LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO
VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
PAPILDAI, KURIAIS PREKIAUJAMA LIETUVOJE – ATITIKTIS
TEISĖS AKTŲ NUOSTATOMS, VARTOTOJŲ NUOMONĖS
ANALIZĖ
SUPPLEMENTS MARKETED IN LITHUANIA - COMPLIANCE
WITH LEGISLATIVE PROVISIONS, ANALYSIS OF COSTUMER
OPINION
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
2
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad pateikiamas magistro baigiamasis darbas Papildai, kuriais prekiaujama Lietuvoje
– atitiktis teisės aktų nuostatoms, vartotojų nuomonės analizė.
1. Yra atliktas mano paties/pačios:
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje:
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2014-05-02 Virginija Prazarkevičiūtė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2014-05-02 Virginija Prazarkevičiūtė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
Prof. dr. G. Januškevičienė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(data) (katedros vedėjo/jos vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas
3 TURINYS TURINYS... 2 SANTRUMPOS ... 4 SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽALGA ... 9
1.1. Mitybos reikšmė žmonių sveikatai... 9
1.2. Maisto papildai, jų reikšmė žmogaus mityboje... 11
1.3. Maisto papildų charakteristika ... 16
1.4. Maisto papildų reglamentavimas ir kontrolė... 19
1.4.1. Maisto papildų kontrolė. Europiniai teisės aktai... 20
1.4.2. Nacionaliniai teisės aktai ... 22
1.5. Pranešimo (notifikavimo) procedūra... 23
1.5.1. Maisto papildų iš Europos Sąjungos notifikavimas... 23
1.5.2. Maisto papildų iš trečiųjų šalių notifikavimas ... 23
1.5.3. Pateikiamų rinkai maisto papildų apžvalga ... 24
1.6. Valstybės ženklinimo kontrolės prioritetai ... 24
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 26
3. TYRIMO REZULTATAI... 27
3.1. Respondentų socialinė demografinė charakteristika ... 27
3.2. Papildų laboratorinių tyrimų analizė ... 37
4. REZULTATŲ APTARIMAS... 43
IŠVADOS... 46
PASIŪLYMAI ... 47
4
SANTRUMPOS
HN – Higienos norma EB – Europos bendrija
NMVRVI - Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas EC – European Commission
3-MCPD - 3-monochloropropano-1,2-diolis LRS – Lietuvos Respublikos Seimas
SGR – Sveikos gyvensenos rekomendacijos PSO – Pasaulio Sveikatos Organizacija LSP – Lietuvos Sveikatos Programa GMO – Genetiškai modifikuoti produktai
EPTD - Europos Parlemento ir Tarybos direktyva LST – Lietuvos standartas
5
SANTRAUKA
Papildai, kuriais prekiaujama Lietuvoje - atitiktis teisės aktų nuostatoms, vartotojų nuomonės analizė.
Magistro baigiamasis darbas: Virginija Prazarkevičiūtė Darbo vadovas: prof. dr. G. Januškevičienė
Magistro baigiamojo darbo apimtis – 52 puslapiai. Darbe yra 2 lentelės, 18 paveikslų ir panaudoti 52 literatūros šaltiniai.
Darbo tikslas – įvertinti Lietuvos rinkoje parduodamų maisto papildų ženklinimo atitiktį teisės aktams bei vartotojų nuomonę apie maisto papildus. Rengiant darbą buvo iškelti uždaviniai:
Apibendrinti NMVRVI atliekamus maisto papildų tyrimus. Išanalizuoti vartotojų žinias apie maisto papildus.
Per darbo rašymo laikotarpį buvo vykdoma anoniminė, internetinė apklausa, kurios pagalba buvo norėta išsiaiškinti vartotojų žinias apie maisto papildus, bei kokią įtaką jų pasirinkimui turi sveikatingumo ar maistingumo teiginiai, nurodyti ant pakuočių. Tuo tarpu NMVRVI buvo rinkti ir analizuojami duomenys apie atliktus maisto papildų laboratorinius tyrimus (2009-2013 metais). Duomenys palyginti ir apibendrinti aprašomosios analizės būdu.
6
SUMMARY
Supplements marketed in Lithuania - compliance with legislative provisions, analysis of costumer opinion.
Master's thesis done by Virginija Prazarkevičiūtė Supervisor: prof. dr. G. Januškevičienė
Volume of master’s thesis - 52 pages. The paper includes 2 tables, 18 pictures and 52 references.
The aim of the work – to evaluate the compliance of dietary supplements sold in the Lithuanian market with the labelling acts and to analyse consumers' opinion on dietary supplements. The study had the following objectives:
To summarize all the research made on nutritional supplements by the National Food and Veterinary Risk Assessment Institute.
To analyse the consumer market in this area, marketing potential and consumers' knowledge about food supplements.
An anonymous online survey was carried out for this research which helped to find out the consumers' knowledge about food supplements, and what influence is made to their choice by health or nutrition claims on packages. In the meantime, the National Food and Veterinary Risk Assessment Institute has been gathering and analysing data of carried out laboratory tests on dietary supplements (2009-2013). Data was compared and summarized using descriptive analysis.
7
ĮVADAS
Mokslininkų nuomone, sveikata yra ypatinga žmogaus būsena ir apibūdinama kaip organizmo pusiausvyros būsena. Sveikatos pagrindu laikoma mityba, kuri žmogaus sveikatą įtakoja apie 20-30 proc. (Barringer et al., 2003, Grabauskas, 2004). Gražulevičienės (2002) teigimu, mityba - organizmo aprūpinimas maisto medžiagomis - yra svarbus sveikatai veiksnys, turintis įtakos fiziniam bei protiniam darbui, nes maisto medžiagos teikia organizmui esminius veikliuosius komponentus, be kurių neįmanoma normali organizmo veikla. Žinoma, kad sveikos mitybos aktualumas šiuo metu pasiekė tarptautinį lygį. Suvokiama, kad valgant sveiką maistą puiki savijauta neužtikrinama, bet suteikiama galimybė ją stiprinti bei išsaugoti. (Petrauskienė ir kt., 2000). Mokslininkai teigia, kad žmonių amžius įtakoja maisto produktų pasirinkimą bei sveikos mitybos rekomendacijų supratimą (Hansbro et al., 1997). Mokslinėje literatūroje pateikiama nuomonė, kad dėl neteisingos mitybos gyventojų sveikata blogėja, o mirštamumas, susijęs su netinkama mityba, didėja. Tai rodo, kad gyventojai nesirenka sveiko gyvenimo būdo bei nesirūpina savo sveikata (Sekmokienė ir kt., 2000; Bartkevičiūtė ir kt., 2011).
Kita vertus, spartus ekonominis šalių vystymasis, įvairūs urbanizacijos ir globalizacijos procesai glaudžiai susiję su gyvensenos pokyčiais, įtakojančiais žmonių mitybą. Kintant vystymosi strategijoms, keičiasi maisto produktų gamyba, pasiskirstymas, rinkodara, kainos. Nors maisto produktų prieinamumas didėja, atsiranda daug menkaverčių produktų, kurių vartojimą skatina agresyvi reklama. Lietuvoje šis aktualus klausimas pastaruoju metu yp ač intensyviai gvildenamas, ieškoma įvairių sprendimų būdų, kyla diskusijos, susijusios su maisto sauga, mitybos problemomis (Jarienė ir kt., 2010). Be to, šiuolaikinis gyvenimo būdas, susijęs su dideliu gyvenimo tempu, įtampa, stresu, ekologinėmis problemomis, tai pat daugeliu atvejų neigiamai veikia žmogaus sveikatą. Todėl siekiant išvengti šiuolaikinio gyvenimo būdo keliamo neigiamo poveikio žmogui, svarią reikšmę įgauna maisto papildai. Vartotojai vis labiau domisi maisto papildais, kurių paklausa rinkoje auga kiekvienais metais.
Didėjant papildų paklausai į šalį importuojama vis daugiau maisto papildų iš įvairių šalių (Rusija, JAV, Kanada, Kinija ir kt.) (NMVRVI ir teritorinių skyrių sausio – gruodžio mėnesių
tyrimų ataskaita, 2009-2013). Esant didelei papildų pasiūlai ir paklausai, svarbu užtikrinti jų
kokybę, neklaidinti vartotojo, garantuoti saugumą žmogaus sveikatai, juo labiau, kad dažnai vartotojai nebesugeba pasirinkti sau ir šeimai to, kas tinkamiausia.
8
Darbo tikslas: įvertinti Lietuvos rinkoje parduodamų maisto papildų atitiktį teisės aktų reikalavimams bei išsiaiškinti vartotojų informuotumą.
Tikslui įgyvendinti buvo iškelti uždaviniai:
1. Apibendrinti NMVRVI atliekamus maisto papildų tyrimus.
9
1. LITERATŪROS APŽALGA
1.1. Mitybos reikšmė žmonių sveikatai
Vienas iš dešimties Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) sveikatos strategijos „Sveikata visiems XXI amžiuje” tikslų yra sveiko gyvenimo būdo ir sveikos mitybos propagavimas (Vaitkevičius, Vaitkevičienė, 2008). Tinkamas žmogaus organizmo maisto medžiagų pasisavinimas yra labai svarbus veiksnys, įtakojantis žmogaus protinį ir fizinį darbą. Maisto medžiagos žmogaus organizmą aprūpina visais esminiais komponentais (Gražulevičienė, 2002).
Dėl neteisingos mitybos gyventojų sveikata blogėja, mirštamumas didėja. Respublikinio mitybos centro atlikti suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos ir mitybos tyrimai parodė, kad Lietuvos gyventojai su maistu suvartoja pernelyg daug cukraus, riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, cholesterolio. Suvartoja nepakankamai daržovių, įvairių grūdinių produktų, todėl stinga sudėtinių angliavandenių ir maistinių skaidulų. Pernelyg daug su maistu suvartojama valgomosios druskos, t.y. natrio gaunama per daug, o kitų mineralinių medžiagų (išskyrus jodą) ir vitaminų suvartojama rekomenduojamų normų ribose, nors 57,3 proc. Lietuvos gyventojų niekada nevartoja vitaminų preparatų. (Sekmokienė ir kt., 2000). Kai trūksta kurios nors vienos iš maisto medžiagų, sutrinka fizinis ir psichinis vystymasis, atsparumas įvairiems aplinkos faktoriams (Vingras, 2008). Be to, šiandien sukaupta pakankamai mokslinių įrodymų, kad nesveika, neteisinga mityba daro įtaką lėtinių neinfekcinių ligų, ypač kraujotakos sistemos ir onkologinių ligų, sudarančių didžiausią Lietuvos gyventojų mirtingumo dalį, atsiradimui, ir vis dažniau nesveika mityba pripažįstama įprastu šių ligų rizikos faktoriumi. Didžiausia Lietuvos, kaip ir daugelio kitų Europos šalių gyventojų sveikatos problema yra lėtinės neinfekcinės ligos: kraujotakos sistemos ligos, arterinė hipertenzija, insultai, onkologinės ligos, nutukimas, plinta įvairių psichoaktyvių medžiagų vartojimas. Specialistai lėtinių neinfekcinių ligų plitimą sieja su gyvensenos pokyčiais, kuriuos lemia šalių ekonomika, industrializacijos, urbanizacijos ir globalizacijos procesai (Bartkevičiūtė ir kt., 2011).
Per paskutiniuosius 60 metų Lietuvos gyventojų mityboje vyko pokyčiai, kurie turėjo įtakos kai kurios lėtinės neinfekcinės patologijos gausėjimui. Riebalų kiekis maisto racione smarkiai padidėjo. Jei 1933–1939 m. riebalų kalorijos sudarydavo tik 30 proc. visų maisto kalorijų, tai 1980-1995 m. padidėjo iki 42–49 proc. Sumažėjo ir kompleksinių angliavandenių vartojimas, o monosacharidų - padidėjo. Baltymų kiekis per šį laikotarpį praktiškai nepasikeitė. Atsižvelgiant į rinkos ekonomikos padėtį, labai išaugo maisto produktų kainos. Anksčiau buvę pigūs, biologiškai
10
vertingi maisto produktai šiuo metu labiausiai socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms tampa sunkiai prieinami. Pasikeitė produktų asortimentas, kiekis ir kokybė. Gyventojai pradėjo vartoti „pigesnius“, biologiškai mažiau vertingus ir daugiau užterštus maisto produktus. Kai kurios medicininės šio reiškinio pasekmės žinomos jau dabar, o kai kurios pasireikš tik po metų kitų, tačiau ir visuomenei, ir valstybei jos yra nepriimtinos, todėl laiku atpažinti ir prognozuoti gyventojų mitybos pokyčius yra tiesiog būtina. Tai įmanoma užtikrinti tik sistemingai renkant reprezentatyviuosius duomenis apie įvairių gyventojų socialinių sluoksnių mitybos pobūdį. Tai didele dalimi padėtų spręsti esamas problemas ir išvengti būsimų medicininių, socialinių ir iš jų kylančių ekonominių sunkumų, su kuriais vėliau kovoti bus kur kas sunkiau, ir tai reikalaus daug didesnių lėšų (LSP, 1998). Europos Komisijos Baltojoje knygoje dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti pabrėžiama, kad vartotojams reikia sudaryti sąlygas susipažinti su aiškia, nuoseklia ir įrodymais pagrįsta informacija apie maistą (Europos komisijos baltoji knyga 2007, Briuselis).
Mitybos įpročiai – tai kultūros, tradicijų ir šeimos istorijos dalis (Allison et al., 1999), todėl nenuostabu, kad įvairiose pasaulio regionuose žmonių mitybą be materialių faktorių veikia ir tipiški įpročiai (Mikalauskaitė ir kt., 1990; Miškinienė, 2006), dėl to juos sunku keisti, tačiau jeigu nekeisime mitybos įpročių, nesumažės atsparumas įvairiomis lėtinėms neinfekcinėms ligoms bei kitomis ligomis. Šiuo metu neabejojama, kad mityba lemia fizinį, protinį vystymąsi, darbingumą bei ilgaamžiškumą (Allison et al., 1999).
Maistas, kuriam teikiama tik instinktyvioji, bet ne intelektualioji, sąmoningoji prasmė, grąžina energiją bei sveikatą. Tik jo dėka galime veikti, kalbėti, jausti, mąstyti (Aivanovas, 2001).
Šiandien tarptautiniu lygiu išaugo sveikos mitybos svarba saugant sveikatą. Suprantama, vien valgant sveiką maistą neužtikrinama gera sveikata, bet sudaromos tinkamos galimybės ją išsaugoti ir stiprinti (Petrauskienė ir kt., 2000). Atsižvelgdamas į amžių, gyvenimo būdą ir sveikos mitybos reikalavimus, žmogus renkasi maisto produktus (Hansbro et al., 1997).
Moksliniai tyrimai įrodė, kad vyrų ir moterų gyvenimo būdas, kaip ir mitybos įpročiai, skiriasi. Mitybos įpročius lemia socialiniai ir kultūriniai veiksniai. Vyrų gyvenimo būdą apsprendžia jų socialinė-ekonominė padėtis ir darbo pobūdis. Šie veiksniai lemia ir moterų gyvenseną, tačiau joms ne mažesnę įtaką daro šeimyniniai santykiai (Kriaučionienė ir kt., 2005; Kemm et al, 2002).
Ekonominis šalių vystymasis, urbanizacijos ir globalizacijos procesai yra glaudžiai susiję su gyvensenos pokyčiais, kurie įtakoja žmonių mitybą. Kintant vystymosi strategijoms, kinta maisto produktų gamybos technologijos, pasiskirstymas bei kainos. Nors maisto produktų
11
prieinamumas ir didėja, rinkoje atsiranda daug menkaverčių produktų, kuriuos vartoti skatina agresyvi reklama. Lietuvoje šis klausimas ypač aktualus pastaruoju metu, intensyviai ieškomi įvairūs sprendimų būdai, diskutuojama temomis, susijusiomis su maisto sauga, mitybos problemomis (Jarienė ir kt., 2010).
Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad vartotojai neturi pakankamai informacijos apie tinkamą mitybą, saugius maisto produktus, įvairius maisto priedus ir teršalus, galinčius kelti riziką jų sveikatai (Jarienė ir kt., 2010).
1.2. Maisto papildai, jų reikšmė žmogaus mityboje
Kiekvieną dieną žmogus su maistu turi gauti apie 40 maisto medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų ir kitų. Nė vienas maisto produktas, išskyrus motinos, neturi tokio kiekio medžiagų. Jei žmogus vartoja įvairų maistą, didesnė tikimybė, kad jo organizmo poreikiai bus patenkinti (Astrauskienė ir kt., 2011).
Organizmo poreikiams patenkinti mes vartojame įvairius produktus. Iš grūdų, ankštinių augalų, daržovių organizmas gauna angliavandenių, vandenyje tirpstančių vitaminų C, B, B12, B6,
PP,P bei mineralinių druskų. Pagal PSO teikiamas rekomendacijas riebalai turi sudaryti iki 30 proc. maisto raciono kaloringumo (iš jų sočiosios riebalų rūgštys mažiau 10 proc., o nesočiosios – 20 proc.), angliavandeniai – 50-60 proc., baltymai – 15 proc., o skaidulinės medžiagos – 30 g per parą (Gražulevičienė, 2002).
Baltymai sudaryti iš 20 aminorūgščių, kurios reikalingos žmogui. Kiekvieno žmogaus organizmo baltymai yra labai saviti, pasigaminami iš gaunamų su maistu aminorūgščių. Kai kurios aminorūgštys organizmui yra nepakeičiamos, nes jų galima gauti tik su maistu. Suaugusio žmogaus 1 kg kūno masei per parą reikia gauti ne mažiau kaip 1-1,5 g baltymų. Tačiau baltymų poreikiai gali
kisti dėl gyvenimo aplinkybių (prieiga per internetą:
<http://www.asu.lt/nm/l-projektas/Aplinkairsveikata/30.htm> žiūrėta: 2014-04-02).
Lipidai – viena iš pagrindinių maisto sudedamųjų dalių. Daugiausia jų – gyvulinės kilmės maisto produktuose. Vidutinės mitybos žmogaus racione kasdien būna apie 70 g gyvulinės ir augalinės kilmės lipidų. Vienam kilogramui kūno masės su maistu jų suvartojama nuo 1-2 g. Lietuvoje gyventojai daugiau vartoja gyvulinės kilmės riebalų. Suskilus iki galutinių apykaitos produktų (vandens ir anglies dvideginio) 1 g riebalų, kurių riebalų rūgštys yra svarbiausias energijos šaltinis, susidaro 9,3 kcal (37,96 kJ) ir apie 1,05-1,10 g vandens. Tai rodo, kad riebalai yra energijos ir vandens šaltinis. Taip pat svarbu, kad juose tirpsta vitaminai – A, D, E, K (Praškevičius ir kt., 2003).
12
Angliavandeniai – svarbus organizmo energijos šaltinis. Tai labiausiai paplitusi maisto medžiaga. Su maistu mes gauname paprastų ir sudėtingų angliavandenių. Angliavandenių atsargos kaupiamos glikogeno pavidalu. Glikogenas verčiamas į gliukozę. Smegenys didžiąją dalį energijos pasisavina iš gliukozės. Angliavandenių reikšmė mitybai yra įvairi. 50-70 proc. reikiamos energijos žmogus gauna iš jų. Jie padeda taupyti organizmo baltymus ir riebalus, o jų perteklius virsta riebalais. Dar viena angliavandenių savybė - mažinti vandens ir druskų išsiskyrimą iš organizmo. Suaugusio žmogaus angliavandenių paros norma 350-500 g. Ši norma priklauso nuo fizinio krūvio,
todėl gali kisti. Tinkamas baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis – 1:1:4.
(http://www.asu.lt/nm/l-projektas/Aplinkairsveikata/30.htm 2014-04-02).
Aminorūgščių svarba pripažinta reikalinga ir imuninės sistemos funkcijos palaikymui, kadangi ji, kaip statybinė medžiaga, reikalinga antikūnų gamybai. Kai kurios aminorūgštys padeda apsisaugoti nuo tam tikrų ligų. Pavyzdžiui, argininas skatina augimo hormono susidarymą, reikalingas azoto oksidui pernešti, kuris smarkiai plečia kraujagysles bei saugo nuo širdies ligų, gerina atmintį, kraujotaką, taip pat yra reikalingas erekcijai, o lizinas dalyvauja baltymų ir L karnitino sintezėje, kuris yra svarbus energijos šaltinis ir nešėjas, būtinas hemoglobino sintezei, kaulų ir kolageno formavimuisi (Stukas, 2006).
Taip pat reikalingos maistinės skaidulos. Joms priskiriamas ligninas ir polisacharidai, kurių neskaldo virškinimo fermentai. Per mažas skaidulinių medžiagų vartojimas gali sutrikdyti žarnyno veiklą, dėl to gali prasidėti piktybiniai procesai. Viena iš teigiamų skaidulinių maisto medžiagų savybių – surišti kai kurias organines medžiagas, kurios, užsibuvusios storojoje žarnoje, gali virsti kancerogeninėmis. Skaidulinės medžiagos įtakoja organizmo lipidų apykaitą, mažina padidėjusią cholesterolio koncentraciją kraujyje bei didina riebalinių medžiagų ekskreciją iš organizmo. Taip
pat mažina angliavandenių rezorbciją ir insulino sekreciją
(http://www.asu.lt/nm/l-projektas/Aplinkairsveikata/30.htm prieiga per internetą 2014-04-02).
Vandens svarba žmogaus organizmui – nepakeičiama. Žmogus turi suvartoti tiek vandens, jog atstatytų prarasto vandens balansą. Reikiamą vandens kiekį organizmui nustatyti sunku ir įmanoma nebent kontroliuojamose sąlygose. Suvartojamo kiekio rekomendacijos gali būti nustatomos tik sudarant dietą konkrečiam asmeniui ar jų grupėms. Vidutinio klimato zonose minimalus skysčių suvartojimas per parą 70 kg žmogui siekia iki 3 litrų arba 42,9 ml/kg-1 (PSO, 2005).
Vitaminai – nedidelės molekulinės masės biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, būtini organizmo normaliai medžiagų apykaitai ir gyvybinei veiklai. Žmogaus organizmo ląstelėse jie nesintetinami, todėl turi būti gaunami su maistu (Praškevičius ir kt., 2003).
13
Ne mažiau žmogaus organizmui svarbios ir mineralinės medžiagos. Organizme jos sudaro apie 4–5 proc. kūno svorio. Organizmas mineralines medžiagas naudoja kaip statybinę medžiagą, vandens druskų pusiausvyrai palaikyti. Mineralinės medžiagos įeina į kai kurių fermentų struktūrą ir organizmo organinių junginių sudėtį, reguliuoja organizmo medžiagų apykaitą. Skirstomos į dvi grupes: makroelementus ir mikroelementus (http://oldvasc.sam.lt/maisto_medziagos.pdf Prieiga: 2014.04.06).
Mokslininkų nuomone, augalai buvo vaistų šaltinis ne tik praeitais šimtmečius, bet tokiu yra ir šiandien. Mokslininkai ir visuomenė pripažįsta jų vertę teigdami, kad tai naujas arba papildomas gydomųjų produktų šaltinis. Augaliniai produktai plačiai vartojami papildant mitybą, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir užkirsti kelią vyresnio amžiaus žmonių ligoms (Marriott et al., 2003).
Jei žmogus maitinasi nevisaverčiu, neužtikrinančiu maistinių medžiagų poreikio maistu ir visų reikiamų maistinių medžiagų negauna su įprastu maistu, mitybą galima papildyti vartojant maisto papildus, kurių sudėtyje yra įvairių biologiškai aktyvių medžiagų (Bartkevičiūtė ir kt., 2011).
Skirtinguose šaltiniuose maisto papildų sąvokos šiek tiek skiriasi.
Lietuvos HN 17:2010 „Maisto papildai“ nurodoma, kad maisto papildas – maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Maisto papildai rinkai tiekiami dozuotomis formomis: kapsulėmis, pastilėmis, piliulėmis, tabletėmis, kitomis panašiomis formomis bei miltelių maišeliais, ampulėmis, buteliukais su lašų dozatoriais bei kitomis panašiomis skysčių ir miltelių, skirtų vartoti mažais dozuotais kiekiais, formomis (HN17: 2010).
Tuo tarpu Europos Komisijos norminiuose aktuose maisto papildas – tai koncentruotas vitaminų, mineralų ir kitų medžiagų (pvz., aminorūgščių, riebalų rūgščių, skaidulinių medžiagų ir įvairių augalų ir augalinių ekstraktų) šaltinis, parduodamas piliulių, tablečių ar kitomis dozuotomis formomis (EC, 2006).
Mokslininko R. Stuko (2005) teigimu, maisto papildas – tai maisto produktas, skirtas papildyti įprastam maisto racionui, kurio sudėtyje yra maisto medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį.
Jungtinėse Amerikos Valstijose 1994 metais priimtame „Maisto papildų sveikatos ir švietimo įstatyme” buvo išvardinti pagrindiniai maisto papildų apibrėžimo elementai. Įvardijama, kad maisto papildu gali būti produktas (išskyrus tabaką), skirtas papildyti mitybą, kurio sudėtyje yra vienas ar daugiau iš sekančių išvardintų maistinių ingredientų. Tai gali būti vitaminai, mineralai,
14
aminorūgštys, žolelės arba maisto medžiaga, skirta papildyti mitybą, arba koncentratas, metabolitas, sudedamoji dalis, ekstraktas ar jų derinys iš anksčiau paminėtų ingredientų (Marriott et al., 2003).
Grupė mokslininkų Škotijoje, Aberdyno mieste, norėdami išsiaiškinti maisto papildų įtaką protiniam išsivystymui, atliko stebimąjį tyrimą žmonių, kurie gimė 1936 metais ir jų protiniai gabumai įvertinti 1947 metais, bei pakartotinai įvertinti 2000-2001 metais, atsižvelgiant į dietą, maisto papildus, rizikos faktorius kraujotakos ligoms. Tyrimo metu buvo sulygintos tiriamųjų grupės, kurios vartojo žuvų taukus ir kurie jų nenaudojo, kurių protiniai gabumai buvo sugretinti su n3 riebiųjų rūgščių sudėtimi (struktūra) eritrocituose. Vaikų intelekto koeficientas reikšmingai nesiskyrė tarp vartojusių papildus ir jų nevartojusių. Tačiau sulaukus 64 metų amžiaus intelektinis išsivystymas buvo aukštesnis pas asmenis, vartojusius papildus (Whalley et al., 2004).
2002 metais Lietuvoje buvo atliktas tyrimas, kurio tema „Maisto papildų vartojimo tarp Vilniaus universiteto studentų įvertinimas“. Tyrimas parodė, kad papildus vartoja 71,2 proc. visų apklaustų studentų (n=396). Maisto papildų vartojimas skiriasi tarp merginų ir vaikinų. Merginų vartojančių maisto papildus, buvo 74 proc., o nevartojančių - 26 proc.. Vaikinų atitinkamai 65,5 proc. ir 34,5 proc.. Maisto papildų vartojimo dažniausios priežastys buvo organizmo (imuniteto) stiprinimas, vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumas maisto produktuose, noras būti sveikam. Renkantis maisto papildus studentams vienu iš svarbiausių kriterijų būdavo kuo įvairesnė jo sudėtis (Stukas ir kt., 2002).
2007 metais vykdytos apklausos rezultatais (n=216) apie 70,8 proc. vyrų ir 64,3 proc. nurodė, kad maisto papildus jie vartojo 1–3 mėn. per metus, o mažesnė dalis (29,2 proc. vyrų ir 35,7 proc. moterų) vartojo 4 mėn. ir ilgiau. Maisto papildus dažniau vartojo 44 metų ir jaunesni, aukštesnio išsilavinimo, nevedę/netekėjusios, turintys didesnes ir vidutines pajamas asmenys. Respondentai nurodė, kad papildus patarė vartoti vaistininkas (35,6 proc.), arba jie papildus vartojo perskaitę informaciją spaudoje (33,3 proc.), arba jiems patarė gydytojas (33,3 proc.). Dauguma respondentų (74,1 proc.) nurodė, kad maisto papildus vartoja „dėl bendros sveikatos pagerinimo“, trečdalis – „dėl imuniteto stiprinimo“, penktadalis – „dėl ligų profilaktikos“ (Kochanskienė ir kt., 2007).
Mokslininkų M. Morris , D. Evans , J. Bienias , Ch. Tangney, D. Bennett, N. Aggarwal , R. Wilson, P. Scherr, (2002) teigimu, būtent vitaminas E, esantis maiste bei papilduose, bet ne kiti antioksidantai, gali būt susijęs su sumažėjusia rizika susirgti Alzhaimerio liga. Netikėta, tačiau tai
15
procesai organizme gali būti susiję su Alzhaimerio ligos etiologija. Antioksidantinės maisto medžiagos, įskaitant vitaminą E, Vitaminą C ir betakarotiną, yra tarp natūralių organizmo apsauginių mechanizmų prieš oksidacinį stresą.
Mokslininkų J. Hathcock, A. Shao, R. Vieth, (2007) per dešimt metų atliktų klinikinių tyrimų duomenimis, subalansuotas vitamino D vartojimas turi didesnius privalumus nei buvo manyta. Sukauptų klinikinių tyrimų duomenys leidžia iškelti prielaidą, jog padidintas vitamino D vartojimas gali sumažinti vėžinių susirgimų riziką, o ypač susijusių su gaubtinės ir tiesiosios žarnos adenomomis. Vyresnio amžiaus asmenims vitaminas D palaiko fizinę jėgą, įtakoja mažesnius sužeidimus traumų metu. Taip pat tinkamas vitamino D ir kalcio santykis gali sumažinti metabolinių sindromų pasireiškimą, pavyzdžiui, cukrinio diabeto.
2006 metais buvo atliktas tyrimas apie suaugusių Lietuvos gyventojų maisto papildų vartojimą atsižvelgiant į socialinius ir demografinius veiksnius. Gauti rezultatai parodė, kad bent vieną mėnesį per metus maisto papildus vartojo beveik trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų. Dažniau maisto papildus vartojo jaunesni nei 35 metų, turintys aukštesnį išsilavinimą vyrai ir moterys, bei mieste gyvenančios moterys (Kriaučionienė ir kt., 2007).
Mokslinių tyrimų duomenimis, papildai lipidų pagrindu yra efektyvūs gydant vaikų ūminį mitybos nepakankamumą. Buvo tirti 6–18 mėnesių vaikai, gyvenantys Intibukoje, Hondūre. Tyrimo pradžioje vaikų kraujyje buvo sumažėjęs vitamino B12 kiekis. Vartojant papildus lipidu pagrindu, per 6 mėnesius vitamino B12 kiekio rodikliai kraujyje pagerėjo (43,6 proc. vertinant su 67,7 proc.). Taigi, šis tyrimas parodė, jog naudojant papildus lipidų pagrindu, padidėjo mikroelementų kiekis vaikų kraujyje (Siega-Riz et al., 2014).
Teigiama, kad mažos seleno dozės yra būtinos tinkamai žmogaus mitybai bei kad žmonės, kurių organizme yra didesnė seleno koncentracija, rečiau serga vėžiniais susirgimais. Mokslininkai atliko tyrimus, stebėjo suaugusius vartotojus, kurių organizme buvo skirtinga seleno koncentracija. Tyrimo metu nustatyta, kad seleno koncentracija gali turėti įtakos vėžio ląstelių formavimuisi, tačiau nebuvo įrodyta, kad seleno papildai gali sumažinti kepenų, prostatos ir kitų organų vėžio atsiradimo riziką. Tais pačiais tyrimais įrodyta, kad seleno vartojimas gali padidinti nemelanominio odos vėžio ir II tipo diabeto atsiradimo riziką (Vinceti et al., 2014).
Tyrėjų Brimerienės I., Čeponytės Z., Dagiliūtės R., Drulytės I., Gapšytės V., Maldeikienės A., Ščeponavičienės S., Venckevič E. (2013) teigimu, vartojant keletą maisto papildų vienu metu, reikia atkreipti dėmesį į tai, kokių medžiagų yra jų sudėtyje, nes vartojant maisto papildus, kuriuose yra atskirų medžiagų kompleksas, tos pačios medžiagos gaunama iš skirtingų produktų. Be to, kai kurios medžiagos, pvz., riebaluose tirpūs vitaminai A, D, E, K, kaupiasi žmogaus organizme, todėl
16
vartojant dideliais kiekiais gali atsirasti hipervitaminozė. Maisto papildų sudėtyje taip pat būna įvairių augalų. Šių žolinių preparatų teigiamas poveikis toli gražu ne visada yra moksliškai įrodytas.
1.3. Maisto papildų charakteristika
Visavertė mityba nemažai priklauso nuo žmonių turimų žinių apie sveikatą bei mitybos įtaką jai. Deja, Lietuvos gyventojų faktiškos mitybos tyrimų duomenimis, vidutiniškai tik 8 proc. gyventojų maistą renkasi sveikatos gerinimo pagrindu (Stukas, 2005).
Jei maitinamės neįvairiu, nepilnaverčiu, neužtikrinančiu maistinių medžiagų poreikio maistu bei visų reikiamų maistinių medžiagų negauname su įprastu maistu, trūkstamas medžiagas galima papildyti vartojant maisto papildus, kurių sudėtyje yra įvairių biologiškai aktyvių medžiagų (Bartkevičiūtė ir kt., 2011).
Dažniausiai į maisto papildų sudėtį įeina vitaminai, mineralai ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos.
Vitaminai yra biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, labai svarbūs medžiagų apykaitai ir gyvybinėms organizmo funkcijoms palaikyti. Jų negali pakeisti jokie kiti junginiai. Žmogus vitaminų gauna su maistu, kai kuriuos iš jų (pvz., B1, B12) sintetina žarnyno bakterijos. Jei žmogus sveikas ir tinkamai maitinasi, vitaminų stygiaus nebūna arba jis būna labai retai. Vitaminų poreikis padidėja augant jaunam organizmui, moterims menstruacijų ir nėštumo metu, žindant kūdikį, taip pat esant stresinėms aplinkybėms, dirbant sunkų fizinį darbą ir pan. (Bartkevičiūtė ir kt., 2011).
Vitaminų reikšmė žmogaus organizmui bei problemos, su kuriomis žmogus susiduria esant jų trūkumui yra nurodoma 2 ir 3 prieduose, 3 ir 4 lentelėse.
Pilnavertei mitybai užtikrinti reikalingos mineralinės medžiagos. Mineralai - cheminiai elementai, reikalingi žmogaus organizmo fiziologiniams ir biologiniams procesams. Jie yra būtini palaikyti sveikatą (Muth et al., 1999).
Mineralinės medžiagos kaip ir vitaminai yra būtinos medžiagos žmogaus mitybai. Jos reikalingos normalioms organizmo funkcijoms bei normaliems fiziologiniams procesams organizme vykti. Mineralinių medžiagų reikia beveik visoms organizmo gyvybinėms reakcijoms, jos reikalingos įvairių vitaminų, fermentų, hormonų apykaitai, kraujo kūnelių gamybai, ląstelių medžiagų apykaitai ir kt. Jos svarbios nervų sistemos veiklai, širdies raumens darbui, kraujo krešėjimui, endokrininių liaukų normaliai veiklai. Gaunant pakankamai mineralų, didėja organizmo atsparumas infekcinėms ligoms. Mineralų yra beveik visuose maisto produktuose, todėl valgant įvairų maistą galima patenkinti šių medžiagų poreikį. Šių medžiagų poreikis padidėja augančiam
17
organizmui, nukraujavus, patyrus traumų, sergant kai kuriomis ligomis, dirbant sunkų fizinį darbą, intensyviai sportuojant (Bartkevičiūtė ir kt., 2011).
Papildų veikliosios dalys ir jų fiziologinė ar biologinė funkcija pateikiama 1 lentelėje. 1 lentelė. Papildų veikliosios dalys ir jų fiziologinė ar biologinė funkcija
Veikliosios dalys Fiziologinė funkcija
Antioksidantai Vitaminai E, A, C Bičių produktai
Kai kurių augalų ekstraktai Bioflavonoidai
Selenas
Ankstyvo senėjimo profilaktika. Kai kurių vėžio formų profilaktika. Širdies, kraujagyslių ligų profilaktika.
Polinesočiosios riebalų rūgštys Omega nesočios riebalų rūgštys
Cholesterolio koncentracijos reguliacija. Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika.
Maistinės skaidulos Virškinimo trakto veiklos gerinimas.
Cholesterolio koncentracijos reguliavimas. Sacharidų kiekio kraujyje reguliavimas.
Vitaminas A (retinolis) Regėjimo funkcijų gerinimas.
Epitelinių audinių profilaktika.
Vitaminas D Kalcio ir fosforo apytakos reguliacija;
rachito, osteomaliacijos, kaulinio audinio
atsistatymo profilaktikai.
Vitaminas E Reprodukcinės sistemos profilaktika.
Vitaminas K Kraujotakos sistemos profilaktika.
Vitaminai: B1, B2
Pantoteno rūgštis B6
Folio rūgštis
Svarbus angliavandenių apykaitai.
Nervinių audinių profilaktika ir biologinės oksidacijos procesams bei ATP.
Daugelio biocheminių reakcijų profilaktikai. Svarbus aminorūgščių apykaitai ir ląstelių pasisavinimui.
Svarbi nukleorūgščių biosintezei ir ląstelių dalijimuisi. Mažakraujystės profilaktikai.
18
Veikliosios dalys Fiziologinė funkcija
B12
Biotinas (vitaminas H)
Mažakraujystės profilaktika.
Dermatito profilaktikai, bei nervų sistemos veiklai.
Amino rūgštis (kreatinas, taurinas, inizolis, karnitinas)
Kreatinas stiprina raumenis, stimuliuoja jų augimą. Taurinas pasižymi stiprinančiu kretino poveikiu. Inizolis svarbus normaliai smegenų ir nervų sistemos veiklai. Karnitinas sumažina aminorūgščių išsiskyrimą. Mineralinės medžiagos: Kalcis Magnis Geležis Varis Jodas Cinkas Manganas Natris Kalis Selenas Chromas Fluoridas Molibdenas Fosforas Boras Silicis
Dantų ir kaulų struktūros profilaktika,
reikalingas nervų sistemos veiklos palaikyme. Kaulų ir nervų sistemos profilaktika.
Kraujotakos sistemos profilaktika.
Svarbus medžiagų apykaitoje, kraujo gamyboje. Kraujo sudėties profilaktika.
Skydliaukės profilaktika.
Būtinas augimui, brendimui, lytinių liaukų veiklai. Virškinimo sistemos profilaktika.
Medžiagų apykaitos profilaktika. Svarbus
vitaminų B1 ir E apykaitai. Vandens apytakos reguliavimas. Širdies ir nervų sistemos profilaktika.
Antioksidantas. Aterosklerozės profilaktika Kartu su inulinu dalyvauja cukrus apykaitoje. Valo arterijas, reguliuoja apetitą.
Dantų ėduonies ir kaulų lūžių profilaktika Reikšmingas kepenų veiklai, sieros ir azoto apykaitai.
Kartu su kalciu, fosforo yra kauluose ir dantyse.
19
Veikliosios dalys Fiziologinė funkcija
kolageno ir elastino sintezėje.
Lentelė sudaryta vadovaujantis šiais autoriais: (Sekmokienė ir kt., 2000; Praškevičius ir kt., 2003).
1.4. Maisto papildų reglamentavimas ir kontrolė
Vartotojų ir visuomenės sveikatos apsauga bei laisvo prekių judėjimo užtikrinimas yra pagrindiniai Europos Sąjungos maisto teisės tikslai. Siekiant aukšto vartotojų interesų ir visuomenės sveikatos apsaugos lygio užtikrinimo, ypatingą reikšmę įgyja vartotojų informavimas apie maistą. Tik tiksliai, aiškiai, suprantamai ir pakankamai informuotas vartotojas gali priimti savo individualius poreikius ir interesus atitinkantį sprendimą dėl maisto produkto įsigijimo (Šamulevičiūtė, 2012).
Maisto papildų oficialią kontrolę rinkoje vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Nuo 2014 metų Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas vykdo maisto papildų notifikavimą.
Maisto papildus reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-432 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 17:2010 „Maisto papildai“. Ši higienos norma įgyvendina 2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/46/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto papildais, derinimo. Ji taikoma maisto papildams, kurie tiekiami į rinką ir pristatomi kaip maisto produktai. Ši higienos norma apibrėžia maisto papildų sąvoką, maisto papildų sudėties reikalavimus, bei nusako maisto papildų ženklinimo reikalavimus. Ji taip pat nurodo, kad ženklinant maisto papildus turi būti pavadinimas, maistinių ar kitų produktą apibūdinančių medžiagų kategorijų pavadinimai arba nuoroda apie maistinių ar kitų medžiagų pobūdį, maisto papildo kiekis, kurį rekomenduojama suvartoti per parą, papildomi įspėjimai (HN 17, 2010).
2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamente (EB) Nr.1881/2006 nustatytos didžiausios leistinos tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijos (OL 2006 L 364, p. 5). Šis reglamentas taikomas džiovintiems, perdirbtiems, atskiestiems bei sudėtiniams maisto produktams. Priede išvardyti maisto produktai nėra pateikiami į rinką, jei juose esančio priede nurodyto teršalo koncentracija viršija priede nustatytą didžiausią leistiną koncentraciją. Vadovaujantis šiuo reglamentu, kontroliuojamas sunkiųjų metalų kiekis maisto papilduose (EB, 2006).
2009 m. lapkričio 30 d. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1170/2009, iš dalies pakeitęs Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/46/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1925/2006 dėl vitaminų ir mineralinių medžiagų bei jų
20
formų, kurių galima pridėti į maisto produktus, įskaitant maisto papildus, sąrašų (OL 2009 L 314, p. 36). 1-ame šio reglamento priede nurodomi vitaminai ir mineralinės medžiagos, kurie gali būti naudojami maisto papildų gamybai. 2-ame priede išvardintos vitaminų ir mineralinių medžiagų formulės, kurios gali būti naudojamos maisto papildų gamybai, o 3-iame priede išvardintos vitaminų formulės ir mineralinės medžiagos, kuriomis galima papildyti maisto produktus (EB, 2009).
Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas (Žin., 2006, Nr. 78-3056) reglamentuoja farmacinę ir kitą veiklą, susijusią su vaistiniais, tiriamaisiais vaistiniais preparatais, veterinariniais vaistais, veikliosiomis ir kitomis vaistinėmis medžiagomis bei medicininės paskirties produktais, veterinarinės farmacijos veiklą, taip pat šios veiklos valstybinį valdymą ir kontrolę (LRS, 2006).
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2002 m. gruodžio 24 d. išleido įsakymą Nr. 677 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ tvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 13-530). Ši higienos norma nustato bendruosius maisto produktų ženklinimo, maistingumo bei partijų žymėjimo reikalavimus, nurodo, koks turi būti informacijos įskaitomumas, nurodo privalomų duomenų sąrašą (produkto pavadinimas, sudedamųjų dalių sąrašas, sudedamųjų dalių kiekis, minimalus tinkamumo vartoti terminas, laikymo sąlygos, gamintojo, pakuotojo ar pardavėjo pavadinimas, kilmės vieta ir vartojimo instrukcija) (HN 119, 2002). Vadovaujantis šiais reikalavimais ženklinami ir maisto papildai.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2006 m. gegužės 5 d. išleido įsakymą Nr. V-371 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 16:2006 „Medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, specialieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 58-2069). Ši higienos norma nustato specialiuosius reikalavimus ir tyrimo metodus atitinkamoms medžiagoms ir gaminiams, skirtiems liestis su maistu, nustato į maistą migruojančių cheminių medžiagų didžiausius leidžiamus lygius (HN 16, 2006).
1.4.1. Maisto papildų kontrolė. Europiniai teisės aktai
2002 m. sausio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.178/2002, nustatė maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigė Europos maisto saugos tarnybą ir nustatė su maisto saugos klausimais susijusias procedūras. Jis draudžia pateikti į rinką žalingus sveikatai ar netinkamus žmonėms vartoti produktus, nustato maisto sektoriaus operatorių atsakomybę už produktų atitikimą teisės aktų reikalavimams bei jų pareigas pašalinant iš rinkos teisės aktų reikalavimų neatitinkančius produktus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 463).
21
2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1830/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų ir pašarų susekamumo ir ženklinimo iš dalies pakeitė direktyvą 2001/18/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 32 tomas, p. 455).
2004 m. balandžio 29 d. išleistas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 45 tomas, p. 200).
2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos skelbia, kad teikiamas į rinką maisto produktas turi atitikti teisės aktų reikalavimus bei deklaruojamus standartus, turi būti laikomasi maisto saugą ir higieną reglamentuojančių reikalavimų, įmonėje turi būti taikoma rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistema (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 319).
2007 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1441/2007 iš dalies pakeitė Reglamentą (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų (OL 2007 L 322, p. 12).
2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (OL 2008 L 354, p.16).
2006 m. gruodžio 20 d. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą. Šiame reglamente numatytos teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą vartojimo etiketėse taisyklės. Teiginiai apie maistingumą leidžiami tik tuo atveju, jei jie yra išvardinti šio reglamento priede ir atitinka šiame reglamente išdėstytas sąlygas. Dėl sveikatingumo teiginių apie fiziologinės ar psichologinės būklės palaikymą atitikimo, reikia žiūrėti reglamento 13 str. 3-ioje dalyje minimame sąrašą. 14 str. 1-oje dalyje minimame sąraše yra pateikti teiginiai apie susirgimo rizikos mažinimą ir teiginiai dėl vaikų vystymosi ir sveikatos (OL 2006 L 404, p. 9).
2006 m. gruodžio 20 d. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1925/2006 dėl maisto produktų papildymo vitaminais ir mineralais bei tam tikromis kitomis medžiagomis (OL 2006 L 404, p. 26).
2012 m. gegužės 16 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 432/2012 dėl tam tikrų leidžiamų vartoti teiginių apie maisto produktų sveikumą, išskyrus teiginius apie susirgimo rizikos mažinimą, vaikų vystymąsi ir sveikatą, sąrašo sudarymo. Patvirtinti 229 teiginiai apie sveikatingumą ir jų naudojimo sąlygos (OL 2012 L 136, p. 1).
22
2011 m. lapkričio 11 d. priimtas Europos Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1129/2011 kuriuo iš dalies pakeistas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedas, sudarant Europos Sąjungos maisto priedų sąrašą (taikomas nuo 2013 m. birželio 1 d.) (OL 2011m. L 295, p. 1);
2011 m. lapkričio 11 d. paskelbtas Europos Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1130/2011, kuriuo dėl sudaromo Europos Sąjungoje maisto prieduose, maisto fermentuose, maisto kvapiosiose medžiagose ir maistingose medžiagose leidžiamų naudoti maisto priedų sąrašo, iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų III priedas (OL 2011 m. L 295, p. 178).
1.4.2. Nacionaliniai teisės aktai
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2002 m. gruodžio 24 d. išleido įsakymą Nr. 677 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 13-530). Ši higienos norma nustato bendruosius maisto produktų ženklinimo, maistingumo bei partijų žymėjimo reikalavimus. 4 priede pateikta lentelė, kurioje yra nurodomos ir rekomenduojamos vitaminų bei mineralinių medžiagų paros normos.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 13 d. įsakymas Nr. V-432 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 17:2010 „Maisto papildai“ patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 58-2844) yra privalomas visiems fiziniams, juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ar jų filialams, gaminantiems, fasuojantiems, gabenantiems, laikantiems, įvežantiems, importuojantiems, tiekiantiems į Lietuvos Respubliką maisto papildus, išskyrus vaistinius preparatus.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. V-393 „Dėl maisto ir jo ingredientų apdorojimo jonizuojančiąja spinduliuote reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 70-3206) nustato maisto ir jo ingridientų, apdorojamų jonizuojančiąja spinduliuote, gamybos, teikimo į rinką ir ženklinimo reikalavimus. Vadovaujantis šia higienos norma, maisto papildai arba jų žaliavos negali būti apdorojamos jonizuojančiąja spinduliuote.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 22 d. įsakyme Nr. V-259 „Dėl jautrių“ maisto prekių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 65-2299) pateiktas „jautrių“ maisto produktų sąrašas, į kurį yra įtraukti maisto papildai (pagal kombinuotos nomenklatūros kodus ex21.06).
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. lapkričio 28 d. įsakyme Nr. V-1011 „Dėl vaistinių prekių grupių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 132-5017) pateiktas vaistinių grupių sąrašas, į kurį yra įtraukti maisto papildai.
23
1.5. Pranešimo (notifikavimo) procedūra
2014 m. sausio 23 d. įsigaliojo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014-01-16 įsakymas Nr. B1-22 „Dėl Pranešimo (notifikavimo) apie Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamus maisto papildus tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriame nustatyta, kad pranešti (notifikuoti) apie Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamus maisto papildus reikia Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui (NMVRVI, 2014).
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014-01-16 įsakyme Nr. B1-22 rašoma apie tai, kam jis taikomas, kokios procedūros turi būti atliekamos įsivežant maisto papildus. Nurodoma, kokie dokumentai tam reikalingi ir tikslios datas per kiek tikėtina sulaukti atsakymo dėl maisto papildų notifikavimo.
1.5.1. Maisto papildų iš Europos Sąjungos notifikavimas
Maisto tvarkymo subjektai apie tiekiamus Lietuvos Respublikos rinkai maisto papildus iš Europos Sąjungos valstybių narių, Islandijos Respublikos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės turi per atstumą (paštu, faksu), elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba kreipdamiesi tiesiogiai į NMVRVI el. paštu [email protected] pranešti (notifikuoti) NMVRVI ir pateikti šiuos duomenis ir dokumentus: tiekiamo maisto papildo etiketės pavyzdį lietuvių kalba, maisto tvarkymo subjektą identifikuojančius duomenis (fizinio asmens vardas, pavardė, adresas, kuriuo galima siųsti korespondenciją, juridinio asmens ar jo filialo ar atstovybės pavadinimas, kodas, adresas, kuriuo galima siųsti korespondenciją), maisto tvarkymo subjekto kontaktinius duomenis (telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto adresas). Pranešti (notifikuoti) apie maisto papildus, tiekiamus Lietuvos Respublikos rinkai nuo 2010 m. kovo 1 d. ir neįtrauktus į Maisto papildų sąrašą, reikia iki 2015 m. sausio 1 d. Ši nuostata taikoma maisto papildams, tiekiamiems Lietuvos Respublikos rinkai iš Europos Sąjungos valstybių narių, Islandijos Respublikos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės, apie kuriuos nereikėjo pranešti (notifikuoti) vadovaujantis iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusia tvarka (NMVRVI, 2014).
1.5.2. Maisto papildų iš trečiųjų šalių notifikavimas
Maisto tvarkymo subjektai apie tiekiamus Lietuvos Respublikos rinkai maisto papildus iš ne Europos Sąjungos narių, išskyrus Islandijos Respubliką, Lichtenšteino Kunigaikštystę ir Norvegijos Karalystę, turi per atstumą (paštu, faksu), elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba kreipdamiesi tiesiogiai pranešti (notifikuoti) NMVRVI ir pateikti šiuos duomenis ir dokumentus: tiekiamo maisto papildo etiketės pavyzdį lietuvių kalba, maisto tvarkymo subjektą
24
identifikuojančius duomenis (fizinio asmens vardas, pavardė, adresas, kuriuo galima siųsti korespondenciją, juridinio asmens ar jo filialo ar atstovybės pavadinimas, kodas, adresas, kuriuo galima siųsti korespondenciją), maisto tvarkymo subjekto kontaktinius duomenis (telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto adresas), jeigu maisto papildo ženklinimo etiketėje vartojami kiti teiginiai apie sveikumą, nei nurodyti Europos Sąjungos reglamentuose, pateikti dokumentus, kuriais pagrindžiama, kad vartojami teiginiai turi tą pačią prasmę, kaip nurodyti Europos Sąjungos reglamentuose; gamintojo išduodamą dokumentą, kuriuo patvirtinama, jog maisto papildas skirtas žmonėms ir atitinka Europos Sąjungos ir (ar) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus maisto saugos, sudėties ir kokybės reikalavimus. Kai maisto papildo saugos, sudėties ir kokybės rodikliai nurodyti keliuose dokumentuose, šių dokumentų rinkinys atitinka maisto papildo saugos, sudėties ir kokybės patvirtinimo dokumentą, pvz., sertifikatą; dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad maisto papildai pagaminti pagal individualią rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų (toliau – RVASVT) sistemą arba kitą panašią RVASVT principais paremtą maisto savikontrolės sistemą, kuri užtikrina, kad visi prižiūrimi maisto gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapai atitinka higienos reikalavimus. Maisto papildo etiketės pavyzdį lietuvių kalba, maisto tvarkymo subjektą identifikuojančius duomenis ir kontaktinius duomenis reikia pateikti ir el. paštu, adresu [email protected] (NMVRVI, 2014).
1.5.3. Pateikiamų rinkai maisto papildų apžvalga
Notifikavimo duomenys registruojami siekiant vykdyti veiksmingą maisto papildų, jų sudedamųjų dalių galimo poveikio visuomenės sveikatai monitoringą. Vien per 2013 metus notifikuoti pateikta 206 maisto papildai bei suteikta 119 konsultacijų. Tuo tarpu 2012 metais notifikavimui buvo pateikti 879 maisto papildai. (Belousovaitė, 2013)
Šiemet nuo 2014.01.01 dienos maisto papildų notifikacijai buvo pristatytas 381 prašymas (VMVT, 2014).
1.6. Valstybės ženklinimo kontrolės prioritetai
Nuo 2014 m. gruodžio 13 d. pilnai įsigalios Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo vadovaujantis bus taikomi dar griežtesni reikalavimai ženklinant medžiagas (toliau – Reglamentas Nr. 1169/2011). Toks laikotarpis nustatytas tam, kad būtų sudaryta galimybė valstybėms narėms tinkamai pasirengti Reglamento Nr. 1169/2011 taikymui, o maisto verslo operatoriams – pakeisti savo maisto produktų ženklinimą pagal naujus nustatytus reikalavimus (Šamulevičiūtė, 2012).
25
Vadovaujantis šiuo reglamentu, bus privaloma pateikti išsamesnę informaciją apie sudėtyje esančius alergenus arba maisto netoleravimą sukeliančias medžiagas, turės būti aiškiai išskirta iš kitų sudedamųjų dalių sąrašo, pvz., pasirenkant tam tikrą spalvą, šriftą, stilių, fono spalvą. Pagal naująsias taisykles taip pat bus privaloma nurodyti maisto papildų, nefasuoto maisto bei restoranuose ir/ar kitose viešojo maitinimo įstaigose tiekiamo maisto sudėtyje esančius alergenus, taip siekiant geriau apsaugoti asmenis, kurie gali būti alergiški šioms sudedamosioms dalims (Reglamentas Nr. 1169/2011).
2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą taikomas teiginiams apie maistingumą ir sveikatingumą, skelbiamiems maisto produktų, skirtų galutiniam vartotojui, komerciniuose pranešimuose — ženklinime, pateikime ar reklamoje. Ženklinant maisto papildus teiginiai apie sveikatingumą gali būti naudojami laikantis šio Reglamento IV skyriaus 10 straipsnio reikalavimų.
26
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
NMVRVI 2011–2013 metais atliko Lietuvoje gaminamų ir Lietuvos rinkai tiekiamų įvairių rūšių maisto papildų atitikties teisės aktų reikalavimams analizę. Analizei naudoti Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto maisto produktų kokybės, saugos ir ženklinimo rodiklių 2009–2013 metų tyrimo duomenys. Gautų tyrimų duomenys buvo apdorojami naudojant Microsoft Excel. Tyrimų rezultatai palyginti ir apibendrinti aprašomosios analizės būdu.
Vartotojų žinios apie maisto papildus vertintos naudojantis anketiniais duomenimis. Anketą (žr. 1 priedą) sudaro 17 klausimų. 7 klausimai atspindi vartotojų žinias apie maisto papildus, o 8 klausimai atspindi vartotojų žinias apie maisto papildų ženklinimą. Taip pat anketoje pateikiami 6 klausimai, kuriais surenkami duomenys apie respondentą (užimtumas, gyvenamoji vietovė, lytis, amžius, išsilavinimas ir specialybė). 4 klausimai pateikia informaciją apie respondentus ir neįtraukiami į klausimyną. Tyrimas vyko nuo 2012 metų vasario 4 d. iki 2014 metų vasario 4 d. Tyrime dalyvavo 615 respondentų. Viena anketa buvo sugadinta (sugadinti klausimai, arba neatsakyti). Taigi, vertinome tik 614 apklaustųjų anketų. Pasirinktas tyrimo paplitimo (skerspjūvio) tipas, nes jis optimaliausiai tinka iškeltam tyrimo tikslui pasiekti. Anketavimas buvo vykdomas internetinėje erdvėje. Siekiant įgyvendinti iškeltus darbo uždavinius, tyrimas buvo atliktas realizuojant anoniminę, internetinę apklausą. Prieš anketavimą apklaustiesiems buvo paaiškintas tyrimo tikslas ir užtikrintas anonimiškumas bei konfidencialumas, gautas jų sutikimas, kad gautą informaciją galėsim panaudoti savo studijų darbo rašyme. Tyrimo metu respondentai galėjo jaustis laisvai, nes nebuvo stebimi tyrėjo.
Visas tyrimo procesas turėjo šiuos etapus: mokslinės literatūros ir norminės dokumentacijos,
susijusios su darbo tema, rinkimas, peržiūra ir papildymas; apklausos anketos
sudarymas/anketavimo vykdymas, analizė; maisto papildų laboratorinių tyrimų rezultatų duomenų rinkimas NMVRVI (2009-2013 metų laikotarpiu), duomenų analizė; tyrimo rezultatų analizė ir aptarimas. Rezultatai pateikiami lentelėse ir diagramose. Surinkti duomenys apdoroti panaudojant programą „Microsoft Exel 2010“, vartotojų apklausos analizė atlikta naudojant SPSS programą.
27
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Respondentų socialinė demografinė charakteristika
Tyrime, atliktame 2012 – 2014 metais, dalyvavo 614 respondentų, gyvenančių miestuose arba kaimo vietovėse. (1 pav.)
1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą
Tyrimo metu nustatyta, kad iš 614 apklaustųjų buvo 6 moksleiviai, 8 pensininkai, 13 bedarbių ir 19 namų šeimininkių. Anketą užpildė 48 tarnautojai, 214 studentų, o likusią dalį sudarė darbininkai.
Iš visų apklaustųjų, didžiąją dalį sudarė darbininkai, t.y. 49.9 proc., studentai – 35 proc. (2 pav.)
28
Atsakymai į klausimą, apie kuriuos iš išvardintų komponentų respondentai turi pakankamai informacijos ir žino kaip jie įtakoja jų sveikatą (pateiktas galėjo būti daugiau nei vienas atsakymas), pasiskirstė: apie antioksidantus (pvz.: vitaminą E) pakankamai informacijos turi 15 proc., bioflavonoidus – 5 proc.; polinesočiąsias riebalų rūgštis – 10 proc.; vitaminus – 21 proc.; mineralines medžiagas – 18 proc.; maisto skaidulas – 12 proc.; baltymus – 14 proc., o kad neturi pakankamai kompetencijos nė apie vieną komponentą mano 5 proc. apklaustųjų (žiūrėti 13 priedą).
Darbo tyrime buvo siekta, kad apklausiamieji nurodytų, kuriuo užrašu pažymėtu maisto papildo sudėtyje yra daugiau vertingų maisto medžiagų. Pasirinkimo variantai buvo keturi:
Su užrašu „Skaidulinių medžiagų šaltinis“; Su užrašu „Daugiau skaidulinių medžiagų“; Abiejuose vienodas šių medžiagų kiekis; Nežinau.
34 proc. respondentų mano, kad abiejuose yra vienodas šių medžiagų kiekis, 32 proc. – nežino, 18 proc. – teigia, kad su užrašu „Skaidulinių medžiagų šaltinis“; o likusieji 16 proc. - su užrašu „Daugiau skaidulinių medžiagų“ (žiūrėti 15 priedą).
Didelė dalis apklaustųjų (38 proc.) nurodė, kad rinkdamiesi kokius papildus vartoti, vadovaujasi gydytojų rekomendacijomis. Tuo tarpu 19 proc. respondentų įtakos turi reklama ar kitų žmonių rekomendacijos. Žinomo gamintojo papildus perka 13,2 proc. apklaustųjų, o Lietuvos gamintojo „Aconitum“ maisto papildus renkasi 4 proc. apklaustųjų. Mažesnė kaina įtakos turi 12 proc., sveikatingumo teiginys (pvz.: „Gerina virškinimą“, „Stiprina imunitetą“ – 10 proc. respondentų. Šiuo klausimu nuomonės neturėjo – 4 proc. apklaustųjų (žiūrėti 14 priedą).
Maistingumo teiginiai („Kalcio šaltinis", „Lecitino šaltinis“, „Gausu nepakeičiamųjų aminorūgščių“ ir t.t) nurodyti ant maisto papildų pakuočių neturi įtakos 28 proc. respondentų, šiuo klausimu neturi nuomonės 15 proc., 26 proc. respondentų nurodė, kad atkreipia dėmesį ir tai lemia pasirinkimą. 19 proc. apklaustųjų nurodė visada kreipiantys dėmesį į maistingumo teiginius ir tai lemia jų pasirinkimą. 12 proc. respondentų nežino ar jiems turi įtakos maistingumo teiginiai (žiūrėti 16 priedą).
Analizuojant duomenis nustatėme, kad didelė dalis respondentų (50 proc.,) atkreipia dėmesį į nuorodą papildo etiketėje, kuriai vartotojų grupei skirtas papildas. Įtakos turi jei maisto papildo etiketėje nurodoma papildoma informacija, kad jis yra sukurtas tam tikrai žmonių kategorijai (pvz.: „vaikams“, „vyrams“, „moterims“, „dirbantiems intensyvų protinį darbą“ ir pan.). Tai, kad dažniausiai, bet ne visada įtakos turi atsakė – 42 proc. apklaustųjų, o 8 proc. atsakė, kad tai įtakos neturi (žiūrėti 17 priedą).
29
Taip pat respondentai išsakė savo nuomonę ir apie maisto papildą, kurio „sudėtyje yra Omega nepakeičiamųjų riebalų rūgščių“. 70 proc. apklaustųjų mano, kad toks papildas yra naudingas mitybai, 27 proc. neturi nuomonės, o 3 proc. mano, kad tai nenaudinga mitybai (žiūrėti 18 priedą).
Kadangi aukščiau paminėti respondentų apklausos duomenys buvo statistiškai nereikšmingi, tai detaliau aptarsime tik statistiškai reikšmingus tyrimų rezultatus.
Respondentams pildant anketą, jie turėjo nurodyti savo amžių. Kad būtų lengviau analizuoti gautus duomenis, respondentai buvo suskirstyti pagal amžių į keturias amžiaus grupes: 1 grupei priskiriami 18 - 25 metų amžiaus respondentai (turintys vidurinį išsilavinimą); 2 grupė – 26 – 35 metų (galime daryti prielaidą, kad šiai grupei būdinga, darbas, šeimos kūrimas); 3 grupė – 36 – 45 metai (galime daryti prielaidą, kad tai grupei priklauso respondentai su nusistovėjusiu gyvenimo rimtu); 46 ir daugiau – vyresnio amžiaus žmonės. (3 pav.) Pirmoji grupė sudarė 56 proc. visų apklaustųjų, antroji grupė – 35 proc., trečioji – 5 proc., o ketvirtoji – 4 proc.
3 pav. Respondentų išsilavinimas pagal amžiaus grupes (žr. 4 priedą)
Atlikus respondentų išsilavinimo pagal amžiaus grupes analizę, buvo gautas statistiškai reikšmingas skirtumas Sig. (2-sided) = 0.000 < 0.05, statistiškai reikšmingai daugiau 18-25 metų amžiaus respondentų dalyvavusių tyrime turėjo vidurinį išsilavinimą, o 26 – 35 metų respondentai statistiškai reikšmingai turėjo aukštąjį išsilavinimą.
30
4 pav. Respondentų užimtumas pagal amžiaus grupes (žr. 5 priedą)
Atlikus respondentų užimtumo pagal amžiaus grupes analizę, buvo gautas statistiškai reikšmingas skirtumas Sig. (2-sided) = 0.000 < 0.05. Statistiškai reikšmingai daugiau 18-25 metų respondentų nurodė, kad yra studentai, taip pat statistiškai reikšmingai daugiau 26-35 metų amžiaus respondentų nurodė, kad jų užimamos pareigos yra tarnautojas, o didesnė dalis virš 46 metų amžiaus grupės respondentų buvo pensininkai.
31
Atlikus respondentų vartojamos maisto papildų grupės pagal amžiaus grupes analizę, buvo gautas statistiškai reikšmingas skirtumas Sig. (2-sided) = 0.000 < 0.05. Maisto papildų pasirinkimas statistiškai reikšmingai priklausė nuo respondentų amžiaus. 18-25 metų amžiaus respondentų pasirenkama maisto papildų grupė yra skirta širdies veiklai gerinti (80 proc)., taip pat statistiškai reikšmingai daugiau 26-35 metų amžiaus tyrime dalyvavusių apklaustųjų nurodė, kad jų pasirenkama maisto papildų grupė yra orientuota į virškinimo gerinimą (66,7 proc.). Atkreiptinas dėmesys, kad 46 metų ir vyresni respondentai imunitetui stiprinti maisto papildus renkasi statistiškai reikšmingai mažiau nei kitos amžiaus grupės (1,2 proc.), ta pati tendencija pastebima ir mitybos papildymo ir organizmo stiprinimo maisto papildų atžvilgiu (1,3 proc.).
6 pav. Vartojama maisto papildų grupė pagal užimtumą (žr. 7 priedą)
Taip pat buvo atlikta statistinė analizė, siekiant nustatyti ar maisto papildų pasirinkimas priklauso nuo užimtumo. Atlikus analizę buvo gautas statistiškai reikšmingas skirtumas Sig. (2-sided) = 0.000 < 0.05, todėl galime daryti prielaidą, kad darbininkai statistiškai reikšmingai dažniau renkasi maisto papildų grupes, skirtas imunitetui stiprinti (52,4 proc.), virškinimui gerinti ir bendro organizmo stiprinimui (72,2 proc.). Pensijinio amžiaus žmonės statistiškai reikšmingai dažniau renkasi papildų grupę, kuri yra skirta sąnario kremzlės struktūrai palaikyti (22,2 proc.), o namų šeimininkės statistiškai reikšmingai dažniau renkasi papildus, skirtus dietai (33,3 proc.). Galime teigti, kad maisto papildų grupių pasirinkimas statistiškai reikšmingai priklauso nuo užimtumo.
32
7 pav. Atkreipiamas dėmesys į rekomenduojamą paros normą pagal amžių (žr. 8 priedą)
Analizuojant ar vartotojai atkreipia dėmesį į rekomenduojamą papildų paros normą buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas Sig. (2-sided) = 0.000 < 0.05. Jaunesnio amžiaus žmonės statistiškai reikšmingai daugiau atkreipia dėmesį į rekomenduojamą paros normą (18 – 25 m. 63,4 proc.), tuo tarpu tik 2,9 proc. vyresnio nei 46 m. respondentų kreipia dėmesį į rekomenduojamą papildų paros normą. Todėl atlikus analizę galime daryti prielaidą, kad susidomėjimas apie rekomenduojamos paros normas priklauso nuo amžiaus.
8 pav. Etiketėse pateikiamos informacijos supratimo vertinimas pagal amžiaus grupes (žr. 9
priedą)
Analizuojant etiketėse pateikiamos informacijos supratimą buvo gautas statistiškai reikšmingas skirtumas Sig. (2-sided) = 0.000 < 0.05. Jaunesnio amžiaus žmonės yra linkę dažniau analizuoti ir supranta etiketėse pateikiamą informaciją (18-25 m. – 69,5 proc.). Tik 0,8 proc. vyresnio amžiaus žmonių nurodė, kad supranta informaciją etiketėse. 18 -25 metų amžiaus respondentai etiketėse pateikiamą informaciją supranta statistiškai reikšmingai dažniau, nei vyresnio amžiaus žmonės
33
9 pav. Etiketėse pateikiamos informacijos apie maistingumą supratimo vertinimas pagal
amžiaus grupes (žr. 10 priedą)
Analizuojant informacijos pateikiamos etiketėse apie maistingumą supratimą, buvo gautas statistiškai reikšmingas skirtumas Sig. (2-sided) = 0.001 < 0.05, todėl galima teigti, kad statistiškai reikšmingai daugiau respondentų, kurių amžius yra nuo 18 iki 25 metų, supranta pateikiamą informaciją apie maistingumą (66,1 proc.); kuo vyresnis amžius, tuo jis šią informaciją supranta rečiau, ir tik 2,3 proc. vyresnių nei 46 metų respondentų nurodė suprantantys pateikiamą informaciją. Galima teigti, kad respondentų amžius turi įtakos atkreipiant dėmesį į maistingumo informaciją etiketėje.
10 pav. Produkto pasirinkimas pagal amžiaus grupes (žr. 11 priedą)
Apklaustiesiems vartotojams renkantis papildytus ir nepapildytus aminorūgštimis produktus, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas Sig. (2-sided) = 0.018 < 0.05. Statistiškai reikšmingai daugiau 18-25 metų amžiaus respondentų rinkosi maistą nepapildytą aminorūgštimis (75 proc.),
34
tačiau taip pat reikia pažymėti, kad statistiškai reikšmingai daugiau 26-35 metų amžiaus žmonių neturėjo nuomonės šiuo klausimu. Atlikus analizę galime daryti prielaidą, jog renkantis aminorūgštimis papildytus produktus, įtakos turi respondentų amžius.
11 pav. Kelių maisto papildų vartojimo vienu metu vertinimas pagal amžiaus grupes (žr. 12
priedą)
Atlikus kelių maisto papildų vartojimo vienu metu analizę, buvo gautas statistiškai reikšmingas skirtumas Sig. (2-sided) = 0.030 < 0.05, todėl galime teigti, kad jaunesnio amžiaus žmonės statistiškai reikšmingai daugiau renkasi kelis maisto papildus vienu metu (pirmoji grupė, kartu vartojanti kelis maisto papildus, sudaro 59,1 proc.). Tačiau respondentai, kurių amžius yra nuo 26 iki 35 metų nurodė nesirenkantys kelių maisto papildų vienu metu. Galime daryti prielaidą, jog kelių skirtingų papildų vartojimą vienu metu įtakoja respondentų aktyvumas ir amžius, t.y. labiau patyrę ir išsilavinę respondentai nevartoja kelių rūšių papildų vienu metu.
Iš respondentams pateiktų klausimų apie save, buvo pateikti klausimai apie jų specialybę. Tam, kad būtų supaprastinta tyrimo duomenų analizę, specialybės buvo suskirstytos į 7 grupes:
Medicina/Veterinarija; Ekonomika/Vadyba; Moksleiviai/Studentai; Administracinė veikla;
Informacinės technologijos; Pedagogai, bei grupė Kiti. Iš 614 respondentų, Medicina/Veterinarija sudarė 51 proc., Ekonomika/Vadyba 7 proc., Moksleiviai/Studentai 3 proc., Administracine veikla užsiimantys asmenys 4 proc., Informacinės technologijos - 9 proc., Pedagogai – 6 proc., bei grupė Kiti – 20 proc.
Atliekant tyrimą siekėme išsiaiškinti, ar yra ryšys tarp respondento specialybės ir jo
35
Medicinos/Veterinarijos išsilavinimą turinčių respondentų grupės pasirinkimai pavaizduoti 12 diagramoje. (12 pav.)
12 pav. Respondentų, priklausančių medicinos/veterinarijos specialybės grupei maisto papildų
pasirinkimo analizė.
Toliau analizuojant kitų specialybių respondentų (pagal specialybę) pasirinkimus paaiškėjo, kad Ekonomikos/Vadybos grupei priklausantys apklaustieji maisto papildus vartoja kitomis tendencijomis. Daugiausia jie vartoja imunitetui stiprinti bei mitybai papildyti, bendram organizmo stiprinimui skirtus papildus – tai sudaro po 35 proc., protinei veiklai gerinti – 13 proc., papildus skirtus dietai ir kitus papildus – po 4 proc., papildus, skirtus sportui – 9 proc.
Tuo tarpu moksleivių/studentų grupės pasirinkimai buvo tokie: imunitetui stiprinti – 40 proc., protinei veiklai gerinti ir mitybai papildyti bei organizmo stiprinimui – po 20 proc., papildai, skirti sportui ir širdies veiklai sudarė po 10 proc., kitų grupių papildus vartojančių tarp moksleivių ir studentų nepasitaikė.
Administracinės veiklos atstovai pasirinko kitokius maisto papildus. 55 proc. sudarė papildai mitybai papildyti bei bendram organizmo stiprinimui, 18 proc. - imunitetui stiprinti, kita - 9 proc., širdies veiklai gerinti – 5 proc., maisto papildai, skirti sportui - 9 proc.
Informacinių technologijų specialistų pasirinkimas išsidėliojo tokiais skaičiais: 38 proc. pasirinkimų sudarė grupė „kita“. Šioje grupėje dažniausiai nurodyti maisto papildai skirti regėjimui
