LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Justė Petrėnė
Campylobacter spp., išskirtų iš skirtingų šaltinių, atsparumas antimikrobiniams
vaistiniams preparatams
Antimicrobial resistance of Campylobacter spp. isolated from different sources
Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: lekt. Jurgita Aksomaitienė
2 DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Campylobacter spp., išskirtų iš skirtingų šaltinių, atsparumas antimikrobiniams vaistiniams preparatams“.
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)
3 Baigiamojo darbo recenzentas
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(vardas, pavardė) (parašas)
Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
4
TURINYS
SANTRUMPOS ... 5 SANTRAUKA ... 6 SUMMARY ... 7 1. ĮVADAS ... 8 2. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9 2.1. Campylobacter spp. savybės ... 92.2. Paukštienos užkrėtimas Campylobacter spp. ... 10
2.3. Kampilobakteriozė... 10
2.4. Campylobacter spp. būdingi antimikrobinio atsparumo vystymosi mechanizmai... 11
2.5. Kampilobakterijų antimikrobinis atsparumas paukštininkystėje ... 12
2.6. Kampilobakterijų antimikrobinis atsparumas klinikinėje medžiagoje ... 14
3. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 16
3.1. Tiriamosios medžiagos rinkimas ... 16
3.2. Mėginių paruošimas ir Campylobacter spp. aptikimas taikant klasikinius mikrobiologinius metodus ... 16
3.3. Mikroorganizmų DNR išskyrimas ... 17
3.4. Campylobacter spp. rūšies identifikavimas ... 17
3.5. Terpės su skirtingomis antibiotikų koncentracijomis ruošimas ir antimikrobinio atsparumo vertinimas ... 17
3.6. Statistinės analizės priemonės ir metodai ... 18
4. REZULTATAI ... 19
4.1. Campylobacter spp., išskirtos iš vištienos broilerių produktų... 19
4.2. Kampilobakterijų, išskirtų iš viščiukų broilerių produktų, antimikrobinis atsparumas ... 20
4.3. Kampilobakterijų, išskirtų iš kampilobakterioze sirgusių asmenų mėginių, antimikrobinis atsparumas ... 23
4.4. Kampilobakterijų antimikrobinis atsparumas eritromicinui ... 25
4.5. Kampilobakterijų antimikrobinis atsparumas ciprofloksacinui ... 26
4.6. Kampilobakterijų antimikrobinis atsparumas tetraciklinui ... 27
5. REZULTATŲ APTARIMAS ... 29
6. IŠVADOS... 31
5
SANTRUMPOS
ES – Europos Sąjunga
ECDC – Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras (angl. European Centre for Disease
Prevention and Control)
EFSA – Europos maisto saugos tarnyba (angl. European Food Safety Authority)
AMR – antimikrobinis atsparumas (angl. antimicrobial resistance)
AMVP – antimikrobiniai vaistiniai preparatai
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
KSV – kolonijas sudarantys vienetai
DALY – neįgalumo pakoreguoti gyvenimo metai (angl. Disability-Adjusted Life-Years)
6
SANTRAUKA
Campylobacter spp., išskirtų iš skirtingų šaltinių, atsparumas antimikrobiniams
vaistiniams preparatams Justė Petrėnė Magistro baigiamasis darbas
Tyrimo tikslas – įvertinti Campylobacter spp. padermių atsparumą antimikrobiniams vaistiniams preparatams broilerių produktuose ir klinikiniuose mėginiuose bei gautus rezultatus palyginti. Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Maisto saugos ir kokybės katedros laboratorijoje.
Tyrimo metu antimikrobinis atsparumas vertintas Campylobacter spp. bakterijų kultūroms, išskirtoms iš viščiukų broilerių produktų ir kampilobakterioze sirgusių asmenų klinikinių mėginių. Viščiukų broilerių produktai įsigyti keturiose Kauno miesto prekybos tinklų parduotuvėse, įsigyjant to paties prekės ženklo gamintojų produktus, 2019 metų vasario–balandžio mėn. 2018 metų klinikinės medžiagos mėginiai gauti iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Mikrobiologijos laboratorijos kolekcijos. Kampilobakterijos iš skirtingų šaltinių išskirtos tiesioginio sėjimo būdu po pagausinimo selektyvioje terpėje mikroaerofilinėmis sąlygomis, 37 °C temperatūroje. Po inkubacijos į Campylobacter spp. panašios bakterijų kultūros iki rūšies identifikuotos taikant dauginės PGR metodą. Antimikrobinis atsparumas vertintas ciprofloksacinui, tetraciklinui ir eritromicinui taikant agaro praskiedimo metodą. Kampilobakterijų atsparumo lygis vertintas vadovaujantis Klinikinių ir laboratorinių standartų instituto (CLSI) parengtomis gairėmis.
Tyrimas parodė, kad viščiukų broilerių produktų užkrėstumas Campylobacter spp. siekia 36,4 proc. Didžiausia dalis vištienoje bei klinikinėje medžiagoje rastų kampilobakterijų – Campylobacter
jejuni (atitinkamai – 88,9 ir 90,7 proc.).
Iš broilerių produktų išskirtų Campylobacter spp. kultūrų atsparumas ciprofloksacinui siekė 86,1 proc., tetraciklinui – 66,7 proc., eritromicinui – 25 proc., iš klinikinės medžiagos mėginių išskirtų padermių: ciprofloksacinui – 93,0 proc., tetraciklinui – 88,4 proc., eritromicinui – 16,3 proc. Statistiškai reikšmingas antimikrobinio atsparumo skirtumas tarp tirtų šaltinių nustatytas tetraciklinui: iš klinikinės medžiagos mėginių išskirtų Campylobacter spp. atsparumo dažnis buvo ženkliai didesnis nei iš broilerių produktų išskirtų padermių (61,3 proc. klinikiniuose mėginiuose, 38,7 proc. broilerių produktuose). Ženkliai didesnis atsparumas nustatytas ir Campylobacter jejuni rūšiai, išskirtai iš broilerių produktų (61,8 proc.), palyginus su Campylobacter coli padermėmis iš klinikinės medžiagos (38,2 proc.).
Raktažodžiai: Campylobacter spp., broilerių produktai, klinikiniai mėginiai, antimikrobinis atsparumas.
7
SUMMARY
Antimicrobial resistance of Campylobacter spp. isolated from different sources Justė Petrėnė
Master‘s thesis
The aim of the study was to evaluate the prevalence of Campylobacter spp. strain resistance to antimicrobials from broiler products and clinical samples and to compare the results obtained. The study was performed in the laboratory in the Department of Food Safety and Quality in Veterinary Academy of the Lithuanian University of Health Sciences.
During the study, antimicrobial resistance of Campylobacter spp. was assessed for cultures isolated from chicken broiler products and clinical specimens from individuals diagnosed with campylobacteriosis. Chicken broiler products were obtained in four Kaunas city retail chains, purchasing products of the same brand, during February-April of 2019. Clinical samples of 2018 were obtained from the collection of the Microbiology Laboratory of Kaunas Hospital, Lithuanian University of Health Sciences. Campylobacter from different sources were isolated by direct inoculation after propagation on a selective medium under microaerophilic conditions at 37 °C. After incubation, similar to Campylobacter spp. bacterial cultures were identified to species during multiplex PCR method. Antimicrobial resistance was assessed for ciprofloxacin, tetracycline and erythromycin using agar dilution method. The level of resistance in Campylobacter was assessed according to guidelines developed by the Institute for Clinical and Laboratory Standards (CLSI).
The study showed that Campylobacter spp. contamination in broiler chicken products is 36.4 %. The majority of Campylobacter identified in chicken products and clinical samples were
Campylobacter jejuni (accordingly 88.9 and 90.7 %). Campylobacter spp. cultures isolated from
broiler products were 86.1% resistant to ciprofloxacin, 66.7% to tetracycline, and 25% to erythromycin. Cultures isolated from clinical specimens showed 93.0% resistance to ciprofloxacin, 88.4% to tetracycline and 16.3% to erythromycin. Statistically significant difference in antimicrobial resistance between the tested sources was found for tetracycline: Campylobacter spp. were 61.3 % more resistant than those, derived from broiler products; Campylobacter jejuni, isolated from broiler products, were 61.8 % more resistant than Campylobacter coli from clinical material.
8
1. ĮVADAS
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje Campylobacter spp. yra viena dažniausių žmonių žarnyno infekcinių ligų sukėlėjų, kurių sukeliama kampilobakteriozė yra dažnesnė zoonozė nei šigeliozė ir salmoneliozė (1). Kampilobakteriozė įvardinama kaip dažniausia žmonių gastroenterito priežastis pasaulyje (2) ir dažniausia sukėlėja Europos Sąjungoje (toliau – ES) nuo 2005 metų (3). Vadovaujantis naujausia Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (toliau – ECDC) ir Europos maisto saugos tarnybos (toliau – EFSA) ataskaita apie ES šalių zoonozes 2018 metais (angl. The European Union One Health 2018 Zoonoses Report), kampilobakteriozė išliko dažniausia zoonoze ES (3). ECDC pagrindiniais kampilobakteriozės šaltiniais įvardina paukštieną – vištieną ir kalakutieną.
Antimikrobinis atsparumas (toliau – AMR) yra viena didžiausių visuomenės sveikatos grėsmių visame pasaulyje. Ir tai nėra naujas reiškinys – Aleksandras Flemingas, penicilino atradėjas ir antimikrobinio gydymo pradininkas, atsiimdamas Nobelio premijos apdovanojimą, įspėjo klausančiuosius apie jo pastebėtą antimikrobinio atsparumo fenomeną. Jis akcentavo, kad neracionalus penicilino vartojimas ilgainiui gali lemti jo neveiksnumą (4). Šiais laikais AMR įvairiose pasaulio šalyse pasiekė tokį lygį, jog mokslininkai pradėjo baimintis įmanomo „antibiotikų eros“ galo (5).
Campylobacter spp. pasižymi savybe įgyti antimikrobinį atsparumą, nes jų sukeltam
gastroenteritui gydyti skiriami įvairūs antimikrobiniai vaistiniai preparatai (toliau – AMVP), o pagrindiniai yra eritromicinas, ciprofloksacinas ir tetraciklinas. Antimikrobinio atsparumo lygis nuolat kinta dėl įvairių veiksnių, tačiau didžiausią įtaką jo didėjimui turi neracionalus AMVP vartojimas aplinkos, veterinarijos bei asmens sveikatos priežiūros sektoriuose.
Darbo tikslas – įvertinti iš viščiukų broilerių produktų bei iš kampilobakterioze sirgusių asmenų klinikinių mėginių išskirtų Campylobacter spp. padermių atsparumą antimikrobiniams vaistiniams preparatams bei gautus rezultatus palyginti.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti viščiukų broilerių produktų užkrėstumą Campylobacter spp.
2. Įvertinti iš viščiukų broilerių produktų bei kampilobakterioze sirgusių asmenų klinikinių mėgi-nių išskirtų Campylobacter spp. atsparumą eritromicinui, tetraciklinui ir ciprofloksacinui. 3. Palyginti iš skirtingų šaltinių išskirtų Campylobacter spp. antimikrobinio atsparumo tyrimų
9
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1. Campylobacter spp. savybės
Campylobacter spp. – smulkios, gramneigiamos, sporų nesudarančios, spirališkai vingiuotos,
judrios, termofilinės lazdelės. Kai kurios kampilobakterijos turi polinį žiuželį viename ar abiejuose ląstelės galuose arba jo neturi (6). Dėl aukštos dauginimosi temperatūros kampilobakterijos nesidaugina skerdimo, apdorojimo bei pervežimo metu (1 lentelė).
1 lentelė. Campylobacter spp. charakteristikos (7)
Minimalu Optimalu Maksimalu
Temperatūra 32 °C 37 °C 42 °C
pH 4,9 6,5–7,5 ~9
NaCl - 0,5 proc. 1,5
Vandens aktyvumas >0,987 0,997 -
Atmosfera - 5 proc. O2 + 10 proc. CO2 -
Užkrėstame maiste Campylobacter spp. išgyvena keletą savaičių esant 4 °C (laikant šaldytuve) (7), o užšaldytame maiste jų kiekis sumažėja: Campylobacter spp. paplitimas atvėsintoje mėsoje 0,44 proc. (PI 0,24–0,66 proc.), o užšaldytoje – 0,10 proc. (PI 0,03–0,26 proc.) (8). Termofilinės
Campylobacter spp. auga 37–42 °C laipsnių temperatūroje, ne žemesnėje kaip 30 °C laipsnių
temperatūroje. Optimali augimo temperatūra – 41,5 °C (9). C. jejuni, C. coli, C. lari bei C.
upsaliensis gali išgyventi ir aukštesnėje kaip 55 °C laipsnių temperatūroje, dėl ko dažnai vadinamos
termotolerantiškomis (9,10).
Campylobacter spp. rezervuaras – paukščių virškinamasis traktas. Paukštininkystės ūkiai
skatinami imtis mokslu pagrįstų biologinio saugumo priemonių, siekiant išvengti kryžminio užkrėtimo tarp skirtingų paukščių partijų. Biologinio saugumo priemones galima suskirstyti į tris pagrindines grupes: 1) higiena (įrangos dezinfekcija, darbuotojų higiena, žarnų turinio išsiliejimo prevencija); 2) mitybos strategijos (organiniai pašarai, prisotinti riebalų rūgščių, probiotikai, bakteriofagai); 3) imunizacijos strategija pasyvia paukščių imunizacija ar skiepijimu (Gauzės principo taikymas) (11,12). Skerdenos dekontaminacija, papildomas apdorojimas temperatūra (karščiu, šalčiu) bei apšvitinimu papildomai sumažina užkrėstumą kampilobakterijomis (12).
10 2.2. Paukštienos užkrėtimas Campylobacter spp.
2009 metais PSO atlikta rizikos įvertinimo analizė parodė, kad paukštienos užteršimas kampilobakterijomis vyksta dėl kryžminio užkrėtimo paukštininkystės ūkiuose. Tyrimo metu nustatyta, kad užkrėstų kampilobakterijomis pulkų paplitimas siekė 80 proc. (7). Pešimo bei skerdenos išdarinėjimo metu silpnai užkrėsti paukščiai gali būti stipriai užkrėsti, jei yra tvarkomi po stipriai užkrėstų paukščių pulkų (7). Taip pat pastebėta, kad 50 proc. kampilobakterijomis neužkrėstų pulkų užkrečiami juos pervežant (jeigu prieš tai pervežti užkrėsti pulkai ir netaikytos prevencinės priemonės) (7). 2016 metais iškelta ir patvirtinta hipotezė, kad tarppulkinis kryžminis užkrėtimas nėra reikšmingas – dažniausiai užkrėtimas vyksta tame pačiame paukščių pulke (13). PSO rizikos vertinimo ir kitų autorių nuomone, mažiausio įmanomo pradinio užkrėstumo lygio užtikrinimas paukštynuose prieš produkcijos procesą yra geriausias būdas kryžminiam užkrėstumui ir grėsmei visuomenės sveikatai mažinti (7,13). 2015 ir 2017 metais atlikti tyrimai patvirtino, kad užkrėstumas C. jejuni pešimo metu vidutiniškai padidėja 0,4 log kolonijas sudarančiais vienetais (toliau – KSV) gramui (14,15). Taip pat stebėtas užkrėstumo padidėjimas iki 4 log KSV/g po paukščių išdarinėjimo (16).
2.3. Kampilobakteriozė
Kampilobakteriozė – per maistą plintanti infekcinė liga (zoonozė), kurią sukelia Campylobacter
spp. bakterijos. Retai kampilobakteriozės atvejai epidemiologiškai laikomi protrūkiu – dažniausiai
tai sporadiniai atvejai, susiję su viena žmonių grupe (17). 2018 metais sergamumas kampilobakterioze ES šalyse siekė 64,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o Lietuvoje perpus mažiau – 32,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų (3) (2 lentelė).
2 lentelė. Patvirtintų kampilobakteriozės atvejų suvestinė ES ir Lietuvoje 2013–2018 metais (3)
2018 m. 2017 m. 2016 m. 2015 m. 2014 m. 2013 m.
Europos Sąjungos valstybės narės
Patvirtintų atvejų skaičius 246 571 246,158 246,917 232,134 236,818 214,710 Patvirtintų atvejų
skaičius/100,000 gyventojų 64,1 64,8 66,3 62,9 66,5 61,4
ES nustatytos infekcijos 116,247 122,242 122,781 142,536 135,822 120,521 Už ES ribų nustatytos infekcijos 7,685 6,580 5,963 6,430 6,817 6,786
Lietuva
Patvirtintų atvejų skaičius 919 990 1,225 1,186 1,184 1,139 Patvirtintų atvejų
11 Žmogus kampilobakterijomis gali užsikrėsti suvartojęs nepakankamai termiškai apdorotą paukštieną, ypač viščiukų broilerių mėsą. Egzistuoja ir kiti užsikrėtimo būdai: per sergantį naminį gyvūną, kryžminės kontaminacijos būdu nuo kampilobakterijomis užkrėstos mėsos ant paruoštų valgyti produktų (1). Užsikrėtimas nuo žmogaus žmogui yra retas reiškinys (18), tačiau pasitaikantis besivystančiose šalyse (7). Kampilobakteriozė yra savaime praeinanti liga, o gydymas antimikrobiniais vaistiniais preparatais skiriamas tik sunkioms ligos formoms ar imunosupresiniams pacientams gydyti (19).
Dažniausios kampilobakteriozės sukėlėjos yra C. jejuni ir C. coli (18). Kampilobakteriozės infekcinė dozė yra 9 x 104 KSV, o, 2011 metais paskelbto mikrobiologinės rizikos vertinimo
tyrimo duomenimis, minimali C. jejuni dozė – 360 KSV (20).
Kampilobakteriozė pasireiškia viduriavimu (kartais su krauju), galvos bei pilvo skausmu, pykinimu ir (arba) vėmimu (1,2). Infekcija gali būti mirtina šioms rizikos grupėms: mažiems vaikams, senyvo amžiaus bei imunosupresiniams asmenims (20). Mirštamumas nuo kampilobakteriozės 2018 metais ES siekė tik 0,03 proc. (18). Nepaisant to, kampilobakteriozė yra šeštoji tarp didžiausią ligos naštą (angl. disease burden) sukeliančių maistu plintančių žmonių infekcijų ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse (21). 2016 metais atlikto tyrimo duomenimis, Ispanija ir Lenkija patiria didžiausią (>100 neįgalumo pakoreguotų gyvenimo metų (DALY)/100 000)
Campylobacter spp. sukeliamos infekcijos ligos naštą, palyginus su kitomis ES šalimis (Danija,
Olandija, Norvegija ir Didžioji Britanija) (22). Apskaičiuota, kad vienos virškinimo trakto infekcijos gydymui ES šalys skiria nuo 84 iki 118 eurų biudžeto ir tai yra didžiausios išlaidos vienos rūšies patogeno sukeliamos infekcijos gydymui. Pvz., Didžioji Britanija kasmet išleidžia 103 milijonus eurų Campylobacter spp. sukeltoms infekcijoms gydyti (23).
2.4. Campylobacter spp. būdingi antimikrobinio atsparumo vystymosi mechanizmai
Dalis Campylobacter spp. aptinkamų atsparumo genų yra:
atsparumą kvinolonams koduojantys gyrA, gyrB, parC (24), parE (25),
atsparumą beta laktaminiams AMVP koduojantys blaOXA−61 ir blaOXA−184 (26), atsparumą tetraciklinams lemiantys tetA, tetB, tetM, tetO ir tetS (26),
atsparumą aminoglikozidams lemiantys aphA, aadE (27), atsparumą eritromicinui lemiantis ermB (28).
Bene didžiausią reikšmę Campylobacter spp. viruletiškumui turi atsparumą kvinolonams koduojanis genas gyrA. GyrA geno mutacijos turi įtakos DNR superspiralizacijai (angl.
12
supercoiling), kuri, savo ruožtu, lemia C. jejuni DNR superspiralizacijos sumažėjimą, dėl ko
sustiprėja prilipimas ir invazija į žmogaus epitelio ląsteles (didėja virulentiškumas). Negana to, dėl pakitusio gyrA geno kodavimo pastebėta, jog deguonies prisotintoje aplinkoje C. jejuni geba suformuoti stiprią bioplėvelę (29).
Dažniausiai Campylobacter spp. antimikrobinį atsparumą įgyja dėl keturių pagrindinių priežasčių: mutacijos (19), transformacijos, transdukcijos ir konjugacijos (30). Natūralios transformacijos metu perduodamas chromosomose užkoduotas atsparumas, o konjugacijos metu gali būti perduotas su plazmidėmis susijęs atsparumas (pvz., tetO turinčios plazmidės) (25,31).
Nustatyta, kad egzistuoja tarprūšinis šių konjuguojančių plazmidžių perdavimas Campylobacter gentyje (32). Stebėti atvejai, kai Campylobacter jejuni perdavė tetO plazmidę Escherichia coli (33), o toje pačioje tiriamojoje medžiagoje išskirtos Campylobacter coli ir Enterococcus spp. kodavo tokius pačius tetO ir aphA-3 genus (34). Po tokių stebėjimų daromos prielaidos, kad tam tikru momentu tarp minėtų mikroorganizmų vyksta genų pasidalijimas.
2017 metais paskelbto tyrimo duomenimis, iš įvairios tiriamosios medžiagos (mėsos) išskirtos
C. jejuni bei C. coli pasižymėjo dideliu fenotipiniu atsparumu kvinolonams, aukštu atsparumu
ampicilinui, tetraciklinui ir streptomicinui. Pastebėtas paplitęs genų blaOXA−61 ir tetO nešiojimas minėtose kampilobakterijų rūšyse (35).
2.5. Kampilobakterijų antimikrobinis atsparumas paukštininkystėje
Kampilobakteriozė yra savaime praeinanti žarnyno infekcija, tad gydymas AMVP skiriamas tik sergant sunkiomis ligos formomis (19). Dažniausiai žmonių gydymui skiriami AMVP yra makrolidai (eritromicinas, klaritromicinas ar azitromicinas), fluorokvinolonai (ciprofloksacinas), rečiau – tetraciklinai (19,36).
Paukštininkystėje AMVP naudojami trims pagrindinėms paskirtims: terapiniam gydymui (didelė dozė trumpam laikotarpiui), profilaktikai (vidutinė dozė ilgesniam laikotarpiui) ir augimui skatinti (subterapinė dozė labai ilgam laikotarpiui) (uždrausta Europoje 1999 m.) (37). 1950 metais augimo skatinimui plačiai naudojami AMVP buvo tetraciklinas, chloramfenikolis ir prokaino penicilinas, nors iki šiol nėra žinomas tikslus augimą skatinantis mechanizmas (37). Pastebėta, kad AMVP įtraukimas į jaunų paukščių mitybos racioną daro įtaką augimui ir atsparumui patogenams, tačiau tokiu atveju paukštienoje dažniau aptinkami per maistą perduodamų infekcijų sukėlėjai, tokie kaip Salmonella ir Campylobacter spp. (38).
2009–2013 metais Lenkijos vaivadijose buvo atliktas paukštynų užkrėtimo C. jejuni ir C. coli bei jų atsparumo ciprofloksacinui, tetraciklinui ir eritromicinui tyrimas. Tyrimo autorių teigimu,
13 81,6 proc. užkrėstų kampilobakterijomis kultūrų buvo atsparios ciprofloksacinui, 56,1 proc. – tetraciklinui ir 97,6 proc. – jautrios eritromicinui. Tyrėjai išryškino nerimą keliančią 2009–2014 metų tendenciją: atsparumas ciprofloksacinui ir tetraciklinui smarkiai išaugo (atitinkamai – nuo 59,6 iki 85,9 proc. ir nuo 23,2 iki 70,4 proc.) (39). 2018 metais net 100 proc. bakterijų kultūrų buvo atsparios ciprofloksacinui, 78,6 proc. tetraciklinui ir 100 proc. jautrios eritromicinui (40).
2017 metų Čekijos mokslininkų tyrime analizuotas vištienoje aptiktų C. jejuni ir C. coli atsparumas. C. jejuni buvo 68,8 proc. atsparios ciprofloksacinui, 27,1 proc. – tetraciklinui ir 2,1 proc. – eritromicinui, o C. coli atitinkamai – 61,5 proc., 87,6 proc. ir 3,3 proc. C. coli pasižymėjo didesniu atsparumu tetraciklinui ir eritromicinui (35).
2017 metais nustatytas iš Italijoje prekiaujamos vištienos ir jos produktų išskirtų kampilobakterijų padermių atsparumas tetraciklinui, ciprofloksacinui. Jis atitinkamai sudarė 79,1 ir 72,1 proc. (41). 2019 metais atsparumas tetraciklinui siekė 67,9 proc., ciprofloksacinui – 85,6 proc., eritromicinui – 12,2 proc. (42).
2012 metais 2 proc. iš Brazilijos paukštienos išskirtų Campylobacter spp. kultūrų buvo atsparios eritromicinui ir 94 proc. – ciprofloksacinui (43). 2015 metais atsparumas eritromicinui išaugo iki 4 proc., ciprofloksacinui siekė 91,4 proc., tetraciklinui – 75,0 proc. (44).
Korėjoje 2017 metais iš prekiaujamos paukštienos ir antienos išskirtos Campylobacter spp. padermės pasižymėjo 71,1 proc. atsparumu tetraciklinui, 91,1 proc. – ciprofloksacinui ir 4,4 proc. – eritromicinui (45). Tais pačiais metais tirtas iš Korėjoje parduodamos vištienos skerdenos ir išmatų išskirtų C. jejuni ir C. coli atsparumas tetraciklinui, ciprofloksacinui, eritromicinui bei kitiems šešiems AMVP. Nustatytas C. jejuni atsparumas tetraciklinui – 82,2 proc., ciprofloksacinui – 87,7 proc., eritromicinui – 6,8 proc. Pusė C. coli kultūrų buvo atsparios tetraciklinui (49,2 proc.), visos – ciprofloksacinui (100 proc.), palyginti su C. jejuni, išsiskyrė didesniu atsparumu eritromicinui (14,3 proc.) (46).
Estijos mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, iš Lietuvoje prekiaujamų broilerių mėsos išskirtų Campylobacter spp. atsparumas tetraciklinui buvo 19,6 proc., ciprofloksacinui – 84,8 proc., eritromicinui – 2,2 proc. (47). 2018 metais paskelbto tyrimo duomenimis, 91,4 proc. Lietuvoje tirtų
C. jejuni kultūrų buvo atsparios ciprofloksacinui (48).
Estijos mokslininkai pristatė Estijoje prekiaujamų viščiukų broilerių antimikrobinio atsparumo rezultatus. Atsparumas tetraciklinui tebuvo 11,1 proc., ciprofloksacinui – 16,7 proc., o eritromicinui – 0 proc. (47). Visa tekste minėta mokslinių tyrimų rezultatų suvestinė pateikiama 3 lentelėje.
14
3 lentelė. Vištienos produktuose aptiktos Campylobacter spp. AMR įvairiose šalyse
Šalis, publikacijos metai Atsparumas (proc.)
Ciprofloksacinas Tetraciklinas Eritromicinas
Lenkija, 2015 (39) 81,6 56,1 2,4 Lenkija, 2018 (40) 100 78,6 0 Čekija, 2017 (35) C. jejuni – 68,8, C. coli – 61,5 C. jejuni – 27,1, C. coli – 87,6 C. jejuni – 2,1, C. coli – 3,3 Italija, 2017 (41) 72,1 79,1 - Italija, 2019 (42) 85,6 67,9 12,2 Brazilija, 2014 (43) 94,0 - 2,0 Brazilija, 2016 (44) 91,4 75,0 4,0 Korėja, 2017 (45) 91,1 71,1 4,4 Korėja, 2017 (46) C. jejuni –87,7, C. coli – 100 C. jejuni – 82,2, C. coli – 49,2 C. jejuni – 6,8, C. coli – 14,3 Lietuva, 2015 (47) 84,8 19,6 2,2 Lietuva, 2018 (48) C. jejuni – 91,4 - - Estija, 2015 (47) 16,7 11,1 0
2.6. Kampilobakterijų antimikrobinis atsparumas klinikinėje medžiagoje
2011–2016 metais Lenkijos mokslininkai tyrė viduriavusių dėl kampilobakteriozės asmenų išmatų mėginius ir nustatė, kad atsparumas tetraciklinui nustatytas 70,3 proc., ciprofloksacinui – 85,2 proc., o eritromicinui – 0,6 proc. mėginių (49).
Čekijoje atliktame tyrime papildomai buvo analizuotas iš žmonių išmatų išskirtų kampilobakterijų atsparumas. Nustatyta, kad didžiausias atsparumas – ciprofloksacinui (68,6 proc.), perpus mažesnis – tetraciklinui (34,8 proc.), o eritromicinui – 8,7 proc. (35).
Jau minėtame Italijos tyrime nustatyta, kad 2015–2017 metais atsparumas tetraciklinui buvo 49,0 proc., ciprofloksacinui – 76,5 proc., eritromicinui – 7,8 proc. (42).
2015 metais Pakistane atlikto tyrimo duomenimis, 2011–2012 metais kampilobakterioze sirgusių asmenų klinikinėje medžiagoje aptiktų Campylobacter spp. padermių atsparumas tetraciklinui buvo 27,0 proc., ciprofloksacinui – 20,0 proc., o eritromicinui – 27,0 proc. (50). 2019 metais atlikto tyrimo duomenys atskleidė stebinantį antimikrobinio atsparumo didėjimą. 80 proc. iš išmatų išaugintų C. jejuni kultūrų (vaikų, sirgusių kampilobakterioze 2014–2015 m.) buvo atsparios AMVP. Atsparumu tetraciklinui pasižymėjo 89,0 proc., ciprofloksacinui – 73,0 proc., eritromicinui – 98,0 proc. kultūrų (51).
15 2019 metais Japonijoje nagrinėta per 2008–2014 metus iš klinikinės medžiagos išskirtų C. coli atsparumas AMVP. Didžiausias atsparumas nustatytas tetraciklinui (61,9 proc.), mažesnis ciprofloksacinui (59,5 proc.), eritromicinui siekė 4,8 proc. (52).
2019 metais Turkijos mokslininkai pasidalino iš klinikinės medžiagos išskirtos C. jejuni (2010– 2011 m.) atsparumo tyrimo rezultatais. Nustatytas atsparumas tetraciklinui, ciprofloksacinui ir eritromicinui, atitinkamai – 25,0 proc., 74,3 proc. ir 5,9 proc. (53).
Lietuvoje atlikto ir 2015 metais paskelbto tyrimo duomenimis, 78,3 proc. Campylobacter spp. buvo atsparios ciprofloksacinui, C. jejuni atsparumas tetraciklinui siekė 17,5 proc., o eritromicinui – 1,7 proc. (54). 2018 metais paskelbtame Campylobacter spp. antimikrobinio atsparumo ciprofloksacinui iš įvairių šaltinių tyrime analizuoti 2011–2012 metais surinkti iš žmonių mėginiai. Tyrimo duomenimis, C. jejuni atsparumas ciprofloksacinui siekė 88,0 proc. (48).
Vadovaujantis 2015 metais Estijoje atlikto tyrimo duomenimis, 2011–2013 metais atsparumas Estijos asmens sveikatos priežiūros sektoriuje tetraciklinui ir ciprofloksacinui buvo atitinkamai 42,9 ir 67,9 proc., o eritromicinui – 0 proc. (47). Visa tekste minėta mokslinių tyrimų rezultatų suvestinė pateikiama 4 lentelėje.
4 lentelė. Iš klinikinės medžiagos išskirtų Campylobacter spp. AMR įvairiose šalyse
Šalis, publikacijos metai Atsparu (proc.)
Ciprofloksacinas Tetraciklinas Eritromicinas
Lenkija, 2018 (49) 85,2 70,3 0,6
Čekija, 2017 (35) 68,6 34,8 8,7
Italija, 2017 (42) 76,5 49,0 7,8
Pakistanas, 2015 (50) 20,0 27,0 27,0
Pakistanas, 2019 (51) C. jejuni – 73,0 C. jejuni – 89,0 C. jejuni – 2,0
Japonija, 2019 (52)
C. coli – 59,5 C. coli –61,9 C. coli – 4,8
Turkija, 2019 (53) C. jejuni – 74,3 C. jejuni – 25,0 C. jejuni – 5,9
Lietuva, 2019 (48) C. jejuni – 88,0 - -
Lietuva, 2015 (54) 78,3 C. jejuni – 17,5 C. jejuni – 1,7
16
3. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
3.1. Tiriamosios medžiagos rinkimas
Vištienos broilerių produktai įsigyti keturiose Kauno miesto prekybos tinklų parduotuvėse. Vištienos mėginiai pirkti to paties prekės ženklo gamintojų. Tyrimas vykdytas 2019 m. vasario– balandžio mėn. Įsigyti mėginiai per 2–3 val. nugabenti į laboratoriją tyrimams. 2018 metais kampilobakterioze sirgusių asmenų mėginiai gauti iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Mikrobiologijos laboratorijos kolekcijos. Iš viso tyrimo metu ištirti 99 broilerių produktų mėginiai ir 43 kampilobakterioze sirgusių asmenų mėginiai. Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Maisto saugos ir kokybės katedros laboratorijoje, Kaune.
3.2. Mėginių paruošimas ir Campylobacter spp. aptikimas taikant klasikinius mikrobiologinius metodus
Tyrime naudojamos 43 padermės: 39 C. jejuni ir 4 C. coli. Iki tyrimo pradžios padermės laikytos užšaldytos -80 oC temperatūroje, smegenų širdies sultinyje (Oxoid, Didžioji Britanija) su
gliceroliu. Prekybos vietose įsigyti mėginiai buvo homogenizuojami peristaltiniame homogenizatoriuje, prieš tai patalpinus į specialius maišelius ir juos užpylus 50 ml buferiniu peptono vandeniu (Liofilchem, Italija). Iš kiekvieno paruošto mėginio padaryti praskiedimai iki 10-3. Vištienos ir klinikinės medžiagos mėginiai buvo užsėti Petri lėkštelėse ant modifikuoto medžio anglies agaro (Liofilchem, Italija). Užsėtos Petri lėkštelės dvi paras inkubuotos termostate (Binder, Vokietija) mikroaerofilinėmis sąlygomis (5 proc. deguonies, 10 proc. anglies dvideginio ir 85 proc. azoto), 37 °C temperatūroje. Po inkubacijos buvo atliktas vizualinis įvertinimas. Kolonijos, panašiausios į Campylobacter spp., steriliomis kilpelėmis persėtos į Petri lėkšteles su kraujo agaru (Liofilchem, Italija), papildytu 5 proc. arklio kraujo priedu (E&O Laboratories, Škotija). Užsėtos terpės buvo inkubuotos dvi paras mikroaerofilinėmis sąlygomis (5 proc. deguonies, 10 proc. anglies dvideginio ir 85 proc. azoto), 48 val. 37 oC temperatūroje. Po dviejų parų inkubacijos buvo atrinktos būdingos kolonijos ir sterilia 10 μl kilpele patalpintos į vienkartinius mėgintuvėlius su širdies sultiniu (Liofilchem, Italija), papildytu 30 proc. glicerolio priedu. Mėgintuvėliai užšaldyti -80 °C temperatūroje ir saugoti tolesniems tyrimams.
17 3.3. Mikroorganizmų DNR išskyrimas
Mikroorganizmų DNR išskyrimas atliktas naudojant „PrepMan“ išskyrimo rinkinį (Applied
Biosystems, JAV): Campylobacter spp. nuo lėkštelės su kraujo agaru surinktos 1 µl sterilia
mikrobiologine kilpele ir perkeltos į mėgintuvėlį su 200 µl „PrepMan“ tirpalo. Mėgintuvėlių turinys 15–30 s maišytas „Vortex“ maišytu ir perkeltas į termoplakiklį dešimčiai minučių esant 99 °C temperatūrai. Po to mėgintuvėlis 3 min. centrifuguotas 16000 g greičiu. Viršutinė skysčio dalis perkelta į naują mėgintuvėlį. Išskirta DNR iškart panaudota dauginei PGR arba užšaldyta -20 °C temperatūroje iki tolesnio tyrimo.
3.4. Campylobacter spp. rūšies identifikavimas
Būdingos Campylobacter spp. kultūros iki rūšies identifikuotos taikant dauginę PGR, vadovaujantis Wang ir jo kolegų metodu (2002). Į 200 µl PGR mėgintuvėlį buvo įpilama 1,0 µl pradmenų poros mišinio ir 2 µl tiriamosios bakterijos DNR, 12,5 µl „DreamTaq Green PCR Master Mix (2X)“ mišinio (#K1081, 1,25 ml, Thermo Scientific), 9,5 µl sterilaus bidistiliuoto vandens (Water, nuclease-free #K1081, 1,25 ml, Thermo Scientific). Vienai reakcijai panaudota 25 µl mišinio.
Tiriamosios medžiagos DNR amplifikacijai naudotas termocikleris. Termociklerio darbo eiga ir sudarytos sąlygos: pradinė denatūracija (6 min., 95 °C temperatūra, 1 ciklas), denatūracija (30 sekundžių, 95 °C temperatūra, 30 ciklų), pradmenų prilipinimas (30 sekundžių, 53 °C temperatūra, 30 ciklų), sintezė (30 sekundžių, 72 °C temperatūra, 30 ciklų), galutinė sintezė (7 min., 72 °C temperatūra, 1 ciklas), laikymas (trukmė neribota, 4 °C temperatūra). Paruoštas 2 proc. agarozės gelis, į kurio pirmą ir paskutinį šulinėlį įleista po 3 µl DNR žymuo (GeneRuler 100 bp DNA Ladder „Fermentas“, Thermo Scientific, JAV), o į likusius – po 10 µl paruošto PGR produkto. Lovelis patalpintas į elektroforezės vonelę, pripildytą buferiu (50xTAE Electrophoresis Buffer, Thermo
Scientific), papildytu etidžio bromido tirpalu (Ethidium bromide, Sigma Life Science). Atlikta gelio
elektroforezė esant 105 V stiprumo elektros srovei, 50 minučių. Rezultatai vertinti ir analizuoti UV spindulių šviesoje: 323 bp (Campylobacter jejuni), 126 bp (Campylobacter coli), 650 bp (Campylobacter spp.). (55).
3.5. Terpės su skirtingomis antibiotikų koncentracijomis ruošimas ir antimikrobinio atsparumo vertinimas
Petri lėkštelės su skirtingų AMVP koncentracijų terpėmis paruoštos naudojant Mueller Hinton agarą (Oxoid, Didžioji Britanija). Stikliniame butelyje su distiliuotu vandeniu gerai išmaišyti
18 Muellter Hinton agaro milteliai buvo sterilizuoti autoklave pagal gamintojo instrukciją. Po sterilizacijos agaro buteliukai patalpinti į 50 °C temperatūros vandens vonelę ir palaikyti 30 min. Pagal gamintojo rekomendacijas paruošti baziniai AMVP (tetraciklinas, ciprofloksacinas, eritromicinas) tirpalai. Vandens vonelėje laikytas Mueller Hinton agaras švariame laminare buvo papildytas defibrinuotu avių krauju (E&O Laboratories, Škotija) ir gerai išmaišytas. Į paruoštą agarą įpiltas skirtingas AMVP bazinio tirpalo kiekis (pagal reikalingas AMVP koncentracijas), gautos terpės išpilstytos į Petri lėkšteles. Terpei visiškai sustingus, Petri lėkštelės buvo pažymėtos ir laikytos šaldytuve (2–8 °C).
Tyrime pasirinkta vertinti AMR trims visuomenės sveikatai svarbiausiems AMVP: tetraciklinui, ciprofloksacinui ir eritromicinui, taikant agaro praskiedimo metodą. Metodas tyrimui atlikti taikytas vadovaujantis Klinikinių ir laboratorinių standartų instituto (angl. Clinical and Laboratory
Standarts Institute (CLSI) guidelines) parengtomis gairėmis (2006) (56). 10 µl kilpele surinktos
kultūros buvo skiedžiamos 1 ml fosfato buferiniu druskos tirpalu (Oxoid, Beizingstokas, Hampšyras, Didžioji Britanija) ir gerai išmaišytos „Vortex“ maišytuvu. Optinio tankio matavimui paruoštas 1 ml tirpalo, kurį sudarė 0,1 ml praskiestos bakterijų kultūros ir 0,9 ml fosfato buferinio druskos tirpalo. Po tirpalo išmaišymo „Vortex“ maišytuvu, vertintas tirpalo optinis tankis spektrofotometru. Pasirinktas bangos ilgis – 600 nm. Įvertinus optinį tankį, gauti koeficientai, kuriais vadovaujantis, išmaišyti vienodų koncentracijų bakterijų kultūrų tirpalai. Ant Petri lėkštelių su skirtingomis AMVP koncentracijomis lašinta po 5 μg/ml vienodos koncentracijos kultūrų tirpalų. Lėkštelės inkubuotos ne mažiau kaip 16 val. 37 °C temperatūroje, mikroaerofilinėmis sąlygomis (5 proc. deguonies, 10 proc. anglies dvideginio ir 85 proc. azoto). Po inkubacijos vertintas kultūrų augimas – vertinta minimali inhibuojanti AMVP koncentracija, t. y. mažiausia AMVP koncentracija, kurioje nebeauga tiriama Campylobacter spp. kultūra.
3.6. Statistinės analizės priemonės ir metodai
Statistinė analizė atlikta naudojantis „IBM SPSS 22“ statistiniu paketu ir programa „MS Office Excel“. Neparametrinių ir nepriklausomų imčių palyginimui naudotas Pirsono chi kvadrato testas (χ2), o esant nepakankamiems tikėtiniems dažniams – Fišerio tikslusis testas. Išvados laikytos statistiškai reikšmingomis, kai statistinio reikšmingumo lygmuo α < 0,05.
19
4. REZULTATAI
4.1. Campylobacter spp., išskirtos iš vištienos broilerių produktų
Tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvoje prekiaujamos viščiukų broilerių produkcijos (švieži ir marinuoti vištienos sparneliai) užkrėstumo Campylobacter spp. dažnis siekė 36,4 proc. Iš ištirtų 99 vištienos mėginių 36 buvo užkrėsti Campylobacter spp. genties bakterijomis. Iš išskirtų kampilobakterijų kultūrų 4 (11,1 proc.) identifikuotos kaip Campylobacter coli ir 32 (88,9 proc.) –
Campylobacter jejuni rūšys. Taigi, bendras ištirtos paukštienos užkrėstumas Campylobacter coli
sudarė 4,0 proc., o Campylobacter jejuni – 32,3 proc.
Vertinant vištienos mėginių užkrėstumą tyrimo savaitėmis matyti, kad didžiausias užkrėstumas buvo pirmąją bei penktąją tyrimo savaitę (5 lentelė) – užkrėstumo dažnis siekė 60,0 proc. Tuo pačiu laikotarpiu kartu stebėtas ir didžiausias Campylobacter jejuni paplitimas. Mažiausiai
Campylobacter jejuni paplitusi buvo antrąją tyrimo savaitę, kai Campylobacter jejuni ir Campylobacter coli paplitimas buvo vienodas – po 6,3 proc. Didžiausias Campylobacter coli
paplitimas nustatytas ketvirtąją tyrimo savaitę (10,0 proc.), o pirmąją, penktąją bei šeštąją tyrimo savaitėmis Campylobacter coli neaptikta (5 lentelė).
5 lentelė. Ištirtų vištienos mėginių užkrėstumas Campylobacter spp. bakterijomis, proc.
Tyrimo savaitė Mėginių užkrėstu-mas Campylobacter spp., proc. Užkrėstumas C. jejuni, proc. Užkrėstumas C. coli, proc. 1 (vasario mėn.) 60,0 60,0 - 2 (vasario mėn.) 12,5 6,3 6,3 3 (vasario mėn.) 15,8 10,5 5,3 4 (kovo mėn.) 40,0 30,0 10,0 5 (kovo mėn.) 60,0 60,0 - 6 (kovo mėn.) 44,4 44,4 - 7 (balandžio mėn.) 43,8 37,5 6,3
Tyrimo metu Campylobacter spp. išskirta iš 22 šviežios vištienos ir 14 marinuotos vištienos mėginių. Campylobacter coli išskirta tik iš šviežios vištienos: dažniausiai vasario mėn., antrąją bei trečiąją tyrimo savaitėmis. Rezultatai pateikiami 6 lentelėje. Marinuotoje vištienoje Campylobacter
20
6 lentelė. Campylobacter spp. rūšių paplitimas šviežiuose vištienos produktuose tyrimo savaitėmis, proc.
Tyrimo savaitė Šviežia vištiena
Campylobacter jejuni Campylobacter coli
1 (vasario mėn.) 100,0 - 2 (vasario mėn.) 50,0 50,0 3 (vasario mėn.) 0,0 100,0 4 (kovo mėn.) 66,7 33,3 5 (kovo mėn.) 100,0 - 6 (kovo mėn.) 100,0 - 7 (balandžio mėn.) 83,3 16,7
4.2. Kampilobakterijų, išskirtų iš viščiukų broilerių produktų, antimikrobinis atsparumas Išskirtos iš viščiukų broilerių produktų Campylobacter spp. genties atsparumas antimikrobiniams preparatams pateikiamas 1 pav.: didžiausias AMR nustatytas ciprofloksacinui (86,1 proc.), o mažiausias – eritromicinui (25,0 proc.). 66,7 proc. kampilobakterijų buvo atsparios tetraciklinui.
1 pav. Campylobacter spp., išskirtų iš broilerių produktų, AMR dažniai AMVP, proc.
Tyrimo metu įvertinus kampilobakterijų antimikrobinį atsparumą šviežioje bei marinuotoje paukštienoje, nustatyta, kad šviežioje vištienoje rastos kampilobakterijų padermės pasižymi beveik dukart didesniu AMR ciprofloksacinui, palyginus su nustatytu marinuotoje vištienoje (atitinkamai – 100 proc. ir 64,3 proc.). Iš šviežios paukštienos išskirtoms Campylobacter spp. buvo nustatytas didesnis atsparumas tetraciklinui (72,7 proc.), palyginus su atsparumu, nustatytu marinuotoje vištienoje, kuris sudarė 57,1 proc. Vertinant Campylobacter spp. atsparumą eritromicinui, nustatyta, kad iš šviežios vištienos išskirtos kampilobkterijos pasižymėjo kur kas mažesniu atsparumu eritromicinui: šviežioje vištienoje – 9,1 proc., marinuotoje vištienoje – 42,9 proc. (2 pav.).
25,0 86,1 66,7 75,0 13,9 33,3 0% 20% 40% 60% 80% 100% Eritromicinas Ciprofloksacinas Tetraciklinas Atsparu Jautru
21 42,9 64,3 57,1 57,1 35,7 42,9 0% 20% 40% 60% 80% 100% Eritromicinas Ciprofloksacinas Tetraciklinas
Marinuota vištiena
Atsparu Jautru 25,0 100,0 75,0 75,0 25,0 0% 20% 40% 60% 80% 100% Eritromicinas Ciprofloksacinas TetraciklinasCampylobacter coli
Atsparu Jautru2 pav. Campylobacter spp., išskirtų iš broilerių produktų, AMR dažniai pagal vištienos tipą, proc.
Tyrimo metu įvertinti skirtingų Campylobacter spp. rūšių atsparumo lygiai šviežioje ir marinuotoje vištienoje. Gauti panašūs atsparumo tetraciklinui rezultatai, o atsparumas ciprofloksacinui ir eritromicinui buvo didesnis Campylobacter coli rūšies bakterijų (atitinkamai 100,0 ir 25,0 proc.) (3 pav.).
3 pav. Iš šviežios vištienos išskirtų Campylobacter jejuni ir Campylobacte coli antimikrobinis atsparumas
Identifikuoti Campylobacter jejuni antimikrobinio atsparumo profiliai ir jų dažniai: ciprofloksacinas + eritromicinas – 6,3 proc., ciprofloksacinas + tetraciklinas – 50 proc., eritromicinas + tetraciklinas – 3,1 proc. Dauginiu atsparumu pasižymėjo 12,5 proc. kultūrų. Viščiukų broilerių produktuose taip pat aptiktos 4 (12,5 proc.), visiems AMVP jautrios, ir 5 (15,6 proc.), tik ciprofloksacinui atsparios, padermės (4 pav.).
9,1 100,0 72,7 90,9 27,3 0% 20% 40% 60% 80% 100% Eritromicinas Ciprofloksacinas Tetraciklinas
Šviežia vištiena
Atsparu Jautru 5,6 81,8 72,2 94,4 18,2 27,8 0% 20% 40% 60% 80% 100% Eritromicinas Ciprofloksacinas TetraciklinasCampylobacter jejuni
Atsparu Jautru22
4 pav. Campylobacter jejuni, išskirtų iš broilerių produktų, atsparumo profiliai
Vertinant Campylobacter coli antimikrobinio atsparumo profilius, nustatytas dominuojantis ciprofloksacino + tetraciklino atsparumo profilis, kuris sudarė 50,0 proc. Viena C. coli padermė pasižymėjo atsparumu tik ciprofloksacinui (25 proc.), taip pat vienai padermei buvo nustatytas tetraciklino + ciprofloksacino + eritromicino dauginio atsparumo profilis (25 proc.) (5 pav.).
5 pav. Campylobacter coli, išskirtų iš broilerių produktų, atsparumo profiliai
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 C a mp ylo b a cter jeju n i A MR tirtiem s A MV P Kultūros nr. ERY CIP TET
1 2 3 4 C a mp ylo b a cter co li A MR tirtiem s A MV P Kultūros nr. ERY CIP TET
23 25,0 100,0 100,0 75,0 0% 20% 40% 60% 80% 100% Eritromicinas Ciprofloksacinas Tetraciklinas
Campylobacter coli
Atsparu Jautru4.3. Kampilobakterijų, išskirtų iš kampilobakterioze sirgusių asmenų mėginių, antimikrobinis atsparumas
Atliekant tyrimą, antimikrobinis atsparumas tirtas 43 kampilobakteriozę žmonėms 2018 metais sukėlusių Campylobacter spp. padermėms: 39 (90,7 proc.) Campylobacter jejuni ir 4 (9,3 proc.)
Campylobacter coli. 16,3 proc. kampilobakterijų buvo atsparios tetraciklinui (6 pav.).
6 pav. Campylobacter spp., išskirtų iš kampilobakterioze sirgusių asmenų mėginių, AMR dažniai AMVP, proc.
Iš kampilobakterioze sirgusių asmenų mėginių išskirtos dvi skirtingos Campylobacter rūšys:
Campylobacter jejuni ir Campylobacter coli, bei įvertintas šių patogenų antimikrobinis atsparumas.
Net 92,7 proc. Campylobacter jejuni padermių nustatytas atsparumas ciprofloksacinui, 87,2 proc. padermių buvo atsparios tetraciklinui ir 15,4 proc. kampilobakterijų padermių buvo atsparios makrolidų klasės antibiotikui eritromicinui. Taip pat nustatyta, kad 25,0 proc. Campylobacter coli padermių buvo atsparios eritromicinui ir visos padermės buvo atsparios tetraciklinui bei ciprofloksacinui (100 proc.) (7 pav.).
7 pav. Campylobacter jejuni ir Campylobacter coli, išskirtų iš kampilobakterioze sirgusių asmenų mėginių, antimikrobinis atsparumas
16,3 93,0 88,4 83,7 7,0 11,6 0% 20% 40% 60% 80% 100% Eritromicinas Ciprofloksacinas Tetraciklinas Atsparu Jautru 15,4 92,3 87,2 84,6 7,7 12,8 0% 20% 40% 60% 80% 100% Eritromicinas Ciprofloksacinas Tetraciklinas
Campylobacter jejuni
Atsparu Jautru24 Identifikuoti iš kampilobakterioze sirgusių asmenų mėginių išskirtų Campylobacter jejuni rūšies atsparumo profiliai: ciprofloksacinas + tetraciklinas – 66,7 proc., eritromicinas + tetraciklinas – 2,6 proc. Dauginio atsparumo profilis ciprofloksacinas + tetraciklinas + eritromicinas nustatytas 12,8 proc. bakterijų. Taip pat rastos 2 (5,1 proc.) kampilobakteriozę sukėlusios ir tik tetraciklinui atsparios Campylobacter jejuni bei 5 (12,8 proc.), tik ciprofloksacinui atsparios, padermės (8 pav.).
8 pav. Campylobacter jejuni, išskirtų iš kampilobakterioze sirgusių asmenų mėginių, atsparumo eritromicinui, ciprofloksacinui ir tetraciklinui savybės
Atliktas tyrimas parodė, kad 75,0 proc. C. coli padermių, išskirtų iš kampilobakterioze sirgusių asmenų mėginių, buvo nustatytas ciprofloksacino + tetraciklino atsparumo profilis. Taip pat tyrimo rezultatai parodė, kad 25,0 proc. C. coli padermių buvo nustatytas ciprofloksacino + tetraciklino + eritromicino dauginio atsparumo profilis (9 pav.).
9 pav. Campylobacter coli, išskirtų iš kampilobakterioze sirgusių asmenų mėginių, atsparumo eritromicinui, ciprofloksacinui ir tetraciklinui savybės
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 C a mp ylo b a cter jeju n i A MR tirtiem s A MV P Kultūros nr. ERY CIP TET
1 2 3 4 C a mp ylo b a cter co li A MR tirtiem s A MV P Kultūros nr. ERY CIP TET
25 4.4. Kampilobakterijų antimikrobinis atsparumas eritromicinui
Vertinant atsparumo eritromicinui rezultatų skirtumą tarp marinuotų bei šviežios vištienos produktų, gautas statistiškai reikšmingas rezultatas (χ2(df=1, n=36)=5,644, p = 0,018): iš marinuotų vištienos sparnelių išskirtos Campylobacter spp. padermės buvo dažniau atsparios (75,0 proc.) ciprofloksacinui nei padermės iš šviežios vištienos sparnelių (7 lentelė).
Palygintas Campylobacter jejuni ir Campylobacter coli rūšių broilerių produktuose atsparumas eritromicinui. Atsparumas dažnesnis Campylobacter jejuni rūšies padermėse (87,5 proc.), tačiau statistinio reikšmingumo negauta (p > 0,05) (7 lentelė). Vertinant atsparumo eritromicinui skirtumą tarp iš kampilobakterioze sirgusių asmenų mėginių išskirtų Campylobacter rūšių, statistiškai reikš-mingo skirtumo taip pat nenustatyta (p > 0,05) (7 lentelė).
7 lentelė. Kampilobakterijų atsparumo ir jautrumo eritromicinui palyginimas skirtinguose šaltiniuose Kampilobakterijos, išskirtos iš skirtingų šaltinių
Campylo-bacter spp., marinuoti vištienos produktai Campylo-bacter spp., švieži vištienos produktai C. jejuni, broilerių produktai C. coli, broilerių produktai C. jejuni, klinikiniai mėginiai C. coli, klinikiniai mėginiai Atsparumas (proc.) 6 (75,0*) 2 (25,0*) 7 (87,5) 1 (12,5) 6 (85,7) 1 (14,3) Jautrumas (proc.) 8 (28,6*) 20 (71,4*) 25 (89,3) 3 (10,7) 33 (91,7) 3 (8,3) Iš viso: 36 36 43 * p < 0,05
Įvertintas atsparumo eritromicinui skirtumas tarp iš broilerių produktų išskirtų ir kampilobakteriozę sukėlusių bakterijų. AMR eritromicinui dažniau nustatytas Campylobacter spp. kultūroms, išskirtoms iš viščiukų broilerių šviežios ir marinuotos vištienos (53,3 proc.), nei kultūroms, išskirtoms iš kampilobakterioze sirgusių asmenų mėginių (46,7 proc.). Statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (p > 0,05) (8 lentelė).
Vertinant Campylobacter jejuni, išskirtų iš skirtingų šaltinių (vištienos bei klinikiniai mėginiai), kultūrų atsparumo eritromicinui skirtumus, nustatyta, kad iš vištienos produktų išskirtos
Campylo-bacter jejuni padermės dažniau atsparios eritromicinui nei identifikuotos klinikiniuose mėginiuose
(53,8 proc.). Statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (p > 0,05) (8 lentelė).
Įvertintas Campylobacter coli padermių, išskirtų iš skirtingų šaltinių, AMR eritromicinui. Ta-čiau atsparumo priklausomybė nuo padermės šaltinio netikrinta, nes gauta p reikšmė smarkiai virši-ja tyrime nustatytą reikšmingumo lygmenį (α < 0,05) (8 lentelė).
26
8 lentelė. Kampilobakterijų atsparumo ir jautrumo eritromicinui dažnių palyginimas pagal šaltinį (broilerių produktai ir klinikiniai mėginiai)
Kampilobakterijos, išskirtos iš skirtingų šaltinių
Campylo-bacter spp., broilerių produktai Campylo-bacter spp., klinikiniai mėginiai C. jejuni, broilerių produktai C. jejuni, klinikiniai mėginiai C. coli, broilerių produktai C. coli, klinikiniai mėginiai Atsparumas (proc.) 8 (53,3) 7 (46,7) 7 (53,8) 6 (46,2) 1 (50,0) 1 (50,0) Jautrumas (proc.) 28 (43,8) 36 (56,3) 25 (43,1) 33 (56,9) 3 (50,0) 3 (50,0) Iš viso: 79 71 4
4.5. Kampilobakterijų antimikrobinis atsparumas ciprofloksacinui
Nustatytas statistiškai reikšmingas (p = 0,005) atsparumo ciprofloksacinui dažnių skirtumas tarp marinuotos bei šviežios vištienos mėginių kampilobakterijų kultūrų: iš šviežių vištienos sparnelių išskirtos Campylobacter spp. padermės buvo dukart dažniau atsparios (71,0 proc.) ciprofloksacinui nei padermės iš marinuotų sparnelių (9 lentelė).
Tyrimo metu palygintas Campylobacter jejuni ir Campylobacter coli rūšių iš broilerių produktų atsparumas ciprofloksacinui. Nustatyta, kad broilerių produktuose išskirtos Campylobacter jejuni padermės atsparesnės ciprofloksacinui (87,1 proc.), tačiau statistinio reikšmingumo nenustatyta (p > 0,05) (9 lentelė).
Vertinant atsparumo ciprofloksacinui skirtumą tarp iš kampilobakterioze sirgusių asmenų mėginių išskirtų Campylobacter spp. rūšių, nustatyta, kad Campylobacter jejuni padermės devynis kartus atsparesnės ciprofloksacinui, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nunustatyta (p > 0,05) (9 lentelė).
9 lentelė. Kampilobakterijų atsparumo ir jautrumo ciprofloksacinui palyginimas skirtinguose šaltiniuose Kampilobakterijos, išskirtos iš skirtingų šaltinių
Campylo-bacter spp., marinuoti vištienos produktai Campylo-bacter spp., švieži vištienos produktai C. jejuni, broilerių produktai C. coli, broilerių produktai C. jejuni, klinikiniai mėginiai C. coli, klinikiniai mėginiai Atsparumas (proc.) 9 (29,0*) 22 (71,0*) 27 (87,1) 4 (12,9) 36 (90,0) 4 (10,0) Jautrumas (proc.) 5 (100,0*) 0 (0,0*) 5 (100,0) 0 (0,0) 3 (100,0) 0 (0,0) Iš viso: 36 36 43 * p < 0,01
27 Įvertintas AMR ciprofloksacinui skirtumas tarp iš broilerių produktų išskirtų ir kampilobakteriozę sukėlusių bakterijų padermių. Atsparumas ciprofloksacinui dažniau nustatytas kultūroms, išskirtoms iš kampilobakterioze sirgusių asmenų mėginių (56,3 proc.), tačiau ši reikšmė – statistiškai nereikšminga (p > 0,05) (10 lentelė).
Palyginti ir Campylobacter jejuni atsparumo ciprofloksacinui dažniai tarp skirtingų šaltinių. Nustatyta, kad iš kampilobakterioze sirgusių asmenų mėginių išskirtos Campylobacter jejuni pa-dermės buvo dažniau atsparios ciprofloksacinui (57,1 proc.), palyginus su iš broilerių produktų išs-kirtos padermės (42,9 proc.). Gautas rezultatas statistiškai nereikšmingas (p > 0,05) (10 lentelė). Kadangi Campylobacter coli padermių atsparumas ciprofloksacinui – konstanta (100 proc. AMR), šios padermės atsparumo dažnių palyginimas neatliktas.
10 lentelė. Kampilobakterijų atsparumo ir jautrumo ciprofloksacinui dažnių palyginimas pagal šal-tinį (broilerių produktai ir klinikiniai mėginiai)
Kampilobakterijos, išskirtos iš skirtingų šaltinių
Campylo-bacter spp., broilerių produktai Campylo-bacter spp., klinikiniai mėginiai C. jejuni, broilerių produktai C. jejuni, klinikiniai mėginiai C. coli, broilerių produktai C. coli, klinikiniai mėginiai Atsparumas (proc.) 31 (43,7) 40 (56,3) 27 (42,9) 36 (57,1) 4 (50,0) 4 (50,0) Jautrumas (proc.) 5 (62,5) 3 (37,5) 5 (62,5) 3 (37,5) 4 (50,0) 4 (50,0) Iš viso: 79 71 8
4.6. Kampilobakterijų antimikrobinis atsparumas tetraciklinui
AMR tetraciklinui beveik dukart dažnesnis (66,7 proc.) tarp kultūrų, išskirtų iš šviežios vištienos, nei padermių, identifikuotų marinuotuose viščiukų sparneliuose (11 lentelė). Tačiau statistinio testo rezultatas buvo didesnis už pasirinktą statistinio reikšmingumo ribą (α < 0,05), t. y. atsparumo tetraciklinui palyginimas statistiškai nereikšmingas.
Palygintas Campylobacter jejuni ir Campylobacter coli rūšių AMR skirtumas tetraciklinui (šal-tinis – viščiukų broilerių produktai). Nustatyta, kad Campylobacter jejuni buvo atsparesnė tetracik-linui (87,5 proc.) nei Campylobacter coli, tačiau statistinis reikšmingumas nenustatytas (p > 0,05) (11 lentelė).
Palyginus atsparumo ciprofloksacinui dažnių skirtumus tarp iš kampilobakterioze sirgusių asmenų mėginių išskirtų Campylobacter rūšių, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p > 0,05) (11 lentelė).
28
11 lentelė. Kampilobakterijų atsparumo ir jautrumo tetraciklinui palyginimas skirtinguose šalti-niuose
Kampilobakterijos, išskirtos iš skirtingų šaltinių
Campylo-bacter spp., marinuoti vištienos produktai Campylo-bacter spp., švieži vištienos produktai C. jejuni, broilerių produktai C. coli, broilerių produktai C. jejuni, klinikiniai mėginiai C. coli, klinikiniai mėginiai Atsparumas (proc.) 8 (33,3) 16 (66,7) 21 (87,5) 3 (12,5) 34 (89,5) 4 (10,5) Jautrumas (proc.) 6 (50,0) 6 (50,0) 11 (91,7) 1 (8,3) 5 (100,0) 0 (0,0) Iš viso: 36 36 43
Tyrimo duomenų analizės metu vertintas AMR tetraciklinui skirtumas tarp iš broilerių produktų išskirtų ir kampilobakteriozę sukėlusių bakterijų atskleidė, kad atsparumas tetraciklinui beveik dukart dažniau nustatytas kultūroms, išskirtoms iš kampilobakterioze sirgusių asmenų mėginių (61,3 proc.). Rezultatų palyginimas statistiškai reikšmingas (χ2(df=1, n=79)=5,466, p = 0,019) (12 lentelė).
Įvertinti Campylobacter jejuni, išskirtų iš skirtingų šaltinių (vištienos bei klinikinės medžiagos mėginiai), AMR tetraciklinui skirtumai. Duomenų analizės metu nustatyta, kad iš kampilobakte-rioze sirgusių asmenų mėginių išskirtos Campylobacter jejuni padermės atsparesnės tetraciklinui (61,8 proc.) negu padermės, gautos iš broilerių produktų. Atsparumo dažnio skirtumas statistiškai reikšmingas (χ2(df=1, n=71)=4,678, p = 0,031) (12 lentelė).
Duomenų analizės metu siekta įvertinti Campylobacter coli atsparumo skirtumus skirtinguose šaltiniuose. Atsparumo priklausomybė nuo padermės šaltinio netikrinta, nes gauta p reikšmė viršija tyrime nustatytą reikšmingumo lygmenį (α < 0,05) (12 lentelė).
12 lentelė. Kampilobakterijų atsparumo ir jautrumo tetraciklinui dažnių palyginimas pagal šaltinį (broilerių produktai ir klinikiniai mėginiai)
Kampilobakterijos, išskirtos iš skirtingų šaltinių
Campylo-bacter spp., broilerių produktai Campylo-bacter spp., klinikiniai mėginiai C. jejuni, broilerių produktai C. jejuni, klinikiniai mėginiai C. coli, broilerių produktai C. coli, klinikiniai mėginiai Atsparumas (proc.) 24 (38,7*) 38 (61,3*) 21 (38,2*) 34 (61,8*) 3 (42,9) 4 (57,1) Jautrumas (proc.) 12 (70,6*) 5 (29,4*) 11 (68,8*) 5 (31,3*) 1 (100,0) 0 (0,0) Iš viso: 79 71 8 * p < 0,05
29
5. REZULTATŲ APTARIMAS
2019 metais atliktame tyrime ištirti 99 viščiukų broilerių produktai, iš jų 36 buvo užkrėsti
Campylobacter spp. genties bakterijomis. Gautas 36,4 proc. užkrėstumo dažnis, artimas Europos
Sąjungos šalims būdingiems rodikliams, – 37,5 proc. (3). Iš 36 identifikuotų Campylobacter spp. mikroorganizmų, 32 (88,9 proc.) identifikuotos kaip Campylobacter jejuni ir 4 (11,1 proc.) –
Campylobacter coli rūšys. Europos Sąjungos šalių Campylobacter jejuni vidurkis – 62,6 proc., Campylobacter coli – 37,4 proc. (3).
Tyrimo metu ištirti 43 (jau identifikuoti kaip Campylobacter spp.) 2018 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėje nuo kampilobakteriozės infekcijos gydytų pacientų klinikiniai mėginiai. Iš šių Campylobacter spp. padermių mėginių 39 (90,7 proc.) identifikuoti kaip
Campylobacter jejuni ir 4 (9,3 proc.) – Campylobacter coli. Dažniausiomis kampilobakteriozės
sukėlėjomis Europos Sąjungos šalyse vadinamos Campylobacter jejuni (83,9 proc.) ir
Campylobacter coli (10,3 proc.) (3).
Antimikrobinio atsparumo tyrimo rezultatai (iš viščiukų broilerių produktų išskirtos,
Campylobacter spp.) išsidėstė taip: ciprofloksacinui – 86,1 proc., tetraciklinui – 66,7 proc.,
eritromicinui – 25,0 proc. Kitų autorių duomenimis, 2015 metais Lietuvoje prekiautos paukštienos atsparumas ciprofloksacinui siekė 84,8 proc., tetraciklinui – 19,6 proc., o eritromicinui – 2,2 proc. (47). Taigi, antimikrobinis atsparumas visiems tirtiems antimikrobiniams vaistiniams preparatams didėja. Didžiausias skirtumas matyti žvelgiant į tetraciklino ir eritromicino atsparumo rezultatus, kur įvertis atitinkamai padidėjo 47,1 ir 22,8 proc. Lenkijoje prekiaujamos (2018 metai) vištienos produkcijos Campylobacter spp. antimikrobinis atsparumas ciprofloksacinui siekė 100 proc., tetraciklinui – 78,6 proc., eritromicinui – 0 proc. (40). Šio baigiamojo darbo tyrimo rezultatai parodė mažesnius atsparumo procentinius rodiklius ciprofloksacinui bei tetraciklinui, tačiau išsiskyrė atsparumo eritromicinui įverčiu. Šiame tyrime gauti atsparumo rezultatai artimiausi Italijos mokslininkų rezultatams, kurių nustatytas atsparumas ciprofloksacinui buvo 85,6 proc., tetraciklinui – 67,9 proc., o eritromicinui – 12,2 proc. (42).
Nustatytas Campylobacter jejuni ir Campylobacter coli rūšių atsparumo rodiklių panašumas gali būti sugretintas su Korėjos tyrėjų nustatytu paukštienos atsparumu (13 lentelė), tačiau pastarajame tyrime tirti vištienos ir kalakutienos produktai. Vis tik šio tyrimo rezultatai atkreipia dėmesį į nerimą keliančią Campylobacter jejuni antimikrobinio atsparumo ciprofloksacinui didėjimo tendenciją Lietuvoje: 2018 metais atliktais Lietuvos mokslininkų skaičiavimais,
Campylobacter jejuni atsparumas ciprofloksacinui buvo 91,4 proc. (48), o šiame tyrime nustatytas Campylobacter jejuni atsparumo lygis – 100 proc.
30
13 lentelė. Campylobacter jejuni ir Campylobacter coli atsparumo skirtumai, proc.
Šalis, publikacijos metai
Atsparumas (proc.)
Ciprofloksacinui Tetraciklinui Eritromicinui Lietuva, 2019 C. jejuni – 81,8, C. coli – 100 C. jejuni –72,2, C. coli – 75,0 C. jejuni – 5,6, C. coli – 25,0 Korėja, 2017 (46) C. jejuni –87,7, C. coli – 100 C. jejuni – 82,2, C. coli – 49,2 C. jejuni – 6,8, C. coli – 14,3
Campylobacter spp., išskirtos iš klinikinės medžiagos mėginių, nustatytas antimikrobinis
atsparumas ciprofloksacinui – 93,0 proc., tetraciklinui – 88,4 proc., eritromicinui – 16,3 proc. Duomenis lyginant su 2015 metų Lietuvos klinikinės medžiagos tyrimais, matyti augantis atsparumas ciprofloksacinui, nes 2015 metais jis siekė 78,3 proc. (54). Šiame tyrime gauti atsparumo rezultatai artimi 2018 metais Lenkijoje atlikto tyrimo duomenims, kur atsparumas ciprofloksacinui siekė 85,2 proc., tetraciklinui – 70,3 proc. ir eritromicinui – 0,6 proc. (49), tačiau šiame tyrime atsparumas didesnis ciprofloksacinui ir eritromicinui.
Nagrinėjant šio tyrimo Campylobacter jejuni antimikrobinio atsparumo rezultatus ir juos gretinant su kitų autorių darbų rezultatais, atsparumas ciprofloksacinui (92,3 proc.) didesnis už 2019 metais nustatytą atsparumą Lietuvoje (88,0 proc.) (48), Turkijoje (74,3 proc.) (53) ir Pakistane (73,0 proc.) (51). Tetraciklino atsparumo dažnis (87,2 proc.) tris kartus didesnis nei Turkijoje (74,3 proc.) (53) ir šiek tiek mažesnis nei Pakistane (89,0 proc.) (51). Tyrime nustatytas 15,4 proc.
Campylobacter jejuni atsparumas eritromicinui, kuris 2015 metais Lietuvoje surinktoje klinikinėje
medžiagoje siekė tik 1,7 proc. (54). Ryškėja Campylobacter jejuni atsparumo ciprofloksacinui ir eritromicinui didėjimas.
Campylobacter coli, išskirtos iš klinikinės medžiagos mėginių, visiškas (100 proc.)
antimikrobinis atsparumas ciprofloksacinui bei tetraciklinui ir 25,0 proc. – eritromicinui ženkliai didesnis, palyginti su 2015 metais Estijoje (atitinkamai – 67,9 proc., 42,9 proc. ir 0,0 proc.) (47) ir 2019 metais Japonijoje atliktų tyrimų rezultatais (atitinkamai – 59,5 proc., 61,9 proc. ir 4,8 proc.) (52). Tačiau tikslią duomenų interpretaciją sunku atlikti dėl mažos aptiktų Campylobacter coli bakterijų imties (n = 4).
Tyrimo metu atliktas atsparumo tirtiems antimikrobiniams vaistiniams preparatams palyginimas parodė statistiškai reikšmingus atsparumo skirtumus tarp Campylobacter spp. padermių, išskirtų iš skirtingų šaltinių, kaip antai, 75,0 proc. eritromicinui atsparių kultūrų nustatytos marinuotuose produktuose, o 71,0 proc. ciprofloksacinui – šviežiuose produktuose. Campylobacter spp. 61,3 proc. ir Campylobacter jejuni 61,8 proc. atsparesnės tetraciklinui, kai išskirtos iš klinikinių mėginių, palyginus su išskirtomis iš viščiukų broilerių produktų.
31
6. IŠVADOS
1. Tyrimo metu nustatyta, kad Kauno miesto prekybos centruose prekiaujamos viščiukų broile-rių produkcijos užkrėstumas Campylobacter spp. siekia 36,4 proc.: iš tyrime ištirtų 99 viš-tienos mėginių, 36 buvo užkrėsti Campylobacter spp. genties bakterijomis. 11,1 proc. išskir-tų kampilobakterijų kultūrų identifikuotos Campylobacter coli ir 88,9 proc. –
Campylo-bacter jejuni rūšys. Užkrėstumas CampyloCampylo-bacter coli siekia 4,0 proc., o CampyloCampylo-bacter je-juni – 32,3 proc.
2. Iš broilerių produktų išskirtų Campylobacter spp. kultūrų atsparumas ciprofloksacinui siekė 86,1 proc., tetraciklinui 66,7 proc., eritromicinui – 25 proc. Iš klinikinės medžiagos mėginių (kampilobakterioze sirgę asmenys) išskirtų Campylobacter spp. padermių atsparumas cipro-floksacinui siekia 93,0 proc., tetraciklinui – 88,4 proc., eritromicinui – 16,3 proc. Švieži broilerių produktai pasižymėjo didesniu atsparumu ciprofloksacinui ir tetraciklinui (atitin-kamai 71,0 ir 66,7 proc., p < 0,05), o marinuoti broilerių produktai – didesniu atsparumu eritromicinui (75 proc., p < 0,05).
3. Tyrimo metu palyginti antimikrobinio atsparumo lygiai tarp iš broilerių produktų ir kliniki-nių mėgikliniki-nių išskirtų Campylobacter spp. padermės mikroorganizmų. Statistiškai reikšmin-gas antimikrobinio atsparumo skirtumas tarp tirtų šaltinių nustatytas tetraciklinui: iš kliniki-nės medžiagos mėginių išskirtų Campylobacter spp. atsparumo dažnis buvo ženkliai dides-nis nei iš broilerių produktų išskirtų padermių (61,3 proc. – klinikiniuose mėginiuose, 38,7 proc. – broilerių produktuose). Ženkliai didesnis atsparumas nustatytas ir Campylobacter
je-juni rūšies, išskirtos iš broilerių produktų (61,8 proc.), nei Campylobacter coli padermių iš
