LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS BIOLOGINIŲ SISTEMŲ IR GENETINIŲ TYRIMŲ INSTITUTAS
JOLANTA MONKUVIENĖ
KAČIŲ GENETINIŲ IŠTEKLIŲ MONITORINGAS IR PANAUDOJIMAS LIETUVOJE
CATS GENETIC RESOURCES MONITORING AND PURPOSE IN LITHUANIA
Gyvūninių išteklių valdymo magistro studijų baigiamasis darbas
Darbo vadovė: doc. Dr. Natalija Makštutienė
KAUNAS 2014
2 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kačių genetinių išteklių monitoringas ir panaudojimas Lietuvoje“
1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
Jolanta Monkuvienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Jolanta Monkuvienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO doc. Dr. Natalija Makštutienė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE prof. dr. Ilona Teodora Miceikienė
(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/ jos vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretorės (-iaus) parašas)
3
TURINYS
SANTRUMPŲ SĄRAŠAS...4
SUMMARY...5
SANTRAUKA...6
ĮVADAS...7
1. LITERATŪROS APŽVALGA...8
1.1. Kačių atsiradimo istorija...8
1.2. Kačių panaudojimas...10
1.3. Kačių genetinės ligos įtakojančios kačių veisimą...11
1.4. Kačių duomenų bazės...12
1.4.1. Lietuvos felinologų draugija...14
1.4.2. Kačių veislynai...15
1.4.3. RegiVet...15
1.4.4. Gyvūnų registracijos centras...16
1.4.5. Vilniaus miesto gyvūnų duomenų bazė...16
1.5. Kačių klasifikacija...16
1.6. Populiariausios kačių veislės Lietuvoje...17
1.6.1. Persų veislės katė (Persian)...18
1.6.2. Britų trumpaplaukės veislės katė (British shothair)...19
1.6.3. Siamo veislės katė (Siamese)...20
1.6.4. Kornvalio reksų veislės katė (Cornish rex)...21
1.6.5. Egzotų veislės katė (Exotic)...21
1.6.6. Meino meškėnų veislės katė (Meine Coon)...22
1.6.7. Rusų mėlynosios veislės katė ( Russian Blue)...23
1.6.8. Abisinijos veislės katė (Abyssinian)...24
1.6.9. Bengalijos veislės katė (Bengal)...25
1.6.10. Turkų angoros veislės katė (Angora Turc)...26
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS...28
3. TYRIMO REZULTATAI...29
3.1. Kačių registracijos analizė duomenų bazėse...29
3.2. Registruotų ir išvestų kačių analizė pagal veisles...32
3.3. Genetinių ligų tikimybė analizuojamose kačių veislėse...40
4. REZUTATŲ APTARIMAS...43
IŠVADOS...45
LITERATŪRA...46
4
SANTRUMPŲ SĄRAŠAS
FIFe - Tarptautinė felinologų federacija HKM – Hipertrofinė kardiomiopatija;
PKD – Inkstų policistozė;
PRA – Progresuojanti tinklainės atrofija;
GM – Gangliozidozė;
PK – Piruvato kinazės trūkumas;
SMA – Stuburo raumenų atrofija;
UAB – Uždariji akcinė bendrovė JAV – Jungtinės Amerikos valstijos
5
SUMMARY
Author: Jolanta Monkuvienė
Title: Cats genetic resources monitoring and purpose in Lithuania.
Supervisor: Doc. dr. Natalija Makštutienė
Place of work: The work was carried out at Biological Systems and Genetic Research Institute of Veterinary Academy, Lithuanian University of Health Sciences during the period of 2012 – 2014.
Size of Thesis: 47 pages, 19 figures, 14 tables.
Object and tasks of work: Collect and analyze scientific literature on cats breeds that are
bred on Lithuania. Collect data of Lithuanian cat database. Collect data about cat uses, and genetic diseases to breed Affects.
Research methodology: Analysis of scientific literature, scientific articles, and statistical
data. Different articles and research material offering information on the issue under consideration were used as the basis for the research.
Results and conclusions: It was found that during the 2009 - 2013 year has registered 34618 animals. Lithuania was recorded in 7297 from a 4198 cat belonged to the ten most popular cat breeds. RegiVet database within five years was recorded in 3409, cat. Vilnius city animal database recorded 711 cats. 15 cattery over five years has been derived 372 cats. The study has been selected for the most popular breed of cat and consists of a dozen varieties. 2009 - 2013, the most common breed of cat has been found in Persian cats. It is also one of the most popular British Shorthair cat was, Siamese, Cornish rex and Exotic cats. Over the years, research has been less popular cat Maine Coon, Russian Blue , Abyssinian, Bengal, and the Turkish Angora cat breed.
Varieties have been identified which predicted increase in the number of trendsetting is Persian, British shorthair and Siamese cats. It has also established a variety of which predicted a slight increase in the number of trendsetting, the Cornish Rex, Maine Coon, Exotic, and the Bengal cat breed. And set out a variety of monitored depopulation trendsetting, this Russian Blue, Abyssinian, Turkish Angora cat breed.
The study showed the likelihood of genetic diseases in the most popular cat breeds. The greatest likelihood of genetic diseases to Bengal and Maine Coon, and Persian cat breed. Bengal cat breed was found in 2.78 %; Maine Coon breed, 2.06%, And the Persian cat breed 1.13 % genetic disorders.
Key words: Cats genetic resources monitoring, breeds, genetic diseases.
6
SANTRAUKA
Darbą atliko: Jolanta Monkuvienė
Darbo pavadinimas: Kačių genetinių išteklių monitoringas ir panaudojimas Lietuvoje Darbo vadovė: doc. Dr. Natalija Makštutienė
Darbo vieta: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos akademija, Biologinių sistemų ir genetinių tyrimų institutas.
Darbo apimtis: 47 puslapiai, 19 paveikslų, 14 lentelių.
Darbo tikslas ir uždaviniai: Surinkti ir išanalizuoti informaciją apie esančius Lietuvos kačių registrų duomenų bazes; Ištirti kačių veislių populiarumą Lietuvoje; Ištirti kačių skaičiaus kitimo tendencijas populiariausiose veislėse 2009 – 2013 m.; Ištirti kokios dažniausiai pasitaiko genetinės ligos veisiant kates ir kokiose veislėse.
Tyrimo metodika: mokslinės literatūros analizė, statistinių duomenų rinkimas ir apdorojimas.
Rezultatai ir išvados: Nustatyta, kad per 2009 – 2013 metus, buvo užregistruoti 34618 gyvūnai.
Lietuvoje buvo užregistruotos 7297 katės iš kurių 4198 priklausė dešimčiai populiariausių kačių veislių. RegiVet duomenų bazėje per penkis metus buvo užregistruotos 3409 katės. Vilniaus miesto gyvūnų duomenų bazėje užregistruotos 711 katės. 15 kačių veislynuose, per penkis metus buvo išvestos 372 katės.
Tyrimo metu buvo atrinktos populiariausios kačių veislės ir sudarytas šių veislių dešimtukas.
2009 – 2013 metais dažniausiai aptinkama kačių veislė buvo Persų katės. Taip pat vienos iš populiariausių kačių buvo Britų trumpaplaukės, Siamo, Kornvalio reksų ir Egzotų katės. Per tiriamuosius metus mažiau populiarios katės buvo Meino meškėnai, Rusų mėlynosios, Abisinijos, Bengalijos, bei Turkų angoros veislių katės.
Buvo nustatytos veislės, kurioms prognozuojama skaičiaus didėjimo tendencija, tai Persų, Britų trumpaplaukėms ir Siamo veislių katėms. Taip pat nustatytos veislės kurioms prognozuojama nežymi skaičiaus didėjimo tendencija, tai Kornvalio reksai, Meino meškėnai, Egzotai ir Bengalijos veislių katės. Bei nustatytos veislės, kurioms stebima skaičiaus mažėjimo tendencija, tai Rusų mėlynosios, Abisinijos, Turkų angoros veislių katės.
Tyrimo metu buvo nustatyta, genetinių ligų tikimybė populiariausiose kačių veislėse.
Didžiausią genetinių ligų tikimybę turi Bengalijos, bei Meino meškėnų veislės, taip pat Persų veislės katės. Bengalijos kačių veislėje buvo aptikta 2,78 proc.; Meino meškėnų veislėje 2,06 proc., o Persų kačių veislėje 1,13 proc. genetinių sutrikimų.
Raktažodžiai: kačių genetinių išteklių monitoringas, veislės, genetinės ligos.
7
ĮVADAS
Tūkstančius metų katės traukė žmones. Senovės egiptiečiai jas garbino, o viduramžiais žmonės jų bijojo ir laikė raganų bendrininkėmis. Šiuo metu katės laikomos kaip augintiniai namuose ir kaip naminiai gyvūnai graužikų medžioklei. Naminės katės ir žmogaus santykiai laikomi abipusiais (mutualistiniais). Katės yra pripažintos, kaip gydomąją galią turintys gyvūnai.
Felinoterapija – tai gydymas pasitelkiant kates. Katės jaučia šeimininkų sveikatos problemas ir padeda jas išspręsti. Seniai žinoma, kad katės glostymas normalizuoja kraujo spaudimą: padidina per žemą ir pažemina per aukštą, tad mažėja ir infarkto rizika. Žmogui katės glostymas ir jos murkimas sukelia teigiamas emocijas, pagerina nuotaiką. Daugumai žmonių, katės, taip pat kaip ir šunys yra geriausi jų draugai.
Katė (lot. Felis silvestris catus) – katinių šeimos plėšrusis žinduolis, laukinės katės porūšis.
Dabartinės katės greičiausiai kilusios iš Senovės Egipte apie 3500 m. pr. m. e. prijaukintų laukinių kačių, nors tikslus prijaukinimo laikas nėra nustatytas. Katė yra mėsėdis plėšrūnas, galintis medžioti daugiau nei 1000 rūšių gyvūnų, sugebantis išmokti (pats arba dresuojamas) klausyti paprastų komandų ir naudotis paprastais mechanizmais. Katės gali bendrauti daugiau nei 100 kūno kalbos pozų ar garsų (tokių kaip miaukimas, murkimas ir kiti). Senovės Egipte katės laikytos šventomis, - jų deivė – Basta. Naminės katės žinomos Senovės Graikijoje ir Romoje. Lietuvoje randamos tik nuo 1390 metų (Kernavėje). Naminės katės sulaukėja, sėkmingai išgyvendamos laisvėje, besidaugindamos ir kartais sudarydamos ištisas sulaukėjusių kačių kolonijas (Pickrell, 2004).
Lietuvoje katės yra labai mylimi gyvūnai ir ne retai jas galima sutikti daugelio šeimų namuose. Tačiau kokios veislės yra populiariausios ir kiek Lietuvoje užregistruota kačių iki šiol nebuvo tiksliai žinoma. Mokslinių tyrimų šioje srityje yra atlikta mažai, todėl pagrindinis šio darbo tikslas atskleisti tikrąją situaciją šioje srityje.
Darbo tikslas: atlikti kačių genetinių išteklių monitoringo ir panaudojimo analizę Lietuvoje.
Darbo uždaviniai:
Surinkti ir išanalizuoti informaciją apie esančius Lietuvos kačių registrų duomenų bazes.
Ištirti kačių veislių populiarumą Lietuvoje.
Ištirti kačių skaičiaus kitimo tendencijas populiariausiose veislėse 2009 – 2013 m.
Ištirti kokios dažniausiai pasitaiko genetinės ligos veisiant kates ir kokiose veislėse.
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA 1.1. Kačių atsiradimo istorija
Naminės katės priklauso didelei Felidae šeimai, vertinamai, kaip geriausiai tarp žemėje gyvenančių mėsėdžių medžioti prisitaikiusi grupė. Šio tipo žvėrys susekdavo, sučiupdavo ir žudydavo žolėdžius gyvūnus. Jie kilę prieš 65 milijonus metų.
Prieš maždaug 70 milijonų metų gyvavo kreodontai, pirmieji mėsėdžiai žinduoliai. Jų kūnas buvo ištysęs, kojos trumpos, letenos su nagais.
Kreodontai, neturėjo išvystytų smegenų ir evoliucijos raidoje užleido vietą sumanesniems grobuonims. Kai kurie jų buvo tokio dydžio kaip šiuolaikiniai liūtai. Maždaug prieš 12 milijonų metų kreodontų šeima išnyko. Prieš išnykdami vieni pirmųjų atstovų evoliucionavo į kitą gyvūnų gentį, vadinamuosius miacidus, iš kurių kilo visi dabartiniai žemės plėšrūnai (Paragon, 2011).
Miacidai pasižymėjo geresnėmis protinėmis savybėmis ir buvo geriau prisitaikę negu jų protėviai kreodontai. Jie išplito maždaug prieš 60 milijonų metų. Daugiausiai tai buvo smulkūs miškingų zonų gyventojai. Šie plėšrūnai turėjo 40 dantų, tarp jų – keturis šoninius, vadinamuosius plėšiamuosius, būtinus mėsai draskyti.
Atsiradus miacidams, palengva ėmė įsigalėti įvairios plėšrūnų rūšys ir šeimos. Viena pirmųjų pasirodė vadinamoji Proailurus rūšis, kurios atstovų anatominė sandara buvo kaip lapės, o bruožai būdingi katiniam gyvūnui. Prieš 12 milijonų metų ėmė atsirasti gyvūnų, vis labiau primenančių šiuolaikinius kačių šeimos atstovus. Kai kurie jų išsivystė į šunų šeimos gyvūnus ir pasižymėjo atitinkamomis elgsenos ypatybėmis. Tačiau prieš milijoną metų, pleistoceno epochoje, išplito katinių šeimos gyvūnai, turėję kardo pavidalo dantį. Ekspertai mano, kad tikrieji katiniai atsirado prieš 12 milijonų metų; po šešių milijonų metų pasirodė milžiniški liūtai, lūšys ir jaguarai. Visi jie buvo kačių šeimos atstovai, gyveno Europos, Azijos ir dabartinės Kinijos tropiniuose miškuose ir giriose (Villahizan, 2006).
Viduriniojo ir vėlyvojo pleistoceno laikotarpiu, prieš pusę milijono metų, milžiniškos katės, tokios kaip liūtai, leopardai ir gigantiški jaguarai, buvo sutinkami Europoje, Kinijoje ir Šiaurės Amerikoje. Europoje gyventa ir mažesnių kačių, pavyzdžiui, laukinė europinė katė. Tiesą sakant, didžiulei katinių gyvūnų šeimai pavyko užkariauti bemaž visą planetą, išskyrus ašigalius, Australiją ir kai kurias mažas salas.
Pripažinta, kad miškinė Martelio katė, išnykusi viduriniojo pleistoceno laikotarpiu, buvo artimiausias ir tiesioginis dabartinės laukinės europinės katės protėvis. Šis gyvūnas greitai išplito Europoje, Azijoje, bei Afrikoje ir susidarė prielaidas atsirasti šiek tiek įvairuojančioms, bet tos pačios kilmės rūšims.
9 Manoma, afrikinė miškinė katė yra tiesioginė dabartinės naminės katės, mūsų augintinės palikuonė. Laukinės europinės katės gyvenamieji plotai yra Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Graikijos, buvusios Jugoslavijos, Čekijos respublikos, Slovakijos, Lenkijos, Rusijos ir Škotijos teritorijos. Deja, šios rūšies katės XIX amžiaus viduryje visiškai išnyko Didžiojoje Britanijoje.
Laukinės europinės katės būdas atšiaurus, tad ekspertams atrodo mažai tikėtina, kad šis gyvūnas būtų evoliucionavęs ar buvęs dabartinės naminės katės protėvis. Beje, europinė laukinė katė vengia žmonių, ji sunkiai prijaukinama.
Laukinę azijinę katę galima sutikti Indijoje, Pakistane, Irane ir buvusios Tarybų Sąjungos Azijos respublikose. Šis gyvūnas paprastai nevengia bendrauti su žmogumi. Laukinė afrikinė katė gyvena Maljorkos kalvose, Korsikoje, Sardinijoje, Sicilijoje, Kretoje, Maroke, Tunise ir Izraelyje. Ji gyvena miškuose, krūmynuose, lygumose ir kalnuose. Kaip ir jos europinė giminaitė, laukinė afrikinė katė – iš esmės naktinis gyvūnas, todėl jai lengva likti žmogaus nepastebėtai. Ji linkusi gyventi prie gyvenviečių, tad jos kačiukus žmogus galėtų užauginti ir prisijaukinti. Laukinė afrikinė katė yra didesnė nei dabartinė naminė, jos kailio spalva įvairuoja priklausomai nuo aplinkos, kuriuoje ši klaidžioje: nuo blyškios sepijos dykumoje iki anglies juodumo miškingose zonose ir tropinių girių tankmėje. Jos turi plačius tamsius dryžius ant priekinių kojų ir juodą uodegos galiuką (Villahizan, 2006).
Dabartinės naminės katės protėvis – Laukinė katė plačiai paplitusi nuo Šiaurės Europos link Pietų Afrikos ir Vakarų Indijos. Šiuolaikinių naminių kačių DNR rodo, kad jie pirmą kartą tapo izoliuoti nuo savo laukinių protėvių Derlingojo Pusmėnulio regione, kuris driekiasi nuo Libano per Siriją ir Iraką iki Husistano pietvakarių Irane, regiono forma primenanti pusmėnulį. Tyrimai rodo, kad katės buvo izoliuotos nuo Šiaurės Afrikos. Naujausių tyrimų duomenimis nustatyta kad Šiaurės Afrikos/ Arabijos porūšis Felis silvestris lybica yra labiausiai tinkamas Naminės katės kandidatas (Jensen, 2009).
Esama nuorodų, jog pirmąkart žmonių civilizacijoje katė atsirado maždaug prieš 9000 metų Palestinoje – Jeriche. Vis dėl to pirmosios žmonių laikytos katės nebuvo tikri naminiai gyvūnai.
Šiuo atveju minimi dar vos prijaukinti laukiniai gyvūnai. Tikrųjų naminių kačių atsiradimo apytikslė data – prieš 6000 metų. Pasak ekspertų ir archiologų, gali būti, kad pirmieji kates prijaukino egiptiečiai. Senajame Egipte katės buvo beatodairiškai garbinamos. Tai rodo XIX amžiaus pabaigoje aptiktos kačių kapinės, kuriose buvo 180 000 mumijų. Visos jos balzamuotos, susuktos į laidojimo drobules ir paguldytos į mažus karstelius (Villahizan, 2006).
Katės buvo nakties, vaisingumo, gimstamumo, medžioklės deivės Bastos simbolis. Šia deivę egiptiečiai vaizdavo su katės galva. Užmušti katę buvo laikoma nusikaltimu, už tai grėsė mirties bausmė. Senovės egiptiečių kapavietėse bei šventyklose randama daug kačių mumijų, o faraonų kapuose jų – tūkstančiai.
10 Mūsų eros pradžioje naminių kačių atsirado Romos imperijoje, o I amžiuje, pasak Plutarcho, jų pasirodė Europoje. XI amžiuje naminės katės paplito po visą žemyną. Egipte buvęs šventas gyvūnas virto paprastu naminių gyvūnėliu, auginamu graužikams naikiti (Andrulaitytė ir kt., 2010).
Dabartiniame amžiuje, katės ir jos šeimininko santykiai yra labia glaudūs. Katės sugebėjo puikiai prisitaikyti prie žmonių gyvenamosios aplinkos ir tapti puikiu žmogaus draugu. Jos veikia atpalaiduojančiai, todėl sugeba teigiamai nuotaikai nuteikti savo šeimininką (Paragon, 2011).
Veislinių kačių istorija palyginti nesena, prasidėjusi XIX amžiaus pabaigoje. Dar prieš šimtą metų į Europą iš Turkijos ir kaimyninių šalių pirkliai įvežė Angoros kates. Europiečius sužavėjo šių grakščių, baltų, mėlynakių pusiau ilgo plauko kačių grožis. Iki tol jie buvo matę tik trumpaplaukes ūkininkų ir benames kates, gaudančias peles ir žiurkes svirnuose ir namuose. To meto diduomenę Angoros taip pakerėjo, kad ilgą laiką jomis buvo galima grožėtis turtuolių pilyse ir dvaro rūmuose, o Prancūzijos karaliaus dvaras dėl šių kačių tiesiog ėjo iš proto. XIX amžiuje jūreiviai parsigabeno namo kitų neįprastų kačių iš svetimų kraštų. Viena iš jų - Siamo katė. Šias grakščias mėlynakes gražuoles su tamsiomis žymėmis ant snukučio, ausų, galūnių ir uodegos mylavo ir paikino jūreivių žmonos, Britanijoje laukdamos vyrų. Kelionėse vyrai pamatę keistesnių kačių, stengdavosi jų pasigauti ir pargabenti žmonoms dovanų.
Moterys ir nedaugelis vyrų, pamėgusių svetimų kraštų kates, pradėjo susirašinėti ir dalytis žiniomis apie gyvūnėlius, o netrukus buvo surengta pirma reikšminga kačių paroda. Tai įvyko 1871 metais Londone, Krištolo rūmuose. Parodą surengė Harisonas Veiras (Harrison Weir), žymus kačių augintojas. Kačių auginimas ir veisimas seniai nebėra išimtinė turtuolių teisė. Dabar netrūksta visokių luomų kačių mylėtojų ir augintojų, o susidomėjimas veislinėmis katėmis be paliovos didėja (http://viba3.tripod.com/istorija.htm).
1.2. Kačių panaudojimas
Gydymas katėmis vadinamas – Felinoterapija. Šiuolaikinis mokslas apie šį gydymo metodą ilgą laiką atsiliepdavo skeptiškai. Viską pakeitė eksperimentas atliktas Londono Institute, kurio metu buvo išmatuotas katės elektromagnetinis laukas. Pasirodė, kad katė sukuria daug stipresnį žemo dažnio elektromagnetinį lauką, nei brangus generatorius (Lilienfeld, Arkowitz, 2008).
Institute buvo pradėta kurti chroniškų uždegiminių ligų gydymo metodai žemo dažnio srovių pagalba. Atkreipę dėmesį, kaip reagavo davikliai į katę, mokslininkai ligonius - savanorius suskirstė į dvi grupes. Vienus gydė žemo dažnio srovių pagalba, o kitos grupės žmonėms ant skaudamos vietos buvo sodinama katė. Po mėnesio mokslininkai palygino eksperimento rezultatus: ligoniai, kurie buvo gydomi katės pagalba, išgijo visi, o kitoje grupėje išgijo tik pusė pacientų. Pasirodo, pagal galingumą žemo dažnio srovės, kurias šiuolaikinė medicina naudoja uždegimų gydymui,
11 audinių gijimui ir kraujotakos gerinimui, katė sugeba pakeisti penkis šiuolaikinius generatorius
(Lilienfeld, Arkowitz, 2008).
Tuo faktu paaiškinami nesenai darytu amerikiečių mokslininkų tyrimų rezultatai: kačių mylėtojai tris kartus rečiau kenčia nuo širdies - kraujotakos ligų, o rizika susirgti vėžiu 30 proc.
mažesnė, nei neturintiems katės žmonėms (Lilienfeld, Arkowitz, 2008).
Neseniai gyvūnų bendravimo Instituto mokslininkai iš Šiaurės Karolinos (JAV) padarė kitą atradimą. Jie ištyrė kačių balsus ir atrado, kad kačių murkimas - tai efektyvi gydymo priemonė. Jo veikimas analogiškas ultragarsinei terapijai, tik poveikis žmogui daug stipresnis. Šiuo gydomuoju efektu murkimai neapsiriboja. Tyrimais nustatyta, kad garsinis diapazonas nuo 27 iki 44 hercų, kurį aprėpia kačių murkimas, 20 proc. stiprina kaulus (Lilienfeld, Arkowitz, 2008).
Dabar mokslininkai naudojasi felinoterapija osteoporozės vystymuisi stabdyti. Berlyno gerontologijos Institute buvo atliekami tyrimai, veikiant išsiaiškinti, koks kačių poveikis jų savininkų gyvenimo trukmei. Pasirodo, tie kurie turi katę, gyvena vidutiniškai 10,3 m. ilgiau, nei tie kurie ne laiko kačių. Kraujo spaudimo parodymai buvo geresni ir cholesterolio kiekis kraujyje, vienas iš širdies ligų faktorius, gerokai mažesnis. Dabar populiarumas gydimu katėmis kaip natūralus metodas sveikatai gerinti auga visame pasaulyje (Lilienfeld , Arkowitz, 2008).
Bendravimas su katėmis normalizuoja kraujospūdį ir širdies ritmą, malšina stresą, lėtinį nuovargį, depresiją. Pasirodo, žmonės, kurie laiko kates, kur kas mažiau rizikuoja nukentėti nuo miokardo infarkto nei tie, kurie neturi kačių. Iš Toronto universiteto atliktų tyrimų paaiškėjo, kad katės glostymas ir kitoks bendravimas su katėmis padeda išvengti nemalonių nemigos padarinių, o jeigu tai daroma reguliariai, nemiga apskritai turėtų išnykti.
Kitas stebuklingas kačių poveikis – skausmo malšinimas. Kačių mylėtojų teigimu, šie gyvūnai patys gulasi ant skaudamos vietos. Pasak Provanso universiteto mokslininkų, kačių gebėjimai gali padėti numalšinti galvos, nugaros, artrito ir radikulito sukeliamus skausmus. Deja, ne kiekviena katė tinkama gydymo tikslais. Terapijai tinkama katė turi būti prieraiši, švelni, tolerantiška, rami, atsipalaidavusi, mokėti valdyti emocijas, nereaguoti į neįprastus dirgiklius.
Aišku, katė turi neturėti parazitų, būti sveika (Alseikienė, 2012).
1.3. Kačių genetinės ligos įtakojančios kačių veisimą
Kad būtų galima pradėti kačių veisimą, reikia atlikti veisiamų kačių genetinius tyrimus dėl paveldimų ligų. Šios ligos nėra užkrečiamos ir negali būti perduodamos gyvūnams kontaktuojant, taip pat tiriamasis gyvūnas nebūtinai pats turi sirgti šiuo susirgimu. Genetinis tyrimas nustato, ar turi veisiama katė genų, kurie gali sukelti šį susirgimą jos palikuonims
(http://www.vetmed.lt/index.php/lt/veisejams/katveisejamsmenue/veiskatsveikata.html).
12 Šiuo metu katės yra tikrinamos dėl šių paveldimų ligų:
• Inkstų policistozė (PKD) – tai yra paveldima liga, kuria dažniausiai serga Persų ir joms giminingos kačių veislės. Ši liga pasižymi tuo, kad kačių inkstų audiniuose susidaro įvairaus dydžio, skysčiu užpildytos pūslelės, vadinamos cistomis. Ši liga sukelia inkstų funkcijos nepakankamumą. Jei cistos yra labai didelės, tai jos yra jaučiamos veterinarinės apžiūros metu.
Kad būtų išsiaiškinta, ar katė iš tiesų serga inkstų ligomis, atliekami kraujo tyrimai ir urinalizė. Dar aiškiau būklę padėti nustatyti gali pasitaikantis kraujas šlapime, ar kreatininas. Tai metabolizmo produktai, kurie dažniausiai perfiltruojami iš kūno per sveikus inkstus. Kai inkstai nefunkcionuoja tinkamai, randama didesnė šių medžiagų koncentracija. Patikrinamas ir baltymų bei cukraus kiekis šlapime (Ewing, 2011).
Šios genetinės ligos paplitimas atskirose veislėse yra toks: Egzotų veislės katėms 37 proc.;
Persų katėms 26 proc.; Britų veislės katėms 12 proc.; Meino meškėnų katėms – 1 proc. (Biller et al., 2004).
Išvengti šios ligos galima nebeveisiant kačių turinčių Inkstų policistozės geną. Turint egzotų ar persų katę, arba šių veislių mišrūną, Amerikos trumpaplaukę, Britanijos trumpaplaukę ar Regdol katę, rekomenduotina profilaktiškai atlikti ultragarsinį inkstų tyrimą (Osborn, 2002 ).
1 pav. Sveikas ir inkstų policistozės pažeistas, katės inkstas
(http://www.vetga.com.au/felinediseaselist/felinediseaselist.html)
• Kačių nugaros raumenų atrofija (SMA) – tai yra autosominis recesyvinis paveldimas neurodegeneracinis sutrikimas, kuris būdingas Meino meškėnams. Ligai yra būdinga sutrikusi laikysena, dėl motorinių neuronų netekimo, apatinėje stuburo ir užpakalinių galūnių dalyje.
Sutrikimą turinių kačiukų ligos požymiai pasireiškia 3 – 4 mėnesių amžiaus. Nugaros raumenų atrofija sergančių kačių būklė nėra nei skausminga, nei mirtina. Tokios katės gali gyventi patogų gyvenimą patalpose (Fyfe et al., 2006).
13 2 pav. Nugaros raumenų atrofija
(http://en.wikipedia.org/wiki/Spinal_muscular_atrophy)
• Kačių hipertrofinė kardiomiopatija (HKM) – katėms dažniausiai pasitaikanti širdies problema, pasireiškianti širdies raumens sustorėjimu, dėl kurio susiaurėja skilvelio spindis ir į jį patenka mažiau kraujo, atitinkamai į organizmą išstumiama mažiau kraujo ir deguonies. Dėl tos priežasties vystosi širdies nepakankamumo požymiai. Šeimininkai pastebi katės silpnumą, prastą apetitą, fizinio krūvio netoleravimą, lekavimą, pasunkėjusį kvėpavimą, dusulį, melsvas gleivines, apatiją, kartais galinių kojų parezę (nejautrą) – dėl šlaunies kraujagyslę užkimšusio trombo ir galiausiai, staigią mirtį. Kartais staigi ir netikėta mirtis ištinka kates neturėjusias jokių širdies nepakankamumo požymių.
HKM yra genetiškai paveldima liga, todėl dažniau pasitaiko šių veislių katėms – Britų ir Europos trumpaplaukėms, Meino Meškėnams, Ragdoll (Skudurinukėms). Dažniau patinams, nei patelėms. HKM dažniausiai išsivysto vyresnio amžiaus katėms, tačiau kartais gali pasireikšti labai jauname amžiuje, net ir 6 mėnesių kačiukams. Kartais liga progresuoja lėtai, katė gali ilgą laiką jaustis kuo puikiausiai, o vėliau atsiradę simptomai gali būti labai nereikšmingi. Kartais priešingai, ligos eiga būna labai ūmi ir katės būsena gali smarkiai blogėti ir per kelis mėnesius ar net savaites nuo pirmų požymių atsiradimo katė gali staiga nugaišti (Vovk, 2012).
Pagrindiniai ligos nustatymo būdai yra echoskopija – tai pats efektyviausias tyrimo metodas, nes jo dėka yra gaunama informacija apie širdies funkcijas ir anatominę sandarą.
Atliekama širdies elektrokardiograma, kurios metu diagnozuojami širdies ritmo ir impulso sutrikimai. Taip pat atliekama krūtinės ląstos rentgenologija (Чандлер и дp., 2002).
3 pav. Hipertrofinė kardiomiopatija (http://maxshouse.com/hypertrophic_cardiomyopathy.htm)
14 • Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA) - tai yra genetinė akių liga, kurios metu pažeidžiama tinklainė, vystosi tinklainės receptorinių ląstelių atrofija. Liga paveldima autosominiu recesyviniu būdu. Šis regėjimo sutrikimas, parastai, progresuoja lėtai. Daugumai kačių regos sutrikimas pasireiškia 3 – 5 metų amžiaus. Ši paveldima liga būdinga Abisinijos, Somalio veislių katėms. Visos Abisinų ir Somalio veislių katės, naudojamos veisimui, turi turėti sertifikatą, gautą iš veterinarijos gydytojo, besispecializuojančio akių ligose, kuris patvirtintų apie tai, kad šios katės neturi jokių PRA požymių. Jei katė ir toliau aktyviai veisiama, tokiu atveju kas du metus reikia pakartotinės apžiūros ir jos patvirtinimo. Jei katės PRA testo rezultatas teigiamas, ji negali turėti palikuonių. PRA taip pat gali sirgti ir daugelio veislių šunys (Menotti-Raymond et al., 2010).
Pagrindiniai ligos požymiai, tai dienos šviesoje padidėję vyzdžiai. Šios ligos eigoje gali įvykti fotoreceptorių lazdelių atsako netekimas, ko pasekoje išsivysto aklumas naktį. Netekus kolbelių atsako, išsivysto aklumas dienos šviesoje (Shelton et al., 2006).
4 pav. Progresuojanti tinklainės atrofija (http://www.fetch.org.za/progressive-retinal-atrophy-feline)
• Gangliozidozė (GN1/GN2) – tai yra degeneracinė, mirtina neurologinė liga, kurią sukelia lipidų sankaupos, vadinamos gangliozidais. Jos aptinkamos centrinėje ir periferinėje nervų sistemoje. Tai yra paveldima recesyvinė liga, kuria serga Korato veislės katės (Martin et al., 2008).
Gangliozidai yra lipidai, kurie susitelkia ląstelės membranoje. Juos sudaro kompleksas cheminių struktūrų. Šiai ligai pasireiškus iš pradžių vystosi silpna koordinacija vaikštant, kuri palaipsniui pereina į paralyžių (Baker et al., 1986).
• Piruvato kinazės trūkumas (PK) – tai yra paveldima hemolizinė anemija, kurią sukelia fermento piruvato kinazės trūkumas, raudonuose kraujo kūneliuose. Šis sutrikimas yra nepastovus ir pasireiškiantis įvairiame amžiuje. Šios anemijos simptomai gali būti stiprus mieguistumas, silpnumas, svorio netekimas. Šis sutrikimas paveldimas, kaip autosominis recesyvinis ir būdingas Abisinijos, Bengalijos, Meino meškėnų, Somalio kačių veislėms (Grahn et al., 2012).
1.4. Kačių duomenų bazės
1.4.1. Lietuvos Felinologų draugija
Lietuvos felinologų draugija "Bubastė" - tai savanoriška, pelno nesiekianti visuomeninė organizacija, vienijanti felinologija besidominčius ir užsiimančius Lietuvos Respublikos piliečius.
15 Šiuo metu tai didžiausia felinologinė organizacija Lietuvoje ir vienintelis Tarptautinės felinologų federacijos ( FIFe) atstovas mūsų šalyje.
„Bubastė“ draugija dalyvauja Tarptautinėje felinologų federacijos veikloje, veislinių kačių veisime, suteikia galimybę gauti tarptautinius kilmės dokumentus kačiukams, gyvūnams teikia titulų sertifikatus.
Kasmet spalio pradžioje Lietuvos felinologų draugija „Bubastė“ rengia dviejų dienų tarptautinę kačių parodą Gyvūnų dienai paminėti
(http://www.bubaste.lt/lt/faq/5812be643340e521b0525100d4e13d3d).
1.4.2. Kačių veislynai
Lietuvoje yra užregistruoti 349 kačių veislynai. Daugumoje veislynų yra veisiama nuo 1 iki 4 kačių veislių. Norint užsiimti veisimu, žmogus turi turėti ne mažiau kaip vieną kilmingą ir sveiką katę, būti įstojęs į kačių augintojų klubą, įkurti veislyną, bei dalyvauti kačių parodose (www.topmiau.lt/media.php/4708).
Veisėjai renkasi veisti paklausiausias kačių veisles. Lietuvoje daugiausiai veisiama Siamo, Persų, Rusų mėlynosios, Britų trumpaplaukių, Egzotų, Meino meškėnų, Kornivalio reksų, Sibiro, Bengalų, Burmos kačių veisles. Dažniausiai per metus katė atveda vieną vadą kačiukų, tai maždaug 3 – 6 kačiukai (http://www.mice.lt/kate/Kaciu-veisles/Populiariausios-kaciu-veisles/).
1.4.3. RegiVet
Daugeliui gyvūnų savininkų tenka patirti nusivylimą dėl pabėgusių, dingusių ir taip į namus nesugrįžusių bei nerastų jų augintinių. Be to, kone kasdien į veterinarijos specialistus kreipiasi žmonės su rastais, priglaustais gyvūnais, tačiau neįmanoma jų grąžinti tikriesiems savininkams vien todėl, kad gyvūnai neidentifikuoti.
Tai padeda išspręsti nuo 2004 m. Lietuvoje atliekamas naminių gyvūnų (šunų, kačių, šeškų) ženklinimas elektronine tapatybės nustatymo priemone (mikroschema) ir registravimas Lietuvos smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacijos centralizuotoje duomenų bazėje RegiVet (http://www.kaunasvet.lt/gyvunu-zenklinimas).
Gyvūnams suženklinti naudojama elektroninė identifikavimo sistema – tai identifikavimo būdas, panaudojant signalą, perduodamą tarp atsakiklio ir skaitytuvo. Tai yra maža, ryžio grūdo dydžio mikroschema, turinti gamintojo suteiktą unikalų identifikacinį numerį
(http://regivet.betaintelligence.lt/index.php?r=site/page&view=apie).
16
1.4.4. Gyvūnų registracijos centras
Gyvūnų registracijos centras – tai įstaiga registruojanti ir ženklinanti gyvūnus, teikianti paslaugas gyvūnų globos srityje, teikianti medicininę pagalbą, bei populiarinanti humanišką elgesį su gyvūnais.
Įstaiga yra įsteigta 2002 m. liepos 24 d. Įstaigos veikla organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Viešųjų įstaigų įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais.
Įstaigos veiklos sritys yra:
Organizuoti gyvūnų registravimą bei ženklinimą.
Ieškoti būdų ir priemonių gyvūnų gerovei užtikrinti.
Organizuoti renginius, populiarinančius humanišką elgesį su gyvūnais.
Bendradarbiauti su panašaus pobūdžio organizacijomis Lietuvoje bei užsienyje.
Rūpintis laukiniais ir naminiais gyvūnais, ginti juos nuo žiauraus elgesio.
1.4.5. Vilniaus miesto gyvūnų duomenų bazė
Vilniaus mieste už kačių ir šunų registravimą atsakinga UAB „Idamas“, kuri yra pasirašiusi sutartį su veterinarijos gydyklomis. Vilniaus mieste privalomai registruojamos katės ir šunys laikomi tiek privačiuose, tiek daugiabučiuose namuose
(http://vetcentras.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=91&Itemid=105).
Gyvūnui po oda implantuojama mikroschema - mažas, ryžio grūdo dydžio prietaisas, turintis gamintojo suteiktą unikalų identifikacinį numerį. Ženklinant augintinį, mikroschema įvedama po oda (kairėje kaklo pusėje) ir išlieka visam laikui. Norint nustatyti gyvūno tapatybę, prie ženklinimo vietos priartinamas skaitytuvas ir, jį aktyvavus, ekrane pasirodo unikalus numeris. Nėra jokios tikimybės, kad tuo pačiu numeriu bus paženklintas kitas gyvūnas.
Užregistravus gyvūną, duomenys apie jį ir jo savininką patenka į Vilniaus miesto gyvūnų (šunų, kačių) duomenų bazę. Gyvūno ženklinimas yra tikslingas tik tuo atveju, jei duomenys kaupiami centralizuotoje duomenų bazėje (http://www.manogyvunai.lt/index.php?773488204).
1.5. Kačių klasifikacija
Pagal skirtingą pasaulio kačių klasifikavimą, planetoje gyvena daugiau nei šimtas naminių kačių veislių ir jų atmainų. Taigi egzistuoja įvairiausi klasifikavimo būdai (Villahizan, 2006).
17 Dažniausiai grynaveislės katės į veislių grupes skirstomos pagal kailio tipą – yra trumpaplaukių, vidutinio, pusilgio kailio kačių, bei ilgaplaukių. Taip pat yra „orientalinės“ katės (rytietiškos).
Pagal Tarptautinės felinologų federacijos FIFe suskirstymą, kačių veislės yra sugrupuotos į keturias kategorijas (Gustaitienė ir kt., 2005).
I kategorija – Ilgaplaukės katės. Tikrų ilgaplaukių kačių yra tik viena veislė – tai Persų katės, turinčios daugybę spalvinių variantų.
II kategorija – Pusiau ilgaplaukės katės. Nuo ilgaplaukių kačių jos skiriasi ilgesniu snukučiu (galva dažniausiai trikampio pavidalo), ilgesnėmis ausimis, galūnėmis, liemeniu ir svarbiausia, trumpesniu plauku. Vasarą poplaukis iškrenta ir lieka tik pagrindinis plaukas. Uodega ilgesnė nei Persų kačių, papurusi (Gustaitienė ir kt., 2005).
III kategorija – Trumpaplaukės katės. Trumpaplaukės katės, žinomos kaip egzotinės, savo išvaizda gerokai skiriasi nuo apvalainų ir tvirtai sudėtų Britų ir Amerikos trumpaplaukių kačių.
Šių kačių kūnas lieknas ir lankstus, kojos ilgos, kailis trumpas ir švelnus. Šiai veislei priklauso trumpo plauko katės, tokios kaip Siamo, Sfinksai ar Abisinijos veislių katės (Villahizan, 2006).
IV kategorija – Siamo ir rytų katės. Visi šios grupės nariai turi vienodą standartą, išskyrus kailio ilgumą ir akių spalvos skirtumus. Orientalų ir Seišelių katės gali būti ilgaplaukės ir trumpaplaukės. Taigi pilną grupę sudaro šešios veislės. Visi šios grupės atstovai yra ilgo, liekno ir elegantiško kūno sudėjimo, labai gyvybingi ir stipriai prisirišę prie žmogaus (Gustaitienė ir kt., 2005).
Kai kurios gyvūnų mylėtojų draugijos kates klasifikuoja truputį kitaip:
• Egzotų ir persų
• Naminės katės
• Nepripažintos FIFE veislės
• Orientalai
• Preliminariai pripažintos veislės
• Pusiau ilgaplaukės
• Trumpaplaukės ir Somalio katės
(http://www.manogyvunai.lt/index.php?1656680256)
1.6. Populiariausios kačių veislės Lietuvoje
Atlikus kačių veislių monitoringą, naudojantis kačių duomenų bazėmis 2010 – 2014 metų, buvo išskirtos populiariausios kačių veislės.
18
1.6.1. Persų veislės katės (Persian)
Ilgaplaukės katės Europoje žinomos nuo XVI amžiaus vidurio. Šios veislės šaknys prasidėjo Persijoje (dabartiniame Irane). Kaip tik ten Italijos aristokratas ir keliautojas Pjeras Dela Valas savo kelionės po Rytų Europą, Turkiją ir Indiją (1614-1626 metais) metu aptiko keistą ilgaplaukę katę.
Porelę šių nuostabių gyvūnų italas išsiuntė į Italiją tolesniam jų veisimui.
Praėjus keliems metams, prancūzų mokslininkas ir politikas Nikolas Klodas Farbis de Peiras susidomėjo dar nematytomis tais laikais Europoje katėmis. Jis kelias kates parsivežė į Europą iš Ankaros Turkijoje.
Persų katės atsidūrė Anglijoje ir anglai pradėjo tikrąjį Persų veislės išvedimo procesą.
Anglijoje įvyko galutinis dviejų rūšių ilgaplaukių atskyrimas. Lengvos, lanksčios, turinčios šilkinį, ploną kailį, aštrias ausis buvo priskirtos Turkų Angoros veislės tipui. Masyvios, žemos, apvalia snukio forma bei turinčios ilgą su tankią povilne kailį buvo priskirtos Persų veislės tipui.
1887 metais Persų katė gavo savo pirmą oficialų dokumentą ir tapo viena pirmųjų registruotų Anglijos naminių kačių veisle. Šią veislę pamėgo visi. Ji tapo pati geidžiamiausia ir gražiausia katė (Paragon, 2011).
5 pav. Persų veislės katė
(http://www.ltvirtove.lt/gyvunijos_pasaulis.php?lt=persu_kaciu_prieziura)
Persų ilgaplaukės katės yra tvirtos, turi masyvią galvą, palyginti su kūnu. Galva yra apvali ir plati, ausys mažos ir užapvalintos. Jos yra toli viena nuo kitos žemesnėje galvos dalyje ir puikiai dera prie apvalios galvos formos. Snukis yra trumpas ir apvalus, su suplota nosimi. Viršutinė nosies briauna neturi būti aukščiau apatinės akių linijos. Smakras yra stiprus, o snukis platus. Šios katės yra tvirtos ir gerai sudėtos. Kūnas – vidutinio dydžio, krūtinė apvali, pečiai masyvūs. Kojos yra trumpos, storos ir tvirtos, su didelėmis apvaliomis letenomis ir gausiais kutais. Uodega yra trumpa ir pūsta (Helgren, Anne, 2006).
19
1.6.2. Britų trumpaplaukės veislės katė (British Shothair)
Tai grynaveislės trumpaplaukės katės. Jos išvestos Anglijoje 1870 m. Norėta turėti populiarią naminę katę, kuriai nereikėtų atidžiai prižiūrėti kailio.
Seniausius kačių palaikus Didžiosios Britanijos teritorijoje archeologai aptiko šalia geležies amžiaus gyvenviečių. Kačių skeletai netvarkingai sumesti į krūvas drauge su lapių, kiaunių ūdrų ir šeškų palaikais.
Kai VII amžiuje Britų salose galutinai įsitvirtino krikščionybė, katės tapo vienuolių numylėtinėmis (Clark,1992).
6 pav. Britų trumpaplaukės veislės katė (http://www.topmiau.lt/idomu/veisliu_aprasymai/britu_trumpaplaukiai/4779/)
Britų trumpaplaukės yra vienos didžiausių tarp kačių. Katės yra kresnos ir didelės, o patinai
žymiai stambesni už pateles. Jų snukis apvalus, skruostikauliai stambūs, o nosis trumpa ir plati.
Smakras gilus ir tvirtas. Smakro galiukas yra vienoje vertikalioje linijoje su nosies galiuku. Ausys mažos ir apvalios, išsidėsčiusios taip, kad sutaptų su apvaliu galvos kontūru. Galvą laiko trumpas ir storas kaklas. Kūnas yra kresnas, o nugara trumpa ir lygi. Krūtinė gili, o pečiai stiprūs. Kojos yra trumpos ir stiprios, letenos apvalios. Uodega stora ir vidutinio ilgio.
Britų trumpaplaukės katės gali būti daugiau kaip šimto spalvų ir kailio žymių kombinacijų. Jų kailis trumpas, tankus ir neturi būti švelnus ar pūkuotas. Vienspalvės britų trumpaplaukės katės.
Kailis – vienos spalvos, prie šaknų ir neturi būti kito atspalvio. Visų spalvų kailyje, išskyrus baltos, neturi būti baltų šerių. Balta – gryna, sniego baltumo, be gelsvo atspalvio. Nosies oda ir padai – rožiniai. Akys gali būti safyro mėlynumo ar auksinės, oranžinės ar vario spalvos
(http://www.purina.lt/apps/breedlibrary/CatBreedInfo.aspx?bid=13).
Šioje veislėje dažniausiai pasitaikančios ligos yra Hipertrofinė kardiomiopatija, ji pasireiškia vidutiniame amžiuje ir dažniausiai patinams. Bei Hemofilija B, kuri paveldima per lytines chromosomas (Gough, Thomas, 2004).
20
1.6.3. Siamo veislės katė (Siamese)
Tai yra labai sena veislė, pirmą kartą paminėta 1350 metų rankraštyje, Tailando sostinėje.
XIX amžiaus pradžioje ši veislė buvo paminėta Vokietijos, bei centrinės Azijos užrašuose. Siamo katės buvo auginamos karališkose šeimose ir rūpestingai prižiūrimos karališkuose rūmuose.
1890 metais Siamo katės, pirmą kartą buvo įvežtos į Jungtines Amerikos valstijas.
Didžiausias susižavėjimas šiomis katėmis prasidėjo nuo 1920 metų (Paragon, 2011).
7 pav. Siamo veislės katė (http://katyte2.blogas.lt/siamo-32.html)
Siamo katės yra vidutinio dydžio, ilgo, grakštaus ir elegantiško kūno, tačiau raumeningos.
Katė yra sunkesnė nei atrodo. Kūnas gerai subalansuotas ir atletiškas. Užpakalinės kojos yra ilgesnės už priekines. Kojos lieknos, o letenos mažos ir apvalios. Žiūrint iš priekio, galva yra trikampio pleišto formos ir tiesiomis linijomis siaurėja snukio link. Profilis yra tiesus, be jokių susikertančių linijų, smakras gilus ir tvirtas. Galvą laiko elegantiškas kaklas. Ausys yra didelės ir stačios, išdėstytos taip, kad išlaikytų trikampio formą. Akys yra Rytų kačių tipo ir pakrypusios nosies link. Tarp akių turi būti šioks toks tarpas, jos neturi būti giliai įdubusios. Uodega ilga, siaurėjanti ir be gumbų.
Kailis trumpas, tankus ir prigludęs. Pagrindinė kailio spalva blyški, su tamsesniais taškais.
Spalvoti taškai tik snukio srityje, ties ausimis, kojomis ir uodega, t.y. vėsesnėmis kūno dalimis.
Temperatūra gali pakeisti taškų spalvą. Operuojamų kačių dėmės dažnai laikinai patamsėja, o tų, kurios gyvena šiltesniame klimate, taškai dažnai blyškesni. Siamo katės veisiamos neįtikėtinai didele – net 32 spalvų ir struktūrų – kombinacijų (Gustaitienė ir kt., 2005).
21
1.6.4. Kornvalio reksų veislės katė (Cornish rex)
Pirmoji Kornvalio reksų katė gimė 1950 metais Anglijoje, Kornvalio grafystėje, vienoje fermoje. Šios veislės kačiukas buvo banguotu kailiu. Toje fermoje žmonės vertėsi triušių veisimu.
Būtent to kačiuko kailis ir buvo panašus į reksų veislės triušių kailį.
Fermos šeimininkė parodė savo naująjį kačiuką genetikams ir taip sužadino jų didelį susidomėjimą šia nauja veisle. Jie tyrinėjo mutantą ir galiausiai jį pavadino Kornvalio reksu, pagal vietovę, kurioje jis ir atsirado (Clark, 1992).
8 pav. Kornvalio reksų veislės katė (http://www.catsofaustralia.com/cornishrex-cat-breeders.htm)
Šios veislės katės vidutinio dydžio. Galva iš profilio nuo kaktos centro iki nosies galo eina tiesi linija. Antakiai ir ūsai pakankamai ilgi. Ausys didelės, užlenktais galiukais bei padengtos tankiais plaukeliais. Akys vidutinio dydžio, migdolo formos. Akių spalva aiški, švari. Kūnas nuo vidutinio dydžio, sunkus ir raumeningas. Letenos mažos bei ovalios. Kojos ilgos plonos. Uodega ilga, į galą siaurėjanti, padengta plaukeliais. Kailis banguotas, ypač užpakalinėje dalyje bei ant uodegos (Clark, 1992).
1.6.5. Egzotų veislės katė (Exotic)
Ši veislė dar gana nauja, išveista Jungtinėse Amerikos Valstijose šeštajame dešimtmetyje, sukryžminus Amerikos trumpaplaukes su persų katėmis. 1966-aisiais nuspręsta suteikti vardą naujai gautam hibridui – egzotinis trumpaplaukis. Kitais metais ši nauja veislė buvo pirmą kartą pristatyta parodoje, 1969 m. buvo įkurtas šių kačių augintojų klubas, kuris siekė veislės pripažinimo. 1972 m.
egzotinės trumpaplaukės katės buvo pripažintos JAV ir jų kryžminimas buvo griežtai kontroliuojamas. Buvo leidžiama kergti egzotinius trumpaplaukius su Amerikos trumpaplaukėmis katėmis, egzotinius trumpaplaukius tarpusavyje bei persų ilgaplaukius ir egzotinius trumpaplaukius.
Šia veisle buvo susidomėta ir Didžiojoje Britanijoje (Gustaitienė ir kt., 2005).
22 9 pav. Egzotų veislės katė
Kūnas vidutinio – didelio dydžio katė turinti trumpą kresną kūną. Pečiai, krūtinė ir nugara yra masyvūs bei raumeningi. Kojos trumpos ir tvirtos, letenos yra didelės ir apvalios. Uodega trumpa ir smaila, galiukas užapvalintas. Kaklas trumpas ir stiprus. Galva apvali ir masyvi, proporcinga, su pilnais žandais ir kupolo formos kakta. Nosis trumpa ir plati. Viršutinė nosies kraštinė turi būti ne aukščiau kaip apatinis akies vokas. Smakras ir žandikaulis yra platūs, masyvūs ir stiprūs. Veidas atviras ir išraiškingas. Ausys labai mažos ir užapvalintos. Ausys yra žemesnėje galvos dalyje, nutolusios viena nuo kitos. Akys didelės, apvalios ir atviros, nutolusios viena nuo kitos, briliantinės ir išraiškingos. Akių spalva turi derintis su kailio spalva. Kailis trumpas ir tankus, su gera, šilkine struktūra ir turi laikytis truputi pakilęs virš kūno. Kailis švelnus bet ne vilnonis.
Kailis neturi būti per ilgas. Visos spalvos leistinos
(http://www.kaciuklubas.lt/games/full_description/egzotas).
1.6.6. Meino meškėnų veislės katė (Meine Coon)
Meino meškėno veislė kilusi iš Jungtinių Amerikos Valstijų Meino miestelio. Pirmos Meino meškėno katės buvo užregistruotos literatūroje 1861 metais. Jos dalyvavo pirmose parodose Bostone ir sudarė rimtą konkurenciją Turkų Angoros katėms. 1895 metais, Medisone, katė Cosie buvo pripažinta geriausia iš geriausiųjų. Bet kai 1900 metais atsirado "persai", Meino meškėno katėms teko pasitraukti. Ir nors jos liko mylimiausia veisle Naujojoje Anglijoje, jų populiarumas vėl išaugo tik XX amžiaus 6-ajame dešimtmetyje (Gustaitienė ir kt., 2005).
10pav. Meino meškėnų veislės katė (http://www.meino-meskenai.lt/)
23 Galva vidutinio dydžio, pleišto formos. Panaši į kupolo formą kakta, šiek tiek įdubęs profilis.
Aukšti, iškilūs skruostai. Kampinis snukis. Plati nosis, kupolo formos nosies galiukas. Pakankamai galingas žandikaulis, geras smakras.
Ausys plačios prie pagrindo, vidutiniškai smailios, aukštai virš galvos. Ausies vidus yra gerai suformuotas, su ilgais, švelniavilniais plaukučiais, augančiais į išorę. Pageidautini plaukų kuokštai virš ausyčių (bet nebūtini).
Akys didelės, gerai išdėstytos, šiek tiek ovalios, bet aplink plačiai atsilapojusios. Pati akių padėtis šiek tiek kreivai nukreipta. Galimos įvairios spalvų variacijos. Kaklas ilgas, galingas, šiek tiek išlenktas. Kūnas ilgas, stačiakampio formos, didelis. Sunkių kaulų ir galingų raumenų.
Kojos vidutinio ilgio, stiprios. Sunkių kaulų ir stiprių raumenų. Didžiulės apvalios letenos.
Uodega ilga, plati ties pagrindu, siaurėjanti link galiuko. Ilgų, gausiai skraidančių, lengvai krentančių plaukų.
Kailis pritaikytas visiems sezonams. Tankus, šilkinis, trumpas ant galvos, pečių ir kojų, ilgesnis ant nugaros ir kūno šonų, su ilgais, lengvai krentančiais plaukais. Ilgi plaukai ant pilvo.
Ilga, plati, kailiniuota apykaklė yra pageidautina (bet nebūtina). Poplaukis minkštas, švelniavilnis, nepraleidžiantis vandens, šiek tiek riebaluotų plaukų. Visos spalvos yra leidžiamos, išskyrus alyvinę, cinamono ir gelsvai rudą. Priimtinas bet koks baltos spalvos kiekis. Šios veislės negalima kryžminti su jokia kita veisle
(http://www.topmiau.lt/idomu/veisliu_aprasymai/meino_meskenai/4802/).
1.6.7. Rusų mėlynosios veislės katė (Russian Blue)
Rusijos mėlynosios katės – tai gryna veislė, visiškai nemaišyta su kitomis, kaip dažniausiai būna kitų veislių atveju. Dar žinomos kaip Archangelsko katės, nes atvyko į Europą iš šio Rusijos uosto. Tačiau šios veislės kilmė šiek tiek paini. Jos taip pat buvo žinomos kaip Ispaniškos arba Maltos katės, ypač Amerikoje, kur toks pavadinimas išliko iki pat XX a. Pradžios. Tačiau visi faktai rodo, kad šios katės kilusios būtent iš Rusijos. Daug panašios spalvos kailio kačių buvo aptinkamos ir Skandinavijoje.
Dėl tankaus jų kailio buvo galima nuspėti tiesioginę jų kilmę iš Šiaurės šalių. II pasaulinio karo metu veislė beveik išnyko. Veisėjai bandė ją atgaivinti maišydami su britų melsvosiomis bei Siamo katėmis. Bet tokių pastangų rezultatas – rusų mėlynųjų išvaizda labai pakito ir atsirado nauja veislė, pavadinta Siamo mėlynosiomis katėmis. Bendromis veisėjų pastangomis JAV ir Didžiojoje Britanijoje 1960 m. stengtasi atgaivinti šią veislę ir jai sugrąžinta pirminė išvaizda (Clark, 1992).
24 11 pav. Rusų mėlynosios veislės katė
(http://www.bone.lt/suo/kaciu-gimine/Rusu-melsvoji-imperatoriska-dovana/)
Rusų mėlynoji yra vidutinė arba didelė katė, turinti elegantišką ir gracingą kūną. Galva yra trikampio formos ir nuo nosies galiuko iki akių yra trumpa. Atstumas nuo akių iki ausų turi būti lygus atstumui nuo nosies galiuko iki akių. Viršugalvis tarp ausų yra plokščias. Rusų mėlynosios katės turi iškilusius ūsų pagrindus, todėl galva atrodo labai plati. Kakta profiliu yra tiesi viršutinės akių linijos atžvilgiu. Linija nuo akių viršaus iki nosies galiuko yra beveik tiesi ir yra išskirtinoje pozicijoje viršutinės akių briaunos atžvilgiu.
Žiūrint iš profilio, tarp nosies ir viršugalvio neturi būti išlinkimo, linija turi būti tiesi. Smakras yra tvirtas ir ryškus, jis vienoje vertikalioje linijoje su nosies galiuku. Ausys yra didelės ir šiek tiek taškuotos. Jos yra išsidėsčiusios taip, kad išorinė ausų dalis tęsia snukio viršutinę liniją. Ausų oda labai plona, padengta retu kailiu, tad ausys yra beveik permatomos. Akys toli viena nuo kitos ir yra deimanto formos. Akių spalva yra ryškiai žalia. Kojos ilgos, o letenos mažos, taigi atrodo, kad katė vaikšto ant pirštų galų. Uodega yra ilga ir smailėjanti.
Nors veislė vadinasi rusų mėlynoji, kartais pasitaiko ir juodų bei baltų kačių, tačiau jos labai retos ir nėra populiarios. Dažniausia pasitaikančios mėlynųjų rūšies kailio spalva ryškiai mėlyna su sidabriniu atspalviu
(http://www.purina.lt/apps/breedlibrary/CatBreedInfo.aspx?bid=11).
1.6.8. Abisinijos veislės katė (Abyssinian)
Nors Abisinijos katės yra viena iš seniausiai žinomų kačių veislių, tebesitęsia ginčai dėl jų kilmės. Savo išvaizda jos primena senovės Egipto kačių skulptūras ir piešinius, kuriuose katės vaizduojamos elegantiškos, raumeningos, didelėmis migdolo formos akimis ir grakščiai išlenktu kaklu.
25 Pirmą kartą Abisinijos katės buvo aprašytos 1874 metais Gordono Steplesio knygoje „Katės ir jų požymiai". Čia buvo atspausdinta spalvota litografija, vaizduojanti katę keistos spalvos kailiu, neturinčiu rainumo nei ant letenų, nei ant snukio ir kaklo. Pats pavadinimas "abisinijos katė" kyla iš Etiopijos, bet dauguma šaltinių teigia, jog šios katės kilusios iš senovinio Egipto. Kalbama, jog veislė atsirado nuo vieno Egiptietiško moteriškos lyties kačiuko vardu Zula. Kuri buvo parvežta į Angliją iš Aleksandrijos uosto vieno britų kareivio (Paragon, 2011).
12 pav. Abisinijos veislės katė ( http://opi.lt/veisles/kates/145/)
Abisinijos katės yra vidutinio dydžio. Jos elegantiškos karališkos išvaizdos, turinčios stiprų ir lankstų kūną, ilgas ir lieknas kojas. Letenos yra mažos ir apvalios. Jų galva yra ovalios formos, su plaukuotomis ausimis, gana didelėmis ir išsidėsčiusiomis toli viena nuo kitos. Akys didelės. Šių kačių kailis yra trumpas, prigludęs ir turi bent dviejų spalvų šlakus. Uodega gana ilga, plati ties pagrindu ir laipsniškai smailėjanti.
Įprastinė kailio spalva yra ruda. Taip pat galima rusvai ruda, mėlyna ir gelsvai ruda spalva.
Sidabrinės Abisinijos katės atskira grupė, į kurią patenka sidabrinės, gelsvai rudos sidabrinio ir rudos sidabrinio atspalvio katės. Ne tokios dažnos – rainos, raudonos, kreminės, šokolado ir alyvinės spalvos (Clark, 1992).
Abisinijos veislės katėms dažniausiai pasitaikančios ligos yra išsiplėtusioji kardiomiopatija, Blastomikozė, Kriptokokozė, Amiloidozė, bei Piruvato kinazės trūkumas (Gough, Thomas, 2004).
1.6.9. Bengalijos veislės katė (Bengal)
Bengalijos veislės yra unikali, nes ji kilo Azijos amerikiečių biologo Jane Mill sąmoningo kryžminio veisimo dėka iš leopardo katės ir naminės katės veislės. Ji norėjo, kad žmonės pagaliau galėtų gauti gyvūną, kuris yra meilus ir sutramdytas, daugeliu kitų atžvilgių, primintų tipišką gyventoją džiunglėse. Bengalijos veislės katė gavo oficialų pripažinimą 1991 metais (http://www.bengal.lt/apie-veisle/istorija/).
26 13 pav. Bengalijos veislės katė
(http://www.ramatut.com/bengal_studs.htm)
Bengalijos katės atrodo iš tiesų egzotiškai. Tai tikras mažas leopardas – šios katės turi tokį pat dėmėtą trumpaplaukį ar vidutinio ilgumo, šilkinės tekstūros kailį, glotnų ir raumeningą kūną.
Kailis gali būti dviejų atspalvių: rudas dėmėtas arba snieginis dėmėtas. Šiaip yra ir kitokių atspalvių bengalių, tačiau Pagrindinė kačių spalvų taryba pripažįsta tik šias dvi spalvos. Galva yra pleišto formos su plačia, laukinėms katėms būdinga nosimi. Akys taip pat didelės, ovalios ir itin ryškios.
Jas dar pabrėžia juoda apvedanti linija (http://www.animal.lt/lt/kates/kaciu-veisles/ben-bengal- bengalijos-kates).
1.6.10. Turkų angoros veislės katė (Angora Turc)
Turkų angoros veislė yra kilusi iš Angoros (dabar Ankara) miesto Turkijoje. Į Europą šios veislės katės pateko XVII amžiuje, kai italų keliautojas Pietro Della Valle atvežė jų iš Turkijos.
Vėliau jos pateko į Prancūziją, bei Angliją, kur buvo vadinamos prancūzų katėmis. Ilgą laiką Turkų angoras kergė su kitomis ilgaplaukėmis katėmis, dažniausiai Persų veislės (Paragon, 2011).
14 pav. Turkų angoros veislės katė (http://www.animal.lt/lt/kates/kaciu-veisles/tua-angora-turc-turku-angoros-kate)
Svarbiausias šios veislės bruožas - išskirtinis kailis. Jis ilgas, šilkinės tekstūros, be pavilnės.
Aplink galvą ir šonus kailis ilgesnis, todėl atrodo, kad Turkų angoros vilki iškilmingą apykaklę.
27 Uodegos kailis taip pat itin ilgas, todėl ji primena lapės. Kailio spalva gali būti įvairi, nors kadaise buvo pripažįstama tik visiškai balta.
Elegancijos įspūdį kuria ne tik išskirtinė kailio tekstūra, bet ir ilgas, grakštus kūnas. Jis yra nestambus, bet raumeningas. Ilgas ne tik kūnas, bet ir galva - ji yra vidutinio dydžio, siauro trikampio formos, proporcinga kūnui. Nosis tiesi ir taip pat ilga. Ausys didelės, smailos, pratęsia galvos siauro trikampio formą. Akys įkypos, ovalios, vidutinio dydžio. Jų spalva - vaiskiai mėlyna, geltona ar žalia. Dažnai pasitaiko ir skirtingų spalvų akys (http://www.animal.lt/lt/kates/kaciu- veisles/tua-angora-turc-turku-angoros-kate).
