LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
Mindaugas Andrulis
Vaistinių prieinamumas fizinę negalią turintiems asmenims
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas: doc. Jonas Grincevičius(2015/2016)
Dr. Jurgita Daukšienė (2016/2017)
2
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis ___________________________________ parašas, data (metai, mėnuo, diena)
Vaistinių prieinamumas fizinę negalią turintiems asmenims
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas Dr. Jurgita Daukšienė
___________________________ parašas, data (metai, mėnuo, diena)
Recenzentas Darbą atliko
Lekt. Dr.,Rima Minkutė Magistrantas Mindaugas Andrulis
________________________ _____________________________
parašas, data (metai, mėnuo, diena) parašas, data (metai, mėnuo,diena)
3
TURINYS
SANTRAUKA ...5 SUMMARY ...6 SĄVOKOS ...7 SANTRUMPOS ...8 ĮVADAS ...9DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ...10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ...11
1.1 Sveikatos samprata ir jos sąsajos su fizine negalia ... 11
1.2 Aplinkos pritaikymas žmonėms turintiems fizinią negalią. ... 13
2. TYRIMO METODAI IR METODIKA ...18
2.1 Tyrimo eiga... 18
2.2 Tyrimo metodai ... 18
2.3 Empirinio tyrimo metodas ... 19
2.4 Tyrimo instrumentas ... 20
2.5 Tiriamieji ir tyrimo vieta ... 21
2.6 Duomenų rinkimo metodas ... 21
2.7 Duomenų analizė ... 22
2.8 Tyrimo validumas ... 23
3. REZULTATAI ...24
3.1 Ekspertų intervių įžvalgos ... 24
3.1.1. Patiriamos problemos ... 30
3.1.2. Džiaugsmai ... 32
3.1.3. Lūkesčiai ... 35
3.2 Slapto paciento tyrimas ... 37
4. REZULTATŲ APTARIMAS ...45
5
SANTRAUKA
M.Andrulio magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas doc. Jonas
Grincevičius(2015/2016) , Dr. Jurgita Daukšienė (2016/2017); Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra.-Kaunas.
Magistrinio darbo tema: Vaistinių prieinamumas fizinę negalią turintiems asmenims. Raktiniai žodžiai: neįgalus, barjeras, pritaikymas, patekimas.
Tikslas: Ištirti vaistinių pritaikymą, negalią turintiems asmenims.
Metodika: Tyrimas buvo atliktas dviem etapais, pirmo etapo metu buvo naudotas kokybinis tyrimas,
imamas interviu iš fizinę negalią turinčių ekspertų. Šiame tyrime, kaip ekspertai dalyvavo žmonės patys turintys fizinę negalią. Ekspertai dalijosi savo patirtimi, su kokiomis problemomis žmonės su judėjimo negalia susiduria patekdami į Lietuvos vaistines, taip pat kaip vyksta farmacinės paslaugos teikimas neįgaliam žmogui jau patekusiam į vaistinę. Antram etapui buvo pasitelktas slapto paciento tyrimas, juo buvo siekiama įvertinti vaistinių pritaikymą, fizinę negalią turintiems asmenims.
Rezultatai: Buvo nustatytos pagrindinės kliūtys, neleidžiančios patekti į vaistinę. Taip pat slapto
paciento tyrimo pagalba, buvo nustatyti trys vaistinių tipai. Prieinamas, pusiau prieinamas su asistento pagalba bei neprieinamas, remiantis eksperimento metu sutiktomis kliūtimis, buvo nustatyta, jog 13 proc. yra nepritaikytos žmogui judančiam su neįgaliąja transporto priemone, 34 proc. yra dalinai pritaikyta ir 53proc.yra visiškai pritaikyta neįgaliajam žmogui.
Išvados: 1. Ekspertų interviu pagalba, buvo atskleistos patirtys siekiant patekti į vaistines. Buvo
išsakytos pagrindinės trys temos, džiaugsmai, lūkesčiai ir patiriamos problemos. Ekspertai dalijosi gera patirtimi apie prekybos centruose įsikūrusias vaistines ir apie patiriamas problemas, kurios trukdo patekti į vaistinę. Ekspertų lūkesčiai, jog visos vaistinės būtų pritaikytos pagal universalų dizainą. 2. Slapto paciento tyrimo metu, buvo išskirta trys vaistinių tipai, prieinamos, dalinai prieinamos ir neprieinamos. Tyrimo metu paaiškėjo, jog Beveik didžioji dalis prieinamų vaistinių yra įsikūrusios prekybos centruose. Tai sudarė net 53 proc. tirtų vaistinių. Prekybos centrai lėmė aikštelių, viešojo transporto bei durų reikalavimo atitikimus.
6
SUMMARY
M.Andrulio master thesis. Master thesis supervisor associate professordoc. Jonas Grincevičius(2015/2016) , Dr. Jurgita Daukšienė (2016/2017); Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Pharmaceutical technology and Social pharmacy department. – Kaunas.
Master thesis: The accessibility of community pharmacies for physically disabled people. The aim: To investigate the accessibility of community pharmacies for physically disabled
people
Methods: It was made by two stages. In first stage qualitative method was used in this
research. Structured interview was taken from experts to collect the data. Experts told which problems they have when they are trying to access drug store. For the second stage there were secret patient experiment. Which helped to identify the barriers for disabled peoples
Results: There were found the main barriers preventing access to the pharmacy. It is also
secret patient study aids, has identified three types of pharmacies. Available, semi-accessible with the help of an assistant and the third is not available. There is only 13 percent, which is not available. Then there is 34 percent, which is semi-accessible and 53 percent, which is fully adapted to disabled person.
Conclusions: 1. Expert interviews were disclosed experiences in order to get to the pharmacy.
More than half of the surveyed pharmacies in Kaunas adapts to the disabled person moving carriage. The main problem, why cannot get into all the pharmacies is that it is not adapted ramp.
2. The experiment of a secret patient during the investigation, was isolated three types of pharmacies, affordable, accessible and partially inaccessible. The investigation showed that all available pharmacies are located in shopping centers. This has resulted in facilities, public transport and door eligibility.
7
SĄVOKOS
Diskriminacija dėl neįgalumo – bet koks išskyrimas, atstūmimas ar apribojimas dėl
neįgalumo, kuriais siekiama pabloginti ar paneigti arba dėl kurių pabloginamas ar paneigiamas visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pripažinimas, įgyvendinimas ar naudojimasis jomis lygiai su kitais asmenimis politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, pilietinėje ar bet kurioje kitoje srityje. Tokia diskriminacija apima visų formų diskriminaciją, įskaitant atsisakymą pagrįstai pritaikyti sąlygas [35].
Farmacijos specialistas - vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba
Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo.
Gera vaistinių praktika - normų, nustatančių reikalavimus vaistinės veiklai, įskaitant
farmacinės paslaugos tiekimą ir farmacinės rūpybos principų įgyvendinimą, visuma.
Neįgalieji – tokie asmenys, kurie turi ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo
sutrikimų, kurie sąveikaudami su įvairiomis kliūtimis gali trukdyti tokiems asmenims visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiai su kitais asmenimis[35].
Neįgalumo lygis– kompleksiškai įvertinus nustatytas asmens sveikatos būklės,savarankiškumo kasdienėje veikloje ir galimybių ugdytis netekimo mastas [35].
Neįgalusis – asmuo, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka pripažintas neįgalumo
lygisarba mažesnis negu 55 procentų darbingumo lygis ir nustatyta specialiųjųporeikiųtenkinimo reikmė [35].
Pagrįstas sąlygų pritaikymas – būtini ir tinkami pakeitimai ir pritaikymai, dėl kurių
nepatiriama neproporcinga ar nepagrįsta našta ir kurių reikia konkrečiu atveju siekiant užtikrinti neįgaliesiems galimybę naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis lygiai su kitais asmenimis ar galimybę įgyvendinti šias teises ir laisves.
Specialusis poreikis – specialiosios pagalbos reikmė, atsirandanti dėl asmens įgimtų ar
įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų (neįgalumo ar darbingumo netekimo) ir nepalankių aplinkos veiksnių [35].
Universalus dizainas – tai toks gaminių ir aplinkos kūrimas, kai jais kuo platesniu mastu
8
SANTRUMPOS
FR- farmacinė rūpyba GVP-gera vaistinių praktika
JAV- Jungtinės Amerikos Valstijos
9
ĮVADAS
Lietuvoje žmonių su negalia skaičius nuolat didėja. 2008 metais netekto darbingumo (invalidumo) pensijas ar išmokas gavo 258 848 asmenys, t.y. apie 7 proc. visų Lietuvos gyventojų. 2008 m. neįgaliųjų skaičius, lyginant su 2007 metais, padidėjo 2,2 procento [40]. Fizinę negalią turintys asmenys gali judėti neįgaliojo vežimu.
Fizinė aplinka skirstoma į viešąją ir gyvenamąją aplinką. Šios aplinkos tiesiogiai veikia neįgalaus žmogaus integraciją į visuomenę. Lietuvoje yra sukurta teisinė bazė, reglamentuojanti fizinės aplinkos pritaikymą žmonėms su negalia [34]. Tačiau, reikia pažymėti, kad vaistinių infrastruktūra nėra visiškai pritaikyta žmogui turinčiam judėjimo negalią, o tai riboja žmonių su negalia integraciją ir dalyvavimą visuomenės gyvenime bei didina jų socialinę atskirtį [33].
Literatūros apžvalgos pagalba buvo išskirtos pagrindiniai trys barjerų tipai, tai finansinis, fizinis bei kultūrinis.[10,3] Todėl svarbu įvertinti, ne tik patekimą į vaistinę fizinę negalią turintiems asmenims, tačiau keisti ir požiūrį į neįgalų asmenį. Kultūrinis barjeras, tai suvokimo ir pagarbos trūkumas iš sveikatos priežiūros specialistų. Todėl vaistininkai gali šį požiūrį šiek tiek pakeisti ir pagerinti [10]. Slapto paciento tyrimo metu taip pat buvo pastebėtas kultūrinis barjeras. Taip pat svarbu suvokti jog, netinkamas pandusas, sukelia daugybę patekimo problemų. Fizinis krūvis atitenka rankoms, todėl jei pandusas yra per status, neturi pagalbinių turėklų ar bent vieno iš jų, tai fizinę judėjimo negalią turinčiam asmeniui, į tokį pandusą įvažiuoti yra labai sudėtinga.Tai lemia, kad žmonės turintys negalią, įsigyja vaistus per artimus žmones ir užsiima neracionalia savigyda, kuri gali sukelti rimtesnių problemų [9].
10
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas
- Ištirti vaistinių pritaikymą negalią turintiems asmenims.Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti fizinę negalią turinčių asmenų patirtis siekiant pakliūti į vaistines. 2. Įvertinti patekimo galimybes į vaistines, fizinę negalią turintiems asmenims.
11
1.
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Sveikatos samprata ir jos sąsajos su fizine negalia
Sveikata tai labai plati sąvoka, kurią apima siaurai techninės ir plačiai moralinės ar filosofinės reikšmės[2]. Taip pat sveikata yra kiekvieno žmogaus teisė, taip skelbia Jungtinės tautos (JT) [1]. Aiškią ir plačiai naudojamą sveikatos sąvoką iki dabar pateikė 1948m., pasaulio sveikatos organizacija: Sveikata yra visiška fizinė, psichinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligų ar negalavimų nebuvimas [30,24]. Neįgalumas, tai negalėjimas atlikti veiksmų, dėl tam tikro sutrikimo [6,36]. Kliūtis, tai rezultatas neleidžiantis atlikti norimo veiksmo, dėl esamo sutrikimo [6]. Medicininis negalios modelis tai paties individo problema, o priežastys yra organizmo fiziologinių funkcijų sutrikimas arba jų praradimas. Todėl negalią turintis žmogus tampa priklausomas nuo jį supančios aplinkos, tokios kaip medikai ar socialiniai darbuotojai. Dėl to neįgaliam žmogui yra taikomos reabilitacijos priemonės norint grąžinti fiziologines funkcijas artimas ,,sveikųjų normoms‘‘ [41]. 1980m. PSO išleido tarptautinę sutrikimų, neįgalumų ir invalidų klasifikaciją. Nors sąvoka lieka nepakitusi- liga yra žmogaus svarbiausia funkcionavimo priežastis, neįgalumas yra suprantamas kaip įgimtas ar įgytas fizinis ar psichologinis sutrikimas, kuris neleidžia asmeniui iš dalies ar visai savimi pasirūpinti [41]. Per paskutinį dešimtmetį, kultūrinis supratimas apie žmones su negalia sulaukė daug dėmesio [10].
Žmonės su fizine negalia yra asmenys, turintys specialiųjų poreikių, kuriems reikalingos nemenkos pajamos: sveikatos priežiūrai, specialiajai neįgaliųjų įrangai ar technikai, gyvenamosios vietos pritaikymui, judėjimui ir laisvalaikiui. Kiekvienas žmogus jaučiasi laimingas tada, kai jo poreikiai yra visiškai patenkinami. Deja, žmonės su negalia ne visada turi galimybių naudotis paslaugomis ar vartoti prekes būtinas jų gebėjimams ugdyti ir užtikrinti tinkamą gyvenimo lygį [37]. Paslaugos teikėjo supratimo stoka yra įvardijama, kaip barjeras, kuris apsunkina neįgalaus asmens bendradarbiavimą su sveikatos įstaiga. Svarbu suvokti, kokią pagalbą gali suteikti sveikatos įstaiga, suprasti skirtumą tarp neįgalaus žmogaus ir sveiko žmogaus susiduriamų problemų [21]. Žmogus turintis negalią, privalo užsiimti kasdieniais, fizinio lavinimo pratimais. Tai suteikia psichologinį ir fizinį pasirengimą. Šiandienos aplinkoje yra daugybė kliūčių trukdančių lengvai keliauti iš taško a į tašką b [13].
12 kitą gatvės pusę, nėra padarytų nuvažiavimų. Važiavimas keliu, taip pat nėra pati saugiausia vieta su neįgaliuoju transportu. Kai eismas yra toks intensyvus, pasitaiko ir tragiškų nelaimių [11]. Neįgalus žmogus, stengiasi pritapti ir būti naudingu, tačiau visuomenė juos priverčia jaustis atskirtais, nes ne į visus viešus pastatus žmogus turintis judėjimo negalią, turi galimybę patekti. Transportas taip pat nėra visiems patogus, nes ne visi yra žemagrindžiai ar turi galimybę vežti neįgalų asmenį. Žmonės turintys negalią, jauni ar senyvo amžiaus, kuriems yra reikalinga pagalba vykdant tam tikrus kasdienius veiksmus yra dažniausiai siunčiami į slaugos namus [12]. O neįgaliam žmogui kaip tik svarbu neužsidaryti namuose, svarbu išvažiuoti į parką, išvykti į miestą. Fizinę negalią turintis žmogus, turi tokių pačių norų kaip ir sveikasis žmogus. Laisvai judėti po miestą, įeiti į viešas įstaigas, dalyvauti visuomenės susibūrimuose ar nusipirkti vaistų vaistinėje. Tačiau žmonės turintys negalią, jaučiasi atskirti, jie negali laisvai judėti po miestą, tam trukdo viešojo transporto vystymas, negali pakliūti į tam tikras gydymo įstaigas. Nors įstatymas reglamentuoja, jog patekimas į vaistinę ar kitą gydymo įstaigą turi būti pritaikytas visų amžiaus grupių žmonėms ir neturėtų sukelti sunkumų negalią turintiems žmonėms, tačiau realybė yra kitokia [20].
2004 m. gegužės 11d. LR seimas priėmė įstatymą ,,Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas‘‘. Šio įstatymo tikslas yra užtikrinti neįgaliųjų lygias teises ir galimybes visuomenėje, nustatyti neįgaliųjų socialinės integracijos principus, apibrėžti socialinės integracijos sistemą ir jos prielaidas bei sąlygas neįgaliųjų socialinę integraciją įgyvendinančias institucijas, neįgalumo bei darbingumo lygių įvertinimas, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo, specialiųjų poreikių nustatymo ir tenkinimo principus [22].
Žmonės turintys negalią, suvartoja daugiau vaistinių preparatų bei vaistų nei sveiki žmonės. Tačiau, lyginant su sveikais žmonėmis, neįgalus žmogus patiria ir daugiau sunkumų, tiek su vaistų vartojimu, tiek su bendraudami su paslaugą teikiančiais specialistais [25,10]. Tokį skirtumą lemią, žinių ir supratimo stoka. Taip pat dėl šios priežasties neįgalus asmuo labai dažnai gauna ir nekokybišką pagalbą [25]. Šiandienos tikslas, neįgalumą perteikti, ne kaip ligą, o kaip gyvenimo būdą, supažindinti žmones, kad neįgalumas tai ne gyvenimo pabaiga, o gyvenimo posūkis. Negalia tai gyvenimo būdas [10]. Norint sumažinti patekimo kliūtis į vaistines, reikia pradėti nuo atvykimo su transportu, kad nebūtų jokių papildomų fizinių kliūčių. Taip pat reikia įrengti konsultavimo vietą, kur žmogus su neįgaliojo vežimėliu galės privačiai ir patogiai pasikonsultuoti su vaistinės personalu [25].
Tyrimo duomenimis buvo nustatyta, jog patekimas į vaistines, žmonėms turintiems negalią, yra sudėtingas ir reikia jį tobulinti. Tai lėmė nepritaikytas patekimas į vaistinę, per siauras durų tarpas ir aukšti slenksčiai tarp durų [14].
13
1.2 Aplinkos pritaikymas žmonėms turintiems fizinią negalią.
Fizinė aplinka skirstoma į viešąją ir gyvenamąją aplinką. Šios aplinkos tiesiogiai veikia
neįgalaus žmogaus integraciją į visuomenę. Lietuvoje yra sukurta teisinė bazė, reglamentuojanti fizinės aplinkos pritaikymą žmonėms su negalia [34]. Tačiau, rekia pažymėti, kad vaistinių infrastruktūra nėra visiškai pritaikyta žmogui turinčiam judėjimo negalią, o tai riboja žmonių su negalia integraciją ir dalyvavimą visuomenės gyvenime bei didina jų socialinę atskirtį [33].
Pastatų reikalavimai: viešieji ir komerciniai pastatai privalo būti, pritaikyti neįgaliajam žmogui, leisti laisvai naudotis visomis jų teikiamomis paslaugomis. Neįgaliam asmeniui turi būti pritaikytas patekimas į pastatus, bei nepritaikytose vietose turi būti nuorodos į jas, kurios turi būti paženklintos tarptautiniu neįgaliojo žmogaus ženklu. Pagrindinis įėjimas į pastatą turi būti įrengtas taip, jog žmogus turintis negalią, galėtu laisvai į jį patekti. Jei šalia pagrindinių durų yra įrengti laiptai, privalo šalia būti įrengtas pandusas[38].Reikalavimai dėl neįgaliesiems fiziškai tinkamos aplinkos visose gyvenimo srityse įgyvendinami atliekant teritorijų planavimą ir statinių projektavimą bei viešosios paskirties pastatų, būsto ir jo aplinkos, viešojo transporto objektų, skirtų keleiviams aptarnauti, ir jų infrastruktūros pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams [33]. Prieinamumas, siekiama, kad neįgalieji galėtų gyventi savarankiškai ir visapusiškai dalyvauti visose gyvenimo srityse. Siekiama pritaikyti objektų ar teikiamų paslaugų prieinamumą, tiek mieste, tiek kaimo vietovėse. Tai apima trukdžių bei kliūčių nustatymą ir pašalinimą [35 (9 str.)].
14 privalobūti pastatytas pandusas ir bent iš vienos pusės turi būti turėklas, kuris palengvintų įvažiavimą su neįgaliąja transporto priemone [11].Viešasis transportas yra viena svarbiausių susisiekimo priemonė mieste. Išvystytas transportas leidžia lengvai ir greitai iš vienos miesto pusės pakliūti į kitą. Tačiau ar visi turi lygias teises juo naudotis? Neįgalus asmuo negali lengvai pakliūti į nepritaikytą viešąjį transportą, kas sukelia žmonių atskirtį. Todėl vienas svarbiausių dalykų ir yra transporto pritaikymas neįgaliajam. Tokiu būdu palengvinamas atvykimas iki sveikatinimo įstaigos [40]. Tačiau vien transporto neužtenka, reikia kad būtų pritaikyta ir stotelė, nuovaža per perėją, kad nebūtų per aukšti šaligatvio borteliai važiuojant su neįgaliojo transporto priemone. Svarbu, kad ties perėjomis būtų specialus ženklinimas, ryški spalva, bei įspėjamasis paviršius neregiui [40]. Svarbu nepamiršti ir pačio patekimo į gydymo įstaigas. Jie taip pat turi būti pritaikyti visiems žmonėms, su negalia ar kitokiais susirgimais. Turi būti įrengtas patogus užvažiavimas, plačios durys ir įspėjamieji ženklai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu Aplinkos ministerija yra įpareigota rengti normatyvinius techninius dokumentus susijusius su aplinkos pritaikymu neįgaliųjų specialiesiems poreikiams. Už objektų pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams atsako savivaldybių institucijos ir viešosios paskirties pastatų, būsto ir jo aplinkos, viešojo transporto objektų, skirtų keleiviams aptarnauti, ir jų infrastruktūros savininkai bei naudotojai [34]. Aplinkos veiksnių įtaka asmenims, turintiems fizinę negalią, yra labai įvairi ir sudėtinga. Šie aplinkos veiksniai yra: ekonominiai – finansiniai, informaciniai, fiziniai ir psichosocialiniai. Su fizinėmis kliūtimis labiausiai tenka susidurti atokiose kaimo vietovėse, kur yra minimalus ar išvis nėra jokio fizinio pritaikymo, žmogui turinčiam fizinę negalią. Tinkamai suprojektuoti jau esamą pastatą fizinę negalią turinčiam žmogui yra labai brangu, todėl dauguma pastatų ir yra nepritaikyti arba dalinai pritaikyti neįgaliąjam žmogui. Be to, norint pasiekti rekreacijos pastatus, sveikatingumo įstaigas,
susiduriama su transportavimo problema [18]. Judėjimo negalią turintys žmonės
15
1. paveikslas. Pagrindiniai trys barjierų tipai(sudarytas autoriaus, remiantis 10 ir 3 šaltiniais)
Nustatyta, kad netinkamas pritaikymas pastatų lemia pacientų turinčių negalią, neatvykimą ar pavėlavimą į gydymo įstaigą, pavėluotą ar praleistą gydymo pradžią. Tai lemia mažiau efektyvų ligos gydymą ar privesti prie sunkios būklės [24]. Pritaikymas prasideda nuo transporto. Tyrimo atlikta analize, buvo tikrinama ar yra pritaikytas transportas, neįgaliajam žmogui, atvykti iki gydymo įstaigos. Tikrinama, su kokiomis dar kliūtimis susiduria žmogus išlipęs iš transporto [24]. Žmonėms su negalia, vaistinių barjieras nėra vien fizinis, tai gali būti ir finansinis barjieras. Tačiau dažnai pasitaiko ir netinkamas patekimas, ilgas laukiančiųjų sąrašas, siauri praėjimai ar patekimai [3].Tyrimo atliktais duomenimis, buvo nustatyta, jog trys iš penkių asmenų turinčių fizinę negalią, turėjo sunkumų pakliūnant į sveikatos priežiūros įstaigą. Taip pat buvo nustatyta kokie yra barjerai, trukdantys pakliūti pacientams į gydymo įstaigas. Buvo išskirtos šios kliūtys :a) aplinkos, b) struktūrinės, c) proceso barjeras,t.y. kaip buvo teikiama paslauga. Buvo padarytos išvados, kad patekimas į gydymo įstaigą, nėra tik fizinis, bet tuo pačiu ir laiko ir transporto galimybių planavimas. Aplinkos barjerai, transportas,viena pagrindinių problemų, žmonėms turintiems negalią, kurie neturi savo transporto. Nes viešasis transportas nėra visiškai pritaikytas neįgaliam asmeniui [21]. Žmonės turintys negalią, neina į vaistines kurios nėra pritaikytos vien todėl, kad patiria nelygybią sveiko žmogaus atžvilgiu [31]. Egzistuoja struktūriniai barjerai, tokie kaip nepakankamas vietos plotas neįgaliojo vežimėliui. Taip pat yra ir procesiniai barjerai, dėl kurių susidaro ilgos laukimo valandas eilėje [31]. Patekimas į gydymo įstaigą, nėra vienintelis barjeras ir net išsprendus jį, vis tiek liks prieinamumo problema. Ją sudarys ir finansinis barjeras, dėl nepilnossveikatos draudimo išmokos. Yra dar individualių papildomų barjerų tokių kaip: išsilavinimas, kalba, asmeninė patirtis, nesveikas gyvenimo būdas, žmogaus tikėjimas, prasta mityba, gydytojo nusiteikimas ir įtaiga, transportas, socialinė parama ir vaistų bei medicininių preparatų tinkamas naudojimas. Taip pat įtakos turi ir
Fizinis
16 rasė, etniškumas, lytis, ekonominė padėtis, aplinkos veiksniai ir kiti svarbūs faktoriai [23]. Transportas, yra svarbus, norint pasiekti gydymo įstaiga, kai ši yra toli. Todėl svarbus išvystytas ir pritaikytas viešasis transportas, nes fizinę negalią turintys asmenys, sunkiai įveikia didelius atstumus. Svarbu, kad į transporto sąvoką įeitų ir pritaikymas nuo transporto atvykimo vietos iki pat įėjimo į sveikatos centrą. Neturi būti sudarytų jokių papildomų kliūčių, tokių kaip aukšti šaligatvių borteliai, nuvažiavimų nebuvimas ar nepravažiuojami slenksčiai [23]. Nors problema yra žinoma, jog neįgalus asmuo sunkiai pakliūna į viešas įstaigas, pritaikytas judėjimas vežimėlyje daug dėmesio nesulaukia.Tačiau šiuo tyrimu buvo apklausiami žmonės su negalia ir vertinama, su kokiomis problemomis yra susiduriama ir, kaip reiktų tai tvarkyti. Tyrimas buvo atliekamas nuošaliuose kaimo miesteliuose, imant interviu iš negalią turinčių asmenų. Buvo nustatyta, jog viešasis transportas nėrapritaikytas neįgaliajam asmeniui, kuris juda vežimėlio pagalba. Gydymo įstaigos, sunkiai prieinamos, žmonėms turintiems fizinę negalią. Pakliuvus į vidų buvo susiduriama su slenksčių problema, važiuojant į kabinetą, taip pat buvo siauri tarpai tarp durų. Judėjimas viduje buvo prilyginamas sunkiam ir sukeliančiam problemų. Tokie tyrimo rezultatai rodo, jog ši problema yra aktuali, ir svarbu ją vertinti ir nagrinėti [7]. Sunkus patekimas į gydymo įstaigą yra dėl patogaus įėjimo įrangos ar įrengimo nebuvimo, įspėjamųjų ženklų, kurių pagalba yra nurodomas specialus įėjimas per kitą vietą, stokos.Tačiau ir tokie pritaikymai kartais baigiasi tuo, jog įėjus į pastatą per specialiai nurodytą neįgaliam asmeniui vietą, už durų randami laiptai, o šalia nėra lifto. Tai neįgaliam žmogui, judančiam vežimėlyje tampa problema. Tačiau yra specialus pritaikymas, kuris leidžia teikti paslaugą, pirmajame aukšto pastate, tačiau tai vyksta bendroje laukimo salėje ir tai kelia problemą ligonio privatumui [32].
18
2.
TYRIMO METODAI IR METODIKA
2.1 Tyrimo eiga
Tyrimui atlikti buvo pasitelkti 4 etapai. I etapas mokslinės literatūros analizė, buvo analizuojama, su kokiais barjerais susiduria fizinia negalią turintys asmenys, taip pat užsienio šalių vaistinių bei gydymo įstaigų pritaikymas judėjimo negalią turintiems asmenims. II etape buvo vedami keturi interviu, viename interviu vienu metu dalyvavo du ekspertai. Interviu metu buvo bendraujama su keturiais ekspertais, kurie turi fizine negalia ir vienu ekspertu, kuris neturi fizinės negalios, tačiau turi patirties bendraujant su fizinia negalia turinčiais asmenimis. Ekspertai interviu metu identifikavo Lietuvoje esančių vaistinių barjerus, su kuriais susiduria fizine negalią turintys asmenys. III etape, pasitelkiant slapto kliento medotą, buvo tikrinama vaistinių prieinamumas fizinę negalią turintiems asmenims. IV etapas apibendrina, visų anksčiau buvusių etapų gautus duomenis.
1. Lentelė. Tyrimo etapai
I ETAPAS: MOKSLINĖ LITERATŪROS ANALIZĖ II ETAPAS: EKSPERTŲ INTERVIU
III ETAPAS: SLAPTO PACIENTO METODAS
IV: TYRIMO DUOMENŲ ANALIZĖ IR APIBENDRINIMAS
2.2 Tyrimo metodai
Tyrimui atlikti buvo pasirinktas kokybinis tyrimo metodas, t.y. pusiau struktūrizuotas interviu, kuriuo buvo siekiama atskleisti judėjimo negalią turinčių ar su judėjimo negalia asmenimis bendraujančių, ekspertų patirtis, siekiant gauti paslaugas visuomenės vaistinėse. Taip pat buvo pasitelktas ir slapto paciento eksperimentas, kurio metu, buvo bandoma pakliūti į vaistines su neįgaliojo vežimu. Abu metodai buvo suderinti taip jog vienas kitą detalizuotų bei papildytų gautus duomenis. Kokybinis tyrimas buvo pasirinktas dėl šio priežasties:
1) kokybinių tyrimų metodai yra lankstūs, orientuoti į interpretaciją, į procesą, į situacijos ir elgesio ryšį. Kokybinis tyrimas gali būti susijęs su individo ar grupės elgsena tam tikroje aplinkoje.
A. Ekspertų interviu. Siekiant išanalizuoti vaistinių pritaikymą negalią turintiems
19
B. Slapto kliento metodas. Tyrimo metu, buvo naudojamas neįgaliojo vežimas ir
bandoma pakliūti į atsitiktine tvarka atrinktas, Kaune esančias vaistines. Vertinamas jų prieinamumas, o patekus į vidų, buvo stebimas vaistinės personalo reakcijos į neįgalų asmenį, taip pat buvo klausiama apie vaistinį preparatą. Tyrimui buvo pasitelktas apmokytas specialus asmuo ir naudojamas neįgaliojo vežimas. Tai kiekybinis metodas, pagrįstas patekimu į vaistinę neįgaliąja transporto priemone. Buvo pasiskolintas neįgaliojo vežimas ir bandoma savo jėgomis pakliūti į atsitiktiniu būdu išsirinktas 26 vaistines. Vaistinės buvo atrinktos iš VVKT duomenų bazės, gauta 156 vaistinės ir nuspręsta patikrinti kas šeštą sąraše esančią vaistinę. Šio tyrimo pagalba buvo įvertinti visi patekimo kriterijai lemiantys vaistinių prieinamumą.
2.3 Empirinio tyrimo metodas
A Ekspertų interviu. Antrame etapui buvo pasirinktas kokybinis tyrimo metodas- pusiau struktūrizuotas interviu, kuriuo buvo siekiama atskleisti judėjimo negalią turinčių pacientų draugijų atstovų patirtis, siekiant gauti paslaugas visuomenės vaistinėse. Šiame tyrime, kaip ekspertai dalyvavo žmonės patys turintys fizinę negalią. Ekspertai dalijosi savo patirtimi, su kokiomis problemomis žmonės su judėjimo negalia susiduria patekdami į Lietuvos vaistines, taip pat kaip vyksta farmacinės paslaugos teikimas neįgaliam žmogui jau patekusiam į vaistinę.
2. lentelė. Interviu ekspertų kodai
1 interviu 2 interviu 3 interviu (2 ekspertai vienu metu) 4 interviu Ns1 Ns2 Ns3 Ns4
B. Slapto kliento Trečiam etapui, buvo naudojamas slapto paciento metodas, atliktas 2017 m. sausio mėnesį. Slapto pirkėjo (angl. „mistery shopper“, „secret shopper“, „pseudo customer“) buvo pradėtas naudoti JAV, maždaug prieš 70 metų. Tai vienas naujausių socialinių tyrimų metodikų [9].Slaptas pirkėjas imituoja įprastą kliento apsilankymą atsitiktine tvarka išrinktuose vaistinėse. Atlikti šiam tyrimui buvo sudarytos 3 dalys. Pirmoji dalis – tyrimo scenarijaus sudarymas, tai kokios, atsitiktine tvarka išrinktos, vaistinės bus tiriamas, kokių prekių bus norima įsigyti jose. Antroji dalis – vykdomas tyrimas/pirkimas, tai nuotraukomis fiksuojamas įvažiavimas/patekimas į vaistine su neįgaliojo vežimu, jei ji pritaikyta. Taip pat,norimos,įsigyti prekės pasiteiravimas farmacininko. Trečioji dalis – duomenų fiksavimas anketoje. Duomenys yra iš karto fiksuojami anketoje, suradus tinkama vietą duomenų fiksavimui. [19].
20 proceso metu išryškėjo trys vaistinių tipai. Buvo nuspręsta, vaistines koduoti trimis kodais, kurie atspindi vaistinių įsikūrimo vietą. (žr. 3.lentelė).
3. lentelė. Tirtų vaistinių kodai.
Prekybos centruose esančios Ne prekybos centruose esančios Gydymo įstaigose esančios RE KL DK
11 vaistinių 12vaistinių 3vaistinės
2.4 Tyrimo instrumentas
A. Ekspertų interviu Ekspertams buvo užduodamas pagrindinis klausimas - ,,Papasakokite atvejus, kai jūs ar jūsų žinomas žmogus negalėjo pakliūti į vaistinę, jei taip, tai kodėl? Taip pat, buvo užduodami ir tikslinamieji klausimai, kurie leido susidaryti nuomonę apie tai su kokiomis problemomis žmonės su judėjimo negalia susiduria patekdami į Lietuvos vaistines ir pačiose vaistinėse. Interviu planas pateikiamas 4 lentelėje.
4. lentelė. Interviu planas
Įžanga
Laba diena, aš esu penkto kurso farmacijos studentas, atlieku magistrinį darbą apie vaistinių pritaikymą neįgaliajam Lietuvoje. Šio tyrimo tikslas yra išsiaiškinti, su kokiomis problemos tenka susidurti neįgaliajam norint pakliūti į vaistinę. Šis tyrimas yra visiškai anoniminis, tai reiškia, kad jūsų interviu atsakymai bus panaudoti tik šio tyrimo rezultatams aptarti ir aš užtikrinu, kad bet kokia informacija, kurią aš įtrauksiu į savo tyrimo rezultatus neidentifikuos jūsų kaip respondento.
Ar turite kokių nors klausimų?
Ar esate pasiruošęs dalyvauti šiame interviu?
Klausimai
Prašau papasakokite daugiau apie Jūsų atstovaujamą organizaciją? Kaip dažnai Jums tenka lankytis vaistinėse?
Keliose vaistinėse lankotės?
Kokie vaistinių pasirinkimo kriterijai? (akcijos, kainos, asortimentas, prieinamumas, pažįstamas vaistininkas, patogi vieta.).
Kokia jūsų patirtis konsultuojantis su vaistininkais? Ar jais pasitiki?
Kokios kliūtys trukdo bendravimui?
21 Su kokiais sunkumais tenka susidurti norint patekti į vaistines?
Ką jūsų nuomone, reikėtų keisti, jog patekimas į vaistinę, žmogui turinčiam judėjimo negalią, reikalautų minimalių jėgų?
Ką reiktų pakeisti vaistinės išorėje ir viduje?
Gal teko susidurti su kokiu nors neįprastu pritaikymu neįgaliajam? Jei taip tai su kokiu? Kokį specialų dėmesį vaistinės personalas skiria neįgaliam patekus į vaistinę?
Kiek Lietuvos vaistinės yra pritaikytos neįgaliajam, remiantis jūsų patirtimi?
Kokias teko išbandyti ar girdėti ypatingas vaistininkų teikiamas paslaugas judėjimo negalią turintiems žmonėms?
Kaip turėtų atrodyti ideali vaistinė?
Pabaiga
Gal dar turite kokių pastebėjimų?
Jei kils kokių papildomų klausimų ar bus galimybė su jumis konsultuotis? Ačiū už jūsų atsakymus ir kad radote laiko į juos atsakyti.
B. Slapto paciento tyrime, buvo bandoma patekti į vaistinę ir jei tai pavykdavo padaryti, buvo klausiama, vaistinės personalo - ,, Ar turite odos lopo tyrimo testo pleistro?‘‘. Jei nepavykdavo pakliūti, buvo laukiama ir stebima ar kas nors iš vaistinės personalo pastebės slaptą klientą.
2.5 Tiriamieji ir tyrimo vieta
A. Ekspertų interviu. Tam, kad kuo geriau pasiruošti eksperimentui buvo konsultuojamasi su šios srities ekspertais, judėjimo negalią turinčiais žmonėmis Vilniuje, Kaune ir Karmėlavoje.
B. Slapto kliento tyrimas. Darbo tikslas buvo ištirti vaistinių pritaikymą, negalią turintiems asmenims. Slapto paciento eksperimentas vyko Kaune esančiose vaistinėse, kurių adresai buvo gauti iš VVKT tinklapio.
2.6 Duomenų rinkimo metodas
A. Ekspertų interviu. Duomenys buvo surinkti naudojant pusiau struktūrizuotą interviu metodą. Tyrimo metu (2016 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais) buvo apklausti fizinę negalią turintys, ar su fizinia negalia bendraujančiais, ekspertai, kol buvo pasiektas įsisotinimas ir nebuvo gaunama naujos informacijos (J. Green, N. Thorogood, 2004).
22 B. Slapto kliento tyrimo metodas buvo fiksuojamas vaizdine medžiaga - nuotraukomis. Taip pat fiksavimui buvo naudojama anketa, kuri buvo pildoma iš karto išėjus iš tyriamosios vietos. Anketa su svarbiausiais aspektais, į ką turima atkreipti dėmesį, atvykus į vaistine, buvo gauta iš organizacijos „X“. Anketa nurodyta prieduose. Pagrindines temas ir užduotys į ką buvo labiausiai kreipiamas dėmesys nurodyta 5 lentelėje.
5.lentelė. Supaprastinta vaistinių prieinamumo patikros anketa.
2.7 Duomenų analizė
Šiame tyrime taikyta kokybinė turinio analizė. Turinio analizė buvo taikyta jau nuo 1981 m. K.E. Rosengren, Skandinavijoje. Pirmą kartą panaudota Jungtinėse Amerikos Valstijose, kaip analizinė technika, XX amžiaus pradžioje. Turinio analizės metodas yra tikslus ir sistemingas būdas tirti aprašytą reiškinį. [29]
Turinio analizėje atliekamas duomenų kodavimas ir klasifikavimas. Pagrindinis tikslas iš gautų interviu, išanalizuoti svarbias žinutes, kurios yra užslėptos kiekviename interviu. Transkribavimas vyksta pažodžiui. Tuomet perteiktas interviu į kompiuterinį variantą, nagrinėjamas ir ieškoma pagrindinių minčių bei poteksčių. Svarbiausi faktai suskirstomi į grupes. Po to, temos buvo
23 peržiūrėtos ir tikrinamos siekiant nustatyti ar temos atitinka išskirtas mintis ir viso pasakojimo kontekstą, tada kuriamas teminis žemėlapis, apibrėžiamos ir pavadinamos visos temos [29]
Taip buvo gautos pagrindinės temos bei potemės iš ekspertų interviu. Į jas buvo sutelktas dėmesys vykdant slapto paciento tyrimo metodą. Interviu gautų duomenų planas nurodomas 6 lentelėje
Slapto paciento tyrimo metu taip buvo išskirtos trys vaistinių grupės, prieinamos, dalinai prieinamos ir neprieinamos.
6. lentelė. Interviu gautų duomenų planas.
2.8 Tyrimo validumas
24
3.
REZULTATAI
3.1 Ekspertų intervių įžvalgos
Išanalizavus visus interviu, buvo nustatyta kokios problemos lemia sunkų patekimą į vaistinę ir su kokiomis problemomis dažniausiai susiduriama jau patekus į vaistinę. Taip pat buvo nustatyta, kokiais kriterijais vadovaujantis renkasi vaistines bei kokiomis paslaugomis vaistinėse naudojasi judėjimo negalią turintys žmonės.
Buvo išskirtos šios pagrindinės temos: patiriamos problemos, džiaugsmai ir lūkesčiai. Taip pat buvo išskirtos šios potemės: aplinkos adaptavimo rateliuose sėdinčiam asmeniui problemos, galimi aplinkos adaptavimo variantai.
Atlikus slapto paciento tyrimą, buvo nustatyti trys vaistinių tipai, prieinamas, dalinai prieinamas, neprieinamas. Šie tipai remiasi, kaip vaistinės yra pritaikytos žmogui turinčiam fizinę negalią ir judančiam neįgaliojo vežimo pagalba. Pagrindiniai kriterijai pagal kuriuos buvo rūšiuojamos vaistinės, tai yra panduso buvimas, statumas, grindinio prieinamumas, nuolydžiai, bei slenkstis tarpduryje.
7.lentelė. Interviu plano analizė
Tema Potemė Citata
3.1.1. Patiriamos problemos 3.1.1.1. Aplinkos adaptavimo rateliuose sėdinčiam asmeniui problemos 3.1.1.2.Galimi aplinkos adaptavimo variantai
,,Sėdinčiam rateliuose, tai taip prekystaliai yra
aukštoki, jie yra per aukšti, žemesnio ūgio žmogui tai yra problema. Galėtų būti tie stalai mažesni, o šalia aukštesnis, dviejų rūšių ''. [Ns1]
,,[...] su vežimukų nepateksi, yra durys per siauros ir
yra laiptelis, tai sunkiai vaikštančiam tikrai sunku patekti.‘‘[Ns1]
25
suspaudyt mygtukus.‘‘ [Ns2]
,,[...] yra durys ir tu stovi ant to pakilimo, turi laikytis, kad neriedėti atgal ir tuo pačiu metu atidaryti duris ir įvažiuoti, dar paprastai koks slenkstis būna, tai praktiškai vienam neįmanoma įvažiuoti.‘‘[Ns2]
,,kai kuriuose mažesnėse vaistinėse yra problema, kad palikta siauri pravažiavimai‘‘. [Ns2]
,,[...] ekranas apšviestas, nematai kas parašyta. [Ns3] Tarkim net jis yra pastatytas aukščiau ir pakreiptas į šviesas ir kuomet esi akių lygyje tu viską matai, o mums jo aukštis yra aukštai ir mes į jį žiūrim ir iš vieno ir iš kito kampo taip‘‘. [Ns3]
,,Atsiskaitymas žiauriai erzina, nes jo aukštis ir aukštai, o tas laidelis trumpas [Ns3], prekystalis būtų žemesnis nors kiek‘‘. [Ns3]
,,Būna ir pandusai slidūs ir nebūna turėklo, arba mėgsta labai tas fasadines plyteles uždėti, tos kur blizga, taigi užsimušti su jom galima.‘‘ [Ns3]
,,Arba jeigu pandusas status, tarkim nusipirkai vaistus ir su maišeliu vežiesi, tai leidžiantis stačiu pandusu, tai garantuotai pamesi viską ką turi ant kelių.‘‘ [Ns3] ,,Dar tarkim prekių krepšeliai, jie tik didžiuosiuose vaistinėse. O tarkim mažesnėse, gali praeiti, bet kur tau susidėti tuos vaistus. Tai tarkim taip, ar krepšeliai ar dėžutės, tai va tokių dalykų iš esmės nėra.‘‘ [Ns3]
,,Taip, yra kita problema, kad kai kuriuose vaistinėse yra aptarnavimo stalas, prekystalis [...], bet jo čia yra problema, kad tas bendravimas nėra patogus. Ir ne tik tai bendravimas, jei apie prekystali kalbant tai išviso atsiskaitymas pavyzdžiui, kortelę tą pačia nori, ten tau aparatas kažkur tai. Ta prasme jis yra nepatogus visiškai‘‘. [Ns4]
26
nėra panduso‘‘.[Ns4]
,,Didžiausia problema aukšti prekystaliai‘‘. [Ns4]
3.1.1.3.
Atsainus požiūris
,,[...] tai ten daugiau gyvenime nebeisiu, nes man tos konsultantės erzina. Toksai labai atsainus požiūris, imk, neimsi nu tai ir varyk iš čia‘‘. [Ns3]
3.1.1.4.Neveikiantys įrengimai
,,Keltuvas, neveikiantis, prieš mėnesį, du. [Ns3], yra keltuvas prie vaistinės, atvažiavau, nesenai įrengtas ir neveikia‘‘.[Ns3]
3.1.1.5.Transportas ,,Visuomeniniu transportu nesinaudoju, tai gaunasi su
mašina, klausimas kur pasistatyti, kaip nuo mašinos davažiuoti iki vaistinės, visur bortai, visur visokie ir nepravažiuojami šaligatviai, tai va čia yra problema‘‘. [Ns4]
3.1.2.Džiaugsmai
3.1.2.1. Vaistininko patarimai ir
konsultacijos
,,[...] pataria žmogui, kad nepirktų brangesnio vaisto, o analogišką pigesnį, papasakoja apie jo poveikį, paklausia ir kokius vaistus geriam, neteko susidurti su atmestiniu požiūriu‘‘. [Ns1]
,,Yra kas konsultuoja, pats vaistininkas prieina ir paduoda, paklausia ar reikia pagalbos, pataria ir jei nori pasižiūrėti tai nukelia‘‘. [Ns2]
,,[...] nes ten man žiauriai patinka konsultantės. Tavęs visą laiką paklaus, išklausinės. Pažiūrės gal tau čia šitą pasiūlyti, o gal kitą, o va šitas pigesnis ir t.t. nors sudėtis ta pati‘‘. [Ns3]
,,[...] ten patinka, yra jauna mergina tokia dirba. Visas duombazes išnaršo ir landžioje ten ieško, tau ko ten reikia ir viską tau pasiūlo‘‘.[Ns3]
3.1.2.2.Prieinamumas ,,Mačiau kad ,,Camelios‘‘ turi
daugiausiai pandusų įrengtų. Daugiabutyje vaistinė ir yra pandusas‘‘.[Ns1]
27
,,O sakysim, prekybos centruose, privažiavimas aiškus, aikštelė mašinai yra, įvažiuoti į prekybos centrą gali. Viduje judėjimas tai ne problema. Tai va čia toks gaunasi, ne dėl vaistinių bet išspręsta ta problema‘‘. [Ns4]
,,Dėl ko sakau, prekybos centrai yra gerai, nes tenai paprastai privažiavimas yra prižiūrimas geriau. Nuvalomas sniegas ir t.t., kad ir dabar to sniego nedaug, bet nuvažiuok į kokį nors užkampį, kur mašiną reiks pastatyti kitoj gatvės pusei tai viskas, problema‘‘. [Ns4]
,,Dabar dažniausiai daromi ažūrinai pandusai, tai jei šiaip man atrodo jie baisūs, išvaizda, ta prasme. Bet savo struktūra tai jie labai patogūs‘‘. [Ns4]
3.1.2.3.Vaistinių paslaugos
,,[...] Internetu vaistai, aišku jų nepačiupinėsi, nepasikonsultuosi, bet aš pati esu užsisakiusi, kokius papildus dar ką nors internetu užsisakyti‘‘. [Ns1]
,,[...] Papildus ar vitaminus internete, žinomą vaistą kurį vartoju, tikrai galima užsisakyti‘‘. [Ns1]
,,Labai patogu yra ,,camelia‘‘ vaistinės paslauga internetu vaistai [Ns3], gali internetu užsisakyti 50 ar 100 vienetų ir tau viską pristatys ‘‘. [Ns3]
,,Internetinė prekyba, labai patogu‘‘. [Ns3] ,,[...] O čia tau viską pristato į namus‘‘.[Ns3]
3.1.2.4. Specialus pritaikymas
28
3.1.3. Lūkesčiai
3.1.3.1.Specialus dėmesys
,,Neužleidžia, išskirtinumo nėra. Kaip ne kaip mums pirmenybė tačiau gydymo įstaigose pirmenybių nėra. Visi vienodi. Teko stovėti eilutėje‘‘. [Ns1]
3.1.3.2.Konsultavimas ,,Galėtų dar būti suteikiama informacija internetu,
konsultacija ar telefonu‘‘.[Ns1]
3.1.3.3. Universalus
dizainas
,,Tai va tas ir yra aplinkos pritaikymas. Tačiau tai yra verslas ir ne visur tai pritaiko, [...] be abejo tai yra universalus dizainas‘‘. [Ns1]
,,Tai paprastai turėtų būti pritaikyta, kaip reikalauja pakliuvimo įstatymai, aišku tas reikalavimas yra po rekonstrukcijos, yra specialus reglamentas reikalavimai žmonėms su negalia, ten numatyta kokie patekimai, kokie reikalavimai, kokios durys turi būti‘‘. [Ns2]
,, Apie duris, tai taip, elektrinės yra pačios geriausios, nes jeigu užvažiavus pandusu reikia atsidaryt duris tai yra pakankamai sudėtinga. Dar dažniausiai atsidaro į laukinę pusę. Jei ten dar daug vietos tai vienaip, bet jei mažai vietos tai sudėtinga ‘‘. [Ns2]
,, Turėtų būti tarp prekystalių pravažiavimas, tarp lentynų normalus pravažiavimas‘‘. [Ns2]
,, Tai turėtų būti išlaikyti reikalavimai. 80-90 cm pločio tarp lentynų. Turėtų būti bent jau vienas prekystalis mažesnis‘‘. [Ns2]
29
žiaurus darbas‘‘. [Ns3]
,,Yra labai paprastas dalykas, jeigu vaistinė yra įrengta pagal statybų technikos reglamentą atitinką, tada va problemų nekelia [4], O yra labai daug kompromisinių variantų kur kažkas daryta, kažkas nedadaryta, kažkoks užvažiavimas yra, bet durys kaip sakant ne į ta pusę atsidaro. Arba nepakankamai arba lieka slenkstis kažkoks tai, tokių visokių būna ištikrūjų‘‘. [Ns4]
,, Dauguma patekti gali šiai dienai, gal būt yra viena kita kur įvažiavimas yra apsunkintas gyvenamuose pastatuose, kažkokių nuo senų laikų, bet į daugumą kiek man tenka važiuoti pačiam tai į jas patenku, vidui judėjimas geriau, blogiau bet irgi pravažiuoji, aptarnavimas paprastai būna kasos aparatai ypač kai aš mėgstu kortele atsiskaityti, tai va tas kortelių skaitytuvas, būna dažnai aukštokai. Kai kurie ant laido gali imt ir išsitraukti toliau, bet dažnai būna laidas trumpas‘‘. [Ns4]
,, Atsiskaitymas ir aptarnavimas per aukštas. Prekystalis sakykim yra šioks toks diskomfortas. O daugiau tai kaip ir viskas tvarkoj, tik dar gal su prekių išdėstymu, tačiau jam nėra reglamento, tai toks geranoriškumo principas, kuris greitai baigiasi. Prekes kurias nori parduoti, būna sukrautos priekija‘‘. [Ns4]
3.1.3.4. Tobula vaistinė ,,Tai vėl, nuo vietos mašinai, patogus pakliuvimas, kad
nesukeltų problemų kaip durų laikymas. Patogus užvažiavimas, viduj tarp lentynų, pakankamas judėjimas, paliktas plotas. Aptarnavimo žemesnis prekystalis. Ir viskas pažeminta‘‘.[Ns2]
30
Patogiausia yra kai lygus įvažiavimas, durys varstomos, prekės protingai išdėliotos, pravažiuoti ir privažiuoti gali, stalviršiai žemai, susimokėti tvarkingai. Ir dar svarbus aukštis yra pačių prekių ir išdėstymas, nes jei labai aukštai‘‘. [Ns3]
,,Patogus privažiavimas, kad automobilį gali palikti ne toli, visiškai šalia ir nėra jokių kliūčių iki durų. Kad būtų privažiavimas mašinai. Šalia autobuso stotelė, kas visuomeniniu transportu atvažiuoja. Tarp mašinos ir stotelės iki vaistinės nebūtų jokių kliūčių. Jei yra koks pandusas, aišku kad atitiktų visus reikalavimus, ir įvažiavus į vidų pakankamai erdvės 90 cm pločio‘‘. [Ns4]
3.1.1. Patiriamos problemos
3.1.1.1 Aplinkos adaptavimo rateliuose sėdinčiam asmeniui problemos
Bendraujant su ekspertais išryškėjo, kad labai svarbu yra neišskirti neįgalaus žmogaus nuo sveikojo, tai sukelia atskirtį. Tokiu būdu žmogus su negalia gali pasijausti atstumtas. Neįgalaus žmogaus gyvenime vežimėlis tampa jo transporto priemone ir jie nesijaučia nepilnaverčiais, nors dauguma žmonių į juos žiūri su pasigailėjimu, todėl ir svarbu spręsti šią kultūrinę problemą.
3.1.1.2. Galimi aplinkos adaptavimo variantai
31 ar ant kelių, jos gali nukristi, geriau būtų susidėti į krepšelį ir tuomet patogu jį laikyti ant kelių. Ne visur užtenka vietos judėti su neįgaliojo transporto priemone, užkliūnama už prekių ar nepavyksta apsisukti. Galėtų būti platesni pravažiavimai.
,,Sėdinčiam rateliuose, tai taip prekystaliai yra aukštoki, jie yra per aukšti, žemesnio ūgio
žmogui tai yra problema. Galėtų būti tie stalai mažesni, o šalia aukštesnis, dviejų rūšių ''. [Ns1]
,,[...] su vežimukų nepateksi, yra durys per siauros ir yra laiptelis, tai sunkiai vaikštančiam tikrai sunku
patekti.‘‘[Ns1]
,,Prekystaliai, taip nepatogu, per aukštas, mokėjimas banko kortelėmis taip pat yra per aukštai, tas pats ir suspaudyt mygtukus.‘‘ [Ns2]
,,[...] yra durys ir tu stovi ant to pakilimo, turi laikytis, kad neriedėti atgal ir tuo pačiu metu atidaryti duris ir įvažiuoti, dar paprastai koks slenkstis būna, tai praktiškai vienam neįmanoma įvažiuoti.‘‘[Ns2]
,,kai kuriuose mažesnėse vaistinėse yra problema, kad palikta siauri pravažiavimai‘‘.
[Ns2]
,,[...] ekranas apšviestas, nematai kas parašyta. [Ns3] Tarkim net jis yra pastatytas aukščiau ir pakreiptas į šviesas ir kuomet esi akių lygyje tu viską matai, o mums jo aukštis yra aukštai ir mes į jį žiūrim ir iš vieno ir iš kito kampo taip‘‘. [Ns3]
,,Atsiskaitymas žiauriai erzina, nes jo aukštis ir aukštai, o tas laidelis trumpas [Ns3], prekystalis būtų žemesnis nors kiek‘‘. [Ns3]
,,Būna ir pandusai slidūs ir nebūna turėklo, arba mėgsta labai tas fasadines plyteles uždėti, tos kur blizga, taigi užsimušti su jom galima.‘‘ [Ns3]
,,Arba jeigu pandusas status, tarkim nusipirkai vaistus ir su maišeliu vežiesi, tai leidžiantis stačiu pandusu, tai garantuotai pamesi viską ką turi ant kelių.‘‘ [Ns3]
,,Dar tarkim prekių krepšeliai, jie tik didžiuosiuose vaistinėse. O tarkim mažesnėse, gali praeiti, bet kur tau susidėti tuos vaistus. Tai tarkim taip, ar krepšeliai ar dėžutės, tai va tokių dalykų iš esmės nėra.‘‘ [Ns3]
,,Taip, yra kita problema, kad kai kuriuose vaistinėse yra aptarnavimo stalas, prekystalis [...], bet jo čia yra problema, kad tas bendravimas nėra patogus. Ir ne tik tai bendravimas, jei apie prekystali kalbant tai išviso atsiskaitymas pavyzdžiui, kortelę tą pačia nori, ten tau aparatas kažkur tai. Ta prasme jis yra nepatogus visiškai‘‘. [Ns4]
,,Privažiavimas tiesiog nepatogus, plius nėra ten privažiavimo normalaus. Tiesiog nėra panduso‘‘.[Ns4]
32
3.1.1.3. Atsainus požiūris
Kiekvienam žmogui yra svarbu, kai į jo ligą žiūrimą rimtai, o ne atmestinai. Bendravimas su neįgaliais žmonėmis turėtų būti toks kaip ir su sveikais. Nereikia vengti akių kontakto ir žiūrėti į žmonės su negalia iš aukšto. Tai yra neprofesionalus ir atmestinas požiūris. Jis nuteikia žmogų prieš vaistinės personalą ir šis nebenori ten grįžti. Reikia kiekvieną žmogų priimti tinkamai, įvertinti jo ligą ir pagal tai bandyti rasti bendrą kompromisą, perkant vaistinius preparatus.
,,[...] tai ten daugiau gyvenime nebeisiu, nes man tos konsultantės erzina. Toksai labai atsainus požiūris, imk, neimsi nu tai ir varyk iš čia‘‘. [Ns3]
3.1.1.4. Neveikiantys įrengimai
Pasitaiko, tokių atvejų kai nauji įrengimai nepalengvina darbo, o tiesiog stovi rodydami pritaikymo galimybę. Liftų įrengimas yra teigiamas dalykas, tačiau Lietuvos oro sąlygos tam nepritaikytos. Staigūs oro pokyčiai gadina elektroninius įrengimus lauke. Taigi norint įrengti liftą reiktų pasvarstyti ar bus papildomų lėšų jį tvarkant, ar geriau padaryti pritaikytą ilgaamžį pandusą, kuris bet kuriuo metų laiku bus tinkamas naudoti.
,, Keltuvas, neveikiantis, prieš mėnesį, du. [Ns3], yra keltuvas prie vaistinės, atvažiavau, nesenai įrengtas ir neveikia‘‘.[Ns3]
3.1.1.5. Transportas
Kalbant su ekspertais išryškėjo tai, kad fizinis neįgaliųjų žmonių pasirengimas yra labai svarbus tuo atžvilgiu, kad tampa labai sunku įveikti nepritaikytas vietas. Net menkiausias kalniukas, bordiūras ar slenkstis kelia problemą judant rateliuose. Svarbu pritaikyti nuovažas, perėjas, užvažiavimus, viešąsias stoteles ir viešąjį transportą. Tuomet fizinę negalią turintis žmogus lengviau pasieks reikiamą vietą. Pandusas, kuris yra statesnis nei 10 laipsnių jau kelia papildomų problemų, žmogui, kuris nėra fiziškai stiprus. Todėl reiktų nepamiršti ir turėklų iš abiejų pusių.
,,Visuomeniniu transportu nesinaudoju, tai gaunasi su mašina, klausimas kur pasistatyti, kaip nuo mašinos davažiuoti iki vaistinės, visur bortai, visur visokie ir nepravažiuojami šaligatviai, tai va čia yra problema‘‘. [Ns4]
3.1.2. Džiaugsmai
33 vaistines pasitikslinti ar ten tikrai yra reikiamo preparato ir pasiūlo ten nuvykti. Kai kurie net, jei sunku pakliūti į vaistinę, ateina padėti. Palaiko duris ar net padeda įvažiuoti.
3.1.2.1. Vaistininko patarimai ir konsultacijos
Farmacijos specialistai, pataria įsigyti preparatą turintį tokį pat poveikį, tik pigesnį, norėdami sutaupyti pacientų sąskaita. Ieško duomenų bazėje, kuris preparatas būtų tinkamiausias. Papasakoja kaip vaistą vartoti, kaip laikyti.
,,[...] pataria žmogui, kad nepirktų brangesnio vaisto, o analogišką pigesnį, papasakoja apie jo poveikį, paklausia ir kokius vaistus geriam, neteko susidurti su atmestiniu požiūriu‘‘. [Ns1]
,,Yra kas konsultuoja, pats vaistininkas prieina ir paduoda, paklausia ar reikia pagalbos, pataria ir jei nori pasižiūrėti tai nukelia‘‘. [Ns2]
,,[...] nes ten man žiauriai patinka konsultantės. Tavęs visą laiką paklaus, išklausinės. Pažiūrės gal tau čia šitą pasiūlyti, o gal kitą, o va šitas pigesnis ir t.t. nors sudėtis ta pati‘‘. [Ns3]
,,[...] ten patinka, yra jauna mergina tokia dirba. Visas duombazes išnaršo ir landžioje ten ieško, tau ko ten reikia ir viską tau pasiūlo‘‘.[Ns3]
3.1.2.2. Prieinamumas
Steigiant vaistinę, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į sveiką žmogų, bet ir fiziškai neįgalų. Todėl reikia papildomų įrengimų, kurie palengvins neįgalaus žmogaus patekimą į vaistinę. Pakliūti į nepritaikytą vaistinę vienam žmogui, turinčiam judėjimo fizinę negalią, yra be galo sunku. Tai reikalauja daug fizinių pastangų, tačiau situacija keičiasi, jei pastatas yra pritaikytasir patekimas į jį netampa iššūkiu. Ekspertų vertinimu, geriausiai sutvarkytas patekimas įvaistinesyra prekybos centruose: prieinamumas geras, durys varstosi automatiškai, slenksčių nėra. Svarbu yra ne tik vaistinės vidinė aplinka ar durys, bet ir vaistinės išorinės aplinkos (aikštelės) pritaikymas: ar stovėjimo aikštelės bordiūrasyra iki 2 centimetrų ar jo išvis nėra ar viešasis transportas yra iki 300 metrų ar toliau. Ekspertai teigė, kad patekimas į prekybos centrus, taip pat ir jų aikštelės, yra gerai pritaikytos, žmonėms rateliuose. Interviu metu buvo paminėta, kad ir kitos vaistinės taip pat stengiasi palengvinti fizinį patekimą į vaistinę žmonėms rateliuose įrengdamos vieną ar net du turėklus iš abiejų pusių. Jie leidžia paprasčiau ir lengviau įvažiuoti į pandusą. Jei pandusas yra statesnis nei 10 laipsnių be turėklų, žmogui, kuris nėra fiziškai tvirtas, įvažiuoti, be pagalbos yra sudėtinga. Kiti pastatai kurie nėra pritaikyti neįgaliajam turi ir kitokių sprendimo būdų. Tai gali būti durų skambutis, kurį nuspaudus vaistinės personalas gali išeiti į lauką ir ten suteikti paslaugą.
,,Mačiau kad ,,Camelios‘‘ turi daugiausiai pandusų įrengtų. Daugiabutyje vaistinė ir yra pandusas‘‘.[Ns1]
34
,,O sakysim, prekybos centruose, privažiavimas aiškus, aikštelė mašinai yra, įvažiuoti į prekybos centrą gali. Viduje judėjimas tai neproblema. Tai va čia toks gaunasi, ne dėl vaistinių bet išspręsta ta problema‘‘. [Ns4]
,,Dėl ko sakau, prekybos centrai yra gerai, nes tenai paprastai privažiavimas yra prižiūrimas geriau. Nuvalomas sniegas ir t.t., kad ir dabar to sniego nedaug, bet nuvažiuok į kokį nors užkampį, kur mašiną reiks pastatyti kitoj gatvės pusei tai viskas, problema‘‘. [Ns4]
,,Dabar dažniausiai daromi ažūrinai pandusai, tai jei šiaip man atrodo jie baisūs, išvaizda, ta prasme. Bet savo struktūra tai jie labai patogūs‘‘. [Ns4]
3.1.2.3. Vaistinių paslaugos
Ekspertų teigimu, kad žmonės galėtų naudotis XXI amžiaus teikiamomis galimybėmis. Yra prekyba internetu, todėl galima naudotis vaistinių paslaugomis, neišėjus iš namų. O tai suteikia didelį palengvinimą, nereikia keliauti didelių atstumų ar įveikti fizinius barjerus. Arba perkant prekes dideliais kiekiais, juk su neįgaliojo vežimėliu iš vaistinės išvažiuoti su maišais ant kelių yra sudėtinga, o jei dar stačias pandusas, visos prekės tikrai nukris nuo kelių. Tą patį galima pasakyti ir apie kitas vaistinėje perkamas prekes pvz.: sauskelnes, jas taip pat sunku išgabenti iš vaistinės, taigi prekyba internetu labai palengvintų jų įsigijimą judėjimo negalią turinčiam žmogui. Tai ypač patrauklu ir dėl pristatymo į namus galimybės - visas prekes, atveža ir atneša iki durų, todėl pristatymas į namus iš tiesų labai palengvina neįgalaus žmogaus gyvenimą ir jie noriai šia paslauga naudojasi.
,,[...] Internetu vaistai, aišku jų nepačiupinėsi, nepasikonsultuosi, bet aš pati esu užsisakiusi, kokius papildus dar ką nors internetu užsisakyti‘‘. [Ns1]
,,[...] Papildus ar vitaminus internete, žinomą vaistą kurį vartoju, tikrai galima užsisakyti‘‘. [Ns1]
,,Labai patogu yra ,,camelia‘‘ vaistinės paslauga internetu vaistai [Ns3], gali internetu užsisakyti 50 ar 100 vienetų ir tau viską pristatys‘‘. [Ns3]
,,Internetinė prekyba, labai patogu‘‘. [Ns3] ,,[...] O čia tau viską pristato į namus‘‘.[Ns3]
3.1.2.4. Specialus pritaikymas
35 ledas, ant jų nėra sniego, tai leidžia pakliūti lengviau. Ažūriniai pandusai taip pat tam gerai tinka, jie yra grublėti su tarpais, sniegas ir lietus krenta pro tarpus, toks pandusas suteikia gerą ratų sukibimą. Vilniuje yra vaistinė, kuri siūlo nusipirkti vaistus neišlipus iš automobilio, tai irgi yra geras pritaikymas fizinę negalią turintiems žmonėms, kurie vairuoja automobilį. Nereikia sukti galvos kur jį pastatyti ir kaip nusigauti iki vaistinės, užtenka privažiuoti prie langelio ir nusipirkti reikiamų vaistinių preparatų.
,,Yra įrengtas šildomas pandusas, tai jis nesukelia problemų ir žiemą galima gražiai užvažiuoti. [...] Gali neišlipęs iš automobilio apsipirkti, tai kaip drive in toks langelis. Labai patogu, privažiuoji paprašai ko nori ir susimoki. Veikia visą parą [...] bet draivas tikrai veikia ir pati važiavau. Labai patogus‘‘. [Ns3]
3.1.3. Lūkesčiai
Ekspertų teigimu, jei patekimas į vaistinę yra sudėtingas, visada galima sulaukti pagalbos iš šalia esančio ar praeinančio žmogaus. Visada paklaus ar palaikyti duris ar padėti įvažiuoti. Šiek tiek sunkiau pagalbos sulaukti ne prie prekybos centro, ten mažiau vaikšto žmonės. Tačiau jei yra galimybė ir patekimas į vaistinę yra šiek tiek sudėtingesnis, reiktų rinktis šalia esantį prekybos centrą. Tokiu atveju jei reiks pagalbos, jos visada bus galima ten sulaukti.
3.1.3.1. Specialus dėmesys
Ne paslaptis, kad į vaistinę eina žmonės, kurie serga ar turi problemų su sveikata, todėl pakliuvus į vaistinę neįgaliajam, galioja tos pačios taisyklės, niekas neturi pirmumo teisės ir visi yra lygūs, visi žmonės laukia bendroje eilėje. Jei norima prekių, kurios yra aukščiau padėtos, jas paduos vaistinės personalas, tik tuomet kai aptarnaus prieš jus buvusį žmogų. Jei norėsite prekių, kurių šiuo metu vaistinė neturi, jas bus galima užsakyti, arba pasiūlys nuvykti į šalia esančią vaistinę. Yra galimybė paprašyti, jog paskambintų į kitą vaistinę ir paklaustų ar turi norimą prekę, tokiu atveju bus galima sutaupyti laiko, jei tos prekės neturės ir kita vaistinė.
,,Neužleidžia, išskirtinumo nėra. Kaip ne kaip mums pirmenybė tačiau gydymo įstaigose pirmenybių nėra. Visi vienodi. Teko stovėti eilutėje‘‘. [Ns1]
3.1.3.2. Konsultavimas
36 nusipirkti vietoje, tačiau jei būtų galimybė, konsultuotis telefonu ar internetu, nereiktų keliauti iš namų.
,,Galėtų dar būti suteikiama informacija internetu, konsultacija ar telefonu‘‘.[Ns1]
3.1.3.3. Universalus dizainas
Vaistinių pritaikymas yra reglamentuotas teisęs aktais, tačiau ne visos vaistinės yra pritaikytos neįgaliajam asmeniui. Universalus dizainas yra suprojektuotas taip, kad būtų patogu juo naudotis, tiek senyvo amžiaus ar negalią turinčiam žmogui. Tai leidžia lengvai, be papildomų trukdžių pakliūti į vaistines. Jei norint pakliūti į vaistinę, reikia lipti laiptais, tai turi būti šalia ir pandusas su turėklais, taip tiek senyvas, tiek negalią turintis žmogus lengviau pasiekia norimą tikslą.
,,Tai va tas ir yra aplinkos pritaikymas. Tačiau tai yra verslas ir ne visur tai pritaiko, [...] be abejo tai yra universalus dizainas‘‘. [Ns1]
,,Tai paprastai turėtų būti pritaikyta, kaip reikalauja pakliuvimo įstatymai, aišku tas reikalavimas yra po rekonstrukcijos, yra specialus reglamentas reikalavimai žmonėms su negalia, ten numatyta kokie patekimai, kokie reikalavimai, kokios durys turi būti‘‘. [Ns2]
,, Apie duris, tai taip, elektrinės yra pačios geriausios, nes jeigu užvažiavus pandusu reikia atsidaryt duris tai yra pakankamai sudėtinga. Dar dažniausiai atsidaro į laukinę pusę. Jei ten dar daug vietos tai vienaip, bet jei mažai vietos tai sudėtinga ‘‘. [Ns2]
,, Turėtų būti tarp prekystalių pravažiavimas, tarp lentynų normalus pravažiavimas‘‘. [Ns2]
,, Tai turėtų būti išlaikyti reikalavimai. 80-90 cm pločio tarp lentynų. Turėtų būti bent jau vienas prekystalis mažesnis‘‘. [Ns2]
,, Pagal reikalavimus durys turi atsidarinėti šitaip (į išorę) bet tarkim jeigu būna pandusas ir jo viršutinė dalis būna mažesnė nei 1,5 arba 1 metras. Ir kai tu atidarai duris, tai tau nebėra kur net pasidėti. Tau reikia atgal pavažiuoti kad atidaryti duris, tai turi ir stabdyti ir tuo pačiu metu važiuoti į vidų. Tai yra žiaurus darbas‘‘. [Ns3]
,,Yra labai paprastas dalykas, jeigu vaistinė yra įrengta pagal statybų technikos reglamentą atitinką, tada va problemų nekelia [4], O yra labai daug kompromisinių variantų kur kažkas daryta, kažkas nedadaryta, kažkoks užvažiavimas yra, bet durys kaip sakant ne į ta pusę atsidaro. Arba nepakankamai arba lieka slenkstis kažkoks tai, tokių visokių būna ištikrūjų‘‘. [Ns4]
37
,, Atsiskaitymas ir aptarnavimas per aukštas. Prekystalis sakykim yra šioks toks diskomfortas. O daugiau tai kaip ir viskas tvarkoj, tik dar gal su prekių išdėstymu, tačiau jam nėra reglamento, tai toks geranoriškumo principas, kuris greitai baigiasi. Prekes kurias nori parduoti, būna sukrautos priekija‘‘. [Ns4]
3.1.3.4. Tobula vaistinė
Tokia vaistinė, į kurią būtų galima lengvai pakliūti, pritaikyta nuo viešojo transporto stotelės, perėjos, bordiūrų aukščio, aikštelės iki slenksčių tarpduryje, durų varstymo, stiklo ženklinimo, vaistinės viduje prekių išdėstymo, prekystalio aukščio ir vaistininko bendravimo. Jei visi šie paminėti dalykai būtų pritaikyti pagal universalų dizainą, tai ir būtų tobula vaistinė.
,,Tai vėl, nuo vietos mašinai, patogus pakliuvimas, kad nesukeltų problemų kaip durų laikymas. Patogus užvažiavimas, viduj tarp lentynų, pakankamas judėjimas, paliktas plotas. Aptarnavimo žemesnis prekystalis. Ir viskas pažeminta‘‘.[Ns2]
,, Paprasčiausiai, tai lygus įvažiavimas, be jokių pandusų, be jokių dirbtinai sudarytų kliūčių, kai ten tų kilimėlių pridėlioja, per kuriuos perlipti negali ir taip toliau. Tai va šitie va pagrindiniai dalykai. Patogiausia yra kai lygus įvažiavimas, durys varstomos, prekės protingai išdėliotos, pravažiuoti ir privažiuoti gali, stalviršiai žemai, susimokėti tvarkingai. Ir dar svarbus aukštis yra pačių prekių ir išdėstymas, nes jei labai aukštai‘‘. [Ns3]
,,Patogus privažiavimas, kad automobilį gali palikti ne toli, visiškai šalia ir nėra jokių kliūčių iki durų. Kad būtų privažiavimas mašinai. Šalia autobuso stotelė, kas visuomeniniu transportu atvažiuoja. Tarp mašinos ir stotelės iki vaistinės nebūtų jokių kliūčių. Jei yra koks pandusas, aišku kad atitiktų visus reikalavimus, ir įvažiavus į vidų pakankamai erdvės 90 cm pločio‘‘. [Ns4]
3.2
Slapto paciento tyrimas
38 vežimas, buvo iškelta užduotis,įvertinti patekimo galimybes į vaistines, fizinę negalią turintiems asmenims. Nustatyti 3 prieinamumo tipai: prieinamas, dalinai prieinamas ir neprieinamas.
8. lentelė. Kliūčių skaičius bandant patekti į vaistinę.
Penkios vaistinės buvo visiškai neprieinamos, visos šios vaistinės buvo įsteigtos ne prekybos centruose, o atskiruose pastatuose. Pagrindinė priežastis, kodėl buvo neįmanoma patekti į vaistines, tai yra dėl pandusų. Nors jie ir buvo prie 4 iš 5 vaistinių, tačiau trys iš jų buvo neužvažiuojami, nei savo nei kitų pagalba, dėl statumo, ar aukšto užvažiavimo.
53%
34%
13%
Nėra kliūčių 1 kliūtis
39
2. paveikslas . Neprieinamų vaistinių nuotraukų pavyzdžiai
KL1 vaistinė, buvo nedirbanti. Nors VVKT tinklapyje ši vaistinė buvo įtraukta į vaistinių sąrašą, tačiau nuvykus į ją, buvo pastebėta, jog ši vaistinė yra laikinai uždaryta. Tačiau buvo bandoma pakliūti iki vaistinės durų. Lauke buvo įrengtas labai status ir slidus pandusas su vienu turėklu. Buvo bandoma į jį įvažiuoti, tačiau nesėkmingai. Buvo sulaukta praeivio vyriškio pagalbos, buvo bandoma tiek stumti, tiek traukti. Užtrukus apie 5 minutes, pirmoji kliūtis buvo įveikta ir tik tuomet pastebėta, jog vaistinė nedirba. Bandant nusileisti minėtu pandusu, be pagalbos, buvau priverstas naudoti ir kojas, nes šios iškrito iš vežimo.
40 KL3 turėjo ir stotelę ir stovėjimo vietą automobiliam, iki vaistinės patogus privažiavimas, tik iškilo problema bandant į ją pakliūti, atidarius duris, buvo matomas pandusas, tačiau pravažiuoti durų slenksčio nepavyko, šis buvo aukštesnis nei 2 cm. Buvo laukiama pagalbos su praviromis durimis, tačiau praeivių nebuvo, o vaistinės personalas nesureagavo.
KL4 neprieinama vaistinė, nustebino neturėdama jokio pritaikymo, iki durų buvo laiptai, panduso įrengto nebuvo, stotelė iki šios vaistinės buvo iki 300 metrų spinduliu, privažiavus prie vaistinės žvalgiausi ar nėra kokio nors ženklo kurio pagalba būtų nurodytas patekimas per kitą vietą, tačiau nesėkmingai.
KL5 neprieinama vaistinė buvo įsteigta gydymo įstaigoje, tačiau rezultatas nustebino, nes pandusas yra, tačiau nuo žemės iki panduso pradžios yra tarpas didesnis nei 5 cm. Be to, prie panduso nebuvo nei vieno turėklo. Stovėjau šalia, laukiau, gal pastebės kas iš vidaus ir ateis į pagalbą, tačiau nieko nesulaukus, išvažiavau. Stovėjimas automobiliui buvo šalia, kaip ir viešasis transportas, kurio stotelė iki 300 m.
3. paveikslas. Dalinai prieinamų vaistinių nuotraukų pavyzdžiai
