DOMINYKAS ŽUKAITIS
V kursas, IV grupė
KERAMINIŲ DANTŲ VAINIKŲ RESTAURACIJŲ,
PAGAMINTŲ NAUDOJANT SKIRTINGAS CAD/CAM
SISTEMAS, TIKSLUMAS. SISTEMINĖ LITERATŪROS
ANALIZĖ
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovė Vilma Belickienė
2 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
KERAMINIŲ DANTŲ VAINIKŲ RESTAURACIJŲ, PAGAMINTŲ NAUDOJANT SKIRTINGAS CAD/CAM SISTEMAS, TIKSLUMAS. SISTEMINĖ LITERATŪROS
ANALIZĖ
Darbą atliko magistrantas ………. Darbo vadovė ………..
(parašas) (parašas)
……… ………
(vardas, pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas, pavardė)
20....m. ……… 20....m. ………...
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
3 DARBAS ATLIKTAS DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKOJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Keraminių dantų vainikų restauracijų, pagamintų naudojant skirtingas CAD/CAM sistemas, tikslumas. Sisteminė literatūros analizė“ 1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)
4 Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(vardas, pavardė) (parašas)
Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
5 MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO
MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas ...
Recenzentas (-ė) ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)
Recenzavimo data ...
Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas
Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas,
tikslas, uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)
Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0
8
Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba, publikavimo būklė ir pan.)
0,4 0,2 0
9
Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data?
0,2 0,1 0
10
Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių derinius)?
0,4 0,1 0
11
Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar, jei taikoma, metaanalizei)?
6 12
Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?
0,4 0,2 0
13
Ar išvardyti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?
0,4 0,2 0
14
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?
0,2 0,1 0
15
Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? 0,4 0,2 0 16 Duomenų sisteminimas bei analizė (2,2 balo)
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?
0,6 0,3 0
17
Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose
aprašytų tyrimų charakteristikos, pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
0,6 0,3 0
18
Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti
duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?
0,4 0,2 0
19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys lentelėse pagal atskirus uždavinius? 0,6 0,3 0 20
Rezultatų aptarimas
(1,4 balo)
Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir
nurodyta jų reikšmė? 0,4 0,2 0
21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos trūkumai? 0,6 0,3 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
27
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami
literatūros šaltiniai? 0,2 0,1 0
28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui?
0,2 0,1 0
29
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70 % šaltinių, o ne
senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40 %? 0,2 0,1 0
7
30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
31
Praktinės rekomendaci
jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
32
Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, metaregresija)?
+1 +0,5 0
33
Ar naudota metaanalizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos metaanalizės rezultatai?
+2 +1 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių 34
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15–20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai)
35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas
38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
39
Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo
-0,5 balo
40 Plagiato kiekis darbe
>20 % (nevert. )
41
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5
balo
42
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5
balo
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5
balo
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo
kokybė)? -0,2 balo
-0,5 balo
*Iš viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ____________________________________________________________
8 ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________
9
TURINYS
SANTRAUKA ... 10
SUMMARY ... 11
ĮVADAS ... 12
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA ... 14
1.1. SISTEMINĖS APŽVALGOS PROTOKOLAS ... 14
1.2. INFORMACIJOS RINKIMO ŠALTINIAI ... 15
1.3. STRAIPSNIŲ PAIEŠKOS STRATEGIJA ... 15
1.4. ATRANKOS KRITERIJAI ... 17
1.5. TYRIMŲ ATRANKOS IR DUOMENŲ KAUPIMO PROCESAS ... 17
1.6. APŽVALGOS PAKLAIDOS RIZIKA ... 18
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 20
2.1. STRAIPSNIŲ PASIRINKIMAS ... 20
2.2. APIBENDRINTI STUDIJŲ TYRIMŲ REZULTATŲ DUOMENYS ... 20
2.2.1. Atrinktų studijų charakteristika ... 20
2.2.2. Atrinktų studijų tyrimo metodų charakteristika ... 21
2.2.3. Atrinktose studijose naudotų restauravimo technologijų charakteristika ... 23
2.2.4. Tikslumo rezultatų pasiskirstymas pagal naudotus intraoralinius ir laboratorinius skenerius ... 25
2.2.5. Tikslumo rezultatų pasiskirstymas pagal restauracijoms naudotas medžiagas ... 26
2.3. TYRIMŲ ANALIZEI PANAUDOTO METAANALIZĖS MODELIO APRAŠYMAS IR METAANALIZĖS REZULTATAI. ... 28
2.3.1. Metaanalizės modelis ir hipotezė ... 28
2.3.2. Metaanalizės rezultatai ... 29
3. REZULTATŲ APTARIMAS ... 31
3.1. PAGRINDINIAI REZULTATAI, JŲ REIKŠMĖS IR INTERPRETACIJOS ... 31
3.2. AUTORIŲ NURODOMI TYRIMŲ TRŪKUMAI ... 32
3.3. SISTEMINĖS ANALIZĖS IR METAANALIZĖS TRŪKUMAI ... 33
IŠVADOS ... 34
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 35
INTERESŲ KONFLIKTAS ... 35
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 36
PRIEDAI ... 40
PRIEDAS NR.1.ĮSISTEMINĘ APŽVALGĄ ĮTRAUKTŲ STRAIPSNIŲ BENDROJI CHARAKTERISTIKA ... 40
PRIEDAS NR.2.METAANALIZĖJE NAUDOTŲ STRAIPSNIŲ DUOMENŲ LENTELĖS SU STANDARTINIAIS NUOKRYPIAIS: ... 52
PRIEDAS NR.3.SKIRTINGŲ SISTEMŲ TIKSLUMAI, PAGAL NAUDOTUS INTRAORALINIUS BEI LABORATORINIUS SKENERIUS. ... 54
PRIEDAS NR.4.SKIRTINGŲ SISTEMŲ TIKSLUMAI (µM) KRAŠTINĖJE SRITYJE, PAGAL NAUDOTAS RESTAURACINES MEDŽIAGAS ... 56
10
KERAMINIŲ DANTŲ VAINIKŲ RESTAURACIJŲ, PAGAMINTŲ
NAUDOJANT SKIRTINGAS CAD/CAM SISTEMAS, TIKSLUMAS.
SISTEMINĖ LITERATŪROS ANALIZĖ
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Atliekant sisteminę literatūros apžvalgą, išnagrinėtas šiuo metu naudojamų kompiuterizuotojo projektavimo ir kompiuterizuotosios gamybos (iš anglų k.: computer aided design/computer aided manufacturing, toliau tekste – CAD/CAM) sistemų tikslumas – jis yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių protezo ilgaamžiškumą ir atsparumą aplinkos poveikiui. Iškeltas darbo tikslas – nustatyti skirtingų CAD/CAM sistemų tikslumą gaminant vainikines keramines restauracijas.
Medžiaga ir metodai. Naudojantis „PubMed“ duomenų baze, buvo identifikuota 80 aktualių šiai temai straipsnių. Po dvigubos atrankos į sisteminę analizę įtraukta 17 straipsnių. Aktualiausia medžiaga iš tyrimų buvo išsaugota atskiroje duomenų bazėje. Atliktas skaitinis verčių palyginimas tarp įvairių sistemų su intraoraliniu, laboratoriniu skeneriais, palyginimas pagal restauracinės medžiagos tipą. Sistemoms su intraoraliniu ir ekstraoraliniu skeneriais palyginti panaudotas metaanalizės modelis.
Rezultatai. Skirtingų sistemų rezultatai buvo heterogeniški, bet dažniausiai neperžengė rekomenduojamos klinikinio panaudojimo ribos kraštinėje srityje (120 µm). Išskirti tiksliausią sistemą sudėtinga dėl tyrimuose taikytų nevienodų metodikų ir skaitinių reikšmių išskirties.
Išvados. Šiuo metu plačiausiai ištirtos CAD/CAM protezavimo sistemos yra 3M ESPE LAVA (St. Paulas, JAV). Tyrimai buvo atliekami tiek laboratorinėmis tiek klinikinėmis sąlygomis, restauracijos tikslumą dažniausiai matuojant stereomikroskopu, padalinus silikoninę repliką. Tiksliausi vidutiniai rezultatai kraštinėje srityje buvo CEREC sistemos (32,02 µm) bei Degudent sistemos (34,26 µm). Tiksliausias vidutinis kraštinės adaptacijos rezultatas pagal naudotą medžiagą buvo ličio disilikato keramika (32,02 µm). Tarp dviejų CAD/CAM sistemų grupių: sistemų su intraoraliniu ir laboratoriniu skeneriais, reikšmingai tikslesnes restauracijas kraštinėje srityje gauname naudodami intraoralinį skenerį. Kitose srityse statistiškai reikšmingų skirtumų nėra.
11
ACCURACY OF DIFFERENT CAD/CAM SYSTEMS USED FOR FIXED
DENTAL PROSTHESIS: A SYSTEMATIC REVIEW
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work. Systematic literature review was investigating contemporary CAD/CAM (computer aided design - computer aided manufacturing) systems and their accuracy, as one of the main factors for longevity and sustainability of the prosthesis. The main goal of the research was to determine accuracy of different CAD/CAM systems, which produce crown restorations.
Material and the methods. PubMed database was used for identifying 80 unique investigations on the dedicated topic. 17 articles were included to systematic review after double sampling. Crucial information was extracted from articles and placed into common database. Numerical comparison was made between the systems with intraoral, extraoral scanners, and between different restoration material types. For comparing systems with intraoral and extraoral scanners, meta-analysis model was used.
Results. Results of different systems accuracies were particularly heterogenous, but didn`t exceed recommended limmit for clinical uses in marginal gap (120 µm). It was difficult to single out the most accurate system due to uneven methodologies used between the experiments.
Conclusion. Most widely investigated CAD/CAM systems were LAVA, made by 3M ESPE (St. Paul, USA). Experiments were mostly carried out in laboratory conditions, but clinical trials were also made. Accuracy was usually measured with stereomicroscope, after slicing the silicone replica. Most accurate results in marginal zone was from system made by CEREC (32,02 µm) and DeguDent (34,26 µm). Most accurate results by material used, were shown by lithium disilicate ceramics (32,02 µm). In meta-analysis model, for marginal gap measurements, there was a significantly higher accuracy in the group of intraoral scanners compared to the group of laboratory scanners. However, there was no compelling difference in other areas of restoration.
Keywords. CAD-CAM, Dental Internal Fit, Dental Marginal Adaptation.
12
ĮVADAS
Pastaruoju metu protezavimas CAD/CAM technologija jau nėra naujiena. Tačiau dar negalime įvertinti, naudojantis šiomis sistemomis pagamintų restauracijų (ypač naujausių sistemų) klinikinio ilgaamžiškumo. S.B. Rodriguesa su bendraautoriais 2019 m. išleistoje meta-analizėje gauti rezultatai, kad CAD/CAM metodu pagamintos restauracijos yra mažiau ilgaamžiškos nei tradiciniu būdu gamintos: CAD/CAM restauracijos turėjo 1,84 karto didesnę nesėkmės riziką, o tą sąlygojo didesnis antrinio karieso bei skilimų skaičius [1]. Vienas iš ilgaamžiškumo veiksnių yra protezo ir jo fiksavimo vietos atitikimas – kuo tiksliau du paviršiai atitinka vienas kitą, tuo tvirtesnę ir sandaresnę gauname konstrukciją. Dauguma autorių teigia, kad kraštinė vainikėlio adaptacija neturėtų viršyti 120 µm [2,3]. Tačiau nagrinėjant pastarųjų metų tyrimų medžiagą rasta, kad skaitmeniniu būdu pagamintų restauracijų kraštinės adaptacijos rezultatai viršija šią ribą [4–6]. Tampa neaišku, kas daro įtaką tokiems rezultatams, dėl to nuspręsta atlikti sisteminę šios temos literatūros apžvalgą.
Ieškant informacijos apie dabartines CAD/CAM sistemas, apibendrintai yra pateikiama nedaug naujos medžiagos, tačiau anot T. Myazaki su bendraautoriais [7], rinkoje yra ne mažiau nei 11 skirtingų sistemų, kurios restauracijoms pasitelkia skaitmenizavimą. Anot T. Sulaiman [8], šiuo metu galima išskirti tokius medžiagų tipus naudojamus su CAD/CAM sistemomis: vaškas, polimetilmetakrilatai, metalai, keramika, sutvirtinti polimerai, kompozitinės dervos. Keramika dar skirstoma į: infiltruotą, feldšpatinę, ličio disilikato ir cirkonio keramikas.
Šiuo metu daugiausiai kalbama apie keramiką, kaip geriausią medžiagą realios spalvos atitikimo ir šviesos pralaidumo atžvilgiu [9,10]. Taip pat, anot H. Diab [11], metalo keramikos vainikėliai turėjo didesnę riziką sukelti periodonto ligas nei keraminiai vainikėliai. Tačiau yra šaltinių, teigiančių, kad keraminės restauracijos per 8 metus turėjo trumpesnį išliekamumą nei metalokeraminės restauracijos – lyginamasis vertinimas 48 % prieš 62 % [12]. Ilgaamžiškumą gali nulemti tokie faktoriai kaip kraštinė bei vidinė adaptacija, kurie gali sąlygoti cementinės medžiagos ištirpimą, periodonto ligas, antrinio karieso susidarymą [13,14]. Adaptacinės problemos taip pat gali sukelti protezo laikomumo problemas, nulemti protezo skilimą, paveikti okliuziją, sukeliant priešlaikinius kontaktus [15,16].
Buvo iškeltas toks tyrimo tikslas – nustatyti skirtingų CAD/CAM sistemų tikslumą, gaminant vainikines keramines restauracijas.
Siekiant tikslo reikia įvykdyti šiuos uždavinius:
1. Išsiaiškinti, kokios CAD/CAM protezavimo sistemos šiuo metu yra moksliškai ištirtos ir kokie tyrimo metodai buvo naudojami.
2. Išanalizuoti, koks yra skirtingų CAD/CAM protezavimo sistemų kraštinės bei vidinės integracijos tikslumas.
13 3. Išsiaiškinti, kaip tiksliai su konkrečia protezavimo sistema pagaminamos restauracijos iš
skirtingų medžiagų.
4. Palyginti laboratoriniu ir intraoraliniu skeneriu gautų restauracijų tikslumą.
Laukiami tyrimo rezultatai – nustatyta skirtingų gamintojų ir medžiagų CAD/CAM restauracijų tikslumo reikšmė.
Tyrimui buvo išduotas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Bioetikos centro leidimas nr. BEC-OF-79 (5 priedas).
14
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI
STRATEGIJA
1.1. Sisteminės apžvalgos protokolas
Remiantis PRISMA Statement reikalavimais, buvo sudarytas sisteminės literatūros apžvalgos
protokolas. Protokolas registruotas sisteminių apžvalgų registruose nebuvo.Visas tyrimo protokolas pateikiamas lentelėje Nr. 1.
Lentelė Nr.1. Tyrimo protokolas
Duomenų bazės „PubMed”
Raktažodžiai „CAD/CAM”, „marginal adaptation”, „internal fit”
Paieškos filtrai Ne senesni nei 5 metai, anglų kalba.
Įtraukimo kriterijai: Keraminės, metalokeraminės restauracijos; In vitro, In vivo tyrimai; Tyrimai su >10 restauracijų, keletas restauracijų ant tos pačios
preparacijos vietos; Pilni vainikėliai, tiltiniai protezai, restauracijos ant
implantų atramų. Matavimų duomenys išreikštiµm.
Atmetimo kriterijai: Sisteminės apžvalgos, klinikinių atvejų pristatymai, viduvainikinės
restauracijos, implantų atramų gamyba, neprieinamas pilnas tekstinis dokumentas, palyginamieji tyrimai, kur rezultatai virtualūs arba išreikšti %, ankstesnės nei 2015 m. publikacijos, studijos ne anglų kalba
Straipsnių tipas In vitro, in vivo, ex vivo
Straipsnių atrankos procedūra
Straipsnių atrankos etapai:
Atranka pagal pavadinimą, atranka pagal santrauką, atrinkimas po viso tekstinio dokumento perskaitymo
Informacijos atrinkimo metodai
Vienas tyrėjas atrenka informaciją apie šiuos tyrimo objektus: Tyrimo pavadinimas, pagrindinis autorius, publikavimo metai. Tyrimo pobūdis – in vivo / in vitro / ex vivo.
Informacija ar atspaudo nuėmimas vyko pilnai skaitmeniniu būdu ar buvo panaudotas laboratorinis gipsinio modelio skeneris.
Kokia technologija buvo naudojama atspaudo nuėmimui? Kokia technologija buvo naudojama restauracijos gamybai? Kokia medžiaga buvo naudojama restauracijos gamybai?
15 Koks buvo atskirų restauracijų (bandinių) skaičius vienam
restauruojamam objektui (preparacijai)? Koks buvo protezo tipas?
Kokia forma buvo šlifuota preparacija? Adaptacijos matavimo metodas.
Matavimo taškų skaičius.
Adaptacijos tarpelio dydis: restauracijos krašte, restauracijos viduje (ašinis, okliuzijoje ir ant gumburo)
Informacija apie gamintojo suteiktą paramą Informacijos
atrinkimas: išvados
Kokybinis skirtingų sistemų tikslumo įvertinimas Straipsnių šališkumo
rizikos įvertinimo įrankis (risk of bias tools)
Specifinis klausimynas pagal sisteminės analizės temą.
Duomenų sintezės metodas
Meta-analizė
1.2. Informacijos rinkimo šaltiniai
Prieš atliekant sisteminę apžvalgą pasirinkta tema, pirmiausia susipažinta su anksčiau sudarytomis sisteminėmis apžvalgomis. Buvo rastos 4 apžvalgos, jų paieška buvo atliekama „PubMed“ duomenų bazėje, pasitelkus raktažodžius „CAD/CAM“ ir „systematic review“. Vienas iš rastų tyrimų buvo atliktas keraminiams užklotams ir įklotams analizuoti ir nevisiškai atitiko pasirinktą temą [17]. B. G. Carvalho ir kitų [18] atliktas tyrimas stokojo tyrimo eigos detalių ir trūko visos tyrimo eigos aprašymo. Contrepois [19] ir Boitelle [20] atliktos sisteminės apžvalgos rezultatai teigia, kad dauguma iki tol atliktų tyrimų atitiko teoriškai priimtiną 120 µm ribą, tačiau autoriai pasigedo tinkamų klinikinių tyrimų ir teigė, kad šiuo metu atliekami tyrimai yra labai heterogeniški ir ne visais atvejais galima palyginti jų rezultatus. Atsižvelgus į šią informaciją, buvo nuspręsta tęsti tyrimą sisteminės apžvalgos kryptimi, kadangi naujausia sisteminė apžvalga buvo atlikta 2014 m. (Boitelle su bendraautoriais [20]) ir pasitelkė duomenis iki 2013 m. Skaitmeninės technologijos (ypač skenavimo įrenginiai) sparčiai tobulėja, todėl aktualu atlikti naujausių tyrimų sisteminę analizę.
16 Paieškos kriterijams apsibrėžti buvo panaudotas PICO (Populiacija, intervencija, palyginimas, rezultatas: iš anglų k. Population, intervention, comparison, outcome) metodas [21]. Ją matote Lentelė Nr. 1je Nr.2. Pirmiausia buvo iškeltas pagrindinis klausimas: koks yra skirtingomis CAD/CAM sistemomis pagamintų restauracijų kraštinės ir vidinės integracijos tikslumas.
Lentelė Nr. 1. PICO strategija
Populiacija (P) CAD/CAM būdu pagamintų keraminių vainikų restauracijų bandiniai.
Intervencija (I) CAD/CAM technologija neišimamų protezų gamyboje.
Palyginimas (C) Skirtingų gamintojų skenerių, frezavimo staklių, medžiagų palyginimas,
įvertinant restauracijų kokybę.
Rezultatas (O) Tikslesnio restauracijos metodo pasirinkimas
Atlikus pirminę literatūros apžvalgą šia tema paaiškėjo, kad mokslinių tyrimų, kuriuose nagrinėtas CAD/CAM sistemų tikslumas, imtis yra ganėtinai didelė („PubMed“ paieškos sistemoje įvedę raktinius žodžius „dental CAD/CAM“, randame 2 423 unikalius straipsnius). Dėl šios priežasties toliau sekė paieškos strategijos sudarymas. Tuo tikslu reikėjo išsiversti praktiškai vartojamus terminus – „kraštinė integracija“ ir „vidinė integracija“ – į paieškos sistemose vartojamus raktinius žodžius. Buvo pasitelktas „MeSH“ įrankis, pasiekiamas „PubMed“ duomenų bazėje (https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed). „MeSH“ žodyne „kraštinė integracija“ (anglų k. marginal adaptation) ir „vidinė adaptacija“ (anglų k. internal fit) vedė prie bendro raktažodžio – „dantų kraštinė integracija“ (anglų k. dental marginal adaptation). Šis raktažodis buvo panaudotas „PubMed“ straipsniams filtruoti kartu su terminu CAD/CAM ir loginiu operatoriumi AND – jis atrinko tik straipsnius, kuriuose būtų abu raktažodžiai. Pirminis paieškos algoritmas buvo toks: ((dental marginal adaptation) AND CAD/CAM) AND ("2015"[Date - Completion] : "3000"[Date - Completion]). Į algoritmą buvo įtraukti ir straipsnio publikavimo metai, nes aktuali šiam tyrimui informacija turėjo būti kuo naujesnė. Pagal šį algoritmą buvo rasti 175 straipsniai. Norint sukonkretinti straipsnių paiešką, raktažodis dental marginal adaptation buvo pakeistas į raktažodį internal fit. Šis raktažodis pagal „MeSH“ yra prieš tai buvusiojo sinonimas, bet tiksliau apibrėžia parametrus, kurių ieškome straipsniuose – tikslias vidinio atitikimo reikšmes ne tik restauracijos krašte, bet ir visame sąlyčio paviršiuje. Galutinis paieškos algoritmas yra toks: ((internal fit) AND CAD/CAM) AND ("2015"[Date - Completion] : "3000"[Date - Completion])
Paskutinė straipsnių paieška atlikta 2019-11-04. Papildomai su straipsnių autoriais dėl originalių matavimo duomenų kontaktuota nebuvo.
17
1.4. Atrankos kriterijai
Pradinė atranka buvo vykdoma peržvelgiant straipsnių santraukas ir išsaugojant kompiuteryje *.pdf formatu straipsnius, kuriuose buvo tiriamas kraštinės bei vidinės adaptacijos tikslumas. Jei nebuvo prieinamo viso tekstinio dokumento, straipsniai buvo atmetami, nes iš jų nebus galima paimti gautų skaitinių verčių ar kitos sisteminei apžvalgai reikalingos informacijos ir būtų nežinomos tyrimo detalės. Taip pat neįtraukiami straipsniai su visu prieinamu dokumentu, bet neprieinamomis skaitinėmis matavimo reikšmėmis (pvz., informacija pateikiama tik grafiku).
Vėliau straipsniai buvo analizuojami ir vertinamas jų įtraukimas į sisteminę apžvalgą. Įtraukimo kriterijai buvo tokie: keraminės, metalokeraminės restauracijos; in vitro, in vivo tyrimai; tyrimai su >10 restauracijų, keletas restauracijų ant tos pačios preparacijos vietos; pilni vainikėliai, tiltiniai protezai, restauracijos ant implantų atramų, matavimų duomenys išreikšti µm.
Atmetimo kriterijai buvo tokie: sisteminės apžvalgos, klinikinių atvejų pristatymai, viduvainikinės restauracijos, implantų atramų gamyba, neprieinamas pilnas tekstinis dokumentas, palyginamieji tyrimai, kur rezultatai virtualūs arba išreikšti %, ankstesnės nei 2015 m. publikacijos, studijos ne anglų kalba.
Pradiniu atrankos etapu į kompiuterinę laikmeną buvo įtraukiami visų tipų tyrimai, kuriuose buvo realiomis sąlygomis gaminamos restauracijos skaitmeniniu būdu. Tyrime taip pat turėjo būti matuojama kraštinė arba vidinė pagamintos restauracijos integracija. Atrankos metu pastebėta ganėtinai didelė tyrimo metodų diversifikacija, todėl norint išsiaiškinti, kuris tyrimo metodas daugiausiai atsikartojo, buvo įtrauktos ir skirtingos tyrimo metodikos.
1.5. Tyrimų atrankos ir duomenų kaupimo procesas
Sisteminėje analizėje buvo nagrinėjami dviejų tipų tyrimai: tai klinikiniai atsitiktinių imčių tyrimai ir tyrimai atliekami laboratorijos sąlygomis (su dirbtiniais arba pašalintais dantimis). Informacija apie analizuojamas intervencijas, jų veiksnius ir rodiklius buvo išrenkama pagal šiuos punktus:
1. Tyrimo pavadinimas, pagrindinis autorius, publikavimo metai. 2. Tyrimo pobūdis – in vivo / in vitro / ex vivo.
3. Informacija ar atspaudo nuėmimas vyko pilnai skaitmeniniu būdu ar buvo panaudotas laboratorinis gipsinio modelio skeneris.
4. Kokia technologija buvo naudojama atspaudui nuimti? 5. Kokia technologija buvo naudojama restauracijai gaminti? 6. Kokia medžiaga buvo naudojama restauracijai gaminti?
18 7. Koks buvo atskirų restauracijų (bandinių) skaičius vienam restauruojamam objektui
(preparacijai)?
8. Koks buvo protezo tipas?
9. Kokia forma buvo šlifuota preparacija?
10. Adaptacijos matavimo metodas.
11. Matavimo taškų skaičius.
12. Adaptacijos tarpelio dydis: restauracijos krašte, restauracijos viduje (ašinis, okliuzijoje ir ant
gumburo).
13. Informacija apie gamintojo suteiktą paramą tyrimui.
Restauracijos adaptacijos tikslumo vietos pasirinktos atsižvelgiant į dažniausiai matavimams pasirinktas tyrimuose. Matavimo vietos susistemintos pagal schemą, nurodytą 1 pav.
1 pav. Tirtų vietų scheminis pavaizdavimas ant nupreparuoto danties
1.6. Apžvalgos paklaidos rizika
Metaanalizėje naudotų straipsnių šališkumo rizikai įvertinti, buvo naudojamasi Cochrane šališkumo vertinimo įrankiu. Rizika pagal šiuos kriterijus buvo įvertinta trimis lygmenimis: aukšta (raudona spalva), žema (žalia spalva) ir neaiški (tuščias tarpas) – grafiškai rezultatai pavaizduoti 2 pav. Neaiškios rizikos komponentas pasirenkamas, jeigu tyrime neįmanoma rasti informacijos apie šališkumo veiksnį.
19 2 pav. Šališkumo vertinimas ir kriterijai
20
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
2.1. Straipsnių pasirinkimas
Straipsnių įtraukimo ir atmetimo procesas pavaizduotas „PRISMA flow“ [22] diagramoje 3 pav.
3 pav. PRISMA flow diagrama
2.2. Apibendrinti studijų tyrimų rezultatų duomenys
2.2.1. Atrinktų studijų charakteristika
Straipsniai, įtraukti į sisteminę apžvalgą, ir jų bendri duomenys, reikalingi išsikeltiems uždaviniams įgyvendinti, susisteminti lentelėje ir yra prieinami priede Nr. 1.
21 Metaanalizės straipsnių atrinkimo kriterijai buvo tokie: tyrimai atlikti in vivo metodika, tikslumo matavimai atlikti stereomikroskopu, lyginama restauracijos kokybė, naudojant intraoralinį skenerį ir laboratorinį skenerį, atspaudas turėjo būti imtas nuo danties (atmesti tyrimai su implantais). Straipsniai į metaanalizę buvo atrenkami nagrinėjant sisteminės apžvalgos duomenų bazę, vėliau skaitomi iš naujo, įtraukiami trūkstami duomenys iš straipsnių (standartinės deviacijos reikšmės). Straipsniai, įtraukti į metaanalizę, ir jų duomenys, reikalingi iškeltam uždaviniui įgyvendinti, susisteminti lentelėje ir prieinami priede Nr. 2.
2.2.2. Atrinktų studijų tyrimo metodų charakteristika
Atlikus pirminę 17 tyrimų, įtrauktų į sisteminę analizę, peržiūrą ir palyginimą, galima pastebėti ganėtinai didelį pasirinktų tyrimo metodų heterogeniškumą. Plačiausiai paplitęs CAD/CAM sistemų tyrimo tipas buvo in vitro (4 pav.) Šiems tyrimams dažniausiai buvo naudojami plastikiniai dantų modeliai [5,23–25], nerūdijančio plieno dantų modeliai [26]. In vivo tyrimuose smarkiai varijavo pacientų imtys, didžiausiame tyrime [27] buvo panaudoti 90 pacientų duomenys vieno tipo restauracijai, o mažiausia imtis buvo Al Hamad [4], kur autoriai tyrė vieną pacientą, tačiau atliko keletą skenavimo bei atspaudų nuėmimo procedūrų. Tarp autorių buvo aktualus intraoralinio skenerio bei laboratorinio skenerio technologija gamintų restauracijų palyginimas: net 10 straipsnių autoriai palygino šiuos du skaitmenizavimo procesus. Tačiau 3 iš šių tyrimų buvo atliekami in vitro metodu, todėl jų rezultatus neaktualu lyginti su in vivo tyrimų rezultatais. Vainikėlis būdavo tvirtinamas prie preparacijos šiais būdais: a) „pricementuojamas“ silikonu ir kartu su vainikėliu padalijama į keletą pasirinktų sričių (skerspjūvio metodas – SM) arba b) nusodinama su X spalvos silikonine mase ant preparacijos ir vėliau užpildoma Y spalvos silikonine mase, vėliau padalijant tik silikoną, be vainikėlio (silikoninės replikos technika – SRT). Restauracijos tikslumui matuoti autoriai dažniausiai naudojo optinį mikroskopą. Anot Nawafleh [28], tarp SEM (skenuojančio elektroninio mikroskopo) ir optinio mikroskopo matavimų akivaizdaus skirtumo nėra, SEM matavimai tikslesni nebent esant sudėtingai danties paviršiaus morfologijai. Taip pat yra žinoma, kad su viena sistema matuojant <30 bandinių, mažiau nei 50 taškų, galima gauti mažiau patikimus matavimo rezultatus [28], todėl buvo stebimas ir matavimų skaičius. Matavimas optiniu būdu turi ir daugiau trūkumų – nuimant kopiją galima pažeisti silikono sluoksnį ir neteisingai įvertinti tyrimo rezultatus. Tačiau pagal Keunbada [29] padalintos silikoninės replikos matavimas optiniu būdu laikomas vienu universaliausių tyrimo metodų tiek in vivo, tiek in vitro eksperimentams dėl patikimumo, patogumo naudoti kliniškai ir ekonominių priežasčių. Tačiau išlieka neaiškus tokio tyrimo tikslumas galutinei restauracijai matuoti,
22 nes buvo gauti reikšmingi statistiškai skirtumai lyginant SM bei SRT su optine tomografija bei mikrokompiuterine tomografija [29].
23 2.2.3. Atrinktose studijose naudotų restauravimo technologijų charakteristika
5 pav. pateikiamame duomenų apibendrinime matome, kad dažniausiai tyrėjai savo tyrimams rinkosi 3M ESPE bei CEREC gamintojų intraoralinius skenerius. Tarp laboratorinių skenerių dažniausiai buvo naudota 3M ESPE ir 3Shape produkcija. Atitinkamai dažniausiai naudota įranga frezavimui buvo CEREC ir 3M gamintojo frezavimo staklės.
5 pav. Sisteminėje analizėje autorių naudotų technologijų santrauka
Kadangi ne visi tyrimai turėjo apskaičiuotus pasikliautinumo intervalus (PI), šis dydis buvo apskaičiuotas pagal turimas vidutines reikšmes, santykinį nuokrypį bei koeficientą k=1.960 (skirtą 95% apskaičiavimui). Duomenys atvaizduojami 6 pav. Mažiausius pasikliautinumo intervalus rodė tie tyrimai, kur autoriai matavo bandinius ne viename pjūvyje, o keliuose. Pavyzdžiui Park su bendraautoriais [30] kiekvieną bandinį padalindavo į 20 pjūvių, o vėliau kiekvieną matuodavo 10 taškų (6 pav.), todėl jų rezultatai yra labai siauruose rėžiuose ir tikslesni. Priešinga situacija buvo
24 Nam su bendraautoriais [6] atliktame tyrime, kopija buvo padalinta tik vienoje vietoje, dėl to rezultatai labai išsibarstę. Taipogi iš grafiko matome, kad tyrimų su intraoraliniais skeneriais (raudona spalva) buvo atlikta daugiau nei su laboratoriniais (juoda spalva).
6 pav. Sisteminėje analizėje tirtų tyrimų tikslumas kraštinėje srityje su 95% pasikliautinumo intervalais (IO – intraoralinis skeneris, LAB – laboratorinis skeneris)
Pradı ́es LAB (IPS e.max CAD) Pradı ́es IO (IPS e.max CAD) Zimmermann IO1 (ZLS) Zimmermann IO2 (ZLS + glaz) Ahrberg LAB (pre sin Zr + emax ceram) Ahrberg IO (pre sin Zr + emax ceram) AvRejaie IO1 (Aidite Zr) AvRejaie IO2 (Lava Frame) AvRejaie IO3 (Cerconbase) Berrendero IO (PhiboTM + feldsphat) Berrendero LAB (PhiboTM + feldsphat) Hamad LAB (IPS e.max CAD) Hamad IO (IPS e.max CAD) Huang IO (Ivoclar Vivadent CAD) Huang LAB (LavaTM - all ceramic) Mej ́ıa IO (semi sint Zr - ZS-B70/20) Miwa IO1 (e.max) Miwa IO2 (e.max) Miwa IO3 (e.max) Nam IO (IPS e.max) Najatidanesh IO (IPS e.max CAD LT) Najatidanesh LAB (white Zr) Ortega IO1 (Nobel Procera Zirconia) Ortega IO2 (LAVA Zirconia) Ortega IO3 (VITA In-Ceram YZ) Park IO1 (LAVA Ultimate) Park IO2 (Nano-hybr comp) Rödiger IO (Pre sint + Itrium) Rödiger LAB (Pre sint + Itrium) Ueda LAB (Y-TZP) Ueda IO (Y-TZP) Zarauz IO (Pilnai sint Zr) Zarauz LAB (Pilnai sint Zr)
0 40 80 120 160 200 240 Kraštinė adaptacija (µm) Au tori us , s ken av imas ( me dž iag a) Kraštinė adaptacija (µm) 95% PI Kraštinė adaptacija su IO (µm)
25 2.2.4. Tikslumo rezultatų pasiskirstymas pagal naudotus intraoralinius ir laboratorinius
skenerius
Analizuojant tyrimų, kurie naudojo intraoralinius skenerius, informaciją, nuspręsta atlikti restauracijos tikslumo pasiskirstymo pagal naudotą intraoralinį skenerį analizę. Vaizdinį pasiskirstymą galima stebėti 8 pav. Pagal rezultatus matome, kad kuo daugiau yra atlikta tyrimų vienodomis sąlygomis (naudojant tą pačią įrangą), tuo įvairesni yra tyrimų rezultatai. Nagrinėjami kraštinės adaptacijos srities 3M LAVA C.O.S. (3M) intraoralinio skenerio rezultatai yra sunkiai palyginami – keleto tyrimų rezultatai teigia, kad adaptacija atitiko rekomenduojamo cemento sluoksnio ribas (49.48 – 62.85 µm), tačiau kitų autorių šia sistema gauti rezultatai buvo du kartus didesni [26], nors ir neviršijo rekomenduojamų gerosios praktikos ribų (112.5 µm). Vienu iš įtakos veiksnių tokiam rezultatų iškraipymui galėjo tapti [26] matavimams naudotas mikrokompiuterinės tomografijos metodas – juo matuojant gaunamos didesnės adaptacijos vertės nei SM ar SRT metodais [29]. Vos 2 tyrimų rezultatai ženkliai peržengia numatytą kliniškai tinkamą 120 µm ribą (160 µm ir 157 µm).
Palyginus laboratorinių skenerių rezultatus marginalinėje adaptacijoje, gauti rezultatai (7 pav.) taip pat rodo didelį rezultatų išsibarstymą, o du rezultatai nežymiai viršija kliniškai tinkamą ribą – 133.51 µm ir 131.81 µm.
7 pav. Laboratoriniu skeneriu gautų kraštinės adaptacijos rezultatų palyginimas
91.46 70.4 131.81 131.81 34.26 34.26 119.9 82.17 133.51 133.51 LAVA SCAN ST (3M) Sirona iNeos x5 Degudent CerconEye 3Shape D700 Strauman Cares CS2 20 40 60 80 100 120 140 Intervalas (µm) Min~Max Mean
26 8 pav. Įvairių gamintojų intraoraliniais skeneriais nuskenuotų formų restauracijų tikslumas
2.2.5. Tikslumo rezultatų pasiskirstymas pagal restauracijoms naudotas medžiagas
Pagal T. A. Sulaiman [8], šiuo metu skaitmeniniam dantų protezavimui naudojamas restauracinių medžiagų grupes matote 9 pav.
86.44333 136.23333 126.87333 62.9 72.49 195.21 75.7 276.74 91.4 195.57 94.81 164.4 164.4 164.22 164.22 112.5 49.48 157 89.93 131.62 32.02 160 160 87.4 43.5 144.9 78.8 203.32 108.4 111.73 111.73 155.6 155.6 187.17 118.3 LAVA C.O.S. (3M) CEREC Omnicam CEREC Bluecam KaVo Everest 3shape TRIOS 50 100 150 200 Intervalas (µm) Kraštinė adaptacija LAVA C.O.S. (3M) CEREC Omnicam CEREC Bluecam KaVo Everest 3shape TRIOS 50 100 150 200 250 300 350 Intervalas (µm) Min~Max Mean Adaptacija ties okliuzija
LAVA C.O.S. (3M) CEREC Omnicam CEREC Bluecam KaVo Everest 3shape TRIOS 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200 Intervalas (µm) Ašinė adaptacija LAVA C.O.S. (3M) CEREC Omnicam CEREC Bluecam KaVo Everest 3shape TRIOS 40 60 80 100 120 140 160 180 200 220 240 Intervalas (µm)
27 9 pav. Skaitmeninėms dantų restauracijoms naudojamos medžiagos (parengta pagal [8])
Tarp sisteminės analizės straipsnių, itin heterogeniškas buvo tiriamų medžiagų pasirinkimas. Galima išskirti tik ličio disilikato pagrindu naudotą „IPS emax CAD LT“ (Ivoclar Vivadent AG, Šanas, Lichtenšteinas), keramiką – ji buvo panaudota 3 tyrimuose. Medžiagų parinkimo įtaką galutiniam rezultatui apsunkina ir tai, jog kai kurie autoriai rinkosi to paties tipo keramiką tirti su apdaila [31], kiti – be [23]. Taip pat rezultatų vertinimas apsunkinamas ne visiems autoriams detaliai aprašant, kokią konkrečiai medžiagą iš gamintojo produktų gamos jie naudojo savo tyrime [32–34].
Kadangi medžiagų įvairovė yra ganėtinai didelė, pagal naudojamų medžiagų tipus buvo sugrupuoti kraštinės adaptacijos tikslumai (10 pav.) Stebime didėjančią rezultatų sklaidą priklausomai nuo to, kiek skirtingų eksperimentų buvo atlikta. Didėjant eksperimentų skaičiui, didėja heterogeniškumas.
Iš turimų duomenų išskirti tiksliausią sistemą problematiška, nes turimi duomenys pakankamai prieštaringi, jų nėra daug, o eksperimentų metodikos skirtingos. Tačiau atmetus šiuos veiksnius, geriausias parodytas rezultatas buvo naudojant ličio disilikato keramiką.
28 10 pav. Iš įvairių medžiagų pagamintų CAD/CAM restauracijų kraštinė adaptacija
2.3. Tyrimų analizei panaudoto metaanalizės modelio aprašymas ir metaanalizės rezultatai.
2.3.1. Metaanalizės modelis ir hipotezė
Kadangi protezo gamybos procese yra ne vienas procesas ir ne viena dedamoji, lemianti galutinę kokybę, sudėtinga skirtingų autorių eksperimentus sudėti į vieną modelį. Vienintelės dvi ryškios grupės tarp didelio gamintojų ir medžiagų skaičiaus yra laboratoriniu ir intraoraliniu skeneriais nuimtos dantų formos. Šios dvi grupės turi pakankamai duomenų, kad jas galėtume kokybiškai palyginti. Kadangi 10 iš 17 į sisteminę analizę įtrauktų tyrimų nagrinėjo intraoralinio ir laboratorinio skenerio skirtumus, buvo nuspręsta jų rezultatus apibendrintai pateikti naudojant metaanalizės modelį. 3 iš 10 tyrimų buvo pašalinti kaip netinkami metaanalizei dėl kitokios matavimo technologijos bei tyrimo sąlygų vykdymo in vitro metodu. Į metaanalizę įtraukti in vivo metodu surinkti duomenys. Būtų idealu, jei visi šie tyrimai būtų atlikti naudojant to paties gamintojo techniką bei medžiagas ir naudotųsi tokiu pačiu tyrimo protokolu, tačiau skirtumų šioje vietoje išvengti neįmanoma.
Buvo iškelta nulinė hipotezė (h0), kad rezultatai, gauti intraoraliniu ir laboratoriniu skeneriais, yra vienodi. 7 tyrimų restauracijų tikslumo medžiaga buvo apdorota naudojant Cochrane
96.345 116.05 83.436 74.68 43.5 65.74 50.18 106.9 Ličio disilikatas Cirkonis infiltruotas Li disilikatu Cirkonio oksidas Y-TZP Pusiau sinterizuotas Zr Pusiau sinterizuota + IPS emax ceram Dervinė nanokeramika Pilnai sinterizuoti Zr blokeliai 0 20 40 60 80 100 120 140 Intervalas (µm) Min~Max Mean
29 organizacijos vystomą Review Manager 5.3 programos versiją. Programa yra skirta unifikuotai rengti sistemines apžvalgas, statistinėms reikšmėms skaičiuoti ir šališkumo veiksniams vertinti.
2.3.2. Metaanalizės rezultatai
Perkėlus tyrimų duomenis į „RevMan“, buvo suformuoti laboratorinių bei intraoralinių skenerių vainikėlių adaptacijos palyginimai kraštinėje, ašinėje, gumburo bei okliuzijos srityse. Nubrėžtas Foresto grafikas, atvaizduojantis vidutines tyrimų reikšmes, standartinius nuokrypius, tyrimo svarbą ir rezultatų apibendrinimą. Duomenys atvaizduojami paveikslėliuose 11 – 14. Metaanalizei naudoti duomenys pasiekiami priede Nr.2.
11 pav. Kraštinės srities laboratorinio ir intraoralinio skenavimo metodu gamintų restauracijų palyginimas ir Foresto diagrama
12 pav. Ašinės srities laboratoriniu ir intraoralinio skenavimo metodu gamintų restauracijų palyginimas ir Foresto diagrama
13 pav. Gumburo srities laboratoriniu ir intraoralinio skenavimo metodu gamintų restauracijų palyginimas ir Foresto diagrama
30 14 pav. Okliuzijos srities laboratoriniu ir intraoralinio skenavimo metodu gamintų
31
3. REZULTATŲ APTARIMAS
3.1. Pagrindiniai rezultatai, jų reikšmės ir interpretacijos
Daugumos sisteminėje apžvalgoje panaudotų tyrimų kraštinė, ašinė, gumburo ir okliuzijos adaptacija atitiko kliniškai patenkinamas ribas. Tyrimai buvo atliekami tiek su pacientais, tiek ant plastiko ir nerūdijančio plieno modelių.
Dažniausiai restauracijoms būdavo naudojamos gamintojų 3M bei CEREC skenavimo ir frezavimo sistemos. Galima teigti, kad apie šias sistemas turime daugiausiai naujos tyrimų informacijos. Tiksliausi vidutiniai rezultatai kraštinėje srityje buvo gauti skenuojant su CEREC bluecam intraoraliniu skeneriu, naudojant CEREC 3D modeliavimo įrangą bei IPS e.max CAD LT blokelius (32,02 µm) [35]. Ašinėje srityje geriausią rezultatą parodė LAVA C.O.S. skeneris, gamybai naudojant LAVA CAD programą ir 5 ašių frezavimo stakles, restauracijai naudojant itriu stabilizuotą cirkonio keramiką (47,35 µm) [33]. Geriausią rezultatą okliuzijos srityje parodė tyrimas su 3Shape skeneriu, naudojant Nobel Procera Zirconia sistemą (74,13 µm) [32]. Gumburo srityje geriausias rezultatas buvo (78,8 µm), jis pasiektas naudojant LAVA Ultimate (3M ESPE) sistemą, su Lava Frame (3M ESPE) cirkonio blokeliais.
Tik vienas tyrimas [34] ėmėsi vertinti sistemą, sudarytą iš skirtingų gamintojų komponentų – panaudoti skirtingų gamintojų intraoralinis skeneris ir frezavimo staklės. Tokio tipo tyrimų pasigendama, nors atviras daugumos skenerių protokolas leidžia laboratorijai ar gydytojui komplektuoti sistemą iš skirtingų dalių, kurios dėl įvairių aspektų gali būti naudingesnės pacientui ir jį gydančiam personalui.
Galutiniam protezui tyrėjai daugiausiai naudojo ličio disilikato keramiką (IPS emax CAD LT), taip pat įvairių gamintojų cirkonio blokelius, tai buvo ir tiksliausią kraštinę adaptaciją pasiekusi medžiaga (32,02 µm). Tarp tyrėjų nebuvo nusistovėjusios praktikos lyginti vieno gamintojo skirtingų tipų keramiką arba skirtingų gamintojų vieno tipo keramiką, o tai suteiktų galimybę atlikti rezultatų metaanalizę.
Tikslumo matavimams dauguma autorių pasitelkė SRT techniką. Tai palengvina bendrą rezultatų lyginimą, nes matavimo įtaka galutinėms skaitinėms vertėms yra kritinė. Pagal bendrą tyrimų vaizdą netgi galima teigti, kad matavimo technika gali iškreipti rezultatus, galbūt juos pabloginti (8 pav. LAVA C.O.S. 3M rezultatai). Klaidos rizikai įvertinti šiame etape ne visi tyrėjai naudoja du nepriklausomus matuotojus – tai eksperimente sudaro didelę žmogaus klaidos riziką. Be to, ne visi tyrėjai pateikia informaciją, ar matuotojas nežinojo, kuria sistema gamintus bandinius matuoja – tai prideda didelę šališkumo riziką.
32 Vertinant bendrą tyrimų vaizdą, svarbu paminėti, kad tyrimų protokolai tarpusavyje nėra unifikuoti, todėl ne visuomet galima tyrimus lyginti tarpusavyje. Netgi metaanalizėje nagrinėti eksperimentai [4,27,31,34,36–38] turi atskirų skirtumų, nes idealiai tapačių eksperimentų mokslininkai neatlieka. Tyrėjai dažniausiai skirtingai rinkdavosi dantų grupę, cementavimo metodą, restauravimo medžiagą.
Metaanalizėje iškelta hipotezė h0 nebuvo patvirtinta kraštinės adaptacijos zonoje (P = 0.04,
11 pav.), t.y. kraštinėje srityje intraoraliniu skeneriu gamintos restauracijos buvo reikšmingai tikslesnės. Hipotezė buvo patvirtinta ašinėje adaptacijoje (P=0.36, 12 pav.), adaptacijoje ties gumburu (P=0.16, 13 pav.) ir okliuzijos adaptacijoje (P=0.18, 14 pav.).
Metaanalizės modelyje nagrinėti rezultatai turėjo vidutinį (ašinėje I2=62%, gumburo I2 = 55%) ir didelį (kraštinėje I2 = 71%; okliuzijos srityje I2 = 86%) heterogeniškumą. Todėl galima teigti, kad buvo tiek studijų, palaikančių vieną pusę, tiek vienodų rezultatų.
Vertinant metaanalizės rezultatus reikėtų atsižvelgti į tai, kad dviejuose tyrimuose, kurie įtraukti į metaanalizę, dalyvauja keli tie patys autoriai (tyrėjai) [36]. Tų pačių autorių buvimas bendroje metaanalizėje didina riziką, kad autoriai galėjo padaryti tas pačias klaidas, kurios gali daryti įtaką metaanalizės rezultatams. Abu tyrimus rėmė gamintojas, tačiau abiem atvejais buvo tiriamos skirtingos sistemos – tai teigiamas veiksnys, kuris mažina šališkumo riziką.
Šališkumo rizikos vertinimo grafike (2 pav.) galima pastebėti, kad ne visuose straipsniuose riziką buvo galima visapusiškai įvertinti. Dažniausiai tai sąlygodavo metodologijos aprašymo trūkumai, nes nebuvo pakankamai detaliai aprašomos tam tikros eksperimento eigos detalės. Didžiausiems rizikos veiksniams galima priskirti adekvatų sekos generavimą, įslaptintą priskyrimą, pacientų bei gydytojų maskavimą ir gamintojo paramą tyrimui. Tai padaro rezultatų vertinimą itin problemišku, nes net 5 tyrimai iš patekusių į metaanalizę nurodo gamintojo finansavimą. Šiuo atveju sudėtinga nuspręsti, ar rezultatai tokie buvo iš tikrųjų, ar tiesiog paremta gamintojui patogi pusė. Taipogi dauguma autorių netaiko pakankamo atsitiktinio sekos generavimo bei įslaptinto procedūros priskyrimo pacientams, nemaskuoja tyrėjų ir pacientų. Čia verta paminėti, kad tokio tipo tyrimui nevisuomet įmanomas visapusiškas maskavimas, kadangi neįmanoma nuslėpti atliekamos procedūros. Geru pavyzdžiu atsitiktiniam sekos generavimui tokio tipo tyrimuose galima pasitelkti Zarauz bei Ahrberg su bendraautoriais [31,36] pasitelktas metodikas.
3.2. Autorių nurodomi tyrimų trūkumai
Kaip matome 4 pav. 9 iš 17 sisteminei apžvalgai atrinktų tyrimų buvo atliekami su gamintojo parama (suteikiamos medžiagos arba įranga restauracijoms gaminti). Dar 4 tyrimai buvo atlikti nenurodant finansavimo. Atsižvelgiant į šią informaciją, daugumos tyrimų rezultatai turi didelę riziką
33 būti šališki tam tikro gamintojo atžvilgiu. Ypač sudėtinga objektyviai vertinti tyrimus, kur buvo tiriama bei lyginamos tik vieno gamintojo įranga pagamintos restauracijos [31,33,34,38].
Dauguma autorių nurodė savo tyrimų trūkumus, galinčius iškreipti rezultatus, apibendrintai šie trūkumai pateikti lentelėje nr. 3.
2 lentelė. Autorių nurodomi tyrimų trūkumai
Trūkumas Autoriai
Pilno cementavimo nebuvimas [23,27,34–38]
Medžiaga, naudota padengimui prieš skenuojant [23]
Matavimas 2D erdvėje (plokštumoje) [24,25,27,32,36]
In vitro studijų apribojimai [5,24,25,32,33,35]
Programinės įrangos nustatymai [23,26]
Preparacijos forma [5,26]
Keramikos susitraukimas po iškaitinimo [5,37]
Nedidelis tirtų sistemų kiekis [25,27]
Rankinis vainikėlio nusodinimas [38]
3.3. Sisteminės analizės ir metaanalizės trūkumai
Nevisais atvejais buvo įmanoma įvertinti nagrinėjamų straipsnių kokybę ir matavimo tikslumą, taipogi tyrimus atlikusių autorių kompetenciją ir patirtį tokio tipo tyrimuose. Taipogi, pagal organizacijos Cochrane gaires, sisteminių apžvalgų straipsnių atrinkimo procesui reikalingi 2 skirtingi asmenys, kad būtų mažesnė šališkumo rizika – galimybės panaudoti šį metodą sisteminei apžvalgai nebuvo, todėl galimi su tuo susiję apžvalgos trūkumai. Nagrinėtų tyrimų duomenys buvo heterogeniški, skyrėsi tyrimo metodai, skyrėsi pacientų imtys, todėl neaišku ar tarpusavio rezultatų palyginimas visuomet buvo korektiškas.
34
IŠVADOS
1. Šiuo metu plačiausiai ištirtos CAD/CAM protezavimo sistemos yra 3M ESPE LAVA (St. Paulas, JAV). Tyrimai buvo atliekami tiek laboratorinėmis tiek klinikinėmis sąlygomis, restauracijos tikslumą matuojant stereomikroskopu, padalinus silikoninę repliką.
2. Tiksliausi vidutiniai rezultatai kraštinėje srityje buvo CEREC (Densply Sirona) sistemos (32,02 µm) bei Degudent (Densply Sirona) sistemos (34,26 µm).
3. Tiksliausias vidutinis kraštinės adaptacijos rezultatas pagal naudotą medžiagą buvo ličio disilikato keramika (32,02 µm).
4. Tarp dviejų CAD/CAM sistemų grupių: sistemų su intraoraliniu ir laboratoriniu skeneriais, reikšmingai tikslesnes restauracijas kraštinėje srityje gauname naudodami intraoralinį skenerį. Kitose srityse statistiškai reikšmingų skirtumų nėra.
35
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Stebint pastaruoju metu išleistus straipsnius CAD/CAM protezavimo tema, matomas akivaizdus bendro testavimo protokolo trūkumas. Šių sistemų testavimo protokolas arba standartas leistų duomenis talpinti vienoje duomenų bazėje ir kokybiškai juos palyginti. Protokolas turėtų būti
tarptautinis, kad galėtų dalyvauti kuo daugiau dalyvių, tik tokiu būdu galima palyginti pakankamai
rezultatų. Pagal protokolą atliekami tyrimai taip pat turėtų sutaupyti tyrėjų laiko, kuris reikalingas savo nuosavo protokolo tyrimui sudaryti.
Tyrimo naujumas yra labai svarbus rezultatams. Gamintojai nuolatos atnaujina savo sistemas ar atskiras jų dalis, tokiu būdu, tikėtina tobulindami jų funkcionalumą. Situacija nuolatos keičiasi ir rezultatai yra aktualūs tik trumpą laiko tarpą. Todėl besidomintiems šia sritimi derėtų vadovautis kuo naujesne informacija, nors ji dar gali būti ir neprieinama.
Kadangi dauguma sistemų in vitro tyrimuose rodo pakankamai gerus tikslumo parametrus ir yra visiškai tinkamos klinikiniam darbui. Būtent dėl šios priežasties reikėtų didesnio kiekio klinikinių tyrimų, kuriems sėkmingai galima taikyti silikoninės replikos techniką (SRT). Tokiu būdu pacientai gaus gydymą, o mokslinė bendruomenė – daug naudingų duomenų. SRT technika yra puikus ir lengvai prieinamas savikontrolės mechanizmas pačiam gydytojui, kurį reiktų naudoti dažniau, norint įvertinti protezo kokybę, prieš jį pricementuojant.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
36
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Rodrigues SB, Franken P, Celeste RK, Leitune VCB, Collares FM. CAD/CAM or
conventional ceramic materials restorations longevity: a systematic review and meta-analysis [Prieiga per internetą]. T. 63, Journal of Prosthodontic Research. Journal of Prosthodontic Research; 2019. p. 389–95. URL:
https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1883195818304353
2. Weaver JD, Johnson GH, Bales DJ. Marginal adaptation of castable ceramic crowns. J
Prosthet Dent. 1991 m.;66(6):747–53.
3. McLean JW von FJ. The estimation of cement film thickness by an in vivo technique. Br
Dent J. 1971 m.;131:107–111.
4. Al Hamad KQ, Al Rashdan BA, Al Omari WM, Baba NZ. Comparison of the Fit of Lithium
Disilicate Crowns made from Conventional, Digital, or Conventional/Digital Techniques. J Prosthodont [Prieiga per internetą]. 2019 m.;28(2):e580–6. URL:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/30091168
5. Miwa A, Kori H, Tsukiyama Y, Kuwatsuru R, Matsushita Y, Koyano K. Fit of e.max
Crowns Fabricated Using Conventional and CAD/CAM Technology: A Comparative Study. Int J Prosthodont [Prieiga per internetą]. 2016 m.;602–7. URL:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27824983
6. Nam S-J, Yoon M-J, Kim W-H, Ryu G-J, Bang M-K, Huh J-B. Marginal and Internal Fit of
Conventional Metal-Ceramic and Lithium Disilicate CAD/CAM Crowns. Int J Prosthodont [Prieiga per internetą]. 2015 m.;28(5):519–21. URL:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26340013
7. Miyazaki T, Hotta Y, Kunii J, Kuriyama S, Tamaki Y. A review of dental CAD/CAM:
Current status and future perspectives from 20 years of experience. Dent Mater J [Prieiga per internetą]. 2009 m.;28(1):44–56. URL:
https://www.researchgate.net/publication/24195878_A_review_of_dental_CADCAM_Curre nt_status_and_future_perspectives_from_20_years_of_experience
8. Sulaiman TA. Materials in digital dentistry—A review. J Esthet Restor Dent [Prieiga per
internetą]. 2020 m.;(December 2019):171–81. URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1111/jerd.12566
9. Greța DC, Gasparik C, Colosi HA, Dudea D. Color matching of full ceramic versus
metal-ceramic crowns - a spectrophotometric study. Med Pharm Reports [Prieiga per internetą]. 2019 m.;93(1):89–96. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7051824/
10. Awan MRU, Asghar H, Raza H, Rasul F, Baig MS. Porcelain Metal Ceramic Crown Versus
Porcelain Veneer. Prof Med J [Prieiga per internetą]. 2018 m.;25(05):709–13. URL: http://www.theprofesional.com/index.php/tpmj/article/download/313/191/
11. Diab H. Effect of Full Ceramic Crown Versus Ceramic Fused to Metal Crown on Periodontal
Tissues Health. EC Dent Sci [Prieiga per internetą]. 17(7). URL:
https://www.researchgate.net/publication/325859481_Effect_of_Full_Ceramic_Crown_Vers us_Ceramic_Fused_to_Metal_Crown_on_Periodontal_Tissues_Health
12. Rapid T, Service R, Cadth W. Porcelain-Fused-to-Metal Crowns versus All-ceramic Crowns:
37 URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26180882
13. Stappert CF, Chitmongkolsuk S, Silva NR, Att W SJ. Effect of mouthmotion fatigue and
thermal cycling on the marginal accuracy of partial coverage restorations made of various dental materials. Dent Mater [Prieiga per internetą]. 2008 m.;24:1248-57. URL:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18395785
14. Kale E, Seker E, Yilmaz B ÖT. Effect of cement space on the marginal fit of
CAD-CAM-fabricated monolithic zirconia crowns. J Prosthet Dent [Prieiga per internetą]. 2016 m.;116:890–5. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/28434679
15. Kim DY, Kim JH, Kim HY KW. Comparison and evaluation of marginal and internal gaps
in cobalt-chromium alloy copings fabricated using subtractive and additive manufacturing. J Prosthodont Res [Prieiga per internetą]. 2018 m.;62:56–64. URL:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/28663024
16. Zimmer S, Göhlich O, Rüttermann S, Lang H, Raab WH BC. Long-term survival of Cerec
restorations: a 10-year study. Oper Dent [Prieiga per internetą]. 2008 m.;33(484–7). URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18833853
17. Goujat A, Abouelleil H, Colon P, Jeannin C. Marginal and internal fi t of CAD-CAM inlay /
onlay restorations : A systematic review of in vitro studies. J Prosthet Dent [Prieiga per internetą]. 2019 m.;121(4):590-597.e3. URL: https://doi.org/10.1016/j.prosdent.2018.06.006
18. Carvalho BG de, Ribeiro MST, Brasil LR, Alencar MJS de. Marginal and internal fit of
CAD/CAM fabricated all-ceramic restorations: a literature review. Revistas [Prieiga per internetą]. 2017 m.;74(3):229. URL:
https://pdfs.semanticscholar.org/12dd/466fccf77de8a4d79d4f39cc802e3edd4a06.pdf
19. Contrepois M, Soenen A, Bartala M, Laviole O. Marginal adaptation of ceramic crowns : A
systematic review. J Prosthet Dent [Prieiga per internetą]. 2019 m.;110(6):447-454.e10. URL: http://dx.doi.org/10.1016/j.prosdent.2013.08.003
20. Boitelle P, Mawussi B, Tapie L, Fromentin O. A systematic review of CAD/CAM fit
restoration evaluations. J Oral Rehabil [Prieiga per internetą]. 2014 m.;41(11):853–74. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24952991
21. Framing the Research Question: PICO (T) [Prieiga per internetą]. [cituojama pagal 2019 m.
rugsėjo 9 d.]. URL: https://guides.nyu.edu/c.php?g=276561&p=1847897
22. Moher D, Liberati A, Tetzlaff J AD. Preferred Reporting Items for Systematic Reviews and
MetaAnalyses: The PRISMA Statement [Prieiga per internetą]. 2009. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19621072
23. Anadioti E, Aquilino SA, Gratton DG, Holloway JA, Denry IL, Thomas GW, et al. Internal
fit of pressed and computer-aided design/computer-aided manufacturing ceramic crowns made from digital and conventional impressions. J Prosthet Dent [Prieiga per internetą]. 2015 m.;113(4):304–9. URL: http://dx.doi.org/10.1016/j.prosdent.2014.09.015
24. Zimmermann M, Mehl A, Valcanaia A, Neiva G, Fasbinder D. Digital evaluation of the fit of
zirconia-reinforced lithium silicate crowns with a new three-dimensional approach. Quintessence Int (Berl) [Prieiga per internetą]. 2018 m.;49(1):9–15. URL:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/29192293
25. Carbajal Mejía JB, Yatani H, Wakabayashi K, Nakamura T. Marginal and Internal Fit of
CAD/CAM Crowns Fabricated Over Reverse Tapered Preparations. J Prosthodont [Prieiga per internetą]. 2019 m.;28(2):e477–84. URL:
38 https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/29194841
26. ArRejaie A, Alalawi H, Al-Harbi F, Abualsaud R, Thobity A. Internal Fit and Marginal Gap
Evaluation of Zirconia Copings Using Microcomputed Tomography: An In Vitro Analysis. Int J Periodontics Restorative Dent [Prieiga per internetą]. 2018 m.;38(6):857–63. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/29077775
27. Huang Z, Zhang L, Zhu J, Zhao Y, Zhang X. Clinical Marginal and Internal Fit of Crowns
Fabricated Using Different CAD/CAM Technologies. J Prosthodont [Prieiga per internetą]. 2015 m.;24(4):291–5. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25219401
28. Nawafleh NA, Mack F, Dent M, Evans J, Mackay J, Hatamleh MM, et al. Accuracy and
Reliability of Methods to Measure Marginal Adaptation of Crowns and FDPs : A Literature Review. 2013 m.;22:419–28. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23289599
29. Keunbada Son, Sangbong Lee, Seok Hyon Kang, Jaeseok Park K-BL, Mansik Jeon B-JY. A
Comparison Study of Marginal and Internal Fit Prostheses, Assessment Methods for Fixed Dental. 2019 m.;8(785). URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/31159460
30. Park S-H, Yoo Y-J, Shin Y-J, Cho B-H, Baek S-H. Marginal and internal fit of
nano-composite CAD/CAM restorations. Restor Dent Endod [Prieiga per internetą]. 2016 m.;41(1):37. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4751205/
31. Ahrberg D, Lauer HC, Ahrberg M, Weigl P. Evaluation of fit and efficiency of CAD/CAM
fabricated all-ceramic restorations based on direct and indirect digitalization: a double-blinded, randomized clinical trial. Clin Oral Investig [Prieiga per internetą]. 2016 m.;20(2):291–300. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26070435
32. Ortega R, Gonzalo E, Gomez-Polo M, Suárez M. Marginal and Internal Discrepancies of
Posterior Zirconia-Based Crowns Fabricated with Three Different CAD/CAM Systems Versus Metal-Ceramic. Int J Prosthodont [Prieiga per internetą]. 2015 m.;28(5):509–11. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26340011
33. Ueda K, Beuer F, Stimmelmayr M, Erdelt K, Keul C, Güth JF. Fit of 4-unit FDPs from CoCr
and zirconia after conventional and digital impressions. Clin Oral Investig [Prieiga per internetą]. 2016 m. kovo 1 d. [cituojama pagal 2019 m. spalio 8 d.];20(2):283–9. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26121970
34. Pradíes G, Zarauz C, Valverde A, Ferreiroa A, Martínez-Rus F. Clinical evaluation
comparing the fit of all-ceramic crowns obtained from silicone and digital intraoral
impressions based on wavefront sampling technology. J Dent [Prieiga per internetą]. 2015 m.;43(2):201–8. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25527248
35. Nejatidanesh F, Shakibamehr AH, Savabi O. Comparison of marginal and internal adaptation
of CAD/CAM and conventional cement retained implant-supported single crowns. Implant Dent [Prieiga per internetą]. 2016 m.;25(1):103–8. URL:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26505132
36. Zarauz C, Valverde A, Martinez-Rus F, Hassan B, Pradies G. Clinical evaluation comparing
the fit of all-ceramic crowns obtained from silicone and digital intraoral impressions. Clin Oral Investig [Prieiga per internetą]. 2016 m.;20(4):799–806. URL:
http://dx.doi.org/10.1007/s00784-015-1590-5
37. Berrendero S, Salido MP, Valverde A, Ferreiroa A, Pradíes G. Influence of conventional and
digital intraoral impressions on the fit of CAD/CAM-fabricated all-ceramic crowns. Clin Oral Investig [Prieiga per internetą]. 2016 m.;20(9):2403–10. URL:
39
38. Matthias Rödiger, Arthur Heinitz, Ralf Bürgers SR, Rödiger M, Heinitz A, Bürgers R, Rinke
S. Fitting accuracy of zirconia single crowns produced via digital and conventional
impressions—a clinical comparative study. Clin Oral Investig [Prieiga per internetą]. 2017 m.;21(2):579–87. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27469102
40
PRIEDAI
Priedas Nr. 1. Į Sisteminę apžvalgą įtrauktų straipsnių bendroji charakteristika (*metaanalizei naudoti duomenys paryškinti)
Autorius, metai Naudota sistema formai nuimti Restauracijos technologija Restauracijos medžiaga Bandinių
skaičius Restauracijos vieta
Laiptelio forma Tyrimo metodas – kuo matuota Matavim o taškų skaičius Kraštinis tarpelis (µm) Vidinis neatitikimas ašinis (µm) Vidinis neatitikimas okliuzijoje (µm) vidinis neatitikimas ant gumburo (µm) in vitro /
in vivo Gamintojo parama
Anadioti 2015 [23] Lava Chairside Oral Scanner (COS) (3M ESPE) Vaško pašalinimo technika IPS e.max Press (IPS e.max Press LT A1) 15 Krūminis d. chamfer Superimpozicija: PVS + 3 ašių lazerinės koordinatinės matavimo staklės 6 - 211 ± 41 - - in vitro Ivoclar Vivadent ir Whip Mix Corp
parama Lava Chairside Oral Scanner (COS) (3M ESPE) E4D Dentist sistema (E4D Technologies; Planmeca) IPS e.max CAD LT Block
I12 A1; Ivoclar Vivadent 15 Krūminis d. chamfer Superimpozicija: PVS + 3 ašių lazerinės koordinatinės matavimo staklės 6 - 145 ± 24 - - in vitro Ivoclar Vivadent ir Whip Mix Corp
parama PVS (Extrude; Kerr Dental) Vaško pašalinimo technika IPS e.max Press (IPS e.max Press LT A1) 15 Krūminis d. chamfer Superimpozicija: PVS + 3 ašių lazerinės koordinatinės matavimo staklės 6 - 110 ± 47 - - in vitro Ivoclar Vivadent ir Whip Mix Corp
parama PVS (Extrude; Kerr Dental) E4D Dentist System (E4D Technologies; Planmeca) IPS e.max CAD LT Block
I12 A1; Ivoclar Vivadent 15 Krūminis d. chamfer Superimpozicija: PVS + 3 ašių lazerinės koordinatinės matavimo staklės 6 - 116 ± 20 - - in vitro Ivoclar Vivadent ir Whip Mix Corp
