LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
AISTĖ MATULEVIČIŪTĖ
GYDYTOJŲ IR FARMACIJOS SPECIALISTŲ BENDRADARBIAVIMAS
SPRENDŢIANT RECEPTŲ KLAIDAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė Doc. dr. Jurgita Daukšienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanė prof. Dr., Ramunė Morkūnienė
GYDYTOJŲ IR FARMACIJOS SPECIALISTŲ BENDRADARBIAVIMAS
SPRENDŢIANT RECEPTŲ KLAIDAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Doc. dr. Jurgita Daukšienė
Recenzentas Darbą atliko
Aistė Matulevičiūtė
TURINYS
SĄVOKOS ... 8
ĮVADAS ... 10
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI (KLAUSIMAI) ... 12
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 13
1.1. Gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimas ... 13
1.2. Receptų klaidos, sukeliamas pavojus, recepto klaidų sprendimo būdai ... 15
1.3. Gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimo galimybės ir kliūtys ... 16
1.4. Gydytojo ir farmacijos specialisto bendradarbiavimas sprendţiant receptų klaidas ... 18
2. TYRIMO METODOLOGIJA IR METODAI ... 23
2.1. Tyrimo organizavimas ir tyrimo eiga ... 23
2.2. Tyrimo metodai ... 23
2.3. Tyrimo dalyvis ir objektas ... 24
2.4. Tyrimo instrumentas ... 26
3. TYRIMO REZULTATAI ... 27
3.1. Farmacijos specialisto ir gydytojo bendradarbiavimas ... 28
3.2. Farmacijos specialistų komunikacija su gydytoju sprendţiant receptų klaidas ... 34
3.2. Farmacijos specialistų ir gydytojų bendradarbiavimo modelis ... 36
3.3. Farmacijos specialistų ir gydytojų bendradarbiavimo stebėjimo tyrimas ... 37
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 43
IŠVADOS (ĮŢVALGOS) ... 44
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 45
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 46
SANTRAUKA
A. Matulevičiūtės magistro baigiamasis darbas / mokslinis vadovas doc. dr. Jurgita Daukšienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Farmacijos fakultetas, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas.
Lietuvoje bei kitose šalyse vis daţniau atkreipiamas dėmesys į komandinį darbą medicinoje modelį- vaistininko ir gydytojo bendradarbiavimą. Remiantis kitų šalių moksline literatūra, galima įţvelgti, jog tarpprofesinis gydytojų ir farmacijos specialistų bendradarbiavimas yra svarbus darbo rezultatų ir paciento sveikatos gerinimui lėtinių ligų gydyme, taip pat gydytojų ir farmacijos specialistų komandinio bendradarbiavimo modelis padeda išvengti kritinių klaidų receptuose. Netinkamai paskirtas ar išduotas vaistas – neabejotina grėsme pacientų sveikatai. Tyrimai rodo, kad gydytojų ir farmacijos specialistų bendradarbiavimas gali ţenkliai sumaţinti medicininių klaidų kiekį vaistų išdavime.
Tyrimo tikslas- įvertinti visuomenės vaistinėje dirbančių farmacijos specialistų ir gydytojų bendradarbiavimą sprendţiant receptų klaidas.
Metodai- tyrimas buvo atliktas dvejais etapais: pirmas etapas- buvo naudojamas kokybinis tyrimo pusiau standartizuotas interviu, kuriame pokalbio procedūra standartizuota tik iš dalies. Šiame metode yra pagrindiniai klausimai, kurie padėjo suprasti kaip vyksta tarpprofesinis bendradarbiavimas- farmacijos specialisto ir gydytojo- dabar, kaip daţnai farmacijos specialistui tenka komunikuoti su gydytojais pastebėjus klaidą receptuose, kokios klaidos daţniausiai pasitaikančios receptuose bei kokios emocinės būsenos yra farmacijos specialistai, kai uţfiksuoja klaidą receptuose. Antras etapas- standartizuotas stebėjimas, kai tyrėjas tiesiogiai dalyvauja tiriamos grupės kasdieniniame gyvenime, stebi, kokios situacijos iškyla, kaip jos sprendţiamos, bendrauja su situacijos dalyviais, suţino, kaip jie vertina bei suvokia situaciją. Taip pat šis stebėjimas buvo paremtas tam tikru algoritmu, kuris buvo kaip „mini― planas pokalbiui su gydytoju.
Rezultatai: Tyrimas rodo, kad gydytojų ir vaistininkų bendradarbiavimas Lietuvoje nėra populiarus. Vaistininkai uţfiksavę klaidą recepte, pirmiausia pajaučia stresą ir baimę, nes pacientui reikia paaiškinti apie situaciją, o tada reikia susisiekti su gydytoju- baimė išlieka ta pati, dėl neţinomos gydytojų reakcijos. Farmacijos specialistai nepasitiki savimi, kai ketina pradėti pokalbį su gydytojais. Farmacijos specialistai taip pat norėtų, kad gydytojai teigiamai vertintų šį tarpprofesinį bendradarbiavimą ir pastabas priimtų teigiamai.
Išvados: 1. Remiantis tyrimu daugiausia receptų klaidų buvo susijusios su informacija apie klaidingai išrašytą vaisto pavadinimą, taip pat neteisingai parinkta dozavimo formą ar vaisto kiekį, taip pat trūko vaistų vartojimo rekomendacijų. Komunikacija tarp farmacijos specialisto ir gydytojo sprendţiant receptų klaidas vyksta bendraujant telefonu. 2. Interviu analizės metodas atskleidė, jog norint pagerinti tarpdisciplininį bendradarbiavimą visų pirma reikia, jog būtų abipusė pareiga tarp sveikatos prieţiūros
specialistų, geranoriškas noras padėti. Farmacijos specialistams taip pat reikalingas veiksmų planas tam, kad galėtų greitai, be įtampos išspręsti klaidingų receptų situaciją bei kuo greičiau pagelbėti pacientui. 3. Abiejų medicinos srities specialistų noras padėti pacientui ir greitas reagavimas į esamą problemą gali pagerinti farmacinės paslaugos kokybę. Tai toks komandinis modelis, kuris susideda iš grandinės: gydytojo ir farmacijos specialisto, nukreiptos į pacientą, komunikuojant, bendradarbiaujant bei norint padėti pacientui.
SUMMARY
Master's thesis: Interprofessional collaboration among pharmacists and physicians: together against prescription errors.
Interprofessional collaboration between pharmacists and physicians to conduct medication reviews is important for optimizing the medical treatment of patients suffering from chronic illnesses. The pharmacist as a final gate keeper is the one who is the last to detect errors and prevent patients. The pharmaceutical which is not correctly prescribed and then given to the patient is 100% harmful for patients‘ health. According to the literature sources from other countries, we can suspect that the interprofesional cooperation between pharmacists and medical doctors is accepted and has shown positive results so far as applyed in the treatment of lethal diseases.
The aim of my research is to review Lithuania‘s pharmacists experience in collaborative between physicians solving recipes errors.
Methods: The research consisted of 2 stages. In both stages qualitative research methods were applied. First qualitative part was partially standartized interview. In this interview were included the main questions, that has helped to understand the interprofessional cooperation now, how often the pharmacists have the chance to communicate with medical doctors when the prescription mistake is spotted, what mistakes are the most common and how pharmacists feel emotionally when the mistakes occurs in the prescription. The second part of the experiment was standartized surveilance, when the investigator is directly involved in the experimental group daily work life and is capable of seing the daily situations and struggles, how they are being solved, is talking directly to the problems‘ participants and get to know their point of view in those situations. This surveilance was based on the algorhythm, which was used as well for the mini dialogues with medical doctors.
Results: The experiment shows that cooperation between doctors and pharmacists in Lithuania is not very popular and used. Pharmacists as the first reaction in spotted mistake, first feel stress and fear, because they are the ones in charge for explaining the situation to the patient, and then they have to contact the doctor as the fear remains the same due to the unknown reaction of doctor. Pharmacists lack on self esteem while they have to start the conversation to the doctor. Pharmacists also would like that doctors evaluated this interprofessional communication positive and would consider the comments from pharmacists.
Conclusions: 1. According to this experiment, the most of prescription mistakes were due to the wrong or unreadable name of the drug, not correct dosage form and overall amount of drug, and were lacking recommendations about the use of drug. . Communication between a pharmacy specialist and a physician in dealing with prescription errors is by the telephone. 2. The qualitative research method–
semi structured interview shows that in order to improve interdisciplinary cooperation, first of all requires mutual respect for the health care professionals and the desire to help for their pacients. Also pharmacists need the plan, that when this kind of situation occurs, they could quickly and without additional stress solve the wrong prescription situation, and as soon as possible give professional help to the patient. 3. The willingness of both specialists to help the patient and the rapid reaction to the current problem can improve the quality of the pharmaceutical service. This is like a team model that consists of a chain: a doctor and a pharmacy specialist whose are directed to the communicate between the pharmacists and doctors and willingness to help their patient. The main conclusion is that pharmacists and doctors should communicate between each other and overall create a solid patient healthcare situation in polypharmacy, and prevention of illnesses as well as treatment.
SĄVOKOS
Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo [22].
Farmacinė paslauga – vaistinėje farmacijos specialistų teikiama paslauga, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos prieţiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą [22].
Farmacinė rūpyba – yra vaistininko farmacinės veiklos dalis, apimanti gyventojų, kuriems paskirtas gydymas vaistais, individualias konsultacijas siekiant nustatyti ir, bendradarbiaujant su gydytoju, išspręsti su vaistinių preparatų vartojimu susijusias problemas; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugas vykdant lėtinių ligų valdymo programas; tikslinį gyventojų informavimą apie galimybę dalyvauti prevencinėse programose; dalyvavimą sveikatinimo ir sveikatos profilaktinėse programose ir kitas susijusias sveikatos apsaugos ministro nustatytas papildomas paslaugas, teikiamas vaistinėse [19, 22].
Gydytojas – medicinos gydytojas, šeimos gydytojas ar gydytojas specialistas [23].
Komandinis darbas – kai grupės narių darbą vienija tarpusavio sąveika, siekiant bendro tikslo (tenkinančio organizacijos ir narių poreikius), dalijimasis turimomis kompetencijomis, individualiąja ir bendrąja atsakomybe, atliekant apibrėţtus vaidmenis, nuolat tobulėjant [32].
Komandinis darbas medicinoje- kai grupės narių darbą vienija tarpusavio sąveika, siekiant bendro tikslo (tenkinančio organizacijos ir narių poreikius- paciento sveikatos gerinimas, noras padėti pacientui), dalijimasis turimomis kompetencijomis, patirtimis, individualiąja ir bendrąja atsakomybe, atliekant apibrėţtus vaidmenis, nuolat tobulėjant [32].
Receptas– dokumentas, kuriuo suteikiama teisė įsigyti vaistinį preparatą, medicinos priemonę (medicinos prietaisą), kompensuojamąją medicinos pagalbos priemonę ir kuris išrašytas reglamentuojamos sveikatos prieţiūros profesijos, nurodytos Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripaţinimo įstatyme, atstovo, teisiškai įgalioto tą daryti valstybėje, kurioje išrašytas tas dokumentas [22].
Vaistas (vaistinis preparatas)– vaistinė medţiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasiţymi savybėmis, dėl kurių tinka ţmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti ţmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti ţmogaus ligas [22].
Visuomenės vaistinė– vaistinė, kurioje laikomi, kontroliuojami ir parduodami (išduodami) vaistiniai preparatai gyventojams ir juridiniams asmenims, neturintiems asmens sveikatos prieţiūros veiklos
licencijos ar farmacinės veiklos licencijos, vykdomi privalomi sveikatos apsaugos ministro įpareigojimai aprūpinant gyventojus vaistiniais preparatais ir atliekama studentų mokomoji ir profesinės veiklos praktika [22].
ĮVADAS
Tinkamas bendradarbiavimas farmacijos specialistų ir gydytojų bei komandinis darbas yra svarbus norint uţtikrinti saugią ir efektyvią paciento sveikatos prieţiūrą [30]. Gydytojo ir farmacijos specialisto profesinė sąveika gali prisidėti prie pacientų sveikatos gerinimo ir kontrolės vaistų vartojime. Farmacijos specialisto konsultacijos apie pacientui paskirtus vaistus, informacijos apie vaistų sąveiką teikimas gali ţymiai prisidėti prie gydymo vaistais, recepto klaidų sumaţinimo bei greito jų ištaisymo [9].
Tradiciškai farmacijos specialistai, dirbantys visuomenės vaistinėje, yra laikomi kaip gydytojų išrašytų receptų kontrolieriai bei dalyvaujantys vaistų išdavime, tačiau, farmacija yra viena iš sveikatos mokslo disciplinų, pagal kurią farmacijos specialistas teikia ir optimalią paciento prieţiūrą vaistų terapijoje, taip pat skatina sveikatingumą, dalyvauja paciento ligų prevencijos procese [33]. Medicina ir farmacija - atskiros, bet tarpusavyje susijusios profesijos, kurios galiausiai siekia pagerinti paciento sveikatą ir jo gyvenimo kokybę. Sustiprinus tarpprofesinius santykius neišvengiamai pagerėtų pacientų prieţiūros kokybė, būtų aukštesni paciento klinikinio gydymo rezultatai[10].
2012 metų tyrimu Airijoje atliktas tyrimas supaţindino, jog farmacijos specialistai yra supaţindinami ir informuojami pagal geriausią tarptautinę praktiką įgyvendinant bendradarbiavimą su gydytojais, kurie gali ţymiai pagerinti klinikinius rezultatus pacientams, ypač sergantiems lėtinėmis ligomis. Šis tyrimas pagrįstas farmacinės rūpybos modeliu, tačiau receptų kontrolė, kuri yra vienas iš pagrindinių saugumą uţtikrinančių aspektų yra labai svarbu. [10]
Lietuvoje farmacijos specialistų ir gydytojų tarpdisciplininiai santykiai nėra išvystyti, tačiau vis daţniau atkreipiamas dėmesys į medicinos darbuotojų komandos modelį- farmacijos specialisto, dirbančio visuomenės vaistinėje ir gydytojo bendradarbiavimą. „Geros vaistinių praktikos nuostatuose― yra pateikta suformuluota idėja šiam bendradarbiavimui: „Farmacinė rūpyba - tai gydy-tojo, vaistininko ir gyventojo bendradarbiavimas, siekiant nustatyti ir išspręsti visas su vaistinių preparatų vartojimu susijusias sveikatos problemas. Tai nuolatinis vaistinių preparatų vartojimo kokybės gerinimo procesas― [12].
Atsiţvelgiant į kitų šalių mokslinę literatūrą, galima įţvelgti, jog tarpprofesinis gydytojų ir farmacijos specialistų bendradarbiavimas gerina darbo rezultatus lėtinių ligų gydyme. Tyrėjai teigia, jog tvirti farmacijos specialistų ir gydytojų darbo santykiai optimizuoja paciento prieţiūrą, padeda išvengti klaidų receptuose. Tyrimai rodo, kad tarpusavis supratimo poţiūris gali pagerinti pirminę sveikatos prieţiūros paslaugą ir ţenkliai sumaţinti medicininių klaidų kiekį vaistų išdavime bei recepto išrašyme [9, 13, 30, 33].
Šiuo tyrimu siekiama išanalizuoti farmacijos specialistų ir gydytojų bendradarbiavimo modelį sprendţiant receptų klaidas. Išsiaiškinti tarpprofesinio bendradarbiavimo prieţastis,
bendradarbiavimo tikslą. Suţinoti farmacijos specialistų poţiūrį į šį tarpdisciplininį sveikatos prieţiūros specialistų bendradarbiavimą.
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI (KLAUSIMAI)
Tikslas- Įvertinti visuomenės vaistinėje dirbančių farmacijos specialistų ir gydytojų bendradarbiavimą sprendţiant receptų klaidas.
Tyrimo uţdaviniai (klausimai):
1. Įvardinti veiksnius, lemiančius farmacijos specialistų dirbančių visuomenės vaistinėje ir gydytojų bendradarbiavimą sprendţiant receptų klaidas ir nustatyti gydytojų bei farmacijos specialistų bendradarbiavimo būdus.
2. Atskleisti sprendimus, galinčius pagerinti farmacijos specialisto ir gydytojo bendradarbiavimą.
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimas
Tarpdisciplininis farmacijos specialistų ir gydytojų bendradarbiavimas Lietuvoje nėra plačiai išvystytas, tačiau vis daţniau atkreipiamas dėmesys į vaistininko ir gydytojo bendradarbiavimą siekiant vieno tikslo- paciento gerovės [28]. Norint uţtikrinti kokybišką ir paciento sveikatai efektyvią sveikatos prieţiūrą, reikia medicinos darbuotojų komandos, šiuo atveju gydytojo ir farmacijos specialisto [5, 26]. „Geros vaistinių praktikos nuostatuose― (International Pharmaceutical Federation, 1997) yra pateikta suformuluota idėja šiam bendradarbiavimui. Kad farmacijos specialistas galėtų įvertinti gydymo vaistais rezultatus, jis turi bendradarbiauti su gydytojais ir pacientų organizacijomis [12].
Komandinio darbo modelis- gydytojo ir farmacijos specialisto bendradarbiavimas- parodė geresnius rezultatus vaistų vartojimo prieţiūroje [13]. Nėra gausu tyrimų atliktų šia tema ir įvertinta šio tarpdisciplininio bendradarbiavimo modelio nauda. Dėl šios prieţasties komandinio modelio nebuvimas gali būti viena iš pagrindinių medicininių klaidų prieţasčių, akivaizdu, kad veiksmingas, sąmoningas gydytojo ir farmacijos specialisto bendradarbiavimas tam tikrose klinikinėse sąlygose gali ţymiai pagerinti paciento prieţiūrą. Tai gali būti aktualu pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis ir (arba) reikalaujančioms intensyvesnės vaistų vartojimo prieţiūros [10] tokiomis kaip: hipertenzija, širdies nepakankamumas, dermatologinės ligos, skausmo gydymas, cukrinis diabetas, onkologinės ligos, astma, opaligės, reikalinga nuolatinė specialisto prieţiūra, todėl farmacinės rūpybos teikimas – nepamainoma paslauga, leidţianti pacientui būti labiau priţiūrimam [32]. Tokia paciento prieţiūra yra aktuali ypač vyresnio amţiaus ţmonėms, kadangi jų gydymą daţniausiai sudaro ne vienos grupės vaistų vartojimas- polifarmcija, dėl to, šiai grupei priklausantys ţmonės vis daţniau susiduria su neracionaliu vaistų vartojimu ir jiems daţnai reikalinga pagalba vaistų vartojimo klausimu [7, 11, 26].
Farmacijos specialistas, dirbantis visuomenės vaistinėje, yra greičiausiai pasiekiamas sveikatos prieţiūros specialistas, šiuo atveju jis turėtų pirmasis reaguoti į paciento nusiskundimus dėl vaistų vartojimo ar pasireiškusių nepageidaujamų reakcijų, nukreipti pacientą pas savo šeimos gydytoją dėl neigiamo vaisto poveikio, arba bendradarbiaujant su gydytoju koreguoti paciento medikamentinį gydymą. Mokslininkai pastebi, „jog gydytojai teigia, kad daţniausiai bendradarbiauja su vaistininkais tam, jog gautų patarimus iš vaistininkų koreguojant vaistinių preparatų dozes taip pat ir pridėti / nutraukti / keisti paciento vaistų terapijos schemą, kad galėtų valdyti konkrečią vaistinių preparatų vartojimo problemą ir didinti gydymo efektyvumą― [15]. Kartu su augančia vaistų prieţiūros koncepcija, augančiu vaistų vartojimu farmacijos specialistų klinikinis vaidmuo buvo išplėstas šalyse,
kaip Japonija, Nigerija ir Švedija. Padidėjusi farmacijos specialistų ir gydytojų sąveika išsivysčiusiose šalyse padėjo sukurti veiksmingesnę, saugesnę ir pigesnę vaistų terapija [33]. Rekomenduojama, jog farmacijos specialistas galėtų dalyvauti paciento ligos gydyme bei stebėti tolimesnį jos vystymąsi. Bendradarbiavimas su kitais sveikatos prieţiūros specialistais tam, kad uţtikrinti efektyvų, saugų ir optimalų gydymą [1].
Įgyvendinant šią komandinio darbo idėją, reikia atsiţvelgti į abiejų sričių specialistų poţiūrį bei vaidmenį šioje pacientų prieţiūros sistemoje. Pasitikėjimas- tai, kas privalo būti ir yra neatsiejamas šiame komandinio darbo modelyje. Pasitikėjimas tiek tarp sveikatos prieţiūros specialistų, tiek tarp paciento ir gydytojo bei tarp paciento ir farmacijos specialisto [11].
Pacientų atţvilgiu farmacijos specialistas turėtų pratęsti gydytojo darbą- padėdamas pasirinkti tinkamą vaistą. Toks modelis sukuria pacientui pastovumą, suteikia pasitikėjimą tiek gydytojais, tiek farmacijos specialistais bei suteikia galimybę turėti ne tik šeimos gydytoją, bet ir šeimos farmacijos specialistą, dirbantį visuomenės vaistinėje, kuris daţniaus galėtų sekti paciento ligos istoriją bei medikamentinį gydymą.
Reikėtų didinti pastangas dėl gydytojo supratimo apie bendradarbiavimo modelį svarbą su farmacijos specialistu, dirbančiu visuomenės vaistinėje, nes šio komandinio darbo nauda gali atsispindėti paciento gerėjančioje sveikatos kokybės prieţiūroje [33]. Pastovus ryšys tarp šių dviejų skirtingų disciplinų specialistų bei gydytojo ir farmacijos specialisto tarpusavio komunikacija bei bendradarbiavimas uţtikrintų kontrolę bei tikslingą paciento gydymą [5]. Tam, kad uţtikrinti saugų ir racionalų vaistų vartojimą reikia suteikti pacientui farmacinę paslaugą, kuri priklauso ir nuo gydytojo išrašyto recepto, ir nuo farmacijos specialisto, dirbančio visuomenės ar gydymo įstaigų vaistinėse, konsultacijos. Atsakomybė paciento sveikatos atţvilgiu, priklauso nuo gydytojo ir farmacijos specialisto [7]. Remiantis tyrimu atliktu Irane 2017 metais [9], siekiant pagerinti gydytojų ir farmacijos specialistų bendradarbiavimo santykius, reikėtų daugiau dėmesio skirti šiems aspektams:
1. Tarpprofesinio bendradarbiavimo bei komunikacijos įgūdţių tobulinimui studijų metu;
2. Tobulinti gydytojo ir farmacijos specialisto komandinio darbo modelį;
3. Naujinti e. recepto sistemoje paskyrą, kurioje būtų galima sveikatos prieţiūros specialistams tikslingai ir greitai komunikuoti tarpusavyje dėl klaidingai išrašytų receptų [9].
Apibendrinant svarbu tai, jog šalyse, kuriose veikia ši bendradarbiavimo sistema, atlikti tyrimai rodo, kad gydytojo ir farmacijos specialisto bendradarbiavimas teikia teigiamų rezultatų gydant lėtinėmis ligomis sergančius pacientus, siekiant išvengti vaistų paskyrimo klaidų. Bendradarbiaujančių
specialistų komandos modelis teigiamai padeda pagerinti pacientų sveikatą bei reguliuoti jų gydymo kaštus.
1.2. Receptų klaidos, sukeliamas pavojus, recepto klaidų sprendimo būdai
Gerinant sveikatos prieţiūros kokybę reikia uţtikrinti ir gydytojų išrašytų receptų kontrolę, o tai yra neatsiejama farmacijos specialisto darbo sritis. Jis yra kaip kontrolierius, paskutinis sveikatos prieţiūros specialistas, kuris patikrina ar teisingai išrašytas receptas, ar tinkamai išduoti vaistai, taip apsaugodamas pacientą. Tarpprofesinės komunikacijos ir bendradarbiavimo vystymas pagerintų paciento sveikatos prieţiūrą, esant klaidingai išrašytiems receptams. Farmacijos specialistas kontroliuodamas receptų išdavimą turi atsiţvelgti į pasitaikančių klaidų sprendimo būdą taip, kad galėtų suteikti pagalbą pacientui tą momentą esančiam vaistinėje [3].
Daţniausiai pasitaikančios klaidos receptuose būna susijusios su: neteisinga vaistinio preparato doze, neteisingai išrašytas vaistinio preparato vartojimo daţnis, t.y. per daţnai vartojamas, neteisinga vaistinio preparato forma, išrašyti keli vaistai, priklausantys tai pačiai farmacinei grupei [17]. Šiuo atveju farmacijos specialistas turi spręsti šią problemą, tačiau menkas tarpprofesinio bendradarbiavimo modelis gali sukelti trikdį išduodant klaidingam recepte išrašytą vaistinį preparatą.
Norint uţtikrinti kokybišką farmacinę paslaugą, kurios vienas iš prioritetų yra, jog reikia padėti pacientui, farmacijos specialistas šiuo atveju turi bendradarbiauti su gydytoju.. Galimybė išvengti nesklandumų vaistinėje ir taip padėti pacientui, galima naudoti tam tikra schema (ţr.1 pav.)
Dėmesys pacientui Rūpinimasis pacientu Problemos identifikavimas Problemos sprendimo būdai Įgyvendinti problemos sprendimo būdus
1paveikslas. Leonard et al., 2004 problemos sprendimo modelis sveikatos priežiūros sistemoje
(adaptuota autorės remiantis [18])
Remiantis sveikatos prieţiūros problemų sprendimo modeliu, galima teigti, jog atlikus šiuos pagrindinius ţingsnius atsiradus problemai, farmacijos specialistas gali išspręsti problemą susijusia su klaidingai išrašytų receptu.
Tokia sistema uţtikrina pacientų pasitikėjimą vaistininku, kadangi pirmieji šios sistemos ţingsniai yra dėmesys ir rūpestis, ko ir tikisi pacientai atėję į vaistinę. Vaistininkas daugiau įgaus pasitikėjimo savimi, ţinant, jog pacientas tikisi iš jo pagalbos, o šiuo atveju farmacijos specialistas galės drąsiai komunikuoti su klaidingai išrašyto recepto gydytoju sprendţiant tolimesnius veiksnius.
1.3. Gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimo galimybės ir kliūtys
Tarpprofesinio bendradarbiavimo sąvoka taip pat susiduria su problemomis, kylančiomis tarp skirtingų profesijos atstovų. Nepaisant rezultatų, rodančių farmacijos specialistų ir gydytojų bendradarbiavimo būtinybę, kad uţtikrintų geresnius paciento vaistų vartojimo rezultatus, šis tarpdisciplininis bendradarbiavimas pasirodė sunkiai pasiekiamas [13]. Problemos pasitaikančios šiame komandinio darbo modelyje įvardijama kaip maţai išvystyti komunikacijos modeliai, supratimo apie savo ir kitų kolegų vaidmenis bei atsakomybės stoka, konfliktai, kylantys dėl skirtingų poţiūrių į pacientų prieţiūrą [7, 11, 37].
Atlikti tyrimai rodo, jog komandiniam šių specialistų darbe labai svarbu komunikacija, gebėjimas dalintis informacija apie pacientą, pasitikėjimas ir geresnis vienas kito kaip specialistų supratimas [11]. Reikia neuţmiršti ir tai, jog farmacijos specialistas nepakeis gydytojo kaip specialisto, jis gali būti kaip pagalbininkas paciento gydymui, nes jo, kaip farmacijos specialisto, kompetencijos nepakanka konstatuoti pacientui ligą, neatlikus tyrimų. Dėl šios prieţasties jis gali pacientą nukreipti apsilankyti pas gydytoją arba bendradarbiaujant, komunikacijos metu su gydytoju pranešti savo asmeninius pastebėjimus dėl paciento būklės ar pateikti iškilusius klausimus.
Kanadoje 2016 metų mokslininkų atliktame tyrime, kuriame buvo naudota kokybinis interviu metodas kalbinant šeimos gydytojus ir farmacijos specialistus apie tarpusavio pasitikėjimą, santykius ir bendradarbiavimą buvo veiksmingas. Bendras tarpprofesinis bendradarbiavimas leistų gydytojams pranešti apie pasikeitimus arba gydymo inicijavimą paciento ligos istorijoje bei kaip ir farmacijos specialistai ţinantys apie pacientų sveikatos būklės kaitą, bei pokyčius galėtų informuoti gydytoją [11].
Lėtinių ligų gydyme turi būti koordinuota tarpprofesinė prieţiūra, kuri sumaţintų lėtinių ligų vystymąsi. Farmacijos specialistai galėtų pratęsti sveikatos prieţiūros specialisto namų darbą- uţsiimant pacientų švietimu ir vaistų gydymo schemoje papildomu stebėjimu bei prieţiūra [34].
Daugybė mokslinės literatūros šaltinių atskleidţia, kad gydytojo ir farmacijos specialisto bendradarbiavimas yra būtinas dėl savigydos, sudėtingos pacientų farmakoterapijos.
Atsiţvelgdami į sunkumus sveikatos specialistų bendradarbiavime mokslininkas M. Rubio (2012) pateikė kokybinio tyrimo rezultatus, kurie atskleidţia pagrindinius veiksnius, turinčius įtakos vaistininko ir gydytojo bendradarbiavimui (ţr. 1 lentelė.).
1 lentelė. Pagrindinės gydytojo ir farmacijos specialisto bendradarbiavimo kliūtys (adaptuota
autorės remiantis [32])
LAIKOTARPIS GALIMOS KLIŪTYS
Prieš bendradarbiavimą
1. Bendradarbiavimo paskirtis,
2. Poţiūris,
3. Vadovų neskatinimas dėl bendradarbiavimo,
4. Vieta ir teisės aktai.
Bendradarbiavimo metu
1. Tikslų neįgyvendinimas,
2. Motyvacijos nebuvimas,
3. Neišvystyta bendradarbiavimo sistema.
Pasak tyrėjų iki bendradarbiavimo pradţios iškilusios kliūtys, trukdančios sklandţiai bei sistemingai bendradarbiauti- bendradarbiavimo paskirtis, nesupratimas, kokia yra paskirtis šio bendradarbiavimo, neigiamas poţiūris bei nenoras tobulėti. Menkos vadovų pastangos skatinti bendradarbiavimą, nepatogi gydymo įstaigos bei vaistinės išsidėstymas bei teisės aktai, ribojantys tam tikrą specialistų dialogą. Uţsibrėţtų tikslų nepalaikymas, motyvacijos stoka bei bendradarbiavimo sistemos nebuvimas yra pagrindinės bendradarbiavimo eigoje iškylančios kliūtys.
Mokslininkų atlikti tyrimai rodo, jog laiko trūkumas- svarbus aspektas ne tik gydytojams, bet ir farmacijos specialistams. Farmacijos specialistams reikėtų skirti daugiau laiko paciento prieţiūrai dėl racionalaus vaistų vartojimo, ypač kai pacientai vartoja daugybę vaistų. Nors ir pacientas teigia, jog vaistų vartojimo schemą ţino, tačiau farmacijos specialistas pacientui dar kartą turi priminti, pakartoti ar patikslinti racionalų medikamentų vartojimą, taip pat priminti apie tyrimus, kuriuos profilaktiškai vertėtų pasidaryti vartojant tam tikros grupės medikamentus [32].
Pagrindinis rezultato rodiklis farmacijos specialistų ir gydytojų tarpusavio bendradarbiavime susideda remiantis bendradarbiavimo vadovu, kuriame svarbūs šie aspektai, kaip: 1. patikimumas, 2. vaidmens specifikacija ir 3. profesinės sąveikos [13]. Galbūt gydytojai yra nesusipaţinę su farmacijos specialisto kompetencijos ţiniomis gerinant paciento sveikatos prieţiūrą, dėl šios prieţasties atsiranda nepasitikėjimas kita disciplina [33].
Taip pat atsiranda atveju, kada gydytojai ir farmacijos specialistai yra priešinami tarpusavyje, nors šioje dviejų disciplinų komandoje turėtų būti priešingai – abiejų specialistų noras uţtikrinti aukščiausią paciento sveikatos prieţiūrą [25]. Gydytojų noras išlikti pirmine globėja [35], trūkumas ţinių apie sąveikos raidą tarp dalyvaujančių disciplinų [8], įsitikinimai, kad yra gydytojai galintis patys atlikti vaistų prieţiūrą [13], suvokimas, kad vaistininko indėlis yra ribotas dėl to, kad trūksta apie pacientą ţinių [29] sukelia kliūtis uţtikrinti geresnę komunikaciją bei bendradarbiavimą su farmacijos specialistu.
Pavyzdţiui, Wu¨stmann ir kitų mokslininkų tyrime nustatyta, kad gydytojai vis dar suvokia savo vaidmens padėtį pacientams laikytis ilgalaikio medikamentų vartojimo rekomendacijų yra svarbiau negu farmacijos specialisto padėtis [39]. Dėl to galima teigti, jog tarpusavis pasitikėjimas yra esminis veiksnys sukurti tikrą patyrusių farmacijos specialistų ir gydytojų bendradarbiavimą.
Pagarba vienas kitam buvo pripaţinta svarbiu bendradarbiavimo aspektu, šis aspektas susijęs su vaidmenų pasiskirstymo specifikacija, profesine sąveika ir patikimumu [13]. Stiprūs farmacijos specialistų ir gydytojų bendradarbiavimo darbo santykiai gali optimizuoti paciento prieţiūrą. Farmacijos specialistai ir gydytojai sutinka, kad didţiausios kliūtys bendrai praktikai apima kompensacijos stoka, nepakankamas laikas bei bendravimas su keliais skirtingais gydytojais ar farmacijos specialistais. Tokiu atveju yra tikslinga sukurti „šeimos vaistininko modelį―, nes ne tik pacientui bus lengviau, kai turės šeimos gydytoją ir šeimos farmacijos specialistą, bet ir sukurs teigiamą komandinį sveikatos prieţiūros specialistų modelį [26].
Nepaisant susidariusių kliūčių reikėtų keisti tiek poţiūrį, tiek sistemą nuo pagrindų, kad būtų uţtikrintas stiprus tarpdisciplininis komandinis modelis bei, kad specialistai jau būtų susipaţinę su esama situacija. Norint įnešti permainų į farmacijos specialisto – gydytojo bendradarbiavimo tobulinimą, reikia stengtis pritaikyti farmacijos studijų planus, kuriuose būtų įrašas ar praktinė veikla susijusi su gydytojo ir farmacijos specialisto bendradarbiavimo modeliu.
1.4. Gydytojo ir farmacijos specialisto bendradarbiavimas sprendţiant receptų
klaidas
Netinkamas bendravimas, komunikacijos stoka sveikatos prieţiūros specialistų komandoje yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių vaistų klaidas [30, 32]. Nesugebėjimas
bendrauti tarpusavyje, kalbant apie gydytoją ir farmacijos specialistą, sukelia netinkamą farmacinę prieţiūrą. Pavyzdţiui: tyrėjai Foekema ir Hendrix, 2006 metais, Nyderlanduose atliktame tyrime nustatė, kad netinkama gydytojų ir farmacijos specialistų komunikacija, susijusi su pacientų vaistų vartojimu, sukėlė netinkamų atvejų gydymą (44%) arba nepakankamą gydymą, kai jis buvo reikalingas (25% atvejų). Tarpdisciplininiai gydytojų ir farmacijos specialistų santykiai daţnai yra toli nuo idealo, komunikacijos trūkumo ir kontaktų stokos ir tai yra įprasta [10].
Gydytojo ir farmacijos specialisto nuomonės apie medikamentinį gydymą pacientui turi sutapti tam, kad būtų išpildyti paciento lūkesčiai ir uţtikrintų jo pasitikėjimą. Farmacijos specialistas yra paskutinė sveikatos prieţiūros grandinės dalis, kai vaistas pasiekia vartotoją. Šiuo atveju reikia nuolatinių pastangų suprasti, kaip geriausiai suderinti šeimos gydytojo ir vaistininko vaidmenis sveikatos prieţiūros sistemoje. Manoma, jog tarpdisciplininis gydytojo ir farmacijos specialisto bendradarbiavimas pagerins gydymo rezultatus, paslaugų kokybę bei taip pat šiuos tarpdisciplininius santykius [30].
Atlikto tyrimo 2005-2010 metų laikotarpio rezultatai Lietuvoje parodė, kad 13 proc. pacientų, dalyvavusių tyrime, susidūrė su problema, kai jiems buvo neišduoti vaistai dėl netinkamai išrašyto recepto, kuomet buvo neįskaitomas gydytojo raštas. Penktadaliui respondentų bent kartą per metus tenka grįţti į gydymo įstaigą dėl netinkamai ar neįskaitomai išrašyto recepto [3]. Bendrosios praktikos gydytojo ir farmacijos specialisto santykiai buvo laikomi svarbia strategija tobulinant vaistų išrašymą ir pacientų prieţiūrą [31].
Įvairūs mokslininkų tyrimai rodo, jog daţniausios klaidos, dėl kurių būna neišduodami vaistai yra: klaidingos vaistinio preparato dozės, recepte klaidingai išrašyto vaistinio preparato kiekis. Dėl šių recepto išrašymo netikslumų buvo galima šią problemą išspręsti susisiekus su receptą išrašiusiu gydytoju ir pasikonsultavus dėl kylančių neaiškumų, kuomet ant recepto kitos pusės farmacijos specialistas uţrašo prierašą „su gydytoju suderinta‖. Kadangi dėl laiko stokos atsiranda gydytojų klaidingai išrašyti receptai, kurie pasiekia farmacijos specialistą yra naudingą turėti tam tikros struktūros planą pagal kurį kiekvienas farmacijos specialistas, dirbantis vaistinėje, galėtų atlikti ţingsnius sprendţiant klaidingai išrašyto recepto atvejį [1, 11, 13, 29, 35, 36].
Dauguma sveikatos prieţiūros specialistų tikisi, jog farmacijos specialistai uţtikrintų lemiamą vaidmenį maţinant vaistinių preparatų receptų klaidas vaistinėje [33]. Sveikatos prieţiūros specialistų, šiuo atveju farmacijos specialistų integracija į komandinio darbo modelį yra svarbi siekiant uţtikrinti teisingą aukštos kokybės, į pacientus orientuotą sveikatos paslaugos gerinimą. Farmacijos specialistai yra lengviausiai pasiekiami pirminės sveikatos prieţiūros sistemos specialistai bendruomenėje, dėl šios prieţasties jie gali pirmi matyti paciento gydymo tėkmę bei stebėti kaitą. Abiejų disciplinų komandinio santykio inicijavimas buvo suprantamas kaip informacijos teikimas ir parodymas susidomėjimą padėti vienas kitam [13].
Pavyzdţiui, Londono Kings College (Jungtinė Karalystė), jungtinės terapinės mokymo sesijos, apimančios paskutinius metus farmacijos programą studijuojančius studentus ir medicinos studentus, pasirodė esą labai sėkmingos, kai studentai demonstruoja tikrą kooperatyvinę dvasią ir vertina galimybę mokytis vieni iš kitų, atsiţvelgiant į tai, kad mediciną studijuojantys studentai paprastai buvo labiau pasitikintys istorija, o farmaciją studijuojantys studentai patogiau analizuoja vaistų terapiją (Greene ir kt., 1996) tai apima gydytojų ir farmacijos specialistų aukštesnio profesionalumo lygio didinimą nuo pirmosios įmanomos galimybės [10]. Tyrimai, kuriuose farmacijos specialistai integruojami į pirminę paciento sveikatos prieţiūros praktiką parodė geresnius pacientų sveikatos gydymo rezultatus [30].
Tarpprofesinis bendradarbiavimas yra procesas, kuriame skirtingos profesijos dirba kartu kaip komanda siekiant bendro tikslo (sveikatos prieţiūros gerinimo). Todėl, atsiţvelgiant į pacientų saugumą, ţmogiškųjų išteklių trūkumą ir veiksmingumą bei efektyvią prieţiūrą, tarpprofesinis bendradarbiavimas yra aukščiausias sveikatos prieţiūros srities prioritetas. Didėjantis tarpprofesinis bendradarbiavimas ir naudojimas informacinėmis technologijomis, tokiomis kaip elektroniniai medicinos įrašai ir kompiuterizuotas receptų uţsakymas gali suteikti svarbų vaidmenį sprendţiant šią problemą, gali uţkirsti kelią gydymo klaidų ar klaidingų receptų atsiradimui, o taip pat paciento sveikatos saugumui gerinti [9].
Daugelyje mokslinių straipsnių akcentuojama, jog tarpprofesinis bendradarbiavimas gerina aptarnavimo kokybę, didina gydytojų ir farmacijos specialistų kompetenciją tobulėjant kartu komandinio darbo vystyme, todėl, atsiţvelgiant į pacientų saugumą, ţmogiškųjų išteklių trūkumą ir veiksmingumą bei efektyvią prieţiūrą, tarpprofesinis bendradarbiavimas yra aukščiausias sveikatos prieţiūros srities prioritetas. (ţr. 2 lentelė)
2 lentelė. Mokslinių šaltinių teiginiai apie gydytojo ir farmacijos specialisto bendradarbiavimą
Šaltinis ir data Teiginiai apie gydytojo ir farmacijos specialisto bendradarbiavimą
RM. Gallagher 2012 [10]
„Sustiprinus tarpprofesinius santykius neišvengiamai pagerėtų pacientų priežiūros kokybė, būtų aukštesni klinikinio gydymo rezultatai.“
UM. Lo 2013 [20]
„Farmacijos specialisto ir gydytojo bendradarbiavimo modelis buvo pasiūlytas apibūdinti kaip profesiniai santykiai skirti gerinti saugesnį vaistų valdymą ir racionalią farmakoterapiją.“
NA. Sabry 2014 [33]
„Dauguma sveikatos priežiūros specialistų tikisi, jog farmacijos specialistai užtikrintų lemiamą vaidmenį mažinant vaistų receptų klaidas vaistinėje.“
„Padidėjusi farmacijos specialistų ir gydytojų sąveika išsivysčiusiose šalyse padėjo sukurti veiksmingesnę, saugesnę ir pigesnę vaistų terapiją.“
S. Kaae 2014 [13]
„Tarpdisciplininis farmacijos specialistų ir gydytojų bendradarbiavimas būtinas, kad būtų užtikrinta geresnis paciento vaistų vartojimo rezultatas.“
M. Porwal 2016 [30]
„Bendradarbiavimas yra svarbus elementas skirtas pacientams veiksmingos sveikatos priežiūros teikime. Geras bendradarbiavimas, komandinis darbas tarp sveikatos specialistų yra svarbūs saugiam ir efektyviam sveikatos priežiūros paslaugų teikimui.“
„Tyrimai, kuriuose farmacijos specialistai integruojami į pirminę priežiūros praktiką parodė geresnius pacientų rezultatus.“
DO. Riordan 2017 [31]
„Bendrosios praktikos gydytojo ir farmacijos specialisto santykiai buvo laikomi svarbia strategija tobulinti vaistų išrašymą ir pacientų priežiūrą.“
S. Farzi 2017 [9]
„Tarpprofesinis bendradarbiavimas yra procesas, kuriame vyksta skirtingų profesijų, šiuo atveju farmacijos specialisto ir gydytojo, komandinis darbas siekiant bendro tikslo - sveikatos priežiūros gerinimo.“
Apibendrinant teigiamas tarpprofesinio bendradarbiavimo modelis padeda greičiau išspręsti klaidingą pacientų vaistų vartojimą ar klaidingai išrašytą receptą. Gydytojo ir farmacijos specialisto komandinis darbas pagerina receptų kokybę, uţtikriną didesnę kontrolę bei padidina tinkamą vaistų vartojimo efektyvumą, gydymo efektyvumą ir paciento sveikatos gerovę. Lėtinių ligų gydyme farmacijos specialisto pagalba gali būti ypač svarbi, nes lėtinėmis ligomis sergantiems ţmonėms daţnai tenka vaistus vartoti ilgai.
Farmacijos specialistai sveikatos prieţiūros sistemoje turi pakankamai kompetencijos, galintys padėti pacientams suprasti gydytojų paskirtų vaistų vartojimą, nustatyti ar apţvelgti lėtinių ligų keliamus pavojus ir profilaktikos svarbą bei įspėti ar priminti pacientams apie nepageidaujamą
vaistinių preparatų poveikį. Taigi farmacijos specialistai yra neatskiriama sveikatos prieţiūros sistemos dalis, todėl jų kolektyvinis darbas su gydytojais atneštų ţenklių rezultatų lėtinių ligų prevencijoje.
2. TYRIMO METODOLOGIJA IR METODAI
2.1. Tyrimo organizavimas ir tyrimo eiga
Siekiant išanalizuoti farmacijos specialisto ir gydytojo bendradarbiavimą sprendţiant receptų klaidas, pirmiausia tyrimo pradţioje buvo pasirinkti tyrimo metodai bei atlikta mokslinės literatūros, atitinkančios magistrinio baigiamojo darbo temą analizė. Įvairios mokslinės literatūros paieškai buvo naudotos pagrindinės duomenų bazės: PubMed, Google Scholar. Sudarytas tyrimo planas – nustatyti tyrimo tikslai, suformuluoti uţdaviniai, parinkti tiriamųjų įtraukimo kriterijai (ţiūr. 3 lent.)
3 lentelė. Tyrimo planas
ETAPO NR. INSTRUMENTAS/DATA METODAS KIEKIS (N)
1 etapas
Interviu (pusiau standartizuotas) (2018.04-2018-05)
Kokybinis metodas N= 5
2 etapas Standartizuotas stebėjimas (2018.08-2018-10)
Kokybinis ir
kiekybinis metodai N= 26
3 etapas Fokus grupė
(2018.11) Kokybinis metodas N= 5
Magistro darbe buvo taikoma įvairūs duomenų rinkimo etapai. Tyrimo metu buvo derinama pusiau standartizuotas interviu metodas ir standartizuoto stebėjimo metodas bei tyrimo pabaigoje buvo atlikta gautų duomenų analizė, jų interpretavimas, fokus grupės tyrimas, pateiktos apibendrinančios išvados ir praktinės rekomendacijos.
2.2. Tyrimo metodai
Tyrimui atlikti pasitelktas teorinis analizės metodas. Mokslinės publikacijos bei kitų mokslinių šaltinių apţvalga bei analizė susijusi su magistro baigiamojo darbo nagrinėjama tema. Mokslinės literatūros lietuvių ir anglų kalbomis paieškai naudotos duomenų bazės: PubMed, Google Scholar. Siekiant atsakyti į klausimą kaip vyksta procesas buvo naudojamas kokybinis metodas- pusiau standartizuotas interviu, ,kurio pagalba buvo galima nustatyti apie tiriamąjį, jo savybes, poţiūrį į tam tikrus faktus. Šiame interviu pokalbio procedūra standartizuota tik iš dalies. Šiame metode yra pagrindiniai klausimai, kuriuos pateikia tyrėjas bei pagalbiniai klausimai, kurie pateikiami priklausomai nuo aplinkybių.
Taip pat buvo taikomas kitas kokybinis tyrimo metodas- dalyvaujantis stebėjimas, kai stebėtojas yra dalyvis-stebėtojas. Standartizuotas stebėjimas, kai tyrėjas tiesiogiai dalyvauja tiriamos grupės kasdieniniame gyvenime, stebi, kokios situacijos iškyla, kaip jos sprendţiamos, bendrauja su situacijos dalyviais, suţino, kaip jie vertina bei suvokia situaciją. Standartizuotas stebėjimas yra taikomas, kai iš anksto yra ţinoma kas yra svarbu (objektai ar situacija) tiriant problemą. (Martišius 1999) Stebėjimas kelia hipotezes apie reiškinių ryšius, kurie vėliau derinami su kitu metodu taip, kad vienu metodu surinkti arba iš analizuoti duomenys detalizuotų, papildytų kitu metodu gautus duomenis.
Trečiajame etape taikytas kokybinis metodas- standartizuotas interviu. Iš anksto buvo sudaromas detalus klausimų planas, tiksliai suformuluoti klausimai, kurie buvo pateikti respondentams. Jame buvo pateikti tikslūs klausimai, kuriuos reikėjo uţduoti tiriamiesiems farmacijos specialistams, norint patikslinti gautų rezultatų apibendrinimą. Šis tyrimas yra naudingas, nes jo struktūra yra tinkama, kai domina ne tik elgesio sąsajos, bet kai domina ir procesas, šiuo atveju gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimas sprendţiant receptų klaidas. Tyrėjo uţduotis- ištirti kaip vyksta gydytojo ir farmacijos specialisto komunikacija sprendţiant receptų klaidas, rasti naujų idėjų bei sukurti teigiamą tarpprofesinio bendradarbiavimo modelį.
2.3. Tyrimo dalyvis ir objektas
Tyrimo dalyviai- X Kauno rajono visuomenės vaistinėje, dirbantys farmacijos specialistų komanda. Interviu metodu buvo apklausti visi šioje vaistinėje dirbantys farmacijos specialistai, kuriems būna atveju, kada reikia komunikuoti su gydytojais dėl klaidingai išrašytų receptų. Kadangi tiriamieji norėjo išlikti anonimiški, tai apklausti ir stebėti farmacijos specialistai buvo identifikuojami tam tikrais kodais. Interviu metodu apklaustųjų duomenys pateikiami 4 lentelėje.
4 lentelė. Tyrime dalyvavusių farmacijos specialistų charakteristika
Nr. Lytis Amţius Darbo staţas Interviu trukmė Identifikacijos kodas
1. Moteris 21 metai 2 mėnesiai ~ 45 min FS- 1
2. Moteris 57 metai 25 metai ~ 60 min FS- 2
3. Moteris 26 metai 1 metai ~ 55 min FS- 3
4. Moteris 25 metai 3 metai ~ 52 min FS- 4
Suminė receptų ataskaita. Laikotarpis: 2017.01.01- 2017.12.31 Suminė receptų ataskaita. Laikotarpis: 2018.08.01-2018.10.31 VISO: 1324 Vaistai: 1255 Med. prekės: 69
Visi tiriamieji farmacijos specialistai noriai sutiko dalyvauti šiame vykdomame magistro tyrime.
Tyrimo instrumentas- pirmojo etapo pusiau struktūrizuotas interviu planas, antrojo etapo struktūrizuotas stebėjimo planas ir trečiojo etapo farmacijos specialistų dirbančių visuomenės vaistinėje ir gydytojų bendravimas ir bendradarbiavimas sprendţiant receptų klaidas struktūrizuotas interviu. Gavus duomenis interviu metu, tiriamiesiems sutikus, pradedamas stebėjimas tam tikru laiko periodu (2018-08 – 2018-10). Stebima kokios situacijos iškyla, kaip jos sprendţiamos, stebėtojas bendrauja su situacijos dalyviais, suţino, kaip jie vertina bei suvokia tam tikrą situaciją ir gautus duomenis fiksuoja. Renkami ir nagrinėjami stebėjimo duomenys. Keliami klausimai, aprašomos išvados, teikiamos naujos idėjos ar pasiūlymai.
Tyrimo metu buvo išanalizuota tiriamųjų farmacijos specialistų darbo vietos suminės receptų ataskaitos. Tokiu būdu, pagal turimas sumines receptų ataskaitas galima spręsti, kaip daţnai farmacijos specialistams tenka komunikuoti su gydytojais. Šiuos receptų analizės duomenys pateikiami 2 paveiksle.
2 paveikslas. Tyrimo vaistinės priimtų receptų charakteristikos
Iš pateiktų duomenų, kuriuose pateikiama apibendrinta suminės receptų ataskaitos, galima teigti, jog 2018 metais, laikotarpio metu: 2018.08.01- 2018.10.31 padaugėjo elektroninių receptų rašymo kiekis. Tačiau jaučiamas vaistų bei medicinos priemonių pirkimo sumaţėjimas. Tokį veiksmą galimai gali sukelti pacientų vaistų pirkimas uţ grynus pinigus, norint įsigyti vaistą, kuris yra nekompensuojamame sąraše, taip pat pacientų perkančių receptinius vaistus populiacijos sumaţėjimas.
VISO : 10894 Vaistai: 10488 Med. prekės: 406 Popieriniai receptai: Vaistai: 7046 Med. prekės: 399 Elektroniniai receptai: Vaistai: 3442 Med. prekės: 7 Elektroniniai receptai: Vaistai: 1073 Med. prekės: 52 Popieriniai receptai: Vaistai: 182 Med. prekės: 17
Tokiu atveju dėl pokyčių rašant elektroninius receptus, esant kompensuojamųjų vaistų kainynui, gali atsirasti atveju, kada farmacijos specialistams tenka bendrauti su receptą išrašiusiu gydytoju, dėl klaidingai išrašyto recepto.
2.4. Tyrimo instrumentas
Pirmajame etape farmacijos specialistams buvo uţduodamas pagrindinis klausimas – „remdamiesi savo patirtimi, papasakokite apie bendravimą su gydytoju sprendţiant receptų klaidas?―. Taip pat kilus neaiškumams arba norint išsiaiškinti daugiau farmacijos specialistų patirties, buvo uţduodami papildomi klausimai siekiant pasitikslinti, ką farmacijos specialistai turėjo omenyje, kaip elgiasi esant tam tikroms situacijoms, šiuo atveju uţfiksavus klaidingai išrašytą gydytojo receptą. Interviu planas pateikiamas 5 lentelėje.
5 lentelė. Interviu planas
Pagrindiniai klausimai Patikslinamieji klausimai
Remiantis savo išgyvenimais bei patirtimi, papasakokite, ką pirmiausia
darote uţfiksavę klaidą recepte?
Papasakokite įvykį, kuomet aptikote klaidą recepte?
Ar tenka bendradarbiauti su receptą išrašiusiais gydytojais?
Kodėl Jūs nusprendėte būtent šitaip?
Kaip Jūs jaučiatės konkrečioje kiekvienoje situacijoje, kai randate
klaidą recepte?
Papasakokite situaciją kuomet buvo teigiamas
bendradarbiavimas su gydytoju? Kokie išgyvenimai ir emocija jaučiama?
Papasakokite situaciją, kuomet buvo neigiamas bendradarbiavimas su gydytoju? Kokie išgyvenimai ir emocija jaučiama?
Nusakykite, kaip suprantate teisingą vaistininko bei gydytojo komunikaciją
sprendţiant receptų klaidas?
Gal turite pastebėjimų ar patarimų kaip reikėtų teisingai elgtis tiek vaistininkui, tiek gydytojui tokioje situacijoje, kai būna klaidingai išrašytas receptas?
Antrajame tyrimo etape išanalizavus interviu metodu apklaustųjų respondentų gautus atsakymus buvo sukurtas standartizuoto stebėjimo planas, pagal kurį surinkti duomenys apie farmacijos specialisto bendradarbiavimą ir komunikaciją su gydytoju sprendţiant receptų klaidas periode – 2018.08- 2018.10. Šis standartizuoto stebėjimo planas pateiktas prieduose Nr.2.. Pagal šį planą buvo vykdomas stebėjimas, kurio metu respondentai bendradarbiavo su gydytojais sprendţiant receptų klaidas. Buvo stebima pokalbio trukmė, dėl kokios klaidos bendradarbiaujama su gydytoju, fiksuojama kokia farmacijos specialisto emocinė būsena bendradarbiaujant su gydytojais.
Trečiajame etape apibendrinus visus tyrimo gautus rezultus respondentams (fokus grupė) buvo pateiktas standartizuotas interviu. Kuriame buvo pateikiami konkretūs ir tikslūs klausimai, į kuriuos respondentai turėjo atsakyti. Struktūrizuotas interviu planas pateikiamas 6 lentelėje..
6 lentelė.Fokus grupei pateikti klausimai
KLAUSIMAI
1. Kas lemia farmacijos specialisto ir gydytojo bendradarbiavimo trukmę?
2. Farmacijos specialisto ir gydytojo sėkmingo bendradarbiavimo prieţastys?
3. Kaip manote dėl ko klaidingai išrašytų receptų būną daugiau, nei bendradarbiavimo atveju taisant šias klaidas?
Fokus grupei pateikti tikslūs klausimai, gavus tikslius atsakymus būtų galima pateikti apibendrinamąsias išvadas.
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Farmacijos specialisto ir gydytojo bendradarbiavimas
Remiantis mokslinės literatūros analizės duomenis bei gautais tyrimo rezultatais, galima teigti, jog vaistininkams pasitaiko situacijų, kada tenka bendrauti su gydytojais. Taikant kokybinį metodą- pusiau standartizuotą interviu, kai tyrėjas apklausos dalyviams uţduoda konkrečius klausimus, o norint gauti daugiau informacijos panaudoja patikslinamuosius klausimus, farmacijos specialistams reikėjo papasakoti apie savo situacijas uţfiksavus klaidą recepte, kokia klaida buvo uţfiksuota, apibūdinti savo savijautą tuo metu. Apklausa buvo vykdoma remiantis interviu planu. Pirmojo klausimo apibendrinti duomenys pateikti 3 paveiksle.
3 paveikslas. Farmacijos specialistų veiksmai užfiksavus klaidą recepte
Farmacijos specialistas gavęs klaidingai išrašytą receptą reaguoja kiekvienos situacijos metu skirtingai. Tai priklauso ir nuo darbo krūvio tą dieną, ir nuo pacientų esančių vaistinėje ir nuo gydytojo, kuris klaidingai išrašė receptą. Tiriamieji respondentai išsakė skirtingai savo pastebėjimus ir išgyvenimus gavus klaidingai išrašytą receptą. Rezultatai pateikiami 7 lentelėje.
Farmacijos
specialistų
veiksmai
uţfiksavus
klaidą
recepte
Įvertina
klaidos tipą
Pasiteirauja dėl
gydytojo
išrašiusio receptą
duomenų
Atsiprašo
paciento
7 lentelė. Farmacijos specialisto veiksmai užfiksavus klaidą recepte
RESPONDENTŲ ATSAKYMAI
FS- 1 „<...> Aš kiekvieną kartą pirmiausia susinervinu, iš karto atsiranda stresas, vidinis nerimas
<...>“
FS- 2 „<...> Įvertinu klaidos svarumą: ar tai kritinė klaida, kai ištaisyti negaliu be gydytojo
pagalbos, ar klaida tokia, kurią galiu koreguoti ir ji nėra kritinė bei lengvai galiu pataisyti <...>“
FS- 3 „<...> Pirmiausia atkreipiu dėmesį į klaidos tipą ir tada sprendžiu ką daryti toliau <...>“
FS- 4 „<...> Veiksmai būna įvairūs, kartais susinervinu ir pagalvoju, jog negi ir vėl... Turbūt
labiausiai nesmagu būna dėl pacientų, kurie turi laukti, o jie atėjo į vaistinę pasiimti vaistų ir jiems reikia čia ir dabar, o paaiškinti, kad teks palaukti yra sudėtinga.. O šiaip manau, jog pirmiausia žiūriu kokio tipo tai klaida <...>“
FS- 5 „<...> Stengiuosi pirmiausia ramiai paaiškinti situacija pacientui, jog dabar reikės luktelti,
kol susisieksiu su gydytoju, o tada stengiuosi kiek įmanoma taktiškiau susisiekti su gydytoju ir taisyti klaidą dabar, arba su „gydytoju suderinta“ ant popierinio recepto, arba taisomas e-receptas, čia ir dabar <...> “
Farmacijos specialistai stengiasi ir nori padėti atėjusiam pacientui į vaistinę, dėl šios prieţasties jie yra suinteresuoti kuo greičiau reaguoti į klaidingai išrašytą receptą ir paaiškinti gydytojui, kad jis bendradarbiautų ir pataisytų tinkamai.
Kokiu laiko periodu tenka komunikuoti su gydytojais paklausti respondentai atsakė taip pat įvairiai ir skirtingai. Tiriamieji farmacijos specialistai buvo paklausti : „kaip daţnai tenka bendradarbiauti su gydytojais sprendţiant receptų klaidas―? respondentų atsakymai pateikti 8 lentelėje.
Atsakymų apie farmacijos specialisto ir gydytojo bendradarbiavimo daţnį būta įvairių. Kuo ilgiau išdirbęs farmacijos specialistas – tuo daugiau yra turėjęs ir tenka komunikuoti su gydytoju. Kadangi šiuo atveju patirtis suteikia pasitikėjimo savimi ir pokalbis su gydytoju sprendţiant receptų klaidas nėra bauginanti taip, kaip tų farmacijos specialistų, kurie tik pradeda šį sveikatos prieţiūros darbo kelią .
8 lentelė. Farmacijos specialistų atsakymai apie bendradarbiavimą su gydytojais dažnį
RESPONDENTŲ ATSAKYMAI
FS- 1 „<...>Netenka dažnai, man sekasi... Nes tokios situacijos, man visada sukelia nerimą, tokių
pokalbių vengiu, šiuo atveju dažnai padeda kolegos <...>“
FS- 2 „<...> Komunikuoju įvairiai, kartais tenka į savaitę po kelis kartus, net per dieną būna dienų,
kai tenka bendrauti su gydytojais kelis kartus <...>“
FS- 3 „<...> Įvairiai priklauso nuo gydytojo, kuris rašo receptus, nes dažnai tas pats gydytojas daro
klaidas, kurias po kelių kartų ir po vaistininkų pastebėjimų ignoravimo į tas klaidas nebekreipiu dėmesiu ir jas praleidžiu <...>“
FS- 4 „<...> Hmz. Reikia pagalvoti, nes kartais ir nuo mėnulio fazių priklauso bendradarbiavimo
dažnumas. Bet būna įvairia, tenka į savaitę bent kartą tai tikrai <...>“
FS- 5 „<...> Tenka retai, kažkaip dažniausiai kas nors iš kolegų bendrauja vietoje manęs, kadangi
nedrąsiai vis dar jaučiuosi bendraujant su gydytoju<...>“
Remiantis gautais tyrimo duomenimis galima teigti, jog farmacijos specialistams tarpprofesinis bendradarbiavimas bei komunikacija su gydytojais nėra naujiena jų darbo kasdienybėje. Kontaktų intervalas su gydytoju svyravo nuo karto ar kelių kartų per dieną ir rečiau, net iki vieno kontakto per savaitę.
Situacijų būta įvairių, kada tenka komunikuoti su sveikatos prieţiūros specialistais, tačiau daţniausios būna dėl: klaidingos vaisto dozės, neįskaitomos gydytojų rašysenos recepte, vaistinio preparato vartojimo daţnio, vaistinio preparato pavadinimo patikslinimo. Komunikacija su gydytoju vyksta ir tada, kai pasikeitus kompensuojamųjų vaistų kainynui išrašytas pacientui vaistas yra nebekompensuojamas, šiuo atveju skambinama gydytojui pasiteirauti dėl farmacijos specialisto veiksmų toliau, pvz.: FS-2 „<...> Kadangi kas ketvirtį yra keičiamas kompensuojamųjų vaistų
kainynas, tai šio laikotarpio pradžioje mūsų vaistinės telefonai netyla. Mes skambinam gydytojams priminti, kad vaistai, kuriuos jis išrašė šiuo metu jau yra nebekompensuoji, atsiklausiama gydytojo, ar vaistus pacientui parduoti už grynus pinigus, ar keisti paciento vaistą į generinį vaistinį preparatą. Taip pat mums noriai tokiu metu skambina sveikatos priežiūros specialistai, prieš rašant receptą pasiteirauja vaistinėje, ar šis medikamentas kompensuojamas, jei nebūna, taip, kad sąraše šio vaisto
nėra, tai farmacijos specialistas įvardija galimus variantus, kad gydytojas šiai informacijai galėtų paruošti pacientą <...>“
Tokia situacija vaistinėje parodo, jog abipusis tarpprofesinis bendradarbiavimas gerina tarpdisciplininį pasitikėjimą, norą nesukelti nepatogumų tiek gydytojui, tiek farmacijos specialistui, o svarbiausia – uţtikrinti sklandţią ir kokybišką farmacinę paslaugą pacientui.
Nesugebėjimas bendrauti tarpusavyje, kalbant apie gydytoją ir farmacijos specialistą, sukelia netinkamą paciento farmacinę prieţiūrą, remiantis interviu apibendrintų atsakymų duomenimis (ţr. 9 lentelė), farmacijos specialistai uţfiksavę klaidą recepte, pirmiausia pajaučia stresą ir baimę, nes pacientui reikia paaiškinti apie situaciją, o tada reikia susiekti su gydytoju- baimė išlieka ta pati, dėl neţinomos gydytojų reakcijos.
Farmacijos specialistai nepasitiki savimi, kai ketina pradėti pokalbį su gydytojais. Daţniausiai pokalbiai vyksta vaistinėje darbo metu, vaistininkai yra sutrikę, jie jaučia įtampa: pacientai laukia, kol bus sutvarkytas klaidingas receptas, o vaistininkai turi greitai susisiekti su gydytojais, apibendrinti atsakymai pateikiami 4 paveiksle.
4 paveikslas. Farmacijos specialistų emocijų charakteristika užfiksavus klaidingai išrašytą receptą
Teigiama - pasitikėjimas
savimi
Neigiama- stresas, įtampa
Teigiama - ramybė
Neigiama-nerimas, nepasitikėjimas
savimi
Farmacijos
specialisto
emocijų
charakteristika
9 lentelė. Farmacijos specialistų emocinė savijauta bendraujant su gydytojais
KLAUSIMAI DALYVIŲ ATSAKYMAI
Emocinė būsena uţfiksavus klaidą recepte
FS-1 „<...> Pirmiausia „užkaistu“...Susinervinu iš karto ir
pirma mintis dažniausiai būna: ir vėl neatitikimai, kam skambinti reikės <...>“
„ FS-4 <...> Stresas... Gyliai įkvėpiu ir klausiu paciento koks sveikatos centras ir koks gydytojas išrašė receptą <...>“
„FS-2 <...> Susikaupiu, atsiprašau aplink esančių pacientų, jog gali tekti šiek tiek palaukti ir tada analizuoju tą klaidą <...>“
Teigiamas bendradarbiavimas su
gydytoju
„ FS-2, FS- 5<...> Tokia komunikacija, kai gydytojas priima savo klaidą, dažniausiai atsiprašo ir greitai išsprendžią klaidingą receptą <...>“
„ FS-4 <...> Kai sulaukiu malonios reakcijos iš gydytojo, draugiškai priima mano skambutį ir komandoje sprendžiame klaidą <...>“
„FS-2 <...> Teigiama komunikacija, kai net gydytojas paklausia manęs, kaip specialisto patarimo ar paprašo, kad pateikčiau savo pastebėjimus <...>“
Neigiamas bendradarbiavimas su
gydytoju
„ FS-2, FS-4 <...> Kai gydytojas pradeda kaltinti mus, jog trukdom jo laiką <...>“
„FS-3, FS-5 <...> Tokia komunikacija, kai per ginčus yra sprendžiama situacija <...>“
„FS-1 <...> Kai gydytojas nenoriai priima kritiką, nors tai yra juk tik profesinis pastebėjimas ir noras padėti pacientui <...>“
Kokybinio tyrimo interviu metu farmacijos specialistams uţfiksavus klaidą recepte asmeninė savijauta, jausmai visų apklaustųjų – panašūs. Farmacijos specialistai daţniausiai jaučia
įtampą, stresą, nerimą ar baimę, esant situacijai, kai reikia komunikuoti su receptą išrašiusiu gydytoju. Situacijų vaistinėje būna įvairių: ir teigiamų, ir neigiamų. Farmacijos specialistai tikisi, kad gydytojai teigiamai įvertins šį tarpprofesinį bendradarbiavimą ir geranoriškai priims pastabas.
Farmacijos specialistams buvo uţduodamas klausimas, jog papasakotų savo teigiamą komunikaciją su gydytoju sprendţiant klaidingo recepto situaciją: FS-3 „ <...> Teigiama? Taip...
Atėjo pacientas iškart po gydytojos konsultacijos nusipirkti kompensuojamų vaistų. Receptas buvo elektroninis, išrašyta buvo sauskelnės suaugusiems, recepto išrašymas buvo kaip ir tvarkingas, tačiau gydytoja įrašius firminį pavadinimą tokį, kuris yra nekompensuojamas. Pagal firminį pavadinimą kompiuteryje nebuvo galima pažiūrėti kitus galimus variantus iš kitų firmų. Reikėjo pasiskambinti su gydytoju, nes senas pacientas, atgal nesiųsi vizitui pas gydytoją. Paklausus, kuri miestelio gydytoja iš karto susisiekiau su ja. Buvo malonu tai, jog gydytojai paaiškinus situaciją ji maloniai atsiprašė dėl tokios situacijos ir tuoj pat ištrynus receptą išrašė naują ir dar kartelį atsiprašė... Pacientas vaistinėje buvo patenkintas, kad taip kooperatyviai sutvarkėme klaidingai išrašytą receptą <...>“ Tokia situacija
parodo, jog abiejų sveikatos prieţiūros disciplinų santykių inicijavimas buvo suprantamas kaip informacijos teikimas ir rodomas susidomėjimas padėti vienas kitam. Tuo pačiu ir pacientas turės didesnį pasitikėjimą farmacijos specialistu, nes ţinos, jog pagalba bus visada suteikta, ypač kalbant apie vaistų pagal receptus išdavimą.
Kitas pateiktas interviu klausimas apie neigiamą gydytojo ir farmacijos specialisto komunikaciją sprendţiant recepto klaidas, prašymas pasidalinti apie neigiamą komunikaciją su gydytoju: FS-4 „ <...> Situacija buvo su elektroniniu receptu, kai pacientei kardiologo buvo išrašyta
keletą vaistų. Receptas buvo tęstinio gydymo, nes pacientė išėjus iš ligoninės pirmam mėnesiui įsigijo vaistus, dabar atvyko į vaistinę pasiimti likusiųjų. Situacija tokia, jog receptai buvo blokuojami sistemos, kadangi vaistinėje buvo daug žmonių, paprašiau pacientės telefono numerio, jog išsiaiškinus situaciją, informuosiu ją. Kreipiausi į informatikos specialistus, jie paaiškino, jog gydytojas turi perrašyti receptus, arba pacientė lai pabando kreiptis į kitą vaistinę. Paskambinau kolegoms į kitus tinklus, patikrinti ar jiems leidžia išduoti pacientei vaistus, kolegoms situacija buvo ta pati- neigiama. Susisiekiau su šeimos gydytoja, paaiškinau situaciją, o ji tik atsakė, kad nieko padaryti negali ir dar prisiminus neaišku kieno istoriją dar išsakė savo pastabas mums nepagrįstai. Situacija buvo labai nemaloni, nes būtent šeimos gydytojas turėjo susisiekti su kardiologu, jog jis pakoreguotų receptą, o neišplūsti manęs, dėl neaiškios priežasties <...>“ Toks apklaustosios pasakojimas pateikia faktus, jog
ne be prieţasties farmacijos specialistas jaučiasi nedrąsiai, jaučia baimę, stresą, nepasitikėjimą skambinant gydytojui dėl klaidingo recepto. Tokioje situacijoje gydytojas turėtų sąmoningai priimti pastabas iš farmacijos specialisto. Tarpusavis pasitikėjimas yra esminis veiksnys sukuriant tikrą bendradarbiavimą tarp patyrusių sveikatos prieţiūros specialistų.
Apibendrinant paskutiniuosius klausimus apie tai, kaip farmacijos specialistai supranta teisingą tarpdisciplininį bendradarbiavimą su gydytojais sprendţiant receptų klaidas bei kokių pastebėjimų turėtų norint gerinti šį komandinio darbo modelį buvo pateiktos tokios mintys, jog: FS-1,
FS-3 „<...> Kad tai komandinis darbas siekiant vieno tikslo- padėti pacientui, užtikrinti paciento
tikslingą ir reikiamą sveikatos priežiūrą. O dėl pastebėjimų, kaip pagerinti šio komandinio darbo veiklą tai, jog reikėtų jau studijuojant šviesti abu šios srities specialistus, apie teigiamą šio bendradarbiavimo modelį, to pasekoje, farmacijos specialistai įgaus daugiau pasitikėjimo bendraujant su gydytojais, o gydytojai noriai priims farmacijos specialistų pastebėjimus ir kuo greičiau pagelbės esant klaidingo recepto situacijoje <...>“ Visi apklaustieji farmacijos specialistai buvo labai panašios
nuomonės ir teikė tokius pačius pasiūlymus dėl komandinio darbo gerinimo. Nesugebėjimas bendrauti tarpusavyje, kalbant apie gydytoją ir vaistininką, sukelia netinkamą farmacinę prieţiūrą, dėl to, gali padaugėti ir klaidingų receptų ir daugiau tarpdisciplininių nesutarimų sprendţiant klaidas.
Apibendrinant kokybinio tyrimo gautus duomenis abu sveikatos prieţiūros specialistai, farmacijos specialistas ir gydytojas, turi būti tolerantiški vienas kitam ir nekonkuruoti tarpusavyje, vienas kito atţvilgiu būti supratingiems vardan pacientų. Tokie profesiniai santykiai uţtikrintai gerintų saugesnį vaistų vartojimo prieţiūrą, vaistų išdavimą ir farmakoterapiją.
3.2. Farmacijos specialistų komunikacija su gydytoju sprendţiant receptų klaidas
Standartizuoto stebėjimo tyrimo metu, buvo vertinama vaistinėje dirbančių farmacijos specialistų gebėjimą komunikuoti su gydytojais dėl klaidingai išrašytų receptų. Stebėjimas vyko tiriamosios grupės kasdieniniame gyvenime. Buvo stebima kokios situacijos iškyla farmacijos specialistams, kai tenka bendrauti su gydytoju. Taip pat analizuojama kaip tos susidariusios situacijos vaistinėje yra sprendţiamos. Šis kokybinio tyrimo stebėjimas buvo paremtas tam tikru algoritmu, kuris buvo kaip „mini― planas pokalbiui su gydytoju pradėti (ţr. 5 pav.).Pagal turimą algoritmą buvo fiksuojama farmacijos specialistų pokalbio eiga bendraujant su gydytoju, vertinamas pokalbio dialogas nuo pasisveikinimo (pradţios) iki atsisveikinimo (pabaigos) su gydytoju. Šio tyrimo metu buvo fiksuojama ir farmacijos specialistų emocija, kaip jis elgiasi būdamas ne komforto zonoje, kaip jis veikia stresinėje situacijoje.
Tyrimo eigoje surinkus pakankamai duomenų analizei farmacijos specialistams buvo pateiktas algoritmas komunikacijai su gydytojui. Leista jiems pasinaudoti „mini― planu pokalbiui dėl klaidingai išrašyto recepto. Po tam tikrų atvejų įvertinimo farmacijos specialistų buvo paprašyta pakomentuoti kaip sekėsi bendrauti su gydytoju turint tam tikrą pokalbių planą, kuris gali pagelbėti darbo metu, ypač esant stresinei situacijai vaistinėje.
