LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA GYVULININKYST

(1)

LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ IR INFORMATIKOS KATEDRA

Vaida Kapočiūtė

ŽEMĖS ŪKIO SPECIALYBIŲ UNIVERSITETINIŲ STUDIJŲ

PASIRINKIMO MOTYVAI IR VEIKSNIAI

Magistro darbas

Darbo vadovas:

doc. dr. Virginijus Suveizdis

(2)

Mokslinis tiriamasis darbas atliktas 2004 – 2005 metais Lietuvos

veterinarijos akademijoje, Lietuvos žemės ūkio universitete

Magistro darbą paruošė: Vaida Kapočiūtė ________________

Magistro darbo vadovas: doc. dr. Virginijus Suveizdis ________________

(Socialinių mokslų ir informatikos katedra)

(3)

TURINYS

ĮVADAS ... 3

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 5

1.1 Teorinės profesijos rinkimosi koncepcijos ... 5

1.2 Motyvai ir motyvacija : teorijų įvairovė ... 6

1.3 Profesijos rinkimąsi įtakojantys motyvai ir veiksniai ... 7

1.4 Profesijų pasirinkimo tyrimai Lietuvoje ... 10

1.5 Žemės ūkio specialistų rengimas ir poreikio dinamika ... 12

2. EKSPERIMENTINIS TYRIMAS ... 17

2.1 Tyrimo metodika ir organizavimas ... 17

2.2 Apklausos anketos struktūra ir turinys ... 18

3. TYRIMO REZULTATAI 3.1 Visų respondentų studijų pasirinkimo motyvai ir veiksniai ... 21

3.2 Studentų iš didmiesčio ir iš provincijos studijų pasirinkimo motyvai ir veiksniai ...24

3.3 Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės technologijos fakulteto studentų studijų pasirinkimo motyvai ir veiksniai ...27

3.4 Lietuvos žemės ūkio universiteto Agronomijos fakulteto studentų studijų pasirinkimo motyvai ir veiksniai ... 32

3.5 Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės technologijos fakulteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Agronomijos fakulteto studentų studijų pasirinkimo motyvų ir veiksnių palyginimas ... 36

3.6 Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės technologijos fakulteto neakivaizdinių studijų studentų studijų pasirinkimo motyvai ir veiksniai ...38

3.7 Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės technologijos fakulteto neakivaizdinių studijų ir Gyvulininkystės technologijos fakulteto dieninio skyriaus studentų studijų pasirinkimo motyvų ir veiksnių palyginimas ... 42

IŠVADOS ... 45

REKOMENDACIJOS ... 46

SANTRAUKA ... 47

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 48

PADĖKA ... 50

(4)

ĮVADAS

Vienas iš svarbiausių ir atsakingiausių žmogaus savarankiško gyvenimo žingsnių yra profesijos pasirinkimas. Visiems jaunuoliams iškyla dilema, kada jie turi priimti sprendimą, ko siekti savo gyvenime, kokią profesiją rinktis, į kokią aukštąją mokyklą stoti. Tuo metu jaunam žmogui iškyla daug klausimų ir abejonių dėl savo sugebėjimų ir pasirenkamos profesijos keliamų reikalavimų atitikimo, susiduriama su įvairiais sunkumais, susijusiais su profesijų ir specialybių gausybe, asmens interesų ir polinkių daugybe, atsiranda prieštaravimų tarp norų ir galimybių, tarp siekių, troškimų ir realios darbo rinkos situacijos. Darbinė veikla yra labai svarbi žmogaus socialinės veiklos rūšis. Ji siejasi su profesija, specialybe Nuo sėkmingo pasirinkimo priklauso ne tik asmeninė laimė ir gerovė, bet ir visuomenės gerovės augimas.

Socialinis ir profesinis apsisprendimas yra dalis gyvenimiškojo apsisprendimo, kuris paprastai suprantamas kaip viena svarbiausių jaunimo įsijungimo į visuomenės socialinę struktūrą formų, savarankiškai sprendžiant profesijos, socialinės padėties, darbo, gyvenamosios vietos, šeimos sukūrimo ir kitus klausimus.

Profesijos pasirinkimas tai yra ilgas, pereinantis keletą etapų procesas prasidedantis jau ankstyvoje vaikystėje ir pasibaigiantis konkrečios mokymo įstaigos ar pirmos darbo vietos pasirinkimu. Darbų vietų keitimas, profesinis augimas, kvalifikacijos tobulinimas, specializavimas, persikvalikavimas – tai vis profesijos rinkimosi fazės. Šį procesą įtakoja visas kompleksas vidinių bei išorinių, psichologinių edukologinių, socialinių, ekonominių veiksnių. Tai šeimos aplinka, socialinė padėtis, tėvų požiūris į savo profesijas, geografinė situacija, jaunuolių mokymosi pažangumas, interesai, polinkiai, profesijų prestižas ir populiarumas, darbo pasaulio reikalavimai. Kiekvienas iš šių veiksnių gali turėti lemiamos reikšmės jaunuolio apsisprendimui. Tačiau racionalus mąstymas yra toks, kuris vyksta asmenybei pažįstant ir įsisamoninant pagrindines savo ir pasirenkamos profesijos savybes bei jų atitikimą ir prognozuojant būsimos profesinės veiklos perspektyvas.

Manoma, kad kiekvienos specialybės absolvento parengimo kokybė priklauso ne tik nuo studijų programų, dėstymo metodikos, dėstytojų kvalifikacijos, polinkių ir sugebėjimų, bet ir nuo priežasties, dėl kurios jaunuolis pasirinko įsigyti tą ar kitą profesiją. (Kajietaitė, 2000)

(5)

Bitinas, L. Jovaiša, M. Teresevičienė, N. Bižys, G. Linkaitytė, S. Kregždė, G. Butkienė, A. Kepalaitė, A. Valiukevičiūtė, V.J. Černius, V. Rajeckas ir kt. užsienyje N.L. Gage, D.C. Berliner, G. Mayers, A. Maslow, L. Stoll, D. Fink, G. Rubinstein, A. Rogers ir kt.

Mokslininkus neretai domina mokymosi motyvo ir poreikio santykis. Daugelis žmogaus veiklos motyvacijos problemas tyrinėjusių mokslininkų teigia, kad motyvacija sudaro sudėtingą sistemą, apimančią tam tikrą hierarchinę struktūrą (L. Božovič, A. Maslow) bei įvairias motyvų rūšis (B. Bitinas, V. Rajeckas).

Šiuo metu daugelis mokslininkų (J. Leonavičius, G. Žilinskas) atlieka įvairius tyrimus, nagrinėja jaunimo specialybės pasirinkimo motyvus ir veiksnius. Kuriuos išanalizavus, jaunimui būtų lengviau spręsti šią pagrindinę savo apsisprendimo dilemą. Kur mokytis?

Tyrimo rezultatai padėtų aiškiau suvokti stojančiųjų orientaciją, interesus ir lūkesčius aukštųjų mokyklų atžvilgiu, skatintų adekvačią informaciją, įgalintų tobulinti stojančiųjų atranką.

Tad šiame darbe norima atskleisti žemės ūkio specialybių universitetinių studijų pasirinkimo motyvaciją ir veiksnius.

Magistrinį darbą sudaro teorinė ir eksperimentinė tyrimo dalis. Teorinėje dalyje analizuojamas profesijos rinkimasis kaip procesas, nagrinėjami įvairūs specialybės pasirinkimą įtakojantys veiksniai bei teorinės profesijos rinkimosi koncepcijos, akcentuojama profesinio tinkamumo problema. Eksperimentinę dalį sudaro apklausos metodu gautų duomenų apie žemės ūkio specialybių universitetinių studijų pasirinkimo motyvų analizė, pateikiamos išvados ir rekomendacijos.

Tyrimo tikslas – įvertinti studentų, norinčių tapti aukštos kvalifikacijos žemės ūkio specialistais, pasirinkimo motyvus, veiksnius bei ateities lūkesčius.

Tyrimo uždaviniai :

1. Išanalizuoti aukštos kvalifikacijos žemės ūkio specialistų poreikio kitimą ir žemės ūkio specialistų rengimo apimties dinamiką ;

2. Išanalizuoti pagrindinius motyvus ir veiksnius, lėmusius žemės ūkio specialybių universitetinių studijų pasirinkimą ;

3. Palyginti studijų pasirinkimo priklausomybę nuo studentų gyvenamosios vietos, studijų formos ir programos.

(6)

1. LITERATŪROS APŽVALGA 1.1 Teorinės profesijos rinkimosi koncepcijos

Pastaruoju metu tiek teorijoje, tiek praktijoje vis daugiau dėmesio skiriama profesijos problematikai. Viena iš priežasčių yra siejama su staigių socialinių ir ekonominių pokyčių, arba lūžių, sukeltais reiškiniais. Kita priežastis yra siejama su vis spartėjančia mokslo, technikos ir technologijų raida (Lydeka, 1998)

Racionalus profesijos pasirinkimas vyksta asmenybei pažįstant (įsisąmoninant) pagrindines savo ir pasirinkamos profesijos savybes bei jų atitikimą ir prognozuojant būsimos profesinės veiklos perspektyvas. Jaunuoliui sunku apsispręsti, kokią profesiją pasirinkti. Šis procesas yra biodrominio pobūdžio t.y. vyksta ilgą laiko tarpą ir glaudžiai susijęs su asmenybės biografija. Jo požiūrį formuoja šeima, draugai, giminė, mokykla, ekonominė, politinė šalies padėtis, darbo rinka.

Literatūroje sutinkama įvairių teorijų, kuriose akcentuojami skirtingi žmogaus ir profesinės veiklos santykių aspektai. R. Laužackas pateikia dažniausiai pasitaikančias teorijas :

1) klasikinė profesijos rinkimosi teorija teigia, kad žmogus turi pašaukimo tam tikrai profesijai. Daugelio autorių nuomone pašaukimas yra įgimtas t. y. tam tikrai profesijai reikia įgimtų savybių – gabumų, potraukių, tam tikros nervų sistemos ypatumų ir kt. Jei pašaukimas nesutampa su profesija žmogus jaučia nepasitenkinimą, santykis su konkrečia profesija neigiamas.

2) Diferencinės psichologijos teorija teigia, kad profesija pasižymi specifiniais reikalavimais, o žmogus – specifiniais veiklos sugebėjimais, kurie profesijos pasirinkimo momentu turi būti kiek galima labiau suderinti.

3) Neotechninė profesijos rinkimosi teorija grindžia tokios profesijos rinkimosi proceso įtakojimo nuostatas, kurios sąlygotų optimalią naudą besirenkančiajam profesiją ir minimalias visuomenės finansines sąnaudas jo profesiniam pasirengimui.

4) Psichoanalitinė profesijos rinkimosi teorija teigia, kad pasirenkant profesiją individui svarbiausia yra galimybė patirti pasitenkinimą, malonius išgyvenimus.

(7)

Intelektualusis – orientuotas į idėjas, simbolius, teorinius modelius, paprastai renkasi

mokslinę veiklą. Meninis – pasižymi vaizduote, saviraiška, kūrybingumu, emocinėmis reakcijomis į aplinką, intuityviu mąstymu. Socialusis – svarbiausią vietą jam užima bendravimas, todėl renkasi profesijas, kuriose nuolat kontaktuojama su žmonėmis.

Iniciatyvusis – energingas, nevengiantis rizikos, linkęs dominuoti tipas, kuriuo veiklos sritys

susiję su vadovavimu, patarinėjimu. Konvencionalusis – mėgsta įprastą, konkrečią veiklą neprieštaraujančią normoms, rutininį darbą, reikalaujant kruopštumo (darbas kontorose, apskaitos sistemose).

6) Sociologinė ir socialekonominė teorija aiškina profesijos rinkimosi procesą, kaip įvairios visuomenės įtakų visumą (Laužackas, 1999).

Dž. Holando profesijos pasirinkimo teorija ir iki šiol plačiai taikoma sprendžiant profesijos pasirinkimo klausimus. Tačiau visi mokslininkai pripažįsta, kad apie 100% teorijų patikimumą kalbėti neverta, kadangi yra visa eilė veiksnių, kurie už žmogaus kontrolės ribų, (ekonominė padėtis, ribotas vietų skaičius mokykloje). Be to, žmogus ne visada sugeba gauti visą būtiniausią informaciją arba yra linkę pritaikyti gautą informaciją sau pageidautina linkme (Barvydienė, 1996).

1.2 Motyvai ir motyvacija : teorijų įvairovė

Visa žmogaus sąmoninga veikla turi savo priežastis, t.y. motyvuota. Motyvai gali būti apibrėžiami kaip asmens poreikių išraiška, kai žmogus suvokia savo elgesio, veiklos prasmę. Žmogaus poreikiai – tai tokia individo vidinė būsena, kurią žmogus išreikškia mintimi „man reikia“.

Tarptautinių žodžių žodyne (2004) motyvacijos terminas apibūdinamas taip:

Motyvas – [ pran. Motif < lot. Motivus – judamas] : skatinamoji priežastis,

kurio nors veiksmo pagrindas.

Motyvacija yra tam tikro elgesio, veiklos paskatos, motyvų veikti turėjimas.

Įvairioje pedagoginėje ir psichologinėje literatūroje motyvacija įvardijama įvairiais aspektais :

Motyvacija – „procesas, reguliuojantis asmenybės veiklą ir santykius su aplinka

motyvų kaitos pagrindu“ ( Jovaiša, 1995) ; proceso determinuojančio žmogaus aktyvumą, charakteristiką, kitais žodžiais tariant „motyvavimas“.

Motyvacijos sąvoka iš tikrųjų galėtų būti svarbiausia šiandieninės psichologijos

(8)

1) psichinį akstiną („kad“ kažkas pradeda vykti)

2) funkcinę kilmę („iš kur“ atsiranda postūmis ir „kur link“ jis veda) 3) elgesio įvairovę („kodėl“ vienas reaguoja vienaip, kitas kitaip).

O motyvas – veiksmo bei poelgio vidinė priežastis. Konkretaus veiksmo ar poelgio priežastį ne visada lengva nustatyti, kodėl taip padaryta ar pasielgta. Vadinasi, motyvai sąmoningai pasirenkami beveik kiekvienu konkrečiu atveju, jie lemia veiksmų bei poelgių kryptį, intensyvumą ir būdą.

1.3 Profesijos rinkimąsi įtakojantys motyvai ir veiksniai

Pastaraisiais metais pastebima ryški aukštojo mokslo prestižo didėjimo tendencija. Jaunuolių, norinčių studijuoti aukštojoje mokykloje, skaičius auga gerokai sparčiau, nei didėja studijų vietų universitetuose.

Profesijos pasirinkimas yra sudėtingas, atsakingas procesas, įtakojamas daugelio veiksnių. Vieni autoriai akcentuoja vidinius, kiti išorinius motyvus, vienų dėmesio centre yra psichologiniai, kitų – pedagoginiai , trečių - sociologiniai profesinio apsisprendimo veiksniai. Tačiau viena yra aišku, jog profesinis pasirinkimas nėra nulemtas kokio nors veiksnio, jį lemia ištisas veiksnių kompleksas, visuma ir norint susigaudyti šioje visumoje, reikia išsiaiškinti atskirus veiksnius.

S. Kregždės nuomone, prie pagrindinių yra priskirtini objektyvūs išoriniai socialiniai veiksniai t.y. gyvenamoji vieta, mokyklos vieta, tėvų profesija ir užimamos pareigos, profesinio orientavimo poveikis. O šie veiksniai veikia per vidinius subjektyvius , taip pat lemiamą reikšmę turinčius veiksnius. Tai įgimtos moksleivių savybės, kaip lytis, temperamentas, sugebėjimų prielaidos, susiformavę charakterio bruožai, vertybinės orientacijos (Kregždė, 1998).

(9)

L. Jovaiša yra pateikęs tokią profesijos rinkimosi motyvacijos veiksnių klasifikaciją : 1) socialiniai – ekonominiai ;

2) ugdymo ; 3) psichologiniai ; 4) sveikatos ;

5) atsitiktiniai veiksniai.

Prie socialinių – ekonominių veiksnių jis priskiria tėvų socialinę padėtį, uždarbį, gamybinę, kultūrinę aplinką, techninę pažangą. „Ugdymo“ veiksnys šiandien lemia motyvaciją rinktis pagal, tai kokie mokymosi rezultatai, koks pažangumas, pažymių vidurkis ir t.t. Stiprūs mokiniai stoja į aukštąsias mokyklas, silpnesni į mažiau prestizines aukštąsias mokyklas. Puikūs matematikai renkasi specialybes, kuriose reikės gerai išmanyti šį dalyką. Geri sportininkai stoja į Kūno kultūros akademija (Jovaiša,1995).

Profesijos pasirinkimą gali įtakoti ir atsitiktiniai veiksniai. Renkantis profesiją atsitiktinai, galimos klaidos, nusivylimai, rizikuojama tapti abejingais savo profesinei ateičiai. Todėl šių veiksnių poveikį reikia kaip galima labai kontroliuoti ir šalinti.

Daugelio autorių darbuose ypatingas dėmesys skiriamas šeimai, vienam iš didžiausios įtakos jaunuolių profesiniam apsisprendimui turinčių socialinių institutų. Šeima, įtakoja jaunuolį jau nuo ankstyvos vaikystės metų. Vaikas auga ir bręsta aplinkoje , kuri nėra neutrali jo išsimokslinimui bei profesiniam pasirengimui. Šeimos aplinkos įtaka, net jeigu ji neturi lemiamos reikšmės profesiniam orientavimui, turi svarbią reikšmę profesijos mokymosi keliui. Vieni noriai renkasi tėvų profesiją, kiti kategoriškai joms priešinasi. Tai priklauso nuo pačių tėvų požiūrio į savo profesiją, ar jie mėgsta savo darbą, ar turi autoritetą kolektyve, ar jiems sekėsi dirbti. Tėvai, būdami patenkinti savo profesija, teigiamai atsiliepia apie ją, o tai sukelia ir vaikų analogiškus emocinius išgyvenimus. A. Matulionio tyrimas parodė, kad „ ne paskutinę reikšmę turi ir socialinis – psichologinis klimatas (pvz. piktinimasis tėvu alkoholiku gali sukelti jo profesijos neigimą ) ir inteligentiškumas (sąlygojamas ne tik ir ne tiek išsilavinimą, bet ir šeimos dorovinių nuostatų ), ir šeimos narių amžius bei sveikata ( pvz, noras tapti gydytoju, kad padėtų tėvams) ( Matulionis, 1992).

(10)

Šeimos bei „mažujų grupių“ poveikio įtakoje formuojasi ir profesijų prestiziškumo bei populiarumo supratimas. Neretai jaunuoliai renkasi profesiją, kuri jo supratimu turi tam tikrą prestižą jį supančioje aplinkoje.

Tai pat galima įvardinti profesijos ir darbo vertybes : naudingumą valstybei, visuomenei, moralinį ir materialinį atlygį, savo gabumų pritaikymą, darbo turiningumą. Taigi supančių faktorių gausa akivaizdi. Tačiau natūralaus žmogaus kontakto su jį supančia aplinka neužtenka optimalių sprendimų priėmimui. Tam reikia palankios psichologinės, pedagoginės aplinkos, jaunuolio profesinio apsisprendimo ugdymui ir jį įtakojančiuose procesuose (Gudelis, 1983).

Vienas pirmųjų pradėjęs mokslinį profesijos pasirinkimą įtakojančių veiksnių tyrimą F. Parsonas , išskiria 3 veiksnius 1) geras savęs pažinimas ;

2) profesinių ugdymų žinojimas ; 3) teisingas šių 2 veiksnių suderinimas.

Geresniam savęs ir profesijos atitikimui suprasti, jis siūlė naudoti įvairius testus, profesijos aprašymus.

Kuo anksčiau asmenybė pradeda save pažinti, įgyja savianalizės įgūdžių, tuo lengviau jai adaptuotis visuomenėje, spręsti problemas. B ir H Šrobis teigia – „reikia žinoti 2 pagrindinius dalykus ko nori ir kam esi gabus“.

Pastaraisias metais populiari S. Fukujamos profesijos pasirinkimo teorija taip pat teigia, kad žmogus našiai ir kokybiškai gali dirbti, kai jis jaučia malonumą o „pasitenkinimas labiausiai priklauso nuo žmogaus sugebėjimo pasirinkti tokį darbą, kuris atitinka asmenybės poreikius ir interesus, jos siekius ir fizines galimybes, atsiskleidžiančias darbo pasaulyje (Petrauskaitė, 1996).

Minėtinas ir profesijų populiarumas bei prestižas. Yra nuomonių, kad populiarumas ir prestižas – tai sinonimai, iš esmės reiškiantys tą patį, tačiau juos verta skirti, „nes ne viskas, kas populiaru turi prestižą“. Prestižas – tai objektyvus arba net subjektyvus ko nors vertinimas (Šernas, 1995).

(11)

Socialogai konstatuoja, kad profesijos rinkimosi procese nemažą vaidmenį vaidina profesijos bei darbo vertybės. Aukščiausiojo lygio vertybe laikomas naudingumas visuomenei, darymas gera žmonėms, kitos pagrindinės vertybės yra saviraiška (tobulinimasis, kūrybingumas, savo gabumų pritaikymas), materialinis, ir moralinis atlygis (aplinkinių pagarba, galimybė pakilti tarnyboje, geras atlygis, ramios ateities užtikrinimas) darbo pobūdžio vertybės ( darbo turiningumas, įvairovė, bendravimo galimybė) (Matulionis,1992). Labai dažnai „galutinį apsisprendimą nulemia tai, ką žmogus mano esant svarbiau – didesnis darbo užmokestis, mėgstama pasitenkinimą kelianti veikla, tuo metu aukštesnę vietą prestižo skalėje užimanti profesija, didesnė galimybė daryti karjerą, stabilesnė vieta darbo rinkos atžvilgiu“ (Laužackas,1996).

A. Matulionis teigia, jog dauguma autorių į profesijos pasirinkimą bei į pasirenkantįjį žiūri tik kaip į ugdymo objektą, daugiau dėmesio skirdami pedagoginiams ir psichologiniams rinkimosi aspektams. Jo nuomone, apsiriboti ugdymo problemoms negalima. Pedagogams ir psichologams turi padėti socialogai, kurie profesinį pasirinkimą ir jį lemiančius veiksnius nagrinėja plačiau. Jis išskiria tokius veiksnius : visuomeninė santvarka, darbo pasidalijimas, kultūra, gamtinė ir techninė aplinka, teritorinė bei socialinė-klasikinė struktūra, socialinė-demografinė situacija, įvairių socialinių institutų (šeimos, mokyklos, draugų, spaudos) poveikis ; profesija, specialybės, darbo socialinė padėtis ir vertybės ; jaunimo poreikiai, interesai, vertybinės orientacijos ir kt. motyvai. „Nuo to, kur išvydai pasaulį, daug priklauso, koks bus tavo gyvenimo kelias“. Jis priklausys nuo to, kur ir kokioj aplinkoj gimei ir augai kaime ir mieste, industrijos ar kultūros centre, tarnautojų, darbininkų ar valstiečių šeimoje. Nors autorius daugiau akcentuoja socialinės aplinkos poveikį, iš esmės jis nagrinėja tuos pačius profesijos pasirinkimo veiksnius kaip ir kiti autoriai, tik iš sociologijos mokslo pozicijų ( Matulionis, 1992).

1.4 Profesijų pasirinkimo tyrimai Lietuvoje

Pastaraisiais metais pastebima ryški aukštojo mokslo prestižo didėjimo tendencija. Jaunuolių, norinčių studijuoti aukštojoje mokykloje, skaičius auga gerokai sparčiau, nei didėja studijų vietų skaičius universitetuose.

(12)

Profesijų ir specialybių yra labai daug ir išsirinkti visų tinkamiausią nėra lengva. Rinkimosi galimybių gausumas ir įvairumas pats savaime padaro profesijos pasirinkimą sunkiu. Retai kuris jaunuolis žino, ką dirba atitinkamos srities specialistas, kokius reikalavimus kelia viena ar kita profesija, kas nulemia darbo sėkmę. Dažnai susižavima tik madingumu, vėliau įsitikinama, kad ne visi vienodai gerai gali atlikti kiekvieną darbą (Dibbern, 1993). Profesijos apsisprendimo sunkumai yra susiję su rinkimosi nerealumu, pagrindinių vertybių neapibrėžtumu, sugebėjimų, pastovių motyvų neturėjimu, savęs vertinimu, adaptacijos problemų, profesiniu tinkamumu (Jatautaitė,1991). Profesijos rinkimąsi neigiamai veikia nenoras pačiam imtis atsakomybės už padarytą apsisprendimą arba neapsisprendimą, iš ankstinis nusistatymas visuomeniniam darbui (Jatautaitė, 1993).

Lietuvos abiturientų ketinimus pasirinkti užsiėmimą ar profesiją tyrė Z. Kuzmickis 1936 m. Tyrimo rezultatai parodė, kad iš 71 respondento net 35 dar neturėjo aiškaus atsakymo. Kitų 36 respondentų ketinimai pasiskirstė taip : karo tarnyba – 39 proc., pedagoginis darbas – 28 proc., medicina – 11 proc. ir po vieną iš visų apsisprendusių respondentų numatė studijuoti veterinariją, agronomiją, meną ir literatūrą.

Septintojo dešimtmečio pradžioje medžiagos apie jaunimo nuostatas profesijos ir specialybės rinkimosi klausimu paskelbė B. Bitinas, L. Jovaiša ir S. Kregždė.

Jaunimo stojimo į Lietuvos veterinarijos akademiją motyvacija pradėta domėtis 7 dešimtmečio pabaigoje. 1967 ir 1970 metais A. Bereiša apklausė 80,5 % LVA Veterinarijos fakulteto pirmojo kurso studentų. Tyrime naudotasi Kauno politechnikos instituto sociologinių tyrimų laboratorijos parengta anketa. Apklausos rezultatai parodė didelį respondentų socialinį angažuotumą : 43,5% studentų lemiamu stojimo į LVA motyvu nurodė veterinarijos gydytojo profesijos visuomeninį reikšmingumą. Svarbią reikšmę, pasirenkant studijas LVA, turėjo tėvų, artimųjų, draugų ir vidurinės mokyklos įtaka – 13,4%.

(13)

gydytojai labiau akcentavo profesinius, o gyvulininkystės technologai – asmeninius veiksnius ir motyvus. Pastariesiems nemažą poveikį turėjo atsitiktiniai veiksniai „Kažkur reikėjo stoti mokytis“.

1967 m. tuometinės Lietuvos žemės ūkio akademijos sociologų grupė pradėjo studentų stojimo į šią aukštąją mokyklą motyvacijos tyrimus. Buvo naudojamasi anketa, kurią parengė Kauno politechnikos instituto Sociologijos laboratorijos vadovas J. Leonavičius. Tyrimo metu nustatyta, jog savarankiškai apgalvoti motyvai turi įtakos tam, kad per stojamuosius egzaminus gaunami balai yra didesni už bendrą vidurkį. Didžiausia reikšmė stojimo motyvacijoje tenka šiems motyvams „Patiko pasirinkta specialybė, savarankiškai nusprendžiau stoti į LŽŪA“, o mažiausią reikšmę turintys veiksniai ir motyvai „Girdėjau, kad LŽŪA reikia mažiau mokytis“. Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos žemės ūkio universitete 1997m. šie tyrimai buvo pratęsti G. Žilinsko. Tyrimo metu nustatyta, kad svarbiausi stojimo į LŽŪA veiksniai ir motyvai yra šie : „Aukštojo mokslo diplomo reikšmė ir jo siekimas“, „Galimybė gauti darbo baigus“, „Noras būti studentu ir studijuoti“. Daugelis LŽŪU studentams svarbiausių veiksnių ir motyvų būdingi ir atskirų fakultetų studentams. Tačiau pastebima ir savitumų. Lietuvos žemės ūkio universiteto Ekonomikos fakultetas, skirtingai nuo Agronomijos fakulteto, prie svarbiausių veiksnių ir motyvų priskiria tai, kad „Pasirinktos specialybės darbuotojai gauna didesnes pajamas“ ir „Galimybę įgyti prestižinę specialybę“. Agronomijos fakulteto pirmakursiai tarp reikšmingiausių veiksnių nurodo tai, kad „Kažkur reikėjo stoti mokytis“. Tarp studentų iš rajonų, rajonų centrų ir miestų dėl reikšmingiausių veiksnių ir motyvų didesnių skirtumų nenustatyta. Taip pat esminių skirtumų nėra tarp minėtųjų respondentų grupių bei visų LŽŪU studentų. Esminių skirtumų nenustatyta, analizuojant studentų grupių pagal gyvenamąją vietą nurodant mažiausiai reikšmingus motyvus. Išskirtina tik tai, kad studentai iš rajonų centrų šiai veiksnių grupei priskyrė šeimos tradicijas (Leonavičius, 1998).

1.5 Žemės ūkio specialistų rengimas ir poreikio dinamika

(14)

Lietuvos kaime gyvena daugiau nei trečdalis šalies gyventojų , o 51 proc. kaimo gyventojų dirba žemės ūkyje, ateityje jie visi negalės išsilaikyti vien iš žemės ūkio gaunamų pajamų. Perdirbamoje žemės ūkio produktų pramonėje dirba 48 tūkst. žmonių. Tuo tarpu Europos Sąjungos šalyse gyvena kaime ir užsiima žemės ūkio veikla vidutiniškai mažiau nei 5 proc. šalies gyventojų.

1 lentelė. Vidutinis metinis darbuotojų skaičius žemės ūkyje (tūkstančiais).

1999 m. 2000 m. 2001 m. 2002 m.

303,1 280,4 218,1 235,8 Duomenys iš leidinio: Lietuvos žemės ūkis 2002. Ekonominė apžvalga, Vilnius 2003.

Socialiniai, ekonominiai bei profesiniai pokyčiai šalyje, ypač po įstojimo į Europos Sąjungą, kelia naujus reikalavimus asmens profesiniam pasirengimui. Ypatingą reikšmę įgauna problema, ar (ir kiek) išsimokslinimas bei kvalifikacijos atitinka esamus ir būsimus ūkio poreikius, nes aukštai išsivysčiusių technologijų bei gamybinio potencialo efektyvus panaudojimas vis labiau priklauso nuo žmogaus profesinio pasirengimo kokybės. Todėl būtina nuolat derinti kvalifikacijų pasiūlą su darbo rinkos poreikiais, kelti šalies darbo jėgos konkurencingum (www.lzuk.lt/veikla/programa/2_1.htm). Duomenis žiūrėti 1 lentelėje. Žemės ūkio profesija turi senas tradicijas. Žemės ūkio specialistų rengimas priklausys nuo ūkininkavimo formų raidos, žemės ūkio gamybos struktūrų, mąstų bei poreikio žemės ūkyje, kaimo gyventojų demografinės padėties ir užimtumo būklės, biudžeto ir kitų lėšų, skiriamų žemės ūkio mokymo sistemai išlaikyti (Norkus, 1999).

Dabartinė žemės ūkio mokymo sistema apima :

• specializuotą vidurinį žemės ūkio mokymą žemės ūkio mokyklose ; • specializuotas aukštąsias neuniversitetines studijas kolegijose ;

• specializuotas aukštąsias žemės ūkio studijas universitetuose (pagrindinės bakalauro, profesines specializuotas studijas, magistrantūrą ir doktorantūrą).

(15)

tobulinimasis turi būti tęstinis. Šiame procese ypač didelis vaidmuo tenka ir teks kaimo bendruomenei, jos ugdymui.

Užsiimant verslu, nuo išsimokslinimo didele dalimi tiesiogiai priklauso ir ūkio pajamos. Tyrimai rodo, kad pajamų lygis ir jų struktūra priklauso ne tik nuo gyvenamosios vietos, namų ūkio sudėties ir dydžio, žmonių amžiaus, bet ir nuo išsimokslinimo. Tarp išsimokslinimo ir gyvenimo lygio egzistuoja labai ryški priklausomybė.

Perėjus prie individualaus ūkininkavimo, specialistų, užimtų žemės ūkio aptarnavimo sferoje, skaičius didės palyginus su specialistų skaičiumi, tiesiogiai dirbančių žemės ūkyje. Tačiau tai turėtų būti tik proporcijų pasikeitimas, o ne absoliutus specialistų skaičiaus didėjimas, nes vyksta natūrali kaita ir dalis specialistų keičia veiklos pobūdį.

Kiekvienais metais Lietuvos veterinarijos akademija bei Lietuvos žemės ūkio universitetas išleidžia po absolventų laidą, kuri padidina žemės ūkio specialistų skaičių Lietuvoje. 2000 m. Lietuvos veterinarijos akademija išleido mažiausią absolventų laidą, tik 41 studentą. Toliau kasmet tiek Lietuvos veterinarijos akademijos, tiek Lietuvos žemės ūkio universiteto baigusiųjų žemės ūkio universitetines studijas, absolventų skaičius turi tendencija nežymiai augti (2 lentelė).

2 lentelė. LVA ir LŽŪU absolventų skaičius.

Studijos LVA GTF LŽŪU AF

2000

Bakalaurai 37 94

Spec. profesinės studijos - 42

Magistrantūra 4 36

Neakivaizdinės studijos - 21

Viso : 41 193

2001

Bakalaurai 60 118

Spec. profesinės studijos 53 24

Magistrantūra 8 42

Neakivaizdinės studijos - 27

Viso : 121 211

2002

Bakalaurai 58 85

Magistrantūra 7 49

Neakivaizdinės studijos 30 49

Viso : 133 215

2003

Bakalaurai 65 84

(16)

Viso : 168 188

2004

Bakalaurai 55 96

Magistrantūra 12 43

Viso : 126 186

2005

Bakalaurai 51 70

Spec. profesinės studijos 24 -

Magistrantūra 19 51

Viso : 148 183

Duomenys iš LVA ir LŽŪU studijų skyrių.

Bet diegiant naujas technologijas, stambėjant ūkiams ir didėjant konkurencijai, darbuotojų skaičius Europos Sąjungoje per pastuoruosius 20 metų sumažėjo dvigubai. 2002 metais Europos Sąjungoje žemės ūkyje dirbo vidutiniškai 4 proc. visų darbuotojų.

Pagal Vakarų Europoje naudojamą skaičiavimo metodiką, kiekvieniems 5.0 – 5.5 ha tūkst. ariamos žemės reikėtų rengti po vieną žemės ūkio specialistą su aukštuoju išsilavinimu, neskaitant veterinarijos specialistų.

3 lentelė. Lietuvoje dirbančių žemės ūkyje (t. sk. medžioklėje ir miškininkystėje) išsilavinimas. 2001 2002 2003 Išsilavinimas Darbuotojų skaičius, proc. Darbuotojų skaičius, proc. Darbuotojų skaičius, proc. Aukštasis Aukštesnysis Vidurinis Pagrindinis Pradinis 3,6 15,6 37,9 27,6 15,4 4,4 20,3 42,2 26,3 6,8 6 20 32 22 20 Duomenys iš leidinio: Lietuvos žemės ūkis 2001, 2002, 2003.

(17)

Ekonominė kaimo regionų plėtra bei žmonių gyvenimo kokybė priklauso ir nuo įgyto išsimokslinimo. Kaimo gyventojų išsimokslinimo lygis žemas. Tokia situacija susiklostė, todėl, kad aukštesnį išsilavinimą įgiję kaimo jaunuoliai lieka gyventi ir dirbti mieste. Aukštąjį išsimokslinimą turintys jauni žmonės neskuba įsidarbinti žemės ūkio įmonėse dėl mažo darbo užmokesčio, socialinių garantijų nesilaikymo, labai neaiškios žemės ūkio įmonių perspektyvos bei kitų priežasčių. Didelė dalis Lietuvos žemdirbių neturi specialaus profesinio išsilavinimo, ypač jiems trūksta profesinių ir vadybos žinių. Kaimui senstant, jaunimas, norintis čia įleisti šaknis ir užtikrinti savo šeimai ilgalaikį pragyvenimo šaltinį, turi matyti gyvenimo kaime perspektyvą. Norint dirbti ir sukurti stabilią ateitį, reikia padėti, kad kaimo švietimas neitų įvykiams iš paskos, siūlyti įvairias naujas galimybes, skatinti pasinaudoti valstybės ir Europos Sąjungos teikiama parama bei įsisavinti ir kitas

verslo sritis. Tiriant išsimokslinimo ir darbo perspektyvos sąryšį, išsimokslinimą reikia

vertinti kaip tam tikrą valstybės investiciją į intelektualinio bei ekonominio šalies potencialo vystymą. Sprendžiant užimtumo klausimus kaime, būtinas atskirų kvalifikacijų darbuotojų paklausos – pasiūlos derinimas, priartinant profesinį mokymą prie atskirų teritorijų rinkos poreikių.

Dėl žemo išsimokslinimo lygio kaimo gyventojams kur kas sunkiau prisitaikyti prie rinkoje vykstančių pokyčių, persiorientuoti ir užsiimti naujomis ūkininkavimo formomis, alternatyvia žemės ūkiui ekonomine veikla. Kaimo gyventojų skaičius pasaulyje nuolat mažėja, todėl būtina mesti iššūkį pasenusiam požiūriui į „atsilikusį kaimą“ ir investuoti į žinias, siekti didesnio ekonominės veiklos įvairinimo bei nusiteikti pasinaudoti visais galimais finansiniais instrumentais.

Žemės ūkis Lietuvoje, kaip ir kai kuriose kitose naujosiose Europos Sąjungose narėse, ir ateityje užims neabejotinai svarbią vietą. Tikėtina, kad jo daugiafunkciškumas, t.y. vaidmuo kaimo ir apskritai šalies ekonomikoje, aplinkosaugoje ir socialinėje sferoje išliks kertinis atspirties taškas, formuojant tolesnę žemės ūkio politiką.

(18)

2. EKSPERIMENTINIS TYRIMAS 2.1 Tyrimo metodika ir organizavimas

Eksperimentinio tyrimo metu buvo siekta išsiaiškinti žemės ūkio specialybių universitetinių studijų pasirinkimo motyvaciją, motyvų reikšmingumą, bei ateities lūkesčius. Tyrimo metodiką sudarė mokslinės literatūros studijavimas, žemės ūkio specialybių, skirtingų studijų formų ir programų studentų apklausa anketavimo metodu, statistinių duomenų analizė, sisteminimas bei apibendrinimas.

Pagrindiniai tyrimo duomenys buvo surinkti anketavimo būdu. Anketa – klausimų, kurios apjungia tyrėjo siekimas ištirti kokį nors socialinį reiškinį ar procesą, visuma. Anketoje gali būti pateikiami uždari, atviri ir mišrūs klausimai. Atviri klausimai yra tokie, kai atsakymą į klausimą įrašo pats apklausiamasis. Uždari – kai anketoje pateikti visi atsakymo į klausimą variantai. Mišrūs – kai apklausiamasis gali papildyti variantų sąrašą savo atsakymu (Matulionis, 2001).

Anketinės apklausos metodas buvo pasirinktas todėl, kad : 1. Užtikrina pakankamą atrankos dydį ;

2. 100 – procentinis arba artimas jam anketų grąžinimo lygis ;

3. Galimybė apklausėjui instruktuoti respondentus (iškilus būtinumui, pvz., nesuvokiant klausimo esmės).

4. Galimybė respondentams pasikonsultuoti su apklausos organizatoriumi (minimaliai).

5. Galimybė apklausėjui kontroliuoti situaciją, sekti atsakymo į klausimus eigą, gauti papildomą informaciją stebėjimo būdu.

6. Pagal respondentų reakciją, preliminariai spręsti apie problemos reikšmingumą, anketos klausimų sudarymo ir išdėstymo techniką (Luobikienė, 1997).

Apklausos anomimiškumas leido tikėtis studentų atvirumo ir atsakymų objektyvumo. Anketoje suformuoti aiškūs klausimai ir atsakymų variantai (uždari klausimai). Atliktas tyrimas yra kokybiško pobūdžio. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad kokybinis tyrimas yra grindžiamas filosofiniu „interpretatyviniu“ požiūriu, nusakančiu kaip socialinis pasaulis interpretuojamas, suprantamas, patiriamas ir perteikiamas.

Teorinės šio kokybinio tyrimo medžiagos kaupimui ir analizei panaudoti loginio mąstymo, sisteminimo ir apibendrinimo metodai.

(19)

Apklausa buvo pravedama akivaizdiniu būdu, kai palaikomas tiesioginis tyrėjo kontaktas su respondentu. Apklausiamajam arba jų grupei buvo žodžiu paaškinama kaip pažymėti norimą atsakymą.

Siekant įvertinti pagrindines studijų pasirinkimo motyvų ir veiksnių tendencijas, motyvai buvo suklasifikuoti į 4 pagrindines grupes.

Motyvus išskyrėme į socialinius-ekonominius, asmeninius, profesinius, atsitiktinius motyvus. Kiekvienoje grupėje buvo po penkis motyvus, tik atsitiktinių motyvų grupėje keturi motyvai. Tokia klasifikacija yra santykinė, kadangi praktikoje ne visada lengva atskirti, tarkim, socialinius motyvus nuo profesinių ar asmeninius nuo socialinių.

1. Socialiniai-ekonominiai motyvai : Galimybė įgyti aukštojo mokslo diplomą

Galimybė besimokant išvažiuoti į užsienį studijuoti Norėjau studijuoti aukštojoje mokykloje

Ši specialybė pelninga

Įgijus šią specialybę nesunku rasti darbo

2. Asmeniniai motyvai :

Šioje mokykloje geros sąlygos sportuoti (dalyvauti saviveikloje) Didesnė galimybė rasti gyvenimo draugą, (draugę)

Šioje aukštojoje mokykloje nesunku studijuoti

Norėjau greičiau tapti savarankišku Noras patirti studentišką gyvenimą

3. Profesiniai motyvai : Patiko pasirinkta specialybė

Noras tapti geru veterinarijos gydytoju (gyvulininkystės specialistu, agronomu) Meilė gamtai, noras padėti gyvūnams

Patarė šios srities specialistai

Įgijęs šią specialybę būsiu naudingas žmonėms

(20)

Neįstojau į kitą aukštąją mokyklą Studijų vieta man patogi

Čia studijuoja draugai, giminaičiai, pažįstami Stojau atsitiktinai, neapgalvotai

Respondentai, taip pat vertino ir veiksnius, turėjusius įtakos jų studijų pasirinkimui :

Mano šeima gyvena kaime;

Mokykloje gerai sekėsi biologijos mokslai; Teko pačiam (pačiai) dirbti žemės ūkio darbus; Vienas iš tėvų yra žemės ūkio specialistas; Suagitavo klasės draugai (draugės);

Vienas iš tėvų yra ūkininkas (-ė);

Apie šią specialybę žinojau iš žiniasklaidos, specialybę; Pasirinkti patarė tėvai, giminės.

Specialybės pasirinkimo motyvų ir veiksnių anketoje buvo pateiktas „Jeigu turėtume galimybę studijų kryptį rinktis iš naujo, ar pasirinktumėte tą pačią specialybę?“ klausimas.

Atlikto empirinio tyrimo metu iš viso buvo apklausta 198 respondentų (4 lentelė). Studentų apklausa buvo vykdoma dvejose aukštosiose mokyklose : Lietuvos veterinarijos akademijoje, Lietuvos žemės ūkio universitete. Buvo pasirinkti Gyvulininkystės technologijos bei Agronomijos fakultetų pirmo kurso studentai. Apklausoje dalyvavę studentai vėliau buvo suskirstyti į kelias grupes : pagal gyvenamąją vietą, studijų formą ir studijų programas.

(21)

4 lentelė. Studentų skaičius, dalyvavusių apklausoje. Fakultetai Viso studentų

(22)

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1 Visų respondentų studijų pasirinkimo motyvai ir veiksniai

Išanalizavus Lietuvos žemės ūkio universiteto Agronomijos fakulteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės technologijos fakulteto pirmo kurso visų apklaustųjų studentų atsakymus ir susumavus rezultatus, renkantis žemės ūkio universitetines studijas, akivaizdu, kad prioritetiniai motyvai buvo socialiniai – ekonominiai (73,7%). Kaip svarbius, lemiančius jų apsisprendimą, respondentai nurodė profesinius motyvus – 58,8%. Tyrimo rezultatai parodė, kad jaunimas vertina aukštąjį mokslą. Tačiau vien tik noro įsigyti vieną ar kitą specialybę aukštojoje mokykloje nepakanka, nes aukštasis išsimokslinimas – ne vien tikslas, bet ir priemonė, suteikianti galimybę užsiimti darbu, kuriam reikia gero teorinio pasirengimo ir praktinių įgūdžių.

Asmeniniai bei atsitiktiniai motyvai mažiau įtakojo studentų studijų specialybės pasirinkimą, tačiau visiems studentams buvo vienodai reikšmingi. Vis dėlto reiktų pripažinti, kad ženklus procentas studentų stojo į Lietuvos žemės ūkio universiteto Agronomijos fakultetą bei į Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės technologijos fakultetą neapgalvotai, neturėdami tvirtos nuostatos dėl specialybės pasirinkimo (1 pav.).

73,7% 48,7% 58,8% 40% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% Mo ty vų r ei kšm ės, % Socialiniai-ekonominiai

Asmeniniai Profesiniai Atsitiktiniai

(23)

Analizuojant studentų konkrečių specialybės pasirinkimo motyvų svarbą, vienodai labai reikšmingi socialinių-ekonominių motyvų grupėje buvo „Galimybė įgyti aukštojo mokslo diplomą“ 94,9% bei „Norėjau studijuoti aukštojoje mokykloje“ 94,9%. Motyvas „Galimybė besimokant išvažiuoti į užsienį“ studentus įtakojo mažiau (56,0%), o motyvai „Ši specialybė pelninga“ ir „Įgijęs šią specialybę nesunku rasti“ pasirinkimui neturėjo reikšmės.

Asmeninių motyvų grupėje „Noras patirti studentišką gyvenimą“ atsispindi visų studentų atsakymuose, tai sudaro 56,0%. Profesijos pasirinkimo procese nežymiai mažesnis - savarankiškumo motyvas „Norėjau greičiau tapti savarankišku“ (51,5%). „Šioje mokykloje geros sąlygos sportuoti (dalyvauti saviveikloje)“ studentai nurodė kaip papildomą motyvą, renkantis žemės ūkio specialybę. Likusieji motyvai „Didesnė galimybė rasti gyvenimo draugą (-ę)“, „Šioje aukštojoje mokykloje nesunku studijuoti“ studentų apsisprendimui įtakos neturėjo.

Tyrimų medžiaga rodo, kad reikšmingiausias motyvas profesinių motyvų grupėje buvo: „Patiko pasirinkta specialybė“ – 63,1%. Tik keliais procentais mažiau respondentai rinkosi motyvą „Meilė gamtai, noras padėti gyvūnams“ (61,1%). „Įgijęs šią specialybę būsiu naudingas žmonėms“ (52%). „ Noras tapti geru veterinarijos gydytoju (gyvulininkystės specialistu, agronomu) specialybės pasirinkimui studentus įtakojo 37,3 %.

Kaip rodo sociologiniai tyrimai, jaunimui patrauklesni tie miestai, kuriuose be darbo ir studijų, dar gerai sutvarkyta aptarnavimo sfera, infrastruktūra, yra kultūros židinių, su kitais centrais jungia geri keliai (Matulionis, 1992). Ši tendencija pasitvirtino atliktame tyrime. Renkantis žemės ūkio specialybę, atsitiktinių motyvų grupėje studentams aktualiausias motyvas – „Studijų vieta man patogi“-63,6%. Nemaža dalis studentų pasirinko žemės ūkio specialybę, kadangi neįstojo į kitą aukštąją mokyklą, tai sudaro 41,4%. Draugų pagalba, patarimai renkantis specialybę studentus įtakojo vidutiniškai (32,8%). Motyvas „Stojau atsitiktinai, neapgalvotai“ studentų pasirinkimo neįtakojo.

Apžvelgę specialybės pasirinkimo motyvus ir nusakę jų svarbą, turime išsiaiškinti kokie išoriniai veiksniai įtakojo specialybės pasirinkimą. Sociologija nusako, kad specialybės pasirinkimo veiksniais dažnai būna šeima, draugai, žiniasklaida. Suprantama, visi šie veiksniai turi tam tikrą paskirtį ir funkcijas, bet pasirinkimo procese vaidina skirtingą vaidmenį.

(24)

specialybę studentai pirmenybę teikė veiksniui „Mokykloje gerai sekėsi biologijos mokslai“ - 56%. Didelei studentų daliai teko dirbti žemės ūkio darbus – 54,5%, tai paskatino rinktis šią specialybę. Veiksnys „Mano šeima gyvena kaime“ – 39,8% taip pat reikšmingas studentų specialybės pasirinkimo procese. Tėvų ūkininkavimas skatino dalį studentų rinktis žemės ūkio specialybę – 31,3%. Didelė dalis studentų yra kilę iš didmiesčio. Todėl natūralu, kad jiems šie veiksniai turėjo mažesnę svarbą. Veiksnys „Apie šią specialybę sužinojau iš žiniasklaidos“ jaunimui įtakojo tik 17,1%. Studentams renkantis žemės ūkio specialybę, draugų įtaka turėjo nedidelės reikšmės - 7%.

39,8% 56% 30% 7% 54,5% 31,3% 31,8% 17,1% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% V ei ksn ių r eik šm ės, % 1

Mano šeima gyvena kaime Mokykloje gerai sekėsi biologijos mokslai Vienas iš tėvų žemės ūkio specialistas Suagitavo klasės draugai

Teko pačiam dirbti žemės ūkio darbus Vienas iš tėvų ūkininkas

Specialybę pasirinkti patarė tėvai Apie specialybę sužinojau iš žiniasklaidos

2 pav. Visų responentų specialybės pasirinkimo veiksnių reikšmės.

(25)

Jeigu turėtume galimybę studijų kryptį rinktis iš naujo, ar pasirinktumėte tą pačią specialybę ?

37,9%

20,7% 41,4%

Taip Ne Sunku pasakyti

3 pav. Visų respondentų požiūris į studijų pasirinkimą.

3.2 Studentų iš didmiesčio ir iš provincijos studijų pasirinkimo motyvai ir veiksniai Visus respondentus suskirsčius į dvi grupes : studentus kilusius iš didmiesčio ir studentus kilusius iš provincijos. Studentus, kilusius iš penkių didžiųjų miestų, tai yra Kauno, Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio, Klaidėdos apibūdiname didmiesčio sąvoka. Likusieji miesteliai, rajonai, iš kurių kilo studentai, buvo pavadinti provincija. Iš didmiesčio įstojo į žemės ūkio universitetines studijas 84 studentai, tuo tarpu 114 studentų iš provincijos. Buvo siekiama išsiaiškinti kaip įtakojo specialybės pasirinkimo motyvus ir veiksnius jaunimo gyvenamoji vieta.

(26)

70% 47,3% 55% 43,4% 77% 50% 62% 38% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% Mot yv ų r eik šm ės, %

Studentai iš didmiesčio Studentai iš provincijos Socialiniai-ekonominiai Asmeniniai Profesiniai Atsitiktiniai

4 pav. Studentų iš provincijos ir iš didmiesčio specialybės pasirinkimo motyvų reikšmės.

Analizuojant socialinius-ekonominius motyvus, studentams iš didmiesčio prioritetinis motyvas buvo „Norėjau studijuoti aukštojoje mokykloje“-96,4%, tuo tarpu, studentai iš provincijos šį motyvą nurodė kaip svarbų (93,8%). Vienodai reikšmingas abejoms respondentų grupėms motyvas „Galimybė įgyti aukštojo mokslo diplomą „ -95,6%. Motyvas „Galimybė besimokant išvažiuoti į užsienį“ labiau domino studentus iš provincijos (66,6%), nei studentus iš didmiesčio – 41,6%. Abiejų aukštųjų mokyklų studentų nuomonė sutapo šiuo motyvu „Įgijęs šią specialybę nesunku rasti darbo“. Jie vertino vienodai, suprasdami, kad šiuo laikmečiu įgijus žemės ūkio specialybę sunkoka ją pritaikyti praktinėje veikloje. Specialybės pelningumas pasirinkimo procese truputį daugiau svarbesnis buvo studentams iš provincijos (27,1%), nei iš didmiesčio (22,6%). Šiuos motyvus studentai nurodo kaip papildomus.

(27)

agronomu)“ išreiškė jaunimas iš didmiesčio (41,6%), studentai iš provincijos paminėjo šį motyvą rečiau – 34,2%. Motyvo „Patarė šios srities specialistai“ svarba – abejoms studentų grupėms nežymi.

Apžvelgiant asmeninių motyvų grupę, abi studentų grupės svarbiausią motyvą nurodė „Noras patirti studentišką gyvenimą“. Studentams iš didmiesčio šio motyvo svarba – 53,5%, iš provincijos – 57,8%. Savarankiškumo motyvas „Norėjau greičiau tapti savarankišku“ buvo aktualus taip pat didžiajai daugumai studentų. Šis motyvas buvo keliais procentais reikšmingesnis jaunimui iš provincijos (57,8%), nei didmiesčio jaunimui (53,5%). Renkantis žemės ūkio universitetines studijas studentus iš provincijos taip pat labiau įtakojo motyvas „Šioje mokykloje geros sąlygos sportuoti (dalyvauti saviveikloje) – 51,7% , jaunimui iš didmiesčio motyvo reikšmė - tik 42,8%. „Didesnė galimybė rasti gyvenimo draugą (-ę)“ nurodė tiek studentai iš didmiesčio, tiek iš provincijos kaip papildomą motyvą – 21,4%. Motyvas „Šioje mokykloje nesunku studijuoti“ pasirinkimui studentams iš abiejų grupių neturėjo didesnės įtakos.

Atsitiktinių motyvų grupėje motyvas „Studijų vieta man patogi“ abiejų grupių studentams buvo svarbiausias : jaunimui iš provincijos - 66,6%, iš didmiesčio – 59,5%. Renkantis žemės ūkio specialybę, draugų įtaka svarbesnė buvo provincijos studentams – 34,2%, nežymiai mažesnė šio motyvo svarba – didmiesčio studentams – 30,9%. Motyvas „Stojau atsitiktinai, neapgalvotai“ specialybės pasirinkimo procese buvo nereikšmingas.

Analizuojant specialybių pasirinkimo veiksnius pastebimi dideli skirtumai didmiesčio ir provincijos jaunimo motyvacijoje. Išoriniai veiksniai labiau įtakojo provincijos jaunimo pasirinkimą, nei didmiesčio studentiją. Kadangi jie buvo geriau susipažinę su žemės ūkio specifika (5 pav.).

(28)

didmiesčio – 5,9%. Tėvų patarimą rinktis žemės ūkio specialybę priėmė labiau provincijos studentija – 37,7%, tuo tarpu didmiesčio tik – 23,8%.

13% 51% 16,6% 5,9% 41,6% 15,4% 23,8% 14,3% 68,4% 59,6% 31,5% 7,9% 64% 44,7% 37,7% 19,2% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% Ve ik sn ių r eik šm ės, %

Studentai iš didmiesčio Studentai iš provincijos

5 pav. Provincijos ir didmiesčio studentų specialybės pasirinkimo veiksnių reikšmės.

Apibendrinant žemės ūkio specialybių universitetinių studijų pasirinkimo veiksnius matyti, kad provincijos studentams svarbiausi veiksniai buvo keli :“Mano šeima gyvena kaime“, „Teko pačiam dirbti žemės ūkio darbus“. Jaunimui iš didmiesčio pagrindinis veiksnys – „Mokykloje gerai sekėsi biologijos mokslai“. Likusieji veiksniai didmiesčio studentų pasirinkimo procese neturėjo reikšmingos įtakos, kadangi jie neturėjo galimybių geriau pažinti žemės ūkio ypatumų.

3.3 Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės technologijos fakulteto studentų studijų pasirinkimo motyvai ir veiksniai

(29)

kilusių iš didmiesčio studentų. Provincijos studentams socialiniai-ekonominiai motyvai svarbūs – 72,9%, didmiesčio studentijai tik 65%. Profesiniai motyvai įtakojo studentus iš provincijos 65,2%, o jaunimą iš didmiesčio – 53,1%.

65% 50,6% 53,1% 51,2% 72,9% 50% 65,2% 54,1% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% Mot yv ų r eik šm ės, %

6 pav. LVA GTF studentų specialybės pasirinkimo motyvų reikšmės.

Ištyrus Gyvulininkystės technologijos fakulteto pirmo kurso studentų, kilusių iš provincijos, atsakymus, galima teigti, kad socialinių–ekonominių motyvų grupėje svarbiausiu motyvu nurodė „Noras mokytis aukštojoje mokykloje“, tai sudarė 97,2%. Studentai kilę iš didmiesčio šį motyvą taip pat laikė prioritetiniu – 95 %. Aptariant motyvą „Galimybė įgyti aukštojo mokslo diplomą“, studentų nuomonė iš abiejų grupių sutapo : iš didmiesčio sudarė 97,5%, iš provincijos – 97,2%. Lyginant motyvo „Galimybė besimokant išvažiuoti į užsienį“ rezultatus reikšmingo skirtumo nepastebėjome tarp studentų : iš didmiesčio 30%, iš provincijos 33,3%. „Ši specialybė pelninga“ studentų nuomonė iš abiejų grupių visiškai sutapo, tai yra 22,5%. Motyvas „ Įgijęs šią specialybę nesunku rasti darbo“ studentams neturėjo didesnės įtakos jų apsisprendimui.

(30)

studentai iš didmiesčio šio motyvo nelaikė svarbiu, renkantis specialybę (47,5%). Kai kurie autoriai teigia, kad apsisprendimo motyvacija, besiremianti profesijos naudingumu visuomenei, galimybė daryti gera kitiems žmonėms, rodo asmens aukštesnio lygio vertybinę orientaciją (Gudelis, 1983).

Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės technologijos fakulteto studentams kilusiems iš didmiesčio, profesinių motyvų grupėje svarbiausias yra „Noras tapti geru veterinarijos gydytoju (gyvulininkystės specialistu, agronomu)“ - 55%. Studentams iš provincijos šis motyvas taip pat svarbus 47,2%. Provincijos jaunimą įtakojo renkantis specialybę teiginys „Patiko pasirinkta specialybė“, tai sudarė 52,7 %. Studentams iš didmiesčio specialybės patrauklumas nebuvo toks ryškus (42,5%).

Savarankiškumo motyvas „Norėjau greičiau tapti savarankišku“ profesijos pasirinkimo procese aktualus ir reikšmingas tiek studentams iš didmiesčio 52,5%, tiek iš provincijos 55,5%. Didžioji dauguma studentų asmeninių motyvų grupėje „Noras patirti studentišką gyvenimą“ traktavo kaip svarbų ir : iš didmiesčio - 67,5%, iš provincijos - 63,8%. Motyvas „ Didesnė galimybė rasti gyvenimo draugą (-ę)“ studentai iš didmiesčio nurodė kaip papildomą 20%, iš provincijos - 19,4%. Tik maža dalis studentų iš didmiesčio sutiko, kad „Šioje aukštojoje mokykloje nesunku studijuoti“ - 20%. Provincijos studentai šiuo motyvu abejojo dar labiau - 8,3%. Motyvą „Šioje mokykloje geros sąlygos sportuoti (dalyvauti saviveikloje)“ studentai tiek iš didmiesčio, tiek iš provincijos laikė nereikšmingu jų apsisprendimui, renkantis specialybę.

Atsitiktinių motyvų grupėje svarbiausi motyvai buvo, susiję studijų vietos patogumu, draugų įtaka. Motyvą „Studijų vieta man patogi“ studentai kilę iš didmiesčio laikė kaip prioritetą šioje motyvų grupėje - 65%. Šis motyvas taip pat buvo svarbus studentams iš provincijos (61,1 %). Jaunimui renkantis specialybę bendraamžių nuomonė yra svarbi. Dažnai jų įtaka būna kur kas veiksmingesnė nei tėvų. (Leonavičius, 1996). Aptariant draugų įtaką specialybės pasirenkimui, studentams iš provincijos, ji buvo reikšmingesnė - 38,8 %, nei studentams iš didmiesčio - 27,5 %. Tik 36,1 % studentų iš provincijos nurodė motyvą „Neįstojau į kitą aukštąją mokyklą“, tuo tarpu studentams iš didmiesčio šis motyvas buvo svarbus (57,5%).

(31)

Nagrinėjant veiksnius, kurie lėmė specialybės pasirinkimą, galima teigti, kad esminiai veiksniai tarp studentų, kilusių iš didmiesčio ir provincijos yra skirtingi. Šiuos skirtumus sąlygoja tai, kad didmiesčio jaunimo neturėjo betarpiško sąlyčio su kaimu, nepažino jo specifikos. Didmiesčio studentams lemiamas veiksnys buvo „Mokykloje gerai sekėsi biologijos mokslai“- 42,5%, kai provincijos studentams - „Mano šeima gyvena kaime“ – 66,6%. Jaunimas iš provincijos veiksnį „Mokykloje gerai sekėsi biologijos mokslai“ nurodė kaip svarbų - 50%. Tėvų ir pažįstamų patarimai svarbūs buvo studentams kilusiems iš provincijos 52,7%, studentams iš didmiesčio šis veiksnys neturėjo didelės įtakos (25%). Mokslininkų atlikti sociologiniai tyrimai byloja, kad profesijos pasirinkimą pirmiausia veikia šeima, jos struktūra, socialinė padėtis ir tėvų išsimokslinimas (Mikšys,1993). Tėvų specialybė, renkantis žemės ūkio specialybę labiau imponavo provincijos studentams – 38,8%, nei didmiesčio studentams – 7,5%. Veiksnio “Teko pačiam dirbti žemės ūkio darbus“ svarba specialybės pasirinkimo procese, taip pat didesnė studentams iš provincijos – 66,6%, studentams iš didmiesčio tik 37,5%. Žiniasklaidos įtaka, draugų patarimai žemės ūkio specialybės pasirinkime studentams neturėjo didesnės reikšmės.

Apibendrinant Gyvulininkystės technologijos fakulteto pirmo kurso studentų studijų pasirinkimo veiksnius (7 pav.), galima teigti, kad didmiesčio studentų pagrindiniai veiksniai buvo „Mokykloje gerai sekėsi biologijos mokslai“ ,“ Teko pačiam dirbti žemės ūkio darbus“, tuo tarpu jaunimo iš provincijos - „Mano šeima gyvena kaime“ ,“Teko pačiam dirbti žemės ūkio darbus“ bei „Specialybę pasirinkti patarė tėvai, giminės.

8% 42,5% 7,5% 2,5% 37,5% 5% 25% 15% 66,6% 50% 38,8% 8,3% 66,6% 38,8% 58,3% 5,5% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% Ve ik sn ių r eik šm ės, %

Studentai iš didmiesčio Studentai iš provincijos Mano šeima gyvena kaime Mokykloje gerai sekėsi biologijos mokslai Vienas iš tėvų žemės ūkio specialistas Suagitavo klasės draugai

(32)

Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės technologijos fakulteto pirmo kurso studentų iš provincijos didesnė dalis 43% abejojo ar vėl rinktųsi šią specialybę (8 pav.). Tik 33% studentų sutiktų iš naujo studijuoti žemės ūkio specialybę. Jeigu galėtų, tai 24% provincijos jaunimo keistų studijos kryptį.

Jeigu turėtume galimybę studijų kryptį rinktis iš naujo, ar pasirinktumėte tą pačią specialybę?

33%

24% 43%

8 pav. LVA GTF studentų iš provincijos požiūris į studijų pasirinkimą.

Iš apklausos duomenų galima konstatuoti, kad didmiesčio studentai buvo mažiau apsisprendę dėl savo pasirinkimo studijuoti žemės ūkio specialybę, nei provincijos studentai. Tik 15% didmiesčio studentų norėtų vėl studijuoti jau pasirinktą specialybę. 59% didmiesčio jaunimo negalėjo pasakyti, ar jie pakartotų tą patį sprendimą stojant į aukštąją mokyklą. 26 % studentų iš didmiesčio keistų savo studijų kryptį (9 pav.).

15%

26% 59%

9 pav. LVA GTF studentų iš didmiesčio požiūris į studijų pasirinkimą.

(33)

Renkantis žemės ūkio universitetines studijas, Lietuvos žemės ūkio universiteto Agronomijos fakulteto pirmo kurso studentams prioritetiniai motyvai buvo socialiniai-ekonominiai. Asmeniniai motyvai jiems buvo svarbesni, nei profesiniai motyvai. Atsitiktiniai motyvai Agronomijos fakulteto studentų pasirinkimą įtakojo mažiausiai. Iš apklausos duomenų pastebėtas ryškesnis skirtumas tarp studentų kilusių iš provincijos ir kilusių iš didmiesčio studentų. Provincijos studentams socialiniai-ekonominiai motyvai svarbūs – 79,7%, didmiesčio studentijai tik 76%. Asmeniniai motyvai įtakojo studentus iš provincijos 57%, o jaunimą iš didmiesčio – 56,2%. Studentai, kilę iš provincijos rinkosi specialybę, neturėdami aiškesnės nuostatos – 49,5%, nei didmiesčio studentai – 41,6% (10 pav.).

76% 55,2% 45,8% 41,6% 79,7% 57% 47% 49,5% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% Mo ty vų r eik šm ės, %

10 pav. LŽŪU AF studentų specialybės pasirinkimo motyvų reikšmės.

(34)

Motyvas „Noras patirti studentišką gyvenimą“ buvo reikšmingas tiek didmiesčio 62,5%, tiek studentams iš provincijos 69,8%. Minėtą motyvą pasirinkimo procese studentai laikė svarbiausių asmeninių motyvų grupėje. Savarankiškumo motyvas „Norėjau greičiau tapti savarankišku“ specialybės pasirinkimui aktualesnis studentams iš provincijos 56,6%, nei iš didmiesčio 45,8%. Į teiginį „Šioje mokykloje geros sąlygos sportuoti (dalyvauti saviveikloje)“ studentų atsakymai iš abiejų grupių buvo labai panašūs : 58,3% - iš provincijos, 58,4% - iš didmiesčio. Tyrimo rezultatai rodė, kad renkantis žemės ūkio specialybę motyvas „ Didesnė galimybė rasti gyvenimo drauga(-ę)“ neturėjo didesnės reikšmės nei studentams iš didmiesčio (29,1%), nei iš provincijos (26,4%).

Studentų iš abiejų grupių nuomonės sutapo dėl motyvo „Patiko pasirinkta specialybė“ : 62,2% - provincijos respondentų, 62,5% - didmiesčio respondentų. Šį motyvą studentai pažymėjo kaip pagrindinį profesinių motyvų grupėje. Apklausos duomenys rodė, kad studentams iš provincijos motyvas „Meilė gamtai, noras padėti gyvūnams“ turėjo didesnę reikšmę 50,9%, renkantis žemės ūkio specialybę nei studentams iš didmiesčio 37,5%. Apžvelgiant motyvo „Noras tapti geru veterinarijos gydytoju (gyvulininkystės specialistu, agronomu)“ atsakymus išryškėjo esminiai skirtumai : studentams iš didmiesčio šis motyvas ženkliai reikšmingesnis - 41,6%, nei studentams iš provincijos - 30,7%. Motyvui „Įgijęs šią specialybę būsiu naudingas žmonėms“ pritarė 47,1% studentų iš provincijos, tuo tarpu studentai iš didmiesčio tik 33,3%.

Analizuojant Lietuvos žemės ūkio Agronomijos fakulteto pirmo kurso studentų požiūrį į atsitiktinius motyvus, taip pat išryškėjo dideli nuomonų skirtumai. Studentams iš provincijos motyvas „Studijų vieta man patogi“buvo reikšmingiausias (67,9%) atsitiktinių motyvų grupėje, tai studentams iš didmiesčio jis turėjo ženkliai mažesnę įtaką 33,3%. Motyvo „Neįstojau į kitą aukštąją mokyklą“ svarbą, studentams iš didmiesčio sudarė - 45,8%, studentams iš provincijos šis motyvas buvo mažiau reikšmingas - 37,7%. Studentų nuomonė dėl motyvo „Čia studijuoja draugai, giminaičiai, pažįstami“ skirėsi tik keliais procentais : 33,9% - iš provincijos, 29,1% - iš didmiesčio.

(35)

Specialybės pasirinkimo veiksnių vertinimą labiausiai įtakojo studentų gyvenamoji vieta, kas ir atsispindi studentų atsakymuose.

Renkantis žemės ūkio specialybę, Lietuvos žemės ūkio universiteto Agronomijos fakulteto studentus įtakojo šie veiksniai : jaunimą iš provincijos - „Mano šeima gyvena kaime“ (73,5%), iš didmiesčio - „Mokykloje gerai sekėsi biologijos mokslai“ (66,6%) (11pav.). Antras pagal svarbumą studentams iš provincijos buvo veiksnys „Mokykloje gerai sekėsi biologijos mokslai“ -66 %. Didelė dalis studentų iš provincijos (60%), iš didmiesčio tik (37,5%) sutiko, kad renkantis žemės ūkio specialybę veiksnys „Teko pačiam (-iai) dirbti žemės ūkio darbus“ buvo svarbus jų pasirinkimui. Tėvų ir giminių patarimai labiau įtakojo studentus iš provincijos (37,7%), nei studentus iš didmiesčio - 29,1%. Tęsti tėvų specialybės tradicijas labiau sutiktų provincijos jaunimas – 45,2%, nei didmiesčio -16,6%. Žiniasklaidos dėmesys, renkantis šia specialybę daugiau įtakojo studentus iš didmiesčio – 28,3%, studentiją iš provincijos - 16,6%. Tėvų ūkininkavimas įtakojo tik provincijos jaunimą – 54,7%, o didmiesčio – 8,3%.

4,1% 66,6% 16,6% 12,5% 37,5% 8,3% 29,1% 16,6% 73,5% 66% 45,2% 5,6% 60% 54,70% 37,7% 28,3% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% Ve ik sn ių r eik šm ės, %

Studentai iš didmiesčio Studentai iš provincijos Mano šeima gyvena kaime Mokykloje gerai sekėsi biologijos mokslai Vienas iš tėvų žemės ūkio specialistas Suagitavo klasės draugai

11 pav. LŽŪU AF studentų specialybės pasirinkimo veiksnių reikšmės.

(36)

Jeigu turėtume galimybę studijų kryptį rinktis iš naujo, ar pasirinktumėte tą pačią specialybę?

44%

26% 30%

12 pav. LŽŪU AF studentų iš provincijos požiūris į studijų pasirinkimą.

Agronomijos fakulteto studentų kilusių iš didmiesčio požiūris į studijų pasirinkimą buvo kitoks. Tik 29% didmiesčio studentų vėl rinktųsi šią studijų kryptį, 29% studentų iš didmiesčio keistų savo studijų kryptį. 42 % neturėjo tvirtos nuomonės dėl studijų krypties pasirinkimo ir keitimo (13 pav.).

29%

29% 42%

13 pav. LŽŪU AF studentų iš didmiesčio požiūris į studijų pasirinkimą.

3.5 Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės technologijos fakulteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Agronomijos fakulteto studentų studijų pasirinkimo

motyvų ir veiksnių palyginimas

(37)

pasirinkimo motyvaciją išryškėjo nemaži skirtumai. Agronomijos fakulteto ir Gyvulininkystės technologijos fakulteto studentams prioritetiniai motyvai buvo socialiniai– ekonominiai (14 pav.). Asmeninius motyvus Agronomijos fakulteto pirmo kurso studentai nurodė svarbius jų specialybės pasirinkimo procese, skirtingai nei Gyvulininkystės technologijos fakulteto studentai. Tuo tarpu Gyvulininkystės technologijos fakulteto studentams svarbesni motyvai buvo profesiniai nei asmeniniai. Atsitiktinių motyvų reikšmė buvo panaši tiek Agronomijos fakulteto studentams, tiek Gyvulininkystės technologijos fakulteto respondentams. 68,7% 50,3% 58,8% 43% 78,5% 56,4% 46,4% 38,3% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% Mot yv ų r eik šm ės, % GTF studentai AF studentai

Socialiniai-ekonominiai Asmeniniai Profesiniai Atsitiktiniai

14 pav. LVA GTF ir LŽŪU AF specialybės pasirinkimo motyvų reikšmės.

(38)

Agronomijos fakulteto studentai. Agronomijos fakulteto pirmakursiams didesnė įtaką padarė žiniasklaida (15 pav.). 35,5% 46% 22,3% 5,2% 51,3% 21% 38,1% 10,5% 51,9% 66,2% 36,3% 7,8% 53,2% 40% 35% 24,6% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% Ve ik sn ių r ei kšm ės, % GTF studentai AF studentai

15 pav. LVA GTF ir LŽŪU AF specialybės pasirinkimo veiksnių reikšmės.

3.6 Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės technologijos fakulteto neakivaizdinių studijų studentų studijų pasirinkimo motyvai ir veiksniai

Analizuojant Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės technologijos fakulteto neakivaizdinių studijų studentų apklausos duomenis, galima teigti, kad jų specialybės pasirinkimo motyvacija buvo panaši į dieninio skyriaus studentų. Studentams-neakivaizdininkams prioritetiniai motyvai buvo profesiniai : provincijos studentams -89%, studentams iš didmiesčio – 68,7%. Neakivaizdinių studijų pirmo kurso studentai buvo tvirčiausiai apsisprendę dėl specialybės pasirinkimo, todėl atsitiktiniai motyvai tiek studentams, kilusiems iš provincijos - 35%, tiek iš didmiesčio - 28% neturėjo žymesnės įtakos (16 pav).

(39)

taip pat buvo svarbūs. Asmeninių ir atsitiktinių motyvų svarba studentams– neakivaizdininkams buvo nedidelė.

71,2% 31,2% 68,7% 35% 76% 34% 89% 28% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% 90,0% Mo ty vų r ei kšm ės, %

16 pav. LVA GTF NS studentų pasirinkimo motyvų reikšmės.

Lyginant atskirų specialybės pasirinkimo motyvų duomenis matyti, kad didmiesčio studentai prioritetiniu motyvu laikė „Norėjau studijuoti aukštojoje mokykloje“- 100%, kai ,tuo tarpu, motyvas, lėmęs provincijos studentų, apsisprendimą buvo – „Galimybė įgyti aukštojo mokslo diplomą“ – 100%. Jaunimas iš didmiesčio motyvui „Galimybė įgyti aukštojo mokslo diplomą“ taip pat laikė labai svarbiu - 90%. 40%. studentų iš provincijos domino „Galimybė besimokant išvažiuoti į užsienį studijuoti“, studentus iš didmiesčio ši galimybė domino kur kas mažiau - 25%. Studentų nuomonė sutapo dėl motyvo „Įgijęs šią specialybę nesunku rasti darbo“ - 45%. Motyvas „Ši specialybė pelninga“ studentų pasirinkimą neįtakojo.

(40)

Profesinių motyvų grupėje prioritetiniu motyvu abiejų grupių studentai-neakivaizdininkai nurodė „Patiko pasirinkta specialybė“ (kilę iš didmiesčio studentai - 85%, kilę iš provincijos - 96%). Esminis skirtumas išryškėjo dėl motyvo „Noras tapti geru veterinarijos gydytoju (gyvulininkystės specialistu, agronomu)“. Jaunimas iš didmiesčio šį motyvą laiko papildomu (15%), renkantis žemės ūkio specialybę, tuo tarpu provincijos studentai kaip pagrindinį - 80%.Tik keleriais procentais motyvo „Meilė gamtai, noras padėti gyvūnams“ reikšmė didesnė didmiesčio studentams. Motyvas „Įgijęs šią specialybę būsiu naudingas žmonėms“ labiau imponavo jaunimui iš provincijos - 64%, nei didmiesčio studentams - 55%. „Šios srities specialistų patarimai“ specialybės pasirinkimo procese buvo nereikšmingi abiejų grupių studentams.

Analizuojant atsitiktinių motyvų grupę, „Studijų vieta patogi“ buvo pagrindinis faktorius, renkantis žemės ūkio specialybę, tiek studentams iš didmiesčio - 80%, tiek iš provincijos - 72%. Provincijos jaunimui motyvas „Čia studijuoja draugai“ -28% pasirinkimą įtakojo kaip papildomas motyvas. Ryškūs skirtumai buvo požiūryje į motyvą „Neįstojau į kitą aukštąją mokyklą“, studentai iš provincijos šį motyvą nurodo kaip papildomą - 8%, tuo tarpu didmiesčio studentams šis motyvas svarbus - 65%.

Apibendrinant Gyvulininkystės technologijos fakulteto neakivaizdinių studijų respondentų studijų pasirinkimo motyvus teigiame, kad studentams iš didmiesčio prioritetiniai motyvai buvo „Norėjau studijuoti aukštojoje mokykloje“, „Patiko pasirinkta specialybė“, „Norėjau greičiau tapti savarankišku“ , „Studijų vieta patogi“. Provincijos studentų prioritetiniai motyvai panašūs į didmiesčio studentų, tik „Galimybė įgyti aukštojo mokslo diplomą“ labiau įtakojo jų apsisprendimą, nei motyvas „Norėjau studijuoti aukštojoje mokykloje“.

(41)

35% 50% 45% 5% 55% 35% 15% 10% 60% 60% 32% 12% 68% 32% 16% 20% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% Ve ik sn ių r eik šm ės, %

Studentai iš didmiesčio Studentai iš provincijos

17 pav. GTF NS studentų specialybės pasirinkimo veiksnių reikšmės.

Gyvulininkystės technologijos fakulteto neakivaizdinių studijų studentai, kilę iš provincijos teigiamai vertino studijų pasirinkimą. Jeigu turėtų galimybę, 64% provincijos studentų rinktųsi tą pačią studijų kryptį. Ir tik 4% iš provincijos keistų savo studijų kryptį. 32% studentų iš provincijos abejojo dėl savo pirminio studijų krypties pasirinkimo (18 pav.).

64% 4%

32%

18 pav. LVA GTF NS studentų iš provincijos požiūris į studijų pasirinkimą.

(42)

55%

0% 45%

19 pav. LVA GTF NS studentų iš provincijos požiūris į studijų pasirinkimą.

3.7 Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės technologijos fakulteto neakivaizdinių studijų ir Gyvulininkystės technologijos fakulteto dieninio skyriaus

studentų studijų pasirinkimo motyvų ir veiksnių palyginimas

(43)

68,7% 50,3% 58,8% 43% 73,8% 32,7% 80% 31,1% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% Mot yv ų r eik šm ės, % GTF studentai GTF NS studentai Socialiniai-ekonominiai Asmeniniai Profesiniai Atsitiktiniai

20 pav. LVA GTF ir GTF NS studentų specialybės pasirinkimo motyvų reikšmės.

(44)

35,5% 46% 22,3% 5,2% 51,3% 21% 38,1% 10,5% 48,8% 55,5% 37,7% 8,8% 62,2% 31,1% 15,5% 15,5% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% Ve ik sn ių r eik šm ės, % GTF studentai GTF NS studentai