KERAMINIŲ RESTAURACIJŲ NESĖKMIŲ ANALIZĖ IR PATAISŲ GALIMYBĖS

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA

Ieva Murzaitė

V kursas, 6 grupė

KERAMINIŲ RESTAURACIJŲ NESĖKMIŲ ANALIZĖ IR

PATAISŲ GALIMYBĖS

Mokslinis darbas

Darbo vadovas: Asist. Vilma Belickienė

(2)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA

KERAMINIŲ RESTAURACIJŲ NESĖKMIŲ ANALIZĖ IR PATAISŲ GALIMYBĖS

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas ………. Darbo vadovas ...

(parašas) (parašas)

... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

20....m. ... 20....m. ...

(3)

MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ...

Recenzentas: ...

(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)

Recenzavimo data: ...

Eil . Nr.

Mokslinio

darbo dalys Mokslinio darbo vertinimo aspektai

Darbo reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne

1

Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo

turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4 Įvadas, tikslas uždaviniai

(1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,

aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0

5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,

tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0

7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija

Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0

8

Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba, publikavimo būklė ir pan.)

0,4 0,2 0

9

Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais)

ir paskutinės paieškos data?

0,2 0,1 0

10

Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių derinius)?

0,4 0,1 0

11

Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar, jei taikoma, meta-analizei)?

(4)

12

strategija

(3,4 balai) Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš

straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?

0,4 0,2 0

13

Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys

buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?

0,4 0,2 0

14

Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?

0,2 0,1 0

15

Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? 0,4 0,2 0 16 Duomenų sisteminimas bei analizė (2,2 balo)

Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?

0,6 0,3 0

17

Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose

aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?

0,6 0,3 0

18

Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų į vertinimai: a) apibendrinti

duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?

0,4 0,2 0

19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys

lentelėse pagal atskirus uždavinius? 0,6 0,3 0

20

Rezultatų aptarimas (1,4 balo)

Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir

nurodyta jų reikšmė? 0,4 0,2 0

21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos

trūkumai? 0,6 0,3 0

22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0

23

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi mokslinio darbo temą,

iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0

24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0

25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

26 Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas

(5)

27 _Literatūros

sąrašas (1 balas)

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo

tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0

29

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų– ne mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti

nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0

31

Praktinės rekomendaci

jos

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir

ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0

32

Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės

metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta-regresija)?

+1 +0,5 0

33

Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės rezultatai?

+2 +1 0

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

34

Bendri reikalavimai

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)

15-20 psl. (-2balai) <15 psl. (-5 balai)

35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2

balai -1 balas

36

Ar darbo struktūra atitinka mokslinio darbo rengimo

reikalavimus?

-1 balas -2 balai

37

Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai,

logiškai, lakoniškai?

-0,5 balo -1 balas

38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų?

-2

balai -1 balas

39

Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?

(6)

Recenzento pastabos:

____________________________________________________________

Recenzento vardas , pavardė Recenzento parašas

40 Plagiato kiekis darbe

>20% (nevert.

)

41

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?

-0,2 -0,5

42

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?

-0,2 -0,5

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir

santrumpų paaiškinimai? -0,2 -0,5

44

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?

-0,2 -0,5

(7)

TURINYS

SANTRAUKA………8

SUMMARY………9

ĮVADAS………..10

STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA….12 DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ………15

REZULTATŲ APTARIMAS: 1. KERAMINIŲ RESTAURACIJŲ TECHNINĖS IR BIOLOGINĖS KOMPLIKACIJOS PROTEZUOJANT DANTIS………..16

1.1. Preparacijos įtaka techninių komplikacijų dažniui………..20

1.2. Cementavimo įtaka techninių komplikacijų dažniui………24

2. KERAMINIŲ RESTAURACIJŲ TECHNINĖS IR BIOLOGINĖS KOMPLIKACIJOS PROTEZUOJANT ANT IMPLANTŲ………27

2.1. Tvirtinimo įtaka komplikacijų dažniui protezuojant ant implantų………31

3. KERAMINIŲ RESTAURACIJŲ PATAISOS………..33

IŠVADOS……….37

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS………..39

LITERATŪROS SĄRAŠAS………40

(8)

KERAMINIŲ RESTAURACIJŲ NESĖKMIŲ ANALIZĖ IR PATAISŲ

GALIMYBĖS

SANTRAUKA

Šios sisteminės literatūros apžvalgos tikslas - išanalizuoti keraminių restauracijų ( vainikėlių ir tiltinių protezų) komplikacijas, bei pataisų galimybes.

Šiomis dienomis keraminės restauracijos vis dažniau naudojamos odontologijos praktikoje restauruojant tiek priekinės, tiek šoninės grupių dantis. Nors keraminės medžiagos ir iš jų pagamintos restauracijos pasižymi puikiomis savybėmis: estetinė išvaizda, atsparumas kramtymo jėgoms, gera kraštinė integracija ir t.t., restauruojant dantis šiomis restauracijomis komplikacijų ir nesėkmių išvengti neįmanoma.

Literatūros analizei naudota 29 recenzuotos publikacijos, kurios publikuotos 2006-2017 metais. Straipsniai rasti ,,Pubmed” ir ,,Science Direct” duomenų bazėse, naudojantis LSMU Bibliotekos ir Informacinio Centro prieiga. Straipsniai rasti naudojant šiuos raktinius žodžius: ,,technical complications of ceramic restorations”, ,,biological complications of ceramic restorations”, ,,cementation influence for ceramic restorations”, ,,preparation influence for ceramic restorations”, ,,technical complications of ceramic restorations on implants”, ,,biological complications of ceramic restorations on implants”, ,,ceramic restoration repair systems”.

Atlikus šią literatūros analizę išsiaiškinta, kad protezuojant dantis dažnniausios komplikacijos - apdailinės medžiagos atskilimai, atsicementavimas, dauguma jų yra pataisomos, biologinės komplikacijos - endodontinės, periodontologinės ligos, antrinis kariesas, dėl pastarųjų dažnai tenka keisti restauracijas. Protezuojant ant implantų dažniau pasitaiko biologinės komplikacijos: periimplantitai ir periimplantitai - mukozitai, techninės komplikacijos retesnės, dažniausiai pasitaikanti - apdailinės medžiagos atskilimas. Protezavimo sėkmei restauruojant dantis įtakos turi preparacija, cemento rūšies pasirinkimas. Protezuojant ant implantų vieningos nuomonės neprieita, kuris tvirtinimo metodas yra geresnis. Atliekant pataisas keraminėminių restauracijų būtinas silano naudojimas, taip pat rekomenduotinas paviršiaus apdirbimas Al2O3.

Deja, komplikacijos protezuojant dantis ar ant implantų keraminėmis restauracijomis neišvengiamos. Tačiau esant reikalui gali būti atliekamos keraminių restauracijų pataisos, naudojant surišimo sistemas ir kompozicines medžiagas.

(9)

FAILURES ANALYSIS OF CERAMIC RESTORATIONS AND

CORRECTION OPORTUNITIES

SUMMARY

The purpose of this literature review - analyze ceramic restorations (crowns and fixed dental prosthesis) complications and correction opportunities.

Nowadays ceramic restorations are increasingly used in dental practice restoring front and side group of teeth. Although the ceramic materials and the manufactured restorations are characterized by excellent qualities: aesthetic appearance, resistance to masticatory forces, good marginal integration and etc, but some complications appears.

29 refereed publications were used for this literature analysis which where published in 2006-2017. All publications were found at database ,,PubMed”, “,,Science Direct”, using LUHS Library ans Information Centre access. Publications were found using these key words: ,,technical complications of ceramic restorations”, ,,biological complications of ceramic restorations”, ,,cementation influence for ceramic restorations”, ,,preparation influence for ceramic restorations”, ,,technical complications of ceramic restorations on implants”, ,,biological complications of ceramic restorations on implants”, ,,ceramic restoration repair systems”.

According to present studies the most often technical complications were fractures of veneer material, decementation, biological complications - endodontic and periodontic failure, secondary caries. Biological complications appears more often than technical complications for restorations on implants. Most often biological complications: periimplantitis or periimplantitis - mucositis, technical - veneer fracture. Preparation and choice of cement can affect the success of prosthesis. When restoration support is implant there is no single opinion which retaining method is better. To make correction of ceramic restoration, it is important to use silane, also it is recommended to prepare restoration surface with Al2O3.

Unfortunately ceramic dental restorations and restorations on implants prosthesis complications are inevitable. However, if necessary, same fractures can be fixed with adhesive systems and composites. 

(10)

ĮVADAS

Estetikos poreikis odontologijoje pastaraisiais metais stipriai išaugo, pacientai vis dažniau pageidauja keraminių restauracijų. Kad patenkintų pacientų poreikius, gydytojams odontologams labai svarbu išanalizuoti visas rinkoje pateikiamas medžiagas ir jų savybes. Šiuo metu rinkoje esančių medžiagų dėka gali būti kontroliuojama danties spalva, skaidrumas, tokiu būdu restauracija pagaminama kiek įmanoma natūralesnė ir artimesnė paciento dantims [1].

Be to, kalbant apie biosuderinamumą, pastarosios pasižymi stabilia chemine struktūra, ant restauracijų mažiau kaupiasi apnašo, turi puikią krašinę integraciją, terminis išsiplėtimo koeficientas artimas natūraliai danties struktūrai. Nepaisant šių gerų savybių, keramika yra trapi, o tai lemia dažnas restauracijų komplikacijas, ypač restauruojant šoninės grupės dantis [2, 3, 4, 5].

Atsparumas skilimams ir gera kraštinė integracija yra pagrindiniai faktoriai lemiantys netiesioginių restauracijų ilgaamžiškumą ir klinikinę sėkmę. Keraminės medžiagos pagal gamybos metodiką gali būti suskirstytos į 4 grupes: sluoksniuojamos, presuojamos, frezuojamos ir spausdinamos. Šiuo metu ypač dažnai naudojamos tiek presuojama, tiek frezuojama ličio disilikato keramika, taip pat frezuojamos cirkonio ir aliuminio oksido keramikos. Pastarosios dvi naudojamos ir kaip monolitinės restauracijos, ir kaip karkasas. Naudojant šias medžiagas karkasui jos dengiamos apdailine keramika pvz.: fluorapatito [6].

Darbo tikslas: išanalizuoti keraminių restauracijų (vainikėlių ir tiltinių protezų)

komplikacijas, bei pataisų galimybes.

Uždaviniai:

1. Išsiaiškinti keraminių restauracijų (vainikėlių ir tiltinių protezų) galimas komplikacijas protezuojant dantis;

2. Nustatyti preparacijos įtaką komplikacijų dažnumui;

3. Nustatyti cementavimo įtaką keraminių restauracijų (vainikėlių ir tiltinių protezų) komplikacijoms;

4. Išsiaiškinti keraminių restauracijų (vainikėlių ir tiltinių protezų) galimas komplikacijas protezuojant ant implantų

(11)

(12)

STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI

STRATEGIJA

Sisteminė literatūros analizė atlikta, ieškant publikacijų „PubMed“ ir „Science direct“ duomenų bazėse, naudojantis LSMU Bibliotekos ir informacinio centro prieiga. Straipsniai atrinkti naudojant šiuos raktinius žodžius: ,,technical complications of ceramic restorations”, ,,biological complications of ceramic restorations”, ,,cementation influence for ceramic restorations”, ,,preparation influence for ceramic restorations”, ,,technical complications of ceramic restorations on implants”, ,,biological complications of ceramic restorations on implants”, ,,ceramic restoration repair systems”. Paskutinį kartą publikacijų ieškota 2017.02.01.

Publikacijų atrankos kriterijai:

Renkant straipsnius šiai sisteminei literatūros apžvalgai apie keraminių restauracijų nesėkmes bei pataisų galimybes iš visos literatūros buvo naudojami šie kriterijai:

• 80% publikacijų ne senesnės kaip 5 metų senumo, publikavimo metai : 2012.01.21 – 2017.01.21, 20% publikacijų senesnės nei 5 metai 2006.01.01-2011.12.31.

• straipsniai turi būti anglu kalba;

• publikacijų tipas - klinikiniai ir laboratoriniai tyrimai;

• tyrimai gali būti retrospektyviniai, prospektyviniai ir sekami visą gydymo eigą; • tyrimai gali būti ir in vitro ir in vivo;

• tyrimo objektas žmogus (ne gyvūnai);

• straipsniai turi atitikti nagrinėjamą temą. Straipsniuose turi būti nagrinėjamos biologinės ir/ar techninės keraminių restauracijų komplikacijos, nagrinėjami įvairūs faktoriai turintys įtakos restauracijų nesekmėms, aprašomos keraminių restauracijų pataisų

galimybės;

• klinikiniuose tyrimuose pacientų sekimas negali būti trumpesnis nei 3 metai; • tyrimų rezultatai nebūtinai turi būti statistiškai reikšmingi.

Publikacijų paieškos buvo atliktos elektroninėse duomenų bazėse „PubMed“ ir „Science direct“. Tam tikrų straipsnių pilnatekstės publikacijos rastos Google paieškos sistemoje, rankiniu būdu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bibliotekoje. Straipsnių publikuoti: ,,Journal of

Dentistry’, ,,Journal of Prosthodontics”, ,,Clinical Oral Investigations”, ,,Clinical Implant Dentistry and Related Research”, ,,Clinical Oral Implant Research”, ,,Journal of Esthetic and Restorative

(13)

Dentistry”, ,,The Journal of Prosthetic Dentistry”, ,,Operative Dentistry”, ,”Dental Materials”, ,,Journal of Clinical and Experemental Dentistry”.

1pav. Publikacijų atranka.

Dalis publikacijų atmestos remiantis atrankos kriterijais, kita dalis pasikartojantys straipsniai, reklaminiai (užsakyti) straipsniai, pilnateksčių publikacijų neprieinamumas.

Iš viso šaltinių 29. 80% iš jų buvo 2012.12.21- 2017.01.21 metų, 20% buvo senesnės nei 5 metų 2006 - 2011. Viena keraminių restauracijų komplikacijų klasifikacija rasta elektroninėje knygoje 1977 metų ,,Quality Evaluation for Dental Care: Guidelines for the Assessment of Clinical Quality and Professional Performance”, antra ir trečia žurnale ,,Clinical Oral Investigations”

657 publikacijos atitiko paieškos kriterijus

513 publikacijos atmestos, nes neatitiko paieškos kriterijų (buvo literatūros

apžvalgos, per senos publikacijos).

114 publikacijos atrinktos pagal paieškos kriterijus.

52 publikacijos atmestos, nes neatitiko paieškos kriterijų (buvo

netinkamas pavadinimas). 62 publikacijos atrinktos pagal paieškos

kriterijus

33 publikacijos atmestos, perskaičius straipsnių

(14)

Tyrimai galėjo būti retrospektyviniai, prospektyviniai ir sekami visą gydymo eigą. Tinkami buvo tiek klinikiniai (in vivo), tiek laboratoriniai (in vitro) tyrimai. Tyrimuose analizuojami restauracijų, pagamintų iš skirtingų keraminių medžiagų, įtaka protezavimo sėkmei, preparacijos ir cementavimo įtaka keraminių restauracijų sėkmei protezuojant dantis, tvirtinimo įtaka keraminių restauracijų sėkmei protezuojant ant implantų, skirtingo restauracijos paviršiaus paruošimo įtaka surišimo jėgai tarp keraminės medžiagos ir pataisos.

Kintamieji atrinktuose straipsniuose buvo: tyrimo tipas, tiriamųjų skaičius, restauracijų lokalizacija (priekinių, šoninių dantų grupės), medžiaga iš kurios restauracija pagaminta (monolitinė cirkonio oksido keramika, aliuminio oksido keramika, cirkonio oksido keramika su apdaila, aliuminio oksido keramika su apdaila, ličio disilikato keramika), atramos tipas (dantis ar implantas), į restaraciją įjungtų dantų skaičius (1 - 5 dantų), cemento rūšis (dervinis cementas, stiklo jonomerinis cementas, cinko fosfatinis cementas), prepracijos tipas, keraminės medžiagos paruošimas, keraminių restauracijų pataisų medžiagos.

(15)

DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ

Apžvelgus ir išanalizavus 29 straipsnių tyrimo aspektus, jie buvo suskirstyti į 6 grupes ir pagal juos analizuojami:

1. Techninės ir biologinės keraminių restauracijų komplikacijos (Lentelė Nr. 1 - 2, prieduose);

2. Preparavimo įtaka keraminių restauracijų sėkmei (Lentelė Nr. 3 - 4 , prieduose); 3. Cementavimo įtaka keraminių restauracijų sėkmei (Lentelė Nr. 5 - 6 , prieduose); 4. Techninės ir biologinės keraminių restauracijų komplikacijos (Lentelė Nr. 7 - 8, prieduose);

5. Keraminių restauracijų ant implantų tvirtinimo įtaka protezavimo sėkmei (Lentelė Nr. 9- 10, prieduose);

6. Keraminių restauracijų pataisų galimybės (Lentelė Nr. 11, prieduose).

Nagrinėjant šių grupių straipsnius ir lyginant juos tarpusavyje, padarytos išvados, atitinkančios darbo pradžioje iškeltus tikslą ir uždavinius.

Viso sisteminėje literatūros analizėje naudoti 29 straipsniai, iš kurių 12 klinikiniai ,,in vivo” tyrimai (6 - prospektyviniai, 6 - retrospektyviniai), 16 laboratoriniai ,,in vitro” (15 - nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai, 1 - ne). Klinikiniuose tyrimuose mažiausia pacientų imtis tyrime atliktame Šveicarijoje (N=55), didžiausia tyrime atliktame Vokietijoje (N=652). Laboratoriniuose tyrimuose imtys mažesnės, mažiausia imtis N=10 vienoje grupėje, dižiausia - N= 30.

(16)

1. KERAMINIŲ RESTAURACIJŲ TECHNINĖS IR BIOLOGINĖS

KOMPLIKACIJOS PROTEZUOJANT DANTIS

Pastaraisiai metais pastebėta, kad vis dažniau atsirandanti techninė keraminių restauracijų (pavienių vainikėlių, tiltinių protezų) komplikacija yra įvairaus pobūdžio restauracijų skilimai [3, 4, 7]. Atlikta nemažai tyrimų įrodančių, kad keraminės restauracijos turinčios cirkonio oksido keramikos karkasą, skyla dažniau nei metalo keramikos restauracijos [8].

Be tradicinių sluoksniuojamų ar presuojamų keramikų, puikiomis mechaninėmis savybėmis pasižymi frezuojama aliuminio ar cirkonio oksido keramika (jos atsparumas kramtymo jėgoms yra 3 kartus didesnis nei stiklo keramikos t.y. 400MPa) [2,3]. Pastarosios pasižymi geru stabilumu, tvirtumu, tačiau yra minimaliai skaidrios nes savo sudėtyje neturi stiklo komponento [4]. Dėl tokių priežasčių šios keramikos rūšys dažniausiai naudojamos karkaso gamyboje, kuris užkepamas apdailine presuota arba sluoksniuota keramika, norint pagerinti estetinį restauracijos vaizdą [3,4]. Tačiau cirkonio oksido keramikos cheminis ilgaamžiškumas atitinka apdailinės medžiagos standartus, todėl ši medžiaga gali būti naudojama kaip monolitinė restauracija [2].

Karkaso ir apdailinės medžiagos kombinacija restauraciją padaro estetiška, tačiau atsiranda struktūriniai defektai jungtyje: dėl terminio iššiplėtimo koeficiento tarp apdailinės medžiagos ir karkaso, netinkamo apdailinės medžiagos storio, senėjimo proceso, apdailos atlikimo metodikos, karkaso anatominės formos trūkumo [4, 9].

Be medžiagos savybių ir gamybos proceso, įrodyta jog įtakos turi ir paciento veiksniai: perkrovos, parafunkciniai įpročiai, naktinės bruksizmo kapos nenaudojimas; restauracijos specifiniai faktoriai: atramos tipas (gyvybingas, endodontiškai gydytas dantis ar implantas), taip pat lokalizacija (priekinis, prieškrūminis ar krūminis dantis), tai tiltinis protezas ar pavienė restauracija, bei kiti klinikiniai veiksniai: nesubalansuota okliuzija, dantų nusidėvėjimas [8, 9, 10].

Labai sunku visapusiškai įvertinti tyrimų rezultatus, dėl skirtingo nesėkmių vertinimo. Kurį laiką buvo naudojamos keletas klasifikacijų. Pirmoji, JAV visuomenės sveikatos tarnybos arba ,,Ryge” sistema, kurioje kodas “Delta” žymėjo restauracijas, reikalaujančias keitimo, “Alfa”, “Bravo”, “Charlie” - tinkančias ar pataisomas restauracijas [11]. 1) Antroji - Kalifornijos odontologijos asociacijos pateikta klasifikacija: “priimtinos” arba “nepriimtinos” restauracijos, vertinama pagal spalvą, kraštinę integraciją, anatominę formą, paviršių [12]. Trečioji - FDI sistema:

(17)

“kliniškai patenkinama”, “kliniškai nepatenkinama, bet pataisoma”, “kliniškai nepatenkinama, nebepataisoma” [13] .Visgi šios klasifikacijos turi savo trūkumų, nėra konkretumo.

D.Moragez ir kt. bendraautoriai atliko tyrimą, kuriame restrauracijų protezuojant dantis ar ant implantų techninėms komplikacijoms suskirstyti buvo sukurta nauja klasifikacija:

1. Įtrūkimas: a) nekritinis, kuris pastebimas tik specialioje transliuminencinėje šviesoje, šis skilimas gali turėti įtakos kritiniam skilimui; b) kritinis, kai aiškiai matomi spalviniai pokyčiai įtrūkimo vietoje;

2. Atskilimas: a) nekritinis, kai nepažeidžiama nei estetika, nei funkcija; b) kritinis, sutrikdoma estetika ir funkcija;

3. Atskilimas, atidengiantis karkasą (kritinis)- prarandama restauruoto danties morfologija; 4. Karkaso skilimas (kritinis) [8].

Toks klasifikavimo būdas leidžia tiksliai parinkti pataisos metodą, nekritinės komplikacijos gali būti pataisomos intraoraliai poliruojant, performuojant ar naudojant surišimo sistemas ir kompozitus, kritinės nesekmės reikalauja restauracijos keitimo [8].

Be jau išvardintų techninių nesėkmių galima priskirti kraštinės integracijos praradimą ir atsicementavimo tikimybę, pastaroji nėra kritinė. Swen Rinke ir bendraautorių atliktame tyrime dažniausia techninė komplikacija tiriant cirkonio oksido pavienius vainikėlis - atsicementavimas (pirminis cementavimas stiklo jonomeriniu cementu) [10].

Nesėkme laikoma kliniškai nepatenkinamas restauracijos atskilimas/ skilimas, komplikacija - kliniškai patenkinamas atskilimas/ skilimas, sėkme - kuomet restauracija nepakito ir nereikalavo jokios intervencijos per visą patikrų laiką [14].

Osvaldo D. Moráguez ir bendraautorių atliktame tyrime stebėtos 49 pavienės aliuminio oksido keramikos restauracijos 5,71 ± 2,6 metus. Tyrimo rezultatai parodė, kad karkaso lūžių nebuvo, pastebėta 11 atskilimų ir 1 įskilimas 24,5%. 4 komplikacijos buvo kritinės ir laikomos nesėkmėmis 8,2%, 8- nekritinės 16,3%. Nekritinės nesekmės atsirado maždaug 4-5 metais (žr. lentelė Nr. 12) [8].

Tame pačiame tyrime tirtos ir cirkonio oksido keramikos restauracijos. 11 pavienių cirkonio oksido keramikos restauracijų buvo stebima 3,88+/-1,2 metus. Karkaso skilimų

(18)

nepastebėta, 2 apdailinės medžiagos skilimai - 9,1%, iš kurių vienas buvo kritinis ir vienas nekritinis (žr. lentelė Nr. 12) [8].

Lentelė Nr. 12. Aliuminio ir cirkonio oksido keramikos monolitinių restauracijų skilimų dažnis

protezuojant pavienius dantis [8].

Maren Teichmann ir bendraautorių tyrime stebėtos 87 restauracijos, kurių karkasas pagamintas iš IPS e.max Press keramikos, o apdaila atlikta sluoksniavimo metodika su fluorapatito apdailine medžiaga. Nustatyta 18 techninių komplikacijų (20,7%), kurioms reikėjo vienokio ar kitokio pataisymo. Vienoje priekinio danties restauracijoje 5,4 metai po cementavimo pastebėta prasta kraštinė integracija distalinėje dalyje. Šešios restauracijos (5 pacientams 2 priekinės /4 šoninės restauracijos) atsicementavo po 5,0–6,5 metų (keturios iš šių restauracijų buvo cementuotos adhezine sistema, dvi - SJC). 11 restauracijų (9 pacientams) pastebėtas nedidelis restauracijos apdailinės medžiagos atskilimas: 9 iš jų (4 priekinės/ 5 šoninės restauracijos) atskilo per pirmuosius 4 metus ir 2 šoninėms restauracijoms atskilimas pastebėti po 6,2 ir 14,7 metų. Vainikėliai buvo kliniškai priimtini, restauracijos pakoreguotos jas poliruojant. 6 techninės komplikacijos buvo priskirtos nesekmėms (6,9%), buvo būtinas restauracijos keitimas. Viena šoninio danties restauracija skilo po 0,9 metų, antrai šoninio danties restauracijai atsirado nepriimtinas marginalinės srities neatitikimas po 2,4 metų. Dideli restauracinės medžiagos skilimai buvo pastebėti keturioms restauracijoms, 3 priekinės restauracijos (1 pacientui ) 2,6–4,9 metai po cementavimo, ir viena šoninio danties (vienam pacientui) po 3,9 metų [2].

Iš šių tyrimų rezultatų galima spręsti, jog rečiausiai techninės komplikacijos stebimos

Aliuminio oksido keramika (n=49)

Cirkonio oksido keramika (n=11)

1a: nekritinis įskilimas -

-1b: kritinis įskilimas 1

-2a: nekritinis atskilimas 8 1

2b: kritinis atskilimas 3 -3: atskilimas, atidengiantis karkasą - 1 4: karkarkaso skilimas - -Viso skilimų 12 2

(19)

atsižvelgti ir į tai, kad tam tikrais atvejais šios restauracijos negali būti panaudojamos dėl estetikos trūkumo.

Biologinės komplikacijos yra taip pat neretos. Jos gali būti endodontinės ligos, periodontologinės ligos, antrinis kariesas, danties skilimas, trauma. Kaip ir esant techninėms komplikacijoms, taip ir esant biologinėms, tam tikrais atvejais užtenka nedidelės intraoralinės intervecijos, o kartais reikalingas ir restauracijos keitimas ar net atraminio danties šalinimas. Biologinėms komplikacijoms įtakos neturi keraminės medžiagos pasirinkimas. Norint įvertinti komplikacijas vertinamos dantenų kišenės, apnašų kiekis, kraujavimo indeksai, esant tam tikriems klinikiniams požymiams atliekamos dentalinės ar panoraminės rentgenogramos [2, 10].

Maren Teichmann ir bendraautorių atliktame ilgalaikiame tyrime pastebėta daugiau nesėkmių, nei komplikacijų. Tiriant pavienes dantų restauracijas aptikta 5,7% (5 dantyse iš 87) komplikacijos, dviem iš jų buvo reikalingas endodontinis gydymas (po 7,3 ir 12,3 metų), trims - periodontologinis gydymas (po 1,0, 3,9 ir 4,5 metų). 18,4% (16 dantų iš 87) nesėkmių, dėl kurių restauracijos turėjo būti keičiamos. Viena restauracija buvo keičiama dėl kaiščio skilimo traumos metu po 6,7 metų, du priekiniai atraminiai dantys skilo po 1,9 ir 13,9 metų, du priekiniai ir vienas šoninis dantis buvo pašalinti dėl antrinio karieso pažeidimo po 5,5, 10,3 ir 10,3 metų; du priekinius ir du šoninius dantis reikėjo šalinti dėl endodontinių patologijų po 4,2, 10,0, 12,6, ir 12,6 metų; šeši atraminiai dantys prarasti dėl periodonto patologijos (3 pacientai, 3 priekiniai/3 šoniniai dantys): vienas pacientas neteko 4 dantų 10.3 – 10.6 metai po cementavimo, kiti du neteko po vieną dantį po 4 ir po 7,6 metų [10].

Tame pačiame tyrime buvo tiriamos ir tiltinių protezų komplikacijos ir nesekmės, jų dažnumas gana panašus, lyginant su pavienėmis restauracijomis. Dėl dviejų biologinių komplikacijų (7.4%) buvo reikalingas papildomas gydymas. Vienam atraminiam šoniniam dančiui buvo reikalingas endodontinis gydymas po 6,7 metų. Endodontinis gydymas buvo atliktas per okliuzinį keramikos paviršių. Dviems skirtingiems šoniniams atraminiams dantims buvo reikalingas periodontologinis gydymas po 3,1 metų. Trys biologinės komplikacijos buvo įvardintos kaip nesekmės(11.1%), buvo reikalingas restauracijos keitimas. Viena priekinių dantų srities restauracija buvo pašalinta po 4.0 metų, dėl alergijos medžiagoms, kuriomis atstatyta kultis. Viena šoninių dantų restauracija buvo pašalinta dėl kariozinio pažeidimo po 5,5 metų ir 1 restauracija buvo prarasta dėl traumos po 10,0 metų [10].

(20)

Pagal rezultatus stebima, kad nesėkmių ir komplikacijų tiek dažnis, tiek pobūdis lyginant tiltinius protezus ir pavienes restauracijas yra labai panašus. Šiame tyrime cementavimo ir lokalizacijos įtaka komplikacijų ir nesėkmių dažniui nenustatyta.

Kitoje atliktoje studijoje biologinės komplikacijos pasireiškė 10 iš 57 atvejų 17,5%. Komplikacijos: danties gyvybingumo praradimas (5,2%), atraminio danties šaknies lūžis (3,5%), periodonto ligos (3,5%), antrinis kariesas (3,5%), periapikaliniai pakitimai (reikalingas pergydymas) (1,8%). Iš jų 7 % komplikacijų buvo laikomos nesėkmėmis [3].

Pagal rezultatus stebima, kad nesėkmių ir komplikacijų tiek dažnis, tiek pobūdis lyginant tiltinius protezus ir pavienes restauracijas yra labai panašus. Abiejuose tyrimuose cementavimo ir lokalizacijos įtakos komplikacijų ir nesėkmių dažniui nenustatyta. Pastebėta, kad biologinės komplikacijos atsiranda po 3,1- 6,7 metų laikotarpyje po cementavimo [3, 10].

Lyginant techninių ir biologinių komplikacijų atsiradimo laikus, galima pastebėti, kad biologinės komplikacijos pasireiškia per pirmuosiuos 5-6 metus, o techninių komplikacijų atsiradimas pradeda didėti nuo 5-tų metų. Galima daryti išvadas, jog didėjant stebėjimo laikui restauracijų sėkmė mažės.

1.1. Preparacijos įtaka techninių komplikacijų dažniui

Didesnis restauracijos keramikos storis ir atitinkamas danties kulties dizainas yra rekomenduojamas, norint išvengti restauracijos skilimo. Patebėta, kad anatomijos išlaikymas preparuojant dantis sumažina restauracijos skilimo tikimybę [15].

Dauguma gamintojų pateikia standartines rekomendacijas preparavimui, kuriomis rekomenduoja naudotis restauruojant dantis keraminėmis restauracijomis (cirkonio oksido keramikos karkasas su apdailine medžiaga):

1. Preparacijos riba sulig, virš arba po (05-1 mm) dantenomis; 2. Laiptelio plotis 1mm (laiptelio vidinis kraštas apvalus); 3. Okliuzijos redukcija 1,5-2mm;

(21)

5. Preparacijos sienelių konvergencija 6-10 laipsnių; 6. Visos preparacijos ribos suapvalintos [2,10, 16].

Tačiau šie reikalavimai labiau paremti laboratoriniais tyrimais [15].

Tokiu protokolu naudojasi daugelis autorių savo tyrimuose. Sven Rinke ir bendraautorių tyrime po 7 metų restauracijų techninė sėkmė endodontiškai gydytuose dantyse buvo 73,8%, gyvybinguose dantyse - 83,5% protezuojant cirkonio oksido keramikos restauracijomis su apdailine medžiaga [10]. Maren Teichmann ir bendraautorių tyrime - protezuojant pavienius dantis cirkonio oksido keramikos restauracijomis techninė sekmė 80,5% po 14 metų. Taip pat tame pačiame tyrime buvo stebimi ir tiltiniai protezai, jų sėkmė po 8,9 (+/- 5,4) metų 45,5%, protezuojant cirkonio oksido keramikos restauracijomis dengtomis apdailinėmis medžiagomis [2].

Tiriant pavienes restauracijas rezultatai neblogi, tačiau tiltinių protezų sekmė nėra tokia didelė.

Dėl pakankamai nedidelių sėkmės rodiklių, Biomicle ir bendraautorių atliktoje in vitro studijoje buvo tiriama tiltinių protezų preparacijos įtaka kramtymo atsparumui. Tiltinis protezas turėjo du atraminius dantis (1 krūminis ir 1 prieškrūminis) ir tarp jų viena tarpinė dalis. Tyrime naudoti plastmasiniai dantys buvo preparuojami skirtingais būdais:

1 grupėje dantys buvo preparuojami visuose paviršiuose, laiptelis 1,5mm, gumburų redukcija 2mm;

2 grupėje dantys preparuoti konservatyviai visuose paviršiuose, laiptelis 0,5mm, gumburai redukuoti 0,6mm;

3 grupėje danties paviršius nupreparuotas 270° (vienas proksimalinis paviršius nepreparuotas);

4 grupėje preparuota kaip metaliniam gomurinam užklotui, su okliuzine dėžute. Proksimalinė ir gomurinė preparacija 0,6mm, o okliuzinės dėžutės gylis - 1mm, plotis - 2mm. Proksimaliniuose ir gomuriniuose paviršiuose yra padaryti grioveliai, kurių ilgis 3mm, 

(žr. 2 pav.) [14].

Dantys restauruoti CAD/CAM metodika pagamintomis monolitinėmis cirkonio oksido keramikos restauracijomis, išskyrus pirmoje grupėje dantys restauruoti su cirkonio oksido

(22)

keramikos karkasu ir stiklo keramikos apdailine medžiaga. Buvo sukurta natūrali aplinka (37°C, 100% drėgmė dirbtinis periodonto raištis iš polivinilsiloksano atspaudinės medžiagos, dirbtinis kramtymo simuliatorius). Didžiausias atsparumas kramtymo jėgoms pastebėtas 2 ir 3 grupėse. Mažiausias atsparumas stebimas 4 grupėje. Rezultatai parodo, jog siekiant išvengti nesėkmių, rekomenduojama protezuojant šoninius dantis tiltiniai protezais preparuoti 0,5mm ne okliuziniame paviršiuje ir 0,6 mm okliuziniame paviršiuje, taip pat naudotis 270° ašinių sienelių preparavimo metodika. Šoninių dantų srityje, kur estetika nėra tokia svarbi rekomenduojamos monolitinės cirkonio oksido keramikos restauracijoms. Tokios restauracijos pasižymi didžiausiu atsparumu ir ilgaamžiškumu. Be to, tokias metodikas galima taikyti ir protezuojant pavienes restauracijas šoninių dantų srityse [14].

(23)

Tradiciškai, endodontiškai gydytuose šoniniuose dantyse rekomenduota naudoti kultinius kaištinius įklotus. Tačiau daugėja studijų ir darosi aišku, kad tam tikrais atvejais kaiščiai gali daugiau susilpninti dantį, nei jį sustiprinti, dėl danties šaknies preparacijos, ko pasekoje didėja tikimybė perforuoti danties šaknies sienelę, didėja tikimybė šaknies skilimui [1].

Norint išvengti kanalų preparavimo kaiščiams, ir pasinaudoti CAD/CAM sistemos privalumais gaminant restauracijas šoniniuose endodontiškai gydytuose dantyse, buvo pasiūlyta, endodontinę ertmę panaudoti, ir sukurti intravainikinio tipo keraminę restauraciją, su pulpos kameros užpildymu, tokiu būdu sukuriama papildoma retencija ir atsparumas [1].

Liang Lin Seow ir k.t. bendraautorių in vitro studijoje tirti endodontiškai gydyti ir lateralinės kondensacijos būdu su gutaperča užplombuoti viršutinio žandikaulio prieškrūminiai dantys (n=70). Jie buvo atstatyti keraminiais įklotais ir užklotais, taip pat kai kurie iš jų turėjo pulpos kameros dalis, norint atstatyti gumburų vietisumą ir atsparumą danties skilimui. Tyrimo tikslas nustatyti/ sukurti restauracijos dizainą, kuris geriausiai atstatytų viršutinių endodontiškai gydytų prieškrūminių dantų vientisumą ir padidintų atsparumą lūžiams [1].

70 viršutinių vienašaknių premoliarų buvo pašalinti ortodontiniu arba periodontiniu tikslu. Dantys išskirstyti į 7 grupes po 10 dantų. Kiekviena grupė buvo skirtingai preparuojama: a) mezialinis - okliuzinis - distalinis įklotas, b) mezialinis - okliuzinis - distalinis įklotas su gomurinio gumburo uždengimu, c) mezialinis - okliuzinis - distalinis užklotas, d) mezialinis - okliuzinis - distalinis įklotas su pulpos kameros dalimi, e) mezialinis - okliuzinis- distalinis įklotas, su gomurinio gumburo uždengimu ir pulpos kameros dalimi, f) mezialinis - okliuzinis- distalinis užklotas su pulpos kameros dalimi ir septinta grupė- kontrolinė grupė - intaktiniai dantys [1].

Gauti rezultatai parodė, jog standartiniu įklotu ar įklotu su intrapulpine dalimi dantys netenka daugiausiai standumo (80%), lyginant su kitais preparacijų dizainais. Didžiausias gumburų standumas ir atsparumas lūžiams nustatytas, kuomet restauracija yra standartinis užklotas arba užklotas su intrapulparine dalimi (tarp jų statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta) [1].

Tokie tyrimai kaip šis parodo, kad alternatyva standartiniams vainikėliams, gali būti dalinė restauracija. Tokiu būdu išsaugoma daugiau danties audinių, mažėja tikimybė danties skilimui ir kitoms biologinėms komplikacijoms.

(24)

1.2. Cementavimo įtaka techninių komplikacijų dažniui

Siekiant užtikrinti tinkamą retenciją cementuojant, labai svarbu tinkamai paruošti tiek dantį, tiek keraminę restauraciją. Pats dažniausias keraminių restauracijų paruošimas (pvz.: stiklo keramikos, cirkonio oksido keramikos, aliuminio oksido keramikos ir k.t.) hidrofluoro rūgšties aplikavimas ir silanizavimas. Svarbu, kad cementai pasižymėtų ilgalaike retencija, gera kraštine integracija (mažu cemento linijos storiu), nekeistų matmenų ir spalvos [17].

Stiklo keramikos sudėtyje yra silicio dioksido tinklas, kuris padaro paruošimą įmanomu hidrofluoro rūgštimi ir silanu. Paruoštas restauracijos vidinis paviršius inicijuoja mikromechaninį ir cheminį surišimą su cementu. Silanas yra dvifunkcė molekulė su hidrolizuojamais monovalentais, kurie leidžia pirminį cheminį susirišimą tarp keramikos neorganių (silicio dioksido) ir dervinio cemento organinių medžiagų [5].

Pirmieji dantį su restauracija sujungiantys agentai buvo vandens pagrindo cementai, tokie kaip cinko fosfatinis ir stiklo jonomerinis cementai. Atsiradę adheziniai cementai pasižymėjo mažesniu tirpumu, stipresne adhezija, kas leido sumažinti preparaciją iki minimaliai invazyvios. Be to, naudojant dervinius cementus, užpildomos dentino tubulės adheziniu cementu be užpildo dalelių, kas padidina surišimo stiprumą, sumažina bakterijų plitimą dentino tubulėmis, sumažina galimą dantų jautrumą. Šuolaikiniai adheziniai cementai yra labai skirtingi, skiriasi jų klampumas, jie gali būti cheminio kietėjimo, šviesa kietinami arba mišrūs, taip pat jie gali būti tradiciniai (3-jų etapų), savaime besiėsdinantys ir savaime adheziniai [17].

Renkantis cementą reikia atsižvlgti į šias cemento savybes: atsparumas tempimo jėgoms, atsparumas skilimams, marginalinis cemento storis ir mikro pralaidumas [5].

Lyginant skirtingas cementų grupes nustatyta, jog stiklo jonomerinis cementas yra mažiausiai atsparus tempimo jėgoms (2-3 kartus) lyginant su savaime besiėsdinančiu derviniu cementu [17]. Kitoje studijoje buvo tiriami skirtingi derviniai cementai (savaime besiėsdinantis ir įprastas trijų etapų), bei jų atsparumas tempimo jėgoms. Tyrimo metu statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta. Beja, nustatyta, kad cemento ir emalio surišimas yra stipresnis ir atsparesnis tempimo jėgoms, nei dentino [18]. Patebėta, kad savaiminio kietėjimo derviniai cementai pasižymi mažesniu atsparumu (mikro) tempimo jėgoms [19].

(25)

Cinko fosfatinis cementas buvo įvardintas kaip mažiausią atsparumą kramtymo jėgoms turintis cementas [20].

Kitoje studijoje Maren Teichmann ir bendraautorių pateiktas cementavimo prototokolas cementuojant ličio disilikato restauracijas (IPS Empress2) pagal situaciją:

1. Cementavimas adhezine sistema, jei atramos aukštis yra mažesnis nei 4 mm, preparacijos konvergencija didesnė nei 10 laipsnių;

2. Cementavimas tradiciniu stiklo jonomeriniu cementu, jei atramos aukštis didesnis nei 4 mm, konvergencija mažesnė nei 10 laipsnių, pacientai alergiški vienam iš adhezinio cemento komponentų ir jei darbo vietą sunku izoliuoti nuo seilių [2].

Tyrimo rezultatai parodė, jog cementavimo būdas neturėjo įtakos restauracijų sėkmei ar nesėkmei. (nenustatyta statistiškai reikšmingo skirtumo) [2].

Kitame A. S. Kassem ir bendraautorių atliktame tyrime rezultatai parodė, jog savaime besiėsdinantis cementas (Panavia) turi statistiškai reišmingą didesnį atsparumą kramtymo jėgoms cementuojant CAD/CAM sistema pagamintas restauracijas [21].

Labai svarbu vertikalus cemento storis tarp restauracijos ir danties , kuris yra vienas iš pagrindinių faktorių, turinčių įtakos kraštinei integracijai. Plati cemento linija gali paveikti burnos aplinką, tokiu būdu sukeldama periodonto patologiją, dantenų krašto spalvos pokyčius ir kitas panašias komplikacijas, galinčias sukelti ir nesėkmės [4].

Nustatyta, jog stiklo jonomeriniai cementai pasižymi prasta kraštine integracija po termociklinio tyrimo. Tokie rezultatai labai svarbūs klinikinėje praktikoje [22].

Melo Freire ir k.t. bendraautorių atliktoje studijoje buvo lyginami derviniai cementai: tradicinis dvigubo kietėjimo cementas (RelyX ARC, 3M ESPE) ir dvigubo kietėjimo savaime besiėsdinantis cementas (RelyX U200, 3M ESPE), cementuojant ličio disilikato keramines restauracijas, pagamintas CAD/CAM sistema ir presavimo metodika. Buvo tiriamas cemento sluoksnio storis ir jo kokybė. Be cemento buvo tiriamos ir cementavimo metodikos, vienos restauracijos buvo cementuojamos tradiciškai pagal protokolą, o kitos restauracijos prieš cheminę aktyvaciją buvo aktyvinamos šviesa. Cementuojant CAD/CAM sistema išfrezuotas restauracijas cemento storis mažesnis buvo cementuojant savaime besiėsdinančiu cementu, presuotas restauracijas - tradiciniu cementu (žr. lentelę Nr. 13). Cemento kokybė buvo praktiškai vienoda,

(26)

lyginant šiuos cementus. Fotoaktyvacijos įtaka prieš cementavimą buvo statistiškai reikšminga tik cementuojant presuotas restauracijas ir cementuojant tradiciniu derviniu cementu, toks metodas sumažino cemento storį cemento - danties jungtyje (žr. lentelę Nr. 14) [5].

Lentelė Nr. 13. Cemento linijos storio (µm) priklausomybė nuo gamybos metodikos [5].

Lentelė Nr. 14. Cemento kokybės priklausomybė nuo gamybos metodikos [5].

Nustatyta, jog mažiausiu pralaidumu ir geriausia kraštine integracija pasižymi restauracijos, cementuotos derviniais adheziniais cementais, o taip pat jos yra mažiausiai paveikiamos senėjimo proceso burnoje. Taip pat pašalinus tik paviršinį emalio sluoksnį ėsdinant keraminės restauracijos gali būti pricementuojamos adheziniu cementu be jokios preparacijos, o tai gali padėti išvengti biologinių komplikacijų, tokių kaip jatrogeninis pulpitas, jautrumas [2, 5, 16].

Visgi geriausias cementas cementuojant keramines restauracijas yra dervinio pagrindo, jo atsparumas tempimo, kramtymo (tiksliai nėra nustatyta) jėgoms, bei kraštinė integracija išlieka geriausi. Tačiau kol kas neprieita vieningos nuomonės, kuris dervinis cementas yra geriausias, kiekvienas iš jų turi privalumų ir trūkumų.

Restauracijos gamybos metodika ARC savaiminė aktyvacija U200 savaiminė aktyvacija ARC 1sek fotoaktyvacija U200 1sek fotoaktyvacija CAD/CAM 62,09+/-28,79 52,07+/-27,97 61,17+/-30,42 52,41+/-29,66 Presuota 70,65+/-71,47 77,19+/-78,29 62,16+/-51,79 69,36+/-74,49 Restauracijos gamybos metodika ARC savaiminė aktyvacija U200 savaiminė aktyvacija ARC 1 sek fotoaktyvacija U200 1sek fotoaktyvacija CAD/CAM 2,98+/-0,13 2,98+/-0,13 2,93+/-0,31 2,96+/-0,19 Presuota 2,82+/-0,43 2,90+/-0,30 2,94+/-0,26 2,90+/-0,36

(27)

2. KERAMINIŲ RESTAURACIJŲ TECHNINĖS IR BIOLOGINĖS

KOMPLIKACIJOS PROTEZUOJANT ANT IMPLANTŲ

Dantų eilių defektų atstatymas implantais tapo gana dažnu gydymo metodu. Restauracijos ant implantų atstato kramtymo funkciją, estetiką, o taip pat pagerina gyvenimo kokybę. Nepaisant puikių rezultatų ir nuolatinio tobulėjimo šioje srityje, šis gydymo metodas gali sukelti ir tam tikrų problemų [9].

Techninės komplikacijos traktuojamos kaip retencijos praradimas, praradimas okliuzinio ar atraminio varžto, praradimas varžtelį dengenčios medžiagos (kompozito), atskilimas ar skilimas apdailinės keraminės medžiagos, skilimas implanto, karkaso, varžto. Biologinės komplikacijos apibūdinamos kaip kaulo netekimas >2mm, periimplantitas, periimplantitas - mukozitas, bendros minkštųjų audinių komplikacijos (įskaitant fistulės atsiradimą, patinimą), dantenų recesija, implanto praradimas ir kitos estetinės komplikacijos [2].

Techninių komplikacijų protezuojant ant implantų išvengti praktiškai neįmanoma. Maren Teichmann ir kt. bendraautorių atliktoje studijoje nustatyta 11,6% komplikacijų (restauracijos IPS e.max Press keramika su fluorapatito apdailine medžiaga) tiriant 17 restauracijų. Nustatytos komplikacijos buvo nedideli atskilimai, vienas iš jų pastebėtas po 3,1 metų, antrasis po 14 metų. Šiems atskilimams užteko intraoralinio restauracijos poliravimo. Viena nesėkmė (5,9%) nustatyta po 9,3 metų dėl atramos skilimo [2].

Osvaldo D. Moráguez studijoje buvo stebimos 8 aliuminio oksido ir 36 cirkonio oksido keramikos restauracijos fiksuotos ant implantų. Aliuminio oksido keramikos restauracijų komplikacijų ir nesėkmių nenustatyta. Tačiau cirkonio oksido keramikos 8,3% komplikacijų buvo laikomos nekritinėmis ir 8,3% - kritinėmis (žr.lentelę Nr. 15) [8].

Tame pačiame tyrime buvo stebimi ir fiksuoti monolitiniai cirkonio oksido keramikos tiltiniai protezai ant implantų (n=21). Komplikacijų nustatyta kur kas daugiau: nekritinių - 19,04%, kritinių - 28,6% (žr. lentelę Nr. 16) [8].

Iš tyrimo rezultatų matoma, kad retesnės komplikacijos yra protezuojant pavienėmis aliuminio oksido keramikos restauracijomis. Tokiems rezultatams įtakos galėjo turėti ir nedidelė imtis. Protezuojant pavienėmis ličio disilikato ar monolitinėmis cirkonio oksido keramikos restauracijomis rezultatai gana panašūs. Didžiausias techninių nesėkmių dažnis stebimas protezuojant tiltiniais protezais ant implantų [8].

(28)

Lentelė Nr. 15. Aliuminio ir cirkonio oksido keramikos monolitinių restauracijų skilimų dažnis

protezuojant ant implantų [8].

Lentelė Nr. 16. Cirkonio oksido monolitinių tiltinių protezų skilimų dažnis protezuojant ant

implantų [8].

Gaminant restauracijas ant implantų yra nemažai etapų, nuo kurių priklauso restauracijos tikslumas: pradedant atspaudų tikslumu ir baigiant restauracijos gamyba. Net ir nedidelis neatitikimas kartais yra neišvengiamas, nepaisant kokia gamybos metodika bus pasirinkta [9].

Netikslumas tarp restauracijos ir implanto yra gana nedažnas. Yra labai daug skirtumų tarp

Komplikacijos Aliuminio oksido keramika (n=8)

Cirkonio oksido keramika (n=36)

1a: nekritinis įskilimas -

-1b: kritinis įskilimas -

-2a: nekritinis atskilimas - 3

2b: kritinis atskilimas - 2 3: atskilimas, atidengiantis karkasą - 1 4: karkarkaso skilimas - -Viso skilimų - 6

Komplikacijos Fiksuoti tiltiniai protezai (n=21)

1a: nekritinis įskilimas

-1b: kritinis įskilimas 1

2a: nekritinis atskilimas 4

2b: kritinis atskilimas 4

3: atskilimas, atidengiantis karkasą 1

4: karkarkaso skilimas

(29)

kaulu: implanto ir kaulo kontaktas standus, o dantis amortizuoja alveolėje periodonto raiščių dėka. Implantas neturi jokio paslankumo, todėl bet koks netikslumas sukelia įtampą tarp restauracijos ir implanto. Keramika yra trapi medžiaga, todėl sunkiai toleruoja tempimo jėgas. Kiekvienas netikslumas sukelia tempimo jėgas restauracijoje, ko pasekoje restauracija skyla [9].

Nils Lofgren ir bendrauautoriai atliko pilotinį in vitro tyrimą. Jame tyrė 20 5vnt tiltines restauracijas, kurios buvo prisuktos prie 3 implantų. Pusė restauracijų buvo kontrolinėje grupėje, kur buvo visiškas restauracijos ir implanto atitikimas, kita puse tiriamojoje - buvo nedidelis tarpelis 150µm tarp implanto ir restauracijos. Abi grupės buvo veikiamos ciklinių judesių (30–300 N, 2 Hz, 100.000 ciklų). Vertinama buvo po 10, 10.000, 50.000 ir po 100.000 ciklų [9].

Rezultatai: po 10 ciklų jokių komplikacijų nebuvo stebima. Po 10.000, 50.000 ir 100.000 judesių įskilimai tiriamojoje grupėje pradėjo atsiradinėti. Po 100 000 judesių 9/10 restauracijų tiriamojoje grupėje buvo įskilusios (žr. 3 pav.), kai kontrolinėje grupėje jų buvo tik 1. Įskilimų lokalizacija tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse skyrėsi. Trys atskilimai buvo užfiksuoti tiriamojoje grupėje, kai kontrolinėje grupėje nebuvo nė vieno (žr. 4 pav.). Rezultatai aiškiai parodo, jog netikslumai tarp restauracijos ir implanto didina nesėkmių tikimybę [9].

3 pav. Įskilimų atsiradimas ciklinių judesių metu ir jų priklausomybė nuo restauracijos atitikimo [9]. Įs ki li m ų ska ič ius 0 3 5 8 10 10 10 000 50 000 100 000

(30)

4 pav. Atskilimų atsiradimas ciklinių judesių metu ir jų prieklausomybė nuo restauracijos atitikimo [9].

Biologinės nesekmės protezuojant ant implantų lyginant su dantų protezavimu yra kiek retesnės, tokia tendencija stebima Maren Teichmann ir kt. bendraautorių atliktame tyrime (geresni rezultatai nėra statistiškai reikšmingi). Visos restauracijos tyrime buvo cementuojamos adheziniu arba stiklo jonomeriniu cementu. Biologinių komplikacijų nustatyta 17,6% (n=3, 2 priekinės ir 1 šoninė restauracija). Aplink dvi restauracijas pastebėti periimplantito - mukozito požymiai (zonduojant kišenės gylis >4mm, zonduojant kraujuoja, nėra horizontalaus kaulo tirpimo), aplink vieną - periimplantito požymiai (zonduojant kišenės gylis 4mm, zonduojant kraujuoja, yra horizontalus kaulo tirpimas). Šios komplikacijos pastebėtos 13,4 - 14,8 metais. Biologinių nesėkmių tyrime visai nenustatyta. Dėl mažo atvejų skaičiaus, negalima nustatyti cementavimo ir padėties įtakos nesėkmėms [2].

Francesco Mangano ir bendraautorių atliktame tyrime rezultatai parodo, kad visgi biologinių komplikacijų iš tiesų pasitaiko rečiau protezuojant ant implantų, nei protezuojant dantis. Imtis šiame tyrime didesnė n=739. Studijoje 1,4% restauracijų buvo nustatytos biologinės komplikacijos (11 restauracijų, ant 15 implantų). Nustatyta 2 periimplantitai - mukozitai, 7 restauracijoms (10 implantų) nustatytas periimplantitas. Visais atvejais antibakterinė terapija buvo sėkminga. Galiausiai 3 restauracijoms (3 implantai) buvo nustatytas kaulo tirpimas didesnis nei 1,5mm (uždegimo požymių nenustatyta) po pirmųjų funkcionavimo metų, tačiau vėliau papildomo kaulo tirpimo nenustatyta. Biologinių nesėkmių nenustatyta. Restauracijos buvo stebimos 10 metų. (žr. lentelę Nr. 17) [23]. A ts ki li m ų ska ič ius 0 2,5 5 7,5 10 10 10 000 50 000 100 000 Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė

(31)

Lentelė Nr. 17. Biologinės komplikacijos protezuojant ant implantų įvairiomis keraminėmis

restauracijomis [23].

Abu tyrimai įrodo, kad visgi biologinių komplikacijų išvengti neįmanoma. Todėl ypač svarbu gera burnos higiena, žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas nebuvimas, savalaikis infekcijų gydymas [23].

2.1. Keraminių restauracijų tvirtinimo įtaka komplikacijoms protezuojant ant implantų

Naudojant šiuolaikines implantų sistemas galimas protezavimas tiek cementuojamais, tiek prisukamais protezais. Kol kas nėra mokslinių tyrimų, besąlygiškai įrodančių kurio nors metodo pranašumą [24].

Abu tvirtinimo tipai turi savus pliusus ir savus minusus, ir gali turėti įtakos techninių ar biologinių komplikacijų pasireiškimui [25].

Mokslinėje literatūroje aprašomi cementuojamų dantų protezų privalumai ir trūkumai [24]. Jie pasižymi gera estetika, nes okliuziniame paviršiuje nėra ertmės tvirtinimo varžteliui [24]. Taip pat galima pasiekti tinkamą pasyvų tikimą dėl cemento tolygaus pasiskirstymo tarp atramos ir restauracijos, cementui kompensuojant mikroskopinius neatitikimus [9]. Teigiama, kad cementuojant ant implantų mažesnė protezo skilimo tikimybė, lyginant su prisukamais protezais [24]. Cementuojamų restauracijų trūkumai – esant reikalui sudėtingas jų nuėmimas [24]. Šiai problemai spręsti siūloma naudoti laikinus cementus (cinko fosfatinius, stiklo jonomerinius) [24], tačiau atisiranda studijų, kurios teigia, kad laikini cementai suteikia tokią pat retenciją kaip ir nuolatiniai, todėl neįmanomas protezo numėmimas jo nesugadinant [25]. Cementuojant protezus ant implantų apsunkinamas cemento pertekliaus pašalinimas, didėja biologinių komplikacijų (periimplantitas - mukozitas, periimplantitas) rizika. Literatūroje aprašomi atvejai, kai dėl

Pavieniai vainikėliai

Tiltiniai protezai Nenuimamas pilnas žandikaulio protezas (pasaga) Viso restauracijų Minkštųjų audinių kraujavimas 0/478 (0,0%) 1/242 (0,4%) 0/19 (0,0%) 1/739 (0,1%) Periimplantitas- mukozitas (kaulo praradimo nėra) 2/478 (0,4%) 4/242 (1,6%) 1/19 (5,2%) 7/739 (0,9%) Periimplantitas (yra kaulo praradimas) 0/478 (0,0%) 3/243 (1,2%) 0/19 (0,0%) 3/739 (0,4%)

(32)

nepašalinto cemento pertekliaus atsiranda minkštųjų audinių tinimas, kraujavimas bei alveolinės ataugos rezorbcija [26].

Šiuo metu klinicistai pirmenybę teikia prisukamoms restauracijoms dėl mažesnės komplikacijų, susijusių su cemento pertekliumi rizikos bei paprasto protezo nuėmimo prireikus. Vis dėlto išlieka problemų dėl ertmės prisukamajam varžteliui susijusių su estetika bei okliuzija, prisukamos restauracijos mažiau atsparios techninėms komplikacijoms dėl vainikinės dalies nevientisumo [24].

Claudio Cacaci ir bendraautorių studijoje rezultatai prieštaringi, tiriant cirkonio oksido keramikos tvirtinimo skirtumus protezuojant ant implantų. Pavienės restauracijos buvo arba cementuojamos stiklo jonomeriniu cementu (n=61), arba prisukamos (n=53). Per pirmuosius tris metus nė vienoje iš tirtų grupių techninių komplikacijų nenustatyta. 2 atskilimai pastebėti cementuotų restauracijų grupėje po 48+/-5,7 mėnesių, per šį laikotarpį prisukamų restauracijų grupėje komplikacijų nenustatyta. Tačiau skirtumai nėra statistiškai reikšmingi. Taip pat statistinio skirtumų reikšmingumo nenustatyta lyginant apnašo kiekį ant restauracijos, dantenų indeksą, kraujavimo indeksą. Pagal gautus rezultatus galima spręsti, kad nėra jokio skirtumo, kokiu būdu restauracija tvirtinama prie implanto atramos [26].

Linkevičiaus ir bendraautorių atliktoje studijoje buvo tiriama ant implantų cementuojamų ir prisukamų restauracijų įtaka periodonto patologijų atsiradimui, tiriant sveikus ir periodontologinius pacientus. Remiantis šio tyrimo rezultatais, periimplantitai ar periimplantitai - mukozitai gali būti susijusios su nepašalintu cemento pertekliumi sergant periodonto ligomis. Nepašalintas cementas pacientams niekada nesirgusies periodonto ligomis gali sukelti lengvą periimplantito formą arba gali visiškai nesukelti jokios infekcijos. Likęs cementas gali būti laikomas tik papildomu faktoriumi, turinčiu įtakos lėtinio periimplantito vystimuisi [27].

Visgi vieningos nuomonės skirtingi autoriai nepriena. Remiantis Linkevičiaus ir bendraautorių atliktu tyrimu galima teigti, kad prisukamos restauracijos yra rekomenduojamos periodontologiniams pacientams, nes sumažėja tikimybė susirgti periimplantitu ar periimplantitu - mukozitu [26].

(33)

3. Keraminių restauracijų pataisos

Daugelyje tyrimų aprašomos keraminių restauracijų komplikacijos. Viena dažniausių pataisoma klinikinė komplikacija, tai nedidelis apdailinės medžiagos atskilimas. Atskilimai atsiranda po cementavimo, dėl kramtymo spaudimo, seilių temperatūrinių ir pH pokyčių. Tradiciniu požiūriu yra reikalingas restauracijos keitimas, tačiau daugumą tokių komplikacijų galima pataisyti tiesioginiu būdu. Pats restauracijos keitimas gali stipriai traumuoti atraminio danties audinius, o taip pat tai labai brangu [4, 30, 31].

Šiuo metu yra sukurta daug keraminių restauracijų sistemų pataisoms, tačiau studijos rodo, jog pataisos nėra nuolatinis sprendimas dėl surišimo jėgos trūkumo. Surišimo sistemos jėga tarp taisomo paviršiausi ir pataisos turi būti labai stipri ir patvari. Jei surišimo sistemos jėga keraminių restauracijų pataisų sistemoje gali parodyti priimtinus klinikinius rezultatus, tuomet tai sutaupytų daug paciento, gydytojo laiko ir materialinių išteklių gaminant naują restauraciją [4, 30].

Pastaraisiais metais, siekiant pagerinti keramikos paviršiaus surišimą su kompozitu, paviršius paruošiamas Al2O3 ar Al2O3 su stiklu oro abrazijos metodu [29]. Dėl visų išvardintų priežasčių reikalinga kuo daugiau in vivo ir in vitro studijų, tačiau kol kas klinikinis praktiškumas ir intraoralinės pataisų sistemos cirkonio ir aliuminio oksido keramikai yra ribotos ir studijos tiriančios surišimo sistemos jėgą tarp kompozito ir keraminės medžiagos yra nepakankamos [4].

Sang J.Lee ir bendrauautorių atliktame in vitro tyrime buvo tiriamas skirtingų keraminių medžiagų (kontrolinė gr. stiklo keramika 100%, Igr. cirkonio oksido keramika 100% arba aliuminio oksido keramika 100% ir IIgr. cirkonio oksido keramika 50% arba aliuminio oksido keramika 50% dengta stiklo keramika 50%) surišimas su kompozicine medžiaga ir atsparumas kramtymo jėgoms (žr. 5 pav.) [30].

(34)

5 pav. Skirtingų keramikų surišimas kompozitu: (1) kontrolinė grupė - 100% stiklo keramika, (2) A - 100% aliuminio oksido keramika, B - 100% cirkonio oksido keramika, (3) A - 50% aliuminio oksido keramika, 50% stiklo keramika, B - 50% cirkonio oksido keramika, 50% stiklo keramika [30]

Visos keramikos paruoštos taip pat:

1. Paviršiaus nuvalymas oro abrazijos metodu (30 µm Al2O3 dalelėmis 2.5 bar spaudimu);

2. Paviršiaus ėsdinimas 15sekundžių 35% fosforo rūgštimi (ScotchbondTM Etchant; 3M ESP E⃝ R ), po išėsdinimo paviršius plautas 30 sekundžių. Hidrofluoro rūgšties naudojimas nerekomenduotinas dėl galimos žalos intraoraliai;

3. Silano (RelyXTM Ceramic Primer; 3M ESP E⃝ R) aplikavimas ir paviršiaus nusausinimas;

4. Adhezyvo (AdperTM Single Bond Plus Adhesive; 3M ESP E ⃝ R ) aplikavimas, sausinimas 2-5 s ir sukietinimas šviesos šaltiniu 10 s;

5. Paviršiaus padengimas kompozitu (FiltekTM Supreme Plus; 3M ESP E ⃝ R ), kietinimas 200 s (po 40 s 5 skirtingoms kryptimis) [30].

Tyrimo rezultatai parodė, jog statistiškai reikšmingo skirtumo lyginant I ir II grupėse aliuminio ir cirkonio oksido keramiką nėra. Lyginant 100% stiklo keramiką, 100% aliuminio oksido

(35)

keramiką ir 50% aliuminio oksido keramiką stebimas statistiškai reikšmingas skirtumas. Stipresnis surišimas stebimas 100% stiklo keramikos ir 50% aliuminio oksido keramikos grupėse lyginant su 100% aliuminio oksido keramika. Tokie patys rezultatai gauti tiriant 100% stiklo keramiką, 100% cirkonio oksido keramiką ir 50% cirkonio oksido keramiką. Tačiau lyginant 100% stiklo keramiką ir 50% stiklo keramiką, statistiškai reikšmingų rezultatų negauta [30].

Stipresnis surišimas tarp kompozito ir keraminės medžiagos stebimas restauracijose, kurios savo sudėtyje turi stiklo, t.y. cirkonio ar aliuminio oksido keramika dengta apdailine stiklo keramika. Tokie rezultatai aiškinami dviem mechanizmais. Pirmasis - danties paruošimas oro abrazijos metodu (nuo 30 iki 50 µm Al2O3 dalelėmis) ir rūgštimi. Rūgštis pašiurkština ir nuvalo paviršių, paruošia jį mikromechaninei jungčiai. Antra - silano aplikavimas, paruošia keramikos paviršių taip, kad susidarytų cheminės kovalentinė ir vandenilinė jungtys, kurios pagerintų adhezyvo surišimo jėgą [30].

Deygu Sarac ir bendraautoriai tyrė šešių skirtingų paruošimų įtaką cirkonio dengto stiklo keramika paviršių pataisų kompozitu tvirtumui. Paviršiaus paruošimus žr. lentelėje Nr. 18 [31].

Lentelė Nr. 18. Restauracijų paviršių paruošimas [31].

Po paruošimo visi paviršiai padengti silanu (išskyrus C grupėje) ir adhezyvu (One-Step Plus, Bisco). Adhezyvas sukietintas šviesa 10sek. Pataisa atlikta nanohibridiniu kompozitu, atlika kompozito polimerizacija šviesa 10sek. Tyrimas davė statistiškai reikšmingus rezultatus. Geriausi rezultatai gauti SC ir AA grupėse, tarp jų statistiškai reikšmingo skirtumo nestebima, prasčiausias- C. Statistiškai reikšmingo skirtumo nerasta H ir CL grupėse. Statistiškai reikšmingas skirtumas

Pavadinimas Paruošimas C (kontrolė) jokio paruošimo

H hidrofluoro rūgštimi 4% 5min

EL Er:YAG lazeriu 2W 10sek

CL CO2 lazeriu 3W

AA oro abrazija 50-μm Al2O3 25bar spaudimu 15 sek 10mm atstumu

(36)

stebimas ruošiant skirtingais lazeriais, paruošimas CO2 lazeriu pasižymėjo geresniu surišimu. (žr.lentelėje Nr. 19) [31].

Rezultatai įrodo, jog silano naudojimas pataisoms yra būtinas. Jo dėka sukuriamas tvirtas surišimas [31].

Lentelė Nr. 19. Surišimo jėgos priklausomybė nuo paviršiaus paruošimo [31].

Be jau anksčiau paminėtų pataisų metodų yra sukurtos ir atskiros keraminių pataisų sistemos (Bisco Intraoral Repair kit, Cimara & Cimara Zircon Repair System, Clearfil Repair System ir k.t.). Šių sistemų praktinio panaudojimo reikšmingumas toks pat, kaip ir naudojant įprastus metodus. Naudojant šias sistemas cirkonio, aliuminio oksido ir stiklo keramikos pataisoms, statistinio reikšmingumo nenustatyta [29]. Deja tyrimų lyginančių pataisų sistemas ir įprastas metodikas nerasta.

Nors pataisos kompozitais pasižymi mažomis laiko ir kainos sąnaudomis, tačiau turi ir savų trūkumų, tokių kaip spalvos pokyčiai, dėvėjimasis, prastas surišimas. Deja kol kas nėra tyrimų įrodančių, kad tokios pataisos, gali būti ir ilgalaikės.

Grupės pavadinimas Surišimo jėga ir statistinis reikšmingumas

C 5,56 (0,40) H 13,71 (0,48) EL 10,73 (0,90) CL 12,99 (1,06) AA 16,88 (1,18) SC 17,73 (1,50)

(37)

IŠVADOS

1. Išsiaiškinta, kad keraminių restauracijų komplikacijos gali būti techninės ir biologinės. Tiek techninės, tiek biologinės komplikacijos gali būti nekritinės, kuomet restauracijos keitimas nėra indikuotinas, jis gali būti pataisomas intraoraliai, ir kritinės, kuomet restauracijos keitimas yra būtinas. Nekritinėms techninėms komplikacijoms priskiriami nekritiniai įskilimai, nekritiniai atskilimai, atsicementavimas; kritinėms- kritinis įskilimas, kritinis atskilimas, atskilimas atidengiantis karkasą ir karkaso skilimas. Biologinės komplikacijos yra endodontinės ir periodontologinės ligos, antrinis kariesas, danties (vainiko ar šaknies) skilimas, bei trauma. Vienais atvejais užtenka intraoralinio gydymo, kitais atvejais reikalingas restauracijos keitimas ar net danties šalinimas. Pagal tyrėjus dažniausios komplikacijos yra nekritinės: restauracijos atskilimas ir atsicementavimas. Dažniausiomis biologinėmis komplikacijomis laikomos periodontologiniai pakitimai, antrinis kariesas.

2. Nustatyta, kad preparacijos geometrija turi įtakos tiek techninėms komplikacijoms, tiek biologinėms (danties skilimui). Naudojantis standartiniu protokolu, gauti rezultatai preparuojant pavienius dantis yra neblogi, tačiau protezuojant dantų eilių defektus tiltiniais protezais šis protokolas nepasiteisina, dėl didelio techninių komplikacijų dažnio. Remiantis tyrimais nustatyta, kad atstatant dantų eilių defektus tiltiniais protezais, rekomenduotina atraminius dantis preparuoti 0,5mm ne okliuziniame paviršiuje ir 0,6mm okliuziniame paviršiuje arba naudotis 270° preparavimo metodika ir protezuoti monolitinėmis restauracijomis. Tokios rekomendacijos labiau taikomos šoninių dantų srityje, nes čia restauracijos skaidrumas nėra toks svarbus. Siekiant išvengti danties skilimo po endodontinio gydymo, defektas gali būti atstatomas ne tik pavieniu vainikėliu, bet ir įprastu užklotu arba užklotu su intrapulparine dalimi.

3. Nustatyta cementavimo įtaka protezuojant dantis keraminėmis restauracijomis. Svarbu, kad cementas būtų atsparus tempimo ir kramtymo jėgoms, taip pat pasižymėtų gera kraštine integracija. Prasčiausiu cementu laikomas cinko fosfatinis cementas. Tempimo jėgoms atspariausi derviniai cementai. Dėl atsparumo kramtymo jėgoms skirtingi autoriai laikosi skirtingų nuomonių, vieni teigia kad statistinio reikšmingumo nėra tarp stiklo jonomerinio cemento ir dervinio, kiti teigia, kad visgi derviniai cementai atsparesni. Geriausia kraštine integracija pasiekiama cementuojant derviniais cementais.