Lietuvoje nelaisvėje laikomų lūšių ir gyvūnų globos namuose laikomų kačių užkrečiamų ligų profilaktikos įvertinimas

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Monika Ūselytė

Lietuvoje nelaisvėje laikomų lūšių ir gyvūnų globos

namuose laikomų kačių užkrečiamų ligų profilaktikos

įvertinimas

Evaluation of prophylaxis for infectious diseases of

Lithuania‘s captive lynxes and animal shelter‘s cats

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

Darbo vadovas: Lekt. dr. Jūratė Kučinskienė

2 DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Lietuvoje nelaisvėje laikomų lūšių ir gyvūnų globos namuose laikomų kačių užkrečiamų ligų profilaktikos įvertinimas“:

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Monika Ūselytė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Monika Ūselytė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Lekt. dr. Jūratė Kučinskienė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE) Prof. Mindaugas Malakauskas

(aprobacijos data) (katedros vedėjo vardas, pavardė (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1 Katininių užkrečiamos ligos ... 8

1.1.1 Katininių parazitinės ligos ... 8

1.1.2 Katininių virusinės ligos ir kačių panleukopenija ... 11

1.2 Gyvūnų gerovės užtikrinimas ... 13

1.2.1 Nelaisvėje laikomoms lūšims keliami reikalavimai Lietuvoje ... 13

1.2.2 Nelaisvėje laikomoms lūšims teikiamos Europos Zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos rekomendacijos ... 14

1.2.3 Lietuvos Respublikos reikalavimai keliami gyvūnų globos namams ... 15

1.3 Veterinarinės profilaktikos priemonės ... 16

1.4 Prieglaudų medicina ... 17

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 19

2.1 Tyrimo objektai ... 19

2.2 Koprologinis tyrimas ... 19

2.3 Kačių panleukopenijos viruso Ag nustatymas ... 20

2.4 Gyvūnų gerovės įvertinimas ... 20

3. TYRIMO REZULTATAI... 22

3.1 Profilaktikos priemonių dėl užkrečiamų ligų nelaisvėje laikomoms lūšims įvertinimas ... 22

3.2 Profilaktikos priemonių dėl užkrečiamų ligų gyvūnų globos namuose gyvenančioms katėms įvertinimas ... 26

3.3 Taikomų profilaktikos priemonių taikymo lūšims ir katėms efektyvumo palyginimas ... 28

3.4 Lietuvoje nelaisvėje laikomų lūšių ir gyvūnų globos namuose laikomų kačių gerovės įvertinimo rezultatai ... 31

3.4.1 Lūšių gerovės įvertinimo rezultatai ... 31

3.4.2 Kačių gerovės įvertinimo rezultatai ... 31

3.4.3 Lūšių ir kačių laikymo sąlygų atitikimo LR teisės aktų reikalavimams vertinimo rezultatai ... 33

3.4.4 Gyvūnų laikymo vietų atitikimo gyvūnų gerovės ir kitų LR teisės aktų reikalavimams vertinimo rezultatai ... 35 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 36 IŠVADOS ... 37 PADĖKA ... 38 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 39 PRIEDAI ... 41

4 Lietuvoje nelaisvėje laikomų lūšių ir gyvūnų globos namuose laikomų kačių infekcinių ligų

profilaktikos įvertinimas Monika Ūselytė

Magistro baigiamasis darbas

SANTRAUKA

Tyrimas atliktas 2018 m.. Tirtos Europinės lūšys (Lynx lynx), laikomos Klaipėdos zoologijos sode, Lietuvos zoologijos sode, Telšių miškų urėdijos rekreaciniame objekte „Žvėrinčius“, UAB „Gamtos perlai“ esančiame parke ir Naminės katės (Felis catus), laikomos gyvūnų globos namuose VŠĮ „Katino svajonė“ ir VŠĮ „Lesė“ Kauno skyriuje. Tyrimo tikslas buvo įvertinti taikomas profilaktikos priemones nelaisvėje laikomoms Europinėms lūšims (Lynx lynx) ir gyvūnų globos namuose laikomoms katėms, kadangi benamės katės, kurios patenka į gyvūnų globos namus platina užkrečiamas ligas. Ištirta 20 lūšių ir 20 kačių išmatų mėginių dėl užsikrėtimo kačių panleukopenija ir gastrointestinaliniais helmintais. Ištyrus išmatas dėl FPV, rastas vienas teigiamas Europinių lūšių (Lynx lynx) mėginys. Koprologinio tyrimo metu helmintai rasti 10-yje lūšių išmatų. Rasta Toxoscaris leonina, Toxocara cati, Ancylostoma sp., niežinių erkučių ir jų kiaušinėlių. Keturių kačių išmatose buvo rasta Toxocara cati, Ancylostoma sp. kiaušinėlių. Nustatyta, jog užsikrėtimas parazitais yra mažesnis katėms, nei lūšims (p<0,05) ir dehelmintizacija per paskutinį mėn. dažniau buvo atliekama katėms, nei lūšims (p<0,05). Vertinant gyvūnų gerovę laikymo vietose, daugiausiai neatitikimų rasta ligų diagnozavimo ir profilaktikos priemonių taikyme ir gyvenamojo ploto reikalavimuose.

Raktažodžiai: Naminė katė (Felis catus), Europinė lūšis (Lynx lynx), FPV, kačių panleukopenija, helmintai, gyvūnų gerovė, gyvūnų prieglauda, zoologijos sodas

5 Evaluation of prophylaxis for infectious diseases of lithuania‘s captive lynx and animal

shelter‘s cats

Monika Ūselytė Master‘s Thesis

SUMMARY

The study was conducted in 2018 with Eurasian lynx (Lynx lynx) living in captivity in the Klaipėda Zoo, Lithuanian Zoo, recreation center "Žvėrinčius", park "Gamtos perlai" and with domestic cats (Felis catus) in the animal shelters VŠĮ "Katino Svajonė" and VŠĮ "Lesė". The purpose of the study was to evaluate the use of prophylactic measures for infectious diseases in Eurasian lynx (Lynx lynx) held in captivity and cats kept at animal shelters, as wild cats that are infected with an infectious disease spreads infectious diseases for wild felines. The fecal samples of 20 Eurasian lynx and 20 domestic cats were investigated for feline panleukopenia and gastrointestinal helminths. During investigation a single positive sample of FPV was found in European lynx. During fecal examination 10 lynx were found possitive for gastrointestinal helminths. Toxoscaris leonina, Toxocara cati, Ancylostoma sp. eggs and mites and their eggs were found in lynx feces. Four cats were infected Toxocara cats, Ancylostoma sp. eggs. Parasite infection was found to be lower in cats than in lynx (p <0.05) and dehelminthisation in the last month was more common in cats than lynx (p <0.05). During the evaluation of animal welfare the greatest number of inconsistencies was in the diagnosis and prophylaxis of diseases, living space requirements.

Keywords: domestic cat (Felis catus), Eurasian lynx (Lynx lynx), FPV, feline panleukopenia, helminths, animal welfare, animal shelter, zoological garden

6

SANTRUMPOS

Proc. – procentai

FPV – kačių panleukopenijos virusas (kačių parvovirusas, kačių maro virusas) IUCN – Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos

FCV – kačių kalicivirusas FCoV – kačių korona virusas, FHV – kačių herpes virusas FeLV – kačių leukemijos virusas FIV – kačių imunodeficito virusas CPV – šunų parvovirusas

EAZA - Europos Zoologijos sodų ir akvariumų asociacija VMVT – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Ag – antigenas

7

ĮVADAS

Tinkamiausias būdas užkirsti kelią užkrečiamoms ligoms yra profilaktika – sukuriant ir įgyvendinant visapusišką sveikatos užtikrinimo protokolą prieglaudos gyvūnams ir juos supančiai aplinkai.

Dauguma atvejų, apsvarsčius visas išlaidas, ligų prevencija yra ne tik humaniškesnė gyvūno atžvilgiu, palankesnė visuomenės sveikatai, bet ir kainuoja mažiau nei ligų gydymas. Nedidelio investavimo į vakcinas, diagnostinius testus ar sanitariją, nepriklausomai nuo etinių aspektų grąža - tai išsaugota daugiau gyvūnų gyvybių, kurie bus atiduoti į naujus namus – aukos už atidavimą gali padengti priežiūros išlaidas, kai tuo tarpu eutanazijos ir šalutinių gyvūninių produktų tvarkymas nėra finansuojamas. Pasirinkimas taikyti prevencines priemones gali būti finansiškai naudingas, nes gerinama gyvūnų sveikata ir atidavimo į naujus namus galimybė (1).

Naminių kačių (Felis catus) įtaka virusų ir parazitų pernešime laukiniams katininiams nėra gerai ištirta, tačiau būtina į tai atkreipti dėmesį. Naminės katės ir laukiniai katininiai yra imlūs tiems patiems infekciniams agentams, todėl laukinės katės ar naminiai gyvūnai gali padidinti užsikrėtimų skaičių ekosistemose (2). Laukinių katininių rūšims, kurios kenčia nuo gyvenviečių praradimo ir urbanizuotų vietovių daugėjimo, rizika turėti kontaktą su naminėmis katėmis yra didesnė (3). Lietuvoje gyvenančios Europinės lūšys (Lynx lynx) pagal Lietuvos raudonąją knygą yra išnykstanti rūšis (4), o nelaisvėje gyvenančios lūšys dažnai dalyvauja laisvėje gyvenančių lūšių populiacijos gausinimo programose (5), jos yra jautrios infekcinėms ligoms, todėl jų būklė turi būti nuolat stebima (6).

Darbo tikslas – įvertinti nelaisvėje laikomoms lūšims ir gyvūnų globos namuose laikomoms katėms taikomas profilaktikos priemones prieš parazitines ir virusines ligas.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti taikomas profilaktikos priemones dėl užsikrėtimo parazitinėmis ligomis ir FPV Lietuvoje nelaisvėje laikomoms lūšims ir gyvūnų globos namuose laikomoms katėms.

2. Palyginti taikomų profilaktikos priemonių efektyvumą nelaisvėje laikomoms lūšims ir gyvūnų globos namuose laikomoms katėms.

3. Įvertinti ar Lietuvoje nelaisvėje laikomų lūšių ir gyvūnų globos namuose laikomų kačių sąlygos atitinka gyvūnų gerovės ir kitų LR teisės aktų reikalavimus.

8

1. LITERATŪROS APŽVALGA

Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos (IUCN) duomenimis Europinių lūšių (Lynx lynx) populiacijos išsaugojimas yra klasifikuojamas kaip nekeliantys susirūpinimo ir populiacija yra stabili (7) , tačiau pagal Lietuvos Raudonąją knygą Europinė lūšis yra priskiriama 1 (E) - išnykstančių rūšių kategorijai, kurios yra ties išnykimo riba ir kurias galima išsaugoti tik naudojant specialias apsaugos priemones. Lietuvos gamtoje pagal Lietuvoje Raudonosios knygos duomenis šiuo metu yra likę apie 30-40 lūšių (4). 2015 m. miškininkai atlikę lūšių apskaitą nustatė, jog minimalus Lietuvoje laisvėje gyvenančių lūšių skaičius yra 97 (8). Pagal gyvūnų ir pašarų subjektų apskaitos skyriaus metinę ataskaitą 2018 sausio 1d. Lietuvoje buvo deklaruoti 7 lūšių laikytojai, kurie nelaisvėje laiko 37 lūšis. Į šį skaičių neįeina Lietuvos zoologijos soduose laikomos lūšys (9).

1.1 Katininių užkrečiamos ligos

Laukinių katininių anatomija yra panaši į naminių kačių. Katininiai yra imlūs toms pačioms infekcijoms, kurias nešioja naminės katės. Jie taip pat yra imlūs ligoms, kurias perneša ir kiti gyvūnai, pvz. virusinėms ligoms tokioms kaip mėsėdžių maras, pasiutligė ir paukščių gripas, bakterinėms infekcijoms, kaip tiuleremija (sukelta Francisella tularensis) ar tuberkuliozė (sukelta Mycobacterium bovis) ir pirmuonių ligoms tokioms kaip toksoplazmozė (sukelta Toxoplasma gondii). Dauguma ligų yra zoonozės, todėl dirbant su katininiais labai svarbu yra užtikrinti, jog būtų laikomasi biosaugos reikalavimų (10).

Užkrečiamos ligos, stresas ir elgesio problemos yra dažnos tarp kačių ir šunų, kurie yra laikomi gyvūnų globos namuose. Gyvūnai, kurie turi problemų dėl fizinės ar emocinės sveikatos, turi daug mažiau šansų būti priglaudžiami į nuolatinius namus ir didesnį šansą būti eutanazuoti. Gyvūnai patekę į globos namus labai stresuoja, todėl labai padidėja galimybė užsikrėsti infekcinėmis ligomis (1).

Gyvūnų prieglaudose yra didelė galimybė užsikrėsti infekcine liga, nes yra atvežama naujų gyvūnų, jų yra priimama per daug, skirtingų amžių ir jautrumo gyvūnai patalpinami arti vienas kito, sukeliamas stresas, nėra naudojamos tinkamos vakcinos arba nėra laiko susiformuoti imunitetui. Visi šie rizikos veiksniai ir daugelis kitų egzistuoja prieglaudose, todėl yra rizika susirgti užkrečiamomis ligomis. Kai kurios ligos dažnai tampa endeminėmis ten, kur yra viršijamas leistinas laikyti gyvūnų skaičius (1).

1.1.1 Katininių parazitinės ligos

Labai svarbų vaidmenį lūšių išsaugojime ir atkūrime vaidina lūšys laikomos nelaisvėje. Šie gyvūnai yra labai jautrūs infekcinėms ligoms, ypač parazitinėms (6). Kitų autorių nuomone gastrointestinaliniai parazitai yra labai dažnai randami Europinėse lūšyse, tačiau paprastai nesukelia

9 klinikinės ligos (11). Helmintų fauna atspindi lūšių ėdimo įpročius (12) ir geografinius skirtumus, kurie susiję su parazitų pasireiškimu (11).

Gyvūnams, kurie gyvena zoologijos soduose ir laukinių gyvūnų parkuose, užsikrėtimas parazitais vis dar yra rimta veterinarinė problema. Tai yra viena iš priežasčių, dėl ko yra prarandamos vertingos gyvūnų rūšys (13). Pasak Urs Breitenmorser ir kt. (14) viena iš nelaisvėje laikomų lūšių jauniklių mirties priežasčių buvo užsikrėtimas Toxocara mystax. Skandinavijoje ir Šveicarijoje buvo pranešta apie nugaišusius jauniklius, kurie buvo stipriai užsikrėtę vidiniais parazitais. Gaišimo priežastis manoma buvo badavimas (5; 15). Yra tikimybė, jog į šias vietas gali būti atgabenti naujų rūšių parazitai. Parazitų paplitimui labai didelę įtaką turi laukiniai paukščiai ir laisvėje lakstantys žinduoliai. Jie turi geresnes gyvenimo sąlygas zoologijos soduose (priėjimas prie pašaro, šiltos vietos pasislėpti žiemos sezonu ir t.t.). Deja, bet jie gali būti daugelio parazitinių infekcijų rezervuarais. Daugeliu atveju, laukiniai gyvūnai tokie kaip paukščiai, kiaunės, katės, graužikai, bestuburiai gali būti papildomas parazitinių infekcijų užsikrėtimo šaltinis (kaip tarpiniai šeimininkai ar parazitų užkrato pernešėjai) (16; 17).

Vieno iš atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti parazitus, kuriais yra užsikrėtusios lūšys gyvenančios Vakarų Pomeranijos gamtos bendruomenėje Jablonove, Vakarų Pomeranijos provincijoje, Lenkijoje. Ištirti gyvūnai turėjo dalyvauti lūšių atkūrimo programoje, todėl jų sveikata ir bendra būklė turėjo būti stebima (6). Trijų lūšių, kurios gyveno Vakarų Pomeranijos gamtos bendruomenėje Jablonove (Vakarų Pomeranijos provincijoje), išmatos buvo ištirtos koprologiškai. Du mėginiai buvo paimti tiesiogiai iš aptvaro, kuriame gyveno patinas ir patelė, o trečiasis buvo paimtas iš patelės, kuri gyveno kitame garde. <..> Dviejų lūšių, kurios laikomos kartu, išmatose buvo rasta 31 ir 2 kiaušinėliai Toxocara cati, 210 ir 11 kiaušinėlių Toxascaris leonina, 6 ir 14 kiaušinėlių priklausančių Ancylostoma būriui. Trečioji lūšis, gyvenanti atskirame aptvare, buvo užsikrėtusi Cystoisospora felis, kurių buvo rasta 4 oocistos 3-iuose gramuose išmatų. Taip pat buvo rastas vienas kiaušinėlis Ancylostoma sp. (6).

Askaridės (Toxocara ar Toxoscaris) yra paplitusios tarp nelaisvėje laikomų gyvūnų ir gali būti sunkiai pašalinamos. Jų kiaušinėliai yra labai atsparūs aplinkos poveikiams. Norint, kad askaridės nepakliūtų į lūšių ekspoziciją reikia pakartotinai tikrinti ir gydyti gyvūnus, kol jie karantine. Chroniškai užkrėstoms katėms reikia pastoviai kartoti gydymą, norint sumažinti kirminų kiekį (10).

Pasak Okulewicz (18) užsikrėtimas T. leonina yra labai dažnas ir gausiai paplitęs tarp didžiųjų katininių zoologijos soduose – 57,1 proc. katininių, įskaitant ir lūšis, Vroclovo zoologijos sode buvo užsikrėtę šiuo nematodu. Manoma, jog graužikai, kaip T. leonina tarpiniai šeimininkai atlieka svarbų vaidmenį pernešant šiuos parazitus tarp katininių (19). Gyvūnai, kurie yra laikomi nelaisvėje yra labai pažeidžiami nuo šios infekcijos (6).

10 Katininiai yra svarbūs Toxoplasma gongii infekcijos epidemiologijoje, nes jie yra vieninteliai šeimininkai, kurie išskiria aplinkos poveikiams atsparias oocistas gamtoje (20). Išmatų mėginiai (3-5 g) buvo surinkti iš ką tik iš narvų paleistų 34 gamtoje sugautų ir 24 nelaisvėje gimusių lūšių (21). Išmatų mėginiai buvo ištirti norint nustatyti T. gondii oocistų buvimą. <..> Nebuvo rasta T. gondii oocistų nei viename tirtame išmatų mėginyje. Buvo nustatytas aukštas serologiškai teigiamų naminių kačių, gyvenančių toje pačioje teritorijoje užsikrėtimas T. gondii (21).

Šiaurės rytų Europoje lūšių užsikrėtimas Toxocara spp. yra labai dažnas (93 proc. Lietuvoje; 76 proc. Latvijoje ir 68 proc. Estijoje), tačiau ir cestodai yra dažnai randami, ypatingai Latvijoje ir Estijoje, kur visos tirtos lūšys buvo užsikrėtusios Taenia pisiformis, (12; 22). Palyginimui, užsikrėtimas T. cati Lenkijoje gyvenančiose lūšyse buvo žemas (23; 24), kai užsikrėtimas cestodu Spirometra janickii buvo didžiausias (24). Koprologinė analizė parodė, jog 73 proc. iš 100 mėginių buvo užkrėsti 10 rūšių helmintais: 3 rūšys (D. latum, S. janickii ir neatpažinta rūšis Taeniidae spp.) cestodų, 1 rūšis (A. alata) trematodų ir 6 rūšys (A. abstrusus, A. tubaeforme, Eucoleus aerophilus, Metastrongylus sp., Nematodirus sp. ir T. cati) nematodų. Kai kurie cestodai buvo atpažinti tik iki šeimos lygmens, nes turi labai daug panašumų į kitas rūšis. Labiausiai paplitęs parazitas buvo S. janickii (40 proc.) ir buvo nustatytas didžiausias kiaušinėlių skaičius mėginyje (vidurkis 221,65, nuo 1 iki 4634). Šis parazitas nuo kelių iki kelių šimtų kartų dažniau randamas nei kitos rūšys (24). 35 mėginiuose rastas tik vienos rūšies parazitas, tuo tarpu kituose mėginiuose rasta po kelias rūšis (2 parazitų rūšys buvo 23 mėginiuose, 3 rūšys 11 meginių ir 4 rūšys 4-iuose mėginiuose). Lūšių, gyvenančių Belovežo girioje užsikrėtimas helmintais buvo labai didelis (73 proc.). Šiame tyrime buvo nustatytos dvi apvaliųjų kirmėlių rūšys (T.cati ir A. abstrusus), kurios gali sukelti šeimininko mirtį (24).

Ispaniškoji lūšis yra labiausiai nykstanti laukinių kačių rūšis pasaulyje. Enteropatogenai gali sukelti jų gaišimą, todėl buvo atliktas tyrimas – buvo paimti išmatų mėginiai iš 66 skirtingų individų (37 patinai ir 29 patelės) – didžiausias populiaciją atspindintis tyrimas iki šiol. Mėginiai buvo imami nuo 2005 m. lapkričio mėn. iki 2008 m. spalio mėn. dviejose skirtingose vietovėse, kuriose gyvena Ispaniškosios lūšys: Sierra Morena ir Do˜nana (Andaluzija, pietinė Ispanija). Iš viso 56,1 proc. mėginių buvo užsikrėtęs mažiausiai 6 rūšimis helmintų, įskaitant du cestodus (Hymenolepis spp. ir Taenia spp.) ir keturis nematodus (Ancylostoma spp., Toxocara spp., Toxascaris leonina, ir Capillaria spp.). Šiame tyrime pirmą kartą nustatyta Ispaniškų lūšių užsikrėtimas Hymenolepis (25). Tyrimas buvo atliktas norint nustatyti Al-Diwaniya provincijoje, Irake gyvenančių laukinių ir naminių kačių užsikrėtimą gastrointestinaliniais parazitais, iš jų buvo paimta 90 išmatų mėginių. 43 mėginiai (47,77 proc.) buvo užkrėsti vienu ar daugiau rūšių parazitais. Tyrimo metu nustatyta dešimt genčių parazitų iš kurių keturios gentys pirmuonių cistų buvo: Giardia spp. (9,30 proc.), Cryptosporidium parvium (6,97 proc.), Isospora spp. (6,97 proc.) ir Entamoeba spp. (4,65 proc.).

11 Nustatytos penkios gentys kirminų iš kurių trys gentys nematodų: Toxocara cati (25,58 proc.), Ancylostoma spp. (23,25 proc.) ir Toxascaris leonina (6,97 proc.), dvi gentys cestodų: Diphylobotherium latum (6,97 proc.) ir Taenia spp. (4,65 proc.) viena rūšis nariuotakojų: erkės kiaušinėlis (4,65 proc.) (26).

Olandijoje buvo surinkti 305 išmatų mėginiai iš 22 gyvūnų prieglaudų, norint nustatyti užsikrėtimą helmintais ir pirmuonimis gyvūnų prieglaudose gyvenančiose katėse, mėginiai ištirti naudojant centrifūgavimo-sedimentacijos-flotacijos metodą. Taip pat buvo tiriamas ryšys tarp galimų rizikos veiksnių ir užsikrėtimo pasireiškimo. Užsikrėtimas helmintais arba pirmuonimis buvo rastas 160 mėginiuose (52,5 proc.). Toxocara cati rasta 86 mėginiuose (28,2 proc.), Cystoisospora felis 59 mėginiuose (19,3 proc.), Cystoisospora rivolta 43 mėginiuose (14,1 proc.), Capillaria spp. 34 mėginiuose (11,2 proc.), Ancylostoma tubaeforma 9 mėginiuose (3,0 proc.), Taenia taeniaeformis 9 mėginiuose (3,0 proc.), Aelurostrongylus abstrusus 8 mėginiuose (2,6 proc.), Giardia intestinalis 3 mėginiuose (1,0 proc.), Dipylidium caninum 2 mėginiuose (0,7 proc.) ir Toxoplasma gondii 1 mėginyje (0,3 proc.). Daugiausiai užsikrėtę buvo jaunikliai ir laukinės katės. Pagrindinis būdas užkirsti kelią ligų plitimui buvo kuo trumpesnis laikas, praleistas prieglaudose (27).

1.1.2 Katininių virusinės ligos ir kačių panleukopenija

Infekcinės ligos kelia didelę grėsmę laukinių rūšių populiacijoms, todėl dauguma ligų yra atidžiai stebimos. Infekcijos sukėlėjai, kurie gali katininiams sukelti ligą, yra arba būdingi tik katininiams, arba gali pažeisti įvairius šeimininkus. Katininių virusams priskiriami: FCV, FCoV, FPV, FHV, FeLV ir FIV (3).

Kačių panleukopenijos virusas (FPV) ir šunų parvovirusas (CPV) priklauso kačių parvoviruso pogrupiui (28) ir yra klasifikuojami kaip savarankiški parvovirusai Parvoviridea šeimoje. Visi katininiai ir kai kurie kiti mėsėdžiai gali užsikrėsti. Labai užkrečiama liga, kurią sukelia FPV yra paplitusi visame pasaulyje ir yra apibūdinama kaip sunkus gastroenteritas, padidėjusi temperatūra, anoreksija, vėmimas, viduriavimas ir leukopenija pasibaigianti mirtimi. Inkubacinis periodas yra labai trumpas (1-4 dienos), infekcija tęsiasi kelias savaites. Didelis jauniklių mirtingumas, ypatingai stresuojant ar esant antrinei infekcijai sukeltai kitų patogenų. Užsikrėtusios katės yra viremiškos kelias dienas ir šalina virusą su šlapimu, seilėmis, vėmalais, nosies ir akių išskyromis ir išmatomis (29). Su išmatomis virusas išskiriamas iki 6 sav. po pasveikimo. <..> Diagnostika atliekama pagal klinikinius panleukopenijos požymius. Patvirtinama radus FPV antigenų išmatose. Esant ūminei stadijai galima naudoti greituosius testus skirtus mėsėdžių parvoviruso nustatymui, kurie aptinka FPV antigenus (10). Virusas aplinkoje gyvybingas gali išlikti kelias savaites ar net mėnesius. Užsikrėtimas virusu gali būti per kontaktą su išmatomis, užkrėstus daiktus ar personalą (30; 31). Virusas

12 sunaikinamas su 6 proc. sodos hipochlorido tirpalu (10). Buvo užfiksuoti trys laisvėje gyvenančių ir nelaisvėje laikomų Europinių lūšių gaišimo atvejai (5; 31). Fibrininis enteritas buvo dažniausiai randamas patologinis požymis patologinio tyrimo metu. Serologiniai tyrimai parodė skirtingą viruso paplitimą: nuo 1 proc. Švedijoje iki 18,5 proc. Šveicarijoje (32). Antikūnų radimas kliniškai sveikuose gyvūnuose leidžia daryti prielaidą, jog lūšys gali išgyventi parvovirusinę infekciją (11). Parvoviruso rezervuaru gali būti laukinės katės (30; 31).

Natūraliose populiacijose viruso cirkuliavimas priklauso nuo šeimininko elgesio ir fiziologinių savybių. Kačių populiacijos turi daug skirtingų socialinių ir erdvinių struktūrų, todėl skirtingas gyvenimo būdas toje pačioje populiacijoje gali įtakoti skirtingą epidemiologinį virusų paplitimą. Norint ištirti šią hipotezę buvo naudojama loginė regresija norint išanalizuoti rizikos faktorius kačių imunodeficito viruso, kačių herpes viruso, kačių kaliciviruso ir kačių parvoviruso infekcijoms naminėms (maitinamas ir namuose gyvenančias) katėms ir laukinėms katėms (nešeriamoms ir gyvenančioms lauke, nesocializuotoms). Katės gyveno Šiaurės rytų Prancūzijos dalyje, kaimo vietovėje. Buvo atlikti serologiniai tyrimai 492 nevakcinuotoms, nekastruotoms katėms iš 15 populiacijų, kurios gyveno toje vietovėje. Kiekvieno viruso paplitimas tarp naminių ir laukinių kačių buvo skirtingas.<..> Naminės katės buvo daug daugiau užsikrėtusios FPV (36,41 proc. naminių ir 15,61 proc. laukinių kačių), galimai dėl didelės koncentracijos ten, kur įsikūrę žmonės. Šis tyrimas parodė, jog naminės ir laukinės katės gyvenančios toje pačioje aplinkoje skirtingai elgiasi ir turi skirtingus fiziologinius rodiklius, kas lemia skirtingą virusų cirkuliaciją (33).

Tyrimo metu vienai iš 102 lūšių (1 proc.), kurios buvo tiriamos, nustatytas seroteigiamas FPV. Tai buvo beveik suaugęs patinas, užsikrėtęs niežais. Gyvūnas buvo nušautas netoli namų 1994 m. dėl savo ligotos būklės (32).

Taip pat buvo atlikti tyrimai norint nustatyti mirties priežastį Europinėms lūšims, kurios buvo paleistos atgal į gamtą Šveicarijoje ir 1 iš 72 mirties priežastis buvo gaišimas dėl FPV infekcijos (5). Žemas FPV antikūnų paplitimas buvo nustatytas Europinėse lūšyse Švedijoje (32).

Atliktame tyrime (31) Europinė lūšis po staigaus gaišimo ir Europinis vilpyšis po gaišimo, prieš kurį sekė letargija, gyvenantys tame pačiame laukinės gamtos parke buvo pristatyti nekropsijai. Nei vienas iš gyvūnų nebuvo vakcinuotas nuo kačių parvoviruso. Laukinės katės buvo plačiai paplitusios po parko teritoriją ir kai kurie gyvūnai, kurie buvo sugauti gaišo nuo parvovirusinės infekcijos. Makroskopiniai ir mikroskopinai radiniai šiuose dviejose nelaisvėje laikomuose katininiuose atitiko kačių parvoviruso infekcijos požymius ir tai buvo patvirtinta naudojant imunohistochemijos metodą ir PGR.<..> Didžiausia tikimybė, jog šios infekcijos šaltinis buvo vietinės laukinės katės. Dvylika kačių gyveno laukinės gamtos parke, netoli Europinio vilpyšio aptvaro keletą mėnesių. Šie gyvūnai buvo šeriami parko darbuotojų ir turėjo tiesioginį priėjimą prie kambario, kuriame buvo ruošiamas pašaras parko gyvūnams. Europinio vilpyšio jaunikliai keletą kartų buvo pabėgę iš aptvaro per

13 tinklinę tvorą. Taip pat kelios katės buvo sugautos ir nuvežtos į prieglaudą, ten gaišo nuo įtariamos pagal klinikinius požymius FPV infekcijos. Trims iš šių kačių buvo atlikta kastracija ir 2-3 d. laikotarpyje išsivystė letargija ir ūmi vandeninga diarėja. Šioms katėms nebuvo atliktas patologinis tyrimas, tačiau iš klinikinių požymių galima spręsti, jog jos turėjo FPV infekciją. <..> Autorių žiniomis tai yra pirmasis atvejis, kai laukinės katės perdavė FPV nelaisvėje laikomiems katininiams (31).

1.2 Gyvūnų gerovės užtikrinimas

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas apibrėžia gyvūnų gerovę kaip „optimalų gyvūnų fiziologinių ir etologinių poreikių tenkinimą.“ Taip pat šiame įstatyme numatoma, jog gyvūnai turi būti laikomi pagal jų rūšį ir kitus rodiklius tokius kaip amžius, fiziologija, elgsena, atitinkančias sąlygas. Turi būti laikomasi gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų (34).

1979 m. Didžiosios Britanijos žemės ūkio gyvūnų gerovės komitetas išskyrė ir suformulavo 5 pagrindines gyvūnų laisves: laisvė nuo bado ir troškulio, laisvė nuo diskomforto, laisvė nuo skausmo, sužeidimų ir ligų, laisvė reikšti natūralią elgseną, laisvė nuo baimės ir kančios (35). Daugelio sergančių gyvūnų gerovė yra prastai užtikrinama, todėl norint ją pagerinti svarbiausia yra mažinti ligų pasireiškimą, nors tam tikros parazitų ir patogenų infekcijos mažai veikia šeimininką (36).

1.2.1 Nelaisvėje laikomoms lūšims keliami reikalavimai Lietuvoje

Lietuvoje nelaisvėje gyvenančios lūšys ir jų naudojimas yra apibrėžiamas Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse. Šios taisyklės, teigia jog „laukinius gyvūnus (toliau – gyvūnai) laikant nelaisvėje, turi būti atsižvelgiama į rūšių biologinius poreikius ir rūšiai būdingą socialinį jautrumą“. Gyvūnai turi būti šeriami periodiškai jų rūšiai būdingu pašaru, turi būti nuolat aprūpinami vandeniu. Nelaisvėje laikomoms lūšims voljero ar aptvaro plotas vienai lūšiai turi būti ne mažiau nei 25 m2_, vidaus patalpos ne mažiau 6 m2. Aptvaro ar voljero aukštis turi būti 3 m arba 2 m, jei viršutinė tvoros dalis yra su ne mažiau kaip 45o _{kampu vidun palinkusiu „stogeliu“ ir elektros užtvaru. Laikant lūšis} lauko sąlygomis turi būti sudarytos sąlygos joms apsisaugoti nuo nepalankių oro sąlygų ar kitų stresą sukeliančių dirgiklių. Turi būti sudarytos sąlygos, jog gyvūnai neištrūktų iš voljerų ar aptvarų. Katininiams turi būti įrengtos uždaros patalpos, kuriose jie galėtų slėptis ar vesti jauniklius. Lūšims turi būti sudarytos sąlygos laipioti, turi būti medžių stuobriai, į kuriuos jos galėtų galąsti nagus ir ženklinti teritoriją, turi būti smėlio plotas, kuris naudojamas kailio priežiūrai. Jei gyvūnas susirgo jam turi būti suteikiama veterinarinė pagalba ir jis turi būti gydomas, sergantys gyvūnai turi būti laikomi atskirai nuo sveikų gyvūnų. Voljerai ir aptvarai turi būti pastatyti taip, kad gyvūnai galėtų tenkinti

14 visus savo poreikius ir nevaržytų savo gyvybinių funkcijų ar veiklos. Nelaisvėje laikomos lūšys negali patirti skausmo, streso ar nepatogumų (37).

1.2.2 Nelaisvėje laikomoms lūšims teikiamos Europos Zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos rekomendacijos

Europos Zoologijos sodų ir akvariumų asociacija (EAZA) pateikia gyvūnų laikymo nelaisvėje normatyvą, kurio privalo laikytis visi asociacijos nariai. Šis normatyvas nustato gyvūnų laikymo ir priežiūros aspektus. Gyvūnai kiekvieną dieną turi būti tikrinami atsakingo personalo ir jei yra matoma, jog gyvūnas per daug stresuoja, yra sergantis ar sužeistas, jis turi būti nedelsiant apžiūrėtas ir jam, jeigu reikia, turi būti taikomas gydymas. Gyvenamas plotas turi būti parenkamas atsižvelgiant į rūšių gerovę, joms reikalingą plotą ir socialinius poreikius, lengvą personalo priėjimą prie gyvūnų ir tinkamą gyvūnų eksponavimą. Turi būti užtikrinamas fiziškai tinkamas plotas, gyvūnų laisvas judėjimas po aptvarą, saugus ir tinkamas pašaro ir vandens pateikimas, socialinių konfliktų valdymas pasinaudojant atskyrimo zonomis, vizualiniais barjerais ir kitokiais atskyrimais, įskaitant patalpas gyvūnams, kurie yra laikinai atskirti nuo grupės. Turi būti įrengtos patalpos, kuriose gyvūnai aklimatizuojasi, kuriose galima prižiūrėti gyvūnus su jaunikliai, karantino zona ir sveikatos priežiūrai reikalingos patalpos. Turi būti užtikrinamas saugus ir tinkamas valymo rėžimas. Laikant gyvūnus grupėse aptvaras turi būti įrengtas taip, jog leistų kontroliuoti gyvūnus jei pasireikštų vieno individo dominavimas bandoje, kelių grupės narių konfliktas, nebūtų galimybių kauptis parazitams ar kitiems patogenams. Aplinkos sąlygos, kurios apima temperatūrą, drėgnumą, ventiliaciją, sezoninius pasikeitimus ir aptvarų apšvietimą, turi atitikti tam tikrų rūšių komfortą ir gerovę ir ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vaikingoms patelėms ir jaunikliams, naujai atvykusiems, importuotiems gyvūnams turi būti sudarytos sąlygos aklimatizuotis, gyvūnams, gyvenantiems lauko voljeruose turi būti įrengta tinkama pastogė, kad jie galėtų pasislėpti nuo šalto oro ar tiesioginės saulės. Gyvūnų laikymo sąlygos turi leisti palaikyti socialinį vienetą, kuris atspindi natūralų gyvūnų gyvenimą, gyvūnai turi turėti galimybę prisitaikyti prie socialinės grupės pasikeitimų, prieš įvedant naują individą į grupę, turi būti įvertinta individo adaptavimosi į grupę galimybės ir poveikis jo gerovei, taip pat individo poveikis grupei. Gyvūnai, kurie yra laikomi EAZA kolekcijose turi būti skatinami elgtis kuo daugiau pagal savo prigimtį. Jei tik įmanoma, nenatūralus elgesys turi būti sutrukdytas arba aktyviai neskatinamas. Svarbūs elementai, norint to pasiekti yra patalpų dizainas, aplinkos ir elgesio praturtinimas ir šėrimo rėžimas. Aptvarai ir voljerai turi būti apstatyti taip, jog aplinkos konstrukcijos atitiktų rūšių natūralaus elgesio poreikius, taip pat individai ir pogrupiai turėtų pakankamai erdvės. Norint užtikrinti tinkamą sanitariją ir ligų kontrolę turi būti laikomasi tinkamų higienos standartų, įskaitant asmeninę darbuotojų higieną, gyvūnų aptvarų ir gydymo patalpų higieną, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas

15 gyvūnams skirtų aptvarų ir juose esančių įrenginių valymui, norint sumažinti ligos ar ligos perdavimo riziką, netoksiškos valymo priemonės, vandentiekis ir jiems naudoti reikalingos priemonės turi būti lengvai prieinamos. Jei yra nustatoma infekcinė liga turi būti gautas veterinarijos gydytojo patarimas, kurio reikia laikytis valant aptvarus ar kitas erdves. Gyvūnų gyvenamosiose patalpose esantis drenažas turi pašalinti visą perteklinį vandenį. Bet kurie atvirieji kanalizacijos vamzdžiai, išskyrus tuos, kuriuose geriamasis vanduo, turi būti už zonų, prie kurių gyvūnai gali prieiti. Turi būti reguliariai šalinamos ir išmetamos šiukšlės. Turi būti užtikrinama saugi ir efektyvi graužikų kontrolė, kur reikia, turi būti užtikrinama, kad jokie laukiniai plėšrūnai nepateks į teritoriją. Gyvūnai negali pabėgti iš zoologijos sodo ar akvariumo, kad nesudarytų ekologinės grėsmės vietinėms laukinėms rūšims. Gyvūnų prižiūrėtojai turi būti instruktuoti, kad jei susidūrė su bet kokia infekcija, kuri gali būti perduota ir gali paveikti kitų gyvūnų sveikatą ar susidūrė su bet kokia kita problema, kuri trukdo jiems tinkamai ir saugiai prižiūrėti gyvūnus, turi nedelsiant apie tai pranešti, o vadovybė turi imtis atitinkamų veiksmų (38). EAZA pateikia ir Europinės lūšies (Lynx lynx) laikymo rekomendacijas. Lūšys turi būti aptvertos vieline tvora, stiklu ar purškiamu betonu. Jei yra naudojama vielinė tvora, ji turi būti įmūryta su pamatais, kad gyvūnas negalėtų išsikasti. Vielinės tvoros skylės turėtų būti pakankamai smulkios, kad katė negalėtų pasiekti prižiūrėtojo arba patekti į gretimą aptvarą. Reikia atkreipti dėmesį į lūšių sugebėjimą laipioti, todėl reikia, kad aptvarai būtų pakankamai aukšti, kad jos neiššoktų. Viršuje turi būti padarytas įlinkimas, kuris nukreiptas į aptvaro vidų. Prie pačio viršaus iš vidaus turi būti pritvirtinta elektrinė užtvara. Rekomenduojamas minimalus aptvaro dydis vienai lūšiai yra 4 m ilgio, 2 m pločio ir 2,5 m aukščio. Bendras tūris vienam gyvūnui turi būti 20 m3_. Kiekvienai kitai katei grindų paviršiaus plotas turi būti padidintas 50 proc. (39).

1.2.3 Lietuvos Respublikos reikalavimai keliami gyvūnų globos namams

Kačių gerovę ir reikalavimus gyvūnų globos namams Lietuvoje užtikrina Veterinarijos reikalavimai gyvūnų globėjams ir globos namams. Juose teigiama, jog gyvūnų globėjai gyvūnų globos namuose turi reguliariai vakcinuoti šunis, kates, šeškus nuo pasiutligės ir turėti tai

patvirtinantį dokumentą, reguliari dehelmintizacija ir vakcinacija nuo kitų užkrečiamų ligų katėms, šunims ir šeškams yra rekomenduojamojo pobūdžio. Jei yra gyvūnas, galimai užsikrėtęs pasiutlige, būtina kuo greičiau informuoti veterinarijos gydytoją arba teritorinę VMVT, o jei manoma, jog gyvūnas užsikrėtęs ar serga kita infekcine liga, būtina apie tai pranešti veterinarijos gydytojui. Pasiutligei imlūs gyvūnai (katės, šunys, šeškai) atvykę į gyvūnų globos namus privalo būti

karantinuojami mažiausiai 14 dienų, nebent veterinarijos gydytojas nusprendžia kitaip. Po karantino laikotarpio arba iš karto atvykus į globos namus, bet ne vėliau kaip kitą dieną, gyvūnas turi būti vakcinuojamas nuo pasiutligės ir dehelmintizuojamas. Gyvūnų globėjai turi valyti, plauti ir

16 dezinfekuoti visas gyvūnų globos vietos patalpas, laikymo ir transportavimo įrangą bei priemones reguliariai norint sumažinti užsikrėtimą užkrečiamomis ligomis. Laikymo įranga prieš kiekvieną naują gyvūną turi būti išplaunama ir dezinfekuojama. Gyvūnų globos namų patalpos turi būti įrengtos taip, kad iš jų negalėtų pabėgti globojami ar patekti svetimi gyvūnai. Šiuose

reikalavimuose taip pat nustatyta, kad minimalus grindų plotas, skiriamas vienam augintiniui gyvenamosiose patalpose turi būti 10 m², o laikymo įrangoje ar patalpoje 2 m² (40).

1.3 Veterinarinės profilaktikos priemonės

Dauguma ambicingų, vedamų gerų intencijų viešų ir privačių organizacijų stengiasi priimti daugiau gyvūnų į savo globą, nei gali pasirūpinti, ko pasekoje yra daug purvinų, dvokiančių, perpildytų prieglaudų patalpų su sergančiais ir galimai mirštančiais gyvūnais. Tai priveda prie gyvūnų skausmo ir kančių, sumažėja potencialių naujųjų šeimininkų apsilankymai, prastėja santykiai su visuomene (ypač jei yra ligų protrūkiai ar sergantys gyvūnai yra paleidžiami iš prieglaudos) ir padidėja mirčių ir eutanazijų skaičius (1).

J. Wasieri atliktas tyrimas 2008 m. parodė, jog svarbu laikyti potencialiai užsikrėtusios namines kates kuo toliau nuo nelaisvėje laikomų katininių ir svarbu suteikti tinkamą apsaugą nelaisvėje laikomiems gyvūnams juos vakcinuojant inaktyvuota vakcina (31).

Vakcinos yra skirstomos į pagrindines vakcinas (rekomenduojamas visiems katininiams) ir pagalbines vakcinas (pasirinktinai, priklausomai nuo kiekvienos ligos rizikos rūšiai ir įstaigai). Su vakcinomis susijusios sarkomos retai kada pranešamos laukinių katininių šeimos gyvūnų. Trūksta informacijos apie vakcinavimo efektyvumo trukmę, kadangi trūksta serologinių tyrimų ir sunku atlikti eksperimentus su laukiniais katininių šeimos atstovais. Nors dauguma įstaigų, kurios laiko laukinius gyvūnus nelaisvėje, vakcinuoja suaugusius gyvūnus kas 1 - 3 m. naudodami pagrindines vakcinas, negalima sudaryti vakcinavimo dažnio. Pagrindines vakcinas sudaro vakcinos nuo pasiutligės, kačių panleukopenijos, kaliciviruso, herpesviruso. Pagalbinės vakcinos, kurios turėtų būti parenkamos tik jei gyvūnams yra rizika užsikrėsti: mėsėdžių maras ir FeLV (10).

Vakcinos yra labai svarbios siekiant išsaugoti gyvūnų gyvybę ir turi būti naudojamos kaip dalis prieglaudų profilaktikos programų (41). Tam tikros pagrindinės vakcinos yra rekomenduojamos visoms katėms ir šunims, kurie patenka į prieglaudą. Šios pagrindinės vakcinos yra prieš tas ligas, kurios sukelia didžiausią užsikrėtimą ir mirštamumą ir nuo kurių apsaugo vakcinacija. Prieglaudose katėms į pagrindinių vakcinų sudėtį įeina vakcina nuo kačių panleukopenijos viruso, kačių herpes viruso ir kačių kalicivirozės. <..> vakcinavimas, naudojamas tinkamai ir laiku, gali užkirsti kelią šunų marui, šunų ir kačių parvovirusui (1).

17 Lūšys gyvenančios nelaisvėje yra veikiamos visiškai skirtingų faktorių, kurie įtakoja parazitų įvairovę ir užsikrėtimo didumą. Jos turi artimą kontaktą su kitais gyvūnais, pvz. graužikais, kurie yra manoma sukelia kai kurias parazitozes laukinėms katėms. Gyvenant uždaroje, ribotoje teritorijoje yra skatinamos intensyvios parazitų infekcijos, kurios gali kelti grėsmę lūšių sveikatai. Todėl yra labai svarbu ištirti nelaisvėje gyvenančius gyvūnus užsikrėtimo parazitais atžvilgiu ir laiku juos dehelmintizuoti tinkamais antihelmintikais (6).

Atlikus tyrimą su Ispaniškomis lūšimis dėl užsikrėtimo T. gondii nustatyta, jog šaldymas nužudo inkapsuliuotas T. gondii, todėl šeriant mėsa, kuri prieš tai buvo šaldyta daugiau nei 7 dienas -12C temperatūroje, galime sumažinti T. gondii pasireiškimą zoologijos soduose gyvenantiems mėsėdžiams (21).

Parazitų kontrolė ir prevencija atspindi prieglaudos gyvūnų sveikatingumo programą. Vidiniai ir išoriniai parazitai yra dažni tarp kačių ir šunų. Apvaliosios ir plokščiosios kirmėlės yra dažniausiai randami vidiniai parazitai, kurie gali sukelti zoonozines ligas. Ligų kontrolės ir profilaktikos centras ir Kompanijos gyvūnų parazitozių taryba rekomenduoja reguliariai naudoti plataus spektro antihelmintikus norint užkirsti kelią šioms zoonozėms (1).

Vakcinuojant gyvūnus jų priėmimo į prieglaudą metu yra daug geriau užtikrinama apsauga nei vakcinuojant juos praėjus kelioms dienoms ar net valandoms po jų patekimo (1).

1.4 Prieglaudų medicina

Praeityje eutanazija buvo naudojama kaip pirminis įrankis norint kontroliuoti populiacijos skaičių ir ligas prieglaudose, taip pat kaip stambiųjų gyvūnų bandose naudojamas bandos skerdimas. Dažnos eutanazijos naudojimo atsisakymas gyvūnų prieglaudose gali būti dėl daugelio faktorių, tačiau pirminis yra žmogaus ir gyvūno ryšys (1).

Paprastai įvardijant prieglaudų medicina yra bandos sveikatos medicina kompanijos gyvūnams. Priglaudų medicinos vystymasis, kaip svarbus veterinarijos mokslo komponentas, atspindi įvairias tendencijas, pvz. didesnis gyvūnų vertinimas, noras siekti alternatyvų eutanazijai, kuri būdavo atliekama benamiams gyvūnams. Neseniai buvo patvirtinta, jog prieglaudų medicina yra sudėtinga sritis, kuriai reikia specialių žinių, nors veterinarai jau seniai dirba su prieglaudomis.

Visapusiškos programos sukūrimas, kuri kontroliuotų, valdytų ir sumažintų gyvūnų užsikrėtimą ligomis prieglaudose yra veterinarijos profesionalo užduotis. Kai yra užtikrinamas ligos plitimas gyvūnai yra apsaugomi nuo ligų, kurios gali būti neišgydomos. Prieglaudų medicinoje užkrečiamos ligos yra dalis sudėtingos sveikatos priežiūros programos ir apima daugiau nei rekomendacijas dėl vakcinavimo ir nukirminimo. Negebėjimas sumažinti ligų plitimo prieglaudose gali turėti esminių padarinių visuomenės ir jų gyvūnų sveikatai, įtakoti gyvūnų gerovę prieglaudos gyvūnams, todėl

18 negalima toleruoti ilgalaikės tokios situacijos. Profilaktikos programos turėtų būti įgyvendinamos norint užtikrinti, kad gyvūnai būtų sveiki ir nereikėtų jų gydyti, talpinti stacionaruose ar vežti į kitas gydymo vietas, kuriose būtų užtikrinamas saugus ir humaniškas gydymas. Tai gali būti subalansuotos ir įgyvendinamos primonės, kurios užtikrintų ne tik individo, bet visos populiacijos apsaugą nuo ligų. Prieglaudos sveikatos programos tikslas yra užtikrinti švarią, saugią, praturtintą aplinką benamiams gyvūnams ir yra prieglaudos misijos dalis. (1)

19

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

2.1 Tyrimo objektai

Tyrimas atliktas su Lietuvoje nelaisvėje laikomomis Europinėmis lūšimis (Lynx lynx), kurios gyvena Klaipėdos zoologijos sode, Lietuvos zoologijos sode, Telšių miškų urėdijos rekreaciniame objekte „Žvėrinčius“, UAB „Gamtos perlai“ esančiame parke ir su gyvūnų globos namuose VŠĮ „Katino svajonė“ ir VŠĮ „Lesė“ Kauno skyriuje laikomomis katėmis (Felis catus). Tyrime dalyvavo 20 suaugusių lūšių (10 patinų ir 10 patelių) ir 20 suaugusių kačių (10 patinų ir 10 patelių) (1 priedas). Moksliniai tyrimai atlikti prisilaikant gyvūnų globos, laikymo, naudojimo bei veterinarinių reikalavimų.

Buvo renkami kiekvieno gyvūno išmatų mėginiai. Lūšių išmatų mėginiai imti iš jų aptvaro, skirtingų vietų. Kačių išmatų mėginiai buvo imami iš narvuose gyvenančių kačių kraiko dėžučių ir bendrose erdvėse esančių kraiko dėžučių po kačių išsituštinimo.

Atlikti parazitologinis tyrimas ir greitasis FPV Ag nustatymo testas.

2.2 Koprologinis tyrimas

Koprologiniai tyrimai atlikti LSMU VA Užkrečiamų ligų katedros parazitologijos laboratorijoje. Parazitologinis tyrimas buvo atliekamas flotacijos metodu mėgintuvėlyje. Buvo nustatomas kokybinis gyvūnų užsikrėtimas parazitais. Išmatos surenkamos į nesterilius indelius (60 ml) išmatų tyrimams. Ant indelių užrašomas gyvūno eilės numeris. Iki tyrimo išmatos buvo laikomos šaldytuve 4°C. Išmatos ištirtos per mažiau nei 7 d. nuo jų surinkimo. Į stiklinę buvo dedama po 3 - 5 g išmatų iš indelio. Ant jų užpilama 50 ml flotacinio Natrio chlorido tirpalo (tirpalo tankis 1,2 g/l) viskas gerai išmaišoma ir į kitą stiklinę perkošiama per viengubą marlės sluoksnį. Tuojau pat nukoštas filtratas iš stiklinės buvo perpilamas į mėgintuvėlį taip, kad jo viršuje susidarytų iškilęs meniskas. Ant mėgintuvėlio buvo uždedamas dengiamasis stiklelis. Paliekama 20 min nusistovėti. Po to dengiamasis stiklelis perkeliamas ant objektinio stiklelio. Mikroskopuojama šviesiniu mikroskopu 40-400x padidinimu. Buvo ieškoma tipiškų helmintų kiaušinėlių ir pirmuonių oocistų. Kiaušinėliai ir lervos buvo identifikuoti atsižvelgiant į jų dydį ir morfologinius požymius (sienelės forma ir struktūra).

20

2.3 Kačių panleukopenijos viruso Ag nustatymas

Buvo nustatomas užsikrėtimas kačių panleukopenijos virusu. Tam naudojami greitieji chromatografiniai FPV Ag testai (FPV Ag Test Kit, Bionote, Pietų Korėja), kurie yra skirti kokybiniam kačių panleukopenijos virusų antigenų nustatymui kačių išmatose. Lūšims tyrimas buvo atliekamas iš surinktų šviežių išmatų, katėms buvo imamas mėginys iš tiesiosios žarnos su mėginių paėmimo tamponėliu.

Testo atlikimas:

1. Paimamos tiriamosios išmatos su mėginių paėmimo tamponėliu.

2. Tamponėlis įdedamas į buteliuką su mėginio praskiedimo tirpalu, kurio yra 1 ml. 3. Gerai išmaišoma.

4. Testas išimamas iš pakuotės ir padedamas ant lygaus ir sauso paviršiaus.

5. Naudojant vienkartinį lašintuvą, paimamas mėginys iš buteliuko su išmaišytu mėginiu.

6. Su lašintuvu užlašinami 4 lašai mėginio į mėginio skylutę ant testo.

7. Testui pradėjus veikti, matoma violetinė linija, kuri juda į langelio vidurį. Jei linija po 1 min neatsiranda, įlašinamas dar vienas lašas mėginio.

8. Rezultatai vertinami po 5-10 min., bet ne vėliau kaip po 10 min. Testų rezultatų vertinimas:

Neigiamas rezultatas: jei yra tik kontrolės linija (prie raidės C), teigiamas rezultatas: jei yra dvi spalvotos linijos (prie raidžių T ir C) testo langelyje. Nesvarbu, kuri linija atsiranda pirma.

2.4 Gyvūnų gerovės įvertinimas

Gyvūnų gerovė lūšių laikymo vietose ir gyvūnų globos namuose buvo vertinama atsižvelgiant į 5 gyvūnų laisves ir remiantis Lietuvoje galiojančiais teisės aktais. Vertinimui buvo sudaryta anketa (2 priedas) apie kiekvieną gyvūną, apklausti gyvūnų prižiūrėtojai ir savininkai. Buvo tiriami šie aspektai: pašaras ir vanduo (kuo ir kada šeriama, kaip dažnai, ar yra priėjimas prie vandens), gyvenamasis plotas (aptvaro/narvo dydis, ventiliacija, grindų danga, erdvė judėjimui, vietos laipioti, kada valoma, aplinkos praturtinimas, slėptuvė/vidaus patalpa, oro temperatūros svyravimai, guolis), ligų diagnozavimas ir profilaktikos priemonės (dehelmintizacijos, vakcinacijos data, kaip dažnai atvyksta veterinarijos gydytojas), elgesys (ar nėra pasireiškęs stereotipinis elgesys, gyvūno reakcija į žmones, kitus gyvūnus), stresas (baikštumas, drebulys, agresyvumas kitų atžvilgiu, ar gyvūnas įsitempęs ir kt.). Buvo vertinama ar atitinka Lietuvos Respublikos įstatymuose keliamus reikalavimus, ar atitinka iš dalies, ar neatitinka visiškai.

21 Statistinė analizė buvo atliekama naudojant Microsoft Excel (Microsoft Office Professional 2010) programą. Buvo skaičiuojamas pasikliautinis intervalas CI 95% (Wilson metodu) ir Chi kvadrat kriterijus. Tyrimo duomenys apdoroti Microsoft Excel (Microsoft Office Professional 2010) programa. Darbas maketuotas Microsoft Word (Microsoft Office Professional 2010) programa. Tyrimo schema pateikta 1 pav.

1 pav. Tyrimo schema Informacijos apie Europinę lūšį ir Naminę katę rinkimas Europinių lūšių ir Naminių kačių gyvūnų gerovės įvertinimas Europinių lūšių ir Naminių kačių išmatų surinkimas FPV Ag testas Parazitologinis tyrimas Statistinė duomenų analizė ir pateikimas

22

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1 Profilaktikos priemonių dėl užkrečiamų ligų nelaisvėje laikomoms lūšims

įvertinimas

Atlikus FPV Ag testą Europinėms lūšims (Lynx lynx) rastas vienas teigiamas atvejis (5 proc.) (CI 95% 0,9 %-23.6%). Kitos lūšys buvo neužsikrėtusios (95 proc.).

Apklausus gyvūnų prižiūrėtojus ar savininkus sužinota kada lūšys buvo vakcinuotos. Buvo skaičiuojamos lūšys vakcinuotos per paskutinius metus. Penkiasdešimt proc. lūšių buvo vakcinuojamos nuo infekcinių ligų ir 50 proc. nebuvo vakcinuojamos. Lūšis, kuri buvo užsikrėtusi FPV buvo vakcinuota nuo infekcinių ligų prieš 8 mėn.

Atlikus koprologinius išmatų tyrimus buvo nustatytas Europinių lūšių (Lynx lynx) užsikrėtimas parazitais. 10 lūšių (CI 95% 29,9 %-70,1%) buvo užsikrėtusios parazitais (2 pav.).

2 pav. Europinių lūšių užsikrėtimas parazitais

Buvo nustatytos keturios parazitų rūšys: Toxocara cati, Toxoscaris leonina, niežinės erkutės ir Ancylostoma sp. (3, 4, 5, 6 pav.) 0 1 2 3 4 5 Toxocara cati Toxoscaris leonina Niežinės erkutės Ancylostoma sp. 4 5 4 1 Už sikrė tusi ų lūši ų skč . Parazitų rūšys

23 3 pav. Ancylostoma sp. kiaušinėlis (rodyklė) lūšies išmatose (aut. Monika Ūselytė)

4 pav. Toxocara cati kiaušinėlis (rodyklė) lūšies išmatose (aut. Monika Ūselytė) 40 μm

24 5 pav. Toxoscaris leonina kiaušinėlis (rodyklė) lūšies išmatose (aut. Monika Ūselytė)

6 pav. Niežų erkutė (A) ir jos kiaušinėlis (B) lūšių išmatose (aut. Monika Ūselytė) A

B

40 μm

25 Dvidešimt proc. lūšių buvo užsikrėtusios Toxocara cati kiaušinėliais, 25 proc. lūšių Toxoscaris leonina kiaušinėliais, 20 proc. lūšių rasta niežinių erkučių ir jų kiaušinėlių ir 5 proc. buvo užsikrėtę Ancylostoma sp. 8 lūšys (40 proc.) buvo užsikrėtusios tik vienos rūšies parazitais, o 2 lūšys (10 proc.) buvo užsikrėtusios trijų rūšių parazitais.

Apklausus Europinių lūšių (Lynx lynx) prižiūrėtojus ir savininkus sužinota dehelmintizacijos data. Duomenys (7 pav.) pateikiami atsižvelgiant į rekomendacijas atlikti dehelmintizaciją kas tris mėnesius.

7 pav. Europinių lūšių dehelmintizacija per paskutinius tris mėnesius

Viena lūšis buvo dehelmintizuota per paskutinius tris mėnesius, 19 lūšių nebuvo dehelmintizuotos. Apskaičiuota kiek dehelmintizuotų lūšių buvo užsikrėtusios parazitais, kiek lūšių buvo dehelmintizuotos, bet neužsikrėtusios, kiek lūšių buvo nedehelmintizuotos, bet užsikrėtusios ir kiek buvo nedehelmintizuotos ir neužsikrėtusios (8 pav.)

8 pav. Europinių lūšių dehelmintizacijos ir užsikrėtimo ryšys

5% 95% Dehelmintizuota Nedehelmintizuota 0 10 20 30 40 50 Užsikrėtusios Neužsikrėtusios 5 0 45 50 P roc . Dehelmintizuota Nedehelmintizuota

26 Viena dehelmintizuota lūšis buvo užsikrėtusi parazitais. Devynios lūšys buvo nedehelmintizuotos ir užsikrėtusios. Iš neužsikrėtusių lūšių nei viena nebuvo dehelmintizuota. Dešimt lūšių buvo neužsikrėtusios ir nedehelmintizuotos. Ryšys tarp šių veiksnių yra nepatikimas, todėl negalima teigti, jog dehelmintizacija apsaugo nuo užsikrėtimo parazitais (p>0,05).

3.2 Profilaktikos priemonių dėl užkrečiamų ligų gyvūnų globos namuose

gyvenančioms katėms įvertinimas

Atlikus FPV Ag testą nebuvo nustatyta užsikrėtusių kačių. Visos katės (100 proc.) buvo sveikos. Buvo nustatyta ar katės yra vakcinuojamos nuo infekcinių ligų. Rezultatai pateikiami 9 pav.

9 pav. Naminių kačių vakcinavimas nuo infekcinių ligų per paskutinius metus

Šešios katės buvo vakcinuotos nuo infekcinių ligų ir pasiutligės, 10 kačių buvo vakcinuota tik nuo pasiutligės, 4 katės nebuvo vakcinuotos jokia vakcina.

Parazitologinio tyrimo metu buvo nustatytas užsikrėtimas parazitais. Duomenys pateikti 10 pav. 30% 50% 20% Vakcinacija nuo užkrečiamų ligų ir pasiutligės

Vakcinacija tik nuo pasiutligės

27 10 pav. Naminių kačių užsikrėtimas parazitais

Nustatytos 4 katės, užsikrėtusios parazitais (CI 95% 8,1%-41,6%). Keturių kačių išmatose buvo rasta Toxocara cati kiaušinėliai, vienos katės išmatose rasta Ancylostoma sp. kiaušinėlių. Trys katės (15 proc.) buvo užsikrėtusios vienos rūšies parazitu, viena katė (5 proc.) buvo užsikrėtusi 2 rūšių parazitais.

Apklausus gyvūnų globos namų darbuotojus sužinota dehelmintizacijos data. Duomenys analizuoti atsižvelgiant į rekomendacijas atlikti dehelmintizaciją kas tris mėnesius. Penkiasdešimt proc. kačių buvo dehelmintizuota ir 50 proc. nebuvo dehelmintizuota per paskutinius tris mėnesius.

Apskaičiuota kiek dehelmintizuotų kačių buvo užsikrėtusios parazitais, kiek kačių buvo dehelmintizuotos, bet neužsikrėtusios, kiek kačių buvo nedehelmintizuotos, bet užsikrėtusios ir kiek buvo nedehelmintizuotos ir neužsikrėtusios. Duomenys pateikti 11 pav.

11 pav. Naminių kačių dehelmintizacijos ir užsikrėtimo ryšys 0 5 10 15 20 Toxocara cati Ancylostoma sp. 20 5 P roc . Parazitų rūšys 0 10 20 30 40 50 Užsikrėtusios Neužsikrėtusios 5 45 15 35 P roc . Dehelmintizuota Nedehelmintizuota

28 Viena katė buvo užsikrėtusi ir dehelmintizuota, 3 buvo užsikrėtusios ir nedehelmintizuotos. Devynios katės buvo neužsikrėtusios ir dehelmintizuotos, 7 katės buvo neužsikrėtusios ir nedehelmintizuotos. Ryšys tarp šių veiksnių yra nepatikimas, todėl negalima teigti, jog dehelmintizacija apsaugo nuo užsikrėtimo parazitais (p>0,05).

3.3 Taikomų profilaktikos priemonių taikymo lūšims ir katėms efektyvumo

palyginimas

Nustatyta, kad FPV užsikrėtusi tik viena lūšis, likusios lūšys ir visos katės buvo neužsikrėtusios FPV.

Palygintas nelaisvėje laikomų lūšių ir gyvūnų globos namuose laikomų kačių vakcinavimas nuo infekcinių ligų per paskutinius metus (12 pav.).

12 pav. Europinių lūšių ir naminių kačių vakcinavimas nuo infekcinių ligų

Iš viso vakcinuota 16 gyvūnų. Lūšių daugiau vakcinuota (25 proc.) nei kačių (15 proc.). Vakcinacija nuo užkrečiamų ligų yra rekomenduojamojo pobūdžio. Katės, gyvenančios gyvūnų globos namuose buvo vakcinuojamos nuo pasiutligės, nebent atvyko į prieglaudą neseniai ir dar buvo nespėta suvakcinuoti. Ryšys tarp šių veiksnių yra nepatikimas, todėl negalima teigti, jog nuo gyvūno rūšies priklauso vakcinacijos dažnumas (p>0,05).

0 10 20 30 40 50 60 70

Vakcinuota Nevakcinuota Vakcinuota Nevakcinuota

Europinė lūšis Naminė katė

25 25 30 70 P roc .

29 Palygintas nelaisvėje laikomų lūšių ir gyvūnų globos namuose laikomų kačių užsikrėtimas parazitais (13 pav.)

13 pav. Europinių lūšių ir naminių kačių užsikrėtimas parazitais.

Iš viso buvo užsikrėtusių 14 lūšių ir kačių. Dvidešimt proc. daugiau lūšių buvo užsikrėtusių parazitais. Ryšys tarp šių veiksnių yra patikimas, todėl galima teigti, jog užsikrėtimas parazitais yra mažesnis katėms, nei lūšims (p<0,05).

Palyginta nelaisvėje laikomų lūšių ir gyvūnų globos namuose laikomų kačių užsikrėtimas parazitais pagal parazito rūšį (14 pav.)

14 pav. Užsikrėtimas parazitais pagal rūšį

0 5 10 15 20 25 30 35 40

Europinė lūšis Naminė katė

25 10 25 40 P roc . Užsikrėtusios Neužsikrėtusios 0 1 2 3 4 5

Europinė lūšis (Lynx lynx) Naminė katė (Felis catus)

4 4 5 0 4 0 1 1 G yvū n ų sk aičiu s Gyvūnų rūšis

30 Toxocara cati lūšys ir katės buvo užsikrėtusios vienodai (po 10 proc.), Toxoscaris leonina buvo užsikrėtusios tik lūšys (12,5 proc.), niežinių erkučių išmatose buvo rasta taip pat tik pas lūšis (10 proc.), o Ancylostoma sp. buvo rasta pas vieną lūšį ir pas vieną katę (po 2,5 proc.). Daugiausiai buvo užsikrėtusių Toxocara cati (20 proc.), mažiausiai Ancylostoma sp (5 proc.).

Palyginta nelaisvėje laikomų lūšių ir gyvūnų globos namuose laikomų kačių dehelmintizacijos dažnumas (15 pav.)

15 pav. Dehelmintizavimo dažnumas

Daugiau naminių kačių buvo dehelmintinzuota per paskutinį mėn. (20 proc.) nei lūšių (2,5 proc). Ryšys tarp šių veiksnių yra patikimas, todėl galima teigti, jog dehelmintizacija per paskutinį mėnesį dažniau atliekama katėms, nei lūšims (p<0,05). Daugiausiai lūšių buvo dehelmintizuota per paskutinius 6 mėn., o mažiausiai per paskutinius 3 mėn.. Daugiausiai kačių dehelmintizuota per paskutinį mėn., mažiausiai per paskutinius 3 mėn. Daugiausiai gyvūnų dehelmintizuota per paskutinius 6 mėn. Prieš daugiau nei metus arba niekada dehelmintizacija nebuvo atlikta 10 lūšių (25 proc.) ir 4 katėms (10 proc.). Katės yra dehelmintizuojamos dažniau nei lūšys.

0 1 2 3 4 5 6 7 8 Per paskutinį mėn. Per paskutinius tris mėn. Per paskutinius šešis mėn. Per paskutinius metus 1 0 7 2 8 2 4 4 De he lm int iz uotų gy vūnų skč .

Paskutinį kartą dehelmintizacija atlikta

31

3.4 Lietuvoje nelaisvėje laikomų lūšių ir gyvūnų globos namuose laikomų

kačių gerovės įvertinimo rezultatai

Pašaras ir vanduo. Visų lūšių racionas buvo sudaromas atsižvelgiant į rūšies fiziologinius poreikius. Gyvūnai turėjo priėjimą prie šviežio vandens, jis buvo keičiamas kas dieną. Pašaro ir vandens kriterijus atitiko (100 proc.) visoms nelaisvėje laikomoms lūšims.

Gyvenamasis plotas. Tyrimo metu buvo nustatytas gyvenamojo ploto tinkamumas. Europinėms lūšims (Lynx lynx) gyvenamojo ploto reikalavimus atitiko tik 15 proc., 85 proc. atitiko tik iš dalies. Didžiausias neatitikimas buvo tai, jog lūšys neturi vidinių patalpų, nuo oro temperatūros svyravimų jas apsaugo tik voljere esantys medžiai arba mediniai nameliai, kurių bendras plotas mažesnis nei 6 m2.

Ligų diagnozavimo ir profilaktikos priemonių taikymo punktą atitiko 10 lūšių (50 proc.). Didžiausias neatitikimas buvo dėl to, jog Europinių lūšių (Lynx lynx) laikytojai nebuvo sudarę sutarties su aptarnaujačiu veterinarijos gydytoju ir dėl to lūšys buvo nevakcinuotos, nedehelmintizuotos, profilaktiškai neapžiūrėtos.

Elgesio ir socialinės būsenos kriterijus atitinka visos lūšys (100 proc.).

Visos tirtos Europinės lūšys (Lynx lynx) neparodė streso požymių (100 proc.).

3.4.2 Kačių gerovės įvertinimo rezultatai

Pašaras ir vanduo. Kačių racionas buvo sudaromas atsižvelgiant į rūšies fiziologinius poreikius. Sergantys gyvūnai buvo šeriami jiems specialiai paskirtu pašaru. Gyvūnai turėjo priėjimą prie šviežio vandens, jis buvo keičiamas kas dieną. Pašaras ir vanduo atitiko keliamus reikalavimus 100 proc.

Gyvenamasis plotas. Katėms atitiko reikalavimus tik 5 proc., iš dalies atitiko 95 proc.. Didžiausias neatitikimas buvo dėl to, kad bendrose patalpose kačių skaičius viršijo nustatytą 10 m2 plotą vienai katei (16 pav.)

32 16 pav. Gyvūnų globos namų VšĮ „Lesė“ bendras kačių kambarys (aut. Monika Ūselytė)

Narvuose gyvenančios katės neturi vietos nagų galandimui ir žaidimams (17 pav.)

17 pav. Gyvūnų globos namuose VšĮ „Katino svajonė“ gyvenančios katės narvas (aut. Monika Ūselytė)

Ligų diagnozavimas ir profilaktikos priemonės. Tik 3 katės (15 proc.) atitinka reikalavimus, kitos atitinka iš dalies, nes 14 dienų po atvykimo į prieglaudą jos nėra laikomos atskiroje karantinavimo patalpoje, narvuose laikomos katės per grotas turi kontaktą su kitomis kambaryje

33 gyvenančiomis katėmis. Prieglaudos yra sudariusios sutartis su veterinarijos gydytojais, kurie prireikus suteikia veterinarinę pagalbą.

Elgesio ir socialinės būsenos kriterijus atitinka visos katės (100 proc.).

Dvi katės parodė streso požymius (10 proc.). Jos jautriai reagavo į aplinkinius žmonės, slėpėsi savo guoliavietėse.

3.4.3 Lūšių ir kačių laikymo sąlygų atitikimo LR teisės aktų reikalavimams vertinimo rezultatai

Pašaras ir vanduo. Visos lūšys ir visos katės atitinka gyvūnų gerovės reikalavimus (100 proc.). Palyginta nelaisvėje laikomų lūšių ir gyvūnų globos namuose laikomų kačių gyvenamojo ploto atitikimas teisės aktų reikalavimams (18 pav.)

18 pav. Gyvenamojo ploto atitikimo palyginimas

Daugiau lūšių atitinka LR teisės aktų reikalavimus dėl gyvenamojo ploto nei kačių. Ligų diagnozavimo ir profilaktikos priemonių atitikimo duomenys pateikti 19 pav.

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50

Atitinka Atitinka iš dalies

Neatitinka Atitinka Atitinka iš dalies

Neatitinka

Europinė lūšis (Lynx lynx) Naminė katė (Felis catus)

7.5 42.5 0 2.5 47.5 0 P roc .

34 19 pav. Ligų diagnozavimo ir profilaktikos priemonių atitikimo palyginimas

Dažniau ligos diagnozuojamos ir profilaktikos priemonės taikomos lūšims (25 proc.), tačiau daugiau kačių atitinka ar atitinka iš dalies teisės aktų reikalavimus dėl ligų diagnozavimo ir profilaktikos priemonių taikymo (50 proc).

Visos lūšys ir katės (100 proc.) atitinka keliamus elgesio ir socialinės būsenos reikalavimus. Gyvūnai, kuriems buvo matomi streso požymiai neatitinka gyvūnų gerovės reikalavimų. Duomenys pateikti 20 pav.

20 pav. Streso nepasireiškimas laikymo vietose

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45

Atitinka Atitinka iš dalies

Neatitinka Atitinka Atitinka iš dalies

Neatitinka

Europinė lūšis (Lynx lynx) Naminė katė (Felis catus)

25 0 25 7.5 42.5 0 P roc . 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50

Atitinka Neatitinka Atitinka Neatitinka

Europinė lūšis (Lynx lynx) Naminė katė (Felis catus)

50 0 45 5 P roc .

35 Laikymo vietose Europinės lūšys (Lynx lynx) nepatiria streso.

Daugiausiai neatitikimų yra ligų diagnozavime ir profilaktikos priemonių užtikrinime. Taip pat gyvūnams yra nesudarytos minimalios gyvenamojo ploto sąlygos.

3.4.4 Gyvūnų laikymo vietų atitikimo gyvūnų gerovės ir kitų LR teisės aktų reikalavimams vertinimo rezultatai

Ištirtos keturios lūšių nelaisvėje laikymo vietos ir dvi gyvūnų prieglaudos.

Klaipėdos zoologijos sode Europinių lūšių (Lynx lynx) laikymo sąlygos atitinka visus LR reglamentavimo reikalavimus, išskyrus gyvenamąjį plotą, kuris atitinka poreikius tik iš dalies, nes lūšims nėra sudarytos sąlygos pasislėpti vidaus slėptuvėje.

Telšių miškų urėdijos rekreaciniame objekte „Žvėrinčius“ Europinių lūšių (Lynx lynx) laikymo sąlygos atitinka visus LR reglamentavimo reikalavimus, išskyrus gyvenamąjį plotą, nes lūšys neturi vidaus patalpų, kuriose galėtų pasislėpti ir neatitinka visiškai ligų diagnozavimo ir profilaktikos priemonių taikymo reikalavimų, kadangi nėra sudaryta sutartis su veterinarijos gydytoju, lūšys nevakcinuojamos, profilaktiškai neapžiūrimos.

UAB „Gamtos perlai“ esančiame parke LR reikalavimų neatitinka ligų diagnozavimo ir profilaktikos priemonių punktas, nes lūšys nevakcinuojamos, nedehelmintizuojamos, taip pat iš dalies neatitinka gyvenamojo ploto punktas, nes lūšys neturi vidaus patalpų, kuriose galėtų pasislėpti.

Vieninteliame Lietuvos zoologijos sode Europinių lūšių (Lynx lynx) laikymo sąlygos atitinka visus LR reglamentavimo reikalavimus.

VŠĮ „Katino svajonė“ kačių gyvenamojo ploto ir ligų diagnozavimo ir profilaktikos priemonių taikymas iš dalies neatitinka reikalavimų, nes prieglauda yra perpildyta katėmis, naujai atvežtos katės nėra talpinamos į karantiną.

VŠĮ „Lesė“ Kauno skyriuje iš dalies neatitinka gyvenamojo ploto punktas, nes laikoma per daug gyvūnų vienoje patalpoje ir ligų diagnozavimo ir profilaktikos priemonių taikymo reikalavimų, nes sergantys gyvūnai laikomi su sveikais, taip pat kai kurie gyvūnai parodė streso požymių.

36

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Atlikus FPV Ag greitąjį testą buvo rasta tik viena lūšis užsikrėtusi šiuo virusu. Europinių lūšių (Lynx lynx) užsikrėtimas šiuo virusu yra retas (32). Tam įtakos gali turėti atliekama vakcinacija bei tinkamai įrengti voljerai ir aptvarai, kurie sumažina riziką užsikrėsti šiuo virusu nuo laukinių kačių. Šis virusas yra pavojingesnis jaunikliams, todėl ir esant Ag išmatose gyvūnui gali nepasireikšti jokie simptomai.

Parazitologinis tyrimas buvo atliktas naudojant flotacijos metodą, nes įvairių šaltinių teigimu šiuo metodu buvo nustatyta daugiausiai užsikrėtimų parazitais (6). Tarp nelaisvėje laikomų lūšių buvo rasta 3 rūšys helmintų Toxocara cati, Toxoscaris leonina ir Ancylostoma sp. Išmatose taip pat buvo rasta ir niežinių erkučių kiaušinėlių, bei pačių erkučių. Kituose moksliniuose tyrimuose (22) buvo randami panašūs helmintai. Niežinių erkučių kiaušinėliai ir jos pačios išmatose galėjo atsirasti nuo lūšių kailio. Katės buvo užsikrėtusios dviejų rūšių helmintais Toxocara cati ir Ancylostoma sp. Katėse rasti parazitai atitinka kituose tyrimuose rastus parazitus (26). Tyrimo metu nustatyti du atvejai, kai dehelmintizuoti gyvūnai yra užsikrėtę parazitais. Tai gali įvykti dėl to, jog nebuvo pakartojama vaisto dozė po pirmosios ir visi parazitai nespėjo pasišalinti.

Vertinant gyvūnų gerovę buvo atsižvelgiama į Lietuvoje taikomus įstatymus ir pagal tai vertinama ar lūšių ir kačių laikymo vietos juos atitinka. Gyvūnų šėrimas visur atitiko reikalavimus, reikiamas gyvenamasis plotas atitiko tik Lietuvos zoologijos sode laikomų lūšių plotą, kadangi jos turi vidinę patalpą. Prieglaudose esančios katės ir gyvenančios bendrose patalpose neatitinka reikalavimų, nes vienam individui tenkantis plotas yra per mažas. Tai gali įtakoti ribotas prieglaudos patalpų skaičius, dėl ko prieglaudos darbuotojai priversti sutalpinti visas kates į turimas patalpas. Ligų profilaktikos, diagnozavimo ir gydymo reikalavimus atitinka tik Lietuvos zoologijos sodas ir Klaipėdos zoologijos sodas, kitose vietose nėra aptarnaujančio veterinarijos gydytojo. Gyvūnų globos namuose gyvūnai nėra laikomi karantinavimo patalpose, nes nėra tam vietos. Stebint gyvūnų elgesį, jų socialinę būklę nebuvo pastebėta nukrypimų. Streso požymius parodė tik kelios katės gyvenančios gyvūnų globos namuose, kadangi jos neseniai atvykusios į prieglaudą ir nėra pratusios prie žmonių, dar nesocializuotos, tačiau stresas labai įtakoja gyvūnų bendrą sveikatos būklę (1), todėl būtina imtis priemonių sumažinti aplinkos dirgiklius.

37

IŠVADOS

1. Gyvūnų laikymo vietose taikoma per mažai profilaktikos priemonių, nes gyvūnai buvo užsikrėtę tiek FPV, tiek parazitais. Tik 50 proc. visų lūšių yra vakcinuojamos nuo infekcinių ligų ir tik 5 proc. visų lūšių yra reguliariai dehelmintizuojamos. Tik 30 proc. kačių yra vakcinuojamos nuo infekcinių ligų ir pasiutligės, 20 proc. vakcinuojamos tik nuo pasiutligės. 50 proc. kačių yra dehelmintizuojamos reguliariai.

2. Gyvūnų globos namuose gyvenančioms katėms yra dažniau taikomos profilaktikos priemonės dėl užkrečiamų ligų ir jos mažiau jomis serga. Nei viena katė nebuvo užsikrėtusi FPV, kai tuo tarpu rasta viena lūšis, kuri nešioja FPV Ag. Daugiau lūšių buvo užsikrėtusios parazitais. Katės dažniau buvo dehelmintizuotos nei lūšys.

3. Gyvūnų globos namai ir nelaisvėje laikomų lūšių vietos dažnai neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų. Daugiausiai neatitikimų rasta ligų diagnozavimo ir profilaktikos priemonių taikymo, gyvenamojo ploto reikalavimuose. Tai įtakoja ligų pasireiškimą. Vienintelis Lietuvos zoologijos sodas atitinka visus Europinių lūšių (Lynx lynx) laikymo nelaisvėje keliamus reikalavimus.

38

PADĖKA

Norėčiau padėkoti savo darbo vadovei lekt. Dr. Jūratei Kučinskienei už visą suteiktą pagalbą, padrąsinimus ir pasitikėjimą manimi atliekant šį darbą. Dėkoju už skirtą man laiką, pamokymus, skatinimą judėti į priekį ir atlikti viską kaip galima geriau.

Dėkoju visiems Klaipėdos zoologijos sodo, Lietuvos zoologijos sodo, Telšių miškų urėdijos rekreacinio objekto „Žvėrinčius“, UAB „Gamtos perlai“ esančio parko ir gyvūnų globos namų VŠĮ „Katino svajonė“ ir VŠĮ „Lesė“ savininkams, darbuotojams ir savanoriams už šiltą priėmimą, visą suteiktą pagalbą ir informaciją atliekant tyrimą. Dėkoju už suteiktą galimybę atlikti tyrimus jūsų gyvūnų laikymo vietose, už motyvaciją ir pasitikėjimą mano darbo rezultatais.

Dėkoju visoms LSMU VA Užkrečiamų ligų katedros parazitologijos laboratorijos laborantėms ir dėstytojams už pagalbą atliekant koprologinius tyrimus.

Labiausiai norėčiau padėkoti savo mamai Silvijai Martinkutei-Plentei už kiekvieną postūmį gyvenime, už begalinį palaikymą siekiant savo svajonės. Ačiū už visą finansinę ir moralinę pagalba atliekant šį darbą. Labai Tau dėkoju, kad leidai eiti savo pasirinktu keliu ir palaikei kiekvieną mano pasirinkimą.