Monika Varaškevičiūtė
V kursas, 3 grupė
INDIVIDUALIZUOTŲ CAD/CAM IR STANDARTINIŲ STIKLO
PLUOŠTO KAIŠČIŲ PALYGINAMOJI CHARAKTERISTIKA.
SISTEMINĖ MOKSLINĖS LITERATŪROS APŽVALGA
Baigiamasis magistrinis darbasDarbo vadovas
Doc. Aušra Baltrušaitytė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
STANDARTINIŲ STIKLO PLUOŠTO KAIŠČIŲ IR INDIVIDUALIZUOTŲ STIKLO PLUOŠTO KAIŠČIŲ PALYGINAMOJI CHARAKTERISTIKA.
SISTEMINĖ MOKSLINĖS LITERATŪROS APŽVALGA
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko magistrantas ... (parašas) Darbo vadovas ... (parašas) Monika Varaškevičiūtė, V kursas, 3 grupė
Doc. Aušra Baltrušaitytė
2019 m. balandžio 29 d. 2019 m. balandžio 29 d.
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas:... Recenzentas:...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil. Nr.
BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas, uždaviniai (1
balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota
problema, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje
susiję? 0,2 0,1 0 7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)
Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0 8 Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo
kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba, publikavimo būklė ir pan.)
0,4 0,2 0
9 Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data?
0,2 0,1 0
10 Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės pieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių
skaičius pagal raktažodžių derinius)?
0,4 0,1 0
11 Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar, jei taikoma, meta-analizei)?
12 Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojamieji veiksniai, rodikliai)?
0,4 0,2 0
13 Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?
0,4 0,2 0
14 Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?
0,2 0,1 0
15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? 0,4 0,2 0 16 Duomenų sisteminimas bei analizė (2,2 balo)
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir
atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmentimo stadijoje?
0,6 0,3 0
17 Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
0,6 0,3 0
18 Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei;
b) nustatyti įverčiai ir pasiklautinumo intervalai?
0,4 0,2 0
19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys lentelėse pagal atskirus uždavinius? 0,6 0,3 0 20 Rezultatų aptarimas (1,4 balo)
Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir
nurodyta jų reikšmė? 0,4 0,2 0
21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos
trūkumai? 0,6 0,3 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų
interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo
temą, iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0 24 Ar išvados pagrįstos analizuojama
medžiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal reikalavimus?
0,4 0,2 0
27 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos: ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas moksliniam darbui?
29 Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių 30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti
nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
31 Praktinės rekomendaci
jos
Ar yra pasiūlytos praktinės
rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?
+0,4 +0,2 0
32 Ar naudoti ir aprašyti paplidomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta-regresija)?
+1 +0,5 0
33 Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės rezultatai?
+2 +1 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių 34
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2
balai)
<15psl. (-5 balai) 35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo rengimo reikalavimus?
- 1 balas -2 balai 37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo -0,5 balo
40 Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert.)
41 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai iracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo 42 Ar darbo dalių pavadinimai atitinka
tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo 43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų
ir santrumpų paaiškinimai?
-0,2 balo -0,5 balo 44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai
(spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo *Viso (maksimumas 10 balų):
Recenzento pastabos:
TURINYS
SANTRUMPOS ………...…. 8
SANTRAUKA ………... 9
SUMMARY ……….………...……... 10
ĮVADAS ……….…………...… 11
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA …….…. 13
1.1. Pagrindinis sisteminės apžvalgos klausimas ……….…..…. 13
1.2. Sisteminės apžvalgos protokolas ………..….… 13
1.2.1. Straipsnių tinkamumo kriterijai ………..…….. 13
1.2.2. Analizei naudoti informacijos šaltiniai ………. 14
1.2.3. Duomenų paieškos strategija ………...…. 14
1.2.4. Straipsnių atrinkimo procesas ……….………..……… 14
1.2.5. Kaupiami duomenys bei jų rinkimo procesas ……….……….. 15
1.2.6. Straipsnių kokybės vertinimas ……….………. 15
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS BEI ANALIZĖ ……….………...…… 17
2.1. Duomenų paieškos rezultatai ……….……….……..… 17
2.2. Tyrimų charakteristika ……….……. 19
2.2.1. Kanalų paruošimas kaiščių cementavimui ……….. 23
2.2.2. Kaiščių paruošimas ………... 26
2.2.3. Dantų atsparumo lūžiams charakteristika ………. 30
2.2.4. CAD/CAM stiklo pluošto kaiščių ir dantų šaknų kanalų ryšio stiprumas ………….... 31
2.2.5. Įtampos pasiskirstymas dantyje ……….. 31
2.2.6. Stiklo pluošto kaiščių lankstumas ir paviršiaus morfologija ……….. 31
2.3. Į analizę įtrauktų straipsnių kokybės vertinimas ………. 32
3. REZULTATŲ APTARIMAS ……….. 33
3.1. Pagrindiniai rezultatai ………. 33
3.2. Sisteminės apžvalgos trūkumai ……….... 40
IŠVADOS ……….. 41
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ………. 43
SANTRUMPOS
SPK – stiklo pluošto kaištis
SANTRAUKA
Įvadas. Dažnai po atlikto endodontinio gydymo, kai yra netenkama daug danties kietųjų audinių, dantų
sustiprinimui naudojami stiklo pluošto kaiščiai. Šios sisteminės literatūros apžvalgos tikslas įvertinti ir palyginti standartinių ir individualių CAD/CAM stiklo pluošto kaiščių paviršiaus savybes, jų ryšio stiprumą su natūraliu dentinu, nustatyti dantyje sukeliamą stresą bei atsparumą lūžiams.
Tyrimo metodai ir medžiaga. Straipsnių paieška atlikta penkiose elektroninėse duomenų bazėse:
PubMed-Medline, ScienceDirect, Wiley Online Library, Google Scholar, BookSC. Publikacijų paieška vyko nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2019 m. kovo mėn. Buvo ieškomi in vitro ir in vivo tyrimai. Iš viso, atrinkti 7 straipsniai, kurie buvo publikuojami 2015 – 2018 metais, taikant PRISMA atrankos sistemą. Kokybės vertinimas atliktas naudojant Checklist for Reporting In vitro Study įrankį bei taikytas metodikas. Analizuotų tyrimų duomenys ir rezultatai susisteminti ir pateikti apibendrintai.
Rezultatai. Šioje sisteminėje literatūros apžvalgoje, viso, atrinkti 7 straipsniai atitinkantys analizės
įtraukimo kriterijus. Juose buvo vertinti ir lyginti 4 aspektai. Remiantis gautais tyrimų duomenimis, reikšmingo skirtumo tarp individualių CAD/CAM ir standartinių stiklo pluošto kaiščių nebuvo. Tačiau CAD/CAM kaiščių grupėse buvo reikalingas plonesnis cemento sluoksnis, stebimas geresnis ryšys tarp kaiščio ir dentino.
Išvados. Streso pasiskirstymas ir lūžių ar atsicementavimo rizika dantyse yra panaši juos atstatant
standartiniais ar individualiais CAD/CAM stiklo pluošto kaiščiais. Standartiniai kaiščiai yra lankstesni ir turi geresnes paviršiaus savybes. Cementuojant individualizuotus kaiščius, stebimas plonesnis cemento sluoksnis, kuriame mažiau porų, mažesnis susitraukimo laipsnis polimerizuojant ir geresnė cheminė bei mechaninė retencija tarp dentino ir kaiščio.
Praktinė reikšmė. In vitro tyrimai yra moksliškai reikšmingi ir gali padėti priimti sprendimus
klinikinėje praktikoje. Vis sparčiau tobulėjant CAD/CAM technologijoms ir joms įsiliejant į odontologijos sritį, siekdami ilgesnio dantų išsaugojimo bei kokybiško jų gydymo, specialistai galėtų rinktis labiau orientuotus į kiekvieną atskirą pacientą ir individualizuotus gydymo metodus.
SUMMARY
Introduction. Teeth root canals are often reinforced with posts after endodontic treatment, when a lot of
hard tissue is lost, to ensure retention. The purpose of this systematic review of the literature aims to evaluate and compare the surface properties of individual CAD / CAM glass fiber posts, the strength of their relationship with natural dentin, also, to determine the tooth-induced stress and fracture resistance.
Materials and methods. The search for articles was done in five electronic databases: PubMed-Medline,
ScienceDirect, Wiley Online Library, Google Scholar, BookSC. The search for publications took place since 2018 April until 2019 March. In vitro and in vivo studies were sought. In total, 7 articles were selected that were published in 2015-2018 using PRISMA selection system. The quality assessment was performed using Checklist for Reporting In vitro Study tool and applied methodologies. The data and results of the analyzed studies are systematized and presented in the summary form.
Results. In this systematic review of literature, a total of 7 articles matching the inclusion in the analysis
were selected. They evaluated and compared 4 aspects. On the basis of the research data, a thinner layer of cement was needed in the CAD / CAM post groups, and a better retension between the post and dentin was observed. There was no significant difference between individual CAD / CAM and standard fiberglass posts groups.
Conclusions. The distribution of stress and the risk of fracture or deformation in teeth are similar in both
standard and individual CAD / CAM fiberglass post groups. Standard posts are more flexible and have better surface properties. When cementing individualized posts, a thinner layer of cement with fewer pores, a lower degree of shrinkage in polymerization, and better chemical and mechanical retention between dentin and post are observed.
Clinical significance. In vitro studies are scientifically significant and can help to make decisions in
clinical practice. With the progressive development and integration of CAD / CAM technologies in dentistry, in order to provide longer dental survival and quality treatment, practitioners could choose more patient-oriented and individualized treatment methods.
ĮVADAS
Gydant sunkiai pažeistus dantis prarandama daug kietųjų danties audinių. Nuo likusio jų kiekio priklauso sėkmingas gydymo rezultatas, gydant dantis endodontiškai bei sustiprinant juos kaiščiais.
Esant dideliems dantų kietųjų audinių pažeidimams yra indikuotina kulties - kaiščio sistema kuri užtikrintų sėkmingą galutinį protezavimą [9]. Pastaruoju metu, stiklo pluošto kaiščiai (SPK) keičia metalinius kultinius kaištinius įklotus, nes yra estetiškesni, turi gerą jungtį su dentinu dervinių cementų pagalba ir jų elastingumo modulis (20 GPa) yra panašus į natūralaus dentino (18 GPa) [10,17]. To pasekoje, susidaro vienodas apkrovos pasiskirstymas ir įtampos absorbavimas išilgai šaknies paviršiaus. Lyginant su kitomis kaiščių sistemomis, stiklo pluoštu sustiprinti kaiščiai nepadidina šaknų lūžio rizikos [18,19].
Kaiščio retencija priklauso nuo kaiščio – cemento – dentino tarpusavio ryšio [20]. Grandini ir bendraautoriai teigė, kad polimerizacijos metu susidariusi įtampa, santykinai ploname cemento sluoksnyje, yra minimali [16]. Kai standartiniai kaiščiai neatitinka stipriai išplatinto šaknies kanalo skermens, atsiranda storas cemento sluoksnis [11]. Kuo jis storesnis, tuo susitraukimo mąstas didesnis [15]. Nustatyta, kad cemente yra labai koncentruota streso ir apkrovos zona, todėl, mažėja retencijos ar didėja atsicementavimo rizika. Kitų autorių teigimu, storesnis cementas gali sudaryti santykinai lankstų, įtampą sugeriantį sluoksnį tarp restauracijos ir dentino substrato, dėl kurio susidaro mažesnis paviršinis stresas [21,22]. Dėl šios prieštaringos nuomonės buvo atlikta daug tyrimų, įrodančių, kad plonas cemento sluoksnis garantuoja geresnį ryšio stiprumą tarp kaiščio ir dentino [23-27].
Ryšio stiprumui įtakos turi dar keli veiksniai: tai kaiščio paviršiaus morfologija bei apdorojimas ir kaiščio forma [29,30]. Plokščias kaiščio paviršius yra iššūkis mechaninei retencijai. Todėl, literatūroje siūlomi įvairūs kaiščių paviršiaus apdorojimo protokolai. Geresni rezultatai gauti tyrimuose, kuriuose kaiščiai nardinami į 24% vandenilio peroksidą, nes jis pašalina paviršinę epoksidinę dervą, iš dalies atidengdamas paviršines stiklo pluošto skaidulas, bet nepažeisdamas kaiščio struktūros ir taip leisdamas skaiduloms būti silanizuotoms [29-42].
Pricementavus standartinį stiklo pluošto kaištį, vainikinė dalis dažnai atstatoma kultimi iš dervinio cemento. Šio metodo trūkumas yra skirtingos stiklo pluošto ir cemento biomechaninės savybės. Rezultate, dėl silpno šių medžiagų tarpusavio ryšio, kaištis su kultimi gali atsiskirti [14]. Pasak K. Bitter, vainikėlio krašte atsiradęs mikropralaidumas gali sunaikinti visą vainiko-šaknies hermetiškumą [28].
Visų išvardintų standartinių kaiščių trūkumų galima išvengti, pagaminus CAD/CAM individualų stiklo pluošto kaištį. Skaitmeninės odontologijos ir CAD/CAM frezavimo technikos pažangos dėka sukurta
sistema yra tikslesnė, turinti mažiau gamybos klaidų bei klinikinių etapų lyginant su standartinių stiklo pluošto kaiščių atstatymo metodika [43]. CAD/CAM metodika nereikalauja papildomai atstatyti kaiščio kultimi, o sukuria vienalytę jų sistemą, sumažindama struktūrinių nesėkmių kiekį [19]. Individualaus CAD/CAM stiklo pluošto kaiščio adaptacija kanale garantuoja glaudų dentino ir kaiščio tarpusavio ryšį, ploną cemento sluoksnį bei vienalytį kaištį su kultimi [12,13].
Todėl, šio darbo tikslas yra apžvelgti individualių CAD/CAM ir standartinių stiklo pluošto kaiščių paviršiaus savybes, jų ryšio stiprumą su natūraliu dentinu, nustatyti dantyje sukeliamą stresą bei atsparumą lūžiams ir juos palyginti.
Darbo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti CAD/CAM ir standartinių stiklo pluošto kaiščių lūžių riziką dantų šaknų kanaluose.
2. Įvertinti streso pasiskirtymą dantyse, juos atstačius CAD/CAM ir standartiniais stiklo pluošto kaiščiais. 3. Palyginti individualizuotų CAD/CAM ir standartinių stiklo pluošto kaiščių paviršiaus savybes bei reikalingą cemento kiekį kaiščių cementavimui ir jų įtaką mechaninei bei cheminei retencijai dantų šaknų kanaluose.
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI
STRATEGIJA
Ši mokslinės literatūros sisteminė apžvalga ir protokolas parengti remiantis PRISMA (Prefered Reporting Item for Systematic Review and Meta-Analyses) rengimo principais [1]. Pagrindinis iškeltas sisteminės apžvalgos tyrimo klausimas buvo paremtas PICO (P - angl. Patient, problem; I – angl. Intervention, C – angl. Comparison, control; O – angl. Outcome) [1]. P – žmonių dantys su išplatintais dantų šaknų kanalais ir taikytu endodontiniu gydymu; I – CAD/CAM stiklo pluošto kaiščių įvedimas į danties šaknies kanalą; C – kontrolinės grupės su standartiniais stiklo pluošto kaiščiais; O – stiklo pluošto kaiščio atsicementavimas arba danties šaknies lūžis, įskilimas ar jų nebuvimas.
1.1. Pagrindinis sisteminės apžvalgos klausimas
Remiantis PICO, buvo iškeltas pagrindinis šios sisteminės literatūros apžvalgos klausimas susijęs su pacientais, kuriems reikalingas danties šaknies sustiprinimas, po endodontinio gydymo, stiklo pluošto kaiščiu: ,,Ką rinktis geriau – standartinį ar individualizuotą CAD/CAM stiklo pluošto kaištį?”.
1.2. Sisteminės apžvalgos protokolas
1.2.1. Straipsnių tinkamumo kriterijai
1) Šiai sisteminei apžvalgai atrinkti tyrimai - anglų kalba.
2) Sisteminėje apžvalgoje įtraukta elektroniniu formatu publikuota recenzuota mokslinė literatūra. 3) Publikacijos, atrinktos galutinei rezultatų analizei, turėjo atitikti šiuos reikalavimus:
• Klinikiniai in vivo arba in vitro tyrimai, kuriuose tiriami CAD/CAM ir standartiniai stiklo pluošto kaiščiai;
• Tyrimo metu lyginami CAD/CAM ir standartiniai stiklo pluošto kaiščiai;
• Tyrimo metu vertinamas CAD/CAM ir standartinių kaiščių ryšio stiprumas su šaknies dentinu bei kaip šis ryšys yra susijęs su kaiščio paviršiaus struktūra ir apdirbimu;
• Tiriama kaiščių įtaka dantų šaknų skilimams ar lūžiams bei atsirandančiai įtampai danties šaknyje; • Tyrimai atliekami su nuolatiniais intaktiniais, pilnai susiformavusiomis šaknimis, žmonių dantimis; • Tyrime gydytų dantų šaknys formuotos chemomechaniniu būdu ir užpildytos gutaperča;
• Apibūdinta atlikta tyrimo metodika bei naudotos medžiagos;
• Tarp tiriamųjų kaiščių ir kontrolinių grupių turėjo būti atlikta statistinė duomenų analizė, statistiškai reikšmingiems skirtumams nustatyti.
1.2.2. Analizei naudoti informacijos šaltiniai
Mokslinės literatūros duomenų paieška anglų kalba buvo atlikta penkiose elektroninėse duomenų bazėse: PubMed-Medline, ScienceDirect, Wiley Online Library, Google Scholar, BookSC. Naudojant tinklapį ResearchGate ar asmeniškai kreipiantis į autorius buvo prašoma pilnos straipsnių versijos pastarosiose duomenų bazėse, jei mokslinis straipsnis nebuvo pilnos versijos.
1.2.3. Duomenų paieškos strategija
Anksčiau nurodytose duomenų bazėse literatūros šaltiniai buvo ieškomi anglų kalba pagal raktažodžius: ,,CAD/CAM”; ,,CAD/CAM technology”; ,,Flared root canal”; ,,Endodontically treated teeth; ,,Fracture resistance”; ,,Glass fiber”; ,,Fiber post”, ,,Glass fiber post”; ,,Post and core”; ,,Flexular bending test”, ir raktažodžių derinius: ,,CAD/CAM AND glass fiber post“; ,,CAD/ CAM technology AND glass fiber post”; ,,CAD/CAM glass fiber post and flared root canal”; ,,CAD/CAM glass fiber post AND flared root canal AND endodontically treated teeth”; ,,CAD/CAM glass fiber post AND endodontically treated teeth”; ,,CAD/CAM glass fiber post AND fracture resistance”; ,,CAD/CAM glass fiber post AND flexular bending test”.
1.2.4. Straipsnių atrinkimo procesas
Straipsnių atrinkimo procesas buvo suskirstytas į keturis etapus: 1) atrinkti visi moksliniai straipsniai atitinkantys aukščiau nurodytus raktažodžius ar žodžių derinius bei šiuos kriterijus: anglų kalba;
ne senesni nei 5 metų tyrimai; tyrimai su žmonėmis; 2) atmesti mokslinių straipsnių dublikatai; 3) pagal straipsnių pavadinimus bei santraukas buvo atmetami straipsniai, kurie neatitiko apibrėžtų tyrimo kriterijų ar buvo neprieinami pilnu formatu; 4) analizuojami likę pasirinkti pilno teksto straipsniai, vertinamas jų tinkamumas arba atmetimas pagal pasirinktus kriterijus.
1.2.5. Kaupiami duomenys ir jų rinkimo procesas
Mokslinių straipsnių duomenys rinkti ir pildyti į iš anksto paruoštas lenteles pagal Cohrane vadovėlio metodines rekomendacijas (Lentelė nr. 1-6). Kaupiamų tyrimų duomenys:
• Publikacijų autoriai, metai, šalis; • Tyrimo tipas;
• Tyrimo tikslas, hipotezė;
• Tyrimo imtis (dantų/kaiščių ir grupių skaičius, dantų grupė); • Statistinės duomenų analizės kriterijai;
• Tyrimo metodika;
• Tiriamų stiklo pluošto kaiščių rušys ir apdorojimas; • Dantų pasirinkimo kriterijai;
• Instrumentai ir medžiagos šaknų kanalų apdorojimui ir užpildymui; • Taikyta intervencija;
• Tyrimo rezultatai, išvados.
1.2.6. Straipsnių kokybės vertinimas
Tradiciškai in vitro arba laboratoriniai tyrimai turi gerą vidinį pagrįstumą, kitaip tariant, gauti rezultatai yra taikomi tik panašiems tyrimo pavyzdžiams, o rezultatai negali perkelti medžiagos į klinikinį elgesį. Kita vertus, in vivo arba klinikiniai tyrimai turi gerą išorinį tinkamumą, nes jie tiriami mėginiuose, kurie yra glaudžiai susiję su klinikine būkle ir dažniausiai reprezentuoja visus asmenis, turinčius panašią būklę; tačiau jie yra sudėtingesni, nes daugelis kitų veiksnių gali turėti įtakos rezultatui. Todėl, užtikrinti in vitro tyrimų rezultatų kokybei buvo sukurtas CRIS įrankis (angl. Checklist for Reposting In vitro Study), siekiantis
užtikrinti kuo geresnę tyrimų kokybę ir gautų rezultatų įrodymų pagrįstumą. Jei publikacijose yra statistiškai reikšmingi skirtumai tarp grupių, atsitiktinė atranka, tyrimų aklumas, tinkama statistinė duomenų analizė; pakankamas imties dydis ir jos apskaičiavimas; tyrimo mėginių laikymo sąlygos, jų paruošimas bei pašalinimas iš tyrimo, tuomet remiantis CRIS, tyrimas yra kokybiškas ir turi svarią publikacijos ir jos įrodymų vertę. Pagal šiuos reikalavimus buvo atliktas mokslinių straipsnių kokybės vertinimas.
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS BEI ANALIZĖ
2.1 Duomenų paieškos rezultatai
Paskutinė mokslinių literatūros straipsnių paieška atlikta 2019 m. kovo 25 d. anksčiau įvardintose elektroninėse duomenų bazėse. Naudojant raktažodžius ir žodžių derinius, viso buvo rasta 3860 publikacijų. Iš jų – rasti 64 straipsnių dublikatai buvo atmesti. Atlikus straipsnių analizę pagal pavadinimą bei santrauką – 3782 publikacijos neatitiko straipsnių įtraukimo kriterijų. Likę 14 publikacijų pasirinktos pilno teksto skaitymui, iš kurių 4 buvo neprieinamos pilnu formatu, 5 neatitiko straipsnių įtraukimo kriterijų. Naudojantis ResearchGate moksline baze, neprieinamų pilno formato publikacijų autoriams buvo išsiųsti asmeniniai prašymai dėl publikacijų pasidalinimo ir naudojimo moksliniais tikslais. Gautos 2 publikacijos, kurias peržiūrėjus pilna versija, atitiko tyrimo įtraukimo kriterijus. Galutinei sisteminės apžvalgos publikacijų analizei buvo atrinkti 7 straipsniai. Pagal PRISMA Flow programą, pav. Nr.1., parengta straipsnių atrankos diagrama.
2.2 Tyrimų charakteristika
Sisteminėje mokslinės literatūros analizėje viso buvo įtraukti 7 in vitro tyrimai, publikuoti 2013-2019 metais. 57% straipsnių publikuoti Brazilijoje, 43% Kinijoje. Šiuose tyrimuose imtys įvairavo nuo N=12 iki N=40 dantų, vidutinė tyrimų imtis N=28. Didžiausia dantų imtis buvo tyrimuose, atliktuose Brazilijoje (N=40) [7,9], mažiausia imtis, tyrime atliktame Kinijoje (N=10) [6]. Rezultatai statistiškai reikšmingi šešiuose straipsniuose iš septynių. A. Chen ir bendraautorių publikacijoje statistinio reikšmingumo lygmuo nenurodytas. Duomenų sisteminimui sudaryta lentelė, kurioje pateikiami straipsnių autoriai, tyrimo metai ir šaltinis, studijų tipai, tyrimų tikslai, imtys, statistinės duomenų analizės kriterijai, pagrindiniai statistiškai reikšmingi rezultatai bei rezultatų reikšmingumo lygmuo (Lentelė Nr. 1).
Lentelė Nr.1. Į mokslinių straipsnių analizę įtrauktų publikacijų charakteristika Eil. nr. Tyrimo autorius, šaltinis Studijos
tipas Tyrimo tikslas, hipotezė Tyrimo
imtis, N
Grupių ir
N grupėje Statistinės duomenų analizės kriterijai Pagrindiniai statistiškai reikšmingi rezultatai Reikšmin-gumo lygmuo 1. Ruschel G ir kt., 2018 [3] In vitro
Įvertinti CAD/CAM (frezuotų įstrižai ir vertikaliai) ir standartinių kaiščių lankstumą, paviršinę struktūrą
ir šiurkštumą bei palyginti grupes. 30 3 gr. - 10
One-way ANOVA analizė
Post hoc
Student-Newman-Keuls testas
Standartiniai SPK turėjo didžiausią paviršiaus šiurkštumą, lankstumo
jėgą bei aukščiausią lankstumo modulį. α = 0,05 2. Pang J ir kt., 2019 [2] In vitro
Įvertinti V/Ž centrinių kandžių, su išplatintais šaknų kanalais, atsparumą lūžiui, naudojant CAD/CAM
stiklo pluošto kaištį su kultimi. 30 3 gr. - 10
One-way ANOVA analizė
Post hoc Tukey testas
CAD/CAM kaiščiai buvo daug atsparesni lūžiams nei standartiniai
SPK bei pataisomų lūžių buvo daugiau nei nepataisomų, priešingai
nei standartinių. α = 0,05 3. Chen A ir kt., 2015 [4] In vitro
Įvertinti įtampos/streso pasiskirstymą sunkiai pažeistose V/Ž iltyse, kurių šaknys atkurtos
CAD/CAM stiklo pluošto kaiščiais. 12 4 gr. - 3 von Misses stress
Maksimali von Misses įtampa/stresas buvo didesnės dentine
nei kaištyje ir vainikėlyje. Mažėjant dentino storiui atitinkamai didėjo
įtampa/stresas dantyje pasiekęs maksimumą, kai dentino storis buvo
1,5mm.
Tačiau įtampai/stresui dantyje turėjo įtakos ne dentino storis, o kaulo
storis. Mažėjant kaulo storiui, dantyje didėjo įtampa.
- 4. Garcia P ir kt., 2018 [6] In vitro
Įvertinti ryšio stiprumą tarp danties šaknies dentino ir kaiščio su kultimi, kuris apdorotas skirtingomis
paviršiaus apdorojimo metodikomis 10 4 gr. - 10
Two-way ANOVA analizė Tukey‘s testas
Reikšmingo skirtumo tarp kaiščių paviršiaus apdorojimo būdų tyrimas
neparodė, tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas buvo matomas skirtinguose kaiščio
trečdaliuose α = 0,05 5. Passos L ir kt., 2017 [7] In vitro
Nustatyti ar yra statistiškai reikšmingas lūžių skirtumas naudojant CAD/CAM blokelius išfrezuotiem kaiščiam arba stiklo pluošto kaiščius,
norint danties šaknį atstatyti kaiščiu ir kultimi dantyse su ir be laiptelio.
40 4 gr. - 10
Mann-Whitney testas
t - testas
Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių nebuvo, todėl rezultatai parodė, kad CAD/CAM kaiščiai yra
alternatyva.
Lentelės Nr.1. tęsinys. Į mokslinių straipsnių analizę įtrauktų publikacijų charakteristika
6. Su J ir kt.,
2016 [8] In vitro
Nustatyti ar sukibimo stiprumas tarp šaknies dentino ir kaiščio yra proporcingas (atvirkščiai susijęs) su
cemento storiu naudojant individualizuotą CAD/CAM stiklo pluošto kaištį su kultimi.
27 3 gr. - 9
One-way ANOVA analizė Tukey‘s testas
F-check metodas
Rezultatai parodė, jog sukibimo stiprumas tarp dentino ir kaiščio yra
stipresnis mažėjant cemento sluoksnio storiui. Todėl individualizuoti kaiščiai parodė
gerus rezultatus, nes atitinkant šaknies struktūrą yra reikalingas
mažesnis cemento sluoksnis.
α = 0,05 7. da Costa RG ir kt., 2017 [9] In vitro
Ištirti atsparumą lūžiams susilpnėjusiose šaknyse jas atkuriant standartiniais arba CAD/CAM individualizuotais stiklo pluošto kaiščiais-kultimis ir
patikrinti reikalingą cemento sluoksnio storį cementuojant skirtingus kaiščius bei cemente
atsirandančių porų kiekį.
40 4 gr. - 10
Two-way ANOVA analizė
Games-Howell testas Mann-Whitney testas
Rezultatai parodė, kad statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių nebuvo, tačiau CAD/CAM kaiščių grupėje buvo reikalingas mažesnis kiekis cemento ir jame buvo mažiau
porų
α = 0,05
Šešiuose iš septynių CAD/CAM stiklo pluošto kaiščių tyrimų kartu buvo naudojami išrauti dantys. Jų pašalinimo priežastys buvo dėl periodonto ligų arba ortodontiniais tikslais. Tirti dantys buvo priekinės arba šoninės grupių. Trijuose tyrimuose įtraukti tik priekiniai dantys [2,4,7], dvejuose tyrimuose įtraukti tik šoninės grupės dantys [6,9], viename tyrime įtraukti ir priekinės, ir šoninės grupės dantys [8]. Dantys turėjo būti sveiki nuolatiniai su pilnai susiformavusiomis šaknimis, nepažeisti karieso, neplombuoti, nepažeisti skilimų ar lūžių. Daugumoje straipsnių nurodyta, kad tirti dantys vienašakniai. Šiuose tyrimuose naudotų dantų pasirinkimo charakteristikos pateiktos lentelėje nr.2.
Ruschel G. straipsnyje dantys naudojami nebuvo. Šio tyrimo metu autoriai analizavo tik CAD/CAM stiklo pluošto kaiščius, išfrezuotus skirtingais kampais, tyrimo metu [3].
Lentelė nr.2. Tyrimuose naudotų dantų pasirinkimo charakteristikos
Eil. Nr.
Tyrimo autorius,
šaltinis Dantų grupė Imtis
Vienašakniai/ daugiašakniai
dantys
Dantų pasirinkimo kriterijai
1. Pang J ir kt.,
2019 [2]
V/ž centriniai
kandžiai 30 Vienašakniai
Pilnai susiformavusią viršūnę turinčios 13mm ilgio šaknys, pacientai neturėjo paslėptų lūpos, alveolinės ataugos ar gomurio nesuaugimų, dantys
nepažeisti karieso, vidinės ar išorinės rezorbcijos, šaknys neplombuotos
2. Chen A ir kt.,
2015 [4] V/Ž iltys 12 Vienašaknės Dantys sveiki, nepažeisti karieso, skilimų ar lūžių
3. Garcia P ir kt.,
2018 [6] V/Ž ir A/Ž kapliai 10 Vienašakniai
Sveiki dantys, turintys panašiai proporcingas šaknis su pilnai susiformavusiomis viršūnėmis
4. Passos L ir kt.,
2017 [7] A/Ž iltys 40 Nenurodyta
Sveiki, nepažeisti šakninio karieso, neturintys plombų ir šaknų kanalų gydymo, neprotezuoti, be
skilimų ar lūžių dantys su panašiu šaknies ilgiu. Radiologiškai nustatyta, dantys turintys apvalų
šaknies kanalą 5mm iki viršūnės
5. Su J ir kt., 2016
[8] - 27 Vienašakniai Dantys nepažeisti karieso
6. da Costa RG ir
2.2.1. Kanalų paruošimas kaiščių cementavimui
Penkiuose iš šešių tyrimų, kuriuose buvo naudojami dantys, dantų šaknų kanalai turėjo būti sugydyti endodontiškai [2,4,6-8]. Visuose tyrimuose buvo laikomasi standartinio kanalų paruošimo ir plombavimo protokolo: kanalai buvo apdorojami chemomechaniniu būdu naudojant mašininius ar rankinius endodontinius instrumentus bei atliekant irigaciją. 60% atvejų buvo naudojami mašiniai ,,Protaper Universal“ instrumentai, 20% rankiniai ,,K-file” instrumentai ir 20% nenurodyta bei 50% atvejų irigacijai buvo pasirinktas natrio hipochlorito tirpalas, likusiuose tyrimuose irigacinis tirpalas nenurodytas. Kanalai visuose tyrimuose plombuoti gutaperča, kuri buvo naudojama kartu su sileriu (80% ,,Ad Seal”). Kanalų plombinė medžiaga buvo šalinama mašininiais ,,Peeso Reamers“ (80%), ,,Gates Glidden“ arba specialiais, stiklo pluošto kaiščių gamintojų nurodytais, endodontiniais instrumentais. Paliktas užplombuotas apikalinės dalies atstumas tyrimuosebuvo nuo 2 - 5mm. Kanalų paruošimas kaiščių cementavimui detaliai apibūdintas lentelėje nr. 3. Rogerio G. da Costa (Brazilija) tyrime dantys nebuvo gydyti endodontiškai [9].
Lentelė nr. 3. Kanalų paruošimas kaiščių cementavimui
Lentelės nr. 3. tęsinys. Kanalų paruošimas kaiščių cementavimui
Eil. Nr.
Tyrimo autorius,
šaltinis Endodontijos atlikimo technika
Kanalų irigacija Sileris Laikotarpis ir danties laikymo sąlygos nuo užplombavimo gutaperča iki jos
pašalinimo Gutaperčos šalinimas Atstumas iki šaknies viršūnės Šaknies dentino sienelės storis Kanalo paruošimas cementavimui 1. Pang J ir kt., 2019 [2]
Formuota ProTaper Universal mašininiais instrumentais taikant žingsnio žemyn metodiką;
+ +
3 dienas drėkinamas 37ºC temperatūroje
,,Calorstat“ aparate ReamersPeeso 4mm 1mm
Kanalai išplatinti su Pre-Shaping Reamer ir Finishing Reamer 2. Chen A ir kt., 2015 [4] Nenurodyta - - - - -1mm + 1,5mm 2mm 2,5mm 3. Garcia P ir kt., 2018 [6]
Formuota ProTaper Universal mašininiais instrumentais; Plombuota taikant Tagger hybrid*
metodiką; + AH Plus 1 savaitė 37ºC distiliuotame vandenyje Gates-Glidden 4mm 2,5mm vaikinikinėje dalyje 1,5mm šakninėje dalyje Kanalai išplatinti kūginiu grąžteliu 4. Passos L ir kt., 2017 [7]
Formuota ProTaper Universal mašininiais instrumentais; Plombuota taikant vertikalios
kondensacijos metodiką NaOCl 5,25% AH Plus Nenurodyta SPK** gamintojo specialiais (0,5, 1, 2, 3 dydžio) grąžteliais 5mm 2mm Kanalai išplatinti White post DC grąžteliais
*Tagger hybrid metodika atliekama taikant lateralinės kondensacijos metodiką. Užplombavus kanalą, reikiama pašalinti gutaperčos dalis, pašalinama iškart termomechaniniu nerūdijančio plieno gutaperčos kompaktoriumi.
**Stiklo pluošto kaištis
5. Su J ir kt.,
2016 [8]
Formuota
K-file rankiniais instrumentais;
NaOCl
2,5% AH Plus
1 savaitė 37ºC distiliuotame
vandenyje
Peeso Reamers 2mm 2mm Kanalai išplatinti Peeso Reamers
6.
da Costa RG ir kt., 2017 [9]
Dantys nebuvo gydomi
endodontiškai - - - - -2,5mm vaikinikinėje dalyje 1,5mm šakninėje dalyje Kanalai išplatinti deimantiniais grąžteliais
2.2.2. Kaiščių paruošimas
CAD/CAM stiklo pluošto kaiščiai buvo tiriami visose studijose, o trijose iš jų pastarieji buvo lyginami kartu su standartiniais stiklo pluošto kaiščiais. Daugumoje tyrimų buvo aprašyta kaiščių sudėtis, jų paviršiaus apdorojimas. Studijose, kuriose kartu su kaiščiais buvo tiriami dantys, nurodoma ar dantys turėjo ferulę, taip pat ar buvo cementuojami vainikėliai bei įvardintos naudotos medžiagos cementavimui: silanas, adhezyvas, cementas. Apibendrinti kaiščių paruošimo ir cementavimo duomenys pateikiami lentelėje nr.4.
Lentelė nr.4. Kaiščių paruošimas ir cementavimas Eil. Nr. Tyrimo autorius, šaltinis
Kaištis Sudėtis Kaiščio paviršiaus
apdorojimas
Silano
naudojimas Adhezyvas
Kaiščio
cementavimas Ferulė Kultis Vainikėlis
1. Ruschel G ir kt., 2018 [3] Standartinis SPK* 80% vienakryptės stiklo pluošto skaidulos ir 20% epoksidinė derva - - + - - - - Įstrižai frezuotas
CAD/CAM SPK Epoksidinės dervos matrica ir daugiakryptis integruotas stiklo pluoštas
- Vertikaliai frezuotas CAD/CAM SPK 2. Pang J ir kt., 2019 [2]
Standartinis SPK Stiklo pluošto skaidulos ir epoksidinė derva Smeliavimas BIS-SILANE + Filtek + Kompozicinės dervos Chrom-kobalto CAD/CAM SPK ir kultis Daugiakryptis integruotas stiklo pluoštas sustiprintas kompozicine medžiaga ir
naujo tipo epoksidinės matricos stiklo pluošto
derva
BIS-SILANE RelyX Unicem 2 +
3. Chen A ir kt.,
2015 [4]
CAD/CAM SPK
ir kultis - - + + + Ličio disilikato keramikos
Lentelės nr. 4. tęsinys. Kaiščių paruošimas ir cementavimas 4. Garcia P ir kt., 2018 [6] CAD/CAM SPK ir kultis Eksperimentinis stiklo pluošto skaidulų ir epoksidinės dervos blokelis 70% etanoliu Single Bond Universal Single Bond Universal OPC RelyX ARC - + - 24% vandenilio peroksidu 70% etanoliu + silano aplikavimas mikrošepetėliu 24% vandenilio peroksidu + silano aplikavimas mikrošepetėliu 5. Passos L ir kt., 2017 [7]
Standartinis SPK Stiklo pluošto skaidulos ir
epoksidinė derva 70% etanolis
Ceramic Primer Single Bond Universal RelyX U200 Automix +
Filtek Bulk Fill
- -
CAD/CAM SPK Hibridiniai CAD/CAM blokeliai 70% etanolis + 5% hidrofluoro rūgštis + + - 6. Su J ir kt., 2016 [8] CAD/CAM SPK
Stiklo pluošto, sustiprinto kompozicine medžiaga, ir epoksidinės dervos matricos blokelis Kaiščio paviršiuje ne išfrezuotos skerspjūvio kreivės - - Paracore - + - Kaiščio paviršiuje išfrezuotos skerspjūvio kreivės 150 μm storio Kaiščio paviršiuje išfrezuotos skerspjūvio kreivės 300 μm storio
Lentelės nr. 4. tęsinys. Kaiščių paruošimas ir cementavimas 7. da Costa RG ir kt., 2017 [9] Standartinis SPK 25% epoksidinė derva 5% epoksidinės dervos kietiklis 70% stiklo pluošto skaidulos
Izopropilo alkoholiu Prosil Ambar
Dervinis cementas Allcem CORE + Dervinis cementas Allcem CORE + - CAD/CAM SPK 25% epoksidinė derva 5% epoksidinės dervos kietiklis 70% stiklo pluošto skaidulos + + -
2.2.3. Dantų atsparumo lūžiams charakteristika
Šiuose tyrimuose buvo vertintas dantų, su išplatintais šaknų kanalais, atsparumas lūžiams, naudojant standartinius ir CAD/CAM stiklo pluošto kaiščius. Jianliang Pang ir bendraautorių publikacijoje, atliekant tyrimą, dantys buvo tvirtinami akrilo dervos blokeliuose 1 mm žemiau cemento-emalio jungties, norint imituoti periodonto audinius. Blokeliai su dantimis buvo pritvirtinti ties vainikiniu ir viduriniu šaknies trečdaliu, 45° polinkio kampu išilginei danties ašiai, Electroforce mechaninių bandymų aparato laikiklyje (Electroforce 3330, BOSE, Eden Praire, Minesota, JAV). Į danties gomurinį paviršių 1 mm/min greičiu, 100 N jėga ir 6 Hz dažniu buvo taikoma 300 000 ciklų apkrova (atitinka vienerių metų kramtymo krūvį). Leanddro Passos ir bendraautorių publikacijoje, imituoti periodonto audinius buvo pasirinkta 0,2 mm storio polieterinė medžiaga. Kartu su ja, dantys 24 valandom buvo patalpinti 100 % drėgnumo ir 37°C temperatūros aplinkoje. Praėjus vienai parai laiko, dantys buvo apkraunami 45° kampu, 0,5 mm/min jėga universaliu bandymų aparatu (5500R, Instron GmbH, Darmstadt, Vokietija) iki lūžio momento. Mėginiai buvo tiriami optiniu šviesos mikroskopu. Nesėkmės buvo klasifikuojamos į palankias ir nepalankias. Rogerio Goulart da Costa ir bendraautorių straipsnyje, pirmiausiai, buvo tiriamas danties susilpnėjimas, pritaikant 50 N jėgą 5 Hz dažniu, medžiagų atsparumo krūviui bandymų įrenginiu (Biopdi, Sao Carlos, SP, Brazilija) į išilginę danties ašį. Apkrova, nepriklausomai į kultį ar vainikėlį, buvo 1 000 000 ciklų (atitinka penkių metų kramtymo krūvį) ir taikoma distiliuoto 36,5°C temperatūros vandens vonelėje. Jei po šių bandymų vainikėlis ar kaištis su kultimi lūžo ar buvo išstumti, mėginiai tolesniems lūžių bandymams buvo atmesti. Tęsiant tyrimą, likę nepažeisti mėginiai buvo pritvirtinti šaknies srityje, Emic bandymų aparato laikiklyje (Emic, Sao Carlos, SP, Brazilija), 30° polinkio kampu danties išilginei ašiai. Okliuzinės jėgos į kaplių gomurinį gumburėlį buvo taikomos 1mm/min greičiu, kol spaudimo sistema nustodavo veikti. Nesėkmės buvo klasifikuojamos į 5 tipus: nuo nematomų pažeidimų iki bet kokio danties ar kaiščio bei vainikėlio lūžio. Visų tyrimų lūžių apkrovos ir rėžimų duomenys buvo užregistruoti.
2.2.4. CAD/CAM stiklo pluošto kaiščių ir dantų šaknų kanalų ryšio stiprumas
Ryšio stiprumas tarp kaiščių ir dentino buvo tiriamas Jing Su ir bendraautorių bei Paula-Pontes Garcia su bendraautoriais publikacijose. Abiejuose tyrimuose kaiščiai buvo apdorojami rūgštimi ir cementuojami. Paula-Pontes Garcia ir bendraautorių tyrime papildomai buvo paruošiami dantys naudojant silaną bei adhezyvą. Pricementavus kaiščius, mėginiai abiejuose tyrimuose buvo laikomi 37°C distiliuotame vandenyje, 24 valandas [7] tyrime, savaitę [8] tyrime. Galiausiai dantys buvo padalinti į 1 mm skiltis iš kiekvieno šaknies trečdalio ir joms buvo taikomas kaiščio išstūmimo testas 0,5 mm/min greičiu naudojant universalius medžiagų bandymo aparatus (Instron 1121; Norwood, Masačiusetsas, JAV) Jing Su tyrime ir (EMIC DL 2000 Sao Jose dos Pinhais, PR, Brazilija) Paula-Pontes Garcia tyrime. Rezultatų duomenys užregistruoti.
2.2.5. Įtampos pasiskirstymas dantyje
Aijie Chen ir bendraautorių publikacijoje buvo tiriamas įtampos pasiskirstymas dantyje, jį atstačius CAD/CAM stiklo pluošto kaiščiu. Autoriai teigė, jog norint įvertinti įtampą, reikalinga atsižvelgti ne tik į vykstančius procesus dantyje, tačiau ir periodonto audiniuose, kadangi jie glaudžiai susiję su jėga, kurią turi atlaikyti atkurti dantys [4]. Todėl tyrime mėginius suskirstė į 8 grupes. Atsižvelgiant į kaulą: 1) sveikas kaulas; 2) 1/3 prarasto kaulo; 3) ½ prarasto kaulo; 4) 2/3 prarasto kaulo. Atsižvelgiant į dentino sienelės storį: 1) 2,5 mm; 2) 2 mm; 3) 1,5 mm; 4) 1 mm. Tuomet į ilčių vainikėlius iš gomurinės pusės, 3mm žemiau kandamojo krašto, 45° kampu buvo veikiama 100 N spaudimo jėga. Rezultatų duomenys užregistruoti.
2.2.6. Stiklo pluošto kaiščių lankstumas ir paviršiaus morfologija
George Herbert Rushel ir bendraautoriai tyrė ir lygino standartinių bei CAD/CAM stiklo pluošto kaiščių savybes. Šiame tyrime buvo atsižvelgta į kaiščių paviršiaus šiurkštumą ir struktūrą bei lankstumo jėgą ir modulį. CAD/CAM bei standartinių kaiščių paviršius buvo įvertintas naudojant elektroninį lazerinį mikroskopą, tiriant vainikinius, vidurinius ir apikalinius šaknų trečdalius. Lankstumas buvo vertinamas naudojant trijų-taškų lenkiamajį testą apkraunant kaištį centrinėje jo dalyje, 0,5 mm/min greičiu iki lūžio. Po lenkimo testų mėginiai buvo įvertinti stereomikroskopu. Rezultatų duomenys užregistruoti.
2.3. Į analizę įtrauktų straipsnių kokybės vertinimas
Daugelyje straipsnių nurodoma rekomenduotina informacija pagal CRIS, vertinant pateiktos medžiagos kokybę. Duomenys pateikti lentelėje nr.5.
Visuose straipsniuose nurodomi taikyti vertinimo kriterijai bei kokia statistinė analizė buvo atlikta, be to, visuose tyrimuose nurodyta, kodėl buvo pasirinkti tam tikri statistiniai metodai, kaip One-way ANOVA ar Mann-Whitney testas, kas didina šių publikacijų vertę. Tačiau nė viename straipsnyje nebuvo nurodytas tyrimo imties apskaičiavimas ir kodėl pasirinktas tam tikras dantų skaičius. Tai menkina publikacijų vertę ir didina gautų rezultatų iškraipymo tikimybę tyrimuose. Chen A. ir bendraautorių tyrime trūksta informacijos apie tyrimo aklumą ir atsitiktinę atranką ir mėginių paruošimą, todėl straipsnio kokybė vertinant pagal CRIS nėra aukšta, nors tyrime pasirinkti kriterijai tinkami mažų imčių tyrimams. Tai galėjo turėti įtakos gautų rezultatų bei išvadų iškraipymui, be to sumažino publikacijos vertę.
Lentelė Nr.5. Tyrimų, naudotų sisteminėje literatūros apžvalgoje, kokybės vertinimas
pagal CRIS Eil. Nr. Tyrimo autorius, metai, šaltinis Pakankamas imties dydis, jos skaičiavimas Statistiškai reikšmingi skirtumai tarp grupių Tyrimo mėginių laikymo sąlygos, paruošimas, pašalinimas Pasiskirstymo seka, atsitiktinė atranka, tyrimo aklumas Tinkama statistinė duomenų analizė 1. Ruschel G ir kt., 2018 [3] +/- + + +/- 2. Pang J ir kt., 2019 [2]* +/- + + +/- 3. Chen A ir kt., 2015 [4]* +/- - +/- +/- 4. Garcia P ir kt., 2018 [6]* +/- + + + 5. Passos L ir kt., 2017 [7]* +/- + + + 6. Su J ir kt., 2016 [8]* +/- + + +/- 7. da Costa RG ir kt., 2017 [9]* +/- + + +
,,+“ – duomenys yra; ,,-“ – duomenų nėra; ,,+/-“ – duomenys nurodyti iš dalies * - nurodytas tyrimo rėmimas, padėka
3. REZULTATŲ APTARIMAS
3.1. Pagrindiniai rezultatai
Dantims, praradusiems daug kietųjų audinių struktūrų, atkurti bei sustiprinti naudojami kaiščiai, kurių įvairovė suteikia galimybę rinktis optimaliausią variantą. Todėl, labai svarbu parinkti tinkamą restauraciją. Standartiniai stiklo pluošto kaiščiai, dėl savo paprasto naudojimo, estetiškumo, panašaus į dentiną elastingumo modulio bei galimybės jungtis su dentinu, dervinių cementų pagalba, yra plačiai naudojami praktikoje. Juos patobulinus kompiuteriniu dantų restauracijų modeliavimo ir gamybos metodu, pradėti gaminti individualūs CAD/CAM stiklo pluošto kaiščiai. Pastarieji mokslinėje literatūroje dar nėra plačiai nagrinėjama tema. Šioje sisteminėje mokslinės literatūros apžvalgoje nagrinėti ir lyginti individualūs CAD/CAM ir standartiniai stiklo pluošto kaiščiai lūžių, retencijos ir sukeliamo streso atvejais bei nagrinėtos frezuotų kaiščių morfologinės savybės. Daugumoje tyrimų buvo iškeltos nulinės rezultatų hipotezės. Viename tyrime jos pasiteisino, dvejuose iš dalies, dvejuose nepasiteisino ir dvejuose nulinė hipotezė nebuvo iškelta. Nepaisant to, jog tyrimuose buvo naudotos skirtingos metodikos, paremti skirtingus tyrimų tikslus, remiantis nagrinėtų mokslinės literatūros straipsnių tyrimų rezultatais, galima teigti, jog reikšmingo skirtumo tarp standartinių ir individualizuotų CAD/CAM stiklo pluošto kaiščių nėra. Apibendrinti rezultatų duomenys pateikti lentelėje nr.6.
Lentelė nr.6. Analizėje naudojamų straipsnių rezultatų apžvalga Eil. nr. Tyrimo autorius, šaltinis Studijos
tipas Tyrimo tikslas, hipotezė Tyrimo
imtis, N
Matavimo parametrai
Hipotezės
pasitvirtino Gauti tyrimo rezultatai, išvados
1.
Ruschel G ir kt., 2018
[3]
In vitro
Įvertinti CAD/CAM (frezuotų įstrižai ir vertikaliai) ir standartinių kaiščių
lankstumą, paviršinę struktūrą ir šiurkštumą bei palyginti grupes.
Hipotezė: skirtingos kaiščių sistemos
turės panašų paviršiaus šiurkštumą, mechanines savybes bei nesėkmių lygį.
30 Elektroninis lazerinis mikroskopas Trijų taškų lenkiamasis testas -
Standartiniai SPK turėjo didžiausią paviršiaus šiurkštumą, lankstumo jėgą bei aukščiausią lankstumo modulį. Lūžių atvejais – standartiniuose SPK buvo matomi ,,žalios šakelės“
lūžiai, kuriuose stiklo pluošto skaidulos buvo nevienodų ilgių ir atsiskyrę nuo epoksidinės dervos matricos; įstrižai frezuotų CAD/CAM SPK lūžiai buvo įstriži, kas indikavo išsisluoksniavimą
daugiakrypčių pluoštų tinkle; vertikaliai frezuotų CAD/CAM SPK lūžiai buvo skersiniai kaip atsakas į stiklo pluošto skaidulų
išsidėstymą epoksidinės dervos matricoje.
Išvados: Standartiniai SPK yra pranašesni už individualizuotus
CAD/CAM SPK 2. Pang J ir kt., 2019 [2] In vitro
Įvertinti V/Ž centrinių kandžių, su išplatintais šaknų kanalais, atsparumą
lūžiui, naudojant CAD/CAM stiklo pluošto kaištį su kultimi.
Hipotezė: -
30
Apkrovos testas
Individualūs CAD/CAM SP kaiščiai su kultimis buvo sėkmingai suprojektuoti ir pagaminti, buvo pasiektas labai geras integralumas. Po apkrovos, pricementuotuose vainikėliuose nebuvo užregistruota nesėkmių, vainikėlis neatsilaisvino, nebuvo
stebima lūžių.
CAD/CAM kaiščiai buvo daug atsparesni lūžiams nei standartiniai SPK bei pataisomų lūžių buvo daugiau nei nepataisomų, priešingai
nei standartinių.
Išvados: kaiščiai-kultys, turintys žemą elastinį modulį, patyrė
lūžius arčiau danties kaklelio srities, kurie yra palankūs pakartotiniam atstatymui; kaiščiai kultys, turintys aukštą elastinį
modulį, gali tiesiogiai pakelti daugiau okliuzinio streso, tačiau, tokiu atveju, lūžiai stebimi šaknies viduryje ar apekso srityje. CAD/CAM SP kaiščiai-kultys gali padidinti atsparumą lūžiams ir
Lentelės nr. 6. tęsinys. Analizėje naudojamų straipsnių rezultatų apžvalga 3. Chen A ir kt., 2015 [4] In vitro
Įvertinti įtampos/streso pasiskirstymą sunkiai pažeistose V/Ž iltyse, kurių
šaknys atkurtos CAD/CAM stiklo pluošto kaiščiais.
Hipotezė: -
12 Apkrovos testas
Maksimali von Misses įtampa/stresas buvo didesnės dentine nei kaištyje ir vainikėlyje. Mažėjant dentino storiui atitinkamai didėjo
įtampa/stresas dantyje pasiekęs maksimumą, kai dentino storis buvo 1,5mm.
Tačiau įtampai/stresui dantyje turėjo įtakos ne dentino storis, o kaulo storis. Mažėjant kaulo storiui, dantyje didėjo įtampa.
Išvados: akivaizdžiai, maksimaliam stresui dantyje, įtaką darė likes
kaulo kiekis, o ne dentino storis. Be to, individualūs CAD/CAM SPK gali būti pritaikyti sunkiai pažeistiem, su išplatintais šaknų
kanalais dantim, tačiau su 2/3 likusio kaulo.
4.
Garcia P ir kt., 2018
[6]
In vitro
Įvertinti ryšio stiprumą tarp danties šaknies dentino ir kaiščio su kultimi, kuris apdorotas skirtingomis paviršiaus
apdorojimo metodikomis.
Hipotezė: i) nėra ryšio stiprumo
skirtumo tarp kaiščio ir dentino, apdorojus kaiščius skirtingais metodais.
ii) gali būti ryšio stiprumo skirtumas
tarp kaiščio ir dentino, skirtinguose šaknies trečdaliuose.
10
Kaiščio išstūmimo
testas +
Reikšmingo skirtumo tarp kaiščių paviršiaus apdorojimo būdų tyrimas neparodė, tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas buvo
matomas skirtinguose kaiščio trečdaliuose. Didesnės išstūmimo jėgos vertės buvo stebimos vandenilio peroksidu paveiktose ir
silanu dengtose kaiščių grupėse, vainikiniame trečdalyje. Reikšmingo skirtumo tarp grupių, dėl ryšio stiprumo nebuvo. Reikšmingas ryšio stiprumo skirtumas buvo stebimas tarp šaknų kanalų trečdalių – didžiausias vainikiniame. Dažniausia nesekmė –
mišraus tipo.
Išvados: skirtingi kaiščių paviršiaus apdorojimo metodai nėra
susiję su ryšio stiprumu tarp kaiščio ir dentino. Šaknies trečdaliai daro įtaką ryšio stiprumo vertėms, kurios buvo aukščiausios
vainikiniame trečdalyje. 5. Passos L ir kt., 2017 [7] In vitro
Nustatyti ar yra statistiškai reikšmingas lūžių skirtumas naudojant CAD/CAM
blokelius išfrezuotiem kaiščiam arba stiklo pluošto kaiščius, norint danties šaknį atstatyti kaiščiu ir kultimi dantyse
su ir be laiptelio.
Hipotezė: nėra kiekybinio lūžių
skirtumo tarp grupių su ferule ir be skirtingose kaiščių sistemose.
40 Apkrovos
testas +/-
Statistiškai reikšmingo lūžių stiprumo skirtumo tarp CAD/CAM ir standartinių SPK grupių su ir be ferulės nebuvo. Tačiau statistiškai
reikšmingas skirtumas rastas tarp tos pačios SPK rūšies, priklausomai su ferule ar be jos. Standartiniai ir CAD/CAM SPK,
turintys ferulę, pasižymėjo g
Išvados: kadangi rezultatai neparodė statistiškai reikšmingų
skirtumų tarp kaiščių sistemų, galima daryti išvadą, kad CAD/CAM kaiščiai yra alternatyva.
Lentelės nr. 6. tęsinys. Analizėje naudojamų straipsnių rezultatų apžvalga
6. Su J ir kt.,
2016 [8] In vitro
Nustatyti ar ryšio stiprumas tarp šaknies dentino ir kaiščio yra proporcingas (atvirkščiai susijęs) su cemento storiu naudojant individualizuotą CAD/CAM
stiklo pluošto kaištį su kultimi.
Hipotezė: cemento storio pokyčiai
neturi reikšmingo poveikio ryšio stiprumui tarp dentino ir kaiščio.
27
Kaiščio išstūmimo
testas
-
Rezultatai parodė, kad ryšio stiprumas tarp dentino ir kaiščio yra stipresnis mažėjant cemento sluoksnio storiui. Kadangi individualizuoti CAD/CAM SPK turi gerą integralumą danties kanale, reikalingas mažesnis kiekis cemento užpildyti tarpą tarp
kaiščio ir dentino. Ploniausias cemento sluoksnis buvo kaiščių grupėje be paviršiaus kreivių, kadangi kaiščiaus paviršiaus plotas
buvo mažiausias. Didžiausias ryšio stiprumas buvo grupėje, kurioje kaiščiai turėjo daugiausiai paviršiaus kreivių. Dominuojantys lūžiai vyravo sąsajoj tarp dentino ir adhezyvo,
tačiau kuo didesnis buvo cemento storis, tuo labiau lūžiai pasireikšdavo tarp adhezyvo ir kaiščio.
Išvados: Plonesnis cemento sluoksnis sukuria mažiau streso, turi
mažesnį susitraukimo laipsnį ir sukuria geresnį ryšio stiprumą tarp kaiščio ir dentino. Todėl CAD/CAM kaiščiai labai tinka
išplatintuose šaknų kanaluose su ir be ferulės.
7.
da Costa RG ir kt., 2017 [9]
In vitro
Ištirti atsparumą lūžiams susilpnėjusiose šaknyse jas atkuriant standartiniais arba CAD/CAM individualizuotais stiklo pluošto kaiščiais-kultimis ir patikrinti
reikalingą cemento sluoksnio storį cementuojant skirtingus kaiščius bei
cemente atsirandančių porų kiekį.
Hipotezė:
a) standartiniai ir CAD/CAM kaiščiai
turės panašų lūžių atsparumų lygį
b) atsparumas lūžiams bus panašus,
nepaisant yra pricementuotas vainikėlis ar ne
c) cemento sluoksnio storis panašus
prie abiejų kaiščių sistemų
d) cemente bus panašus kiekis porų
abiejose kaiščių sistemose.
40 Apkrovos
testas +/-
Rezultatai parodė, kad statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių nebuvo, tačiau CAD/CAM kaiščių grupėje buvo reikalingas mažesnis kiekis cemento ir jame buvo mažiau porų. Katastrofinių
nesėkmių CAD/CAM kaiščių grupėje nepasitaikė, kol tuo tarpu standartinių SPK grupėje buvo 20% katastrofinių nesėkmių. Dažniausiai pasitaikančių lūžių analizė parodė, jog vainikėliuose nebuvo rasta jokių matomų pažeidimų, o sunkiausi lūžiai pasitaikė
CAD/CAM kaiščių grupėje be vainikėlių ir standartinių kaiščių grupėje su vainikėliais. Statistiškai reikšmingas cemento storio
skirtumas buvo rastas tarp vidurinio ir vainikinio trečdalių standartinių kaiščių grupėje be vainikėlio ir CAD/CAM kaiščių
grupėje su vainikėliu. Mažiausiai porų buvo rasta CAD/CAM kaiščių grupėje.
Išvados: CAD/CAM SPK neturi įtakos atsparumui lūžiams
susilpnintose šaknyse, tačiau jų individualizavimas leidžia pasiekti plonesnį cemento sluoksnį tarp kaiščio ir dentino, be to jame
Dantų šaknų stiprumas, jas atkūrus kaiščiais, priklauso nuo įvairių faktorių, tokių kaip okliuzinės jėgos, likę dantis supantys audiniai, retencija tarp kaiščio ir šaknies, cemento storis, ferulė, naudojama kaiščių sistema. Jei šaknis ar kaištis neatlaiko okliuzinių jėgų, viena iš komplikacijų – lūžiai. Jų atsparumas buvo nagrinėjamas trijose publikacijose. J. Pang ir bendraautorių atlikto tyrimo gautų rezultatų duomenimis, kaiščius apkrovus 100 niutonų (N) jėga ir 300 000-ių ciklų, imituojančių vienerių metų trukmės kramtymo jėgas, CAD/CAM grupėje gauti 6 pataisomi ir 4 nepataisomi lūžiai su 927.6±275.6 N atsparumu, kai tuo tarpu standartinių kaiščių grupėje gauti 3 pataisomi ir 7 nepataisomi lūžiai su 616.5±154.9 N atsparumu. Didžiausia streso zona buvo užfiksuota vainikiame šaknies trečdalyje ir ties kakleliu. Kadangi SPK linkę deformuotis po pakartotinių apkrovų, todėl, ypač išplatintuose šaknų kanaluose, yra tikimybė, kad bus pažeistas marginalinės srities hermetiškumas ir atsiras galimybė vystytis antriniam kariesui. Tačiau, eksperimente nustatyta, kad dėl individualizuotų SPK aukšto integralumo lygio, mažesnio cemento kiekio ir didesnio kaiščių diametro, buvo pasiekti geresni rezultatai, kurie lėmė didesnį atsparumą lūžiams ir sumažino nepataisomų lūžių atsiradimą. Pastebėta, kad prie didesnio atsparumo prisidėjo ir ferulės turėjimas. Autorių teigimu, dėl SPK kaiščių elastinio modulio panašumo į natūralaus dentino, dantyje susidarantis stresas yra tolygesnis ir dantis labiau apsaugomas. Taigi, kulties – kaiščio lūžiai esant žemam elastiniam moduliui daugiau pasireiškia kaklelio srityje, ko pasekoje dantis gali būti vėl atstatomas [2].
L. Passos ir bendraautorių publikacijoje tiriant lūžius buvo sudarytos 4 tiriamųjų grupės: 1) CAD/CAM SPK dantys be ferulės, 2) CAD/CAM SPK dantys su ferule, 3) standartiniai SPK be ferulės ir 4) standartiniai SPK su ferule. Aukščiausią lūžių apkrovą atlaikė ketvirtoji grupė vidutiniškai įveikdama 317,59 N apkrovos jėgą, mažiausias - 100,41 N atsparumas buvo stebimas pirmoje grupėje. Toliau, lūžiai buvo skirstomi į palankius ir nepalankius. 100% palankių lūžių buvo CAD/CAM SPK su ir be ferulės grupėse. Standartiniai SPK be ferulės pasidalino į 50% palankių ir nepalankių lūžių, o su ferule buvo 60% palankių ir 40% nepalankių lūžių. Pilnas kulties dalies lūžis, be lūžių virš imituojamo kaulo sudarė didžiąją dalį palankių pirmos grupės lūžių, o dalinis kulties lūžis, be lūžių virš imituojamo kaulo sudarė didžiąją dalį palankių antros grupės lūžių. Standartinių SPK grupėse buvo įvairių palankių ir nepalankių lūžių (žr. pav.1). Nepaisant lūžių tipų, reikšmingo skirtumo po apkrovos testo, vertinant skirtingas restauracijas dantyse su ar be ferulės, nebuvo. Todėl, galima daryti išvadą, kad CAD/CAM stiklo pluošto kaiščiai yra alternatyva standartiniams SPK [7].
R. G. da Costa su bendraautoriais mėginius taip pat suskirstė į grupes: PPc – standartiniai SPK su vainikėliu, PPn – standartiniai SPK be vainikėlio, CPc – CAD/CAM SPK su vainikėliu ir CPn – CAD/CAM SPK be vainikėlio. Atlikę apkrovos testą, šiuos suskirstė į tipus pagal atsparumą lūžiams: 0) nėra lūžių, 1) lūžis, įskilimas arba nuolauža iki 50% vainiko arba vainikinės kulties dalies be retencijos praradimo, 2)
lūžis, įskilimas arba nuolauža daugiau nei 50% vainiko arba vainikinės kulties dalies be kaiščio pažeidimo, 3) vainikėlis išstumtas be danties pažeidimo, 4) bet koks danties lūžis, įskaitant šaknies lūžį iki vidurinio trečdalio. Rezultatai parodė, jog tik CPn ir PPc grupėse buvo 4 tipo lūžių. Priešingai nei pastarieji, nei vienas atvejis iš CPc grupės nepatyrė jokių katastrofinių lūžių. Atliktoje lūžių dažnumo analizėje, tik cirkonio vainikėliai nepatyrė jokių nesėkmių. Šiame tyrime, lūžių atsparumo vertės (640 – 793 N) buvo panašios į normalias kramtomąsias jėgas (658 – 698 N) ir skirtumo tarp standartinių SPK ir individualizuotų CAD/CAM SPK grupių nebuvo. Matuojant cemento storį, rezultatai parodė statistiškai reikšmingą skirtumą viduriniame ir vainikiniame trečdaliuose tarp PPn grupės, kurioje cemento storis svyravo nuo 204 – 220 μm ir CPn grupės, kurioje cemento storis vidutiniškai buvo 121 μm. Tiriant poras, CPn grupėje 80% atvejų jų neturėjo nei viename šaknies trečdalyje, tuo tarpu PPn grupėje tokių atvejų buvo tik 20%. Stebima teigiama koreliacija tarp cemento sluoksnio storio ir porų buvimo, kitaip sakant, kuo plonesnis cemento sluoksnis tarp kaiščio ir dentino, tuo mažiau porų jame stebima. Šiuo atveju matomas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp grupių. Galiausiai, tyrimo pabaigoje buvo patvirtintos dvi nulinės hipotezės: a) standartiniai ir CAD/CAM kaiščiai turėjo panašų lūžių atsparumų lygį, b) atsparumas lūžiams buvo panašus, nepaisant yra pricementuotas vainikėlis ar ne [9].
Atkreiptinas dėmesys, jog beveik visuose tyrimuose daug įtakos turėjo cemento kiekis. Ši įtaka buvo tiriama dvejose publikacijose ir įvardinta kaip, ryšio stiprumas tarp kaiščio ir dentino. Atliktame P. P. Garcia ir bendraautorių tyrime didesnės išstūmimo pasipriešinimo jėgos buvo stebimos vainikiniame trečdalyje grupės, kurioje kaiščiai buvo apdoroti 4 tipo metodu (24% vandenilio peroksidas + mikrošepetėlis sudrėkintas silanu). Silpniausios ryšio stiprumo jėgos buvo stebimos šakniniame trečdalyje, 2 ir 3 tipo grupėse ( 2 tipas - 24% vandenilio peroksidas 1min., 3 tipas - 70% etanolis 1 min. + mikrošepetėlis sudrėkintas silanu). Nustatyti dažniausio nepasisekimo nepavyko, kadangi visose grupėse jis buvo kombinuotas. Tačiau individualizuoti CAD/CAM SPK pademonstravo tolygų dizainą apvalais kraštais. Juos paveikus įvairiais paviršiaus apdorojimo metodais, kaiščiai išliko panašūs, šiurkščiu paviršiumi ir atviromis paviršinėmis įvairiakryptėmis stiklo pluošto skaidulomis. Apibendrinant, abi hipotezės pasitvirtino, todėl galima daryti išvadą, jog nebuvo reikšmingo skirtumo tarp kaiščių paviršiaus apdorojimo būdų ryšio stiprumui, tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas buvo rastas skirtinguose šaknies trečdaliuose, ypač vainikiniame [6]. Kitame tyrime, J. Su ir bendraautoriai, padarę individualizuotų CAD/CAM SPK paviršiaus kreives, išsiaiškino, jog be jų, kaiščio ir dentino ryšys stipresnis. Tyrime gauti rezultatai parodė, kad didėjant kreivių gyliui, silpnėjo atsparumas lūžiui, nes silpnėjo retencija. Taip yra todėl, kad lygesniam kaiščio paviršiui reikalingas plonesnis cemento sluoksnis, ko pasekoje sumažėja streso kiekis, nes plonesnis cementas mažiau susitraukia polimerizacijos metu. Taip pat, plonesnis cementas turi mažiau porų ir sukuria stipresnį ryšį tarp kaiščio ir dentino. Vadinasi, galima daryti išvadą, jog plonesnis cemento sluoksnis sukuria
geresnę kaiščių retenciją bei geresnį kaiščio-dentino ryšį, o tai galima pasiekti naudojant individualizuotus CAD/CAM stiklo pluošto kaiščius.
Tiriant susidarantį stresą dantyje, A. Chen ir bendraautoriai vertino ne tik likusio dentino sienelės storio bei CAD/CAM stiklo pluošto kaiščių įtaką. Autoriai manė, jog tai priklauso nuo likusio kaulo kiekio, supančio dantį. Rezultatai patvirtino tyrėjų nuomonę – maksimalus stresas žymiai didėjo, mažėjant kaulo kiekiui. Grupėje be kaulo netekimo, užfiksuotas minimalus streso lygis vidutiniškai siekiantis 147,2 megapaskalius (MPa), o esant likusiam tik trečdaliui kaulo, užfiksuotas vidutinis maksimalus streso lygis, siekiantis 482,5 MPa. Vadinasi, tarp kaulo lygių varijavo 335,3 MPa streso skirtumas. Esant skirtingam dentino storiui, tokių didelių skirtumų nebuvo. Esant 1,5 mm likusios dentino sienelės, buvo gautas maksimalus 518,2 MPa streso lygis, o likus 2,5 mm dentino sienelės gautas streso lygis buvo 454,7 MPa. Vadinasi gautas skirtumas - 63,5 MPa. Taigi, susidaręs maksimalus stresas buvo paveiktas labiau dėl netekto kaulo, negu dėl sumažėjusio dentino sienelės storio. Taip pat, rezultatai parodė, kad individualizuoti CAD/CAM stiklo pluošto kaiščiai tinkami atstatyti dantį nepriklausomai nuo likusios dentino sienelės storio, tačiau esant minimaliai 2/3 kaulo.
Paskutinėje G. Ruschel ir bendraautorių publikacijoje buvo ištirtos kaiščių paviršiaus savybės. Standartiniai SPK turėjo aukščiausius paviršiaus šiurkštumo rodiklius, o individualūs vertikaliai ir įstrižai frezuoti CAD/CAM kaiščiai turėjo dvigubai mažesnes paviršiaus šiurkštumo reikšmes. Kiekvieno kaiščio paviršiaus trečdaliai buvo panašūs. Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp grupių buvo rastas tiriant mechanines savybes. Didžiausią lankstumo jėgą turėjo standartiniai SPK, mažiausią vertikaliai frezuoti CAD/CAM SPK. Didžiausias lankstumo modulis taip pat buvo standartinių kaiščių, o mažiausias įstrižai frezuotų CAD/CAM SPK. Taigi, standartiniai stiklo pluošto kaiščiai parodė geriausias mechanines savybes, kurias paaiškina, didesnis stiklo pluoštų diametras kaiščio sudėtyje. Todėl, manoma, kad tai dominuojantis faktorius didesnei elastingumo jėgai lyginant su įvairiakrypčiais stiklo pluoštais CAD/CAM SPK grupėse. Sumažėjęs šiurkštumas gali sumažinti ryšio stiprumą tarp stiklo pluošto ir cemento [44]. Trijų taškų lenkiamajame teste standartiniai kaiščiai lūžo žalios šakelės principu, nes stiklo pluošto skaidulos atsiskyrė nuo epoksidinės dervos matricos ir lūžių linijoje skaidulos buvo skirtingų ilgių. CAD/CAM kaiščiai lūžo aiškiomis linijomis, centrinėje kaiščio dalyje, vertikaliai frezuoti – horizontaliu lūžiu, įstrižai frezuoti – įstrižu lūžiu. Taigi, šiame tyrime, standartiniai stiklo pluošto kaiščiai parodė turintys geriausias morfologines savybes.
Apibendrinant, nors ir visuose tyrimuose, reikšmingo skirtumo tarp individualių CAD/CAM ir standartinių stiklo pluošto kaiščių nebuvo, tačiau, daugumoje publikacijų nustatyta, jog individualizuotiems kaiščiams reikalingas plonesnis cemento kiekis. Todėl, jame randama mažiau porų, susitraukimo procentas yra mažesnis, didesnė retencija, aukštas integralumas, pasiekiamas geresnis ryšys tarp kaiščio ir dentino. Be
to, CAD/CAM kaiščiai gaminami kartu su kultimi. Jiems nėra reikalingas papildomas kaiščio atstatymas kompozicine medžiaga, dėl to sumažėja nesėkmių tikimybė. Kompiuterinės technologijos vis sparčiau įsilieja į medicinos sritį ir ši pažanga leidžia gydytojams pritaikyti įgudžius bei atrasti naujus darbo metodus, kurie padeda dirbti efektyviau klinikinėje praktikoje. Vis dėlto, CAD/CAM kaiščiams reikalingi tolimesni tyrimai ir patobulinimai, leisiantys dirbti vis mažiau invazyviais būdais bei išvengti dar mažiau nesėkmių.
3.2. Sisteminės apžvalgos trūkumai
Šios sisteminės mokslinės literatūros analizės, įtrauktų eksperimentinių tyrimų trūkumai, jog visi atlikti tyrimai buvo in vitro. Šios sąlygos tik iš dalies atspindi klinikines situacijas bei neimituoja daugumos veiksnių, vykstančių burnoje. Todėl, galima daryti prielaidą, kad burnoje visumos esamų veiksnių poveikis galėtų padidinti endodontiškai gydytų dantų lūžių ar įskilimų riziką lyginant su tyrime naudotų kelių veiksnių poveikiu stiklo pluošto kaiščiams ir dantims.
Tyrimuose nebuvo nurodytas naudotų išrautų dantų amžius, jų padėtis okliuzijoje, kas galėjo turėti įtakos nepastebimiems mikroįtrūkimams ar tikimybei jiems atsirasti, o vertinti įskilimams ar lūžiams buvo pasirinkti skirtingi optiniai prietaisai. Tyrimuose skyrėsi pasirinktos metodikos, instrumentai, medžiagos, dantų laikymo sąlygos bei laikotarpiai tirpaluose, paruošimas, formavimas, apdorojimas ir plombavimas, todėl duomenys galėjo būti iškraipomi, o gauti rezultatai buvo tik vidutinio reikšmingumo.
Galiausiai, publikacijose autoriai nepagrindė, kodėl ir kaip buvo pasirinktos naudotos dantų ir stiklo pluošto kaiščių imtys, kas menkino publikacijų kokybę. Tyrimų imčių dydžiai buvo per maži, kad būtų galima daryti reikšmingas išvadas, o tai sumažino rezultatų svarumą, tačiau gauti duomenys yra vertingi atliekant didesnės imties tyrimus ateityje.
