CHITOZANO ANTIBAKTERINIS POVEIKIS DANTŲ ŠAKNŲ KANALAMS. SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA

Ugnė Griciūtė

CHITOZANO ANTIBAKTERINIS POVEIKIS DANTŲ

ŠAKNŲ KANALAMS. SISTEMINĖ LITERATŪROS

APŽVALGA

Darbo vadovas Dr. Tadas Venskutonis

TURINYS

SANTRAUKA ... 4

SUMMARY ... 5

ĮVADAS ... 6

1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA ... 8

1.1. Sisteminės apžvalgos protokolas ... 8

1.2. Pagrindinis sisteminės apžvalgos klausimas ... 8

1.3. Straipsnių atrankos ir atmetimo kriterijai ... 8

1.4. Informacijos šaltiniai, paskutinės paieškos data ... 9

1.5. Duomenų paieškos strategija ... 9

1.6. Straipsnių atrinkimo procesas... 9

1.7. Duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas... 10

1.8. Tyrimo kintamieji ir jų matavimo vienetai ... 10

1.9. Straipsnių kokybės vertinimas ir sisteminių klaidų rizika ... 10

1.10. Pagrindiniai matavimo rodikliai (vidurkių skirtumai). ... 11

2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 12

2.1. Duomenų paieškos rezultatai ... 12

2.2. Tyrimų charakteristika ... 13

2.3. Analizuotuose straipsniuose tiriami tirpalai ... 18

2.4. Į analizę įtrauktų straipsnių kokybės vertinimas ... 20

3. REZULTATŲ APTARIMAS ... 21

3.1. Pagrindiniai rezultatai ... 21

3.2. Sisteminės apžvalgos trūkumai ... 28

IŠVADOS ... 29 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 30 LITERATŪRA ... 31 PRIEDAI ... 34 1 priedas. ... 34 2 priedas ... 35

LENTELIŲ SĄRAŠAS

Lentelė Nr. 1. Apžvalgos protokolas (34 psl.)

Lentelė Nr. 2. Naudoti raktažodžių deriniai bei pagal juos rastų ir į apžvalgą įtrauktų publikacijų skaičius (35 psl.)

Lentelė Nr. 3. Analizuotų tyrimų tikslai, tyrimo imtis ir trukmė bei taikytos statistinės duomenų analizės metodai (14 psl.)

Lentelė Nr. 4. Tyrimų charakteristikos (17-18 psl.)

Lentelė Nr. 5. Tyrimų, įtrauktų į sisteminę literatūros analizę, kokybės vertinimas pagal CRIS (20 psl.)

Lentelė Nr. 6 Analizuojamų straipsnių pateiktų rezultatų apžvalga (25-27psl.)

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

CHITOZANO ANTIBAKTERINIS POVEIKIS DANTŲ ŠAKNŲ

KANALAMS. SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA

SANTRAUKA

Problemos aktualumas: Infekcijos pašalinimas iš dantų šaknų kanalų yra endodontinio gydymo pagrindas, tačiau šiam tikslui pasiekti tradiciškai naudojami irigaciniai tirpalai turi trūkumų ir yra nuolat ieškoma geresnių būdų, kaip tai atlikti kuo efektyviau ir kuo mažiau pakenkiant periapikaliniams audiniams bei užtikrinant tinkamą jų gyjimą. Nanodalelės odontologijoje pradėtos naudoti palyginti neseniai, tačiau jos yra daug žadančios dėl plataus panaudojimo įvairiose srityse ir sėkmingų tyrimų rezultatų.

Darbo tikslas: Atlikus sisteminę literatūros apžvalgą, įvertinti chitozano antibakterinį poveikį dantų šaknų kanalams.

Medžiaga ir metodai: Sisteminės literatūros apžvalgos protokolas sudarytas ir atranka atlikta pagal PRISMA reikalavimus. Literatūros paieška atlikta elektroninėse Medline (PubMed), Science Direct, Wiley Online Library duomenų bazėse bei rankiniu būdu. Ieškota in vitro ir in vivo tyrimų anglų kalba, kurie buvo atlikti nuo 2013 iki 2019 m. imtinai. Straipsnių kokybė įvertinta, naudojant Checklist for Reporting In vitro Study (CRIS) įrankį. Tyrimų duomenys susisteminti ir apibendrinti. Rezultatai: Po atliktos straipsnių atrankos į analizę įtraukti 6 tyrimai, atitinkantys nustatytus atrankos kriterijus. Šiuose tyrimuose patvirtintas chitozano antibakterinis efektyvumas, kuris visais atvejais buvo didesnis nei kontrolinės grupės. Taip pat, chitozano antibakterinis poveikis nustatytas panašus kaip chlorheksidino bei natrio hipochlorito, už kurį didesnėmis koncentracijomis chitozanas buvo netgi efektyvesnis. Be to, nustatyta, kad chitozanas yra pranašesnis už etilendiamino-tetraacetato rūgštį. Buvo ištirta, kad chitozanas pasižymėjo geresnėmis antibakterinėmis savybėmis nei dauguma kitų naujai pradėtų naudoti medžiagų. Be to, tirtos chitozano ir kitų medžiagų kombinacijos pasižymėjo didesniu antibakteriniu efektyvumu nei šios medžiagos atskirai.

Išvados: Chitozanas yra efektyvus irigacinis tirpalas, pasižymintis geromis antibakterinėmis savybėmis prieš dažniausiai dantų šaknų kanaluose randamą mikroflorą bei sinergizmu su kitomis antibakteriniu poveikiu pasižyminčiomis medžiagomis. Jis turi potencialo pakeisti šiuo metu naudojamus mažiau efektyvius irigacinius tirpalus ir tapti pagrindiniu chemomechaniniam kanalų paruošimui naudojamu tirpalu, nes kol kas nėra žymiai efektyvesnių naujų medžiagų.

ANTIBACTERIAL EFFECT OF CHITOSAN ON DENTAL ROOT CANALS.

SYSTEMATIC REVIEW OF LITERATURE

SUMMARY

Relevance of the problem: Elimination of infection in root canals is the basis for endodontic treatment but traditionally used irrigation solutions have drawbacks so there is a constant search for better ways to do that in the most efficient way and to minimaze damage to the periapical tissues while ensuring proper healing. The use of nanoparticles in dentistry has been relatively recent but they are promising due to the wide range of applications and successful research results.

Objective of the systematic review: To evaluate the antibacterial effect of chitosan on dental root canals.

Material and methods: The systamatic review protocol was prepared and screening was done according to the PRISMA requirements. The literature was searched for in vivo and in vitro studies in english language ranging from the year of 2013 till the year of 2019 in the electronic Medline (PubMed), Science Direct, Wiley Online Library databases and manually. The quality of the articles has been evaluated using Checklist for Reporting In Vitro Study (CRIS) tool. Extracted data was structured and summarized.

Results: Six studies which met the selection criteria have been included in the systematic review after screening. These studiens confirmed the antibacterial efficacy of chitosan, which in all the cases was greater than the control group. Moreover, the antibacterial activity of chitosan was found to be similar to that of chlorhexidine and sodium hypochlorite, with higher concentrations of chitosan being even more effective than it. Chitosan has also been found to be superior to ethylenediaminetetraacetic acid. It was found that chitosan has better antibacterial properties than most of the other newly introduced materials. In addition, it was found that chitosan and other tested substances showed greater antibacterial efficacy combined than alone.

Conclusions: Chitosan is an effective endodontic irrigation solution with good antibacterial properties against microflora commonly found in the dental root canals and synergism with other antibacterial agents. It has the potential to replace the currently used less effective irrigants and to become the main solution being used during chemomechanical preparation of the dental root canals as there are no significantly more superior substances yet.

6

ĮVADAS

Pagrindinis endodontinio gydymo tikslas yra infekcijos pašalinimas iš dantų šaknų kanalų bei paruoštų kanalų taisyklingas užpildymas, siekiant, kad neįvyktų antrinė infekcija [1-3]. Pirminio endodontinio gydymo metu mechaninio kanalų paruošimo etapu, naudojant rankinius ar mašininius instrumentus, iš šankies kanalų yra šalinamas bakterijomis infekuotas gyvybingas arba nekrotinis pulpos audinys. Šio etapo metu bei po jo kartu yra taikomas ir cheminis kanalų paruošimas, naudojant įvairias medžiagas, kurios pasižymi antibakterinėmis savybėmis bei padeda pašalinti organinius ir neorganinius pulpos komponentus bei mechaninio paruošimo metu susidariusį lipnųjį sluoksnį [2]. Endodontinis gydymas būna sėkmingas tik tada, kai visi gydymo etapai: instrumentavimas, irigacija ir kanalo užpildymas, yra atliekami taisyklingai ir tinkamai [1-3]. Vis dėl to, būtent irigacija yra laikoma vienu iš svarbiausių etapų [3], kuris ne tik svarbus dėl antibakterinio poveikio, bet taip pat nulemia sėkmingą periapikalinių audinių gijimą [1, 2].

Šiuo metu yra daugybė skirtingomis savybėmis pasižyminčių medžiagų, kurios gali būti naudojamos cheminiam kanalų paruošimui, tačiau visos iki šiol naudotos medžiagos turi trūkumų ir nepasižymi visomis idealaus irigacinio tirpalo savybėmis [1-4]. Puikus to pavyzdys yra dažniausiai naudojamas irigacinis tirpalas – natrio hipochloritas (NaOCl), kuris nors ir pasižymi antiseptinėmis ir neorganinius junginius tirpdančiomis savybėmis, tačiau yra toksiškas periapikaliniams audiniams ir gali sumažinti dentino tvirtumą [5]. Taip pat, yra nemalonaus skonio ir kvapo bei gali sukelti alergines reakcijas [2, 3]. Kiti tyrimai nustatė ir NaOCl polinkį sumažinti surišėjo stiprumą tarp dentino ir dervinio cemento [6, 7]. Etilendiamino-tetraacetato rūgštis (EDTA) taip pat neigiamai veikia dentino tvirtumą ir visiškai nepasižymi antibakterinėmis savybėmis [2, 5]. Kitas puikiomis antibakterinėmis savybėmis pasižymintis tirpalas – Chlorheksidino digliukonatas (CHX) – neturi audinius tirpdančių savybių [8]. Dėl to yra nuolat ieškoma naujų medžiagų bei jų panaudojimo būdų, kuriais būtų ne tik pilnai pašalinama infekcija, pulpos audinys, lipnusis sluoksnis, bet taip pat šios medžiagos lemtų kuo greitesnį ir kokybiškesnį gyjimą, nepažeidžiant periapikalinių audinių [2, 4].

Nanotechnologijos yra sparčiai besivystanti sritis, kuri jau dabar yra plačiai pritaikoma medicinos srityje. Vienas iš nanoodontologijos aspektų yra nanodalelių panaudojimas irigaciniams tirpalams. Įvairios nanodalelės pasižymi labai geromis antibakterinėmis savybėmis dėl savo polikationinės ar palianioninės prigimties, kuri lemia didesnį paviršiaus plotą bei įkrovos tankį ir lemia geresnį kontaktą su bakterijomis. Nanodalelės taip pat pasižymi efektyviu antibakteriniu poveikiu prieš Enterococcus faecalis dėl sugebėjimo pažeisti ląstelės sienelę [9]. Šios dalelės yra biologiškai suderinamos, ypatingai chitozanas, kuris yra gliukozamino ir N-acetil-gliukozamino

7 natūralus, katijoninis amino-polisacharido kopolimeras, gaunamas šarminiu daliniu de-acetilinimu chitino, kuris gaunamas iš vėžiagyvių ir krevečių kriauklių [2, 4, 6].

Taigi, dėl irigacijos svarbos ir iki šiol esamų netobulų irigacinių tirpalų yra būtina ir toliau ieškoti ir tirti naujus tirpalus, ypatingai visiškai naujos srities – nanotechnologijų – panaudojimą, kuris gali atnešti taip reikalingų permainų į šią sferą.

Šio darbo tikslas: Atlikus sisteminę literatūros apžvalgą, įvertinti chitozano antibakterinį poveikį dantų šaknų kanalams.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti chitozano panaudojimą dantų šaknų kanalų dezinfekcijai.

2. Palyginti chitozano antibakterinį poveikį dantų šaknų kanalams su kitomis šiuo metu dantų kanalų irigacijai naudojamomis medžiagomis.

3. Palyginti chitozano antibakterinį poveikį su kitomis neseniai pradėtomis naudoti medžiagomis.

8

1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI

BEI STRATEGIJA

1.1. Sisteminės apžvalgos protokolas

Literatūros sisteminė apžvalga atlikta, taikant PRISMA (Preferred Reporting Item for Systematic Review and Meta-Analyses) sisteminės apžvalgos reikalavimus [10], sudarytas sisteminės apžvalgos protokolas (žr. Priedas Nr.1 , Lentelė Nr.1).

1.2. Pagrindinis sisteminės apžvalgos klausimas

Iškeltas pagrindinis sisteminės literatūros apžvalgos klausimas PICO, kuriame P (angl.

Prolem/participants) – nuolatiniai žmonių dantys, kuriems taikomas chemomechaninis kanalų

paruošimas, I (angl. Intervention) – dantų šaknų kanalų irigacija chitozano tirpalu, C (angl.

Comparators) – lyginamosios/kontrolinės grupės su kitais irigaciniais tirpalais, O (angl. Outcomes)

– bakterijų/kolonijas formuojančių vienetų kiekio nežymus, vidutinis ar ryškus sumažinimas. Klausimas iškeliamas orientuojantis į infekcijos pašalinimą endodontinio gydymo metu: „Ar chitozanas pasižymi didesniu antibakteriniu aktyvumu ir yra pranašesnis už kitus irigacijai naudojamus tirpalus?“

1.3. Straipsnių atrankos ir atmetimo kriterijai

Straipsnių atrankos kriterijai:

1. Straipsnių publikavimo data nuo 2013m. 2. Straipsniai yra anglų kalba, pilnateksčiai.

3. In vivo ir in vitro tyrimai, kuriuose tiriamas chitozano antibakterinis poveikis dantų šaknų kanalams.

4. Paaiškinta tyrimo metodika, naudojamos medžiagos, tinkamai atlikta statistinė analizė, įvertinti rezultatai, naudojant chitozaną.

5. Tyrimų metu naudoti nuolatiniai dantys, kurių viršūnės pilnai susiformavę, kanalai negydyti endodontiškai, nėra šaknies lūžių.

6. Kiekvieno tyrimo metu dantys yra vienodai paruošiami, standartizuojami parenkant vienodą darbinį ilgį.

7. Tyrimo imtis ne mažiau kaip 10 dantų.

9 Straipsnių atmetimo kriterijai:

1. Prieiga prie pilno teksto yra negalima.

2. Sisteminės literatūros apžvalgos, laiškai redaktoriams, konferencijų pranešimai. 3. Tyrimai su gyvūnais, gyvūnų dantimis.

4. Pavieniai atvejai, naudojant tik vieną medžiagą.

1.4. Informacijos šaltiniai, paskutinės paieškos data

Mokslinių publikacijų paieška atlikta 2018-2019m. elektroninėse duomenų bazėse: Medline (PubMed), Science Direct, Wiley Online Library, bei rankiniu būdu, peržiūrint analizei atrinktų straipsnių literatūros šaltinius. Paskutinė paieškos data – 2019m. kovo 15d.

1.5. Duomenų paieškos strategija

Straipsnių paieška elektroninėse duomenų bazėse pradėta 2018m. rugpjūčio mėnesį. Paskutinės paieškos data – 2019m. kovo 15d. Atliekant straipsnių paiešką, buvo pritaikomi filtrai: straipsniai ne senesni nei 5 metų, anglų kalba. Paieškos metu naudoti raktažodžiai: „Chitosan“,

„Nanoparticles“, „Endodontics“, „Endodontic“, „Antibacterial“, „Root canal“, „Root canal treatment“, „Irrigation“ ir jų tarpusavio deriniai (žr. Priedas Nr.2 , Lentelė Nr.2).

1.6. Straipsnių atrinkimo procesas

Tyrimų atranka vykdyta keliais etapais. Pirmiausia įtrauktos visos publikacijos iš skirtingų duomenų bazių, atitikusios raktinių žodžių derinius ir nustatytus filtrus (straipsniai anglų kalba ir ne senesni nei 5 metai) bei pridėtos rankiniu būdu, kituose šaltiniuose rastos publikacijos. Po to atmesti duplikatai bei sisteminės literatūros apžvalgos. Kito etapo metu, perskaičius straipsnių pavadinimus ir/ar santraukas, atmesti straipsniai, neatitikę nustatytų atrankos kriterijų ir atrinkti straipsniai pilno teksto skaitymui. Galiausiai, perskaičius pilno teksto straipsnius ir jiems vėl pritaikius visus atrankos kriterijus ir įvertinus tinkamumą sisteminei analizei bei patikimumą, atrinkti straipsniai, kurie įtraukti į šią sisteminę analizę. (žr. 2.1. skyrius, 1 struktūrinė diagrama).

10 1.7. Duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas

Duomenų atranka iš straipsnių vykdyta pagal Cohrane vadovėlio metodines rekomendacijas [11], pildant pagal šias rekomendacijas parengtas formas (Žr. 2.2. skyrius, 3, 4, 6 lentelės). Iš kiekvieno tyrimo buvo atrenkami šie duomenys:

 Bendroji informacija: pagrindinis autorius, publikacijos metai.  Tyrimo tipas.

 Tyrimo tikslas, hipotezė.

 Tyrimo imtis (tiriamų dantų mėginių kiekis iš viso, tiriamų grupių ir dantų mėginių jose skaičius).

 Tyrimo trukmė.

 Tyrimo metodika (tyrimo aklumas, dantų paruošimas, naudojamos bakterijų kultūros, tiriamų tirpalų paruošimas).

 Tiriamų dantų grupės, jų požymiai.

 Dantų šaknų kanalų paruošimui naudojami endodontiniai instrumentai, paruošimo metodai, paruošimo metu naudoti irigaciniai tirpalai.

 Tiriamieji irigaciniai tirpalai.

 Statistinė analizė, jos kriterijai, matavimo parametrai, taikyti testai.  Tyrimo rezultatai, išvados.

1.8. Tyrimo kintamieji ir jų matavimo vienetai

Į šią sisteminę literatūros apžvalgą įtrauktų tyrimų kintamieji bei jų matavimo vienetai:  Bakterijų kolonijas formuojančių vienetų kiekis tirpale (CFU/ml).

 Gyvybingų bakterijų kiekis, išreikštas jų išgyvenamumo procentine verte (%).  Bakterijų sunaikinimo laikas (min.; d.).

1.9. Straipsnių kokybės vertinimas ir sisteminių klaidų rizika

In vitro tyrimai sudaro didžiąją dalį odontologijos žurnalų publikacijų ir būtent šių tyrimų metu

yra sukuriamos naujų medžiagų ar gydymo būdų panaudojimo metodikos, kurios vėliau yra pritaikomos praktikoje. Laboratorinėmis sąlygomis atliekami in vitro tyrimai yra atliekami kontroliuojamoje aplinkoje ir išlaikoma nedidelė klaidų atsiradimo rizika, tačiau nėra sukurta vienodų šių tyrimų metodikos, rezultatų ir išvadų pateikimo standartų, todėl, siekiant įvertinti tokių tyrimų kokybę, yra sukurtas CRIS įrankis (angl. Checklist for Reporting In vitro Study). Remiantis

11 šiuo įrankiu in vitro tyrimas yra laikomas kokybišku, o jo rezultatai svariais ir vertingais, jeigu publikacijoje pateikiami šie duomenys: tyrimo imties apskaičiavimas ir atitinkamas jos dydis; statistiškai reikšmingi skirtumai tarp tiriamųjų grupių; tinkamas ir tiksliai aprašytas tiriamųjų mėginių paruošimas, laikymas bei panaudojimas; paskirstymo seka, atsitiktinė atranka ir tyrimo aklumas; tinkamai atlikta statistinė analizė [12]. Straipsnių kokybės vertinimas pateiktas 2.4. skyriuje 5 lentelėje.

1.10. Pagrindiniai matavimo rodikliai (vidurkių skirtumai).

Analizuojamuose straipsniuose tyrimo metu gauti rezultatai yra išreiškiami skaičiais, kurie yra panaudojami statistinei analizei. Tačiau pusėje tyrimų, nors statistinė analizė ir yra atliekama, tačiau standartinis nuokrypis nepateikiamas [2, 13, 14] ir tik keliuose tyrimuose rezultatai yra pateikiami su standartiniu nuokrypiu (įverčiais) [15-17],

Vertinant įvairias tyrimų charakteristikas, skaičiuotas ne įprastas kintamųjų vidurkis, o svertinis vidurkis. Taip kintamųjų reikšmės vertinamos proporcingai tyrimo mėginių skaičiui. Dėl to, tyrimai su didesne imtimi turėjo didesnę įtaką vidurkių rezultatams nei tyrimai su mažesne imtimi.

12 2.

DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ

2.1. Duomenų paieškos rezultatai

Struktūrinė diagrama Nr. 1. Straipsnių atrankos procesas

Pagal raktinių žodžių derinius, pritaikius paieškos filtrus: ne senesni negu 5 metai straipsniai anglų kalba, trijose duomenų bazėse buvo atrinkta didžioji dalis mokslinių publikacijų bei pridėtos publikacijos iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, atrinktų straipsnių literatūros sąrašų. Daugiau nei pusę

P aieš k a A tr an k a T in k am u m as Įt rau k ta

Pagal raktinius žodžius duomenų bazėse rastos publikacijos

(n = 1381)

Iš viso surinkta straipsnių (n = 1429)

Publikacijos iš kitų paieškos šaltinių

(n = 48)

Atmesti duplikatai, sisteminės apžvalgos

(n = 872)

Straipsnių skaičius, atmetus duplikatus, sistemines apžvalgas

(n = 557)

Atmesti straipsniai, perskaičius pavadinimą ir/ar santrauką

(n = 523)

Pilno teksto straipsniai, atrinkti perskaičius pavadinimą ir/ar santrauką

(n = 34)

Atmesti straipsniai dėl atrankos kriterijų neatitikimo

(n = 28)

Straipsniai, įtraukti į sisteminę literatūros apžvalgą

13 atrinktų straipsnių sudarė duplikatai, kurie buvo atmesti. Be to, atmestos ir 2 sisteminės apžvalgos. Po to, perskaičius pavadinimą ir/ar santrauką, buvo atmesta didžioji dalis publikacijų dėl atrankos kriterijų neatitikimo: straipsniai neatsakė į pagrindinį apžvalgos keliamą klausimą, nebuvo tinkami tiriamieji ir/ar pasirinkti tyrimo metodai, tyrimai atlikti naudojant tik vieną medžiagą, jos su niekuo nelyginant, nebuvo prieigos prie pilno teksto straipsnių. Po atrinktų publikacijų pilno teksto skaitymo buvo atmesta nemaža dalis straipsnių dėl atrankos kriterijų neatitikimo: nepakankamai aiškiai aprašoma tyrimo metodika, tiriamieji dantys buvo netinkamai paruošiami, netiksliai ir/ar nepakankamai atsakoma į šios apžvalgos keliamus klausimus, straipsniai nepatikimi. Taigi, į sisteminę literatūros analizę įtraukti 6 tyrimai, kurie atitiko visus keliamus atrankos kriterijus ir atsakė į apžvalgos keliamą klausimą. Straipsnių atranka pavaizduota pagal PRISMA Flow diagramą (žr. 2.1. skyriuje, 1 struktūrinėje diagramoje).

2.2. Tyrimų charakteristika

Visi į šią sisteminę literatūros analizę įtraukti straipsniai buvo eksperimentiniai in vitro tyrimai, kurie buvo atlikti su nuolatiniais, pilnai susiformavusiomis šaknimis ir uždaromis viršūnėmis, sveikais, anksčiau negydytais žmonių dantimis [13, 15] , kurie buvo neseniai pašalinti [2, 16] dėl ortodontinių arba periodontologinių priežasčių [17], gavus raštišką pacientų sutikimą dėl dantų panaudojimo tyrimui [14].

Visų tyrimų tikslas buvo susiję su chitozano antibakterinio poveikio tyrimu, be to, Elkhashab R.A.M. ir kt. bei Geethapriya N. ir kt. straipsniuose kaip papildomas tikslas buvo iškeltas ir chitozano poveikio lipniajam sluoksniui ištyrimas [2, 16]. Kadangi ši tyrimų dalis, susijusi su lipniojo sluoksnio pašalinimo efektyvumu, nėra aktuali daromai sisteminei apžvalgai, buvo įtraukiama tik antibakterinio efektyvumo tyrimo metodika ir rezultatai bei atitinkamai pateikiami duomenys tokie kaip tyrimo imtis ir kt. tik apžvalgai aktualios tyrimo dalies - antibakterinio poveikio tyrimo. Taip pat, dalyje publikacijų, prieš atliekant tyrimus su dantimis, buvo atliekami papildomi laboratoriniai tyrimai tiriamųjų tirpalų antibakterinio poveikio įvertinimui [13, 14, 16, 17], tačiau šie duomenys į analizę neįtraukiami, nes neatitinka nustatytų kriterijų, t.y. nėra atliekami su dantimis, ir dėl to negali būti lyginami kartu su kitais duomenimis.

Analizuotų tyrimų tikslai, tyrimo imtis ir trukmė bei taikytos statistinės duomenų analizės metodai pateikiami 3 lentelėje.

14 Lentelė Nr. 3. Analizuotų tyrimų tikslai, tyrimo imtis ir trukmė bei taikytos statistinės duomenų analizės metodai

Eil. Nr.

Tyrimo autorius,

šaltinis

Tyrimo tikslas, hipotezė

Tyri mo imtis, N Grupių sk. ir N grupėje Tyrimo trukmė, n Statistinės duomenų analizės kriterijai Reikšmin-gumo lygmuo 1. Geethapriya N. ir kt., 2016 [16]

Įvertinti chitozano ir chitozano-EDTA efektyvumą, panaikinant Enterococcus faecalis bakterinę plėvelę nuo dantų kanalų dentino ir pašalinant lipnųjį sluoksnį su minimalia erozija, palyginus su 5,2% NaOCl.

70* 14gr. → 5 45 One-way ANOVA testas Tukey‘s Post hoc testas p ≤ 0,05 2. Yadav P. ir kt., 2017 [13]

Įvertinti chitozano, naudojamo kaip dantų šaknų kanalų irigacinio tirpalo, citotoksiškumą ir antibakterinį efektyvumą prieš E. Faecalis ir Candida Albicans bakterinę plėvelę ant danties mėginio.

100 10gr. → 10 31 One-way ANOVA testas Tukey‘s Post hoc testas p < 0.05 3. Jaiswal N. ir kt., 2017 [15]

Tikslas buvo patikrinti hipotezę, kad naujai atrasti irigaciniai tirpalai tikriausiai bus tokie patys efektyvūs ir tuo pačiu mažiau dirginantys audinius nei NaOCl.

180** 9gr. → 20 43 One-way ANOVA testas Tukey‘s Post hoc testas p <0,05 4. Hassan H.Y. ir kt., 2017 [17]

Įvertinti keturių pasirinktų tirpalų (Biopure MTAD, 2% Nano-chitozano, 2% chitozano, 2,5% NaOCl) antibakterinį poveikį prieš E. Faecalis.

50 4gr. → 10 2gr. → 5 14 Chi-Square testas Fisher's (LSD) testas p ≤ 0,05 5. Elshinawy M.I. ir kt., 2018 [14]

Ištirti chitozano nanodalelių, sidabro nanodalelių, ozonuoto alyvuogių aliejaus pavienių arba kombinacijose antimikrobinį poveikį prieš endodontinius patogenus. 168 8gr. → 7*** 15 One-way ANOVA testas Tukey‘s Post hoc testas α = 0.05 6. Elkhashab R.A.M. ir kt., 2018 [2]

Palyginti žolinių (angl. herbal) ir tradicinių irigacinių tirpalų antibakterinį poveikį ir lipniojo sluoksnio panaikinimo galimybes

75 3gr. → 20

1gr. → 15 23 ? p <0,05

N – tyrimo mėginių skaičius; n – dienų skaičius; EDTA - etilendiamino-tetraacetato rūgštis; NaOCl – natrio hipochloritas; gr. – grupė; MTAD - tetraciklino izomero, rūgšties ir dezinfektanto mišinys; LSD – mažiausiai reikšmingas skirtumas; ? – tyrime nenurodoma.

* - tyrimo imtis buvo 35 dantys, kurie padalinti vertikaliai į 70 tyrimo mėginių. ** - tyrimo imtis buvo 90 dantų, kurie padalinti vertikaliai į 180 tyrimo mėginių. *** - tyrimas su šiuo grupių ir dantų jose skaičiumi kartojamas tris kartus.

15 Analizuojamuose straipsniuose tiriamųjų dantų mėginių skaičius svyravo nuo 50 iki 180. Tai iš viso sudarė 643 dantų mėginius ir vidutinė imtis buvo 107 dantų mėginiai. Terminas „dantų mėginiai“ yra pasirinktas dėl to, kad dviejuose tyrimuose naudoti dantys, po jų paruošimo tyrimui bei chemomechaninio apdorojimo, buvo vertikaliai padalinami [15] deimantinio disko pagalba [16], taip padvigubinant tyrimo mėginių skaičių. Visi tirti dantys buvo vienašakniai ir turintys vieną kanalą [17], priklausė prieškrūminių dantų grupei [13-16] arba priekinių ir prieškrūminių dantų grupei [2].

Daugumoje straipsnių nurodyta, kad prieš pradedant tyrimą, dantys buvo nuvalomi [17], pašalinant paviršinius nešvarumus, akmenis bei audinių liekanas ir laikomi fiziologiniame tirpale [13, 15] arba nuvalius dantis, jie buvo laikomi 2,5% NaOCl tirpale [14]. Taip pat, įvertinamas dantų šaknų kanalų „praeinamumas“, įvedant sterilią 15# [2] ar 10# K dildę per visą šaknies ilgį [16] arba radiologiniu būdu patvirtinamas kanalo spindžio matomumas [13].

Paruošiant dantis tyrimui, deimantinių diskų pagalba buvo nupjaunama vainikinė dalis bei šaknies dalis žemiau cemento-emalio jungties, siekiant standartizuoti visų tyrime naudojamų dantų ilgį, kuris buvo pasirinktas gana įvairus: pirmame ir trečiame tyrimuose buvo parinktas 8 mm ilgis [15, 16], antrame ir penktame – 12 mm [13, 14], ketvirtame ir šeštame tyrimuose – 17 mm [2, 17], taigi, vidutinis tyrimui pasirinktas šaknies ilgis buvo 11,4 mm.

Tolimesnė veiksmų seka tyrimuose šiek tiek skyrėsi, priklausomai nuo pasirinktos tyrimo metodikos. Tiriamieji mėginiai visada buvo sterilizuojami, prieš juos užkrečiant bakterijų kultūromis, ir po to panaudojami tiriamieji tirpalai. Tačiau, viename tyrime prieš sterilizaciją dantys iš viso nėra instrumentuojami [13], kitame tik praplatinama viršūninė dalis, naudojant K dildes iki 25 dydžio [2] ir tolimesnis chemomechaninis dantų šaknų kanalų paruošimas taikytas, panaudojant tiriamuosius tirpalus, po dantų užkrėtimo bakterijų kultūromis [2, 13]. Kituose keturiuose tyrimuose dantys pirmiausia yra chemomechaniškai paruošiami, naudojant standartinius pasirinktus irigacinius tirpalus, ir tik po to seka anksčiau minėta veiksmų seka, pradedant sterilizavimu [14-17], be to dviejuose iš šių tyrimų po chemomechaninio kanalų paruošimo dantys buvo vertikaliai padalijami pusiau [15, 16].

Penkiuose iš šešių analizuojamų tyrimų dantų mėginių sterilizavimas buvo atliekamas autoklavu [16] 121°C temperatūroje 15 [14, 17] arba 20 min. [2, 13], o viename tyrime sterilizacija atliekama 300 kj/cm2 dozės ultravioletiniais spinduliais 10 min. [15]. Be to, siekiant užtikrinti, kad nėra likusių jokių bakterijų, po sterilizacijos dantų mėginiai papildomai inkubuojami 37°C temperatūroje 48 val. Mueller-Hinton tirpale [16] arba 24 val. „Brain heart infusion“ tirpale [13].

Visuose analizuojamuose tyrimuose buvo pateikiamas tikslus dantų šaknų kanalų chemomechaninio paruošimo aprašymas [14-17] ir pabrėžiama, kad instrumentacijos metu buvo griežtai laikomasi gamintojų nurodymų [2, 13]. Didesnėje dalyje tyrimų, instrumentacija atliekama

16 mašininiais Protaper instrumentais „žingsnio žemyn“ technika [2] iki F3 instrumento dydžio [13, 15, 16], o kituose dviejuose tyrimuose kanalų mechaninis valymas atliekamas tik rankiniais instrumentais – K dildėmis iki 40 instrumento dydžio [17] „žingsnio atgal“ metodika [14], Hassan H.Y. ir kt. tyrime papildomai praplatinant įeigą mašininiais Gates-Glidden instrumentais. Mechaninio paruošimo metu tarp instrumentų irigacijai buvo naudojami tiriamieji tirpalai [2, 13] arba įvairios koncentracijos NaOCl tirpalas [14-17].

Visuose į analizę įtrauktuose straipsniuose buvo vertinamas tiriamųjų tirpalų antibakterinis aktyvumas prieš dažniausiai dantų šaknų kanaluose randamus mikroorganizmus. Daugiausiai tirtas įvairių irigacinių tirpalų poveikis prieš E. faecalis [2, 13, 15-17], kurios Geethapriya N. ir kt. publikacijoje buvo naudojamos dvi kultūros, iš kurių viena buvo standartinė ATCC29212, o kita išskirta kliniškai. Be to,viename tyrime dar tirtas poveikis Candida albicans [13], o kitame tyrime vertinamas antibakterinis efektyvumas prieš mišrią mikroflorą, sudarytą iš E. Faecalis, C. Albicans,

Streptococcus mutans mikroorganizmų [14]. Visuose tyrimuose yra tiksliai aprašoma koks bakterijų

kiekis yra naudojamas tyrime [2], kaip jos yra kultivuojamos bei paruošiamos [13-17].

Tyrimų trukmė buvo gana įvairi ir daugiausia priklausė nuo dantų mėginių inkubavimo su bakterijų kultūromis laiko: pirmasis ir trečiasis tyrimai truko apie 6 savaites [15, 16], antrasis tyrimas - apie 4 savaites [13], ketvirtasis ir penktasis – apie 2 savaites [14, 17], o paskutinis tyrimas – apie 3 savaites [2]. Inkubavimo su bakterijomis metodika analizuojamuose tyrimuose buvo pakankamai panaši: inkubacija atlikta 37°C temperatūroje [14, 15, 17], pakeičiant bakterines kultūras naujomis kas 72 val [13, 16].

Tyrimuose dantų mėginių stebėjimui ir įvairiems matavimams atlikti dažniausiai buvo naudojamas elektronų skenavimo mikroskopas [13] su x3000 padidinimo [2] arba su x1000 ir x5000 padidinimu [16]. Taip pat, viename tyrime naudojamas skaitmeninis bakterijų kolonijų skaičiuotuvas [15], o likusiuose tyrimuose naudojami prietaisai neaprašomi [14, 17].

Analizuojamuose straipsniuose tiriamųjų tirpalų antibakterinis poveikis buvo vertinamas keliais skirtingais metodais: skaičiuojant gyvybingų bakterijų kiekį, išreiškiant jį išgyvenamumo procentine verte ir vertinant bakterijų sunaikinimo laiką minutėmis reguliariais intervalais: prieš tyrimą, praėjus 15 min., 30 min., 45 min., 60 min. [16] arba skaičiuojant bakterijų kiekį (%) prieš irigaciją tiriamaisiais tirpalais, po irigacijos inkubavus 48 val., 2 d. ir 10 d. [17] ar skaičiuojant CFU/ml po atlikto eksperimento [2, 13, 15] arba kasdien 8 inkubacijos dienas ir įvertinant bakterijų sunaikinimo laiką dienomis [14].

Visose publikacijose dantų mėginiai buvo suskirstomi į tiriamųjų tirpalų grupes ir kontrolines grupes [2, 15, 17], kai kuriuose tyrimuose papildomai dar sukuriant du tiriamųjų tirpalų rinkinius skirtus skirtingoms tyrime naudojamoms bakterijoms [13, 16], o viename tyrime buvo sudaromi trys tiriamųjų ir kontrolinių grupių rinkiniai, nes bandymas, siekiant maksimalaus tikslumo,

17 kartojamas tris kartus [14]. Pirmojo tyrimo metu teigiama kontroline grupe buvo pasirinktas 5,2% NaOCl tirpalas, o neigiama kontroline grupe – fiziologinis tirpalas [16]. Antrame, trečiame ir šeštame tyrimuose kontroline grupe pasirinktas fiziologinis tirpalas [2, 13, 15]. Ketvirtame tyrime neigiama kontrolinė grupė buvo dantys, kurie nebuvo užkrečiami tiriamąja mikroflora, o kultivuojami su sterilizuotu triptiniu sojos tirpalu (angl. Tryptic soy broth), o teigiama kontroline grupe buvo pasirinkti dantys, kuriuose bakterijų kultūra buvo kultivuojama visiškai be jokio taikomo gydymo/chemomechaninio paruošimo [17]. Penktame tyrime kontroline grupe pasirinkti su bakterijomis inkubuoti, bet negydyti dantys, teigiama kontroline grupe – kalcio hidroksidas, neigiama kontroline grupe – dantys, kurie nebuvo nei užkrečiami mikroflora, nei gydyti, panaudojant tiriamuosius tirpalus, siekiant atmesti užsikrėtimo tikimybę eksperimento metu, taip pat papildomai buvo palyginami naudojami tirpalų sudedamieji elementai dimetilsulfoksidas bei 5% ledinė acto rūgštis, kad atmesti jų poveikį bakterijų plėvelės dantų šaknų kanalų paviršiuje formavimuisi [14].

Pagal skirtingus požymius apibendrinti tyrimų duomenys yra pateikiami 4 lentelėje.

Lentelė Nr. 4. Tyrimų charakteristikos

Požymis N (%)

643 (100,0) Šaltinis(-iai) Tiriama dantų grupė

Vienašakniai dantys su vienu kanalu (V/ž, A/ž) Prieškrūminiai dantys su vienu kanalu (V/ž, A/ž) Priekiniai (V/ž), prieškrūminiai (A/ž)

Prieškrūminiai (A/ž) 50 (7,8) 168 (26,1) 75 (11,7) 350 (54,4) [17] [14] [2] [13, 15, 16] Standartizuotas danties šaknies kanalo ilgis

8mm 12mm 17mm 250 (38,9) 268 (41,7) 125 (19,4) [15, 16] [13, 14] [2, 17] Instrumentai, naudojami šaknų kanalų paruošimui

Rankiniai Mašininiai 218 (33,9) 425 (66,1) [14, 17] [2, 13, 15, 16] Medžiaga, naudota chemomechaniniam kanalų

apdorojimui instrumentavimo metu Įvairūs tiriamieji tirpalai

1,3% NaOCl 2,5% NaOCl 3% NaOCl 5% NaOCl 175 (27,2) 50 (7,8) 168 (26,1) 70 (10,9) 180 (28,0) [2, 13] [17] [14] [16] [15] Tyrimo metu naudota bakterijų kultūra

Enterococcus faecalis Candida albicans

Mišri mikroflora (E. Faecalis, C. Albicans,

Streptococcus mutans) 425 (66,1) 50 (7,8) 168 (26,1) [2, 13, 15, 16, 17] [13] [14]

18 Lentelė Nr. 4. tęsinys. Tyrimų charakteristikos

Požymis N (%) 643 (100,0) Šaltinis(-iai) Tyrimo trukmė 2 savaitės 3 savaitės 4 savaitės 6 savaitės 218 (33,9) 75 (11,7) 100 (15,5) 250 (38,9) [14, 17] [2] [13] [15, 16] Tiriamieji irigaciniai tirpalai*

Acto rūgštis

12,5% alkoholinis miswak ekstraktas Biopure MTAD

Chitozanas (įv. konc. ir formos)

Chitozanas ir kitų tirpalų kombinacijos (įv. konc.) 2% chlorheksidinas

Ozonuotas alyvuogių aliejus 17% EDTA

NaOCl (įvairios koncentracijos) Propolis 20 (4,7) 20 (4,7) 10 (2,4) 121 (28,6) 111 (26,2) 20 (4,7) 21 (5,1) 10 (2,4) 70 (16,5) 20 (4,7) [15] [2] [17] [2, 13, 14, 15, 16, 17] [14, 15, 16] [13] [14] [16] [2, 13, 15, 17] [15]

N – tirtų dantų mėginių skaičius; V/ž – viršutinis žandikaulis; A/ž – apatinis žandikaulis; NaOCl – natrio hipochloritas; MTAD - tetraciklino izomero, rūgšties ir dezinfektanto mišinys; įv. konc. – įvairios koncentracijos; EDTA - etilendiamino-tetraacetato rūgštis.

* - N laikomas dantų mėginių skaičius, atėmus kontrolinėse grupėse esančius dantų mėginius, kuris iš viso lygus 423 (100%).

Apibendrinant 4 lentelės duomenis, matome, kad analizuojamuose straipsniuose didžiausią dalį tiriamųjų dantų mėginių sudarė prieškrūminiai dantys – 54,4%. Tyrimuose dažniausiai: pasirinktas šaknies ilgis 12mm (41,7%), dantų kanalai mechaniškai paruošti mašininiais instrumentais (66,1%), chemomechaninio kanalų paruošimo metu naudotas 5% NaOCl (28,0%), naudota E. faecalis bakterijų kultūra (66,1%), tyrimai truko 6 savaites (38,9%) ir su chitozanu dažniausiai lyginta įvairios chitozano ir kitų tirpalų kombinacijos (26,2%) bei įvairios koncentracijos NaOCl (16,5%).

2.3. Analizuotuose straipsniuose tiriami tirpalai

Į analizę įtrauktuose straipsniuose buvo tiriamas ir tarpusavyje lyginamas įvairių irigacinių tirpalų antibakterinis poveikis dantų šaknų kanaluose randamai mikroflorai. Visuose tyrimuose vienas iš pasirinktų tirpalų buvo įvairios koncentracijos bei formos chitozano tirpalas. Kiti tirti ir su chitozanu lyginti tirpalai buvo 1% acto rūgštis, 12,5% alkoholinis miswak ekstraktas, Biopure MTAD (tetraciklino izomero, rūgšties ir dezinfektanto mišinys), 2% CHX, ozonuotas alyvuogių aliejus (O3-oil), 17% EDTA, įvairios koncentracijos NaOCl, propolis bei įvairios chitozano ir kitų tirpalų kombinacijos. Šių medžiagų panaudojimą tyrimuose galima apibendrinti suskirstant į tam tikras grupes:

19 1. Chitozano tirpalai. Visuose tyrimuose, išskyrus Elshinawy M.I. ir kt., chitozano milteliai buvo tirpinami 1% acto rūgšties, siekiant gauti irigicijai skirtą tirpalą [15-17], panaudojant magnetinį maišytuvą [2, 13]. Jaiswal N. ir kt. publikacijoje papildomai buvo ištirtas 1% acto rūgšties antibakterinis poveikis, siekiant įvertinti, ar chitozano antibakterinis poveikis yra kaip nors paveikiamas, pridedant šios rūgšties. Minėtuose straipsniuose tirto chitozano koncentracija buvo gana įvairi: 0,2% [2, 15], 0,25%, 0,5% [13], 1,2% [16], 2% bei 2% nanochitozanas, kuris gautas chitozaną sumaišius su 30% vandenilio periksido vandeniniu tirpalu [17]. Elshinawy M.I. ir kt. publikacijoje buvo tiriamas nanochitozanas (Ch-NPs), gaunamas jonotropinės gelio darymo technikos metu (angl. ionotropic gelatation

technique), tirpinant chitozaną 5% ledinėje acto rūgštyje.

2. Chitozano ir kitų medžiagų kombinacijos. Trijuose iš analizuotų tyrimų ištirtas ir įvairių chitozano ir kitų tiriamų medžiagų kombinacijų antibakterinis efektyvumas [14-16]. Šiuose tyrimuose su chitozanu buvo kombinuojamos skirtingos medžiagos įvairiomis koncentracijomis: 0,2% chitozanas su 2% CHX, 1% chitozanas su 1% CHX, 2% chitozanas su 2% CHX [15]; 1,2% chitozanas su 17% EDTA santykiu 1:3, 1:1 ir 3:1 [15]; Ch-NPs su O3-oil [14].

3. Standartiniai irigaciniai tirpalai. Šiems tirpalams priskiriamas „auksiniu standartu“ laikomas NaOCl bei galbūt šiuo metu rečiau endodontijoje, bet bendrai odontologinių infekcijų atveju dažniausiai naudojamas CHX tirpalas. 2% CHX tirtas Yadav P. ir kt., o NaOCl įtrauktas į didžiosios dalies publikacijų tyrimus gana įvairiomis koncentracijomis: 2,5% [17], 3% [13], 5% [15] ir 5,25% [2].

4. Alternatyvūs irigaciniai tirpalai. Didesnėje dalyje straipsnių chitozanas nebuvo vienintelė naujai pradėta naudoti medžiaga, kuri yra lyginama su įprastiniais irigaciniais tirpalais. Į Jaiswal N. ir kt. tyrimą buvo įtrauktas propolis dėl kituose tyrimuose jau patvirtinto, panašaus antibakterinio efektyvumo kaip NaOCl tirpalo [18]. Hassan H.Y. ir kt. tyrime pasirinktas Biopure MTAD tirpalas, kuris vis dažniau naudojamas irigacijai ne tik dėl jo puikių galimybių pašalinti lipnųjį sluoksnį su minimalia erozijų tikimybe, bet ir dėl antibakterinio poveikio [19]. Elshinawy M.I. ir kt. publikacijoje tiriamas O3-oil, nes jau anksčiau buvo nustatytas ozonuoto alyvuogių aliejaus puikus antibakterinis poveikis, lemiantis gerą audinių gijimą ir regeneraciją [20]. Elkhashab R.A.M. ir kt. tyrime tirtas žolinis preparatas - 12,5% alkoholinis miswak ekstraktas, kuris paruoštas iš Salvadora

persica kramtomų lazdelių, jas susmulkinant, pridedant 60% etanolio ir filtruojant. Ši

medžiaga pasirinkta dėl jos sudėtyje esančių komponentų, kurie pasižymu aukštu efektyvumu prieš burnos ertmėje randamus patogenus [21].

20 2.4. Į analizę įtrauktų straipsnių kokybės vertinimas

Atliekant publikacijų kokybės vertinimą pagal CRIS, daugumoje iš straipsnių buvo pilnai arba bent iš dalies pateikiama rekomenduojama informacija (žr. Lentelė Nr.5).

Lentelė Nr. 5. Tyrimų, įtrauktų į sisteminę literatūros analizę, kokybės vertinimas pagal CRIS

Eil. Nr. Pulikacijos autorius, metai, šaltinis Tyrimo imties apskaičiavi-mas ir atitinkamas jos dydis Statistiškai reikšmingi skirtumai tarp tiriamųjų grupių Tinkamas tiriamųjų mėginių paruošimas, laikymas bei panaudojimas Paskirsty-mo seka, atsitiktinė atranka ir tyrimo aklumas Tinkamai atlikta statistinė analizė 1. Geethapriya N. ir kt., 2016 [16] +/- + + +/- + 2. Yadav P. ir kt., 2017 [13] +/- + + +/- + 3. Jaiswal N. ir kt., 2017 [15] +/- + + +/- + 4. Hassan H.Y. ir kt., 2017 [17] +/- + + +/- + 5. Elshinawy M.I. ir kt., 2018 [14] +/- + + +/- + 6. Elkhashab R.A.M. ir kt., 2018 [2] +/- + + +/- +/-

„+“ – duomenys yra; „+/-“ – duomenys nurodyti iš dalies.

Nors visų analizuojamų tyrimų imtis yra nemaža ir atitinka atrankos kriterijus, tačiau nei viename tyrime nėra nurodyta, kaip ji buvo pasirinkta ir apskaičiuota. Taip pat, visuose tyrimuose yra taikoma atsitiktinė atranka, nors ir nėra duomenų apie tyrimo aklumą, tačiau in vitro tyrimai turi mažesnę subjektyvumo tikimybę. Visuose tyrimuose yra tiksliai aprašomas mėginių paruošimas, laikymo sąlygos bei panaudojimas. Taip pat, visose publikacijose rezultatams įvertinti yra atlikta statistinė duomenų analizė bei gaunami statistiškai reikšmingi rezultatai tarp tiriamųjų grupių. Penkiuose straipsniuose įvardijama kokios naudojamos programos bei testai, kurie daugeliui publikacijų sutampa: keturiuose straipsniuose naudojami One-way ANOVA testas bei Tukey‘s Post hoc testas [13-16], o Hassan H.Y. ir kt. straipsnyje Chi-Square testas ir Fisher's testas [17]. Tačiau Elkhashab R.A.M. ir kt. straipsnyje nurodoma tik tai, kad analizė buvo atlikta ir pateikiamos reikšmės su įvertintais rezultatų reikšmingumais, tačiau nepateikiama duomenų apie analizės atlikimo metodiką [2], dėl to atsiranda didesnė šio tyrimo rezultatų iškraipymo tikimybė ir mažėja jos vertė.

21

3. REZULTATŲ APTARIMAS

3.1. Pagrindiniai rezultatai

Nepaisant to, kad analizuotuose tyrimuose buvo pasirinktos skirtingos tyrimo atlikimo metodikos, tarpusavyje lyginti nevienodi tirpalai, o rezultatai vertinti pagal skirtingus parametrus, visos publikacijos patvirtino chitozano antibakterinį efektyvumą, kuris buvo aukštesnis nei kontrolinės (neigiamos) grupės rezultatų. Keturiuose, į analizę įtrauktuose, straipsniuose chitozano antibakterinis poveikis buvo lygintas su šiuo metu plačiausiai naudojamu irigaciniu tirpalu – NaOCl [2, 13, 15, 17], dar kitame tyrime NaOCl pasirenkant teigiama kontroline grupe [16]. Yadav P. ir kt. publikacijoje, rezultatai vertinti, skaičiuojant CFU/ml, kuris E. faecalis tiriamojoje grupėje chitozano ir NaOCl buvo gana panašus, su nežymiai pranašesniais NaOCl rezultatais: 0,25% chitozano poveikyje rasta 35 CFU/ml, 0,5% chitozano – 33 CFU/ml, o 3% NaOCl – 32 CFU/ml. Tačiau C. albicans grupėje rezultatai tarp chitozano ir NaOCl nutolo smarkiau: 0,25% chitozano poveikyje rasta 36,6 CFU/ml, 0,5% chitozano – 30,2 CFU/ml, o 3% NaOCl – 27,1 CFU/ml. [13]. Iš šių rezultatų matome, kad didesnės koncentracijos chitozanas pasižymi didesniu antibakteriniu efektyvumu ir pasirinktos chitozano koncentracijos jau beveik prilygsta NaOCl. Šį teiginį, galima paremti ir Hassan H.Y. ir kt. tyrimo rezultatais, kur į tyrimą įtrauktas jau gerokai didesnės – 2% – koncentracijos chitozanas, o jo antibakterinis poveikis buvo stipresnis nei pasirinkto 2,5% NaOCl. Ryškiausias skirtumas tarp šių medžiagų pasireiškė tik pradėjus tyrimą, kuomet, bakterijomis užkrėstus dantis paveikus tiriamaisiais tirpalais, bakterijų kiekis chitozano grupėje buvo 50%, o NaOCl – 70%, po to sekė skirtumo tarp šių grupių mažėjimas ir bakterijų kiekio augimas patikrinimo po 2 dienų metu, kai chitozano grupėje bakterijų buvo 80%, o NaOCl – 90%, bakterijų kiekiui galiausiai pasiekiant 100% abiejose grupėse 10 dienos metu. Šiame tyrime, taip pat, tirtas Nano-chitozanas, kuris pasižymėjo šiek tiek aukštesniais rezultatais nei chitozanas – 10% mažesniu bakterijų kiekiu kiekvieno tikrinimo metu [17]. Kituose dviejuose tyrimuose buvo pasirinktas mažesnės – 0,2% – koncentracijos chitozanas ir gauti rezultatai jau buvo prastesni nei NaOCl [2, 15]. Tačiau, nors ir Jaiswal N. ir kt. tyrime chitozano poveikis nustatytas silpnesnis nei 5% NaOCl (p=0,009), tačiau jis buvo statistiškai reikšmingai stipresnis nei fiziologinio tirpalo (p=0,000) ir net esant tokiai mažai tirpalo koncentracijai sugebėjo dezinfekuoti šaknies kanalą. Elkhashab R.A.M. ir kt. taip pat nustatytas statistiškai reikšmingai efektyvesnis 5,25% NaOCl poveikis nei chitozano (p=0,019), kur NaOCl poveikyje beveik nebeliko CFU/ml, o panaudojus chitozaną jų liko apie 0,7 CFU/ml. Tačiau, vėlgi chitozano poveikis buvo reikšmingai didesnis nei fiziologinio tirpalo (p<0,001), o fiziologinio tirpalo grupėje nustatytas ženkliai didesnis bakterijų

22 kiekis – apie 4,3 CFU/ml [2]. Geethapriya N. ir kt. tyrime 5,2% NaOCl buvo pasirinktas kaip teigiama kontrolinė grupė. Šiame tyrime buvo vertinamas bakterijų sunaikinimo laikas (min.). NaOCl grupėje bakterijos tapo negyvybingos (išgyvenamumas 0,02%) po 15min., o 1,2% chitozano grupėje, nors per 15min. bakterijos ir nebuvo pilnai sunaikintos, tačiau pasiektas reikšmingas jų kiekio sumažėjimas nuo 100% iki mažiau nei 1%, o visiškas sunaikinimas pasiektas per 60min. [16]. Visuose šiuose tyrimuose buvo pasirinktos skirtingos NaOCl koncentracijos, tačiau jau anksčiau buvo nustatyta, kad nėra žymaus antibakterinio poveikio skirtumo tarp NaOCl koncentracijų nuo 2,5% iki 5% [22]. Didžiojoje dalyje šių tyrimų yra akcentuojamos neigiamos NaOCl savybės: toksiškumas, dirginantis poveikis periapikaliniams audiniams [13], nemalonus skonis, sukeliama instrumentų korozija [2, 17] bei dentiną silpninantis poveikis [15]. Dėl to yra rekomenduojama vietoj NaOCl rinktis chitozaną, kurio antibakterinis poveikis yra pakankamai efektyvus ir jis nepasižymi tokiu toksiškumu kaip NaOCl [2, 13, 15].

Geethapriya N. ir kt. straipsnyje chitozanas palygintas su 17% EDTA, kuri taip pat laikoma vienu iš neatsiejamų nuo endodontinio gydymo tirpalu [16], kuris dažniausiai naudojamas po irigacijos su NaOCl [16, 23]. Šio tyrimo rezultatai parodo žymiai didesnį chitozano antibakterinį aktyvumą visais pakartotinio įvertinimo intervalais, kuomet chitozano poveikyje jau po 15min. liko mažiau nei 1% bakterijų, kurios pilnai sunaikintos per 60min., o EDTA grupėje po 15min. gyvybingų bakterijų kiekis siekė daugiau nei 40% standartinėje E.faecalis grupėje ir beveik 25% kliniškai išskirtos E.faecalis grupėje, o po 60min. jų vis dar išliko šiek tiek daugiau nei 9% standartinėje E.faecalis grupėje ir beveik 4% kliniškai išskirtos E.faecalis grupėje [16].

Yadav P. ir kt. publikacijoje chitozano poveikis palygintas ir su kitu tradiciniu antibakteriniu tirpalu – CHX. Nustatytas labai nežymus CHX pranašumas chitozano atžvilgiu – 2% CHX grupėje nustatyta 32,2 CFU/ml, kai tuo tarpu 0,25% chitozano – 35 CFU/ml, o 0,5% chitozano – 33 CFU/ml. Šios publikacijos diskusijoje, nepaisant savo silpnesnio antibakterinio poveikio, chitozanas yra siūlomas vietoj CHX dėl pastarojo neigiamų savybių [15].

Dalyje analizuojamų tyrimų chitozanas palygintas ne tik su tradiciniais irigaciniais tirpalais, bet ir su kitomis naujomis medžiagomis, kadangi naujo, pranašesnio irigacinio tirpalo paieškos neapsiriboja tik vieno chitozano ištyrimu [2, 14, 15, 17]. Kiekviename iš šių tyrimų pasirinkta vis kita medžiaga. Elkhashab R.A.M. ir kt. publikacijoje chitozanas palygintas su 12,5% alkoholiniu miswak ekstraktu. Nors miswak grupėje gautas šiek tiek mažesnis bakterijų kiekis (0,6 CFU/ml), palyginus su chitozanu (0,7 CFU/ml), tačiau šis skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (p=0,845) ir alternatyva tradiciniams tirpalais yra siūlomi abu šie natūralios kilmės tirpalai [2]. Jaiswal N. ir kt. tyrime su chitozanu palyginta kita natūrali medžiaga – propolis. Tarp šių medžiagų nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingo skirtumo ir propolio antibakterinis poveikis prilygintas 0,2% chitozanui [15]. Hassan H.Y. ir kt. lygino 2% chitozaną su Biopure MTAD. Šiame tyrime Biopure

23 MTAD pasižymėjo didžiausiu antibakteriniu efektyvumu, pirmas 2 dienas visiškai sustabdant bakterijų augimą (0,0%), kuris po 10 dienų pasiekė tik 50%, kai tuo tarpu chitozano poveikyje iš karto po panaudojimo gyvybingų bakterijų kiekis siekė 50%, o 10 dienų laikotarpyje pasiekė maksimalų. Šie puikūs Biopure MTAD tirpalo antibakterinio poveikio rezultatai patvirtino ankstesnių tyrimų duomenis [3, 24]. Elshinawy M.I. ir kt. publikacijoje Ch-NPs palygintas su O3 -oil, skaičiuojant mišrios bakterijų mikrofloros (E. Faecalis, C. Albicans, S. mutans) kolonijas formuojančių vienetų kiekį 1 ml tirpalo kasdien 8 inkubacijos dienas ir taip įvertinant bakterijų sunaikinimo laiką. Pirmomis trijomis dienomis abiejų tiriamųjų tirpalų grupėse rezultatai buvo panašūs ir CFU/ml kasdien po 1 CFU/ml mažėjo nuo beveik 6 CFU/ml iki 4 CFU/ml. Didesnis bakterijų kiekio sumažėjimas įvyko 4 dieną, kuomet bakterijų kiekis sumažėjo dvigubai – iki maždaug 2 CFU/ml ir toliau pamažu mažėjo chitozanui išlaikant žemesnį bakterijų kiekį visomis likusiomis tyrimo dienomis, tad chitozanas pripažintas efektyvesniu prieš tiriamas bakterijų mikrofloras [14].

Pusėje, į analizę įtrauktų, tyrimų buvo nagrinėjamas ne tik vieno chitozano, bet ir įvairių jo kombinacijų su kitomis tiriamosiomis medžiagomis antibakterinis aktyvumas. Visuose šiuose tyrimuose gauti rezultatai parodė tiriamųjų medžiagų sinergizmą ir aukščiausią jų kombinacijų antibakterinį aktyvumą tarp tiriamųjų grupių [14-16]. Jaiswal N. ir kt. tyrime chitozanas buvo kombinuojamas su CHX įvairiomis koncentracijomis, iš kurių efektyviausia buvo 1% chitozano ir 1% CHX, po kurių sekė 0,2% chitozano ir 2% CHX bei 2% chitozano ir 2% CHX kombinacijos [15]. Geethapriya N. ir kt. publikacijoje 1,2% chitozanas kombinuotas su 17% EDTA įvairiais santykiais (1:3, 1:1, 3:1), taip bandant pakeisti tradiciškai naudojamą NaOCl ir EDTA derinį dantų šaknų kanalų chemomechaniniam paruošimui. Šių kombinacijų rezultatai buvo artimi, tačiau truputį geresni nei chitozano, iš kurių geriausias rezultatas buvo kombinuojant chitozaną su EDTA santykiu 3:1. Elektronų skenavimo mikroskopu atlikta analizė taip pat patvirtino chitozano ir chitozano-EDTA (1:1) sugebėjimą sutrikdyti bakterinės plėvelės dantų šaknų kanale formavimąsi. Manoma, kad toks sinergistiškas chitozano ir EDTA poveikis pasireiškia dėl to, kad EDTA stiprina chitozano antibakterinį aktyvumą, palengvindama jo patekimą į bakterijų ląsteles [16, 25].Elshinawy M.I. ir kt. publikacijoje palygintas ne tik Ch-NPs ir O3-oil tarpusavio, bet ir jų kombinacijos antibakterinis poveikis. Greičiausias bakterijų sunaikinimo laikas nustatytas būtent šių tirpalų kombinacijos grupėje, kurioje gyvybingų bakterijų kiekis buvo reikšmingai sumažintas nuo 4 CFU/ml iki 0 CFU/ml per 2 inkubacijos dienas, ko nepavyko pasiekti abiems šiems tirpalams individualiai ir kadangi O3-oil pasižymi mažiausiu toksiniu poveikiu, o Ch-NPs aukščiausiu antibakteriniu efektyvumu, kaip irigacinis tirpalas pasiūlyta būtent šių medžiagų kombinacija [14].

Labai reikšmingas buvo Jaiswal N. ir kt. tyrimo aspektas, kuomet ištirtas ne tik 0,2% chitozano, bet ir 1% acto rūgšties antibakterinis aktyvumas. Taip buvo siekiama įvertinti, ar chitozano

24 antibakterinis aktyvumas yra nors kiek sąlygojamas acto rūgšties, kuri naudojama gaminant chitozano tirpalą ne tik šiame tyrime [15], bet ir beveik visuose, į analizę įtrauktuose, tyrimuose [2, 13, 16, 17]. Šiame Jaiswal N. ir kt. tyrime gauti rezultatai parodė, kad acto rūgšties antibakterinis poveikis yra lygus fiziologinio tirpalo antibakteriniam aktyvumui, kuris yra labai nežymus [15] ir taip patvirtino ankstesnės Silva P.V. ir kt. publikacijos išvadas, kad chitozano antibakterinis aktyvumas priklauso nuo jo individualių savybių, o ne nuo acto rūgšties, kuri naudojama chitozano irigacinio tirpalo paruošimui [26].

Visų analizuotų straipsnių autorių pateiktų rezultatų apžvalga yra pateikiama 6 lentelėje, o apibendrinant, galima teigti, kad chitozanas tikrai yra potencialus irigacinis tirpalas dėl savo efektyvaus antibakterinio poveikio, kuris pernelyg nenusileidžia šiuo metu naudojamiems standartiniams irigaciniams tirpalams, be to, nepasižymi ankstesniems tirpalams būdingomis neigiamomis savybėmis. Taip pat, chitozanas neatsilieka nuo kitų endodontijoje naujai pradedamų naudoti medžiagų bei turi plačias kombinavimo su kitomis medžiagomis galimybes, kurias būtina toliau tyrinėti, siekiant sukurti tobulą irigacinį tirpalą.

25 Lentelė Nr. 6 Analizuojamų straipsnių pateiktų rezultatų apžvalga

Eil. Nr. Pagrindinis autorius, metai, šaltinis Tyrimo tipas, trukmė Tyrimo imtis, dantų grupė Tiriamieji tirpalai Matavimo

parametrai Gauti tyrimo rezultatai, išvados

Kokybė pagal CRIS 1 Geethapriya N. ir kt., 2016 [16] Eksperi- mentinis In vitro, 45 d. 70 Kapliai (A/ž) 1,2% chitozanas; 17% EDTA; 1,2% chitozanas + 17% EDTA (3:1, 1:1, 1:3) Gyvybingų bakterijų kiekis (%) Bakterijų sunaikinimo laikas (min)

Trumpalaikis paveikimas (15min.) chitozanu vienu ar kombinacijose su EDTA sukėlė reikšmingą Enterococcus faecalis bakterijų kiekio sumažėjimą (0,2-0,79% išgyvenamumas), lyginant su 5% NaOCl. Chitozano ir EDTA kombinacijos visiškai baterijas sunaikino per 60min., o 5% NaOCl - per 30min..

Išvada: chitozanas-EDTA (1:1) yra potencialus dantų šaknų kanalų irigacinis tirpalas, kuris turi dvigubą funkciją – kanalų dezinfekavimą ir lipniojo sluoksnio pašalinimą.

+ 2 Yadav P. ir kt., 2017 [13] Eksperi- mentinis In vitro, 31 d. 100 Kapliai (A/ž) 0,25% chitozanas; 0,5% chitozanas; 2% CHX; 3% NaOCl Bakterijų kolonijas formuojan-čių vienetų kiekis (CFU/ml)

Visų tiriamųjų tirpalų grupėse buvo reikšmingai mažesnis bakterijų kiekis nei fiziologinio tirpalo, po kurio panaudojimo buvo randamas didžiausias E. faecalis bakterijų kiekis – 67,30 CFU/ml. Mažiausias Candida albicans kiekis rastas 3% NaOCl grupėje. Antimikrobinis tirpalų aktyvumas reitinguotas nuo aukščiausio iki žemiausio atitinkamai: 3% NaOCl, 2% CHX, 0,5% chitozanas, 0,25% chitozanas ir fiziologinis tirpalas.

Išvados: chitozano grupių antibakterinis aktyvumas prilygsta 3% NaOCl ir 2% CHX; chitozano, kaip irigacinio tirpalo, panaudojimas gali būti alternatyva NaOCl ir CHX, atsižvelgiant į jų neigiamus požymius.

26 Lentelės Nr. 6 tęsinys. Analizuojamų straipsnių pateiktų rezultatų apžvalga.

Eil. Nr. Pagrindinis autorius, metai, šaltinis Tyrimo tipas, trukmė Tyrimo imtis, dantų grupė Tiriamieji tirpalai Matavimo

parametrai Gauti tyrimo rezultatai, išvados

Kokybė pagal CRIS 3 Jaiswal N. ir kt., 2017 [15] Eksperi- mentinis In vitro, 43 d. 180 Kapliai (A/ž) 0,2% chitozanas; 2% CHX; 0,2% chitozanas + 2% CHX; 1% chitozanas + 1% CHX; 2% chitozanas + 2% CHX; 5% NaOCl; 1% acto rūgštis; Propolis Bakterijų kolonijas formuojan-čių vienetų kiekis (CFU/ml)

Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp tiriamųjų tirpalų (p=0,000) ir gauta, kad chitozano ir CHX kombinacijos, 2% CHX bei 5% NaOCl pasižymi didžiausiu antibakteriniu efektyvu, po jų seka propolis ir 0,2% chitozanas, kurie yra efektyvesni už fiziologinį tirpalą ir 1% acto rūgštį.

Išvados: chitozano ir CHX kombinacija gali būti naudojama kaip irigacinis tirpalas, tarp kurių didžiausiu antibakteriniu aktyvumu pasižymi 1% chitozano-1% CHX tirpalas, prilygstantis CHX antibakteriniam poveikiui prieš E. faecalis; NaOCl prilygsta 2% chitozano ir 2% CHX kombinacijai; propolis taip pat pasižymėjo pastebimu antibakteriniu poveikiu.

+ 4 Hassan H.Y. ir kt., 2017 [17] Eksperi- mentinis In vitro, 14 d. 50 Vienašakniai dantys su vienu kanalu (V/ž, A/ž) 2% chitozanas; 2% nano-chitozanas; 2% NaOCl; Biopure MTAD Bakterijų kiekis (%)

Iš karto po irigacijos ir po 2d. inkubacijos Biopure MTAD reikšmingai sustabdė bakterijų augimą (0%), kai tuo tarpu kiti tiriamieji tirpalai pasižymėjo tiek teigiamais, tiek neigiamais rezultatais ir tarp visų grupių nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p=0,0001). 10d. intervale visų tiriamųjų tirpalų antibakterinis aktyvumas prieš E. faecalis sumažėjo.

Išvados: Biopure MTAD yra efektyvus dantų šaknų kanalų irigacinis tirpalas dėl savo pranašesnio antibakterinio poveikio prieš E.

faecalis. Taip pat, paminėta, kad turėtų būti

atliekami tolimesni tyrimai su kitais tirtais tirpalais.

27 Lentelės Nr. 6 tęsinys. Analizuojamų straipsnių pateiktų rezultatų apžvalga.

Eil. Nr. Pagrindinis autorius, metai, šaltinis Tyrimo tipas, trukmė Tyrimo imtis, dantų grupė Tiriamieji tirpalai Matavimo

parametrai Gauti tyrimo rezultatai, išvados

Kokybė pagal CRIS 5 Elshinawy M.I. ir kt., 2018 [14] Eksperi- mentinis In vitro, 15 d. 168 Kapliai, dantys su vienu kanalu (V/ž, A/ž) Nanochitozanas (Ch-NPs); Ozonuotas alyvuogių aliejus (O3-oil); Ch-NPs + O3-oil Bakterijų kolonijas formuojan-čių vienetų kiekis (CFU/ml)

Ch-NPs pasižymėjo aukštesniu antibakteriniu poveikiu prieš E. faecalis, C. albicans,

Streptococcus mutans nei O3-oil. Be to, nustatytas, šių tiriamųjų tirpalų sinergizmas ir jų kombinacijos poveikis buvo didžiausias, sunaikinant 99.9999% bakterijų per 2 d.

Išvados: O3-oil pasižymi mažiausiu citotoksiniu poveikiu, tačiau Ch-NPs yra pranašesnis savo antibakteriniu efektyvumu prieš tyrime naudotus patogenus. Tirtos medžiagų kombinacijos turi potencialo apsaugoti nuo bakterinės plėvelės susidarymo ir panaikinti subrendusias mišrios mikrofloros bakterines plėveles. + 6 Elkhashab R.A.M. ir kt., 2018 [2] Eksperi- mentinis In vitro, 23d. 75 Priekiniai (V/ž), kapliai (A/ž) 0,2% chitozanas; 5,25% NaOCl; 12,5% alkoholinis miswak ekstraktas Bakterijų kolonijas formuojan-čių vienetų kiekis (CFU/ml) Bakterijų sunaikinimo laikas (d.)

Tarp tiriamųjų tirpalų grupių ir teigiamos kontrolinės grupės nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai (p < 0,001). Nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp miswak ir chitozano (p=0,845), bet nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp miswak ir NaOCl bei chitozano ir NaOCl (p=0,019). Daugiausia CFU/ml buvo nustatyta fiziologinio tirpalo grupėje (teigiama kontrolinė grupė), mažiausiai – NaOCl, miswak šiek tiek mažiau nei chitozano grupėje.

Išvados: žolinių preparatų naudojimas irigacijai gali būti pranašesnis, atsižvelgiant į kelias nenaudingas NaOCl savybes.

+

A/ž – apatinis žandikaulis; V/ž – viršutinis žandikaulis; EDTA - etilendiamino-tetraacetato rūgštis; NaOCl – natrio hipochloritas; CHX – chlorheksidino digliukonatas;MTAD - tetraciklino izomero, rūgšties ir dezinfektanto mišinys; „+“ – atitinka didžiąją dalį CRIS reikalavimų.

28 3.2. Sisteminės apžvalgos trūkumai

Vienas iš pagrininių šioje sisteminėje apžvalgoje analizuojamų tyrimų trūkumų yra tai, kad jie atlikti in vitro, o ne in vivo sąlygomis, kurias yra pakankamai sunku tinkamai imituoti ir įvairių medžiagų poveikis gali būti visiškai kitoks gyvybingiems, žmogaus burnoje esantiems dantims nei išrautiems ir laboratorinėmis sąlygomis paruoštiems dantims.

Be to, nei vienas atrinktas tyrimas neatitinka absoliučiai visų CRIS reikalavimų. Nei viename tyrime nėra pateikiama informacijos apie minimalios imties apskaičiavimą, nors imtys ir yra pasirinktos pakankamai didelės. Taip pat, trūksta informacijos apie tyrimo aklumą, nors vien jau tyrimo atlikimas laboratorijoje, o ne klinikinėje praktikoje sumažino netikslumų atsiradimo tikimybę ir tyrėjo subjektyvumą [2, 13-17]. Elkhashab R.A.M. ir kt. publikacijoje nors ir yra atliekama statistinė analizė ir pateikiami ja paremti rezultatai, tačiau trūksta informacijos apie statistikos atlikimą, naudojamas programas bei pasirinktus vertinimo kriterijus ir testus [2], kurie yra aprašomi visose kitose publikacijose [13-17]. Vis dėl to, visose publikacijose yra pateikiamas detalus tyrimo metodikos aprašymas, pateikiami rezultatai, kurie yra statistiškai reikšmingi tarp tiriamųjų tirpalų grupių bei padaromos logiškos išvados. Visgi, net ir esant menkiausiems kokybės neatitikimams, rezultatai gali būti daugiau ar mažiau iškraipomi.

Taip pat, nors visi į analizę įtraukti tyrimai atitiko iškeltus atrankos kriterijus, tačiau tyrimų metodikos šiek tiek skyrėsi: skirtinga tyrimo trukmė, pasirinkti ne vienos grupės dantys, kurie laikyti skirtinguose tirpaluose, jiems taikytas ne identiškas paruošimas bei sterilizavimas, tiriami skirtingų koncentracijų tirpalai, kurie lyginimi taip pat su vis kitokiomis medžiagomis, naudojami skirtingi matavimo parametrai bei prietaisai. Taigi, nors ir randama daug bendro, tačiau tai, kad nėra vienos visuotinai priimtos tokio tipo tyrimų atlikimo metodikos ir procedūrų protokolo, didina netikslumus sisteminant ir apibendrinant duomenis bei gali turėti įtakos rezultatų tarpusavio palyginimo tikslumui.

29

IŠVADOS

1. Chitozano tirpalas yra efektyvus irigacinis tirpalas, pasižymintis geromis antibakterinėmis savybėmis prieš dažniausiai dantų šaknų kanaluose randamą mikroflorą.

2. Chitozanas, priklausomai nuo koncentracijos, yra artimas ar net efektyvesnis antibakterinis irigacinis tirpalas nei šiuo metu naudojami irigaciniai tirpalai bei nepasižymi jiems būdingomis neigiamomis savybėmis.

3. Chitozanas yra vienas iš perspektyviausių naujai atrandamų irigacinių tirpalų, nusileisdamas tik daliai iš jų.

4. Nustatytas sinergizmas tarp chitozano tirpalo ir kitų antibakteriniu poveikiu pasižyminčių medžiagų tirpalų, kurie kombinacijose yra pranašesni nei naudojami atskirai.

30

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Rekomenduojama, prieš tai atlikus in vivo klinikinių tyrimų, pradėti naudoti chitozano tirpalą chemomechaniniam dantų šaknų kanalų paruošimui endodontinio gydymo metu. 2. Efektyviausiam ir saugiam gydymui turėtų būti pasirinktas 2% koncentracijos chitozano

tirpalas [17].

3. Chitozanu dantų šaknų kanalai turėtų būti iriguojami bent 15 min viso chemomechaninio paruošimo metu [16].

4. Chitozanas gali būti naudojamas kombinacijose su kitomis medžiagomis: EDTA, CHX bei O3-oil, siekiant efektyviausio dantų šaknų kanalų dezinfekavimo [14-16].

31

LITERATŪRA

1. Kandaswamy D. and Venkateshbabu N. Root canal irrigants. J Conserv Dent. 2010 Oct.-Dec.; 13(4): 256–264. doi: 10.4103/0972-0707.73378.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3010032/#

2. Elkhashaba R.A.M. , Kataiab M.A., Kamelc W.H., Shaaband M. Comparison of antibacterial effect and smear layer removal of herbal versus traditional irrigants – An in vitro study. Future Dental Journal. 2018 Dec.; 4(2): 165-169. doi: 10.1016/j.fdj.2018.08.003.

URL: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S2314718018300764?via%3Dihub 3. Suzuki S., Masuda Y., Morisaki H., Yamada Y., Kuwata H., Miyazaki T. The study of

chitosan-citrate solution as a root canal irrigant: A preliminary report. J. Oral. Hyg. Health. 2014; 2: 142. doi: 10.4172/2332-0702.1000142.

URL: https://www.omicsonline.org/open-access/the-study-of-chitosancitrate-solution-as-a-root-canal-irrigant-a-preliminary-report-2332-0702.1000142.php?aid=30063

4. Darrag A.M. Effectiveness of different final irrigation solutions on smear layer removal in intraradicular dentin. Tanta Dental Journal. 2014 Aug.; 11(2): 93-99. doi: 10.1016/j.tdj.2014.06.002.

URL: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1687857414000304

5. Ari H., Erdemir A., Belli S. Evaluation of the effect of endodontic irrigation solutions on the microhardness and the roughness of root canal dentin. J Endod, 2004 Nov.; 30(11): 792-795.

6. Morris M.D., Lee K.W., Agee K.A., Bouillaguet S., Pashley D.H. Effect of sodium hypochlorite and RC prep on bond strengths pf resin cement on endodontic surfaces. J Endod. 2001 Dec.; 27(21): 753–757. doi: 10.1097/00004770-200112000-00010.

7. Ari H., Yasar E., Belli S. Effects of NaOCl on bond strengths of resin cements to root canal dentin. J Endod. 2003 Apr.; 29(4): 248–251. doi: 10.1097/00004770-200304000-00004. 8. Mohammadi Z., Abbott P. V. The properties and applications of chlorhexidine in

endodontics. Int Endod J. 2009 Mar.; 42(4): 288-302. doi: 10.1111/j.1365-2591.2008.01540.x.

URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/j.1365-2591.2008.01540.x

9. Chole D., Khan I., Kundoor S., Bakle S., Gandhi N., Deshpande R. Nanotechnology: Conservative Dentistry and Endodontics. IOSR Journal of Dental and Medical Sciences. 2017 Apr.; 16(4): 102-107.

32 10. Moher D., Liberati A., Tetzlaff J., Altman D.G., Grp P. Preferred Reporting Items for Systematic Reviews and Meta-Analyses: The PRISMA Statement. Phys Ther. 2009; 89(9): 873–880.

11. Data collection form for intervention reciews ǀ Cohrane Training [Prieiga per internetą] [žiūrėta 2019m. kovo 21d].

URL: https://dplp.cochrane.org/data-extraction-forms

12. Krithikadatta J., Gopikrishna V., and Datta M. CRIS Guidelines (Checklist for Reporting In-vitro Studies): A concept note on the need for standardized guidelines for improving quality and transparency in reporting in-vitro studies in experimental dental research. J Conserv Dent. 2014 Jul.-Aug.; 17(4): 301–304. doi: 10.4103/0972-0707.136338.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4127685/

13. Yadav P., Chaudhary S., Saxena R.K., Talwar S., Yadav S. Evaluation of Antimicrobial and Antifungal efficacy of Chitosan as endodontic irrigant against Enterococcus Faecalis and Candida Albicans Biofilm formed on tooth substrate. J Clin Exp Dent. 2017; 9(3): e361-367. doi: 10.4317/jced.53210.

14. Elshinawy M.I., Al-Madboly L.A., Ghoneim W.M. and El-Deeb N.M. Synergistic Effect of Newly Introduced Root Canal Medicaments; Ozonated Olive Oil and Chitosan Nanoparticles, Against Persistent Endodontic Pathogens. Front. Microbiol. 2018 July; 9: 1371. doi: 10.3389/fmicb.2018.01371.

URL: https://www.frontiersin.org/articles/10.3389/fmicb.2018.01371/full

15. Jaiswal N., Sinha D.J., Singh U.P., Singh K., Jandial U.A., Goel S. Evaluation of antibacterial efficacy of Chitosan, Chlorhexidine, Propolis and Sodium hypochlorite on Enterococcus faecalis biofilm: An in vitro study. J Clin Exp Dent. 2017; 9(9): e1066-1074. doi: 10.4317/jced.53777.

16. Geethapriya N., Subbiya A., Padmavathy K., Mahalakshmi K., Vivekanandan P., and Sukumaran V. G. Effect of chitosan-ethylenediamine tetraacetic acid on Enterococcus faecalis dentinal biofilm and smear layer removal. J Conserv Dent. 2016 Sep.-Oct.; 19(5): 472–477. doi: 10.4103/0972-0707.190022.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5026111/

17. Hassan H.Y, Zakeer S. and Mahmoud N.F. Evaluation of Antimicrobial Efficacy of Four Tested Solutions against Enterococcus Faecalis, an in Vitro Study. Med. J. Cairo Univ., 2017 Dec.; 85(8): 3107-3112.

18. Al-Qathami H, Al-Madi E. Comparison of sodium hypochlorite, propolis and saline as root canal irrigants: A pilot study. Saudi Dental J. 2003; 5: 100-102.