KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
REABILITACIJOS KLINIKA
Jonas Laurinaitis
ERGOTERAPIJOS GRUPĖJE, UGDANT SERGANČIŲJŲ
PSICHIKOS LIGOMIS BENDRAVIMO ĮGŪDŽIUS,
EFEKTYVUMO VERTINIMAS
Magistro darbas
Darbo vadovė
KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
REABILITACIJOS KLINIKA
TVIRTINU Fakulteto dekanė J. Macijauskienė 2009...ERGOTERAPIJOS GRUPĖJE, UGDANT SERGANČIŲJŲ
PSICHIKOS LIGOMIS BENDRAVIMO ĮGŪDŽIUS,
EFEKTYVUMO VERTINIMAS
Reabilitacijos magistro baigiamasis darbas
Vadovė Dokt. G. Kavaliauskienė 2009……… Recenzentas Atliko Jonas Laurinaitis 2009……… 2009……… KAUNAS, 2009
TURINYS
ĮVADAS ... 7
TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8
LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
Psichikos ligų įtaka bendravimui, elgesiui, sąveikai ... 9
Ergoterapija psichiatrijoje... 12
Ergoterapijos samprata ... 12
Ergoterapijos metodai psichiatrijoje... 13
Grupinės veiklos modelis ... 15
Ergoterapija grupėje ... 16
Bendravimo įgūdžių ugdymas grupėje... 18
Vaistų poveikis bendravimo įgūdžiams... 21
TYRIMO METODIKA ... 22
Tiriamųjų charakteristika... 22
Tyrimo metodas... 23
TYRIMO REZULTATAI ... 27
TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS... 39
IŠVADOS... 42
PASIŪLYMAI IR REKOMENDACIJOS ... 43
LITERATŪRA ... 44
SANTRAUKA
Laurinaitis J. Ergoterapijos grupėje, ugdant sergančiųjų psichikos ligomis bendravimo įgūdžius, efektyvumo vertinimas. Magistro baigiamasis darbas/darbo vadovė dokt. Giedrė Kavaliauskienė, Kauno medicinos universitetas, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika.- Kaunas, 2009. - 45psl
Tyrimo tikslas: ištirti ergoterapijos grupėje, ugdant sergančiųjų psichikos ligomis
bendravimo įgūdžius, efektyvumą.
Tyrimo uždaviniai:
• įvertinti sergančiųjų psichikos ligomis bendravimo įgūdžius prieš ergoterapiją,
• įvertinti sergančiųjų psichikos ligomis bendravimo įgūdžių dinamiką po ergoterapijos,
• palyginti sergančiųjų psichikos ligomis bendravimo ir sąveikos įgūdžių dinamiką prieš ir po ergoterapijos, atsižvelgiant į pacientų lytį.
Tyrimui buvo naudojama standartizuota bendravimo ir sąveikos įgūdžių įvertinimo skalė ACIS (angl.: The Assessment of Communication and Interaction Skills; Forsyth K., Salamy M., Kielhofner G., 4.0 versija, 1998). Tyrimas buvo atliktas Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, psichosocialinės reabilitacijos skyriuje. Tirti pacientai – kurie serga psichikos liga. Iš viso buvo ištirta 30 tiriamųjų (14 vyrų ir 16 moterų), kurie stebėjime dalyvavo tris kartus. Daugiausia tiriamųjų sudarė vyresnio amžiaus asmenys (45 – 59metų). Ištirtiems pacientams buvo diagnozuota skirtinga ligos diagnozė.
Gauti rezultatai parodė, kad ne visi bendravimo ir sąveikos įgūdžiai sutrinka sergant psichikos liga ar turint psichikos sutrikimą. Būtent nesutrinka šie įgūdžiai: „kalba“, „palaiko (sąveiką/pokalbį)“, „laikosi (socialinių normų)“, „užmezga ryšį“ ir „gerbia“, o kiti bendravimo įgūdžiai lieka labiau arba nežymiai sutrikę. Labiausiai sutrinka bendravimo ir sąveikos įgūdžiai: „parodo (emocijas/požiūrį)“, „bedradarbiauja“, „priima kūno padėtį“, „įsitraukia“, „pasidalina (informacija)“, „palaiko (sąveiką/pokalbį).
Lyginant gautus rezultatus prieš ergoterapiją ir po ergoterapijos, pastebėta, kad bendravimo ir sąveikos įgūdžiai po ergoterapijos pagerėjo. Pagerėja bendravimo įgūdžiai: „sutelkia dėmesį“, įdėmiai žiūri (akių kontaktas)“, „išreiškia (norus, prašymus)“, „moduliuoja“, „klausia“,
„įsitraukia“, „laikosi (socialinių normų)“, „gestikuliuoja“, „manevruoja“, „pasidalina (informacija)“, „parodo (emocijas/požiūrį)“, „pasidalina (informacija)“, „bendradarbiauja“, „gerbia“, „artikuliuoja“, „užmezga ryšį“, „kūno padėtis“, „kalba“, „kontaktuoja“ . Šie gauti skirtumai yra statistiškai reikšmingi. Tai parodo, kad pacientų sergančių psichikos liga dalyvavimas ergoterapijos grupėje (bendravimo grupėje) yra naudinga, nes ugdomi jų bendravimo įgūdžiai.
Bendravimo ir sąveikos įgūdžiai prieš ir po ergoterapijos labiausiai pagerėja vyrams ir moterims „sutelkia dėmesį“, o mažiausiai pagerėja „artikuliuoja“, „gerbia“.
Raktažodžiai: bendravimas, darbas grupėje, psichinės ligos, ergoterapija, standartizuota
SUMMARY
J. Laurinaitis. The evaluation of effectiveness of occupational therapy in group for the developing of communication skills of patients with mental diseases. Master´ s Final work / project leader Giedrė Kavaliauskienė, Kaunas University of Medicine, Faculty of Nursing, Department of Rehabilitation. – Kaunas, 2009. – 45 page
The aim of the research: to explore the efficiency of occupational therapy in group for
developing communication skills of the patient‘s with mental disorders.
Objectives of the research:
• To evaluate patient‘s with mental illness communications skills before occupational therapy, • To evaluate patient‘s with mental illness communications skills dynamics after occupational
therapy.
Standardized communications and interactions skills evaluation scale ACIS (The Assessment of Communication and Interaction Skills; Forsyth K., Salamy M., Kielhofner G., version 4.0, 1998) was used for the research. The study was carried out in Vilnius city mental health centre, a psychosocial rehabilitation department. Patients who suffer from mental illness were evaluated. 30 subjects (14 men and 16 women) who participated in the monitoring three times has been evaluated. Most of the subjects were of older persons (45-59 years old). To the patients who were examined was diagnosed a different diagnosis of the disease.
The obtained results showed that not all communications and interactions skills are disrupted in diseases with a mental illness or mental disorder. It doesn’t brake down following skills as: the ¨language¨, ¨supports interaction / conversation¨, ¨holds social norms¨, ¨establish the connection¨ and ¨respect¨, and other communications skills remains more or slightly disturbed.
Comparing the obtained results before and after occupational therapy, noted that communications and interactions skills after occupational therapy were improved. This indicates that for the patients who are suffering from mental illness participating in the occupational therapy group (communications group) are useful because of developing their communications skills. This improvement is statistically significant.
Keywords: communication, groupwork, mental illness, occupational therapy,
ĮVADAS
Sveikata - pagal normatyvinį Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) apibrėžimą, yra daugiau negu laisvė nesirgti, laisvė nekentėti jausmų, laisvė per anksti nemirti. Tai yra natūrali žmogaus būsena, išreiškianti optimalias fizines, psichines ir socialines galimybes bei gerą savijautą, leidžianti patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Ši būsena turi būti saugoma arba grąžinama ligų ar sveikatos sutrikimų atvejais.
PSO duomenimis, visame Pasaulyje 1500 milijonų žmonių turi psichikos sveikatos sutrikimų. Deja, jų skaičius vis didėja, niekas nėra nuo jų apsaugotas. Vis daugėja rizikos veiksnių, sukeliančių šias ligas – skurdas, nedarbas, vienatvė, migracija, karai, socialinis – ekonominis neužtikrintumas. Tai veikia ir Lietuvos gyventojus. (17)
Lietuvos statistikos duomenimis sergančių psichikos sutrikimais skaičius tenkantis 100000 gyventojų yra 2803,02. Šie pateikti duomenys yra 2007 metų ir kas metai šis sutrikimų skaičius didėja. Psichikos sutrikimai užima tokią pat svarbią vietą kaip ir kitos ligos, kurios yra pagrindinės neįgalumą sukeliančios priežastys. (23)
Psichikos liga - paveikia smegenų funkcijas, sutrikdo mąstymą, jausmus bei bendravimą. Žmogui, sergančiam psichikos liga, sunku prisitaikyti kasdieniame gyvenime.
Psichikos liga apriboja žmogaus sugebėjimą atlikti tam tikras bendravimo funkcijas (pvz., kalbėtis su šeimos nariais, kreiptis pagalbos, gebėjimą gauti ir pasikeisti informacija, užmegsti bei palaikyti santykius su kitais bendruomenės nariais) ir tam tikrą vaidmenį (pvz., darbininko), kuris yra reikalingas kasdieninės veiklos atlikimui. (25)
Literatūros duomenimis, taikant ergoterapiją grupėje galima koreguoti arba atstatyti psichikos sutrikimų sukeltus bendravimo funkcijų sutrikimus. Tačiau mokslinių tyrimų šia tema Lietuvoje trūksta. Todėl kyla poreikis išsiaiškinti, kokie bendravimo įgūdžiai sutrinka ir kaip juos galima koreguoti taikant ergoterapiją grupėje. Šio darbo keliamas tikslas yra įrodyti arba paneigti ergoterapijos grupėje efektyvumo poveikį sergantiems psichikos ligomis ugdant bendravimo įgūdžius. Atlikus tyrimą bus galima spręsti ar ergoterapija grupėje padeda sergantiesiems psichikos liga ugdyti bendravimo įgūdžius ar ne.
TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tyrimo tikslas: ištirti ergoterapijos grupėje, ugdant sergančiųjų psichikos ligomis
bendravimo įgūdžius, efektyvumą.
Tyrimo uždaviniai:
• įvertinti sergančiųjų psichikos ligomis bendravimo įgūdžius prieš ergoterapiją, • įvertinti sergančiųjų psichikos ligomis bendravimo įgūdžių dinamiką po
ergoterapijos,
• palyginti sergančiųjų psichikos ligomis bendravimo ir sąveikos įgūdžių dinamiką prieš ir po ergoterapijos, atsižvelgiant į pacientų lytį.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Psichikos ligų įtaka bendravimui, elgesiui, sąveikai
Psichikos liga - paveikia smegenų funkcijas, sutrikdo mąstymą, jausmus bei bendravimą. Žmogui, sergančiam psichikos liga, sunku prisitaikyti kasdieniame gyvenime. Psichikos ligų metu sutrinka žmogaus psichika, kas pasunkina galimybę prisitaikyti gyvenime, nes liga trukdo logiškai mąstyti, kritiškai įvertinti savo ligą. (4)
Psichikos liga apriboja žmogaus sugebėjimą atlikti tam tikras bendravimo funkcijas (pvz., kalbėtis su šeimos nariais, kreiptis pagalbos, gebėjimą gauti ir pasikeisti informacija, užmegsti bei palaikyti santykius su kitais bendruomenės nariais) ir tam tikrą vaidmenį (pvz., darbininko), kuris yra reikalingas kasdieninės veiklos atlikimui. (25)
Daugelis veiklos formų yra socialinės prigimties, todėl jų atlikimui būtini bendravimo ir sąveikos įgūdžiai. Bendravimo ir sąveikos įgūdžius galima apibūdinti kaip veiksmus, nukreiptus į kitus žmones, objektus arba procesus, kuriuos vienija bendri interesai. Dalį kasdienės veiklos mes atliekame patys (pvz. savęs priežiūra, prausimasis, hobis), o kita dalis reikalauja iš mūsų bendravimo ir sąveikos su kitais asmenimis (pvz. darbas, poilsis, naudojimasis visuomeniniu transportu, apsipirkimas). (21)
Asmeniui, kuris serga psichikos liga sutrinka: suvokimas, mąstymas, emocijos, valia, potraukiai, atmintis, dėmesys, savimonė, požiūris į save, į kitus, savęs suvokimas vietoje ir laike, savo kalbos naudojimas, kalbos žodyno vartojimas, tai ir įtakoja paciento elgesį ir bendravimą su kitais asmenimis. Pagal tai matome, stebime kaip pacientas palaiko pokalbį, ar pats stengiasi jam vadovauti ar atsakinėja į klausimus formaliai, nenoriai, trumpai, ar visai neatsako, bendravimas su juo yra malonus, mandagus, santūrus, ramus ar nerimastingas, įtarus, baimingas, grėsmingas, agresyvus, ar bendraujant jis pasitiki savimi ar bendraujančiu asmeniu, atviras ar atvirkščiai. (7)
Kalbėjimas laikomas vienas iš informatyviausių požymių kalbant apie psichikos sutrikimus. Psichikos ligonių žodinei (verbalinei) kalbai gali būti būdinga: tarimo defektai, netaisyklinga artikuliacija, šveplavimas, mikčiojimas ir kiti tarimo sutrikimai. Prasminės klaidos – beprasmis kalbėjimas, perėjimas nuo teisingų minčių prie melagingų, nesugebėjimas kalbant apibendrinti ir pan. Kalbos tempo nukrypimas nuo normos - nepertraukiamas kalbėjimas, staigus kalbėjimo tempo sulėtėjimas arba pagreitėjimas ir kt., žodyno skurdumas, echolalija, kalbėjimo ekspresyvumas arba atvirkščiai – neišraiškingumas, vienodumas ir kt. (14)
Bendravimo, elgesio, sąveikavimo, kognityvinės funkcijos sutrinka esant įvairiems psichikos sutrikimams. Tokiems kaip: šizofrenijos spektro, nuotaikos (afektiniai), savižudybės, neuroziniai, seksualinai, neorganiniai miego, reakcijos į sunkų stresą ir adaptacijos, somatoforminiai, psichosomatikos, valgymo, asmenybės sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas, organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai.
Šizofrenijai yra būdingas žymus kognityvinių procesų ir emocijų sutrikimas, kuris veikia daugelį žmogaus veiklų: kalbą, mąstymą, suvokimą, nuotaiką ir savęs suvokimą. Šizofrenija dažnai yra lydima psichozinių simptomų, tokių kaip haliucinacijos, klaidingų įsitikinimų, kliedėjimo idėjų. Tačiau svarbu atsiminti, kad šizofrenija nėra nei „suskilusi asmenybė”, nei „daugybinė asmenybė”, šizofrenija sergantys žmonės nėra pastoviai sutrikę ar nepajėgūs mąstyti. Jie neblogai palaiko formalius kontaktus (darbe, mokykloje, organizacijoje ir k.), tačiau vengia neformalaus bendravimo. Su jais sunku bendrauti ar net nejauku, nes nėra „emocinio rezonanso“. Jie daugiau linkę į uždarumą, vienišumą, pasyvumą. (7, 11)
Šizofrenijai dažnai būdingi ir specifiniai kognityviniai sutrikimai. Kai kurie mokslininkai laikosi nuomonės, kad būtent kognityviniai sunkumai yra svarbiausias šizofrenijos požymis, lemiantis ligą. Neuroanatominės ir neuropsichologinės studijos rodo, kad šizofrenija yra susijusi su pakitimais galvos smegenų kaktinėje skiltyje, dėl ko sutrinka darbinė atmintis, dėmesio selektyvumas, sugebėjimas spręsti problemas, įsisavinti naują informaciją ar atlikti kasdieninius darbus. Dažniausiai sutinkamos kognityvinės problemos yra:
• Sutrikęs informacijos apdorojimas • Sutrikęs sugebėjimas apibendrinti
• Sutrikęs sugebėjimas planuoti ir tikslingai veikti • Sumažėjęs kognityvinis lankstumas
• Pablogėjęs dėmesys • Pablogėjusi atmintis
• Sutrikęs vaizdinės informacijos apdorojimas (18, 32)
Kognityviniams pakenkimams priskiriami tokie dalykai kaip sunkumas koncentruotis ir atsiminti, organizuoti, planuoti ir spręsti problemas. Kai kurie žmonės negali pakankamai susikoncentruoti skaitymui, sekti istorijos arba televizijos laidos, filmo sekos. Kiti negali sukaupti dėmesio atliekant užduotis. Dėl tos priežasties darbas yra neįmanomas, kuris siejasi su dėmesio sukaupimu, įtraukimas į komplikuotas procedūras ir sprendimų sudarymus. (31)
Tačiau kognityviniai sunkumai yra labai individualūs, gali kisti gydymo eigoje, o taip pat priklauso nuo gydymo medikamentais.
Šizofrenijos riziką didina tarpasmeninio bendravimo stoka, o taip pat negatyvus ar priešiškas santykis tarp šeimos narių. Rizikos veiksniu taip pat laikomas sutrikęs bendravimas tarp visų šeimos narių, mažas supratimas ir informacijos perdavimo netikslumai. Tokie sunkumai dažnai kyla konfliktų ir skyrybų metu. (18)
Pacientai, kurie serga nuotaikos (afektiniais) sutrikimais jiems būdinga: liūdna arba pakili nuotaika, nesirūpinimas savo išvaizda, uždarumas, vengimas akių kontakto, pasyvumas, sulėtėję judesiai, nieko nesidomėjimas, neregavimas į aplinkinius ar aplinką, nebendrauja ir dalinai tik bendradarbiauja, emocijos blankios, pokalbiui iniciatyvos nerodo, su jais sunku susikalbėti, į klausimus atsako vienu dviem žodžiais, balsas tylus, monotoniškas, kalba pašnibždomis su atodūsiais, sunku būna nuosekliai išdėstyti mintis, sunku susikaupti, sulėtėjęs mąstymo tempas. (9)
Šių pacientų galvoje minčių būna tiek daug ir jos taip greit keičiasi, kad ligonis nespėja jų išsakyti. Pacientų kalba būna vulgari, ciniška, išnyksta atstumo jausmas, neįvertinama situacija. Pacientai rašo daug ir greitai, didelėmis raidėmis, po keletą žodžių eilutėje. Tekste daug pabraukymų, pataisymų, išbraukimų, šauktukų ir klaustukų. Rašant lūžta pieštukas, įplyšta popierius, išsitepamos rankos. Rašto turinyje atsispindi tos pačios klaidos, kaip ir kalboje, nes nėra nuoseklumo, praleidžiamos raidės, mintys padrikos. Dėl menko gebėjimo sutelkti dėmesį ir polinkio fantazuoti ligoniai gali ir patys nesusigaudyti, kur tikrovė, o kur fantazija. Pacientai pasidaro labai nesavikritiški, linkę į pervertinimo idėjas ir kliedesius. Tai parodo, kad šie asmenys turi bendravimo sunkumų ir reikia šį įgūdį atstatyti, koreguoti tikslinga veikla, taikant ergoterapiją. (28)
Pacientai, kurie serga asmenybės sutrikimais, jiems būdingas atsiribojimas nuo emocijų, socialinių kontaktų ir pan. Jie yra įtarūs ir nepasitiki kitais žmonėmis. Bendrauti su jais nėra lengva, nes aplinkinius šie žmonės dažniausiai vertina pagal tai, kaip aplinkiniai žiūri į juos. Jie nesidomi kitų bėdomis, tačiau linkę fiksuoti ties viena, dažnai siaura, bet jiems rūpima idėja. Šiems žmonėms lengviau bendrauti su vienu negyvu daiktu, negu žmogumi. Tačiau šis bendravimas slepia didelį norą palaikyti ryšį su aplinkiniais. (10)
1.2 Ergoterapija psichiatrijoje
1.2.1 Ergoterapijos samprata
Ergoterapija (gr. Ergon - darbas, terapija – gydymas) – pacientų galimybių atstatymas,
palaikymas ar sutrikimų kompensavimas tikslinga veikla, siekiant padėti pacientams savarankiškai gyventi, atsižvelgiant į jų norus, poreikius, bei visuomenės nustatytus reikalavimus. Ir pati ergoterapijos definicija skelbia, jog tai "menas ir mokslas" paskatinti žmogų dalyvauti tikslingoje veikloje, kad būtų atkurta, sustiprinta ir pagerinta atliekama veikla, lengvesnis būtų įgūdžių ir veiklos mokymasis, kurios yra svarbios paciento adaptacijai bei produktyvumui siekiant sumažinti patologiją, pagerinti sveikatą.
Pagrindinis ergoterapijos tikslas - paciento mokymas atlikti veiklą, užduotis ir
vaidmenis siekiant užtikrinti produktyvų gyvenimą, savęs bei aplinkos kontrolę. Žmogaus veiklos realizavimas gali būti labai įvairus. Tradiciškai skiriamos šios veiklos sritys:
Kasdieninė veikla – tai veikla, kurią asmuo atlieka kiekvieną dieną kaip savarankiškas ir
nepriklausomas individas (maitinimasis, asmens higiena, apsirengimo įgūdžiai, apsitarnavimas tualete, maudymasis vonioje ir kt). Esant reikalui ergoterapeutas gali pritaikyti kompensacines priemones, kad pacientas savarankiškai galėtų atlikti tam tikrus veiksmus.
Produktyvioji veikla/darbas. Tai sritis, kurios pagalba yra užtikrinamas tam tikras
servisas (paslauga) ar poreikių patenkinimas. Šios veiklos rezultatas intelektualus produktas, tam tikra pagalba, informacijos skleidimas, apsauga. Produktyviąją veiklą/darbą galima apibūdinti kaip tikslingą, nukreiptą į asmeninį tobulėjimą, visuomeninių poreikių patenkinimą ir pragyvenimą. Šios veiklos sričiai taip pat yra priskiriamos studijos, profesinė praktika.
Laisvalaikis – tai dar viena žmogaus veiklos sritis, kuria siekiama pasilinksminimo,
atsipalaidavimo, patirti spontaninį malonumą ar išreikšti save. Šios veiklos rūšies pasirinkimą daugiausiai lemia vidinė asmens motyvacija (dalyvavimas įvairiose veiklose, hobis, sportavimas ir kt.). (29, 2)
Ergoterapeuto funkcijos psichiatrijoje
Ergoterapeutas negydo konkrečios ligos, jam svarbu mokėti įvertinti ir koreguoti sutrikusias funkcijas, kurios trukdo sėkmingai ligonio veiklai.
•
padeda suprasti ligos atsiradimo priežastis,•
padeda ligoniui geriau suvokti savo poreikius,•
padeda organizuoti ligonio tikslingą veiklą,•
stengiasi užkirsti kelią ligos progresavimui,•
siekia koreguoti sutrikusias funkcijas,•
padeda organizuoti laisvalaikį,•
padeda pacientui laikytis ar koreguoti sutrikusią struktūrą,•
padeda spręsti iškilusias problemas,•
padeda organizuoti darbinę veiklą,•
padeda išlaikyti ar koreguoti santykius su artimaisiais. (22)1.2.2 Ergoterapijos metodai psichiatrijoje
1. Fizinės būklės stiprinimas. Fiziniai pratimai stiprina žmogaus savivertę, žmogus tampa stipresnis, patrauklesnis, pratimai grupėse ugdo bendravimo įgūdžius. Ergoterapeutas turėtų būti pakankamai fiziškai stiprus, kad galėtų pats vesti užsiėmimus. Paprasčiausi fiziniai užsiėmimai – šokiai, žaidimai, pasivaikščiojimai lauke. Šių priemonių taikymo tikslai:
a) pagerinti judesių koordinaciją,
b) judesio pagalba padėti išreikšti emocijas,
c) mokyti taisyklingo kvėpavimo metodų, tuo pačiu mažinant emocinę įtampą bei nerimą,
d) padėti ugdyti nežodinio bendravimo įgūdžius.
2. Darbas grupėje. Šį metodą ergoterapeutas taiko tada, jei ligonis turi socialinio bendravimo problemų; jaučiasi izoliuotas; kai individualus darbas su ergoterapeutu jį gąsdina dėl per didelio intensyvumo .
Grupės – tai natūrali mokymosi aplinka. Jos nariai turi galimybę bendrauti ne tik su ergoterapeutu, bet ir su kitais grupės nariais – taip lavinami bendravimo įgūdžiai. Grupėje galima išreikšti jausmus, pasidalinti patirtimi, išmokti, kaip elgtis konkrečiose situacijose. Grupės yra skirstomos į:
a) veiklos, tikslai – kuo geriau atlikti konkrečią užduotį, lavinti įgūdžius, jose koncentruojamasi į darbo rezultatą;
b) paramos - stengiamasi padėti ligoniui išreikšti emocijas, patarti, pasidalinama patirtimi.
Labai svarbu, kad būtų suformuluotas ergoterapijos tikslas - tai vienas iš pagrindinių aspektų, kuriuo ergoterapeuto veikla skiriasi nuo užimtumo specialistų. Veikla turi būti suplanuota, tikslingai parinkta, numatyti grupės bei kiekvieno grupės nario vertinimo
kriterijai. Pasirenkant veiklos rūšį, būtina atsižvelgti, į ligonio pageidavimus, kiek planuojama veikla jam yra svarbi. Visais atvejais reikia gerbti jo norus bei pasirinkimą.(24)
Galimų grupės tikslų bei vertinimo kriterijų pavyzdžiai:
1. Tikslas – reguliariai lankyti grupę, vertinimo kriterijai – būti punktualiu, išbūti visą užsiėmimui skirtą laiką, lankyti visus užsiėmimus.
2. Tikslas - dalyvauti grupės veikloje, vertinimo kriterijai – laikytis instrukcijų, dirbti, kol padarys planuotą darbą.
3. Tikslas – sugebėti dirbti šalia kitų žmonių, vertinimo kriterijai – sugebėti pasidalinti įrankiais, atsakyti į kitų grupės narių klausimus.
Darbo grupėje metodo negalima taikyti, jei ligonis:
- bijo būti tarp žmonių, nesugeba užmegzti ryšio su kitais žmonėmis; - nenori dalyvauti grupėje;
- yra agresyvus, apsvaigęs ar ūmiu ligos periodu, jei bendravimas su juo gali būti žalingas aplinkiniams.
3. Kūrybiniai metodai. Ergoterapeutas gali organizuoti tapymo, piešimo, keramikos, mezgimo,
medžio darbų, audimo, floristikos, fotografijos, dainavimo, šokio, grojimo, poezijos kūrimo, dramos, rankdarbių, maisto ruošos grupes. Kūrybiniai metodai gali būti taikomi ligoninėje, dienos centruose bei reabilitacijos įstaigose.
Terapiniai šių grupių tikslai :
a) stiprina motyvaciją ergoterapijai (žmonėms patinka kurti); b) išmokstama naujų įgūdžių,
c) gerina savivertę;
d) padeda išreikšti emocijas: sudaroma galimybė išreikšti agresyvius jausmus socialiai priimtina forma (piešimas, lipdymas ar pan. – tai nepavojingi agresijos išraiškos būdai).
Veiklos rūšį ergoterapeutas turėtų pasirinkti pagal ligonio interesus. Darbo įrankiai ir medžiagos turėtų būti geros kokybės, paruošti naudojimui. Galima parinkti daug ligoniams patinkančių medžiagų: siuvimui - įdomios faktūros ar spalvos medžiagų, karoliukų, siūlų. Ligoniams turėtų būti suteikta visa informacija, kuri gali būti reikalinga darbų atlikimui. Užsiėmimo metu reiktų dėmesį koncentruoti į kūrybinio darbo procesą, ne į jo rezultatus. Reiktų vengti girti, lyginti darbus. Pagirti rekomenduojama už dalyvavimą, pastangas ir už tai, kad sugebėjo pabaigti pradėtą darbą. Kiekvieno žmogaus darbą reiktų vertinti pagarbiai, pabaigti darbai turėtų būti saugomi. Aplinka turėtų būti saugi, kad būtų išvengta trukdymų, kadangi ligonius gali trikdyti, kai pašaliniai žmonės turi galimybę stebėti, kaip jie dirba.
4. Įgūdžių ugdymo metodas
Įgūdžių ugdymo būdai:
1. Vienu metu mokoma tik vieno dalyko: visa užduotis suskirstoma į dalis, kurias atlikti yra lengviau.
2. Būtinos aiškios žodinės instrukcijos ir pakartojimai. Tai padeda ligoniui geriau suvokti tai, kas yra sakoma. Rekomenduojama vengti ilgų aiškinimų. Būtina įsitikinti, ar ligonis gerai suprato užduotį, jei ne - pakartoti dar kartą.
3. Atkreipti dėmesį į esminius dalykus - tai skatina, motyvuoja mokytis toliau.
4. Reikalingas nuolatinis grįžtamasis ryšys. Ergoterapeutas turi pastebėti, ką ligonis atliko gerai, kokias klaidas padarė; patarti, kaip galima būtų šių klaidų išvengti ateityje.
5. Būtinas padrąsinimas. Sergantiems psichikos ligomis būdinga žema savivertė, pasitikėjimo savimi stoka – tai gali trukdyti gerai atlikti užduotį.
6. Užduoties atlikimo demonstravimas. Dažnai tai padeda geriau suprasti, kaip reikia atlikti užduotį. (15,6)
1.2.3 Grupinės veiklos modelis
Šis modelis yra plačiai taikomas psichiatrijoje. Modelis grindžiamas teiginiais: • Darbas grupėje daro įtaką ir keičia asmenį;
• Darbas grupėje skatina prasmingai veikti;
• Darbas grupėje suteikia pacientui praktinės veiklos patirties.
Grupėje yra labai svarbus lyderio vaidmuo. Lyderis parenka elgesio taisykles, taikytinas visai grupei ir atskirai kiekvienam grupės nariui.
Ergoterapija vykdoma tam tikromis pakopomis. Iš pradžių apibrėžiami planuojama veikla ir grupės tikslai, kuriamas bendras veiklos planas. Lyderis paskirsto asmenines (individualias) užduotis kiekvienam grupės nariui. Kitu etapu lyderis pasako grupės nariams apie galutinius grupės tikslus, vėliau – vertina grupės progresą ir atsiradusias problemas. Visi grupės nariai įtraukiami į atsiradusių problemų sprendimo būdų aptarimą.
Gebėjimai, išugdyti grupės pratybų (užsiėmimų) metu, vėliau individo gali būti naudojami įprastomis sąlygomis. Ergoterapijos metu vertinamas grupės bendravimas, taip pat atliekamų pavienių asmenų vaidmenų, sąveikos ir grupės elgesio analizė, vertinama bendra grupės pažanga.
Kiekvienas grupės narys turi savo asmeninius tikslus, interesus, savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Grupėje, sąveikaudamas su kitais grupės nariais, atlikdamas kasdienės veiklos elementus, pacientas įgyja reikiamų gebėjimų.
Rekomenduojama į grupės darbą įtraukti asmenis, turinčius didesnę negalios patirtį, kurie savo patarimais gali būti naudingi grupės darbui. Pastebima, kad dažnai grupės nariai, skatindami vienas kitą, stengiasi praplėsti savo veiklos apimtis, bando naujas veiklos rūšis. Dirbant grupėje kiekvienam grupės nariui yra iškeliamas tam tikros veiklos uždavinys. Grupėse, kurios gyvuoja ilgesnį laikotarpį, formuojasi vidinės bendravimo taisyklės.(15)
1.2.4 Ergoterapija grupėje
Grupė - tai natūrali mokymosi aplinka. Grupės nariai bendrauja ir turi tam tikrų interesų vienas kito atžvilgiu, turi bendrų interesų ir siekia bendrų tikslų bei uždavinių sprendimo, grupė turi vadovą, lyderį.
Grupė ergoterapijoje svarbi tuo, kad tai natūrali mokymosi aplinka, grupėje galima pasidalinti jausmais, patirtimi bei paremti vienas kitą, gali tapti įkvėpimo ir energijos šaltiniu, gali išmokti bendrauti, kaip elgtis tam tikrose situacijose, gali pakelti nuotaiką, išmokti visuomenėje priimto elgesio normų, pasiekti aukštesnės kokybės rezultatą negu atskiri jos nariai.
Grupių požymiai: • Vilties suteikimas • Universalumas
• Pasidalinimas informacija • Altruizmas
Grupės ergoterapijoje gali būti:
Užduoties atlikimo
Tikslas – įgūdžių mokymas, koncentracijos, darbo ištvermės ugdymas (medžio darbai, kasdieninio gyvenimo įgūdžių ugdymas, rankdarbių grupės).
Palaikymo grupės:
• Socialinės – įvairesni laisvalaikio praleidimo būdai (šokiai, bingo, laikraščių leidimas), socialinės sąveikos skatinimas.
• Bendravimo – parama ir dalijimasis išgyvenimais (meno terapija, diskusija, pokalbis, bendravimo įgūdžių ugdymas).
Grupės raidos etapai: 1. Orientacijos:
Ergoterapeuto uždaviniai - skatinti susipažinimą ir bendradarbiavimą, kurti pozityvią ir saugią atmosferą, pristatyti tikslus, uždavinius sukurti ryšius tarp grupės narių.
2. Kovos dėl valdžios, nepasitenkinimo:
Ergoterapeuto uždaviniai - padėti grupės nariams sumažinti, išreikšti įtampą: jausmų išsakymas, atpažinimas, paklausti kitų narių, ar jie jaučia tą patį, užtikrinti saugumą: priimti neigiamą nuomonę, sustabdyti neproduktyvius ginčus, paskatinti realius lūkesčius: įvertinti, ar narių lūkesčiai buvo realūs, gali prireikti naujai sudaryti užduotis, kad būtų lengviau įvykdomos, siekti grupės susitelkimo: skatinti išsakyti bet kokius jausmus, kylančius grupėje, pabrėžti, ką patyrė grupės nariai, susitarti dėl visiems priimtinų grupės normų, aptarti vadovo vaimenį (ko tikisi vadovas ir ko tikisi grupė).
3. Pasitikėjimo, našumo:
Ergoterapeuto uždaviniai - padėti stiprinti ir palaikyti pasitikėjimą, skatinti narių įsitraukimą, pasidalinimą, galima nagrinėti pasitikėjimo reikalaujančias temas, patikėti grupei vis daugiau atsakomybės, skatinti rodyti iniciatyvą.
4. Išsiskyrimo:
Ergoterapeuto uždaviniai - sudaryti sąlygas konstruktyviam išsiskyrimui. Įvertinti, kas pasiekta, numatyti konkretų išsiskyrimo laiką, organizuoti pabaigos ritualus, aptarti, ką dar grupė nori pasiekti, skatinti grupės vertinimą.(6, 1)
Renkant, ruošiant ergoterapijos grupę būtina atsižvelgti į:
Grupės dydį – kiek narių sudarys grupę. Užduoties atlikimo grupėse – 4-6 nariai. Psichoterapijos grupėse – 5-9 nariai. Tokioje grupėje žmogus jaučiasi saugiai, nebijo atsiskleisti. Socialinėse grupėse – 6,8 ir daugiau. Tai suteikia energijos, leidžia kai kuriems nariams “pasislėpti” grupėje, bet galima kiekvieną gerai pažinti.
Planavimą - nuspręsti, koks bus grupės tipas, išsiaiškinti, ką įtrauksime į grupę, kiek ilgai truks, kaip dažnai susitiks, koks tikslas.
Laiko faktorių - reikia įvertinti, kokias kitas grupes ir kada žmonės lanko. Diena ir laikas – seni žmonės geriau dirba rytais, su depresija – po pietų. Kiek laiko truks grupė?
Narių sudėtį - atsižvelgti į: lytį, amžių, žmonių statusą, funkcionavimo lygį, problemas. Susitikimų dažnumą – kaip dažnai per savaitę grupės nariai susitiks. (16)
1.2.5 Bendravimo įgūdžių ugdymas grupėje
Grupinė terapija pacientams padeda gerinti bendravimo įgūdžius. Jie mokosi išklausyti, pritarti ar paneigti nuomonę, formuluoti ir išsakyti savo mintis. Toks bendravimas leidžia pasijusti reikšmingu, suprastu, ne vienišu. Šios terapijos metu, pacientai dažnai prisiriša vienas prie kito, todėl ir kai kurios veiklos yra atliekamos kartu. (30) M. Libmanas (Liebman M.) teigia, kad grupinė terapija:
• suvienija pacientus, turinčius panašias problemas, • leidžia pagerinti paciento socialinius įgūdžius,
• duoda galimybę įvertinti savo elgesio įtaką kitiems grupės nariams, • leidžia išmokti visuomenėje priimtų normų,
• pagerina savivertę ir pasitikėjmą savimi, • leidžia išmokti naujų gyvenimo vaidmenų.
Bendravimo ir sąveikos įgūdžių gerinimo programą ergoterapeutas turi pradėti taikyti dar pacientui esant stacionare. Tačiau labai svarbu prieš tai pasiekti ligonio psichinės būklės stabilizavimą. Pacientas turi adekvačiai reaguoti į tam tikras situacijas ar kylančias problemas ir tik tada nukreipiamas dalyvavimui bendravimo grupėje, šio įgūdžio atstatymui ar koregavimui. Taipogi reikia atsižvelgti ir į geriamų vaistų pašalinį poveikį. (20)
Bendravimas ir bendravimo grupė
Sėkmingas bendravimas yra svarbi visaverčio gyvenimo dalis, teigiamų emocijų šaltinis. Bendravimas yra tarsi „darbo įrankis“, kurį naudodamas psichikos sveikatos profesionalas daro poveikį klientams, siekiant padidinti klientų pasitikėjima savimi ir kitais, padėti atstatyti bendravimo įgūdžius.
Bendravimas - dviejų ar daugiau asmenų sąveika. Jos metu perduodama informacija ir patenkinami žmonių poreikiai. Tai procesas, kurio metu keičiamasi informacija, perduodamas emocionalus būvis, daroma tam tikra įtaka. Pagrindinės bendravimo funkcijos: komunikacinė, reguliacinė, kontaktinė, kurios nulemia bendravimo pobūdį bei žmogiškuosius santykius.
• komunikacinė - akcentuoja informacijos perdavimą, pasikeitimą žiniomis, patirtimi bei informacijos priėmimą ir suvokimą.
• Reguliacinė - akcentuoja įtaką aplinkiniams žmonėms: draugams, bendradarbiams, siekiant išsaugoti ar daryti įtaką jų elgesiui, aktyvumui, požiūriui į vertybių sistemą. Ši funkcija skatina tam tikros žmonių grupės veiksmus, turi įtakos jų aktyvumui, kūrybai, iniciatyvai.
• Kontaktinė - siejama su įprastiniu žmonių tarpusavio santykių palaikymu, savitarpio supratimu. Bendraujant sprendžiamos iškilusios problemos, ieškoma būdų joms pašalinti, keičiamasi nuomonėmis. Bendraujant įgyjama patirties, sužinomos naujienos, todėl kontaktai yra malonūs ir reikalingi. (3, 5)
Bendravimo grupėje pacientai, turintys emocinių ir kognityvinių funkcijų sutrikimų, teigiamų ir neigiamų psichozės simptomų ir dėl to patiriantys daug bendravimo problemų, mokomi:
• Išklausyti ir suprasti kitą žmogų;
• Užmegzti kontaktą su nepažįstamais žmonėmis; • Palaikyti pokalbį;
• Išlaikyti, gerinti jau esamus tarpusavio santykius saugioje ir palankioje aplinkoje; • Koreguoti savo elgesį; sumažinti psichozės simptomų poveikį elgesiui;
• Spręsti kylančias konfliktines situacijas ar problemas.(27)
Ši veikla skirta asmenims, turintiems psichikos sutrikimus, bei šiuo metu besigydantiems ligoninėje, kurie nori geriau pažinti save bei kitus, bendraudami tarpusavyje ir spręsdami problemines situacijas. Siekiant ugdyti pasitikėjimą savimi, norint susirasti draugų, rekomenduojama dalyvauti bendravimo grupėse, išsiaiškinti savo galimybes ir siekius.
Bendravimo grupės tikslas - padėti pacientams atstatyti prarastus bendravimo įgūdžius, sukurti bendradarbiavimo atmosferą. Išmokti dirbti grupėje, išklausyti ir suprasti kitų žmonių nuomonę, reiškti savo nuomonę, diskutuoti, derėtis, spręsti konfliktus, konfliktines situacijas, keisti, koreguoti savo elgesį. (26)
Bendravimo grupės uždaviniai: • Mokyti efektyviai bendrauti; • Siekti užsibrėžtų tikslų;
• Mokyti konfliktų sprendimo įgūdžių;
• Išmokyti įgytus įgūdžius pritaikyti kasdienybėje; • Mokyti pažinti ir suvokti save;
• Mokyti atpažinti ir parodyti savo jausmus; • Išmokyti bendrauti grupėje;
• Mokyti diskutuoti, derėtis, palaikyti pokalbį; • Išbūti visą užsiėmimo laiką (laikytis struktūros).
1.2.6 Vaistų poveikis bendravimo įgūdžiams
Kiekvieną pacientą tie patys vaistai veikia skirtingai. Vieniems nepageidaujamas vaistų poveikis pasireiškia greitu nuovargiu, nesugebėjimu susikaupti ar mieguistumu. Kiti jaučiasi daugiau ar mažiau atskirti nuo pasaulio. Vaistai, puikiai padedantys vienam pacientui, kitam gali suteikti tik nežymų palengvėjimą. Kadangi jie veikia žmones taip skirtingai, gydytojams ne visuomet lengva atpažinti nepageidaujamus poveikius.
Antipsichozinių vaistų nepageidaujamas poveikis: miego sutrikimas, žmogus jaučiasi apsnūdęs, nenustygimas vietoje (norisi eiti, bėgti, o ne sėdėti vietoje), judesių sutrikimai, šveplavimas.
Antidepresantų vaistų nepageidaujamas poveikis: burnos džiūvimas, akių sausėjimas, sutrikęs regėjimas, vangumas, atminties ir koncentracijos sutrikimai, mieguistumas.
Nuotaikos stabilizatorių arba normotymikų nepageidaujamas poveikis: atminties, dėmesio ir koncentracijos sutrikimai, žmogus darosi apatiškas, apsnūdęs, gali pintis liežuvis ir dėl to sutrikti kalba.
Migdomųjų ir raminamųjų vaistų nepageidaujamas poveikis: sunkiau sekasi sukaupti dėmesį, sutrinka koordinacija, atsipalaiduoja raumenys, gali sutrikti regėjimas.
Visi išvardinti vaistų grupės medikamentai sukelia vienokį ar kitokį pašalinį poveikį. Žinoma kad tas poveikis yra stipresnis pagyvenusiem žmonėm negu jauniem. Pašalinis poveikis turi įtakos bendravimo įgūdžiams: pacientai nenoriai kalba dėl burnos džiuvimo ar šveplavimo, sunku jiem sukaupti ir išlaikyti dėmesį, dėl mieguistumo nenoriai bendrauja arba iš viso nekalba, o tik guli lovoje, dėl judesių sutrikimo negali priimti adekvačios kūno pozos arba dėl padidėjusio aktyvumo negali išsėdėti vienoje vietoje, mintys prislopintos, kalbant su jais, jie gali vengti akių kontakto, dėl minčių antplūdžio gali šnekėti be perstojo negerbiant kitų asmenų.(12)
2. TYRIMO METODIKA
2.1 Tiriamųjų charakteristika
Tyrimas buvo atliktas Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, psichosocialinės reabilitacijos skyriuje. Tyrimui atlikti buvo gautas bioetikos leidimas. Tirti pacientai – sergantys psichikos ligomis. Tyrimas atliktas nuo 2008 12 mėn. iki 2009 04 mėn. Iš viso buvo ištirta 161 paciento bendravimo ir sąveikos įgūdžiai. Iš ištirtų 161 tiriamųjų tikslinės atrankos būdu buvo atrinkti 30 pacientų, kurie ir sudarė tiriamąją imtį. Tyrimo metodas – pacientų stebėjimas grupėje. Pacientai grupėje buvo stebimi tris kartus. Tyrime dalyvavo 14 vyrų ir 16 moterų.
Įtraukimo į tyrimą kriterijai:
1. Pacientai, kurie serga psichikos liga; 2. Savanoriškas dalyvavimas tyrime; 3. Dalyvavimas stebėjime tris kartus.
Tirtų pacientų amžiaus vidurkis 43,97 ± 12,41 metai (nuo 22 iki 62 metų). Tiriamųjų moterų amžiaus vidurkis 46,06 ± 12,68 metai, vyrų 41,57 ± 12,09 metai. Stacionare besigydantys ligoniai sudarė 20 ( 8 vyrai ir 12 moterų), o ambulatoriškai 10 (6 vyrai ir 4 moterys).
Tyrime dalyvavo asmenys, kurie serga šiomis psichinėmis ligomis. 1. lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal diagnozę
Diagnozė Pacientų skaičius
Šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas 11
Šizoafektinis sutrikimas, manijos tipas 2
Pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų
3
Sunkus depresijos epizodas be psichozės simptomų 3
Bipolinis afektinis sutrikimas, depresijos epizodas 2
Paranoidinė šizofrenija 9
2.2 Tyrimo metodas
Pacientų bendravimo ir sąveikos įgūdžių vertinimui buvo naudojama standartizuota bendravimo ir sąveikos įgūdžių įvertinimo skalė ACIS (angl.: The Assessment of Communication and Interaction Skills; Forsyth K., Salamy M., Kielhofner G., 4.0 versija, 1998) (žiūr. priedus).
Bendravimo ir sąveikos įgūdžių įvertinimo skalė
Bendravimo ir sąveikos įgūdžių įvertinimo skalė – standartizuota įvertinimo skalė, leidžianti ergoterapeutui stebėjimo būdu įvertinti paciento bendravimo ir sąveikos įgūdžius prasmingos veiklos atlikimo metu. Ši skalė sudaryta remiantis žmogaus užimtumo modeliu.
Bendravimo ir sąveikos įgūdžių įvertinimo skalė naudojama siekiant įvertinti („išmatuoti“) ligos poveikį bendravimo ir sąveikos įgūdžiams. Dažniausiai ši skalė taikoma asmenims, turinčiais psichosocialinių sutrikimų (pvz. psichikos sutrikimais, protiniu atsilikimu). Taip pat gali būti naudojama galvos smegenų traumos, insulto, demensijos, cerebrinio paralyžiaus, fizinio sužalojimo (pvz. nugaros smegenų pažeidimo) atvejais. Kol kas ergoterapeutai vertina šia skale tik suaugusius.
Bendravimo ir sąveikos įgūdžių įvertinimo skalę sudaro elgesio ir veiksmo veiksmažodžiai, kurie atspindi bendravimo ir sąveikos įgūdžius. Įgūdžiai apima tris bendravimo ir sąveikos sritis: fizinę, apsikeitimą informacija ir tarpusavio santykius
2. lentelė. Bendravimo ir sąveikos įgūdžiai: sritys ir veiksmažodžiai Fizinė sritis
Kontaktuoja - turi fizinį kontaktą su kitais (prislietimo, priėmimas/abipusiškumas) Įdėmiai žiūri - naudoja žvilgsnį bendravimui ir sąveikai su kitais
(akių kontaktas)
Gestikuliuoja - naudoja kūno judesius perduodamos minties paryškinimui
Manevruoja - juda, atsižvelgdamas į kitų žmonių judėjimą (distancijos tarp savęs ir kitų laikymasis)
Orientuojasi - reaguoja galvos pasukimu į kitus žmones arba užimtumo formas Priima kūno padėtį - priima tinkamą kūno padėtį
Apsikeitimas informacija
Artikuliuoja - kalba aiškiai, raiškiai, suprantamai kalba Išreiškia - tiesiogiai išreiškia norus, prašymus, atsisakymus
Klausia - prašo informacijos, paaiškinimo, patarimo, nuomonės veiklos atlikimui Įsitraukia - pradeda sąveikauti (elgesys sąveikos pradžioje bei sąveikos metu) Parodo - parodo emocijas/požiūrį
Moduliuoja - naudoja balso stiprumą, skardumą ir moduliaciją kalboje Pasidalina - dalinasi informacija
Kalba - leidžia kitiems suprasti save per žodžių, frazių ir sakinių vartojimą Palaiko - palaiko pokalbį/sąveiką tinkamą laiko trukmę
Tarpusavio santykiai
Bendradarbiauja - koordinuoja (derina) savo socialinius veiksmus su kitais, siekiant bendro galutinio tikslo
Laikosi - seka, laikosi neapibrėžtomis ir apibrėžtomis socialinėmis normomis (socialinių normų)
Sutelkia dėmesį - nukreipia pokalbį ir elgesį į tebevykstantį socialinį veiksmą
Užmezga ryšį - pasirenka veikimo būdą, kurio pagalba bando užmegsti ryšį su kitais Gerbia - prisitaiko prie kitų žmonių reakcijų ir prašymų (reikalavimų)
Kiekvienas įgūdis vertinamas pagal 4 balų skalę
3. lentelė. Bendravimo ir sąveikos įgūdžių įvertinimo balų skalė 4 – geras įgūdis, įgūdis palaiko nuolatinį socialinį elgesį
3 – abejotinas įgūdis, tačiau socialinis elgesys nesutrikęs 2 – neefektyvus įgūdis, kuris įtakoja nuolatinį socialinį elgesį
1 – įgūdžio trūkumas, kuris sukelia nepageidaujamą uždelsimą ar sutrikdo socialinį elgesį
Bendravimo ir sąveikos įgūdžių įvertinimo skalė tiesiogiai nenustato bendravimo ir sąveikos įgūdžio trūkumo (stokos) priežasties, o tik atskleidžia įgūdžio buvima ar nebuvimą bei įtaką tebevykstančiam socialiniam veiskmui.
Siūlomos socialinės situacijos ir aplinka
Bendravimo ir sąveikos įgūdžių įvertinimo skalės naudojimui rekomenduojamos 4 socialinės situacijos:
• Nestruktūrinė situacija;
• Analogiška (panaši) užduotis: atlieka individualią užduotį kitų žmonių, dirbančių toje pačioje darbo srityje, akivaizdoje;
• Bendras grupinis darbas: visi grupės nariai kartu dirba tam, kad pasiektų bendrą tikslą; • Sąveika „akis į akį“ (pvz. ergoterapeutas/pacientas, pacientas/pacientas, pacientas/šeimos
narys)
Įvertinimas gali būti atliekamas:
• Natūralioje aplinkoje: bendravimas ir sąveika vyksta pacientui įprastinėje aplinkoje; • Aplinkoje, kuri imituoja paciento gyvenimo sąlygas;
• Aplinkoje, kuri nesusijusi su paciento gyvenimo situacijomis. (8)
Tyrimą atliko vienas tyrėjas, ergoterapeutas. Tyrimas buvo atliekamas bendravimo grupės patalpose, kur vyko bendravimo grupės užsiėmimai rytinėmis ir popietinėmis valandomis. Pacientai stebėjimui buvo atrenkami atsitiktinės atrankos būdu ir į tyrimą buvo įtraukti tie, kurie užsiėmimuose dalyvavo tris kartus, siekiant tikslesnių ir patikimesnių įvertinimo rezultatų. Tiriamieji, kurie dalyvavo tyrime buvo stebimi, tiriami du kartus per savaitę. Tarp testavimų buvo vienos savaitės laiko tarpas.
Pacientų bendravimo ir sąveikos įgūdžiai buvo vertinami tiek individualaus įsitraukimo, tiek dalyvaujant bendroje grupinėje veikloje. Stebėjimas vyko nesusijusioje su gyvenimo situacijomis aplinkoje.
Siekiant išvengti laiko ir aplinkos poveikio rezultatų vertinimui, bendravimo ir sąveikos įgūdžių įvertinimo skalės forma buvo pildoma iš karto po paciento stebėjimo vykusiame užsiėmime.
Užsiėmimai truko nuo 45 iki 60min ir jame dalyvaudavo iki 10-12 pacientų, sergančių psichikos ligomis. Į užsiėmimą pacientus nukreipdavo ligoninėje dirbantys specialistai, kurie atliekant įvertinimą pastebėdavo, kad pacientas turi bendravimo ir sąveikos problemų. Pacientams sunku bendrauti, užmegzti kontaktą, kalbėti, dalintis įspūdžiais, prisiminimais ir dėl to jie jaučia diskomfortą. Kai kuriems šie sutrikimai gyvenime netrukdo, tiesiog išmoksta su jais gyventi, prisitaikyti. Atėję į bendravimo grupę, grupės vedantysis (ergoterapeutas) paaiškindavo grupės tikslus, taisykles ir apie pačią grupę. Taipogi grupės vedantysis (ergoterapeutas) paklausdavo, kokie yra pačių pacientų norai, lūkesčiai ir ko jie tikisi iš šios grupės. Užsiėmimo pradžioje ir pabaigoje yra vertinama visų pacientų nuotaika 5 balų sistemoje: 1 – labai blogai, 2 – blogai, 3 – patenkinamai, 4 – gerai, 5 – labai gerai. Užsiėmimai vyko du kartus per savaitę.
Grupėje laikomasi šių taisyklių:
1. Kadangi neįmanoma apmąstyti kiekvienos galimos situacijos, mes privalome išmokti greitai orientuotis ir elgtis įprastai bet kokioje situacijoje;
2. Dėl nesėkmių nereikia išgyventi, o pasistengti ramiai išsiaiškinti jų priežastis; 3. Kai bendraujate su žmogumi, būkite su juo kiek galima atviresnis;
4. Su pašnekovu visada būkite atviras, sąžiningas ir jam nepriekaištaukite; 5. Šnekėdami visada žiūrėkite į akis, nes kitaip blaškote pašnekovo dėmesį; 6. Kalbėkite aiškiai, tiksliai ir paprastai;
7. Mokėkite išklausyti ir suprasti pašnekovą, turėkite kantrybės, nors tai, ką jis pasakoja, jums būtų neįdomu;
8. Kalbėti grupėje po vieną ir nepertraukinėti kalbančiojo; 9. Gerbti visus grupėje esančius dalyvius ir grupės vedantyjį; 10. Nenukrypti į asmeniškumus ir nuo užsiėmimo temos;
11. Kas būna išsakyta grupėje tas joje ir lieka (kad nebūtų pažeista žmogaus asmenybė); 12. Pacientas gali palikti grupę įvardines priežastį.
Grupėje naudojamos bendravimo ir sąveikos įgūdžių gerinimo technikos: Diskusijos, bendravimas, savo nuomonės išsakymas grupėje
Kylančių konfliktinių ar esamų situacijų sprendimas
Diskusijos, bendravimas ir sąveikaujimas porose Žaidimų panaudojimas, įtraukimas
Emocijų valdymas
Statistinės duomenų analizės metodas. Visi duomenys buvo kaupiami kompiuterio duomenų bazėje. Tyrimo metu gautų duomenų analizei buvo naudojama statistinė SPSS programa. Skaičiuotos šios charakteristikos: imties vidurkis, standartinis nuokrypis, taikytas porinis t kriterijus dviejų priklausomų imčių vidurkių palyginimui.
53% 47%
moterys vyrai
3. TYRIMO REZULTATAI
Iš viso buvo ištirta 30 pacientų. Pacientai grupėje buvo stebimi tris kartus. Tiriamieji buvo atrinkti tikslinės atrankos būdu. Tyrime dalyvavo 16 (53%) moterų ir 14 (47%) vyrų.
1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį
Pagal Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO) rekomendacijas, tiriamieji buvo suskirstyti į tris amžiaus grupes. Pirmoje grupėje buvo 13 (43%) tiriamųjų iki 44 metų, antroje – 15 (50%) nuo 45 iki 59 metų ir trečioje – 2 (7%) kurių amžius viršija 60 metų. Tirtų pacientų amžiaus vidurkis 43,97 ± 12,41 metai. Tiriamųjų moterų amžiaus vidurkis 46,06 ± 12,68 metai, vyrų 41,57 ± 12,09 metai. Jauniausia tyrimo dalyvė – 24, vyriausia – 62 metų. Jauniausias tyrimo dalyvis – 22, vyriausias – 59 metų.
43%
50%
7%
≤44 45-59 ≥60
Tyrime dalyvavo asmenys, kurie serga šia psichikos liga arba yra diagnozuotas šis sutrikimas: šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas 11 (37%), šizoafektinis sutrikimas, manijos tipas 2 (7%), pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų 3 (10%), sunkus depresijos epizodas be psichozės simptomų 3 (10%), bipolinis afektinis sutrikimas, depresijos epizodas 2 (7%), paranoidinė šizofrenija 9 (30%).
36% 7% 10% 10% 7% 30%
Šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas Šizoafektinis sutrikimas, manijos tipas
Pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų Sunkus depresijos epizodas be psichozės simptomų
Bipolinis afektinis sutrikimas, depresijos epizodas Paranoidinė šizofrenija
3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal ligos diagnozę
Tyrime dalyvavo 16 moterų ir 14 vyrų, kurie serga skirtingais psichikos sutrikimais. Šizoafektiniu sutrikimu, depresijos tipu serga 7 (43%) moterys ir 4 (29%) vyrai, šizoafektiniu sutrikimu, manijos tipu 1 (6%) moteris ir 1 (7%) vyras, pasikartojančiu depresiniu sutrikimu, sunkiu depresijos epizodu be psichozės simptomų 2 (12%) moterys ir 1 (7%) vyras, sunkiu depresijos epizodu be psichozės simptomų 2 (13%) moterys ir 1 (7%)vyras, bipoliniu afektiniu sutrikimu, depresijos epizodu 2 (13%) moterys, paranoidine šizofrenija 2 (13%) moterys ir 7 (50%) vyrai.
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% Vyrai Moterys Šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas
Šizoafektinis sutrikimas, manijos tipas
Pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų Sunkus depresijos epizodas be psichozės simptomų Bipolinis afektinis sutrikimas, depresijos epizodas
Paranoidinė šizofrenija
4 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal ligos diagnozę ir lytį
Įvertinus tyrime dalyvavusių pacientų bendravimo įgūdžius prieš ergoterapiją nustatyta, kad ne visi bendravimo įgūdžiai sutrinka sergant psichikos liga, nesutrinka įgūdžiai „kalba“ 14 (47%), „palaiko (sąveiką/pokalbį)“ 13 (43%), „laikosi (socialinių normų)“ 13 (43%), „užmezga ryšį“ 14 (47%) ir „gerbia“ 16 (53%), o kiti bendravimo įgūdžiai sutrinka. Labiausiai sutrinka bendravimo ir sąveikos įgūdžiai: „parodo (emocijas/požiūrį)“, „bendradarbiauja“ 7 (23%), „priima kūno padėtį“, „įsitraukia“, „pasidalina (informacija)“, „palaiko (sąveiką/pokalbį) 6 (20%). Tai akivaizdžiai atsispindi pavaizduotame 5 paveiksle.
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% Kon taktuo ja Įdėm iai ži ūri (ak ių ko ntaktas ) Gest ikuliuoj a Man evru oja Orien tuojas i Priim a kūno padė tį Artik uliuoja Išrei škia (noru s, pr ašym us) Klaus ia Įsitrauk ia Paro do (em ocijas /pož iūrį) Modu liuoja Pasida lina (i nform acija)Kalba Palaik o (s ąveiką /pokal bį) Bendr adarbi auja Laikos i (soc ialini ų nor mų) Sutel kia d ėmes į Užm ezga ryšį Gerb ia Geras įgūdis Abejotinas įgūdis Neefektyvus įgūdis Įgūdžio trūkumas
Įvertinus tyrime dalyvavusių moterų bendravimo įgūdžius prieš ergoterapiją nustatyta, kad nesutrinka įgūdžiai „įdėmiai žiūri (akių kontaktas)“, „kalba“ 7 (44%), „gerbia“ 8 (50%). Labiausiai sutrinka „parodo (emocijas/požiūrį)“ 4 (25%), „klausia“, „moduliuoja“, „pasidalina (informacija)“. 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% Kont aktu oja Įdėmi ai ži ūri (a kių ko ntakta s) Gestik uliu oja Mane vruo ja Orie ntuoj asi Priim a kūno pad ėtį Artikul iuoja Išrei škia (nor us, p rašy mus ) Klau sia Įsitra ukia Paro do ( emoc ijas/po žiūrį) Mod uliuoj a Pasid alina ( inform acija ) Kalba Palai ko (s ąve iką/p okal bį) Bend rada rbiau ja Laikos i (so cial inių n orm ų) Sute lkia d ėme sį Užm ezga r yšį Gerb ia Geras įgūdis Abejotinas įgūdis Neefektyvus įgūdis Įgūdžio trūkumas
6 pav. Sergančių psichikos liga moterų bendravimo įgūdžiai prieš ergoterapiją
Įvertinus tyrime dalyvavusių vyrų bendravimo įgūdžius prieš ergoterapiją nustatyta, kad nesutrinka įgūdžiai „palaiko (sąveiką/pokalbį)“ 6 (50%), „bendradarbiauja“ 5 (43%), „sutelkia dėmesį“ 4 (43%), „užmezga ryšį“ 7 (50%), „gerbia“ 8 (57%). Labiausiai sutrinka „laikosi (socialinių normų)“ 3 (36%), „parodo (emocijas/požiūrį)“, „artikuliuoja“ 2 (29%).
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% Konta ktuo ja Įdėmi ai ži ūri (a kių ko ntak tas) Ges tikuliu oja Man evru oja Orie ntuo jasi Priim a kūno pad ėtį Artik uliuo ja Išreišk ia (n orus , pra šymu s) Klau sia Įsitra ukia Paro do (e mocij as/p ožiū rį) Mod uliuo ja Pas idalin a (inf ormac ija) Kalba Palaik o (s ąvei ką/p okal bį) Bend rada rbiau ja Laiko si (so ciali nių no rmų) Sute lkia d ėme sį Užm ezga ryšį Gerb ia Geras įgūdis Abejotinas įgūdis Neefektyvus įgūdis Įgūdžio trūkumas
Ištyrus tiriamujų sergančių psichikos ligomis bendravimo ir tarpasmeninės sąveikos įgūdžius prieš ir po ergoterapijos buvo gauti rezultatai, kurie pateikti 4 lentelėje ir 8 paveiksle.
4. lentelė. Sergančių psichikos liga bendravimo įgūdžių dinamika po ergoterapijos Bendravimo įgūdžiai Ergoterapijos pradžioje vidurkis ± standartinis nuokrypis Ergoterapijos pabaigoje vidurkis ± standartinis nuokrypis P statistinis reikšmingumas Kontaktuoja 3,17 ± 0,648 3,40 ± 0 ,675 p<0,05
Įdėmiai žiūri (akių
kontaktas) 3,13 ± 0,819 3,63 ± 0,615 p<0,05 Gestikuliuoja 3,00 ± 0,587 3,40 ± 0,675 p<0,05 Manevruoja 3,00 ± 0 ,587 3,37 ± 0,669 p<0,05 Orientuojasi 3,23 ± 0,568 3,60 ± 0,675 p<0,05 Kūno padėtis 3,00 ± 0,643 3,27 ± 0,583 p<0,05 Artikuliuoja 3,20 ± 0,664 3,53 ± 0,571 p<0,05 Išreiškia (norus, prašymus) 3,03 ± 0,615 3,47 ± 0,571 p<0,05 Klausia 3,10 ± 0,662 3,53 ± 0,571 p<0,05 Įsitraukia 2,97 ± 0,615 3,40 ± 0,675 p<0,05 Parodo (emocijas/požiūrį) 2,83 ± 0,699 3,20 ± 0,714 p<0,05 Moduliuoja 2,93 ± 0,640 3,37 ± 0,615 p<0,05 Pasidalina (informacija) 3,07 ± 0,691 3,43 ± 0,626 p<0,05 Kalba 3,30 ± 0,794 3,57 ± 0,626 p<0,05 Palaiko (sąveiką/pokalbį) 3,17 ± 0,874 3,30 ± 0,651 p>0,05 Bendradarbiauja 3,17 ± 0,791 3,53 ± 0,681 p<0,05 Laikosi (socialinių normų) 3,20 ± 0,887 3,63 ± 0615 p<0,05 Sutelkia dėmesį 3,07 ± 0,691 3,60 ± 0,675 p<0,05 Užmezga ryšį 3,33 ± 0,758 3,63 ± 0,615 p<0,05 Gerbia 3,33 ± 0,884 3,67 ± 0,606 p<0,05
Lyginant bendravimo įgūdžius ergoterapijos pradžioje ir pabaigoje, matomas vidurkio balų pokytis. Didžiausias pokytis atsispindi tokiuose bendravimo įgūdžiuose: „sutelkia dėmesį“, „įdėmiai žiūri (akių kontaktas)“, kurių vertinimas padidėjo 0,53 ir 0,5 balo; „išreiškia (norus, prašymus)“, „moduliuoja“ pokytis buvo 0,44 balais; „klausia“, „įsitraukia“, „laikosi (socialinių
normų) pokytis 0,43 balais; „gestikuliuoja“ buvo 0,4 balo; „manevruoja“, „pasidalina (informacija)“, „parodo (emocijas/požiūrį)“ pokytis 0,37 balais; „pasidalina (informacija)“, „bendradarbiauja“ pokytis 0,36 balais; „gerbia“ buvo 0,34 balo; „artikuliuoja“ 0,33 balo; „užmezga ryšį“ 0,3 balo; „kūno padėtis“, „kalba“ pokytis 0,27 balais; „kontaktuoja“ 0,23 balo. Šie gauti skirtumai yra statistiškai reikšmingi (p<0,05). Tik vieno bendravimo įgūdžio pokytis stebimas mažiausias tai „palaiko (sąveiką/pokalbį)“, nes jo pokytis 0,13 balo ir šis skirtumas statistiškai nereikšmingas (p>0,05). 3,17 3,13 3 3 3,23 3 3,2 3,03 3,1 2,972,83 2,933,073,3 3,17 3,17 3,2 3,073,33 3,33 3,4 3,633,4 3,373,6 3,273,53 3,47 3,53 3,4 3,2 3,37 3,433,573,3 3,53 3,63 3,6 3,63 3,67 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 Kon takt uoja Įdėmi ai žiūri (akių kon takt as) Ges tikuliuo ja Man evru oja Orien tuoja si Kūno pad ėtis Artikul iuoja Išrei škia (nor us, p rašy mus)Klausia Įsitrauk ia Paro do (e mocijas /poži ūrį) Mod uliuoja Pasidal ina ( inform acija) Kalba Palaik o (są veik ą/po kalbį ) Bend rada rbiau ja Laikos i (so ciali nių norm ų) Sutelk ia d ėme sį Užme zga ryšį Gerb ia Bal a i Ergoterapijos pradžioje Ergoterapijos pabaigoje
8 pav. Sergančių psichikos liga bendravimo įgūdžių dinamika po ergoterapijos
Didžiausias pokytis atsispindi tokiuose bendravimo įgūdžiuose: „sutelkia dėmesį“, įdėmiai žiūri (akių kontaktas)“, kurių vertinimas padidėjo 0,53 ir 0,5 balo; „išreiškia (norus, prašymus)“, „moduliuoja“ pokytis buvo 0,44 balo.
3,13 3,07 3,03 2,93 3,63 3,6 3,47 3,37 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4
Įdėmiai žiūri (akių kontaktas)
Sutelkia dėmesį Išreiškia (norus, prašymus) Moduliuoja Bal a i Ergoterapijos pradžioje Ergoterapijos pabaigoje
Mažiausias pokytis atsispindi tokiuose bendravimo įgūdžiuose: „kūno padėtis“, „kalba“, kurių vertinimas nežymiai padidėjo 0,27 balais; „kontaktuoja“ 0,23 balais.
3 3,3 3,17 3,27 3,57 3,4 2,7 2,8 2,9 3 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 3,6 3,7
Kūno padėtis Kalba Kontaktuoja
Ba
la
i
Ergoterapijos pradžioje Ergoterapijos pabaigoje
10 pav. Mažiausiai pagerėję sergančių psichikos liga bendravimo įgūdžiai po ergoterapijos
Ištyrus moterų sergančių psichikos ligomis bendravimo ir tarpasmeninės sąveikos įgūdžius prieš ir po ergoterapijos buvo gauti tokie rezultatai, kurie pateikti 5 lentelėje ir 11 paveiksle.
5. lentelė. Psichikos liga sergančių moterų bendravimo įgūdžių dinamika po ergoterapijos Bendravimo įgūdžiai Ergoterapijos pradžioje vidurkis ± standartinis nuokrypis Ergoterapijos pabaigoje vidurkis ± standartinis nuokrypis P statistinis reikšmingumas Kontaktuoja 3,19 ± 0,655 3,56 ± 0,629 p<0,05
Įdėmiai žiūri (akių
kontaktas) 3,25 ± 0,775 3,69 ± 0,602 p<0,05 Gestikuliuoja 3,06 ± 0,574 3,44 ± 0,629 p<0,05 Manevruoja 3,06 ± 0,574 3,44 ± 0,629 p<0,05 Orientuojasi 3,31 ± 0,479 3,69 ± 0,602 p<0,05 Kūno padėtis 3,06 ± 0,574 3,38 ± 0,619 p>0,05 Artikuliuoja 3,31 ± 0,704 3,69 ± 0,479 p<0,05 Išreiškia (norus, prašymus) 3,13 ± 0,619 3,63 ± 0,500 p<0,05 Klausia 3,13 ± 0,719 3,63 ± 0,500 p<0,05
Įsitraukia 3,06 ± 0,574 3,44 ± 0,727 p<0,05 Parodo (emocijas/požiūrį) 2,94 ± 0,680 3,38 ± 0,619 p<0,05 Moduliuoja 3,00 ± 0,632 3,44 ± 0,629 p<0,05 Pasidalina (informacija) 3,06 ± 0,680 3,50 ± 0,632 p<0,05 Kalba 3,25 ± 0,775 3,69 ± 0,602 p<0,05 Palaiko (sąveiką/pokalbį) 3,31 ± 0,704 3,31 ± 0,602 p>0,05 Bendradarbiauja 3,31 ± 0,704 3,69 ± 0,602 p<0,05 Laikosi (socialinių normų) 3,38 ± 0,619 3,75 ± 0,447 p<0,05 Sutelkia dėmesį 3,06 ± 0,574 3,63 ± 0,619 p<0,05 Užmezga ryšį 3,38 ± 0,619 3,69 ± 0,602 p>0,05 Gerbia 3,44 ± 0,629 3,81 ± 0,403 p<0,05
Lyginant moterų bendravimo įgūdžius ergoterapijos pradžioje ir pabaigoje, matomas vidurkio balų pokytis. Didžiausias pokytis atsispindi tokiuose bendravimo įgūdžiuose: „sutelkia dėmesį“, kurio vertinimas padidėjo 0,56 balo; „išreiškia (norus, prašymus)“ ir „klausia“ pokytis buvo 0,5 balo; „įdėmiai žiūri (akių kontaktas)“, „parodo (emocijas/požiūrį)“, „moduliuoja“, „pasidalina (informacija)“, „kalba“ pokytis buvo 0,44 balo; „kontaktuoja“, „gestikuliuoja“, „manevruoja“, „orientuojasi“, „artikuliuoja“, „įsitraukia“, „bendradarbiauja“, „laikosi“, „gerbia“ pokytis buvo 0,38 balo. Šie gauti skirtumai yra statistiškai reikšmingi (p<0,05). Bendravimo įgūdžių „kūno padėtis“ ir „užmezga ryšį“ pokytis buvo 0,31 balo ir šis skirtumas statistiškai nereikšmingas (p<0,05). 3,19 3,25 3,06 3,06 3,31 3,06 3,31 3,13 3,13 3,06 2,94 3 3,06 3,25 3,31 3,31 3,38 3,06 3,38 3,44 3,56 3,69 3,44 3,44 3,69 3,38 3,69 3,63 3,63 3,44 3,38 3,44 3,5 3,69 3,31 3,69 3,75 3,63 3,69 3,81 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5 Kont aktu oja Įdėm iai ži ūri (a kių ko ntak tas) Gestik uliuo ja Manev ruoja Orie ntuoj asi Kūno padė tis Artik uliuo ja Išreišk ia (nor us, p rašy mus ) Klaus ia Įsitrauk ia Paro do (emo cijas /požiū rį) Modul iuoja Pasida lina (info rmac ija) Kalb a Pala iko (s ąvei ką/p okal bį) Bend rada rbiau ja Laiko si (so cialin ių nor mų) Sute lkia d ėme sį Užm ezga ryšį Gerb ia Ba la i Ergoterapijos pradžioje Ergoterapijos pabaigoje
Didžiausias moterų pokytis po ergoterapijos atsispindi tokiuose bendravimo įgūdžiuose: „sutelkia dėmesį“ 0,56 balo, „išreiškia (norus, prašymus)“ ir „klausia“ 0,5 balo.
3,13 3,13 3,06 3,63 3,63 3,63 2,7 2,8 2,9 3 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 3,6 3,7 Išreiškia (norus, prašymus)
Klausia Sutelkia dėmesį
Ba
la
i
Ergoterapijos pradžioje Ergoterapijos pabaigoje
12 pav. Labiausiai pagerėję psichikos liga sergančių moterų bendravimo įgūdžiai po ergoterapijos
Mažiausias moterų pokytis po ergoterapijos atsispindi tokiuose bendravimo įgūdžiuose: „kontaktuoja“, „gestikuliuoja“, „manevruoja“, „orientuojasi“, „artikuliuoja“, „įsitraukia“, „bendradarbiauja“, „laikosi“, „gerbia“, kurių pokytis buvo 0,38 balai.
3,19 3,06 3,06 3,31 3,31 3,06 3,31 3,38 3,44 3,56 3,44 3,44 3,69 3,69 3,44 3,69 3,75 3,81 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5 Kont aktuo ja Gesti kuliuo ja Mane vruoj a Orien tuoj asi Artikul iuoja Įsitrauk ia Ben dradar biauj a Laikos i (soc ialin ių no rmų) Gerb ia Ba la i Ergoterapijos pradžioje Ergoterapijos pabaigoje
13 pav. Mažiausiai pagerėję psichikos liga sergančių moterų bendravimo įgūdžiai po ergoterapijos
Ištyrus vyrų sergančių psichikos ligomis bendravimo ir tarpasmeninės sąveikos įgūdžius prieš ir po ergoterapijos buvo gauti tokie rezultatai, kurie pateikti 6 lentelėje ir 14 paveiksle.
6. lentelė. Psichikos liga sergančių vyrų bendravimo įgūdžių dinamika po ergoterapijos Bendravimo įgūdžiai Ergoterapijos pradžioje vidurkis ± standartinis nuokrypis Ergoterapijos pabaigoje vidurkis ± standartinis nuokrypis P statistinis reikšmingumas Kontaktuoja 3,14 ± 0,663 3,21 ± 0,699 p>0,05
Įdėmiai žiūri (akių
kontaktas) 3,00 ± 0,877 3,57 ± 0,646 p<0,05 Gestikuliuoja 2,93 ± 0,616 3,36 ± 0,745 p<0,05 Manevruoja 2,93 ± 0,616 3,29 ± 0,726 p<0,05 Orientuojasi 3,14 ± 0,663 3,50 ± 0,760 p>0,05 Kūno padėtis 2,93 ± 0,730 3,14 ± 0,535 p>0,05 Artikuliuoja 3,07 ± 0,616 3,36 ± 0,633 p<0,05 Išreiškia (norus, prašymus) 2,93 ± 0,616 3,29 ± 0,611 p<0,05 Klausia 3,07 ± 0,616 3,43 ± 0,646 p<0,05 Įsitraukia 2,86 ± 0,663 3,36 ± 0,633 p<0,05 Parodo (emocijas/požiūrį) 2,71 ± 0,726 3,00 ± 0,784 p>0,05 Moduliuoja 2,86 ± 0,663 3,29 ± 0,611 p<0,05 Pasidalina (informacija) 3,07 ± 0,730 3,36 ± 0,633 p>0,05 Kalba 3,36 ± 0,842 3,43 ± 0,646 p>0,05 Palaiko (sąveiką/pokalbį) 3,00 ± 1,038 3,29 ± 0,726 p>0,05 Bendradarbiauja 3,00 ± 0,877 3,36 ± 0,745 p<0,05 Laikosi (socialinių normų) 3,00 ± 1,109 3,50 ± 0,760 p<0,05 Sutelkia dėmesį 3,07 ± 0,829 3,57 ± 0,756 p<0,05 Užmezga ryšį 3,29 ± 0,914 3,57 ± 0,646 p<0,05 Gerbia 3,21 ± 1,122 3,50 ± 0,760 p<0,05
Lyginant vyrų bendravimo įgūdžius ergoterapijos pradžioje ir pabaigoje, matomas vidurkio balų pokytis. Didžiausias pokytis atsispindi tokiuose bendravimo įgūdžiuose: „įdėmiai žiūri (akių kontaktas)“, kurio vertinimas padidėjo 0,57 balais; „įsitraukia“, „laikosi (socialinių normų)“, „sutelkia dėmesį“ pokytis padidėjo 0,5 balais; „gestikuliuoja“, „moduliuoja“ pokytis buvo
0,43 balo; „manevruoja“, „išreiškia (norus, prašymus)“, „klausia“, „bendradarbiauja“ pokytis buvo 0,36 balai; „artikuliuoja“, „užmezga ryšį“, „gerbia“ 0,29 balai. Šie gauti skirtumai yra statistiškai reikšmingi (p<0,05). Bendravimo įgūdžių „kontaktuoja“ ir „kalba“ pokytis buvo 0,71 balo ir šis skirtumas statistiškai nereikšmingas (p>0,05).
3,14 3 2,93 2,933,14 2,93 3,07 2,93 3,07 2,862,71 2,863,07 3,36 3 3 3 3,073,29 3,21 3,21 3,57 3,36 3,293,5 3,143,36 3,29 3,43 3,36 3 3,29 3,36 3,43 3,29 3,36 3,5 3,57 3,57 3,5 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 Kont aktu oja Įdėmi ai ži ūri ( akių kon taktas) Gesti kuliu oja Mane vruo ja Orie ntuo jasi Kūno pad ėtis Artiku liuoja Išreiš kia (no rus, p rašy mus ) Klausi a Įsitrauk ia Paro do (e mocij as/p ožiū rį) Modu liuoja Pasidal ina (in form acija) Kalba Palaik o (są veik ą/pok albį) Bend radar biauja Laiko si (soc ialini ų no rmų) Sute lkia d ėme sį Užm ezga r yšį Gerbia Ba la i Ergoterapijospradžioje Ergoterapijos pabaigoje
14 pav. Psichikos liga sergančių vyrų bendravimo įgūdžių dinamika po ergoterapijos
Didžiausias vyrų pokytis po ergoterapijos atsispindi tokiuose bendravimo įgūdžiuose: „įdėmiai žiūri (akių kontaktas)“, kurio vertinimas padidėjo 0,57 balais; „įsitraukia“, „laikosi (socialinių normų)“, „sutelkia dėmesį“ pokytis padidėjo 0,5 balais.
3 2,86 3 3,07 3,57 3,36 3,5 3,57 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4
Įdėmiai žiūri (akių kontaktas)
Įsitraukia Laikosi (socialinių normų) Sutelkia dėmesį Ba la i Ergoterapijos pradžioje Ergoterapijos pabaigoje
15 pav. Labiausiai pagerėję psichikos liga sergančių vyrų bendravimo įgūdžiai po ergoterapijos
Mažiausias vyrų pokytis po ergoterapijos atsispindi tokiuose bendravimo įgūdžiuose: „artikuliuoja“, „užmezga ryšį“, „gerbia“ 0,29 balai.
3,07 3,29 3,21 3,36 3,57 3,5 2,8 2,9 3 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 3,6 3,7
Artikuliuoja Užmezga ryšį Gerbia
Ba
la
i Ergoterapijos pradžioje
Ergoterapijos pabaigoje
16 pav. Mažiausiai pagerėję psichikos liga sergančių vyrų bendravimo įgūdžiai po ergoterapijos
4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrimo tikslas buvo ištirti ergoterapijos grupėje, ugdant sergančiųjų psichikos ligomis bendravimo įgūdžius, efektyvumą. Tyrimui buvo naudojama standartizuota bendravimo ir sąveikos įgūdžių įvertinimo skalė ACIS (angl.: The Assessment of Communication and Interaction Skills; Forsyth K., Salamy M., Kielhofner G., 4.0 versija, 1998). Tyrimas buvo atliktas Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, psichosocialinės reabilitacijos skyriuje. Tirti pacientai – sergantys psichikos ligomis. Iš viso buvo ištirta 30 tiriamųjų (14 vyrų ir 16 moterų), kurie stebėjime dalyvavo tris kartus. Daugiausia tiriamųjų sudarė vyresnio amžiaus asmenys (45 – 59metų). Ištirtiems pacientams buvo diagnozuota skirtinga ligos diagnozė.
Gauti rezultatai parodė, kad ne visi bendravimo ir sąveikos įgūdžiai sutrinka sergant psichikos liga ar turint psichikos sutrikimą. Būtent nesutrinka šie įgūdžiai: „kalba“, „palaiko (sąveiką/pokalbį)“, „bendradarbiauja“, „laikosi (socialinių normų)“, „užmezga ryšį“ ir „gerbia“, o kiti bendravimo įgūdžiai lieka labiau arba nežymiai sutrikę. Labiausiai sutrinka bendravimo ir sąveikos įgūdžiai: „parodo (emocijas/požiūrį)“, „bendradarbiauja“, „priima kūno padėtį“, „įsitraukia“, „pasidalina (informacija)“, „palaiko (sąveiką/pokalbį).
Ištyrus moterų bendravimo įgūdžius prieš ergoterapiją nustatyta, kad nesutrinka įgūdžiai „įdėmiai žiūri (akių kontaktas)“, „kalba“, „gerbia“. Labiausiai sutrinka „parodo (emocijas/požiūrį)“ , „klausia“, „moduliuoja“, „pasidalina (informacija)“.
Įvertinus tyrime dalyvavusių vyrų bendravimo įgūdžius prieš ergoterapiją nustatyta, kad nesutrinka įgūdžiai „palaiko (sąveiką/pokalbį)“, „bendradarbiauja“, „sutelkia dėmesį“, „užmezga ryšį“, „gerbia“. Labiausiai sutrinka „laikosi (socialinių normų)“, „parodo (emocijas/požiūrį)“, „artikuliuoja“. Iš rezultatų matyti kad tiek moterų tiek vyrų bendravimo ir sąveikos įgūdžių sutrikimas skirtingas, tik turi keletą panašumų. Tiek vyrų, tiek moterų nesutrinka bendravimo įgūdis „gerbia“, o sutrikęs įgūdis tiek vyrų tiek moterų yra vienodas, tai „parodo (emocijas/požiūrį)“. Lyginant gautus rezultatus prieš ergoterapiją ir po ergoterapijos, pastebėta, kad bendravimo ir sąveikos įgūdžiai po ergoterapijos pagerėjo. Tai parodo, kad pacientų sergančių psichine liga dalyvavimas ergoterapijos grupėje (bendravimo grupėje) yra naudinga, nes ugdomi jų bendravimo įgūdžiai. Pagerėjo bendravimo įgūdžiai: „sutelkia dėmesį“, įdėmiai žiūri (akių kontaktas)“, „išreiškia (norus, prašymus)“, „moduliuoja“, „klausia“, „įsitraukia“, „laikosi (socialinių normų)“, „gestikuliuoja“, „manevruoja“, „pasidalina (informacija)“, „parodo (emocijas/požiūrį)“, „pasidalina (informacija)“, „bendradarbiauja“, „gerbia“, „artikuliuoja“, „užmezga ryšį“, „kūno padėtis“, „kalba“, „kontaktuoja“ . Šie gauti skirtumai yra statistiškai reikšmingi (p<0,05).
