PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Magnio ir kalio preparatų pasirinkimo ir vartojimo tyrimas Kauno mieste“.
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)
Baigiamojo darbo recenzentas
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(vardas, pavardė) (parašas)
Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
FARMACIJOS FAKULTETAS
KLINIKINĖS FARMACIJOS KATEDRA
IVETA BUBULYTĖ
MAGNIO IR KALIO PREPARATŲ PASIRINKIMO IR VARTOJIMO
TYRIMAS KAUNO MIESTE
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė lekt. dr. Rima Minkutė
FARMACIJOS FAKULTETAS
KLINIKINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanė prof. dr. Ramunė Morkūnienė (parašas, data)
MAGNIO IR KALIO PREPARATŲ PASIRINKIMO IR VARTOJIMO
TYRIMAS KAUNO MIESTE
Magistro baigiamasis darbas
Recenzentas (vardas, pavardė, Parašas, data)
Darbo vadovė: lekt. dr. Rima Minkutė (parašas, data)
Darbą atliko: Magistrantė Iveta Bubulytė (parašas, data)
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 7 SĄVOKOS ... 8 ĮVADAS ... 9DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1. Magnis ... 11
1.1.1. Magnio vaidmuo ... 11
1.1.2. Magnio norma ir suvartojimas ... 11
1.1.3. Magnio šaltiniai ... 12 1.1.4. Magnio trūkumas ... 12 1.1.5. Magnio perteklius ... 12 1.2. Kalis ... 14 1.2.1. Kalio vaidmuo ... 14 1.2.2. Kalio norma ... 14 1.2.3. Kalio šaltiniai ... 14 1.2.4. Kalio trūkumas ... 15 1.2.5. Kalio perteklius ... 15
1.3. Kalio ir magnio panaudojimas ... 16
1.4. Kalio ir/ar magnio preparatai Lietuvoje ... 17
1.5. Savigyda ... 18 1.6. Vaistininko vaidmuo ... 18 2. TYRIMO METODIKA ... 21 2.1. Tyrimo planavimas ... 21 2.2. Tyrimo objektas ... 21 2.3. Tyrimo metodai ... 21 2.4. Tyrimo instrumentas ... 22 2.5. Tyrimo eiga ... 23 3. REZULTATAI ... 24
3.1. Respondentų socialinių demografinių charakteristikų analizė ... 24
3.3. Respondentų lėtinės ligos ir sveikatos nusiskundimai ... 26
3.4. Kalio ir/ar magnio preparatų pasirinkimo ir vartojimo ypatumai ... 29
3.5. Respondentų žinios apie kalio ir magnio pertekliaus poveikį organizmui ir apie maisto produktus, kurių sudėtyje yra šių makroelementų ... 34
3.6. Farmacijos specialisto suteikiama konsultacija respondentams ... 37
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 40
5. IŠVADOS ... 43
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 44
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 45
SANTRAUKA
I. Bubulytės magistro baigiamasis darbas „Magnio ir kalio preparatų pasirinkimo ir vartojimo tyrimas Kauno mieste“. Mokslinis vadovas lekt., dr. Rima Minkutė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Klinikinės farmacijos katedra. Kaunas, 2020.
Darbo tikslas: Nustatyti preparatų, kurių sudėtyje yra magnio ir/ar kalio, pasirinkimo ir vartojimo priežastis Kaune.
Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti, kokios yra priežastys, kurios verčia žmogų rinktis vartoti kalio ir/ar magnio preparatus. 2. Nustatyti, kokius kalio ir/ar magnio preparatus pacientai renkasi dažniausiai ir ar nurodyta koncentracija daro įtaką pasirinkimui. 3. Išsiaiškinti žmonių žinias apie makroelementų poreikį, prieš juos pasirenkant.4. Nustatyti, ar pacientai yra linkę konsultuotis apie kalio ir magnio poveikį organizmui su medicinos specialistais, ar naudojasi jų rekomendacijomis.
Darbo metodai: Tyrime anketą pildė 399 vyresni nei 18 metų respondentai, apsilankę vaistinėje. Atlikta aprašomoji ir lyginamoji gautų duomenų analizė, rezultatai pateikiami skaičiais ir procentais. Statistinis duomenų reikšmingumas patikrintas naudojant Chi kvadrato kriterijų, statistiškai reikšmingi rezultatai kai p < 0,05.
Rezultatai: Svarbiausią makroelementą respondentai įvardijo kalcį (80,7 proc.). Nustatytą, jog 41,8 proc. respondentų renkasi vartoti kalio ir/ar magnio preparatus ir dažniausiai įvardijo, jog kalis ir magnis reikalingi gerinti širdies veiklą (54,3 proc.). Dažniausia vartojimo ir pasirinkimo priežastimi buvo įvardintas sveikatos priežiūros specialistas (24 proc.). 43,1 proc. respondentų girdėjo apie makroelementų perteklių organizme. Būdingiausias hipermagnezemijai nurodytas simptomas yra pykinimas (40,2 proc.), o hiperkalemijai – sutrikęs širdies ritmas (55,2 proc.).
Daugumai respondentų, vartojančių kalį ir/ar magnį (79,7 proc.) vaistininkas ar jo padėjėjas padeda išsirinkti reikiamą preparatą, o dažniausiai vaistininko įvardinta informacija buvo vartojimo laikas ir dažnis. Labai maža dalis respondentų (3,2 proc.) nurodė, jog farmacijos specialistas visiškai nesuteikė informacijos apie pasirinktą preparatą.
Išvados: Kalio ir/ar magnio preparatai dažniausiai vartojami širdies veiklos gerinimui. Dauguma respondentų vartoti kalio ir/ar magnio preparatus nusprendė patys, o likusieji naudojasi sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijomis. Maža dalis vartojančių šiuos preparatus yra atlikę vieno ar abiejų makroelementų trūkumo nustatymo tyrimą, kuris ne visiems buvo teigiamas. Didžiajai daliai respondentų trūksta informacijos apie šių makroelementų pertekliaus poveikį organizme. Dauguma respondentų kreipiasi į vaistininką siekdami pasikonsultuoti apie norimą įsigyti produktą ir naudojasi jų rekomendacijomis.
SUMMARY
I. Bubulyte’s Master’s Degree Thesis “A Study of Magnesium and Potassium Supplements selection and Usage Reasons in Kaunas city”. Thesis advisor, lecturer dr. Rima Minkute, Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Department of Clinical Pharmacy. Kaunas, 2020. Aim: To determine supplements, which contains magnesium and/or patassium selection and usage causes in Kaunas.
Objectives: 1. Investigate, what reasons makes people chose using supplements which contains potassium and/or magnesium; 2. To determine which supplements of potassium and/or magnesium patients choose to use most frequency and how inducated concentration of the supplement influences
the choice; 3.Find out people’s knowledge of the necessity for macronutrients before choosing them; 4.
To determine whether patients are inclined to consult medical professionals about potassium and magnesium effects for organism, and usage of recommendations.
Methods: During the study the questionnaire was completed by 399 respondents older than 18 years which visited pharmacy. Descriptive and comparative analysis has been performed to analyse the data, the results are presented in figures and percentages. Statistical significance of the data was checked using the Chi square criterion, statistically significant results when p <0.05.
Results: Respondents claimed, that the most important macronutrient was calcium (80.7%). It was found that 41.8% of respondents choose to take potassium and/or magnesium supplements and most often mentioned that potassium and magnesium are needed to improve heart function (54.3%). The most common reason for using and choosing these supplements was a health care professional (24%). 43.1%. respondents heard about the excess of macronutrients in the body. The most common symptom reported for hypermagnesemia is nausea (40.2%) and abnormal heart rhythm for hyperkalaemia (55.2%).
For the majority of respondents, which are taking potassium and/or magnesium (79.7%), the pharmacist or his assistant helped to choose the right preparation, and the most common information mentioned by the pharmacist was the time and frequency of usage. A very small prart of respondents (3.2%) claimed that the pharmacist did not provide information on the chosen supplement at all.
Conclusions: Potassium and/or magnesium supplements common used to improve heart function. Most of the respondents decided to take potassium and/or magnesium supplements by themselves, while the rest uses recommendations of health care professionals. A small part of those taking these supplements have had a test for deficiency of one or both macronutrients, which was not positive for everyone. The majority of respondents have lack of information about the effects of an excess of these macronutrients in the body. The majority of respondents turn to pharmacist for consultation about purchasable product and uses their recommendations.
SANTRUMPOS
ATP – adenozintrifosfatas DNR – deoksiribonukleorūgštis EKG – elektrokardiograma
VVKT – Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba
AKFI – angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai ARB – angiotenzino reabsorbcijos blokatoriai
SĄVOKOS
Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo [10].
Farmacinė paslauga – vaistinėje farmacijos specialistų teikiama paslauga, apimanti receptų tikrinimą, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą [10].
Hipermagnezemija – būklė, kai kraujyje yra per didelis magnio kiekis. Hipomagnezemija – būklė, kai kraujyje yra per mažas magnio kiekis. Hiperkalemija – būklė, kai kraujyje yra per didelis kalio kiekis. Hipokalemija – būklė, kai kraujyje yra per mažas kalio kiekis.
Maisto papildas – tai maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis [10].
Nepageidaujama reakcija – nenorimas neigiamas žmogaus organizmo atsakas į vaistinį preparatą [9].
Vaistas (vaistinis preparatas) – vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, nes atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas [11].
ĮVADAS
Magnis ir kalis – tai vieni iš pagrindinių organizmo makroelementų, kurių dažnai organizme trūksta arba yra perteklius. Trūkstant magnio organizme žmogus jaučia simptomus tokius kaip galvos svaigimas, raumenų spazmai, besikartojantis mėšlungis ir kt. [12,14,15]. Trūkstant kalio – jaučiami širdies ritmo sutrikimai, nuovargis taip pat raumenų spazmai, nervinė įtampa [27,29]. Žmogus, jaučiantis šiuos simptomus renkasi vartoti preparatus, savo sudėtyje turinčius šių makroelementų, kad atstatytų jų disbalansą organizme, tačiau yra itin svarbu, jog pacientas tiksliai žinotų, kokių ir kiek elektrolitų jo organizme trūksta ar yra perteklius, prieš vartodamas maisto papildus ar vaistinius preparatus. Moksliniame darbe bus aiškinamasi ar pacientai žino apie šių elementų įtaką organizmui, kalio ir/ar magnio preparatų pasirinkimo ir vartojimo priežastis, šių makroelementų šaltinius, jų pertekliaus poveikį organizmui. Tyrimo objektas – vaistinėje apsilankiusiųjų suaugusiųjų žmonių žinios ir nuomonė apie kalio ir/ar magnio preparatus, jų pasirinkimą ir vartojimą, bei apie vaistininko įtaką jiems. Sudaroma anketa, apklausiami pacientai. Tyrimui atlikti ir rezultatams gauti optimalus anketų skaičius 399 (tiksli tyrimo imtis apskaičiuota pagal imties sudarymo formulę). Atliekama duomenų analizė ir statistinis
apdorojimas.Gauti rezultatai apibendrinami ir pateikiamos išvados.
Atlikus tyrimą tikimasi nustatyti kokie pagrindiniai veiksniai pacientams daro įtaką vartoti maisto papildus ar vaistus, ar pacientas yra įsitikinęs, kad jam reikia juos vartoti, jaučia būdingus simptomus, esant trūkumui pagrindinių makroelementų organizme, žino hiperkalemijos ar hipermagnezemijos sukeltus organizmo pokyčius ir koks yra vaistininko vaidmuo susijęs su kalio ir/ar magnio preparatų vartojimu.
Toks tyrimas aktualus, nes dažnai žmonės vartoja makroelementų preparatus, vitaminus neatlikę trūkumo nustatymo tyrimo ir toks preparatų vartojimas yra neracionalus, galbūt nereikalingas. Būna atvejų, kuomet preparatų, turinčių sudėtyje kalio ir/ar magnio nereikėtų vartoti, nes papildomas vartojimas gali sutrikdyti sveikatą ir turėti gyvybei pavojingų pasekmių [42,43,44]. Apie tai informaciją galima gauti internete, kreipiantis į gydytoją ar farmacijos specialistą, kuris turėtų padėti išrinkti reikiamą preparatą ar pakonsultuoti pacientą dėl preparato reikalingumo.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tyrimo tikslas:
Nustatyti preparatų, kurių sudėtyje yra magnio ir/ar kalio, pasirinkimo ir vartojimo priežastis Kaune.
Tyrimo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti, kokios yra priežastys, kurios verčia žmogų rinktis vartoti kalio ir/ar magnio preparatus.
2. Nustatyti, kokius kalio ir/ar magnio preparatus pacientai renkasi dažniausiai ir ar nurodyta koncentracija daro įtaką pasirinkimui.
3. Išsiaiškinti žmonių žinias apie makroelementų poreikį, prieš juos pasirenkant.
4. Nustatyti, ar pacientai yra linkę konsultuotis apie kalio ir magnio poveikį organizmui su medicinos specialistais, ar naudojasi jų rekomendacijomis.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Magnis
1.1.1. Magnio vaidmuo
Magnis yra vienas iš svarbiausių makroelementų mūsų organizme. Tai ketvirtas pagal paplitimą katijonas organizme, dalyvaujantis daugybėje gyvybiškai svarbių reakcijų. Magnis dalyvauja fermentinėse reakcijose, ATP (adenozintrifosfato) metabolizme, palaiko elektrolitų pusiausvyrą, yra atsakingas už daugelio gyvybiškai svarbių organų (širdies, nervų sistemos, raumenų) veiklą [1,2]. Magnis organizme reguliuoja raumenų susitraukimus, kraujo spaudimą, insulino metabolizmą, nervinio signalo perdavimą, vazomotorinį toną [3]. Magnis taip pat atlieka svarbų vaidmenį kalcio ir kalio jonų pernašoje pro ląstelės membraną, kuris svarbus raumenų tonusui, normaliai širdies ir kraujagyslių veiklai, pulsui [4]. Magnis reguliuoja ir kitų mikroelementų, tokių kaip vario, cinko ar vitamino D santykį organizme [5]. Magnio jonai aktyviai jungiasi prie DNR (deoksiribonukleorūgšties) polimerazės ir keičia jos struktūrą, prie kurios jungiasi fermentai DNR atstatymui ir sintezei. Dalyvauja nukleorūgščių sintezėje – magnis stabilizuoja nukleorūgščių dupleksus ir palengvina jų sulankstymą į biologiškai aktyvias antrines ir tretines struktūras, kurios yra būtinos tinkamam fermentinių reakcijų veikimui [6].
1.1.2. Magnio norma ir suvartojimas
Normali magnio koncentracija kraujo serume yra nuo0,75 mmol/l iki 0,95 mmol//l. Magnio
suvartojimas yra pateikiamas miligramais per parą. Rekomenduojama 80 mg per parą vaikams 1–3 metų amžiaus, 130 mg per parą vaikams 4–8 metų amžiaus. Berniukams rekomenduojama suvartoti ne mažiau kaip 240 mg per parą (esant 9 – 13 metų amžiaus), augant suvartojimo kiekis didėja. Vyresniems vyrams (31 – 70 metų amžiaus) rekomenduojama suvartoti apie 420 mg per parą. Mergaitėms (9 – 13 metų) rekomenduojama norma taip pat 240 mg per parą, tačiau vyresnėms (14 – 18 metų amžiaus) – suvartojimas siekia 360 mg per parą, o suaugusioms moterims (31 – 70 metų amžiaus) – 320 mg per parą [4]. Pagal šias rekomenduojamas paros normas matome, jog magnio daugiau reikia tam tikrais gyvenimo tarpsniais: augant ir bręstant organizmui, nėštumo ir laktacijos metu, vyresnio amžiaus žmonėms. Kituose šaltiniuose teigiama, jog suvartojimas turi būti apskaičiuotas individualiai atsižvelgiant į kūno svorį. t.y. 0,1 mmol/kg intraveninei magnio sulfato infuzijai [7].
1.1.3. Magnio šaltiniai
Magnis gali būti randamas maisto produktuose arba maisto papildų ar vaistinių preparatų sudėtyje. Maisto produktuose magnio gausu sėklose, angliavandenių produktuose, daržovėse, pieno produktuose, vaisiuose, mėsoje. Daugiausiai magnio yra kanapių sėklose: 100 g sėklų yra 700 mg magnio, taip pat daug (535 mg – 100 g) yra moliūgų sėklose, linų sėmenyse (392 mg – 100 g), braziliškuose riešutuose (376 mg – 100 g). Iš angliavandenių produktų magnio yra viso grūdo duonoje (2 riekelėse – 46 mg), keptose bulvėse, ryžiuose (ruduose 4 kartus daugiau nei baltuose). Ir švieži ir termiškai apdoroti špinatai, avokadai, brokoliai taip pat turi nemažą kiekį magnio sudėtyje (78 mg – 12 mg). Taip pat nemaži kiekiai magnio aptinkami piene, jogurte, lašišoje, vištienoje, avienoje, morkose, razinose [8].
1.1.4. Magnio trūkumas
Magnio trūkumas dar vadinamas hipomagnezemija, yra tada, kai magnio koncentracija kraujo serume yra mažesnė nei 0,75 mmol/l [9]. Esant magnio trūkumui pacientas gali jausti nespecifinius simptomus, tokius kaip atsiradusi depresija, nuotaikų kaita, nuovargis, raumenų silpnumas, raumenų spazmai, mėšlungis. Didelis magnio trūkumas, kai magnio koncentracija kraujo serume yra žemiau 0,4 mmol/l gali sukelti rimtesnių širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, tokių kaip sinusinio širdies ritmo pakitimai, aritmijos, silpnus traukulius, skilvelių virpėjimą, QT intervalo pailgėjimą, torsades de pointes ar net sukelti širdies priepuolį, širdies nepakankamumą ar net staigią širdies mirtį [12, 14,15]. Magnio trūkumą organizme nulemia netaisyklinga mityba, stiprus viduriavimas ir vėmimas (elektrolitų netekimas), vaistai (pvz. protono siurblio inhibitoriai, kilpiniai ar tiazidiniai diuretikai, aminoglikozidiniai antibiotikai, cefalosporinai, amfoteracinas B, cisplatina), genetiniai sutrikimai, ūminis pankreatitas, cukrinis diabetas, inkstų funkcijos sutrikimai, inkstų nepakankamumas, hiperkalcemija, dažnas alkoholio vartojimas bei gausus prakaitavimas [12,13]. Magnio trūkumas turi įtakos metabolizmo pokyčiams: padidėjusiam cholesterolio kiekiui, sumažėjusiai gliukozės tolerancijai, atsparumui insulinui ir vitamino D metabolizmui [16, 6].
1.1.5. Magnio perteklius
Hipermagnezemija – būklė, kuomet kraujo serume yra per didelė magnio koncentracija. Tokia būklė apibūdinama, kai magnio kiekis kraujo serume viršija 1,1 mmol/l. Esant tokiai magnio
koncentracijai būdingi simptomai yra galvos skausmas, nuovargis, odos paraudimas, pykinimas, vėmimas [12]. Kai magnio kiekis viršija 3,0 mmol/l, gali atsirasti sunkių elektrokardiografinių anomalijų, kurioms būdinga bradikardija, hipotenzija (žemas kraujo spaudimas) ir QRS, PR ir QT intervalų pailgėjimas. Dėl itin didelės hipermagnezemijos gali ištikti net koma, asistolė ir širdies sustojimas. Tokiu atveju būdingas ir kvėpavimo nepakankamumas, smarkus veido paraudimas ir vyzdžių išsiplėtimas bei refleksų sutrikimas [12,13,19]. Apskaičiuota, kad hipermagnezemijos paplitimas svyruoja nuo 5 iki 15 proc. Dažniausiai tai pastebima pacientams, kuriems yra sunkiai sutrikusi inkstų veikla arba vartojama didelėmis dozėmis magnio preparatų į veną ar per burną. Magnio pertekliui organizme įtakos turi laisvinamųjų, sudėtyje turinčių magnio, jūros druskos, aktyvintos anglies vartojimas [17,18,19]. Hipermagnezemijai gydyti yra skiriami kalcio preparatai, skirti širdies darbui stabilizuoti, fiziologinis tirpalas skiriamas skysčių disbalansui atstatyti, o diuretikai skiriami pagreitinti magnio pertekliaus išsiskyrimą pro inkstus. Taip pat yra nutraukiamas preparatų, sudėtyje turinčių magnio jonų, vartojimas. Toks gydymas skiriamas pacientams, kurių inkstų funkcija yra normali. Inkstų nepakankamumu sergantiems pacientams skiriama dializė, kuri greitai sumažina magnio kiekį serume. Tai yra vienintelis būdas gydyti hipermagnezemiją inkstų funkcijos sutrikimą turintiems pacientams [20, 21]. Taigi, nors hipermagnezemija yra daug retesnė už hipomagnezija, tačiau jos pasekmės ir gydymas yra daug kartų sudėtingesni.
1.2. Kalis
1.2.1. Kalio vaidmuo
Kalis vaidina pagrindinį vaidmenį rūgščių ir šarmų bei skysčių pusiausvyros reguliavime žmogaus organizme. Kalis yra pagrindinis viduląstelinis katijonas, būtinas nervų ir raumenų veiklai, angliavandenių ir baltymų apykaitai, dalyvauja reguliuojant organizmo skysčių osmosinį slėgį, ląstelių sienelių pralaidumą [22]. Kalis reikalingas normaliai širdies, raumenų, inkstų veiklai, nervų ir virškinimo sistemoms. Pakankamas jo vartojimas sumažina tikimybę susirgti širdies ligomis, mažina kraujo spaudimą, mažina infarkto ir insulto riziką [23].
1.2.2. Kalio norma
Normalia kalio koncentracija kraujyje yra laikoma 3,5 – 5,0 mmol/l [24]. Rekomenduojama suvartotina kalio paros norma suaugusiam yra 4700 mg. Sergantiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, cukriniu diabetu, esant inkstų funkcijos sutrikimams kalio suvartojimas per parą turėtų būti atitinkamai kontroliuojamas ir paskaičiuojamas individualiai [22].
1.2.3. Kalio šaltiniai
Kalio yra ne tik vaistiniuose preparatuose, bet gausu ir maisto produktuose. Ypač jo gausu kiaušinio tryniuose (23,4 mEq K+ 100 g), razinose (21 mEq K+ 100 g), slyvose (19 mEq K+ 100 g), tiek šviežiose tiek termiškai apdorotose bulvėse (15 mEq K+ 100 g), riešutuose (14 mEq K+ 100 g), šviežiuose ir termiškai apdorotuose špinatuose (12 mEq K+ 100 g), avižų dribsniuose (10,7 mEq K+ 100 g), pupelėse (9 mEq K+ 100 g), vištienoje (8,7 mEq K+ 100 g), runkeliuose ir morkose (8 mEq K+ 100 g), kiaulienoje (7,9 mEq K+ 100 g), jautienoje (7,8 mEq K+ 100 g), bananuose (5,5 mEq K+ 100 g), piene (0,7 mEq K+ 100 g), jogurte (1,5 mEq K+ 100 g) [25,26].
1.2.4. Kalio trūkumas
Kalio trūkumas organizme dar kitaip vadinamas hipokalemija. Tai būklė, kuomet kalio koncentracija kraujyje yra mažesnė nei 3,5 mmol/l. Hipokalemija skirstoma į lengvą (3,1–3,4 mmol/l), vidutinę (2,5–3,0 mmol/l) ir sunkią (<2,5 mmol/l). Toks kalio koncentracijos sumažėjimas turi didelę įtaką širdies ir kraujagyslių sistemai. Gali atsirasti QT tarpo prailgėjimas, torsade des pointes, skilvelių virpėjimas ar netgi ištinka staigi širdies mirtis [27]. Taip pat hipokalemijai būdingi ir kitų, ne tik širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai, bet ir sutrikdoma nervų ir raumenų sistemos veikla. Būdingas raumenų silpnumas, alpimas, raumenų skausmas, paralyžius [28]. Kalio trūkumo atsiradimą organizme gali lemti stiprus viduriavimas, vėmimas, insulino vartojimas, tirotoksikozė, Kušingo sindromas, pirminis hiperaldosteronizmas, hipomagnezemija, antinkščių hiperplazija, inkstų kanalėlių acitozė. Taip pat kalio koncentraciją organizme mažina ir tam tikrų vaistų vartojimas: kalį išvarančių diuretikų, vidurius laisvinančiųjų, amfotericino B, penicilinų grupės antibiotikų, teofilino [28,29].
1.2.5. Kalio perteklius
Hiperkalemija – kalio perteklius organizme, kai kalio koncentracija kraujo serume yra daugiau nei 5 mmol/l. Hiperkalemijai būdingi klinikiniai simptomai: širdies ritmo sutrikimai, kvėpavimo slopinimas, paralyžius, parestezijos, depresiniai sausgyslių refleksai, vėmimas ar viduriavimas. Šie simptomai yra stipriai susiję su pacientų mirtingumu [30]. Taigi hiperkalemija sąlygoja sutrikusį širdies darbą, kuriam būdinga skilvelių tachikardija, skilvelių virpėjimas, bradikardija, atrioventrikulinė
blokada ir asistolija, kurie gali būti mirtini [31]. Klasikiniai hiperkalemijos elektrokardiografiniai
radiniai apima padidėjusio pritaikomumo požymius, tokius kaip T aukščio bangos padidėjimas, PR prailgėjimas, P bangų išnykimas, QRS tarpo išsiplėtimas [32]. Hiperkalemija dažnai pasireiškia pacientams, sergantiems ūmine inkstų liga ir taipogi net esant lėtinei inkstų ligai. Taip pat gali pasireikšti tiems, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu ar jiems yra persodinti inkstai arba kepenys. Hiperkalemiją gali sukelti vaistai tokie kaip angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai arba angiotenzino receptorių blokatoriai, penicilinai, digoksinas, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, β adrenoreceptorių blokatoriai, heparinas, trimetoprimas [30,31]. Hiperkalemijai gydyti yra keletas būdų. Vienas iš jų tai suleisti kalcio druskų į veną (galima skirti 10 ml 10 proc. kalcio gliukonato boliusu) siekiant sunormalizuoti EKG (elektrokardiogramos) rodmenis. Taip pat skiriamas įprastas insulinas su gliukoze/dekstroze arba nebulizuoto β2 agonistu (pvz., Albuterolio 10–20 mg, salbutamolio 20 mg) ir reguliaraus insulino su gliukoze derinys (dažniausiai tai lemia kalio koncentracijos sumažėjimą ≤1 mmol/l). Skubią dializę reiktų skirti pacientams, kuriems yra nuolatiniai EKG pokyčiai, arba tiems, kurių
atsakas į β2 agonistus ar insuliną / gliukozę yra nepakankamas, ir taip pat sergantiems inkstų nepakankamumu [30,31,32,33].
1.3. Kalio ir magnio panaudojimas
Kalio ir magnio panaudojimas kartu gali padėti sumažinti širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką. Amerikoje atliktas tyrimas (tirta 121700 35 – 50 metų moterų) parodė, jog didesnis magnio ir kalio suvartojimas susijęs su 20 proc. mažesne insulto rizika. Taip pat šių makroelementų vartojimas padeda gydyti hipertenziją ir cukrinį diabetą [16,37]. Dar vienas atliktas tyrimas parodė, jog suvartojant 100 mg magnio per dieną, insulto rizika sumažėja 13 proc., o suvartojant 1000 mg kalio per dieną ši rizika sumažėja 8 proc. Sumažinus insulto riziką sumažėja ir rizika susirgti išemine širdies liga [34]. Kitas tyrimas susijęs su širdies ir kraujagyslių sistema bei kalio ir magnio vartojimu parodė, jog šie makroelementai padeda sumažinti padidėjusį arterinį kraujo spaudimą. Tirti 100 vyrų ir moterų, kurių amžius yra nuo 55 iki 75 metų, sergantys lengva ar vidutinio sunkumo hipertenzija, kuri niekada nebuvo
gydoma. Jiems buvo stebimas kraujospūdžio pokytis vartojant kalį ir magnį. Rezultatai parodė, jog
sistolinis kraujospūdis (matavimų vidurkis 8, 16 ir 24 savaitėmis) sumažėjo 7,6 mm Hg, o diastolinis kraujospūdis – 3,3 mm Hg. Taigi kalio ir magnio preparatai vyresnio amžiaus žmonėms padeda gydyti lengvą ir vidutinio sunkumo hipertenziją [35].
Buvo atliktas tyrimas siekiant nustatyti ar kalio ir magnio druskos gali sumažinti inkstų akmenligės pasikartojimo riziką. Tyrimas buvo atliktas 64 pacientams, kurių 69,4 proc. vartojo placebo ir 12,9 proc. vartojo kalio – magnio citratą 3 metus po inkstų akmenligės gydymo. Tyrimo rezultatai parodė, jog kalio – magnio citratai veiksmingai apsaugo (85 proc.) nuo pasikartojančio kalcio oksalatų susidarymo organizme. Taigi, kalio ir magnio vartojimas kartu sumažina riziką pasikartoti inkstų akmenų susidarymui [36].
Kalio ir magnio vartojimas taip pat susijęs su cukrinio diabeto gydymu. Atliktas tyrimas siekiant nustatyti šių makroelementų veiksmingumą susijusį su gliukozės koncentracijos mažinimu kraujo serume, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu. Tyrimas parodė, jog vartojantiems magnį, gliukozės koncentracija kraujyje sumažėja nuo 0,37 mmol/l iki 0,56 mmol/l. Magnis padidina jautrumą insulinui ir gliukozės toleranciją. Taip pat nustatyta, kad tiek mažas kalio vartojimas, tiek sumažėjusi kalio koncentracija kraujo serume yra reikšmingai susiję su sumažėjusiu jautrumu insulinui ir kompensaciniu insulino sekrecijos padidėjimu [37].
Kalio ir magnio preparatai skiriami gydyti raumenų skausmus ir mėšlungį. Esant hipokalemijai ir hipomagnezemijai būdingi raumenų skausmai, siekiant jų išvengti kalio ir magnio koncentraciją kraujyje reikia atstatyti į normos ribas [38].
1.4. Kalio ir/ar magnio preparatai Lietuvoje
Pagal VVKT (valstybinė vaistų kontrolės tarnybos) duomenis Lietuvoje yra receptinių ir nereceptinių kalio ir/ar magnio vaistinių preparatų. Yra registruoti 3 receptiniai tik magnio preparatai. Jų visų veiklioji medžiaga yra ta pati – magnio sulfatas heptahidratas, stiprumas taip pat visų 250 mg/ml, farmacinė forma – injekcinis tirpalas arba infuzinis tirpalas. Yra registruoti 4 tik kalio receptiniai preparatai, kurių veiklioji medžiaga – kalio chloridas. Pailginto atpalaidavimo tablečių stiprumas 750 mg, o koncentrato infuziniam tirpalui 100 mg/ml, 7,45 g/100 ml, 150 mg/ml. Nereceptinis tik kalio preparatas yra tik 1 – kalio jodido 65 mg tabletės (Potassium iodide G.L. Pharma), o nereceptiniai tik
magnio preparatai yra registruoti 5: 500 mg magnio orotato dihidrato tabletės ir 4 magnio: 400 mg
milteliai geriamajam tirpalui paketėliuose arba granulės geriamajam tirpalui, 295,7 mg/5g granulės geriamajam tirpalui, 98,6mg kietosios pastilės. Dažniausiai magnis yra sudėtyje su kitomis veikliosiomis medžiagomis, pvz.: magnio laktatas dihidratas/piridoksino hidrochloridas. Magnio ir kalio kartu vienoje formoje yra tik 1 receptinis vaistinis preparatas, t.y. kalio aspartato/magnio aspartato 45,2 mg/40 mg/ml koncentratas infuziniam tirpalui. Taip pat šios veikliosios medžiagos gali būti ir nereceptinės, kai jos yra plėvele dengtoje tabletės formoje ir jų stiprumas yra 158 mg/140 mg ir 316 mg/280 mg [55]. Taip pat Lietuvoje yra didelė magnio ir/ar kalio maisto papildų įvairovė, kurių koncentracijos ir formos skiriasi. Formos gali būti įvairiausios – tabletės, milteliai geriamajam tirpalui, granules geriamajam tirpalui ar šnypščiosios tabletės (3 priedas).
1.5. Savigyda
Savigyda – gydymasis savo nuožiūra pasirinktais nereceptiniais vaistiniais preparatais [39]. Savigyda taip pat apibrėžiama kaip ne tik vaistų, bet ir žolelių, maisto papildų vartojimas savo iniciatyva arba remiantis kitų žmonių patarimais [40]. Tai vaistai, kuriems yra nereikalingas gydytojo receptas ir asmuo norintis įsigyti tokį preparatą gali tą lengvai padaryti. Tokie vaistai yra skirti užkirsti kelią ligoms, kontroliuoti ir palengvinti tam tikrus negalavimus ir simptomus. Šių medikamentų vartojimui nėra reikalinga gydytojo priežiūra. Toks gydymasis turi pliusų ir minusų. Dėl nesunkių susirgimų/negalavimų tai yra greitas, lengvai pasiekiamas ir patogus sprendimas. Savarankiškas gydymas galėtų sutaupyti laiko, siekiant išvengti eilių prieš patenkant pas gydytoją, bei sutaupyti ribotus medicinos išteklius nuo vartojimo nedidelėmis sąlygomis. Tačiau neracionali savigydos praktika gali padidinti sveikatos sutrikimų riziką. Tai lemia nustatyta neteisinga diagnozė, netinkamas ar nereikalingas pasirinktas vaistas, atsparumas vaistui ar vaistų tarpusavio sąveika, per ilgas delsimas kreiptis į gydytoją, nepageidaujamos reakcijos į vaistą ir polifarmacija [41].
Neatsargus, netinkamas ir nereikalingas kalio ir/ar magnio turinčių vaistų vartojimas gali sukelti hipermagnezemiją ir hiperkalemiją.
1.6. Vaistininko vaidmuo
Ši profesija yra labai svarbi, nes dažniausiai tai lengviausiai ir greičiausiai pasiekiama pirmoji pagalba esant lengviems sveikatos sutrikimams, atsiradusiems simptomams ar organizmo stiprinimo klausimais. Dažnai pacientai iš vaistininkų tikisi ne tik padėti išsirinkti tinkamą preparatą, bet ir informacijos apie preparato vartojimą. Tokią farmacininko pareigą nurodo ir Gera farmacijos praktika. Pagal šias gaires farmacijos specialistas turi informuoti gyventoją apie savigydos rizikos faktorius:
• pernelyg ilgą vaistinių preparatų vartojimo laiką; • atsitiktinį panašių vaistinių preparatų vartojimą; • neteisingą dozavimą ar vartojimo būdą;
• sąveiką su kitais vaistiniais preparatais ir maistu; • neteisingą simptomų įvertinimą;
• neteisingo gydymo pasirinkimą; • delsimą kreiptis į gydytoją.
• kaip efektyviai ir saugiai vartoti vaistinį preparatą (prieš valgį, valgant, po valgio ar kitu gydytojo nurodytu būdu);
• kaip dažnai vartoti vaistinį preparatą; • kiek laiko vartoti vaistinį preparatą;
• apie galimą vaistinio preparato nepageidaujamą reakciją, perspėjant, su kokiais vaistiniais preparatais negalima vartoti išduodamo vaistinio preparato ir kada būtina informuoti gydytoją; • apie galimas vaistinio preparato kontraindikacijas.
Šią informaciją vaistininkas privalo pateikti paprastai, aiškiai ir lengvai suprantamai, svarbiausia, kad gyventojas teisingai suprastų informaciją, prieš pradėdamas vartoti vaistinį preparatą [39]. Suteikdamas šią informaciją farmacijos specialistas padeda ne tik išsirinkti reikiamą ir tinkantį individualiai preparatą, bet ir padeda pacientui suprasti kaip ir kada vartoti parinktą preparatą, siekiant palengvinti esamus simptomus, išvengti komplikacijų ir užtikrinti, jog toks preparato vartojimas bus efektyvus.
Prieš parenkant reikiamą preparatą – vaistą, maisto papildą, farmacijos specialistas turėtų tinkamai išklausyti paciento nusiskundimus ir jaučiamus simptomus. Padedant pasirinkti kalio ir/ar magnio preparatus vaistininkas turėtų įvertinti paciento būklę, paklausti kokius simptomus jis jaučia, ar kreipėsi į gydytoją, kokius vaistus jau vartoja, kokiomis lėtinėmis ligomis serga, ar buvo atlikti reikiami tyrimai siekiant nustatyti šių makroelementų trūkumą organizme. Tik gavus tokią informaciją iš paciento, farmacininkas gali tinkamai parinkti preparatą. Japonijoje farmacininkas apklausęs pacientą, kuriam yra sutrikusi inkstų funkciją išsiaiškino jo vaistų suderinamumą ir vartojimus vaistus nustatė, jog papildomas magnio oksido vartojimas jam sukėlė hipermagnezemiją, dėl to jis jaučia būdingus simptomus ir taip padėjo pacientui išvengti rimtų, gyvybiškai pavojingų komplikacijų, rekomendavęs nutraukti magnio oksido vartojimą [42]. Dar vienas atvejis, kuomet farmacijos specialistas nustatė, jog papildomas makroelemento vartojimas yra nereikalingas, buvo nustatytas 89 metų moteriai, kuri į vaistininką kreipėsi dėl polifarmacijos (vartoja 11 preparatų). Ji serga kasos vėžiu, metastazuojančiu į kepenis ir skundėsi sumažėjusiu apetitu, raumenų skausmu ir galvos svaigimu. Dėl anksčiau buvusio kalio trūkumo organizme, skirti kalio preparatai, kurie atstatė kalio koncentraciją ir šiuo metu organizme yra per didelis kalio kiekis. Siekiant išvengti keleto simptomų ir išvengti papildomų tablečių vartojimo (išvengti papildomo skrandžio sienelių dirginimo) vaistininkas rekomendavo nutraukti kalio chlorido vartojimą [43]. Taip pat farmacininkas išsiaiškinęs apie paciento vartojamus vaistus, žinant jų veikimo mechanizmą organizme gali patarti papildomai išsirinkti maisto papildus, pvz.: vartojantiems fluorochinolonus, tetraciklinų grupės antibiotikus, tiazidinius diuretikus, etinilestradiolį ir progestinus papildomai gali pasiūlyti vartoti magnio preparatus, o vartojantiems deksametazoną, metilprednizoloną, prednizoloną taip pat tiazidinius diuretikus papildomai pasiūlyti kalio turinčius preparatus.
Vartojantiems spiranolaktoną, angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorius, angiotenzino reabsorbcijos blokatorius patarti vengti papildomo kalio suvartojimo [44]. Taigi vaistininko vaidmuo yra itin svarbus ne tik padedant išsirinkti naują kalio ir/ar magnio preparatą, tačiau ir padedant atsisakyti nereikalingo ir papildomus simptomus sukeliančio preparato.
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo planavimas
Ruošiantis atlikti magistrinio darbo tyrimą, buvo sudarytas jo atlikimo planas, išskirti darbo uždaviniai ir tikslas, iškeltos darbo problemos bei apibendrintas temos aktualumas. Pasirinktas darbo metodas – anoniminė apklausa, popierinėje anketoje. Remiantis išanalizuota moksline literatūra sukurtas tyrimo instrumentas, tai anoniminė anketa (2 priedas). Prieš planuojant atlikti apklausą ir prieš pateikiant anoniminę anketą respondentams, buvo atlikta mokslinės literatūros analizė susijusi su temos aktualumu, darbo uždaviniais ir darbo tikslu taip pat gautas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Bioetikos centro pritarimas atlikti magistrinio darbo tyrimą (1 priedas).
2.2. Tyrimo objektas
Vaistinės lankytojų, vyresnių nei 18 metų, nuomonė ir žinios apie kalio ir/ar magnio preparatus, jų pasirinkimą ir vartojimą. Tai UAB „Nemuno vaistinė 59 filialo“, esančios Varnių gatvė 40–1, Kaunas, atsakymai į anoniminės anketos klausimus.
2.3. Tyrimo metodai
Ruošiant baigiamąjį magistrinį darbą, buvo naudojami šie tyrimo metodai:
• Literatūros analizė. Analizuojami moksliniai straipsniai, susiję su pasirinkta magistrinio baigiamojo darbo tema, darbo tikslu ir uždaviniais.
• Empirinis analizės metodas. Tai anoniminė, anketinė apklausa, kurioje respondentai atsako į jiems pateiktus klausimus.
• Statistinė analizė. Statistinė tyrimo analizė buvo atlikta naudojant naujausią IBM SPSS 25 versiją. Atlikti analizės rezultatai pateikiami skaičiais ir procentais. Statistinis duomenų reikšmingumas patikrintas naudojant Chi kvadrato (χ 2 ) kriterijų, bei statistinį reikšmingumą (p) (kai p < 0,05 – reikšmingas, p < 0,01 – labai reikšmingas, p < 0,001 ypatingai reikšmingas ryšys). Paveikslai ir lentelės sudarytos naudojantis Microsoft Office Excel 2003 programa.
2.4. Tyrimo instrumentas
Tyrimo instrumentas – anketinė anoniminė apklausa. Anketą sudaro 25 klausimai, iš kurių 23 klausimai yra uždarojo tipo klausimai, iš kurių vaistinės lankytojas gali pasirinkti vieną arba kelis atsakymų variantus, kuris/kurie labiausiai atspindi jo nuomonę ir 2 klausimai atvirojo tipo, kuriame prašoma įrašyti individualų savąjį variantą. Nuo 1 iki 7 ir nuo 17 iki 25 klausimo anketą pildo visi respondentai, o visus anketos klausimus turi užpildyti tie respondentai, kurie vartoja kalio ir/ar magnio preparatus. Anketoje prekiniai pavadinimai nurodyti dėl respondentų suprantamumo, tačiau analizuojant rezultatus jie užkoduojami, kur MM reiškia magnio sudėtyje turintį maisto papildą, MK – kalio turintį, MMK – magnio ir kalio turintį maisto papildą, VM – nereceptinį vaistinį magnio preparatą, VK – nereceptinį vaistinį kalio preparatą, VMK – nereceptinį kalio ir magnio vaistininį preparatą, RV – receptinį vaistinį preparatą (RVK – kalio turintis, RVM – magnio turintis, RVMK – turintis ir kalį ir magnį). Anketą sudaro 3 dalys: anketos preambulėje, kurioje nurodytas tyrimo tikslas, paaiškinama, jog anketa yra anoniminė ir kam gauti duomenys bus panaudoti, taip pat padėkojama už nuoširdžius respondento atsakymus, klausimynas – 25 klausimai, skirti išsiaiškinti respondento nuomonę ir žinias, bei trečioji dalis – dar kartelį padėka respondentui. Klausimynas suskirstytas į kelias dalis, siekiant nustatyti:
• Demografinius respondentų požymius.
• Respondentų žinias apie svarbiausius makroelementus organizmui, taip pat jų nuomonę apie tai, kam reikalingi kalio ir magnio makroelementai organizmui.
• Atsakančiųjų nusiskundimus bei lėtines ligas
• Kokius preparatus ir dėl ko vartoja vaistinės lankytojai, kas sąlygojo jų pasirinkimą ir ar respondentas neužsiima savygyda
• Respondentų žinias apie kalio ir magnio pertekliaus poveikį organizmui ir apie maisto produktus, kurių sudėtyje yra šių makroelementų.
• Vaistininko/ vaistininko padėjėjo vaidmenį pasirenkant perkamą preparatą ir suteikiamą informacijos kiekį klientui.
2.5. Tyrimo eiga
Tyrimas buvo atliekamas keletą mėnesių: nuo 2019 m. spalio mėnesio pradžios iki 2020 m. sausio mėnesio vidurio. Tyrimo imtis apskaičiuota naudojant imties dydžio formulę [http://www.macorr.com/sample-size-calculator.htm]:
n= 1/(Δ2 +1/N)
Kur: n – atvejų skaičius atrankinėje grupėje, N – generalinė aibė, Δ – paklaidos dydis. Tyrimo generalinė aibė yra Kauno miesto gyventojų tikslus skaičius paskutiniaisiais metais (2019 m.) – 286754. Paklaidos dydis 0,05. Gauta, jog tyrimo imtis yra 399. Būtent tiek anketų buvo išdalinta respondentams ir analizuojami gauti duomenys.
3. REZULTATAI
3.1. Respondentų socialinių demografinių charakteristikų analizė
Socialinių demografinių charakteristikų analizės tikslas buvo išsiaiškinti respondentų lytį, amžių bei išsilavinimą (1 lentelė).
Tyrimo metu vaistinėje pateikta užpildyti anketą į vaistinę įsigyti prekių atėjusiems 399 asmenims, iš kurių visi 399 atsakė į anketoje pateiktus klausimus. Analizuojant bendrus duomenis, pastebėta, kad respondentai pagal lytį pasiskirstė apylygiai, didžiausią procentą (76 proc.) vaistinės pacientų sudarė nuo 18 m. iki 65 m. amžiaus gyventojai. Išanalizavus rezultatus matyti, kad didžiausią respondentų dalį sudarė aukštąjį išsilavinimą įgiję Kauno miesto gyventojai (neuniversitetinį – 31 proc., universitetinį – 27 proc.).
1 lentelė. Respondentų demografinių charakteristikų lentelė
Analizuojami respondentų požymiai Procentai
Lytis Vyras 51 Moteris 49 Amžius 18–65 metai 76 65 ir daugiau metai 24 Išsilavinimas Vidurinis 23 Profesinis 19 Aukštasis neuniversitetinis 31 Aukštasis universitetinis 27
3.2. Respondentų žinios apie svarbiausius makroelementus organizmui
Atsakant į klausimą apie būtiniausius makroelementus organizmui buvo galima pasirinkti keletą atsakymų. 49 respondentai į šį klausimą neatsakė. Apklausos rezultatai (1 pav.) parodė, jog didžiąją dalį (80,7 proc.) atsakymų apie būtiniausią makroelementą organizmui sudarė kalcis, kiek mažiau sudarė geležis, kalis ir magnis.
1 pav. Nurodyti respondentų būtiniausi makroelementai organizmui (n=350)
Norint išsiaiškinti respondentų nuomonę (2 pav.), kam organizmui yra reikalingi kalio ir/ar magnio preparatai jiems pateiktas atviras klausimas. 49 respondentai į šį klausimą neatsakė. Buvo pateikta daug įvairių atsakymų, tačiau didžiausioji dalis respondentų (54,3 proc., n=190) įvardijo jog jie reikalingi širdies veiklai. Taip pat įvardijami kiti atsakymai susiję su širdies veiklos gerinimu, širdies susitraukimais, pulso reguliavimu, infarkto ir insulto rizikos sumažinimu. Kiek mažiau atsakymų buvo susiję su nuomone, jog kalis ir/ar magnis reikalingi raumenims ir nervų sistemos veiklai (atitinkamai po 100 respondentų, 28,5 proc.), atsakymai susiję su šių sistemų veiklų gerinimu, raumenų susitraukimais, miego ir atminties gerinimu, impulsų perdavimo gerinimu. Taip pat atsakiusieji teigė, jog šie makroelementai yra reikalingi kaulams bei pavieniai atsakymai, pvz.: energijos apytakai, ląstelių darbo gerinimas ir kt.
2 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas apie kalio ir/ar magnio reikiamumą organizmui (n = 350)
3.3. Respondentų lėtinės ligos ir sveikatos nusiskundimai
Tyrimo rezultatai parodė, jog daugiau negu pusė tiriamųjų (54,4 proc.) neserga lėtinėmis ligomis. Sergantys lėtinėmis ligomis (3 pav.) dažniausiai įvardijo hipertenziją (40,9 proc., 63 respondentai). Taip pat respondentai serga aritmija, opalige, hiperlipidemija cukriniu diabetu. Taip pat nustatytos retesnės lėtinės ligos (paveiksle “kitos”), tokios kaip atopinis dermatitas, aknė, epilepsija, glaukoma, hepatitas (neįvardinta koks), hipotiroidizmas, išeminė širdies liga, osteoporozė, mitralinio vožtuvo nesandarumas, nefrozė, padidėjęs rūgštingumas, pneumonija, policistozė, širdies nepakankamumas, tachikardija ir venų varikozė.
3 pav. Respondentų lėtinės ligos (n = 182)
Išsiaiškinta, jog iš visų sergančiųjų arterine hipertenzija 17,5 proc. (n=11) kalio ir/ar magnio preparatų nevartoja, 31,7 proc. (n = 20) vartoja magnio preparatus, 28,6 proc.(n = 18) – kalio preparatus, o 27 proc. (n = 17) sergančiųjų arterine hipertenzija vartoja kalio ir magnio preparatus kartu vienoje vaistų formoje. Šią sąsają gali lemti tai, jog arterinė hipertenzija yra gydoma diuretikais (šalina magnį, gali šalinti ir kalį), o vartojantiems AKFI (angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorius), ARB (angiotenzino reabsorbcijos blokatorius) kalio vartojimo reikėtų vengti. Šiame tyrime anoniminėje anketoje nebuvo klausimo apie vartojamus vaistus, todėl reikėtų papildomai tai išsiaiškinti ir, jeigu reikėtų, pateikti atitinkamas rekomendacijas. 42,4 proc. (n = 6) sergančiųjų aritmijomis, renkasi vartoti
kalio ir magnio preparatus vienoje vaisto formoje. Aritmijosbūdingos esant kalio ir magnio trūkumui
organizme [12, 14,15], todėl galima teigti, jog šiuo atveju didžioji dalis sergančių aritmijomis (92,9 proc.) gali turėti kalio ir/ar magnio trūkumą organizme (4 iš 5, sergančių aritmiją yra atlikę kalio ir/ar magnio kiekio nustatymą organizme, jiems buvo nustatyti vieno ar abiejų makroelementų trūkumai), ir dėl šios priežasties renkasi vartoti šiuos preparatus. Pusę cukriniu diabetu sergančių respondentų (n = 3) vartoja magnio preparatus. Magnis yra efektyvus siekiant labiau kontroliuoti gliukozės kiekį kraujo serume, todėl šie respondentai gali rinktis vartoti magnio preparatus būtent dėl šios priežasties.
Ryšys tarp respondento lyties ir jo sergamumo lėtinėmis ligomis yra statistiškai reikšmingas (p = 0,020). Mažiau moterų serga lėtinėmis ligomis nei vyrai (4 pav.)
4 pav. Vyrų ir moterų pasiskirstymas pagal sergamumą lėtinėmis ligomis (n = 399)
Taip pat pritaikius Chi kvadrato kriterijų nustatyta, jog ryšys tarp amžiaus ir respondentų sergamumo lėtinėmis ligomis taip pat statistiškai reikšmingas (p = 0,000). Lėtinėmis ligomis labiau serga vyresnio amžiaus žmonės (80,2 proc.)., nei 18 – 65 metų amžiaus (35,5 proc.)
Pagal gautus atsakymus (5 pav.) didžiausia dalis (23,1 proc.) respondentų jaučia nuovargį, mieguistumą. Šiek tiek mažesnė dalis (21 proc.) skundžiasi sutrikusiu miegu ir pablogėjusia atmintimi. Taip pat respondentai jaučia mėšlungį ir raumenų skausmą, sumažėjusią raumenų veiklą, dažną prakaitavimą, nereguliariu širdies darbu, aritmijomis, padažnėjusiu šlapinimusi ir kvėpavimo funkcijų sutrikimais. 5,7 proc. respondentų įvardijo kitus (paveiksle „kita“) nusiskundimus: nugaros, galvos, sąnarių skausmą, troškulį, sutrikusį virškinimą, galvos svaigimą, bendrą silpnumą ir kt. 44 respondentai neatsakė apie jaučiamus sveikatos sutrikimus.
5 pav. Respondentų sveikatos sutrikimai (n = 355)
3.4. Kalio ir/ar magnio preparatų pasirinkimo ir vartojimo ypatumai
Atlikus tyrimą (6 pav.) nustatyta, jog 9,5 proc. sudarė kalio ir magnio vienoje vaisto formoje vartojimas. Iš rezultatų matyti, kad didžiausia dalis respondentų vartojančių makroelementų preparatus, renkasi vien tik magnio turinčius preparatus.
6 pav. Respondentų vartojami preparatai (n = 399)
Rezultatai parodė, jog 61,4 proc. (n = 245) respondentų nevartoja nei kalio nei magnio preparatų. Iš jų didžiausia dalis (70,9 proc.) šių preparatų nevartoj, nes neturi šių makroelementų trūkumo (apie šių respondentų atliktą kalio ir/ar magnio kiekio nustatymo kraujo serume tyrimą ir jų rezultatus žinių neturime, galima spręsti, jog taip atsakę respondentai yra atlikę šį tyrimą, arba tai yra tik respondento nuomonė), likusi dalis nevartoja, nes yra nusistatę prieš preparatų vartojimą ir renkasi vartoti arbatas, žoleles ir praturtintą maistą, arba nevartoja, nes nemano, kad šie preparatai veikia (7 pav.).
7 pav. Priežastys, dėl kurių yra nevartojami kalio ir/ar magnio preparatai (n = 245)
Rezultatų pasiskirstymas tarp respondentų lyties ir kalio ir/ar magnio vartojimo nėra reikšmingas (p = 0,843), tačiau tarp respondentų amžiaus ir vartojamų preparatų (8 pav.) statistiškai reikšmingas (p =0,000). Vyresniojo amžiaus respondentai daugiau vartoja (56,5 proc.) kalio ir/ar magnio preparatus, nei 18–65 metų amžiaus respondentai (33,5 proc.), tai lemia reikšmingą pasiskirstymą ir tarp respondentų kalio ir/ar magnio vartojimo sąsają su lėtinėmis ligomis (p = 0,000).
8 pav. Respondentų amžiaus pasiskirstymas pagal kalio ir/ar magnio preparatų vartojimą (n = 399)
Vartojantys (38,6 proc.) kalio, magnio, kalio ir magnio vienoje vaisto formoje preparatus kaip pagrindinę priežastį dėl ko vartoja nurodė širdies veiklos gerinimą (20,8 proc. visų vartojančių šiuos
preparatus) taip pat nurodė, jog vartoja stiprinti raumenis, mėšlungiui gydyti, nervų sistemos veiklos gerinimui, elektrolitų disbalansui panaikinimui organizme ir kt.
Atlikus tyrimą (2 respondentai neatsakė į šį klausimą) nustatyta (9 pav.), jog dažniausiai (14,4 proc.) vartotas magnio turintis maisto papildas yra MM3, kalio (10,8 proc.) – MK2, o daugiausiai vartotas kalio ir magnio vienoje vaisto formoje preparatas (9,6 proc.) – maisto papildas MMK2. Dažniausiai vartojamos kalio ir magnio druskos: magnio citratas, kalio citratas (3 priedas).
9 pav. Respondentų vartojami preparatai (n = 154)
Tyrimo rezultatai parodė (10 pav.), jog didžiausia dalis respondentų (24 proc.) dėl kalio ir/ar magnio preparatų pasirinkimo ir vartojimo kreipėsi į gydytoją ir šis rekomendavo preparato vartojimą. Mažesnės respondentų dalys teigė, jog išsirinkti ir vartoti kalį ir/ar magnį patarė vaistininkas arba rekomendavo kitas asmuo, kuris yra jautęs/jaučia panašius simptomus. Likę respondentai (39,4 proc.) preparatą renkasi vartoti patys. Šiai respondentų grupei įtaką padarė reklama televizoriuje, internete ar radijuje. 2 respondentai, vartojantys kalio ir/ar magnio preparatus, į šį klausimą neatsakė.
10 pav. Veiksniai, nulėmę kalio ir/ar magnio preparatų vartojimą ir pasirinkimą (n = 152)
Didžiajai daliai (69 proc.) respondentų, vartojančių kalio ir/ar magnio preparatus, nebuvo atliktas kalio ir/ar magnio kiekio nustatymas organizme.
Iš atlikusiųjų kalio ir/ar magnio tyrimą, 89,4 proc. (n = 42), respondentų teigė, jog jiems buvo nustatytas vieno ar abiejų makroelementų trūkumas. Taigi mažoji dalis respondentų, vartojančių kalio ir/ar magnio preparatus ir yra atlikę šių makroelementų kiekio nustatymo tyrimą organizme neturi šių makroelementų trūkumo.
Nustatyta, jog 16 proc. (n = 25) (2 lentelė) tiriamųjų, atsakiusių, jog renkasi vartoti kalio ir/ar magnio preparatus, šiuos preparatus vartos pirmą kartą.
2 lentelė. Kalio ir/ar magnio preparatų vartojimo laikas
Analizuojami duomenys Respondentų atsakymai Procentai Kiek laiko respondentai
vartoja kalio ir/ar magnio preparatus
Vartos pirmą kartą 16
Vartoja jau kurį laiką 84
Nustatyta (11 pav.), jog dažniausiai (25 proc.; n = 32) kurį laiką jau vartojantys respondentai įvardijo, jog šiuos preparatus vartoja 2 mėnesius, kiti pateikti atsakymai buvo nuo 1 savaitės laiko iki 6 metų.
Apklausus respondentus vartojančius kalio ir/ar magnio preparatus ilgiau nei 3 mėnesius nustatyta jog pakartotiniai tyrimai (12 pav.) siekiant išsiaiškinti vaistų/maisto papildų efektyvumą atliko 30,9 proc. respondentų (n = 17), o beveik pusė atsakiusiųjų pakartotinio tyrimo neatliko.
12 pav. Pakartotinis kalio ir/ar magnio trūkumo tyrimas respondentams vartojantiems kalio ir/ar magnio preparatus ilgiau nei 3 mėnesius (n = 55)
Atlikus duomenų analizę (13 pav.) nustatyta, jog daugiausiai (37 proc.) respondentų, vartojančių kalio/magnio preparatus įvardijo, jog šių makroelementų turinčius preparatus reikia vartoti iki tol, kol tyrimai neberodys kalio ir/ar magnio trūkumo organizme. Šiek tiek mažiau (2 proc. skirtumu) įvardijo, jog šiuos preparatus reikia vartoti pusę metų. 2 proc. šių respondentų galvoja, jog kalį ir/ar magnį pakanka vartoti 1 mėnesį.
3.5. Respondentų žinios apie kalio ir magnio pertekliaus poveikį organizmui ir
apie maisto produktus, kurių sudėtyje yra šių makroelementų
Atlikus tyrimą nustatyta, jog mažiau nei pusė visų respondentų (43,1 proc, n = 172) yra girdėję apie hiperkalemijos ir hipermagnezemijos poveikį organizmui.
Pasiskirstymas tarp respondentų lyties ir žinių apie hipermagnezemiją bei hiperkalemiją yra reikšmingas (p = 0,012). Moterys yra daugiau girdėję apie kalio ir magnio makroelementų pertekliaus poveikį organizme (14 pav). Statistiškai reikšmingo ryšio tarp respondentų amžiaus ir žinių apie kalio ir magnio pertekliaus poveikį organizme nėra (p = 0,212).
14 pav. Vyrų ir moterų pasiskirstymas pagal kalio ir/ar magnio pertekliaus poveikio organizmui žinias (n = 399)
Iš tyrimo rezultatų (15 pav.) matyti, jog 40,2 proc. (n = 70) respondentų, atsakiusių, jog yra girdėję apie hipermagnezemiją, pykinimą įvardino kaip būdingiausią simptomą šiai būklei. Panašus respondentų skaičius (n = 67) pažymėjo, jog tokiai būklei būdingas ir vėmimas, 37,4 proc. respondentų, atsakiusių, jog jiems yra tekę girdėti apie hipermagnezemiją, nežino, kas yra jai būdinga. Siekiant išsiaiškinti respondentų žinias, anketoje buvo pateikti ir neteisingi variantai: raumenų silpnumas, aukštas kraujo spaudimas, sutrikęs šlapinimasis, gausus prakaitavimas, mėšlungis, išblyškusi oda – nustatyta, kad neteisingus atsakymus pasirinko 15,2 proc. atsakiusiųjų.
15 pav. Hipermagnezemijos simptomai (n = 172)
Nustatyta (16 pav.), jog daugiau nei pusę respondentų (55,2 proc., n = 96), girdėjusių apie hiperkalemijos poveikį organizme, pagrindinį šios būklės simptomą įvardijo sutrikusį širdies ritmą. Taip pat nemažai respondentų atsakė, jog hiperkalemijai būdingas pykinimas ir vėmimas. 13,8 proc. respondentų girdėjusių apie hiperkalemiją nežino kas yra jai būdinga. Respondentams taip pat pateikti neteisingai atsakymai: nemiga, gelta, nagų lūžinėjimas, vidurių užkietėjimas, krūtinės skausmas, karščiavimas ir plaukų slinkimas, kurie sudarė 15,3 proc. visų atsakymų.
Paklausus visų respondentų ar jie renkasi vartoti kaliu ir magniu praturtintus maisto produktus, dauguma šių produktų nesirenka specialiai dėl to, o 47,6 proc. (n = 190) atsakė, jog renkasi maisto produktus savo sudėtyje turinčius būtent šiuos makroelementus.
Respondentai, vartojantys kalio ir/ar magnio preparatus, maisto produktus, praturtintus šiais makroelementais, renkasi dažniau (53 proc.) nei nevartojantys (44 proc.). Taip gali būti todėl, jog respondentai, vartojantys šiuos preparatus, labiau domisi apie šių makroelementų naudą, reikalingumą ir šaltinius ir nori suvartoti dar daugiau kalio ir/ar magnio.
Tiriamųjų buvo klausiama, kokiuose produktuose, jų manymu, gali būti daugiausiai kalio ir/ar magnio. Prie teisingų atsakymo variantų priskiriami: špinatai, kiauliena, brokoliai, ryžiai, pomidorai, riešutai, avokadai, razinos ir bulvės. Tyrimo dalyvių buvo prašoma pasirinkti visus, jų manymu, teisingus atsakymo variantus. Kaip pagal tai pasiskirstė tiriamieji pavaizduota 17 paveiksle. Likę atsakymų variantai nėra visiškai neteisingi, tačiau, tuose maisto produktuose kalio/magnio kiekis nėra toks didelis, kaip teisinguose atsakymuose.
47,6 proc. respondentų bananus įvardijo kaip pagrindinį kalio ir/ar magnio maisto šaltinį. Bananai, savo sudėtyje turi kalio ir magnio [9, 25, 26]. 100 g minkštimo yra 29,39 ± mg magnio ir 350,39 ± 1,64 mg kalio [45]. Taip pat didelė dalis (35,8 ir 35,3 proc. respondentų) pasirinko pomidorus ir avokadus kaip produktus, jų manymu, savo sudėtyje turinčius magnį ir/ar kalį. Viso nustatyta 25 proc. neteisingų (šių produktų sudėtyje yra tik mažas kiekis kalio ir/ar magnio) atsakymų. Dažniausiai įvardintas neteisingas atsakymas buvo pienas (5,6 proc. atsakymų) ir jogurtas (4,8 proc. atsakymų). Taip pat neteisingiems atsakymams priklauso lapiniai kopūstai, lašiša, kava, avietės, apelsinai. 29,1 proc. visų respondentų tiesiog nežinojo atsakymo į šį klausimą.
17 pav. Maisto produktai, savo sudėtyje turintys kalio ir/ar magnio (n = 399)
3.6. Farmacijos specialisto suteikiama konsultacija respondentams
Pastebėta, jog 79,7 proc. (n = 122) kalio ir/ar magnio preparatus vartojančių respondentų, vaistininkas ar jo padėjėjas padeda išsirinkti reikiamą preparatą, o 20,3 proc. šių respondentų preparatą išsirinko patys (pagal chi kvadrato kriterijų, sąsaja reikšminga, nes p = 0,000). Aukščiau pateiktame 10 pav. nurodyta, kas turėjo įtakos pradėti vartoti kalio ar magnio preparatus, pvz.: rekomendavo gydytojas, ar patarė kitas asmuo, o farmacijos specialistas padeda išsirinktų konkretų preparatą. Taigi apsisprendę vartoti ar jau vartojantys kalio ir ar/ magnio turinčius preparatus dažniau kreipiasi į vaistininką, nei nevartojantys. Tarp lyties bei amžiaus ir vaistininko pagalbos išsirenkant norimą preparatą reikšmingas ryšys nenustatytas.
Didelė dalis (86,3 proc., n = 132), vartojančių kalio ir/ar magnio preparatus respondentų kreipiasi į vaistininką konsultacijos, o 2,6 proc. likusiųjų neįdomu, ką gali papasakoti vaistininkas, ir 11,1 proc. informacijos ieško internete, gauti rezultatai pateikti 18 paveiksle. Tai tik parodo, jog vaistininkas yra labai svarbus asmuo, siekiant pacientui gauti informacijos apie pasirinktą preparatą (statistiškai reikšminga sąsaja, p = 0,000).
18 pav. Respondentų, vartojančių kalio ir/ar magnio preparatus, kreipimasis į vaistininką konsultacijos (n = 153)
Respondentų amžius taip pat statistiškai reikšmingas (p = 0,000), kaip ir lytis (p = 0,034), polinkiui į vaistininko konsultaciją. Senyvo amžiaus respondentai yra labiau linkę kreiptis konsultacijos į vaistininką ar jo padėjėją (89,5 proc.), nei jaunesni asmenys (72,5 proc.). Pastarieji daugiau informacijos apie vaistinį preparatą ieško internete, nei senyvo amžiaus gyventojai. Moterys (78,3 proc.) dažniau kreipiasi konsultacijos į vaistininką, nei vyrai (74 proc.).
Išsiaiškinta (19 pav.), jog beveik visi respondentai, vartojantys kalio ir/ar magnio preparatus (96,1 proc.) atsakė, kad vaistininkas ar vaistininko padėjėjas suteikia informaciją apie vaisto/maisto papildą vartojimo laiką ir dažnį. Mažiausiai respondentų dalis (23,5 proc.) teigė, jog farmacijos specialistas suteikia informaciją apie vaisto/maisto papildo laikymo sąlygas arba galimas sąveikas su kitais vaistais. 1 respondentas vartojantis šiuos preparatus į šį klausimą neatsakė.
19 pav. Farmacijos specialisto suteikiama informacija vartojantiems kalio ir/ar magnio preparatus (n =153)
Išanalizavus tyrimo rezultatus (20 pav.), nustatyta, jog daugumai vartojančiųjų kalio ir/ar magnio preparatus vaistininkas suteikė visa norimą informaciją, dalis (39,6 proc.) respondentų teigė, jog vaistininkas norimą informaciją suteikė tik iš dalies, nes nepaminėjo kelių detalių, pvz.: kokie šalutiniai veikliosios medžiagos poveikiai ar kada vartoti vaistą/maisto papildą – prieš valgį ar po valgio ir kt. Mažiausia dalis šių respondentų (n = 5) teigė, jog vaistininkas visiškai nesuteikė informacijos apie perkamą preparatą.
Tarp amžiaus, lyties ir pakankamos informacijos, gautos iš farmacijos specialisto, kiekio nustatymo statistinio reikšmingumo nėra (p =0,305 ir p = 0,308 atitinkamai).
20 pav. Vaistininko suteiktos informacijos pakankamumas vartojantiems kalio ir/ar magnio preparatus (n = 154) 57.2 39.6 3.2 0 10 20 30 40 50 60 70 Taip, pakanka Pakanka iš dalies Ne, nepakanka Procentai, proc. In fo rm acijo s kiekio p ak an ka m u m as
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Kalis ir magnis organizme atlieka svarbius vaidmenis, todėl yra gyvybiškai reikalingi. Šių makroelementų trūkumai organizme sukelia daugybę negalavimų: pasireiškia širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai, sutrikdoma nervų ir raumenų sistemos veikla, būdingas raumenų silpnumas, skausmas, mėšlungis [12,14,15,27,29]. Todėl, esant trūkumui ar būdingiems simptomams yra renkamasi vartoti preparatus, turinčius kalio ir/ar magnio. Per dažnas ir per didelis šių makroelementų turinčių preparatų vartojimas gali būti žalingas. Per dideli kalio ir magnio kiekiai kraujo serume taip pat gali būti gyvybiškai pavojingi kaip ir jų trūkumas [12,13,31]. Dažnai žmonės nežinodami tikslaus kalio ar magnio kiekio organizme užsiima savygyda taip norėdami sumažinti atsiradusius simptomus juos tik labiau pastiprina. Dėl šios priežasties, gauti rezultatai yra svarbūs, norint išsiaiškinti, ar asmuo žino apie kalio ir/ar magnio preparatų vartojimo sukeliamas rizikas.
Atliktame tyrime su Portugalijos 244 atletais (66 proc. iš jų yra vyrai) 64 proc. vartojo makroelementų turinčius preparatus per pastaruosius 24 mėnesius. Iš jų 58 proc. vartojo magnio preparatus, 24 proc. geležies preparatus ir 20 proc. kalcio preparatus [46]. Šiame tyrime gauti rezultatai rodo, jog 80,7 proc., respondentų atsakė, jog kalcis, 77,4 proc., jog geležis ir 71,4 proc., jog magnis yra vieni iš būtiniausių makroelementų organizme, iš jų kalio ir magnio preparatus renkasi vartoti 38,6 proc. Rezultatai tarp šio tyrimo ir atlikto su atletais gali skirtis dėl respondentų amžiaus, sergamumo lėtinėmis ligomis, sveikatos sutrikimų.
Remiantis moksline literatūra, išsiaiškinta, jog kalio ir magnio trūkumą ar perteklių organizme gali sukelti vartojami vaistai [12,17,28,30]. Jungtinių Amerikos Valstijų Maisto ir Vaistų Asociacija 2011 pranešė, jog ilgą laiką protonų siurblio inhibitorių vartojimas gali sukelti stiprią hipomagnezemiją. Nustatyta jog ji pasireiškia 13 proc. vartojančių šiuos vaistus. Taip pat nustatyta, jog tiazidinių diuretikų vartojimas sumažina nuo 5 proc. iki 10 proc. magnio koncentraciją [47]. 45,6 proc. respondentų, dalyvavusių šiame tyrime, serga lėtinėmis ligomis. Analizuojant gautus rezultatus, nustatyta, jog lėtinės ligos yra statistiškai reikšmingos (p = 0,000) kalio ir/ar magnio preparatų vartojimui. Galima daryti prielaidą, jog sergant lėtinėmis vartojantys vaistai sukelia kalio ir/ar magnio trūkumą organizme, dėl to respondentai vartoja šių makroelementų turinčius preparatus.
Olandijoje atliktas tyrimas parodė, jog kalio ir magnio vartojimas mažina kraujo spaudimą ir padeda gydyti hipertenziją. Vartojantiems šiuos makroelementus pusę metų, sistolinis kraujo spaudimas sumažėjo 7,6 mmHg, o diastolinis – 3,3 mmHg [35]. Didžiausia sergančiųjų lėtinėmis ligomis respondentų dalis (40,9 proc.) serga arterine hipertenzija, iš jų 82,5 proc. vartojo kalio ir/ar magnio preparatus. Iš to galima spręsti, jog vartojami preparatai gali būti vartojami siekiant sumažinti arterinį kraujo spaudimą.
Atliktas tyrimas su paraolimpiniais sportininkais rodo, jog (18 vyrų ir 22 moterų) renkasi vartoti makroelementų turinčius preparatus. Iš jų (2 atletai nevartoja kalio ir/ar magnio preparatų) 81,9 proc. suvartoja rekomenduojamą magnio paros normą, o 59,4 proc. – rekomenduojamą kalio paros normą, kurią gauna vartodami kalio ir/ar magnio preparatus. Taip pat tyrime su atletais nustatyta, jog dažniausiai vartoti šiuos preparatus jiems patarė dietologas, mitybos specialistas. Moterys nurodė, kad antrasis ir trečiasis pasirinkimas yra gydytojas (45,5 proc.) ir nurodyta informacija ant produkto etiketės (18,2 proc.). Vyrai teigė, kad pasirinkti šiuos preparatus rekomendavo atletikos treneris (50,0 proc.), tai yra antrasis jų pasirinkimas, o trečiasis – gydytojas (33,3 proc.), rasta informacija internete (33,3 proc.) ir komandos nariai ar draugai (33,3 proc.) [48]. Šiame tyrime nustatyta, jog iš 41,8 proc. respondentų, vartojančių kalio ir/ar magnio preparatus, dažniausiai pasirenkamas magnio preparatas MM3 (14,4 proc.), kalio MK2 (10,8 proc.), o kalio ir magnio vienoje formoje – MMK2 (9,6 proc.). Tačiau, skirtingai nuo lyginamojo tyrimo, preparatų pasirinkimui nebuvo nustatyta vyraujančios priežasties.
Buvo lyginami trijų magnio preparatų: citrato, oksido ir aminorūgščių chelato biologinis prieinamumas vartojant 300 mg elementinio magnio paros dozę 46 sveikiems asmenims. Preparatai vartojami 60 dienų. Magnio citratas turi didesnę absorbciją (P = 0.033), nei magnio oksidas. Nustatyta, jog magnio citratas turi geriausią biologinį prieinamumą lyginant su kitomis druskomis [49]. Šiame tyrime nustatyta, jog dažniausiai pasirinkta magnio veiklioji medžiaga buvo magnio citratas. Galima teigti, jog respondentai daugiausiai vartoja geriausiai pasisavinamus maisto papildus.
Stokholme atliktame tyrime su hipokalemiją ir hiperkalemiją turinčiais asmenimis (n = 364955) identifikuota, kad 69,4 proc. asmenų atliko kalio nustatymo organizme tyrimą 1 arba 2 kartus, 16,7 proc. 3–4 kartus, o 13,9 proc. daugiau nei 4 kartus. Hipokalemija pasireiškė 49 662 (13,6 proc.) asmenims, iš kurių ji pasikartojo 33 proc. [50]. Šiame tyrime nustatyta, jog 89,4 proc. vartojančių kalio ir magnio preparatus, bei atlikusių šių makroelementų tyrimo nustatymą organizme, turi vieno arba abiejų makroelementų trūkumą (n = 42), o pakartotinį tyrimą iš vartojančių kalio ir/ar magnio preparatus ilgiau nei 3 mėnesius, atliko 30,9 proc. (n = 17). Remiantis šiais tyrimais, pastebėtas panašus pacientų, kuriems buvo nustatyta makroelementų koncentracija kraujo serume, pokytis, todėl galima manyti, kad gauti duomenys šiame tyrime atitinka Stokholmo tirtą imtį.
Amerikoje Mayo klinikoje, Minesotoje, buvo tirta 288120 pacientų, kurie buvo hospitalizuoti nuo 2009 iki 2013 metų. 31,5 proc. šių tiriamųjų turėjo per didelį magnio kiekį organizme (Mg > 0,91 mmol/l) [51]. Kitas tyrimas taip pat atliktas Amerikoje parodė, jog iš 3563 vyresnių nei 18 metų pacientų 973 (27,3 proc.) turėjo kalio perteklių [52]. Šiame tyrime nustatyta, jog 56,9 proc. respondentų, apie hiperkalemiją ir hipermagnezemiją nėra girdėję. Taigi, nors ir magnio ar kalio perteklius pasireiškia gan dažnai, tačiau žmonės turi per mažai informacijos apie šių būklių poveikį organizme.
