LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDRA
Dovilė Gedvilaitė
Lietuvos žaliavinio pieno užteršimo A grupės farmakologiškai aktyviomis
medžiagomis stebėsenos 2005 – 2011 m. analizė
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė: prof. dr. Loreta Šernienė
2
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Lietuvos žaliavinio pieno užteršimo farmakologiškai aktyviomis medžiagomis stebėsenos 2005 – 2011 m. analizė“
1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(data) (vadovės vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE
2013-04-25 protokolo Nr. 15 (katedros vedėjo vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretorės/iaus parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRUMPOS ... 4 SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 7 1. ĮVADAS ... 9 2. LITERATŪROS APŽVALGA ... 112.1. Farmakologiškai aktyvių medžiagų apibūdinimas... 11
2.2. A grupės farmakologiškai aktyvios medžiagos ... 13
2.2.1. Stilbenas ir stilbeno dariniai, jo druskos ir esteriai ... 13
2.2.2. Antitiroidinės medžiagos ... 14
2.2.3. Steroidai ... 15
2.2.4. Rezorcilo rūgšties laktonai (zeranolis) ... 19
2.2.5. ß – antagonistai ... 21
2.2.6. Uždraustos naudoti medžiagos ... 23
2.3. Antimikrobinių medžiagų liekanų stebėsena ... 27
3. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 30
3.1. Žaliavinio pieno mėginių medžiagų likučiams nustatyti ėmimo tvarka ... 31
3.2. Stebėsenos analizė ... 32
4. REZULTATAI ... 33
4.1. Stilbeno ir stilbeno produktų likučių maisto žaliavose analizė ... 33
4.2. Tireostatikai ... 34
4.3. Steroidai ... 34
4.4. Rezorcilinės rūgšties laktonai ... 36
4.5. Beta antagonistai ... 36
4.6. Uždraustos naudoti medžiagos ... 36
IŠVADOS ... 40
4
SANTRUMPOS
μg – mikrogramas μl – mikrolitras
AESCh (HPLC) – aukšto efektyvumo skysčių chromatografijos metodas ANOVA (analysis of variance) – dispersinė duomenų analizė
CNS – centrinė nervų sistema
DCh (GC) – dujų chromatografijos metodas
DCh-MS (GC-MC) – dujų chromatografijos – masių spektrometru metodas DDTs – dichloro-difenil-trichloro-etanas
DES - dietilstilbestrolis
DLK – didžiausia leidžiama koncentracija
EFSA (European Food Safety Authority) – Europos maisto saugos tarnyba EK – Europos komisija
ES – Europos Sąjunga g – gramas
HCB – heksachlorbenzenas HCH – heksachlorcikloheksanas
IFA (ELISA) – imunofermentinės analizės metodas JK – Jungtinės Karalystės
kg – kilogramas
LPD – leistina paros dozė ng – nanogramas
NMVRVI – Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas NPD – nustatyta paros dozė
PCBs – polichlorintieji bifenilai
ppb (parts per billion) – milijardinė dalis
PSCh (TLC) – plonasluoksnės chromatografijos metodas
SCh-MS/MS (LC-MC) – skysčių chromatografija su dvigubu masių spektrometru
SPSS (Statistical Package for the Social Sciences) – statistinių duomenų apdorojimo programa VMVT – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
5
SANTRAUKA
Darbo autorė: Dovilė Gedvilaitė.
Darbo pavadinimas: Lietuvos žaliavinio pieno užteršimo A grupės farmakologiškai aktyviomis medžiagomis stebėsenos 2005 – 2011 m. analizė
Darbo vadovė: prof. dr. Loreta Šernienė
Baigiamasis darbas buvo atliktas 2011 – 2013 metais, Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos akademijoje, veterinarijos fakultete, maisto saugos ir kokybės katedroje.
Darbo apimtis 46 lapai.
Darbe yra 2 lentelės ir 5 paveikslai.
Tikslas: išanalizuoti ir įvertinti žaliavinio pieno užterštumą A grupės farmakologiškai aktyviomis medžiagomis Lietuvoje.
Uždaviniai:
surinkti ir išanalizuoti farmakologiškai aktyvių medžiagų kiekius maisto produktuose reglamentuojančius teisės aktus;
surinkti ir išanalizuoti farmakologiškai aktyvių medžiagų sukeliamą žalą bei kiekius maisto produktuose liečiančią mokslinę literatūrą;
išanalizuoti 2005 – 2011 metų farmakologiškai aktyvių medžiagų stebėsenos plano ypatumus ir rezultatus.
Darbo metu atlikta A grupės farmakologiškai aktyvių medžiagų patekimo į organizmą jų sukeliamą žalą bei kiekius maisto produktuose liečiančią mokslinę literatūrą. Aptartas farmakologiškai aktyvių medžiagų teisinis reglamentavimas Lietuvoje bei ES. Išanalizuoti 2005-2011 metų literatūroje rasti farmakologiškai aktyvių medžiagų monitoringo duomenys ir aptariamaisiais metais A grupės medžiagų žaliaviniame piene, stebėsenos rezultatai.
Informacija ir tyrimų medžiaga gauti iš Nacionalinės veterinarijos laboratorijos ir atlikta jų statistinė analizė SPSS statistiniu paketu (SPSS Inc, 1995-2007). Analizuojant 2005-2011 metų A grupės farmakologiškai aktyvių medžiagų aprašomosios statistikos rezultatus, nustatyta, kad iš viso buvo ištirti 114 889 mėginiai (žaliaviniame piene).
Daugumos A grupės medžiagų likučių, tokių kaip stilbeno ir stilbeno produktų, antitiroidinių agentų, steroidų, rezorcilo rūgšties laktonų, beta-antagonistų aptariamuoju laikotarpiu žaliaviniame piene neaptikti.
Aptikti chloramfenikolio ir nitrofurantoino likučiai. Chloramfenikolio nustatyta 2006 metais (2 mėginiai), 2008 metais (1 mėginys) ir 2011 metais (1 mėginys), o nitrofurantoinas buvo nustatytas 2008 metais (1 mėginys).
6
Metai turi statistiškai reikšmingą (p=0,0001) chloramfenikolio likučiams žaliaviniame piene įtaką, tai rodo šių likučių tendencingą mažėjimą.
Šių medžiagų aptikimas rodo, kad vyksta nelegalus jų naudojimas, kuris yra žalingas visuomenės sveikatai bei turi įtakos eksportui.
Raktažodžiai: farmakologiškai aktyvios medžiagos, medžiagų liekanos, chloramfenikolis, žaliavinis pienas, stebėsena, DLK.
7
SUMMARY
Final work was written by Dovilė Gedvilaitė.
Topic title: Analysis of data, which was collected from 2005 till 2011, about Lithuanian raw milk that was contaminated with active A group pharmacological residues.
Final work supervisor: prof. dr. Loreta Šernienė
Education institution: Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Veterinary faculty.
The final work was carried out in 2011 – 2013 year, in Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Department of Food safety and quality.
The ambit of the work is 46 pages.
The number of pictures in the work: 2 tables and 5 pictures.
The aim: to analyze the contamination of raw milk with some pharmacologically active substances of group A in Lithuania, during the monitoring of years 2005-2011.
Tasks of work:
to make a research on regulations which are describing limits and amounts of pharmacological active residues in food stuff;
to make a research on scientific works which are describing harm of pharmacological residues;
to evaluate results of monitoring plan of years 2005-2011 in Lithuania.
The legal regulation of pharmacologically active substances in Lithuania and the EU was discussed, the monitoring data on the pharmacologically active substances was analyzed with the monitoring results of pharmacologically active substances of group A accumulated in raw milk.
The information and research’s material was received from the National Laboratory of Veterinary and its statistical analysis was done with the help of SPSS statistical package (SPSS Inc, 1995-2007). While analyzing the results of the descriptive statistics of the monitoring of pharmacologically active substances of group A in the years 2005-2011, it was determined that 114 889 samples were analyzed in search for group A pharmacological residues in raw milk.
The remains of the majority of A group’s substances – stilbene and stilbene products, antithyroidal agents, steroids, resorcinol acid lactines, beta-antagonists were not found in raw milk analyzed in 2005-2011. During the monitored period the residues of chloramphenicol and nitrofurantoin were found in raw food material.
The chloramphenicol residues were found in 2006 – 2 samples, in 2008 – 1 sample and in 2011 – 1 sample. And the nitrofurantoin residues were found in 2008 – 1 sample. That shows illegal use of these substances, which can cause problems on the public health and export as well.
8
The single factor of year has a statistically significant influence (p=0,0001) on chloramphenicol residues in raw milk. It shows, that amounts of chloramphenicol residues are decreasing.
The control and monitoring in the future must be strictly handled and provided by the responsible institutions.
Keywords: pharmacologically active residues, substances residues, chloramphenicol, raw milk, monitoring, MAC.
9
1. ĮVADAS
Valstybinis požiūris į maisto saugą pradėjo formuotis XXa. pr. tačiau sisteminga maisto produktų ir jų sudėties analizė pradėta tik paskutinį praeito šimtmečio ketvirtį, kuomet buvo atkreiptas dėmesys ir į nekenksmingumo kriterijus.
Maisto saugos valdymas ir užtikrinimas – sudėtingas kompleksinis procesas, apimantis visą maisto gamybos grandinę, pradedant pirmine maisto gamyba ir baigiant pateikimu individualiam vartotojui. Užtikrinant maisto saugą, didžiausia atsakomybė tenka maisto gamintojams ir valstybei (Leskauskaitė ir kt., 2003).
Gerėjant ekonominei situacijai tiek visoje ES, tiek Lietuvoje, vartotojai vis dažniau renkasi ne pigesnius, o saugesnius bei geresnės kokybės produktus (Trumpickaitė-Dzekčiorienė, 2006).
ES vartotojų apsaugai skiriamas didžiulis dėmesys, o bendras apsaugos lygis laikomas labai aukštu ir tai atspindi atsargumo principas išreikštas Europos komisijos komunikate, kuriame siekiama bendro požiūrio į rizikos, kurios mokslas dar negali įvertinti visapusiškai, nustatymą, vertinimą ir valdymą bei informacijos teikimą (Širinskienė, 2008).
Taikant šiuolaikines gyvūnų auginimo technologijas yra/gali būti naudojami veterinariniai vaistai - farmakologiškai aktyvios medžiagos, augimą skatinančios medžiagos, pašarų priedai ir kt. Veterinariniai vaistai naudojami gydyti sergantiems gyvūnams arba profilaktiškai (Botsoglou at al., 2001; Serratosa at al., 2006)
Gerinant lietuviškos gyvūninės ir augalinės kilmės produkcijos kokybę, ir užtikrinant produkcijos saugumą atliekami kenksmingų medžiagų likučių tyrimai pagal direktyvą 96/23/EB. Nors ir esant dideliam mokslo ir technologijų progresui bei esant griežtesniems įstatymams turėtų šiandienos žemės ūkio produktai atitikti vis reiklesnius standartus ir jiems turėtų būti taikoma vis kruopštesnė kontrolė bei monitoringo procedūros, vis dėl to per pastaruosius dešimt metų labai padaugėjo užkrėsto maisto atvejų ir su tuo susijusių epidemijų (Stonytė, 2003).
Esant didėjančiam pieno produktų eksportui, yra labai svarbu užtikrinti jo saugumą, todėl būtina atlikti farmakologiškai aktyvių likučių kontrolę ir ne tik.
Atsižvelgiant į problemos aktualumą, savo darbe nusprendėme išanalizuoti ir įvertinti žaliavinio pieno užterštumą A grupės farmakologiškai aktyviomis medžiagomis Lietuvoje.
10
Šiam tikslui įgyvendinti, buvo iškelti tokie uždaviniai:
1. surinkti ir išanalizuoti farmakologiškai aktyvių medžiagų kiekius maisto produktuose reglamentuojančius teisės aktus;
2. surinkti ir išanalizuoti farmakologiškai aktyvių medžiagų sukeliamą žalą bei kiekius maisto produktuose liečiančią mokslinę literatūrą;
3. išanalizuoti 2005 – 2011 metų farmakologiškai aktyvių medžiagų stebėsenos plano ypatumus ir rezultatus.
11
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1. Farmakologiškai aktyvių medžiagų apibūdinimas
Farmakologiškai aktyvi medžiaga – tai veterinarijos preparato ar jo veikliosios medžiagos pavadinimas (Lukauskas, 2000; Daunoras, 2010). Pagal toksiškumą, farmakologiškai aktyvios medžiagos yra skirstomos į A ir B grupes. Atitinkamai kiekviena grupė turi savo medžiagų grupes, kurios yra suskirstytos. A grupėje yra anaboliškai veikiančios medžiagos ir hormonai. Šioms medžiagoms priskiriama:
A1 – stilbenai ir jo dariniai, druskos, esteriai (dietilstilboestrolis, dienoestrolis, heksoestrolis);
A2 – antitiroidinės medžiagos (tiouracilas, metiltiouracilas, propiltiouracilas, feniltiouracilas);
A3 – steroidai (trenbolonas 17-α ir ß, 19 nortestosteronas 17α ir ß, testosteronas, oestradiolis ir jos esteris, medroksiprogesteronas, nandrolonas, metiltestosteronas, melengestrolis, megestrolis, etilestrenolis, boldenonas, kortizonas, deksametazonas, prednizolonas, chlormalidonas, stanozololis, chlostestosteronas, 16-OH-stanozonolis, norgestrelis, metandriolis, fluoksimesteronas, acetoksiprogesteronas);
A4 – rezorcilo rūgšties laktonai (zeranolis: taleranolis, zearalenolis, etinilestradiolis, estradiolio benzoatas);
A5 – ß antagonistai (klenbuterolis, salbutanolis, cimaterolis, mabuterolis, raktopaminas, terbutalinas, brombuterolis, izoksuprinas, metil-klenbuterolis, hidroksimetil-klenbuterolis, klenproperolis);
A6 – įtrauktos į IV-tą priedą – produkcijos gyvūnams draudžiamos naudoti medžiagos (chloramfenikolis, nitrofuranai, chlorpromazinas, chloroformas, dimetridazolis, ronidazolis, metronidazolis, dapsonas, kolchicinas, Aristolochia ir jos preparatai).
B grupės medžiagoms priskiriama:
B1 – antibakterinės medžiagos (enrofloksacinas, ciprofloksacinas, tilozinas, penicilinai, tetraciklinai, streptomicinas, sulfonamidai);
B2 – kiti veterinariniai vaistai: antihelmintikai (albendazolis, fenbendazolis, levamizolis, ivermektinas, abamektinas, doramektinas, emamektinas); antikokcidiniai preparatai, įskaitant nitroimidazolus (monenzinas, narazinas, salinomicinas, lasalocidas); karbamatai ir piretroidai (permetrinas, amitrazas, aldikarbas, karbarilis, karbofuranas, metiokarbas, metemilis); sedaciniai preparatai (azaperonas, acepromazinas, propionylpromazinas, karazololas, ksilazinas); nesteroidiniai priešuždegiminiai preparatai – NSAID (salicilo rūgštis, piroksikamas, propyfenazonas, indoprofenas, tolmetinas, ketoprofenas, naprofenas,
12
fenbufenas, fluniksinas, kaprofenas, diklofenakas, niflumino r., fenilbutazonas, flunamiko r., mefenamino r., meklofenaminė r.); kitos farmakologiškai aktyvios medžiagos;
B3 – kitos medžiagos ir aplinkos teršalai: chloro organiniai junginiai, tarp jų ir PcBs (heptachloras, heptachloro epoksidas, DDTs, α – HCH, β – HCH, γ – HCH, lindanas, dieldrinas, HCB, PCBs, endrinas, dioksinai); fosforo organiniai junginiai (metidationas, metilchlorpirifosas, diazinonas, pirazofosas, kumafosas); cheminiai elementai ( Pb – švinas, Cd – kadmis, Hg – gyvsidabris); mikotoksinai (ochratoksinas A, Aflatoksinas – B1, B2, G1,G2); dažai (malachito žaliasis); kitos medžiagos (radionuklidai).
Veterinarinės medicinos preparatų likučiai maiste – visos farmakologiniu veikimu pasižyminčios medžiagos, jų metabolitai ir kiti dariniai, išliekantys maisto produktuose, pagamintuose iš gyvūnų, kuriems buvo skirtas veterinarinės medicinos preparatas (Lukauskas, 2002).
Veterinariniais vaistais gydant gyvūnus, gyvūniniuose maisto produktuose yra nustatomos farmakologiškai aktyvių medžiagų liekanos. 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų liekanų gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose stebėsenos reikalavimų įpareigoja valstybes nares parengti ir vykdyti nacionalinius liekanų stebėsenos planus. Pagal minėtos direktyvos reikalavimus ES valstybės liekanų stebėseną vykdo nuo 1997 metų, Lietuvoje liekanų stebėsena pradėta vykdyti 1998 m (NMVRVI, 2011).
Šių medžiagų leistini kiekiai pašaruose ir maisto produktuose yra reglamentuojami tokiais teisės aktais:
EK, 2009. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 470/2009, nustatantis Bendrijos farmakologiškai aktyvių medžiagų leistinų liekanų kiekių nustatymo gyvūninės kilmės maisto produktuose tvarką, panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2377/90 ir iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/82/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004 (http://ec.europa.eu/he alth/files/eudralex/vol-5/reg_2009-470/reg_470_2009_lt.pdf prieiga per internetą 2011 m. gruodžio 15 d.);
Tarybos direktyva 96/22/EB dėl draudimo vartoti gyvulininkystėje tam tikras medžiagas, turinčias hormoninį ar tirostatinį poveikį, bei ß antagonistus (http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CONSLEG:1996L0022:20081218:LT:PDF prieiga per internetą 2011 m. gruodžio 20 d.);
EK, 2009. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 37/2010 dėl farmakologiškai aktyvių medžiagų, jų klasifikacijos ir didžiausios leidžiamosios koncentracijos gyvūniniuose maisto produktuose
13
(http://eurlex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CONSLEG:2010R0037:2011071 4:LT:PDF prieiga per internetą 2011 m. gruodžio 20 d.)
2.2. A grupės farmakologiškai aktyvios medžiagos
2.2.1. Stilbenas ir stilbeno dariniai, jo druskos ir esteriai
Sintetiniai stilbeno dariniai tai nesteroidiniai estrogenai. Stilbeno junginiams priklauso sinestrolis, dietilstilbestrolis, heksoestrolis, dienoestrolis, dimestrolis, oktestrolis ir kt. (Watson, 2004).
VMVT direktoriaus 2003 m. liepos 25 d. įsak. Nr. B1-656 ir ES Tarybos direktyvos 96/22/EB reikalavimu stilbenai, stilbenų dariniai, jų druskos ir esteriai, uždrausti naudoti produkcijos gyvūnams (http://tar.tic.lt/Default.aspx?id=2&item=results&aktoid=1007D400-7EE3-46EB-9D06-226359B11AAE prieiga per internetą 2011 m. gruodžio 21 d.; http://eurlex .europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CONSLEG:1996L0022:20081218:LT:PDF prieiga per internetą 2011 m. gruodžio 20 d.).
Stilbenai dažniausiai naudojami paukštininkystėje. Stilbeno dariniai mažina pašarų išeigą, tuo pačiu didina priesvorį, tačiau turi kancerogeninį ir teratogeninį poveikius. ES stilbeno dariniai gyvūnų auginimui skatinti yra draudžiami vartoti. (Xu at al., 2006).
Stilbeno likučiams nustatyti ES naudojamas GC-MS metodas (nustatymo limitas 2μg/kg), nustatinėjami dietilstilberolis, heksoestrolis, dienoestrolis šlapime, kepenyse ir raumenyse. Tai draudžiamos naudoti medžiagos, todėl DLK nėra nustatyta (Špakauskas, 2010).
Stilbenai veikia anaboliškai ir skatina augimą, nes pagerėja maisto medžiagų įsisavinimas. Nustatyta, kad dietilstilbestrolis žmones ir gyvūnus veikia genotoksiškai ir kancerogeniškai. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad nesubrendusiems vaikams, su maistu gavusiems DES, ėmė per anksti didėti krūtys, anksti prasidėjo menstruacijos, o kraujyje buvo padidėjęs estrogenų kiekis. Nėščių moterų, gavusių DES dukros dažniau sirgo endometriumo vėžiu ir gimdos kaklelio adenokarcinoma. Atsižvelgus į tyrimų duomenis stilbenai draudžiami naudoti daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių, o ES imti drausti naudojimui maistiniams gyvūnams nuo 1982 m. (Watson, 2004).
Stilbeno aptikimo ir paplitimo, remiantis moksliniais tyrimų duomeninis, nėra nei piene nei kituose maisto produktuose ar žaliavose tiek Lietuvoje tiek ES (NMVRVI, 2011).
14
2.2.2. Antitiroidinės medžiagos
Antitiroidinės medžiagos - skydliaukės antihormonai - tireostatikai. Antitiroidiniai preparatai naudojami skydliaukės hiperfunkcijai gydyti. Jie trukdo jodui patekti į skydliaukės audinį. Šioms medžiagoms veikiant, sumažėja peroksidazės aktyvumas, todėl jodo patenka į skydliaukę mažiau, pablogėja skydliaukės hormonų sintezė. Sintetiniai antitireoidiniai preparatai, tokie kaip: metiltiouracilas (propiltiouracilas), tapazolis (metimazolis) slopina tiroksino gamybą, stabdo skydliaukės augimą ir vystymąsi. Jie kaupiasi skydliaukėje, kurioje jų metabolizmas vyksta lėtai. Antitiroidinės medžiagos eliminuojamos su šlapimu ir tulžimi nepakitę ir metabolitų pavidalu (Cooper, 2005).
Tireostatikai naudojami kaip penėjimo priemonė, nes slopina skydliaukės funkciją. “Geresnė” gyvulio masė gaunama dėl didesnio riebalų susikaupimo ant virškinamojo trakto ir didesnio vandens kiekio raumenyse. Dėl to nukenčia mėsos, kaip maisto produkto kokybė, be to “likučiai” esantys mėsoje gali pakenkti žmonių sveikatai.
Pasaulyje visuotinai sutariama, kad tireostatinių medžiagų naudojimas maistiniams gyvūnams turi būti draudžiamas (išskyrus gydymo tikslais), nes jų buvimas gyvūniniuose produktuose yra kenksmingas žmonių sveikatai, skerdenos kokybė būna blogesnė (Watson, 2004).
Europos Sąjungos šalyse tiouracilo dariniai nuo 1981 m. uždrausti vartoti maistiniams gyvūnams, nes jie pasižymi kancerogeniniu ir teratogeniniu poveikiu (Pinel et al, 2005).
Tireostatinio poveikio preparatus (tiouracilą, propiltiouracilą, feniltiouracilą, metiltiouracilą, dimetiltiouracilą, metimazolį, tapazolį, merkaptobenzimidazolą) draudžiama įvežti į Lietuvą. Veterinarijos vaistus, vaistines medžiagas ir kitus preparatus, kurių sudėtyje yra šių grupių hormoninių preparatų draudžiama naudoti produkcijos gyvūnams. Įprastinė analizės tvarka, kuriai išduodamas leidimas aptikti medžiagų, turinčių hormoninį ar tirostatinį poveikį, liekanas, yra ši:
imunologinė analizė, plonasluoksnė chromatografija, skysčių chromatografija, dujų chromatografija, masių spektrometrija, spektrometrija,
arba bet kuris kitas metodas, atitinkantis kriterijus, taikomus panašiems metodams. Nustatymo limitas – 100 µg/kg. (Asea et al., 2006).
15
DLK nenustatytas, kadangi tai draudžiamos medžiagos. VMVT direktoriaus 2003 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. B1-656 ir Tarybos direktyvos 96/22/EB reikalavimu medžiagos, turinčios tireostatinį poveikį, uždraustos naudoti gyvulininkystėje (I priedo sąrašas A2) (http://tar.tic.lt/Default.aspx?id=2&item=results&aktoid=1007D400-7EE3-46EB-9D06226
359B11AAE prieiga per internetą 2011 m. gruodžio 21 d.; http://eur-lex.europa.eu/Lex UriServ/LexUriServ.do?uri=CONSLEG:1996L00 22:20081218:LT:PDF prieiga per internetą 2011 m. gruodžio 20 d.).
2005 m. 8 mėginiuose buvo nustatyti tireostatikai (tiouracilas, metiltiouracilas, propiltiouracilas, tapazolis). 2007 m. tireostatikai buvo nustatyti 41 mėginyje. Daugiausiai tireostatikų buvo nustatyta Prancūzijoje (40 mėginių), kadangi Prancūzija įdiegė labai jautrų tyrimo metodą, kuriuo galima nustatyti ypatingai mažą tiouracilo kiekį, daug mažesnį nei Centrinės referentinės laboratorijos rekomenduojama nustatymo koncentracija (10 ppb). Visais atvejais nustatytas tiouracilo kiekis buvo gerokai mažesnis nei 10 ppb. Manoma, kad tiouracilas pateko i gyvūnų organizmą juos šeriant kryžmažiedžiais augalais (rapsai, kopūstai, griežčiai) (NMVRVI, 2011).
2.2.3. Steroidai
Steroidinės struktūros hormonai – kortikosteroidai, yra gaminami antinksčių žievinėje dalyje. Jie yra skirstomi į gliukokortikoidus, mineralkortikoidus ir lytines liaukas veikiančius steroidus (Nagalski, Kiersztan, 2010).
Steroidiniai hormonai naudojami gyvūnams, norint paspartinti augimą. Jie gali būti sušeriami su pašaru, sušvirkščiami, dažniau implantuojami po oda. ES hormonų naudojimas gyvūnui augimui skatinti yra draudžiamas. Nelegalaus naudojimo stebėsenai, steroidams nustatyti iš gyvų gyvūnų imamas šlapimas, išmatos, nes čia jų būna pakankamai didelėmis koncentracijomis. Paskerdus gyvulį, imami kepenų, inkstų, plaukų, riebalų ar raumenų ėminiai. Nepaisant, kad anabolinių steroidų stebėsena nustatyta, jog jų naudojimo ES atvejų karvėms ir kiaulėms yra vos keletas, tačiau yra žinoma, kad vienur kitur jie vis tik yra naudojami. Taip pat žinoma, kad nuolatos, terapiniais tikslais, susintetinama žinomų steroidų analogų ir jų patenka į juodąją rinką. Dėl šių priežasčių kontrolės programose naudojami tyrimo metodai turi būti daugiaanaličio pobūdžio, kad būtų galima aptikti ir naujus steroidus (Stolker at al., 2005).
16
2.2.3.1. Gliukokortikoidai
Gliukokortikoidai yra naudojami uždegimams ir alergijoms gydyti. Jie gali būti natūralūs: kortizonas, kortikosteronas ir hidrokortizonas, ir sintetiniai: hidrokortizonas, kortizonas, prednizolonas, prednizonas, betametazonas, deksametazonas.
Gliukokortikoidai stimuliuoja gliukoneogenezę kepenyse, mažina gliukozės pralaidumą per membranas, sukelia hiperglikemiją, gliukozuriją ir steroidinį diabetą. Slopina baltymų sintezę taip pat skatina katabolinius procesus, ypač odoje, raumenyse ir kauluose. (Nagalski, Kiersztan, 2010).
Gliukokortikoidai patekę į žmogaus organizmą apsunkina lėtines infekcijas, gali užmaskuoti infekcijų požymius taip pat lėtina žaizdų gijimą ir randų formavimąsi. Gali pasireikšti kraujotakos ir limfinės sistemos sutrikimai. Gliukokortikoidai didina trombozių riziką, nes kraujo krešumas padidėja. Esant pastoviam, ilgalaikiui gliukokortikoidų patekimui į žmogaus organizmą, vyksta endokrininiai ir metabolizmo sutrikimai, antinksčių slopinimas, galima atrofija. Vaikų organizme gliukokortikoidai lėtina augimą, galimi savaime praeinantys psichikos ir nuotaikų pokyčiai (Henzen, 2003; Ma et al., 2003)
Hormonų eliminavimas dažniausiai yra su šlapimu. Sintetiniai gliukokortikoidai organizme yra metabolizuojami lėčiau nei natūralūs. (Diederich et al., 2002; Hogger, 2003).
Hormonai nesusijungę su plazmos baltymais patenka į tešmenį ir yra išskiriami su pienu. Pvz.: paskyrus deksametazono izosukcinatą, galvijų piene jo aptikta jau po 15 min., o po 30 min. aptikta jo didžiausia koncentracija (20,6 ng/ml), likučiai piene buvo randami 8 val. (Plumb, 2002); o deksametazono išlaukos laikas: skerdienoje – 3-22 dienos, piene – 3 dienos. Sušvirkštus melžiamoms karvėms į raumenis 60 µg hormono 1 kg svorio, po 12 val piene nustatyta 8,4 ng/ml deksametazono, praėjus trims dienoms hormono kiekis sumažėjo iki 1,0 ng/ml pieno. (Reding et al., 2007).
Gliukokortikoidų likučiai nustatomi įvairiais chromatografiniais, masių spekrometrijos, chemiliuminescenciniu, voltametriniu ir kitais metodais (Iglesias et al., 2002; Van den Hauwe et al., 2002; Balaji et al., 2008).
2.2.3.2. Lytiniai hormonai
Lytiniai hormonai - steroidinės struktūros junginiai. Jie skirstomi į vyriškuosius ir moteriškuosius. Lytinius hormonus gamina lytinės liaukos ir iš dalies — antinksčių žievė. Pagal biologinį poveikį skirstomi į androgenus, estrogenus ir gestagenus
Androgeniniai (vyriškieji) hormonai juos gamina sėklidžių intersticinis audinys. Pagrindiniai androgenai: testosteronas, metiltestosteronas, androsteronas ir kt.
Androgenai:
17
skatina anabolinius medžiagų apykaitos procesus.
Androgenai gerina audinių kvėpavimą, skatina pirminių ir antrinių lytinių požymių formavimąsi, spermatogenezę, turi poveikį ir kitų organų veiklai.
Testosteronas gaminamas daugiausiai sėklidės, taip pat kiaušidėse ir antinksčiuose (Edquist, 1997; Wilson, 1995).
Testosterono liekanos nustatomos galvijų kraujo plazmoje (nustatymo limitas 0,02 µg/kg) ir raumenyse (nustatymo limitas 0,05 µg/kg) imunofermentiniu (ELISA) būdu (Špakauskas, 2010).
Moteriškieji lytiniai hormonai yra skirstomi į estrogeninius ir gestageninius. Moteriškuosius lytinius hormonus: estradiolį, estroną ir estriolį gamina folikulai kiaušidėse, placenta, taip pat antinksčių žievė ir sėklidės (mažais kiekiais).
Estrogenai reguliuoja pirminių ir antrinių lytinių požymių vystimąsi patelės organizme, skatina proliferacijos procesus gimdoje, ruošia patelės organizmą vaikingumui. Estrogenai anabolizuoja medžiagų apykaitą, turi įtakos širdies ir kraujagyslių veiklai, elgsenai.
Gausiausias ir svarbiausias patelės kiaušidžių hormonas yra estradiolis. Iš jo kepenyse susidaro estronas ir estriolis, kurie randami šlapime ir kraujyje. Tiek patelių, tiek ir patinų organizmams reikia šiek tiek estradiolio kaulų augimui ir atsinaujinimui (Matusevičius, 2000; Špakauskas, 2010).
Laikantis direktyvos 2001/82/EB nuo 2006 m. spalio 14 d. valstybės narės negali naudoti, ūkio gyvūnams veterinarinius vaistus, kurių sudėtyje yra estradiolio 17β arba jo produktų, turinčių esteriams būdingų savybių, galvijų, arklių, avių arba ožkų rujos skatinimo tikslais (http://ec.europa.eu/health/files/eudralex/vol5/dir_2001_82_cons2009/dir_2001_82cons2009_lt.pdf prieiga per internetą 2011 m. gruodžio 20 d.).
Estradiolio kiekis nustatomas kraujo plazmoje imunofermentiniu metodu (nustatymo limitas 2,0 µg/kg). 17 beta-estradiolio kiekis nustatymas mėsoje ir kraujo serume IFA metodu (Lietuvoje), kitose šalyse – GC-MC metodu. Nustatymo limitas – 13 ng/kg (Špakauskas, 2010).
Anaboliniai steroidai savo struktūra ir farmakologiniu poveikiu artimi testosteronui. Jie yra testosterono prohormonai, kurie turi susilpnintą androgeninį (poveikis į lytinius požymius) ir sustiprintą anabolinį (poveikis raumeninio audinio augimui) poveikius. Visi anaboliniai steroidai turi nepageidautiną androgeninį poveikį. Anabolinių steroidų yra daugybė, tačiau veterinarinėje medicinoje dažniau naudojami boldenonas, metilboldenonas, trenbolonas, stanazolis. Kai kurie jų (testosterono ir somatotropino dariniai) kitose šalyse vartojami kaip augimo stimuliatoriai.
Anaboliniai steroidai turi stiprų anabolinį poveikį (skatina baltymų sintezę, raumenų augimą, veikia azoto apykaitą (organizme sulaiko azotą, kalį, fosforą ir sierą), didina apetitą, svorį, kalcio kaupimąsi kauluose. Šie hormonai skatina baltymų sintezę organizme, gerina azoto, fosforo, kalio
18
teigiamą balansą. Tačiau pasireiškia ir jų šalutinis – vyriškų hormonų poveikis. Jie sukelia audinių tinimą, per didelį kalcio kaupimąsi organizme, slopina spermatogenezę.
Europos Sąjungos šalyse augimui skatinti anaboliniai steroidai draudžiami naudoti. Dažniausias nelegalioje rinkoje anabolinis steroidas – metandienomas (metandrostenolas).
Lietuvoje kontroliuojami šie anaboliniai steroidai: nor-testosteronas šlapime ir mėsoje imunofermentiniu metodu ar dujų chromatografu-masių spektrometru – GC-MC, nustatomas limitas – 2 µg/kg; trenbolonas šlapime imunofermentiniu metodu (nustatomas limitas – 2 µg/kg), zeranolis šlapime imunofermentiniu ar GC-MS metodu (nustatomas limitas 2 µg/kg). DLK nenustatyti, tai draudžiamos medžiagos (Špakauskas, 2010).
Direktyvoje 96/22/EB 3 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės uždraustų skirti ūkio gyvūnams medžiagas, turinčias estrogeninį, androgeninį ar gestageninį poveikį. Vis dėlto, pagal tos direktyvos 4, 5 ir 7 straipsnių nuostatas gali būti leidžiama skirti tas medžiagas ūkio gyvūnams, jeigu tik jos vartojamos terapiniais ar zootechninio gydymo tikslais (http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CONSLEG:1996L0022:20081218:LT:PDF prieiga per internetą 2011 m. gruodžio 20 d.).
Valstybės narės gali leisti skirti ūkio gyvūnams zootechninio gydymo tikslais veterinarinius vaistus, turinčius estrogeninį, androgeninį ar gestageninį poveikį, kuriuos leidžiama vartoti pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, susijusio su veterinariniais vaistais (http://ec.europa.eu/health/files/eudralex/vol-5/dir_2001_82_cons2009/dir_2001_82_cons200 9_lt.pdf prieiga per internetą 2011 m. gruodžio 20 d.).
Dažniausiai nustatomi šie hormonų liekanos: stilbenai (dienestrolis, dietilstilbestrolis (DES) ir giminingi stilbenai), estrogenai (estradiolis, estriolis, estronas, etinilestradiolis, heksestrolis), gestagenai (progesteronas, hidoksiprogesteronas, medroksiprogesteronas, chloromadinono acetatas, megestrolis), androgenai ir anaboliniai steroidai (androsteronas, metiltestosteronas, nortestosteronas, testosteronas, trenbolono acetatas (TBA), boldenonas) (EFSA, 2011).
Estradiolis, progesteronas, testosteronas ir jų preparatai gali veikti kancerogeniškai (pakeičia tešmens, kiaušidžių, sėklidžių ląstelių augimą ir diferenciaciją, padidina pieno liaukų, gimdos, gimdos kaklelio, prostatos auglių kiekį) ir genotoksiškai (sukelia laboratoriniams gyvūnams chromosomų aberaciją, genų mutaciją). Labiausiai taip veikia 17β-oestradiolis, progesteronas, altrenogestas, flugestono acetatas ir norgestometas. Žmonėms labiausiai ištirtas 17β-oestradiolio kancerogeninis poveikis – padažnėja endometriumo karcinomų, krūtų auglių atvejų.
19
Kai kurie steroidiniai vaistai (prednizolonas ir deksametazonas) kartais vartojami vėžiui gydyti. Hormonų liekanos sutrikdo hormonų pusiausvyrą organizme, ko pasekoje gali pakisti medžiagų apykaita, lytinių liaukų veikla, žmonių elgesys ir kt.
Draudžiama vartoti gyvūnams, kurie auginami žmonių maistui, estrogeninio, gestageninio ir androgeninio poveikio hormonus (išskyrus lyties organų sutrikusioms funkcijoms atstatyti – lytiniam ciklui stimuliuoti, rujai sinchronizuoti, embrionų transplantacijos metu).
Estradiolį, testosteroną, progesteroną galima vartoti tik kaip vaistą lyties organų ligomis sergantiems gyvūnams gydyti. Kitus hormoninius preparatus, maistui auginamiems gyvuliams, draudžiama vartoti gyvulių augimui ir produktyvumui skatinti:
jei jie kumuliuojasi organizme;
po kurių vartojimo išlaukos laikas maistui ilgesnis kaip 15 dienų;
kurių likučiams nustatyti nėra reagentų ar analitinės įrangos;
kurių vartojimo sąlygos nežinomos;
veterinarinius vaistus, turinčius beta agonistų, kurių išlauka ilgesnė nei 28 dienos.
Hormoniniai preparatai parduodami tik veterinarijos gydytojui pagal receptą arba paraiškas, patvirtintas parašu ir spaudu. Hormoninių preparatų panaudojimą privaloma registruoti žurnale, turinčias šias skiltis: eilės numeris, gyvulio savininkas, gyvulio rūšis, identifikavimo numeris, amžius, diagnozė, gydymui vartoti preparatai ir kiti vaistai, jų dozės ir gydymo kursas (Špakauskas, 2010).
Gydytų hormonais gyvūnų organizme nustatomas 17–betaboldenono gliukuronidas. Hormonų naudojimą gyvūnų gydymui įrodyti yra labai sudėtinga. 2007 m. mėginiuose buvo nustatyti endogeniniai hormonai: progesteronas (7 atvejai), estradiolis (3 atvejai) ir testosteronas (2 atvejai), tačiau šie skaičiai ženkliai mažėja ir yra aptinkama vis mažiau mėginių su hormonų liekanomis (NMVRVI, 2011).
2.2.4. Rezorcilo rūgšties laktonai (zeranolis)
Zeranolis yra zearalenono darinys. Turi estrogenišką ir metabolinį poveikius (Le Guevel, Pakdel 2001, Leffers et al., 2001, Nikaido et al. 2005, Galbraith 2002).
Zeranolis yra natūralus mikoestrogeno derivatas, kuris yra gaunamas iš mikotoksino zearalenono. Amerikos žemyne naudojamas galvijų priesvoriams didinti. ES šiems tikslams draudžiamas naudoti (Schmidt et al., 2008).
Mikroskopiniai grybai išskiria metabolitus, kurie toksiški žmonėms ir gyvuliams (mikotoksinai), taip pat toksiški mikroorganizmams (antibiotikai).
Mikotoksinų įvairovė labai didelė. Išskiriamos pavojingiausių ir labiausiai išplitusių mikotoksinų grupės. Vidurio ir Šiaurės Europos kraštų pašaruose ir maisto produktuose labiausiai
20
paplitę šie mikotoksinai: trichotecenai, zearalenonas, aflatoksinai ir kt. kurie sutrikdo žmonių sveikatą, sukelia gyvulių ligas (Bakutis, 2004).
Mikotoksikozės skirstomos į:
alimentines (sukelia toksinės medžiagos, į organizmą patekusios per virškinamąjį traktą);
alimentines – respiracines (sukelia toksinės medžiagos, patekusios per virškinamąjį traktą ir kvėpavimo takus)
Mikotoksikozės būna ūmios arba lėtinės, priklausomai nuo gautos mikotoksinų dozės. Ūmi forma dažnai baigiasi mirtimi.
Mikotoksinų poveikis žmonėms ir gyvuliams gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Tiesioginis poveikis būna tada, kai mitybos grandinėje yra produktas, kuriame yra mikotoksinų. Netiesioginis poveikis atsiranda kai valgoma užkrėstą mikotoksinais maistą (pieną, kiaušinius, mėsą) (Baliukonienė 2010; Bakutis, 2004).
ZON reglamentuojamas ne visose Europos valstybėse. Žinant šio mikotoksino poveikį, dažniausiai nustatomos rekomendacinės normos. Šeriant galvijus rekomenduojama, kad į karvės organizmą su pašaru patektų ne daugiau kaip 1,6 mg/kg (ppb) ZON. Leistinos ir rekomenduojamos ZON koncentracijos galvijų pašaruose nėra nustatomos, kadangi galvijai šeriami įvairiais pašarais ir šio mikotoksino gali būti ne tik koncentruotuose pašaruose, bet ir stambiuose bei sultinguose (Bakutis, 2004). Nustatyta, kad grūduose minėtų toksinų randama 20-30 proc. mažiau nei paruoštuose pašaruose (Bakutis, 2007).
Zearalenono poveikis organizmui – didelė problema, kadangi Europoje užaugintuose pašaruose jo koncentracija dažnai viršija leistinas normas. Jo poveikis – sutrikdo reprodukcinę organizmo sistemą, veikdamas specifinius estrogeninius receptorius, vystosi lytinių organų augliai. Padidintas estrogenų kiekis žmonėms veikia kancerogeniškai, todėl zeranolis taip pat gali sukelti vėžinius susirgimus (Pillay et al., 2002).
Mokslininkų ištirta ir nustatyta, kad gyvuliai ir paukščiai nėra vienodai jautrūs mikotoksinams. Jautriausi yra monogastriniai gyvūnai (pvz., kiaulės), ypač jų prieauglis, o gyvuliai, turintys sudėtingą virškinimo traktą (pvz., galvijai) patys detoksikuoja ženklų mikotoksinų kiekį (Baliukonienė 2010; Bakutis, 2004).
ES produkcijos gyvuliams zeranolis ir taleranolis yra draudžiami naudoti. Tačiau, jeigu gyvūnų pašarai yra užkrėsti grybeliais, kurie gamina zearalenoną, zeranolio ir taleranolio mišiniai gali būti nustatyti gyvūnų šlapime. Zeranolio kiekis nustatomas šlapime imunofermentiniu metodu (nustatymo limitas 2 µg/kg). Likučiams nustatyti šlapime naudojamas chromatografinis, radioimuninis ir imunofermentinis metodas, GC-MS (Špakauskas, 2010).
21
Esant kontrastingomis Lietuvos meteorologinėms sąlygoms, javų grūdai dar kietosios brandos periodu yra gausiai užkrėsti Fusarium, Pencillium, Aspergillus, Cladosporium, Alternaria ir kitų genčių įvairių rūšių grybais (Lugauskas, 2006 ).
Didžiausia zearalenono koncentracija aptinkama ant supelijusių grūdų,( kviečių ir kukurūzų) (Masteikienė, 2002; Lugauskas, 2006; Bakutis, 2007).
Rezorcilo rūgšties laktonai gali būti nustatyti gyvūninės kilmės produktuose, kuomet jie buvo naudojami gyvūnų augimui skatinti. Galima aptikti ir tada, kai gyvūnai yra šeriami mikotoksinais užterštais pašarais. Tačiau tais atvejais, kai nustačius gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose zeranolį, tyrimais nėra patvirtinama kad pašarai yra taršos šaltinis, įtariama, kad gyvūnui buvo taikytas neteisėtas gydymas. ES 2007 metais rezorcilo rūgšties laktonai dažniausiai buvo nustatyti galvijų mėginiuose. Visais atvejais galvijai buvo šerti užkrėstais pašarais. Zeranolis dideliais kiekiais nenaudojamas gyvūnams, todėl audiniuose aptinkami nedideli likučių kiekiai nanogramais (Laganá et al., 2001; NMVRVI, 2011).
Zeranolis ir jo metabolitai nustatomi imunofermentiniu, dujų ar skysčių chromatografijos su masių spektrometrija metodu (Tuomola et al., 2002; Sorensen at al., 2005; Yang et al., 2009).
Lietuvoje buvo pripažinti taršos šaltiniu, tačiau gydymas šiomis medžiagomis nebuvo nustatytas. Zearalenonas nustatomas augalinės kilmės maisto produktuose, pašaruose, aukšto efektyvumo skysčiu chromatografijos metodu (AESCh), grūduose, pašaruose imunofermentinės analizės (IFA) metodu, zeranolis ir taleranolis nustatomas šlapime, dujų chromatografijos - masių spektrometrijos (DCh-MS) metodu, zeranolio kiekis mėsoje nustatomas IFA metodu (Baliukonienė, 2010).
Rezorcilo rūgšties darinių naudojimas ES yra draudžiamas nuo 1985 m. (Aydin at al., 2005). 2.2.5. ß – antagonistai
Jiems priklauso: klenbuterolis, salbutanolis, cimaterolis, mabuterolis, raktopaminas, terbutalinas, brombuterolis, isoksisuprinas, metil-klenbuterolis, hidroksimetil-klenbuterolis, klenproperolis. Gali būti naudojami gyvulių augimui skatinti: kelis kartus padidinus jų dozę, jie didina raumenų kiekį mažindami riebalų susidarymą. Padidinus preparatų dozes 5–10 kartų, beta agonistai jau veikia anaboliškai (Pleadin et al., 2009).
Dažniau vartojami klenbuterolis, izoksuprinas, salbutamolis. Nepageidaujamas poveikis: jauniems žmonėms augimo lėtėjimas, skysčių sulaikymas, aukštas kraujospūdis, problemos su širdimi, kepenų ir inkstų pažeidimai, plaukų slinkimas, impotencija (vyrams), moterims gali padidėti veido ir kūno plaukuotumas; žemėja balso tembras. Gali turėti stiprų anabolinį efektą (Januškevičienė, 2010).
22
Klenbuterolis veikia kvėpavimo takų ir gimdos beta receptorius, išplečia bronchioles, silpnina gimdos raumenų veiklą. Vaistas taip pat mažina uždegimą, alergiją, veikia anaboliškai. Veterinarinėje medicinoje klenbuterolis yra vartojamas veršeliams bei arkliams nuo peršalimo ir kosulio gydyti. Šie antagonistai priklauso stimuliatorių klasei ir buvo sukurti lėtiniam bronchitui, emfizemai ir astmai gydyti.
Klenbuterolis galvijams, avims vartojamas gimdos raumenų susitraukimams (sąrėmiams) slopinti, lytiniams takams išplėsti ir kaip bronchodiliatorius. Žmonės pastebėjo, kad veršelių, gydomų klenbuteroliu, riebalų kiekis greitai mažėja, o raumenų kiekis didėja, todėl pradėjo naudoti augimui skatinti.
Daugiausia preparato kaupiasi kepenyse ir inkstuose, mažai raumenyse ir riebaluose. Klenbuterolis patenka į placentą ir laktuojančių patelių pieną (Pleadin et al., 2009).
Liekanos nustatomi skysčių chromatografu ar imunofermentiniu metodu. Raumenyse nustatomas 0,05 g/kg, kepenyse ir inkstuose – 0,25 g/kg, piene – 0,025 g/kg mažiausias likutis. Išlauka arklienos ir galvijienos yra 28 paros. Gydytų karvių piene po 72 val. nustatytas didžiausias preparato likutis (0,05–0,7 µg/kg).
Pagal ES Tarybos direktyvą 96/22/EB draudžiama vartoti klenbuterolį visuose gyvulininkystės ūkiuose, išskyrus tam tikrus specialius arklių ir karvių gydymo tikslus. LPD – 0,04 mg/kg svorio. Lietuvoje klenbuterolis nustatomas imunofermentiniu metodu kepenyse ir šlapime (DLK 0,5 µg/kg) (http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CONSL EG:1996L0022:2008218:LT:PDF prieiga per internetą 2011 m. gruodžio 20 d.).
Salbutamolis atpalaiduoja bronchų lygiuosius raumenis ir slopina uždegimo mediatorių išsiskyrimą iš ląstelių taip pat slopina gimdos raumenų susitraukimus. Su šlapimu išsiskiria 5 dienas. DLK nenustatytas. Lietuvoje salbutamolis nustatomas plazmoje ir šlapime imunofermentiniu metodu.
Raktopaminas JAV vartojamas kaip augimo stimuliatorius kiaulėms, galvijams. LPD – 0-1 µg/kg. DLK – kiaulių ir galvijų raumenyse – 10 µg/kg, kepenyse 40 µg/kg, inkstuose 90 µg/kg, riebaluose 10 µg/kg svorio. Liekanos tiriamos LC-MS aparatūra.
ES beta antagonistus produkcijos gyvūnams draudžia naudoti (EE 96/22/EC). Išimtis yra, kai jie yra naudoti terapiniais tikslais veršeliams, veršingoms karvėms, kumelingoms kumelėms, tačiau su griežta veterinarijos gydytojo priežiūra. Direktyva draudžia importuoti iš trečiųjų šalių ūkio gyvulius, ar jų mėsą, kurioje yra beta agonistų likučių (NMVRVI, 2010).
Portugalijoje nustatyti 4 iš 50 žmonių, kurie valgė veršelių mėsą, turinčią klenbuterolio liekanų. Pasireiškė ūmūs klenbuteroliu apsinuodijimas: drebulys, tachikardija, pykinimas, galvos svaigimas ir skausmas (Barbosa et al., 2005).
23
Italijoje apsinuodijo 15 žmonių, kurie valgė mėsą turinčią klenbuterolio liekanų. Apsinuodijimas pasireiškė po 0,5–3 valandų ir tęsėsi 3–5 dienas. Praėjus 36 valandoms nuo mėsos valgymo, apsinuodijusių žmonių šlapime nustatyta 28 ng/ml klenbuterolio. Pagal tai, buvo apskaičiuota, kiek galėjo būti klenbuterolio mėsoje ir nustatyta, kad galėjo būti 1140–1480 ng/g klenbuterolio (Brambilla et al., 2000).
Raumeniniame audinyje beta antagonistai skatina lipolizę. Jų poveikyje iki 40 % gali sumažėti skerdenos riebalų ir tiek pat padidėti baltymų. Gyvūnų sergančių kvėpavimo organų ligomis gydymas beta-agonistais yra galimas, tačiau jų naudojimas augimui skatinti ES – draudžiamas. Gowik ir kt. paskelbė duomenis apie didesnį beta antagonistų (klenproperolio, klenbuterolio, brombuterolio, cimaterolio, mabuterolio) liekanų kaupimąsi maistinių gyvūnų (veršių, kiaulių ir kalakutų) akies tinklainėje, pvz., klenbuterolio koncentracija tinklainėje nustatyta 2 kartus didesnė nei kepenyse. Todėl paskerstų gyvūnų akies tinklainė laikoma geru beta antagonistų kontrolės ėminiu (Gowik at al., 2000).
2.2.6. Uždraustos naudoti medžiagos
IV - sąraše įrašytos medžiagos, kurioms neįmanoma nustatyti maksimalių likučių kiekių, nes nepaisant kokie jie bus nustatyti, jie kels pavojų visuomenės sveikatai, medžiagos, kurių jokia forma, būdais ir kiekiais negalima naudoti produkcijos gyvūnams: chloramfenikolis, nitrofuranai, chlorpromazinas, chloroformas, dimetridazolis, ronidazolis, metronidazolis, dapsonas, kolchicinas, Aristolochia ir jos preparatai (Daunoras, 2010).
Amfenikoliai bakterijose slopina baltymų sintezę, veikia bakteriostatiškai, gerai pasiskirsto daugelyje audinių. Veikia visus mikroorganizmus, daugelį anaerobinių ir aerobinių bakterijų, daugelį intraląstelinių organizmų. Amfenikolių grupei priklauso chloramfenikoliai – levomicetinas (Matusevičius, 2005).
Chloramfenikolis yra plataus veikimo spektro antibiotikas natūraliai gaunamas iš
Streptomyces venezuelae ar cheminės sintezės būdu. Dėl potencialiai sunkaus šalutinio poveikio
jautriems žmonėms, iš kurių sunkiausias yra aplastinė anemija (reta, tačiau mirtina liga), šis vaistas nerekomenduojamas naudoti nesunkių infekcinių ligų atvejais, o turi būti rezervuotas tik žmonėms, sergantiems labai sunkiomis užkrečiamomis ligomis (pvz., meningitu), gydyti. Veterinarinėje medicinoje chloramfenikolis buvo labai veiksmingas ir gerai gyvūnų organizmo toleruojamas, o mirtinų šalutinių poveikių (priešingai nei žmonėms) užregistruota nebuvo. Tačiau todėl, kad neįmanoma nustatyti NPD, nėra patikimų duomenų apie chloramfenikolio liekanų toksiškumą žmonėms, nėra nustatyta liekanų žymens, kuris atspindėtų visas chloramfenikolio liekanas, ES nuo 1994 m. chloramfenikolio naudojimas maistiniams gyvūnams yra draudžiamas. Šiai medžiagai
24
maisto produktuose neįmanoma nustatyti DLK, nes jo toksinis poveikis nėra priklausomas nuo dozės (Cerkvenik, 2002; Stolker at al., 2005).
ES laboratorijose chloramfenikolis turi būti tiriamas metodais, galinčiais nustatyti 0,3 µg/kg kiekį gyvūniniuose produktuose (2002/657/EB; 2003).
Kartuolės yra kartuolinių šeimos (Aristolochiaceae) augalai, naudoti žoliniuose ir homeopatiniuose vaistuose. Kaip pagrindinės veikliosios medžiagos yra aristolocho rūgštys (nitrofenantreno karboksilo rūgštys), aristolaktamai (fenantreno-laktamo karboksilo rūgštys) ir magnoflorinas (dibenzokvinolino darinys). Be šių medžiagų kartuolėse randama įvairių eterinių aliejų, taninų, dervų, klematitino, beta-sitosterino ir flavoninio glikozido. Kadangi nėra patikimų mokslinių duomenų apie lėtinį minėtų medžiagų toksiškumą, o yra nustatyta, kad aristolocho rūgštys yra stipriai nefrotoksinės žmonėms, veikia mutageniškai bakterijų ir žinduolių ląsteles, kai kurie kartuolių ingredientai labai mažomis dozėmis yra kancerogeniški žiurkėms ir pelėms, laikoma, kad kartuolių preparatai kelia pavojų vartotojų sveikatai, todėl visi kartuolių turintys preparatai įrašyti į reglamento 2377/90 IV sąrašą (Report, 1997).
Chloroformas yra labai lakus skystis, naudotas kaip inhaliacinis anestetikas, priemonė nuo kosulio, buvo vietinio naudojimo nuskausminamųjų vaistų sudėtyje. Ši medžiaga slopina CNS funkcijas ir tiesiogiai veikia miokardą. Atsižvelgus, kad yra duomenų, jog chloroformas veikia kancerogeniškai, embriotoksiškai ir fetotoksiškai, nėra duomenų apie liekanų išsiskyrimą ir galimą potencialią riziką žmonių sveikatai, jo naudojimas maistiniams gyvūnams ES yra draudžiamas (Report, 1996).
Chlorpromazinas yra fenotiazinų grupės darinys, kuris veikia seduojamai, nes slopina smegenų kamieną ir nervines jungtis smegenų žievėje. Naudotas kaip švirkščiamas į raumenis, į veną ar po oda vaistas įvairių rūšių gyvūnams, daugiausia agresyviems, raminti. Žmonių medicinoje naudojamas kaip trankviliantas. Kadangi šiai medžiagai nėra nustatyta patikimų toksikologinių duomenų, iš kurių būtų galima apskaičiuoti LPD, nėra pakankamai duomenų apie liekanas maistiniuose gyvūnuose ir laikant, kad ši medžiaga kelia potencialų pavojų vartotojų sveikatai, chlorpromazinas įrašytas į reglamento 2377/90 IV sąrašą (Report, 1996).
Dapsonas arba 4,4-diaminodifenilsulfonas (DDS), žmonių medicinoje naudojamas nuo raupų ir kaip antimaliarinis vaistas. Veterinarinėje medicinoje buvo naudotas vienas ar deriniuose su kitomis medžiagomis intramaminiam galvijų gydymui nuo mastito, duotas per os nuo kokcidiozės ir leistas į gimdą nuo endometrito. Kadangi nėra patikimų mokslinių duomenų apie potencialų dapsono teratogeninį poveikį ir poveikį reprodukcijai, jis įrašytas į reglamento 2377/90 IV sąrašą (Stolker at al., 2005).
Dimetridazolis yra 5-nitroimidazolių grupės veterinarinis vaistas naudotas kalakutams sergantiems histomonoze gydyti ir profilaktiškai, balandžiams ir galvijams, sergantiems
25
trichomonoze gydyti bei kiaulėms, sergančioms hemoraginiu enteritu gydyti ir profilaktiškai. Kadangi iš turimų mokslinių duomenų negalima nustatyti patikimo DLK, dimetridazolio naudojimas maistiniams gyvūnams yra draudžiamas (Report, 1996).
Kolchicinas yra augalinis alkaloidas, gaunamas iš vėlyvių (Colchicum autumnale). Veterinarinėje medicinoje naudotas nuo galvijų karpų ir papilomų, švirkščiant į auglio pagrindą, kas 2 d. kol išnyksta. Tyrimais nustatyta, kad kolchicinas yra net labai mažomis dozėmis genotoksiškas, teratogeniškas, nes skatina apsigimimus, kelia vaisingumo problemų ir nėra pakankamai farmakokinetinių absorbcijos iš injekcijos vietos duomenų. Todėl kolchicinas įrašytas į reglamento 2377/90 IV sąrašą (Report, 1995).
Metronidazolis, ronidazolis yra 5-nitroimidazolių grupės vaistai, naudoti žmonių ir veterinarinėje medicinoje, sergantiems pirmuonių (Trichomonas, Treponema, Histomonas) ir anaerobinių bakterijų (Bacteroides, Fusobacterium, Campylobacter, Clostridium) sukeltomis ligomis, gydyti. Ląstelėje veikia iš dalies redukuodamas organinių junginių nitro grupę. Susidarę metabolitai reaguoja su ląstelės DNR ir slopina DNR ir baltymų sintezę, todėl bakterija žūva. Tačiau moksliniais tyrimais nustatyta, kad metronidazolio ir ronidazolio metabolitai veikia žmogaus ar gyvūno DNR ir kitas makromolekules. Dėl genotoksinių, kancerogeninių metronidazolio ir dviejų jo metabolitų savybių, esant nepakankamai informacijos apie biotransformaciją ir likučių išsiskyrimą ir nesant patikimo rutininio analizės metodo, šios medžiagos neturi būti naudojamos ES maistiniams gyvūnams (Report, 1996).
Nitrofuranai (furazolidonas, furaltadonas, nitrofurazonas, nitrofurantoinas ir kt.) yra sintetiniai furano dariniai, naudoti paukščiams, veršeliams, kiaulėms, triušiams ir žuvims gydyti, sergant gramteigiamų, gramneigiamų bakterijų ir pirmuonių (Histomonas, Isospora, Ballantidium) sukeltomis ligomis ir profilaktiškai. Kadangi išsamiais toksikologiniais tyrimais nustatyta, kad nitrofurazonas veikia genotoksiškai, furazolidonas – kancerogeniškai ir genotoksiškai, o pagrindinis furazolidono metabolitas 3-amino-oksazolidonas-2 yra mutageninė medžiaga, ją galima aptikti kepenyse net praėjus 45 d. nuo vaisto davimo ir todėl, kad pagal turimus duomenis neįmanoma apskaičiuoti dozės nesukeliančios efekto gyvūnams (Samsonova at al., 2008).
Nitrofurano dariniai pasižymi antimikrobiniu aktyvumu ir vartojami infekcinėms ligoms gydyti, gali veikti bakteriostatiškai ir baktericidiškai, priklausomai nuo esančios koncentracijos. Europos Sąjungoje nitrofuranus leidžiama naudoti ne produkcijos gyvūnams (Matusevičius ir kt., 2005).
Kai kuriose kitose šalyse dėl šių preparatų naudojimo apsispręsta dar 1969 m. Jungtinės Karalystės „Swann“ komitetas uždraudė naudoti antibiotikus kaip gyvulių augimą skatinančią medžiagą. Labai aktyviai prieš antibiotikų naudojimą gyvuliams skirtuose pašaruose pasisako
26
Skandinavijos šalių, Austrijos ir Olandijos mokslininkai. Deja, ne visose valstybėse, požiūris vienodas ir dar yra šalių kurios naudoja levomicetiną (chloramfenikolį), į pašarus terpiama daug įvairių augimą skatinančių antibiotikų (Šimkus, 2004).
Antimikrobinių medžiagų kiekiai, naudojami gyvulių pašaruose ir jų gydymui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, nėra tiksliai žinomi (McEwen, 2002).
Antibiotikų naudojimas gyvulininkystėje ir maisto produktų technologijoje turi būti reglamentuojamas ir kontroliuojamas, nes jų liekanos produktuose gali turėti tiesioginį toksinį poveikį žmogaus organizmo ląstelėms ir audiniams, sukelti alergines reakcijas arba skatinti antibiotikams atsparių mikroorganizmų atsiradimą maisto produktuose, o vėliau – ir aplinkoje. Pavojingiausiu laikomas maisto produktų užteršimas tais antibiotikais, kurie naudojami medicinoje įvairioms infekcinėms ligoms gydyti (Ramonaitytė, 2001).
Gaminant fermentuotus mėsos ar pieno produktus, su žaliava patekę antibiotikų likučiai iškreipia vykstančius mikrobiologinius procesus (Šalomskienė, 2003; Žvirdauskienė, 2004).
Į gyvūninės kilmės maisto produktus antibakterinių medžiagų likučiai patenka dėl kelių priežasčių: gydant karvių ligas (mastitą ir kt.) yra naudojami antibiotikai. Dalis antibiotikų (10 – 40%) nuo panaudoto jų kiekio, per gyvulio kraują patenka į pieną, ypač kai jie suleidžiami į tešmenį. Taigi antibiotikų kiekis piene priklauso nuo gyvuliui skirtos dozės bei jo individualių savybių, taip pat svarbi priežastis yra išlaukos periodo nesilaikymas.
Duodant gyvuliams antibakterinių preparatų būtina laikytis konkretaus vaisto vartojimo instrukcijos, kurioje išlaukos laikas turi būti nurodytas. Gyvulių augintojas antibakteriniais vaistais gydyti gyvūnus gali tik rekomendavus veterinarijos specialistui. (Urbienė, 2005; Jones, 2009).
Pieno žaliavos kontrolėje labai aktuali inhibitorinių medžiagų problema. Antibiotikų likučiai gali sukelti problemų ne tik žmogaus sveikatai, bet ir pavojų pagamintų produktų kokybei. Jie slopina sūrių, jogurto, sviesto ir kt. pieno produktų gamyboje naudojamos mikrofloros veiklą, mažina pieno sutraukimą, pablogina produktų skonines savybes.
Dėl uždrausto naudoti chloramfenikolio buvo sustabdytas sausų pieno produktų eksportas į ES šalis. Problematiška, tačiau vienos gydomos karvės ar bent vieno gamintojo inhibitorinėmis medžiagomis užterštas ir į bendrą talpą supiltas net ir nedidelis pieno kiekis užteršia visą talpą ir pienas tampa nebetinkamas perdirbimui Šiuo metu antibiotikų likučiai piene ir kituose maisto produktuose yra uždrausti.
Iki 2004 metų ES chloramfenikolio likučius dažniausiai deklaruodavo išvystytos gyvulininkystės šalys, daugiausiai teigiamų mėginių nustatyta Belgijoje (1999 m.), Prancūzijoje (2000, 2001 m.), Vokietijoje (2000-2002 m.), JK (2001 m.), Portugalijoje (2001-2003 m.), Austrijoje (2002 m.), Italijoje (2003 m.). Nuo 2004 metų, išsiplėtus ES, chloramfenikolio likučius
27
kiaulienoje, galvijienoje ir paukštienoje vos ne kasmet deklaruoja ir Čekija, Estija, Lenkija, Malta, Graikija (Monitoring plan, 2000-2007).
2.3. Antimikrobinių medžiagų liekanų stebėsena
Liekanų stebėsenos planas – jo tikslas įdiegti Lietuvos Respublikoje nuolat veikiančią sistemą medžiagų liekanoms gyvūniniuose produktuose ir gyvūnuose stebėti, vertinti ir valdyti. Vadovaudamiesi medžiagų liekanų stebėsenos planu, teritorinių valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų (VMVT) pareigūnai atrenka gyvūnų (kraujo, šlapimo) ir gyvūninių maisto produktų (pieno, mėsos, žuvų, medaus, kiaušinių) mėginius iš gyvūninio maisto tvarkymo vietų, gyvūnų laikymo vietų.
Medžiagų ir medžiagų likučių gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose stebėsenos taisyklėse yra nustatytas privalomas paimti ir ištirti mėginiu skaičius pagal gyvūnų rūšis ir gyvūninius produktus, taip pat pagal farmakologiškai aktyvių medžiagų liekanų ir teršalų pobūdį. Metinis liekanų stebėsenos planas yra ruošiamas metu pradžioje, pagal praėjusių metų gyvūnų skerdimo ir produkcijos duomenis. Ruošiant planą taip pat yra atsižvelgiama į:
ankstesnių metų liekanų stebėsenos analizę ir rezultatus,
registruotų veterinarinių vaistų naudojimo duomenis,
Europos Komisijos pastabas ir rekomendacijas,
Centrinių referentinių laboratorijų pastabas ir rekomendacijas,
skubių pranešimų dėl nesaugaus maisto ir pašarų duomenis,
laboratorijų pajėgumą.
Pagal Nacionalinį likučių kontrolės planą turi būti tikrinamos farmakologiškai aktyvios medžiagos - A ir B grupės. Tikrinama gyvūnuose ir jų produktuose (1 lentelė), pagal tam skirtus ir pritaikytus metodus (2 lentelė) (NMVRVI, 2011).
Gavus teigiamus tyrimų rezultatus, įrodančius viršytą leistinų medžiagų ar produktų likučių kiekį, VMVT ūkiuose, iš kurių kilę arba atgabenti tirti gyvūnai arba jų produktai, atlieka patikrinimą ir nustato priežastis, kodėl buvo viršyta leistina riba. Atsižvelgusi į patikrinimo rezultatus, VMVT imasi visų priemonių, reikalingų apsaugoti žmonių sveikatą, ir gali uždrausti tam tikrą laiką išvežti gyvūnus arba gyvūninius produktus iš minėtų ūkių ar įmonių. Skerdeną ir produktus, kuriuose medžiagų likučių kiekis viršija normas, nustatytas ES ir LR teisės aktuose, skerdyklos veterinarinę priežiūrą atliekantis veterinarijos gydytojas paskelbia netinkama žmonių maistui. Gyvūnų laikytojas neatlygintinai padengia gyvūnų, kurių tyrimų rezultatai buvo teigiami, arba gyvūnų, kurių tyrimo rezultatai laikomi teigiamais, sunaikinimo išlaidas. Gyvūnų laikytojui
28
LR įstatymų nustatyta tvarka gali būti taikoma administracinė ar baudžiamoji atsakomybė už šių taisyklių pažeidimą.
1 lentelė. Gyvūnų rūšys ir gyvūniniai produktai, kuriuose privaloma kontroliuoti likučius (Koruma ve Kontrol Genel Müdürlüğü, 2008)
Medžiagų grupės
Gyvūnų rūšis, jų pašarai arba gyvūnų produkcija Galvijai (avys, ožkos, kiaulės) Paukš čiai Vandens gyvūnai Pienas Kiauši-niai Triušių, laukinių žvėrių mėsa* Arkliena A-1 + + + + A-2 + + + A-3 + + + + A-4 + + + A-5 + + + A-6 B-1 + + + + + + + B-2a + + + + + B-2b + + + + B-2c + + + + B-2d + B-2e + + + + B-2f B-3a + + + + + + B-3b + + + B-3c + + + + + + B-3d + + + + B-3e + B-3f
29
30
3. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
2011-2013 m. atlikdama A grupės farmakologiškai aktyvių medžiagų stebėsenos Lietuvoje analizę, informaciją ir tyrimų medžiagą rinkau Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje. Darbo metu NVL surinkau ir išanalizavau 2005-2010 metų šių medžiagų likučių žaliaviniame piene stebėsenos ataskaitas. Ataskaitos buvo paruoštos remiantis 1998 m. NVL pradėtu vykdyti teršalų stebėsenos planu. Nacionalinė veterinarijos laboratorija koordinuoja ir vykdo metinio medžiagų likučių stebėsenos plano tyrimus.
Stebėsenos planas NVL vykdomas vadovaujantis:
Veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr.2-15; 1999, Nr.90-2639; 2000, Nr.61-1804),
Farmacinės veiklos įstatymu (Žin., 1991, Nr.6-161; 1996, Nr.69-1667; 1997, Nr.58-1332; 2000, Nr.61-1813),
Vaistų įstatymu (Žin., 1996, Nr.116-2701; 2000, Nr.44-1246, Nr.61-1809),
VMVT direktoriaus 1999 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 4-139 „Dėl kai kurių veterinarijos vaistų, premiksų, pašarų priedų uždraudimo“ (Žin., 1999, Nr.51-1663),
VMVT direktoriaus 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 395 „Dėl Didžiausių leistinų veterinarinės medicinos preparatų likučių kiekių gyvūniniuose maisto produktuose“ (Žin., 2001, Nr.13-416),
VMVT direktoriaus 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 584 „Dėl Veterinarinių vaistų gamybos, registravimo ir tiekimo į rinką Lietuvos Respublikoje reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr.41-1554),
VMVT direktoriaus 2002 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 510 „Dėl Medžiagų ir jų likučių stebėsenos gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose nurodymų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr.111-4952),
VMVT direktoriaus 2003 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. B1-356 „Dėl Mėginių ėmimo tam tikrų medžiagų ir jų likučių stebėsenai gyvūniniuose produktuose reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr.67-3049),
VMVT direktoriaus 2003 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. B1-646 „Dėl Medžiagų ir medžiagų likučių gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose stebėsenos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr.76-3514),
31
VMVT direktoriaus 2003 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. B1-656 „Dėl Kai kurių medžiagų, turinčių hormoninį ar tireostatinį poveikį, bei beta agonistų draudimo naudoti gyvulininkystėje nurodymų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr.76-3517).
VMVT įgalioja Lietuvos valstybinę veterinarijos preparatų inspekciją (LVVPI) sudaryti kasmetinį farmakologiškai aktyvių medžiagų likučių gyvūnuose ir jų mėsoje, piene, paukštienoje, kiaušiniuose, žvėrienoje, žuvyse ir meduje stebėsenos planą ir pateikti jį VMVT tvirtinti. LVVPI sudaro metinį stebėsenos planą ir kartu su Nacionaline veterinarijos laboratorija (NVL) organizuoja ir vykdo duomenų taikytoms priemonėms ir gautiems rezultatams įvertinti rinkimą ir apibendrinimą. Tyrimai atliekami pagal sudarytus planus. Planai sudaromi pagal praėjusių metų produkcijos kiekį (skaičių) ir tirtinų mėginių kiekiai padalijami kiekvienai apskričiai. Iki 2001 metų mėginiai buvo imami pagal įmones, nes jos buvo pajėgios už juos susimokėti. Nuo 2002 metų mėginiai buvo pradėti imti pagal apskritis (Sudikienė, 2007).
Medžiagų likučių stebėsenos plano vykdymą kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. NVL turi koordinuoti ir vykdyti metiniame Plane numatytus tyrimus, padėti užkirsti kelią neteisėtam medžiagų ir produktų naudojimui gyvūnams bei užtikrinti vienodų tyrimų standartų ir metodikų, susijusių su medžiagų ir produktų tyrimais, naudojimą, bei vykdyti atskirų medžiagų palyginamuosius tyrimus. VMVT duomenis ir rezultatus, tarp jų ir visų atliktų tyrimų rezultatus, pateikia Europos Komisijai ne vėliau kaip iki kiekvienų metų kovo 31 d. VMVT pateikia Komisijai Planą, kuriame numatytos priemonės, reikalingos įgyvendinti nurodytais metais (NVL ir Klaipėdos VMVT laboratorijų suvestinė, 2007).
Veterinarijos preparatų likučių kiekiai gyvūninės kilmės produktuose nustatomi vadovaujantis įteisintais standartais ir laboratoriniais tyrimais atestuotose ir akredituotose laboratorijose (Lukauskas, 2000).
Nacionalinė veterinarijos laboratorija – pagrindinė laboratorija, tirianti medžiagų liekanas. Medžiagų liekanų tyrimai atliekami cheminių, maisto produktų mikrobiologinių ir radiologinių tyrimų skyriuose. Cheminių tyrimų skyrius atlieka cheminius tyrimus, numatytus stebėsenos plane (hormonų, veterinarinių vaistų, pesticidų, sunkiųjų metalų ir mikotoksinų).
1.1. Žaliavinio pieno mėginių medžiagų likučiams nustatyti ėmimo tvarka
Mėginius ima tik apskričių valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų įgalioti veterinarijos gydytojai-inspektoriai. Įsakymu apskrities VMVT viršininkas patvirtina asmenis, kurie atsakingi už mėginių ėmimą.
32
1. Pieno kiekį, pagamintą įvairiose vietose.
2. Aplinkos užterštumo rizikos faktorius įvairiose vietose. 3. Antimikrobinių ir kitų medžiagų panaudojimo tikimybę.
Pagrindiniai normatyviniai dokumentai, kuriais būtina vadovautis atrenkant mėginius, yra LST EN ISO 707-1999 „Pienas ir pieno produktai. Bandinių ėmimo taisyklės“, Žalio ir termiškai apdoroto pieno analizės metodų taikymo techninis reglamentas ir Kenksmingų medžiagų ir jų likučių stebėsenos gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose nurodymai.
Mėginiai turi būti imami iš šių vietų:
1. Ūkiuose iš pieno surinkimo talpyklų (50 % mėginių). 2. Pieno surinkimo punktų (25 % mėginių).
3. Pienovežių, pristatančių pieną į pieno perdirbimo įmonę (25 % mėginių).
Imami tik žaliavinio pieno mėginiai; mėginių dydis priklauso nuo taikomų tyrimo metodų. Radiologiniams tyrimams mėginiai imami kiekvieną ketvirtį, proporcingai padalinant planuotų mėginių skaičių kiekvienam ketvirčiui (mėginio dydis – 3,0 l). Cheminiams ir mikrobiologiniams tyrimams atlikti mėginio dydis turi būti 1 l.
Mažiausias kiekvienais metais imamų mėginių skaičius medžiagų likučiams nustatyti yra 1 mėginys 15 000 tonų žaliavos; iš viso per metus tiriama ne mažiau kaip 300 mėginių.
Mėginiai imami atsitiktinai, nepranešant laiko, dienos.
Visi žaliavinio pieno mėginiai turi būti atšaldomi ir gabenami konteineriuose su šaldymo elementais, transportavimo temperatūra 0–4°C.
Mėginiai į laboratoriją siunčiami užpildžius Valstybinės veterinarijos tarnybos 1995 m gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 4-184 patvirtintą Maistinių žaliavų ir maisto produktų, pašarų ir jų žaliavų, aplinkos bandinių paėmimo aktą. Mėginių paėmimo aktas surašomas aiškiai, jame privalo atsispindėti visa mėginių identifikacijos informacija. Mėginiai į laboratoriją turėtų patekti tik darbo dienomis (VMVT direktorius, 2003).
1.2. Stebėsenos analizė
Stebėsenos tyrimų rezultatų statistinė analizė buvo atlikta SPSS statistiniu paketu (SPSS Inc, 1995-2007). Veiksnių, įtakojančių teršalų likučių kiekius, įtakai įvertinti buvo taikomas ANOVA metodas; fiksuotais veiksniais parinkti: tyrimo metai, tirto maisto produkto rūšis bei šių veiksnių sąveika, o kintamaisiais – teršalo tipas (skirtingos A grupės farmakologiškai aktyvios medžiagos) ir jų nustatomi kiekiai. Skirtumo tarp grupių patikimumo kriterijui (p) nustatyti buvo naudojami LSD ir Dunnet‘o palyginimo metodai. Skirtumas buvo laikomas statistiškai patikimu, jei p0,05.
