonį.
Gydomosios vonios iš vaistinės melisos lapų nuoviro turi raminamąjį poveikį esant vegetaciniams negalavimams (prakaitavimui, drebuliui, viduriavimui, tachikardijai, bendram dirglumui, kartais pereinančiam į agresyvumą). [2, 4]
Vaistinė melisa, kaip gydomųjų savybių turintis augalas, jau seniai ţinomas ir vartojamas. Šiuolaikinėje medicinoje vaistinių melisų lapų vartojimas patvirtintas ir pagrįstas farmakologiniais tyrimais visai neseniai. Išanalizuoti eksperimentiniai tyrimai rodo, kad vaistinė melisa yra puiki natūrali alternatyva cheminiams preparatams ir neabejotinai tinka daugeliui ligų gydyti, ypač tokioms kaip nerimo, baimės ir kiti CNS sutrikimai. Nors eksperimentiniai tyrimai patvirtina vaistinių melisų veiksmingumą, tačiau daugelis veikimo mechanizmų dar nėra iki galo ištirti, pavyzdţiui: kaip šis augalas veikia kitų vartojamų cheminių medţiagų farmakokinetiką. Tai reikalauja papildomų tyrimų su ţmonėmis, nes augalas turi daug aktyvių junginių, kurie sąveikaudami gali sukelti ir ţalingą, nenumatytą poveikį.
Pastaraisiais dešimtmečiais buvo atlikta daug mokslinių - eksperimentinių tyrimų, pakartotinai įrodančių raminamąjį vaistinių melisų poveikį. Įrodytas GABA-T slopinantis aktyvumas, nuo kurio priklauso nerimo ir jam būdingų simptomų sumaţėjimas. Raminamasis poveikis grindţiamas rozmarino bei triterpeninių rūgščių gebėjimu inhibuoti GABA-T, kuris skaido GABA neurotransmiterį, sukeliantį nervų sistemos sutrikimus. Atlikti tyrimai su etanolinėmis augalo ištraukomis patvirtino anksiolitinį poveikį dėl GABA-T slopinimo ir GABA kiekio smegenyse padidėjimo, o vandeninis ekstraktas iš vaistinių melisų lapų ir pasifloros mišinio sumaţino kortikosterono kiekį pelių plazmoje, o kortikosteronas gali sukelti fiziologinį stresą. Gyvūnams buvo duodamos dozės nuo 240 iki 360 mg/kg.
Atlikti klinikiniai tyrimai ir su ţmonėmis. Aštuoniolikai sveikų savanorių ţmonių laboratorijoje buvo sukeliamas dirbtinis stresas, jis truko 20 minučių, o po jo duodamos vartoti vienkartinės 300 ir 600 mg dozės 7 dienas. Ţmonės, vartoję 600 mg dozės, patvirtino, kad sumaţėjo negatyvios nuotaikos būsena bei atsirado ramybės pojūtis. Minėti duomenys dar kartą patvirtina nuo seno vaistinės melisos tradicinio vartojimo nerimui, dirglumui, nemigai gydyti indikacijas. [5]
Įrodytas ir vaistinių melisų lapų sausojo ekstrakto efektyvumas gydant vyresnių nei 12 metų vaikų miego sutrikimus. Atvirame tyrime buvo vartojamas augalinis preparatas „Euvegal forte―, kuris susideda iš vaistinių melisų lapų ir valerijonų šaknų sausųjų ekstraktų. Šiuo tyrimu buvo nustatyta, kad preparatas lengvina nemigos ir neramumo sutrikimus, o vaikų organizmas jį labai gerai toleruoja. Tai teigiama savybė, kadangi vaikų organizmai dar nėra visiškai išsivystę ir gali būti netinkamų medţiagų lengvai paţeidţiami. Tolesnius mokslinius tyrimus planuojama tęsti įtraukiant ir placebą bei fiziologinio streso ţymenis. [6]
1.1.3. Antivirusinis veikimas
Naujausi moksliniai tyrimai patvirtina dar vieną vaistinės melisos savybę: šis nuo seno plačiai vartojamas vaistinis augalas pasiţymi bakteriostatiniu ir antivirusiniu veikimu. Atliekama daug naujų eksperimentinių tyrimų in vitro dėl melisos poveikio Herpes simplex virusui, nes pastebima, kad vis labiau vystosi šio viruso atsparumas cheminiams vaistams, tokiems kaip acikloviras. Nemaţa atliktų eksperimentinių tyrimų patvirtina, jog rozmarino rūgštis, esanti vaistinių melisų vandeninėje ištraukoje, pasiţymi antivirusiniu veikimu prieš 1 tipo Herpes simplex virusą. Gautais duomenimis, vandeninis vaistinių melisų ekstraktas slopino viruso skverbimąsi į ląsteles 80 procentų, o acikloviras – 96 procentais. Tai ypač svarbu, nes vandeninis vaistinių melisų ekstraktas pasiţymi daug maţesniu toksiškumu nei cheminiai preparatai. Tad galima teigti, jog šis vaistinis augalas savo efektyvumu nenusileidţia cheminiams vaistams, be to, turi svarų pranašumą prieš cheminius vaistus, kurie daţnai turi daug šalutinių poveikių. [7]
Atliktas svarbus eksperimentinis tyrimas su skirtingų koncentracijų vaistinių melisų etanoliniais tirpalais įrodė, kad vaistinė melisa slopina HSV-2 proliferaciją. Šis poveikis buvo atvirkščiai susijęs su viruso koncentracija, nes, didėjant vaistinių melisų koncentracijai, virusų maţėja. Studijos vėliau patvirtino, kad tai susiję su citralio ir citronelolio antivirusiniu efektu inhibuojant baltymų sintezę ląstelėse. Pasaulyje mokslininkai šio augalo poveikiui įrodyti nėra atlikę pakankamai tyrimų, kad būtų kuriami vaistai, tačiau vis plačiau kalbama apie vaistinių melisų virusostatinį poveikį. Ateityje planuojama aktyviau eksperimentuoti ir tirti poveikį hepatito C bei ŢIV infekcijoms. [8]
1.1.4 Antioksidacinis poveikis
Dauguma studijų įrodo vaistinių melisų ekstrakto poveikį antioksidaciniam stresui. Antioksidantai vaidina svarbų vaidmenį apsisaugant nuo oksidacinių procesų sukeltos ţalos. Reaktyvių deguonies formų gamyba gali įveikti ląstelių antioksidacinę gynybą ir sukelti būklę, vadinamą oksidaciniu stresu. Ypač svarbu tai, kad oksidacinis stresas yra susijęs su daugelio degeneracinių ligų progresavimu, DNR mutacijomis bei baltymų oksidacija. Oksidacinis stresas taip pat siejamas su tokiomis ligomis kaip diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, lėtiniai neurodegeneraciniai sutrikimai, tokie kaip Alzheimerio ar Parkinsono ligos, vėţys. Fitocheminė vaistinių melisų lapų analizė parodė, jog jos sudėtyje gausu rozmarino rūgšties, Galo rūgšties, flavonoidų, fenolinių junginių, kurie ir turi įtakos antioksidaciniam poveikiui. Buvo ištirta, jog fenolinių junginių antioksidacinis poveikis bene labiausiai priklauso nuo rutino, kvercetino bei Galo rūgšties. Šio augalo ekstraktas taip pat gali uţkirsti
kelią chemiškai aktyvių medţiagų rūšių gamybai bei gali blokuoti įvairius lipidų peroksidacijos procesus. [9]
2011 metais buvo atliktas klinikinis tyrimas siekiant įvertinti vaistinių melisų antpilo pajėgumą, gerinant radiologijos laboratorijos darbuotojų organizmo prisitaikymą prie oksidacinio streso. Rezultatai parodė ţymų pagerėjimą, plazmoje sumaţėjo koncentracija SOD, katalazės ir GSH peroksidazės, taip pat pastebimai sumaţėjo plazmos DNR paţeidimų bei lipidų peroksidacijos ir mieloperoksidazės veikla. Šie duomenys rodo, jog vaistinių melisų lapuose esantys fenoliniai junginiai turi antioksidacinį aktyvumą sugerdami kenksmingus laisvuosius radikalus ir slopindami lipidų peroksidacijos procesus. Todėl šio augalo terapinis poveikis tinka su oksidaciniu stresu susijusių ligų prevencijai ir efektyviam gydymui. [10, 11]
1.1.5. Neuroprotekcinis poveikis
Vaistinių melisų neuroprotekcinis poveikis yra nagrinėjamas daugelio mokslininkų in vitro ir in vivo tyrimuose. Įrodyta, kad PC12 ląstelių gydymas su metanoliniu vaistinių melisų lapų ekstraktu apsaugo šias ląsteles nuo peroksido toksiškumo. Be to, vandeniniai ir metanoliniai vaistinėių melisų ekstraktai labai sumaţina oksidacinio streso ląstelėje susidarymą, tai ir įrodo neuroprotekcinį poveikį. Etanolinis ekstraktas, kurio sudėtyje yra polifenolių, flavonoidų ir terpenoidų, sudaro apsauginį efektą sukeltam toksiškumui ir oksidaciniam stresui. Vaistinių melisų etanolinis ekstraktas gali išstumti nikotiną iš ţmogaus smegenų ląstelių membranų, turinčių acetilcholino receptorių. Nikotinas turi apsauginį poveikį ląstelių sukeliamam toksiškumui. Išankstinis neuronų apdorojimas su nikotinu sumaţina oksidacinį stresą ir ląstelių apoptozę. Taigi prie apsauginio poveikio galima priskirti ir nikotinui jautrių receptorių stimuliavimą, o tai irgi turi įtakos apsauginei ląstelių funkcijai.
Vaistinių melisų neuroprotekcinis poveikis atsirado ir pirminei ląstelių apoptozei, sukeltai ekstazio ar MDMA (3,4-metilendioksimetamfetamino). Taip yra dėl laisvųjų radikalų prapūtimo ir MAO slopinimo.
Tyrimai rodo, kad vaistinių melisų etanolinis ekstraktas padeda išlaikyti neuronų vientisumą ir sumaţina ciguatoksino sukeliamą neurotoksiškumą. Ekstrakto antioksidacinės savybės ir laisvųjų radikalų surišimas priklauso nuo pagrindinių fenolinių junginių, kvercetino, Galo rūgšties, kofeino rūgšties, chlorogeno rūgšties ir rutino.
Be to, in vitro atlikti išsamūs citotoksiškumo tyrimai atskleidė, kad vaistinių melisų vandeniniai ir etanoliniai ekstraktai daro stiprų apsauginį poveikį hipoksijos sukeliamam neuronų ţuvimui. [12]
1.1.6. Poveikis paţinimo funkcijai, nuotaikai bei atminčiai
Vaistinės melisos augalas tradiciškai jau seniai vartojamas demencijai bei amnezijai gydyti. Šie du sutrikimai glaudţiai susiję su Alzheimerio liga. Šis aromatingas ir sveikatai naudingas augalas taip pat buvo priskirtas ir aprašytas psichozei gydyti. Acetilcholinesterazės (AChE) inhibitoriai didina acetilcholino kiekį bei veikimo trukmę smegenų sinapsėse. Tai cholinerginis poveikis, kuris gali sušvelninti Alzheimerio ligos paţinimo sutrikimo simptomus (atminties ir mokymosi sutrikimai), taip pat paţinimo funkcijų pakenkimus pacientams, kenčiantiems nuo šizofrenijos. [13]
In vivo tyrimai su etanoliniu vaistinių melisų ekstraktu pelėms pagerino skopolamino sukeltą atminties ir mokymosi deficitą. Šie efektai buvo uţfiksuoti kaip nepriklausomi nuo vaistinių melisų dozės, galbūt dėl per didelės nikotininių receptorių stimuliacijos ar nikotino receptorių blokados. Etanolinio ekstrakto sudedamosios dalys, tokios kaip luteolinas, sumaţino skopolamino sukeltą vangumą, atminties sutrikimus; ursolo rūgštis pagerino su amţiumi susijusią pablogėjusią paţinimo funkciją ir sumaţino lipidų peroksidaciją. [14]
1.1.7. Antidepresantas
Vaistinių melisų lapų preparatų kaip antidepresanto poveikis buvo uţfiksuotas dar senovės medicinos knygose, kadangi ţmonės pastebėjo ir pradėjo plačiai naudoti augalą ir dėl jo raminamojo bei kovojančio su prasta nuotaika ir sloguliu efektu.
In vitro tyrimai su pelėmis parodė, kad vandeniniai ir metanoliniai vaistinių melisų ekstraktai šiek tiek slopina monoamino oksidazes ((MAO)-A). Taip pat etanolinis ekstraktas padidino antidepresantinį poveikį su pelėmis priverstinio plaukimo tyrime, padidinant norepinefrino perdavimo impulsus. Buvo sumaţinta nejudrumo trukmė ir antidepresantų skirtingi mechanizmai nuo monoamino transportavimo ar MAO slopinimo. Minėtame tyrime buvo naudojamos dozės nuo 25 mg/kg iki 300 mg/kg. Nors teoriškai tokių dozių pritaikymas ţmonėms yra įmanomas, tačiau būtini tolesni tyrimai. [11, 15]
1.1.8. Antispazmolitinis poveikis
Atlikta daug naujų eksperimentinių tyrimų, kurie sėkmingai patvirtina vaistinių melisų preparatų antispazmolitinį ir nuskausminantį efektą. [16] Irane buvo atliktas dvigubas aklasis tyrimas.
Tyrime dalyvavo 100 vidurinę mokyklą lankančių merginų, kurios tris mėnesius vartojo sausąjį vaistinių melisų lapų ekstraktą po 1200 mg per dieną. Ši tiriamoji imtis buvo lyginama su placebu (50 tiriamųjų merginų vartojo vaistinių melisų lapų ekstraktą kapsulėse, o 50 – placebo kapsules). Buvo siekiama įrodyti, kad vaistinė melisa gali palengvinti merginas varginantį PMS. Tyrimo rezultatai parodė reikšmingų pokyčių merginoms, vartojusioms kapsules su sausuoju vaistinių melisų lapų ekstraktu. Šiuo laikotarpiu joms sumaţėjo dirglumas, kūno skausmingumas, nuotaikų kaita, apskritai pagerėjo bendra savijauta. Kai kurios studijos rodo, kad vaistinių melisų poveikis PMS palengvinti atsiranda dėl serotonino kiekio padidėjimo organizme. Tyrimai aiškina, jog tai priklauso nuo GABA neuroreceptorių, kurie turi slopinamąjį poveikį centrinei nervų sistemai; taip sukuriama pusiausvyra tarp nervinės sistemos stimuliacijos bei slopinimo. Yra daug tyrimų, siekiančių palengvinti moterims PMS eigą, stengiamasi kuo daugiau dėmesio skirti augaliniams preparatams, ir šis tyrimas aiškiai įrodo, kad vaistinė melisa gali turėti didelės reikšmės sėkmingai gydant šį sindromą ateityje. [17]
1.1.9. Poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai
Vaistinė melisa jau nuo senų laikų ţinoma dėl savo stipraus ir naudingo poveikio širdies palpitacijai, kaip širdies tonikas bei kardioapsauginis augalas. Farmakologinės studijos yra sutelktos į antiaritminį vaistinės melisos poveikį. In vivo tyrimai rodo, kad etanolinės vaistinių melisų lapų ekstraktų ištraukos sumaţina priešlaikinį skilvelių virpėjimo atsiradimą, skilvelių tachikardiją, taip pat kalcio chlorido sukeltas aritmijas ţiurkėms. [18] Šis bradikardinis poveikis aiškinamas tuo, kad yra stebimas augalo β-adrenerginių receptorių antagonistinis veikimas. Vandeninis vaistinių melisų ekstraktas taip pat švelniai apsaugojo nuo reperfuzijos sukeltų mirtinų skilvelių aritmijų, stimuliuojant muskarininius receptorius tiriamoms laboratorijos ţiurkėms. Rezultatai įrodo, kad poveikis aritmijoms gali būti grindţiamas beta adrenoreceptorių blokada ir parasimpatinės sistemos reguliacija, kai kartu sulėtėja ir skilvelio laidumas dėl natrio ar kalio jonų srautų blokavimo. Manoma, kad nuo fibrozės prasideda širdies nepakankamumas ir širdies aritmijų klinika, o šiuo atveju rozmarino rūgštis, esanti vaistinės melisos sudėtyje, gali padėti išvengti minėtų sutrikimų.
Pavartojus vaistinių melisų etanolinio ekstrakto, buvo pastebėta gerokai sumaţėjusi plazmos trigliceridų koncentracija pelėms. Sumaţėjo ne tik cholesterolio ir trigliceridų koncentracija plazmoje, bet ir kepenų fermentų paţeidimo rodikliai, kurie daţnai būna padidėję esant hiperlipidemijai. Atliktų tyrimų dėka galima teigti, kad vaistinės melisos preparatai pasiţymi hipolipideminiu veikimu. [5, 19]
Moksliniai tyrimai rodo, kad vaistinis augalas dėl savo kardioapsauginio, raminančio, antioksidacinio bei hipolipideminio poveikio gali būti ir toliau plačiai vartojamas širdies ir
kraujagyslių ligų prevencijai. Tačiau reikia paminėti, kad dar nėra nustatyta tikslios dozės priklausomybės nuo terapinio efekto, taigi tokio pobūdţio tyrimus planuojama plėtoti ir ateityje. [19]
1.1.10. Priešuţdegiminis poveikis
Vaistinė melisa jau nuo seno yra ţinoma ir dėl savo uţdegimą slopinančių savybių. Ji padeda malšinti tokias pacientus kamuojančias ligas, kaip astma ar sąnarių uţdegimas. Negana to, ji yra vartojama ir kaip natūrali ir pakankamai efektyvi nuskausminamoji priemonė. Keletas farmakologinių tyrimų atskleidė ir moksliškai pagrindė priešuţdegiminį ir skausmą malšinantį minėtojo augalo poveikį. Gydymas su vaistinių melisų lapų etanoliniu ekstraktu ypač sumaţino uţdegiminę letenėlės edemą tirtoms laboratorinėms ţiurkėms ir padidino skausmo atsaką pelėms. Vaistinių melisų etanolio ekstraktai padidino su dozavimu susijusį nuskausminamąjį poveikį cheminiuose nuskausminimo modeliuose, stebimuose laboratorinių pelių organizmuose. [20]
Ilgalaikis vaistinių melisų lapų etanolinio ekstrakto vartojimas per burną (0.01– 0.04 mg/per dieną) atskleidė ypatingai ryškų nuskausminamąjį poveikį gyvūnams, kenčiantiems nuo diabeto sukelto padidėjusio jautrumo skausmui. Jau anksčiau minėtieji tyrimai parodė ryškų sumaţėjimą ir slopinimą letenėlių edemai tiriamoms laboratorinėms ţiurkėms, įskaitant ir karagenui bei eksperimentinėms traumoms, sukeltoms grauţikams. Kaip bebūtų, eksperimentui naudojamos dozės (200 ir 400 mg/kg) pasirodė esančios aukštos, kad būtų galima pritaikyti ţmonėms, o sveikatos saugos duomenys nebuvo pateikti naudojant tokias dideles dozes kaip 2000 mg/kg. [21, 22]
1.1.11. Citotoksinis poveikis
Vaistinė melisa yra plačiai vartojama gydant kelių rūšių vėţį. [5] In vitro tyrime, šis kvapnus vaistinis augalas ir jo svarbus komponentas citralis sukėlė apoptozę apimančią ir ląstelių linijos gliobastomą bei išreiškė aktyvų daugeliui vaistų atsparų proteiną 1. Tose pačiose studijose citralis paskatino reaktyviojo deguonies rūšis ir slopino proteino 1, atsparaus daugumai vaistų, išraišką. Citralis, išskiriamas iš vaistinės melisos augalo, taip pat sumaţino keletą ţmogiškojo vėţio ląstelių linijų gyvybingumą ir pelių melanomos ląstelių liniją. [23]
Pranešama, kad 50 procentų vaistinių melisų etanolio ekstraktas turi citotoksinį poveikį ţmogaus gaubtinės ţarnos vėţio ląstelių linijoms. Vaistinių melisų ekstraktų dichlorometano ir n-heksano frakcijos atskleidė didelį slopinamąjį poveikį. Dichlorometano frakcija ypatingai paskatino
leukemijos ląstelių linijos apoptozę. Tačiau nebuvo pastebėta, kad augalo n-heksano frakcija ryškiai pakeistų su apoptoze susijusią genų išraišką, reiškiančią, kad apoptozės skatinimas gali nebūti pagrindinė ląstelių augimo slopinimo prieţastis. [23,24]
1.1.12. Aromaterapija
Vaistiniai augalai jau tūkstančius metų buvo ir tebėra plačiai naudojami kiekviename pasaulio kampelyje, jie buvo ţinomi bei vartojami daugelio civilizacijų. Ţmonės, skatinami savo intuicijos, stebėjo, kaip įvairūs augalai veikia jų sveikatą ir savijautą.
Visai neseniai, ieškant naujų farmakoterapijos poveikių, gaunamų iš vaistinių augalų uţdegiminėms ligoms ir jų simptomams maţinti, gerokai paţengė tyrimai, neabejotinai įrodantys augalų naudą dėl daug maţesnių šalutinių poveikių, taip pat ir dėl lengvo įsisavinimo. Aromaterapija šiuo metu naudojama visame pasaulyje siekiant suvaldyti lėtinio pobūdţio skausmus. Buvo įrodyta, kad nerolio kvapo junginys, izopulegolis, citralis, kariofilenas, kariofileno oksidas ir kvapiosios citrinţolės sudaro net 80 procentų vaistinių melisų eterinių aliejų. Vaistinių melisų aliejaus priešuţdegiminis ir skausmą malšinantis poveikis yra siejamas būtent su minėtuoju citralio veikimu. [25]
Sveikatos prieţiūros sistema vis daţniau ieško būdų, kaip integruoti aromaterapiją (natūralių eterinių aliejų vartojimą), kaip saugų ir nebrangų pagalbinės gydomosios terapijos variantą pacientams, siekiant sumaţinti skausmą, pykinimą ir nerimą bei pagerinti miego kokybę. Čia į pagalbą puikiausiai tinka pasitelkti malonaus aromato vaistinių melisų eterinį aliejų. Jis gelbsti nuo dėl neaiškios prieţasties atsiradusio galvos skausmo, sureguliuoja išsibalansavusią emocinę būseną bei pasiţymi raminančiomis ir atpalaiduojančiomis savybėmis. [26]
*****
Atliekant mokslinės literatūros analizę, nustatyta, kad vaistinių melisų lapai pasiţymi švelniai raminančiu, priešuţdegiminiu, skausmą malšinančiu poveikiu. Pastebėtas ir antispazmolitinis, neuroprotekcinis, antioksidacinis, antivirusinis, citotoksinis poveikis tyrimuose su gyvūnais. Vaistinių melisų lapai gali būti vartojami skrandţio sutrikimams šalinti, kaip paţinimo funkciją ir atmintį gerinanti priemonė. Būtent dėl savo veikliųjų medţiagų įvairovės vaistinė melisa gali būti plačiai naudojama medicinos praktikoje. Eksperimentinio tyrimo metu modeliuojama tokia kapsulių su vaistinių melisų lapų sausuoju ekstraktu sudėtis, kad būtų galima pagaminti kokybės reikalavimus atitinkančią, priimtiną vartoti ţelatininę kapsulę.
1.2.1. Kapsulės
Kapsulės – tai kieti preparatai su minkštu ar kietu įvairios formos bei talpos apvalkalu. Jame paprastai būna viena veikliosios medţiagos dozė. Kapsulės skirtos vartoti per burną. Kapsulių apvalkalai gaminami iš įvairių medţiagų, viena tokių - ţelatina. Gali būti pridėta ir pagalbinių medţiagų, pavyzdţiui, paviršinio aktyvumo medţiagų, antimikrobinių konservantų, kvapą suteikiančių medţiagų. Per burną vartojamos kapsulės ir tabletės šiuo metu yra viena populiariausių vaistų vartojimo formų, nes toks vartojimas yra ypač paprastas ir nereikalaujantis specialaus paruošimo. [27, 28]
Kapsulių turinys gali būti kietos, skystos ar į pastą panašios konsistencijos. Jį paprastai sudaro viena arba kelios veikliosios medţiagos su pagalbinėmis medţiagomis ir/arba be jų. Svarbu, kad turinys nepaţeistų kapsulės apvalkalo, tačiau būtina, kad kapsulės apvalkalas suirtų tam tikruose organizmo skysčiuose. [28]
Skiriamos šios kapsulių kategorijos:
kietosios kapsulės;
minkštosios kapsulės;
krakmolinės kapsulės;
skrandţio sultims atsparios kapsulės;
modifikuotai veikliąją medţiagą atpalaiduojančios kapsulės. [27] Savo tyrime pasirinkau kietąsias ţelatinines kapsules.
1.2.2. Kietosios kapsulės
Kietųjų kapsulių apvalkalą sudaro dvi iš anksto pagamintos cilindrinės dalys su vienu uţapvalintu uţdaru galu, o kitu – atviru. Viršutinė dalis būna šiek tiek platesnė ir vadinama kepurėle, o apatinė dalis yra šiek tiek siauresnė ir vadinama korpusu. Jos daţniausiai uţpildomos viena ar keliomis veikliosiomis medţiagomis (milteliais ar granulėmis). Yra uţpildoma viena kapsulės dalis, ant kurios vėliau uţmaunama antroji. Uţsandarinimo tvirtumas kartais yra sustiprinamas atitinkamomis priemonėmis. Kapsulės gali būti 8 skirtingų dydţių, kurie pateikti 1 paveikslėlyje. Kapsulių dydis parenkamas pagal tai, kiek ir kokia veikliąja medţiaga ji bus pildoma. [29]
1 pav. Kapsulių dydţiai
Kapsulės gali būti įvairios talpos, tai pateikta 1 lentelėje. [30]
1 lentelė. Kietųjų kapsulių dydţiai ir talpa
Numeris Tūris ml
Eli Lilly Parke-Davis Scherer
00 1,42 1,37 1,35 00 0,92 0,95 0,95 0 0,67 0,68 0,70 1 0,48 0,50 0,50 2 0,37 0,37 0,40 3 0,27 0,30 0,30 4 0,20 0,21 0,21 5 0,13 0,13 0,13
1.2.3. Kapsulių pildymas
Kapsulių turinys susideda iš vienos ar kelių vaistinių medţiagų su pagalbinėmis medţiagomis ar be jų. Vienas daţniausių kapsulių uţpildymo metodų – pildymas milteliais. Jais kapsules galima uţpildyti naudojant pramonėje automatines, pusiau automatines kapsulių pildymo mašinas arba kapsulių pildymo mašinėles, kuriomis kapsulės uţpildomos rankiniu būdu. [31]
Pradedant pildyti kapsules, pirmiausia reikia įsitikinti, ar uţpildančios medţiagos nesureaguos su ţelatinos apvalkalu. Tokias savybes turi aldehidai, todėl reikėtų vengti kapsules pildyti šios grupės medţiagomis. Taip pat kapsulės vientisumą veikia medţiagos, turinčios laisvo vandens, nes jis gali suminkštinti kapsulę, ir dėl to ji gali suirti. [32]
Yra keli kietųjų kapsulių pildymo būdai. Pirmasis – tai kapsulių pripildymas rankomis su tam skirtomis mašinėlėmis. Šiuo būdu pirmiausia yra paruošiama miltelių masė, su kuria bus pildomos kapsulės. Tada tuščios kapsulės sustatomos į mašinėlę atidarytomis kepurėlėmis ir į jas yra suberiama miltelių masė. Pripildytos kapsulės uţdaromos mašinėlės viršutine dalimi. Taip uţpildomos visos reikalingos kapsulės. Tokiu būdu galima uţpildyti nuo 15 iki 300 kapsulių.
Šias kapsulių pildymo mašinėles patogu naudoti gamybinėse vaistinėse milteliams fasuoti ar klinikiniams tyrimams atlikti, be to, kapsulės puikiai paslepia nemalonaus skonio savybes. [31]
Antrasis kapsulių pildymo būdas – uţpildymas automatinėmis kapsulių pildymo mašinėlėmis. Tokiomis mašinėlėmis galima per valandą uţpildyti nuo 25000 iki 48000 kapsulių. Joms reikalingas apmokytas operatorius. Įdiegto mechanizmo dėka procesas paverčiamas tyliu ir saugiu, be to, jis atitinka GGP reikalavimus. Tai itin naudinga maisto papildų, į kurių sudėtį įeina augaliniai ekstraktai ar mineralai, gamyboje. [33]
Pildant kapsules labai svarbu, kad būtų laikomasi nustatytų sąlygų: optimali temperatūra 20 – 25 laipsniai, 45% – 55% santykinei drėgmei palaikyti. Kol kapsulės pasieks vartotoją, jas reikia laikyti plastikiniuose konteineriuose su dangčiu. [34]
Lyginant kapsulių gamybą su tablečių gamyba, ji yra paprastesnė ir pigesnė, nes nereikia pakartotinio maišymo, sijojimo, granuliavimo ar presavimo. Kapsuliavimo gamybos etapai pateikiami 2 paveiksle. [32]
2 pav. Kapsulių gamybos etapai
Vieni pagrindinių reikalavimų uţpildytoms kapsulėms - tiksli veikliosios medţiagos dozė ir medţiagos atsipalaidavimas per reikiamą laiką. Tai nurodo Europos farmakopėjos straipsniai (Ph. Eur. 01/2002, 2.9.6. Turinio vienodumo vienkartinės preparatų dozės ir Ph. Eur. 01/2002, 2.9.5. Vienos dozės masės vienodumo testas).
Kokybiškos kapsulės turi atitikti suirimo testą, kurį reglamentuoja Europos farmakopėjos straipsnis „Tablečių ir kapsulių suirimo laikas― (Ph. Eur 01/2002, 2.9.1). Skystą terpę sudaro vanduo, nebent specialiais atvejais gali būti pridedama druskos rūgšties, o plūduriuojant kapsulei gali būti uţdėtas kapsules skandinantis diskas. Svarbu tai, kad kokybiškos kapsulės turi suirti per 30 minučių.[35] K
aps
ulėsSvėrimas
Sudedamųjų
medţiagų ruošimas
Maišymas
Kapsulių
uţpildymas
Pakavimas
1.2.4. Miltelių technologinės savybės
Milteliai – tai kieta biri, dozuota ar nedozuota vaisto forma, gaunama maišant, smulkinant vieną ar kelias birias vaistines medţiagas. Yra skiriami paprasti ir dozuoti milteliai. Paprastus miltelius sudaro viena veiklioji medţiaga, o sudėtinius miltelius sudaro dvi arba daugiau veikliųjų medţiagų. Gaminant miltelius jie yra smulkinami, maišomi, dozuojami ir supakuojami. Nuo atskirų komponentų smulkumo, maišymo trukmės bei smulkinimo priklauso miltelių mišinio vienalytiškumas. Vaistinės medţiagos smulkinamos tam, kad padidėtų jų sorbcinės savybės bei tirpumas, padidėtų paviršiaus plotas. Gaminant miltelius svarbu išvengti pašalinio aplinkos poveikio (deguonis, drėgmė, šviesa), nes tada jie gali prilipti prie grūstuvės sienelių, absorbuoti lakiųjų medţiagų garus ir tapti nekokybiškais. Dėl to pagamintus miltelius būtina laikyti tinkamomis sąlygomis. [36]
1.2.5. Pagalbinės medţiagos
Renkant pagalbines medţiagas siekiama, kad jos tabletuojamai ar kapsuliuojamai masei suteiktų technologines savybes, t. y. tabletuojama masė būtų geriau dozuojama ir presuojama, pagaminamos kokybiškos tabletės ar kapsulės.
Sausojo ekstrakto kiekis vienoje kapsulėje yra maţas, todėl reikia pridėti pagalbinių medţiagų ir papildų, kurie pagerintų kapsuliuojamų miltelių technologines savybes, suteiktų reikiamą masę ir būtų galima pagaminti kokybiškas kapsules. [37]
Nuo pagalbinių medţiagų priklauso kapsulių gamyba. Jos yra naudojamos tam, kad padidintų suberiamų miltelių masę, pagerintų jų birumą bei sumaţintų miltelių sukibimą. Pagalbinės medţiagos taip pat dalyvauja vaisto atsipalaidavimo iš kapsulės procese, jų paskirtis gali būti pailginti arba sutrumpinti veikliosios medţiagos išsiskyrimo laiką taip uţtikrinant, kad per anksti suirusios kapsulės išskiriamos substancijos nesudirgintų ar nesuţalotų skrandţio audinių ar nesukeltų kitų virškinimo negalavimų.
Kartais pagalbinės medţiagos pridedamos tam, kad išlaikytų vaisto stabilumą, maksimali veikliosios medţiagos dozė atsipalaiduotų būtent ten, kur ir buvo tikimasi vaisto vartojimo metu. Kita dalis pagalbinių medţiagų yra skirta suskaidyti veikliąsias medţiagas iki tokio smulkumo, kad jos lengvai patektų į kraujotakos sistemą. Be to, kai kurios medţiagos yra pridedamos tam, kad būtų galima identifikuoti pagamintą vaistą. Galiausiai, skonio ir kvapo uţmaskavimas – taip pat labai svarbus pagalbinių medţiagų gamybos procese. Vaikai daţniausiai nenoriai vartoja arba visai atsisako
vartoti vaistinius preparatus, todėl sprendţiant šią problemą efektyvu suteikti jiems malonų skonį ir kvapą. Pagalbinės medţiagos pateikiamos 3 lentelėje. [38]
3 lentelė. Pagalbinių medţiagų grupės, naudojamos kapsulių gamyboje
Medţiagos grupė Pagalbinė medţiaga Atliekama funkcija Skiedikliai Mikrokristalinė celiuliozė,
Kalcio karbonatas, Laktozė, Manitolis, Magnio oksidas, Magnio karbonatas
Padidina miltelių masės tūrį
Tepikliai Magnio stearatas,
Stearino rūgštis, Hidrintas ricinos aliejus,
Natrio benzoatas, Natrio laurilsulfatas
Maţina miltelių prilipimą prie metalinių paviršių, sumaţina
trintį tarp slankiojančių paviršių, besiliečiančių su
milteliais Suirimą gerinančios medţiagos Krakmolas,
Kukurūzų krakmolas, Natrio alginatas,
Algino rūgštis, Karboksimetilceliuliozė
Pagerina miltelių suirimą, tirpumą
Slidinamosios medţiagos Aerosilas, Talkas
Gerina birumą
Per du pastaruosius dešimtmečius polimerams, kaip pagalbinėms medţiagoms, skiriamas didţiulis dėmesys. Juos imta plačiai tyrinėti ir sėkmingai taikyti farmacijoje. Per tą laiką farmaciniai polimerai buvo išvystyti tiek, kad nuo paprastų ţelatininių apvalkalų buvo pereita prie daug sudėtingesnių funkcijų polimerų, tokių kaip lėtai atpalaiduojantys medţiagas ar „magic bullets― – staiga išlaisvinantys veikliąsias medţiagas, kurios turi didelę klinikinę reikšmę. Formuojant sudėtingas molekules į kietą peroralinę dozavimo formą polimeriniai farmaciniai uţpildai ne tik paslepia nemalonaus skonio savybes, bet ir pagerina vaisto terapines savybes, padeda vartotojui lengviau praryti kapsulę, taip pat pagreitina arba sulėtina kapsulės irimą virškinamajame trakte ir netgi padeda geriau įsisavinti veikliąsias medţiagas ar išlaikyti tinkamą kapsulės pH pusiausvyrą. [28, 32]
2. TYRIMO METODIKA
Parinkti 5 skirtingų rūšių miltelių mišiniai, kuriais buvo uţpildomos kapsulės. Kapsulės buvo uţpildytos rankine mašinėle „Capsuline – 15―. Atlikti miltelių technologinių savybių tyrimai ir uţpildytų kapsulių kokybės vertinimas. Rezultatai apdoroti statistiškai naudojantis „MS Excel 2007― (Microsoft Corporation, JAV) programa.
2.1.Tyrimo objektas
Penkių skirtingų sudėčių kietosios ţelatininės kapsulės su sausuoju vaistinių melisų lapų ekstraktu.
2.2.Tyrimo medţiagos ir prietaisai
Darbe naudoti prietaisai: Aparatas birumui nustatyti „ERWEKA AG―, Vokietija;
Elektroninės svarstyklės „AND―, Japonija;
Kapsulių uţpildymo mašinėlė ‖Capsuline - 15―, JAV;
Sietai ir sietų purtyklės „AS 200 Retsch―, Vokietija;
Tankinimo prietaisas „Copley―, Didţioji Britanija;
Darbe naudotos medţiagos:
Sausasis vaistinių melisų lapų ekstraktas (Extractum Melissae aq. siccum (Phytopharm), Poland, 2015;
Mikrokristalinė celiuliozė „Alfa Aesar and Co―, Vokietija;
Bevandenis koloidinis silicio dioksidas (Aerosilas 200), „Degusa AG―, Vokietija;
2.3. Tyrimo metodai
Miltelių technologinėms savybėms vertinti buvo tiriama granuliometrinė sudėtis, suberiamasis tankis, birumas, kapsulių kokybės kontrolei buvo atliekamas suirimo testas. Vienos kapsulės tūris 0,68 ml. Buvo gaminama 45 kapsulės iš kiekvienos serijos. Sumaišius miltelius, masė matuota cilindru. Papildyta, jei trūko pagalbinių medţiagų iki 10,2 ml.
2.3.1. Miltelių technologinių savybių įvertinimas. Granuliometrinė sudėtis.
Dalelių suskirstymas pagal stambumą, frakcinė sudėtis turi įtaką birumui, tablečių masės stabilumui, vaistinių medţiagų dozavimo tikslumui, tablečių ar kapsulių kokybei. Greičiausias ir patogiausias dispersiškumo nustatymas yra sietų analizė.
Milteliai suberiami ant stambiausio sieto. Visi sietai purtomi 5 min. (angelių diametrai 450 µm, 224 µm, 125 µm). Sijojimas atliktas taisyklingai, jei papildomai purtant sietą 1 minutę ant popieriaus lapo išbyra maţiau kaip 1 % miltelių, likusių ant sieto. Išbyrėję milteliai uţpilami ant ţemesnio sieto, o likę ant sieto milteliai pasveriami. Apskaičiuojamas kiekvienos frakcijos procentinis kiekis, atsiţvelgiant į atsvertą sijoti miltelių kiekį.
2.3.2. Miltelių technologinių savybių įvertinimas. Suberiamasis tankis. Suberiamoji
masė.
Suberiamoji masė — laisvai subertų miltelių tūrio sumaţėjimas, atliekant standartinį sutankinimą. Ji priklauso nuo miltelių dalelių formos, dydţio, dalelių tankio ir drėgmės. Atsiţvelgiant į suberiamosios masės reikšmę, galima nustatyti matricos tūrį ir vartojamų pagalbinių medţiagų charakteristiką. Suberiamoji masė turi būti ne maţesnė nei 0,3 g/cm3.
Maksimali suberiamoji masė nustatoma prietaisais. Pasveriama 5 g tiriamųjų miltelių 0,001 g tikslumu ir suberiama į matavimo cilindrą. Nustatoma purtymo amplitudė 150-200 svyravimų/min. ir atjungiamas prietaisas. Stebimas miltelių lygio kitimas cilindre, kai miltelių lygis cilindre nebekinta, išjungiamas prietaisas. Purtymas trunka 5-10 min., suberiamoji masė apskaičiuojama pagal formulę:
ρN — suberiamoji masė, suberiamasis tankis, kg/m3 ;
m — miltelių masė, kg;
V — miltelių tūris cilindre po supurtymo.
Birumas - tai miltelių savybė išbyrėti iš talpos. Blogai byrantys milteliai prilimpa prie piltuvėlio sienelių ir dėl to sutrinka matricos pripildymo ritmas. Tokiu atveju norima tabletės ar kapsulės masė ir tankis svyruoja bei gaunami masės nuokrypiai. Birumas nustatomas atsiţvelgiant į tam tikro kiekio (30,0 – 100,0) miltelių išbyrėjimo greitį iš metalinio ar stiklinio standartinių geometrinių parametrų piltuvėlio arba išbyrėjusių miltelių kūgio kampo.
Tikslūs duomenys nustatomi naudojant „Erveka― gamintojo vibracinį prietaisą. Pasveriama 50,0 g miltelių mišinio 0,01 g tikslumu ir atsargiai, nepurtant suberiama
į prietaiso piltuvėlį. Prietaisas ir chronometras įjungiami vienu metu. Po 20 s purtymo atidaroma piltuvėlio uţsklanda. Stebima, per kiek laiko milteliai išbyra iš piltuvėlio į surinkimo indą. Bandymas pakartojamas 5 kartus. Birumas turi būti ne maţesnis kaip 4 - 5 g/s.
Birumas apskaičiuojamas naudojant formulę:
Bc – birumas (g/s)
m – pasvertų miltelių masė (kg) t – bandymo laikas (s)
20 – purtymo laikas (s)
Bandymų duomenys apskaičiuojami naudojant formulę:
∑
Vc – birumo vidurkis
n – 5 (bandymų skaičius) Bc – birumas (g/s)
Tuo pačiu prietaisu yra nustatomas laisvai išbyrėjusių miltelių kūgio kampas (kampas tarp išbyrėjusių miltelių kūgio ir horizontalaus paviršiaus).
Jei išbyrėjusių miltelių kampas yra 25 – 30o
, tai miltelių birumas yra geras, iki 60 – 70o – maţai birūs. Taigi kuo kampas maţesnis, tuo birumas geresnis.
2.3.3. Miltelių mišinio Carr indekso ir Hausner koeficiento nustatymas
Carr indeksas arba suspaudţiamumo indeksas bei Hausner koeficientas yra dydţiai naudojami miltelių mišinio birumui apibūdinti. Atlikus miltelių suberiamojo tankio matavimus po 2500 sutankinimų apskaičiuoti Carr indeksas ir Hausner koeficientai. Jie apskaičiuojami pagal formules:
( )
CI – Carr indeksas
Ts – medţiagos suberiamasis tankis (g/cm3)
Tmax – medţiagos didţiausias suberimasis tankis (g/cm3)
HR – Hausner koeficientas
Ts – medţiagos suberiamasis tankis (g/cm3)
Tmax – medţiagos didţiausias suberiamasis tankis (g/cm3)
Vertinimas: maţesnis Carr indeksas rodo geresnes miltelių birumo savybes. Milteliai, kurių indeksas iki 20, turi vidutines birumo savybes, 11 – 15 geras birumas, iki 10 birumas puikus.
Hausner koeficiento reikšmės – 1,19 – 1,25 birumas vidutinis, 1,12 – 1,18 birumas geras, 1,00 – 1,11 birumas puikus.
2.3.4. Kapsulių suirimo testas
Kapsulių suirimo laikas nustatytas pagal Europos farmakopėjos straipsnį 2.9.1. „Tablečių ir kapsulių suirimo laikas―. Skystą terpę sudaro išgrynintas vanduo, palaikoma nuolatinė 37±° C
temperatūra. Jei kapsulės plaukioja vandens paviršiuje, gali būti uţdedamas jas skandinantis diskas. Iš kiekvienos serijos parenkamos 5 kapsulės ir jos talpinamos po vieną kapsulę į atskiras kameras. Aparate kapsulės laikomos 30 min, o po to nustatoma jų būklė. Kapsulės atitinka reikalavimus, jei visos suyra per nustatytą laiką. Atliekami 3 tyrimo pakartojimai kiekvieną kartą atsitiktinai parenkant po 5 kapsules.
2.3.5. Kapsulių masės vidurkio nustatymas
Tyrimas atliekamas taikant vienadozių preparatų masės vienodumo testą, remiantis Eur.Ph.01/2008:20905 straipsniu. Analizuojamos visos pagamintos kapsulių serijos. Nepaţeista kapsulė yra pasveriama 0,001 tikslumu. Kapsulė atidaroma, išberiamas visas jos turinys ir sveriamas kapsulės apvalkalas. Turinio masė yra nepaţeistos kapsulės masės ir jos apvalkalo masės skirtumas: turinio masė = kapsulės masė – apvalkalo masė. Svėrimai atlikti visoms kapsulėms. Apskaičiuojama vidutinė vienos kapsulės masė. Remiantis Eur.Ph.2.9.6 straipsniu, kai vidutinė kapsulės masė yra maţesnė nei 300 mg, leistinas masės nuokrypis yra 10 procentų, iš kurių ne daugiau kaip dviem kapsulėms iš dvidešimties galimas 20 procentų leistinas nuokrypis. Kai vidutinė kapsulės masė yra didesnė arba lygi 300 mg, galimas masės nuokrypis yra 7,5 procentai, daugiausiai dviem kapsulėms iš dvidešimties leistinas nuokrypis gali būti du kartus didesnis – 15 procentų. Jei vidutinė kapsulės masė yra lygi arba maţesnė nei 40 mg, privaloma atlikti ir vienadozių preparatų turinio vienodumo nustatymą.
2.3.6. Stabilumo tyrimai
Uţpildytos kapsulės laikomos sandariose nepermatomose plastikinėse talpyklėse esant 25 ± 2 °C temperatūrai ir santykinei drėgmei 60 ± 5 procentų. Kapsulės laikytos klimatinėje spintoje, o jų stabilumas vertintas iškart pagaminus, po 6 ir 12 mėnesių. Stabilumas vertintas stebint kapsulių suirimo laiką, kapsulių išvaizdos pokyčius.
3. REZULTATAI
Sausojo vaistinių melisų lapų ekstrakto dispersiškumui nustatyti buvo atliekama sietų analizė, vertinamas birumas. Įvertinus miltelius nustatyta, kad sausojo vaistinių melisų lapų ekstrakto milteliai yra visiškai nebirūs, lengvai įsielektrina, dulka, kimba prie indų paviršiaus. Atliekant birumo testą išbyrėjo tik dalis miltelių, prietaisas uţsikišo, todėl nebuvo įmanoma nustatyti nei birumo nei kūgio kampo. Dėl šių prieţasčių, galime daryti išvadą, kad jie netinka kapsuliavimui ir būtina pridėti pagalbinių medţiagų, norint pagaminti kokybišką kapsulę.
Uţpildant kapsules su sausuoju vaistinių melisų lapų ekstraktu reikėjo nustatyti, kokį kiekį ekstrakto ir kiek pagalbinių medţiagų reikia pagaminti kokybės reikalavimus atitinkančią kapsulę.
Pagalbinėmis medţiagomis buvo pasirinktos aerosilas ir mikrokristalinė celiuliozė. Pagamintas mišinys iš aerosilo 0,5 g ir mikrokristalinės celiuliozės 99,5 g. Vienos kapsulės tūris 0,68 ml. Naudotos 0 dydţio kapsulės.
Kapsulių pildymas milteliais buvo atliktas kapsuliavimo mašinėle. Kiekvienos kapsulės korpusas laisvai, nespaudţiant ir nekratant uţpildytas iki viršaus, uţdedama kepurėlė. Tokiu būdu pagaminta po 45 kapsules kiekvienai serijai su skirtingo kiekio sausuoju vaistinių melisų lapų ekstraktu.
3.1. Miltelių technologinės savybės. Suberiamasis tankis
Suberiamasis tankis priklauso nuo miltelių dalelių dydţio, formos, dalelių tankio ir drėgmės. Pasveriama 5,0 g tiriamųjų miltelių 0,001 g tikslumu ir suberiama į prietaiso matavimo cilindrą. Nustatoma purtymo amplitudė 150 - 200 svyravimų/min. ir įjungiamas prietaisas. Stebimas miltelių lygio kitimas cilindre. Kai miltelių lygis cilindre nebekinta, prietaisas išjungiamas. Purtymas trunka 5 – 10 min. Bandymo rezultatai pateikti 4 lentelėje.
4 lentelė. Miltelių suberiamasis ir didţiausias suberiamasis tankis
Miltelių serija Miltelių suberiamasis tankis (g/cm3
) Didţiausias miltelių suberiamasis tankis (g/cm3) AA1 0,898 ± 0,012 0,923 ± 0,30 BB1 0,715 ± 0,009 0,760 ± 0,019 CC1 0,856 ± 0,023 0,893 ± 0,028 DD1 0,786 ± 0,032 0,856 ± 0,068 EE1 0,851 ± 0,013 0,902 ± 0,025
Tyrimas kartotas 5 kartus (n=5)
Maţesnės šių rodiklių reikšmės rodo geresnes miltelių birumo savybes. AA1, CC1, EE1 serijoje milteliai gerai birūs, BB1 ir DD1 – puikiai birūs. Gauti tyrimo rezultatai parodo, kad tinkamiausias suberiamasis tankis BB1 kapsulių serijoje.
3.2. Carr indeksas ir Hausner koeficientas
Maţesnės Carr indekso reikšmės parodo geresnes miltelių birumo savybes. Rezultatai pateikti 3 paveikslėlyje.
3 pav. Carr indekso vertinimas
p < 0,05 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 AA1 BB1 CC1 DD1 EE1 Ca rr nd ek sa s% Miltelių serijos
Carr indeksas
Carr indeksasAA1 miltelių serijos birumas geriausias nes Carr indekso reikšmė – 2,708. BB1 serijos miltelių Carr indekso reikšmė 5,921, CC1 – 4,143, DD1 – 8,177, EE1 – 5,654. Visų serijų milteliai pagal Carr indeksą puikiai birūs, nes neviršija 10 procentų.
Miltelių birumo vertinimas pagal Hausner koeficientą pateiktas 4 paveikslėlyje.
4 pav. Hausner koeficiento vertinimas
p > 0,05
Pagal Hausner koeficiento reikšmes visi miltelių mišiniai puikiai birūs, nes koeficiento reikšmė maţesnė nei 1,11.
3.3. Miltelių birumas
Birumas nustatomas pasvėrus 30 g miltelių iš kiekvienos kapsulių serijos 0,01 g tikslumu ir atsargiai, nepurtant suberiama į prietaiso piltuvėlį. Prietaisas ir chronometras įjungiami vienu metu. Po 20 s purtymo atidaroma piltuvėlio uţsklanda. Stebima, per kiek laiko milteliai išbyra iš piltuvėlio į surinkimo indą. Bandymas pakartotas 5 kartus. Tikslūs duomenys nustatyti naudojant „Erveka― gamintojo vibracinį prietaisą. Rezultatai pateikti 5 lentelėje.
0,98 1 1,02 1,04 1,06 1,08 1,1 AA1 BB1 CC1 DD1 EE1 Ha u sn er k oef icie n tas Miltelių serijos
Hausner koeficientas
5 lentelė Miltelių mišinių birumo tyrimas Kapsulė Laikas (s) Kampas (°) Birumas (g/s) AA1 4 25 7,5 BB1 6 27 5 CC1 7 20 4,3 DD1 5 23 6 EE1 4 30 7,5
Tyrimas kartotas 5 kartus (n=5)
Atlikus eksperimentą nustatyta, kad visų miltelių birumas geras, tačiau geriausias miltelių birumas nustatytas BB1 serijoje, 5g/s. Laisvai išbyrėjusių miltelių kampas visose serijose geras, nes neviršija 30°.
5 pav. Birumo vertinimas
p < 0,05
Atlikus eksperimentą nustatyta, kad AA1 serijos miltelių birumas 7,5 g/s, BB1 serijos miltelių birumas 5 g/s, CC1 serijos miltelių birumas 4,3, DD1 serijos miltelių birumas 6 g/s, EE1 serijos miltelių birumas 7,5 g/s. 7,5 5 4,3 6 7,5 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 AA1 BB1 CC1 DD1 EE1 B irum as (g/s) Miltelių serijos
Birumas
Birumas (g/s)3.4. Kapsulių sudėtis
Gaminant kapsules buvo sumodeliuotos 5 skirtingų sudėčių kapsulės su miltelių mišiniais ir skirtingais pagalbinių medţiagų kiekiais. Pagalbinėmis medţiagomis buvo pasirinktas mikrokristalinės celiuliozės 99,5 g ir aerosilo 0,5 g mišinys. Rezultatai pateikti 6 lentelėje.
6 lentelė. Kapsulių turinio sudėtys
Kapsulių serija Bendra miltelių masė, g Miltelių uţimamas tūris, ml Vaistinių melisų lapų sausojo ekstrakto kiekis, g Pagalbinių medţiagų kiekis, g AA1 13,6 30,6 2,4 11,2 BB1 13,6 30,6 1,2 12,4 CC1 13,6 30,6 0,8 12,8 DD1 13,6 30,6 1,4 12,2 EE1 13,6 30,6 1,8 11,8
3.5. Kapsulių masės vienodumo nustatymas
Naudojama 10 atsitiktinai parinktų kapsulių iš kiekvienos serijos. Kiekvienai serijai buvo pagaminta po 45 kapsules. Tuščios kapsulės masė 0,096 g. Analizuojamos visos pagamintos kapsulių serijos. Nepaţeista kapsulė yra pasveriama 0,001 tikslumu. Kapsulė atidaroma, išberiamas visas jos turinys ir sveriamas kapsulės apvalkalas. Turinio masė yra nepaţeistos kapsulės masės ir jos apvalkalo masės skirtumas: turinio masė = kapsulės masė – apvalkalo masė. Apskaičiuojama vidutinė vienos kapsulės masė. Europos farmakopėjoje kietosioms kapsulėms taikomi reikalavimai: kai kapsulės vidutinė masė yra didesnė arba lygi 300 mg, leistinas masės nuokrypis yra 7,5 procentų, o daugiausiai dviems kapsulėms iš dvidešimties leistinas nuokrypis gali būti 15 procentų.
Tiriant AA1 kapsulių masės vienodumą, gauti rezultatai pateikti 7 lentelėje.
7 lentelė. Kapsulių masės vienodumo nustatymas AA1 serijoje
Serija AA1 Kapsulės numeris Vienos kapsulės masės vidurkis su turiniu (g) Didţiausia uţpildytos vienos kapsulės masė (g) Maţiausia uţpildytos vienos kapsulės masė (g) 1 0,410 ± 0,41 ± 0,001 0,4 ± 0,001 2 0,410 ± 0,41 ± 0,001 0,38 ± 0,001 3 0,420 ± 0,42 ± 0,002 0,39 ± 0,002 4 0,409 ± 0,4 ± 0,002 0,39 ± 0,002 5 0,412 ± 0,42 ± 0,001 0,4 ± 0,001 6 0,415 ± 0,41 ± 0,001 0,4 ± 0,001 7 0,412 ± 0,42 ± 0,001 0,39 ± 0,001 8 0,415 ± 0,42 ± 0,002 0,4 ± 0,002 9 0,401 ± 0,4 ± 0,002 0,39 ± 0,002 10 0,410 ± 0,41 ± 0,001 0,4 ± 0,001 n=5
AA1 serijos kapsulės atitinka Europos farmakopėjos reikalavimus, taikomus kapsulių masės vienodumui.
Tiriant BB1 kapsulių masės vienodumą, gauti rezultatai pateikti 8 lentelėje.
8 lentelė. Kapsulių masės vienodumo nustatymas BB1 serijoje
Serija BB1 Kapsulės numeris Vienos kapsulės masės vidurkis su turiniu (g) Didţiausia uţpildytos vienos kapsulės masė (g) Maţiausia uţpildytos vienos kapsulės masė (g) 1 0,410 ± 0,41 ± 0,001 0,4 ± 0,001 2 0,39 ± 0,4 ± 0,001 0,39 ± 0,001 3 0,410 ± 0,41 ± 0,002 0,4 ± 0,002 4 0,409 ± 0,4 ± 0,002 0,41 ± 0,002 5 0,408 ± 0,41 ± 0,001 0,4 ± 0,001 6 0,410 ± 0,41 ± 0,001 0,4 ± 0,002 7 0,407 ± 0,41 ± 0,001 0,4 ± 0,001 8 0,417 ± 0,42 ± 0,001 0,41 ± 0,002 9 0,401 ± 0,41 ± 0,002 0,4 ± 0,002 10 0,409 ± 0,41 ± 0,001 0,4 ± 0,001 n=5
BB1 serijos kapsulės atitinka Europos farmakopėjos reikalavimus, taikomus kapsulių masės vienodumui.
Tiriant CC1 kapsulių masės vienodumą, gauti rezultatai pateikti 9 lentelėje.
9 lentelė. Kapsulių masės vienodumo nustatymas CC1 serijoje
Serija CC1 Kapsulės numeris Vienos kapsulės masės vidurkis su turiniu (g) Didţiausia uţpildytos vienos kapsulės masė (g) Maţiausia uţpildytos vienos kapsulės masė (g) 1 0,420 ± 0,42 ± 0,001 0,41 ± 0,001 2 0,420 ± 0,42 ± 0,001 0,41 ± 0,001 3 0,420 ± 0,42 ± 0,002 0,41 ± 0,002 4 0,410 ± 0,41 ± 0,001 0,39 ± 0,002 5 0,420 ± 0,42 ± 0,001 0,41 ± 0,001 6 0,412 ± 0,42 ± 0,002 0,41 ± 0,001 7 0,415 ± 0,42 ± 0,001 0,4 ± 0,001 8 0,417 ± 0,42 ± 0,002 0,41 ± 0,002 9 0,403 ± 0,41 ± 0,002 0,39 ± 0,002 10 0,410 ± 0,41 ± 0,001 0,4 ± 0,001 n=5
CC1 serijos kapsulės atitinka Europos farmakopėjos reikalavimus, taikomus kapsulių masės vienodumui.
Tiriant DD1 kapsulių masės vienodumą, gauti rezultatai pateikti 10 lentelėje.
10 lentelė Kapsulių masės vienodumo nustatymas DD1 serijoje
Serija DD1 Kapsulės numeris Vienos kapsulės masės vidurkis su turiniu (g) Didţiausia uţpildytos vienos kapsulės masė (g) Maţiausia uţpildytos vienos kapsulės masė (g) 1 0,417 ± 0,42 ± 0,001 0,41 ± 0,001 2 0,415 ± 0,42 ± 0,001 0,39 ± 0,001 3 0,396 ± 0,4 ± 0,001 0,38 ± 0,002 4 0,399 ± 0,4 ± 0,002 0,39 ± 0,002 5 0,387 ± 0,39 ± 0,001 0,38 ± 0,001 6 0,387 ± 0,41 ± 0,001 0,4 ± 0,002 7 0,406 ± 0,41 ± 0,001 0,4 ± 0,001 8 0,419 ± 0,42 ± 0,002 0,41 ± 0,002 9 0,415 ± 0,42 ± 0,002 0,4 ± 0,002 10 0,414 ± 0,42 ± 0,001 0,41 ± 0,001 n=5
DD1 serijos kapsulės atitinka Europos farmakopėjos reikalavimus, taikomus kapsulių masės vienodumui.
Tiriant EE1 kapsulių masės vienodumą, gauti rezultatai pateikti 11 lentelėje.
11 lentelė. Kapsulių masės vienodumo nustatymas EE1 serijoje
Serija EE1 Kapsulės numeris Vienos kapsulės masės vidurkis su turiniu (g) Didţiausia uţpildytos vienos kapsulės masė (g) Maţiausia uţpildytos vienos kapsulės masė (g) 1 0,418 ± 0,42 ± 0,001 0,41 ± 0,001 2 0,420 ± 0,42 ± 0,001 0,41 ± 0,001 3 0,420 ± 0,42 ± 0,002 0,4 ± 0,002 4 0,417 ± 0,42 ± 0,002 0,4 ± 0,001 5 0,418 ± 0,42 ± 0,001 0,41 ± 0,001 6 0,419 ± 0,42 ± 0,001 0,41 ± 0,001 7 0,412 ± 0,42 ± 0,002 0,4 ± 0,001 8 0,420 ± 0,42 ± 0,002 0,41 ± 0,002 9 0,419 ± 0,42 ± 0,002 0,41 ± 0,002 10 0,412 ± 0,42 ± 0,001 0,41 ± 0,001 n=5
EE1 serijos kapsulės atitinka Europos farmakopėjos reikalavimus, taikomus kapsulių masės vienodumui.
3.6. Stabilumo tyrimai
Kapsulių pavyzdţiai stabilumo tyrimo laiką buvo laikomi termo spintoje, tamsioje vietoje, 25° ± 2° C, esant 60 ± 5 procentų santykinei drėgmei.
Suirimo testas buvo atliekamas 3 kartus, iš kiekvienos serijos imant po 6 kapsules: tyrimo pradţioje, po 6 mėnesių ir po 12 mėnesių. Kapsulių suirimo laiko rezultatai ir savybių duomenys pateikti 12 lentelėje.
12 lentelė. Stabilumo tyrimų duomenys Serija 1 bandymas, laikas, min. 2 bandymas, laikas, min. 3 bandymas, laikas, min. Savybės (šviesiai rusva spalva) AA1 30 26 28 Atitinka BB1 29 27 29 Atitinka CC1 22 24 25 Atitinka DD1 22 22 20 Atitinka EE1 28 26 30 Atitinka n=3
Vidutinis kapsulių suirimo laikas pateiktas 6 paveikslėlyje.
6 pav. Suirimo testo rezultatai
p < 0,05
Greičiausiai suiro DD1 serijos kapsulės, per 21,3 min. Ilgiausias suirimo laikas buvo nustatytas BB1 serijoje – 28,3 min. Gauti tyrimo rezultatai atitinka Europos farmakopėjos reikalavimus (kapsulės turi suirti per 30 min).
28 28,3 23,7 21,3 28 0 5 10 15 20 25 30 35 AA1 BB1 CC1 DD1 EE1
Vidutinis suirimo laikas
Vidutinis suirimo laikas, min.
IŠVADOS
1. Atliktų eksperimentinių tyrimų duomenys patvirtino, kad pagalbinių medţiagų kiekis daro įtaką kapsulės kokybei.
2. Pagamintos 5 eksperimentinės kapsulių serijos su vaistinių melisų lapų sausuoju ekstraktu. Pagalbinėmis medţiagomis pasirinktos mikrokristalinė celiuliozė ir aerosilas.
3. Nustatyti pagalbinių medţiagų kiekiai, kurie atliekant eksperimentinius tyrimus maţiausiai keičia kapsulių kokybės rodiklius.
4. Atlikus kapsulių stabilumo tyrimus nustatyta, kad mikrokristalinė celiuliozė ir aerosilas statistiškai nereikšmingai keičia kokybės rodiklius. Galima teigti, kad tinka kaip pagalbinės medţiagos stabilių ir kokybiškų kapsulių gamybai.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Remiantis atliktų tyrimų rezultatais, rekomenduojama ţelatinines kapsules su sausuoju vaistinių melisų ekstraktu uţpildyti pagalbinėmis medţiagomis, pasirenkant mikrokristalinės celiuliozės ir aerosilo mišinį. Tam, kad būtų galima į kapsulę įdėti daugiau sausojo vaistinių melisų lapų ekstrakto ir pasiekti stipresnio poveikio, rekomenduoju atlikti tyrimus granuliuojant mišinį drėgnosios granuliacijos metodu ir tada tęsti kapsulių kokybės tyrimus.
LITERATŪRA
1. Pilkauskienė A. Nerimo sutrikimai ir jų gydymas. Internistas, 2016, nr. 7. p. 88.
2. Ragaţinskienė O., Rimkienė S., Sasnauskas V.Vaistinių augalų enciklopedija. Kaunas: 2005. 3. EMEA. Guideline on specifications: test procedures and acceptance criteria for herbal substances, herbal preparations and herbal medicinal products/traditional herbal medicinal products. Prieiga per
internetą:http://www.ema.europa.eu/docs/lt_LT/document_library/Herbal_-_Summary_of_assessment_report_for_the_public/2014/06/WC500168590.pdf
4. Arceusz A., Wesolowski M. Quality consistency evaluation of Melissa officinalis L. commercial herbs by HPLCfingerprint and quantitation of selected phenolic acids, Journal of Pharmaceutical and Biomedical Analysis 83 (2013) 215– 220;
5. Shakeri A., Sahebkar A., Javadi B., Melissa officinalis L. – A review of its traditional uses, phytochemistry and pharmacology, Ethnopharmacol 188 (2016) 205-225;
6. Muller SF, Klement S., A combination of valerian and lemon balm is effective in the treatment of restlessness and dyssomnia in children. Phytomed. 2006;13:383-387. Prieiga per internetą: http://www.encognitive.com/node/15010
7. Astani A., Navid MH., Schnitzler P. Attachment and penetration of acyclovir-resistant herpes simplex virus are inhibited by Melissa officinalis extract. 2014, [cituota 2014 geguţės mėn.] Prieiga per internetą: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24817544
8. Schnitzler, P., Schuhmacher A., Astani A., Melissa officinalis oil affects infectivity of enveloped herpes viruses. 2008, [cituota 2008 kovo mėn.] Prieiga per internetą:: http://www.academicjournals.org/journal/AJPP/article-full-text-pdf/DD55FEF50336
9. Slemmer J. E., Schacka J. J., Sweeney M. I., Antioxidants and free radical seavengers for the treatment of stroke, traumatic brain injury and aging. 2008, [cituota 2008 vasario mėn.]. Prieiga per
internetą:https://www.scopus.com/record/display.uri?eid=2-s2.0-39449083733&origin=inward&txGid=8E6B0993F7E681A6616DE9B4E27EA20A.wsnAw8kcdt7IPY LO0V48gA%3a2
10. Zeraatpishe, A., Oryan S., Bagheri M. H.,2011.Effects of Melissa officinalis L. on Oxidative status and DNA damage in subjects exposed to long-term low-dose
ionizing radiation. 2011, [cituota 2011 geguţės mėn.] Prieiga per internetą: http://journals.sagepub.com/doi/abs/10.1177/0748233710383889
11. López V., Martin S., Gomez-Serranillos, M. P. Neuroprotective and Neurological Properties of Melissa officinalis. 2009, [cituota 2009 geguţės mėn.] Prieiga per internetą: http://link.springer.com/article/10.1007%2Fs11064-009-9981-0
