KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Lytinių ir skydliaukės hormonų kiekio kraujo serume palyginimas sveikų ir hipotiroidizmu sergančių kalių tarpe“

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARIJOS FAKULTETAS

Egidija Stalmokaitė

„Lytinių ir skydliaukės hormonų kiekio kraujo serume palyginimas sveikų ir hipotiroidizmu sergančių kalių tarpe“

"Comparison of reproductive and thyroid hormone level in blood serum between healthy and hypothyroid bitches"

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovė: lekt., dr. Inga Stadalienė

KAUNAS, 2021

(2)

2 DARBAS ATLIKTAS LSMU VA DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ

KLINIKOJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas

„Lytinių ir skydliaukės hormonų kiekio kraujo serume palyginimas sveikų ir hipotiroidizmu sergančių kalių tarpe“

1. Yra atliktas mano pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

2020-12-01 Egidija Stalmokaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

2020-12-08 Jurgita Lukošienė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

2020-12-15 Inga Stadalienė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE

2020-12-15 Birutė Karvelienė

(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas Jūratė Juodytė

(vardas, pavardė) (parašas)

(3)

3 Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas)

(4)

4 TURINYS

ĮVADAS... 9

Darbo tikslas ... 10

Uždaviniai ... 10

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

1.1. Kalės reprodukcinės sistemos anatomija ir topografija ... 11

1.2. Kalių lytinės sistemos fiziologija. Lytinis ciklas ir neurohumoralinė reguliacija ... 12

1.2.2. Tarprujis (anestrus) ... 14

1.2.3. Priešrujis (proestrus) ... 14

1.2.4. Ruja (estrus) ... 15

1.2.5. Porujis (diestrus) ... 16

1.3. Šunų skydliaukės anatomija ir topografija ... 16

1.4.Skydliaukės fiziologija. Neurohormoninė reguliacija ... 17

1.4.1. Skydliaukės hormonai ... 17

1.4.2. Hipotiroidizmas ... 18

1.4.3. Reprodukcinės sistemos sutrikimai ir hipotiroidizmas ... 19

2. METODAI IR MEDŽIAGOS... 19

2.1. Tiriamųjų anamnezės surinkimas ... 20

2.2. Reprodukcinių organų apžiūra ... 21

2.3. Citologinis makšties tyrimas ... 23

2.3.1. Pasiruošimas tepinėlio ėmimui ... 23

2.3.2. Tepinėlio ėmimo technika ... 23

2.3.3. Tepinėlio fiksavimo ir dažymo technika ... 24

2.3.4. Tepinėlio mikroskopavimo technika ... 24

2.3.5. Rezultatų vertinimas. Lytinio ciklo fazės nustatymas ... 25

2.4. Kraujo hormoniniai tyrimai... 27

2.4.1. Mėgintuvėlio parinkimas ... 27

2.4.2. Kraujo ėmimo technika ... 28

2.4.3. Hormoninių tyrimų rezultatų analizė ... 28

2.5. Statistinė analizė ... 28

3. TYRIMO REZULTATAI ... 29

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 44

5. IŠVADOS ... 47

(5)

5 6. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 48 PADĖKA ... 51

(6)

6 Trumpiniai

TTH – tirotropinis hormonas FT4 – laisvas tiroksinas FT3 – laisvas trijodtironinas TT3 – bendras trijodtironinas

TgAA – tiroglobulino autoantikūniai

GnRH – gonadotropinus atpalaiduojantis hormonas LH – liuteinizuojantis hormonas

FSH – folikulus stimuliuojantis hormonas E2 – estradiolis

P4 – progesteronas PRL – prolaktinas

(7)

7 Lytinių ir skydliaukės hormonų kiekio kraujo serume palyginimas sveikų ir hipotiroidizmu

sergančių kalių tarpe Egidija Stalmokaitė

Magistro baigiamasis darbas SANTRAUKA

Tiriamojo darbo tikslas – palyginti skydliaukės ir lytinių hormonų koncentracijas kliniškai sveikų ir hipotiroidizmu sergančių kalių kraujo serume, priklausomai nuo lytinio ciklo fazės. Tiriamasis darbas buvo atliekamas „X“ smulkiųjų gyvūnų klinikoje 2019 – 2020 m.. Lytinio ciklo fazių identifikavui buvo surinkti anamnezės duomenys, atliktos klinikinės – reprodukcinės sistemos apžiūros, mikroskopuoti makšties citologiniai mėginiai ir atlikti kraujo serumo hormoniniai tyrimai. Taip pat buvo palygintos lytinių (estradiolio ir progesterono) bei skydliaukės (tiroksino, laisvojo tiroksino ir bendrojo trijodtironino) hormonų koncentracijos, priklausomai nuo lytinio ciklo periodo. Duomenų statistinei analizei atlikti pasirinktos dvi kompiuterinės programos:

Microsoft Excel ir SPSS. Imtį sudarė 18 iš 20 įvairių veislių nekastruotų patelių. Jų amžius svyravo nuo 2 m. iki 12 m. Pagal surinktus anamnezės duomenis, makšties citologinio tyrimo rezultatus ir progestero (P4) koncentracijos kraujo serume rezultatus, nustatytos lytinio ciklo fazės: tarprujis (8), priešrujis (6), ruja (3), porujis (1). Iš viso 7 tiriamosios sirgo hipotiroidizmu, o kontrolinę grupę sudarė 11 hipotiroidizmu nesirgusių kalių. Didžiajai daliai hipotiroidizmu sirgusių tiriamųjų (5 iš 7) nustatytas tarprujo periodas (71,4 proc.), o 2 (28,57 proc.) nustatytas priešrujo periodas. Apklausos duomenimis, visoms hipotiroidizmu sirgusioms tiriamosioms pasireiškė nereguliari ruja, tuo tarpu tik 2 iš 11 kontrolinės grupės atvejų būdinga nereguliari ruja. Palyginus hormonų koncentracijų pasiskirstymą tarp kliniškai sveikų ir hipotiroidizmu sergančių kalių grupių, tarprujo ir priešrujo periodais, nustatyta, kad mažesni skydliaukės ir lytinių hormonų koncentracijų vidurkiai, ir mažiausios nustatytos hormonų reikšmės buvo hipotiroidizmu sergančių kalių tarpe. Visų hipotiroidizmu sirgusių kalių T4 ir E2 vidurkių kvadratų sumos buvo statistiškai reikšmingai žemesnės, lyginant su kontroline grupe. Gauti duomenys buvo statistiškai patikimi (p≤0,05).

Rezultatai parodė, kad statistiškai reikšmingai koreliavo kontrolinės grupės T4 ir TT3 hormonų koncentracijos tarprujo ir priešrujo periodu, o hipotireoze sergančiųjų tarpe FT4 ir P4, E2 ir P4.

Raktiniai žodžiai: lytinio ciklo periodas, hipotiroidizmas, makšties citologija, lytiniai hormonai, skydliaukės hormonai, makšties citologija, kalė.

(8)

8 Comparison of reproductive and thyroid hormone level in blood serum between healthy and

hypothyroid bitches Egidija Stalmokaitė

Master‘s Thesis

SUMMARY

The aim of this research work was to compare reproductive hormones (estradiol and progesterone) with thyroid hormones (thyroxine, free tyroxine and total triiodothyronine) concentrations in blood serum of healthy and hypothyroid bitches depending on the phase of the oestrous cycle. The research took place in “X“small animal clinic, during the years of 2019-2020.

The data gathered was processed using Microsoft Excel and Statistical Package for the Social Sciences (SPSS). Research consisted of 18/20 intacted bitches with different breeds. The age ranged from 2 years old and up to 12 years of age. Determined arithmetic mean age: 8.2 years. Based on the collected anamnesis data, the results of the vaginal cytological examination and the results of the serum concentration of Progester (P4), the phases of the sexual cycle were determined:

interoestrus (8), proestrus (6), oestrus (3), metestrus (diestrus)(1). 7 subjects of 18 had hypothyroidism, and the control group consisted of 11 bitches without hypothyroidism. The majority of subjects with hypothyroidism (5 out of 7) had an interoestrus period (71.4%) and 2 (28.57%) had a proestrus. According to the survey data, all subjects with hypothyroidism developed irregular oestrus, while only 2 out of 11 cases in the control group had irregular oestrus. Comparing the distribution of hormone concentrations between the groups of clinically healthy and hypothyroidism bitches during anoestrus and proestrus periods, it was found that lower mean thyroid and sex hormone concentrations and the lowest hormone values were found in hypothyroid bitches. The sum of the squares of the mean T4 and E2 in all hypothyroidism bitches was statistically significantly lower compared to the control group. The data obtained were statistically significant (p≤0.05). The results showed that statistically significant correlation during anoestrus and proestrus periods between concentrations of T4 and TT3 hormone in the control group and statistically significant correlation between FT4 and P4, E2, and P4 concentrations among patients with hypothyroidism.

Key words: estrous cycle period, hypothyroidism, sex hormones, thyroid hormones, vaginal cytology, bitch.

(9)

9

ĮVADAS

Pastaruoju metu, daugėjant šunų veislynų skaičiui Lietuvoje (EuroBreeder.com svetainės duomenimis, Lietuvoje užregistruota 120 šunų veislynų (1)) ir pasaulyje, didesnis dėmesys skiriamas kalių lytinio ciklo nustatymui, rujos sinchronizavimui ir vaisingumo tyrimų atlikimui. Šiuo metu efektyviausias ir plačiausiai paplitęs ovuliacijos nustatymo metodas – kraujo serumo progesterono tyrimas. Žinant progesterono koncentracijos kiekį kraujo serume, nustatoma optimaliausia data kergimui. Nepaisant to, ne visuomet po kergimo įvyksta kiaušialąstės apvaisinimas, kuris baigiasi šuningumu. Tuomet, siekiant išsaugoti reproduktorės sveikatingumą ir išvengti ekonominių nuostolių, pradedama ieškoti priežasčių, sukėlusių vaisingumo sutrikimus.

Tokiu atveju, pirmiausia atliekami abiejų veisimui pasirinktų gyvūnų reprodukcinės sistemos tyrimai. Ir tik neradus reikšmingų pokyčių, pradedama lytinės sistemos neurohumoralinės sistemos analizė. Ne retais atvejais, tiriamos tik lytinių hormonų koncentracijos kraujo serume, praleidžiant kitas endokrinines sistemas. Viena iš endokrininių liaukų, siejama su reprodukcine sistema, yra skydliaukė. Skydliaukės hormonai glaudžiai susiję su reprodukcine sistema ir vaikingumu. Atsiradę skydliaukės veiklos sutrikimai sukelia plataus spektro reprodukcinės sistemos pakitimus:

nenormalių lytinių požymių vystymasis, persileidimas, vaisiaus vystymosi sutrikimai, nevaisingumas (2). Hipotiroidizmas daug metų laikytas būdinga sumažėjusio vaisingumo ir nevaisingumo priežastimi šunų tarpe, o ypač, didžiųjų veislių šunų tarpe. Įtarta, kad kalėms sukelia lytinio ciklo sutrikimus, prailgina tarprujo periodą arba sukelia netikrą šuningumą (3). Moterims hipotiroidizmas gali sukelti reprodukcinės sistemos sutrikimus. Tokius kaip padidėjusią nevaisingumo riziką, persileidimus bei pokyčius vaisiaus nervinės sistemos vystymosi procese.

Atlikto tyrimo duomenimis, pateikti pasitvirtinę įrodymai, kad autoimuninis tiroiditas yra susijęs su nėštumo metu įvykstančiais persileidimais, moterų tarpe. Taip pat susijęs su nevaisingumu. Kito tyrimo rezultatai parodė, kad reprodukcinio amžiaus moterų grupėje hipotiroidizmu serga 2-4 proc.

moterų (TTH> 4.2 μIU/ml), o po paskirto hipotiroidizmo gydymo 76,6 proc. moterų pastojo 6 sav.

– 1 metų laikotarpyje (4). Atlikta mažai tyrimų, kurie analizuotų lytinių hormonų pokyčius kalėms, sergančioms hipotiroidizmu, todėl tiriamojo darbo metu bus nagrinėjamas kalių lytinių ir skydliaukės hormonų kiekio serume pokyčiai sveikų ir hipotiroidizmu sergančių kalių tarpe, skirtingos lytinio ciklo fazės metu.

(10)

10 Darbo tikslas: Nustatyti ir palyginti skydliaukės ir lytinių hormonų koncentracijas kliniškai sveikų ir hipotiroidizmu sergančių kalių kraujo serume, priklausomai nuo lytinio ciklo fazės.

Uždaviniai:

1. Išsiaiškinti kalių lytinio ciklo pasireiškimo reguliarumą kliniškai sveikų ir hipotiroidizmu sergančių kalių tarpe.

2. Nustatyti kliniškai sveikų ir hipotiroidizmu sergančių kalių progesterono koncentracijos kraujyje vidurkius tarprujo ir priešrujo periodais.

3. Nustatyti estradiolio koncentracijos kraujyje vidurkius, tarprujo ir priešrujo periodais, kliniškai sveikų ir hipotiroidizmu sergančių kalių grupėse.

4. Palyginti sveikų ir hipotiroidizmu sergančių kalių lytinių ir skydliaukės hormonų kiekius.

5. Nustatyti ar būdinga kalių lytinių ir skydliaukės hormonų koreliacija, hipotiroidizmu sergančių ir kliniškai sveikų kalių tarpe.

(11)

11

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Kalės reprodukcinės sistemos anatomija ir topografija

Kalės reprodukcinę sistemą sudaro vidiniai ir išoriniai lytiniai organai. Vidiniams lytiniams organams priskiriama: kiaušidės, gimda (ragų pora, kūnas, kaklelis), makštis. Kalės kiaušidės išsidėsčiusios ties kaudalinėmis inkstų dalimis, maždaug ties trečiu, ketvirtu juosmens slanksteliu (L3,L4). Kiaušidės, prie pilvo ertmės dorsolateralinės dalies, tvirtinasi plačiuoju raiščiu (ligamentum latum ovarii). Taip pat tvirtinasi prie paskutinių dviejų šonkaulių, vidurinių, ventralinių dalių su palaikomuoju raiščiu (ligamentum suspensorium ovarii). Kalių kiaušidės yra uždaro tipo. Jų paviršius padengtas gemaliniu epitelio sluoksniu ir jis nėra dengiamas serozoniu dangalu. Abi kiaušidės jungiasi prie gimdos ragų galų, dėka savojo raiščio (lig. proprium ovarii).

Kalių kiaušidžių bursose išsidėsto kiaušintakiai, kurie per gimdos ragų atsivėrimą, susijungia su gimda. Kiaušintakius sudaro 3 dalys: piltuvėlis, ampulė ir sąsmauka. Kalių gimda sudaryta iš poros ragų, gimdos kūno ir kaklelio. Jos dydis svyruoja nuo kalės veislės, buvusių šuningumų ir lytinio ciklo periodo (5). Gimda išsidėsčiusi pilvo ir dubens ertmėje, o ją prilaiko platusis raištis ir gimdos pasaitas (mesometrium), pereinantis į kiaušidžių pasaitą (mesovarium) ir kiaušintakių pasaitą (mesosalpnix). Gimda sudaryta iš trijų sluoksnių: išorinio - serozinio sluoksnio (perimetrium), vidurinio – raumeninio sluoksnio (myometrium), ir vidinio - gleivinės sluoksnio (endometrium).

Gimda užsibaigia gimdos kakleliu (sfinkteriu), kuris jungia gimdos kūną su makštimi. Makštis, apsupta jungiamojo audinio, išsidėsčiusi dubens ertmėje (6). Makšties vidinį sluoksnį iškloja daugiasluoksnis plokščiasis ragėjantysis epitelis (epithelium stratificatum squamosum cornificatum) (7). Makšties epitelio ląstelių pasiskirstymas kinta skirtingo lytinio ciklo metu, dėl lytinių hormonų koncentracijos pokyčių. Kalėms būdingos makšties ištisinės raukšlės, kurios gali išsiplėsti, šuniukų atvedimo metu (6).

Išoriniams lytiniams organams priskiriama: makšties prieangis, vulva, klitoris, pieno liaukos. Makšties prieangio pradžios tašku laikoma šlaplės atsivėrimo vieta. Nuo šios vietos makštis pereina į makšties prieangį ir užsibaigia vulvoje. Makšties prieangis struktūriškai atitinka makštį, tačiau jame, skirtingai nuo makšties, nėra išilginių raukšlių. Klitoris sudarytas iš erektilinio audinio.

Jis atitinka patinų lytinę varpą. Vulva išsidėsčiusi po uodega, ventraliau anuso srities. Kalių vulvai būdingas patinimas, priešrujo ir rujos periodu (6). Kalės turi penkias pieno liaukų poras: Kranialines ir kaudalines krūtinines pieno liaukas, kranialines ir kaudalines pilvines pieno liaukas ir kirkšninių pieno liaukų porą. Išimtinais atvejais gali turėti 4 arba 6 pieno liaukų poras. Kiekviename spenelyje yra po 7-16 pieno kanalų atsivėrimų (8).

(12)

12 1.2. Kalių lytinės sistemos fiziologija. Lytinis ciklas ir neurohumoralinė reguliacija

Daugybė tyrėjų, kurie domisi kalių reprodukcine sistema, kalių lytinį ciklo pasireiškimą laiko, kaip nuo metų laiko nepriklausomą (nesezonišką) lytinį ciklą. Taip pat teigiama, kad kalės yra monoestrinės patelės, kurioms pasireiškia spontaniška ovuliacija (9,10). Tačiau, pastaruoju metu pirmasis teiginys tampa diskutuotinais, norint išsiaiškinti, ar tikrai nesezoniška ruja yra būdinga visoms šunų patelėms.

Ilgus metus vyravęs įsitikinimas, kad kalės, priešingai, nei katės, rujoja nepriklausomai nuo sezono (nesezoniniai gyvūnai), turėtų būti pakoreguotas. Taip buvo teigiama, nes kalės gali rujoti ir atvesti šuniukų vadą, bet kurį mėnesį metuose. Tačiau, yra keletas tyrimų, kurių rezultatai, leidžia suabejoti faktu, jog visos kalės rujoja nesezoniškai. Pirma, tyrime atliktame su Greihaundų veislės kalėmis nustatyta, jog kalės buvo linkusios rujoti žiemą, ypač, vasario mėnesį, o beveik visiškai nerujojo lapkričio mėnesį. Antra, išanalizavus sukauptus kito tyrimo duomenimis, atlikto su įvairių veislių kalėmis, per keturių metų laikotarpį, nustatytas sezoniškumo pasireiškimas – dažniausiai ruja buvo stebima, žiemą ir vasarą. Trečia, išanalizavus 319 tarprujo periodų, pasireiškusių: 36 Biglių veislės, 36 Vokiečių aviganių, 20 Labradoro retriverių veislės kalių tarpe, buvo nustatyta, kad kalės, laikytos pagal dirbtines apšvietimo ir temperatūros sąlygas, buvo mažiau paveiktos metų laikų pokyčių (sezoniškumo), nei kalės, kurios buvo laikomos lauke ir pastebimai labiau veikiamos dienos trukmės ir klimato pokyčių. Taip pat buvo išskirtas skirtingų lyčių poveikis, rujos sezoniškumui. Šių tyrimų rezultatų dažniausiai nepaisoma, bet būtent jie galėtų duoti pradžią, tolimesniems tyrimams, norint patvirtinti ar paneigti metų laikų įtaką, rujos pasireiškimui, įvairių veislių kalių tarpe. Taip pat kurti naujus metodus, reguliuojant kalių reprodukciją (11).

Įprastai sveikų kalių lytinis ciklas prasideda sulaukus 6-18 mėn. amžiaus (5). Jis skirstomas į keturis periodus: priešrujo, rujos, porujo ir tarprujo. Laiko tarpas, kuris tęsiasi nuo priešrujo iki sekančio priešrujo, vidutiniškai trunka apie 31 sav., bet gali svyruoti nuo 16 iki 56 sav.

(11).

1.2.1. Kalių lytinio ciklo neurohormoninė reguliacija

Pagumburis su hipofize sudaro funkcinį vienetą, kuris sujungia nervinę ir endokrininę sistemas. Pagumburio branduoliuose susidaro įvairūs liberinai ir statinai. Gonadoliberinas, dalyvaujantis reprodukcinės sistemos reguliacijoje, nunešamas į hipofizės išorinį vidurinės pakylos sluoksnį, nervinėmis skaidulomis. Ten gonadoliberinai patenka į kapiliarus jungiančius pagumburį su hipofize ir yra nunešami į priekinę hipofizės skiltį. Adenohipofizėje išsidėstę gonadotropinių

(13)

13 ląstelių receptoriai, sureagavę su gonadoliberinais, ima išskirti gonadotropinius hormonus. Jiems priklauso liuteinizuojantis hormonas (LH) ir folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH) (5). LH, paskatina folikulų brendimo procesą, ovuliavimą ir tapimą geltonuoju kūnu, kuris gamina ir išskiria progesteroną (P4). FSH – glikoproteinas, kuris skatina folikulų brendimą (folikulogenezę), kiaušidėse bei tretinių folikulų funkiciją, išskirti 17β-estradiolį. (12,5). Estrogenai: estriolis, estronas, estradiolis. Estrogenų išsiskyrimas, praneša apie lytinio ciklo folikulinės fazės pradžią, kurios metu, dėl estrogenų poveikio, išveša pieno liaukų kanalo epitelis ir jungiamasis audinys.

Taip pat paskatinamas augimas, vandens kaupimasis ir kraujotakos suaktyvėjimas vulvoje, makštyje ir gimdoje (12). Progesteronas (P4) – tai steroidinis hormonas, kurio pagrindinės funkcijos, kalių reprodukcinėje sistemoje, apima kiaušialąsčių brendimo ir vaisingumo užtikrinimą, bei netiesioginį poveikį gametoms, keičiant jų aplinką. Taip pat būdingas netiesioginis poveikis gimdos ir kiaušintakių epiteliui bei raumeninėms ląstelėms rujos metu (13).

1 pav. Steroidinių hormonų susidarymo schema.(12).

(14)

14 1.2.2. Tarprujis (anestrus)

Tarprujo (anestrus) periodas kiekvienai kalei trunka individualiai, priklausomai nuo veislės. Pavyzdžiui, vidutiniška tarprujo trukmė Kolių veislės patelėms trunka 36 sav. tuo tarpu, Vokiečių aviganių veislės patelėms būdinga, 20-22 sav. trunkanti tarprujo fazė. Nustatyta, kad Tibeto mastifų ir Besendžių veislės kalėms būdingas, vieną kartą per metus ir visada prasidedantis tuo pačiu metu, lytinis ciklas (9, 5). Tipiškai svyruoja nuo 80 iki 240 dienų (14). Kalių tarprujo periodas skirstomas į ankstyvąjį ir vėlyvąjį. Vėlyvajam tarprujo laikotarpiui būdingas dažnesnis GnRH pulsatyvumas. Taip pat padidėjęs hipofizės jautrumas GnRH ir netiesioginis kiaušidžių atsakas į GnRH, lyginant ankstyvąjį ir vėlyvąjį tarprujo periodus. Hipofizės jautrumas GnRH pasireiškia padidėjusia liuteinizuojančio hormono koncentracija kraujo serume ir padidėjusiu kiaušidžių atsaku į LH bei FSH. Folikulus stimuliuojančio hormono koncentracija kraujo serume didėja viso tarprujo laikotarpiu ir yra didžiausias vėlyvuoju tarprujo periodu. LH koncentracija padidėja tik prieš pat tarprujo periodo pabaigą. FSH koncentracijos padidėjimas yra svarbiausias rodiklis, duodantis pradžią folikulogenezei ir tarprujo pabaigai. Daugumai naminių žinduolių, FSH laikomas pagrindiniu faktoriumi, lemiančiu kiaušidės folikulų formavimąsi, tuo tarpu, LH laikomas svarbiausiu faktoriumi, darančiu įtaką labiau subrendusiems folikulams. Tačiau kalių tarprujo periodui būdinga tai, jog siekiant iš tarprujo pereiti į priešrujį, FSH koncentracija kraujo serume turi peržengti tam tikrą ribą, kuri paveiktų antrinius folikulus ir jie palaipsniui bręstų iki stadijos, kuomet būtų pasiruošę ovuliacijai. FSH paskatina LH receptorių jautrumą kiaušidėje. Po pirminės folikulų aktyvacijos, LH palaipsniui gali pakeisti FSH, brandinant folikulus (9).

Tarprujo metu makšties epitelį sudaro tik keli sluoksniai ląstelių. Makšties citologiniame tepinėlyje stebimas didžiausias kiekis parabazinių ląstelių. Tačiau tepinėlis nėra aiškus, švarus, dėl didelio kiekio iš baltųjų kraujo kūnelių susidariusių apnašų (15). Parabazinės ląstelės – tai nedidelės ovalios ląstelės su pūslėtu branduoliu bei nedideliu ląstelės citoplazmos kiekiu. Dažniausiai visos parabazinės ląstelės yra vienodos formos ir dydžio (17). Pagal kiekį makšties citologiniame tepinėlyje dominuoja parabazinės ir tarpinės ląstelės (14).

1.2.3. Priešrujis (proestrus)

Po tarprujo, prasideda pereinamoji į priešrujį fazė, kuriai būdingas padažnėjęs pagumburio GnRH pulsatyvus išskyrimas. GnRH stimuliuoja hipofizės priekinę dalį, kuri inicijuoja LH išsiskyrimą, paskatindama LH pulsatyvumą kas 6-8 val., ar rečiau, po 60-120 min., keletą dienų. Priešrujo periodas gali tęstis nuo 1 iki 3 savaičių (folikulinė faze) ir tuomet įvykus LH pikui, pereiti į rują (18). Priešrujo trukmė svyruoja nuo 5 iki 20 dienų (14). Kiaušidėse subrendę tretiniai folikulai pradeda gaminti 17β-estradiolį (5). Estradiolio koncentracija didėja visą priešrujo

(15)

15 laikotarpį, pradedant nuo bazinio kiekio tarprujo periodu (5-10 pg/ml) iki piko likus 1-3 dienos iki ovuliacijos (45-120pg/ml) (18). Pastarasis hormonas suaktyvina išorinių ir vidinių priešrujo požymių pasireiškimą. Skiriami išoriniai požymiai: lytinių lūpų paraudimas ir pabrinkimas, kraujingos išskyros iš makšties. Taip pat stebimi vidinių lytinių organų pokyčiai: pailgėja ir parausta gimdos ragai, gimdos kaklelis išsiplečia, o makšties sienelė sustorėja (5). Makšties epitelis veikiamas, padidėjusios estradiolio koncentracijos kraujo serume, sustorėja nuo 20 iki 30 kartų (17).

Atliekant mikroskopinį makšties tepinėlio tyrimą, stebimas beveik 100 proc. parabazinių ir mažųjų tarpinių ląstelių pasireiškimas. Taip pat būdingas didelis kiekis raudonųjų kraujo kūnelių (15). Kitų tyrėjų duomenimis, makšties citologiniame tepinėlyje stebimos nedegeneruotų neutrofilų ir parabazinių ląstelių sankaupos bei pavienės tarpinės ir paviršinės ląstelės (14). Tarpinės ląstelės – įvairaus dydžio ląstelės, kurių dydis priklauso nuo citoplazmos kiekio. Skiriamos mažosios ir didžiosios tarpinės ląstelės. Joms būdingas vienodo dydžio branduolys, bet skiriasi citoplazmos kiekis, forma, kampuotumas, ląstelės tampa nevienodos. Didžiosios tarpinės ląstelės, kartais vadinamos paviršinėmis tarpinėmis ląstelėmis ar pereinamosiomis tarpinėmis ląstelėmis. Paviršinės ląstelės yra didžiausios makšties epitelio ląstelės, tai žuvusios epitelio ląstelės su piknoziškais branduoliais, kartais su išnykusiais branduoliais – be branduolės. Ląstelėse didžiulis kiekis citoplazmos. Pačios ląstelės nevienodos formos, kampuotos. Būdingi ląstelių degeneraciniai procesai, kurių metu citoplazmoje susiformuoja nedidelės vakuolės (17).

1.2.4. Ruja (estrus)

Rujos metu įvyksta ovuliacija ir prasideda liuteininė faze, kuri trunka iki 2 mėn. (18).

Rujos trukmė svyruoja nuo 5 iki 15 dienų. Jos metu padidėja progesterono (P4) ir sumažėja estradiolio (E2) koncentracija kraujo serume. Bendrai priešrujis ir ruja trunka 21 dieną (14).

Progesterono koncentracija kraujo serume padidėja nuo 1–3 ng/ml (3–6 nmol/l) iki 10–25 ng/ml (∼30–80 nmol/l), per 10 dienų po ovuliacijos. Tuo tarpu estradiolio koncentracija kraujo serume ima mažėti, nuo priešrujo periodu pasiektos piko reikšmės, 10–20 pg/ml (∼40–90 pmol/l).

Ovuliacija įvyksta kaip atsakas į priešrujo metu iš pagumburio branduolių išsiskyrusio didelio GnRH kiekio poveikį hipofizei. Poveikis sukelia 1–3 dienas trunkantį liuteinizuojančio hormono išsiskyrimą ir 1–4 dienas trunkantį folikulus stimuliuojančio hormono išsiskyrimą. Nustatyta, kad ovuliacija įvyksta per 48–60 val. po to, kai įvyksta LH pikas. Kalių kiaušialąstės brendimas, įvyksta gimdos ragų distalinėse dalyse, per beveik 2 dienas po ovuliacijos (48 val.) (10).

Makšties epitelio ląstelės labiausiai nesubrendusios ir nediferencijuotos ties pamatine membrana, o labiausiai subrendusios – paviršinės epitelio ląstelės, arčiausiai makšties kanalo (17).

Tiriant rujos metu paimtus makšties citologinius tepinėlius, mikroskopo pagalba, stebimas didžiausias kiekis (80-100 proc.) suragėjusių, paviršinių epitelio ląstelių ir nedidelis kiekis eritrocitų. Tepinėlis švarus, be priemaišų, būdingi tik pavieniai kraujo kūneliai (15, 14).

(16)

16 1.2.5. Porujis (diestrus)

Išoriškai porujo pradžia buvo laikomas momentas, kuomet kalė, neberodo polinkio poruotis ir nebestebimas rujai būdingas elgesys. Tačiau šiuo metu tikslus lytinio ciklo fazės pasikeitimas nustatomas, kai makšties citologiniame tepinėlyje aptinkamos porujo periodui būdingos epitelio ląstelės (10). Porujo periodu makšties tepinėlyje matomos mažos tarpinės ląstelės ir parabazinės ląstelės. Būdingas didelis kiekis baltųjų kraujo kūnelių, todėl tepinėlis nėra aiškiai matomas (15). Taip pat būdingos bakterijų sankaupos (14). Kita vertus, remiantis atlikto tyrimo duomenimis, mikroorganizmų pasireiškimas buvo rečiausiai aptinkamas porujo laikotarpiu, lyginant su kitomis lytinio ciklo fazėmis (16). Porujo fazė baigiasi ir pereina į tarprujį, kai gimdos gleivinės epitelinis sluoksnis atsinaujina, o padidėjusios pieno liaukos sugrįžta į pradinę formą, dėl sumažėjusios progesterono koncentracijos. Porujo periodu progesterono koncentracija kraujo serume sumažėja iki 1 ar 2 ng/ml (∼3–6 nmol/l), gali būti ir žemesnė. Estradiolio koncentracija kinta nuo vidutinės reikšmės 15–30 pg/ml (∼15–110 pmol/l) liuteininės fazės viduryje ir žemėja liuteininei fazei pasibaigiant, pereinant į tarprujį (10).

1.3. Šunų skydliaukės anatomija ir topografija

Šunų skydliaukę sudaro dvi skiltys (2 pav.). Sveiko šuns skydliaukės skiltys išsidėsto iš abiejų gerklės pusių, iš karto už žiedinės kremzlės (cartilago cricoidea) perėjimo į trachėją.

Vidutinių veislių šunų skydliaukės skilčių dydis yra apie 6.0 cm ilgio, 1,5 pločio, 0,5 cm aukščio (19). Abi skiltis jungia neryški pertvara (isthmus gl. thyreoidea) (10). Skiltys guli iš abiejų lateralinių gerklės pusių, 3-8 trachėjos kremzlinio žiedo plote. Skydliaukę maitina bendrosios miego arterijos šaka, kranialinė skydliaukės arterija, o drenuoja kaudalinė skydliaukės vena, kuri pereina į vidinę jungo veną. Skydliaukė – tai parenchiminis organas, sudarytas iš folikulų ir aplink juos esančių kalcitoniną gaminančių ląstelių (5).

2 pav. Schematinis šuns skydliaukės topografinės anatomijos vaizdas (20).

(17)

17 1.4.Skydliaukės fiziologija. Neurohormoninė reguliacija

Pagumburio branduoliuose gaminamas ir išskiriamas tireoliberinas, kuris vietine kraujagyslių sistema patenka į hipofizės priekinę dalį (Pars anterior). Tireotropiną atpalaiduojantis hormonas, sureagavęs su hipofizės tireotropinių ląstelių receptoriais, paskatina hipofizę išskirti skydliaukę stimuliuojantį hormoną, o laktotropines ląsteles išskirti prolaktiną. Organizme susidarius skydliaukės hormonų pertekliui, dejodizacijos būdu iš tiroksino (T4) susidaręs trijodtironinas (T3), siunčia neigiamą atsaką pagumburiui ir hipofizei. Tai sustabdo TTH išskyrimą. Taip pat TTH išskyrimą stabdo ir kiti neuropeptidai bei somatostatinas (5).

1.4.1. Skydliaukės hormonai

Svarbiausia skydliaukės funkcija – gaminti pagrindinius, organizmo medžiagų apykaitos procese dalyvaujančius, hormonus. Skydliaukės folikuluose susidaro: 3,5,3‘5‘-L- tetrajodtironinas, dar žinomas L- tiroksino (T4) vardu ir 3,5,3‘-L-trijodtironinas (T3) (5). Jodas yra svarbiausia žaliava skydliaukės hormonų gamybos procese, dėl to, kad 65 proc. tiroksino, sudaryta iš jodo. Su ėdalu į organizmą patekęs jodas absorbuojamas į kraujo apykaitą plonojoje žarnoje ir su kraujo plazma, nukeliauja į skydliaukę, jodo jonų (jodido) pavidalu. Skydliaukė aktyviai koncentruoja jodidą per visą pamatinę tirocitų membraną, dėka natrio jodido simporterio. Tuomet tarpląstelinis jodidas nunešamas į skydliaukės folikulų spindį. Tuo tarpu, skydliaukės ląstelių šiurkštusis endoplazminis tinklas pagamina du svarbius baltymus: tiroglobuliną (susidarantį iš tirozino (21) ir skydliaukės peroksidazę (fermentą). Tiroglobulinai egzocitozės būdu patenka į skydliaukės folikulų spindį (koloidą). Po įvykusios jodidų peroksidacijos reakcijos, katalizuojamos skydliaukės peroksidazės, tiroglobulinai, dėl didelio jodo reaktyvumo yra jodizuojami. Po prisijungimo susidaro 3-Monojodotirozinas ir 3,5 – Dijodotirozinas. Po Endocitozės (perėjimo iš folikulų spindžio į skydliaukės ląstelių citoplazmą) proteolizės būdu susidaro 3‘,5,3- trijodtironinas 3‘,5‘,3,5-tetrajodtiroksinas (tiroksinas). Skydliaukė, gavusi signalą iš pagumburio – hipofizės, išskiria skydliaukės hormonus į kraujo apytaką. Dalis T4 dejodizuojasi ir virsta į T3. Tuomet specifiniai prisijungiantys receptoriai nuneša tiroksiną į ląstelių taikinių buvimo vietą. Įvykus metabolinei hormoninei funkcijai, jodo jonai grąžinami į skydliaukę antriniam panaudojimui arba išskiriami iš organizmo, per inkstus ir kepenis (22).

(18)

18 3 pav. Skydliaukės hormonų susidarymo schema. (Rousset B., Dupuy C., Miot ., et al., 2015 (22)).

1.4.2. Hipotiroidizmas

Hipotiroidizmas – tai klinikinis sindromas, kuris atsiranda dėl sumažėjusios skydliaukės hormonų produkcijos. 95 proc. suaugusių gyvūnų, sergančių hipotiroidizmu, serga pirminiu arba nuo skydliaukės priklausomu hipotiroidizmu. Likusiems 5 proc. pasireiškia antrinis arba tretinis (su hipofizės ar pagumburio sutrikimais susijęs) hipotiroidizmas (5). Eutiroidiškas šuo – tai šuo, kurio skydliaukės veikla ir funkcijos nėra pakitusios. Hipotiroidizmo atveju sumažėja trijodtironino ir tiroksino koncentracija kraujyje. Hipotiroidizmas išsivysto esant pažeidimui, bet kurioje pagumburio-hipofizės-skydliaukės komplekso dalyje. Hipotiroidizmas gali būti įgimtas arba įgytas. Įgimtas hipotiroidizmas pasireiškia neproporcingu augimu (dvarfizmas), nepasitaiko dažnai, bet gali išsivystyti, dėl skydliaukės hipoplazijos ar aplazijos, disgenezės ar dishormonogenezės.

Įgytas hipotiroidizmas pasireiškia dažniau, skirstomas į pirminį ir centrinį. Pastarasis pasitaiko retai ir jo paplitimas siekia 5 proc., visų hipotiroidizmo atvejų. Jis kyla dėl hipofizės ar pagumburio pažeidimo (antrinis, tretinis hipotiroidizmas). Tretinis hipotiroidizmo atvejis nustatytas ir aprašytas tik vienam šuniui, kaip pagumburyje išplitusio naviko pasekmė. Antriniam hipotiroidizmui būdingas požymis – gliukokortikoidų koncentracijos grįžtamas padidėjimas. Pirminis

(19)

19 hipotiroidizmas nustatomas dažniausiai iš visų šunims nustatomų hipotiroidizmo rūšių (23).

Analizuojant atliktus morfologinius ir biocheminius kraujo tyrimus, galima aptikti hipercholesterolemiją, hipertrigliceridemiją ir vidutiniškai neregeneruojančią anemiją (5).

Limfocitinis tiroiditas ir idiopatinė atrofija yra dažniausios priežastys, sukeliančios pirminio hipotiroidizmo būklę. Idiopatinės atrofijos atveju sumažėjęs skydliaukės parenchimos kiekis pakeičiamas riebaliniu jungiamoju audiniu ir nedideliu kiekiu infiltruotų uždegiminių ląstelių.

Limfocitiniam tiroiditui būdingas skydliaukės audinio ardymo procesas ir audinio pakeitimas į skaidulinį (pluoštinį) jungiamąjį audinį. Pagrindinė limfocitinį tiroiditą sukelianti priežastis nėra žinoma, tik tai, jog jis sukeliamas imuninio atsako. Siekant patvirtinti limfocitinio tiroidito diagnozę, tikslingiausia nustatyti kraujotakos sistemoje cirkuliuojančius tiroglobulino autoantikūnius (TgAA) (23).

1.4.3. Reprodukcinės sistemos sutrikimai ir hipotiroidizmas

Skydliaukės hormonai atlieka svarbų vaidmenį šuningumo ir atvedimo metu. Jų koncentracijos susijusios su deguonies tiekimu, cholesterolio išskyrimu, gliukozės absorbavimu ir insulino poveikio pagerinimu. Skydliaukės hormonai, susiję ir su širdies miokardo susitraukimų stiprumo, ir dažnio padidėjimu, o tai padidina širdies miokardo infarkto riziką. Taip pat pagreitina žarnų peristaltiką ir augimo hormono išsiskyrimą šuningoms kalėms. Dar daugiau, dalyvauja vaisiaus nervinės sistemos ir griaučių vystymosi procese (24, 25). Hipotiroidizmas dažnai siejamas su įvairiais reprodukcinės sistemos sutrikimais, iš kurių aktualiausias, nevaisingumas. Anksčiau atliktų tyrimų, kuriuose tiriamosioms buvo eksperimentiškai sukeltas hipotiroidizmas, rezultatuose užfiksuotas sumažėjęs kalių vaisingumas, sumažėjęs ką tik atvestų šuniukų gyvybingumas ir svoris bei padidėjęs dar negimusių šuniukų mirtingumas (26).

Kalei diagnozuojamas persistuojantis tarprujis, kai lytinis ciklas neprasideda iki dviejų metų amžiaus (24 mėn.). Dažniausioms priežastims priklauso: ankstyva kastracija, tylioji ruja, lytinės sistemos pokyčiai, vaistų sukeltas tarprujis, sisteminė liga, kiaušidžių cistos, kiaušidžių aplazija, su imunine sistema susietas ooforitas (kiaušidžių uždegimas), antrinės kilmės tarprujis ir hipotiroidizmas. Hipotiroidizmo atveju nustatyti pakitimai susiję su reprodukcine sistema:

užsitęsusi tarprujo (anestrus) faze, prailgėjęs ar nereguliarus intervalas tarp rujos ciklų, sumažėjęs rujos intensyvumas ar trukmė, padidėjęs spontaninių abortų kiekis, negimusių, mumifikuotų šuniukų kiekis, ar sumažėjęs jauniklių dydis (27).

2. METODAI IR MEDŽIAGOS

Tiriamasis darbas buvo atliekamas „X“ smulkiųjų gyvūnų klinikoje, Kauno mieste, nuo 2019 gruodžio mėn. iki 2020 lapkričio mėn. Tyrime dalyvavo 20 nekastruotų kalių, iš kurių

(20)

20 atrinkta 18, patekusių į imtį. 2 tiriamosios į imtį nebuvo įtrauktos, dėl hormoninių tyrimų rezultatų kraštutinių verčių pasireiškimo (angl. Outlier). Tiriamosios suskirstytos į dvi grupes, pagal sveikatos būklę: hipotiroidizmu sergančios ir kliniškai sveikos.

4 pav. Tyrimo schema.

2.1. Tiriamųjų anamnezės surinkimas

Pirmiausia buvo sudarytas klausimų sąrašas, kuriuo naudojantis buvo surinkti svarbiausi tiriamų kalių anamnezės duomenys, iš savininkų. Klausimai ir savininkų pateikti atsakymai, pavaizduoti pirmoje lentelėje.

1 lentelė. Tyrime dalyvavusių, kalių anamnezės duomenys.

Tiriamosios Nr.

Amžius (m.)

Veislė Kūno svoris (kg.)

Ar buvo atlikta kastraci

Paskutinė ruja įvyko: Kiek kartų rujoja per

Ar ruja vyksta reguliariai?

(21)

21

ja (OHE)?

metus?

1. 11 Pudelis 4.6 Ne Prieš 2 sav. 2 Taip

2. 11 Vokiečių

aviganis

30.5 Ne Vyksta ruja. 2 Taip

3. 2 Mišrūnas 34 Ne Ruja turėtų prasidėti

artimiausiu metu

2 Ne

4. 8 Mišrūnas 41,7 Ne Prieš 6 mėn. Turi rujoti

artimiausiu metu.

2 Taip

5. 9 Springer

spanielis

8.1 Ne Būdingas priešrujo periodui elgesys.

2 Ne

6. 12 Vidurinės

Azijos aviganis

28.7 Ne Šį mėnesį turėtų rujoti. 2 Ne

7. 10 Jorkšyro terjeras 3.8 Ne 4 rujos diena. Surujojo praėjus 3 mėn. Nuo buvusios rujos, seniau, buvo

reguliarus kas 6 mėn.

2 Ne

8. 11 Špicas ^12.5 ^Ne Nebuvo jau 2 metus 2 Ne

9. 5 Aliaskos

malamutas

53 Ne Prieš 6 mėn. Turi rujoti šį mėnesį, požymių nėra.

2 Ne

10. 7 Stafordšyro

bulterjeras

14.1 Ne Ruja buvo prieš 2,5 mėn. 2 Taip

11. 12 Bavarų

pėdsekys

21.3 Ne Ruja nepasireiškia metus. 2 Ne

12. 12 Vakarų Škotijos baltasis terjeras

7.4 Ne Ruja buvo prieš 4 mėn. 2 Ne

13. 11 Sibiro haskis 30.5 Ne Apie 2 mėn po rujos. 2 Taip

14. 2 Akita 19.5 Ne Rujoja jau apie savaitė, nori planuoti kergti

1 Taip

15. 10 Džeko Raselo terjeras

6.3 Ne Ruja buvo prieš 4 mėn. 2 Ne

16. 4 Džeko Raselo terjeras

7.4 Ne Rujojo prieš 3 mėn. 2 Ne

17. 2 Valų korgis 10.4 Ne Rujoja. 1 Ne

18. 9 Kaukazo

aviganis

46 Ne Rujojo prieš 2,5mėn. 2 Taip

19. 6 Pudelis 6.3 Ne Rujojo prieš 3 sav. 2 Taip

20. 10 Cvergšnauceris 7.4 Ne Prieš 2 sav. 2 Taip

2.2. Reprodukcinių organų apžiūra

Kiekvienai tyrime dalyvavusiai patelei buvo atlikta reprodukcinių organų apžiūra.

Apžiūros metu įvertinti išoriniai lytiniai organai: 5 poros pieno liaukų, išorinės lytinės lūpos,

(22)

22 klitoris, makštis. Pieno liaukos įvertintos apžiūros būdu, įvertinant simetriškumą, pigmentaciją, odos spalvą, plaukuotumą, galimus pažeidimus. Apčiuopos būdu palyginta pieno liaukų konsistencija, išsidėstymas, dydis, išskyros iš spenelių. Pokyčiai nenustatyti. Įvertintos lytinės lūpos, jų spalva, pigmentacija, plaukuotumas, gleivinės drėgnumas. Stebima, ar nėra vizualių pokyčių, pažeidimų (2 lentelė).

2 lentelė. Išorinių lytinių organų klinikinės apžiūros rezultatai.

Vulvos pigmentacija ir

plaukuotumas

Vulvos pabrinkimas

(edema)

Lytinių lūpų gleivinės

spalva

Klitoris Pokyčiai

1. Būdinga Nestebima Rausva Išsivystęs Neaptikta

4. Būdinga Būdinga Ryškai rausva Išsivystęs Neaptikta

5. Būdinga Būdinga Ryškiai rausva Išsivystęs Neaptikta

7. Būdinga Būdinga Ryškiai rausva, Išsivystęs Neaptikta

8. Būdinga Nestebima rausva Išsivystęs Neaptikta

9. Būdinga Nestebima rausva Išsivystęs Neaptikta

11. Būdinga Nestebima Ryškiai rausva Išsivystęs Neaptikta

3 lentelė. Makšties prieangio ir makšties klinikinės apžiūros rezultatai.

Drėgnumas Išskyros Kvapas Pigmentacija Pažeidimai

1. Būdingas Neišsiskiria Specifinis Būdinga Neaptikta

3. Sumažėjęs Neišsiskiria Specifinis Būdinga Neaptikta

(23)

23

4. Būdingas Kraujingos, lipnios Specifinis Būdinga Neaptikta

8. Sumažėjęs Neišsiskiria Specifinis Būdinga Sumažėjęs makšties prieangio skersmuo

10. Būdingas Nedaug lipnių išskyrų su kraujo priemaiša.

Specifinis Būdinga Neaptikta

17. Būdingas Lipnios išskyros Specifinis Būdinga Neaptikta 18. Būdingas Nedaug lipnių išskyrų su

kraujo priemaiša.

19. Būdingas Nedidelis kiekis, neskaidrių išskyrų

2.3. Citologinis makšties tyrimas

2.3.1. Pasiruošimas tepinėlio ėmimui

Prieš pradedant procedūrą, pasiruošiamos darbo priemonės. Vienam tyrimui reikalingos priemonės: Vatos pagaliukai (2 vienetai), objektinis stiklelis (2 vienetai), medvilninis tamponėlis (3 vnt), NaCl 0,9 proc. izotoninis tirpalas 250,0 ml polietileno buteliuke (panaudotas visų tepinėlių ėmimų metu), vienkartinių pirštinių pora (2 vienetai), makšties veidrodis (1 vienetas), paviršių dezinfekantas „Microbac forte“ 0,5 proc. konc. 100,0 ml (panaudotas visų mėginių ėmimų metu), rašymo priemonė, pažymėti objektiniui stikleliui.

2.3.2. Tepinėlio ėmimo technika

Pirmiausia, ant objektinių stiklelių šlifuotų dalių, nenuvaloma rašymo priemone, užrašomas tiriamosios numeris. Tuomet, pagal rankų plovimo instrukcijoje nurodytus žingsnius, nuplaunamos rankos. Atliekama rankų antiseptika ir nusausinimas. Po to, užsidedamos vienkartinės

(24)

24 pirštinės. Tiriamoji fiksuojama asistento ant apžiūros stalo. Vulva nuvaloma medvilniniais tamponėliais, suvilgytais NaCl 0,9 proc. izotoniniu tirpalu. Paimamas dezinfekuotas makšties veidrodis. Viena ranka praskiedžiamos lytinės lūpos, o kita ranka įvedamas makšties veidrodėlis į makštį. Pirmiausia įvedamas suglaustas ir pakreiptas horizontaliai, o patekus į makštį pasukamas į vertikalią padėti ir praskėčiamas, su tam pritaikyta rankena. Tuomet atsargiai įvedamas fiziologiniu tirpalu sudrėkintas vatos pagaliukas (vedant pagaliuką taip, kad nepatektume į šlaplę). Sukamaisiais judesiais, paimama makšties gleivinės ląstelių. Nuo pagaliuko, ląstelės perkeliamos ant objektinio stiklelio, sukamaisiais judesiais braukiant vatos pagaliuku iš viršaus žemyn, iš vienos pusės į kitą, taip, kad ląstelės pasidengtų ant viso objektinio stiklelio paviršiaus. Analogiškai pakartojama procedūra su kitu vatos pagaliuku. Asistentas nukelia tiriamąją nuo apžiūros stalo. Atliekama apžiūros stalo dezinfekacija su paviršių dezinfekantu „Microbac forte“ 0,5 proc. konc. Nuvalius apžiūros stalą, nusiimamos vienkartinės pirštinės. Jos išmetamos į pavojingoms atliekoms skirtą šiukšlių dėžę. Rankos nuplaunamos ir atliekama jų antiseptika. Užsidedamos vienkartinės pirštinės.

Paimti makšties citologijos tepinėliai, kartu su mėginių lydraščiu, nunešami į laboratoriją.

2.3.3. Tepinėlio fiksavimo ir dažymo technika

Reikalingos priemonės: vienkartinių pirštinių pora, Diff-Ouick dažų rinkinys, pipetė, objektinių stiklelių stovas, paviršių dezinfekantas „Microbac forte“ 0,5 proc. konc. 100,0 ml,

Tepinėlis fiksuojamas – „oro fiksacija“, paliekamas savaiminiam nudžiūvimui.

Nudžiūvęs tepinėlis dažomas Diff – Quick dažais. Kadangi tepinėliai priskiriami „nešvariems“

mėginiams, siekdami apsaugoti dažus, nuo galimos kontaminacijos mikroorganizmais, visos dažymo priemonės, lašinamos ant objektinių stiklelių, su pipete. Dažymo būdas susideda iš 4 pagrindinių žingsnių: fiksacija Diff – Quick fiksatoriumi arba metanoliu, dažymas Reastain Quick RED dažais, dažymas su Reastain Quick BLUE dažais, plovimas buferiniu tirpalu.

Fiksacija Quick fiksatoriumi trunka – 30 sekundžių. Objektinio stiklelio apačia nusausinama. Kitas žingsnis, dažymas Reastain Quick RED dažais. Dažymo trukmė – 30 sekundžių. Nusausinimas. Po to, 30 sekundžių dažoma su Reastain Quick BLUE dažais.

Nusausinus objektinį stiklelį, lašinamas buferinis tirpalas. Po dažymo, objektinis stiklelis pakišamas po silpna vandens srove ir paliekamas nudžiūti objektinių stiklelių stove. Pakartojama procedūra su antruoju tepinėliu. Darbo vieta sutvarkoma, paviršiai nuvalomi dezinfekcinėmis priemonėmis.

Vienkartinės pirštinės išmetamos į pavojingų atliekų šiukšliadėžę.

2.3.4. Tepinėlio mikroskopavimo technika

Darbo priemonės: vienkartinės pirštinės, šviesinis (optinis) binokuliarinis mikroskopas, imersinis aliejus, vatos tamponėlis, spiritinis tirpalas, paviršių dezinfekantas

„Microbac forte“ 0,5 proc. konc. 100,0 ml.

(25)

25 Darbo eiga: užsidėjus vienkartines pirštines, paimami nudžiūvę, nudažyti objektiniai stikleliai. Įjungiamas mikroskopas, šone esančiu šviesos intensyvumo reguliatoriumi, padidinamas apšvietimas. Individualiai susireguliuojama okuliarų pozicija tam, kad būtų matomas vientisas vaizdas. Objektinis stiklelis dedamas ant stalelio ir fiksuojamas stiklelio laikikliu. Pasukant objektyvų revolverį, atsukamas 10x vaizdą padidinantis objektyvas. Naudojant makrosraigtą, išryškinamos pro okuliarą matomos ląstelės. Optimaliai sufokusavus vaizdą, ant objektinio stiklelio ląšinamas imersinio aliejaus lašas. Tuomet objektyvų revolveris sukamas iki 100x vaizdo padidinimo. Vaizdas sureguliuojamas švelniai sukant makrosraigtą. Vaizdas išryškinamas mikrosraigto pagalba. Stebint vaizdą pro okuliarus, matomos makšties daugiasluoksnio ragėjančio epitelio ląstelės, bakterijų sankaupos, eritrocitai, baltieji kraujo kūneliai. Įvertinus gautus rezultatus, darbo vieta sutvarkoma. Naudojant makrosraigtą, objektyvas atitolinamas nuo stalelio. Objektiniai stikleliai išimami ir talpinami į aštrių daiktų konteinerį. Visiškai sumažinamas šviesos sklidimas šviesos reguliatoriaus pagalba ir išjungiamas mikroskopas. Stalelis ir 100x objektyvas nuvalomas vatos tamponėliu, suvilgytu spiritiniu tirpalu. Mikroskopas uždengiamas. Darbo stalo paviršiai dezinfekuojami, paviršių dezinfekantu „Microbac forte“ 0,5 proc. konc. Vienkartinės pirštinės išmetamos į pavojingų atliekų šiukšlių dėžę.

2.3.5. Rezultatų vertinimas. Lytinio ciklo fazės nustatymas

Stebint vaizdą pro šviesinio mikroskopo okuliarus, naudojant 100x objektyvo padidinimą, matomos: makšties daugiasluoksnio ragėjančio epitelio ląstelės, bakterijų sankaupos, raudonieji kraujo kūneliai, baltieji kraujo kūneliai, ypač, neutrofilai, kartais stebimos ir dažų liekanos. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas makšties daugiasluoksnio ragėjančio epitelio ląstelių identifikacijai. Aptiktos: bazinės, parabazinės, tarpinės mažosios ir didžiosios ląstelės, paviršinės, paviršinės bebranduolės epitelio ląstelės. Jos atpažintos pagal: dominuojančių ląstelių kiekį; tipą;

formą ir ląstelės branduolio dydį, lyginant su citoplazma, branduolio nykimo (karioreksės, kariopiknozės, kariolizės) procesą.

Priešrujo periodas buvo įtariamas tuomet, kai tepinėlyje dominavo parabazinės ir tarpinės ląstelės kartu su raudonaisiais ir baltaisiais kraujo kūneliais.

(26)

26 5 pav. ir 6 pav. Makšties citologinio tepinėlio vaizdas priešrujo periodu. Padidinti 100x. (autorės nuotrauka.)

Rujos periodas buvo įtariamas tuomet, kai tepinėlyje dominavo paviršinės ląstelės.

7 pav. Makšties citologinio tepinėlio vaizdas rujos periodu. Padidintas 40x. (autorės nuotrauka.).

Porujo periodas buvo įtariamas tuomet, kai tepinėlyje dominavo parabazinės ir mažosios tarpinės epitelio ląstelės bei buvo pastebimos žuvusių leukocitų liekanos.

(27)

27 8 pav. Makšties citologinio tepinėlio vaizdas porujo periodu. Padidintas 100x. (autorės nuotrauka.).

Tarprujo periodas buvo įtariamas tuomet, kai didžiausias kiekis makšties tepinėlyje aptiktų ląstelių buvo parabazinės epitelio ląstelės.

9 ir 10 pav. Makšties citologinio tepinėlio vaizdas tarprujo periodu. Padidintas 10x. (autorės nuotrauka).

2.4. Kraujo hormoniniai tyrimai

2.4.1. Mėgintuvėlio parinkimas

Hormoninių tyrimų analizei buvo parinkti kraujo serumo biocheminiams tyrimams tinkami vakuuminiai mėgintuvėliai be antikoaguliantų (raudonu kamšteliu).