LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Ugnė Augustinavičė
Kačių leukemijos ir imunodeficito virusinių infekcijų
paplitimas Kauno miesto gyvūnų prieglaudose X ir Y
Prevalence of feline leukemia virus and feline
immunodeficiency virus infection in shelters X and Y in
Kaunas city
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBASDarbo vadovas: Lekt. dr. Inga Stadalienė
2 DARBAS ATLIKTAS DR. LEONO KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ
KLINIKOJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kačių leukemijos ir imunodeficito virusinių infekcijų paplitimas Kauno miesto gyvūnų prieglaudose X ir Y“: 1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Ugnė Augustinavičė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga.
Rusnė Mėlinytė
(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas gynimui
Lekt. dr. Inga Stadalienė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE) Doc. dr. Birutė Karvelienė
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas Lekt. Juozas Grigas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRUMPOS ... 4 SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 ĮVADAS ... 7 LITERATŪROS APŽVALGA ... 81.1 Kačių leukemijos virusas ... 8
1.1.1 Struktūra ... 8 1.1.2 Etiologija... 8 1.1.3 Patogenezė ... 9 1.1.4 Paplitimas ... 10 1.1.5 Klinikiniai simptomai ... 10 1.1.6 Rizikos veiksniai ... 10 1.1.7 Diagnozavimas ... 11 1.1.8 Profilaktika... 12
1.2. Kačių imunodeficito virusas ... 13
1.2.1 Etiologija... 13
1.2.2 Patogenezė ... 13
1.2.3 Klinikiniai simptomai ... 14
1.2.4 Diagnozavimas ... 15
1.2.5 Gydymo galimybės. Interferonas alfa. ... 15
1.2.6 Profilaktika... 16
1.2.7 KIV ir KLV prevencija prieglaudoje... 17
TYRIMO MEDŽIAGOS IR METODIKA ... 18
2.1. Tyrimo objektas ... 18
2.2. Laikymo sąlygos prieglaudose ... 19
2.3. Klinikinis gyvūno tyrimas ... 19
2.4. Mėginių surinkimas ... 19
2.5. Diagnostika ... 20
2.6. Statistinė duomenų analizė ... 20
TYRIMŲ REZULTATAI ... 21
3.1. Sergamumas „X“ ir „Y“ prieglaudose ... 21
3.2. Simptomų pasireiškimas prieglaudose tirtoms katėms ... 27
3.3. Kačių sergamumas pagal amžių ... 22
3.4. Ligų pasiskirstymas pagal lytį “X” ir “Y” prieglaudose ... 24
3.5 Kraujo tyrimų analizė ... 29
REZULTATŲ APTARIMAS ... 31
IŠVADOS ... 33
4
SANTRUMPOS
KIV – kačių imunodeficito virusas KLV – kačių leukemijos virusas KIP – kačių infekcinis peritonitas RNR – ribonukleino rūgštis
IFA – imunofluorescencijos reakcijos analizė PGR – polimerazės grandininė reakcija ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas RT – atvirkštinė transkriptazė
rHuIFN – rekombinantinis žmogaus interferonas alfa Proc. – procentai LEU – leukocitai ERI – eritrocitai Hb – hemaglobinas Ht – hematokritas GLU – gliukozė KREA – kreatininas
ALT – alanino aminotransferazė AST – aspartato aminotransferazė
5
Kačių leukemijos ir imunodeficito virusinių infekcijų paplitimas
Kauno miesto gyvūnų prieglaudose X ir Y
Ugnė Augustinavičė Magistro baigiamasis darbas
SANTRAUKA
Kačių virusinės leukemijos (KLV) ir imunodeficito (KIV) virusinės infekcijos yra paplitusios tarp bešeimininkių kačių ir šių ligų paplitimo mastas nėra žinomas Lietuvos gyvūnų prieglaudose, todėl iškeltas šio darbo tikslas buvo nustatyti Kauno miesto prieglaudose „X“ ir „Y“ užsikrėtimo dažnį virusinėmis ligomis KLV ir KIV bei gretutinius susirgimus. Tiriamasis darbas buvo atliktas 2020 metų liepos – lapkričio mėnesių laikotarpiu laikotarpiu pasirinktose dviejose Kauno miesto gyvūnų prieglaudose „X“ ir „Y“. Tiriamosiose prieglaudose nebuvo žinomas KLV ir KIV infekcijų paplitimo dažnis, todėl prieš tyrimą buvo apskaičiuotas reikalingas mėginių skaičius norint nustatyti mažiausiai 50 proc. paplitimą kiekvienos prieglaudos populiacijoje. Jaunesni nei 3 mėnesių gyvūnai nebuvo įtraukti į tyrimą. Apskaičiavus reikalingų mėginių skaičių, iš prieglaudos „X“ paimta 40 kačių kraujo mėginių, o iš prieglaudos „Y“ – 21. Visoms tiriamosioms katėms atliktas klinikini tyrimas, nustatant klinikinius požymius ir paimtas kraujas siekiant nustatyti virusinių ligų ir kitų kraujo rodiklių rezultatus.
Tyrimo metu gautų rezultatų statistinei analizei atlikti naudota SPSS bei Microsoft Excel programos.
Tyrimo laikotarpiu dviejuose prieglaudose ištirta 61 katė, iš kurių 6,6 proc. nustatytas kačių imunodeficito virusas ir 16,4 proc. kačių leukemijos virusas. Didesnis sergamumas šiomis infekcijomis pastebėtas „X“ gyvūnų prieglaudoje (KLV - 22,5 proc., KIV - 5 proc.).Atlikus klinikinį tyrimą gyvūnams nustatyta, kad dažniausias pasireiškęs klinikinis požymis buvo išskyros iš akių konjunktyvitas (37,7 proc.), rečiausiai tirtų gyvūnų tarpe buvo nustatytas viduriavimas (14,8 proc.), taip pat nemaža dalis tirtų gyvūnų neturėjo jokių klinikinių požymių (32,8 proc.). Atlikus skaičiavimus nustatyta, kad KIV priklausomybė nuo lyties yra statistiškai reikšminga (p<0,05), kadangi 100proc. KIV sirgusių gyvūnų – patinai.). Lytis neturėjo įtakos KLV infekcijos pasireiškimui (p>0,05).
Raktažodžiai: kačių leukemijos virusas, kačių imunodeficito virusas, paplitimas, sergamumas
6
Prevalence of feline leukemia virus and feline immunodeficiency
virus infection in shelters X and Y in Kaunas city
Ugnė Augustinavičė Master‘s Thesis
SUMMARY
Feline leukemia virus (FeLV) and feline immunodeficiency virus (FIV) infections are common among shelter cats and the prevalence of these diseases in Lithuanian animal shelters is unknown, so the purpose of this research was to determine prevalence of FeLV and FIV in shelters X and Y in Kaunas city and to identify co-morbidities of these infections. The research was performed in the period of July - November 2020 in animal shelters "X" and "Y" of Kaunas city. The prevalence of FeLV and FIV infections in the study shelters was unknown, so the number of samples required to determine at least 50% was calculated prior to the study. Animals less than 3 months of age were not included in the study. After calculating the number of samples required, 40 cat samples were taken from shelter X and 21 from shelter Y. All cats tested were subjected to a clinical examination for clinical signs and blood samples for virus diseases and other blood parameters.
SPSS and Microsoft Excel programs were used for statistical analysis of the results during the research.
During the study, 61 cats were tested, four of which were diagnosed with feline immunodeficiency virus (FIV) and ten with feline leukemia virus (FeLV). An increased incidence of these infections was observed in the X animal shelter. Data of animal age, sex, clinical signs were collected. Analysis of the data showed that the most common clinical signs were ocular secretion, conjunctivitis (37.7%), diarrhea was uncommon (14.8%) and a significant proportion of the animals tested had no clinical signs (32 .8%). Calculations showed that FIV gender dependence was statistically significant (p <0.05), as 100% animals tested with FIV positive were male. But detection of FeLV positive infection was not related to a gender (p> 0.05).
7
ĮVADAS
Kačių imunodeficito (KIV) ir kačių leukemijos (KLV) virusai plačiai paplitę beglobių kačių tarpe. KIV dažniausiai plinta bešeimininkėms katėms kovojant (per įkandimus ar įdrėskimus), tačiau viruso plitimas taip pat įmanomas ir lytiniu ar vertikaliu perdavimo keliu. Nėra efektyvaus vaisto veikiančio šias virusines infekcijas, todėl gyvūnui užsikrėtus ir sergant šiomis virusinėmis ligomis, taikomas simptominis gydymas (1).
KLV yra laikomas „draugiškų kačių“ liga, kadangi dažniausias ligos plitimo kelias yra kuomet katės viena su kita daug kontaktuoja, laižo, dalinasi bendru maisto bei vandens dubeniu, taip pat galimas ir viruso plitimas per įkandimus – kovų metu (1). Iš tiesų abu virusai gali būti išplitę tiek tarp kačių, kurios nekovoja, tiek atvirkščiai, tarp tų, kurios yra linkusios į agresyvų elgesį (2).
Tiek KIV, tiek KLV yra susiję su daugeliu, paprastai lėtinių kačių susirgimų, įskaitant periodonto ligas, gingivitą/stomatitą, enteritą, svorio kritimą, karščiavimą, leukopeniją, kvėpavimo takų infekcijas, dermatitą ir limfadenopatiją. Šie klinikiniai požymiai dažnai nurodo imuninės sistemos deficitą ir atveria kelią antrinėms infekcijoms. Sindromas, kai katės, kurios užsikrėtusios bet kuriuo iš šių retrovirusų ir kenčia nuo antrinių ligų, susijusių su imunosupresija, vadinamas kačių imunodeficito sindromu arba FAIDS (feline acquired immunodeficiency
syndrome). Nustatyta, kad kai kurios katės gali būti užsikrėtusios KIV ir KLV vienu metu (3).
Darbo tikslas buvo nustatyti Kauno miesto prieglaudose „X“ ir „Y“ laikomų kačių užsikrėtimo dažnį virusinėmis ligomis KIV ir KLV, bei gretutinius susirgimus.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti sergamumą kačių leukemijos ir imunodeficito virusais prieglaudose. 2. Palyginti sergamumą „X“ ir „Y“ prieglaudose.
3. Įvertinti KIV ir KLV pasireiškimą priklausomai nuo amžiaus, lyties.
4. Nustatyti įvairių simptomų ir gretutinių ligų pasireiškimą sergančių kačių tarpe.
5. Nustatyti esminius morfologinio bei biocheminio kraujo tyrimų rodiklių pokyčius tarp šiomis virusinėmis infekcijomis sergančių ir nesergančių kačių.
8
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Kačių leukemijos virusas
1.1.1 Struktūra
Tiek kačių imunodeficito virusas (KIV), tiek kačių leukemijos virusas (KLV) yra retrovirusai, turintys panašią trijų sluoksnių struktūrą (1 pav.). Vidinis sluoksnis susideda iš genomo nukleoproteino komplekso, kuriame sukaupta viruso genetinė medžiaga (dvi viengrandės RNR kopijos), fermentai, kurie būtini viruso aktyvumui (įskaitant integrazę, atvirkštinę transkriptazę ir proteazę) ir nukleokapsidinis baltymas. Vidurinis sluoksnis susideda iš kapsidės baltymų, supančių genomą – nukleoproteinų kompleksas, kuris savo ruožtu yra apsuptas matricos baltymo apvalkalu. Išorinis sluoksnis yra apvalkalas su glikoproteino „spygliais“. Šie „spygliai“, kuriuos sudaro transmembraniniai ir paviršiaus glikoproteinai, yra svarbūs virusui jungiantis prie ląstelės paviršiaus receptorių ir tokiu būdu daugiausia lemia poveikį ląstelėms (4).
1pav. Pagrindinė kačių imunodeficito viruso struktūra. (4).
1.1.2 Etiologija
Kačių leukemijos virusas (KLV) priklauso Retroviridae šeimai, tai Oncornavirinae pošeimio RNR virusas.(5). Jis pirmą kartą buvo aptiktas 1964 m. elektroniniu mikroskopu. (6). Tai pirmasis nustatytas kačių retrovirusas ir vienas iš virusų, kuris turi didelį poveikį kačių sveikatai ir populiacijai visame pasaulyje. (3). Svarbūs KLV baltymai yra žievėje ir šerdyje.
9 Žievės baltymai P15E ir GP70 dalyvauja KLV patogenezėje ir perdavime, jie taip pat yra ir svarbios KLV vakcinų sudedamosios dalys (7).
1.1.3 Patogenezė
Kačių leukemijos virusas gali būti perduodamas vertikaliu būdu, iš motinos jaunikliui, arba horizontaliu būdu, kitoms katėms kontakto metu (3). Dažniausiai virusas perduodamas per užsikrėtusių kačių seiles. Virusas gali būti randamas kraujyje, šlapime, nosies išskyrose ir piene. Dažniausias užsikrėtimo kelias per os. Galima išskirti kelis KLV infekcijos etapus: (8)
Pradinė infekcija – Virusas dauginasi vietiškai, limfoidiniame audinyje, paprastai burnos ertmėje ir ryklės srityje. Katėms, kurių organizmas geba iššaukti veiksmingą imuninį atsaką ir neutralizuoti virusą šioje stadijoje, gali niekada nepasireikšti klinikiniai ligos požymiai.
Pirminė viremija – kai kačių organizmas nesugeba iššaukti reikiamo imuninio atsako virusas patenka į kraujo sistemą, kur dauginasi baltuosiuose kraujo kūneluose (limfocituose, monocituose).
Viruso plitimas – šios stadijos metu virusas plinta į organus kaip blužnis, čiobreliaukė, į virškinamąjį traktą ir limfinius mazgus. Pasitaiko, kad šioje stadijoje kačių organizmas pajėgia suformuoti reikiamą atsaką virusui neutralizuoti.
Nustatyta infekcija – virusas patenka į kaulų čiulpus, šioje stadijoje virusas nebegali būti neutralizuotas imuninės sistemos, kadangi provirusas pateko į kaulų čiulpų kamienines lasteles. Viruso patekimas iš kaulų čiulpų į kraujotaką – iš kaulų čiulpų į kraujo cirkuliaciją
patenka infekuoti granuliocitai ir trombocitai.
Viruso plitimas - epitelio ląstelės visame kūne yra užkrėstos ir virusas kartu su sekretu plinta per ašarų ir seilių liaukas, šlapimo pūslę (8).
Kartais katėms IV etape nepasireiškia klinikiniai požymiai, nes, organizme intensyviai nesigamina virusas. Šių kačių kraujyje virusas nėra aptinkamas, jos neplatina viruso ir neužkrečia sveikų kačių. Šis reiškinys vadinamas latentiniu užsikrėtimu. Šia forma infekuotų kačių testai, tiriant iš kraujo mėginių būtų neigiami, teigiamą rezultatą rodytų tik imant mėginius iš kaulų čiulpų (8).
Kai kurios katės visam gyvenimui turi kraujyje cirkuliuojantį virusą, tad virusas nuolat dauginasi įvairiuose audiniuose ir organuose. Šis reiškinys vadinamas nuolatine viremija, o paveiktoms katėms dažniau pasireiškia gretutinės ligos. (8).
10 1.1.4 Paplitimas
Šių ligų paplitimas tarp namuose laikomų kačių pasaulyje labai įvairus. Tačiau nustatyta, kad infekcijos pasireiškimas tarp bešeimininkų ir prieglaudose laikomų kačių yra dažnesnis nei namuose auginamų kačių. Didžiojoje Britanijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 10,4 proc. prieglaudose laikomų kačių yra KIV teigiamos ir 3,5 proc. KLV teigiamos. Apibendrinant kelių tyrimų metu gautus rezultatus KIV infekcijos pasireiškimas prieglaudos katėms varijuoja tarp 1,7– 23 proc., o KLV tarp 1,5–6,7 proc. (1).
1.1.5 Klinikiniai simptomai
Abiejų retrovirusinių infekcijų klinikiniai požymiai gali būti įvairūs. Po ilgos besimptomės fazės katėms gali išsivystyti navikai, kraujodaros sutrikimai, neurologiniai sutrikimai, imunodeficitas, imuninės sistemos sukeltos ligos ir stomatitas. Nors KLV pirmiausiai buvo pastebėtas dėl navikinių darinių susidarymo, dauguma užsikrėtusių kačių pas veterinarijos gydytoją patenka ne dėl navikų, o dėl mažakraujystės ar imunosupresijos. Klinikiniams požymiams, kurie yra susijusiję su KLV infekcija, galima priskirti navikus, imunosupresiją, hematologinius sutrikimus, imuninės sistemos sukeltas ligas ir kitus sindromus (įskaitant neuropatiją, reprodukcinius sutrikimus, staigios kačiuko mirties sindromą). Iš 8642 KLV infekuotų kačių, tirtų Šiaurės Amerikos universitetinėje Veterinarijos klinikoje, dažniausiai pasireiškę simptomai buvo įvairios infekcinės ligos (įskaitant KIV infekciją, kačių infekcinis peritonitas FIP, kvėpavimo takų infekcija, hemotropinė mikoplazmozė ir stomatitas) - (15proc.), taip pat anemija (11 proc.), limfoma (6 proc.), leukopenija ar trombocitopenija (5 proc.), o leukemija ar mieloproliferacinės ligos (4 proc.) (9).
Limfomos yra dažniausiai pasitaikantys navikai KLV ir KIV infekuotose katėse. KLV užkrėstų kačių limfomos ddažniausiai yra T ląstelių kilmės, o KIV limfomos dažniausiai yra B ląstelių kilmės. KLV infekuotoms katėms yra 62 kartus didesnė tikimybė susirgti limfoma ar leukemija nei KLV neinfekuotoms katėms, taip pat nustatyta, kad KLV yra tiesiogiai susijas su navikų susidarymu. KIV infekuotoms katėms yra maždaug penkis kartus didesnė naviko vystymosi rizika, tačiau KIV tiesioginės įtakos auglių susidarymui neturi (10).
Nepaisant to, kad progresuojanti KLV infekcija lemia gyvenimo trukmės sumažėjimą, daugelis savininkų nusprendžia savo augintinius gydyti, nes tinkamai prižiūrint, KLV užkrėstos katės gali ilgus metus gyventi kokybišką gyvenimą (10).
1.1.6 Rizikos veiksniai
Malaizijoje atliktame tyrime nustatyta, kad reikšmingai susiję su KLV arba KIV seropozityvumo rizika buvo žymiai didesnė patinams, agresyvioms katėms ir katėms, kurioms
11 pasireiškė gretutinės ligos. Jaunoms katėms dažniau nustatomas buvo KLV antigenas, o suaugusioms katėms - KIV. Užsikrėtimas KLV buvo dažnesnis kačių tarpe, gyvenančių namuose kuriuose laikomos dvi ar daugiau katės, palyginti su tomis, kurios laikomos prieglaudose ar namuose, kuriuose yra auginama tik viena katė. Užsikrėtimas KIV buvo labiau paplitęs tarp nekastruotų patinų ir patelių, o teigiama KLV infekcija dažniau nustatyta patinams ir kastruotoms patelėms. Tokie veiksniai kaip veislė ar mėginių ėmimo geografinė vieta neturėjo įtakos KLV ar KIV seropozityvumo būklei (11).
1.1.7 Diagnozavimas
Įprasta KLV diagnostinė patikra yra paremta pagrindinio viruso antigeno p27, kurio gausu daugumoje užkrėstų kačių kraujyje, aptikimu. Šios infekcijos tyrimų pradžioje buvo gaunami patikemesni rezultatai, kai buvo tiriamas serumas ar plazma, o ne pilnas kraujo mėginys. Tačiau tobulėjant tyrimų technologijoms, pilnas kraujas su antikoaguliantu dabar taip pat yra tinkamas pasirinkimas tyrimams atlikti. Tyrimai neturėtų būti atliekami su ašarų ar seilių mėginiais, nes tokių tyrimų gauti rezultatai nėra tikslūs. Viename Australijos universitete atliktas tyrimas siekiant nustatyti ar KLV infekcijos diagnozavimas naudojant kitus nei kraujo mėginius yra patikimas. Tyrimo principas buvo nustatyti sergamumą KLV, atliekant tris skirtingus komercinius testus, o kaip tiriamąją medžiagą naudojant kraują arba seiles. Seilės yra alternatyvus diagnostinis mėginys, nes jas yra lengviau surinkti nei kraują, ypač iš agresyvių kačių. Taip pat seilėse yra vidutiniškai penkis kartus daugiau KLV viruso dalelių/ml nei plazmoje. (12). Norint nustatyti provirusą, galima atlikti pilno kraujo su antikoaguliantu PGR. PGR paprastai yra teigiamas anksčiau nei aptinkamas p27 antigenas. (13) Kraujo ar kaulų čiulpų tepinėlių IFA tyrimai nustato viruso p27 antigeną užkrėstose kraujo ląstelėse. IFA tyrimai neaptinka infekcijos, kol nėra nustatyta antrinė viremija, kuomet kaulų čiulpai yra užkrėsti. Katėms kurių kraujyje yra mažai baltųjų kraujo kūnelių gali būti nustatyti klaidingai neigiami IFA rezultatai. Kačių, kurių organizmas pajėgia suformuoti reikiamą atsaką virusui neutralizuoti iki jam patenkant į kaulų čiulpus ir kraujotaką, IFA testo rezultatai taip pat yra neigiami. Klaidingai teigiami rezultatai gali atsirasti, kai tepinėliai yra per tiršti, kai fono fluorescencija yra didelė ir kai tyrimą paruošia ir interpretuoja nepatyrę darbuotojai. (2)
Katės, gyvenančios namuose su kitomis KLV ar KIV infekuotomis katėmis, turėtų būti tiriamos kasmet, nebent jos laikomos atskirai ir neturi jokio kontakto. Katės, turinčios didelės rizikos gyvenimo būdą (pvz., Katės, turinčios prieigą prie lauko kačių tankiuose rajonuose, ir katės, turinčios kovos įrodymų, tokių kaip įkandimo žaizdos ir abscesai), turėtų būti reguliariai tiriamos. Katės turi būti ištirtos prieš pradinę vakcinaciją nuo KLV arba KIV. Kraujo ar audinių donorystei naudojamoms katėms KLV ir KIV atlikti testai privalo būti neigiami.
12 Kačiukus galima tirti bet kokio amžiaus, nes pasyviai įgyti motinos antikūnai netrukdo tirti viruso antigeną. Tačiau kačiukai, užsikrėtę nuo motinos, gali nebūti teigiami kelias savaites ar mėnesius po gimimo (2).
Kai ekspres testo tyrimo rezultatai yra neigiami, tačiau negalima atmesti infekcijos rizikos, bandymą reikia pakartoti praėjus mažiausiai 30 dienų po paskutinio galimo kontakto su infekcijos židiniu (2).
1.1.8 Profilaktika
Prieglaudose, kuriose gyvūnai laikomi atskirai vakcinuoti nuo KLV nerekomenduojama, dėl mažos viruso perdavimo rizikos. Tokiose prieglaudose išteklius paprastai geriau išleisti tyrimams, o sprendimą dėl vakcinacijos geriausia palikti naujam katės savininkui ar veterinarijos gydytojui, kuris atsižvelgs į riziką susirgti naujuose augintinio namuose. Patalpose, kuriose katės yra apgyvendintos grupėje, pavyzdžiui, kai kuriose prieglaudose ir globos namuose, rekomenduojama skiepyti gyvūnus nuo KLV. Didelė gyvūnų kaita, naujų gyvūnų iš nežinomų šeimų atsiradimas, padidina KLV perdavimo riziką, ypač kai karantinas ir pakartotinis tyrimų atlikimas nėra įmanomi (2).
Džiordžijos klinikinių tyrimų centre 2016 metais atlikto labaratorinio tyrimo metu buvo lyginamas trijų vakcinų nuo KLV veiksmingumas. Keturios kačių grupės, kurių kiekviena sudaryta iš 20 kačių, nuo 9-10 savaičių amžiaus, laikomos identiškomis sąlygomis buvo vakcinuojamos keturiomis skirtingomis vakcinomis (Purevax® KLV, Versifel® KLV, Nobivac® 2-KLV ir placebo vakcina). Kiekvienai grupei buvo skiriamos dvi vakcinos dozės su 21 dienos pertrauka. Praėjus trims savaitėms po antros vakcinacijos katės buvo dirbtinai apkrėstos virulentišku, heterogeniniu KLV išskirtu izoliatu. Katės buvo seduotos, joms įšvirkšta 1,0 ml medžiagos su užkratu. Užkrėtimui naudota medžiaga gauta iš KLV 61E paderme užsikrėtusių kačių inkstų ląstelių (AH927) ir KLV teigiamų kačių kraujo T ląstelių. Medžiaga su užkratu įšvirkšta oronasaliniu būdu, administruojant dvi dienas iš eilės. KLV viremija buvo nustatoma kas savaitę nuo 3 iki 15 savaitės po užkrėtimo. Nuolatinė viremija buvo nustatyta 15 (75 proc.) placebo vakcina skiepytų kačių, 3 (15 proc.) Versifel KLV vakcinuotoms katėms, ir po vieną katę (5 proc.) skiepytoms Purevax KLV ir Nobivac KLV vakcinomis. Atliktame tyrime nustatyta, kad nėra statistiškai reikšmingo skirtumo tarp vakcinų norint apsaugoti nuo užsikrėtimo KLV, tačiau net ir vakcinuotiems gyvūnams yra galimybė užsikrėsti šiuo virusu (14).
13
1.2. Kačių imunodeficito virusas
1.2.1 Etiologija
Kačių imunodeficito virusas priskiriamas Retroviridae šeimos Lentivirus genčiai. Virusas turi diploidinį pozityvų RNR genomą, kuris, būdingas RNR virusams, ir yra linkęs į mutacijas. Pagal apvalkalo geną KIV virusai buvo suskirstyti į skirtingus potipius (žymimi A – F) (11). Kačių imunodeficito virusu (KIV) užsikrečia naminės katės ir mažiausiai 20 ne naminių katinių šeimos rūšių visame pasaulyje. Mažiau žinoma apie imuninę ir patologinę KIV įtaką kitoms katinių šeimos rūšims, nors natūraliose populiacijose cirkuliuoja kelios skirtingos KIV padermės. Naminėms katėms būdingos padermės sukelia į ŽIV panašų ligos progresavimą, pasekmes ir patologiją, suteikiant informatyvų ŽIV infekcijos modelį žmonėms (15). Kačių imunodeficito virusas (KIV) yra žmogaus imunodeficito viruso analogas, pasižymintis daugeliu ŽIV infekcijos ir patogenezės požymių (16).
1.2.2 Patogenezė
Užsikrėtus KIV, integruojama viruso DNR kopija RNR (vadinama provirusu), patenka į katės genomą, o tai lemia visą gyvenimą trunkančią infekciją. Pripažįstamos trys „klasikinės“ KIV infekcijos fazės (3 pav.). Pirmoji fazė yra pirminė infekcija, kurios metu gyvūnui yra viremija ir gali pasireikšti klinikiniai simptomai (paprastai lengvi, bet kintantys ir kartais sunkūs) arba gali pasireikšti periferinė limfadenopatija (trunkanti nuo kelių savaičių iki mėnesių). Antroji ir ilgiausia fazė yra besimptomė infekcija, kurios metu viruso replikacija yra labai ribota, o gyvūnas yra kliniškai sveikas (trunka daug metų, o kai kurioms katėms šis etapas yra galutinis). Trečioji ir paskutinė fazė yra antrinė infekcija, kurios metu padidėja viruso replikacija ir išryškėja klinikinė liga, taip nutinka dėl CD4 + limfocitopenijos (17). Nustatyta, kad KIV taip pat infekuoja ir dauginasi daugelyje ląstelių, įskaitant: CD8 + T limfocitus, makrofagus ir inkstų ląsteles (18).
14
2 pav. Trys kačių imunodeficito viruso (KIV) infekcijos fazės (17).
Dėl stipraus ir pastovaus šeimininko antikūnų atsako (taškuota linija), kuris prasideda pirminės fazės metu ir išlieka visos infekcijos metu, KIV antikūnų aptikimas yra pagrindinis rodiklis dabartiniuose diagnostikos testuose. CD4 + limfocitų (brūkšninė linija) skaičius, kuris KIV infekuotose katėse ilgainiui mažėja įprastai nėra naudojamas tyrimuose (17).
Didelės koncentracijos KIV viruso dalelės išskiriamos kartu su seilėmis. Pagrindinis perdavimo būdas yra per įkandimo žaizdas. Tiriant laboratorijoje laikomas kates nustatyta, kad KIV gali būti perduodamas iš motinos, kačiukams, tačiau tai rečiau pasitaiko natūralioje aplinkoje. Nors dažniausiai pasitaikantis žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) perdavimas - lytinis, kačių imunodeficito virusui tai nėra įprastas plitimo kelias, tačiau užkrėstų kačių spermoje retarčiais randama viruso dalelių (2).
1.2.3 Klinikiniai simptomai
Priešingai nei žmonių imunodeficito virusas (ŽIV), kačių imunodeficito virusas KIV dažniausiai nesukelia ūmių klinikinių simptomų. Tiek KLV, tiek KIV infekcijos yra lėtinio pobūdžio ir išsivysto palaipsniui, per skirtingas ligos stadijas. Abiejų infekcijų atveju pirmiausiai pasireiškia ilga besimptomė fazė, kurios metu katėms nepasireiškia jokie klinikiniai požymiai (10). Pagrindinė KIV pasekmė užkrėstame organizme yra imunosupresija (19). Klinikiniai požymiai priklauso nuo antrinių virusinių, bakterinių ar grybelinių infekcijų, liga dažniausiai pasireiškia stomatitu, neoplazija, akių pažeidimais dėl uveito ar chorioretinito, anemija ir leukopenija, inkstų nepakankamumu, apatinių šlapimo takų ligomis ar endokrinopatijomis (20). Kačių savininkai neretai šios infekcijos nepastebi. Po pirmųjų ligos požymių katėms pasireiškia ilgas besimptomis laikotarpis, kuris gali trukti metų metus. Per šį laiką atsiranda progresuojanti imuninės sistemos disfunkcija. Tai lemia dažnesnes lėtinės uždegiminės būklės ir oportunistinės infekcijas (2) Tačiau vyresnio amžiaus KIV neigiamos katės taip pat gali turėti panašių klinikinių
15 požymių dėl kitų priežasčių, todėl tikrasis KIV infekcijos poveikis kačių sveikatai nėra tiksliai apibrėžtas (20).
Tiek KLV, tiek KIV infekuotos katės gali gyventi daugelį metų tinkamai prižiūrėdamos ir vyresniame amžiuje gali gaišti dėl priežasčių, visiškai nesusijusių su šiomis retrovirusinėmis infekcijomis (2).
1.2.4 Diagnozavimas
Galimos kelios diagnozavimo galimybės patvirtinti infekciją. Didelės koncentracijos virusas kraujyje aptinkamas PGR metodu per 2 savaites nuo infekcijos pradžios. Virusų kultūra yra auksinis KIV infekcijos nustatymo standartas, tačiau įprastai jis nėra atliekamas. Taip pat galima atlikti pakartotiną tirpaus antikūno testą (ekspres), geriausia naudojant kito gamintojo testą (2). Imuno fermentinės analizės tyrimas (IFA) nustato antikūnus prieš įvairius virusinius antigenus, tačiau vieno tyrimo metu buvo nustatyta, kad jie yra mažiau jautrūs ir specifiniai, nei kiti klinikiniai tyrimai (21).
KIV Ab testą rekomenduojama atlikti jaunesniems kaip 6 mėnesių kačiukams. Kačiukai iki 12 savaičių gali įgyti pasyvius antikūnius nuo motinos, kuri buvo užkrėsta ar vakcinuota. Jeigu KIV rezultatas teigiamas, kačiukus pakartotinai reikia ištirti po 8-12 savaičių. Jei rezultatas neigiamas, tuomet maža tikimybė, kad kačiukas užsikrėtęs (22). Kadangi teigiamo testo pasekmės yra reikšmingos, rekomenduojama atlikti pakartotinius tyrimus, ypač mažos rizikos ar besimptomiams pacientams, kuriems klaidingai teigiamų rezultatų galimybė yra didesnė. Neigiami testų rezultatai yra patikimi dėl didelio testų jautrumo ir mažo infekcijos paplitimo daugumoje populiacijų (2).
1.2.5 Gydymo galimybės. Interferonas alfa.
Abi infekcijas sunku gydyti, nes antivirusiniai vaistai, kurie yra veiksmingi prieš šiuos virusus yra toksiški arba turi stiprių šalutinių poveikių. Retrovirusai išlieka užkrėstose ląstelėse ir sukelia stiprų imunodeficitą, kuris pasireiškia sunkiomis antrinėmis infekcijomis, bei jų komplikacijomis, todėl gydymo nauda šioje fazėje nėra tokia didelė, kaip galima būtų tikėtis. Būtent dėl šios priežasties, kai katės yra užsikrėusios šiom infekcijom, geriausias pasirinkimas yra gydyti klinikinius simptomus (23).
Užkrėstoms katėms gydyti buvo išbandytas ne vienas terapijos tipas: RT inhibitoriai (kaip nukleozidų analogai, kurie yra plačiausiai naudojami), nukleotidų sintezės inhibitoriai, receptoriai homologai / antagonistai, integrazės inhibitoriai ir interferonai (23). Specialių imuninių moduliatorių, tokių kaip interferonas, naudojimas gydyme yra tinkamas pasirinkimas,
16 nes jie gali pastiprinti įgimtą imunitetą. Tai padeda ne tik sumažinti antrines infekcijas, kurios išsivysto retrovirozės metu, bet taip pat pasitarnauja siekiant sumažinti viruso replikaciją ir plitimą tikslinėse ląstelėse bei organuose (24).
Interferonas α (IFN-α) yra imunomoduliuojanti molekulė, kuri tyrimuose in vitro parodė, kad jos panaudojimas gydyme mažina infekcines viruso daleles. Vienoje Ispanijos klinikoje buvo atliktas metus trukęs tyrimas, kurio tikslas stebėti klinikinių simptomų ir infekcijos progresą natūraliai užsikrėtusių KLV ir KIV kačių, kurioms buvo taikomas gydymas rekombinantiniu žmogaus interferonu alfa (rHuIFN-α). Tyrime dalyvavo dvidešimt septynios KLV infekuotos katės (KLV +) ir 31 KIV infekuota katė (KIV +). Savininkams buvo nurodyta gyvūnui oraliai suduoti po 1 mL 60 TV rHuIFN-α/ml per parą, keturis mėnesius iš eilės. Kraujo mėginiai buvo paimti tyrimo pradžioje, gydymo viduryje, gydymo pabaigoje ir po 6–10 mėn. praėjus po gydymo. Gyvūnų būklė gydymo eioje, naudojant rHuIFN-α stipriai pagerėjo, lyginant su pradine ligos būkle. Daugeliui gyvūnų poveikis išliko viso tyrimo metu (15 iš 16 KLV + simptominių kačių; 20 iš 22 KIV + simptominių kačių) žymiai pagerėjo bendra gyvūno būklė. Nustatyta, kad KLV + kačių plazmos antigenemija (p27CA), atvirkštinės transkriptazės (RT) aktyvumas, proviruso aktyvumas sumažėjo gydymo viduryje ir gydymo pabaigoje, tačiau vėl padidėjo praėjus 6-10 mėn. po gydymo („priešingas efektas“). Antigenemijos lygis ir RT aktyvumas buvo mažesnis už aptikimo ribas KIV + katėms, o proviruso aktyvumas buvo mažesnis KLV + katėms. Apibendrinant šie rezultatai rodo, kad rHuIFN-α yra geras pasirinkimas gydyti KLV + kates, tačiau dėl „priešingo efekto“ pastebėto po gydymo nutraukimo, siūloma atlikti papildomus tyrimus, siekiant išaiškint jo įtaką tolimesniam infekcijos progresavimui (24).
Ne vienas tyrimas parodė teigiamą gydymo rekombinantiniu žmogaus IFN alfa poveikį katėms, eksperimentiškai KLV užkrėstoms katėms. Šie poveikiai apima bendrą savijautos pagerėjimą (pvz.: padidėjusį apetitą, svorio augimą, sumažėjusią letargiją) ir padidėjusį raudonųjų kraujo ląstelių kiekį, tačiau gydymas viremijos lygiui įtakos neturi. Gydymas kitais antivirusiniais preparatais nepasiteisino ir teigiamų rezultatų nedavė (25).
1.2.6 Profilaktika
Dėl tokių pačių piežasčių kaip KLV, vakcinacija nuo KIV paprastai taip pat nerekomenduojama namuose bei prieglaudose, kur katės laikomos po vieną ar atskirai. Be to, dėl vakcinos sukeltų teigiamų antikūnų tyrimų rezultatų prieglaudoms ateityje gali būti sunku patvirtinti tikrąją vakcinuotų kačių infekcijos būklę KIV atžvilgiu (2). Naujojoje Zelandijoje atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad Fel-O-Vax® KIV vakcina nėra veiksminga užkertant kelią
17 KIV infekcijai tarp namuose auginamų kačių. Kadangi vakcinuotos Fel-O-Vax® KIV katės gali užsikrėsti kitais aplinkoje cirkuliuojančiais virusais, KIV infekcijos būklę reikia stebėti ne tik prieš pirmą gyvūno skiepą, bet ir prieš kiekvieną kasmetinę revakcinaciją (20).
1.2.7 KIV ir KLV prevencija prieglaudoje
KLV ir KIV skiriasi nuo kitų prieglaudose svarbių infekcinių ligų, tokių kaip panleukopenijos viruso, kaliciviruso ar herpes viruso, nes retrovirusus lengva dezaktyvuoti įprasta dezinfekcija ir jie nėra platinami netiesioginio kontakto būdu. Tačiau KLV ir KIV efektyviai jatrogeniškai pernešami nedideliu kiekiu užterštų kūno skysčių, ypač krauju arba seilėmis. (26). Dėl šios priežasties chirurginiai instrumentai ir adatos niekada neturėtų būti naudojami katėms pakartotinai jų nedezinfekavus, net toms, kurios yra toje pačioje vadoje. Taip pat ir visi endotrachėjiniai vamzdeliai, odontologijos instrumentai ir kita potencialiai užteršta įranga turėtų būti dezinfekuojami tarp kiekvieno paciento, net tarp kačių iš tos pačios aplinkos ar vados (2)
Maksimaliai padidinti retrovirusinės infekcijos prevenciją galima veterinarijos gydytojams bendradarbiaujant su gyvūnų savininkais, bei prieglaudomis. Tyrimų ir skiepijimo protokolai, darbuotojų švietimas ir naminių gyvūnų savininkų švietimas gali padėti sustabdyti šių infekcijų plitimą. Užkrėstų kačių identifikavimas ir atskyrimas nuo sveikų yra laikomas efektyviausiu naujų infekcijos atvejų prevencijos metodu. Tiksli infekcijos diagnozė yra svarbi tiek užkrėstoms, tiek neužkrėstoms katėms. Laikant sergančias kates kartu su sveikomis, jos gali būti lengvas užkrato šaltinis sveikoms katėms. Kadangi sergančių kačių priežiūra ir gyvenimo būdas stipriai skiriasi nuo įprastinio katės gyvenimo, neteisingai diagnozavus šį susirgimą sveikai katei, gali nukentėti jos gyvenimo kokybė (2).
18
TYRIMO MEDŽIAGOS IR METODIKA
2.1. Tyrimo objektas
Tyrimas buvo atliekamas 2020 metais liepos – lapkričio mėnesiais, „X“ ir „Y“ Kauno prieglaudose.
Prieš pradedant tyrimą buvo apskaičiuotas reikalingas mėginių kiekis, kad būtų nustatytas mažiausiai 50 proc. paplitimas atskiroje prieglaudoje. Reikalingų mėginių skaičius apskaičiuojamas pagal formulę: 50 × kačių skaičius prieglaudoje / 100
Apskaičiuota, kad norint ištirti 50 proc. ligos paplitimą kiekvienoje prieglaudoje iš X prieglaudos reikia paimti 40 mėginių, o iš Y prieglaudos mažiausiai 20 mėginių.
Iš viso ištirta 61 katė (40 „X“ prieglaudoje ir 21 „Y“ prieglaudoje). Darbas buvo atliktas norint nustatyti KIV/KLV paplitimą bešeimininkių kačių populiacijoje, taip pat šioms ligoms pasireiškusius būdingiausius simptomus. Tyrimo metu buvo surinkti, susisteminti ir išanalizuoti duomenys nuo liepos iki gruodžio mėnesio. Ligos diagnostikai buvo pasirinkta naudoti pilną kraują, atliekant BIONOTE FIV Ab/FeLV Ag ekspres testus. Atliekant tyrimą buvo surinkta informacija apie gyvūną: orientacinis jo amžius, gyvūno lytis, bei klinikinės apžiūros duomenys, taip pat visa papildoma informacija, kurią pateikė prieglaudos darbuotojai. Taip pat atsitiktine tvarka paimtas kraujas morfologiniams ir biocheminiams tyrimams iš 10 X ir 10 Y prieglaudų kačių.
3pav. Tyrimo schema
Informacijos apie X ir Y prieglaudą ir jose laikomus
gyvūnus rinkimas Gyvūnų pasirinkimas atsitiktine tvarka Gyvūnų pasirinkimas atsitiktine tvarka Klinikinė X prieglaudoje laikomų kačių apžiūra Klinikinė Y prieglaudoje laikomų kačių apžiūra Kraujo mėginių paėmimas ligų nustatymui Atsitiktinis kraujo mėginių paėmimas morf. Ir biochem. tyrimui N=10 Duomenų analizė Kraujo mėginių paėmimas ligų nustatymui Atsitiktinis kraujo mėginių paėmimas morf. Ir biochem. tyrimui N=10
19
2.2. Laikymo sąlygos prieglaudose
X prieglaudoje gyvūnai laikomi tiek narvuose, tiek laisvai kambariuose. Iš viso X prieglaudoje yra apie 150 kačių, iš kurių apie pusė laikoma namų globoje (daugiausiai jauni, nevakcinuoti kačiukai). Prieglaudos patalpose yra laikoma 80 kačių. Prieglaudos patalpose yra trys kambariai, kuriuose yra po keletą narvų. Gyvūnai pagal amžių ar klinikinę būklę kambariuose nėra suskirstyti, tačiau stipriausius klinikinius požymius turintys gyvūnai laikomi narvuose. Infekcinių ligų kontrolė prieglaudoje atliekama, sergantiems gyvūnams atliekami virusinėms ligoms nustatyti skirti ekspres testai, o kačiukai prieš patenkant į naujus namus yra vakcinuojami kompleksine vakcina nuo kačių kalicivirozės, kačių rinotracheito ir kačių panleukopenijos virusinių infekcijų.
Y prieglaudoje yra laikomi tiek šunys, tiek katės. Iš viso laikoma apie 40 kačių. Katės laikomos atskiroje patalpoje, dideliuose narvuose, kuriuose suskirstyta po 5-9 gyvūnus. Suskirstymas narvuose yra visiškai atsitiktinis, kiekviename narve laikomos įvairaus amžiaus, skirtingos lyties katės, taip pat kliniškai sveikos katės laikomos kartu su akivaizdžius klinikinius simptomus turinčiomis katėmis. Tačiau viena katė, kuriai atvykus į prieglaudą nustatytas užsikrėtimas KLV, laikoma atskirame narve.
2.3. Klinikinis gyvūno tyrimas
Klinikinis gyvūno tyrimas buvo atliekamas kiekvienai tirtai katei, apžiūrėta bendra gyvūno būklė, apžiūrint dantis nustatytas apytikris gyvūno amžius. Apžiūrimas gyvūno kailis, oda, gleivinių spalva, stebima ar nėra išskyrų iš šnervių ar akių. Gyvūnams, kuriems buvo akivaizdūs klinikiniai simptomai buvo matuojama temperatūra. Taip pat surinkta anamnezė iš prieglaudų darbuotojų apie gyvūnų apetitą, bei tuštinimąsi.
2.4. Mėginių surinkimas
Šiuo atveju tiriamoji medžiaga buvo pilnas kraujas paimtas iš V. cephalica, naudojant 23G dydžio mėlyną adatą. Gyvūno koja ties alkūne užveržta, punkcijos vieta dezinfekuota Kutasept L dezinfekciniu skysčiu, kraujas surinktas į testo komplekte esantį antikoaguliantinį mėgintuvėlį. Kraujas biocheminiams tyrimams surinktas į mėgintuvėlį be antikoagulianto. Morfologinis ir biocheminis kraujo tyrimas buvo atliktas 10-iai X prieglaudos ir 10-iai Y prieglaudos kačių. Morfologiniams tyrimams atlikti naudotas Mindray kraujo tyrimo aparatas, biocheminiams Reflotron PLUS kraujo analizatorius.
20
2.5. Diagnostika
Diagnozavimui naudotas BIONOTE KIV Ab/KLV Ag greitasis testas – tai chromatografinis imunotestas, skirtas kokybiškam kačių imunodeficito viruso antikūnių ir kačių leukemijos viruso antigenų nustatymui kačių kraujyje, serume ar plazmoje. (27). Testą sudaro antikoaguliantinis mėgintuvėlis, į kurį imamas kraujas, vienkartinis kapiliarinis vamzdelis su kuriuo paimama apie 10 mikrolitrų kraujo, bei analizės skiediklis. Testai atlikti ne vėliau, kaip 10 min. po mėginių surinkimo.
4pav. KLV teigiamas ekspres testas (autoriaus nuotrauka)
2.6. Statistinė duomenų analizė
Duomenys rinkti ir susisteminti Microsoft Excel programoje. Ši programa naudota ir diagramų bei lentelių braižymui. Statistinei analizei atlikti naudota IBM SPSS Statistics Subscribtion programa. Apskaičiuotas patikimumas, koreliacija tarp sergamumo ir amžiaus bei sergamumo ir lyties. . Reikšmingas skirtumas tarp palyginamų grupių laikomas, kai p<0,05.
21
TYRIMŲ REZULTATAI
3.1. Sergamumas „X“ ir „Y“ prieglaudose
5pav. Sergamumas X ir Y prieglaudose
Šio tyrimo metu iš viso tirta 61 katė, iš jų rečiau nustatyta KIV infekcija (6,6 proc. (PI 95proc. 1,82-15,95)), šiek tiek dažniau KLV nustatyta 16,4 (PI 95 proc. 8,15-28,09) proc., o 77 proc. nenustatyta nei KIV, nei KLV, tačiau ligų pasireiškimas tarpusavyje nesiskyrė (p>0,05). (5 pav.)
22 22,5 proc. (PI 95proc. 10,84-38,45), „X“ prieglaudoje tirtų gyvūnų buvo nustatyta KLV, 5 proc. (PI 95 proc. 0,61-16,92) nustatyta KIV, o 72,5 proc. tirtų ligų nenustatyta. Perskaičiavus į užsikrėtimo dažnį tarp visų X prieglaudoje laikomų kačių KLV užsikrėtimo dažnis 11,3 proc., o KIV – 2,5 proc. (6 pav.)
7pav. Procentinis sergamumas Y prieglaudoje
Iš „Y“ prieglaudoje tirtų gyvūnų rečiausiai nustatyta KLV 4,76 proc. (PI 95 proc. 0,12-23,82), sergamumas KIV pasireiškė dažniau - 9,53 proc. (PI 95proc. 1,18-30,38) tirtų kačių, o 85,71 proc. gyvūnų nenustatyta nei KIV, nei KLV. Perskaičiavus į užsikrėtimo dažnį tarp visų Y prieglaudoje laikomų kačių, KLV užsikrėtimo dažnis 2,5 proc., o KIV – 5 proc. (7 pav.)
3.2. Kačių sergamumas pagal amžių
1 lent. Gyvūnų skaičius amžiaus grupėse
Amžiaus grupė 1 2 3
Viso gyvūnų 45 14 2
Visa tiriamųjų imtis buvo suskirstyta į tris amžiaus grupes. 1 grupė: <1m – 4m., 2 grupė: 4m. -8m., 3 grupė: 8m. – 12m. Daugiausia tiriamųjų buvo 1-oje amžiaus grupėje (45), 2-oje amžiaus grupėje (14) apytikriai 3 kartus mažiau, nei 1-2-oje, o mažiausiai tiriamųjų 3-2-oje amžiaus grupėje (2) (1 lent.).
23
8pav. Sergamumas pagal amžiaus grupes
Didžiausias sergamumas KIV stebimas 2-oje amžiaus grupėje (4-8m.) – 2 atvejai, likusiose grupėse buvo po vieną KIV atvejį. KLV dažniausiai buvo nustatoma 1-ai amžiaus grupei priskirtoms katėms (<1-4m.) – 9 atvejai, vienas atvejis nustatytas 2-oje amžiaus grupėje, o 3-iai amžiaus grupei (8-12m.) priskirtoms katėms KLV nenustatytas. Daugiausiai sveikų kačių buvo 1-oje amžiaus grupėje – 35 katės, šiek tiek mažiau 2-oje amžiaus grupėje – 11 kačių, o 3-oje amžiaus grupėje – viena katė. (8pav.)
2 lent. Sergančių gyvūnų amžiaus vidurkis
N Vidurkis
KIV 4 6,5000
KLV 10 1,4740
Lentelėje matomas KIV ir KLV atvejų abejose prieglaudose skaičius, bei vidutinis sergančių gyvūnų amžius. KIV sirgusių gyvūnų amžiaus vidurkis 6,5 metų, o KLV 1,5 metų. (2 lent.)
3 lent. Koreliacija tarp ligų ir amžiaus
N Koreliacija Patikimumas
KIV ir amžius 61 0,338 0,008
KLV ir amžius 61 -0,185 0,157
Lentelėje matomas imties skaičius bei koreliacija tarp KIV/KLV ligų ir kačių amžiaus. Teigiama koreliacija (r=0,338) tarp KIV ir amžiaus rodo, kad didėjant amžiui auga
24 sergamumas KIV. Šie duomenys yra patikimi p<0,05 (0,008). Neigiama koreliacija (-0,185) tarp KLV ir amžiaus rodo, kad kuo jaunesnis gyvūnas tuo didesnis sergamumas KLV, tačiau šie duomenys nėra statistiškai patikimi, p>0,05 (0,154). (4 lent.)
3.3. Ligų pasiskirstymas pagal lytį “X” ir “Y” prieglaudose
Atliekant tyrimą gyvūnai buvo suskirstyti pagal lytį į dvi grupes: patinus ir pateles. Iš 61 tirto gyvūno buvo 39 patelės ir 22 patinai.
4 lent. Gyvūnų sergamumo pasiskirstymas pagal lytį
Lytis KIV KLV KIV/KLV neigiama
F 0 6 32
M 4 4 14
9 pav. Bendras prieglaudose tirtų gyvūnų sergamumas pagal lytį
Grafike matoma, kad kačių imuno deficito virusas nustatytas tik patinams (6,56 proc.), kačių leukemijos virusas nustatytas tiek patelėms (9,84 proc.), tiek patinams (6,56 proc.). Sveikų patinų (22,95 proc.) nustatyta perpus mažiau nei sveikų patelių (52,46 proc.). (9pav.)
25
10pav. Gyvūnų sergamumas suskirsčius pagal lytį X prieglaudoje
Iš „X“ prieglaudoje tirtų kačių, didžioji dalis sveikų buvo patelės – 34,43 proc., o sveikų patinų – 11,48 proc.. Nedidelis skirtumas tarp KLV sergančių kačių lyties, patelių – 8,2, o patinų – 6,56 proc. Iš dviejų KIV teigiamų kačių abu sirgę gyvūnai – patinai, KIV teigiamų patelių tyrimo metu nenustatyta. (10 pav.).
26 Iš „Y“ prieglaudoje tirtų kačių nustatyta 18,03 proc. sveikų patelių, bei 14,48 proc. sveikų patinų. Vienintelis KLV teigiamas gyvūnas nustatytas šioje prieglaudoje – patelė (1,64 proc.), o du KIV teigiami – patinai (3,28 proc.). (11 pav.)
12 ir 13 pav. Procentinis sergamumas X prieglaudoje tarp patinų ir patelių
„X“ prieglaudoje sveikų patelių (52,5 proc.) buvo daugiau nei sveikų patinų (17,5 proc.). Taip pat daugiau KLV teigiamų gyvūnų buvo patelių (15 proc.), nei patinų (10 proc.). „X“ prieglaudoje KIV teigiami nustatyti tik patinai (5 proc.) (12 ir 13 pav.)
14 ir 15 pav. Procentinis sergamumas Y prieglaudoje tarp patinų ir patelių
Didesnė dalis „Y“ prieglaudoje ištirtų sveikų kačių buvo patelės (52,4 proc.), patinų kiek mažiau (33,3 proc.). „Y“ prieglaudoje KIV nustatytas tik patinų tarpe (9,5 proc.), o KLV tik patelių tarpe (4,8 proc.). (14 ir 15pav.)
N Koreliacija Patikimumas
KIV ir lytis 61 0,341 0,007
KLV ir lytis 61 0,021 0,873
27 Lentelėje matomas imties skaičius (61), bei koreliacija tarp KIV/KLV ir tirtų kačių lyties. Kadangi patikimumas p<0,05 (0,007), galima teigti, jog prieglaudose tirų kačių sergamumas KIV priklauso nuo lyties, tačiau KLV priklausomybė nuo lyties nėra statistiškai patikima p>0,05 (0,873), t.y. gautuose tyrimų rezultatuose kačių sergamumas KLV beveik nekoreliuoja su jų lytimi. (5 lent.)
3.4. Simptomų pasireiškimas prieglaudose tirtoms katėms
Atliekant šį tyrimą papildomai nuspręsta stebėti šiuos klinikinius požymius: bendrą silpnumą bei vangumą, viduriavimą, išskyras iš akių ir konjunktyvitą, pakilusią kūno
temperatūrą, bei gyvūnus be klinikinių požymių.
16pav. Simptomų pasireiškimas visiems tirtiems gyvūnams
Iš 61 tirtos katės 20 (32,8 proc.) kačių nepasireiškė jokie klinikiniai simptomai, 16 (26,2 proc.) pasireiškė bendras silpnumas, gyvūnas buvo vangus, ar atsisakė valgyt. Viduriavimas pasireiškė rečiausiai – 9 (14,8 proc.) katėms, o dažniausias nustatytas simptomas pasireiškęs 23 (37,7 proc.) katėms buvo išskyros iš akių, konjunktyvos paraudimas. Kiek rečiau pasireiškęs simptomas – karščiavimas, nustatytas 13 (21,3 proc.) kačių. (16 pav.)
28
17pav. Simptomų pasireiškimas X prieglaudoje
Didžiausias procentas kačių „X“ prieglaudoje buvo be simptomų (42,5 proc.), tolygiai pasiskirstė vangių bei karščiuojančių kačių procentinė dalis (30 proc.), viduriuojančių kačių nustatyta 20 proc., o mažiausiai buvo kačių, kurioms pasireiškė konjunktyvitas, išskyros iš akių (17,5 proc). (17 pav.)
29 Dažniausiai pasireiškęs simptomas „Y“ prieglaudoje tirtoms katėms buvo konjungtyvitas, išskyros iš akių (76,2 proc.), mažiau nustatyta vangių (19 proc.) ir besimptomių (14,3 proc.) kačių. Rečiausiai matomas simptomas buvo viduriavimas (4,8 proc.). (18pav.)
3.5 Kraujo tyrimų analizė
6 lent. KIV/KLV teigiamų kačių morfologiniai kraujo rodiklių analizė
Kraujo rodiklis Min Max Vidurkis
Paklaida Norma LEU (x109/L) 0,7 7,5 4,700 0,7787 5,5-19,5 Lymf# (x109/L) 0,5 2,6 1,490 0,2041 0,8-7,0 Mon# (x109/L) 0,0 0,6 0,290 0,0674 0,0-1,9 Gran# (x109/L) 0,1 5,3 2,920 0,6802 2,1-15,0 Lymf (%) 17,3 91,2 41,720 7,9938 12,0-45,0 Mon (%) 3,5 12,2 5,970 0,8554 2,0-9,0 Gran (%) 5,3 75,1 52,310 7,7203 35,0-85,0 ERI (x1012/L) 3,17 7,85 5,7250 0,47392 4,60-10,00 Hg (g/L) 48,0 121,0 83,800 6,9854 93-153 Ht (L/L) 0,156 0,346 0,25080 0,018957 0,280-0,490 MCV (fL) 40,1 50,4 44,410 1,3646 39-52 MCH (pg) 13,0 17,5 14,780 0,5278 13,0-21,0 MCHC (g/L) 307,0 349,0 331,800 4,3838 300-380 RDW 15,2 19,2 16,770 0,3801 14,0-18,0 TROMB 32,0 349,0 201,900 39,5931 100-514
7 lent. KIV/KLV neigiamų kačių kraujo rodiklių analizė
Kraujo rodiklis Min Max Vidurkis
Paklaida Norma LEU (x109/L) 5,7 15,4 11,070 1,2797 5,5-19,5 Lymf# (x109/L) 1,4 3,0 2,120 0,2043 0,8-7,0 Mon# (x109/L) 0,2 1,2 0,650 0,1258 0,0-1,9 Gran# (x109/L) 4,1 11,2 8,300 0,9963 2,1-15,0 Lymf (%) 16,1 24,1 20,190 1,0382 12,0-45,0 Mon (%) 3,8 7,8 5,520 0,5957 2,0-9,0 Gran (%) 70,6 80,1 74,290 1,2859 35,0-85,0 ERI (x1012/L) 5,12 8,51 6,5980 0,45888 4,60-10,00 Hg (g/L) 72 129 95,70 7,778 93-153 Ht (L/L) 0,208 0,390 0,28420 0,024466 0,280-0,490 MCV (fL) 37,8 48,3 42,750 1,2681 39-52 MCH (pg) 12,9 15,8 14,380 ,3633 13,0-21,0 MCHC (g/L) 299 367 329,60 6,179 300-380 RDW 13,7 17,4 16,060 ,4306 14,0-18,0 TROMB 22 144 85,10 16,096 100-514
Lentelėse matomi kraujo rodiklių mažiausia ir didžiausia reikšmės, vidurkių paklaida, apskaičiuoti kraujo rodiklių vidurkiai KIV/KLV atžvilgiu teigiamų kačių (1 lent.), bei KIV/KLV atžvilgiu neigiamų kačių kraujo su normomis (2 lent.). Ryškus skirtumas matomas WBC rodiklio,
30 KIV/KLV teigiamų kačių – 4,7, o neigiamų kačių – 11,07, t.y. apie 2,4 karto mažiau nei KIV/KLV neigiamų kačių kraujyje ir žemiau normos ribų. Raudonųjų kraujo kūnelių, hemaglobino ir
hematokrito rodiklių vidurkiai yra mažesni KIV/KLV teigiamų kačių grupėje. (6 ir 7 lent.)
8 lent. KIV/KLV teigiamų kačių biocheminių kraujo rodiklių analizė
Min Max Vidurkis Norma
Rodiklis Paklaida GLU (mmol/l) 2,30 8,12 4,7040 0,66058 3,94 – 7,55 KREA (mikromol/l) 45,6 70,5 62,720 3,0182 <159 ALT (U/l) 249 738 409,20 60,873 <111 AST (U/l) 100 336 215,80 34,767 <104
Gliukozės kiekio vidurkis KIV/KLV teigiamų kačių kraujyje yra 4,7 mmol/l, o kreatinino 62,7 mikromol/l, abu šie rodikliai yra normos ribose. GPT (409 U/l) kiekis kraujyje beveik 4 kartus viršija normos ribas, o GOT (215,80 U/l) KIV/KLV teigiamų kačių kraujyje apie du kartus viršija normos ribas (8 lent.)
9 lent. KIV/KLV neigiamų kačių biocheminių kraujo rodiklių analizė
Min Max Vidurkis Norma
Rodiklis Vidurkis GLU (mmol/l) 5,30 8,12 6,6280 0,41277 3,94 – 7,55 KREA (mikromol/l) 64,9 145,0 104,960 11,2210 <159 ALT (U/l) 36 167 93,20 15,580 <111 AST (U/l) 35 134 73,80 12,317 <104
KIV/KLV neigiamų kačių gliukozės kiekio vidurkis kraujyje (6,63 mmol/l) yra aukštesnis nei KIV/KLV teigiamų kačių kraujyje nustatytas vidurkis. Tiek CREA (104,9 mikromol/l), tiek GPT (93,2 U/l) ir GOT (73,8 U/l) kraujo rodiklių vidurkiai neviršija normos ribų. (9 lent.)
31
REZULTATŲ APTARIMAS
Atlikus tyrimą nustatyta, kad iš 61 tirtos katės buvo nustatytos 4 KIV teigiamos ir 10 KLV teigiamų kačių, mišri infekcija šio tyrimo metu nenustatyta. Šis tyrimas parodė, kad mišri infekcija KIV ir KLV nėra dažna tarp „X“ ir „Y“ prieglaudoje gyvenančių kačių. Tačiau literatūroje rašoma, kad mišri KIV ir KLV infekcija nėra retai pasitaikanti. Aprašytame tyrime nustatyta, kad sergamumas mišria infekcija gali siekti iki 0,7proc. (15).
Tyrimo metu gyvūnai buvo suskirstyti pagal lytį į dvi grupes: patinus ir pateles. Kačių imunodeficito virusas buvo diagnozuotas 4 patinams, o kačių leukemijos virusas nustatytas 7 patelėms ir 4 patinams. Atlikus skaičiavimus nustatyta, kad KIV priklausomybė nuo lyties yra statistiškai reikšminga (p<0,05), tačiau skaičiavimai nepatvirtino KLV priklausomybės nuo lyties (p>0,05). Literatūroje aprašomuose anksčiau atliktuose tyrimuose nustatyta, kad vidutiniškai 90proc. KIV užsikrėtusių gyvūnų yra patinai. Spėjama, kad toks pasiskirstymas galėtų priklausyti nuo to, kad KIV teigiamos katės turėjusios galimybę išeiti į lauką, dažnai kovodavo su kitomis laukinėmis katėmis, buvo gydomos nuo katės įkandimo žaizdos, ar susidariusių abscesų (15). Kova yra paplitęs elgesys, ypač tarp kačių patinų siekiant apginti teritorijas ir nustatyti socialines hierarchijas (27). Japonijoje atlikti tyrimai įrodė, kad KIV teigiamų patinų buvo 14,3 proc. (81/565) ir tai yra ženkliai didesnis nei KIV teigiamų patelių 5 proc., (26/523) P<0,01. Tačiau KLV teigiamų patinų infekcijos dažnis buvo 3,7 proc. (21/565) ir 2,1 proc. (11/523) patelių, todėl reikšmingo skirtumo nebuvo pastebėta (28).
Pagal amžių gyvūnai buvo suskirstyti į 3 amžiaus grupes. Pirma amžiaus grupė: jaunesni nei 1-erių metų amžiaus - 4 metų amžiaus gyvūnai. Antroji amžiaus grupė sudaryta iš gyvūnų nuo 4 metų iki 8 metų amžiaus ir trečioji amžiaus grupė nuo 8 metų iki 12 metų. Didžiausias sergamumas KLV buvo nustatytas 1-oje amžiaus grupėje – 9 gyvūnams. KIV dažniau nustatytas antrai amžiaus grupei priskirtoms katėms (3). Didžiausia dalis sveikų gyvūnų buvo 1-oje amžiaus grupėje – 35 gyvūnams. „X“ ir „Y“ prieglaudose atlikto tyrimo metu nustatyta, kad KIV sirgusių gyvūnų amžiaus vidurkis 6,5 metų, o KLV 1,5 metų. Literatūros šaltiniuose rašoma, kad nustatyta jog vidutinis KIV teigiamų kačių amžius yra 10 metų, tačiau amžiaus, kai įvyko pirminė KIV infekcija, nustatyti tiksliai nebuvo įmanoma. Tyrimai rodo, kad po užsikrėtimo retrovirusine infekcija seka ilgas latentinis periodas, kurio metu katėms nepasireiškia jokie klinikiniai simptomai. Ši prielaida paremta pastebėjimu, kad vidutinis besimptomių KIV teigiamų kačių amžius buvo trys metai, kai vidutinis klinikinius simptomus turinčių KIV teigiamų kačių amžius – 10 metų (15). Santa Katarinos valstybinio universiteto (UDESC) veterinarijos klinikoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad vidutinis KIV teigiamų kačių amžius – apie 5,3 metus, o KLV – 3,2 metai (19).
32 Literatūroje rašoma, kad dažniausiai su šiomis virusinėmis infekcijomis siejami klinikiniai požymiai yra: sunkus stomatitas, gingyvitas, pasitaikančios kartais arba nuolatinės oportunistinės infekcijos, limfoma ir kiti piktybiniai navikai. Įvairūs nespecifiniai ligos požymiai, kai priežastis nėra aiški po pirminio tyrimo. (29, 30). Taip pat yra nustatytas ryšys tarp lėtinio inkstų nepakankamumo ir sergamumo šiomis infekcijomis (31). Šio tyrimo metu buvo pasirinkta stebėti 4 klinikinius požymius: bendrą silpnumą ir vangumą, viduriavimą, išskyras iš akių bei konjunktyvitą, pakilusią temperatūrą. Dažniausias nustatytas simptomas pasireiškęs 23 (37,7 proc.) katėms buvo išskyros iš akių, konjunktyvos paraudimas. Rečiausiai pasireiškė viduriavimas - 9 (14,8 proc.) katėms. Kolumbijoje atlikto tyrimo metu buvo nustatyti pagrindiniai klinikiniai požymiai sergant KIV ir KLV, bei jų pasireiškimo dažnis. Jokie klinikiniai požymiai nepasireiškė 54 proc. iš tirtų gyvūnų, 11 proc. gyvūnų buvo prastos bendros būklės, turėjo šiurkštų kailį ar buvo vangūs, 8 procentams gyvūnų nustatytas gingyvitas, 7 proc. viduriavimas, o konjunktyvitas nustatytas 2 proc. iš tirtų kačių. (5).
Interpretuojant kraujo morfologinių tyrimų rezultatus įtariant KIV/KLV infekciją svarbiausia atkreipti dėmesį į LEU, ERI, HCT, HGB parametrus. Atlikus tyrimą nustatyta, kad leukocitų kiekis sergančių kačių kraujyje yra maždaug 2,4 karto mažesnis nei šiomis virusinėmis infekcijomis nesergančių kačių kraujyje. Taip pat anemija dažniau nustatyta KIV/KLV teigiamoms katėms, nei katėms kurioms šios infekcijos nenustatytos. KIV/KLV teigiamų kačių tarpe dažniausiai nustatytas kepenų parametrų pokytis, šie rodikliai viršijo normas vidutiniškai 3 kartus, todėl galima daryti prielaidą, kad šiomis infekcinėmis ligomis sergančioms katėms dažnas kepenų nepakankamumo pasireiškimas. Šaltiniuose rašoma, kad sergančių kačių LEU kiekis kraujyje yra apie 22 proc. žemesnis nei kontrolinėje grupėje. Taip pat būdingas didelis citopenijos dažnis, pasireiškiantis mažu eritrocitų, neutrofilų ir trombocitų kiekiu KLV teigiamose imties grupėse, palyginti su kontroline grupe (33). Gliukozės koncentracija kraujyje buvo žymiai didesnė, palyginti su KIV ar KLV teigiamų kačių gliukozės kiekiu kraujyje. Ši išvada galėtų būti grindžiama didesniu cukrinio diabeto dažniu kontrolinėje grupėje, kuriai daugiausia priklausė katės tyrimams atvežamos dėl įvairių medicininių problemų. Šiame darbe atlikto tyrimo metu nustatyta, kad tiek KIV/KLV teigiamų kačių kraujyje, tiek neigiamų ačių kraujyje kreatinino kiekis nebuvo pakilęs. Šaltiniai teigia, kad Kreatinino koncentracija serume buvo reikšmingai didesnė KLV neigiamose katėse, tačiau kreatinino koncentracijos serume didėjimas yra siejamas su amžiumi, kadangi inkstų nepakankamumas yra labiau paplitusi liga vyresnių kačių tarpe. Ši išvada greičiausiai atspindi vyresnį kontrolinių kačių amžių ir greičiausiai nėra retrovirusinės infekcijos pasekmė. Žemesnio GPT ir GOT aktyvumo serume svarba KIV/KLV infekuotuose, palyginti su neinfekuotomis katėmis nėra aiški. Kepenų ligos yra dažna gyvūnų apsilankymo klinikose priežastis ir galėjo turėti įtakos šiems rodikliams (33).
33
IŠVADOS
1. Iš 61 tirtos katės KIV sergančių kačių nustatyta 6,6 proc., o užsikrėtimas KLV nustatytas 16,4 proc. kačių.
2. Užsikrėtimas KLV yra dažniau pasitaikantis „X“ prieglaudos susirgimas, o užsikrėtimas KIV dažniau nustatytas „Y“ prieglaudoje.
3. Vidutinis KIV sergančių kačių amžius 6,5m., KLVsergančių kačių vidutinis amžius 1,47m. Iš „X“ ir „Y“ prieglaudose tirtų kačių 100 proc.užsikrėtimas KIV nustatytas patinams (p<0,05), o KLV pasireiškimas tarp lyčių pasiskirstęs tolygiai.
4. Dažniausias nustatytas „X“ ir „Y“ prieglaudoje ištirtų kačių klinikinis požymis – konjunktyvitas, pasireiškė 37,7 proc. kačių, rečiausiai pasireiškė viduriavimas – 14,8 proc.
5. Limfopenia yra dažniausias pakitimas nustatomas KIV/KLV užsikrėtusių kačių kraujyje, kartu su anemija. Kepenų funkcijos nepakankamumas yra dažnas gretutinis KIV/KLV teigiamų kačių susirgimas.
34
LITERATŪROS ŠALTINIAI
1. Stavisky Jenny, Dean RS, Molloy MH, Prevalence of and risk factors for FIV and FeLV infection in two shelters in the United Kingdom. UK : s.n., 2011-2012. 2-5.
2. Julie Levy, Feline retrovirus management guidelines, American Association of Feline Practitioners, 2008. 300-316.
3. Grady H. Sheiton, DVM Rebecca M. Waltier, LV T . . Susan C. Connor, DVM Chris K. Grant. Prevalence of Feline Immunodeficiency Virus and Feline Leukemia Virus Infections in Pet Cats. USA : JOURNAL OF THE AMERICAN ANIMAL HOSPITAL ASSOCIATION, 1989. 25:7-12
4. Norrisa, ME Westman R Malikb and JM. Diagnosing feline immunodeficiency virus (FIV) and feline leukaemia virus (FeLV) infection: an update for clinicians. 2019. 47-55.
5. Ortega Carolina, Valencia AC, Duque-Valencia J, Ruiz-Saenz J. Prevalence and Genomic Diversity of Feline Leukemia Virus in Privately Owned and Shelter cats in Aburra Valley. USA 2020. 12, 464
6. DVM, Critical Care. FeLV: Feline Leukemia Virus Infection. [Online] 02 05, 2020. [Cited: 11 09, 2020.] https://criticalcaredvm.com/FeLV-feline-leukemia-virus-infection/.
7. Henry, Carolyn J. Cancer Management in Small Animal Practice. 2010. 232-232 8. Hofmann-Lehmann, Regina. Feline Leukaemia Virus Infection. 2018. 831–846
9. Cotter, S.M. Management of healthy feline leukemia virus-positive cats. J Am Vet Med Assoc, 1991, Vols. 199, 1470-1473.
10. Hartmann, Katrin. “Clinical aspects of feline retroviruses: a review.” Viruses vol. 4,11 2684-710. 31 Oct. 2012.
11. Bande F, Arshad SS, Hassan L, et al. Prevalence and risk factors of feline leukaemia virus and feline immunodeficiency virus in peninsular Malaysia. BMC Vet Res. Vol. 8:33 2012 Mar 22. 12. Westman Mark E, Malik Richard, Hall Evelyn, Sheehy Paul A, Norris Jacqueline M.
Comparison of three feline leukaemia virus (FeLV) point-ofcare antigen test kits using blood and saliva. Comparative Immunology, Microbiology and Infectious Diseases , 2017. 88-96 13. Natasa Tozon. Svete, Alenka Nemec. High prevalence of Feline Immunodeficiency Virus
(FIV) and Feline Leukemia Virus (FeLV) in Slovenia. Slovenia 2008. 58:2-3
14. Grosenbaugh DA. Efficacy of a nonadjuvanted recombinant FeLV vaccine and two inactivated FeLV vaccines when subject to consistent virulent FeLV challenge conditions. et al. s.l. : Biologicals , 2017. 76-80 .
15. Grant, Chris. K. Prevalence of feline immunodeficiency virus and feline leukemia virus infections in pet cats. 1989. 25:7-12.
35 16. Miller C, Boegler K, Carver S, MacMillan M, Bielefeldt-Ohmann H, VandeWoude S.
Pathogenesis of oral FIV infection. PLoS One, 2017. 12:9
17. Cotter SM, Hardy WD Jr, Essex M. Association of feline leukemia virus with lymphosarcoma and other disorders in the cat. Journal of the American Veterinary Medical Association, 01 Mar 1975, 166(5):449-454
18. Weaver, E.A. A detailed phylogenetic analysis of FIV in the United States. USA : PLoS One, 2010. 1-7.
19. Biezus G., G. Machado, Paulo E. Ferian, Ubirajara M. da Costa, L. Henrique H. da Silva Pereira, Jéssica A. Withoeft, Igor A. Coelho Nunes, Thiago R. Muller, T. Grima de Cristo, Renata A. Casagrande. Prevalence of and factors associated with feline leukemia virus (FeLV) and feline immunodeficiency virus (FIV) in cats of the state of Santa Catarina. Brazil : s.n., 2019. Vol. 63:17-21
20. Stickney A., S. Ghosh, N.J. Cave, M. Dunowska. Lack of protection against feline immunodeficiency virus infection among domestic cats in New Zealand vaccinated with the Fel-O-Vax® FIV vaccine. New Zealand : Veterinary Microbiology, 2020. Vol. 250
21. Levy, J.K., Crawford, P.C., Slater, M.R. Effect of vaccination against feline immunodeficiency virus on results of serologic testing in cats. Journal of the American Veterinary Medical Association, 2004, Vol. 225.
22. Arivet. arivet.com. [Online] [Cited: 11 09, 2020.] 1. http://arivet.com/leukemijos-ir-imunodeficito-nustatymo-testas-katems-FIV-abFeLV-ag/
23. Hartmann, K. Efficacy of antiviral chemotherapy for retrovirus-infected cats: What does the current literature tell us? . s.l. : Feline Med. Surg, 2015. 925-939
24. Gomez-Lucia, Esperanza. Follow-Up of Viral Parameters in FeLV- or FIVNaturally Infected Cats Treated Orally with Low Doses of Human Interferon Alpha. 2019. Vol. 9:845
25. Michael Day, C Taylor. vetstream-com. treat/felis/generics/interferon. [Online] [Cited: 11 21, 2020.] https://www-vetstream-com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/treat/felis/generics/interferon. 26. Druce J.D., Robinson W.F., Locarnini S.A., Kyaw-Tanner M.T., Sommerlad S.F., Birch C.J.
Transmission of human and feline immunodeficiency viruses via reused suture material. s.l. : Journal of Medical Virology, 1997, Vols. 13-18.
27. Wolski TR.,. Social behavior of the cat.. : Vet Clin North Am, 1982, Vols. 693-706.
28. Soichi Maruyama, Hidenori Kabeya, Ruriko Nakao, Shigeo Tanaka, Takeo Sakai, Xuenan Xuan, Yasuji Katsube , and Takeshi Mikami. Seroprevalence of Bartonella henselae, Toxoplasma gondii, FIV and FeLV Infections in Domestic Cats in Japan . Japan : s.n., 2003.Vol. 147-153
36 29. Westman Mark E, Malik Richard, Hall Evelyn, Norris Jacqueline M. Diagnosing feline
immunodeficiency virus (FIV) infection in FIV-vaccinated and FIV-unvaccinated cats using saliva. s.l. : Comparative Immunology, Microbiology and Infectious Diseases , 2016. Vol. 66-72
30. Caitlin E. Older, Márcia de Oliveira Sampaio Gomes, Aline Rodrigues Hoffmann, Mariel Dalmédico Policano, Camila Aparecida Cruz dos Reis, Adriano Bonfim Carregaro, Carlos Edua. Influence of the FIV Status and Chronic Gingivitis on Feline Oral Microbiota. 2020. Vol. 383
31. Kakanang Piyarungsri, Sahatchai Tangtrongsup, Atigan Thongtharb, Chollada Sodarat and Kuttaleeya Budsaya. The risk factors of having infected feline leukemia virus or feline immunodeficiency virus for feline naturally occurring chronic kidney disease.
32. Gleich S. and Hartmann K., Hematology and Serum Biochemistry of Feline Immunodeficiency Virus-Infected and Feline Leukemia Virus-Infected Cats, 2009
33. Fernanda V.A. da Costa, Hematological findings and factors associated with feline leukemia virus (FeLV) and feline immunodeficiency virus (FIV) positivity in cats from southern Brazil, 2012.Vol. 37.
