Zita Packevičien÷

LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ IR INFORMATIKOS KATEDRA

Zita Packevičien÷

VETERINARINöS MAISTO SAUGOS SPECIALISTŲ

PROFESINöS KARJEROS PERSPEKTYVOS

Magistro darbas

Darbo vadovas: Doc. dr. Virginijus Suveizdis

Magistro darbas atliktas 2008 – 2010 metais Lietuvos veterinarijos

akademijos socialinių mokslų ir informatikos katedroje

Magistro darbą paruoš÷: Zita Packevičien÷ ______________

Magistro darbo vadovas: doc. dr. Virginijus Suveizdis ___________

(

Socialinių mokslų ir informatikos katedra)

Racenzentas : ____________

TURINYS

ĮVADAS ...5

1. TEMOS TEORINIS PAGRINDIMAS IR LITERATŪROS APŽVALGA ...7

1.1. Maisto saugos kontrol÷s sistema Europos Sąjungoje ir Lietuvoje...7

1.2. Lietuvos Respublikos Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba funkcijos ir veikla maisto kontrol÷s srityje. ...13

1.3 Aukštos kvalifikacijos maisto saugos specialistų rengimas Lietuvos veterinarijos akademijoje. ...18

1.4. Lietuvos universitetų absolventų konkurencingumo darbo rinkoje tyrimai. ...23

2. LVA VETERINARINöS MAISTO SAUGOS SPECIALYBöS ABSOLVENTŲ INTEGRACIJOS Į DARBO RINKĄ TYRIMAS...27

2.1. Tyrimo metodika...27

2.2. Respondentų charakteristika. ...27

2.3. LVA veterinarin÷s maisto saugos specialyb÷s 2008 m. laidos absolventų pad÷tis darbo rinkoje. ...28

2.4. LVA veterinarin÷s maisto saugos specialyb÷s absolventų profesinis pasirengimas. ...33

IŠVADOS...36

REKOMENDACIJOS...37

SUMMARY ...38

SANTRAUKA...39

NAUDOTI DOKUMENTAI IR LITERATŪRA ...40

1. ĮVADAS

Svarbiausias Europos Sąjungos maisto saugos politikos uždavinys yra užtikrinti kuo geresnę žmonių sveikatos ir vartotojų interesų – tiek, kiek jie susiję su maistu, – apsaugą. To ES siekia užtikrindama, kad maistas būtų saugus ir tinkamai ženklinamas (tuo pat metu atsižvelgdama į produktų įvairovę ir į tradicinius produktus), o vidaus rinka veiksmingai veiktų.

Maisto sauga yra prioritetin÷ sritis Europoje. Pagrindinis Europos Sąjungos maisto saugos politikos principas – taikyti integruotą metodą „nuo ūkio iki stalo“, kuriuo atsižvelgiama į visus maisto grandin÷s sektorius: pašarų gamybą, augalų ir gyvūnų sveikatą, gyvūnų gerovę, pirminę gamybą, maisto perdirbimą, saugojimą, vežimą, mažmeninę prekybą, importą bei eksportą. Taikant šį išsamų ir integruotą metodą, pagal kurį aiškiai apibr÷žiamos maisto ir pašarų tvarkymo subjektų bei kompetentingų institucijų atsakomyb÷s sritys, maisto politika tampa nuoseklesn÷, veiksmingesn÷ ir dinamiškesn÷. (Sveikata ES. Europos Sąjungos portalas apie sveikatos apsaugą. Maisto sauga. Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/health-eu/my_environment/food_safety/index_lt.htm).

Visos Europos Sąjungos šalys, tarp jų ir Lietuva, skiria didelį d÷mesį rizikos vertinimui bei maisto saugai ir kokybei. Labai svarbu užtikrinti saugą visose maisto grandyse. Pasak vieno garsiausių maisto saugos specialistų Europoje ir pasaulyje, Vokietijos federalin÷s maisto grandin÷s rizikos vertinimo instituto prezidento, profesoriaus Andreas Henzelio, maisto tvarkymas yra kompleksinių žinių apie visą maisto grandinę „nuo lauko, tvarto – iki stalo“ reikalaujantis suvokimas. Be to būtina įsid÷m÷ti ir tai, kad maisto tvarkymas tampa globalus, t.y. maisto žaliavos, pusgaminiai ir maisto produktai į Lietuvos ir Europos Sąjungos rinką patenka iš įvairių pasaulio šalių. Šiuolaikinę maisto saugos valdymo s÷kmę garantuoja tinkama maisto kontrol÷s sistema, naujausios mokslo žinios apie maisto rinką ir jos valdymą, kvalifikuoti specialistai (pabraukta – mano), šiuolaikin÷s informacin÷s duomenų baz÷s apie sukauptus įvairių šalių laboratorinių tyrimų rezultatus ir naujausias tyrimo metodikas, įvykusių „maisto krizių“ analitin÷s išvados ir pamokos. (Profesorius Andreas Henzelis apie maisto saugą Lietuvoje. VMVT internetinis portalas 2007-06-06. Prieiga per internetą:

Darbo objektas. Magistro darbe nagrin÷jamos aukštos kvalifikacijos maisto saugos specialistų Lietuvoje rengimo, jų profesin÷s kompetencijos bei integracijos į šalies darbo rinką problemos.

Darbo tikslas. Ištirti Lietuvos veterinarijos akademijoje rengiamų veterinarin÷s maisto saugos specialistų pad÷tį darbo rinkoje bei profesin÷s karjeros perspektyvas.

Darbo uždaviniai:

- Išanalizuoti mokslinę literatūrą apie maisto kontrol÷s sistemą, maisto saugos strategiją ir politiką Europos Sąjungoje ir Lietuvoje;

- Atlikti LVA Veterinarijos fakulteto veterinarin÷s maisto saugos specialyb÷s 2008 metų laidos absolventų anketinę apklausą;

- Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, įvertinti LVA veterinarin÷s maisto saugos absolventų pad÷tį darbo rinkoje bei jų profesinį pasirengimą;

- Pateikti LVA administracijai rekomendacijas kaip tobulinti veterinarin÷s maisto saugos studijų procesą ir programą.

Tyrimo metodai:

• Mokslin÷s literatūros ir teis÷s dokumentų apie maisto saugos sistemą Europos Sąjungoje ir Lietuvoje analiz÷ ir sisteminimas;

• Apklausos anketos klausimyno (instrumentarijaus) sudarymas; • Absolventų apklausos organizavimas ir atlikimas;

• Empirinio tyrimo duomenų apdorojimas, sisteminimas ir analiz÷; • Išvadų ir pasiūlymų d÷l maisto saugos specialistų rengimo parengimas;

Pagrindin÷s sąvokos

Analiz÷ – 1) mokslinis metodas, kai randami reikiami visumos požymiai; 2) didaktikos metodas, pagal kurį mokomoji medžiaga skaidoma dalimis, požymiais, elementais. Anketa – (angl. questionnaire) tikslingai parengtų klausimų, sudarančių galimybę gauti informaciją apie respondentą, rinkinys. Paprastai pateikiama raštu. Joje gali būti pateikti keli alternatyviniai atsakymai į klausimus arba leidžiama atsakyti laisvai.

Darbo rinka – darbo vietų paklausos (visų, kuriose dirbama, taip pat laisvų, neužimtų) ir pasiūlos (konkrečias kvalifikacijas turinčių ir dirbančių, taip pat darbo ieškančių žmonių) santykių visuma. (R. Laužackas, 2005)

Empirinio tyrimo duomenys – tai daiktų, reiškinių, požymių arba objektyvios tikrov÷s ryšių atspindys.

Karjera - greitas ir s÷kmingas kilimas tarnyboje, visuomenin÷je, mokslin÷je veikloje. Kompetencija – efektyvios veiklos demonstravimas, sugeb÷jimas atlikti pateiktas užduotis realioje ar imituojamoje darbo situacijoje; geb÷jimas pagal kvalifikaciją, žinias, įgūdžius gerai atlikti veiklą.

Kvalifikacija – tam tikrų žinių, mok÷jimų, sugeb÷jimų, įgūdžių ir patyrimo visuma, kurią įgijęs žmogus gali kokybiškai dirbti atitinkamos rūšies ir sud÷tingumo darbą.

Profesija – specializuoto ir kvalifikuoto visuomeninio darbo rūšis. Profesijų grup÷s galima skirstyti įvairiais aspektais.

Respondentas – tai tyrimo dalyvis (tiriamasis), užpildęs anketą ar atsakęs į klausimus. (I. Luobikien÷, 2008)

Tyrimas – veikla, skirta kuriai nors tikrov÷s sričiai pažinti.

1. TEMOS TEORINIS PAGRINDIMAS IR LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Maisto saugos kontrol÷s sistema Europos Sąjungoje ir Lietuvoje.

XX a. pradžioje prad÷jo formuotis valstybinis požiūris į maisto saugą. Vakarų Europos šalyse ir kai kuriose JAV valstijose buvo priimti vadinamieji „švarių produktų įstatymai“ ir maisto saugą reglamentuojantys dokumentai, suk÷lę nemažą gamintojų ir prekiautojų pasipriešinimą. Nuomon÷ apie produktų „švarumą“ kito, atsižvelgiant į chemijos, medicinos ir kitų šiems mokslams giminingų mokslo šakų laim÷jimus ir tyrin÷tojų pasteb÷jimus.

Europos Sąjungos šalyse maisto produktų saugos teis÷s aktų leidyba prad÷ta XX a. septintajame dešimtmetyje. Ji suintensyv÷jo paskutiniajame to amžiaus dešimtmetyje sukūrus bendrąją rinką.

XX a. pab., po įspūdingo mokslo ir technologijų proveržio, gyvenimo kokyb÷s šuolio, atsiranda nauja gr÷sm÷ ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse – tai maisto sukeltos infekcin÷s ligos. Šiuo metu žinoma daugiau kaip 250 su maistu siejamų ligų, kurias gali sukelti jame užsilikusios bakterijos, virusai, grybeliai ar parazitai. JAV šios ligos kiekvienais metais sukelia beveik 76 mln. kitų ligų ir 5 tūkst. mirčių. Sveikatos ekspertai apskaičiavo, kad šių ligų sukelti ekonominiai nuostoliai šaliai kasmet kainuoja 10–83 mlrd. dolerių. Didžiausias infekcijų šaltinis ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse yra vartojimui paruoštas maistas, o jo paklausa pasaulyje nesustabdomai auga. Be to, globalaus klimato atšilimo sąlygomis prognozuojamas didžiulis infekcinių ligų protrūkis, susijęs su neišvengiamai išaugsiančia maisto ir vandens mikrobiologine tarša. (Ž.Lukšien÷. Modernios šviesos technologijos maisto saugai. (Mokslo Lietuva, 2009.05.07, Nr.9 (409).

Pasaulin÷s prekybos maisto produktais nuolatinis did÷jimas taip pat kelia rimtas gr÷smes. Problemos, kurios anksčiau buvo būdingos tik tam tikram regionui dabar tapo pasaulin÷mis. Greitai besikeičiančiame pasaulyje, vykstant intensyviai tarptautinei prekybai, į maisto saugos problemas turi būti reaguojama jų atsiradimo pradžioje.

pasitik÷jimas maisto saugą užtikrinančiomis institucijomis. Šios aplinkyb÷s privert÷ Europos Sąjungos vadovybę imtis esmin÷s visos maisto saugos sistemos reformos. Maisto sauga tapo prioritetine veiklos sritimi Europos Sąjungos valstyb÷se nar÷se.

Remiantis naujai sukurtais Europos teis÷s aktais, visose Europos Sąjungos valstyb÷se nar÷se maisto saugos institucijos buvo reformuotos taip, kad maisto saugos užtikrinimas remtųsi moksliniu rizikos vertinimu ir gal÷tų būti naudojamas kaip politinis įrankis. Naujoji maisto saugos strategija, kurios principai buvo parengti remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002, tur÷jo užtikrinti saugų maisto kelią visoje maisto grandin÷je „nuo lauko iki stalo“.

Naują ES maisto strategiją sudaro trys esmin÷s dalys: maisto ir pašarų saugos teis÷s aktai, patikimos mokslin÷s rekomendacijos, kuriomis galima grįsti sprendimus, ir teis÷s aktų vykdymo užtikrinimas bei kontrol÷. Teis÷s aktai yra išsamūs – jie taikomi pašarams bei maistui ir apima maisto higieną. Pagal juos visoje ES taikomi tokie patys griežti reikalavimai.

Bendrosios maisto ir pašarų saugos taisykl÷s papildytos sričių, kuriose reikalinga ypatinga vartotojų apsauga, specialiosiomis priemon÷mis, pavyzdžiui, susijusiomis su pesticidų, maisto papildų, dažiklių, antibiotikų arba hormonų naudojimu. Nustatyti specialūs reikalavimai, taikomi į maisto produktus dedamiems vitaminams, mineralams ir panašioms medžiagoms. Teis÷s aktai taikomi ir produktams, su kuriais gali liestis maisto produktai, pavyzdžiui, plastikin÷ms pakuot÷ms. D÷l bendrųjų ES ženklinimo taisyklių galime lengviau nustatyti sud÷tines dalis, kurioms galbūt esame alergiški, ir tiksliai žinoti, ką iš tiesų reiškia terminai „mažai riebalų“ ir „daug skaidulų“.

Nors ši ES maisto saugos sistema bendra, joje paliekama erdv÷s ir įvairovei. ES labai stengiasi užtikrinti, kad įprasti maisto produktai nebūtų išstumti iš rinkos d÷l reikalavimų maistui, naujov÷s nebūtų stabdomos ir nenukent÷tų kokyb÷.

Į ES įstojus naujai valstybei narei ir jai tapus bendrosios rinkos dalimi gali būti reikalingos pereinamojo laikotarpio priemon÷s, kad ta valstyb÷ tur÷tų laiko pasirengti vykdyti griežtus ES maisto saugos reikalavimus. Tačiau ES reikalavimų neatitinkantys maisto produktai tuo laikotarpiu negali būti parduodami kitose šalyse.

draudžiamųjų medžiagų arba pernelyg daug labai pavojingų medžiagų, pavyzdžiui, veterinarinių vaistų likučių m÷soje arba kancerogeninių dažiklių maiste.

Pasteb÷jus gr÷smę, įsp÷jama visoje ES. Gali pakakti sustabdyti vieną produktų partiją, bet prireikus bus sustabdytos visos tam tikro produkto siuntos iš ūkio, gamyklos ar įvežimo uosto. Sand÷liuose ir parduotuv÷se jau esantys produktai gali būti išimti iš apyvartos.

Spręsdama, ką daryti, Komisija taiko atsargumo principą. Kitaip tariant, jei mokslininkai teigia, kad iškilęs bent potencialus pavojus, ji imsis veiksmų, nelaukdama mokslinių įrodymų.

Komisija užtikrina ES pašarų ir maisto srities teis÷s aktų vykdymą tikrindama, ar ES teis÷s aktai yra tinkamai perkelti į valstybių narių teisę ir įgyvendinami visų ES šalių, ir atlikdama patikrinimus vietoje ES bei už jos ribų.

Ir šiuo atveju patikrinimus atlikti jai padeda specializuota agentūra – Greindže (Airijoje) įsikūrusi Komisijos Maisto ir veterinarijos tarnyba (MVT). MVT gali tikrinti atskiras maisto gamyklas, tačiau jos pagrindin÷ užduotis yra tikrinti, ar ES ir kitų šalių vyriausyb÷s turi priemonių, būtinų tikrinant, ar jų nacionaliniai maisto gamintojai laikosi griežtų ES maisto saugos reikalavimų. (Maisto sauga. Europos Sąjungos portalas. Prieiga per internetą:

http://europa.eu/pol/food/index_lt.htm).

Viena svarbiausių naujos maisto saugos strategijos sud÷tinių dalių buvo Europos maisto saugos tarnybos (EMST) įkūrimas 2002 metais. EMST buvo sukurta kaip dalis kompleksin÷s programos, siekiant pagerinti ES maisto saugą, užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą ir atkurti ir išlaikyti pasitik÷jimą ES maisto produktų pasiūla. Mokslas yra esminis pagrindas, kuriuo ES grindžia su maistu susijusius sprendimus. Parmoje (Italijoje) įsikūrusi nepriklausoma agentūra – Europos maisto saugos tarnyba – teikia rekomendacijas rengiant teis÷s aktus ir politikams sprendžiant su maisto produktų sauga susijusios gr÷sm÷s klausimus.

Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002 Europos maisto saugos tarnybos paskirtis:

- teikti mokslinę informaciją ir mokslinę bei techninę paramą rengiant Bendrijos teis÷s aktus ir vykdant politiką visose srityse, turinčiose tiesioginį arba netiesioginį poveikį maisto bei pašarų saugai;

- rinkti ir analizuoti duomenis, leidžiančius apibūdinti ir kontroliuoti maisto produktų bei pašarų saugai tiesioginį arba netiesioginį poveikį turinčią riziką;

- teikti mokslinę informaciją ir mokslinę bei techninę paramą žmonių mitybos klausimais, būtiną rengiant Bendrijos teis÷s aktus ir įgyvendinant Bendrijos sveikatos programą;

Siekdama atlikti savo misiją Europos maisto saugos tarnyba vykdo šias užduotis:

- teikia Bendrijos institucijoms ir valstyb÷ms nar÷ms geriausias turimas mokslines nuomones visais Bendrijos teis÷s aktuose numatytais atvejais ir visais su ja susijusiais klausimais; - tobulina ir derina vienodas rizikos įvertinimo metodologijas, taikomas jos veiklos srityse;

- teikia Komisijai mokslinę ir techninę paramą su ja susijusiose srityse ir jos prašymu padeda aiškintis bei svarstyti nuomones apie rizikos įvertinimą;

- užsako mokslinius tyrimus, būtinus savo paskirčiai įvykdyti;

- ieško, renka, lygina, nagrin÷ja ir apibendrina mokslinius bei techninius duomenis savo veiklos srityse;

- imasi veiksmų, leidžiančių nustatyti ir apibūdinti jos veiklos srityse kylantį pavojų; - sukuria jos veiklos srityse dirbančių organizacijų tinklų sistemą;

- Komisijos prašymu teikia mokslinę ir techninę pagalbą nustatant kriz÷s valdymo procedūras, kurias Komisija įgyvendina ryšium su maisto bei pašarų sauga;

- Komisijos prašymu, teikia mokslinę ir techninę pagalbą siekiant pagerinti Bendrijos, šalių pareišk÷jų, tarptautinių organizacijų ir trečiųjų šalių bendradarbiavimą;

- užtikrina, kad visuomen÷ ir suinteresuotos šalys greitai gautų patikimą, objektyvią ir išsamią informaciją;

- savarankiškai pareiškia savo išvadas ir orientacines nuomones; - imasi Komisijos jai pavestos bet kurios kitos užduoties.

(Europos maisto saugos tarnyba. Paskirtis ir uždaviniai. 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002. Prieiga per internetą:

http://www.rmc.lt/efsa1.doc).

Lietuva yra pri÷musi ir su ES teisine baze suderinusi maisto saugą ir kokybę reglamentuojančius įstatymus, veikia vieninga maisto saugos ir kokyb÷s kontrol÷s institucija – Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), užtikrinanti, kad į rinką patektų tik saugūs, kokybiški maisto ir jo priedų produktai, kad jie būtų tinkamai paženklinti ir nepažeistų vartotojų interesų.

Lietuvoje moksliškai pagrįstus bei rizikos žmogaus sveikatai įvertinimu paremtus maisto saugos reikalavimus nustato Sveikatos apsaugos ministerija ir jai pavaldžios institucijos, o maisto produktų privalomųjų kokyb÷s reikalavimų rengimą, jų derinimą su ES reikalavimais ir patvirtinimą, atsakinga Žem÷s ūkio ministerija ir jai pavaldžios institucijos bei Vyriausyb÷s įstaiga Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba (žr. 1 pav.).

Visų min÷tų institucijų tikslas – siekti, kad maistas, kurį vartojame, dabar ir ateityje būtų saugus ir kokybiškas, atitiktų mitybos reikalavimus, būtų visavertis ir pasižym÷tų asortimento gausa. Aukštas maisto saugos lygis būtinas ne tik siekiant užtikrinti visuomen÷s sveikatą, bet ir išlaikant vartotojų pasitik÷jimą gamintojais ir kontroliuojančiomis institucijomis bei garantuoti gerą ES vidaus rinkos funkcionavimą.

Žem÷s ūkio

1 pav. Lietuvos valdymo institucijų kompetencija maisto saugos kontrol÷s srityje. (Šaltinis: Lietuvos Respublikos Maisto įstatymas, 2000)

Lietuvos Respublikos Seimas

Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷

Sveikatos apsaugos ministerija

Žem÷s ūkio

ministerija Ūkio ministerija

1.2. Lietuvos Respublikos Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba funkcijos ir veikla maisto kontrol÷s srityje.

2000 metais Lietuvoje sukurta vieninga maisto kontrol÷s sistema, apimanti visas maisto gamybos pakopas. Min÷ta sistema laikoma pavyzdine maisto kontrol÷s sistema Europoje. Lietuvoje kaip ir ES šalyse nar÷se, įgyvendintas pagrindinis principas - už maisto saugą tiesiogiai yra atsakingas maisto gamintojas.

2000 m. Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos reorganizacijos metu buvo įvertinta svarbi aplinkyb÷ - išlaikytas balansas tarp 2 skirtingų polių – kitų ministerijų vykdomo ūkio subjektų konkurencingumo skatinimo ir vartotojo, kaip ekonomiškai silpnesn÷s pus÷s, interesų gynimo. Šis strateginis sprendimas eliminavo bet kokią interesų konflikto galimybę Tarnybos kompetencijos srityse ir atitiko ES teis÷s, Tarptautinio Epizootijų Biuro (OIE) gyvūnų sveikatos kodeksų reikalavimus, FAO ir WHO “Codex Alimentarius” rekomendacijas “Maisto saugos ir kokyb÷s užtikrinimas” ir “Nacionalinių maisto saugos kontrol÷s sistemų stiprinimas”.

Europos Komisija, perorientuodama savo politiką, siek÷ visuomen÷s ir suinteresuotų šalių pasitik÷jimo, maisto saugos kontrol÷s funkcijas vykdančių tarnybų nepriklausomyb÷s, aukštos atliekamų darbų kokyb÷s, skaidrumo.

Lietuva – pirmoji ES valstyb÷, įgyvendinusi šį principą ir „ES viziją“. Jos pavyzdžiu sek÷ kitos ES šalys nar÷s bei šalys siekiančios naryst÷s ES. Tik skaidrios, aiškios ir nepriklausomos struktūros veikimas be trukdžių – viena pagrindinių sąlygų šaliai, norinčiai eksportuoti savo pagamintą produkciją, naminius gyvūnus tiek į ES rinką, tiek į trečiųjų šalių rinkas, ypač į „didžiąsias rinkas“, kaip Rusijos.

Pabr÷žtina, kad šis valstybin÷s veterinarin÷s ir maisto kontrol÷s modelis n÷ra naujiena pasaulyje, ir ES valstyb÷se. ES valstyb÷se pasireiškus maisto kriz÷ms, gyvūnų ligų epidemijoms bei netinkamai atliekant vartotojų apsaugą, buvo perorientuota visa Europos vartotojų apsaugos politika ir kontrol÷s koncepcija. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002, nustatančiu maisto įstatymo bendruosius principus ir reikalavimus, įkuriančiu Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiu su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, įkurta Europos Komisijai nepavaldi, nepriklausoma Europos maisto saugos tarnyba.

ir kitų privalomųjų reikalavimų laikymosi, maisto ir pašarų tvarkymo, gyvūnų sveikatos ir gerov÷s, vartotojų teisių apsaugos maisto ir su maistu susijusių paslaugų teikimo srityje kontrol÷s funkcijas ir įgyvendina šiose srityse valstyb÷s politiką.

Tarnyba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos maisto įstatymu, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymu, Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymu, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrol÷s įstatymu, Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymu, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymu, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu, Lietuvos Respublikos pašarų įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais įstatymais ir teis÷s aktais, Lietuvos Respublikos tarptautin÷mis sutartimis, Europos Sąjungos teis÷s aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatais ir kitais teis÷s aktais. (Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatai. Prieiga prie interneto:

http://vmvt.lt/lt/top/veikla/nuostatai/).

Tarnybos veikla organizuojama vadovaujantis tarnybos direktoriaus patvirtintais viešai paskelbtais strateginiais veiklos planais, rengiamais vadovaujantis Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s ir derinamais su Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s programa. VMVT taip pat vadovaujasi Valstyb÷s ilgalaik÷s raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d., kitais strateginio planavimo dokumentais. Sutrumpintiems tarnybos strateginiams veiklos planams pritaria Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷. Tarnybai vadovauja direktorius – Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis veterinarijos inspektorius, kurį priima į pareigas ir atleidžia iš jų Ministras Pirmininkas Lietuvos Respublikos valstyb÷s tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Tarnybos direktorius yra pavaldus Ministrui Pirmininkui.

Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) funkcijas nustat÷ 2000 m. priimtas Maisto įstatymo. Šio įstatymo 9 straipsnis nustat÷, kad VMVT pagal savo kompetenciją:

- nustato specialius maisto saugos, kokyb÷s, maisto tvarkymo ir pateikimo į rinką higienos bei kontrol÷s, rizikos veiksnių analiz÷s ir valdymo sistemos diegimo maisto tvarkymo vietose privalomuosius reikalavimus;

- atlieka maistui auginamų gyvūnų, maisto žaliavų ir maisto užterštumo kenksmingomis medžiagomis, įskaitant pesticidus ir kitus teršalus, steb÷seną (monitoringą);

- priima sprendimus d÷l konfiskuotų, kontrabandos būdu ir be kilm÷s, kokyb÷s ir saugos atitikties dokumentų įvežtų maisto produktų tolesnio panaudojimo;

- atlieka maisto saugos ir kokyb÷s tikrinimą;

- atlieka kitas funkcijas, kurias reglamentuoja įstatymai bei kiti teis÷s aktai. (Lietuvos Respublikos Maisto įstatymas, 2000)

Taigi VMVT turi užtikrinti maisto saugos ir kokyb÷s kontrolę visais maisto tvarkymo etapais (nuo maistui skirtų augalų ir gyvūnų auginimo, geriamojo vandens šaltinių saugos tikrinimo iki maisto tiekimo vartotojams), apsaugoti vartotojų interesus, kad tiekiamas šalies rinkai ir eksportuojamas maistas atitiktų teis÷s aktais nustatytus saugos, kokyb÷s, ženklinimo ir kitus privalomuosius reikalavimus.

VMVT gina pažeistas vartotojų teises d÷l nekokybiško maisto ir su juo susijusių paslaugų teikimo. Vartotojai, prekybos įmon÷je įsigiję nekokybiškų maisto produktų ar gavę nekokybiškų paslaugų viešojo maitinimo įstaigose, apie tai gali pranešti VMVT nemokamu ir visą parą veikiančiu telefonu 8 800 40403 arba VMVT tinklalapyje užpildyti vartotojo skundo/pranešimo d÷l nekokybiškų maisto produktų bei viešojo maitinimo įmonių teikiamų paslaugų elektroninę formą-anketą.

VMVT užtikrina, kad eksportuojami gyvūnai ir maistas atitiktų Lietuvos ir importuojančios valstyb÷s reikalavimus, užtikrina šalies ir užsienio vartotojų pasitik÷jimą Lietuvoje pagamintu maistu, saugo, kad į šalies teritoriją nepatektų gyvūnų užkrečiamųjų ligų, organizuoja gyvūnų apsaugą nuo užkrečiamųjų ligų, o joms atsiradus – likviduoja tokių ligų židinius.

Nuo įstojimo į ES dienos, Lietuvos valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba yra prisijungusi prie skubaus įsp÷jimo apie pavojų Europos Komisijos sistemos RASFF, kuri kontroliuoja, kad informacija apie į rinką patekusius nesaugius maisto produktus bei pašarus būtų skubiai perduota Europos Komisijai ir visoms ES šalims, taip užkertant kelią nesaugių produktų plitimui rinkoje.

Į ES rinką iš trečiųjų šalių veržiasi genetiškai modifikuoti produktai. D÷l genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir teikimo rinkai Lietuva laikosi atsargumo principo. Lietuvos atstovai, balsuodami ES Komitetuose, darbo grup÷se ir Tarybos pos÷džiuose, visada pasisako prieš genetiškai modifikuotų rapsų s÷klų, atsparių herbicidui gliufosatui, tiekimą į rinką ar išleidimą į aplinką. Balsuojant d÷l kitų genetiškai modifikuotų organizmų tiekimo į rinką ar išleidimo į aplinką, atsižvelgiama į konkretų produktą, jo rūšį, naudojimo paskirtį ir galimą poveikį žmonių sveikatai bei socialinei aplinkai.

Tarnyba, įgyvendindama strateginį tikslą, šiuo metu vykdo arba koordinuoja keturias programas:

- Valstybin÷ maisto ir veterinarin÷ kontrol÷;

- Specialioji maisto tvarkymo valstybin÷s veterinarin÷s priežiūros programa;

- Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos sistemos administravimo ir tobulinimo programa;

- Specialioji užkrečiamųjų ligų kontrol÷s programa (ES bendrasis finansavimas). (Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos 2008 m. veiklos ataskaita. Prieiga per internetą 2009 m. sausio 4 d. http://vmvt.lt/uploads/file/docs /2008%20m%20veiklos %20ataskaita.pdf//).

Su maisto saugos kontrol÷s tobulinimu tiesiogiai susijusi pirmoji vykdoma programa „Valstybin÷ maisto ir veterinarin÷ kontrol÷“, kuri numato šiuos pagrindinius tikslus:

- užtikrinti valstybinę maisto kontrolę visais maisto tvarkymo etapais, kad tiekiamas šalies rinkai ir eksportuojamas maistas, viešai tiekiamas geriamasis vanduo atitiktų teis÷s aktais nustatytus saugos, kokyb÷s, ženklinimo ir kitus privalomuosius reikalavimus;

- ginti pažeistas asmenų teises maisto ir su maistu susijusių paslaugų teikimo ir gyvūnų gerov÷s bei gyvūnų sveikatingumo srityse;

- apsaugoti Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijos teritoriją nuo nesaugaus maisto, pašarų, gyvūnų užkrečiamųjų ligų ir užtikrinti eksportuojamų gyvūnų gerov÷s kontrolę.

Tarnyba, vykdydama valstybinę kontrolę, vadovaujasi EB ir pasaulyje pripažinta vieninga kokyb÷s politika ir yra įdiegusi kokyb÷s vadybos standartą LST ISO/IEC 17020:2005 „Bendrieji įvairių tipų kontrol÷s įstaigų veikimo kriterijai“. Šiuo metu yra 14 akredituotų teritorinių VMVT maisto, pašarų, gyvūnų sveikatingumo ir gerov÷s, ženklinimo ir identifikavimo, pasienio veterinarijos kontrol÷s srityse.

Tarnybai ir jai pavaldžioms įstaigoms akredituoti pasirinktas Vokietijos akreditacijos biuras (DAP). Kiekvienais metais Tarnyboje ir jai pavaldžiose įstaigose DAP ekspertai atlieka išorinius kokyb÷s sistemos auditus ir inspektorių kompetencijos vertinimą.

(Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos 2008 m. veiklos ataskaita) Prieiga per internetą 2009 m. sausis 4 d. http://vmvt.lt/uploads/file/docs/2008%20m%20veiklos%20ataskaita.pdf//).

2009 metais Europos Komisija prad÷jo rengti naująjį ES Veterinarijos kodeksą, kurio pagrindinis tikslas - 2007-2013 m. ES Gyvūnų sveikatos ir gerov÷s strategijos įgyvendinimas, ES ir tarptautinių standartų (OIE, PPO, PSO ir kt.) suderinimas, 100 procentin÷ konvergencija. Be kita ko, naujojo ES Veterinarijos kodekso nuostatose bus įtvirtintas pavyzdinis ES valstyb÷s nar÷s maisto ir veterinarijos tarnybos modelis, nustatyta jos struktūra ir vieta valstyb÷s valdyme, ES kontekste. Bus aiškiai apibr÷žtas valstybinio veterinarijos inspektoriaus funkcijų sąrašas, įtvirtintas veterinarijos tarnybos vadovo vaidmuo. Pažym÷tina, kad naujajame ES Veterinarijos kodekse atsispind÷s veterinarijos tarnybos pavyzdinis modelis, toks koks šiuo metu veikia Lietuvoje. Bus įtvirtintas veterinarijos tarnybos „nepriklausomumo“ principas.

Vienas iš pagrindinių Tarnybos tikslų – apsaugoti visuomen÷s sveikatą nuo nesaugaus maisto. Tačiau, be saugos, labai svarbu maisto kokyb÷, tradicinio maisto gamybos ir tradicinio skonio išsaugojimas. Šūkis „Europa su skoniu“ skirtas išsaugoti tradicinius maisto produktus, jų gamybos, teritorijos reikšmę, išlaikyti kultūros paveldą, nes tuo šalis yra unikali ir visa tai privalo išsaugoti ateities kartoms.

tarp lietuviško verslo skatinimo ir saugaus produkto užtikrinimo vartotojui. Tarnyba ragins prekybos įmones ir gamintojus teikti vartotojams aiškesnę informaciją apie maisto produktų kilmę, nurodyti ne tik valstybę, kurioje produktas pagamintas, bet ir žaliavos kilm÷s valstybę ir to sieks. Lietuva kaip ir visos Europos Sąjungos valstyb÷s įgyvendina 2007–2013 metų strategiją „Prevencija geriau nei gydymas“. Vienas iš šios strategijos tikslų – gerinti gyvūnų sveikatą, mažinti jų sergamumą ir taip remti ūkininkavimo ir kaimo ekonomiką. Be to, pagrindinis ūkininkų ginklas prieš pigias ir veržlias trečiųjų pasaulio valstybių rinkas – kokyb÷. Daug d÷mesio bus skiriama informacijos apie maisto tvarkymo, gyvūnų laikymo sąlygų reikalavimus perdavimui kaimo vietovių ūkininkams, smulkiesiems verslininkams ar ketinantiesiems jais tapti.

(Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos 2009 metų sutrumpintas strateginis veiklos planas. Prieiga prie interneto: http://www.lrvk.lt/bylos/strateginis/strateginiaiplanai/Maistas.pdf).

1.3 Aukštos kvalifikacijos maisto saugos specialistų rengimas Lietuvos veterinarijos akademijoje.

Vienas iš svarbiausių veiksnių, padedančių didinti maisto produktų konkurencingumą, yra kokyb÷, jos stabilumas. Verslo klientus domina kiekvienos įmon÷s sugeb÷jimas tvarkytis ir organizuoti savo veiklą, siekiant rinkai pateikti aukštos kokyb÷s produktą. Maisto saugos specialistas praktiškai padeda maisto tvarkymo įmon÷ms ir su maistu susijusioms įmon÷ms paruošti bei įdiegti maisto saugos ir kokyb÷s, aplinkosaugos standartus pagal naujausius kontrol÷s institucijų reikalavimus bei mokslo naujoves. Šiandienin÷je konkurencingoje rinkoje būtent maisto saugos specialistas yra tas žmogus, kurio d÷ka pelnomas verslo partnerių ir klientų pasitik÷jimas savo gaminiais bei darbo kokybe.

Maisto saugos specialistų paklausa pastaraisiais metais ypač padid÷jo, nes nuolat griežt÷ja maisto produktų saugos reikalavimai, steigiamos naujos kontrol÷s tarnybos, didiesiems prekybos centrams reikia vis daugiau maisto kontrol÷s specialistų.

2000 m. reformavus Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą valstybin÷s maisto kontrol÷s funkcijos buvo patik÷tos veterinarin÷ medicinos specialistams (veterinarijos gydytojams). Išsipl÷tus Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos funkcijoms (valstybin÷ maisto kontrol÷, skirta užkirsti pavojų visuomen÷s sveikatai, užtikrinti sąžiningus verslo sandorius ar saugoti vartotojų interesus, įskaitant vartotojų informavimą) buvo nutarta Lietuvos veterinarijos akademijoje greta plataus profilio veterinarijos gydytojų rengti ir veterinarin÷s maisto saugos specialistus.

Parengtoje LVA veterinarin÷s maisto saugos studijų programoje buvo akcentuojama, kad busimieji maisto saugos specialistai prival÷s gerai išmanyti:

o _{mikrobiologiją, toksikologiją, zoonozinius susirgimus, ekologiją, aplinkotyrą, aplinkos} ir gyvūnų saugą, gyvūnų genetinę įvairovę, produktyvumo sistemas;

o _{maisto chemiją, žmonių mitybą, veterinarijos sanitarijos ir higienos reikalavimus,} gyvūninių žaliavų perdirbimo technologijas;

o _{teis÷s aktus ir dokumentus, reglamentuojančius gyvūninių žaliavų ir maisto produktų} kokybę ir saugą, prekybos ir vadybos pagrindus.

(Bendrieji veterinarin÷s maisto saugos studijų programos reikalavimai. Prieiga per internetą 2010 m. sausis 4 d.: http://www.lva.lt/_turinys.php?id=187).

Buvo prognozuojama, kad veterinarin÷s maisto saugos specialistai po studijų baigimo gal÷s darbuotis valstybin÷se ir tarptautin÷se institucijose, užtikrinančias gyvūninių ir negyvūninių maisto produktų kokybę ir saugą, maisto perdirbimo įmon÷se, maisto produktų logistikos ir prekybos įmon÷se, mokslo ir mokymo įstaigose ir t.t.

Veterinarin÷s maisto saugos studijų programoje buvo nurodyta, kad busimieji specialistai studijų metu ne tik įgys gilių teorinių žinių, bet ir suformuos praktinių įgūdžių bagažą. Programoje teigiama, kad veterinarin÷ maisto saugos specialistai geb÷s:

o _{analizuoti ir įvertinti gyvūninių žaliavų ir iš jų pagamintų maisto produktų saugumą} žmonių sveikatai;

o _{mok÷ti paimti m÷ginius ir atlikti oficialius maisto žaliavų ir produktų juslinius ir} laboratorinius tyrimus;

o _{identifikuoti bendras žmonių ir gyvūnų ligas, plintančias per maisto žaliavas, maistą bei} gamybos atliekas;

o _{nustatyti maisto įmonių atliekų įtaką aplinkai ir žmonių sveikatai, tikrinti atliekų} nukenksminimą;

o _{įvertinti gyvūninių maisto žaliavų, priedų, papildų ir maisto laikymo, transportavimo ir} realizavimo sąlygas;

o _{įvertinti su gyvūniniu maistu susiliečiančių įrenginių, indų, pakuočių technines} charakteristikas bei sanitarinę būklę;

o _{nagrin÷ti vartotojų poreikius ir socialinius, ekonominius maisto vartojimo struktūros} pokyčius;

o _{įvertinti būsimą įvairių amžiaus grupių reakciją į rizikos veiksnius, esančius žaliavose ir} maisto produktuose;

o _{tikrinti geriamo ir maisto įmon÷se naudojamo vandens kokybę, tiekimo įrenginių} sanitariją;

o _{taikyti ISO standartų RVASVT ir kitų kokyb÷s kontrol÷s sistemų reikalavimus žaliavų ir} maisto gamybos įmon÷se, prekyboje, visuomeniniame maitinime;

o _{dirbti taip, kad maisto produktų gamybai būtų naudojamos aukščiausios rūšies žaliavos,} gautos iš gyvūnų, išaugintų griežtai laikantis jų auginimo reikalavimų ir technologijų; o _{kūrybiškai taikyti įgytas teorijos ir praktikos žinias, dirbti prisilaikant profesin÷s etikos}

reikalavimų, kooperuotis darbui su įvairių kitų sričių specialistais;

o _{naudotis profesine ir moksline literatūra, pritaikyti žinias technologiniame, ekonominiame} bei organizaciniame procesuose.

(Bendrieji veterinarin÷s maisto saugos studijų programos reikalavimai. Prieiga per internetą 2010 m. sausis 4 d.: http://www.lva.lt/_turinys.php?id=1870).

studijų krepšelius stojimas į veterinarin÷s maisto saugos specialybę sumaž÷jo: įstojo 106 studentai (į dienines bakalauro studijas – 71, į neakivaizdines (ištęstines) studijas – 35).

1. lentel÷. Įstojusiųjų 2004-2009 metais į veterinarin÷s maisto saugos specialybę studentų dinamika. Eil. Nr. Studijų programa 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. Iš viso 1. Veterinarin÷ maisto saugos dienin÷s bakalauro studijos 44 48 53 50 _{74 71 340} 2. Veterinarin÷ maisto saugos neakivaizdin÷s bakalauro studijos 45 100 35 180 3. Veterinarin÷ maisto saugos dienin÷s ir neakivaizdin÷s bakalauro studijos 44 48 53 95 174 106 520

2 lentel÷. Įstojusiųjų 2004-2009 metais į veterinarin÷s medicinos studijas studentų skaičiaus dinamika. Studijų programa 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. Iš viso Veterinarin÷s medicinos vientisosios studijos 146 160 162 182 150 132 932

2008 m. studijas baig÷ pirmoji veterinarin÷s maisto saugos bakalaurų laida – 37 absolventai, 2009 m. veterinarin÷s maisto saugos bakalaurų diplomus įgijo 36 absolventai.

3 lentel÷. 2004-2009 metais parengtų veterinarin÷s maisto saugos ir veterinarin÷s medicinos absolventų skaičius.

Eil. Nr. Studijų programa 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. Iš viso 1. Veterinarin÷ medicina _{71 67 75 70} 83 99 465 2. Veterinarin÷ maisto saugos dienin÷s bakalauro studijos - - - - _{37 36 72} 3. Veterinarin÷ maisto saugos neakivaizdin÷s bakalauro studijos - - - -

1.4. Lietuvos universitetų absolventų konkurencingumo darbo rinkoje tyrimai.

Nors aukštąjį mokslą įgiję asmenys darbo rinkoje konkuruoja geriausiai, tačiau egzistuoja darbo j÷gos pasiūlos ir paklausos suderinamumo problema. Darbdaviai ne visada suranda reikiamos profesin÷s kvalifikacijos darbuotojų, o dalis aukštąsias universitetines mokyklas baigusių absolventų registruojasi darbo biržoje.

Specialistų, baigusių aukštąsias mokyklas, rengimas, atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius, yra aktualus klausimas. Jis tapo dar aktualesnis Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, augant laisvam prekių, paslaugų, kapitalo bei darbo j÷gos jud÷jimui.

Nors dabartin÷ studijų kokyb÷ Lietuvoje dažnai vertinama skeptiškai, dauguma aukštųjų mokyklų absolventų s÷kmingai įsilieja į darbo rinką po studijų. Dažniausiai absolventai įsidarbina pagal įgytą kvalifikaciją ir mano, kad turi geras karjeros galimybes.

Siekiant išsiaiškinti darbdavių bei įmon÷se įdarbintų aukštųjų universitetinių mokyklų absolventų nuomones, ar baigusiųjų min÷tas mokyklas profesinis pasirengimas atitinka darbo rinkos poreikius ir kaip toliau jį tobulinti, atliekami įvairūs tyrimai.

Išsamius Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventų pad÷ties darbo rinkoje tyrimus 2002 ir 2004 metais atliko Darbo ir socialinių tyrimų institutas. Atliktos absolventų apklausos parod÷, kad universitetų absolventų įsidarbinimo galimyb÷s ger÷ja, o jų poreikis darbo rinkoje gana aukštas. 2004 metų tyrimo rezultatai parod÷, kad metų b÷gyje įsidarbino 87% aukštųjų mokyklų absolventų, 4% apklaustųjų asmenų buvo dirbę anksčiau, tačiau apklausos momentu nedirbo, 2% prad÷jo savo verslą . Darbin÷s veiklos patirties netur÷jo tik 7% respondentų.

2004m. tyrime dalyvavusių absolventų įsidarbinimo lygis buvo gerokai aukštesnis nei 2002m. (net 14 procentinių punktų). Galima būtų teigti, kad aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbinimo lygis augo, visų pirma, d÷l pager÷jusios situacijos darbo rinkoje. Palankias sąlygas įsidarbinimo augimui tur÷jo darbo vietų skaičiaus gaus÷jimas. Konkurencija darbo rinkoje maž÷jo ir d÷l išaugusios jaunimo migracijos į užsienio šalis.

auga. 2001m. aukštųjų mokyklų studentų tyrimo duomenimis, pagal specialybę dirbo 60 proc. apklaustųjų, 2002m. absolventų tyrimo duomenimis – apie du trečdaliai.

2004m. tyrimo rezultatai parod÷, jog pagal profesinę kvalifikaciją s÷kmingiau įsidarbina vyrai negu moterys. Taip apklausos metu dirbo 82 proc. vyrų ir 72 proc. moterų. Kaip rodo skirtingų tyrimų rezultatai, dirbančiųjų pagal profesiją dalis išaugo tiek vyrų, tiek moterų tarpe). Dirbančiųjų vyrų dalis pagal profesinę kvalifikaciją 2004m. buvo 10 proc. punktų aukštesn÷ nei moterų. Tod÷l galima teigti, kad aukštąsias mokyklas baigusių vyrų galimyb÷s sieti savo užimtumą su turima profesija yra geresn÷s nei moterų.

(“Aukštųjų mokyklų absolventų konkurencingumas darbo rinkoje darbo j÷gos pasiūlos ir paklausos kontekste, 2004).

Pastaraisiais metais aukštųjų mokyklų absolventų įsiliejimo į darbo rinką problematika tampa vis aktualesn÷, o ypač šiuo ekonomin÷s kriz÷s laikotarpiu. Aukštojo mokslo prisitaikymas prie darbo rinkos poreikių turi būti nuolatinis.

Vykdant Europos Komisijos finansuojamą projektą HEGESCO (sutr. angl. „Aukštasis mokslas kaip strateginių kompetencijų kūr÷jas"), buvo siekiama ištirti, kaip naujų ir asocijuotų Europos Sąjungos šalių narių aukštųjų mokyklų absolventams sekasi įsilieti į darbo rinką, identifikuoti labiausiai darbdavių vertinamas kompetencijas bei nustatyti, kaip jas atitinkantys geb÷jimai ugdomi aukštosiose mokyklose.

Tyrime dalyvavo šešios šalys: Slov÷nija, Olandija, Vengrija, Lenkija, Turkija, Lietuva, mūsų šalies tyrimą atliko Vytauto Didžiojo universitetas. Projekto metu buvo apklausta 10 tūkstančių absolventų, tirta darbdavių nuomon÷ ir analizuotos aukštųjų mokyklų strategijos. Kaip parod÷ tyrimas, s÷kmingą absolventų įsidarbinimą lemia tokie veiksniai kaip studijų metu įgyta su studijomis susijusi darbin÷ patirtis bei aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas su darbdaviais. Absolventai, kurie studijavo užsienyje ir kurių studijavimo rezultatai buvo aukštesni, įsidarbindavo greičiau už savo draugus.

Darbdaviai pageidauja, kad absolventai būtų išpl÷toję specialiuosius ir bendruosius geb÷jimus. Svarbiausiais jie įvardijo tokius geb÷jimus kaip naudotis informacin÷mis technologijomis, efektyviai išnaudoti laiką, produktyviai dirbti su kitais.

didžioji dalis teig÷, kad studijos aukštosiose mokyklose pakankamai gerai juos paruoš÷ darbui ir teigiamai įtakojo jų asmeninį tobul÷jimą.

Darbinę aplinką absolventai įvardijo kaip dinamišką, inovatyvią, konkurencingą, orientuotą į kokybę ir tarptautinę. Absolventų nuomone, jie yra svarbūs profesinių žinių skleid÷jai savo organizacijose.

Projekto rezultatai parod÷, kad naujų ir asocijuotų Europos Sąjungos šalių aukštasis mokslas patyr÷ sunkumų pritaikydamas studijų turinį ir d÷stymo bei studijavimo metodus šiuolaikin÷s ekonomikos iššūkiams. (Aukštųjų mokyklų absolventai s÷kmingai įsilieja į darbo rinką VDU internetinis portalas. Prieiga prie interneto: http://www.viduje.lt/?q=node/2793).

Periodiškai atliekami ir LVA absolventų profesin÷s karjeros tyrimai. 2008 metų pabaigoje buvo atlikta LVA veterinarin÷s medicinos 2008 m. laidos absolventų apklausa.

Apklausa atskleid÷, kad nuo studijų baigimo pra÷jus pusei metų įsidarbino absoliuti dauguma 2008 m. laidos LVA veterinarin÷s medicinos absolventų. Tyrimo metu dirbo 52 iš 55 (94,6%) respondentų. Iš jų 2 (3,6%) prad÷jo savo verslą. Nepavyko įsidarbinti 2 (3,6%) respondentams, o vienas respondentas buvo radęs laikiną darbą (užsienyje).

Apklausa parod÷, kad veterinarin÷s medicinos absolventų darbo paieškos neužtruko ilgai. Ketvirtadalis respondentų (25,4%) įsidarbino dar studijų metu.

Dauguma įsidarbinusiųjų studijų metu respondentų pažym÷jo, kad svarbiausias faktorius pad÷jęs jiems rasti darbą buvo įmon÷je atlikta praktika.

Apklausa parod÷, kad 2008m. laidos veterinarin÷s medicinos absolventų dirbančiųjų pagal įgytą specialybę procentas yra labai aukštas - 92,5%. Tik nedidel÷ dalis - 7,5% šios laidos respondentų dirbo ne pagal specialybę. Tiesa, tokia pat dalis respondentų (7,5%) nurod÷, kad jų darbas tik iš dalies susijęs su įgyta Akademijoje profesija.

Didžiausia dalis respondentų - 18 (34,0%) įsidarbino bendrosios praktikos veterinarijos gydytojais, kiek mažesn÷ respondentų dalis - 13 (24,5%) tapo smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojais, 8 (15,1%) respondentai dirbo veterinarin÷ farmacijos srityje. Palyginti nedaug – 3 (5,7%) 2008 metų veterinarin÷s medicinos absolventų dirbo valstybiniais veterinarijos inspektoriais.

nurod÷, kad jiems įsidarbinti pad÷jo atsitiktinumas. Ir tik vienas respondentas (1,9%) pasinaudojo darbo biržos paslaugomis.

Tyrimas parod÷, kad aukštos kvalifikacijos jaunųjų veterinarijos gydytojų pad÷tis darbo rinkoje ger÷ja. 2008 m. laidos absolventų įsidarbinimo rezultatai buvo daugeliu parametru geresni nei 1999-2002 m. laidos absolventų: pastoviai įsidarbinusių absolventų dalis išaugo beveik penkiolika procentų (nuo 79,0% iki 94,6%), dirbančių pagal įgyta specialybę padid÷jo aštuoniais procentais (nuo 84,7% iki 92,9%).

Tyrimo rezultatai atskleid÷, kad veterinarin÷s medicinos absolventai pozityviau vertina savo specialybę. Jeigu 1999-2002 m. tik kiek daugiau nei pus÷ (54,3%) respondentų buvo patenkinti pasirinkta specialybe, tai 2008 m. pozityviai vertinančių savo profesiją išaugo iki 83,6%. Neigiamai vertinančių pasirinktą specialybę respondentų dalis sumaž÷jo iki minimumo (nuo 13,6% iki 3,6%).

S÷kmingą jaunųjų veterinarijos specialistų integraciją į darbo rinką daugiausia l÷m÷ naujų veiklos funkcijų priskyrimas veterinarijai, veterinarinių paslaugų spektro išsipl÷timas, veterinarijos gydytojo specialyb÷s prestižo did÷jimas visuomen÷je.

2. LVA VETERINARINöS MAISTO SAUGOS SPECIALYBöS

ABSOLVENTŲ INTEGRACIJOS Į DARBO RINKĄ TYRIMAS

2.1. Tyrimo metodika

Veterinarin÷s maisto saugos 2008 metų laidos bakalaurų apklausa vyko 2009 m. lapkričio 6 -13 dienomis. Apklausos tikslas – išsiaiškinti kaip pirmosios maisto saugos laidos absolventai vertina savo profesinį pasirengimą ir kaip jiems sekasi integruotis į darbo rinką. Apklausai buvo parengta anketa (žr.1 priedą), kurioje absolventų klaus÷me apie jų pirmuosius profesin÷s karjeros žingsnius: ar pavyko s÷kmingai įsidarbinti, ar rado darbą pagal Akademijoje įgytą išsilavinimą, su kokiais sunkumais susidūr÷ prad÷ję savarankišką darbinę veiklą, kaip reik÷tų tobulinti studijų tvarką bei programą ir t.t.

Tyrimo instrumentarijus buvo parengtas remiantis šiomis pagrindin÷mis nuostatomis: - bendri duomenys apie respondentus;

- įsidarbinimo rodikliai (įsidarbino / neįsidarbino); - nedirbančių respondentų nedarbo priežastys;

- dirbančių respondentų darbo pobūdis (darbas pagal pagrindinę, gretutinę specialybę bei ne pagal specialybę, užimamos pareigos, įmon÷s pobūdis);

- respondentų nuomon÷ apie profesinio pasirengimo privalumus ir trūkumus. Apklausa buvo vykdoma asmeniškai kontaktuojant su respondentais (didžioji absolventų dalis tęsia studijas Akademijoje magistrantūroje), o taip pat telefonu.

2.2. Respondentų charakteristika

2008 m. LVA veterinarin÷s maisto saugos bakalauro studijas baig÷ pirmoji absolventų laida. Iš 44 asmenų, 2004 metais įstojusiųjų į šią specialybę, 2008 metais bakalauro studijas baig÷ 35 absolventai (79,5%). Tyrimo metu pavyko apklausti 27 iš 35 arba 77,1% šios laidos absolventų. D÷l įvairių priežasčių nepavyko susisiekti su 8 absolventais.

Error! Not a valid link.

2.1 pav. Respondentų gyvenamoji vietov÷ prieš studijas LVA

Bendra respondentų sud÷ties charakteristika leidžia daryti išvadą, kad tyrimas tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu atžvilgiais pakankamai reprezentavo tiriamąją grupę – LVA veterinarin÷s maisto saugos 2008 m. laidos absolventus.

2.3. LVA veterinarin÷s maisto saugos specialyb÷s 2008 m. laidos absolventų pad÷tis darbo rinkoje.

Išanalizavus apklausos rezultatus paaišk÷jo, kad pra÷jus metams nuo bakalauro studijų baigimo pastovų darbą susirado 16 arba 59,3% respondentų, laikinai buvo įsidarbinę 3 arba 11,1% respondentų. Neįsidarbino 8 arba 29,6% respondentų (žr. 2.2 pav.).

Neįsidarbinę respondentai nurod÷ priežastis, kod÷l jiems nepavyko įsidarbinti.

Pagrindin÷ neįsidarbinimo priežastis visiškai suprantama: didžioji dalis neįsidarbinusiųjų respondentų (5 iš 8) nurod÷, kad darbo tiesiog neieškojo, kadangi tęsia studijas magistrantūroje. Kitos neįsidarbinimo ar darbo praradimo priežastys buvo: „neradau darbo pagal išsilavinimą“ (nurod÷ 3 respondentai), „asmenin÷s aplinkyb÷s“ (1 respondentas),

59,3% 11,1% 29,6% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%

2.2 pav. Respondentų įsidarbinimo lygis.

„netenkino darbo sąlygos“ (1 respondentas) ir „etatų mažinimas“ (1 respondentas). Jeigu atmesime laikinai įsidarbinusius, tikrais bedarbiais (kurie ieškojo, bet nerado darbo) galima laikyti tik 2 arba 7,4% respondentų (žr. 2.3 pav.).

2.3 pav. Respondentų neįsidarbinimo priežastys.

Dauguma atsakiusiųjų į anketos klausimus LVA veterinarin÷s maisto saugos absolventų pažym÷jo, kad dirba (dirbo) pagal Akademijoje įgytą išsilavinimą: 11 iš 19 arba 61,1%. Keturi respondentai (22,2%) dirbo artimą įgytai specialybei darbą. Kitokį darbą, nesusijusi su įgyta specialybe, dirbo 3 arba 16,7% įsidarbinusių respondentų (žr. 2. 4 pav.).

61,1% 22,2% 16,7% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 45,5% 27,3% 9% 9% 9% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%

Darbo tiesiog neieškojau, kadangi tęsiu studijas magistrantūroje Neradau darbo pagal išsilavinimą

31 2.4 pav. Respondentų, dirbančių (nedirbančių) pagal įgytą specialybę santykis.

Lygiai pus÷ respondentų (9 iš 18) nurod÷, kad įsidarbino valstybin÷se įmon÷se (institucijose), kita pus÷ respondentų – privačiose įmon÷se. Vienas laikinai įsidarbinęs respondentas savo darboviet÷s statuso nenurod÷.

Ne visi įsidarbinę respondentai nurod÷ konkrečią darbovietę. Tačiau turimi duomenys leidžia teigti, kad vienas pagrindinių maisto saugos absolventų darbdavių – Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba: VMVT įsidarbino 6 respondentai (žr. 2.5 pav.).

5 4 ,5 0 % 1 8 ,2 0 % 9 ,1 0 % 9 ,1 0 % 9 ,1 0 % 0 % 1 0 % 2 0 % 3 0 % 4 0 % 5 0 % 6 0 % VM VT Mie sto (ra jo n o ) sa viva ld yb ÷ F a rm a cijo s įmo n ÷ Pie n o p e rd ir b imo įm o n ÷ Pre kyb o s ce n tra s R e s po nde ntų dar bo vi e t÷ s

2. 5 pav. Įsidarbinusių respondentų darboviečių pavadinimai.

Kitos nurodytos darboviet÷s buvo: miestų (rajonų) savivaldyb÷s (nurod÷ 2 respondentai), farmacijos ir pieno perdirbimo įmon÷s (pažym÷jo po 1 respondentą), prekybos centras „Maxima“ (1 respondentas).

Dažniausiai nurodytos respondentų pareigos buvo - maisto produktų inspektorius (nurod÷ 5 respondentai). Dvi respondent÷s dirbo vyresniosiomis specialist÷mis (savivaldyb÷se). Po vieną respondentą dirbo: gamybos meistru (pieno perdirbimo įmon÷je), gamybos projektų vadybininku (farmacijos įmon÷je), kokyb÷s ekspertu (prekybos centre), kokyb÷s specialistu, vadybininku, laborantu (žr. 2.6 pav.).

0,8% 0,8% 0,8% 0,8%

2.6. pav. Įsidarbinusių respondentų užimamos pareigos

Dauguma respondentų įsidarbino didžiuosiuose Lietuvos miestuose: 6 (33,3%) absolventai įsidarbino Kaune, 8 (44,4%) – kituose šalies didmiesčiuose (Vilniuje, Klaip÷doje, Šiauliuose ir Panev÷žyje). Šalies rajonuose (provincijoje) įsidarbino 4 (22,2%) respondentai (žr. 2.7 pav.). 33,30% 44,40% 22,20% 0% 10% 20% 30% 40% 50%

Kaunas Kiti didm ies č iai Rajono c entrai, m ies teliai

R e sponde ntų įsidarbinimo vie tov÷

2.7 pav. Respondentų įsidarbinimo vietov÷.

respondentų (žr. 2.8 pav.). Kiti respondentų nurodyti įsidarbinimo veiksniai buvo: „asmeninis aktyvumas“ (21,1%), „atsitiktinumas“ (15,8%), t÷vų ir giminių pagalba (10,5%).

V e ik s n ia i l÷ m ę s ÷ k m in g ą įs id a r b in im ą 5 2 ,6 0 % 2 1 ,1 0 % 1 5 ,8 0 % 1 0 ,5 0 % 0 , 0 0 % 1 0 , 0 0 % 2 0 , 0 0 % 3 0 , 0 0 % 4 0 , 0 0 % 5 0 , 0 0 % 6 0 , 0 0 % " Į g y t a s pa cia ly b÷ " " A s m e n in is a k t y v u m a s " " A t s it ik t in u m a s " " T÷ v ų ir g im in ių pa g a lba "

2.8 pav. Veiksniai l÷mę s÷kmingą įsidarbinimą.

Vienas iš s÷kmingos profesin÷s karjeros rodiklių – jaunojo specialisto atlyginimo dydis. Tik du respondentai (11,8%) pažym÷jo, kad jų tarnybinis atlyginimas aukštesnis už šalies atlyginimų vidurkį, aštuonių respondentų (47%) atlyginimas maždaug atitiko šalies vidurkį, o septynių (41,2%) – buvo mažesnis už vidurkį (žr. 2.9 pav.).

11,8%

41,2% 47,0%

34 2.9 pav. Respondentų atlyginimai lyginant su šalies atlyginimų vidurkiu.

2.4. LVA veterinarin÷s maisto saugos specialyb÷s absolventų profesinis pasirengimas.

Apklausoje, taip pat, siek÷me išsiaiškinti maisto saugos absolventų požiūrį į savo profesinį pasirengimą, profesin÷s kompetencijos privalumus ir trūkumus, klaus÷me kaip reik÷tų tobulinti studijų programą. Respondentai savo profesinį pasirengimą vertino nuosaikiai. Dauguma respondentų (65%) pažym÷jo, kad asmeninį profesinį pasirengimą vertintų gerai. Labai gerai savo pasirengimą vertino 15%, o vidutiniškai - 20% respondentų (žr. 2.10 pav.).

P r ofe sinio pa r eng im o ve r tinim a s

1 5 %

6 5 %

2 0 %

0 %

1 0 %

2 0 %

3 0 %

4 0 %

5 0 %

6 0 %

7 0 %

Labai gerai

G erai

V idu tiniškai

2.10 pav. Respondentų nuomon÷ apie savo profesinį pasirengimą.

Respondentų nuomone, didžiausias jų profesinio pasirengimo trūkumas - menki praktiniai profesiniai įgūdžiai: šį trūkumą pažym÷jo 57,1% respondentų. Bendro universitetinio išsilavinimo stoką nurod÷ 14,3% respondentų. Nemaža dalis respondentų (23,8%) buvo nepatenkinti tiek savo praktiniu, tiek bendru universitetiniu išsilavinimu. Nei vienas respondentas nenurod÷, kad darbin÷je veikloje stokoja teorinių profesinių žinių (žr. 2.11 pav.).

0,0%

23,8% Trūksta praktinių profesinių įgūdžių ir bendro

universitetinio išsilavinimo

2.11 pav. Respondentų nuomon÷ apie profesinio pasirengimo trūkumus.

Tiesa, atsakydami į klausimą ką reik÷tų keisti maisto saugos studijų programoje respondentai nurod÷ ir kai kurias teorinio pasirengimo spragas: teoriniai užsi÷mimai menkai siejami su praktika (nurod÷ 37,5% respondentų), kai kurie d÷stomi moduliai daugiau tinka veterinarinei medicinai ar gyvulininkyst÷s technologijai nei maisto saugai (nurod÷ 43,7%). Dalis absolventų (25%) nebuvo patenkinti praktikų organizavimu ir jų turiniu. Respondentai man÷, kad daugiau valandų turi būti skirta užsienio kalbos (nurod÷ 31,2%) ir teis÷s (nurod÷ 18,7%) studijoms. Buvo siūlymų apskritai išpl÷sti bendro universitetinio lavinimo studijų dalį, d÷styti filosofijos, psichologijos modulius, daugiau valandų skirti informatikai.

Vertinant maisto saugos absolventų požiūrį į profesinio pasirengimo privalumus ir trūkumus reik÷tų atsižvelgti į vieną svarbią aplinkybę. 2008 m. pavasarį LVA buvo atlikta veterinarin÷s maisto saugos studijų programos savianaliz÷, po kurios daugelis absolventų apklausoje nurodytų programos trūkumų buvo pašalinti.

A r p a s irin k tu m ÷ te tą p a č ią s p e c ia ly b ę ?

50% _42%

8%

S u n ku p a s a kyti Ta ip N e

IŠVADOS

1. Atliktas LVA veterinarin÷s maisto saugos 2008 m. laidos absolventų tyrimas parod÷, kad pra÷jus metams nuo bakalauro studijų baigimo įsidarbino didžioji dauguma (70,4%) respondentų. Neįsidarbino mažiau nei trečdalis (29,6%) respondentų. Didžioji dalis neįsidarbinusiųjų respondentų (62,5%) darbo neieškojo, nes tęsia studijas magistrantūroje, tod÷l jų negalima laikyti bedarbiais.

2. Dauguma (83,3%) dalyvavusiųjų apklausoje 2008 m. laidos veterinarin÷s maisto saugos absolventų pažym÷jo, kad dirba (dirbo) pagal Akademijoje įgytą arba artimą įgytai specialybei darbą.

3. Lygiai pus÷ respondentų įsidarbino valstybin÷se įmon÷se (institucijose), kita pus÷ respondentų – privačiose įmon÷se. Vienas pagrindinių maisto saugos absolventų darbdavių – Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba: VMVT įsidarbino trečdalis (33,3%) respondentų.

4. Respondentai savo profesinį pasirengimą vertino nuosaikiai. Dauguma respondentų (65%) pažym÷jo, kad asmeninį profesinį pasirengimą vertintų gerai. Labai gerai savo pasirengimą vertino 15%, o vidutiniškai - 20% respondentų.

5. Vertinant tyrimo rezultatus reikia atsižvelgti į tai, kad veterinarin÷s maisto saugos bakalaurų profesin÷s karjeros pradžia sutapo su prasid÷jusia šalyje ekonomine krize, kas neabejotinai apsunkino absolventų integraciją į darbo rinką. Be to, didžioji dalis maisto saugos specialyb÷s absolventų (30 iš 35 arba 85,7%) toliau tęs÷ studijas magistrantūroje, tod÷l daugelis jų neskub÷jo įsijungti į darbo rinką.

REKOMENDACIJOS

• LVA administracija, siekdama tobulinti veterinarin÷s maisto saugos specialistų profesinį pasirengimą ir išpl÷sti jų įsidarbinimo galimybes, tur÷tų glaudžiau bendradarbiauti su visomis suinteresuotomis valstybin÷mis ir privačiomis įmon÷mis bei institucijomis, tobulinti tiek mokomąsias, tiek gamybines praktikas, geriau išnaudoti socialinių partnerių potencialą.

• Būtina nuolat atnaujinti ir tobulinti veterinarin÷s maisto saugos studijų programą, įtraukti į šią veiklą darbdavius ir socialinius partnerius.

SUMMARY

Zita Packevičien÷

CAREER PERSPECTIVES OF VETERINARY FOOD SAFETY SPECIALISTS Academic supervisor: Doc. dr. V. Suveizdis

Lithuanian Veterinary Academy Faculty of Animal Husbandry Technology

Cathedral of Social studies and Informatics

In this Master‘s thesis, problems of high qualification Food safety specialists’ preparation and abilities to integrate into Lithuanian labour market were analysed. The aim of this work is to analyse career perspectives of food safety specialists, trained at Lithuanian Veterinary Academy (LVA), and their position in Lithuanian labour market.

As part of the analysis, a survey was conducted which involved LVA veterinary Food safety graduates, who graduated in 2008. After analysing the survey data, it turned out that the vast majority of graduates (70,4 percent) successfully found employment. However, the respondents moderately estimated their professional preparation. Half of the respondents found employment in governmental institutions, while the other half – in privately owned companies. Majority of the respondents (65 percent) indicated that they estimate their professional qualification as good. 15 percent of the respondents estimated their qualification as very good, and the remaining 20 percent – as moderate. According to the respondents, the major disadvantage in their professional preparation is the lack of practical skills.

The graduation of the first veterinary Food safety graduates from LVA coincided with the economic downturn, which significantly aggravated their integration into the labour market. On the other hand, a vast majority of veterinary Food safety graduates (85,7 percent) entered Master studies and did not hasten to enter the labour market.

SANTRAUKA

Zita Packevičien÷

VETERINARINöS MAISTO SAUGOS SPECIALISTŲ PROFESINöS KARJEROS PERSPEKTYVOS

Darbo vadovas: Doc. dr. V. Suveizdis Lietuvos Veterinarijos Akademija Gyvulininkyst÷s technologijos fakultetas

Socialinių mokslų ir informatikos katedra

Magistro darbe nagrin÷jamos aukštos kvalifikacijos maisto saugos specialistų Lietuvoje rengimo bei jų integracijos į darbo rinką problemos. Darbo tikslas - ištirti LVA rengiamų veterinarin÷s maisto saugos specialistų pad÷tį darbo rinkoje bei jų profesin÷s karjeros perspektyvas.

Tyrimo metu buvo atlikta LVA veterinarin÷s maisto saugos pirmosios laidos (2008 m) absolventų apklausa. Išanalizavus apklausos rezultatus paaišk÷jo, kad pra÷jus metams nuo bakalauro studijų baigimo įsidarbino didžioji dauguma (70,4%) respondentų. Respondentai savo profesinį pasirengimą vertino nuosaikiai. Lygiai pus÷ respondentų įsidarbino valstybin÷se įmon÷se (institucijose), kita pus÷ respondentų – privačiose įmon÷se. Dauguma respondentų (65%) pažym÷jo, kad asmeninį profesinį pasirengimą vertintų gerai. Labai gerai savo pasirengimą vertino 15%, o vidutiniškai - 20% respondentų. Respondentų nuomone, didžiausias jų profesinio pasirengimo trūkumas - menki praktiniai profesiniai įgūdžiai.

LVA veterinarin÷s maisto saugos pirmosios bakalaurų laidos profesin÷s karjeros pradžia sutapo su prasid÷jusia šalyje ekonomine krize, kas neabejotinai apsunkino absolventų integraciją į darbo rinką. Kita vertus, didžioji dalis (85,7%) maisto saugos specialyb÷s absolventų toliau tęs÷ studijas magistrantūroje, daugelis jų neskub÷jo įsijungti į darbo rinką.

NAUDOTI DOKUMENTAI IR LITERATŪRA

1. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002 2002 m. sausio 28 d., nustatantis maistui skirtų teis÷s aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnyba ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras. Prieiga prie interneto:

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:32002R0178:LT:NOT

2. Europos maisto saugos tarnyba. Paskirtis ir uždaviniai. 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002. Prieiga per internetą:

http://www.rmc.lt/efsa1.doc

3. Lietuvos Respublikos Maisto įstatymas. 2000 m. balandžio 4 d. Nr. VIII-1608, Žin., 2000, Nr. 32-893

4. Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas. 2001 m. liepos 5 d. Nr. IX-427, Žin., 2001, Nr. 64-2324.

5. Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymas. 1991 m. gruodžio 17 d. Nr. I-2110, Žin., 1992, Nr. 2-15.

6. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas. 1994 m. lapkričio 10 d. Nr .I-657. Žin., 1994, Nr. 94-1833, 2007, Nr. 12-488

7. Bendrieji veterinarin÷s maisto saugos studijų programos reikalavimai. Prieiga per internetą 2010 m. sausis 4 d.: http://www.lva.lt/_turinys.php?id=187

8. Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatai. Prieiga prie interneto:

http://vmvt.lt/lt/top/veikla/nuostatai/

9. Maisto sauga. Europos Sąjungos portalas. Prieiga per internetą:

http://europa.eu/pol/food/index_lt.htm

10. Sveikata ES. Europos Sąjungos portalas apie sveikatos apsaugą. Maisto sauga. Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/health-eu/my_environment/food_safety/index_lt.htm

12. Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos 2009 metų sutrumpintas strateginis veiklos planas. Prieiga prie interneto: http://www.lrvk.lt/bylos/strateginis/strateginiai-planai/Maistas.pdf

13. Aukštųjų mokyklų absolventų konkurencingumas darbo rinkoje darbo j÷gos pasiūlos ir paklausos kontekste (darbdavių ir absolventų apklausos duomenimis): Darbo ir socialinių tyrimų instituto mokslin÷ ataskaita. /Šileika A., Gruževskis B., Pocius A. ir kt. Vilnius, 2004

14. Beresnevičiūt÷ V., Poviliūnas A. Magistrų integracija į darbo rinką: magistrantūros studijų absolventų sociologin÷s apklausos analiz÷ // Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2007, Nr.1 (19), p.88-104

15. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: Judex, 2003

16. Laužackas R. Profesinio rengimo terminų aiškinamasis žodynas. Kaunas: VDU, 2005 17. K.Lukauskas Valstybin÷ maisto saugos kontrol÷// Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 11. 18. Lukšien÷ Ž. Modernios šviesos technologijos maisto saugai.// Mokslo Lietuva,

2009.05.07, Nr.9 (409).

19. S÷kmingos karjeros darbo rinkoje veiksniai. /B.Gruževskis, R.Zabarauskait÷, Ž.Martinaitis, A.Pocius, S.Biveinyt÷. Vilnius, 2007

20. Specialistų konkurencingumas darbo rinkoje: Darbo ir socialinių tyrimų instituto mokslin÷ ataskaita./ Šileika A., Gruževskis B., Č÷snait÷ B., Pocius A. ir kt. Vilnius, 2002 21. Žem÷s ūkio ir kaimo pl÷tros specialistai darbo rinkoje. Konferencijos pranešimų

medžiaga. Kaunas: LŽŪU, 2008

22. I. Luobikien÷, (2008) Sociologinių tyrimų metodika. Mokomoji knyga. Kaunas p.118 23. Aukštųjų mokyklų absolventai s÷kmingai įsilieja į darbo rinką. [Žiūr÷ta 2010-02-17]

Internete: http://www.viduje.lt/?q=node/2793

24. Profesorius Andreas Henzelis apie maisto saugą Lietuvoje. Prieiga per internetą:

PRIEDAS

Gerbiamas absolvente,

Prab÷go metai, kaip Jus tapote veterinarin÷s maisto saugos bakalauru. Dalis Jūsų bendrakursių toliau tęsia studijas magistrantūroje, kiti bando žengti pirmuosius žingsnius profesin÷je karjeros kelyje. Nor÷tume sužinoti, kaip Jums sek÷si pirmieji karjeros žingsniai, ar pavyko s÷kmingai įsidarbinti, ar radote darbą pagal Akademijoje įgytą išsilavinimą, su kokiais sunkumais susidūr÷te prad÷ję savarankišką darbinę veiklą?

Anketa anonimin÷, bus naudojami tik apibendrinantys apklausos duomenys. 1. Iš kur atvykote studijuoti į LVA?

Iš Kauno Iš kito didmiesčio Iš rajono

2. Jūsų lytis

Moteris Vyras

3. Ar pavyko įsidarbinti?

Taip, įsidarbinau Lietuvoje Įsidarbinau užsienyje

Prad÷jau savo verslą Buvau įsidarbinęs, bet dabar nedirbu Ne, neįsidarbinau

4. Kokios priežastys l÷m÷, kad nepavyko įsidarbinti? (atsako respondentai, kuriems nepavyko įsidarbinti ar kurie buvo įsidarbinę, bet dabar nedirba).

Darbo neieškojau

Darbo neieškojau, nes tęsiu studijas magistrantūroje Neradau darbo pagal išsilavinimą (profesiją)

Netenkino darbo sąlygos Netenkino darbo užmokestis Nenor÷jau vykti į provinciją

Asmenin÷s aplinkyb÷s (liga, šeimynin÷s problemos) Nematau karjeros Lietuvoje perspektyvų

Kita (įrašykite)---

5.Per kiek laiko pavyko įsidarbinti? (Šį ir kitus klausimus atsako tie, kurie įsidarbino ar buvo įsidarbinę)

Įsidarbinau studijuodamas Įsidarbinau per m÷nesį po baigimo Įsidarbinau per 2-5m÷nesius po baigimo Įsidarbinau per 6 ir daugiau m÷nesių. 6. Kokioje įmon÷je įsidarbinote?

7.Kokioje vietov÷je įsidarbinote?

Kaune Kitame didmiestyje Rajone Užsienyje

8. Ar dirbate pagal studijų metu įgytą specialybę?

Taip

9. Kokios Jūsų pareigos (Jeigu dirbate pagal įgytą specialybę ar artimą specialybei darbą)? Įrašykite---

10. Koks Jūsų darbo pobūdis (Jeigu dirbate pagal įgytą specialybę ar artimą specialybei darbą)?

Įrašykite--- ---

11. Kokie veiksniai pad÷jo Jums įsidarbinti?

Įgyta specialyb÷ Asmeninis aktyvumas Atsitiktinumas Draugai, pažįstami T÷vai, gimin÷s Darbo birža Kita (įrašykite)

13.Jūsų gaunamas atlyginimas palyginti su šiuo metu esamu atlyginimų vidurkiu Lietuvoje (~ 1600 Lt. atskaičiuos mokesčius, ~ 2100 Lt. neatskaičiavus mokesčių):

Mažesnis Maždaugatitinka šalies vidurkį Didesnis 14. Kaip vertinate savo profesinį pasirengimą?

Labai gerai Gerai Patenkinamai Vidutiniškai

15. Jūsų nuomone, ko labiausiai stinga profesinio pasirengimo požiūriu? Teorinių profesinių žinių Praktinių įgūdžių

Asmeninių savybių ir geb÷jimų Bendro universitetinio išsilavinimo (užsienio kalbų, informatikos, vadybos, teis÷s ir pan. žinių bei geb÷jimų)

16.Ką, Jūsų nuomone, reik÷tų keisti studijų programoje, kad ji daugiau atitiktų maisto saugos specialyb÷s profesinius reikalavimus? (įrašykite)

1. 2. 3. 4. 5.

17.Jeigu būtų galimyb÷ studijuoti dar kartą, ar pasirinktum÷te tą pačią specialybę?

Taip Ne Sunku pasakyti