LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
LINA ŠARKAUSKIENĖ
PSICHIKOS LIGOMIS SERGANČIŲ PACIENTŲ EMOCINIO
INTELEKTO SĄSAJOS SU PATIRIAMU STRESU
Magistrantūros studijų programos „Klinikinė slauga“ (valst. kodas 621B70002) baigiamasis darbas Darbo vadovas (-ė) Dr. Viktorija Grigaliūnienė_____________ Parašas KAUNAS, 2019
Turinys
SANTRAUKA ... 3 ABSTRACT ... 4 ŽODYNĖLIS ... 5 ĮVADAS ... 6 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 8 1.1. Psichikos ligos ... 81.2. Psichikos ligomis sergantys pacientai ir priverstinis gydymas ... 12
1.3. Emocinis intelektas ... 14
1.3.1. Gebėjimų modelis ... 16
1.3.2. Mišrus modelis ... 17
1.4. Psichikos ligomis sergančių pacientų emocinis intelektas ... 19
1.5. Psichikos ligomis sergančių pacientų patiriamas stresas ... 22
1.6. Streso atsiradimo priežastys ir įveikos strategijos ... 23
1.7. Emocinio intelekto ir streso sąsajos ... 24
2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA ... 26
2.1. Tyrimo organizavimas... 26
2.2. Tyrimo etika ... 26
2.3. Tiriamųjų atranka ... 26
2.4. Tiriamųjų charakteristikos ... 26
2.5. Tyrimo metodai ir priemonės ... 27
2.6. Duomenų analizės metodai ... 29
3. TYRIMO REZULTATAI ... 32
3.1. Psichikos ligomis sergančių pacientų emocinis intelektas ... 32
3.1.1. Pacientų sergančių psichikos ligomis emocijų suvokimas ... 32
3.1.2. Pacientų sergančių psichikos ligomis savo emocijų valdymas ... 38
3.1.3. Pacientų sergančių psichikos ligomis kitų asmenų emocijų valdymas ... 45
3.1.4. Pacientų sergančių psichikos ligomis emocijų panaudojimas ... 51
3.2. Psichikos ligomis sergančių pacientų patiriamas stresas ... 72
3.3. Emocinio intelekto ir streso įveikos sąsajos ... 85
4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 90 IŠVADOS ... 93 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 94 PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 95 LITERATŪROS SĄRAŠAS... 96 PRIEDAI ... 105
SANTRAUKA
Šarkauskienė L., Psichikos ligomis sergančių pacientų emocinio intelekto sąsajos su patiriamu stresu. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovas(ė) dr. V. Grigaliūnienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra.
Kaunas, 2019; 123 p.
Tyrimo tikslas - Ištirti psichikos ligomis sergančių pacientų emocinio intelekto sąsajas su
patiriamu stresu.
Tyrimo uždaviniai: Atskleisti psichikos ligomis sergančių pacientų emocinį intelektą;
Įvertinti psichikos ligomis sergančių pacientų patiriamą stresą; Ištirti pacientų emocinio intelekto ir patiriamo streso tarpusavio sąsajas.
Tyrimo metodas - tyrimas buvo atliktas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje 2018 m.
vasario – kovo mėnesiais. Tyrimo metu buvo naudoti emocinio intelekto (angl. The assesing emotions
scale, Nicola S. Schutte, John M. Malouff and Navjot Bhullar, 2009) ir keturių faktorių streso įveikos
klausimynas (G. Valickas, Ž. Grakauskas, 2006), taip pat papildomai sudarytas sociodemografinių rodiklių klausimynas. Gautas pritarimas atlikti tyrimą iš Bioetikos centro (2017-11-21 Nr. BEC-KS(M)-95.
Tyrimo dalyviai - Tyrimo metu buvo apklausti 177 Rokiškio psichiatrijos ligoninėje besigydantys pacientai.
Tyrimo išvados – Įvertinus psichikos ligomis sergančių pacientų emocinį intelektą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje nustatyta, kad psichikos ligomis sergančių pacientų emocinis intelektas yra pakankamai aukšto lygmens. Vertinant psichikos negalią turinčių asmenų streso patyrimą, gauti rezultatai rodo, kad pacientų patiriamo streso išreikštumas yra vidutiniškas. Analizuojant psichikos ligomis sergančių pacientų emocinio intelekto ir streso įveikos sąsajų rezultatus nustatėme, kad emocinis intelektas ir jo subskalės tarpusavyje koreliuoja, bei stebimi statistiškai reikšmingi skirtumai tarp emocinio intelekto ir jo subskalių, taip pat streso įveikos subskalių, išskyrus – emocinės iškrovos subskalę. Tiriamųjų emocinis intelektas siejasi su patiriamu stresu. Didėjant emociniam intelektui, didėja streso įvertis.
ABSTRACT
Šarkauskienė L., Emotional Intelligence connection with stress of the patients with mental illness. Master thesis. Supervisor Dr. V. Grigaliūnienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care. Kaunas, 2019; p. 123.
The aim of the study: to investigate relationship between emotional intelligence and stress of the patients with mental illness.
Objectives of the study: To reveal emotional intelligence of the patients with mental illness; To assess stress experienced by the patients with mental illness; To investigate interrelations between emotional intelligence and stress experienced by the patients.
Research methodology: The quantitative research was done in a public institution, Rokiškis Psychiatric Hospital during the time of February 2018 to March 2018. In the survey were used: Questionnaire for emotional intelligence (English: The assessing emotions scale Nicola S. Schutte, John M. Malouff and Navjot Bhullar, 2009). Four-factor stress coping questionnaire (G. Valickas, Z. Grakauskas, 2006). An additional questionnaire for socio-demographic indicators. There was received a consent from Bioethics centre to implement the research (21-11-2017 No. BEC-KS(M)-95).
Participants of the study: 177 patients of Rokiškis psychiatric hospital were interviewed during the study.
Conclusions of the study: After evaluating the emotional intelligence of patients with mental illnesses in Rokiškis Psychiatric Hospital it was established that the emotional intelligence of patients with mental illness is high enough. The results of the assessment of the mental experience of people with mental disabilities show that the patients’ level of stress is moderate. Analysing the outcomes of emotional intelligence and stress overcoming by patients with mental illness, we investigated that emotional intelligence and its sub-scales correlate with each other and there are statistically significant differences between emotional intelligence and its sub-scales as well as the stress-scaling sub-scales except the emotional discharge sub-scale. The emotional intelligence of the subjects is related to the stress experienced. With increasing emotional intelligence, the stress rating increases.
ŽODYNĖLIS
Emocinis intelektas – tai gebėjimas atpažinti ir suprasti emocinę informaciją, ją tinkamai panaudoti ir valdyti, siekiant daryti įtaką žmogaus elgsenai ir išsiaiškinti problemas, kurios susijusios su asmens jausmais. (1)
Kliedesinis sutrikimas – kai vyrauja nuolatiniai pasikartojantys kliedesiai. Jie gali būti
lydimi kartu su haliucinacijomis. Gali būti ir kai kurių šizofrenijai būdingų simptomų, tokių kaip mąstymo sutrikimai ar įmantrios haliucinacijos. (2)
Psichikos ligos – tai ligos, veikiančios asmens jausmus, mąstymą ir elgesį. (3)
Psichikos sveikatos slaugytojas – bendrosios praktikos slaugytojas, išklausęs psichikos sveikatos slaugos specializacijos programą. Teisę verstis psichikos sveikatos slaugytojo praktika suteikia galiojanti specialiosios praktikos licencija. (4)
Stresas – tai žmogaus psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, kuri atsiranda dėl
išorinių ir vidinių dirgiklių arba stresorių poveikio. (5)
Šizofrenija – tai liga, kuriai būdingi esminiai ir specifiniai mąstymo bei suvokimo
sutrikimai ir blankus arba neadekvatus efektas. Intelektas paprastai išlieka, nors bėgant laikui atsiranda tam tikrų kognityvinių trūkumų, taip pat būdinga aiški sąmonė. (2)
Šizoidinis asmenybės tipo sutrikimas – tai toks sutrikimas, kuriam būdingas afekto bei elgesio anomalijos, ekscentriškas elgesys. Simptomai panašūs į šizofrenijos, tačiau nėra tipiškų, aiškių šizofrenijos požymių. Tokie asmenys stokoja empatijos, kitų žmonių elgesį suvokia iškreiptai, negeba užmegzti socialinių ryšių. (6)
ĮVADAS
Šiuolaikinėje literatūroje emocinis intelektas dažniausiai apibūdinamas kaip gebėjimas atpažinti ir suprasti emocinę informaciją, ją tinkamai panaudoti ir valdyti, siekiant daryti įtaką žmogaus elgsenai ir išsiaiškinti problemas, kurios susijusios su asmens jausmais. Emocinis intelektas skirstomas į dvi kryptis: pirmoji nukreipta į emocinį intelektą kaip sugebėjimus, o antroji nukreipta į asmenybės savybes ir emocinio intelekto sampratą. Taigi, emocinį intelektą galima apibrėžti kaip sugebėjimą suprasti ir panaudoti turimą emocinę informaciją. (1) Šios krypties tyrinėjimai slaugytojoms yra svarbūs tuo, kad jos galės labiau suprasti psichikos ligomis sergančius pacientus, jų elgesį, išreiškiamas emocijas ir padės pacientams suprasti savo patiriamas emocijas siekiant išvengti streso.
Visos žmogaus charakterio savybės yra susijusios su protiniais gebėjimais (intelektu). Tai - gebėjimas rasti geriausią sprendimo būdą suvokiant naują, nepatirtą, neįprastą situaciją, randant geriausią išeitį jai išspręsti. Emocinis intelektas (EQ) tai gebėjimas suvokti savo ir kitų emocijas, jas teisingai įvertinti, tiksliai išreikšti, vadovautis jomis. Šiuo laiku vis dažniau diskutuojama apie EQ kaip apie veiksnį, atliekantį svarbų vaidmenį medicinos moksle, slaugoje ir kitose sveikatos priežiūros srityse.EQ yra svarbus kai norime išsiaiškinti, kaip individas geba reikšti savo ir suprasti kitų emocijas.(7) Keli atlikti tyrimai parodė, kad asmenys, kurie turi aukštą emocinį intelektą, gali geriau suprasti ir valdyti savo emocijas, prisitaikyti prie juos supančios aplinkos ir būti tolerantiškesniais sudėtingomis gyvenimo sąlygomis. (8)
Stresas pasireiškia esant pakankamai dideliam potencialių stresorių intensyvumui, kuris viršija vadinamąjį individualųjį streso slenkstį. (9) Taigi, psichikos ligomis sergantys asmenys laikomi labiau pažeidžiamais ir dėl to jie patiria daugiau streso. (10) Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad ankstyvieji stresai patiriami vaikystėje yra glaudžiai susiję su psichikos sutrikimų atsiradimu vėlesniame amžiuje. (11, 12)
Temos aktualumas ir naujumas: Lietuvoje dažniau tyrinėjama ne apie psichikos ligomis sergančius pacientus, o apie slaugytojų darbo aktualumą dirbant su tokiais pacientais, ar visuomenės požiūrį į psichikos ligomis sergančius asmenis. (13) Lietuvoje yra atliktų tyrimų apie emocinį intelektą, tačiau psichikos ligomis sergančių asmenų emocinis intelektas nebuvo tyrinėtas. Deje, Lietuvoje yra įprasta visas su psichikos ligomis sergančiais asmenimis susijusias problemas spręsti už psichikos sveikatos priežiūros paslaugų vartotojus. Suvokiant šį svarbų faktą, ryškėja darbo naujumas – tiriami psichikos ligomis sergantys pacientai, siekiant išsiaiškinti jų emocinį intelektą, patiriamą stresą gydantis psichiatrijos ligoninėje ir psichikos ligomis sergančių pacientų emocinio
intelekto ir patiriamo streso sąsajas. Tai ypač aktualu slaugytojoms, dirbančioms su psichikos sutrikimų turinčiais pacientais.
Darbo tikslas: Ištirti priverstinai gydomų pacientų emocinio intelekto sąsajas su patiriamu
stresu.
Šiam tikslui pasiekti iškelti uždaviniai:
1. Atskleisti psichikos ligomis sergančių pacientų emocinį intelektą. 2. Įvertinti psichikos ligomis sergančių pacientų patiriamą stresą.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Psichikos ligos
Visuomenėje vykstanti demokratinių vertybių kaita ir plėtra vis labiau mus verčia domėtis apie žmogaus psichikos sveikatos ypatumus, kuriuos lemia socialiniai, ekonominiai, kultūriniai ir individualūs veiksniai. Nepaisant medicinos ir psichiatrijos gydymo pažangos, psichikos ligų paplitimas visame pasaulyje nesumažėjo. (14)Psichikos sveikata – reikšminga visuomenės sveikatos priežiūros dalis ir apie ją turi būti kalbama ne tik psichiatrijos ligoninėse, bet ir atviroje visuomenėje. (15)
Pasak PSO, psichikos sveikata yra susijusi ne tik su psichikos ligų nebuvimu, bet ir su emociniu ir dvasiniu atsparumu. Tyrimai parodė (Mirabzadeh, Eftekhari, Falahat and ect., 2018) (16) , kad pozityvios psichikos sveikatos skatinimas ne tik teigiamai veikia gydymo procesą ir mažina su tuo susijusią naštą, bet ir sumažina psichikos sutrikimų paplitimą bei dažnumą. Tačiau ši sąvoka turi skirtingas interpretacijas skirtingose kultūrose ir psichikos sveikata visuomenėje vis dar laikoma psichikos ligų nebuvimu. (16)
Visame pasaulyje buvo atlikta nemažai tyrimų susijusių su psichikos sutrikimais. Vienas tokių buvo atliktas sistemingas tyrimas (Steel, Marnane, Iranpour and ect., 2014) (17) , kuriame teigiama, kad pasaulyje vienam iš penkių asmenų pasireiškė psichikos sutrikimų per praėjusius 12 mėnesių, ir 29,2 proc. asmenų per visą jų gyvenimą. Psichikos sutrikimai atsiranda jaunesniame amžiuje ir yra lėtiniai, todėl turi daug neigiamų pasekmių įvairiems gyvenimo aspektams įskaitant asmeninius ir socialinius santykius, ugdymo rezultatus, pajamas, užimtumą. Taigi, ateityje reikia veiksmingesnių investicijų į šių sutrikimų prevenciją, gydymą ir reabilitaciją. (16)Kiekvienas pacientas kenčia nuo individualių teigiamų, neigiamų ir afektinių simptomų, taip pat nuo pažinimo deficito. Šių simptomų sunkumas laikui bėgant gali kisti, priklausomai nuo to, kiek pažengusi liga. Šizofrenijai yra būdingas prodromas, t.y. pradinė ligos stadija, kai dar nėra išryškėję pagrindiniai klinikiniai požymiai. (18) Tai etapas, su gana nespecifiniais ir neigiamais, kognityviniais simptomais, po kurių vyrauja ūminė ligos stadija su teigiamais simptomais. Prasta kasdienė gyvenimo veikla, socialinių įgūdžių stoka, pažinimo funkcijų sutrikimai – yra pagrindiniai šizofrenijos bruožai. Kognityvinių funkcijų sutrikimai buvo aptikti tarp gyventojų turinčių didelę psichozės susirgimo riziką. (19)
Visuomenėje susidomėjimas psichikos sveikatos problemomis įvyksta tik tada, kai psichiatrijos paslaugų vartotojai įvykdo nusikalstamą veiką. Tai, aišku, sukelia visuomenės pasipiktinimą, baimę, tačiau statistika Lietuvoje rodo, kad sveiki žmonės padaro žymiai daugiau
nusikaltimų nei psichikos ligomis sergantieji. Riba tarp sveikos ir sutrikusios psichikos nėra aiškiai apibūdinta, todėl yra svarbu žinoti ligų požymius, juos suprasti ir gebėti įvertinti. (20)
Šizofrenija - (lot. schizophrenia, gr. schisis - skilimas, phrenos dvasia, protas) tai lėtinis psichozinis sutrikimas, kuris pasižymi charakteringų požymių ir simptomų visuma.(21) Šizofrenijos visuomeninį stereotipą apibūdina susiskaldžiusi asmenybė, pamišimas, pavojingas ir nenuspėjamas elgesys. (22) Šizofrenija yra viena iš stigmatizuotų psichikos sutrikimų diagnozių, o padidėjęs fizinių ligų dažnis tarp šizofrenijos diagnozę turinčių asmenų gali būti susijęs su medicinos personalo nuostatomis ir socialinėmis stigmomis, priskirtomis žmonėms, turintiems tokią pat diagnozę visuomenėje, taip pat su nepatenkinamu sveikatos paslaugų organizavimu. Vidutinė gyventojų sergančių šizofrenija gyvenimo trukmė yra 76 metai, tuo tarpu šizofrenijos diagnozę turinčių žmonių skaičius yra 61 metai. Asmenys, kurie patiria ilgalaikę psichikos sveikatos problemą, turi didesnę fizinę ligą ir yra labiau linkę patirti ankstyvą mirtį nei sveiki asmenys. Jormfeldt H., Doyle L., Ellilä H. cituoja „todėl psichikos sveikatos paslauga naudojančių žmonių sveikatos ugdymas dažniausiai orientuotas į paslaugų teikėją, siekiant padidinti pacientų žinias apie psichikos ligas ir gydymą.“ PSO nurodo, kad sveikatos ir sveikatos potencialo sąvokos apima tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą, ir turi būti vertinamos atsižvelgiant į žmogaus asmeninį tobulėjimą per visą jo gyvenimą. (20)
Šizofrenija apibrėžiama kaip lėtinė psichikos liga, kuri pasižymi pažintiniu, emociniu, valios funkcijų pažeidimu, progresuojančia asmenybės dezintegracija, būdinga jauname ir vidutiniame amžiuje, taip pat paliekanti prisitaikymo sutrikimus. Šizofrenija - tai toks sutrikimas, kuris pasižymi skirtinga ligos eiga ir įvairiomis klinikinėmis formomis. (23) Visame pasaulyje apie 21 mln. žmonių kenčia nuo šios ligos (pavyzdžiui: nerimo, nuotaikos sutrikimų, depresijos). Gajic GM. teigia, kad visame pasaulyje sergamumas šizofrenija siekia 1,3 proc. žmonių populiacijoje. (24) Šizofrenija pasižymi iškraipytomis mintimis, jausmais, kalba, suvokimais, taip pat jausmais apie save ir elgesį. Haliucinacijos ir iliuzijos yra bendri šizofrenijos simptomai. Šizofrenija pacientams sukelia negalią ir sutrikdo asmeninį gyvenimą. (25) Taip pat ketvirtadalis šizofrenija sergančių asmenų patiria psichologinius simptomus visą likusį gyvenimą. (26)Pažymėtina, kad psichikos ligos yra laikomos pagrindiniu neįgaliųjų rizikos veiksniu 15 metų ir vyresniems žmonėms. (27) Žmonės, kurie serga lėtine fizine liga (pvz: vyresnio amžiaus žmonės, turintys kognityvinį sutrikimą, insultą, artritą, astmą, širdies ligas, II tipo diabetą ar krūties vėžį), turi didesnę nerimo sutrikimų ir/arba depresijos susirgimo riziką. (28)
Dauguma šizofrenija sergančių asmenų gyvena su savo artimaisiais namuose, o psichotiniais periodais yra hospitalizuojami. Sergančiojo gyvenimo kokybę ir sveikatos būklę veikiančių vienas iš svarbiausių veiksnių yra paciento šeima. Šeimos pagalba ir susitelkimas į psichikos liga sergantį pacientą reikalauja nemažai pastangų, sukelia socialinių ir finansinių problemų, didina stresą. (29)
Remiantis valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, paplitimas šizofrenija, šizotipiniu ir kliedesiniu sutrikimais Lietuvoje 2017 metais buvo 0,93 atvejų per metus 1000 gyventojų.(30) Moksliniai tyrimai rodo, kad šizofrenija nėra vienalytė, tad jos etiologija iki šių dienų nėra pakankamai aiški. Apžvelgiant ankščiau atliktus tyrimus, kurie aiškina šizofrenijos atsiradimo priežastis (Ceaser, Barch, 2016, Andreasen, 1983; Andreasen, 1990;) (31), sutrikimo struktūroje pirmiausiai išskiriami fiziologiniai sutrikimai. (31, 32, 33, 34)
Stengiamasi identifikuoti faktorius sugrupuoti simptomams, pagal kuriuos būtų ištirti šizofrenijos simptomų klinikiniai, eigos, gydymo bei neurobiologiniai procesai. (35) Remiantis tarptautine psichikos ir elgesio ligų klasifikacija (2015) (2) , išskiriamos penkios šizofrenijos formos: paprastoji, paranoidinė, nediferencijuota, katatoninė, rezidualinė šizofrenija. Kiekvieno šizofrenijos tipo sutrikimui simptomai pasireiškia skirtingai. Pavyzdžiui, sergant paprastąja šizofrenija, simptomai atsiranda visiškai jų nepastebint, tačiau laikui bėgant progresuoja elgesio keistumai, bendro darbingumo sumažėjimas, nesugebėjimas vykdyti visuomenės keliamų reikalavimų. (2)
Sergant paranoidine šizofrenija, pacientams būdingi sąlyginiai stabilūs paranoidiniai kliedesiai, kuriuos neretai lydi klausos haliucinacijos ir įvairūs kiti suvokimo sutrikimai. Gali pasireikšti valios, kalbos, afektų sutrikimai ar katatonijos simptomai, tačiau nežymiai. Dažniausiai pasireiškiantys paranoidiniai simptomai: klausos haliucinacijos, kurios baugina pacientą. Taip pat neverbalinės klausos haliucinacijos, persekiojimo, pavydo, poveikio, kūno pasikeitimo kliedesiai. Gali pasitaikyti regos haliucinacijų, tačiau jos dominuoja retai.(2)
Iš kitų psichikos ligų šizofrenija išsiskiria svarbiausiais psichopatologiniais reiškiniais: kliedesiniu suvokimu, įtakos, poveikio ar pasyvumo kliedesiai, klausos haliucinacijomis pasireiškiančiomis balsais, kurie komentuoja ar aptaria pacientą trečiuoju asmeniu, minčių skambėjimu, minčių įdėjimu ir atėmimu, mąstymo sutrikimais ir negatyviais simptomais. Pacientams, kurie serga šizofrenija, yra pažeidžiamos trys pagrindinės veiklos sferos, tai – mąstymas, emocijos ir valia. Ligai progresuojant, pacientams gali atsirasti tam tikrų kognityvinių trūkumų, bet sergantiems šizofrenija būdinga išlikusi aiški sąmonė ir intelektas.(2)
Šizofrenijai būdingi simptomai skirstomi į pozityvius, negatyvius ir bendros psichopatologijos. Pozityviems simptomams priskiriama: haliucinacijos, kliedesiai, nenuoseklus mąstymas. Negatyviems simptomams priskiriama: socialinė izoliacija, prarandamas ryšys su šeimos nariais, sumažėjusi motyvacija arba jos nebuvimas, apatija. Bendros psichopatologijos simptomai - neįprastas mąstymo turinys, nerimas. (36, 37, 38, 39, 40, 41)
Remiantis TLK-10-AM klasifikacija (2015) (2) , šizofrenijos eiga gali būti įvairi: epizodinė, priepuolinė arba lėtinė. Šiai ligai būdingas simptomų išnykimas (remisija), taip pat paūmėjimai,
periodiškai pasireiškiantys psichozės priepuoliai, kurie dažniausiai kartojasi nesilaikant gydytojų gydymosi rekomendacijų, t.y. reguliariai nesilankant psichikos sveikatos centruose ir nevartojant paskirtų medikamentų. Pastaruosius pacientai neretai turi vartoti visą likusį gyvenimą, kad galėtų sėkmingai kontroliuoti ligą. (2) Dauguma pacientų, kurie serga šizofrenija, patiria įvairius šio sutrikimo paūmėjimus, vėliau paciento būklė pagerėja, ar visiškai pasiekia remisiją. Taip pat yra grupė asmenų, kuriems šis sutrikimas išlieka daugelį metų. (42) Dėl šizofrenijos hospitalizuoti pacientai užima net 50% psichiatrijos ligoninių lovų. (43) Šių pacientų reabilitacijos procesas yra ilgas ir lėtas, todėl nenuostabu, kad pagalbos sergantiems šizofrenija sąnaudos sudaro nemažą psichikos sveikatos priežiūros sistemos išlaidų dalį. (24)
Įdomu tai, kad asmenys, sergantys šizofrenija kartais skundžiasi sunkumu sukaupti ir išlaikyti dėmesio koncentraciją, atminties ir mokymosi sunkumais, pažintinių gebėjimų nepakankamumu. (45) AutoriaiN.C. Andreasen (1984) (32, 33) , A.E. Ceaser, D.M. Barch (2016) (46) nurodo, kad šis subjektyvus atminties susilpnėjimo jausmas atsiranda dėl liguisto dėmesio sukoncentravimo į visai nereikšmingas detales (pavyzdžiui: pacientas neatsako į jam pateiktus klausimus, tačiau staiga pasireiškęs kitas pašalinis dirgiklis gali prikaustyti jo dėmesį), arba apskritai dėl dėmesio koncentracijos sutrikimų. (32, 33, 46)
Nuolatinių kliedesinių sutrikimų svarbiausias ir bene vienintelis klinikinis požymis – ilgalaikio tipo kliedesiai. Kliedesiniam sutrikimui būdinga vienas ar keli giminingi kliedesiai, kurie gali trukti visą gyvenimą. Kliedesiai būna įvairūs: dismorfofobijos (fizinio nepilnavertiškumo), hipochondriniai, didybės, tačiau dažniausiai pasitaikantys – persekiojimo. Neretai stebimi neryškūs depresijos simptomai, gali atsirasti taktilinių ar uoslės haliucinacijų. Elgesys, kalba, emocijos išlieka nesutrikę, tačiau pasikeičia tik tas paciento elgesys ir veiksmai, kurie būna susiję su kliedesiais. Šie sutrikimai trunka ne trumpiau kaip tris mėnesius. (46)
Apibendrinant galime teigti, kad sergant šizofrenija emocijų nuslopinimas ir ignoravimas, nežinojimas kaip suprasti ir gyventi su neigiamais jausmais, nukreipia asmens mąstymą negatyvia linkme, ir tai stipriai paveikia pacientų savivertės jausmą, skatina „užsidaryti“ savo vidiniame pasaulyje, ir visa tai paveikia pacientų negebėjimą prisitaikyti visuomenėje didinant socialinę atskirtį.
1.2. Psichikos ligomis sergantys pacientai ir priverstinis gydymas
Asmuo, sergantis sunkia psichikos liga ir atsisakęs hospitalizavimo, gali būti hospitalizuojamas prievarta tik jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą savo sveikatai ir gyvybei, arba aplinkinių sveikatai ir gyvybei. (47)
Prievartos naudojimas psichikos sveikatos priežiūroje tebėra įprasta jurisdikcijų praktika visame pasaulyje. Pagal įstatymų numatytus sulaikymo įgaliojimus, be priverstinio priėmimo į ligoninę, akivaizdžiausios prievartos praktikos formos yra tos, kurios vadinamos „prievartos priemonės“ – priverstinių psichotropinių vaistų vartojimu prieš paciento valią, paciento priverstinis izoliavimas atskirai, ir paciento galūnių apribojimas fiksaciniais diržais, kad būtų išvengta laisvo judėjimo. Nepaisant to, kad prievartos priemonės yra plačiai naudojamos visame pasaulyje gydant psichikos ligomis sergančius pacientus, vis dėlto trūksta empirinių įrodymų, kad jie yra susiję su teigiamais gydymo rezultatais. (48) Didžiojoje Britanijoje priverstinio gydymo trukmė siekia penkerius metus, o bendrosios psichiatrijos skyriuose gydymas vidutiniškai trunka 1 metus. (49)
Jungtinėje Karalystėje (UK) teismo psichiatrijos pacientai priverstinai gydomi su teismo sprendimu, įvykdę nusikalstamą veiką, tačiau dėl psichikos sutrikimų pripažinti nepakaltinamais. Didžioji dauguma tokių asmenų būna įvykdę nusikalstamas veikas, tokias kaip seksualiniai nusikaltimai, nužudymai, plėšimai. (6) Lietuvoje be paciento sutikimo gydymas negali būti skiriamas, išskyrus atvejį, kai pacientas yra priverstinai hospitalizuotas dėl Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 27 straipsnyje nurodytų aplinkybių ir nesugeba teisingai įvertinti savo sveikatos būklės. Šiuo atveju psichiatras informuoja pacientą ir jo atstovą apie priverstinio gydymo paskyrimą. Kol bus gautas savivaldybės psichikos sveikatos komisijos (SPSK) sutikimas, pacientas gali būti priverstinai gydomas dviejų psichiatrų sprendimu ne ilgiau kaip 72 valandas. (50) Jeigu per 72 valandas tokio sutikimo negaunama, priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas turi būti nutraukti. (51)
Lyginant su Vakarų šalimis, Lietuvoje atliktų tyrimų apie teismo psichiatrijos pacientus nėra daug. Lietuvoje atlikto tyrimo (Šileikaitė A., Germanavičius A., Čėsnienė I., 2016) rezultatai rodo, kad didžiąją dalį teismo psichiatrijos ligoninėje gydomų pacientų sudaro sergantieji psichoziniais, intelekto sutrikimais, taip pat besigydantys nuo priklausomybės psichoaktyvioms medžiagoms. Daugumai Rokiškio psichiatrijos ligoninėje besigydančių pacientų gydymas skirtas dėl atliktų smurtinių nusikalstamų veikų. (6)
Psichiatrai dažnai susiduria su ne bendru sutarimu gydymo klausimais, kai pacientai, sergantys sunkiomis psichikos ligomis turi būti paguldyti į stacionarą prieš jų valią. Tarp psichiatrų visada kyla ginčas, ar priverstinis gydymas sumažina pacientų teisę ir lygybę nuspręsti patiems.
Priverstinis gydymas yra leidžiamas tada, kai tampa visiškai aišku, kad priverstinio gydymo nauda yra akivaizdi. (52)
Makedonijos Respublikoje psichiatrijos įstaiga gali prievarta hospitalizuoti ne ilgiau 48 val. be teismo leidimo. Teismas privalo paskirti du nepriklausomus gydytojus, vienas iš jų – besispecializuojančių psichiatrijos srityje, ir tyrimas turi būti atliekamas toje įstaigoje kur bus teikiamos gydymo paslaugos pacientui. Vėliau, po medicininės apžiūros ir ekspertizės teismas privalo ištirti aplinkybes ir pateikti sprendimą per ateinančias 72 val. (52) Makedonijos Respublikoje yra aiškus teisinis procesas pagal tarptautinius standartus, kuris reguliuoja pacientų suėmimą ir medicininio gydymo taikymą be jų sutikimo. Paciento priverstinio gydymo kriterijai yra psichikos liga, agresyvaus ir suicidinio elgesio buvimas. Taigi Teisingumo Teismas nusprendžia, kada psichikos ligomis sergantiems asmenims turėtų būti apribota laisvė su juos supančia aplinka. (52) Norvegijoje yra įteisintas įstatymas, numatantis galimybę išlaikyti pacientą (iki 3 mėn.) priverstinio gydymo įstaigoje, kai paciento sveikatai kyla reali grėsmė dėl ilgai išliekančių psichoaktyvių medžiagų vartojimo žmogaus organizme, o savanoriškos jų pačių pastangos pasirodo nepakankamos, kad pacientai gebėtų gydytis patys, arba ambulatoriškai. (53)
Kita specifinė sutrikimų grupė – asmenybės sutrikimai, tam tikrais atvejais kelianti daug diskusijų. Asmenybės sutrikimas mūsų šalyje retai pripažįstamas nepakaltinamumo priežastimi. Vis dėlto, jis kartais pripažįstamas nepakaltinamumo priežastimi, kai konstatuojamas pablogėjimas, paūmėjimas, dekompensacijos būklė ir tuo metu išsivysto psichoziniai simptomai. (54)
Nustatyta, kad 30 – 50 proc. pacientų, kurie ankščiau vartojo psichoaktyviąsias medžiagas, dažniau kenčia nuo psichikos ligų. Pacientams, turintiems priklausomybę nuo psichoaktyviųjų medžiagų, kurie ankščiau gydėsi stacionare, buvo nustatytas dar didesnis psichikos ligų sutrikimų lygis, nei neturintiems priklausomybės psichoaktyviosioms medžiagoms. Apskritai, priklausomybė nuo psichoaktyviųjų medžiagų kartu su atitinkamu psichikos sutrikimu gali turėti neigiamą poveikį skirtingiems paciento būklės ir jos funkcijų aspektams. (53)
Atlikto tyrimo metu (Pasareanu A. R., Vederhus J. K., Opsal A ., 2017) (53), siekdami apibūdinti psichikos ligų pasireiškimo pokyčius asmenims, kurie turi priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo, autoriai teigia, kad tie pacientai, kurie išreiškė norą gydytis, galėjo būti motyvuoti ir norėjo nutraukti psichoaktyvių medžiagų vartojimą. Pacientai, kurie buvo gydomi priverstinai galėjo nesuvokti, kad narkotikų ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas yra problema, arba jie nebuvo pasirengę apsvarstyti apie psichoaktyvių medžiagų vartojimo žalą(53)
Iš tiesų, emocinis intelektas ir agresija yra susiję su nusikalstama veika. Asmenys, turintys aukštą emocinio intelekto lygį, gali labiau suvokti savo emocijas ir yra mažiau impulsyvūs. Tačiau asmenys, su žemu emocinio intelekto lygiu yra labiau linkę į rizikingesnį elgesį: jiems sunku suprasti
situacijas iš kitų perspektyvų. (55) Sumažintas gebėjimas reguliuoti savo emocijas gali būti nusikaltėlių elgesio pažeidimas. Autoriai Pizarro DA, Salovey P. (2002) teigia, kad „sumažintas gebėjimas reguliuoti pyktį, troškimą ir seksualinį susijaudinimą gali sukelti užpuolimą, vagystę ir seksualinį išpuolį.“ Taip pat keli tyrimai rodo, kad nusikaltėliams trūksta emocinio intelekto subkomponentų, tokių kaip socialinių problemų sprendimas, lankstumas, impulsų kontrolė, socialinė kompetencija, savęs vertinimas. (55, 56, 57, 58, 59, 60, 61)
1.3. Emocinis intelektas
Emocinio intelekto (EQ) sąvoka šiandieninėje visuomenėje tapo labai įdomi ne tik mokslininkams, bet ir visuomenei. Po J. Mayer ir P. Salovey (1990) atlikto tyrimo apie emocinį intelektą, vėliau kitų panašių tyrimų buvo atlikta iš ties nemažai. (62) Išleista daugybė skirtingų mokslinių straipsnių nusakančių emocinio intelekto apibrėžimą ir požiūrį į emocinį intelektą kaip į sąvoką. Pirmą kartą emocinio intelekto sąvoka buvo paminėta W. Payne (1985). Jo teigimu, emocinis intelektas yra asmens gebėjimas susieti norą, skausmą ir baimes. (63)
Oficialiai pirmą kartą emocinį intelektą aprašė P. Salovey ir J. Mayer (1990). Autoriai emocinį intelektą apibrėžia kaip sugebėjimą suvokti savo ir kitų asmenų jausmus bei emocijas, naudojant jų teikiamą informaciją, kuri padeda apdoroti mąstymą, reguliuoja žmogaus emocijas, taip skatinant intelektinį ir emocinį augimą. J. Mayer ir P. Salovey nurodo, kad į jų emocinio intelekto apibrėžimo modelį įeina keturi pagrindiniai protiniai gebėjimai: emocijų suvokimas ir išreiškimas, emocijų įsisavinimas, emocijų valdymas bei vertinimas. Autorių nuomone, jų pateikto modelio elementai sudaro emocinio intelekto visumą. (1 Pav.) (64)
1 pav. J. Mayer ir P. Salovey (1990) emocinio intelekto modelis (64)
Šiandien ypatingai svarbu, kaip emocinės reakcijos ir patirtis turi įtakos tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Neigiamos emocinės būsenos yra susijusios su blogu organizmo fiziologiniu funkcionavimu, o teigiamos emocinės būsenos yra susijusios su gera širdies ir kraujagyslių bei imuninės sistemos veikla. Autorius P. Salovey teigia, kad tie asmenys, kurie geba reguliuoti emocines būsenas yra sveikesni, nes tiksliai suvokia ir moka įvertinti emocinę būseną, žino kaip ir kada išreikšti jausmus, o taip pat gali efektyviai reguliuoti nuotaiką. (65)
Šių savybių susijusių su suvokimu, nuotaikų ir emocijų reguliavimu išraiška rodo, kad galima kelti prielaidą, dėl tiesioginio ryšio tarp emocinio intelekto, fizinės bei psichinės sveikatos. Emocijos, sumanumas ir emocinis intelektas gali būti kaip priemonė pagerinti individo psichinę sveikatą. (65) Taip pat emocinis intelektas vaidina svarbų vaidmenį bendraujant su kitais asmenimis tarpusavyje. (66)Padidėjęs darbo krūvis neigiamai veikia emocijas, kadangi individui trūksta miego ir poilsio, o tai galiausiai gali lemti individo nesugebėjimą efektyviai valdyti savo emocijas. (66)
Apibendrinant galima kelti prielaidą, kad psichikos ligomis sergantys pacientai, dirbantys nemažai valandų per savaitę neigiamai veikia savo emocinę būklę. Būtent - dėl nuovargio šie asmenys gali nesugebėti tinkamai ir efektyviai reguliuoti savo emocijų ir jų išraiškos.
Visų profesijų atstovai, įskaitant mokytojus, žmogiškųjų išteklių specialistus, įmonių vadovus, psichologus yra susieti su emociniu intelektu savo kasdieninėje ir profesinėje praktikoje. Emocinio intelekto apibrėžimai labai skyrėsi, ir autoriams buvo sunku sutarti, kas iš tiesų yra emocinis intelektas. Šiuo metu su emociniu intelektu susiję veiksniai analizuojami skirtinguose tyrimuose ir naudojami įvairiose disciplinose. (67)
Dabartiniu laikmečiuvyrauja trys pagrindiniai emocinio intelekto sampratos modeliai: • Gebėjimų modelis (Mayer, Salovey 1990);
• Mišrus modelis (Goleman, 1995; Bar – On 1997); • Bruožų modelis (Petrides, Furnham, 2001); (68, 69)
1.3.1. Gebėjimų modelis
Pasak autorių J. Mayer ir P. Salovey (1990), asmenys skiriasi gebėjimu apdoroti emocinę informaciją ir ją susieti platesniame kontekste. Taigi, J. Mayer ir P. Salovey analizavo, kaip žmonių patiriamos emocijos susijusios su jų pačių mintimis. Autoriai teigia, kad pats intelektas apima gebėjimą abstrakčiai mąstyti, o emocijos suvokiamos kaip signalai nusakantys santykių prasmę. Emocinį intelektą apibūdina keturių elementų emocinio intelekto modelis, kuris vadinamas gebėjimų modeliu. Šie keturi tarpusavyje susieti gebėjimai yra išsidėstę hierarchiškai. (68, 67)
Autorių P. Salovey ir J. Mayer teigimu, emocijų suvokimas (angl. Perceiving emotions) apima gebėjimą indentifikuoti ir diferencijuoti emocijas, t.y. suprasti savo ir kitų asmenų emocijų skirtumus. Pagrindinis šio gebėjimo aspektas – tikslus emocijų nustatymas žmogaus fizinėje būsenoje – mintyse ir kūno išraiškose. Emocines išraiškas galime atpažinti iš mimikos, intonacijos, judesių. Gebėjimas suvokti savo ir kitų asmenų emocijas skatina kitų emocinių kompetencijų ugdymą. Autorių teigimu, gebėjimas suvokti emocijas padeda tarpasmeninei komunikacijai ir aplinkos pažinimui. (67, 68)
Emocijų įsisavinimas (angl. Using emotions) reiškia supratimą, tarpasmeninę veiklą, problemų sprendimą. Pagrindinis šio gebėjimo aspektas yra emocijų panaudojimas teikiant pirmenybę mąstymui ir atkreipiant dėmesį į svarbią informaciją apie kitus žmones ir juos supančią aplinką. Taip pat tai gebėjimas naudoti emocijas pasitelkiant jas bei norint įgyvendinti užduotis nukreipiant dėmesį į svarbią informaciją ir įvairiapusiškai įvertinant iškilusią problemą. Asmenys, kurie moka greičiau ir efektyviau įsisavinti emocijas, geba efektyviau priimti sprendimus ir jiems lengviau sekasi vertinti įvairias perspektyvas. (67) Geresni emocijų įsisavinimo įgūdžiai apima ryškesnių emocijų kūrimą, kad lavintų mąstymą ir gerintų nuotaiką. (68)
Emocijų vertinimas (angl. Understanding emotions) apima supratimą apie emocijų prasmę, emocijų panašumus ir skirtumus. Pasak autorių J. Mayer ir P. Salovey, šis vertinimas yra svarbus siekiant suprasti vienų emocijų virsmus kitomis (pavyzdžiui: kaip liūdesys gali peraugti į neviltį ir pan.) ir tarp emocijų vyraujančius ryšius. Emocijų vertinimą autoriai apibūdina kaip panašių emocijų įvardijimą ir atskyrimą, taip pat skirtingų emocijų atpažinimą. (67, 68)
Emocijų valdymas (angl. Managing emotions) apima gebėjimą kontroliuoti emocijas (pavyzdžiui: pakeisti, sumažinti arba užkirsti kelią, sustiprinti ar modifikuoti) panaudojant jas įvairių problemų sprendimui. Kartu tai - gebėjimas priimti įvairius sprendimus tam tikrose situacijose panaudojant skirtingas emocijas. Autoriai J. Mayer ir P. Salovey teigia, kad emocijų valdymas yra itin svarbus asmenybės tobulėjimui ir priimant emociškai sunkius sprendimus. Emociškai intelektualesni asmenys suranda geresnių sprendimo būdų emocinėms gyvenimo problemoms įveikti. Jie efektyviau pertvarko savo emocijas, pasirengia tinkamai reaguoti į emocinio elgesio modelius. (67, 68)
Asmenys, kurie geba įvaldyti šiuos keturis gebėjimų modelius, laikomi turintys aukštą emocinio intelekto lygį.
1.3.2. Mišrus modelis
Tai - R. Bar – On mišrus emocinio – socialinio intelekto modelis, kuriuo į emocinį intelektą žiūrima kaip į kompetencijų, įgūdžių ir gebėjimų susidoroti su aplinkos spaudimu ir keliamais reikalavimais rinkinį. Šis modelis apima asmenybės bruožų grupes kartu su emociniu intelektu kaip protiniu gebėjimu. (69)Autoriaus nuomone, emocinį intelektą sudaro:
1) Gebėjimas suprasti ir išreikšti save;
2) Gebėjimas suprasti ir bendrauti su kitais asmenimis;
3) Gebėjimas kovoti su neigiamomis emocijomis kontroliuojant jų impulsus; 4) Gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių ir spręsti asmenines ar socialines problemas;
Vadovaujantis šiuo emocinio intelekto apibūdinimu, autorius išskyrė penkias kompetencijų ir asmenybės gebėjimų sritis: streso valdymą, bendrą nuotaiką, adaptyvumą, intraasmeninius ir tarpasmeninius gebėjimus; (70)
1) Streso valdymas rodo, kaip žmogus geba kovoti su stresu, tinkamai elgtis stresinėse situacijose ir kontroliuoti patiriamą streso lygį. Streso valdymas vertinamas impulsų kontrole ir streso toleravimu. Autoriaus Bar – On nuomone asmenys, kurie geba kontroliuoti save stresinėse situacijose, turi didesnį emocinį atsparumą.
2) Bendra nuotaika apibūdinama kaip visų emocinių gebėjimų atvaizdavimas, kuris pasireiškia per teigiamą požiūrį ir gebėjimą jausti pasitenkinimą. Į šią emocinių gebėjimų sritį įeina asmens patiriamas optimizmas ir laimės pojūtis. (71)
3) Adaptyvumo sritis apima gebėjimą vertinti skirtingas situacijas ir rasti joms sprendimus. 4) Intraasmeniniai gebėjimai apima vidinę žmogaus kaip asmenybės sritį, kuri parodo, kaip
žmogus geba atpažinti ir išreikšti savo emocijas, vertina save analizuodamas savo elgesį ir gilinasi į asmens mąstymą. Savarankiškumas, savimonė, savigarba, savirealizacija, atkaklumas – tai pagrindiniai aspektai, kuriais vertinami asmeniniai žmogaus gebėjimai. Asmuo, kuris turi didesnius instrasmeninius gebėjimus labiau savimi pasitiki ir geba kontroliuoti savo patiriamus jausmus juos tinkamai išreiškiant.
5) Tarpasmeniniai gebėjimai rodo asmens kompetenciją bendrauti su kitais žmonėmis. Autoriaus Bar – On nuomone, asmenys turintys gerus tarpasmeninius gebėjimus labiau sutelkia dėmesį į tam tikrą veiksmą ar objektą ir geba gerai dirbti komandoje. Šioje gebėjimų srityje yra svarbu tarpasmeniniai santykiai, empatija ir socialinė atsakomybė. (71)
Bar – On teigimu, žmogaus emocinis intelektas nuolat auga ir tobulėja, jeigu yra lavinamas terapiniais užsiėmimais ar mokymais. Asmenys, turinys aukštesnį emocinio intelekto lygį labiau susidoroja su spaudimu ir kylančiais aplinkos iššūkiais. Tuo tarpu turintieji žemą emocinio intelekto įvertį tiesia kelią emocinių problemų atsiradimui ir daro įtaką gyvenimo sėkmei. Manoma, kad emocinio intelekto stoka turi lemiamą reikšmę valdant stresines situacijas ir kontroliuojant vidinius impulsus. Kaip ir kognityvinis intelektas, emocinis intelektas veikia ir bendrąjį asmens intelektą kuris lemia potencialią tolimesnio gyvenimo sėkmę. (71)
Emocinio intelekto tyrėjas D. Goleman (1995) praplėtė emocinio intelekto sąvoką, kurią prieš tai išskyrė autoriai P. Salovey ir J. Mayer. D. Goleman emocinį intelektą apibrėžia kaip savo paties emocijų suvokimą, įsijautimą į kitų žmonių emocijas ir tų emocijų kontroliavimą taip sustiprinant asmens išgyvenimus (jausmus). Remiantis D. Goleman, emocinį intelektą sudaro: emocijų valdymas ir savo jausmų pažinimas, gebėjimas įžvelgti kitų žmonių jausmus per jų tarpusavio santykius. Taigi, autorius emocinį intelektą įvardino kaip emocinius sugebėjimus išreikštus per socialinius įgūdžius ir asmenines savybes. (73) D. Goleman emocinį intelektą išskiria į kelias sritis: pirmiausiai jis atskyrė emocinio intelekto elementus, priskiriamus asmens kompetencijoms nuo tų, kurie priskiriami socialinėms kompetencijoms. Taip pat jis atskyrė elementus, kurie yra susiję su emocijų suvokimu nuo tų, kurie siejasi su emocijų valdymu. (1 lentelė). (74)
1 lentelė. Emocinio intelekto komponentai (72) EMOCINIS INTELEKTAS Asmeniniai gebėjimai Tarpasmeninio bendravimo gebėjimai Streso valdymas Prisitaikymas Nuotaika *Saviraiška *Nepriklausomybė *Savigarba *Savęs vertinimas *Pasitikėjimas savimi *Socialinė atsakomybė *Empatija *Tarpasmeniniai santykiai *Impulsų kontrolė *Tolerancija stresui *Lankstumas *Patirtis *Problemos sprendimas *Optimizmas *Laimė
Kiti autoriai, pavyzdžiui - R. Davidson ir C. Jackson (2000) nagrinėdami D. Goleman emocinio intelekto teoriją teigė, kad joje išskiriami pagrindiniai kognityvinių sričių gebėjimai, todėl autorius ir išskyrė juos į kelias sritis. (75) M. Zeider ir kiti (2009) diskutuodami apie emocinį intelektą pastebėjo, kad D. Goleman požiūris į emocinį intelektą skiriasi nuo kitų emocinį intelektą tyrinėjusių mokslininkų. Goleman teigė, kad tokios asmeninės savybės kaip savikontrolė, optimizmas ir moralė yra dalis žmogaus intelekto. Tokiu požiūriu vadovavosi ir kitas autorius – R. Bar-On. Išlieka įdomu tai, kad autorius emocinį intelektą vertina kaip kintančią savybę teigdamas, kad emocinį intelektą galima lavinti. (74)
Apibendrinant emocinį intelektą tyrusių autorių padarytas išvadas galima teigti, kad emocinis intelektas aiškinamas dviem kryptimis. Pirmoji apibrėžiama autorių J. Mayer ir P. Salovey, kuri emocinį intelektą aiškina kaip sugebėjimus. Antrosios krypties autoriai D. Goleman ir R. Bar-On prie emocinio intelekto sampratos prideda dar ir asmenines savybes. Vis dėlto, daugelis autorių labai panašiai aiškina emocinio intelekto sąvoką. Bene visi nagrinėti emocinio intelekto apibrėžimai ir sąvokos apima gebėjimus išreikšti ir valdyti savo emocijas.
1.4. Psichikos ligomis sergančių pacientų emocinis intelektas
Visai neseniai atlikti tyrimai parodė (Jansen, 2005), kad psichikos ligos simptomai gali iššaukti kai kurių pacientų agresyvų elgesį. (76) Psichikos ligomis sergantiems pacientams yra gyvybiškai svarbus saugumo jausmas jų atsigavimui po psichinės ligos paūmėjimo. Šis jausmas susijęs su pagarba, ramiu ir aiškiu bendravimu. (77) Autorių J. Hagen, B. L. Knizek, H. Hjelmeland
teigimu, blogai reguliuojant emocijas ir emocines išraiškas nėra užtikrinama gera pacientų psichinė sveikata, kas vėliau gali iššaukti suicidinį elgesį. Rūpinimasis pacientais, kurie pasižymi suicidinio elgesio rizika, yra vienas iš sunkiausių psichikos slaugytojų uždavinių. Slaugytojams tenka didesnė dalis pacientų priežiūros, ir jos turi galimybę pirmos nustatyti suicidinio elgesio ženklus. Taip pat slaugytojams svarbu fiksuoti, kaip keičiasi paciento emocijos. (78, 79)
Tikėtina, kad tiems pacientams, kurie serga sunkia psichikos liga (ūmiai prasidedantys psichoziniai simptomai, tokie kaip - haliucinacijos, kliedesiai, suvokimo ar elgesio sutrikimai) gyvenime sekasi prasčiau: pablogėja jų gyvenimo kokybė, sumažėja savarankiškumo lygis. (72) Taip yra dėl to, kad tokie pacientai daugiau laiko praleidžia sėdėdami, be konkretesnio užsiėmimo, prastos mitybos, dėl aukštų rūkymo normų, didesnės savižudybių rizikos, genetinio imlumo. (78)
Klinikiniai tyrimai rodo, kad tam tikri veiksniai, pavyzdžiui, asmeninės savybės (empatijos ir kantrybės nebuvimas, negatyvumas), tam tikras gyvenimo būdas (rūkymas, alkoholio vartojimas jauname amžiuje), blogi socialiniai santykiai, menki vidiniai ištekliai (įvairūs įgūdžiai, gebėjimai, asmeninės savybės), patiriamos stresinės situacijos, neigiamos emocijos ir elgesys, kuris peržengia normos ribas, susidaro per tam tikrus žmogaus raidos etapus, kas vėlesniame amžiuje lemia priklausomybę alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms. Emocinis intelektas yra vienas iš veiksnių lemiančių žmogaus reakcijas į socialinį gyvenimą. Keletas mokslinių tyrimų atskleidė ryšį tarp emocinio intelekto ir piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis. Žemas emocinis intelektas turi tiesioginį ryšį su psichoaktyvių medžiagų vartojimu. (80, 81) Taigi, asmenys piktnaudžiaujantys alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis yra pažeidžiami ir dėl to turi žemą emocinį intelektą. (82, 83)
Narkotinių medžiagų vartojimas ir kitos priklausomybės ligos išlieka nuolat rimtos sveikatos problemos. Kanados, Lenkijos ir JAV tyrimai rodo, kad pusė asmenų vartojančių alkoholį ir narkotines medžiagas, turi žemesnį emocinį intelektą. Autorius D. Goleman (2004) daro išvadą, kad žemas emocinis intelektas yra susijęs su nusikalstamumu ir narkomanija, smurtu, depresija. Šie visi išvardinti veiksniai gali turėti neigiamos įtakos individo sugebėjimams susidoroti su savo emocijomis ir patirti stresą. (73)Neumann ir Hare (2008) ištyrė, kad psichopatinės asmenybės yra susijusios su piktnaudžiavimu alkoholiu, smurtavimu prieš kitus asmenis ir žemu intelektu. (84)
Priklausomybė nuo alkoholio paveikia ne tik žmonių psichiką, ji taip pat daro įtaką emocijų išraiškai ir priklausomų asmenų emociniam intelektui. Asmenims, turintiems žemą emocinį intelektą sunku valdyti savo emocijas ir yra manoma, kad tokie asmenys yra lengvai pažeidžiami dėl alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo. (82, 83, 85)Asmenys, kurie suvokia įvykius kaip savo pačių elgesio pasekmes, turi vidinę kontrolę. (81)
Ankstesni tyrimai rodo ryšį tarp emocinio intelekto ir narkomanijos, taip pat alkoholio, tabako ir cigarečių. Autoriai A. Mohagheghi, S. Amiri, S. Mousavi Rizi ir kt. (2017) nagrinėjo ryšį tarp emocinio intelekto ir amžiaus: nuo kada pradedamas vartoti alkoholis bei alkoholio vartojimo sąsajas su stresu. Rezultatai parodė, kad paauglystėje vartojamas alkoholis turėjo neigiamos įtakos tarpasmeniniams santykiams. Taip pat šio tyrimo rezultatai parodė reikšmingą skirtumą tarp asmenų emocinio intelekto ir alkoholio priklausomybių, susijusių su empatija. Minėta išvada atitinka ankstesnius tyrimus (86, 87) kurie rodo, kad empatija gali turėti įtakos vartojant alkoholį ir narkotines medžiagas. Teigiama, kad asmenys su žemu emociniu intelektu yra linkę mažiau bendrauti su kitais žmonėmis, todėl tų asmenų suvartojamas alkoholio kiekis yra didesnis. (73)
Žmonės, turintys aukštesnį emocinį intelektą geba apdoroti socialinę informaciją. Tai padeda suprasti apie neigiamas žalingų įpročių pasekmes, ir sėkmingai kovoti prieš socialinį spaudimą dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Tai atsispindi tyrimų rezultatuose (Mohagheghi A., Amiri S., Mousavi Rizi S. ir kt., 2015), kad asmenys su priklausomybe nuo alkoholio turi mažesnę streso toleranciją. (88)
Atlikti tyrimai Kanadoje, Amerikoje ir Lenkijoje parodė (Ciarrochi J. E.2001), kad maždaug pusė asmenų, turinčių priklausomybę nuo narkotinių medžiagų ir alkoholio turi žemą emocinį intelektą. (89) Kitas atliktas tyrimas (Saklofske HD ir kt. 2007) įrodė, kad nėra ryšio tarp emocinio intelekto ir alkoholio vartojimo. (90)
Emocinio intelekto deficitas yra svarbus alkoholio vartojimo anamnezėje. Suvokimas, supratimas, emocijų reguliavimas ir emocinė patirtis turi sąsajų su aukštesnio lygio kognityvinėmis funkcijomis (sprendimų priėmimu, atsako slopinimu, pažinimo perjungimu) reaguojant į elgesį. Manoma, kad alkoholį vartojantys asmenys jį vartoja kaip mechanizmą. Tikėtina, kad žemas emocinis intelektas gali sukelti alkoholio vartojimo atkrytį. Varšuvoje 80 pacientų vartojo alkoholį, taip pat amfetaminus. 8 – ą savaitę šių psichoaktyvių medžiagų vartojimas buvo nutraukiamas taikant stacionaraus gydymo programą ir kartu intensyvią individualią terapiją, taip pat 12 – os žingsnių programą, kad palengvinanti atkryčio simptomus. (91)
Emocijų panaudojimo koeficientas atspindi savęs kaip žmogaus suvokimą, kuris gali naudoti teigiamas emocijas, siekiant palengvinti mąstymą. Kuo koeficiento balas aukštesnis, tuo labiau asmuo yra įsitikinęs, kad jo sprendimų planavimas ir priėmimas gali būti sustiprintas pasireiškiant teigiamoms emocijoms. Tikėtina, kad teigiamų emocijų deficitas kuriant pažintinius ir motyvacinius išteklius veda į neveiksmingas problemos įveikos strategijas prieš alkoholio vartojimą. Atlikti tyrimai rodo (Kun, Demetrovics 2010, Peterson, Malouff 2011), kad žemesnis emocinis intelektas yra susijęs su didesniu alkoholio vartojimo dažniu. (91, 92, 93)
Šiuo metu emocinis intelektas suvokiamas kaip emocinių kompetencijų, pavyzdžiui, supratimo, emocijų panaudojimo ir reguliavimo, mąstymo veikiantis komponentas. Vartojantiems alkoholį pacientams žemas emocinis intelektas galėtų sukelti problemų dėl nesugebėjimo valdyti neigiamus jausmus. Taip pat atsiranda sunkumų tarpasmeniniuose santykiuose, ypač jaunimo tarpe. Tokiems pacientams trūksta socialinių ir emocinių įgūdžių, kurie padėtų jiems atsispirti bendraamžių spaudimui. (91)
1.5. Psichikos ligomis sergančių pacientų patiriamas stresas
Mokslininkų teigimu, šiandien stresą drąsiai galime vadinti civilizacijos problema. Nėra nei vieno žmogaus, kuris nebūtų susidūręs su stresu. Jį patiria tiek suaugę, tiek vaikai, taip pat ne išimtis – nuo psichikos sutrikimų besigydantys asmenys. Šiuo metu plačioje visuomenėje, žiniasklaidoje, kasdieninėje kalboje ar mokslinėje literatūroje dažnai stebime „streso“ sąvokos vartojimą nusakant pačius įvairiausius žmogaus išgyvenimus bei įvykius. Šiuolaikinių žmonių gyvenimo tempas yra pakankamai greitas ir jam keliami aukšti reikalavimai, tad dažnai tenka veikti net ir sudėtingų situacijų metu. Nors negalima teigti, kad žmogus visada būna nuolatinėje streso būsenoje. (94) Kasdienybėje stresas yra tai, kas yra nemalonu, kas kenkia fizinei ir psichinei sveikatai. (95) Šiuolaikinėje literatūroje galima rasti įvairių streso sampratos apibūdinimų. Žodynai ir enciklopedijos stresą apibrėžia taip: „Stresas – netikėtų, dažniausiai neigiamų aplinkybių sukelti organizmo funkcijų ir žmogaus veiklos sutrikimai.“ (96) „Stresas – žmogaus ir gyvūnų psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, kuri kyla dėl išorinių sąlygų pokyčio arba vidinių stresorių.“ (97)
S. Lazarus ir S. Folkman (2010) stresą apibrėžia kaip ypatingą asmens ir aplinkos santykį, kuris asmens yra įvertintas kaip apsunkintas, arba tiesiog viršijantis jo turimus išteklius ir keliantis grėsmę jo gerovei. S. Folkman (2010) stresą apibūdina kaip subjektyvią reakciją, kuri atspindi vidinę įtampos ir susijaudinimo būseną. (98) Autorius G. Fink (2009) siūlo apibrėžimą, pagal kurį stresas apibūdinamas kaip ekstremalių poveikių metu išsivysčiusios nespecifinės, fiziologinės ir psichologinės žmogaus organizmo reakcijos. (99)
Dar stresas pristatomas kaip pirmoji „aliarmo“ reakcija rengiantis kūnui kovoti, pavyzdžiui, su baime ar pykčiu. Šiandien yra nustatyta, kad emocinis stresas dar labiau paveikia organizmą ir dauguma psichinių ligų atsiranda dėl patiriamo streso, emocinių pokyčių, kurie gali sukelti reikšmingų pasekmių žmogaus kūnui. Folkman ir kt. (2009) pasiūlė dviejų rūšių emocijų pokyčius: 1) Susijusius su grėsme ir baimės emocijomis, kurie skatina atsitraukimą; 2) Susijusius su susidorojimu esamoje situacijoje, kai organizmas aktyvuoja energiją tam, kad susidorotų su
neigiamomis emocijomis; Taigi, baimė ir pyktis yra dvi pagrindinės įtampos emocijos: baimė pasireiškia kai kyla grėsmė, o pykčio metu asmuo bando susidoroti su esama padėtimi. (100)
1.6. Streso atsiradimo priežastys ir įveikos strategijos
Stresą gali sukelti daugelis priežasčių, ir visiems žmonėms jos yra skirtingos. Kiekvienu atskiru atveju stresą lemiančių veiksnių sąveika lemia, kiek ir kaip žmogų paveikia tam tikra trauma, kaip jis jaučiasi ir elgiasi, kaip suvokia grėsmę, kaip ilgai tvarkosi su skaudžiomis patirtimis. Šiuo metu populiariausia streso teorija laikoma transakcinis streso ir įveikos modelis, kurį sukūrė Richardas Lazarusas ir Susan Folkman (1984). Jie išsamiai apibūdino streso psichologiją ir tai, kaip patiriamas stresas priklauso nuo asmens ir jį veikiančios aplinkos. R. Lazarusas laikomas ir įveikos sąvokos kūrėju. Anot jo, įveika – tai nuolatinės sąveikos procesas tarp individo ir aplinkos, kurioje jis egzistuoja.(101)
R. S. Lazarus (1984) vienas pirmųjų pradėjo tyrinėti streso įveikas – jis buvo streso tyrinėjimų pradininkas. Jis teigė, kad individai renkasi tokius streso įveikos būdus, kurie gali sumažinti arba padidinti egzistuojančias problemas. Kai asmuo susiduria su stresoriumi, jis pirmiausiai įvertina keliamą grėsmę, o paskui vertina savo resursus iškilusiai grėsmei išspręsti pasirinkdamas tinkamiausią sprendimo būdą. (102) R. S. Lazarus yra nemažai prisidėjęs prie streso kaip psichologinio reiškinio teorinio ir empirinio pagrindimo ir teigia, kad stresas – visur egzistuojantis reiškinys ir neišvengiamas normalus gyvenimo bruožas, tačiau kiekvienas žmogus stresą patiria skirtingai: vieni jį patiria dažniau nei kiti, ir yra atsparesni stresoriaus poveikiui. (103)
Dauguma atliktų tyrimų parodė, kad stresas gali sukelti kritinių pokyčių daugelyje psichikos sutrikimų. (100) Depresiniai sutrikimai, nerimas ir stresas yra dažni psichikos ligomis sergančių pacientų „palydovai“. Šie sutrikimai pacientams ir jų artimiesiems gali sukelti emocinių ir socialinių sunkumų, nuostolių, dėl ko vėliau pablogėja gyvenimo kokybė. Taip pat šie psichiniai sutrikimai atneša nemažą ekonominę naštą visuomenei, kadangi tokiems pacientams reikalingas standartinis gydymas nuo depresijos, nerimo ir streso vaistais arba psichoterapija. Pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija (KET) buvo pripažinta kaip efektyvus būdas gydyti depresiją, ir šiuo metu ji yra įdiegta kaip standartinė gydymo priemonė Švedijoje tarp bendrosios praktikos gydytojų. (104)
Streso tyrimų iniciatoriumi laikomas Vengrijos endokrinologijos pradininkas daktaras Hansas Selje (1907–1982). Jis pastebėjo, kad egzistuoja trys streso formos: eustresas, distresas, hiperstresas. (105) Eustresas – tai pozityvi jėga, optimalus streso kiekis, kuris yra prilyginamas naujų iššūkių sukeliamam susijaudinimui ir suteikia pasitikėjimą savimi bei džiaugsmo pojūtį. (106) Tai
tokia įtampa, kurios mes nevengiame ir teigiamai vertiname. (107) Eustreso sukeltos pasekmės yra pozityvios: kūrybiškiau ir greičiau išsprendžiamos problemos. (106) Psichologinis distresas apibūdinamas kaip nemalonus psichologinis ar emocinis sutrikimas, kuris dažnai kartu pasireiškia su nerimo sutrikimais ir depresija. Distresas gali pasireikšti kaip atsakas į atsiradusius fizinius simptomus, pavyzdžiui – skausmą. (108) Hiperstresas – tai graužaties būsena dėl nuolatinio distreso, kuri veikia tarpasmeninius žmonių santykius ir sveikatą. Dėl šios būsenos pasireiškia pervargimas. (105)
R. S. Lazarus įveiką apibūdino kaip nuolat kintančias asmens pastangas siekiant įveikti ar valdyti specifinius išorinius ar/ir vidinius asmens reikalavimus, kurie pačio žmogaus vertinami kaip keliantys grėsmę arba viršijantys turimus išteklius. R. S. Lazarus atkreipė dėmesį į tai, kad streso įveika yra dinamiškas procesas. Taip pat autorius teigia, kad streso įveika yra susijusi su konkrečios situacijos kontekstu, t.y. streso įveiką lemia tam tikros situacijos keliamų reikalavimų ir turimų išteklių įvertinimas. R. S. Lazarus nurodo, kad streso įveika, tai – asmens pastangos įveikti keliamus reikalavimus, nepriklausomai nuo to, ar šios pastangos yra sėkmingos, ar ne. (109)
Transakcinės stresogeninių situacijų įveikos teorijos kūrėjai Lazarusas ir Folkman (1984) teigia, kad stresogeninėse situacijose įveika gali būti dvejopa – nukreipta į emocijas arba problemą. Į emocijas nukreiptos streso įveikos tikslas – reguliuoti kilusias emocijas dėl stresogeninės situacijos, nepakeičiant realios stresogeninės situacijos. Naudodamas į problemą nukreiptą streso įveiką, taip norėdamas pakeisti problemą turinčio žmogaus ir aplinkos santykį, asmuo mobilizuoja savo veiksmus. (100)
1.7. Emocinio intelekto ir streso sąsajos
Medicinos terminologijoje stresas apibrėžiamas kaip organizmo homeostatinės būklės sutrikimas. (110, 111) Emocinis stresas yra konkretesnė streso forma, kurioje stresorius yra psichologinis atsakas į situaciją, kuri subjektyviai suvokiama kaip trauma. Teigiama, kad streso hormonai gali turėti didelį poveikį žmogaus organizmui. (112)
Nustatant, kaip lėtinis stresas yra susijęs su emocinio funkcionavimo aspektais, gali būti pritaikytos asmeninės intervencijos asmenims, siekiant geriau valdyti neigiamus streso padarinius. (113) Grakauskas (2004) pažymi, kad stresinės reakcijos psichologiniu lygmeniu pasižymi emocijomis, iš kurių dažniausiai yra pasitaikančios pykčio, liūdesio ar nerimo emocijos. (114) Emocijos streso metu neša trejopą informaciją: asmuo susidūrė su jo paties tikslams reikšmingu
įvykiu, asmuo išgyvena savęs pastiprinimo pokyčius, asmuo siekia pasirinkto tikslo. Emocinės reakcijos praneša apie tikslų pobūdį, su kuriomis yra susijusios. (109)
Schonbeck ir kt. (2006) teigia, kad paaugliai, kurie vaikystėje gavo daug tėvų meilės, dėmesio ir rūpesčio yra mažiau linkę į verkimą ir smurtinį elgesį. Manly ir kt. (2001) atliktas tyrimas parodė, kad paaugliai, kurie vaikystėje patyrė fizinį smurtą ir emocinę nepriežiūrą, blogiau valdo emocijas, negatyviau reaguoja į įvairius sunkumus ir stresą, bei agresyvią emocijų išraišką. (115) Galkienės (2005) nuomone, paauglio emocijų sutrikimų priežastys neretai slypi jo šeimoje, tačiau dažniau emocijų sutrikimus lemia ne tik auklėjimo stilius, bet ir socialinė padėtis. Emocijų sutrikimai išsivysto paaugliams, kurie neturi artimo ryšio su tėvais, stokoja jų dėmesio, kai bendravimas su tėvais būna kintantis ir nestabilus, kai šeimoje vartojami svaigalai ar smurtaujama. Tokiu būdu jau paauglystėje prarandama emocinė pusiausvyra, patiriamos frustracijos. (116) Atlikto tyrimo (Villanueva L., Montoya-Castilla I., Prado-Gascó V., 2017) rezultatai patvirtina, kad emocinis intelektas sustiprina ryšį kaip apsauginis veiksnys, asmenims patiriant stresą. (117)
Apibendrinant galima teigti, kad individų emocinės problemos atsiranda patiriant nuoatines frustracijas (kai negali pasiekti laukiamo efekto), veikiant genetiniams, neurologiniams, biologiniams veiksniams ir jų deriniams. Probleminį elgesį skatinančių veiksių būna ne tik šeimoje, bet ir bendraujant su bendraamžiais. Todėl yra svarbu atpažinti žmonių jausmus ir emocijas, jų raišką, identifikuojant įvairius stresorius ir stresines situacijas, nes tai padeda labiau suprasti vienam kitą ir įveikti stresą.
2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA
2.1. Tyrimo organizavimas
Pasirinktas tyrimas yra kiekybinis. Tyrimas atliktas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Įtraukimo į tyrimą kriterijai: psichikos ligomis sergantys pacientai kurie gydosi vyrų ir moterų bendro stebėjimo, griežto ir sustiprinto stebėjimo sveikatos priežiūros skyriuose, sutikę dalyvauti tyrime, kadangi pasirinkta patogioji tyrimo imtis.
2.2. Tyrimo etika
Tyrimo dalyviams buvo pateiktos tiriamo asmens informavimo formos (1 priedas) ir tiriamo asmens sutikimo formos (2 priedas), ant kurių jie pasirašė išreikšdami sutikimą dalyvauti tyrime. Atlikti tyrimą buvo gautas Bioetikos centro pritarimas (2017-11-21 Nr. BEC-KS(M)-95). (3 priedas)
2.3. Tiriamųjų atranka
Tyrime dalyvavo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės 177 pacientai turintys psichikos sutrikimų ir pasiskirstę pagal lytį: 155 (87,6 proc.) vyrų ir 22 (12,4 proc.) moterų.
Imties dydis. Gavus VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės įstaigos vadovo raštišką sutikimą atlikti tyrimą, pacientams buvo išdalintos 210 anketų, grįžo 199, iš kurių buvo 22 sugadintos. Statistinei analizei buvo panaudotos 177 anketos. Atsako dažnis – 95 proc. Visi tiriamieji buvo informuoti apie tyrimo konfidencialumą paaiškinant jiems, kad tyrimo duomenys bus panaudoti mokslo tiriamajam darbui ir bus pateikti tik apibendrinti gautieji rezultatai.
Respondentai atitinka šiuos kriterijus: gydosi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje dėl psichikos sutrikimų.
2.4. Tiriamųjų charakteristikos
Atlikto psichikos ligomis sergančių pacientų emocinio intelekto sąsajos su patiriamu stresu tyrimo metu buvo analizuojamos 177 atsakytos pacientų anoniminės anketos. Lentelėje pateikiamas respondentų pasiskirstymas pagal sociodemografinius rodiklius. (3 lentelė)
Tiriamųjų atmetimo kriterijai:
1. Pacientai, kurių psichikos sveikatos būklė tyrimo metu buvo pablogėjusi; 2. Pacientai neteisingai užpildę anketos klausimus;
2.5. Tyrimo metodai ir priemonės
Tyrimas atliktas naudojant anketinę apklausą raštu. Šis metodas patogus tuo, kad respondentams pateikus klausimyną jie buvo supažindinti su tyrimo tikslu, tolimesnio rezultatų panaudojimo galimybe bei paaiškinta, kad bus užtikrintas respondentų anonimiškumas ir konfidencialumas. Tyrimui naudoti emocinio intelekto klausimynas (Schutte N.S., Malouff J.M., ir Bhullar N., 2009) (118) ir streso įveikos klausimynas (Grakauskas Ž., Valickas G. 2006) (114) (4 priedas), kuriais siekiama išsiaiškinti psichikos ligomis sergančių pacientų emocinio intelekto ir patiriamo streso sąsajas. Naudoti klausimynus buvo gautas autorių sutikimas (5 priedas ). Tyrimas buvo vykdomas keliais etapais: pirmame etape suformuluotas tyrimo tikslas, numatyti tyrimo uždaviniai, pasirinktos tyrimo įvertinimo metodikos. Antrame etape gavus įstaigos vadovo leidimą, buvo išdalintos anketos psichikos ligomis sergantiems pacientams, kurie gydosi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Prieš paduodant pacientui anoniminę anketą, slaugytoja pažymėdavo psichikos sutrikimo kodą ir anketą paduodavo pacientui, o užpildę anketas pacientai jas grąžindavo. Anketos buvo pildomos tyrėjai tiesiogiai nedalyvaujant apklausoje.
Emocinis intelektas buvo vertinamas Emocinio intelekto klausimyno skale (The Assesing Emotions Scale) (4 Priedas), kurią sukūrė Schutte N.S., Malouff J.M., ir Bhullar N., 2009. (118) Šis Emocinio intelekto klausimynas grindžiamas Solovey ir Mayer (2000) originaliu emocinio intelekto modeliu. Skalė vadinama emocinio inetelekto testu - Shutte test, arba savęs įvertinimo testu. Emocinio intelekto klausimyno vertinimo skalė suskirstyta į 5 kategorijas: 1) visiškai nesutinku; 2) šiek tiek nesutinku; 3) nei sutinku, nei nesutinku; 4) šiek tiek sutinku; 5) visiškai sutinku; Vėliau vertinimo skalė buvo apjungta į 3 kategorijas dėl patogesnio statistinio apskaičiavimo: 1) Visiškai nesutinku/Šiek tiek nesutinku; 2) Nei sutinku, nei nesutinku; 3) Šiek tiek sutinku/Visiškai sutinku;
Emocinio intelekto klausimyną sudaro 33 teiginiai, kurie yra padalinti į 4 subskales:
• Emocijų suvokimas (5, 9, 15, 18, 19, 22, 25, 29, 32, 33 klausimai). Jie apibrėžia gebėjimą aptikti ir išanalizuoti emocijas, kurios yra žmonių veiduose, balsuose, savyje, kultūriniuose artefaktuose, paveiksluose.
• Savo emocijų valdymas (2, 3, 10, 12, 14, 21, 23, 28, 31 klausimai) – tai gebėjimas panaudoti savo teigiamas ir neigiamas emocijas pakeičiant ar pritaikant jas prie tuo metu susidariusios situacijos, kad būtų pasiekti užsibrėžti tikslai.
• Kitų žmonių emocijų valdymas (1, 4, 11, 13, 16, 24, 26, 30 klausimai) – tai gebėjimas panaudoti arba pakeisti kitų žmonių bet kokios rūšies emocijas įskaitant ir neigiamas, kad būtų pasiekti užsibrėžti tikslai.
• Emocijų panaudojimas (6, 7, 8, 17, 20, 27 klausimai) – tai gebėjimas, kurio metu emocijos panaudojamos tam, kad palengvintų mąstymą ar problemų sprendimą. Asmenys, kurie yra emociškai intelektualūs, geba panaudoti savo kintančias emocijas ir pritaikyti tas, kurios tuo metu atitinka esamą situaciją. Bendra emocinio intelekto vertė kinta nuo 33 iki 165: kuo šis skaičius yra didesnis, tuo labiau stebimas išreikštas asmenų emocinis intelektas. (118)
Tiriamųjų streso įveikos strategijų įvertinimui naudotas Ž. Grakausko ir G. Valicko (2006) sudaryta keturių faktorių streso įveikos vertinimo metodika (4 Priedas). (114)
Streso įveikos klausimyną sudaro 24 teiginiai. Tiriamieji pateikė vieną iš galimų atsakymo pasirinkimo variantų: „niekada“ – 1 balas, „retai“ – 2 balai, „kartais“ – 3 balai, „dažnai“ – 4 balai, „visada“ – 5 balai. Klausimynas padalintas į 4 subskales:
• Socialinės paramos streso įveikos strategija (3, 7, 11, 15, 19, 23 teiginiai). Taip apibrėžiamas individo poreikis, kai stresinėje situacijoje jis yra linkęs ieškoti socialinės paramos, palaikymo. • Problemų sprendimo streso įveikos strategija (1, 5, 9, 13, 17, 21 teiginiai). Apibrėžiamas asmens aktyvumas siekiant išspręsti iškilusius sunkumus, keliančius stresą.
• Emocinės iškrovos streso įveikos strategija (4, 8, 1, 16, 20, 24 teiginiai). Kai asmuo siekia įveikti stresinę situaciją išliedamas susikaupusias neigiamas emocijas ieškodamas kaltų.
• Psichologinio vengimo streso įveikos strategija (2, 6, 10, 14, 18, 22 teiginiai). Kai asmuo siekia įveikti stresinę situaciją, gali būti naudojamos teigiamos situacijos interpretacijos – individas įsivaizduoja, kad jo situacija yra geresnė nei yra iš tiesų, nukreipdamas dėmesį į jam malonius dalykus, arba kiti įvairūs dėmesio nukreipimo būdai. (114)
Streso įveikos skalės patikimumui apskaičiuoti buvo nudojamas Cronbach‘o alpha koeficientas patikimumui analizuoti. Streso įveikos klausimyno subskalių patikimumo analizė rodo, kad skalės patikimumas yra pakankamas (α>0,50). (2 lentelė)
2 lentelė. Streso įveikos subskalių patikimumas
Streso įveika Teiginiai Cronbach‘o α
Socialinės paramos streso įveika 3, 7, 11, 15, 19, 23 0,844
Problemų sprendimo streso įveika 1, 5, 9, 13, 17, 21 0,811
Emocinės iškrovos streso įveika 4, 8, 1, 16, 20, 24 0,709
Psichologinio vengimo streso įveika 2, 6, 10, 14, 18, 22 0,657
2.6. Duomenų analizės metodai
Statistinė tyrimo duomenų analizė buvo atlikta naudojant „IBM SPSS Statistics 24.0“ programos paketą. Su SPSS buvo skaičiuojama aprašomoji statistika, streso įveikos skalės patikimumas (Cronbach α), skirtas klausimyno skalės vidiniam patikimumui vertinti. Šis koeficientas remiasi atskirų klausimų, kurie sudaro klausimyną koreliacija ir įvertina, ar visi skalės klausimai atspindi tiriamąjį dydį. (G. B. Norušis, 2005) (119). Statistinei duomenų analizei buvo pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo p<0,05.
Tyrimo metu buvo atliktas duomenų skirstinio patikrinimas, ar skalių įverčiai statistiškai reikšmingai (p<0,05) skiriasi nuo normaliojo skirstinio. Emocinio intelekto ir jo subskalių skirstinio patikinimui (normalumui) įvertinti buvo taikytas Kolmogorovo - Smirnovo suderinamumo kriterijus iš kurio matyti, kad emocinis intelektas ir jo subskalės turi normalųjį skirstinį. Kolmogorovo - Smirnovo testas rodo emocinio intelekto subskalių normalų pasiskirstymą psichikos ligomis sergančių pacientų populiacijoje. Shapiro Wilk kriterijus parodė, kad kintamųjų skirstiniai statistiškai reikšmingai skiriasi normalumo grupėje. Tačiau šis skirtumas nėra didelis, nes Shapiro – Wilk kriterijaus statistika yra gana arti vieneto.
Duomenų patikrinimo metu streso įveikai ir jo subskalių patikimumui (normalumui) nustatyti taip pat buvo taikytas Kolmogorovo - Smirnovo suderinamumo kriterijus iš kurio matyti, kad streso įveika ir jo subskalės turi normalųjį skirstinį. Kolmogorovo - Smirnovo testas rodo streso įveikos ir jo subskalių normalų pasiskirstymą psichikos ligomis sergančių pacientų populiacijoje. Šapiro Wilk kriterijus rodo, kad kintamųjų skirstiniai statistiškai reikšmingai skiriasi normalumo grupėje. Tačiau šis skirtumas nėra didelis, Shapiro – Wilk kriterijaus statistika yra gana arti vieneto.
Analizuojant sąsajas tarp emocinio intelekto ir streso įveikos subskalių buvo apskaičiuotas Spearman‘o ranginės korealiacijos koeficientas priklausomybės laipsniui tarp kintamųjų įvertinti. (Spearman‘o koeficientas analogiškas Pearsono (Pearson) koeficientui, tik skaičiuojamas ranginiams duomenims).
