SERGANČIŲJŲ PSICHIKOS SUTRIKIMAIS GYVENIMO BŪDO YPATYBĖS

1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS

PSICHIATRIJOS KLINIKA

Medicinos vientisųjų studijų programa Baigiamasis magistro darbas

SERGANČIŲJŲ PSICHIKOS SUTRIKIMAIS GYVENIMO BŪDO

YPATYBĖS

Autorius: Rasa Kornelija Marozaitė Mokslinis vadovas: dr. Aida Kunigėlienė

2

Turinys

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5

6. SANTRUMPOS ... 6

7. SĄVOKOS ... 7

8. ĮVADAS ... 8

9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10

10. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

10.1. Gyvenimo būdo rekomendacijos ... 11

10.1.1. Fizinio aktyvumo rekomendacijos ... 11

10.1.2. Mitybos rekomendacijos ... 11

10.1.3 Alkoholio vartojimo ir rūkymo rekomendacijos ... 12

10.2 Gyvenimo būdo svarba žmogaus psichikos sveikatai ... 13

10.3 Psichikos sutrikimais sergančių asmenų gyvenimo būdas ... 15

11. TYRIMO METODIKA ... 17

12. TYRIMO REZULTATAI ... 20

12.1 Respondentų sociodemografiniai rodikliai ... 20

12.2 Respondentų požiūris į sveiką gyvenseną ... 23

12.3 Respondentų mitybos įpročiai ... 24

12.4 Respondentų rūkymas ... 28

12.5 Respondentų alkoholio vartojimas ... 29

12.6 Respondentų fizinis aktyvumas ... 30

13. REZULTATŲ APTARIMAS... 32

14. IŠVADOS ... 34

15. REKOMENDACIJOS ... 35

3

1. SANTRAUKA

Autorius: Rasa Kornelija Marozaitė

Darbo tema: Sergančiųjų psichikos sutrikimais gyvenimo būdo ypatybės.

Tyrimo tikslas: Nustatyti sergančiųjų psichikos sutrikimais gyvenimo būdo ypatybes.

Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti tiriamųjų socialinius-demografinius veiksnius. 2. Nustatyti sergančiųjų depresija gyvenimo būdo įpročius. 3. Nustatyti sergančiųjų šizofrenija gyvenimo būdo įpročius. 4. Nustatyti ir palyginti tiriamųjų psichikos sutrikimo bei gyvenimo būdo įpročių sąsajas.

Atranka ir tyrimo metodai: Tyrimo dalyviai - depresija ir šizofrenija sergantys pacientai, gydomi LSMU KK Psichiatrijos klinikoje. Iš viso į tyrimą įtraukti 72 asmenys - 36 sergantys šizofrenija ir 36 sergantys depresija. Tiriami pacientai yra abiejų lyčių, pilnamečiai asmenys, nuo 18 iki 64 metų amžiaus. Tyrimo metodas – vienmomentinė anoniminė anketinė apklausa, apimanti sociodemografinių veiksnių, mitybos, žalingų įpročių ir fizinio aktyvumo vertinimą. Tiriamųjų duomenų statistinė analizė atlikta panaudojant MS Excel 2003 ir „SPSS 21.0 for Windows“ statistinį paketą.

Tyrimo rezultatai ir išvados: 1. Depresija sergantys tiriamieji buvo vyresni ir dažniau įgyję aukštąjį išsilavinimą nei šizofrenija sergantys tiriamieji. Didesnė šizofrenija sergančių tiriamųjų dalis buvo vieniši. 2. Dauguma depresija sergančių tiriamųjų įvertino savo fizinės sveikatos būklę neigiamai ir nurodė, kad jiems yra svarbu sveikai maitintis. Dauguma depresija sergančių tiriamųjų turėjo antsvorį arba nutukimą ir neatitiko PSO mitybos rekomendacijų pagal suvartojamų daržovių kiekį gramais ir valgymų per parą skaičių. Dauguma depresija sergančių tiriamųjų yra nepakankamai fiziškai aktyvūs. Didžioji dalis depresija sergančių tiriamųjų kasdien arba nepastoviai rūko. Rizikingi alkoholio vartojimo lygiai stebimi tik mažoje depresija sergančių tiriamųjų grupės dalyje. 3. Sveika mityba svarbi mažesniajai daliai šizofrenija sergančių pacientų grupės. Didžioji dalis šizofrenija sergančių tiriamųjų neatitiko PSO mitybos rekomendacijų pagal suvartojamų daržovių kiekį gramais ir valgymų per parą skaičių. Dauguma šizofrenija sergančių pacientų nesilaiko mitybos režimo. Dauguma šizofrenija sergančių tiriamųjų yra nepakankamai fiziškai aktyvūs. Didžioji dalis šizofrenija sergančių tiriamųjų kasdien arba nepastoviai rūko. Rizikingi alkoholio vartojimo lygiai stebimi tik mažoje šizofrenija sergančių tiriamųjų grupės dalyje. 4. Lyginant depresija ir šizofrenija sergančių tiriamųjų atsakymus nustatyta, kad depresija sergantys pacientai dažniau savo fizinės sveikatos būklę vertino neigiamai. Didesniam asmenų skaičiui šizofrenija sergančioje grupėje sveika mityba yra nesvarbi. Daugiau šizofrenija sergančių pacientų nesilaiko mitybos režimo. Vertinant tiriamųjų kūno masės indeksą, rūkymą, alkoholio vartojimą, fizinį aktyvumą skirtumų tarp lyginamųjų grupių nenustatyta.

Rekomendacijos: Rekomenduojama aktyviau šviesti psichikos ligomis sergančius pacientus apie sveiką gyvenimo būdą, pagrindinius jo komponentus ir tarptautines rekomendacijas. Rekomenduojama supažindinti psichikos ligomis sergančius pacientus su sveiko gyvenimo būdo įtaka ir nauda psichinei sveikatai. Rekomenduojama atlikti didesnės apimties tyrimus, nagrinėjančius įvairiomis psichikos ligomis sergančiųjų gyvenimo būdo ypatybes.

4

2. SUMMARY

Author: Rasa Kornelija Marozaitė

Topic: Lifestyle peculiarities of patients with mental disorder

Research Goal: Determine peculiarities of patients with mental disorders

Objectives: 1. Determine social-demographic factors of research subjects. 2. Determine lifestyle peculiarities of patients with depression. 3. Determine lifestyle peculiarities of patients with schizophrenia. 4. Determine and compare connection between mental disorders and lifestyle of subjects.

Research methodology and subject selection: Research subjects are patients diagnosed with depression and schizophrenia, treated in LSMU KK Psichiatric hospital. 72 subjects were included in the research – 36 diagnosed with schizophrenia and 36 diagnosed with depression. Subjects age range from 18 to 64 years, both male and female. Methodology – instantaneous anonymous questionnaire that includes sociodemographic, dietary, addiction and physical activity evaluation. Statistical analysis of research data has been accomplished by using MS Excel 2003 and SPSS 21.0 for Windows software.

Research results and conclusions: 1. Patients diagnosed with depression were older, they had Higher Education more often compared to patients with schizophrenia. Patients with schizophrenia were single more often. 2. Majority of patients with depression evaluated condition of their physical health negatively and specified that they should consume more healthy food. Majority of patients with depression were overweight of obese and did not comply with WHO nutrition recommendations calculating amount of consumed vegetables in grams per eating times in a day. Majority of patients with depression are not sufficiently physically active. Majority of patients with depression smoke every or every other day. Dangerous levels of alcohol consumption are visible in minority of subjects, diagnosed with depression. 3. Healthy diet is important to lesser part of patients diagnosed with schizophrenia. Majority of patients with schizophrenia did not comply with WHO dietary recommendations calculating amount of consumed vegetables in grams per eating times a day. Majority of patients with schizophrenia do not follow eating routine. Majority of patients with schizophrenia are not sufficiently physically active. Majority of patients with schizophrenia smoke every or every other day. Dangerous levels of alcohol consumption are visible in minority of subjects, diagnosed with schizophrenia. 4. It’s been determined, comparing answers provided by subjects, diagnosed with depression or schizophrenia, that patients with depression evaluated their physical health negatively more often. Healthy diet is not important to majority of patients diagnosed with schizophrenia. More patients with schizophrenia than depression, do not follow healthy eating routine. Comparing body mass index, smoking and alcohol consumption, physical activity, differences between compared groups were not found.

Recommendations: It is recommended to educate patients with mental disorders about healthy lifestyle, main features of it and international recommendations. It is recommended to introduce patients with mental disorders to healthy lifestyle impact and benefits to mental health. It is recommended to complete bigger research, analysing various lifestyle peculiarities of patients with mental disorders.

5

3. PADĖKA

Dėkoju mokslinio darbo vadovei doc. dr. Aidai Kunigėlienei už visokeriopą pagalbą bei palaikymą rašant magistro baigiamąjį darbą.

4. INTERESŲ KONFLIKTAS

Autoriui interesų konflikto nebuvo.

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Baigiamasis magistro darbas atliktas gavus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro leidimą Nr. BEC-MF-402. Leidimo išdavimo data: 2018 05 09.

6

6. SANTRUMPOS

PSO – Pasaulio Sveikatos Organizacija. KMI – kūno masės indeksas.

SAV – standartinis alkoholio vienetas.

LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno Klinikos.

TLK-10 – Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtasis papildytas ir pataisytas leidimas.

RAPA – angl. The Rapid Assessment of Physical Activity - greitas fizinio aktyvumo įvertinimo testas. AUDIT - angl. The Alcohol Use Disorders Identification Test – alkoholio vartojimo sutrikimų nustatymo testas.

SPSS – angl. Statistical Package for the Social Sciences. p – patikimumo lygmuo

7

7. SĄVOKOS

Depresija - liguistai prislėgta, liūdna nuotaika, kuriai paprastai būdinga sulėtėjęs mąstymas ir prislopinti judesiai. Greta šių pagrindinių depresijos požymių, dažnai pasireiškia ir menkavertiškumo, kaltumo idėjos. (Dembinskas, 2003)

Šizofrenija - lėtinė psichikos liga, kuri pažeidžia emocijų, mąstymo bei valios sferas; ligai progresuojant ryškėja negatyvi simptomatika (vystosi šizofreninis defektas). (Dembinskas, 2003)

8

8. ĮVADAS

Sveikas gyvenimo būdas - vienas svarbiausių veiksnių geros asmens sveikatos būklės užtikrinimui. Jau 1974 metais M. Lalonde paskelbė, kad asmens sveikatą 50% lemia būtent jo elgsena ir gyvensena, kai tuo tarpu genetiniai ir biologiniai veiksniai – 20%, aplinka – 20%, o sveikatos priežiūra – 10%.[1]. Yra daug įvairių nuomonių į kiek komponentų turėtų būti atsižvelgta, vertinant asmens gyvenseną, tačiau tyrimai rodo, kad pagrindiniai kriterijai yra sveika mityba, fizinis aktyvumas bei žalingi įpročiai. [2][3][4]

Nustatytas stiprus ryšys tarp ydingų gyvenimo būdo pasirinkimų ir įvairių somatinių susirgimų, tame tarpe vėžio [5], širdies ligų [6] ar insulto [7]. Lygiai taip pat nustatyta, jog subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, svorio kontrolė bei žalingų įpročių atsisakymas sumažina lėtinių neinfekcinių ligų riziką [8].

Suprasdami problemos aktualumą, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai ir pirminės sveikatos priežiūros grandies atstovai daug dėmesio skiria žmonių sveikatinimui ir sveikatos ugdymo skatinimui visame pasaulyje, nes minėtieji pagrindiniai gyvensenos komponentai yra priskiriami koreguojamų veiksnių grupei [9]. Vis dėlto absoliučios daugumos žmonių gyvensena nėra palanki sveikatai. Vykdant didelio masto kiekybinius sveikatos apsaugos ir sveikatingos elgsenos tyrimus užsienio šalyse, pastebėta, kad paprastai tik keli procentai tyrimo dalyvių atitinka sveikos gyvensenos kriterijus. [10] [11].

Pastaraisiais dešimtmečiais išsiaiškinta pagrindinių gyvensenos veiksnių įtaka ne tik žmonių sergamumui, bet ir mirtingumui. Bendru mastu žmonės, kurie keliais būdais nusižengia sveikos gyvensenos taisyklėms (yra neaktyvūs fiziškai, prastai maitinasi, rūko ar perteklinai vartoja alkoholį) turi keturis kartus didesnę mirties rizika nei bendroji populiacija.[3]

Atkreiptinas dėmesys, kad didesnis nei bendrojoje populiacijoje savaiminis mirtingumas stebimas ir psichikos sutrikimų turinčių ligonių tarpe. Tai iš dalies būtų galima paaiškinti vartojamų psichiatrinių medikamentų sukeliamu šalutiniu poveikiu. [12] Vis dėlto atliktos studijos tokį psichiatrinių ligonių mirtingumo mastą labiausiai sieja su dažnesniu minėtų lėtinių neinfekcinių ligų – arterinės hipertenzijos, cukrinio diabeto, kardiovaskulinių patologijų ir kt. pasireiškimu psichiatrinėje populiacijoje. [13][14]. Tai potencialiai galėtų būti nulemta ydingo šių pacientų gyvenimo būdo modelio.

Mūsų žiniomis, Lietuvoje iki šiol dar nėra analizuoti psichikos ligomis sergančių pacientų gyvensenos įpročiai bei jų sąsajos su konkrečiais psichikos sutrikimais. Ištirti tai svarbu, kad

9 galėtume spręsti apie prevencinių priemonių, edukacinių programų ir didesnio visuomenės sveikatos specialistų dėmesio šiai pacientų kategorijai reikalingumą.

Taigi šio tyrimo pagrindinis siekis - nustatyti sergančiųjų psichikos sutrikimais gyvenimo būdo ypatybes.

10

9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: Nustatyti sergančiųjų psichikos sutrikimais gyvenimo būdo ypatybes.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti tiriamųjų socialinius-demografinius veiksnius. 2. Nustatyti sergančiųjų depresija gyvenimo būdo įpročius. 3. Nustatyti sergančiųjų šizofrenija gyvenimo būdo įpročius.

11

10.

LITERATŪROS APŽVALGA

10.1. Gyvenimo būdo rekomendacijos

Asmuo, norintis išvengti lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimo ar sušvelninti jų progresavimą, turėtų suvokti sveikos gyvensenos svarbą šių susirgimų profilaktikoje ir kasdienėje veikloje vadovautis Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) pateiktomis pasaulinėmis sveikos gyvensenos rekomendacijomis.

10.1.1. Fizinio aktyvumo rekomendacijos

Kardiorespiratorinės bei skeleto raumenų sistemų darbo pagerinimui, lėtinių neinfekcinių ligų bei depresijos rizikos sumažinimui suaugęs asmuo nuo 18 iki 64 metų, anot PSO [15], turėtų :

• Užsiimti vidutinio intensyvumo aerobine fizine veikla bent 150 minučių per savaitę arba didelio intensyvumo fizine veikla bent 75 minutes per savaitę;

• Aerobinė veikla, kurios metu padidėja kvėpavimo ir širdies susitraukimų dažnis, turėtų trukti bent 10 minučių be pertraukos;

• Norint gauti daugiau papildomos naudos sveikatai, asmuo turėtų padidinti vidutinio intensyvumo fizinės veiklos trukmę iki 300 minučių per savaitę, o didelio intensyvumo – iki 150 minučių per savaitę;

• Raumenys stiprinantys pratimai turėtų būti atliekami 2 ar daugiau kartų per savaitę ir įtraukti pagrindines griaučių raumenų grupes [15].

10.1.2. Mitybos rekomendacijos

Sveika subalansuota dieta priklauso nuo individualių asmens poreikių, kuriuos lemia amžius, lytis, fizinio aktyvumo laipsnis, kultūriniai veiksniai ar ingredientų prieinamumas. Visgi baziniai sveikos dietos principai išlieka vienodi visame pasaulyje. [16]

12 PSO ekspertai teigia, kad suaugusio žmogaus racione riebalai turėtų sudaryti mažiau nei 30% paros energijos. Gyvulinės kilmės produktuose – riebioje raudonoje mėsoje, svieste, taukuose esantys sotieji riebalai turėtų būti keičiami nesočiaisiais, randamais žuvyje bei augaliniame maiste - avokaduose, riešutuose, saulėgrąžų ar alyvuogių aliejuose. Sveikos mitybos rekomendacijų besilaikantis žmogus neturėtų vartoti transriebalų. Dėl to vengtini įvairūs užkandžiai, maisto ruošiniai, pusgaminiai, greitas maistas, pyragai, sausainiai, margarinai. [16]

Rafinuotas cukrus taip pat yra vengtinas. Anot PSO, suvartojamas rafinuotas cukrus turėtų sudaryti mažiau nei 10% paros energijos – tai atitinka 50 g cukraus 2000 kcal per dieną suvartojančiam sveikam asmeniui. Jei norima gauti papildomos naudos sveikatai – cukraus turėtų būti suvartojama tiek, kad iš jo gaunamos paros energijos kiekis nesiektų 5%. Druskos vartojimas taip pat turėtų būti ribotas ir neturėtų siekti 5 g (1 arbatinio šaukštelio per parą). Rekomenduojama vartoti joduotą druską. [16]

Sveikai gyvenantis suaugęs asmuo turėtų kasdien vartoti ankštines kultūras (žirnius, pupas), riešutus, grūdus (neapdorotus kukurūzus, soras, avižas, kviečius, ruduosiu ryžius), daržoves bei vaisius. Vaisių ir daržovių per dieną suvartoti bent 400 g, geriausia, išdalintų per 5 porcijas. Bulvės, saldžios bulvės ar kitos krakmolingos daržovės neįtraukiamos. [16]

Taip pat nereikėtų pamiršti pieno produktų svarbos. Lietuvos sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro kartu su VU ir LSMU išleistose sveikos mitybos rekomendacijose nurodoma vartoti liesą pieną, liesus ir nesūrius pieno produktus - rūgpienį, kefyrą, jogurtą, varškę, sūrį.[17]

Kai su maistu gaunamos energijos kiekis yra didesnis nei išeikvojamas dienos bėgyje – atsiranda antsvoris ir vystosi nutukimas. Vadovaujantis minėtomis sveikos mitybos rekomendacijomis ir PSO, asmuo turėtų išlaikyti normalų kūno svorį, kurį atspindi kūno masės indeksas (KMI), esantis tarp 18.5–24.9 kg/m2. Antsvorį atitinka KMI reikšmės nuo 25.0 iki 29.9 kg/m2., o nutukimą – nuo 30.0 iki 40.0 kg/m2. [17]

10.1.3 Alkoholio vartojimo ir rūkymo rekomendacijos

Lietuva, PSO duomenimis, eilę metų išlieka tarp pirmaujančių pasaulyje šalių pagal suvartojamo alkoholio kiekį. 2016 metais vienam vyresniam nei 15 metų amžiaus Lietuvos gyventojui teko maždaug 15 l alkoholio. [18]

Alkoholio vartojimas su sveika gyvensena yra nesuderinamas ir nerekomenduotinas. Vartojamo alkoholio kiekiui nustatyti naudojama standartinio alkoholio vieneto sąvoka (SAV). SAV yra paprastas būdas išreikšti grynojo alkoholio, esančio alkoholiniame gėrime, kiekį. [19] SAV reikšmės pagal absoliutaus alkoholio kiekį įvairiose šalyse skiriasi. Pavyzdžiui, Kanadoje 1 SAV

13 sudaro 13,6 g absoliutaus alkoholio, Anglijoje – 8 g, JAV – 14 g, Japonijoje – 19,75 g. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, – 10 g etanolio. [20] Lietuvoje 1 SAV sudaro: 200 ml 5 proc. stiprumo alaus, 100 ml 11–13 proc. stiprumo vyno, 60 ml 18 proc. stiprumo spirituoto vyno, 25 ml 40 proc. stiprumo alkoholinių gėrimų. PSO išskiria 4 alkoholio vartojimo rizikos lygius: mažai rizikingą, rizikingą, žalingą ir priklausomybę nuo alkoholio. Mažai rizikingo alkoholio vartojimo kategorijai priskiriami asmenys, kurių per tam tikrą laiką suvartojamas alkoholio kiekis neviršija nustatytų mažai rizikingo alkoholio vartojimo ribų. 2016 metų Higienos instituto išleistose metodinėse rekomendacijose pateiktos Jungtinės Karalystės rekomenduojamos ribos, išreikštos standartiniais alkoholio vienetais (SAV), perskaičiuotais pagal Lietuvoje taikomą SAV reikšmę. Tuomet mažai rizikingo alkoholio vartojimo kategorijai priskiriami asmenys, kurių suvartojamas alkoholio kiekis per savaitę neviršija 11 SAV moterims ir 16,8 SAV vyrams. Rekomenduojama, kad bent 2 dienas per savaitę asmuo visai nevartotų alkoholio. [19]

Rūkymas nėra suderinamas su sveika asmens gyvensena ir yra nerekomenduotinas sveikai gyventi norintiems žmonėms. [21] Lietuvos statistikos departamento pateiktais duomenimis, 2013 metais vienas šalies gyventojas vidutiniškai surūkė 47 (2012 m. – 45) mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonėse įsigytus cigarečių pakelius, o vienas 15 metų ir vyresnis gyventojas – 55 (2012 m. – 53). [22] Higienos instituto pateikiamuose duomenyse, 2014 m. Lietuvoje kasdien rūkė vienas iš keturių (21 proc.) 15–64 m. amžiaus gyventojų, tuo tarpu Švedijoje – tik 11 procentų. [23]

PSO 2013 patvirtino globalius tikslus, siekiant sumažinti išankstinį ir išvengiamą mirtingumą nuo lėtinių neinfekcinių ligų. Siekiama 30% sumažinti tabako vartojimo paplitimą tarp vyresnių kaip 15 metų asmenų. [24]

10.2 Gyvenimo būdo svarba žmogaus psichikos sveikatai

Psichikos sveikata yra neabejotinai pripažįstama kaip esminis bendros asmens sveikatos komponentas, o psichikos sutrikimai – opi šių laikų visuomenės problema. Kiekvienais metais daugiau nei 38% Europos Sąjungos gyventojų diagnozuojamas bent vienas psichikos sutrikimas. [25]. Vis daugėja įrodymų, kad asmens psichikos sveikatą lemia ne vien genetinis polinkis, psichosocialiniai aspektai ar esminiai gyvenimo įvykiai, tačiau ji taip pat priklauso ir nuo kasdienių gyvenimo sąlygų, sukurtų paties individo. Prognostinės studijos nuolat randa abipusius ryšius tarp įvairių gyvenimo būdo faktorių ir asmens fizinės bei psichinės gerovės. Tokios studijos ir tyrimai atskleidžia, kad sveika žmogaus gyvensena turi teigiamą poveikį psichinių sutrikimų dinamikai. Nustatyta, jog laikantis

14 sveikos gyvensenos rekomendacijų palengvinama depresijos bei nerimo sutrikimų simptomatika [26], išauga pasitenkinimas gyvenimu [27] ir pagerėja bendra pacientų psichikos sveikata.[28]

Pastarojo dešimtmečio mokslinėse publikacijose nemažai dėmesio skirta būtent pacientų fizinio aktyvumo bei jo sąryšio su psichinių sutrikimų simptomatika vertinimui. Atlikti tyrimai parodė, kad nepakankama kasdienė fizinė veikla yra labiausiai sietina su depresijos progresavimu bei gali paskatinti depresinių simptomų vystymąsi, ir priešingai - pakankamas fizinis aktyvumas lemia depresinių simptomų sumažėjimą bei subjektyvios paciento būsenos gerėjimą.[29][30] Studijų rezultatai taip pat atskleidė, kad ypatingas dėmesys paciento fizinės veiklos skatinimui turėtų būti skiriamas būtent depresijos atsiradimo ankstyvuoju laikotarpiu. Amerikiečių mokslininkai Mammen ir Faulkner [31] apžvelgė 30 prospektyvinių kohortinių tyrimų ir savo publikacijoje išskyrė fizinio aktyvumo svarbą stabdant prasidedančios ar progresuojančios depresijos vystymąsi. Įdomu tai, kad pakankamas fizinis aktyvumas gali būti traktuojamas ir kaip prevencinė afektinių sutrikimų priemonė – nustatyta, jog nuolatinis fizinis aktyvumas vaikystėje yra siejamas su sumažinta depresijos vystymosi rizika suaugus. [32]

Svarbus gyvenimo būdo veiksnys, turintis įtakos psichikos sutrikimų atsiradimui ir vystymuisi, yra nesveika mityba. Šiuo metu vis daugėja įrodymų, kad neteisinga mityba gali būti vienas iš depresijos pradžios rizikos veiksnių. Nors šio ryšio pobūdis ir stiprumas nėra iki galo aiškūs, padarytų tyrimų duomenys rodo, kad žema dietos kokybė bei prasti maitinimosi įpročiai yra susieti su depresyvia nuotaika ir nerimu. [33][34][35] Taip pat pastebėta, jog sveikos mitybos laikymasis, pakankamas žuvies vartojimas bei omega grupės riebalų rūgščių gavyba su maistu gali apsaugoti nuo depresijos ir veikti kaip prevencinė priemonė [36]. Gariballa ir Forster [37] pastebėjo, kad maistinių papildų (t. y. vitaminų ir mineralų) vartojimas žymiai sumažina depresijos simptomų pasireiškimą tarp akivaizdžiai sergančių pacientų.

Kitas gyvenimo būdo komponentas, turintis neabejotinų sąsajų su žmogaus psichikos sveikata – svaigiųjų gėrimų vartojimas. Nustatytas netiesioginis padidėjusios depresijos ir nerimo rizikos ryšys visiškai alkoholio nevartojančių ir daug alkoholio vartojančių asmenų grupėse, lyginant su vidutinius alkoholio kiekius vartojančiais pacientais. [38]

Taigi, gyvenimo būdo veiksniai, tiek kiekvienas atskirai, tiek visi kartu kompleksiškai turi įtakos asmens psichikos sveikatos būklei. Velten et al. atliktame tyrime buvo nustatyta, kad geresnė psichikos sveikata yra susieta su didesniu ir dažnesniu fiziniu aktyvumu, vidutinišku alkoholio suvartojimu (t. y. ne padidėjusiu suvartojimu ir ne visišku jo atsisakymu), nerūkymu, kūno svorio indekso variacijomis nuo normalaus iki turinčio viršsvorį (ne turinčio nepakankamą svorį ar nutukusio)

15 ir reguliaraus gyvenimo ritmo. Kuo individas pasirenka sveikesnį gyvenimo būdą, tuo didesnis jo pasitenkinimas pačiu gyvenimu ir mažesnis patiriamas psichologinis stresas.[25]

10.3 Psichikos sutrikimais sergančių asmenų gyvenimo būdas

Pastebėtas ne tik anksčiau aptartas ryšys tarp gyvenimo būdo ypatybių ir psichikos sutrikimų išsivystymo, tačiau ir atvirkštinė sąsaja. Psichikos sutrikimų turintys individai yra žymiai labiau linkę į nesveiką gyvenimo būdą [39]. Tarp jų pastebimas didesnis kintamųjų sveikatos rizikos veiksnių paplitimas, įskaitant rūkymą, nesubalansuotą mitybą, žalingą alkoholio vartojimą ir nepakankamą fizinį aktyvumą. [40]

Užsienio šalyse atliktų studijų rezultatai teigia, jog psichikos sutrikimais sergantys pacientai daug dažniau turi žalingų įpročių lyginant su psichiškai sveika visuomenės dalimi. Tiek depresija, tie šizofrenija sergančių pacientų tarpe yra išaugęs rizikingas alkoholio vartojimas [41], o rūkymo paplitimas tarp individų, turinčių rimtų psichikos sutrikimų yra 2-4 kartus didesnis nei bendrojoje populiacijoje. [42] [43] Nustatyta, kad pacientų su depresijos ir nerimo sutrikimais tarpe rūko 40-50% ligonių, o šizofrenija sergančių ir rūkančių pacientų skaičius siekia 70–90%.[44] Be aiškiai didesnio rūkančiųjų skaičiaus, pastebėta, kad pacientai, turintys šizofreninių sutrikimų, rūko ilgiau, dažniau ir stipresnes cigaretes nei bendra populiacija. [45] Manoma, kad rūkymas, alkoholis ir narkotikų vartojimas žmonių su psichikos sutrikimais tarpe gali būti traktuojamas kaip vienas kovos su emociniu krūviu būdų.[41]

Duomenys apie fizinį aktyvumą minėtųjų pacientų tarpe yra prieštaringi. Keli fizinio aktyvumo tyrimai parodė žemą nuolatinio fizinio aktyvumo lygį pacientų, sergančių šizofrenija, tarpe. [46] Depresija sergančių pacientų tarpe nustatytas didesnis fizinis aktyvumas lyginant su bendrąja populiacija. [41] Jis gali būti siejamas su patvirtintais antidepresiniais fizinių pratimų efektais. [47] Galima daryti hipotezę, kad depresija sergantys žmonės tampa labiau aktyvūs fiziškai taip užsiimdami savigyda ir nuotaikų reguliavimu. [41]

Visgi, dėl vyraujančių ydingų gyvenimo įpročių psichikos sutrikimų turintys asmenys yra labiau nei bendroji populiacija linkę sirgti lėtinėmis ligomis, įskaitant širdies ir kraujagyslių sistemos ligas, cukrinį diabetą ar lėtinę obstrukcinę plaučių ligą ir kt. [39] Dėl šių priežasčių rimtų psichinių sutrikimų turinčių asmenų gyvenimo trukmė yra 25-30 metų trumpesnė, o mirties rizika 2-3 kartus didesnė nei bendrosios populiacijos. [48] [49]

16 Mirtingumo skirtumas tarp sergančių rimtais psichikos sutrikimais pacientų ir bendros populiacijos paskutiniais metais išaugo. [50]

Didžioji dėmesio dalis buvo skiriama padidėjusiai savižudybės rizikai žmonių, sergančių psichikos sutrikimais tarpe, tačiau tai sudarė 20% ankstyvų mirčių populiacijose, sergančiose psichinėmis ligomis. Palyginti mažai dėmesio buvo skiriama letalias somatines patologijas sukeliančių rizikos veiksnių mažinimui. Jos sudaro 80% perteklinių mirčių psichikos ligomis sergančių asmenų tarpe. [51]

17

11.

TYRIMO METODIKA

Tyrimo planavimas: Gavus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimą buvo suplanuotas ir atliktas tyrimas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMU KK) Psichiatrijos klinikoje. Atrinkti tiriamieji buvo supažindinti su tyrimo tikslu, eiga bei naudojamais metodais. Respondentai buvo informuoti, kad jų dalyvavimas tyrime yra anoniminis, surinkta informacija naudojama tik tyrimo tikslais, garantuojamas jų konfidencialumas. Pacientai pasirašė tiriamojo asmens sutikimo formą. Tyrimas organizuotas 2018 m. balandžio – 2019 m. kovo mėnesiais.

Tyrimo objektas: LSMU KK Psichiatrijos klinikos pacientai, sergantys depresija ar šizofrenija.

Tiriamųjų atranka: Tyrimui atrinkti LSMU KK Psichiatrijos klinikos pacientai, kuriems diagnozuota depresija ar šizofrenija. Lietuvoje šie psichikos sutrikimai yra diagnozuojami remiantis Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo papildyto ir pataisyto leidimo (TLK-10) diagnostikos kriterijais. Depresija pagal TLK-10 yra klasifikuojama:

F32 Depresijos epizodas

F32.0 Lengvos depresijos epizodas

F32.1 Vidutinio sunkumo depresijos epizodas.

F32.2 Sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų. F32.3 Sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais. F32.8 Kiti depresijos epizodai.

F32.9 Nepatikslintas depresijos epizodas. F33 Pasikartojantis depresinis sutrikimas.

F33.0 Pasikartojantis depresinis sutrikimas, lengvos depresijos epizodas.

F33.1 Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas.

F33.2 Pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų.

18 F33.3 Pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais.

F33.4 Pasikartojantis depresinis sutrikimas, remisija. F33.8 Kiti pasikartojantys depresiniai sutrikimai.

F33.9 Nepatikslintas pasikartojantis depresinis sutrikimas. Šizofrenija pagal TLK-10 yra skirstoma į:

F20.0 Paranoidinė šizofrenija F20.1 Hebefreninė šizofrenija F20.2 Katatoninė šizofrenija F20.3 Nediferencijuota šizofrenija F20.4 Pošizofreninė depresija F20.5 Rezidualinė šizofrenija F20.6 Paprastoji šizofrenija F20.8 Kita šizofrenija F20.9 Nepatikslinta šizofrenija

Į tyrimą įtraukti 72 respondentai – 36 depresija ir 36 šizofrenija sergantys pacientai. Tiriami pilnamečiai abiejų lyčių asmenys nuo 18 iki 64 metų amžiaus. Depresija sergančių pacientų grupėje apklausta – 17 pacientų, turinčių vidutinio sunkumo pasikartojantį depresijos epizodą; 8 pacientai, turintys pasikartojantį sunkios depresijos epizodą be psichozės simptomų; 6 pacientai, turintys pirmą kartą nustatytą vidutinio sunkumo depresijos epizodą ir 5 pacientai, turintys pirmą kartą nustatytą sunkios depresijos epizodą be psichozės simptomų. Šizofrenija sergančių pacientų grupėje apklausta – 15 pacientų, sergančių paranoidine šizofrenija; 5 pacientai, sergantys paprastąja šizofrenija, 9 pacientai, sergantys nediferencijuota šizofrenija; 7 pacientai, sergantys nepatikslinta šizofrenija.

Tyrimo metodai: Atrinktų pacientų gyvenimo būdo ypatybių ištyrimui naudota vienmomentinė anoniminė anketinė apklausa. Anketa yra sudaryta pačios autorės bei apima keturias dalis: sociodemografinių veiksnių, mitybos, žalingų įpročių bei fizinio aktyvumo vertinimą.

19 Klausimyne yra surenkami tyrimui reikalingi sociodemografiniai duomenys: amžius, lytis, šeimyninė padėtis ir išsilavinimas.

Surinkti pacientų antropometriniai duomenys – atlikti ūgio, svorio matavimai ir bei apskaičiuotas kūno masės indeksas (KMI). KMI skaičiuotas pagal formulę: KMI = svoris (kg) / ūgis2

(m) ir vertintas pagal PSO rekomendacijas. Antsvoriu laikomas KMI ≥25,00 kg/m2, nutukimas – kai KMI ≥30,00kg/m2.

Siekiant išsiaiškinti tiriamųjų požiūrį į sveiką mitybą ir savo fizinės sveikatos vertinimą, pateikti klausimai „Kaip vertinate savo fizinės sveikatos būklę?“ ir „Ar Jums yra svarbu sveikai maitintis?“.

Anketos dalis apie pacientų mitybos įpročius paruošta remiantis tarptautinėmis PSO mitybos rekomendacijomis. Pacientams pateikiami darbo autorės parengti klausimai apie: mitybos režimą; suvartojamų per parą vaisių ir daržovių kiekį; suvartojamą papildomą druskos kiekį; riebaus maisto vartojimą, augalinės ir gyvulinės kilmės riebalų vartojimą;

Anketos dalyje apie pacientų rūkymo įpročius pateikti klausimai: “Ar rūkote?” ir “Kiek vidutiniškai per dieną surūkote cigarečių?”.

Respondentų alkoholio vartojimo įpročiai vertinami naudojant tarptautinį PSO pateiktą AUDIT (angl. The Alcohol Use Disorders Identification Test) klausimyną, sudarytą iš dešimties klausimų. Susumavus surinktų balų skaičių naudojantis skale įvertinama respondentų alkoholio vartojimo rizika. Mažiau nei 8 balai – nepavojingas sveikatai alkoholio vartojimas, 8-10 balų – rizikingas alkoholio vartojimas, 11-15 – žalingas alkoholio vartojimas, >15 – priklausomybės nuo alkoholio rizika.

Tiriamųjų fizinis aktyvumas įvertintas pasitelkus greitą fizinio aktyvumo įvertinimo testą (RAPA - The Rapid Assessment of Physical Activity). Įvertinus respondentų atsakymus, pagal naudoto testo vertinimo skalę, tiriamieji sugrupuoti į nejudrius (1 balas), nepakankamai fiziškai aktyvius (2-5 balai) ir pakankamai fiziškai aktyvius (6-7 balai).

Duomenų analizės metodai: Duomenų analizei naudotas statistinis programų paketas „SPSS 17.0.1 for Windows”. Tikrintas intervalinių kintamųjų (amžius, surūkomų per dieną cigarečių skaičius) pasiskirstymas pagal normalųjį dėsnį, naudojant Kolmogorov‘o-Smirnov‘o testą. Amžiaus tarp dviejų grupių palyginimui naudotas neporinis Stjudent‘o t-testas (t), surūkomų cigariečių kiekiui – Mann‘o Whitney (U) testas. Požymių pasitaikymo dažnumo skirtumams vertinti, naudotas Chi-kvadrato (χ²) kriterijus. Naudoti statistinių hipotezių reikšmingumo lygmenys: p<0,05 – statistiškai reikšminga ir p>0,05 – statistiškai nereikšminga.

20

12.

TYRIMO REZULTATAI

12.1 Respondentų sociodemografiniai rodikliai

Tiriamųjų imtį sudarė 72 pacientai: 36 (50%) sergantys depresija ir 36 (50%) sergantys šizofrenija. Depresija sergančių apklaustųjų tarpe buvo 26 moterys (72,2%) ir 10 vyrų (27,8%). Šizofrenija sergančių respondentų tarpe buvo 22 moterys (61,1%) ir 14 vyrų (38,9%). Lyčių pasiskirstymas lyginamosiose grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p = 0,317). Duomenys pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė. Tyrime dalyvavusių pacientų lytis. Respondentų lytis Depresija

sergantys n(%) Šizofrenija sergantys n(%) χ 2, p Moterys 26 (72,2%) 22 (61,1%) 1,000 0,317 Vyrai 10 (27,8%) 14 (38,9%)

N – tiriamųjų skaičius (%) – tiriamųjų skaičiaus procentinė išraiška

Respondentų bendras amžiaus vidurkis buvo 36,43 metai (standartinis nuokrypis ±10,683), amžiaus pasiskirstymas normalus. Depresija sergantys respondentai buvo statistiškai reikšmingai vyresni nei šizofrenija sergantys apklausos dalyviai (p = 0.002) . Depresija sergančių apklausos dalyvių amžius svyravo nuo 21 iki 64 metų, šios grupės amžiaus vidurkis buvo 40,31 metų (standartinis nuokrypis ±12,298). Šizofrenija sergančių apklausos dalyvių amžius svyravo nuo 20 iki 45 metų, šios respondentų grupės amžiaus vidurkis buvo 32,56 metai (standartinis nuokrypis ±7,028). Duomenys pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė. Tyrime dalyvavusių pacientų amžius. Amžiaus vidurkis Standartinis nuokrypis Minimalus amžius Maksimalus amžius p Depresija sergantys 40,31 12,298 21 64 0,002 Šizofrenija sergantys 32,56 7,028 20 45

21 Visi tyrimo

dalyviai

36,43 10,683 20 64

Analizuojant duomenis apie tyrimo dalyvių išsilavinimą, respondentai buvo suskirstyti į aukštesnio ir žemesnio išsilavinimo lygį turinčias grupes. Pirmoji grupė buvo vidurinį ar nebaigtą vidurinį išsilavinimą turintys pacientai, antroji grupė – aukštesnįjį išsilavinimą įgiję pacientai, trečioji grupė – aukštąjį neuniversitetinį ar universitetinį išsilavinimą turintys tiriamieji. Atliekant duomenų analizę pastebėti statistiškai reikšmingi skirtumai dviejose iš šių grupių. Nustatyta, jog depresija sergantys pacientai statistiškai reikšmingai dažniau turėjo įgytą aukštąjį neuniversitetinį ar universitetinį išsilavinimą (55.6%) nei šizofrenija sergantys pacientai (11,1%), p < 0,001. Taip pat nustatyta, jog šizofrenija sergantys pacientai statistiškai reikšmingai dažniau buvo įgiję tik vidurinį ar nebaigtą vidurinį išsilavinimą (69,4%) lyginant su depresija sergančiais respondentais (22,2%), p<0.001. Duomenys apie įgytą aukštesnįjį išsilavinimą tarp lyginamųjų grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė – nustatyta, jog depresija sergančiųjų respondentų tarpe aukštesnįjį išsilavinimą buvo įgiję 8 (22,2%) asmenys, o šizofrenija sergančiųjų tarpe – 7 (19,4%). Duomenys pateikti 3 lentelėje.

3 lentelė. Tyrime dalyvavusių pacientų išsilavinimas. Išsilavinimas Depresija sergantys, n(%) Šizofrenija sergantys, n(%) χ 2, p Nebaigtas vidurinis ir vidurinis 8(22,2%)* 25(69,4%)* 19,491 P<0,001 Aukštesnysis 8(22,2%) 7(19,4%) Aukštasis neuniversitetinis ir aukštasis universitetinis 20(55,6%)* 4(11,1%)*

N – tiriamųjų skaičius (%) – tiriamųjų skaičiaus procentinė išraiška

*- statistiškai reikšmingas išsilavinimo skirtumas tarp depresija ir šizofrenija sergančių pacientų, p<0,001

Atliekant respondentų šeimyninės padėties statistinę analizę, tiriamieji buvo suskirstyti į vienišus ir nevienišus. Vienišų tiriamųjų grupei priskirti gyvenantys vieni nesusituokę, našliai arba išsiskyrę asmenys. Tuo tarpu nevienišų asmenų grupę sudarė su antrąja puse arba santuokoje

22 gyvenantys pacientai. Pastebėta, jog statistiškai reikšmingai didesnė šizofrenija sergančių pacientų dalis yra vieniši lyginant su depresija sergančių pacientų grupe (p = 0,001). Šizofrenija sergančių pacientų tarpe 30 (83,3%) asmenų nurodė, jog neturi antrosios pusės ir niekuomet nebuvo vedę arba yra išsiskyrę ar našliai. Tuo tarpu depresija sergančių tiriamųjų tarpe vieniši buvo 17 respondentų (47,2%). Duomenys pateikti 4 lentelėje.

4 lentelė. Tyrime dalyvavusių pacientų šeimyninė padėtis Šeimyninė padėtis Depresija sergantys,

n(%) Šizofrenija sergantys, n(%) χ 2, p Vienišas 17(47,2%)* 30(83,3%)* 10,356 0,001 Nevienišas 19(52,8%)* 6(16,7%)*

N – tiriamųjų skaičius (%) – tiriamųjų skaičiaus procentinė išraiška

*- statistiškai reikšmingas šeimyninės padėties skirtumas tarp depresija ir šizofrenija sergančių pacientų, p=0,001

12.2 Respondentų požiūris į sveiką gyvenseną

Analizuojant tiriamųjų atsakymus apie savo fizinę sveikatos būklę ir jos subjektyvų vertinimą, pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes – labai gerai ar gerai savo fizinę būklę vertinančių tiriamųjų grupę bei patenkinamai ar blogai savo fizinę sveikatą vertinančių tiriamųjų grupę. Atliekant gautų duomenų analizę pastebėta, jog depresija sergantys pacientai statistiškai reikšmingai dažniau yra linkę neigiamai vertinti savo fizinės sveikatos būklę lyginant su šizofrenija sergančiais tiriamaisiais, p = 0,014. Blogai ar patenkinamai savo fizinės sveikatos būklę įvertino 28 (77,8%) depresija sergantys respondentai ir 18(50,0%) šizofrenija sergančių respondentų. Teigiamai savo fizinę sveikatą įvertino 18 (50,0%) šizofrenija sergančių pacientų ir 8(22,2%) depresija sergantys tiriamieji. Duomenys pateikti 5 lentelėje.

5 lentelė. Tyrime dalyvavusių pacientų subjektyvus savo fizinės sveikatos vertinimas. Subjektyvus fizinės sveikatos vertinimas Depresija sergantys, n(%) Šizofrenija sergantys, n(%) χ 2, p

Labai gera, gera 8(22,2%)* 18(50,0%)* 6,020

0,014 Patenkinama, bloga 28 (77,8%)* 18(50,0%)*

23 *- statistiškai reikšmingas fizinės sveikatos vertinimo skirtumas tarp depresija ir

šizofrenija sergančių pacientų, p=0,014

Atliekant tiriamųjų požiūrio į sveiką mitybą analizę, pacientai buvo suskirstyti į tris grupes. Pirmoji grupė – respondentai, nurodę, jog jiems yra svarbu ar labai svarbu sveikai maitintis, antroji grupė – neturintys nuomonės tiriamieji, trečioji grupė – respondentai, atsakę, jog jiems sveika mityba yra nesvarbi ar visiškai nesvarbi. Nustatyta, jog statistiškai reikšmingai didesniam asmenų skaičiui šizofrenija sergančioje grupėje sveika mityba yra nesvarbi ar visiškai nesvarbi, lyginant su depresija sergančiais pacientais ( p = 0,034). Vis dėlto, didžioji tyrimo dalyvių dalis nurodė, jog sveika mityba jiems yra svarbi ar net labai svarbi – tokį atsakymą pateikė 24 (66,7%) depresija sergantys respondentai ir 17 (47,2%) šizofrenija sergančių tiriamųjų; statistiškai reikšmingo skirtumo tarp diagnozių nenustatyta. Duomenys pateikti 6 lentelėje.

6 lentelė. Tyrime dalyvavusių pacientų požiūris į sveiką mitybą. Požiūris į sveiką mitybą Depresija sergantys, n(%) Šizofrenija sergantys, n(%) χ 2, p

Svarbi, labai svarbi 24(66,7%) 17 (47,2%) 4,964

0,034

Neturi nuomonės 9(25%) 9(25%)

Nesvarbi, visiškai nesvarbi

3(8,3%)* 10(27,8%)*

N – tiriamųjų skaičius (%) – tiriamųjų skaičiaus procentinė išraiška

*- statistiškai reikšmingas požiūrio į sveiką mitybą skirtumas tarp depresija ir šizofrenija sergančių pacientų, p=0,034

12.3 Respondentų mitybos įpročiai

Nustatyta, jog statistiškai reikšmingai daugiau šizofrenija sergančių pacientų nesilaiko mitybos režimo, lyginant su depresija sergančių pacientų grupe, p = 0,034. Atsakymą, jog mitybos režimo nesilaiko, pateikė 22 (61,1%) šizofrenija sergantys tiriamieji ir 13 (36,1%) depresija sergančių tiriamųjų. Atitinkamai, jog laikosi maitinimosi režimo nurodė 23 (63,9%) depresija sergantys respondentai ir 14 (38,9%) šizofrenija sergančių respondentų. Duomenys pateikti 7 lentelėje.

24 7 lentelė. Tyrime dalyvavusių pacientų mitybos režimo laikymasis.

Mitybos režimo laikymasis Depresija sergantys, n(%) Šizofrenija sergantys, n(%) χ 2, p Laikosi 23 (63,9%)* 14(38,9%)* 4,503 0,034 Nesilaiko 13 (36,1%)* 22 (61,1%)*

N – tiriamųjų skaičius (%) – tiriamųjų skaičiaus procentinė išraiška

*- statistiškai reikšmingas mitybos režimo laikymosi skirtumas tarp depresija ir šizofrenija sergančių pacientų, p=0,034

Didžioji dalis tyrimo dalyvių nurodė, jog daržoves valgo 1-2 kartus per dieną. Tokį atsakymą pateikė 41 (56,9% visų tyrimo dalyvių) respondentas – iš kurių buvo 21 (58,3%) depresija sergantis asmuo ir 20 (55,6%) šizofrenija sergančių asmenų. Penkis ir daugiau kartų per dieną daržoves valgantys nurodė 2 (5,6%) depresija sergantys asmenys ir 1 (2,8%) šizofrenija sergantis asmuo. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp diagnozių nenustatyta. Duomenys pateikti 8 lentelėje.

8 lentelė. Tyrime dalyvavusių pacientų daržovių suvartojimas per dieną. Kiek kartų per dieną

valgo daržoves Depresija sergantys, n(%) Šizofrenija sergantys, n(%) χ 2, p Išvis nevalgo 1 (2,8%) 10 (27,8%) 10,604 0,140 1-2 kartus 21 (58,3%) 20 (55,6%) 3-4 kartus 12 (33,3%) 5 (13,9%) 5 kartus ir daugiau 2(5,6%) 1 (2,8%)

N – tiriamųjų skaičius (%) – tiriamųjų skaičiaus procentinė išraiška

Didžioji dalis respondentų nurodė, jog per dieną suvartoja mažiau nei 400 gramų daržovių. Tokį atsakymą pateikė iš viso 51 (78,5% visų tyrimo dalyvių) respondentas – 30 (83,3%) depresija sergančių tiriamųjų ir 21 (72,4%) šizofrenija sergantis tiriamasis. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp lyginamųjų grupių nenustatyta. Duomenys pateikti 9 lentelėje.

9 lentelė. Tyrime dalyvavusių pacientų daržovių suvartojimas per dieną gramais. Kiek gramų daržovių

suvartoja per dieną

Depresija sergantys, n(%) Šizofrenija sergantys, n(%) χ 2, p <400 gramų 30 (83,3%) 28 (77,8%) 1,133 0,287 ≥400gramų 6 (16,7%) 8 (22,2%)

25 Į klausimą, ar gamindami sūdo maistą, didžioji dalis respondentų atsakė teigiamai. Tokį atsakymą pateikė 58 (80,6% visų tyrimo dalyvių) tiriamieji – 29 (80,6%) depresija sergantys asmenys ir 29 (80,6%) šizofrenija sergantys asmenys. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp tiriamųjų grupių nenustatyta. Duomenys pateikti 10 lentelėje.

10 lentelė. Tyrime dalyvavusių pacientų maisto sūdymas gaminant. Ar sūdo maistą gamindami Depresija sergantys, n(%) Šizofrenija sergantys, n(%) χ 2, p Taip 29 (80,6%) 29 (80,6%) 1,000 1,000 Ne 7 (19,4%) 7 (19,4%)

N – tiriamųjų skaičius (%) – tiriamųjų skaičiaus procentinė išraiška

Vertinant atsakymus į tai, ar papildomai sūdo jau paruoštą maistą, tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: pirmąją grupę sudarė respondentai, atsakę, jog visada ar dažniausiai deda druskos į jau paruoštus patiekalus, antrąją grupę – retai ar niekada papildomai maisto nesūdantys tiriamieji. Didžioji dalis tyrimo dalyvių nurodė, jog druską į jau paruoštus patiekalus deda retai arba niekad. Tokį atsakymą pateikė iš viso 55 respondentai (76,4% visų tyrimo dalyvių) – iš jų 25 (69,4%) depresija sergantys tiriamieji ir 30 (83,3%) šizofrenija sergančių tiriamųjų. Statistiškai reikšmingo skirtumo lyginamosiose grupėse nenustatyta. Duomenys pateikti 11 lentelėje.

11 lentelė. Tyrime dalyvavusių pacientų papildomas jau paruošto maisto sūdymas. Ar papildomai sūdo paruoštą maistą Depresija sergantys, n(%) Šizofrenija sergantys, n(%) χ 2, p Visada, dažniausiai 11 (30,6%) 6 (16,7%) 1,925 0,165 Retai, niekad 25 (69,4%) 30 (83,3%)

N – tiriamųjų skaičius (%) – tiriamųjų skaičiaus procentinė išraiška

Dauguma tyrimo dalyvių nurodė, jog riebų maistą vartoja tik retkarčiais. Tokį atsakymą pateikė iš viso 43 respondentai (59,7% visų tyrimo dalyvių) – iš jų 23 (63,9%) depresija sergantys asmenys ir 20 (55,6%) šizofrenija sergančių asmenų. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp lyginamųjų grupių nenustatyta. Duomenys pateikiami 12 lentelėje.

26 12 lentelė. Tyrime dalyvavusių pacientų riebaus maisto vartojimas.

Kaip dažnai valgo riebiai Depresija sergantys, n(%) Šizofrenija sergantys, n(%) χ 2, p Kasdien 1 (2,8%) 4 (11,1%) 2,009 0,570 Kelis kartus per savaitę 5 (13,9%) 5 (13,9%)

Retkarčiais 23 (63,9%) 20 (55,6%)

Išvis nevartoja 7 (19,4%) 7 (19,4%)

N – tiriamųjų skaičius (%) – tiriamųjų skaičiaus procentinė išraiška

Dauguma tyrimo dalyvių nurodė, jog gamindami vartoja augalinės kilmės riebalus. Tokį atsakymą pateikė iš viso 51 tyrimo dalyvis (70,8% visų tyrimo dalyvių) – iš jų 25 (69,4%) sergantys depresija respondentai ir 26 (72,2%) sergantys šizofrenija respondentai. Gyvulinės kilmės riebalus vartojantys nurodė 11 (30,6%) depresija sergančių tiriamųjų ir 10 (27,8%) šizofrenija sergančių tiriamųjų. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp lyginamųjų grupių nenustatyta. Duomenys pateikti 13 lentelėje.

13 lentelė. Tyrime dalyvavusių pacientų suvartojamų riebalų kilmė. Kokios kilmės riebalus

vartoja Depresija sergantys, n(%) Šizofrenija sergantys, n(%) χ 2, p Augalinės 25 (69,4%) 26 (72,2%) 0,067 0,795 Gyvulinės 11 (30,6%) 10 (27,8%)

N – tiriamųjų skaičius (%) – tiriamųjų skaičiaus procentinė išraiška

Analizuojant rezultatus apie respondentų KMI, tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirmąją grupę sudarė tiriamieji, kuriems nustatytas normalus ar per mažas KMI , antrąją grupę – tiriamieji, turintys antsvorį ar nutukimą. Pastebėta, jog dauguma tyrimo dalyvių turi per didelį kūno svorį savo ūgiui. Antsvoris ar nutukimas buvo nustatytas iš viso 37 tyrimo dalyviams (51,4% visų tiriamųjų) – iš jų 20 (55,6%) depresija sergančių pacientų ir 17 (47,2%) šizofrenija sergančių tiriamųjų. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp lyginamųjų grupių nenustatyta. Duomenys pateikti 14 lentelėje.

27 14 lentelė. Tyrime dalyvavusių pacientų kūno masės indeksas.

Respondentų kūno masės indeksas Depresija sergantys, n(%) Šizofrenija sergantys, n(%) χ 2, p

Normalus ar per mažas 16 (44,4%) 19 (52,8%) 0,500

0,479 Antsvoris ar nutukimas 20 (55,6%) 17 (47,2%)

N – tiriamųjų skaičius (%) – tiriamųjų skaičiaus procentinė išraiška

12.4 Respondentų rūkymas

Dauguma apklausos dalyvių nurodė, jog kasdien rūko. Tokį atsakymą pateikė iš viso 41 respondentas (56,9% visų tyrimo dalyvių) – iš jų 17 (47,2%) depresija sergančių tiriamųjų ir 24 (66,7%) šizofrenija sergančių tiriamųjų. Nepastovų rūkymą nurodė 5 (13,9%) depresija sergantys asmenys ir 5 (13,9%) šizofrenija sergantys asmenys. Atsakymą, jog nerūko, pateikė 14 (19,4%) depresija sergančių tiriamųjų ir 7 (9,7%) šizofrenija sergantys tiriamieji. Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp lyginamųjų grupių nenustatyta. Duomenys pateikti 15 lentelėje.

15 lentelė. Tyrime dalyvavusių pacientų rūkymas.

Ar rūko Depresija sergantys,

n(%) Šizofrenija sergantys, n(%) χ 2, p Rūko, kasdien 17 (47,2%) 24 (66,7%) 3,528 0,171 Rūko, kartais 5 (13,9%) 5 (13,9%) Nerūko 14 (38,9%) 7 (19,4%)

N – tiriamųjų skaičius (%) – tiriamųjų skaičiaus procentinė išraiška

Rūkančių respondentų per dieną surūkomų cigarečių vidurkis buvo 11,31 vienetų (standartinis nuokrypis ±7,084), cigarečių skaičius nenormalinio pasiskirtymo, mediana Q2=10(6,5-15,00). Depresija sergantys respondentai surūko nuo 2 iki 40 cigarečių per dieną, šios grupės surūkomų cigarečių vidurkis buvo 11,73 vienetų (standartinis nuokrypis ± 8,339), mediana Q2=10

(6-28 15). Šizofrenija sergantys apklausos dalyviai surūko nuo 2 iki 30 cigarečių per dieną, šios respondentų grupės per dieną surūkomų cigarečių vidurkis buvo 11,00 vienetų (standartinis nuokrypis ± 6,100), mediana Q2=10 (7-14). Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp lyginamųjų grupių nenustatyta. Duomenys pateikti 16 lentelėje.

16 lentelė. Tyrime dalyvavusių pacientų surūkomų per dieną cigarečių skaičius. Surūkomų cigarečių vidurkis, vnt. Standartinis nuokrypis Minimalus surūkomų cigarečių skaičius, vnt. Maksimalus surūkomų cigarečių skaičius, vnt. p Depresija sergantys 11,73 8,339 2 40 0,954 Šizofrenija sergantys 11,00 6,100 2 30 Visi tyrimo dalyviai 11,31 7,084 2 40

12.5 Respondentų alkoholio vartojimas

Analizuojant duomenis apie respondentų alkoholio vartojimą, tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirmąją grupę sudarė tiriamieji pagal AUDIT klausimyno atsakymų įvertinimą priklausantys mažai rizikingo alkoholio vartojimo grupei. Antrąją grupę sudarė tiriamieji pagal AUDIT klausimyno atsakymų įvertinimą priskiriami rizikingai, žalingai alkoholio vartojimo grupėms ar įtariamai priklausomybei nuo alkoholio. Daugumai tyrimo dalyvių nustatytas mažai rizikingas alkoholio vartojimo lygmuo – iš viso 51 respondentui (70,8% visų tyrimo dalyvių). Iš jų 22 (61,1%) depresija sergantiems asmenims ir 29 (80,6%) šizofrenija sergantiems asmenims. Rizikingas, žalingas alkoholio vartojimas ar galima priklausomybė nuo alkoholio nustatyta 14 (38,9%) depresija sergančių tiriamųjų ir 7 (19,4%) šizofrenija sergantiems tiriamiesiems. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp lyginamųjų grupių nenustatyta. Duomenys pateikti 17 lentelėje.

29 17 lentelė. Tyrime dalyvavusių pacientų alkoholio vartojimo lygmuo.

Alkoholio vartojimo lygmuo Depresija sergantys, n(%) Šizofrenija sergantys, n(%) χ 2, p Mažai rizikingas alkoholio vartojimas 22 (61,1%) 29 (80,6%) 3,294 0,070 Rizikingas alkoholio vartojimas, Žalingas alkoholio vartojimas, Galima priklausomybė nuo alkoholio 14 (38,9%) 7 (19,4%)

N – tiriamųjų skaičius (%) – tiriamųjų skaičiaus procentinė išraiška

12.6 Respondentų fizinis aktyvumas

Daugumai tyrimo dalyvių nustatytas nepakankamas fizinio aktyvumo lygis – tokie duomenys nustatyti iš viso 50 respondentų (69,4% visų tyrimo dalyvių). Iš jų nepakankamas fizinio aktyvumo lygis nustatytas 22 (61,1%) depresija sergantiems tiriamiesiems ir 28 (77,8%) šizofrenija sergantiems tiriamiesiems. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp lyginamųjų grupių nenustatyta. Duomenys pateikti 18 lentelėje.

30 18 lentelė. Tyrime dalyvavusių pacientų fizinio aktyvumo lygis.

Fizinio aktyvumo lygis Depresija sergantys, n(%) Šizofrenija sergantys, n(%) χ 2, p Nepakankamas fizinis aktyvumas 22 (61,1%) 28 (77,8%) 2,356 0,125 Pakankamas fizinis aktyvumas 14 (38,9%) 8 (22,2%)

31

13.

REZULTATŲ APTARIMAS

Lietuvoje iki šiol nebuvo atliktas tyrimas, kuriame būtų vertinamas psichikos ligomis sergančių pacientų gyvenimo būdas. Atliekant tyrimo duomenų analizę, buvo vertinami respondentų sociodemografiniai duomenys, gyvenimo būdo ypatybės ir jų sąsaja su psichikos sutrikimo rūšimi.

Nustatyta, jog tyrime dalyvavę depresija sergantys pacientai buvo statistiškai reikšmingai vyresni lyginant su šizofrenija sergančiais tiriamaisiais. Tiriamosios grupės statistiškai reikšmingai skyrėsi lyginant išsilavinimą – depresija sergančių respondentų tarpe dominavo aukštąjį išsilavinimą įgiję asmenys, tuo tarpu šizofrenija sergantys pacientai dažniau buvo įgiję vidurinį ar nebaigtą vidurinį išsilavinimą. Statistiškai reikšmingai didesnė šizofrenija sergančių tiriamųjų dalis buvo vieniši, lyginant su depresija sergančiais tiriamaisiais.

Apklausos apie mitybos ypatumus rezultatai parodė, jog dauguma tyrimo dalyvių nesuvartoja PSO rekomenduojamų 400 gramų vaisių ir daržovių, išdalintų į 5 porcijas per parą, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo tarp sergančių depresija ir šizofrenija respondentų nenustatyta. Nepakankamą daržovių ir vaisių vartojimą psichikos ligomis sergančiųjų pacientų tarpe nurodo ir užsienyje atliktos studijos. [39]

Scott ir Happell atliktoje mokslinių tyrimų apžvalgoje taip pat nurodoma, jog psichinių sutrikimų turintys pacientai dažniausiai vartoja riebų maistą, sočiuosius riebalus ir papildomai sūdo patiekalus [39]. Vis dėlto, dauguma mūsų tyrimo dalyvių, be statistiškai reikšmingų skirtumų lyginamosiose diagnozių grupėse, nurodė, jog retai ar beveik niekada papildomai nesūdo paruošto maisto, riebius patiekalus valgo tik retkarčiais arba išvis nevalgo, o gamindami maistą vartoja augalinės kilmės riebalus. Tokie mitybos įpročiai atitinka tarptautines PSO mitybos rekomendacijas. [16]

Mūsų tyrime taip pat nustatyta, jog šizofrenija sergantys tyrimo dalyviai statistiškai reikšmingai dažniau nesilaiko mitybos režimo lyginant su depresija sergančiais tiriamaisiais. Tai sutampa su užsienio studijose pateiktais duomenimis. [39] Be to, šizofrenija sergantys tiriamieji statistiškai reikšmingai dažniau nurodė, kad sveika mityba jiems yra nesvarbi ar visiškai nesvarbi, o fizinės sveikatos būklę įvertino gerai ar labai gerai.

Užsienio autorių studijose taip pat minimas depresijos ir šizofrenijos ryšys su padidėjusiu kūno svoriu ar nutukimu. [39][52] Didžiajai daliai mūsų tyrimo dalyvių taip pat nustatytas antsvoris ar nutukimas – per didelis kūno svoris nustatytas 20 (55,6%) depresija sergančių pacientų ir 17 (47,2%) šizofrenija sergančių pacientų, statistiškai reikšmingo skirtumo tarp lyginamųjų grupių nerasta. Vis

32 dėlto, šių duomenų reikšmingumą vertinti sunku dėl mažos tiriamųjų imties bei galimo psichofarmakoterapijos poveikio tiriamųjų svoriui.

Nustatyta, jog didžioji dalis tyrimo dalyvių kasdien ar nepastoviai rūko. Tokį atsakymą pateikė iš viso 41 respondentas (56,9% visų tyrimo dalyvių). Respondentų per dieną surūkomų cigarečių skaičius buvo 11,31 vienetų (standartinis nuokrypis ±7,084). Statistiškai reikšmingo skirtumo lyginamosiose diagnozių grupėse nenustatyta. Didelis rūkymo paplitimas psichiniais sutrikimais sergančiųjų pacientų tarpe nurodomas ir užsienyje atliktuose tyrimuose. [42][43] [44][45]

Užsienio autorių pateiktais duomenimis, psichikos sutrikimais sergančių pacientų tarpe yra išaugęs rizikingas alkoholio vartojimas. [39] [41] Visgi mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad daugumos respondentų alkoholio vartojimas yra mažai rizikingas, o rizikingas, žalingas alkoholio vartojimas ar galima priklausomybė nuo alkoholio nustatyta mažesnei daliai tiriamųjų. Statistiškai reikšmingo alkoholio vartojimo rizikos skirtumo lyginamosiose grupėse nenustatyta.

Tyrimo metu išsiaiškinta, jog daugumos respondentų fizinio aktyvumo lygis yra nepakankamas - tokie duomenys nustatyti iš viso 50 respondentų (69,4% visų tyrimo dalyvių) be statistiškai reikšmingų skirtumų tarp lyginamųjų grupių. Nepakankamas fizinis aktyvumas nustatytas 77,8% šizofrenija sergančių tiriamųjų. Tai patvirtina užsienio mokslininkų pastebėtą nepakankamą nuolatinio fizinio aktyvumo lygi šizofrenija sergančių pacientų tarpe.[46] Vis dėlto, kitų autorių pateikti duomenys apie didelį fizinio aktyvumo lygį depresija sergančių pacientų tarpe [41] mūsų tyrime nepasitvirtino -pakankamas fizinio aktyvumo lygmuo nustatytas tik 14 (38,9%) tyrimo dalyvių. Šiame tyrime dalyvavo 72 pacientai. Ateityje, siekiant tikslesnių rezultatų, būtų tikslinga tyrimą išplėsti: padidinti tiriamąsias imtis, įtraukti daugiau psichiatrinių sutrikimų rūšių ir kitų amžiaus kategorijų atstovus.

33

14.

IŠVADOS

1. Depresija sergantys tiriamieji buvo vyresni, dažniau įgiję aukštąjį išsilavinimą nei šizofrenija sergantys tiriamieji, tačiau didesnė šizofrenija sergančiųjų dalis buvo vieniši.

2. Didžioji dalis depresija sergančių tiriamųjų pagal suvartojamų daržovių kiekį ir valgymų per parą skaičių, fizinį aktyvumą, kūno svorį, rūkymą neatitiko PSO sveikos gyvensenos rekomendacijų.

3. Didžioji dalis šizofrenija sergančių tiriamųjų pagal suvartojamų daržovių kiekį ir valgymų per parą skaičių, fizinį aktyvumą, kūno svorį, rūkymą neatitiko PSO sveikos gyvensenos rekomendacijų.

4. Lyginant depresija ir šizofrenija sergančių tiriamųjų atsakymus nustatyta, kad depresija sergantys pacientai dažniau savo fizinės sveikatos būklę vertino neigiamai. Didesniam asmenų skaičiui šizofrenija sergančioje grupėje sveika mityba yra nesvarbi. Daugiau šizofrenija sergančių pacientų nesilaiko mitybos režimo.

34

15.

REKOMENDACIJOS

1. Organizuoti mokymus ir šviesti psichikos ligomis sergančius pacientus apie sveiką gyvenimo būdą ir jo įtaką psichinei sveikatai, į šį procesą įtraukiant visuomenės sveikatos ir pirminės sveikatos priežiūros centruose dirbančius sveikos gyvensenos specialistus.

2. Atlikti didesnės apimties tyrimus, nagrinėjančius įvairiomis psichikos ligomis sergančiųjų gyvenimo būdo ypatybes bei jų sąsajas su asmenų psichikos ir fizine sveikata.

3. Taikyti kompleksinį psichikos ligų gydymą – greta psichofarmakoterapijos įtraukiant kineziterapiją, subalansuotą dietą ir režimą.

35

16.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

[1] Lalonde M. A new perspective on the health of Canadians.[Internet] Ottawa;1974 [cited 09 December 2017]. Available from: http://www.phac-aspc.gc.ca/ph-sp/pdf/perspect-eng.pdf.

[2] Johansson SE, Sundquist J. Change in lifestyle factors and their influence on health status and all-cause mortality. International Journal of Epidemiology; 1999. 28:1073–1080.

[3]Khaw KT, Wareham N, Bingham S, Welch A, Luben R, Day N. Correction: Combined Impact of Health Behaviours and Mortality in Men and Women: The EPIC-Norfolk Prospective Population Study. PLoS Med 2008; 5(3):e70.

[4] Meegan AP, Perry IJ, Phillips CM. The Association between Dietary Quality and Dietary Guideline Adherence with Mental Health Outcomes in Adults: A Cross-Sectional Analysis. Nutrients. 2017;9(3):238.

[5] Harriss DJ, Atkinson G, Batterham A, George K, Tim Cable N, Reilly T, et al. Lifestyle factors and colorectal cancer risk (2): a systematic review and meta-analysis of associations with leisure-time physical activity. Colorectal Disease. 2009;11(7):689–701.

[6] Sattelmair J, Pertman J, Ding EL, Kohl HW, Haskell W, Lee IM. Dose response between physical activity and risk of coronary heart disease a meta-analysis. Circulation. 2011;124(7):789–795.

[7] He FJ, Nowson CA, MacGregor GA. Fruit and vegetable consumption and stroke: meta-analysis of cohort studies. The Lancet. 2006;367(9507):320–326.

[8] Chiuve SE, McCullough ML, Sacks FM, Rimm EB. Healthy lifestyle factors in the primary prevention of coronary heart disease among men.Circulation. 2006;114(2):160-167.

[9] World Health Organization. Technical package for cardiovascular disease management in primary health care: healthy-lifestyle counselling. Geneva: World Health Organization; 2018. Licence: CC BY-NC-SA 3.0 IGO. Available from:

http://www.who.int/iris/handle/10665/260422.

[10] Reeves MJ, Rafferty AP. Healthy lifestyle characteristics among adults in the United States, 2000. Arch Intern Med. 2005;165:854–857.

36 [11] Keller S, Maddock JE, Hannover W, Thyrian JR, Basler HD. Multiple health risk behaviors in German first-year university students. Prev Med. 2008 Mar; 46(3):189-95.

[12] Truyers C, Buntinx F, De Lepeleire J, De Hert M, Van Winkel R, Aertgeerts B, et al. Incident somatic comorbidity after psychosis: Results from a retrospective cohort study based on Flemish general practice data. BMC Family Practice; 2011. 132(12).

[13] De Hert M, Correll CU, Bobes J, Cetkovich‐Bakmas M, Cohen D, Asai I, et al. Physical illness in patients with severe mental disorders. I. Prevalence, impact of medications and disparities in health care. World Psychiatry: Official Journal of the World Psychiatric Association (WPA). 2011; 10(1), 52–77.

[14] Osborn DP, Wright CA, Levy G, King M B, Deo R, Nazareth I. Relative risk of diabetes, dyslipidaemia, hypertension and the metabolic syndrome in people with severe mental illnesses: Systematic review and meta‐analysis. Archives of General Psychiatry. 2018; 8: 32–41.

[15] World Health Organisation. Global Recommendations on Physical Activity for Health. Geneva: World Health Organisation, 2010. Available from:

https://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/44399/9789241599979_eng.pdf;jsessionid=F71EEEE 10A28FD55A5A51211A118F9F0?sequence=1

[16] World Health Organization. Healthy Diet - Fact sheet No. 394. 2015. [Last accessed on 2018 Dec 18]. Available from: http://who.int/mediacentre/factsheets/fs394/en/

[17] Bartkevičiūtė R, Barzda A, Stukas R, Abaravičius A, Petkevičienė J, Klumbienė J. Sveikos mitybos rekomendacijos: metodinė priemonė. Vilnius: Respublikinis mitybos centras; 2005.

[18] Global status report on alcohol and health 2018. Geneva: World Health Organisation; 2018. Licence CC BY-NC-SA 3.0 IGO. Available from:

https://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/274603/9789241565639-eng.pdf?ua=1&ua=1

[19] Higienos Institutas. Trumposios Intervencijos: Alkoholio Vartojimo Įpročių Patikros Ir Pagalbos Teikimo Rekomendacijos. Metodinės rekomendacijos. Vilnius: Higienos institutas, 2016.

Prieiga per:

http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Rekomendacijos/HI_Metodines%20rekomendacijos_alkoholio% 20vartojimas.pdf

[20] Parliament of the United Kingdom. Alcohol Guidelines - Science and Technology

Committee Contents. 2012. Available from:

37 [21]World Health Organisation. Tabacco – Fact Sheet. Geneva: World Health Organisation, 2018. Available from: https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/tobacco

[22] Lietuvos Statistikos Departamentas. Tabako vartojimas ir jo padariniai 2013 m. Vilnius: Lietuvos Statistikos Departamentas, 2014. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=2581820

[23] Higienos Institutas. Ar rūkantis gydytojas padės mesti rūkyti? Vilnius: Higienos Institutas, 2016. Prieiga per: http://www.hi.lt/news/1100/1202/Ar-rukantis-gydytojas-pades-mesti-rukyti.html

[24] World Health Organisation. WHO global report on trends in prevalence of tobacco smoking 2015. Geneva: World Health Organisation, 2015. Available from:

https://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/156262/9789241564922_eng.pdf?sequence=1

[25] Velten J, Lavallee KL, Scholten S, Meyer AH, Zhang XC, Schneider S et al. Lifestyle Choices and Mental Health: A Representative Population Survey. BMC Psychology 2 (2014): 58.

[26] Xu Q, Anderson D, Courtney M. A longitudinal study of the relationship between lifestyle and mental health among midlife and older women in Australia: findings from the healthy aging of women study. Health Care for Women International. 2010;31(12):1082–1096.

[27] Headey B, Muffels R, Wagner GG. Choices which change life satisfaction: similar results for Australia, Britain and Germany. Social Indicators Research. 2013;112(3):725–748.

[28] Hamer M, Stamatakis E, Steptoe A. Dose–response relationship between physical activity and mental health: the Scottish Health Survey. British Journal of Sports Medicine. 2009;43(14):1111–1114.

[29] Lucas M, Mekary R, Pan A, Mirzaei F, O’Reilly EJ, Willett WC, et al. Relation between clinical depression risk and physical activity and time spent watching television in older women: a 10-year prospective follow-up study. American Journal of Epidemiol. 2011;174(9):1017– 1027.

[30] Galper DI, Trivedi MH, Barlow CE, Dunn AL, Kampert JB. Inverse association between physical inactivity and mental health in men and women.Medicine and Science in Sports and Exercise. 2006;38(1):173–178.

38 [31] Mammen G, Faulkner G. Physical activity and the prevention of depression: a systematic review of prospective studies. American Journal of Preventive Medicine. 2013;45(5):649– 657.

[32] Jacka FN, Pasco JA, Williams LJ, Leslie ER, Dodd S, Nicholson GC, et al. Lower levels of physical activity in childhood associated with adult depression. Journal of Science And Medicine In Sport. 2011;14(3):222–226.

[33]Jacka FN, Pasco JA, Mykletun A, Williams LJ, Nicholson GC, Kotowicz MA, et al. Diet quality in bipolar disorder in a population-based sample of women. Journal of Affective Disorders. 2011;129(1–3):332–337

[34] Nanri A, Kimura Y, Matsushita Y, Ohta M, Sato M, Mishima N, et al. Dietary patterns and depressive symptoms among Japanese men and women. European Journal of Clinical Nutrition. 2010;64(8):832–839.

[35] Aihara Y, Minai J, Aoyama A, Shimanouchi S. Depressive symptoms and past lifestyle among Japanese elderly people. Community Ment Health Journal. 2011;47(2):186–193.

[36] Appleton KM, Woodside JV, Yarnell JW, Arveiler D, Haas B, Amouyel P, et al. Depressed mood and dietary fish intake: Direct relationship or indirect relationship as a result of diet and lifestyle? Journal of Affective Disorders. 2007;104: 217–223.

[37] Gariballa S, Forster S. Effects of dietary supplements on depressive symptoms in older patients: A randomised double-blind placebo-controlled trial. Clinical Nutrition. 2007;26(5): 545–551.

[38] Rodgers B, Korten AE, Jorm AF, Christensen H, Henderson S, Jacomb PA. Risk factors for depression and anxiety in abstainers, moderate drinkers and heavy drinkers. Addiction. 2000;95(12):1833–1845.

[39] Scott D, Happell B. The high prevalence of poor physical health and unhealthy lifestyle behaviours in individuals with severe mental illness. Issues in Mental Health Nursing. 2011; 32: 589–597.

[40] Kilbourne AM, Morden NE, Austin K, Ilgen M, McCarthy JF, Dalack G, et al. Excess heart-disease-related mortality in a national study of patients with mental disorders: identifying modifiable risk factors. General Hospital Psychiatry. 2009;31(6): 555–63.