LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETASSLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
MARIJA ŢERUOLIENĖ
PSICHIKOS SVEIKATOS SLAUGYTOJŲ VEIKLA, SPRENDŢIANT
PACIENTŲ RŪPESČIUS SUSIJUSIUS SU LYTIŠKUMU
Magistrantūros studijų programos „(KLINIKINĖ SLAUGA)” baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Dr. Alina Vaškelytė Parašas
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
TVIRTINU
Slaugos fakulteto dekanas Prof. Jūratė Macijauskienė
Parašas Data
PSICHIKOS SVEIKATOS SLAUGYTOJŲ VEIKLA, SPRENDŢIANT
PACIENTŲ RŪPESČIUS, SUSIJUSIUS SU LYTIŠKUMU
Magistrantūros studijų programos „(KLINIKINĖ SLAUGA)” baigiamasis darbas
Darbo vadovas dr. Alina Vaškelytė Marija Ţeruolienė
Data
Recenzentas Darbą atliko
Vardas Pavardė Parašas Magistrantas (-ė) Marija Ţeruolienė
Data
TURINYS
SANTRAUKA...4
SUMMARY...6
PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ ŢODYNĖLIS...8
ĮVADAS...9
TYRIMO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI...11
1. LITERATŪROS AŢVALGA...12
1.1. Lytiškumas ir jo pripaţinimas slaugos praktikoje...12
1.2. Lytiškumo fenomeno slaugos praktikoje pagrindimas teorinis pagrindimas remiantis “Lytiškumo uţsklandos teorija” ir “H. Peplau” slaugos modeliu...17
1.3. Slaugytojų patiriamas komfortas, diskutuojant su paciwentais lytiškumo klausimais...19
1.4. Aplinkybės, trukdančios slaugytojams diskutuoti lytiškumo klausimais...21
1.5. Asmeninės savybės...24
2. TYRIMO METODIKA……….26
2.1. Tyrimo organizavimas ir eiga………...26
2.2.Tyrimo instrumentas...26
2.3. Tiriamųjų imtis ir charakteristikos...29
2.4. Tyrimo etika...30
2.5. Statistiniai metodai...31
3. REZULTATAI...32
3.1. Psichikos sveikatos slaugytojų poţiūris į pacientų lytiškumą...32
3.2. Psichikos sveikatos slaugytojų patiriamas komfortas, sprendţiant pacientų rūpesčius, susijusius su lytiškumu...35
3.3. Aplinkybės, trukdančios slaugytojams diskutuoti su pacientais lytiškumo klausimais...38
3.4. Psichikos sveikatos slaugytojų asmeninių savybių sąsajos su jų poţiūriu į lytiškumą...45
4. REZULTATŲ APTARIMAS...49 5. IŠVADOS...57 6. REKOMENDACIJOS...58 7. PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS...59 8. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 60 9. PRIEDAI
SANTRAUKA
Ţeruolienė M. Psichikos sveikatos slaugytojų veikla, sprendţiant pacientų pacientų rūpesčius susijusius su lytiškumu, magistranto baigiamasis darbas / mokslinė vadovė dr. A. Vaškelytė.; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2018, – 67 p.
Tyrimo tikslas – išanalizuoti psichikos sveikatos slaugytojų veiklą, sprendţiant pacientų
rūpesčius susijusius su lytiškumu
Uţdaviniai: 1. Išanalizuoti psichikos sveikatos slaugytojų poţiūrį į pacientų lytiškumą. 2.
Nustatyti psichikos sveikatos slaugytojų patiriamą komfortą, sprendţiant pacientų rūpesčius, susijusius su lytiškumu. 3. Nustatyti aplinkybes, kurios trukdo diskutuoti su pacientais lytiškumo klausimais. 4. Nustatyti psichikos sveikatos slaugytojų asmeninių savybių sąsajas su jų poţiūriu į pacientų lytiškumą.
Tyrimas atliktas, naudojant anoniminę anketinę apklausą. Tyrime dalyvavo X Respublikinės ligoninės 146 psichikos sveikatos slaugytojai. Tyrimo instrumentą sudarė „slaugytojų poţiūrio į pacientų lytiškumą ir komforto nustatymas“, aplinkybės, trukdančios slaugytojams diskutuoti su pacientais lytiškumo klausimais bei atlikti slaugos procedūras“, “ Didţiojo penketo“ (Big five Inventory) skalės. Anketos buvo išdalintos Psichiatrijos klinikos slaugytojams, turintiems daugiau negu vienerių metų darbo patirtį. Išdalinta 150 anketų, sugrįţo 150. Tolimesnei analizei naudotos 146. Atsakymų daţnis 97,3%. Tyrimo rezultatai parodė, kad analizuojant psichikos sveikatos slaugytojų veiklą, sprendţiant pacientų rūpesčius susijusius su lytiškumu, slaugytojai pasiţymėjo pozityviu poţiūriu į pacientų lytiškumą. Atskleista, kad reikšmingai didesnė dalis jaunesnių slaugytojų (λ2
=6,85, kai p<=0,05) nurodė jaučiantys didesnį diskomfortą, diskutuojant apie rūpesčius dėl lytiškumo su priešingos lyties pacientais, negu vyresni amţiumi jų kolegos. Slaugytojos moterys daug labiau jautėsi įprastai ir nepatyrė diskomforto, atlikdamos pacientams procedūras, susijusias su lytiškumu (λ2
=5,82, kai <0,01). Reikšmingai didesnė psichikos sveikatos slaugytojų dalis, turinčių didesnę darbo patirtį, labiau trukdančiomis aplinkybėmis diskutuoti su pacientais lytiškumo klausimais, nurodė slaugytojų nenorą vertinti su paciento lytiškumu susijusių poreikių (λ2
=6,49, kai <0,05), nepakankamas ţinias (ꭓ2 =6,49, kai <0,05, netradicinės lytinės orientacijos pacientų uţduodamus klausimus (λ2
=6,95, kai <0,05). Rezultatai parodė, kad koreliaciniai ryšiai uţfiksuoti tarp slaugytojų asmeninių savybių ir pritarimo teiginiui, kad su lyties raiška susijusių rūpesčių aptarimas yra svarbi įvairių specialybių slaugytojų veiklos sritis, išskyrus su sąţiningumu. Išvados. Didţioji dalis respondentų pripaţino, kad su lyties raiška susijusių rūpesčių aptarimas yra svarbi slaugytojų veiklos sritis. Analizuojant slaugytojų patiriamą komfortą didţioji dalis respondentų nurodė, kad jautėsi įprastai, nepatyrė diskomforto.
Diskutuoti su pacientais lytiškumo klausimais labiausiai trukdė nepakankamos ţinios ir neįsiklausymas į paciento rūpesčius. Reikšmingai didesnės dalies, nuoširdumo ir atvirumo asmeninėmis savybėmis pasiţyminčių, slaugytojų poţiūris į pacientų lytiškumą buvo palankesnis, lyginant su kitais tiriamaisiais.
SUMMARY
Ţeruolienė M. Mental health nurse„s experiences of addressing patient sexuality concerns. Master„s thesis/ research advisor dr. A. Vaškelytė.; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Nursing , Nursing and Health Care Department. – Kaunas, 2018, – 67 p.
The aim of the study – to explore mental health nurses„ experiences of addressing patient
sexuality concerns. Objectives: 1. To explore mental health nurse„s attitude towards patient sexuality. 2. To identify the levels of comfort experienced by mental health nurses addressing patient sexuality concerns. 3. To identify barriers which prevent nurses from discussing sexuality with patients. 4. To identify the relationship between mental health nurses„ personal qualities and their attitude towards patient sexuality.
In this study anonymous questionnaire survey was conducted. A sample of 146 mental health nurses was recruited from X Respublikinė hospital. The study tool consisted of „„nurses„ attitude towards patient sexuality and identification of comfort levels“,„„ circumstances which prevent nurses from discussing sexuality with patients and performing treatment procedures“, the Big Five Inventory charts. Questionnaires were distributed to Psychiatric clinic nurses with work experience of at least one year and more. 150 questionnaires were distributed, out of which 146 were used for further analysis.Response rate 97.3%. The study results showed that having explored mental health nurses„ experiences of addressing patient sexuality concerns the nurses had positive attitude towards patient sexuality. The study revealed that majority of younger nurses (2=6.85,when p<=0.05) tended to experience higher levels of discomfort while discussing sexuality concerns with patients of opposite gender than their colleagues that were older. Female nurses were more likely to feel themselves comfortable while performing treatment procedures , related with sexuality (2=5.82, when <0.01). Significant number of mental health nurses with more work experience barriers to discussing sexuality concerns with patients reported as nurses„ unwillingness to consider patient needs related with their sexuality (2=6.49, when <0.05), insufficient knowledge (2=6.49, when <0.05), concerns expressed by patients of non- traditional sexual orientation (2=6.95, when <0.05). The results showed a clear correlation between nurses„ personal qualities and consent to the statement that discussing concerns related to sexual expression is an important area in nurses„ performance, except for honesty.
Conclusions. The majority of participants admitted discussing patient sexuality concerns to be an
important part in nurses„ performance. While exploring nurses„ comfort experience the majority of participants stated that they did not feel embarrassed. Barriers to addressing patient sexuality included
insufficient knowledge and avoiding to consider patient concerns. Significant number of participants with personal qualities such as sincerity and honesty were more likely to have more positive attitude towards patient sexuality than the rest of the participants.
PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ
ŢODYNĖLIS
Asmeninės savybės - santykiniai pastovūs, įvairiose situacijose pasikartojantys individo elgesio
ypatumai (Psichologijos ţodynas,1996)
Aplinkybės- tam tikros sąlygos (Lietuvių kalbos ţodynas) Komfortas – patogumai (Lietuvių kalbos ţodynas)
Lytiškumas- tai kiekvienos asmenybės individualus suvokimas, pasireiškiantis bet kurios
lytinės orientacijos nuostatomis, įsitikinimais ir elgsena, lytiniu potraukiu (Karališkasis Anglijos koledţas)
Rūpestis- nerimą kelianti mintis, reikalas ar dalykas, susikrimtimas, sielvartas, sunkumas
(Lietuvių kalbos ţodynas
Psichikos sveikata – tai emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidţia patirti dţiaugsmą ir
ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų ţmonių orumu ir verte (PSO).
Psichikos sveikatos slaugytojas – bendrosios praktikos slaugytojas, išklausęs psichikos
sveikatos slaugos specializacijos programą (Lietuvos Medicinos norma 22:2006).
Psichikos sveikatos slaugytojo praktika – teisės aktų reglamentuota slaugytojo, įgijusio
psichikos sveikatos slaugytojo praktikai licenciją, atliekama asmens psichikos sveikatos prieţiūra (Lietuvos Medicinos norma 22:2006).
ĮVADAS
Įvairūs fiziniai bei psichikos sutrikimai sukelia pacientams susirūpinimą lyties raiškoje. Lytiškumas yra svarbus pacientų prieţiūros aspektas. Slaugos kontekste ši tema buvo pradėta nagrinėti pakankamai seniai. Dar XX amţiuje Amerikoje Waterhouse (1996) akcentaco lytiškumo svarbą slaugoje. Vėliau ši problematika buvo plėtojama kitų amerikiečių mokslininkų Magnan et all (2005) tyrime. Po to, sekė tyrimai ir Europos šalyse. Šiose šalyse atlikti tyrimai parodė, kad slaugytojai lytiškumo problemoms neskiria pakankamai dėmesio, nebent, tada, kai pacientai patys uţduoda su lytiškumu susijusius klausimus (Higgins et all, 2006; Saunamaki et all, 2009). Atliktų tyrimų apţvalga atskleidţia, jog slaugytojai pripaţįsta, kad pacientų susirūpinimas šiuo klausimu yra jų profesinė atsakomybė, tačiau, kalbėdami apie tai su pacientu, jaučia diskomfortą. [31,44,65,74]. Anglijos mokslininkai J. Ruane, M. Hayter (2008) paţymėjo, kad psichikos sveikatos pacientų susirūpinimas dėl lytiškumo menkai išnagrinėtas klinikinėje praktikoje. Su lytiškumu susijęs pacientų susirūpinimas slaugytojams praktikams labiau asocijavosi su priekabiavimo rizika, o, papročiai, vertybės, poţiūris apribojo slaugytojų jų veiksmus, vertinant pacientų išgyvenimus dėl lytiškumo. [63]. J. Bates (2011) teigė, kad vadovanjantis holistiniu poţiūriu į slaugą, slaugytojai turėtų padėti spręsti pacientų lytinės sveikatos problemas. Pasak autoriaus, lytinė sveikata yra pasitenkinimą teikianti sveikatos prieţiūros sritis, todėl labai svarbu, kad slaugytojai, akušeriai parodytų reikamą dėmesį, suteiktų galimybę pacientams kalbėtis apie jų patiriamus rūpesčius dėl lytiškumo [15]. Ch. Quinn et all (2015) pabrėţė pacientų intymumo ir, su lytimi susijusių, santykių aktualumą, besigydant psichiatrijos stacionare. Institucinės taisyklės apriboja jų teises į privatumą ir intymumą. Ieškodami paramos pacientai kreipiasi į slaugytojus. Šių pacientų poreikių pripaţinimas ir palaikymas - svarbi slaugytojų funkcija klinikinėje praktikoje.[60]
Kaip paţymima Karališkojo Slaugos Koledţo dokumentuose, slaugytojai turėtų nepamiršti, kad pacientų poreikiai turi būti tenkinami. Ir, jeigu, pacientai nori diskutuoti apie savo lytiškumo problemas bei lytinę sveikatą, slaugytojai turi būti pasiruošę jiems padėti: išklausyti, palaikyti dėl jų rūpesčių, tinkamai patarti. Tam, kad slaugytojai galėtų sėkmingai diskutuoti, konsultuoti pacientus lytiškumo klausimais, būtinas jų mokymas. Kaip elgtis neviršijant profesinės kompetencijos, etikos, kad būtų uţtikrintas pacientų privatumas, pagarba paciento privatumui, bei išvengti konfliktų ar uţpuolimų pačių slaugytojų atţvilgiu, turėtų būti reglamentuota kiekvienos šalies teisiniuose dokumentuose: medicinos normose, slaugytojų etikos kodeksuose, darbo aprašymuose ir kt. [67]. Moksliniuose straipsniuose akcentuojama (Zilotto, Marcolan, 2012), kad slaugytojai nesiryţta su pacientais kalbėti apie jų
rūpesčius, susijusius su lytiškumu, kad neteikiama svarbos šioms problemoms, tam reikšmės turi jų išankstinis nusistatymas šia tema, tabu, vertybės, dėl ţinių lytiškumo tema ar laiko šiems klausimams spręsti stokos, baiminamasi viršyti savo kompetenciją, jaučiamas diskomfortas [78]
Lietuvoje šia tema atliktų tyrimų rasti nepavyko. Reikalingi tyrimai, kurie atskleistų šalies slaugytojų poţiūrį į lytiškumą, nustatyti patiriamą komfortą, konsultuojant pacientus lytiškumo klausimais, atliekant procedūras, susijusias su lytiškumu, nustatyti aplinkybes, kurios trukdo su pacientais diskutuoti šia tema. Taigi, tyrimo tikslas - išanalizuoti psichikos sveikatos slaugytojų veiklą, sprendţiant pacientų rūpesčius, susijusius su lytiškumu.
TYRIMO TIKSLAS, UŢDAVINIAI
Tikslas – išanalizuoti psichikos sveikatos slaugytojų veiklą, sprendţiant pacientų rūpesčius su
susijusius su lytiškumu
Uţdaviniai:
1. Išanalizuoti psichikos sveikatos slaugytojų poţiūrį į pacientų lytiškumą;
2. Nustatyti psichikos sveikatos slaugytojų patiriamą komfortą, sprendţiant pacientų rūpesčius, susijusius su lytiškumu;
3. Nustatyti aplinkybes, trukdančias slaugytojams diskutuoti su pacientais lytiškumo klausimais;
4. Nustatyti psichikos sveikatos slaugytojų asmeninių savybių sąsajas su jų poţiūriu į pacientų lytiškumą.
1.
LITERATŪROS APŢVALGA
Šiame skyriuje, vadovaujantis mokslo tyrimais, nagrinėjamas lytiškumo fenomenas slaugos praktikoje, slaugytojų poţiūris į pacientų lytiškumą, susirūpinimą dėl savo lytiškumo, esant psichikos sveikatos sutrikimams, analizuojamas patiriamas slaugytojų komfortas, atliekat slaugos intervencijas, diskutuojant su pacientais, lytiškumo klausimais.
1.1.Lytiškumas ir jo pripaţinimas slaugos praktikoje
Mokslinėje literatūroje pateikiama įvairių lytiškumo apibūdinimų. Lytiškumą, kaip dinamišką ir integruotą ţmogaus gyvenimo dalį 2002 metais pripaţino Pasaulinė Sveikatos Organizacija Mokslinėje literatūroje pateikiama įvairių lytiškumo apibūdinimų. E. M. Volpe, J. C. Werheimer (2004; cit. iš Amerikos Slaugytojų Asociacijos), tyrime lytiškumo fenomeną pristatė, kaip gilų ir svarbų aspektą, išplaukiantį iš ţmogiškosios prigimties, suteikiantį gyvenimui dţiaugsmo, sveikatos, veikiantį ţmonių tarpusavio santykius, ţmogiškąjį ryšį su artimu ţmogumi, partneriu. [21]. Lytiškumas ir su juo susijęs elgesys apibūdinamas, kaip įvairiapusė sąveika, veikianti ţmonių tarpusavio santykius, priklausomai nuo to, kokioje kultūroje gyvenama. [64].
Pastaraisiais dešimtemečiais Centrinės ir Rytinės Europos šalyse psichikos sveikatos prieţiūroje buvo pasiekta daug pokyčių, kurių esminis esminis dalykas – pagarba ţmogaus (paciento) teisėms. [19]. Psichinės sveikatos sutrikimų, taip pat, daugėja, ir Europoje jie yra vienas daţniausių lėtinių susirgimų išsivystymą įtakojančių veiksnių. Slaugytojai teikia didţiausią dalį tiesioginės pacientų prieţiūros paslaugų ir artimai bendrauja su daugeliu ţmonių.[6] Atsiliepiant į vykstančius pokyčius, paciento teisėms ir poreikiams psichikos sveikatos slaugos kontekste turi būti kreipiamas, taip pat, pakankamas dėmesys. Psichikos sveikatos slaugytojų veikla, sprendţiant pacientų rūpesčius susijusius su lytiškumu, siejama su paciento poreikių vertinimu, išsiaiškinimu ankstesnių patirčių, ir santykių su partneriu, informavimo apie pašalinį medikamentų poveikį lytinei funkcijai, pacientų mokymu, konsultavimu. Slaugytojai turi būti pasiruošę pacientus mokyti ir akcentuoti jiems, kad lytiškumas yra normalus ţmogiškasis poreikis, bet ne „lytinio akto“ sinonimas [64].
A. Higgins et all (2006) tyrimas įrodė, kad lytiškumas ir asmenys, turintys psichikos problemų, didţia dalimi gaubiami mistikos, stigmos ir negatyvizmo. Šie asmenys daţnai patiria lytiškumo ir tarpusavio santykių sunkumų asmeniniame gyvenime, dėl juos kamuojančių psichikos ir elgesio sutrikimų [31]. Foster et all (2008) atliktas tyrimas patvirtino, kad negatyvų poţiūrį į šiuos asmenis
sustiprina susilnėjimas valdyti savo emocijas ir elgesį [23]. Ch. Quinn et all (2011) teigė, kad lytiškumo tema - polemiška įprastomis aplinkybėmis, bet, kada diskutuojama psichikos sveikatos kontekste gali išsirutulioti priešiškos nuomonės ir karštos diskusijos [54]. Mokslininkų A. Diehl et all (2016) atliktas tyrimas atskleidė, kad nederamas, su lytiškumu susijęs elgesys, o taip pat, ir galimas smurtas, nusikalstamumas, siejamas su asmenimis, turinčiais psichikos ir elgesio sutrikimų, dėl piktnaudţiavimo alkoholiu, vaistais ir kitomis psichotropinėmis medţiagomis. [18]. Tokios tendencijos stebimos ir Stubbs (2011) tyrime, kuris parodė, kad neretai, netgi agresyviai nederamą su lytiškumu susijusį elgesį, demonstruoja asmenys sergantys demencija, kas kelia sveikatos suţalojimų riziką ir patiems pacientams, ir slaugytojams [69]. Be to, C. Knight et all (2008) tyrimais, naudojant SASBA skalę (The St. Andrew„s Sexualu Behaviuor Assessment (SASBA): Develpment of standartised recording instrument for measurement and assessment of challenging sexual behaviuor in people with progressive and acquired neurological impairment) buvo nustatyta, kad apie 16, 34 proc. incidentų tirtose gydymo įstaigose kilo dėl nederamo su lytiškumu susijusio pacientų elgesio, sergant nuneurologinėmis ligomis, patyrus galvos smegenų traumas. [39]
S. Brown et all (2013) savo tyrime išryškino lytiškumo supratimo aktualumą pacientams, besigydantiems priverstinio gydydymo psichiatrijos įstaigose. Pacientai dėl ilgalaikių lytinių santykių nebuvimo jaučiasi blogai, sutrinka tarpasmeniniai ryšiai, sunkesnis jų reabilitacijos procesas. Nepalaikant intymių santykių kurį laiką, pacientai ieško pagalbos, kreipiasi į psichologus, psichikos sveikatos slaugytojus, netgi pradeda bendrauti ir palaikyti tokius ryšius vieni su kitais, kas kelia rūpestį sveikatos prieţiūros darbuotojams [13].
Su lytiškumu susiję rūpesčiai pacientams aktualūs ir įvairių kitų susirgimų atvejais. I. Bagheri, R. Pakcheshm, et all (2016) atliktas tyrimas nustatė, kad nepakankamas supratimas apie lyties veiklos susilpnėjimą, uţsisklendimą šioje veikloje, patyrus miokardo infarktą, pacientams sukelia stresą, nerimą, depresiją. Mokslininkai paragino skirti pakankamą dėmesį pacientų lytiškumo problemoms spręsti. Išskirdami tai, kad viena iš svarbių slaugytojų pareigų yra pacientų mokymas, jie rekomendavo su lytiškumu ir su tuo susijusius klausimus, įtraukti į pacientų mokymą. Tyrimas patvirtino statistiškai reikšmingus skirtumus (p=0,00) tarp atliktų mokymų ir pacientų bei jų sutuoktinių grupių. Atlikus intervencijas (mokymus), reikšmingai sumaţėjo streso, nerimo lygis abiejose tiriamųjų grupėse. [14] Ankstesnis tyrimas, atliktas Australijos mokslininkų L. Ozdemir, N. Akdemir, 2000) aiškiai įrodė, kad kardiologijos skyrių slaugytojų nepakankamos ţinios apie pacientų, patyrusių miokardo infarktą lytiškumo problemas, taip pat, kultūriniais aspektai, buvo susiję su nesirūpinimu ir vengimu spręsti
pacientams kylančių lytiškumo problemų. Didţioji dalis jų tirtų slaugytojų nesigilino į kylančius rūpesčius dėl lytiškumo, nemokė, nešvietė pacientų šiais klausimais, manė, kad tai yra pernelyg privatus pacientų reikalas. Be to, didesnė dalis nevedusių slaugytojų turėjo daugiau ţinių apie sveikatos sutrikimų, patyrus miokardo infarktą, poveikį lyties funkcijai ir lytiniam gyvenimui negu vedę slaugytojai. Autorių tyrimų duomenimis, nevedę slaugytojai turėjo aukštesnį išsimokslinimą ir buvo amţiumi jaunesni, taigi, galima sakyti, ir jų ţinių lygis buvo aukštesnis. Mokslininkai akcentavo mokymų reikalingumą slaugytojams, kad jie galėtų įgyti ţinių ir įgūdţių šiais klausimais, ką vėliau galėtų sėkmingai taikyti praktikoje. [51]. Vėlesnis graikų mokslininkų A. Vassiliadau, E. Stamatopoulou et all (2008) tyrimas patvirtino diskusijų apie lytiškumą, kaip svarbaus ir integruojančio kardiologinių pacientų gyvenimo kokybės poreikio esmę – pacientams, patyrusiems miokardo infarktą, bei jų partneriams. Jų tyrimų duomenimis, didţioji dauguma slaugytojų, iš esmės pritarė, kad diskutuoti apie lytiškumo rūpesčius, iškylančius po patirto miokardo infarkto, yra slaugos prieţiūros dalis [73].
V. Matthews (2009) akcentavo pacientų rūpesčius dėl lytiškumo, sergant neurologinėmis ligomis. Slaugytojų supratimas ir pripaţinimas individualių paciento poreikių, tame tarpe susijusių su lytiškumu, yra esminiai dalykai efektyvios prieţiūros aspektai. Slaugytojai turi būti pasirengę jautriai priimti jų istoriją, išklausyti pacientų poreikius, uţtikrinant, kad tokioms kad diskusijos vyktų tinkamoje ir saugioje aplinkoje [43]. R. Marseden, R. Botell (2010), taipogi, akcentavo, diskusijų apie lytiškumą svarbą, sergantiesiems neurologinėmis ligomis (motorinio neurono sutrikimas) asmenims, lyties santykiai irgi išlieka svarbūs. [42].
Kad lytiškumo problemų sprendimas aktualus ir pirminėje sveikatos prieţiūroje, parodė W. Macdowall, K. Wellings (2010) atliktas tyrimas, kuris patvirtino ţenkliai išaugusį pacientams suteiktų slaugytojų konsultacijų skaičių dėl jų rūpesčių, susijusių su lytiškumu. [46]
Vis daţniau medicinos praktikoje susiduriama su pacientų rūpesčiais, susijusias su lytiškumu vyresniame amţiuje (Agronin et all, 2018). Mokslininkų atlikta metaanalizė patvirtino, kad vis atviriau pripaţįstama lyties funcijos svarba vėlyvave amţiuje. Medikamentiniai ir kiti gydymo būdai padeda ilgiau dţiaugtis sėkmingu lyties funkcionavimu.[11]
A. Higgins et all (2008) teigė, kad lytiškumas svarbus kiekvienam individui, ir, vadovaujantis holistiniu poţiūriu į slaugą, pacientai turi gauti visapusišką prieţiūrą ir pagalbą, susijusią su jų susirūpinimu dėl lytiškumo problemų. [28]. Brazilijoje P. M. Bandeira et all (2015) atliktas tyrimas, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti psichikos sveikatos slaugytojų poţiūrį į pacientų lytiškumo problemas, patvirtino, kad psichikos sveikatos slaugytojai nenori diskutuoti su pacientais šiais
klausimais. Tyrimas atskleidė du pagrindinius su diskusijomis susijusius susirūpinimo objektus: sveikatos problemų poveikis lytiškumui ir slaugytojų profesionalumo ribos. Jauni pacientai vyrai nori išsakyti savo patirtis dėl juos kamuojančių sutrikimų lyties raiškoje, pacienčių moterų – diskusijų objektas – paţeidţiamumas dėl seksualinio išnaudojimo ir apsaugos priemonių naudojimo klausimai. [12].
L. Starr (2008), taip pat, akcentavo, kad psichikos sveikatos slaugos prieţiūroje svarbu neperţengti profesionalumo ribų, gerbti pacientų teises, vengti familiaraus elgesio manierų, idant nebūtų išprovokuotas nederamas elgesys dėl lytiškumo tarp pacientų ir slaugytojų, kas gali pakenkti ir jiems patiems, ir pacientams, ir visuomenės poţiūriui į slaugytojus. [68]. M. Gleeson, A. Higgins (2009) akcentavo, kad slaugytojų vyrų prisilietimai prie pacienčių moterų, gali būti suprantami, kaip seksualinis priekabiavimas [25]
Kaip paţymi B. Kungwengwe (2010), psichikos sveikatos slaugytojai daţnai praktikoje susidūrė su pacientų poreikiais kalbėtis apie problemas dėl lytiškumo, slaugytojų turimos ţinios apie lytinę sveikatą buvo pakankamos. tačiau tokiems pokalbiams slaugytojai stokojo patirties. Ţinios pagrindinis įrankis, kurio pagalba galima padėti pacientams sprendţiant jų rūpesčius, susijusius su lytiškumu, stiprinti psichikos sveikatą. [37].
J. Bates (2011) akcentavo, kad lytinės sveikatos problemos yra visuomenės sveikatos problemos. Slaugytojai daţnai nenori diskutuoti su pacientais šia tema, todėl jiems reikalingi patarimai, kaip „prieiti“ prie pacientų ir kalbėtis šia tema. [157]. A. E. Norris et all (2003) tyrimas patvirtino SABS skalės (Sexual Abstinence and the Sexual Abstinence Behaviuor Scale) praktinę reikšmę slaugos praktikoje, stiprinant paauglių ir jaunimo lytinę sveikatą, šviešiant visuomenę lytiškumo klausimais. [50]. L. Algier, S. Kav (2008) atliktame tyrime akcentavo, kad slaugytojai dirbantys onkologijos srityje, stengėsi išvengti diskusijų lytiškumo tema, kadangi tam nebuvo tinkamai pasiruošę, neteikė svarbos lytiškumui savo klinikinėje praktikoje. Autoriai ragino slaugytojus „sulauţyti tylą“ ir atkreipti dėmesį į pacientų lytiškumo problemas, kurios iškyla gydymo metu ir po to. Rekomendavo sudaryti konfidencialią ir palaikančią aplinką pacientams, slaugytojams paruošti rekomendacijas ar procedūras, kurios padėtų sumaţinti komfortą patiems slaugytojams diskutuojant su pacientais apie jų rūpesčius, susijusius su lytiškumu. [10].
Lytiškumo svarbumą, kaip kiekvieno individo poreikį, patvirtina ir Brazilijoje C. G. Zilotto, Marcolan (2012) atliktas tyrimas, kuriame buvo analizuojamas pacientų su psichikos sutrikimais susirūpinimas dėl lytiškumo. Buvo įrodyta, kad pacientų apgyvendinimas mišriuose (bendruose)
stacionaro skyriuose, o, ne – atskiruose, pagal lytį, pagerino jų psichosocialinės reabilitacijos procesą ir įgalino slaugytojus keisti poţiūrį į pacientų lytiškumą. Palankios aplinkos sukūrimas bendravimui tarp lyčių ligoninėje, tinkama slaugytojų prieţiūra, stiprina jų savigarbą ir savivertę, jie jaučiasi galintys naudotis savo teisėmis, dţiaugtis gyvenimu ir privatumu. Tokio modelio, kaip socialinės realybės ir institucinės erdvės apjungimas, kelia naujus reikalavimus slaugytojams, didina atsakomybę uţ pacientų prieţiūrą. Bendruose psichiatrijos skyriuose slaugytojams susirūpinimą kelia piktnaudţiavimo lytiniais santykiais, pastojimo, išprievartavimo rizika. Tai reikalauja iš slaugytojų dvigubai daugiau dėmesio pacientų poreikiams ir saugumui.[78]
Kad psichikos sveikatos slaugytojai nors ir pripaţįsta lytiškumo svarbumą, daugelis jų nenori išsiaiškinti dėl to kylančio pacientų susirūpinimo, nesigilina į problemas, teigia, kad tai „ne jų darbas“, tokį slaugytojų poţiūrį atskleidė kitas Australijos mokslininkų Ch. Quinn et all (2011) tyrimas. Autorių teigimu, ţvelgiant iš pozicijos, kad pacientams turi būti teikiama slauga, grįsta holistine koncepcija, su lytiškumu susiję pacientų rūpesčiai turėtų būti įtraukti į jų prieţiūrą [54]. Pasak šių autorių, tik slaugytojų mokymas išklausyti pacientų rūpesčius ir spręsti su tuo susijusias problemas, paspartintų pripaţinti lytiškumą slaugos praktikos dalimi. [46]. Vadovaujantis tuo, kad psichikos sveikatos slaugos kontekste, itin svarbus slaugytojo atstovavimo, palaikymo vaidmuo, kurį išryškino A. Jugessur, B. Iles (2009), sprendţiant lytiškumo problemas slaugytojams būtų aktualu pasitelkti šį ir kitus vaidmenis. [36]. K. Jackman et all (2016) akcentavo, kad psichikos sveikatos slaugytojams svarbu suprasti ir seksualinių maţumų, translyčių asmenų problemas, susijusias su jų lytine orientacija, kurias daţnai lydi suţalojimų rizika tarp šių asmenų. Savo praktikoje reikėtų ieškoti sprendimų, mokslu grįsta praktika, kad sumaţinti šių grupių asmenų paţeidţiamumą, suţalojimų atvejus tarp jų. [35]
Kaip teigia M. Magnan et all (2005), lytiškumo vertinimas ir konsultavimas šiais klausimais yra svarbi slaugytojų veiklos sritis. Jų atliktas tyrimas atskleidė, kad dauguma apklaustųjų slaugytojų nesitikėjo, jog pacientai tikisi, kad slaugytojai kalbėsis su jais apie rūpesčius susijusius su lytiškumu. [44]
Psichikos sveikatos slaugos kontekste analizuotų tyrimų autoriai ragina slaugytojus pripaţinti lytiškumo fenomeną pacientų gyvenime ir reaguoti į jų problemas atvirai, su empatija, palaikant juos dėl jų rūpesčio šioje gyvybinėje veikloje
1.2 Lytiškumo fenomeno slaugos praktikoje teorinis pagrindimas remiantis
„Lytiškumo uţsklandos teorija“ ir „H. Peplau“ slaugos modeliu bei kitais modeliais
Remiantis “H. Peplau tarpasmeninių santykių” modeliu bei “Lytiškumo uţsklandos” teorija šiame darbe buvo bandoma pagrįsti lytiškumo fenomeną psichikos sveikatos slaugoje.
H. Peplau (1952) teigimu, pacientų patiriamas nerimas, kuris tiesiogiai siejasi su liga, yra centrinė tarpasmeninių santykių modelio koncepcija [22] Pacientų lytinės sveikatos kontekste, jų patiriamas nerimas yra susijęs su lytinės funkcijos sutrikimais. Pasak A. Higgins, et all (2008) formalus lytiškumo pripaţinimas yra slaugytojų funkcija, tačiau tai daugiau „medicininės prieţiūros atspindėjimas“: priţiūrėti pacientus, kalbėtis su jais apie sunkumus, jų gyvenimo intymius aspektus. Tyrimo autoriai savo darbe kelia klausimą: ką gali patarti pacientui slaugytojai, kurie nesuvokia paciento lytiškumo problemų, susijusių, su lytinių santykių nebuvimu ar ţmogiškųjų santykių poreikiais, ignoruoja diskusijas apie lytį, išsisukinėja nuo pokalbių apie pašalinį vaistų poveikį lyties funkcijai, laikydami tai grėsme slaugytojo-paciento santykiui [32]. Vadovaujantis “H. Peplau tarpasmeninių santykių” modeliu slaugos tikslai turėtų būti nukreipti paciento nerimui, susijusiam su lytinės sveikatos sunkumais, maţinti.
Tų pačių Airijos autorių A. Higgins et all (2006) sukurta Lytiškumo uţsklandos teorija - iššūkis H. Peplau modelyje analizuojamai slaugytojo teikiamai paramai pacientui. Šios teorijos autoriai išskiria pagrindinį komponentą - „lytiškumo uţsklandą“, susidedančią iš trijų kategorijų: „prasibrovimas pro lytiškumo uţsklandą” “lytiškumo uţsklandos suaudimas” ir „uţsklandos atidengimo ciklas. [31].
“Prasibrovimas pro lytiškumo uţsklanda“, pasak, tyrėjų suprantamas, kaip skirtingų nuomonių apie lytiškumą atskleidimas. „Prasibraunant po uţsklanda“, slaugytojams vertėtų atskleisti savo poţiūrius vieni kitiems lytiškumo tema, nejaučiant diskomforto. Nuomonių, autorių vadinamų ‚sruogomis„, “sutirštinimas” įgalintų išryškinti, kaip patys slaugytojai supranta lytiškumo fenomeną. „Prasibrovimas“ priklauso nuo pačių slaugytojų profesionalumo, socializacijos šiuo klausimu. Jeigu slaugytojai pasiţymi itin konservatyviu poţiūriu į lytiškumą, jie varţysis kalbėti apie tai su pacientu, laikydami tai gėdingu dalyku. Kaip pastebi tyrimo autoriai, pokalbiuose, susijusiuose su pacientų lyties (seksualinėmis) problemomis, slaugytojai stokoja efektyvaus elgesio modelio. Pagal pateikto modelio ţingsnius slaugytojams reikalingos mokymo programos, kurios „ištirpdytų sruogas“ ir tuo būdu susidarytų galimybė „permatyti lytiškumo uţsklandą“. Modeliuojant slaugytojo vaidmenį praktikoje,
reikalingas pasirengimas, kuris panaikintų socialinius suvarţymus lytiškumo klausimu. Modelis aiškina, kad „sruogų (nuomonių) sutirštinimas“ tankėja ir, tarsi, „suaudţiamas“ į „vientisą audinį“., kuris uţkabinamas apie pacientą kaip „uţdanga“- taip pereinama prie antrosios modelio kategorijos. Pagal šį modelio ţingsnį slaugytojai informuodami apie šalutinį vaistų poveikį, uţduodami rutininius klausimus pacientams apie savijautą, lytinę funkciją, gali inicijuoti diskusiją šiuo klausimu. Tačiau slaugytojams, tuo pačiu, svarbu išvengti rizikos perţengti socialinį ir profesinį tabu, gebėti kontroliuoti savo diskomforto pojūčius. Siekiant to išvengti, pasitelkiamos tokios strategijos „globėjiška prieţiūra“, „judėjimo laisvės apribojimas“, „kitų įspėjimas“. Naudoti pastarąsias strategijas tikslinga, kada stengiamasi išvengti nepageidaujamų heteroseksualių santykių būnant ligoninėje, pacientes moteris – apsaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo. Lytinės sveikatos propagavimas, stiprinimas per pacientų mokymą ir bendradarbiavimą, padėtų slaugytojams profesionaliai „uţkabinti lytiškumo uţsklandą“, pro kurią būtų galima pamatyti paciento problemas, susijusias su lytiškumu. Sekanti trečioji kategorija – „uţsklandos atidengimo ciklas“. Šis modelio ţingsnis akcentuoja slaugytojų pasirengimą, motyvaciją, gebėjimą sudominti inicijuoti, profesionaliai uţmegzti terapinį pokalbį ar diskusiją, kuri „nukeltų“ „uţsklandą“ socialiai ir profesionaliai. Slaugytojai turėtų gebėti atskleisti pacientų problemas, naudodami „sąmoningą intervenciją“, tai yra: išklausyti pacientų susirūpinimą, per kurį gali būti atskleista, pavyzdţiui seksualinio prievartavimo patirtis, lytinės sveikatos sutrikimai, sukelti pašalinio vaistų poveikio, savo asmeninio lytinio gyvenimo sunkumai. Pagal šį modelio ţingsnį svarbu, kad psichikos sveikatos slaugytojai tinkamai įvertintų haliucinacijų turinį. Kuomet tai pasireiškia, slaugytojai turėtų vengti su pacientais kalbėti apie lytiškumo problemas, siekiant išvengti seksualizuoto paciento-slaugytojo susidūrimo. Tokiais atvejais reikalingas padidintas stebėjimas, kontakto su „tokiais“ pacientais išvengimas, „apsauginė prieţiūra“, tai yra pacientų nukreipimas į kokias nors kitas veiklas [31].
Remiantis H Peplau slaugos modeliu bei „Lytiškumo uţsklandos“ teorija slaugytojo - paciento ryšys atskleidţiamas per slaugytojo gebėjimą išklausyti pacientą, diskutuoti su juo, siekiant atskleisti paciento individualius išgyvenimus, su pagarba jo asmeniui ir patiems išgyvenimams. Taikomos teorijos ir modelio ryšys įgalina slaugytojus “atrišti tylos kodą”, gaubiantį, ţmonių, turinčių psichikos sutrikimų, lytiškumą. Lytiškumo uţsklandos teorija atskleidţia lytiškumo fenomeną psichiatrinėje slaugoje: pateikia kompleksą problemų, susijusių su pacientų lytiškumu ir suteikia slaugytojams konceptualius rėmus, įgalinančius valdyti savo veiksmus, sprendţiant pacientų problemas, susijusias su lytiškumu.
Anglijos mokslininkai R. Marsden R., Botell, (2010) patvirtino, kad Extending-PLISSIT modelis, sukurtas Davis ir Taylor (2006), slaugytojus įgalina inicijuoti dialogą su pacientais apie lytiškumą. Jų atliktas tyrimas su neurologinėmis ligomis sergančiais pacientais (motorinio neurono sutrikimas), atskleidė, kad taikomos modelio technikos padeda sudaryti galimybes pacientams atsiverti, išsakyti savo rūpesčius dėl lytiškumo, nustatyti geriausius būdą, diskusijų inicijavimui.[42]
Australijos mokslininkai Ch. Quin, B. Happell (2012) tyrinėję slaugytojų patirtis diskutuoti lytiškumo klausimais su psichikos sveikatos pacientais, panaudojo BETTER modelį, sukurtą Mick et all (2004), paremtą šešiomis strategijomis: pradedant nuo galimybės sudarymo pacientui išsisakyti dėl savo lytiškumo problemų, paaiškinimo jiems, kad tai svarbi gyvenimo kokybės dalis, toliau sudarant galimybę išsakyti savo rūpesčiams, tinkamo laiko toms problemoms spręsti paskyrimo ir parodymo pacientui, kad tikimasi konstruktyvaus pokalbio, taip pat, mokymo, aiškinimo apie vaistų, gydymo sukeltus pašalinius reiškinius ir informavo apie jų poveikį lytinei sveikatai, baigiant vertinimo duomenų ir taikytų intervencijų diskusijų metu dokumentavimo. Įrodyta, kad šis standartizuotas instrumentas, padėjo slaugytojams valdyti diskusijų procesą, integruoti lytiškumo aspektą ir su juo susijusius rūpesčius į slaugos praktiką. Tai pagalbinis įrankis, padedantis slaugytojams jaustis saugiai, sumaţinantis riziką, kalbantis aktualiais pacientams lytiškumo klausimais. [59] Vėlesnis pastarųjų autorių tyrimas, atliktas su kita tiriamųjų psichikos sveikatos slaugytojų grupe, dar kartą patvirtino BETTR modelio tinkamumą psichikos sveikatos slaugos praktikoje, išryškino diskusijų apie lytiškumo problemas svarbą. Modelis įgalino slaugos praktikos transformaciją: pokalbių apie lytiškumo problemas išvengimą keičiant įtraukimu ir įgyvendinimu praktikoje. [60]
1.3. Slaugytojų patiriamas komfortas, diskutuojant su pacientais apie jų
rūpesčius, susijusius su lytiškumu
Kaip teigia R. Januškevičiūtė ir kiti (2015), „komfortas – yra subjektyvus, individualus ţmogaus pageidaujamas <...> poreikis arba pageidaujama būklė, retai atirandanti savaime“ [4]. Šiame darbe bus analizuojamas slaugytojų komfortas, patiriamas, sprendţiant pacientų rūpesčius, susijusius su lytiškumu. Dar prieš keliolika metų J. Waterhouse (2004) tyrimas atskleidė, kad slaugytojai kalbėdami apie pacientų rūpesčius susijusius su lytiškumu, jaučia diskomfortą. Tuo pačiu, autorė akcentavo, kad toks procesas praktikoje reikalauja sudėtingų įgūdţių. Tiek slaugos studentams, tiek praktikams, o ,
ypač naujai įsidarbinusiems slaugytojams reikalingos specifinės ţinios ir įgūdţiai, tam, kad būtų atkreiptas tinkamas dėmesys į pacientų rūpesčius, slaugytojai nejaustų diskomforto. [14].
Magnan M. Reynolds K. E. E. Galvin (2005) konstatavo, kad slaugytojų mokymas lytiškumo temomis ir pasrengimas gali padėti slaugytojams pasiekti komfortą ir konfidencialumą tokiose diskusijose su pacientais. [44]]
J. Vassiliadau, E. Stamatopoulou et all (2008) Graikijoje atliktas tyrimas, kuriuo buvo siekiama ištirti slaugytojų, dirbančių kardiologijos srityje, veiklą diskutuojant su pacientais apie jų rūpesčius dėl lytiškumo, slaugytojų patiriamą komfortą diskusijų metu, ţinių lytiškumo tema lygį, atskleidė, kad tik maţiau negu pusė iš tyrime dalyvavusių slaugytojų, jautėsi komfortiškai. Dauguma nesijautė kompetengais diskutuoti šia tema, dėl ko, ir prieštaravo tokioms diskusijoms. [73].
A. C. Akinci et all. (2010) atliktas tyrimas Turkijoje atskleidė, kad daugiau kaip pusė jų tirtų slaugos studentų jautėsi komfortabiliai arba, šiek tiek, komfortabiliai diskusijų su pacientais apie lytiškumą, metu. Reikšmingas ryšys nustatytas tarp tų slaugos studentų, kurie nesijautė komfortabiliai, ir iniciatyvos uţmegzti pokalbį lytiškumo tema (p=0,00), su pacientais, idant išsiaiškinti jų patiriamus rūpesčius. [8].
H. Petaja (2010) atliktas tyrimas, pateikė pateikė išvadą, kad slaugytojai sulaukę klausimų iš pacienčių moterų apie susirūpinimą dėl lytiškumo jautė atsakomybę ir, todėl, patyrė ţemą komforto lygį. Autorė pasiūlė praktinį modelį, padėsiantį slaugytojams konstruktyviau kalbėtis su pacientais šia tema, jaustis komfortiškiau. [52]
Airijos mokslininkai A. Higgins, D. Sharek et all (2012) savo tyrime konstatavo, kad mokymo programų pritaikymas slaugytojams praktikams duoda teigiamų rezultatų. Jie įgyja ţinių, įgūdţių ir patiria didesnį komfortą kalbėdami apie lytiškumą.[34].
P. M. Bandeira et all (2015) konstatavo, kad lytiškumo temos įtraukimas į mokymosi procesą, padėtų slaugytojams išmokti labiau jaustis komfortiškiau tokių pokalbių su pacientais metu ir uţkirsti kelią potencialioms pacientų sveikatos problemoms ateityje. Slaugytojai nesijaučia gebantys profesionaliai diskutuoti apie lytiškumą su pacientais jiems rūpimais klausimais, jų manymu, tai jau „išeina“ iš profesionalumo ribų. Reikalingi gilesni tyrimai šia tema, diskusijos su visuomene, kas padėtų slaugytojams nejausti diskomforto diskutuojant apie lytiškumą, įgalintų veikti praktikoje profesionaliai ir etiškai [12].
Ch. Quinn et all (2015), taip pat, pritarė, kad specialios rekomendacijos slaugytojams, mokymai padėtų jaustis komfortabiliau, uţtikrintų konfidencialumą, sprendţiant pacientų problemas,
atsiţvelgiant į jų poreikius, susijusius su lytiškumu, intymumu, ir, tuo pačiu, ir uţtikrintų holistinės slaugos įgyvendinimą. [56].
1.4 Aplinkybės, trukdančios slaugytojams diskutuoti su pacientais lytiškumo
klausimais
M. Corte et all (2001) teigė, kad esminė prieţastis, dėl ko slaugytojai varţosi kalbėti su pacientais lytiškumo klausimais, yra slaugytojų poţiūris į lytiškumą. Jų atliktas tyrimas atskleidė, kad lytiškumas yra aktuali klinikinė problema psichikos sveikatos srityje, išryškino skirtingus slaugytojų poţiūrius: nors, ir suprato, kad psichikos sutrikimų turintys asmenys patiria sunkumų susijusių su lytiškumu, ir dauguma jų nori pasidalinti savo rūpesčiais su slaugytojais, tačiau slaugytojams tai sudėtinga įgyvendinti praktikoje. Tyrimas, taip pat, davė praktinės reikšmės. Autoriai pasiūlė „lytiškumo ideologijos“ skalę, skirtą slaugos studentams mokytis diskutuoti lytiškumo klausimais [17]
E. Maccann (2003) konstatavo kad, tam, jog slaugytojai galėtų pagelbėti pacientams dėl jų rūpesčių, susijusių su lytiškumu, jie turi patys išanalizuoti savo poţiūrį, vertybes, išsiaškinti nuogąstavimus, nuomones šiuo klausimu. Be to, slaugytojai turi suprasti, kaip valdyti situaciją kalbantis su pacientais lytiškumo klausimais, pasitikėti savo jausmais, klinikiniu mąstymu, kad galėtų mokyti ir padrąsinti pacientus kalbėtis apie savo rūpesčius. Autoriai rekomendavo įtraukti specialų mokymo kursą slaugytojams lytiškumo klausimais tiek slaugos studijų metu, tiek ir podiplominėse studijose. į mokymo programas specialų kursą slaugytojams [47.]
Magnan ir kitų autorių (2005) atliktas tyrimas identifikavo, kad laiko trūkumas ir didelis slaugytojų darbo krūvis, asmeninis komfortas ir konfidencialumas buvo aplinkybės, kurios trukdė skirti pakankamai dėmesio pacientų lytiškumo problemoms.[44]. M. R. Nusbaum et all (2004) buvo atskleidė, kad 65 metų amţiaus ir vyresni pacientai tvirtino jog iškilus su lytiškumu susijusiems klausimams, slaugytojai su jais apie tai kalbėjo noriai [49].
Graikijos mokslininkų atliktas tyrimas patvirtino, kad slaugytojai pripaţino lytinės sveikatos vertinimo svarbą, tačiau tai nelaikė savo profesine funkcija (Nakoppoulou et all, 2009). Mokslininkai akcentavo, kad lytinės sveikatos programa privalo būti įtrauktos į slaugytojų mokymosi kursą. [48].
Brazilijos mokslininkai Cardoso, Ziliotto et all (2013) teigė, kad slaugytojų asmeninės vertybės, įsitikinimai, tabu, prietarai, išankstinis nusistatymas trukdo suprasti psichikos sveikatos sutrikimų
turinčių pacientų su lytiškumo susijusius rūpesčius. Jų manymu, profesionalus priėjimas prie pacientų, jautrumas gali padėti sėkmingai spręsti pacientų lytiškumo problemas. Ir tik sisteminis slaugytojų mokymas padėtų sumaţinti su lyties raiška susijusias problemas slaugos praktikoje, įgalintų slaugytojus daugiau dėmesio skirti pacientų rūpesčiams [78].
B. Kungwengwe (2010) atlikta studija taip pat, atskleidţia, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp psichikos sveikatos slaugytojų turimų ţinių apie lytiškumą lygio ir poţiūrio į esamas pacientų sveikatos problemas šioje veikloje. Pasak autorės, pacientai turintys psichikos sutrikimų, labai daţnai turi su lyties raiška susijusių problemų, todėl psichikos sveiktos slaugytojų vaidmuo stiprinant pacientų lytinę sveikatą yra itin svarbus. [37]
Pasak Airijos mokslininkų Higgins et all (2005), daugeliui psichikos sveikatos prieţiūros darbuotojų diskusijos apie lytiškumą yra sudėtingas iššūkis, o, kada kalbama apie neuroleptikų vartojimo pasekmes psichikos pacientų lytiškumui – tai yra dvigubas tabu. Autoriai pabrėţia, kad esminis dalykas – psichikos slaugytojų mokymas ir parengimas diskutuoti su pacientais lytiškumo tema [30]. Jų tyrimas atskleidė, kad pacientai nėra visiškai patenkinti slaugytojų suteikiama informacija, mokymu apie neuroleptikų, antidepresantų pašalinius reiškinius, jų poveikį lyties gyvybinei veiklai. Patys slaugytojai turi parodyti daugiau iniciatyvumo ir padrąsinti pacientus kalbėti apie tai, kaip jie jaučiasi, kokie, su lyties funkcija susiję sutrikimai, juos neramina dėl medikamentų vartojimo. Jeigu slaugytojai bus pasitikintys savo kompetencija ir nesivarţys inicijuoti diskusijų su pacientais, pacientai jausis laisviau ir nebijos dalintis savo patirtimis ir rūpesčiais Tie patys mokslininkai A. Higgins et all, (2007) kito tyrimo metu akcentavo slaugytojų poţiūrio ir iniciatyvos diskutuoti su pacientais apie jų rūpesčius svarbumą. Slaugytojams reikalinga keisti savo paternalistinį poţiūrį į pacientų rūpesčius, tai yra, gebėti „sulauţyti tylos kodą“ ir „atidengti uţdangą“, po kuria „slypi“ susirūpinimas dėl patiriamo neigiamo medikamentų poveikio lyties funkcijai [29]. Kitas pastarųjų autorių A. Higgins et all (2009) tyrimas išskyrė su pacientų netinkamu seksualiniu elgesiu susijusias pacientų elgesiu kylančias grėsmes, rizikas psichikos sveikatos slaugytojams. Nepadorios uţuominos, kalbėjimas, seksualinis priekabiavimas, uţpuolimai - trukdančios aplinkybės, apriboja slaugytojų galimybes padėti pacientams spręsti jų problemas praktikoje. Todėl slaugytojams reikalingas tam tikras pasirengimas, kaip tinkamai reaguoti tokiose situacijose, suvaldyti tokį elgesį, kad būtų ir uţtikrinta saugi aplinka bei gerbiamos pacientų teisės. [28] Tolimesniame tyrime šie autoriai pastebėjo, kad psichikos sveikatos paslaugų gerinimui, didelės reikšmės turi pačių pacientų dalyvavimas savo sveikatos prieţiūroje, jų mokymas
sprendţiant individualius rūpesčius, o, taip pat, įtraukimas į mokymus kartu su personalu. Tai suteikia galimybes atskleisti jų patirtis, susirūpinimą keliančias prieţastis (Higgins et all, 2015) [30].
S. K. Kong Fong et all (2008) tyrinėję slaugos studentų ţinias ir pasirengimą diskutuoti su pacientais lytiškumo klausimais, nustatė, kad norint pagerinti šiuos studentų įgūdţius, reikalingi bendri mokymai slaugytojams praktikams, mentoriams ir slaugytojams vadovams. Toks mokymosi modelis, padėtų slaugos studentams praktikoje, sprendţiat jų rūpesčius, susijusius su lytiškumu. [38].
Anglijos mokslininkai R. Marsden, R.Botell, R. Marsden (2011) teigia, kad paprastai slaugytojai ir kiti sveikatos prieţiūros specialistai sunkiai inicijuoja pokalbį apie lytiškumą ir su tuo susijusius rūpesčius. Jie ragina pasitelkti mokslinius metodus savo praktikoje, kurie pagelbėtų spęsti sudėtingas pacientų problemas, tokias, kaip lytiškumo, laikytis konfidencialumo jų rūpesčių atţvilgiu. Atliktas tyrimas su neurologijos skyriaus pacientais pasitelkiant Extending-PLISSIT modelį sukurtą pagal (Davis and Taylor, 2006) įgalino slaugytojus inicijuoti dialogą, sudaryti galimybes pacientams atsiverti, išsakyti savo rūpesčius dėl lytiškumo. [42].
Nyderlandų mokslinikai (Hoekstra, Lesman-Leegte et all, 2012), tyrę, kokios aplinkybės su pacientais diskutuoti apie lytiškumą, ir, su tuo susijusias problemas, trukdė kardiologijos srityje dirbantiems slaugytojams, nustatė esmines iš jų - ţinių apie lytinę sveikatą ir įgūdţių konsultuoti šia tema trūkumą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad daugumai slaugytojų, kurie su pacientais kalbėjo ar retai kalbėjo apie jų rūpesčius šioje veikloje, labiau trukdė organizacinė tvarka sveikatos prieţiūros įstaigose, taip pat, aplinkybės sususijusios su kultūra ir religija bei nuostatos, kad pacientai yra per daug sergantys, kad diskutuotų su slaugytojais apie lytiškumą. Slaugytojus, kurie niekada nediskutavo su pacientais šiais klausimais, labiau trikdė įgūdţių diskutuoti stoka, vyresnio amţiaus pacientai bei pačių pacientų nenoras kalbėtis apie savo rūpesčius dėl lytiškumo. Maţdaug apie pusė jų tirtų slaugytojų ne tik, kad nepasisiūlė padėti spręsti pacientų problemų, susijusių su lytiškumu, bet ir nenukreipė jų pas kitus specialistus dėl šių problemų. [27].
D. Wright, C. Pugnaire-Gros (2010) atliktas tyrimas, siekiant paskatinti slaugytojų dialogą su pacientais, sprendţiant jų lytiškumo problemas, akcentavo slaugytojų ir slaugos vadovų bendradarbiavimą. Jų tyrimas išryškino transformacinės lyderystės stiliaus tinkamumą, siekiant tobulinti ir vystyti slaugą šioje svarbioje pacientų sveikatos prieţiūros srityje, slaugos vadovų palaikymo poreikį slaugytojų veikloje, sprendţiant pacientų lytiškumo problemas. slaugytojų poreikį norą būti pala. Slaugytoji [77].
Tas pačias aplinkybes, kaip poţiūris, mokymai, turinčias įtakos kalbantis su pacientais jiems rūpimais klausimais dėl lytiškumo, išskiria ir amerikiečių autoriai (Lim, Levit, 2011). „Jeigu neklausia“, „negaliu kalbėti“ – tokia slaugytojų elgsena, teigė autoriai. Homofobija, stigma nulemia sveikatos prieţiūros netolygumus, todėl įvairių seksualinių maţumų atstovų dėl lytiškumo keliamus rūpesčius daţnai lydi nesupratimas, diskriminacija. Pastarieji mokslininkai nustatė, kad ţinių pagerinimas, simuliaciniai mokymai, kurie buvo įgyvendinti įvairiose slaugos mokyklose, ligoninėse, sąlygojo poţiūrio į pacientų sveikatos sutrikimus ir rūpesčius dėl jų netradicinio lytiškumo pozityvumą, pagerino jų sveikatos prieţiūros rezultatus. Ir, jeigu slaugytojai yra atsidavę savo profesinei misijai, jie privalo rasti būdus kaip patenkinti pacientų, kurie yra ne tokios lytinės orientacijos, kaip jie patys, poreikius [41].
1.5. Asmeninės savybės
Psichikos sveikatos slaugytojai kasdien dalyvauja sprendţiant įvairias pacientų sveikatos problemas. Kiekvienas slaugytojas pasiţymi skirtingu charakteriu, gebėjimais, asmeninėmis savybėmis. Pasak, Bukšnytės- Marmienės; ir kt. (2012) „asmenybės bruoţai (savybės) yra reikšmingi kintamieji <...> organizacijų kontekste“ [Bukšnytė- Marmienė; ir kiti, 2012, p. 125]. Slaugytojai – svarbūs gydymo įstaigos (organizacijos) darbuotojai, todėl asmeninių savybių nustatymas, siekiant išanalizuoti slaugytojų poţiūrį į pacientų lytiškumą, pasirinktas neatsitiktinai, ir, galima sakyti, tiek dėl mokslinio, tiek dėl praktinio susidomėjimo. Gydymo įstaigų slaugos vadovams aktualu ţinoti, kokios asmeninės savybės gali būti susijusios su slaugytojų veikla, šiuo atveju, su veikla, sprendţiant pacientų rūpesčius, susijusius su lytiškumu, siekiant pacientų slaugos gerinimo įstaigoje. Mokslininkai tyrinėję darbuotojų asmeninių savybių ir darbo motyvacijos sąsajas, nustatė, kad atvirumu pasiţymintys asmenys (moterys), pasiţymėjo ir aukštesne darbo motyvacija (A. Endriulaitienė ir kiti, 2012), o, M. Shimizutani, Y. Odagiri et all (2008), tyrinėję slaugytojų asmeninių savybių ir pervargimo sąsajas nustatė, kad slaugytojai su labiau išreikštomis neurotiškumo ir maţiau - ekstravetiškumo savybėmis, buvo labiau linkę į pervargimą ir stresą, susijusį su pozityviu jų elgesiu, sprendţiant konfliktus su pacientais, o, su maţiau išreikštu neurotiškumu, bet su stipresne ekstraversija, labiau linkę į stresą ir pervargimą, susijusį su konfliktiniu elgesiu su pacientais [3, 66]. Remiantis mokslininkų įţvalgomis suformuluojamas vienas iš šio darbo uţdavinių – nustatyti psichikos sveikatos slaugytojų asmeninių savybių sąsajas su jų poţiūriu į pacientų lytiškumą.
L. Bukšnytė-Marminė (2012; cit. iš Ţukauskienės, Barkauskienės, 2006) teigė, kad asmenybės bruoţai (savybės) vertinami pagal „Didţiojo penketo“ metodiką sekančiai:
Neurotiškumas (neurotizmas) – būdingas dirgliems, irzliems, impulsyviems, neimastingiems,
priešiškiems asmenims;
Ekstravertiškumas (ekstraversija) – būdingas draugiškiems, aktyviems, atkakliems,
optimizmo nestokojantiems asmenims;
Atvirumas (atvirumas naujovėms) – būdingas intelektualiems, lakios vaizduotės ir laisvo
mąstymo asmenims;
Nuoširdumas (sutariamumas) - būdingas paslaugiems, atlaidiems, patikliems, altruistiškiems,
kito uţjautimu ir supratimu, pastangomis padėti kitiems asmenims;
Sąţiningumas (sąmoningumas) – būdingas organizuotiems, patikimiems, atsakingiems
asmenims. [60]
„Didţiojo penketo“ (Big five) terminas 1981 metais buvo pasiūlytas amerikiečių psichologo
Golderbergo. Klausimynas sudarytas J.Kentle ( 1991); pagal cit iš McCrane, Costa, 1991) [34]. Pasak A. Bunevičiaus (2005) „šiuolaikinėje psichologijoje šis penkių faktorių modelis <...> yra populiariausias [Bunevičius, 2005, p.34]. [1].
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo organizavimas ir eiga
Tyrimas buvo atliekas 2013-2014m. Respublikinės “X” ligoninės Psichiatrijos klinikoje “A” ir “B” sektoriuose.
2.2. Tyrimo instrumentai
Tyrimo duomenims rinkti buvo naudojama . Anketa sudaryta iš trijų dalių. Pirmoji dalis – skalė
„Slaugytojų poţiūrio į pacientų lytiškumą ir komforto nustatymas “, sukurtas pagal autorius A. C.
Akinci ir kt, N.Saunamaki ir kt. bei Ph. Baker. A. C. Akinci ir kt. [8,65]. Ši skalė sudaryta iš 18 dimensijų (klausimų). Dešimt pirmųjų (1-10) šios skalės dimensijų (klausimų) sukurti nustatyti psichikos slaugytojų požiūriui į pacientų lytiškumą, sekančios aštuonios dimensijos (11-18 klausimai) skirtos nustatyti patiriamą slaugytojų komfortą, diskutuojant su pacientais lytiškumo klausimais, atliekant procedūras. Taigi, skalė suskirstyta į du poskalius „poţiūrio į pacientų lytiškumą“ ir
„patiriamas komfortas“. Požiūriui nustatyti, respondentų klausiama, ar jie su lyties raiška susijusių
pacientų rūpesčių aptarimą su jais laiko svarbia savo veiklos sritimi, ar slaugos studijų metu turėtų būti susipaţįstama su pacientams kylančiais rūpesčiais dėl lytiškumo įvairių susirgimų metu, ar tiriamųjų slaugytojų studijų metu pakankamai dėmesio buvo skiriama pacientų konsultavimo klausimais įgūdţiams lavinti, taip pat, ar tiriamieji jaučiasi pakankamai susipaţinę su pacientams kylančiais rūpesčiais dėl jų lytiškumo, ar jų įgūdţiai pakankamai geri diskutuoti su pacientais šiais klausimais, klausiama ar slaugytojų asmeninės savybės gali turėti jų aktyvumui diskutuoti su pacientais lytiškumo klausimais, ar norėtų šiuos įgūdţius ir ţinias tobulinti. Patiriamam komfortui nustatyti, respondentų buvo klausiama ar įprastai pacientų klausimai apie lytiškumą jų netrikdo, ar jaučia didesnį diskomfortą diskutuodami apie rūpestį dėl lytiškumo su priešingos lyties pacientais nei su tos pačios, ar su jaunesnio amţiaus pacientais, nei su vyresniais, ar jaučiasi įprastai, atliekant pacientams procedūras (injekcijos į raumenis, kateterizavimas, maudymas), ar jaučia būtinybę paaiškinti pacientams apie pašalinį neuroleptikų ir antidepresantų poveikį lyties raiškai, ar išvis nedrįsta apie tai paaiškinti pacientams, ar vyresnio amţiaus slaugytojai maţiau varţosi kalbėti su pacientais šiais klausimais negu jaunesni jų kolegos.
Atlikus visos skalės vidinio nuoseklumo vertinimą, apskaičiuotas Cronbacho alfa koeficientas. Cronbach alfa koeficientas remiasi atskirų klausimų, sudarančių klausimyną, koreliacija ir įvertina, ar
visi skalės klausimai atspindi tiriamąjį dydį.[35]. Gauta visos skalės reikšmė- 0,677. Atskirai skaičiuota „poţiūrio“ nustatymo klausimams (1-10), gauta reikšmė – 0,728, „komforto“ įvertinimo klausimams (11-18)- gauta reikšmė – 0,510. Cronbach alfa koeficientas remiasi atskirų klausimų, sudarančių klausimyną, koreliacija ir įvertina, ar visi skalės klausimai atspindi tiriamąjį dydį.[7]. (1 Lentelė)
1 lentelė. „Požiūrio į pacientų rūpesčius dėl lytiškumo ir patiriamo komforto, diskutuojant su pacientais šiais klausimais vertinimo“ bei „Aplinkybių, trukdančių diskutuoti su pacientais lytiškumo klausimais bei atlikti slaugos procedūras“ skalių/subskalių patikimumo vertinimas
Antroji skalė „Aplinkybės, trukdančios slaugytojams diskutuoti su pacientais lytiškumo
klausimais bei atlikti slaugos procedūras“ sukurta vadovaujantis Magnan, et all (2005), Akinci et all.
(2011), atliktais moksliniais tyrimais [8,44].
Ją sudaro 21 dimensija (klausimai). Nustatytas skalės vidinis nuoseklumas, Cronbach alfa – 0,649. Respondentų buvo prašoma atsakyti ar jie supranta savo profesinę pareigą kalbėtis su pacientais apie pacientų rūpesčius dėl lytiškumo, ar jie suvokia, kad pacientai tikisi tokių pokalbių, ar skiria pakankamai laiko tokiems pokalbiams, ar labiau jaučia diskomfortą tokiose diskusijos, ar – komfortiškai, ar jų manymu tokiems pokalbiams reikalingas pacientų sutikimas, ar tokioms diskusijoms trukdo asmeninis slaugytojų poţiūris į lytiškumą, ar tai pernelyg privatus pacientų reikalas, ar juos trikdo pernelyg seksualizuotas pacientų elgesys, klausimai dėl netradicinės lytinės orientacijos, nepakankamos ţinios, ar slaugytojai geba įvertinti su lytiškumu susijusių haliucinacijų, kliedesių turinį ir kt. (1 lentelė)
Trečioji skalė - „Didţiojo penketo“ (Big five Inventory) klausimynas (J. Ir D. Kentle (1991), vadovaujasi McCrae R.R. ir P.T.Costa), skirtas nustatyti tiriamųjų asmenines savybes. Mokslininkės R. Ţukauskienė, R. Barkauskienė (2006) atliko Didţiojo penketo modelio (NEO-PI-R testo)
Skalės/susbkalės
Klausimų skaičius (N)
Cronbach alpha reikšmės Skalė „Poţiūris į pacientų rūpesčius dėl jų lytiškumo ir
patiriamas komfortas“ 18 0,77
Poskalė „Poţiūris į pacientų lytiškumą“ 10 0,73
Poskalė „Patiriamas komfortas vertinimas“ 8 0,51
Skalė „Aplinkybės, trukdančios slaugos praktikoje
diskutuoti su pacientais lytiškumo klausimais bei atliekti
psichometrinių rodiklių analizę bei standartizaciją ir nustatė: lietuviškoji NEO PI-R versija yra patikima, validi ir gali būti naudojama mokslinių tyrimų tikslais [1]. Klausimynas ne kartą naudotas ir kitų Lietuvių mokslininkų atliktuose tyrimuose, jo skalės vidinis suderinamumas patikrintas bei instrumento validumas matuoti asmenines savybes įrodytas. Klausimyną sudaro 22 būdvardţių poros. Tiriamųjų buvo prašoma paţymėti skaičių (nuo 1 iki 5), nurodantį, kokia dalimi jie sutinka arba nesutinka su pateiktais teiginiais, kur: „1“- „visiškai sutinku“; „2“- „iš dalies sutinku“; „3“- „nei sutinku, nei nesutinku“; „4“- „iš dalies sutinku“; „5“- „visiškai sutinku“ [1].
2. lentelė Didžiojo penketo asmeninių savybių dimensijų vertinimas
Asmeninių savybių dimensijos Vertinimas
Ekstravertiškumas 1,11,16,26,36, Atvirkščiai:6,21,31
Nuoširdumas 7,17,22,32,42, Atvirkščiai:2,12,27,37
Sąţiningumas 3,13,28,33,38, Atvirkščiai: 8,18,23,43 Neurotiškumas 4,14,19,29,39, Atvirkščiai: 9,24,34
Atvirumas 5,10,15,20,25,30,40,44, Atvirkščiai: 35,41
Pirmosios ir antrosios skalių klausimas vertinamas nuo 1 iki 5. Kur „1“reiškia „nesutinku“, „2” – “iš dalies nesutinku”, “3” – “nei sutinku, nei nesutinku”, ”4” – “iš dalies sutinku”, “5” – “ sutinku”. Kadangi „1“ – „nesutinku“ ir „2“– nei sutinku, nei nesutinku iš esmės reiškia nesutikimą, todėl buvo perkoduoti į „1“– „nesutinka“, „3“nei sutinku, nei nesutinku“ – abejonė, perkoduota į „3“-“neturi nuomonės“, „4“,“5“ – iš esmės reiškia „sutikimą, perkoduota į „4“ – „sutinka“. Pirmosios skalės poskalės „poţiūrio į pacientų lytiškumą“ vertinimas „penki“ reiškė geresnį/palankesnį poţiūrį į pacientų lytiškumą, „vienas“ – nepalankesnį, o antrosios poskalės „patiriamas komfortas“ atvirkščiai, kuo suminis balas maţesnis – tuo komfortas didesnis, maţiau jaučiama diskomforto. Suminis balas reiškia, kad kuo jo reikšmė didesnė, tuo poţiūris į pacientų lytiškumą ar atskira jo dimensija bus palankiau vertinama. Antrosios skalės didesnis suminis balas reiškia – pritarimą, kad egzistuoja aplinkybė, trukdanti su pacientais diskutuoti lytiškumo klausimais. Suminis balas reiškia, kad kuo jo reikšmė didesnė, tuo saugos klimatas“ ar atskira jo dedamoji (dimensija) bus palankiau vertinama.
Trečiosios skalės „Asmeninės savybės“ vertinama kiekviena asmenybės dimensija atskirai, sudedant skirtingų būdvardţių porų derinių atsakymų balus. kaip nurodyta autorių. Kiekvienai
asmenybės dimensijai atskirai sudedama bendra atitinkamų būdvardţių porų atsakymų balų aritmetinė suma, išskyrus paţymėtus „Atvirkščiai“, kurie vertinami: „1“ atitinka „5“, „2“ – „4“, „3 -3“; „4“-„2“, „5“ –„1“. Nustatoma vyraujanti asmenybės savybė, kurios surinktų balų artitmetinė suma yra didţiausia.[ 7]. Rezultatai pateikti 2 lentelėje.
2.3. Tiriamųjų imtis ir jos charakteristikos
Dalyvauti tyrime buvo kviečiami visi tiriamuoju laikotarpiu įstaigoje dirbantys slaugytojai, turintys, ne maţesnę, kaip vienerių metų darbo patirtį. Psichiatrijos klinikoje dirba 150 (psichikos sveikatos slaugytojų), tiek buvo išdalinta anketų, tai yra, visiems tuo metu dirbusiems psichikos sveikatos slaugytojams. Grąţintas toks pat skaičius anketų. Dvi anketos – grąţintos neuţpildytos, dvi neatitiko atrankos kriterijų (darbo patirtis – maţesnė negu 1 metai). Tolimesnei analizei panaudotos 146 anketos. Atsako daţnis – 97,3 proc.
3 lentelė. Respondentų sociodemografiniai rodikliai (N-146)
Sociodemografiniai rodikliai Procentai (n)
Lytis Moteris 97,9 (143) Vyras 2,1 (3) Išsimokslinimas Aukštesnysis (71,2) 104 Aukštasis neuniversitetinis (20,5) 30 Aukštasis universitetinis (8,2)12 Pareigos Slaugytojas (-ja) (89,0) 130
Vyr. slaugytojas (-jas) (11,0)16
Darbo patirtis
Iki 20 metų (43,6) 71
Daugiau kaip 20 metų (51,4) 75
Amţius
Iki 45 metų ir 45 metai (37,7) 55
Slaugytojų amţiaus vidurkis siekė 48,71 (SN - 9,63) metus. Jauniausiam darbuotojui buvo 22 metai, vyriausiam - 72 metai. Slaugytojų darbo patirtis vidutiniškai – 20,9 metų (SN 10,90). Maţiausia darbo patirtis siekė 2 metus, didţiausia - 48 metus.
Tyrimo rezultatai buvo analizuojami vertinant slaugytojų amţių, lytį, darbo patirtį, išsimokslinimą, pareigas, padalinį, kuriame dirba. Respondentų sociodemografiniai duomenys pateikiami 3 lentelėje.
Rezultatai parodė, kad didţioji dalis slaugytojų buvo moterys, tai sudarė 97,9 proc. (n=143), vyrų buvo tik 2,1 proc. (n=3). Didţiausia dalis slaugytojų 71,2 proc., (n=104) turėjo aukštesnįjį išsimokslinimą, aukštąjį neuniversitetinį išsimokslinimą turėjo 20,5 proc., (n=20), o - maţiausia dalis respondentų turėjo aukštąjį universitetinį išsimokslimimą, tai sudarė - 8,2 proc., (n=12). Pagal pasiskirstymą pareigų grupėse, didţiausia dalis buvo slaugytojų, dirbnančių skyriuoe – 89,0 proc., (n=130), maţesnė dalis buvo aukštesnių pareigų slaugytojų – vyresniųjų slaugytojų – 11,0 proc. (n=16). Dvidešimties metų ir maţesnę darbo patirtį turėjo 43,6 proc. (n=71) respondentų, didesnė dalis respondentų turėjo daugiau negu dvidešimt metų darbo patirtį – 51,4 proc., (n=75). Jaunesnio amţiaus, tai yra turintys 45 metus ir maţiau 37,7 proc., (n=55), vyresnių kaip 45 metai buvo 62,3 proc. (n= 91).
2.4. Tyrimo etika
Prieš tyrimą, ligoninės administracija buvo supaţindinta su būsimu tyrimu, pristatyti tyrimo instrumentai. Gauti raštiški “A” ir “N” sektorių administracijos leidimai atlikti slaugytojų apklausą (3 ir 4 priedai).
Gavus šiuos sutikimus, buvo kreiptasi į LSMU Bioetikos centrą ir gautas pritarimas Nr. BEC-KS (M)-198 (1 priedas) atlikti tyrimą.
Tyrėjai, supaţindinus tiriamuosius su svarbiausiais atliekamo tyrimo aspektais, jiems buvo pateikiama pasirašyti „Tiriamojo asmens sutikimo forma (2 priedas). Uţtikrinant anonimiškumo principą, tiriamieji buvo informuoti, kad jiems nereikia rašyti vardo ir pavardės.
Analizuojant ir pateikiant rezultatus, siekiant uţtikrinti duomenų konfidencialumo principą, sveikatos prieţiūros įstaigų ir skyrių pavadinimai buvo uţkoduoti. Tyrimo rezultatai bei duomenys skelbiami tik apibendrinti.
2.5. Statistiniai metodai
Duomenų analizė buvo atlikta naudojant statistinį programinį paketą SPSS 20.0 for Windows (angl. Statistical Package for the Social Science). Naudojant Kolmogorovo-Smirnovo testą palyginome analizuojamų duomenų rinkinį (nuo 1 iki 18 klausimo ir nuo 1 iki 21 klausimo ir normalaus skirstinio duomenų rinkinį su tokiu pačiu vidurkiu ir standartiniu nuokrypiu. Šis testas buvo reikšmingas, p<0,001, tai reiškia, kad skirstinys reikšmingai skiriasi nuo normaliojo skirstinio, tai yra skirstinys nėra normalus. Tokiu būdu, dviejų nepriklausomų imčių palyginimui, tai yra, tarp sektorių buvo naudojamas
Man Whitney U testas.
Persono chi (chi kvadrato) kriterijumi buvo tikrinami statistiniai reikšmingumai tarp
socialinių ir demografinių charakteristikų. Koreliaciniams ryšiams tarp kintamųjų nustatyti buvo naudojamas Spearman„o ranginės koreliacijos koeficientas. Moksliniuose darbuose įprasta ribine statistinio reikšmingumo reikšme pasirinkti – 0,05. Teigiamas koreliacijos koeficientas reiškia, kad vienam kintamajam didėjant, kitas kintamasis didėja taip pat. Neigiamas koeficientas reiškia atvirkštinį ryšį tarp kintamųjų [7]
3 REZULTATAI
3.1. Psichikos sveikatos slaugytojų poţiūris į pacientų lytiškumą
Siekiant nustatyti slaugytojų poţiūrį į pacientų lytiškumą jiems buvo pateikta 10 teiginių su kuriais respondentai galėjo sutikti, nesutikti ar neturėti nuomonės. Šioje dalyje pateikiami tyrimo dalyvių atsakymų rezultatai, sutikusių su pateiktas teiginiais. Rezultatų analizės duomenys pateikti 4 lentelėje.
4 lentelė . Psichikos sveikatos slaugytojų požiūris į pacientų lytiškumą
Teiginys Visi psichikos sveikatos slaugytojai Proc. (n) A sektorius Proc. (n) M sektorius Proc. (n)
Su lyties raiška susijusių paciento rūpesčių aptarimas yra svarbi įvairių specialybių slaugytojų veiklos sritis
69,9 (102) 75,9 (60) 62,7(42) Slaugos studijų metu turėtų būti susipaţįstama su
pacientams kylančiais rūpesčiais dėl jų lytiškumo, įvairių susirgimų metu
91,1 (133) 94,9 (75) 86,6 (58)
Slaugos studijų metu turėtų būti mokoma atsakyti į pacientų klausimus, susijusius su jų lytiškumu
90,4 (132) 94,9 (75)* 85,1 (57)
Jūsų slaugos studijų metu buvo skiriama pakankamai dėmesio susipaţinti su pacientų patiriamu rūpesčiu, kylančiu dėl jų lytiškumo, įvairių susirgimų atvejais
24,0 (35) 29,1 (23) 17,9 (12)
Jūsų slaugos studijų metu buvo skiriama pakankamai dėmesio pacientų konsultavimo lytiškumo klausimais įgūdţių lavinimui
22,6 (33) 25,3 (20) 19,4 (13)
Jūs esate pakankamai susipaţinę su pacientams kylančiais rūpesčiais dėl lytiškumo, įvairių susirgimų atvejais
37,0 (54) 45,6 (36)* 26,9 (18)
Jūsų įgūdţiai diskutuoti su pacientais lytiškumo klausimais yra geri
37,0 (54) 40,5 (32) 32,8 (22) Jūsų pasirengimas gali turėti įtakos Jūsų aktyvumui
diskutuojant su pacientais lytiškumo klausimais
66,5 (97) 74,7 (59) 56,7 (38)
Jūsų asmeninės savybės gali turėti įtakos Jūsų aktyvumui diskutuoti lytiškumo klausimais su pacientais
62,3 (91) 84,6 (51) 59,7 (40)
Jūs norėtumėte tobulinti savo ţinias ir įgūdţius konsultuoti pacientus lytiškumo klausimais
77,4 (113) 78,5 (62) 76,1(51)
