DARBAS ATLIKTAS FARMAKOGNOZIJOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Gyventojų požiūrio į padidintą cholesterolio kiekį ir jų nuomonės apie natūralius preparatus, skirtus cholesterolio kiekio mažinimui, tyrimas“. 1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020-05-18 Greta Kaškelytė (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020-05-18 Greta Kaškelytė (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020-05-18 Greta Kaškelytė (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS FARMAKOGNOZIJOS KATEDROJE
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020-05-21 Sonata Trumbeckaitė (parašas)
situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
Agnė Mazurkevičiūtė (parašas)
Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
FARMACIJOS FAKULTETAS
FARMAKOGNOZIJOS KATEDRAGRETA KAŠKELYTĖ
GYVENTOJŲ POŽIŪRIO Į PADIDINTĄ CHOLESTEROLIO
KIEKĮ IR JŲ NUOMONĖS APIE NATŪRALIUS
PREPARATUS, SKIRTUS CHOLESTEROLIO KIEKIO
MAŽINIMUI, TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas Doc., dr. Zita Barsteigienė
KAUNAS
FARMACIJOS FAKULTETAS
FARMAKOGNOZIJOS KATEDRATVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanė Prof.dr. Ramunė Morkūnienė
GYVENTOJŲ POŽIŪRIO Į PADIDINTĄ CHOLESTEROLIO
KIEKĮ IR JŲ NUOMONĖS APIE NATŪRALIUS
PREPARATUS, SKIRTUS CHOLESTEROLIO KIEKIO
MAŽINIMUI, TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc., dr. Zita Barsteigienė
Recenzentas Darbą atliko
Magistrantė Greta Kaškelytė
KAUNAS
TURINYS
SANTRAUKA ... 7 SUMMARY ... 9 SANTRUMPOS ... 12 ĮVADAS ... 13 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 15 1.1 Cholesterolis ... 15 1.1.2 Cholesterolio sintezė ... 15 1.1.3 Lipidai ... 16 1.1.4 Lipoproteinai ... 171.1.5 Cholesterolio lygio normos ... 18
1.1.6 Didelio tankio lipoproteinų, mažo tankio lipoproteinų ir labai mažo tankio lipoproteinų cholesterolis ... 19
1.2 Aukšto cholesterolio kiekio kraujyje sukeliamų ligų etiologija ir patogenezė ... 20
1.2.1 Aterosklerozė ... 20
1.2.2 Insultas ... 21
1.3 Dislipidemija. Dislipidemijų rūšys. ... 21
1.3.1 Dislipidemija ... 21
1.3.2 Izoliuota hipercholesterolemija ... 22
1.3.3 Šeiminė hipercholesterolemija (ŠH) ... 22
1.3.4 Hipercholesterolemija ir DTL cholesterolio DTC-C < 1,0 mmol/l koncentracijos sumažėjimas ... 23
1.3.5 Mišri dislipidemija ... 23
1.3.6 Hipertrigliceridemija ... 23
1.4 Nemedikamentinės dislipidemijos koregavimo priemonės ... 23
1.4.1 Mityba ir fizinis aktyvumas ... 24
1.4.2 Raudonųjų mielių ryžiai ... 27
1.4.3 Omega 3 nesočiosios riebalų rūgštys ... 28
1.5 Medikamentinis dislipidemijos gydymas ... 28
1.5.1 Statinai ... 29
1.5.2 Fibratai ... 31
1.5.3 Kiti vartojami vaistai dislipidemijų gydymui... 31
2. TYRIMO METODAI IR METODIKA ... 33
2.1. Tyrimo planavimas ... 33
2.3. Tiriamųjų imtis ir atranka ... 33
2.4. Tyrimo metodai ... 34
2.5. Duomenų analizės pateikimas ... 35
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 36
3.1 Respondentų socialinių demografinių charakteristikų analizė ... 36
3.2 Sveikatos veiklos sutrikimai bei kiti veiksniai darantys įtaką respondentų sveikatos būklei ... 37
3.3 Lipidogramos tyrimas, vartojami vaistiniai preparatai cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti .... 40
3.4 Maisto papildų, skirtų cholesterolio kiekiui mažinti, vartojimas tarp respondentų ... 43
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 47
IŠVADOS ... 49
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 50
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 51
SANTRAUKA
G. Kaškelytės magistro baigiamasis darbas „Gyventojų požiūrio į padidintą cholesterolio kiekį ir jų nuomonės apie natūralius preparatus, skirtus cholesterolio kiekio mažinimui, tyrimas“ / mokslinis vadovas doc., dr. Zita Barsteigienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Farmacijos fakultetas, Farmakognozijos katedra – Kaunas.
Tikslas: Ištirti Nemuno vaistinės Kaune lankytojų požiūrį į padidintą cholesterolio kiekį žmogaus organizme, jų gyvensenos ypatumus bei požiūrį į natūralius preparatus, mažinančius cholesterolio kiekį arba vartojamus profilaktiškai.
Uždaviniai: 1. Išsiaiškinti, ar respondentai žino apie galimai padidintą cholesterolio kiekį savo organizme. 2. Nustatyti respondentų gyvensenos ypatumus, turinčius įtakos cholesterolio kiekiui žmogaus organizme. 3. Ištirti ką vartoja respondentai - vaistus ar maisto papildus, skirtus cholesterolio kiekiui mažinimui bei profilaktikai. 4. Išsiaiškinti kokiems, šiai problemai skirtiems preparatams, vaistinės lankytojai teikia pirmenybę – natūraliems ar sintetiniams.
Metodika: Tyrimo instrumentas – anketa. Anketą sudaro 17 klausimų, jų išdalinta 400, užpildyta ir grąžinta 400 anketų. Tyrimo rezultatams pateikti pasirinkti aprašomasis ir grafinis metodai. Apklausos duomenys apdoroti SPSS Statistics 25 ir Microsoft Office Excel 2010 programomis. Duomenims patikrinti taikytas statistinio reikšmingumo lygmuo p, kai p<0,05 duomenys statistiškai reikšmingi. Rezultatai ir išvados: Tyrimo imtis – 400 respondentų, iš kurių 40,7 proc. kaip sveikatos veiklos sutrikimą įvardijo hiperlipidemiją, mažesnė dalis (28,6 proc.) įvardijo kintantį kraujo spaudimą ir 17,1 proc. įvardijo širdies veiklos sutrikimus. Tyrimo rezultatai rodo, jog hiperlipidemija turi tiesioginį ryšį su širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Nustatyta, kad statinai reikšmingai sumažina sergančiųjų vainikinių arterijų liga ir hiperlipidemija sergamumą ir mirštamumą, tačiau tik tuo atveju, jei jie vartojami reguliariai. Klinikinių tyrimų metu statinų nauda buvo įrodyta tik po nepertraukiamo 1-2 metų gydymo [28]. Iš 342-jų apklaustųjų, kuriems buvo skirtas lipidogramos tyrimas, 278-iems (69,5 proc.) tiriamiesiems buvo nustatytas padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Tyrimo rezultatai parodė, kad 41,8 proc. apklaustųjų reguliariai lankosi pas šeimos gydytoją. 47,8 proc. respondentų vartoja vaistinius preparatus, tuo tarpu maisto papildus vartoja 55,8 proc. Didžioji dalis apklaustųjų vartoja ir vaistinius preparatus ir maisto papildus. Pagal gautus atsakymus, pirmoje vietoje pagal suvartojimą yra HMG-KoA reduktazės inhibitoriai (27,7 proc.). Pasiskirstymas labai panašus tarp preparato, kurio veiklioji medžiaga Omega-3-rūgščių etilo esteriai 90 ir rozuvastatino, gautas procentas skiriasi labai minimaliai. 13,3 proc. respondentų vartoja vaistinius preparatus, kurio veiklioji medžiaga atorvastatinas. Fibratų
grupės preparatą, kurio veiklioji medžiaga fenofibratas vartoja 11,8 proc. pacientų. Kitų vaistinių preparatų suvartojimas daug mažesnis. Pagal gautus atsakymus, daugiausia respondentų vartoja maisto papildą „Omega-3” (37 proc.), „Monafit“ vartoja 25,7 proc. tiriamųjų ir „NatAspin control“ kapsules 26,4 proc. Kitų maisto papildų (arbatos mažinančios cholesterolio kiekį, „Aterolip 5D”, „Statinarum“, „Ambio Cholesterol level balance“) suvartojimas ženkliai mažesnis. Vertinant gautus rezultatus, susijusius su respondentų gyvenimo būdo įpročiais, galima teigti, jog didesnė dalis respondentų supranta bei įvertina galimą neigiamą rūkymo, akoholio vartojimo bei nevisavertės mitybos įtaką aukštam cholesterolio kiekiui kraujyje. Išanalizavus gautus duomenis galima teigti, jog tiriamieji asmenys pirmenybę teikia natūraliems preparatams cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti (55,8 proc.), o vaistinius preparatus vartoja šiek tiek mažesnė dalis apklaustųjų – 47,8 proc. Darbo apimtis 59 puslapiai, iš viso gauta 13 lentelių ir 11 paveikslėlių.
SUMMARY
G. Kaškelytė Master‘s thesis “Research of the population attitudes towards cholesterol, their behavior and views on cholesterol-lowering or prophylactic products” / scientific supervisor doc,. Dr. Z. Barsteigienė; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Department of Pharmacognosy. - Kaunas.
Aim of research: To investigate the attitudes of Nemuno pharmacy in Kaunas visitors towards high cholesterol in human organism, their lifestyle and attitudes toward natural remedies for lowering cholesterol or for prophylactic use.
Tasks: 1. To find out if respondents know of the potentially high cholesterol level in their body. 2. To determine the peculiarities of the respondents' lifestyle that influence the cholesterol level in the human body. 3. To investigate whether respondents are taking medications or dietary supplements for lowering or preventing cholesterol. 4. To find out what kind of preparations used for this problem, pharmacy visitors prefer natural or synthetic ones.
Methodology: Prepared survey instrument – questionnaire. The questionnaire consists of 17 questions, distributed to 400 participants of which 400 questionnaires were completed and returned for analysis. Gathered data was processed using SPSS Statistics 25 and Microsoft Excel 2010 programs. The statistical significance level p was used to validate the data, when p <0.05 data was considered statistically significant.
Results and conclusions: The research sample is 400 respondents, 40.7 percent. marked hyperlipidemia as a health disorder, a smaller part (28.6 percent.) named fluctuating blood pressure and 17.1 percent named heart diseases. The results of the study show that hyperlipidemia is directly related to cardiovascular disease. Statins have been shown to significantly reduce morbidity and mortality in patients with coronary artery disease and hyperlipidemia, but only if used regularly. In clinical trials, the benefits of statins have only been demonstrated after continuous treatment for 1-2 years [28]. Of the 342 respondents who underwent lipidogram testing, 278 (69.5 percent.) had elevated blood cholesterol levels. The results of the study showed that 41.8 percent respondents visit the family doctor regularly. 47.8 percent of respondents consume medicines, while 55.8 percent consume food supplements. The majority of respondents use both: medicines and food supplements. According to the answers received, HMG-CoA reductase inhibitors are in the first place in terms of consumption (27.7 percent). The distribution is very similar between the preparation with the active substance Omega-3 acid ethyl esters 90 and rosuvastatin, the percentage difference is very minimal. 13.3 percent respondents are taking medicines containing the active substance atorvastatin. The preparation of the fibrate group containing
fenofibrate as the active substance is 11.8 percent. Consumption of other drugs is much lower. According to the answers received, the majority of respondents use the food supplement “Omega-3” (37 percent), “Monafit” use 25.7 percent of patients and 26.4 percent use “NatAspin control” capsules. Consumption of other food supplements (tea lowering cholesterol level, “Aterolip 5D”, “Statinarum”, “Ambio Cholesterol level balance”) is significantly lower. Assessing the results obtained in relation to the respondents' lifestyle habits, it can be stated that the majority of respondents understand and evaluate the possible negative impact of smoking, alcohol consumption and malnutrition on high blood cholesterol. After analyzing the obtained data, it can be stated that the respondents prefer natural preparations for lowering blood cholesterol (55.8 percent), while a slightly smaller part of the respondents use medicinal products - 47.8 percent. Thesis consists of 59 pages, 13 tables and 11 figures were obtained.
PADĖKA
Naudodamasi proga, noriu padėkoti savo darbo vadovei, už pasitikėjimą, kantrybę, pasiūlymus, nuoširdų bendravimą, pagalbą bei profesionalumą magistrinio baigiamojo darbo rašymo laikotarpiu.
SANTRUMPOS
ACC – AHA - Amerikos kardiologijos koledžas - Amerikos širdies asociacija B-Ch – bendrasis cholesterolis
DTL – didelio tankio lipoproteinai
DTL-Ch – didelio tankio lipoproteinų cholesterolis HMG-KoA – 3-hidroksi-3-metilgliutaril-kofermentas A LMTL– labai mažo tankio lipoproteinai
LMTL-Ch – labai mažo tankio lipoproteinų cholesterolis MTL – mažo tankio lipoproteinai
MTL- Ch – mažo tankio lipoproteinų cholesterolis RMR– raudonųjų mielių ryžiai
SPSS - statistinės programos paketas (angl. Statistical Package for the Social Sciences) TG – trigliceridai
TLC - terapinis gyvenimo būdo pokytis TTL – tarpinio tankio lipoproteinai ŠH – šeiminė hipercholesterolemija ŠKL – širdies ir kraujagyslių ligos
ĮVADAS
Cholesterolis randamas audiniuose ir plazmoje kaip laisvasis cholesterolis arba kartu su ilgosios grandinės riebalų rūgštimi kaip cholesterolio esteris. Cholesterolis yra amfipatinis lipidas (molekulių savybė turėti tiek hidrofobinių, tiek hidrofilinių savybių), svarbus membranų struktūrinis komponentas, svarbus tinkamam pralaidumui ir takumui palaikyti, taip pat sudaro išorinį plazmos lipoproteinų sluoksnį. Jis yra sintetinamas daugelyje audinių iš acetil-KoA ir yra visų kitų organizme esančių steroidų, įskaitant kortikosteroidus, gliukokortikoidus, lytinius hormonus, tulžies rūgštis ir vitaminą D., pirmtakas. Cholesterolio pagrindinis vaidmuo patologiniuose procesuose yra gyvybiškai svarbių arterijų aterosklerozės vystymosi veiksnys, sukeliantis smegenų, koronarinių ir periferinių kraujagyslių ligas [15, 48].
Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių visoje Europoje. 2000 m. Europoje nuo šių ligų mirė daugiau kaip 4,35 mln. žmonių, Europos Sąjungoje – apie 1,9 mln. Tai apima 43 proc. vyrų ir 55 proc. moterų mirties atvejų įvairiose amžiaus grupėse. Su amžiumi susijęs mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų didėja daugelyje Europos Sąjungos šalių. Sergamumas ūmiu miokardo infarktu Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje ir kiekvienais metais vis auga, 2011 m. jis siekė 251 atvejį skaičiuojant 1 000 gyventojų. Didelis sergamumas ir mirtingumas nuo šių ligų skatina plačiai analizuoti ligų rizikos veiksnius. Dalis žmonių turi ne vieną, o kompleksą rizikos veiksnių, susijusių su širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimu ir progresavimu. Metabolinis sindromas didina širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo ir ankstyvos mirties riziką. Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, kurie pastaruoju laikotarpiu vertinami kaip metabolinio sindromo komponentai, yra nutukimas, aterogeninė dislipidemija, t. y. padidėjusi trigliceridų ir maža DTL cholesterolio koncentracija, padidėjęs arterinis kraujospūdis, rezistentiškumas insulinui ir gliukozės netoleravimas. 2014 metais tarp Lietuvos gyventojų vykdytame tyrime paaiškėjo, kad didžioji dalis apklaustų asmenų (43,2 proc.) cholesterolio kiekį kraujyje tikrina rečiau nei kartą per 5 metus arba iš viso netikrina. Tik 25,3 proc. respondentų kartą per metus atlieka cholesterolio kiekio kraujyje tyrimus. Cholesterolio kiekį kraujyje kartą per metus ir kartą per 3 metus dažniau nurodė tikrinančios moterys nei vyrai, rečiau nei kartą per 5 metus arba visai nesitikrina dažniau vyrai nei moterys [3].
Lietuvos higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis 2018m. nuo kraujo apytakos sistemos ligų mirė 47,2 proc. vyrų ir 63 proc. moterų. Tai sudaro 21922 gyventojų (55,4 proc.). Pagal 2018 metų statistiką mirtingumas nuo ŠKL yra pirmoje vietoje. Pagal Lietuvos gyventojų ligotumo lentelę 2018 m. kraujotakos sistemos ligomis serga 30,0 proc. suaugusių ir 3,2 proc. vaikų iki 18 metų. Mirtingumo rodiklis Lietuvoje nuo kraujotakos sistemos ligų yra vienas didžiausių tarp Europos Sąjungos valstybių narių [4].
Darbo aktualumas. Cholesterolio kiekį kraujyje mažinančių vaistų ir maisto papildų vartojimas, taip pat sveikas gyvenimo būdas gali sumažinti ŠKL riziką. Atliekant mokslinį tyrimą, siekiau išsiaiškinti Kauno miesto gyventojų socialinę padėtį, gyvenimo būdo įpročius bei vaistinių preparatų ir maisto papildų vartojimą esant padidėjusiam cholesterolio kiekiui kraujyje.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Cholesterolis
Cholesterolis yra vaško pavidalo, į riebalus panaši medžiaga, randama visose žmogaus kūno ląstelėse, nuo nervų sistemos iki kepenų ir širdies. Žmogaus organizmui reikia šiek tiek cholesterolio, hormonų gamybai, vitamino D ir medžiagų, kurios padeda virškinti maistą, gamybai. Žmogaus organizmas pagamina visą jam reikalingą cholesterolio kiekį. Cholesterolis taip pat randamas gyvulinės kilmės maisto produktuose, tokiuose kaip kiaušinių tryniai, mėsa ir sūris. Jeigu kraujyje yra per daug cholesterolio, jis gali susijungti su kitomis medžiagomis kraujyje ir sudaryti apnašas. Apnašos prilimpa prie arterijų sienelių. Šis apnašų kaupimasis yra žinomas kaip aterosklerozė. Tai gali sukelti vainikinių arterijų ligą, kuomet vainikinės arterijos susiaurėja ar net užsikemša [39, 41]. Cholesterolis cirkuliuoja kraujyje, tačiau negali pats keliauti. Kaip ir aliejus vandenyje, cholesterolis (kuris yra riebus) ir kraujas (kuris yra vandeningas) nesimaišo. Taigi cholesterolis keliauja „talpose“, vadinamose lipoproteinais, kurių viduje yra riebalai (lipidai), o baltymai – išorėje [25].
Cholesterolis yra lipidas, atliekantis pagrindinį vaidmenį daugelyje biocheminių ir biofizinių procesų. Tai yra įvairių steroidinių hormonų, tulžies druskų, vitamino D3 pirmtakas ir yra būtinas norint išlaikyti tinkamą plazmos membranos standumą. Cholesterolio metabolizmas vaidina nepakeičiamą vaidmenį žmogaus sveikatai, o homeostazės disbalansas yra rimta problema pasaulyje. Hipercholesterolemija yra cholesterolio apykaitos sutrikimų grupė, kuriai būdingas padidėjęs cholesterolio kiekis. Tokios ligos kaip aterosklerozė, širdies ir kraujagyslių ligos yra susijusios su lipidų ir lipoproteinų koncentracijos kraujo plazmoje pokyčiais, kurie yra susiję su cholesterolio metabolizmo pusiausvyros sutrikimu. Cholesterolio metabolizmas yra glaudžiai susijęs su cholesterolio sinteze ir absorbcija, kuris yra tiesiogiai susijęs su cholesterolio kiekiu plazmoje. Kitaip tariant, cirkuliuojančio cholesterolio kiekis plazmoje priklauso nuo kepenų susintetinto cholesterolio, taip pat nuo žarnyne absorbuojamo cholesterolio [26].
1.1.2 Cholesterolio sintezė
Cholesterolis yra sintetinamas daugelyje audinių iš acetil-KoA. Šiek tiek daugiau nei pusė organizmo cholesterolio susidaro sintezės būdu (apie 700 mg / per dieną), o likusią dalį žmogus gauna su maistu. Beveik visi audiniai, turintys branduolį, gali sintetinti cholesterolį, kurio sintezė vyksta endoplazminiame tinkle ir citozolyje [15].
Cholesterolis yra 27-ių anglies atomų junginys (1 pav.), susidedantis iš keturių žiedų ir šoninės grandinės. Jis yra sintetinamas iš acetil-KoA ilgu keliu, kurį galima suskirstyti į penkias pakopas: 1 - mevalonato sintezė iš acetil-KoA; 2- izoprenoidų vienetų susidarymas iš mevalonato atskilus CO2; 3-
šešių izoprenoidų vienetų kondensacija sudaro skvaleną; 4 - dėl skvaleno ciklizacijos atsiranda pradinis steroidas - lanosterolis; 5 - cholesterolio susidarymas iš lanosterolio [15].
1 pav. Cholesterolio struktūra
1.1.3 Lipidai
Lipidai atlieka keletą pagrindinių funkcijų, įskaitant biologinių membranų formavimą, efektyvų energijos kaupimą ir yra kelių svarbių struktūrinių ir funkcinių molekulių komponentai. Lipidų apykaita apima riebalų rūgščių ir (arba) sudėtingesnių lipidų molekulių sintezę ir skaidymą [33]. 1-oje lentelėje nurodytos lipidų anomalijos priežastys ir kaip tai paveikia cholesterolio kiekį kraujyje [32].
1 lentelė. Lipidų anomalijos veiksniai ir pasekmės
Veiksnys Pasekmė
Nutukimas Padidėjęs trigliceridų kiekis, sumažėjęs DTL cholesterolis
Sėslus gyvenimo būdas Sumažėjęs DTL cholesterolis
Cukrinis diabetas Padidėjęs trigliceridų kiekis, padidėjęs bendras cholesterolis
Alkoholio vartojimas Padidėjęs trigliceridų kiekis, padidėjęs DTL cholesterolis
Hipertiroidizmas Sumažėjęs bendras cholesterolis Nefrozinis sindromas Padidėjęs bendras cholesterolis
Lėtinė inkstų liga Padidėjęs bendras cholesterolis, padidėjęs trigliceridų kiekis
Cirozė Sumažėjęs bendras cholesterolis
Obstrukcinė kepenų liga Padidėjęs bendras cholesterolis Kušingo liga (arba kortikosteroidų vartojimas) Padidėjęs bendras cholesterolis
Geriamieji kontraceptikai Padidėjęs trigliceridų kiekis, padidėjęs bendras cholesterolis
Diuretikų vartojimas Padidėjęs trigliceridų kiekis, padidėjęs bendras cholesterolis
Beta adrenoblokatorių vartojimas Padidėjęs bendras cholesterolis, sumažėjęs DTL cholesterolis
1.1.4 Lipoproteinai
Lipoproteinų kompleksus sudaro centrinė lipidų šerdis (cholesterolio esterio ir triacilglicerolio molekulės), užpildytas lipidų išorinis apvalkalas (fosfolipidų ir cholesterolio molekulės) ir aplinkiniai apoproteinai, kurie padeda pernešti hidrofobines lipidų molekules visame kūne. Lipoproteinai, kaip rodo pavadinimas, yra suformuoti iš lipidų ir baltymų molekulių kompleksų. Apie 90 proc. cirkuliuojančio cholesterolio yra įtraukta į lipoproteinus, tokius kaip didelio tankio lipoproteinai ir mažo tankio lipoproteinai. Lipoproteinai gali neutralizuoti ir pašalinti bakterinius toksinus ir endotoksinus. Jie taip pat turi priešuždegiminių savybių. Pagrindinės lipoproteinų charakteristikos pateiktos 2 lentelėje [34, 17].
2 lentelė. Lipoproteinų charakteristikos
Lipoproteinas Tankis (g/mL) Pagrindiniai komponentai
Chilomikronai <0,95
Triacilgliceroliai gaunami su maistu (90 proc.) ir
cholesterolis Labai mažo tankio
lipoproteinai (LMTL) 0,95-1,006
Endogeniniai triacilgliceroliai ir cholesterolis
Tarpinio tankio lipoproteinai
(TTL) 1,006-1,019
Triacilgliceroliai ir cholesterolis
Mažo tankio lipoproteinai
(MTL) 1,019-1,063 Cholesterolis
Didelio tankio lipoproteinai
(DTL) 1,063-1,210 Fosfolipidai ir baltymai
1.1.5 Cholesterolio lygio normos
Aukštas cholesterolio kiekis kraujyje simptomų nesukelia, todėl daugelis žmonių nežino, kad jų cholesterolio lygis yra per didelis. Svarbu žinoti, koks yra cholesterolio lygis kraujyje, nes padidėjusio cholesterolio kiekio mažinimas padeda išvengti širdies ligų išsivystymo rizikos ir sumažina širdies smūgio ar mirties nuo širdies ligų tikimybę. Mažinti cholesterolio kiekį svarbu visiems - jaunesniems, vidutinio amžiaus ir vyresniems suaugusiesiems; moterims ir vyrams; ir žmonėms sergantiems širdies ligomis bei sveikiems [23]. Yra atliekamas kraujo tyrimas cholesterolio lygiui nustatyti. Kada ir kaip dažnai asmuo turėtų atlikti šį testą, priklauso nuo jo amžiaus, rizikos veiksnių bei šeimos istorijos [39]. 20 metų ir vyresnių asmenų cholesterolio lygis turėtų būti matuojamas bent kartą per 5 metus. Norint sužinoti cholesterolio kiekį kraujyje, geriausia atlikti biocheminį kraujo tyrimą, vadinamą „lipoproteinų profiliu“. Šio testo rezultatai gaunami po 9–12 valandų, kurie suteikia informacijos apie:
• Bendrąjį cholesterolio kiekį;
• MTL (blogąjį) cholesterolį - pagrindinis cholesterolio kaupimosi ir arterijų užsikimšimo šaltinis;
• DTL (gerąjį) cholesterolį - padeda išvengti cholesterolio kaupimosi arterijose; • Trigliceridus – tai kita riebalų forma kraujyje.
Cholesterolio kiekio skaičius palyginamas žemiau pateiktoje 3 lentelėje:
3 lentelė. Cholesterolio normos. Cholesterolio lygis matuojamas milimoliais (mmol) cholesterolio vienam litre (l) kraujo
Bendras cholesterolio lygis (BCh) Bendro cholesterolio lygio kategorija
Mažiau 5,2 mmol/l Pageidaujamas
5,2-6,2 mmol/l Aukščiausia riba
6,2 mmol/l ir daugiau Aukštas
MTL cholesterolio lygis MTL cholesterolio kategorija
Mažiau negu 2,6 mmol/l Optimalus
2,6-3,3 mmol/L Beveik optimalus / šiek tiek virš optimalaus
4,1-4,9 mmol/L Aukštas
4,9 mmol/Lir daugiau Labai aukštas
DTL cholesterolio lygis HDL cholesterolio kategorija
Mažiau nei 1 mmol/l Pagrindinis širdies ligų rizikos veiksnys 1,5 mmol/l ir daugiau Mažesnė rizika susirgti širdies ligomis
DTL cholesterolis apsaugo nuo širdies ligų, todėl didesnis DTL-Ch yra pageidautinas. Mažesnis nei 1 mmol/l kiekis yra žemas ir laikomas pagrindiniu rizikos veiksniu, nes jis padidina širdies ligų išsivystymo riziką. 1,5 mmol/l ar didesnis DTL lygis padeda sumažinti širdies ligų riziką. Trigliceridai taip pat gali padidinti širdies ligų riziką. Kai kuriems žmonėms gali prireikti gydymo esant ribiniam lygiui (1,7-2,2 mmol/l) arba esant aukštam lygiui (2,2mmol / l ar daugiau) [23, 25]. Mažo tankio lipoproteinai arba MTL, kuris taip pat vadinamas „bloguoju“ cholesteroliu, nes jis neša cholesterolį į audinius, įskaitant arterijas. Didžioji dalis cholesterolio kraujyje yra MTL forma. Kuo didesnis MTL cholesterolio kiekis kraujyje, tuo didesnė rizika susirgti širdies ligomis [25].
1.1.6 Didelio tankio lipoproteinų, mažo tankio lipoproteinų ir labai mažo tankio lipoproteinų cholesterolis
DTL, MTL ir LMTL yra lipoproteinai. Jie yra riebalų (lipidų) ir baltymų derinys. Lipidai turi prisitvirtinti prie baltymų, kad jie galėtų judėti per kraują. Skirtingi lipoproteinų tipai turi skirtingą paskirtį:
• DTL reiškia didelio tankio lipoproteinus. Jis kartais vadinamas „geruoju“ cholesteroliu, nes jis neša cholesterolį iš kitų kūno dalių atgal į kepenis. Tada kepenys pašalina cholesterolį iš organizmo;
• MTL reiškia mažo tankio lipoproteinus. Jis kartais vadinamas „bloguoju“ cholesteroliu, nes dėl aukšto MTL lygio arterijose kaupiasi apnašos;
• LMTL reiškia labai mažo tankio lipoproteinus. LMTL cholesterolis taip pat vadinamas „bloguoju“ cholesteroliu, nes jis taip pat prisideda prie apnašų kaupimosi arterijose. Tačiau LMTL ir MTL cholesterolis skiriasi; LMTL daugiausia neša trigliceridus, o MTL daugiausia cholesterolį [39].
1.2 Aukšto cholesterolio kiekio kraujyje sukeliamų ligų etiologija ir patogenezė
Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirštamumo priežastis visame pasaulyje ir kasmet nuo ŠKL miršta 17 milijonų žmonių. Hiperlipidemija, ypač padidėjęs bendrojo cholesterolio kiekis serume, yra svarbus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, dėl kurio pasaulyje kasmet miršta 4,4 mln žmonių[30]. Per pastaruosius 2 dešimtmečius atsitiktinių imčių kontroliuojami klinikiniai tyrimai (angl. RCT) parodė, kad MTL-Ch mažinantis gydymas sumažina aterosklerozinė širdies ir kraujagyslių ligos (angl. ASCVD) riziką. Vis daugėja įrodymų, kad labai mažo tankio lipoproteinai taip pat didina aterosklerozės riziką. Taigi LMTL-Ch yra dar vienas galimas cholesterolio kiekį mažinančios terapijos taikinys. LMTL-Ch ypač padidėja žmonėms, sergantiems hipertrigliceridemija [22].
1.2.1 Aterosklerozė
Aterosklerozė – sisteminė arterijų sienelės liga, apimanti širdies vainikines arterijas, smegenų ir periferines arterijas. Ateroskleroziniai pokyčiai arterijose prasideda jaunystėje ir su amžiumi ryškėja. Aterosklerozė prasideda netolygiai, pradinių stadijų metu pažeidžia arterijos žiotis ir išsišakojimus. Dislipidemija (bendrojo cholesterolio ir mažo tankio cholesterolio kiekis padidėja, o didelio tankio cholesterolis sumažėja) yra koreguojamas, pirmos eilės rizikos veiksnys. Aterosklerozinių pažeidimų atsiradimui svarbiausia yra endotelio disfunkcija, kurią gali sukelti padidėjęs oksidintų MTL kiekis, padidėjusi plazmos lipoproteinų bei homocisteinų koncentracija [5].
Padidėjęs MTL-Ch gali padidinti trombozės paplitimą per įvairius mechanizmus, tokius kaip smegenų arterijos aterosklerozė, trombocitų aktyvacija ir kraujo tėkmės greičio sumažėjimas [35]. Kraujagyslių užsikimšimai, paprastai vadinami plokštelėmis, susidaro aterosklerozės būdu. Aterosklerozė, dažniausiai pasitaikanti širdies priepuolių ir insultų priežastis, yra procesas, apimantis kraujagyslių sienelių, ypač arterijų, uždegimą, riebalų sankaupas, apimančias lipoproteinus ir cholesterolį, ir baltuosius kraujo kūnelius, ypač makrofagus. Rezultatas gali būti trombas, kuris visiškai užkemša arteriją. Tai yra dažniausia miokardo infarkto priežastis. Arterijos užsikimšimas taip pat gali sukelti negrįžtamą kraujagyslės dalies išsiplėtimą, vadinamą aneurizma. Aterosklerozinių plokštelių išsivystymo rizika priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant genetines, aplinkos ir lėtines ligas. Aterosklerozės gydymas priklauso nuo susijusios rizikos sumažinimo, įskaitant aspirino vartojimą trombocitų agregacijai slopinti ir statinų vartojimą, kad sumažėtų MTL ir kitų kenksmingų lipidų / lipoproteinų lygis. Omega-3 riebalų rūgštys, randamos daugelyje giliavandenių žuvų, gali sumažinti mirties nuo širdies priepuolių galimybę [45].
1961 m. „Framingham Heart Study“ tyrime dalyvavusieji nustatė cholesterolio kiekį serume kaip vieną iš koronarinės širdies ligos rizikos veiksnių. Nuo to laiko atlikus daugybę epidemiologinių ir atsitiktinių imčių klinikinių tyrimų nustatyta, kad padidėjęs MTL cholesterolio lygis yra pagrindinis aterosklerozinių širdies ir kraujagyslių ligų veiksnys [37].
1.2.2 Insultas
Kasmet maždaug 795 000 žmonių JAV ištinka insultas, iš kurių apie 610 000 atvejų kai insultas ištinka pirmą kartą. Apskaičiuota, kad dėl insulto kasmet miršta 134 000 žmonių. Tai trečia pagrindinė mirties priežastis dėl širdies ligų [21]. Insultas įvyksta tuomet, kai dėl nepakankamo smegenų aprūpinimo krauju smegenų audiniai nebegauna deguonies ir kitų būtinų maistinių medžiagų. Insultas gali ištikti tuomet, kai kraujagyslė, nešanti į smegenis deguonį ir maistines medžiagas plyšta arba susidaro krešulys per kurį kraujas negali pratekėti [49]. Remiantis 2017 metais atlikto tyrimo duomenimis, Kinijoje, pacientų, patyrusių insultą, skaičius sparčiai išaugo nuo 83 milijonų 2016 m. iki daugiau nei 100 milijonų 2017 m. Remiantis tyrimo duomenimis insultas tapo pagrindine liga, keliančia grėsmę žmonių sveikatai. Ankstesni tyrimai patvirtino įprastus insulto rizikos veiksnius, įskaitant hipertenziją, cukrinį diabetą, hiperlipidemiją, nutukimą, tabako vartojimą, taip pat alkoholio vartojimą [46].
Pacientams, kuriems mažo tankio lipoproteinų cholesterolio lygis yra mažesnis kaip 1,8 mmol / l, santykinė insulto rizika buvo 28 proc. mažesnė nei tiems, kuriems cholesterolio lygis buvo 2,6 mmol / l. Nors gydytojai paprastai skiria didelio intensyvumo gydymą statinais po insulto, kaip rekomenduojama, vėliau daugeliui pacientų išrašoma maža arba vidutinė statinų dozė [11]. Gydymas statinais paprastai siūlomas pacientams, patyrusiems širdies smūgį ar insultą, siekiant sumažinti pakartotinio įvykio riziką [19].
1.3 Dislipidemija. Dislipidemijų rūšys.
1.3.1 Dislipidemija
Dislipidemijai būdingi didelio tankio lipoproteinų cholesterolio, mažo tankio lipoproteinų cholesterolio, trigliceridų ar bendrojo cholesterolio koncentracijos pokyčiai. Statinai yra pirmojo pasirinkimo preparatai, tačiau turi tam tikrą šalutinį poveikį, įskaitant kataraktą, polineuropatiją, miozitą,
miopatiją, mialgijas, tendinopatiją, rabdomiolizę, silpnumą, atminties praradimą ir hepatotoksiškumą [12]. Gydant dislipidemijas, medikamentus būtina derinti su nemedikamentinėmis priemonėmis: metimu rūkyti, dietos subalansavimu, svorio korekcija, fizinio aktyvumo didinimu. Pacientams, nesergantiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, dislipidemijos korekcijai taikomos šios nemedikamentinės priemonės. Jei po kelių mėnesių nėra laukiamo poveikio, skiriama vaistų [5]. Pastaraisiais dešimtmečiais, daugumoje pasaulio šalių pagrindinis dėmesys buvo skiriamas pakaitiniam gydymui, be galimo farmakologinio gydymo šalutinio poveikio, dislipidemijai gydyti. Žolelės, kuriose gausu bioaktyvių komponentų, tokių kaip skaidulos, antioksidantai, augalų steroliai, stanoliai, glikozidai, saponinai, flavonoidai, triterpenoidai ir katechinai gali padėti pagerinti lipidų profilį [12].
1.3.2 Izoliuota hipercholesterolemija
Mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentraciją geriausiai mažina HMG-KoA reduktazės inhibitoriai – statinai. Jei po 1-2 mėn. gydymo MTL-Ch koncentracija nesumažės iki siektinos, statinų dozę reikia didinti [5].
1.3.3 Šeiminė hipercholesterolemija (ŠH)
ŠH priežastis – genetinė MTL-Ch receptorių mutacija. Tokiems ligoniams taikomas kombinuotas gydymas didesnėmis statinų dozėmis ir MTL aferezėmis [5]. Šiam gydymui naudojamas filtravimo aparatas, kuris pašalina MTL cholesterolį iš kraujo [39]. Šeiminė hipercholesterolemija yra vyraujantis autosominis sutrikimas, kuriam būdinga padidėjusi MTL cholesterolio koncentracija kraujyje ir vidutiniškai 3–13 kartų didesnė priešlaikinės aterosklerozinės širdies ir kraujagyslių ligos rizika, palyginti su asmenimis, kurių MTL cholesterolio koncentracija kraujyje yra normali [43].
Šeiminė hipercholesterolemija yra dažnas genetinis sutrikimas, kuriam būdingas padidėjęs MTL-Ch lygis ir ankstyva aterosklerozinės širdies ir kraujagyslių ligos pradžia. Šeiminę hipercholesterolemiją sukelia mutacijos genuose, kurie reguliuoja MTL katabolizmą, daugiausia MTL receptorius, apolipoproteiną B (APOB) ir 9 tipo subtilisino keksino (PCSK9) funkcijų padidėjimą. ŠH sergantiems žmonėms nuo gimimo padidėja MTL-Ch lygis, tai paaiškina didelę šių asmenų širdies ir kraujagyslių, daugiausia koronarinės širdies ligos, riziką. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad ši rizika yra heterogeniška ir priklauso ne tik nuo aukšto MTL-Ch lygio, bet ir nuo vyriškos lyties, rūkymo, hipertenzijos, cukrinio diabeto, žemo DTL cholesterolio lygio, nutukimo ir padidėjusio lipoproteino A lygio. ŠH yra vienas iš labiausiai paplitusių genetinių lipidų sutrikimų, jo paplitimas yra maždaug 1 iš
250 asmenų bendrojoje populiacijoje ir tikriausiai visame pasaulyje yra nuo 14 iki 34 milijonų asmenų, sergančių ŠH [38].
1.3.4 Hipercholesterolemija ir DTL cholesterolio DTC-C < 1,0 mmol/l koncentracijos sumažėjimas
Pirmojo pasirinkimo vaistai yra statinai, svarbu rūkymo atsisakymas, antsvorio mažinimas, fizinio aktyvumo didinimas. Papildomai gali būti skiriama niacino ar fibratų [5].
1.3.5 Mišri dislipidemija
Mišri dislipidemija tai MTL-Ch ir TG padidėjimas. Būdinga sergantiems cukriniu diabetu, esant metaboliniam sindromui. Kartais esti šeiminė. Veiksmingi statinai, papildomai skiriama fibratų, Omega-3 riebiųjų rūgščių. Veiksminga mažai angliavandenių turinti dieta, didesnis fizinis aktyvumas [5].
1.3.6 Hipertrigliceridemija
Priežastys – fermento lipoproteinų lipazės ar apolipoproteinų C II stygius. Dažniau pasitaiko sergantiems cukriniu diabetu, metaboliniu sindromu, nutukimu [5].
1.4 Nemedikamentinės dislipidemijos koregavimo priemonės
Cholesterolio kiekiui gali turėti įtakos įvairūs veiksniai. Norint sumažinti cholesterolio lygį patartina:
• Laikytis dietos. Sumažinus sočiųjų riebalų ir cholesterolio kiekį racione, sumažėja cholesterolio kiekis kraujyje;
• Kontroliuoti svorį. Antsvoris yra širdies ligų rizikos veiksnys. Svorio kontrolė gali padėti sumažinti MTL-Ch ir B-Ch kiekį, taip pat padidinti DTL cholesterolio kiekį ir sumažinti TG kiekį;
• Fizinis aktyvumas. Žmogus, pakankamai užsiimantis fizine veikla, mažina riziką susirgti širdies ligomis. Reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti MTL cholesterolio kiekį ir padidinti
DTL cholesterolio lygį, taip pat padeda kontroliuoti svorį. Reikėtų stengtis užsiimti fizine veikla bent 30 minučių per dieną.
Veiksniai, kurie didina cholesterolio kiekį kraujyje, tačiau žmogus negali jų kontroliuoti: • Amžius ir lytis. Moterims ir vyrams senstant, jų cholesterolio lygis didėja. Iki menopauzės
amžiaus moterys turi mažesnį bendrojo cholesterolio kiekį nei to paties amžiaus vyrai. Po menopauzės moterų MTL-Ch lygis paprastai didėja;
• Paveldimumas. Genai iš dalies lemia, kiek cholesterolio pagamina pats žmogaus kūnas. Aukštas cholesterolio kiekis kraujyje gali pasireikšti esant genetiniam polinkiui [23].
1.4.1 Mityba ir fizinis aktyvumas
„Lietuvos gyventojų mityba yra nesveika“, - tuo įsitikinęs Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas Rimantas Stukas. Anot jo, moksliniai tyrimai rodo, kad pastebimų mitybos įpročių gerėjimo tendencijų kol kas nematyti. Priešingai, mityba darosi vis labiau nevisavertė. Vienintelis teigiamas pokytis – pastaruoju metu Lietuvos gyventojai suvalgo mažiau gyvūninės kilmės riebalų, juos keičia įvairiausiais aliejais. Maistas, kuriame gausu riebalų ir cholesterolio, didina cholesterolio kiekį kraujyje ir sukelia širdies ligas. Maistas, kuriame mažai riebalų ir cholesterolio, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, rečiau sergama širdies ligomis, be to procesai grįžtami, todėl pakeitus mitybą, kraujagyslių apnašų sumažėja [1, 50]. Stebimi ir eksperimentiniai tyrimai parodė, kad sveika širdžiai dieta, įskaitant pakankamą neskaldytų grūdų kiekį, yra susijusi su mažesniu bendrojo ir MTL cholesterolio kiekiu bei mažesniu ŠKL dažniu ir mirtingumu [47].
Tyrimų duomenimis, mitybos terapija mažina cholesterolio kiekį kraujyje, paprastai mažina MTL cholesterolio kiekį 5–10 proc., o per ilgą laiką - dar daugiau. Tačiau dietos terapijos poveikis žmonėms labai skiriasi; kai kuriems pacientams MTL cholesterolis sumažėja iš karto 25–30 proc., tuo tarpu kitiems pacientams bus kliniškai svarbus padidėjimas. Taigi dietos terapijos rezultatai turėtų būti įvertinti praėjus maždaug 4 savaitėms nuo gydymo pradžios [14].
Tradicinė cholesterolio kiekį mažinanti dieta rekomenduoja sumažinti riebalų kiekį iki 25–30 proc., o sočiųjų riebalų - iki mažiau nei 7 proc. kalorijų, visiškai pašalinant trans-riebalus iš mitybos raciono. Šios dietos riebalus, ypač sočiuosius riebalus, keisti angliavandeniais. Kiti dietos planai, įskaitant “Dean Ornish” dietą, “Pritikin” dietą ir daugumą vegetariškų dietų, dar labiau riboja riebalus. Tačiau šios dietos gali sukelti atsparumą insulinui ir sumažinti DTL cholesterolio kiekį, dėl didelio angliavandenių suvartojimo [14]. Kalorijų apribojimas ir riebalinio audinio masės sumažinimas yra ypač
svarbūs pacientams, kuriems padidėjęs LMTL ir TTL lygis [36]. Sveikas gyvenimo būdas turi tapti nuolatiniu. Net asmenys, kurių genetinė rizika susirgti koronarine širdies liga yra didelė, pakeisdami gyvenimo būdą gali sumažinti šią riziką iki 50 proc. Palaikant normalų svorį ir cukraus kiekį kraujyje, sumažinus paprasto cukraus ir rafinuotų angliavandenių suvartojimą bei padidinus fizinį aktyvumą, pagerėja lipidų kiekis ir teikiama kita nauda sveikatai [37].
Funkcinis maistas – kasdien valgomas maistas, be įprastinės mitybinės funkcijos, atliekantis papildomą sveikatinamąjį fiziologinį poveikį žmogaus organizmui. Funkcinio maisto sudėtinės dalys pasižymi didesniu aktyvumu, todėl jos ir turi didesnį poveikį sveikatai, didina imuniteto atsparumą žalingam aplinkos poveikiui bei apsaugo nuo įvairių susirgimų [2]. Padidėjus bendram cholesterolio ir MTL cholesterolio kiekiui, esant normaliam DTL cholesterolio ir trigliceridų kiekiui rekomenduojama:
• Sumažinti sočiųjų riebalų vartojimą;
• Iš dalies pakeisti juos mono ir polinesočiaisiais riebalais;
• Skatinti tirpių maistinių skaidulų vartojimą, daugiau valgyti vaisių, daržovių; • Apriboti maistą su dideliu cholesterolio kiekiu.
Padidėjus trigliceridų koncentracijai, esant normaliam bendro cholesterolio, MTL ir DTL cholesterolio kiekiui rekomenduojama:
• Sumažinti antsvorį;
• Mažiau vartoti rafinuotų angliavandenių;
• Sumažinti alkoholio vartojimą arba visiškai atsisakyti alkoholio.
Padidėjus bendram cholesteroliui, MTL cholesteroliui ir trigliceridams rekomenduojama: • Atsikratyti antsvorio;
• Sumažinti bendrą ir sočiųjų riebalų vartojimą;
• Iš dalies juos pakeisti mono ir poli nesočiaisiais riebalais;
• Vietoj rafinuotų angliavandenių (cukraus, saldintų produktų) vartoti lėtai įsisavinamus krakmolinės sudėties angliavandenius;
• Sumažinti arba visiškai atsisakyti alkoholio;
• Apriboti maisto, turinčio daug cholesterolio, vartojimą. Sumažėjus DTL cholesterolio kiekiui rekomenduojama:
• Reguliariai atlikti aerobikos pratimus;
• Saikingai vartoti alkoholį, 1-2 standartinius vienetus per dieną; • Pakankamai vartoti poli ir mononesočiųjų riebalų [2].
Kiti mitybos pokyčiai taip pat gali būti naudingi. Tirpios skaidulos, randamos avižų sėlenose arba balkšvųjų gysločių sėklų luobelėse, gali sumažinti MTL cholesterolį 5–10 proc. Augalų stanoliai ir
steroliai gali sumažinti MTL cholesterolį 10 proc. Česnakai, sojų baltymai, vitaminas C ir pekano riešutai taip pat gali šiek tiek sumažinti MTL cholesterolio kiekį. Dietos poveikis gali prilygti gydymui vaistais ir sumažinti MTL cholesterolio kiekį beveik 30 proc [14].
Cholesterolio kiekio mažinimas taikant TLC dietą/ gydymą
Esant aukštam cholesterolio kiekiui kraujyje, būtina imtis priemonių, siekiant sumažinti jo kiekį ir apsaugoti savo sveikatą. TLC dieta tai būdas siekiant sumažinti padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje. TLC reiškia gyvenimo būdo pokyčius, tai trijų dalių programa, kuri apima dietą, fizinį aktyvumą ir svorio valdymą. Kartais, norint pakankamai sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, reikalingas gydymas vaistais. Bet net ir tada reikia laikytis TLC programos [25]. TLC dieta arba terapinė gyvenimo būdo kaita yra sveikos mitybos planas, skirtas pagerinti širdies sveikatą. TLC dieta apima tiek dietos, tiek gyvenimo būdo pakeitimus, kurie, kaip įrodyta, padeda pagerinti širdies sveikatą. Visų pirma, tai reiškia, kad reikia pakeisti riebiųjų riebalų rūšis ir didinti junginių, tokių kaip tirpios skaidulos ir augaliniai steroliai, vartojimą, kurie gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį. Taip pat dietą derinti su fiziniu aktyvumu, kad būtų lengviau kontroliuoti svorį ir sustiprinti širdies raumenį.
Pagrindinės TLC dietos laikymosi taisyklės:
• 25–35 proc. dienos kalorijų turėtų sudaryti riebalai;
• Mažiau nei 7 proc. dienos kalorijų turėtų sudaryti sotieji riebalai; • Dietinis cholesterolio kiekis turėtų būti mažesnis nei 200 mg per parą; • Patartina suvartoti 10–25 g tirpių skaidulų kiekvieną dieną;
• Kiekvieną dieną suvartoti ne mažiau kaip 2 g augalų sterolių ar stanolių;
• Kiekvieną dieną užsiimti fizine veikla, bent 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo. Laikantis TLC dietos reikia vartoti daugiau vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų, ankštinių augalų, riešutų ir sėklų, kad padidinti suvartojamų skaidulų kiekį. Taip pat riboti maistą, kuriame yra daug riebalų ir cholesterolio, pavyzdžiui, mėsos, pieno produktų, kiaušinių trynių ir perdirbtų maisto produktų [31].
Viduržemio jūros dieta
Alternatyvi strategija yra Viduržemio jūros dieta, kurios metu riebalai sudaro maždaug 35–40 proc. visų kalorijų, tačiau sočiuosius riebalus pakeičia mononesotieji riebalai, kurie randami rapsų,
alyvuogių, žemės riešutų, avokadų aliejuje. Ši dieta yra veiksminga mažinant MTL cholesterolį ir mažai tikėtina, kad sumažins DTL cholesterolio kiekį kraujyje. Keletas tyrimų rodo, kad ši dieta taip pat gali būti susijusi su endotelio disfunkcijos sumažėjimu ir gali padėti sumažinti metabolinio sindromo patologiją lyginant su tradicinėmis cholesterolio kiekį mažinančiomis dietomis. Klinikinis tyrimas parodė, kad pacientams, kurie laikosi Viduržemio jūros dietos ir į savo racioną papildomai įtraukia riešutus arba ypač tyrą alyvuogių aliejų, širdies ir kraujagyslių ligų atvejų skaičius sumažėja, palyginti su asmenimis, kurie laikosi mažiau intensyvios standartinės Viduržemio jūros dietos [14].
1.4.2 Raudonųjų mielių ryžiai
JAV raudonųjų mielių ryžiai (Monascus purpureus) naudojama kaip alternatyvi statinų terapija gydant pacientus, sergančius lengva ar vidutinio sunkumo hipercholesterolemija. RMR sudėtyje yra įvairių monakolinų, kurie slopina hidroksimetilglutaril-koenzimo A (HMG KoA) reduktazę, kuri dalyvauja cholesterolio biosintezės reakcijose kepenyse. RMR vartojimas pastaruoju metu padidėjo, ypač jeigu pacientams pasireiškia statinų sukeliamos nepageidaujamos reakcijos, ypač mialgija. Keletas klinikinių tyrimų parodė, kad RMR yra saugūs, efektyvūs ir gerai toleruojami. Maždaug 90 proc. bendro RMR monakolino kiekio sudaro monakolinas K ir jo hidroksi rūgšties forma - monakolinas KA. Kitų komerciškai parduodamų RMR produktų veikliosios medžiagos, galinčios mažinti cholesterolio kiekį, yra augalų steroliai (beta-sitosterolis, kampesterolis, stigmasterolis), izoflavonai ir mononesočiosios riebalų rūgštys [16].
Įrodyta, kad įvairiose populiacijose RMR sumažina mažo tankio lipoproteinų cholesterolį nuo 22 iki 30 proc. Didesnis sumažėjimas buvo pastebėtas vieno tyrimo metu, kai stipriau veikiantis RMR produktas su didesniu monakolino K kiekiu buvo derinamas su žuvų taukais ir gyvenimo būdo pokyčiais. Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad santykinai maža RMR dozė (lygi kasdieninei lovastatino dozei nuo 5 iki 7 mg) yra tokia pat efektyvi kaip 20–40 mg gryno lovastatino‚ mažinant cholesterolį. Apie kitų RMR sudėtyje esančių monakolinų farmakodinamiką mažai žinoma, tačiau manoma, kad jie taip pat gali turėti lipidų kiekį mažinantį poveikį arba sustiprinti monakolino K poveikį [16].
Keletas klinikinių tyrimų įrodė RMR veiksmingumą gydant lengvą ar vidutinio sunkumo hipercholesterolemiją. Bendras RMR kiekis per dieną įvairiuose tyrimuose svyravo nuo 1200 iki 4800 mg. Dvigubai aklas, placebu kontroliuojamas tyrimas, įvertinantis RMR Amerikos populiacijoje, buvo atliktas 1999 m. Aštuoniasdešimt trys sveiki suaugusieji, sergantys negydyta hiperlipidemija, atsitiktine tvarka buvo paskirti gauti 2,4 g per parą RMR arba placebą 12 savaičių. Abi grupės buvo konsultuojamos pagal Amerikos širdies asociacijos kardioprotekcinę dietą, kurioje buvo mažiau nei 10 proc. kalorijų iš
sočiųjų riebalų ir mažiau kaip 300 mg cholesterolio per dieną. Dvyliktą savaitę MTL-Ch lygis buvo reikšmingai skirtingas (P <0,001) tarp dviejų grupių. Palyginti su pradiniu, MTL-Ch lygis sumažėjo 22 proc. RMR gydytoje grupėje ir 5 proc. placebo grupėje. Nebuvo pranešta apie nepageidaujamus reiškinius nė vienoje grupėje [16].
Buvo paskelbta metaanalizė, kurioje buvo ištirtas RMR kaip alternatyvaus dislipidemijos gydymo metodo veiksmingumas ir saugumas. Įtraukti trylika atsitiktinių imčių, placebu kontroliuojamų tyrimų, vykstančių nuo 1999 iki 2013 m. Gydymo trukmė nuo 4 savaičių iki 6 mėnesių. Visi tyrimai, išskyrus du, buvo atlikti vienoje vietoje, o apie sunkų šalutinį poveikį pastebėjimų nebuvo. Padaryta išvada, kad RMR reikšmingai sumažino bendrą ir MTL-Ch lygį, palyginti su placebu, tačiau neatrodė, kad jo poveikis būtų susijęs su doze, gydymo trukme ar geografine padėtimi [16].
1.4.3 Omega 3 nesočiosios riebalų rūgštys
Omega-3 riebiosios rūgštys yra nepakeičiamos riebalų rūgštys. Farmakologinėmis dozėmis omega-3 riebalų rūgščių preparatai gali sumažinti trigliceridų kiekį iki 30 proc [14]. Omega-3 polinesočiųjų riebalų maisto papildai vartojami siekiant užkirsti kelią pagrindiniams nepageidaujamiems širdies ir kraujagyslių ligų reiškiniams. Omega 3 poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai susijęs su jų gebėjimu sumažinti trigliceridų kiekį kraujyje, užkirsti kelią aritmijoms ar net sumažinti trombocitų agregaciją ir sumažinti kraujospūdį. Pacientams po miokardo infarkto rekomenduojama juos vartoti kaip maisto papildus, Omega 3 skiriama pacientams kuriems nustatyta hipertrigliceridemija, taip pat skiriama kardiovaskulinei rizikai modifikuoti [42].
1.5 Medikamentinis dislipidemijos gydymas
Vaistinių preparatų suvartojimo statistika pateikiama naudojant ATC/DDD metodologiją (4 lent.). Vaistų suvartojimas yra pateikiamas DDD (Pasaulinės sveikatos organizacijos nustatyta vaisto vidutinė terapinė dienos (paros) dozė) skaičiumi, tenkančiu 1000 gyventojų per vieną dieną. Ši vienetų sistema leidžia įvertinti populiacijos dalį, vartojančią tam tikrą vaistą, pvz.: vaisto suvartojimas 10 DDD / 1000 gyventojų/ per dieną rodo, jog šį vaistinį preparatą kasdien vartoja 1 proc. populiacijos. Nuo 2014-2018 metų lipidus modifikuojančių medžiagų suvartojimas padidėjo 23 proc., o lipidus modifikuojančių medžiagų (grynų) suvartojimas padidėjo 21 proc. [9].
4 lentelė. Vaistų, reguliuojančių lipidų kiekį kraujyje, suvartojimas 2014-2018 metais.
Pavadinimas DDD/ 1000 Lietuvos gyventojų/ per dieną 2014 metai 2015 metai 2016 metai 2017 metai 2018 metai Lipidus modifikuojančios medžiagos 19,662 21,751 29,616 37,945 46,494 Lipidus modifikuojančios medžiagos, grynos 19,596 21,702 29,257 36,566 44,263 HMG KoA reduktazės inhibitoriai 19,332 21,438 28,951 36,220 43,772 Simvastatinas (DDD 15 mg) 0,122 0,108 0,102 0,095 0,086 Fluvastatinas (DDD 40 mg) 0,122 0,113 0,129 0,130 0,141 Atorvastatinas (DDD 10 mg) 16,441 18,424 23,525 27,135 31,940 Rozuvastatinas (DDD 10 mg) 2,647 2,793 5,195 8,860 11,605 Fibratai 0,261 0,260 0,296 0,317 0,396 Fenofibratas (DDD 0,2 g) 0,261 0,260 0,296 0,317 0,396 1.5.1 Statinai
Dar prieš daugelį metų, kuomet nebuvo HMG KoA reduktazės inhibitorių (statinų), buvo stengiamasi suprasti, ar cholesterolio mažinimas yra netgi pageidautinas, buvo diskutuojama apie cholesterolio mažinimo riziką. Šis argumentas buvo išsklaidytas tik tada, kai devintajame dešimtmetyje pasirodė statinai. Jau nuo seno gydytojai žinojo, kad didelis cholesterolio kiekis kraujyje yra susijęs su širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Asmenys, kurių cholesterolio lygis žemas, turėjo palyginti mažą riziką, net jei jie sirgo arterine hipertenzija, buvo rūkantys, turintys atsparumą insulinui ar kairiojo skilvelio hipertrofiją. Tačiau šie veiksniai yra rizikos faktoriai, kurie didina cholesterolio kiekį kraujyje, pvz. „Framingham“ tyrime rizika padidėjo daugiau nei 60 kartų. Taigi buvo žinoma, kad keli rizikos veiksniai sukelia didelių problemų pacientams klinikinėje praktikoje. „Framingham“ tyrimo rezultatai parodė, kad didelis cholesterolio kiekis kraujyje yra pagrindinis kraujagyslių ligų rizikos veiksnys [44].
Visi statinai (cerivastatinas, simvastatinas, fluvastatinas, atorvastatinas, lovastatinas, pitavastatinas, pravastatinas ir rosuvastatinas) mažina cholesterolio kiekį slopindami 3-hidroksi-3-metilglutarilo koenzimo A (HMG-KoA) reduktazę ir taip neleidžia susidaryti pagrindinei cholesterolio molekulės statybinei daliai [29].
Statinai yra vaistų, turinčių pleotropinių funkcijų, šeima. Šiai klasei priklauso aštuoni vaistai: mevastatinas ir lovastatinas, kurie buvo pirmieji sukurti ir tirti žmonėms; pravastatinas ir simvastatinas, kurie gali būti laikomi lovastatino dariniais; ir atorvastatinas, fluvastatinas, rosuvastatinas ir pitavastatinas, kurie yra skirtingi sintetiniai junginiai. Dėl pagrindinio veikimo mechanizmo, būtent
hidroksilmetil-glutaril-CoA (HMG-KoA) reduktazės slopinimo, statinai yra plačiai naudojami dislipidemijų gydymui. Statinai, slopindami HMG-KoA reduktazę, blokuoja HMG-KoA virsmą melovanatu, tai yra pirmasis cholesterolio biosintezės žingsnis. Dėl statinų vartojimo sumažėja mažo tankio lipoproteinų cholesterolio sintezė hepatocituose ir tai atspindi sumažėjusį cholesterolio kiekį kraujyje. Be šio efekto, nustatyta, kad statinai sumažina trigliceridų kiekį ir padidina DTL cholesterolio kiekį plazmoje. Statinai mažina trigliceridų ir MTL cholesterolio kiekį, o DTL cholesterolio kiekį padidina, todėl statinai geba neutralizuoti hiperlipidemijas, pagrindinę aterosklerozės priežastį, kuri yra įprastas vainikinių arterijų ligos, išeminės smegenų kraujagyslių ligos ir periferinių kraujagyslių ligų patogenezinis mechanizmas [13].
Pagrindinis nepageidaujamas statinų poveikis yra toksinis poveikis kepenims, miopatija, mialgija, jungiamojo audinio sutrikimai ir virškinamojo trakto sutrikimai [13, 24]. Raumenų sistemos simptomai iš dalies buvo susiję su nesilaikymu ir (arba) gydymo nutraukimu, ir reti, bet sunkūs raumenų simptomai gali atsirasti kaip pavojingas gyvybei reiškinys. Dėl nepageidaujamo raumenų sistemos poveikio: pavyzdžiui, mirtini rabdomiolizės atvejai lėmė cerivastatino pašalinimą iš rinkos, nepaisant to, kad jis buvo skiriamas mažiausiomis statinų dozėmis [27]. Laikinas transaminazių koncentracijos serume padidėjimas (iki 3 kartų didesnis nei pradinė vertė) yra dažnas gydymo statinais rezultatas. Tačiau šio šalutinio poveikio dažnis yra mažas ir priklauso nuo dozės. Tai nereiškia, kad statinai yra kontraindikuotini asmenims, sergantiems gretutinėmis kepenų ligomis, tokiomis kaip hepatitas C. Mialgija dažnai siejama su statinų vartojimu ir yra lygiagrečiai reikšmingai padidėjusi kreatinkinazės koncentracija plazmoje. Rabdomiolizė yra gana reta, ir rizika išsivystyti šiam statinų šalutiniam poveikiui yra susijusi su doze ir koncentracija plazmoje. Norint sumažinti toksinį poveikį kepenims ir miopatiją, statinų negalima vartoti kartu su CYP3A4 inhibitoriais, tokiais kaip priešgrybeliniai azolo grupės vaistai, eritromicinas, ritonaviras ir greipfrutų sultys [13]. Nustatyta, kad statinai gerina endotelio funkciją, slopina intimos proliferaciją. Skiriant daugumą statinų, pastebėta, kad MTL cholesterolio ypač mažėja, jei vaisto geriama vakare. Statinų dozės pateiktos 5-oje lentelėje [5].
5 lentelė. Statinų dozės (mg)
Statinas Pradinė dozė (mg) Didžiausia dozė (mg)
Lovastatinas 10-20 mg 80 mg Pravastatinas 10-20 mg 40 mg Simvastatinas 20 mg 80 mg Fluvastatinas 40 mg 80 mg Atorvastatinas 10 mg 80 mg Cerivastatinas 0,1 mg 0,4 mg
Kaip atskaitos taškas priimant sprendimus dėl gydymo, 2018 ir 2019 m. gairėse rekomenduojama naudoti ACC – AHA rizikos skaičiuoklę, kad būtų galima įvertinti aterosklerozinių širdies ir kraujagyslių ligų riziką per 10 metų. Skaičiuoklė skirta suaugusiems nuo 40 iki 75 metų, nesergantiems diabetu ir kurių MTL cholesterolio lygis yra 1,8 mmol / l ar didesnis, bet mažesnis nei 4,9 mmol / l. Įvertinus riziką, pacientai gali būti suskirstyti į kategorijas pagal riziką: žema rizika (<5 proc.), ribinė rizika (nuo 5 iki <7,5 proc.), vidutinė rizika (nuo ≥ 7,5 iki <20 proc.) arba aukšta rizika (≥ 20 proc.). Daugeliui pacientų, kuriems rizika yra maža, dažnai pakanka laikytis sveikos gyvensenos principų. Didelės rizikos asmenims rekomenduojama vartoti didelio intensyvumo statinus, kad MTL cholesterolio lygis sumažėtų 50 proc. ar daugiau, vaistus derinti kartu su sveika gyvensena. Vidutinės rizikos pacientams rekomenduojama pradėti vartoti vidutinio intensyvumo statinus, kad MTL cholesterolio lygis sumažėtų 30 proc. ar daugiau, vaistus derinti kartu su sveika gyvensena [37].
1.5.2 Fibratai
Fibratai – tai vaistai, kurie aktyvina peroksizomų proliferaciją, aktyvindami receptorių alfa (PPARa). Fenofibratinė rūgštis slopina geno, koduojančio apo CIII sintezę, ekspresiją, kuri didina MTL-Ch gamybą. Fenofibratinė rūgštis didina apo AI ir apo Ali koduojančių genų, sąlygojančių DTL-MTL-Ch gamybą, ekspresiją, didina lipoproteinazę koduojančio geno ekspresiją, ir taip mažina TG kiekį. Mikronizuota fibratų forma pasižymi geresniu pasisavinimu, nepriklausomu nuo maisto sudėties, geresne tolerancija. Vartojant fibratus, didėja tulžies akmenų susidarymo rizika. 6-oje lentelėje pateikiamos fibratų dozės [5].
6 lentelė. Fibratų dozės (mg)
Preparatas Pradinė dozė [mg] Didžiausia dozė [mg]
Fenofibratas 200 mg 400 mg
Ciprofibratas 100 mg 200 mg
Etofibratas 500 mg 1000 mg
1.5.3 Kiti vartojami vaistai dislipidemijų gydymui
Nikotino rūgštis – tai seniausias hipolipideminis vaistas. Hipertrigliceridemijai gydyti rekomenduojamas – enduracinas 500 mg du kartus per dieną. Šalutiniai poveikiai gali būti odos paraudimas, šlapimo rūgšties ir gliukozės kiekio kraujo serume padidėjimas [5].
Rezinai – mažina tulžies rūgšties virtimą cholesteroliu. Dažniausiai vartojamas cholestiraminas 4 g (milt.), paros dozė – iki 24 g. Rezinai kontraindikuotini sergant hipertrigliceridemija, nes skatina trigliceridų sintezę. Rezinai vartojami retai [5].
Nustačius, kad monoterapija neveiksminga, skiriami hipolipideminių vaistų deriniai, kurie gali būti derinyje – statinai ir fibratai arba statinai ir nikotino rūgštis [5].
2. TYRIMO METODAI IR METODIKA
2.1. Tyrimo planavimas
Atliekant mokslinį tyrimą buvo išanalizuota literatūra ir anksčiau atlikti moksliniai darbai, straipsniai, susiję su tema „Gyventojų požiūrio į padidintą cholesterolio kiekį ir jų nuomonės apie natūralius preparatus, skirtus cholesterolio kiekio mažinimui, tyrimas“. Sudarytas darbo planas, numatytas mokslino tyrimo tikslas bei uždaviniai, pasirinkti tyrimo metodai. Parinktas tyrimo instrumentas – klausimynas. Nustatytas tyrimo imties tūris.
Praktinėje dalyje pasirinkti empiriniai analizės metodai. Tyrimo metu taikytas analizės metodas – anketavimas. Duomenų rinkimo metodas, kai respondentas savarankiškai pildo pateiktą klausimyną. Anketos buvo asmeniškai įteikiamos į vaistinę atėjusiems klientams, pristatomas tyrimo tikslas, paaiškinama pildymo tvarka. Tyrimo anketos skirtos Kauno miesto Nemuno vaistinės lankytojams.
2.2. Tyrimo objektas
Tyrimo tikslas – ištirti Kauno miesto Nemuno vaistinės lankytojų požiūrį į padidintą cholesterolio kiekį žmogaus organizme, jų gyvensenos ypatumus bei požiūrį į natūralius preparatus, mažinančius cholesterolio kiekį žmogaus organizme arba vartojamus profilaktiškai.
Siekiant įvertinti vaistinės lankytojų požiūrį į padidėjusį cholesterolio kiekį jų organizme, bei vartojamus preparatus, atliktas tyrimas, kurio objektas – vaistinės lankytojai. Tiriamoji grupė –UAB ,,Nemuno vaistinės“ lankytojai nuo 18 metų, gavus jų sutikimą. Siekiant gauti kuo tikslesnius duomenis, visiems respondentams sudaromos sąlygos klausimyną pildyti jiems patogiu metu, kad būtų išsaugotas pateiktos informacijos anonimiškumas bei išvengta galimos įtakos atsakymams.
2.3. Tiriamųjų imtis ir atranka
Atliekamas tyrimas yra kiekybinis, taikoma tikimybinė paprastoji atranka. Kauno miesto gyventojai turi lygias galimybes patekti į imtį, nepriklausomai nuo jų demografinių, socialinių charakteristikų. Pagal Lietuvos statistikos departamentą, Kaune 2019 metų pradžioje gyveno 286,7 tūkst. gyventojų. Naudodamiesi šiais duomenimis, apskaičiuojame imties dydį Paniotto formule [8]:
𝑛 = 1 ∆2+ 1 𝑁 kur : 𝑛 – imties dydis;
∆- imties paklaidos dydis ( =0,05) N – generalinis visumos dydis.
𝑛 = 1
0,052+ 1
286700
= 400
Tyrimo imtis – 400 respondentų.
Pritaikius imties dydžio apskaičiavimo aibę nustatytas tyrimo imties tūris. Imties tūrį sudarė 400 respondentų.
Validacijos metu anketa pripažinta tinkama tyrimui atlikti. Anketos pradėtos rinkti gavus LSMU Bioetikos centro leidimą Nr. BEC–FF–04 (žr. priedas Nr. 1). Iš viso atspausdinta ir surinkta 400 anketų.
2.4. Tyrimo metodai
Tyrimui atlikti buvo pasirinktas tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa. Taikant šį metodą, apklausiami „Nemuno vaistinės“ lankytojai, vyresni nei 18 metų amžiaus. Sudaryta anketa, kurią sudaro 17 klausimų. Įvadinėje dalyje, respondentai supažindinti su atliekamo tyrimo tikslu ir informuojami apie anketos anonimiškumą.
Klausimai sudaryti siekiant išsiaiškinti:
• Socialinę demografinę respondentų padėtį, • Respondentų sveikatos būklę, gretutines ligas,
• Ar apklausiamieji reguliariai lankosi pas šeimos gydytoją, laikosi sveikos mitybos principų, • Ar respondentams buvo skirtas lipidogramos tyrimas,
• Respondentų vartojamus vaistinius preparatus cholesterolio kiekio mažinimui, • Respondentų vartojamus maisto papildus cholesterolio kiekio mažinimui.
Surinkti duomenys apdoroti kompiuteryje naudojant programas: Microsoft Excel 2010 ir IBM SPSS Statistics 25, analizuoti taikant statistinės analizės metodus.
2.5. Duomenų analizės pateikimas
Surinktų duomenų vaizdavimo būdas – lentelės, diagramos. Rezultatai pateikti procentine išraiška. Rezultatai analizuojami skirtingos lyties ir amžiaus respondentų grupėse, siekiant nustatyti, ar respondentų atsakymai šiose respondentų grupėse reikšmingai skiriasi. Siekiant nustatyti skirtumų reikšmingumą naudotas Chi-kvadrato (χ2) kriterijus, kuriuo buvo gautos statistiškai svarbios p reikšmės.
Jeigu p<0,05, tuomet laikoma, kad konkrečiu klausimu respondentų atsakymai reikšmingai skyrėsi, jeigu p>0,05, laikoma, kad skirtingų grupių respondentų atsakymai reikšmingai nesiskiria.
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1 Respondentų socialinių demografinių charakteristikų analizė
Socialinių demografinių charakteristikų analizės tikslas buvo išsiaiškinti respondentų lytį, amžių bei išsilavinimą.
Tyrimo metu vaistinėje pateikta užpildyti anketą į vaistinę įsigyti prekių atėjusiems 400 gyventojams, iš kurių visi 400 atsakė į anketoje pateiktus klausimus. Analizuojant bendrus duomenis, pastebėta, kad didesnę lankytojų dalį sudarė vyrai (51,8 proc.), moterys sudarė 48,2 proc. vaistinės lankytojų (7 lentelė).
7 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį
Analizuojami respondentų požymiai Procentai
Lytis Vyras 51,8%
Moteris 48,2%
Analizuojant duomenis pagal amžių (8 lentelė), pastebėta, kad didžiausią procentą vaistinės pacientų sudarė nuo keturiasdešimt dviejų iki penkiasdešimt trijų metų gyventojai. Pastebėta, kad panašią dalį vaistinės lankytojų sudarė nuo 30-41 metų (27,5 proc.) ir nuo 54-65 metų (22,7 proc.) amžiaus. Senyvo amžiaus vaistinės lankytojai sudarė 11,7 proc., o mažiausia dalis – jauni lankytojai nuo 18-29 metų amžiaus (7,3 proc.).
8 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių
Analizuojami respondentų požymiai Procentai
Amžius 18-29 metai 7,3% 30-41 metai 27,5% 42-53 metai 30,8% 54-65 metai 22,7% 66 ir daugiau 11,7%
Dauguma tiriamųjų (41,2 proc.) – įgiję aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, mažesnė dalis (36,7 proc.) – įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą, dar mažesnė dalis (15,3 proc.) – įgiję profesinį
išsilavinimą ir mažiausia dalis (6,8 proc.) – vidurinį išsilavinimą, įgiję Kauno miesto gyventojai (9 lentelė).
9 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą
Analizuojami respondentų požymiai Procentai
Išsilavinimas
Vidurinis 6,8%
Profesinis 15,3%
Aukštasis neuniversitetinis 41,2% Aukštasis universitetinis 36,7%
3.2 Sveikatos veiklos sutrikimai bei kiti veiksniai darantys įtaką respondentų
sveikatos būklei
Apklausos rezultatai parodė (2 pav.), kad didžioji dalis respondentų kaip savo sveikatos problemą įvardijo hiperlipidemiją (40,7 proc.). Hiperlipidemija yra apibrėžiama kaip nevalgiusio žmogaus bendro cholesterolio koncentracijos padidėjimas, kuris gali būti susijęs su padidėjusia trigliceridų koncentracija [40]. Nemaža dalis respondentų skundžiasi kintančiu kraujo spaudimu (28,6 proc.) bei širdies veiklos sutrikimais (17,1 proc.). Širdies ir kraujagyslių ligos, įskaitant širdies ligas, hipertenziją ir širdies nepakankamumą, insultą yra pagrindinės mirties priežastys JAV. 2014 metų duomenimis arterine hipertenzija sirgo beveik 78 milijonai suaugusiųjų Jungtinėse Valstijose. Tai taip pat yra svarbus kitų širdies ir kraujagyslių ligų bei insulto rizikos veiksnys [20]. Mažesnė dalis apklaustųjų įvardijo sergantys lėtinėmis ligomis (10,3 proc.). Dažniausiai įvardijamos lėtinės ligos buvo: cukrinis diabetas, sutrikusi skydliaukės veikla, lėtinės skrandžio ligos (gastritas, opos), reumatas, podagra, artritas, bronchinė astma, lėtinis tonzilitas, lėtinis bronchitas, sinusitas, depresija, atviro kampo glaukoma, hipertonija, stuburo išvarža, gastroezofaginio refliukso liga. Mažiausias procentas apklaustųjų yra persirgę infarktu (2,2 proc.) ir insultu (1 proc.).
2 pav. Nurodyti respondentų sveikatos sutrikimai
Tyrime dalyvaujantys pacientai buvo apklausti ar reguliariai lankosi pas šeimos gydytoją, vartoja alkoholį, rūko. 3-iame paveikslėlyje pateikti duomenys rodo, jog 167 (41,8 proc.) tiriamieji atsakė, kad reguliariai lankosi pas šeimos gydytoją ir 233 (58,2 proc.) pateikė neigiamą atsakymą.
3 pav. Respondentų vizitai pas šeimos gydytoją
Dėl aukščiau įvardytų sveikatos veiklos sutrikimų 10,8 proc. respondentų atsakė, jog gulėjo stacionare, o 89,2 proc. pateikė neigiamą atsakymą (4 pav.).
10,3% 17,1% 28,6% 1,0% 2,2% 40,7%
Lėtinės ligos Širdies veiklos sutrikimai
Kintantis kraujo spaudimas Insultas
Infarktas Hiperlipidemija 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 41,8 58,2 Procentai, proc. Re sp o n d en tų a ts ak ym ai Ne Taip
4 pav. Respondentų buvusi hospitalizacija, dėl anksčiau nurodytų sveikatos sutrikimų
Išanalizavus gautus duomenis paaiškėjo, kad 25 proc. pacientų atsakė, jog rūko, 63,5 proc. nerūko ir niekada nerūkė, o 11,5 proc. respondentų yra metę rūkyti (10 lentelė).
10 lentelė. Respondentų žalingi įpročiai
Analizuojami respondentų požymiai Procentai
Rūkymas
Taip 25%
Nerūkau ir niekada nerūkiau 63,5%
Mečiau rūkyti 11,5%
Tyrimo rezultatai parodė (5 pav.), jog daugiau negu pusė apklaustųjų vartoja alkoholį vieną kartą per mėnesį (52 proc.), didelis procentas apklaustųjų atsakė esą abstinentai (31 proc.), 16 proc. apklaustųjų teigė vartojantys vieną kartą per savaitę ir mažiausa dalis apklaustųjų (1 proc.) atsakė vartojantys alkoholinius gėrimus keletą kartų per savaitę.
10,8 89,2 0,0 20,0 40,0 60,0 80,0 100,0 1 Pro ce n ta i, p ro c. Respondentų atsakymai Taip Ne
5 pav. Alkoholinių gėrimų vartojimo dažnis tarp respondentų
3.3 Lipidogramos tyrimas, vartojami vaistiniai preparatai cholesterolio kiekiui
kraujyje mažinti
Apklausos rezultatai parodė, jog 342 (85 proc.) pacientams nors vieną kartą buvo skirtas lipidogramos tyrimas (6 pav.)
6 pav. Lipidogramos tyrimai tarp respondentų
Iš 342-jų atpklaustųjų, kuriems buvo skirtas lipidogramos tyrimas, 278-iems (69,5 proc.) tiriamiesiems buvo nustatytas padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje (7 pav).
52%
16% 1%
31%
Vieną kartą per mėnesį Vieną kartą per savaitę Keletą kartų per savaitę Nevartoju
85% 15%
