ORINTA VEPŠTAITĖ
FARMACIJOS FAKULTETO STUDENTŲ POŽIŪRIS Į RŪKYMĄ IR
FARMACIJOS SPECIALISTO GALIMYBES PADĖTI MESTI RŪKYTI
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė dr. Jurgita Daukšienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitalis Briedis
FARMACIJOS FAKULTETO STUDENTŲ POŽIŪRIS Į RŪKYMĄ IR
FARMACIJOS SPECIALISTO GALIMYBES PADĖTI MESTI RŪKYTI
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė: dr. Jurgita Daukšienė
Recenzentas Darbą atliko: Magistrantė Orinta Vepštaitė
TURINYS SANTRAUKA ... 5 SUMMARY... 6 SANTRUMPOS ... 7 SĄVOKOS ... 8 ĮVADAS ... 9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1Rūkymo problemos aktualumas ... 11
1.2 Farmacijos studentų požiūris į rūkymą ... 14
1.3Farmacijos specialisto vaidmuo teikiant pagalbą metant rūkyti ... 16
1.4Rūkymo prevencijos priemonės ... 18
2. TYRIMO METODIKA ... 22
2.1. Tyrimo organizavimas ... 22
2.3 Tyrimo objektas ir imties nustatymas ... 22
2.4. Tyrimo metodika ... 23
2.5 Tyrimo instrumentas ... 24
2.6 Tyrimo kontingentas ... 25
3. REZULTATAI ... 27
3.1. Rūkymo paplitimo įvertinimas farmacijos fakulteto studentų tarpe ... 27
3.2. Farmacijos fakulteto studentų požiūrio į rūkymą, įvertinimas ... 33
3.3. Farmacijos fakulteto studentų nuomonė apie rūkymo metimo metodų efektyvumą ir specialistų reikšmę, įvertinimas ... 39
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 42
5. IŠVADOS ... 44
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 45
7.LITERATŪROS SĄRAŠAS:... 46
SANTRAUKA
FARMACIJOS FAKULTETO STUDENTŲ POŽIŪRIS Į RŪKYMĄ IR FARMACIJOS SPECIALISTO GALIMYBES PADĖTI MESTI RŪKYTI
O. Vepštaitės magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas dr. Jurgita Daukšienė ( 2016/2017m.); Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas.
Darbo tikslas. Įvertinti farmacijos fakulteto studentų požiūrį į rūkymą ir farmacijos specialisto galimybes padėti mesti rūkyti.
Uždaviniai. 1Nustatyti rūkymo paplitimą ir įpročius farmacijos fakulteto farmakotechnikų tarpe. 2. Atskleisti farmakotechnikų požiūrį į rūkymą. 3. Įvertinti farmakotechnikų nuomonę apie rūkymo metimo metodų efektyvumą ir specialistų reikšmę.
Metodika. Tyrimo dalyviai – farmacijos studentai nuo I iki III kurso, studijuojantys ištęstinėse studijose. Tyrimo metodas – struktūrizuota anoniminė anketinė apklausa. Iš viso išdalintos 85 anketos, pilnai užpildytos visos anketos (atsakomumas 100proc.). Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS ( Statistical Package for Social Science) 21.0 programinį statistinės analizės paketą.
Tyrimo rezultatai. Farmacijos studentų rūkymo paplitimas nedidelis. Iš viso rūkančiųjų buvo 22,4 %, iš jų trečdalis buvo vyrai, o daugiau kaip penktadalis buvo moterys. Nustatyta, kad tikimybė rūkyti vyrams buvo 1,58 karto didesnė nei moterims. Studentai, kurie turėjo rūkančių giminaičių, tikimybė rūkyti iššaugo 2,76 karto, lyginant su tais, kurie neturi rūkančių giminaičių. Daugiau kaip pusė respondentų tabako gaminius išbandė 16 – 20metų. Daugiausiai respondentų mesti rūkyti bandė tik kartą ir dažniausiai pavykdavo tai padaryti 2-4 mėnesius, taikant “šalto kalakuto“ metodą bei nikotino pakaitinę terapiją. Studentų nuomone, gyventojai norintys mesti rūkyti, dažniausiai kreipiasi į farmacijos specialistus ir didžioji dauguma sutinka, kad informacijos apie tabako sukeliamą žalą galėtų būti daugiau.
Išvados. Farmacijos studentų rūkymo paplitimas nedidelis, iš 85 apklaustų studentų, rūkė 19. Farmacijos fakulteto studentai sutinka su įstatymais, draudžiančiais rūkyti viešosiose vietose, jų nuomone, jie gali padėti gyventojams atsisakyti rūkymo įpročių – tai yra jų profesinė atsakomybė, tačiau toks vaidmuo nėra aptariamas studijų metu.
SUMMARY
THE PHARMACY STUDENTS ATTITUDE TOWARDS SMOKING AND PHARMACIST OPPORTUNITY TO PROVIDE SMOKING CESSATION COUNSELING
O. Vepštaitės Master thesis / supervisor Dr. Jurgita Daukšienė (in 2016 / 2017m.); Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Pharmaceutical Technology and Social Pharmacy Department. - Kaunas.
Objective. Rate the Faculty of Pharmacy students' attitude towards smoking and pharmaceutical professionals the opportunity to help quit smoking.
Tasks. 1. To determine the prevalence of smoking habits and the Faculty of Pharmacy pharmacy space. 2. Disclose Pharmaceutical attitude to smoking. 3. Rate pharmacy opinion about smoking cessation methods and performance professionals value..
Methods. The study participants - Pharmacy students from I to III of the course. Test method - an anonymous questionnaire. Total distributed 85 questionnaires completely filled all the forms (responsiveness 100%). Statistical analysis of data was performed using SPSS (Statistical Package for Social Science) 21.0 statistical analysis software package.
Results. Pharmacy Student smoking prevalence low. Total smokers were 22.4% are were their third of men, and as many one-fifth were women. It was found, that 'the probability of smoking men were 1.58 times higher than women. Students who had relatives who smoke, the likelihood of smoke saves 2.76 times compared with those who do not have relatives who smoke. More than half of respondents tobacco products tested by 16 - 20 years. Most of the respondents tried to quit smoking once and usually managed to do 2-4 months, “cold turkey” method of nicotine replacement therapy. Student opinion, who are willing to quit smoking often turn to pharmaceutical professionals and the great majority agrees that information on tobacco-induced damage could be much.
Conclusions. Pharmacy students smoking is low, the 85 students surveyed, smoked 19. Faculty of Pharmacy students agree with the laws prohibiting smoking in public places, in their opinion, they can help the population give up smoking habits - it is their professional responsibility, but this role is not covered in the study time .
SANTRUMPOS
CNS – Centrinė nervų SistemaJAV – Jungtinės Amerikos Valstijos lls – laisvės laipsnio skaičius
LOPL- lėtinė obstrukcinė plaučių liga n – skaičius
NYTS – National Youth Tobacco Survey – Nacionalinė tabako jaunimo apklausa p – statistinis patikimumas
PI – pasikliautinas intervalas
PSO – Pasaulio sveikatos departamento organizacija
SPSS – Statistical Package for the Social Science – Statistinių duomenų apdorojimo kompiuterinė programa
TPKP – tabako kontrolės pagrindų konvencija
YRBS - Youth Risk Behavior Survey – Jaunimo rizikingos elgsenos tyrimas χ² – Susijusių požymių chi kvadrato kriterijus
SĄVOKOS
Farmacijos specialistas - vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo [19].
Farmacijos studentas – asmuo, studijuojantis pagal farmacijos studijų programą, Lietuvos sveikatos mokslų universitete.
Kognityvinė elgesio terapija – tai toks metodas, kurio metu siekiama sumažinti patiriamą stresą, keičiant žmogaus mąstyseną ir elgesį tokiu, kuris lengviau įveiktų stresines situacijas [14].
Nikotinas - psichiką veikianti ir priklausomybę sukelianti medžiaga, gali būti vartojama tabako priklausomybei gydyti [8].
Pagalba metant rūkyti – įvairūs metodai, kurie padeda sumažinti tabako sukeltą priklausomybę. Priklausomybė – sveikatos sutrikimas, liguistas polinkis kartoti tą patį veiksmą ar vartoti tą pačią medžiagą pakartotinai neribotą kiekį kartų.
Rūkymas - medžiagos deginimas ir išskiriamų dūmų įkvėpimas. Dūmai išgaunami įvairiais tam skirtais prietaisais. Plaučiuose iš dūmų į kraują efektyviai perduodamos narkotinės arba psichotropinės medžiagos. Labiausiai paplitęs pasaulyje tabako rūkymas. Tabako dūmuose yra nikotino, kuris turi trumpalaikį stimuliuojantį poveikį, tačiau sukuria stiprią fiziologinę ir psichologinę priklausomybę. Tabakas - vienmečių ir daugiamečių bulvinių šeimos žolinis augalas paplitęs daugiausiai Amerikoje ir Australijoje, daugelyje šalių auginamas kaip narkotinis ir dekoratyvinis augalas. Išdžiovintas ir susmulkintas yra rūkomas.
ĮVADAS
Tabako rūkymas kaip masinis reiškinys egzistuoja keletą šimtmečių. XXI amžiaus pradžioje tabako rūkymas yra labiausiai paplitusi priklausomybės liga. Tabako vartojimas kelia didžiulę grėsmę visuomenės sveikatai, per metus nuo tabako vartojimo miršta 6mln. žmonių, daugiau nei 5mln. iš tų mirčių yra tiesioginis tabako vartojimo rezultatas [31]. Rūkymas kenkia beveik kiekvienam žmogaus organui ir sukelia labai daug ligų, tačiau ištirtas dar ne visas jo žalingas poveikis. Pagal atliktus tyrimus buvo pastebėta, kad rūkymas vyrų tarpe pasiekė piką, o moterų tarpe rūkymas išaugo penkis kartus [20]. Rūkymas yra pripažintas kaip sudėtingas psichosocialinis reiškinys. Tai lemia specifinis nikotino poveikis į centrinę nervų sistemą bei individuali organizmo reakcija į tabaką. Nikotinas yra veiklioji medžiaga, kuri nulemia priklausomybę, tabako dūmuose yra ir kitos organizmui pavojingos medžiagos, tai kancerogenai, dervos, anglies monoksidas. Pastebėta, kad tabako dūmuose randama apie 90 vėžį sukeliančių medžiagų [9]. Labai svarbu pripažinti, kad rūkymas yra priklausomybės liga, todėl svarbu atsisakyti rūkymo. Dažnai manoma, kad užtenka rūkančiojo noro mesti rūkyti, bet atsisakyti rūkymo yra labai sudėtingas procesas. Rūkantieji kreipiasi pagalbos į specialistus, kurie padėtų pasirinkti tinkamą metodą, specialistai turi motyvuoti pacientus atsisakyti rūkymo įpročių ir juos motyvuoti. Metimas rūkyti – efektyviausias būdas apsisaugoti nuo rūkymo sukeltų ligų. Dažniausiai žmonės pagalbos kreipiasi į sveikatos specialistus, farmacininkus ar šeimos gydytojus. Šie specialistai užima patogią padėtį sveikatinimo sistemoje, todėl specialistai turi bendradarbiauti su pacientais ir būti pasiruošę padėti [26].
Atliktame tyrime analizuojamas farmacijos fakulteto studentų požiūris į rūkymą ir farmacijos specialisto galimybes padėti mesti rūkyti. Tyrimo praktinė reikšmė – išsiaiškinus farmacijos fakulteto studentų požiūrį, bus galima įvertinti jų kaip būsimų specialistų požiūrį ir galimybes farmacijos specialistams padėti atsisakyti rūkymo įpročių. Bus galima teikti rekomendacijas farmacijos specialistams, kaip padėti mesti rūkyti, o studentai įvertinę savo studijų programą, pritaikytų savo žinias ateityje. Pasirinkta tyrimo metodika – anoniminis anketavimas, šio metodo privalumai, didelis grįžtamasis ryšys, tikslios respondentų nuomonės atskleidimas. Tyrimo objektas – farmacijos studentai, studijuojantys vientisose farmacijos studijose, farmakotechnikams, pasirinkti šie studentai, nes jie yra jau dirbantys visuomenės vaistinėse. Magistro baigiamojo darbo tyrimo tikslas - įvertinti farmacijos fakulteto studentų požiūrį į rūkymą ir farmacijos specialisto galimybes padėti mesti rūkyti.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – Įvertinti farmacijos fakulteto studentų požiūrį į rūkymą ir farmacijos specialisto galimybes padėti mesti rūkyti.
Uždaviniai:
1. Nustatyti rūkymo paplitimą ir įpročius farmacijos fakulteto farmakotechnikų tarpe. 2. Atskleisti farmakotechnikų požiūrį į rūkymą.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Rūkymo problemos aktualumas
Tabako rūkymas – viena iš labiausiai paplitusių priklausomybės ligų, kuri lemia daugelį ligų ir net mirčių [9]. Tabako vartojimas kelia didžiulę grėsmę visuomenės sveikatai, per metus nuo tabako vartojimo miršta 6mln. žmonių, daugiau nei 5mln. iš tų mirčių yra tiesioginis tabako vartojimo rezultatas. Prognozuojama, kad per 25 metus šis skaičius gali išaugti iki 10 milijonų. Rūkymas kenkia beveik kiekvienam žmogaus organui ir sukelia labai daug ligų, tačiau ištirtas dar ne visas jo žalingas poveikis. Daugiau kaip 13mln. žmonių serga lėtinėmis ligomis, kurias sukėlė rūkymas, o apie 600000 nerūkančiųjų yra paveikti pasyvaus rūkymo padarinių. Išvengti šių padarinių žmonės turėtų vengti vietų, kuriose rūkoma arba nestovėti šalia rūkančio asmens ar jų grupės [4,34]. Tabako dūmuose yra daugiau nei 4000 cheminių medžiagų, iš jų 250 yra žinomos kaip žalingos medžiagos, o 50 yra žinomos, kaip galinčios sukelti vėžį. 2004 metais, vaikai sudarė 28% mirčių, sukeltų pasyvaus rūkymo. Tabako dūmų medžiagos sukeliančios neigiamą poveikį žmogaus organizmui: dervos – jos padengia plaučius, blokuoja kvėpavimo takus, sukelia plaučių emfizemą ir vėžį. Nikotinas – lengvai į kraujotaką patenkanti toksinė medžiaga, prie kurios įprantama. Vienoje cigaretėje yra apie 1mg. nikotino, tokia dozė, suleista į veną, būtų mirtina. Nikotinas skatina koronarinę širdies ligą. Anglies viendeginis – patekęs į kraujotaką, išstumia deguonį iš hemoglobino, skatina širdies ir kraujagyslių ligas [5, 24].
Remiantis Pasaulio sveikatos departamento organizacijos (PSO) duomenimis, bendras rūkymo paplitimas – 1,1 milijardo žmonių pasaulyje, iš kurių 250mln. yra jaunimas iki 18m. amžiaus [32]. Pagal PSO šie skaičiai iki 2025metų dar kils, jei šalys nevykdys savo PSO TKPK įsipareigojimų. Pagal 2012 metais atliktą tyrimą, buvo pastebėta, kad rūkančiųjų yra daugiau Pietų Europoje, tokiose šalyse kaip Graikija (38%), Bulgarija (35%), Kroatija (33%), ir Prancūzija (32%), o Švedijoje ( 19%) ir Suomijoje (11%) rūkančiųjų paplitimas sudarė mažumą [16].
Nuo 1995m. Lietuvoje yra priimtas tabako kontrolės įstatymas. Nuo šių metų pagal nustatytą tabako kontrolės politikos Lietuvoje analizę, buvo pastebėta, kad Lietuvoje buvo laikomasi vis griežtesnių apribojimų. 2004 metais Lietuvos Respublikos seimo ratifikuota PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencija, taip pat buvo patvirtinta alkoholio ir tabako kontrolės programa. Šie įsipareigojimai leidžia vykdyti tabako kontrolę, vartojimą ir pardavimą. Lietuvoje uždrausta tabako reklama bei rėmimas, didinami akcizai tabako gaminiams, taip pat uždrausta rūkyti patalpose, o viešose
vietose rūkymas ribojamas. 2007metais atliktu tyrimu buvo pastebėta, kad Lietuva netaiko visų veiksmingų tabako kontrolės priemonių, vis dar neskiria dėmesio socialinei reklamai, tabako gaminių kainos palyginus dar nėra didelės, nėra griežtos kontrabandos kontrolės, o svarbiausia neskiriama tinkama pagalba metantiems rūkyti [25].
Kiekvienais metais nuo tabako vartojimo sukeltų ligų Lietuvoje miršta daugiau nei 5900, o 14000 jaunimo ir 694000 suaugusių vartoja tabaką kiekvieną dieną. Manoma, kad priimta Tabako kontrolės konvencija, turėtų sumažinti rūkymą ir su juo susijusių ligų paplitimą.
Lietuvos ir visų valstybių tabako paplitimo palyginimas buvo atliktas 2010metais. Buvo pastebėta, kad Lietuvoje vyrų 23,7% ir moterų 6% miršta daugiau nei kitose valstybėse. Tabako vartojimas Lietuvoje taip pat buvo žymiai didesnis, suaugusių vyrų 40,6% ir moterų 16,1%, o vaikų tarpe 26% berniukų ir 13% mergaičių paplitimas buvo didesnis negu aukštas pajamas gaunančiose valstybėse [27].
2014 metais Lietuvos statistikos departamentas atliko gyventojų sveikatos statistinį tyrimą. Tyrimo metu buvo atliktas palyginimas su 2005metais, rūkančių gyventojų dalis sumažėjo nuo 25% iki 20 %. Tyrimas atskleidė, kad rūko 34% (2005m. – 42%) 15metų ir vyresnių vyrų ir 9% (2005m. – 10%) moterų. Rūkymas labiau paplitęs tarp jaunesnio ir vidutinio amžiaus gyventojų. Kasdien rūkančių sudarė 42% vyrų ir 14% moterų tarp 25 – 54 metų gyventojų. Buvo pastebėta, kad vidutiniškai surūkomų cigarečių skaičius per dieną buvo 14 vienetų, palyginus su 2005metais, cigarečių surūkomas kiekis per dieną sumažėjo – 15,4 vienetų [20].
Atliktame tyrime, kuriame buvo nagrinėjamas suaugusių gyventojų rūkymo įpročiai 1994 – 2008 metais, atsižvelgiant į lytį, amžių ir išsilavinimą. Tyrimo rezultatai parodė, kad 2008 metais, rūkė 38,8% vyrų ir 14,9 % moterų. Pastebėta, kad vyrai du kartus dažniau mesdavo rūkyti nei moterys. Per keturiolika metų, kuomet vyko tyrimas, Lietuvoje rūkančių moterų padidėjo dvigubai, o vyrai buvo linkę dažniau mesti rūkyti, kuomet vyrų rūkymas didėjo iki 2000metų, po to žymiai mažėjo ir pasiekė 1994metų lygį. Atsižvelgus į rūkymo amžių, dažniausiai rūkė 20 -24 metų asmenys. Mažiausias rūkymo paplitimas buvo pastebėtas tarp vyresnio amžiaus žmonių. Išsilavinimas rūkymo paplitimui įtakos neturėjo, tai galima paaiškinti tuo, kad žmonės turintys aukštesnį išsilavinimą, gyvensena yra sveikesnė, o žemesnio išsilavinimo asmenys labiau linkę reaguoti į tabako kainų politiką [7].
2014 metais buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo tiriamas psichoaktyvių medžiagų vartojimo ypatumai, studentų tarpe. Buvo pastebėta, kad rūkymo paplitimas studentų tarpe yra gana didelis, rūkė 52,7 % studentų [11].
Tyrime, kuriame buvo tiriami medicinos studentai, buvo pastebėta, kad medicinos studentų tarpe žymiai mažiau rūkančių, nei bendrai Lietuvoje tokio pat amžiaus populiacijoje. Medicinos studentų tarpe reguliariai rūkančių buvo 19,4 % vaikinų ir 4,2 % merginų. Stebint rūkymo paplitimą kiekvienais metais, buvo pastebėta, kad vyrų grupėje rūkymas žymiai nesiskyrė, o moterų grupėje rūkymo paplitimas augo, 2001 metais rūkė kas penkta studentė [30].
Jungtinėse Amerikos Valstijose apie 90% suaugusių rūkančiųjų pradėjo rūkyti 18 metų. Pagal NYTS (National Youth Tobacco Survey) tabako gaminių paplitimas universitetuose, 2012metais buvo 23,3%. O pagal YRBS (Youth Risk Behavior Survey) rūkymo paplitimas studentų tarpe siekė 23,4%. Studentų tarpe rūkymo paplitimas tarp vyrų 17,8% buvo didesnis nei moterų 8% [21].
Pagal atliktus tyrimus yra pastebėta, kad su medicina susiję studentai, tokie kaip farmacijos, medicinos, slaugos, odontologų, dantų higienos studentų tarpe rūkymo paplitimas gana žemas, iš 319 studentų tik 5,6% jų yra rūkantys. Galima teigti, kad studentai atsakingai vertina savo kaip būsimo specialisto profesinę pareigą. Buvo pastebėta, kad rūkantys studentai, kurių ir taip buvo mažuma, norėjo mesti arba buvo metantys rūkyti. Taip pat, pagal tyrimo duomenis, studentai pripažino, kad jie yra tie studentai, kurie glaudžiausiai susiję su pagalba atsisakyti rūkymo, tam pritarė beveik 90% studentų. Studentų požiūris išsiskyrė, tik tuo atveju, kad rūkymo įpročių atsisakyti gali padėti dantų higienos ir farmacijos studentai. Šių studentų paplitimas tiriamas neatsitiktinai, o norint įrodyti, kad patys studentai, kurie rūko mažiau domisi tabako keliama žala sveikatai, nevertina pasyvaus rūkymo kaip rizikos faktoriaus, neturi pakankamai žinių, apie pagalbą metant rūkyti [16].
Apibendrinant, galima teigti, kad rūkymo problema yra aktuali visame pasaulyje. Dauguma rūkančiųjų pradeda rūkyti ankstyvame amžiuje, o tai yra stiprios priklausomybės nuo tabako priežastis. Yra daugybė būdų kaip sumažinti tabako priklausomybę, bet efektyviausias būdas – atsisakyti rūkymo. Svarbu kreiptis pagalbos į tinkamus specialistus ir priimti reikiamą pagalbą, norint atsisakyti rūkymo įpročių.
1.2. Farmacijos studentų požiūris į rūkymą
Studijų metai yra kritiškas laikas jaunimo gyvenime, pilni permainų, eksperimentų ir atradimų. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad rūkančiųjų tarpe daugumą sudaro jauni žmonės. 80proc. visų rūkalių rūkyti pradeda dar iki 18metų, todėl pradėję studijuoti, dažnai turi priklausomybę nuo nikotino. Kuo nikotintas pradedamas anksčiau vartoti, tuo didesnė tikimybė, kad išsivystys stipri priklausomybė. [9]
2004 metais atlikta apklausa, kurios metu siekta išsiaiškinti rūkymo paplitimą tarp farmacijos studentų, taip pat įvertinti jų žinias apie rūkymo sukeliamą žalą. Buvo surengiama anoniminė apklausa, kurios klausimynas buvo sudarytas pagal PSO standartą. Iš pateiktų 400 anketų, tyrimui grįžo 352. Studentų amžiaus vidurkis – 21,8 metų. Tyrimas parodė, kad 13,4% studentų yra rūkantys, 4,3% neberūkantys, o didžioji dauguma 82,4% teigė, kad jie niekada nerūkė. 74,5% studentų, nurodė, kad rūkymas galėjo pakenkti jų sveikatai, todėl studentai patys mėgino mesti rūkyti. Iš visų rūkančių studentų 74,5%, metimas rūkyti buvo nesėkmingas, o 70,2% iš tų kurie nesugebėjo mesti rūkyti, bandytų dar kartą, bet šį kartą pasinaudotų vaistininko patarimais naudojant nikotino pakaitinę terapiją – 14,3%. Pagal gautus rezultatus, buvo pastebėta, kad 45,7% studentų paskatino toliau rūkyti patiriamas stresas studijose.
Pačių studentų požiūris į metimą rūkyti buvo teigiamas, taip pat, teigiamai žiūrėjo į tai, kad jie būtent tie asmenys, kurie ateityje gali padėti mesti rūkyti. 46% teigė, kad jie nėra tinkamai parengti įgūdžių ir žinių aspektu, dalyvaujant metimo rūkyti veiklai. 29,6% studentų buvo pasirengę, o 24,3% abejojo savo žinių pakankamumu. 55,1% teigė, kad patartų rūkantiems atsisakyti šio įpročio, 21,1% įvertina rūkymo riziką ir yra suinteresuoti supažindinti asmenis su šia rizika. Tačiau, 16,4% pareiškė, kad jie padės mesti rūkyti tik tuo atveju, jei rūkymas bus kaip rizikos veiksnys, sergant viena ar kita liga. 14,5% buvo pasirengę visapusiškai padėti, bet nurodė, kad jiems trūko žinių apie metimą rūkyti.
Studentai pagal atliktą tyrimą, parodė teigiamą požiūrį į farmacininkų vaidmenį metant rūkyti. Taip pat jie pareiškė, kad ši programa yra svarbi vaistininkams. Patys būdami studentai, turėjo mažą pasitikėjimą vaistininkais, nes žino, kad trūksta akademinių valandų ir ugdymo planų tokioms paslaugoms atlikti. Visgi, studentai vieningai pritaria, kad vaistininkai, visų pirma patys turėtų rodyti gerą pavyzdį ir nerūkyti, su tuo sutiko 80% studentų. Studentų teigimu, jei vaistininkai patys rūkys ir
konsultuos apie metimą rūkyti, konsultavimo nauda būtu minimali, jei rūkaliai tai suprastų, tai pareiškė 47,7%.
Apibendrinus tyrimą, galima pastebėti, kad rūkančių studentų paplitimas 13,4% palyginus mažas, su kitais atliktais tyrimais, palyginus su rūkančiais vaistininkais – 19,9%. Tikima, kad būtent sekanti karta farmacininkų sieks rodyti gerą pavyzdinį nerūkančiųjų elgesį. O sveikatos specialistai turėtų imtis aktyvaus vaidmens konsultuojant ir padedant mesti rūkyti. Jie turi būti geriau apmokyti su rūkymo metimo būdais, aktyvaus ir pasyvaus rūkymo pavojais [2].
2007 – 2008metais, Lenkijoje buvo tiriama vaistininkų svarbą metant rūkyti. Tyrime dalyvavo trys tiriamųjų grupės: suaugę rūkantys asmenys (329), vaistininkai (141) ir farmacijos studentai(123). Rūkančiųjų amžiaus vidurkis – 39,2metai, kurie vidutiniškai per dieną surūko 17,2 cigaretes. Dauguma iš pirmosios grupės tiriamųjų (81%) mėgino mesti rūkyti bent kartą gyvenime, o 83% neieškojo pagalbos metant rūkyti iš farmacijos specialistų. 56% iš rūkančiųjų nurodė, kad iš visų sveikatos priežiūros specialistų, pagalbos metant rūkyti, jie kreiptųsi būtent į vaistininkus. Antroji tiriamųjų grupė: vaistininkų amžiaus vidurkis buvo 38,1 metai, o vidutiniškai 14,2 metai buvo praleisti dirbant vaistinėje. Dauguma vaistininkų buvo moterys (83%), iš apklaustųjų vaistininkų, 12% iš jų, pareiškė patys rūkantys. 95% nurodė, kad buvo prašomi savo pacientų pagalbos metant rūkyti. 79% vaistininkų teigė, kad yra visiškai kvalifikuoti ir turi pakankamai žinių, teikdami rūkymo nutraukimo paslaugas. Dauguma (86%) iš vaistininkų rekomenduodami nikotino pakaitinę terapiją su pacientais praleido 2minutes konsultavimo, o 16% pranešė, kad jie praleido daugiau nei 5minutes. Iš trečiosios grupės apklaustųjų, amžiaus vidurkis buvo 24,2 metai. Dauguma studentų buvo moterys (74%) ir 32% nurodė, kad yra rūkantys. Daugiau nei pusė farmacijos studentų (60%) nurodė, kad apie nikotino priklausomybės gydymą sužinojo būtent studijų metu. Farmacijos studentai nurodė, kad pateikti informaciją apie pasekmes sveikatai rūkantiems žmonėms būtų žymiai lengviau (85%), nei teikti konsultavimą apie rūkymo metimą (61%).
Šis tyrimas apibūdina vaistininkų vaidmenį metant rūkyti. Didelis procentas vaistininkų manė, kad jie yra pasirengę teikti rūkymo metimo paslaugą. Šie duomenys yra panašūs su atliktais tyrimais Tailande ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tyrimų duomenys iš farmacijos studentų, parodo, kad daugiau žinių reikia apie teorinius aspektus, nei praktikinius. Vokietijoje ir Anglijoje atliktuose tyrimuose, buvo pastebėta, kad farmacijos studentams taip pat trūksta svarbios informacijos apie rūkymo nutraukimo metodų efektyvumą [13].
2009 metais, Nigerijos universitete, farmacijos fakultete buvo apžvelgiamas rūkymo paplitimas ir studentų požiūris į rūkymo nutraukimą bei dalyvavimą jame. Buvo apklausti 291 studentai jų studijavimo laikotarpiu. Studentai buvo klausiami pagal sudarytą klausimyną remiantis PSO standartu. Tarp Nigerijos studentų rūkymo paplitimas sudarė 5,5%. 94% studentų, sutiko su teiginiu, kad jie yra ateities sveikatos priežiūros specialistai, kurie bus įtraukti į metimo rūkyti programą. Tyrimo rezultatai rodo, kad rūkymo paplitimas nėra didelis, palyginus su Vokietija, kur rūkymo paplitimas 17,6%, taip pat septyniose iš dešimt PSO šalių buvo nustatyta, kad paplitimas buvo didesnis nei 20%. 85% farmacijos studentų pareiškė norą, kad konsultavimas metant rūkyti būtų įtrauktas į mokymo programą. Net 93% teigė, kad tiek vaistininkai, tiek farmacijos studentai turėtų dalyvauti šiose programose metant rūkyti. Šis tyrimas atskleidė, kad rūkymo paplitimas tarp farmacijos studentų yra labai mažas. Studentų požiūris į metimą rūkyti yra labai palankus, jie pasirengę skatinti pacientus mesti rūkyti, dalyvauti rūkymo metimo programose [1].
Pagal atliktą tyrimą 2008m. – 2009m. Libane. Šiame tyrime dalyvavo 535 studentai, beveik pusė iš jų ilgą laiką rūkė. 51% iš jų buvo reguliarūs rūkaliai, 22% buvę rūkantieji, 28% retkarčiais rūkantys ir 11% yra mėginę rūkyti. Didžioji dalis studentų pradėjo rūkyti dar iki įstojimo į universitetą. Šiame tyrime buvo tiriami visi studentai, neatsižvelgiant į fakultetą. Pagal gautus rezultatus, buvo pastebėta, kad rūkymo paplitimas didžiausias verslo fakultete (14%), o mažiausias – sveikatos mokslų (4,5%) [6].
Apibendrinus, galima pastebėti, kad farmacijos studentų požiūris į metimą rūkyti yra teigiamas. Universitetuose, kuriuose studijuojamos su medicina susijusios sritys, rūkymo paplitimas žymiai mažesnis, palyginus su kitais universitetais. Studentų nuomone, tikimasi, kad sekanti farmacijos studentų karta rodys gerą pavyzdinį nerūkančiųjų elgesį ir imsis aktyvaus vaidmens padedant mesti rūkyti.
1.3. Farmacijos specialisto vaidmuo teikiant pagalbą metant rūkyti
Lietuvoje medicinos darbuotojai retai viešai skelbia savo požiūrį į rūkymą. Dauguma medicinos darbuotojų net nepripažįsta, kad priklausomybė nuo nikotino yra lėtinė liga. Daugiau kaip 70 % tabako vartotojų bent kartą per metus apsilanko pas gydytoją. Šeimos gydytojai turi daugiausiai
informacijos apie savo pacientus, žino kokiomis ligomis serga, kokia pacientų socialinė padėtis. Todėl svarbu, kad ir patys gydytojai būtų pasirengę padėti kiekvienam rūkančiajam. Įrodyta, kad jei gydytojas skirtų 3minučių konsultaciją, tai padidintų tikimybę, kad asmuo mes rūkyti. Daugelyje šalių šeimos gydytojai naudoja nesudėtingą metodą norintiems mesti rūkyti – penkių A metodas (angl. Ask, Advise, Assess, Assist and Arrange), t.y. Paklausk, Patark, Įvertink, Padėk ir Stebėk. Šio metodo tikslas, padėti rūkantiems mesti rūkyti, o asmenims, kurie nenori atsisakyti žalingo įpročio, sustiprinti motyvaciją, kad mestų rūkyti. Svarbu, kad gydytojai skirtų laiko savo pacientams, pasiūlytų kiekvienam rūkančiam pacientui bent paprastą pagalbą metant rūkyti. Gydytojų pasyvumą teikiant pagalbą metantiems rūkyti, gali sąlygoti įvairūs veiksniai, tai gali būti laiko stoka, pacientų abejingumas ir susidomėjimo mesti rūkyti stoka, taip pat patys gydytojai abejoja tokios pagalbos nauda [33].
Vaistininkai gali būti veiksminga priemonė, padedanti pacientams mesti rūkyti, jie gali padėti atsikratyti šio žalingo įpročio. Pasaulinė sveikatos organizacija skatina visas Europos šalis įdiegti mokomąsias programas, norintiems mesti rūkyti. Ši programa skirta gydytojams, vaistininkams, slaugytojams, taip pat ir odontologams. Tabako rūkymo kontrolės programa yra viena efektyviausių ir naudingiausių prevencinių sveikatos apsaugos programų [31].
2005m. Kanadoje buvo vertinamos vaistininkų žinios apie rūkymo poveikį sveikatai ir apie pakaitinę nikotino terapiją. Buvo atrinkti 960 tinkami respondentai. Dauguma vaistininkų išmano apie rūkymo poveikį sveikatai (83,3proc.) ir apie pakaitinę nikotino terapiją (85,5proc.). Tyrimo metu vaistininkai sutiko, kad jų vaidmuo yra itin svarbus teikiant informaciją apie metimą rūkyti, taikant pakaitinę nikotino terapiją. Farmacininkai teigia, kad jie bando padidinti pacientų motyvaciją mesti rūkymą(54,3proc) arba pasiūlo nikotino pakaitinę terapiją (58,9proc.) Vaistininkai susidūrė su problema, kad yra mažai informacijos apie elgsenos požiūrį metant rūkyti. Pagal kitus atliktus tyrimus, tik vienas ketvirtadalis farmacininkų suinteresuoti paklausti savo pacientų apie rūkymą, o pastebėjus pacientų susidomėjimą mesti rūkyti, tik pusė iš jų pataria ar pateikia mokomąją medžiagą apie pakaitinę nikotino terapiją. Vaistininkai susiduria ir su tam tikromis kliūtimis, konsultuojant pacientus apie metimą rūkyti. Viena iš svarbiausių problemų, tai laiko stoka, trūkstamas paciento noras mesti rūkyti, privatumo trūkumas konsultacijoms [5].
Ispanijoje atliktas tyrimas, kurio metu buvo tiriami pacientai 4mėnesius (balandžio – liepos mėn. 2011m.), kuriems buvo reikalinga pagalba metant rūkyti. Tyrime dalyvavo 69,57proc. moterų ir 30.43proc. vyrų. 82, 61proc. bandė nors kartą mesti rūkyti, o 17,39proc. bandė daugiau nei penkis
kartus. Tyrimas truko metus laiko, po kurio buvo pastebėti rezultatai, kad 52,18proc. metė rūkyti, 13,04proc. nepasiekė tyrimo tikslo ir 34,78proc. atsisakė dalyvauti tyrime. 92proc. tyrime dalyvavusių pacientų, pripažino farmacininkų pagalbą, padedant mesti rūkyti. Apibendrinus tyrimo duomenis pastebėta, kad po 6 mėnesių tyrimo abstinencijos dažnis buvo 47,83proc. ir po metų – 43,48proc. Tai rodo, kad vaistinių įtraukimas į metimo rūkyti programas gali pagerinti sveikatos priežiūros rezultatus. Šie geri rezultatai įrodo, kad buvo pasiekiami dėl nuolatinio vaistininko įsikišimo, taip pat dėl prieinamumo prie paciento. Farmacijos priežiūra yra veiksminga priemonė siekiant mesti rūkyti. Atsižvelgiant į tai, kad rūkymas yra visuomenės sveikatos problema, vaistinėse paslauga metant rūkyti turi būti sistemingai skatinama [3].
Apibendrinus, teigiama, kad visi sveikatos specialistai turėtų būti vieningi ir padėti atsisakyti rūkymo įpročių. Sveikatos specialistai turi patogią padėtį sveikatos sistemos grandinėje bendradarbiauti su savo pacientais. Pacientai turėtų būti supažindinami su rūkymo sukeliama žala ir rūkymo atsisakymo galimybėmis. Gydytojai, vaistininkai ar odontologai turi paremti savo pacientus, tinkamai juos motyvuoti ir palaikyti bent pirmuosius šešis mėnesius nuo atsisakymo rūkyti pradžios, nes tai sudėtingiausias laikotarpis pacientui.
1.4. Rūkymo prevencijos priemonės
Tabake esantis nikotinas yra medžiaga, sukelianti fizinę priklausomybę. Priklausomybė nuo tabako yra lėtinė liga, kuriai būdinga lėtinė eiga, didelė atkryčio tikimybė, menkas gydymo efektyvumas. Nikotino sukelta priklausomybė, gali pasireikšti ne tik dėl specifinio poveikio i CNS, bet tai lemti gali ir socialiniai – kultūriniai veiksniai. Todėl ir priklausomybė gali būti dvejopa: fizinė ir psichologinė. Svarbu pasirinkti tinkamą gydymo metodą ir pasitelkti specialistų pagalbą, kurie padėtų atsisakyti rūkymo, nes tik maža dalis rūkančiųjų įveikia šią ligą be pagalbos. Pagalba metantiems rūkyti yra vienas iš efektyviausių būdų, leidžiančių sumažinti mirčių nuo tabako sukeltų ligų skaičių. Norint atsisakyti rūkymo, kad jis būtų sėkmingas, reikia pritaikyti įvairius metodus. Šių laikų medicina yra stipriai pažengusi, todėl metodų metant rūkyti pasirinkimas yra platus.
Gydymas nikotino preparatais: nikotininė guma, nikotininis pleistras, nikotininis inhaliatorius ir kiti. Nikotinas – psichiką veikianti ir priklausomybę sukelianti medžiaga, gali būti vartojama tabako priklausomybei gydyti. Nikotino terapija yra daug saugesnė negu tabako rūkymas. Nikotino preparatai vartojami, kai yra išsivysčiusi fizinė priklausomybė ir pacientas nepajėgia mesti pats. Nikotinas didina
noradrenalino koncentraciją kraujyje ir dofamino koncentraciją smegenyse. Šiuose preparatuose nėra dervų ir anglies monoksido. Labai retai žmonės tampa priklausomi nuo nikotino preparatų. Pagal atliktus tyrimus buvo pastebėta, kad 5% pacientų nebegali nutraukti nikotino terapijos ir lieka priklausomi [8].
Nikotininis pleistras. Pleistras lengvai naudojamas, jo veikimo trukmė nuo 16 – 24val.
Priklijuojamas ryte, o nuimamas turi būti vakare. Pleistro stiprumas paskiriamas pagal surūkomų cigarečių kiekį, jei pacientas surūko mažiau kaip 15 cigarečių per dieną, skiriama pradinė dozė – 7 – 14mg per parą, surūkančiam 15 – 20 cigarečių per dieną – 15 – 21mg per parą, surūkančiam 20-40 cigarečių per dieną – 21 – 35mg per parą, surūkančiam daugiau kaip 40 cigarečių, skiriama 42mg per parą. Kai priklausomybė stipri, galima vartoti pleistrą kartu su kramtomąja guma (2mg). Pradėjus vartoti nikotininį pleistrą, maksimali nikotino koncentracija kraujyje pasiekiama per 2 – 3 valandas ir vėliau stabilizuojasi. Nutraukus preparato vartojimą, koncentracija kraujyje pradeda mažėti po 1 – 2 valandų. Rekomenduojama pleistrą naudoti ant neplaukuotos odos (pilvas, vidinis žasto paviršius ar kt.), kur pleistras lengvai priliptų. Palaipsniui pleistro stiprumas turi būti mažinamas, naudojant mažesnį kiekį turintį pleistrą. Rekomenduojama kurso trukmė – 3mėn.
Nikotininė guma. Nikotininė guma yra dviejų stiprumų, tai 2mg ir 4mg gumos. Nikotinas iš
kramtomosios gumos patenka į kraują per burnos gleivinę, taip yra patenkinamas nikotino poreikis. Kramtymo metu vidutiniškai yra pasisavinama apie 50% kramtomojoje gumoje esančio nikotino. Kramtomasis nikotinas taip pat skiriamas pagal surūkomų cigarečių kiekį, jei pacientas surūko iki 15 cigarečių per dieną, pradedama naudoti 2mg nikotininė guma, jei surūko 15 – 20 ir daugiau cigarečių, pradedama nuo 4mg dozės. Rekomenduojama nikotininę gumą kramtyti lėtai su pertraukomis, nes nikotinas absorbuojasi per burnos gleivinę. Rekomenduojama kurso trukmė – 3 mėnesiai.
Nikotininis inhaliatorius. Daugiausiai nikotino absorbuojasi burnos gleivinėje. Naudojant
inhaliatorių ne taip lengva pasiekti norimą nikotino koncentraciją kraujyje. Jį patogu naudoti draudžiamose rūkyti vietose. Rekomenduojama kurso trukmė – 3mėnesiai [28].
Bupropionas pirmiausia buvo sukurtas kaip antidepresantas, o jo veiksmingumas, padedant mesti rūkyti, buvo pastebėtas atsitiktinai. Tai pirmasis nenikotininis preparatas, kuris buvo licencijuotas JAV, Kanadoje ir daugelyje Europos valstybių. Pagal atliktus tyrimus buvo pastebėta, kad rūkantys žmonės labiau linkę į depresiją, juos dažniau vargina bloga nuotaika, asmenys kurių nuotaika prasta, dažniau pradeda rūkyti. Bupropionas sustiprina noradrenalinerginį ir dofaminerginį smegenų
aktyvumą. Monoterapija bupropionu – efektyvus gydymo būdas, jei pacientas nenori vartoti nikotino preparatų arba jų netoleruoja. Standartinė preparato dozė yra 300mg parai, dozę padalinus per du kartus. Rekomenduojama gydymo trukmė 7 – 12sav. Pirmąsias dvi dienas skiriama 150mg per parą. Po savaitės, pasiekus terapinę dozę, rūkymas nutraukiamas.[12]
Vareniklino tartratas yra pirmasis vaistas sukurtas specifiškai priklausomybei nuo tabako gydyti. Šis vaistas turi dvejopą poveikį, nes veikia agonistiškai ir antagonistiškai. Pacientas turi pasirinkti datą, kada mes rūkyti. Varenikliną reikia pradėti vartoti 1 – 2sav. prieš nustatytą datą. Rekomenduojama vartoti: 1 – 3 dienomis, po 0,5mg vieną kartą per parą, 4 – 7 dienomis, po 0,5mg du kartus per parą, o nuo 8 dienos iki gydymo pabaigos, po 1mg du kartus per parą. Gydymo trukmė – 12 savaičių, pacientai, kurie meta rūkyti 12 savaitės pabaigoje, galima skirti papildomą 12sav. gydymo vareniklinu 1mg du kartus per parą kursą [22].
Žinomi ir kiti metodai, kurie padeda metantiems rūkyti, tai – „Šalto kalakuto“ metodas, kognityvinė elgesio terapija ir kiti nemedikamentiniai metodai. Tokie kaip akupunktūra (refleksoterapija), aversinė (sukelianti pasibjaurėjimą rūkymu), tačiau jie retai naudojami, nes yra brangūs, o jų efektyvumas nepakankamas.
“Šalto kalakuto“ metodas reikalauja daugiausiai ištvermės. Gydytojai nepritaria šiam metodui, nes jo metu nikotinas yra nutraukiamas staigiai, o tai sukelia didelį stresą organizmui. Dažniausiai tokiu būdu metantys asmenys yra labai dirglūs, nervuoti, nuolat jaučiasi pavargę, skundžiasi galvos skausmais, atsiranda gausus prakaitavimas. Pasirinkus šį metodą, reikėtų turėti kuo daugiau veiklos, taip išvengti galvojimo apie cigaretes. Pagal atliktą tyrimą iš 8000 suaugusiųjų rūkančiųjų 68,5% pasirinko būtent šį metodą [15].
Kognityvinė elgesio terapija, tai toks metodas, kurio metu siekiama sumažinti patiriamą stresą, keičiant žmogaus mąstyseną ir elgesį tokiu, kuris lengviau įveiktų stresines situacijas. Šios terapijos metu pacientas ir terapeutas dirba kartu. Tokiu būdu yra išsiaiškinamos problemos, nustatomi terapijos tikslas bei sudaromas gydymo planas. Terapija vidutiniškai trunka iki 4 mėnesių, susitinkant vieną kartą per savaitę. Dažnai kognityvinė elgesio terapija gali būti derinama su medikamentais, toks sudėtinis gydymas yra žymiai efektyvesnis [14].
Apibendrinus, galima pastebėti, kad yra daug metodų, kurie padeda atsisakyti rūkymo įpročių. Kiekvienas norintis mesti, gali pasirinkti sau priimtiniausią metodą. Analizuojant literatūrą, pastebima,
kad dažniausiai pacientai renkasi pakaitinę nikotino terapiją arba “šalto kalakuto metodą“, šie metodai priimtiniausi pacientams, kurie nori atsisakyti rūkymo.
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo organizavimas
Siekiant išanalizuoti farmacijos studentų požiūrį į rūkymo sukeliamą žalą bei vaistininko galimybes atsisakyti rūkymo įpročių, buvo atlikta mokslinės literatūros analizė, kurios metu buvo teoriškai susipažinta su analizuojama tema ir tinkamai pasiruošta tyrimui. Sudarytas tyrimo planas – nustatytas tyrimo tikslas, suformuluoti uždaviniai, paruoštas tyrimo instrumentas – anketa.
Iš LSMU Bioetikos centro buvo gautas pritarimas vykdyti tyrimą. Tyrimo metu, kiekvienam respondentui buvo išdalintos tiriamojo asmens sutikimo formos, visi respondentai tyrime sutiko dalyvauti laisvanoriškai. Respondentai buvo informuoti apie tyrimo tikslą. Tyrimas buvo atliekamas LSMU farmacijos fakultete, 2016m. balandžio – birželio mėnesiais.
2.3 Tyrimo objektas ir imties nustatymas
Šio tyrimo objektas – LSMU farmacijos fakulteto studentų požiūris į rūkymą ir farmacijos specialisto galimybes padėti mesti rūkyti.
Atliekant mokslinį tyrimą, svarbu nustatyti minimalų tiriamųjų skaičių, kad būtų galima pateikti statistiškai reikšmingas išvadas. Kaip tiriamieji buvo pasirinkti LSMU farmacijos fakulteto studentai, studijuojantys vientisose farmacijos studijose, farmakotechnikams. Atrankos tipas – atsitiktinis. Tyrimo imtis buvo apskaičiuota remiantis formule:
Čia:
n- atvejų skaičius atrankinėje grupėje.
z – koeficientas, kuris pasirenkamas pagal tai, kokį patikimumą norime gauti.
s – imties vidutinis kvadratinis nuokrypis. Jį galima apskaičiuoti remiantis šiuo būdų: pagal pilotinio ( bandomojo) tyrimo rezultatus ( jeigu anksčiau tokių tyrimų nebuvo atlikta), nustatoma pagal antrą formulę:
Čia:
Xmax – galima didžiausia požymio reikšmė
Xmin – mažiausia požymio reikšmė
K – koeficientas
∆(delta) – leistinas netikslumas, t.y. skirtumas tarp atrankinės grupės ir generalinės visumos vidurkio, laisvai pasirenkamas, atsižvelgiant į ankstesnių tyrimų duomenis bei duomenų tikslumui keliamus reikalavimus [18].
Atsižvelgiant į tai, kad LSMU farmacijos fakultete, nuo I iki III kurso, studijuoja 86 studentai, pagal farmacijos studijų programą farmakotechnikams. Pirmame kurse – 35, antrame – 27, trečiame – 24 studentai. Buvo apskaičiuota, kad tyrimui reikėtų apklausti 70 studentų. Anketos buvo išdalintos visiems 85 studentams, išskyrus apklausos vykdytoją. Kadangi studentai geranoriškai dalyvavo tyrime, iš 85 išdalintų anketų, iš jų sugrįžo visos anketos, todėl galima teigti, kad studentų atsakomumas labai aukštas. Tyrimo pasiskirstymas pagal socialines – demografines charakteristikas išsamiai aprašytas 2.6 poskyryje „Tyrimo kontingentas“.
2.4. Tyrimo metodika
Tyrimui atlikti buvo pasirinktas vienas iš kiekybinių duomenų rinkimo metodų – anketavimas. Anketavimas, kaip kiekybinio tyrimo metodas yra iš anksto apgalvotas ir parengtas tyrimui, kuris padeda susisteminti informaciją iš respondentų. Anketavimas šiam tyrimui pasirinktas kaip patikimas metodas, kurio patikimumą, galima įvertinti matematiniais – statistiniais duomenimis [17]. Tokios anketos turi privalumų ir trūkumų.
Anketos privalumai: užtikrinama pakankama atrankos imtis, 100 – procentinis arba artimas jam anketų grąžinimo lygis, anketos nesunkiai užpildomos ir lengvai apdorojamos, anonimiškumas garantuoja tikslesnius duomenis, anketavimas trumpiau trunka ir yra pigesnis, nei interviu, pateikti
atsakymų variantai, padeda geriau suprasti pateiktą klausimą. Yra galimybė apklausėjui instruktuoti respondentus, iškilus būtinybei, jei nesuprantama klausimo esmė.
Anketos trūkumai: ribotas atsakymų alternatyvų skaičius (respondentas turi pasirinkti atsakymą iš pateiktų variantų), skiriama ribotai laiko atsakyti į anketos klausimus. Dėl respondentų reakcijos nevienodumo, mąstymo ypatumų jie į anketos klausimus atsako ne vienu metu. Respondentai anketas užpildo nepilnai arba skubėdami [10, 23].
Statistinė duomenų analizė. Anketinio tyrimo metu gauti duomenys apdoroti taikant: vidurkių metodą, procentinių dažnių metodą, Chi – kvadrato kriterijų ir šansų santykį. Gauti skirtumai rezultatuose laikyti statistiškai reikšmingais, jei p < 0,05. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis „SPSS for Windows 21.0“ programinį statistinės analizės paketą. Pagal gautus duomenis sudaryti paveikslai ir lentelės naudojant ,,Microsoft Office Excel 2010” programą.
Teiginių reikšmingumui buvo skaičiuotas aritmetinis vidurkis, mediana su 95 proc. pasikliautinuoju intervalu ir standartinis nuokrypis, apibūdinantis reikšmių sklaidą. 1.1, 3.1, 5.1, 5.2, 6.1 ir 6.2 klausimų teiginiai buvo vertinti Likerto skale. 1.1, 3.1 ir 5.1 klausimų teiginius respondentai vertinimo skalėje nuo 1 („Visiškai sutinku“) iki 5 („Visiškai nesutinku“), 5.2 klausimo teiginius vertino skalėje nuo 1 („Kreipiasi dažnai”) iki 4 („Nesikreipia”), 6.1 klausimą vertino nuo 1 („Visiškai sutinku”) iki 4 („Visiškai nesutinku”), o 6.2 klausimą vertino skalėje nuo 1 („Visada”) iki 4 („Niekada”). Kuo didesnis atsakymo vidurkis, tuo daugiau farmacijos fakulteto studentų pritaria teiginiui.
2.5 Tyrimo instrumentas
Tyrimui atlikti pasirinkta struktūrizuota anketa, kurios klausimai visiems respondentams yra vienodi, nesikeičia pateikimo tvarka, pateikiami klausimai su keliais atsakymų variantais. Įžanginėje anketos dalyje buvo paaiškintas tyrimo tikslas, pavaizduota pildymo technika, akcentuojamas tyrimo anonimiškumas. Anketos sudarytos anoniminės iš 25 klausimų, siekiant gauti kuo objektyvesnius ir tikslesnius tyrimo rezultatus, anketose buvo naudojami uždaro tipo klausimai. Šie klausimai suskirstyti į septynias dalis. Tyrimo anketos klausimų struktūra pateikta 1 lentelėje.
1 Lentelė. Anketos klausimų skirstynys pagal blokus.
Klausimų blokai Klausimų kiekis Tiriami reiškiniai
1. Rūkymas viešoje vietoje ir specialistų reikšmė
2 Respondentų požiūris į rūkymą
viešose vietose ir sveikatos specialistų reikšmę.
2. Tabako gaminių
sukeliama žala
organizmui
2 Respondentų nuomonė apie
tabako sukeliamas ligas ir šaltiniai iš kur sužinojo apie tabako neigiamą poveikį. 3. Studijų programos ir
rūkymo santykis
2 Respondentų požiūris į studijų programą ir kompetencija atsisakyti tabako gaminių gyventojams. 4. Asmeninis požiūris į rūkymą 9 Respondentų asmeninis požiūris į rūkymą. 5. Metodai ir specialistai
galintys padėti mesti rūkyti
2 Respondentų išskirti būdai
atsisakant rūkymo įpročių ir specialistai galintys padėti mesti rūkyti.
6. Rūkymą įtakojantys veiksniai
2 Respondentų streso vertinimo
skalė ir būdai įveikti stresą. 7. Demografiniai
duomenys
6 Respondentų lytis, amžius,
darbo vieta, patirtis, darbo krūvis ir studentų kursas.
2.6 Tyrimo kontingentas
Išsamus respondentų skirstinys pagal socialines – demografines charakteristikas pateiktas 2 lentelėje. Nustatyta, kad iš 85 tyrime dalyvavusių respondentų didžioji dauguma buvo moterys (88,2 proc.). Daugiausiai respondentų dirbo miesto vaistinėse (80,0 proc.). Daugiau kaip pusė tyrime
dalyvavusiųjų turėjo nuo 1 iki 3 metų darbo stažą (55,3 proc.), dirbo pilnu etatu (62,4 proc.). Tyrime dalyvavo daugiau kaip ketvirtadalis trečiakursių (27,1 proc.), beveik trečdalis – antrakursių (31,8 proc.) ir mažiau nei pusę sudarė pirmakursiai (41,2 proc.). Kad rūko bent vienas giminaitis teigė daugiau kaip penktadalis respondentų (22,4 proc.), o kad rūko 2 ir daugiau giminaičių teigė 40,0 proc. studentų (2lentelė).
2 lentelė. Respondentų skirstinys pagal socialines – demografines charakteristikas
Požymis n proc. Lytis Moterys 75 88,2 Vyrai 10 11,8 Darbo vieta Miesto vaistinė 68 80,0 Rajono vaistinė 14 16,5 Niekur nedirba 3 3,5 Darbo patirtis Iki 1 metų 20 23,5 1-3 metai 47 55,3 3 ir daugiau metų 15 17,6 Neturi patirties 3 3,5 Darbo krūvis Nedirba 3 3,5 1 etatas 53 62,4
Daugiau nei 1 etatas 3 3,5
Mažiau nei 1 etatas 26 30,6
Studijų kursas I 35 41,2 II 27 31,8 III 23 27,1 Rūkantys giminaičiai Nėra rūkančių 32 37,6 1 19 22,4 2 ir daugiau 34 40,0 Viso: 85 100
Bendras tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 24,93±4,99m. Jauniausiam respondentui buvo 22 metai, o vyriausiai – 49m. Tiriamųjų amžius lyties atžvilgiu statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Vyrų amžiaus vidurkis buvo 23,30±0,95 m, o moterų amžiaus vidurkis buvo 25,15±5,27 m.
3. REZULTATAI
3.1. Rūkymo paplitimo įvertinimas farmacijos fakulteto studentų tarpe
Analizuojant rūkymo paplitimą tyrime dalyvavusių farmacijos fakulteto studentų tarpe, nustatyta, kad iš 85 tiriamųjų daugiau kaip 70 proc. nerūkė, rūkančiųjų buvo daugiau kaip septintadalis (12,9 proc.), norinčiųjų mesti rūkyti buvo daugiau kaip 9 proc., o niekada nebandžiusiųjų rūkyti buvo daugiau kaip 7 proc. (1 pav.). Iš viso rūkė daugiau kaip penktadalis farmacijos fakulteto studentų (22,4 proc.) (1 pav.). n=19 22,4 proc. n=66 77,6 proc. rūko nerūko
1 pav. Respondentų asmeninio santykio su rūkymu pasiskirstymas
Iš 19 rūkančiųjų mažiau kaip trečdalis buvo vyrai (30,0 proc.), o daugiau kaip penktadalis buvo moterys (21,3 proc.). Niekur nedirbantys ir neturintys darbo patirties respondentai nerūkė. Miesto vaistinėje dirbančių ir rūkančių respondentų buvo ketvirtadalis (25,0 proc.), o rajono vaistinėje dirbančiųjų ir rūkančiųjų sudarė 14,3 proc. (1 lentelė).
Po penktadalį sudarė rūkantys studentai, kurie dirbo nuo 1 iki 3 metų (21,3 proc.) ir ilgiau kaip 3 metus (20,0 proc.). Mažiau nei trečdalis rūkančiųjų (30,0 proc.) dirbo iki metų. Trečdalis rūkė, kurie dirbo mažiau nei etatu (33,3 proc.), o daugiau kaip penktadalį sudarė rūkantys studentai, dirbantys daugiau nei etatu (28,3 proc.) (1 lentelė).
Rūkė daugiau kaip trečdalis trečio kurso studentų (34,8 proc.), daugiau kaip penktadalis pirmo kurso studentų (22,9 proc.) ir daugiau kaip 11 proc. antro kurso studentų. Daugiau kaip pusė rūkančiųjų (52,6 proc.) nurodė, kad turi 2 ir daugiau rūkančių giminaičių (1 lentelė).
1 lentelė. Respondentų socialinių – demografinių charakteristikų vertinimas pagal rūkymą
Požymis Rūko Nerūko χ² lls p
n (proc.) n (proc.) Lytis Moterys 16 (18,8) 59 (69,4) 0,38 1 0,54 Vyrai 3 (3,5) 7 (8,2) Darbo vieta Miesto vaistinė 17 (25,0) 51 (75,0) 1,67 2 0,44 Rajono vaistinė 2 (14,3) 12 (85,7) Niekur nedirba 0 (0) 3 (100,0) Darbo patirtis Iki 1 metų 6 (30,0) 14 (70,0) 1,62 3 0,66 1-3 metai 10 (21,3) 37 (78,7) 3 ir daugiau metų 3 (20,0) 12 (80,0) Neturi patirties 0 (0) 3 (100,0) Darbo krūvis Nedirba 0 (0) 3 (100,0) 3,91 3 0,27 1 etatas 3 (11,5) 23 (88,5) Daugiau nei 1 etatas 15 (28,3) 38 (71,7) Mažiau nei 1 etatas 1 (33,3) 2 (66,7) Studijų kursas I 8 (22,9) 27 (77,1) 4,02 2 0,13 II 3(11,1) 24 (88,9) III 8 (34,8) 15 (65,2) Rūkantys giminaičiai Nėra rūkančių 4 (21,1) 28 (42,4) 2,94 2 0,23 1 5 (26,3) 14 (21,2) 2 ir daugiau 10 (52,6) 24 (36,4) Viso: 19 (22,4) 66 (77,6)
x2 – Chi kvadrato kriterijus, lls - laisvės laipsnio skaičius, p - statistinis patikimumas.
Rūkymas nepriklausė nei nuo lyties, nei nuo darbo vietos, patirties, krūvio, studijų kurso ir rūkančių giminaičių skaičiaus (p>0,05).
Analizuojant tikimybę rūkyti lyties, darbo vietos, patirties, krūvio, studijų kurso ir rūkančių giminaičių atžvilgiu, skaičiuotas šansų santykis. Nustatyta, kad tikimybė rūkyti vyrams buvo 1,42 karto didesnė nei moterims. Miesto vaistinėse dirbanties rūkyti tikimybė buvo 2 kartus didesnė nei rajono vaistinėje. 1,23 karto didesnė tikimybė buvo rūkyti iki 3 metų darbo stažą turintiems farmacijos fakulteto studentams nei daugiau kaip 3 metus dirbantiesiems. Tikimybė rūkyti buvo daugiau kaip 3 kartus didesnė etatu ir daugiau etatu dirbantiems respondentams nei iki etato dirbantiesiems. II kurso
studentams tikimybė rūkyti buvo 2,47 karto didesnė nei pirmų kursų studentams. O respondentai, kurie turėjo rūkančius giminaičius, tikimybė rūkyti iššauga 2,76 karto, lyginant su tais, kurie neturi rūkančių giminaičių (2 lentele).
2 lentelė. Rūkymo tikimybės pagal socialinias – demografinines charakteristikas vertinimas
Požymis Rūko Nerūko Šansų
santykis 95 proc. PI p n (proc.) n (proc.) Lytis Moterys (n=75) 16 (21,3) 59 (69,4) 1 1,58 0,37-6,81 0,54 Vyrai (n=10) 3 (30,0) 7 (8,2) Darbo vieta Miesto vaistinė (n=68) 17 (25,0) 51 (75,0) 2,00 1 0,41-9,85 0,39 Rajono vaistinė (n=14) 2 (14,3) 12 (85,7) Darbo patirtis Iki 3 metų (n=67) 16 (23,9) 51(76,1) 1,23 1 0,34-0,50 0,75 3 ir daugiau metų (n=15) 3 (20,0) 12 (80,0) Darbo krūvis
Mažiau nei 1 etatas (n=26) 3 (11,5) 23 (88,5) 1
3,07 0,81-11,66 0,09 1 etatas ir daugiau (n=56) 16 (28,6) 40 (71,4) Studijų kursas I ir II (n=62) 11 (17,7) 51 (82,3) 1 2,47 0,84-7,26 0,09 III (n=23) 8 (34,8) 15 (65,2) Rūkantys giminaičiai Nėra rūkančių (n=32) 4 (12,5) 28 (87,5) 1 2,76 0,83-9,23 0,09 Rūkančių (n=53) 15 (28,3) 38 (71,7) Viso: 19 (22,4) 66 (77,6)
PI – pasikliautinas intervalas, p – statistinė reikšmė.
Analizuojant, kokio amžiaus būdami respondentai pirmą kartą išbandė tabako gaminius, nustatyta, kad iš 58 atsakiusiųjų (68,2 proc.) daugiau kaip pusė tabako gaminius išbandė, būdami 16-20 metų amžiaus (58,6 proc.), o mažiau kaip trečdalis – būdami 11-15 metų amžiaus (32,8 proc.) (2 pav.).
Nebuvo nustatyto statistiškai reikšmingo respondentų skirtumo pagal tai, kokio amžiaus būdami pirmą kartą išbadė tabako gaminius, nei lyties, nei darbo vietos, patirties, krūvio, rūkymo ir studijų kurso atžvilgiu (p>0,05).
Rūkantiems farmacijos fakulteto studentams buvo pateikti klausimai apie pirmos surūkytos cigaretės laiką, apie susilaikymą nuo rūkymo, surūkomų cigarečių kiekį ir rūkymą susirgus. Išsamus studentų skirstinys apie rūkymą pateiktas 3 lentelėje.
Iš 14 ryte rūkančių studentų pusė pirmają cigaratę surūko praėjus 6-30 min. nuo atsikėlimo, o daugiau kaip trečdalis tiriamųjų (35,7 proc.) pirmąją cigaretę surūko praėjus vos 5 min. ryte nuo pabudimo. Į klausimą, kurios cigaretės atsisakyti yra sunkiausia, atsakė 16 rūkančių studentų. Daugiau kaip pusei iš jų sunkiausia atsisakyti rytinės cigaretės (56,3 proc.) (3 lentelė).
Iš 18 rūkančių respondentų daugiau kaip pentadalis (22,2 proc.) pritarė, kad jiems sunku susilaikyti nuo rūkymo, kur rūkymas draudžiamas (kino teatras, bažnyčia, biblioteka ir pan.) ir, kad ryte surūko daugiau nei antroje dienos pusėje (22,2 proc.) (3 lentelė).
Nebuvo nei vieno respondento, kuris surūkytų daugiau kaip 21 cigaretę. Iš 19 rūkančiųjų 78,9 proc. surūko 10 ir mažiau cigarečių. Iš 18 rūkančiųjų daugiau kaip trečdalis atsakė (38,9 proc.), kad rūko, kuomet serga (nors ir visą dieną turi praleisti lovoje, nes blogai jaučiasi ir nėra jėgų) (3 lentelė).
3 lentelė. Rūkančių studentų pasiskirstymas pagal teiginius
Nr. Teiginai
Iš 19 rūkančiųjų
atsako dažnis Rūkančiųjų dažnis Iš viso:
n (proc.) n (proc.) n (proc.)
1. Kada, atsikėlus ryte, surūkote pirmąją cigaretę? 14 (73,7)
Po 5 min. 5 (35,7)
14 (100,0) Po 6-30 min. 7 (50,0)
Po 31-60 min. 2 (14,3) 2.
Ar Jums sunku susilaikyti nuo rūkymo, kur draužiama
rūkyti?
18 (94,7)
Taip 4 (22,2)
18 (100,0)
Ne 14 (77,8)
3. Kurios cigaretės Jums
atsisakyti yra sunkiau? 16 (84,2)
Rytinės 9 (56,3)
16 (100,0) Bet kurios 7 (43,8)
4. Kiek cigarečių surūkote per
dieną? 19 (100,0) <10 15 (78,9) 19 (100,0) 11-20 4 (21,1) 21-30 0 (0) >31 0 (0)
5. Ar ryte surūkote daugiau nei antroje dienos pusėje? 18 (94,7) Taip 4 (22,2) 18 (100,0)
Ne 14 (77,8)
6. Ar rūkote, kuomet sergate? 18 (94,7) Taip 7 (38,9) 18 (100,0)
Nebuvo nustatyto statistiškai reikšmingo rūkančių studentų atsako apie rūkymą skirtumo nei lyties, nei darbo vietos, patirties, krūvio ir studijų kurso atžvilgiu (p>0,05).
Apklausus rūkančius studentus, ar jų surūkomų cigarečių kiekis padidėjo, kuomet pradėjo studijuoti universitete, nustatyta, kad daugiau kaip 80 proc. studentų šiam teiginiui pritarė (84,2 proc.). Buvo 1 trečio kurso studentas, kuris atsakė, jog pradėjo rūkyti įstojus į universitetą (3 pav.).
n=16 84,2 proc. n=2 10,5 proc. n=1 5,3 proc.
didėjo mažėjo pradėjau rūkyti įstojus į universitetą
3 pav. Rūkančių respondentų, įstojus į universitetą, pasiskirstymas apie surūkomų cigarečių skaičių
Nebuvo statistiškai reikšmingo rūkančių respondentų apie surūkomų cigarečių skaičių atsako skirtumo lyties, darbo vietos, patirties, krūvio ir studijų kurso atžvilgiu (p>0,05).
Nustatyta, kad iš 19 rūkančių studentų 67,4 proc. bandė mesti rūkyti. Tik kartą nutraukti rūkymą mėgino daugiau kaip pusė bandžiusiųjų mesti rūkyti (53,8 proc.). Bandžiusių mesti rūkyti studentų teirautasi apie rūkymo metimo metodus, kuriuos naudojo, siekdami nutraukti rūkymą. Iš 9 išvardytų metodų nei vienas bandęs mesti rūkyti studentas netaikė fitoterapijos, atidepresantų ir tradicinės akupunktūros.
Daugiausiai bandžiusių mesti rūkymą studentų naudojo šalto kalakuto metodą, t.y. tiesiog staigiai neberūkant (46,2 proc.), ir nikotino pakaitinę terapiją (nikotiniai pleistrai, guma) (38,5 proc.). Kognityvinę elgesio terapiją ir vaistų vartojimą, kurie mažina tabako gaminių poreikį, bandė vos po 1 respondentą (4 pav.). Toks pasirinkimas nesiskyrė nei lyties, nei darbo vietos, patirties, krūvio ir studijų kurso atžvilgiu (p>0,05).
4 pav. Rūkančių respondentų rūkymo nutraukimo metodų pasirinkimo pasiskirstymas
Analizuojant 13 bandžiusių studentų mesti rūkyti laiko tarpą, kurį pavyko susilaikyti nuo rūkymo, nustatyta, kad beveik pusė respondentų (46,2 proc.) rūkyti metė 2-4 mėnesius, daugiau kaip penktadaliui (23,1 proc.) pavyko nerūkyti iki 1 mėnesio. Visiškai nepavyko mesti rūkyti tik 1 (7,7 proc.), bandžiusiam nutraukti šį žalingą įprotį studentui (5 pav.).
5 pav. Rūkančių respondentų laikotarpio, kuriam pavyko mesti rūkyti, pasiskirstymas
Laiko tarpas, kai pavyko nutraukti rūkymą, nesiskyrė nei lyties, nei darbo vietos, patirties, krūvio ir studijų kurso atžvilgiu (p>0,05).
Apibendrinus galima teigti, kad daugiau kaip penktadalis mūsų tyrime dalyvavusių farmacijos fakulteto studentų rūkė. Rūkymas nepriklausė nei nuo lyties, nei nuo darbo vietos, patirties, krūvio ir studijų kurso, tačiau šis žalingas įprotis padažnėjo įstojus į universitetą. Daugiau kaip pusė tiriamųjų tabako gaminius išbandė būdami 16-20 metų. Rūkantiems studentams sunkiausia atsisakyti rytinės cigaretės, dažniausiai ją surūko praėjus 6-30 min. nuo prabudimo ir surūkomų cigarečių kiekis būna ne didesnis kaip 10 vienetų per dieną. Dažniausiai taikomi rūkymo metimo metodai yra šalto kalakuto metodas ir nikotino pakaitinė terapija, tačiau daugiausia pavyksta mesti rūkyti tik 2-4 mėnesiams.
3.2. Farmacijos fakulteto studentų požiūrio į rūkymą, įvertinimas
Analizuojant farmacijos fakulteto studentų požiūrį į rūkymą buvo pateikti 7 teiginiai, kuriuos tyrimo dalyviai vertino skalėje nuo 1 („Visiškai sutinku“) iki 5 („Visiškai nesutinku“). Kuo mažesnis atsakymo vidurkis, tuo teiginiui pritariama labiau. Bendras nuomonės vertinimas apie tyrime dalyvavusių studentų požiūrį į rūkymą pateiktas 4 lentelėje.
Nustatyta, kad didžiausia dalis respondentų pritarė teiginiams, kad sutinka su įstatymu, kuris draudžia rūkyti baruose, restoranuose, kavinėse (vidurkis 1,61 intervale nuo 1,42 iki 1,80) bei visose švietimo įstaigose ir jų teritorijose (vidurkis 1,56 intervale nuo 1,39 iki 1,75). Nedidelė dalis
respondentų teigė, kad sveikatos priežiūros specialistai, kurie patys rūko, tikėtina, kad padės
gyventojams mesti rūkyti (vidurkis 3,36 intervale nuo 3,08 iki 3,62). (4 lentelė).
4 lentelė. Respondentų nuomonės apie rūkymą pasiskirstymas
Nr. Teiginiai Vidurkis Mediana Stand.
nuokrypis
95 proc. PI
1.
Sutinku su įstatymu, kuris draudžia rūkyti visose švietimo įstaigose ir jų
teritorijose
1,56 1,00 0,88 1,39-1,75
2. Sutinku su įstatymu, kuris draudžia
rūkyti baruose, restoranuose, kavinėse 1,61 1,00 0,89 1,42-1,80 3. Rūkymas visuose viešosiose vietose
turėtų būti uždraustas 1,88 1,00 1,11 1,65-2,12
4.
Sveikatos priežiūros specialistai turėtų reguliariai konsultuoti gyventojus, kurie
nori mesti rūkyti
4 lentelės tęsinys
Nr. Teiginiai Vidurkis Mediana Stand.
nuokrypis
95 proc. PI
5.
Sveikatos priežiūros specialistai turėtų gyventojams vesti praktinius mokymus
apie rūkymo nutraukimą
2,27 2,00 0,98 2,06-2,46
6.
Didelė tikimybė mesti rūkyti, jeigu sveikatos priežiūros specialistai pataria,
kaip tai daryti
2,42 2,00 0,89 2,24-2,60
7.
Sveikatos priežiūros specialistai, kurie patys rūko, tikėtina, kad padės
gyventojams mesti rūkyti
3,36 4,00 1,24 3,08-3,62
PI – pasikliautinas intervalas.
Analizuojant teiginių apie rūkymą skirstinius, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas lyties atžvilgiu tik teiginio, jog Rūkymas visuose viešosiose vietose turėtų būti uždraustas (p<0,05). Su šiuo teiginiu nesutinka statistiškai reikšmingai daugiau vyrų (40,0 proc.) nei moterų (6,7 proc.) (5 lentelė).
5lentelė. Respondentų požiūrio į rūkymą vertinimas priklausomai nuo lyties
Teiginys Lytis χ² lls p Vyrai Moterys n (proc.) n (proc.) Rūkymas visose viešosiose vietose turėtų būti uždraustas Visiškai sutinku 3 (30,0) 42 (56,0) 11,07 4 0,03 Sutinku 1 (10,0) 15 (20,0)
Iš dalies sutinku 2 (20,0) 12 (16,0) Nesutinku 4 (40,0)* 5 (6,7) Visiškai nesutinku 0 (0) 1 (1,3)
*-p<0,05 lyginant su moterimis.
Atlikus teiginių apie rūkymą analizę, nustatyta, kad su teiginiu, jog Sveikatos priežiūros
specialistai turėtų gyventojams vesti praktinius mokymus apie rūkymo nutraukimą nesutinka statistiškai
reikšmingai daugiau rūkančių (36,8 proc.) nei nerūkančių (3,1 proc.) studentų (p<0,05) (6 lentelė). Su teiginiu, kad Rūkymas visuose viešosiose vietose turėtų būti uždraustas ir su įstatymais,
visiškai sutinka didžioji dauguma nerūkančių farmacijos fakulteto studentų ir tai yra procentaliai statistiškai reikšmingai daugiau nei tarp rūkančiųjų (p<0,05) (6 lentelė).
6 lentelė. Respondentų požiūrio į rūkymą vertinimas priklausomai nuo rūkymo
Teiginys Respondentai 85 (100,0 proc.) χ² lls p Rūko Nerūko n (proc.) n (proc.) Sveikatos priežiūros specialistai turėtų gyventojams vesti praktinius mokymus apie rūkymo nutraukimą Visiškai sutinku/Sutinku 6 (31,6)* 42 (63,3) 18,63 2 <0,001 Iš dalies sutinku 6 (31,6) 22 (33,3)
Nesutinku/Visiškai nesutinku 7 (36,8)* 2 (3,1) Rūkymas visose viešosiose vietose turėtų būti uždraustas Visiškai sutinku/Sutinku 9 (47,4)* 52 (78,8) 7,87 2 0,02 Iš dalies sutinku 5 (26,3) 9 (13,6)
Nesutinku/Visiškai
nesutinku 5 (26,3)* 5 (7,6) Sutinku su įstatymu,
kuris draudžia rūkyti baruose, restoranuose, kavinėse Visiškai sutinku/Sutinku 10 (52,6)* 59 (89,4) 13,10 2 0,001 Iš dalies sutinku 8 (42,1)* 6 (9,1)
Nesutinku/Visiškai
nesutinku 1 (5,3) 1 (1,5) Sutinku su įstatymu,
kuris draudžia rūkyti visose švietimo įstaigose ir jų teritorijose Visiškai sutinku/Sutinku 14 (73,7)* 62 (93,9) 6,52 2 0,04 Iš dalies sutinku 2 (10,5) 2 (3,0)
Nesutinku/Visiškai
nesutinku 3 (15,8)* 2 (3,0)
*-p<0,05 lyginant su nerūkančiais studentais.
x2 – Chi kvadrato kriterijus, lls - laisvės laipsnio skaičius, p - statistinis patikimumas.
Visų kitų anksčiau minėtų teiginių apie rūkymą pasirinkimas statistiškai reikšmingai nesiskyrė nei lyties, nei darbo vietos, stažo, krūvio ir studijų kurso atžvilgiu (p>0,05).
Analizavome, kaip farmacijos fakulteto studentai vertina informacijos kiekį apie tabako sukeliamus pavojus. Nustatyta, kad daugiau kaip pusė visų respondentų (57,6 proc.) pritarė, kad galėtų
būti daugiau informacijos apie tabako sukeliamą žalą. Daugiau kaip trečdalis respondentų (36,5 proc.) sutiko, jog informacijos apie tabako sukeliamus pavojus pakanka (6 pav.).
n=31 36,5 proc. n=3 3,5 proc. n=49 57,6 proc. n=2 2,4 proc.
taip ne galėtų būti daugiau neturiu nuomones
6pav. Respondentų nuomonės apie tabako sukeliamo pavojaus informacijos kiekį pasiskirstymas
Nebuvo statistiškai reikšmingo nuomonės skirtumo apie tabako sukeliamo pavojaus informacijos poreikį nei lyties, nei darbo vietos, patirties, krūvio, rūkymo ir studijų kurso atžvilgiu (p>0,05).
Tyrime dalyvavusių farmacijos fakulteto studentų buvo teirautasi, kurias iš išvardytų 9 ligų dažniausiai sukelia tabako gaminių vartojimas. Nustatyta, kad daugiausiai, t.y. 95,3 proc., respondentų nurodė, kad dažniausiai, jų manymu, rūkymo sukeliama liga yra plaučių vėžys (p<0,05). Antroji pagal dažnį rūkymo sukeliama liga yra LOPL (lėtinė obstrukcinė plaučių liga) (82,4 proc.), o trečioji – sutrikęs naujagimių vystymasis, jeigu rūko nėščia motina (72,9 proc.). Mažiausiai respondentų manė, kad rūkymas sukelia plaučių emfizemą (25,9 proc.) ir plaučių uždegimą (35,3 proc.) (7 pav.).
7 pav. Respondentų nuomonės apie ligas, kurias dažniausiai sukelia rūkymas, pasiskirstymas (* - p<0,05 lyginant su kitomis ligomis) (LOPL – lėtinė obstrukcinė plaučių liga)
Tyrime dalyvavusių farmacijos fakulteto studentų buvo klausta, iš kur sužinojo apie tabako gaminių neigiamą poveikį organizmui. Buvo išvardyti 9 informaciniai šaltiniai: šeimos nariai, draugai, žurnalai ir laikraščiai, internetiniai puslapiai, gydytojai, televizija, konferencijos ir mokymai, mokykla bei aukštoji mokykla. Respondentai teigė, kad daugiausiai informacijos gavo iš internetinių puslapių (78,8 proc.), o mažiausiai iš draugų (17,6 proc.), gydytojų (34,1 proc.) bei šeimos narių (36,5 proc.) (p<0,05) (8 pav.).
8 pav. Respondentų žinių apie tabako neigiamą poveikį pasiskirstymas (* - p<0,05 lyginant su kitais informaciniais šaltiniais)
