Borderkolių epilepsija Border Collie epilepsy

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Agneta Milikauskaitė

Borderkolių epilepsija

Border Collie epilepsy

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

Darbo vadovas: vet.gydytoja Indrė Žamžickienė

2

DARBAS ATLIKTAS DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Borderkolių epilepsija“:

1. Yra atliktas mano pačios.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Agneta Milikauskaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Agneta Milikauskaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Indrė Žamžickienė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) (parašas) vardas, pavardė)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai

1)____________________________________________________________________________ 2)____________________________________________________________________________ (vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.3. Epilepsijos priepuoliai ir jų semiologija ... 10

1.4. Epilepsijos santykis su elgsenos sutrikimais ... 11

1.5. Diagnozavimas ... 13

1.6. Gydymas ... 14

1.7. ABCB1/MDR1 genas ... 16

TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 18

REZULTATAI ... 19

REZULTATŲ APTARIMAS ... 29

IŠVADOS ... 31

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 32

4

BORDERKOLIŲ EPILEPSIJA

Agneta Milikauskaitė

Magistro baigiamasis darbas

SANTRAUKA

Darbo tikslas yra išnagrinėti epilepsiją, jos formas, priepuolių rūšis ir priklausomybę nuo įvairių veiksnių borderkolių veislėje.

Norint surinkti informaciją buvo sudarytas klausimynas ir patalpintas internete (www.apklausa.lt) nuo 2018-11-02 iki 2018-11-23. Klausimynas parašytas anglų kalba ir juo pasidalinta įvairiose užsienio bei Lietuvos borderkolių augintojų grupėse, bei grupėse apie šunų epilepsiją.

Darbo apimtis 36 puslapiai įskaitant priedus. Iš viso yra 11 paveikslėlių, 1 lentelė ir 1 priedas. Informacija surinkta iš 27 literatūros šaltinių.

Informacija buvo surinkta apie 258 borderkolius iš kurių 37 buvo pasitaikę epilepsijos priepuolių. Šunys buvo suskirstyti į grupes pagal amžių, svorį, reprodukcinę būklę, genetines linijas ir gydymą.

Borderkoliai yra populiari šunų veislė užsienyje ir smarkiai populiarėjanti Lietuvoje. Yra nustatyta šios veislės predispozicija idiopatinei epilepsijai. Šiame darbe nustatyta reprodukcinės būklės įtaka ligos pasireiškimui – daugiausiai epilepsijos priepuoliai pastebimi pas kastruotus patinus. Epilepsijos priepuoliai dažniausiai buvo pastebėti pas borderkolius nuo 6 mėnesių iki 6 metų, šiame amžiaus laikotarpyje dažniausiai šunims yra diagnozuojama idiopatinė epilepsija. Pas beveik pusę epilepsija sergančių borderkolių buvo nustatyti neurologiniai elgesio sutrikimai.

Epilepsija yra neurologinė liga, kuriai reikalingas gydymas visą šuns gyvenimą. Apklausos metu nustatyta, kad dažniausiai naudojamas antiepilepsinis vaistas yra fenobarbitalis.

5

BORDER COLLIE EPILEPSY

Agneta Milikauskaitė

Master‘s Thesis

SUMMARY

The aim of the study is to investigate epilepsy, its forms, type of seizures and dependence on various factors in border collies.

A questionnaire was created and posted on the internet (www.apklausa.lt) to collect information from 2018-11-02 to 2018-11-23. The questionnaire was written in English and shared in various foreign and Lithuanian groups of border collies and in groups about dog epilepsy.

Work contains 35 pages, there are 11 pictures and 1 table. Information is collected from 27 literature sources.

Information was collected about 258 border collies, of which 37 had epileptic seizures. The dogs were divided into groups by age, weight, reproductive status, genetic lines and treatment.

Border Collies are a popular breed of dogs in other countries and is gaining ground in Lithuania. There is a predisposition of this breed for idiopathic epilepsy.In this work, the effect of reproductive status on the manifestation of the disease is determined - most epileptic seizures are observed in neutered males. Epileptic seizures were most commonly seen in dogs from 6 months to 6 years of age, during this age, border collies are usually diagnosed with idiopathic epilepsy. Nearly half of the dogs with epilepsy have been diagnosed with neurobehavioral disorders.

Epilepsy is a neurological disease that requires treatment for the entire life of a dog. The survey found that the most commonly used antiepileptic drug is phenobarbital.

6

SANTRUMPOS

Status epilepticus - epileptinė būklė

ILAE - tarptautinė epilepsijos sąjunga (angl. International League Against Epilepsy) ADHD – aktyvumo ir dėmesio sutrikimas

JK – Jungtinė Karalystė IE – idiopatinė epilepsija AEV – antiepilepsiniai vaistai

GABA – gama amino butyrinė rūgštis EEG - elektroencefalografija

Per os – per burną

FB – fenobarbitalis KBr – kalio bromidas

MDR1 – daugiavaisčio atsparumo genas CNS – centrinė nervų sistema

7

ĮVADAS

Epilepsija yra lėtinė neurologinė liga, pasireiškianti pasikartojančiais epilepsijos priepuoliais. Pripažinta, kad epilepsija yra viena iš dažniausiai pasitaikančių lėtinių neurologinių ligų žmonėms ir šunims. Laikoma, kad jeigu epilepsijos priepuolis buvo tik kartą per visą šuns gyvenimą, tai šuo epilepsija nesirgo.

Priepuolių priežastys yra įvairios, todėl sunku nuspėti kada įvyks sekantis priepuolis. Veterinarijos gydytojams šią ligą diagnozuoti yra sunku, nes patys negali pamatyti priepuolių jų pasireiškimo metu, dėl šios priežasties gydytojai rekomenduoja priepuolių metu gyvūną filmuoti, įranga bei patys tyrimai dažnai kainuoja brangiai, tad ne visų šunų savininkai sutinka juos atlikti. Gydymas taip pat yra sudėtingas dėl galimo atsparumo naudojamiems vaistams. Ši liga dažniausiai trunka visą šuns gyvenimą.

Borderkoliams neurologinės ligos yra dažnos, ne išimtis yra ir epilepsija. Borderkolių veislė yra pripažinta kaip turinti predispoziciją epilepsijai, taip pat epilepsija dažnai pasireiškia labai sunkia forma. Genetinių tyrimų, kurie galėtų padėti ligą eliminuoti, kolkas nėra. Esant ABCB1 geno mutacijai, dėl kurios yra padidėjęs atsparumas kai kuriems vaistams, borderkoliams gydymas gali būti sudėtingesnis.

Tyrimo tikslas:

Išanalizuoti epilepsiją borderkolių veislėje, aptarti dažniausiai pasireiškiančias formas, elgsenos sutrikimų požymius, galimą gydymą ir, pagal apklausoje surinktus duomenis, nustatyti amžiaus bei lyties predispoziciją epilepsijai.

Tyrimo uždaviniai:

1. Nustatyti reprodukcinės būklės įtaką ligos pasireiškimui.

2. Palyginti epilepsijos dažnumą tarp darbinių ir parodinių linijų borderkolių. 3. Nustatyti kokiame amžiuje dažniausiai pasireiškė epilepsijos priepuoliai. 4. Nustatyti elgsenos sutrikimų pasireiškimo dažnumą esant epilepsijai. 5. Išsiaiskinti dažniausiai gydymui naudojamus antiepilepsinius vaistus.

6. Palyginti epilepsijos pasireiškimą vadoje ir ankstesnėsė kartose tarp sveikų ir sergančių epilepsija šunų.

8

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Epilepsija

Epilepsija yra viena iš labiausiai paplitusių lėtinių neurologinių sutrikimų šunims (1,2). Yra pripažinta, kad borderkolių veislei būdinga sunki epilepsijos forma, atsirandanti dėl status

epilepticus būsenos, klasterinių priepuolių ir atsparumo vaistams (3).

Epilepsija apibrėžiama kaip smegenų sutrikimas, pasireiškiantis polinkiu į epilepsijos priepuolius. Šis apibrėžimas dažniausia praktiškai taikomas yra tada, kai yra du neišprovokuoti priepuoliai per didesnį nei 24 valandų tarpą (1,2,4). Tačiau ILAE neseniai pakeitė šį apibrėžimą:

 turi būti bent du neišprovokuoti priepuoliai, atsirandantys per didesnį nei 24 valandų tarpą;

 vienas neišprovokuotas priepuolis ir didelė tikimybė tolesniems priepuoliams;

 ne mažiau kaip du refleksinės epilepsijos priepuoliai, pvz.: sukelti mirksinčios šviesos. Traukulius sukelia nenormali elektrinė veikla smegenyse, kuriai būdingi staigūs neurologinių klinikinių požymių epizodai, tokie kaip priverstiniai raumenų judesiai, jutiminiai sutrikimai, pakitęs sąmoningumas (2). Ne visi priepuoliai yra susiję su epilepsija, jie gali būti ir dėl intoksikacijos ar metabolinių ligų. Jei priepuoliai baigiasi po vieno ar poros kartų, tai pacientas neserga epilepsija, nes epilepsija yra chroninė būklė (4).

Atskira epilepsijos priepuolių būklė yra status epilepticus, kuri iki šiol nėra labai ištirta. Šiai būklei yra būdingas prailgintas traukulių aktyvumas, taip pat po epilepsijos būklės (status

epilepticus) šunų smegenyse padidėja glikoproteino pralaidumas (3,5).

Tikras šunų epilepsijos paplitimas yra nežinomas, apskaičiuota, kad epilepsija serga apie 0,6-0,75 proc. šunų bendroje populiacijoje. Veislėse, kurios yra linkusios į idiopatinę epilepsiją, yra žymiai didesnis paplitimo dažnis nei įprastoje šunų populiacijoje, tai yra viena iš priežasčių, dėl kurių ši liga tam tikrose šunų veislėse įtariama kaip genetinė (7).

Šunų epilepsija yra laikoma su veisle susijusi liga, kuri gali būti paveldima. Ji dažniausiai diagnozuojama tarp trijų ir penkerių metų amžiaus, o šunims, kuriems pasireiškia priepuoliai, bet epilepsija neserga (pvz., diabetas, vėžys) dažniausiai liga diagnozuojama vyresnio amžiaus (8).

1.2.

Idiopatinė epilepsija

Epilepsija pagal etiologiją yra skirstoma į idiopatinę ir struktūrinę. Struktūrinė epilepsija dar yra vadinama antrine, šiuo atveju traukulius sukelia struktūrinis smegenų pažeidimas.

Struktūrinė epilepsija gali būti:

 neoplastinė,

9

 uždegiminė/infekcinė,

 dėl sutrikusios kraujagyslių veiklos,

 anomalinė/dėl vystymosi sutrikimų,

 intrakranialinė/dėl cerebralinių patologijų.

Idiopatinė epilepsija dar vadinama pirmine epilepsija. Esant šiai formai stebimi lėtiniai pasikartojantys priepuoliai be struktūrinų smegenų pažeidimų ar kitų neurologinių požymių (4,7,9).

Idiopatinę epilepsiją sudaro trys pogrupiai:

1) genetiškai paveldima epilepsija - kai epilepsiją sukeliantis genas buvo identifikuotas,

2) įtariama genetiškai paveldima epilepsija - kai yra didelis paplitimas tam tikroje veislėje (> 2 proc.) ir liga pastebėta atlikus genetinę analizę arba yra pastebėtas didelis paplitimas tarp tam tikrų veislės linijų,

3) nežinomos kilmės epilepsija, kai pagrindinė priežastis yra dar nežinoma (9).

Daugumai šunų, sergančių idiopatine epilepsija, pirmą kartą priepuoliai pasireiškia nuo 1 iki 6 metų amžiaus, nors traukuliai kartais prasideda dar prieš sueinant 6 mėnesiams arba vyresniame nei 10 metų amžiuje (1,4,10). Mokslininkai tiriantys šunų epilepsiją teigia, kad idiopatinė epilepsija gali būti dažniausia epilepsijos forma šunims iki 6 metų amžiaus (11). Vokietijoje atlikto tyrimo su borderkoliais duomenimis vidutinis šunų amžius buvo 2,4 m., o 74 proc. šunų traukuliai pirmą kartą buvo fiksuoti intervale nuo 1 iki 5 metų. Taip pat nustatyta, kad 18 proc. pacientų patyrė pirmąjį traukulį ≤ 1 metų amžiaus ir 8 proc. šunų patyrė būdami ≥ 5 metų amžiaus. Borderkoliai buvo viena iš dažniausiai idiopatine epilepsija sergančių veislių net keliuose Jungtinėje Karalystėje atliktuose tyrimuose. Viename iš šių tyrimų buvo nustatyta, kad vidutinis borderkolių (kurie sudarė 47 proc. tirtos populiacijos) gaišimo amžius dėl epilepsijos buvo 5,2 m., kuris yra daugiau nei dvigubai mažesnis negu bendras JK gyvenančių borderkolių amžius (13,5 m.), kaip buvo nustatyta kitų tyrimų metu.Vokietijoje atliktų tyrimų metu buvo pastebėta, kad vidutinė borderkolių išgyvenimo trukmė nuo pirmo priepuolio pasireiškimo buvo tik 2,1m. Tai buvo patvirtinta ir kitų tyrimų metu, kai nustatyta, kad borderkolių, sergančių idiopatine epilepsija, išgyvenimo trukmė (3,6 m.) yra daug mažesnė lyginant su idiopatine epilepsija sergančių kitų veislių šunų išgyvenimo trukme (7,9 m.) (7). Tyrimuose nustatyta, kad šios veislės šunys gali turėti sunkesnę epilepsijos eigą, ir dėl prasto traukulių kontroliavimo eutanazuoti būna dažniau nei kitų veislių šunys (7,12).

Idiopatinė epilepsija neturi nustatytos priežasties ir yra dažniausia šunų epilepsijos forma. Tyrimai parodė, kad idiopatinė epilepsija daugeliui šunų veislių, taip pat ir borderkoliams, yra paveldima, ir kad kai kuriose veislėse patinai dažniau yra paveikti nei patelės (8). Tačiau rasti už tai atsakingus genus pasirodo yra sunkiau negu tikėtasi (2). Kintantys genai, mutacijos ar sudėtingos potencialiai nežinomų faktorių sąveikos gali būti susijusios su ligos plitimu tarp skirtingų veislių ar net tarp skirtingų tos pačios veislės šeimų linijų (13). Remiantis borderkolių genetine analize, atlikta

10

Vokietijoje vykusių tyrimų metu, 29 šunys turėjo bendrų protėvių, o tai patvirtina, kad genetika turi didelės reikšmės borderkoliams sergantiems epilepsija. Vis dėl to borderkoliams epilepsiją sukeliantis genas iki šiol neatrastas (7). Genetiniais tyrimais epilepsiją šiuo metu galima nustatyti tik trims šunų veislėms: rodezijos ridžbekams, lagotto ramagnolo ir nykštukiniams šiurkščiaplaukiams taksams (13,14).

1.3. Epilepsijos priepuoliai ir jų semiologija

Traukuliai yra dažna problema smulkiųjų gyvūnų neurologijoje (15). Tai yra kliniškai pasireiškiantis nenormalus elektrinis aktyvumas smegenyse (4).

Kiekviena priepuolio fazė (preiktalinė, iktalinė ir postiktalinė) gali turėti skirtingą įtaką šunų psichinei būklei, nors ir ne kiekviename priepuolyje yra visos trys fazės (9). Postiktaliniai simptomai paprastai trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų, dėl to gyvūnas gali jaustis sutrikęs, pasimetęs. Šunims postiktalinė fazė taip pat kartais sukelia aklumą, ataksiją ir gilų miegą. Dažniausia pats ictus (priepuolis) trunka tik kelias minutes. Kartais pas pacientus, turinčius epilepsijos priepuolių, yra stebima būsena vadinama prodronu, tai yra ilgalaikis sutrikimas, kuris gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų prieš priepuolį, tokiais atvejais šuo dažniausia būna neramus (4).

Epilepsijos priepuoliai gali būti generalizuoti arba židininiai (1,2).

Generalizuoti epilepsijos priepuoliai yra tie, kurių pirmieji klinikiniai požymiai rodo abiejų smegenų pusrutulių dalyvavimą. Dažniausias generalizuotų priepuolių tipas yra toniniai-kloniniai priepuoliai (2,4). Pirmoji priepuolio fazė yra toninė, kurios metu nuolat susitraukinėja visi raumenys. Gyvūnai dažniausia praranda sąmonę ir nukrenta ant šono. Toninė fazė trunka apie minutę, o tada prasideda kloninė fazė, kurios metu raumenys susitraukinėja ritmiškai, tai pasireiškia kaip galūnių trūkčiojimas, bėgimo, kramtymo judesiai (1,4). Kvėpavimas pasidaro dažnas ir nereguliarus. Dažnai yra pastebimi autonominiai požymiai, tokie kaip seilėjimasis, tuštinimasis ir šlapinimasis.

Kitas generalizuoto priepuolio tipas yra tonininiai priepuoliai, kurių metu raumenys smarkiai įsitempia, bet kloninės fazės nebūna. Retesni yra kloniniai priepuoliai, šių traukulių metu nėra toninės fazės. Atoniniai priepuoliai yra tokie, kurie susideda iš staigaus, dažnai trumpo postulinio tono praradimo, dėl kurio pacientas gali nukristi arba staiga nuleisti galvą. Paskutinis tipas yra miokloniniai traukuliai, jie yra apibūdinami kaip trumpi, į šoką panašūs suusitraukimai, kurie gali būti generalizuoti arba apimti atskiras raumenų grupes. Miokloninius raumenų susitraukimus gyvūnams gali sukelti ir kitos priežastys, tad ne visi tokie susitraukimai yra priepuoliai (4).

11

Židininiai priepuoliai yra tie, kurių pradiniai klinikiniai požymiai rodo nenormalią veiklą viename smegenų pusrutulio regione. Jie susideda iš neįprastų kūno dalių judesių, tokių kaip galvos sukimasis į vieną pusę, galūnių ar veido raumenų susitraukimas, kramtymas (1,4). Esant židininiams priepuoliams dažniausia yra stebimi tokie autonominiai požymiai kaip vėmimas, viduriavimas ir akivaizdus pilvo skausmas. Priepuolių metu šunys nereguoja į šeimininką, matomi pasikartojantys motoriniai judesiai, tokie kaip galvos spaudimas, įvairi vokalizacija, betikslis vaikščiojimas ar bėgimas. Kai kurie stiprūs priepuoliai pasireiškia kaip sutrikusi sąmonė ir keistas elgesys, pvz.: neišprovokuota agresija ar ekstremali, neracionali baimė. Antriniai generalizuoti priepuoliai dažniausiai prasideda kaip židininiai priepuoliai, kurie vėliau tampa generalizuotais toniniais-kloniniais priepuoliais (4)

Dažni idiopatinės epilepsijos sukeliami pasikartojantys epilepsijos priepuoliai veikia daugybę skirtingų šunų veislių visame pasaulyje. Dauguma paveiktų šunų yra panašūs - iki 5 metų atsirado generalizuoti toniniai-kloniniai traukuliai (3). Jau minėtų, Jungtinėje Karalystėje atliktų tyrimų metu, nustatyta, kad 78 proc. pasireiškusių traukulių buvo židininės epilepsijos priepuoliai, kurie vėliau tapo generalizuoti. Generalizuoti (pirminiai) traukuliai pasireiškė 8 proc. borderkolių. 82 proc. šunų buvo užfiksuota aktyvi epilepsija (≥1 epilepsijos priepuolis per pastaruosius tyrimo metus arba metus iki mirties), remisija buvo nustatyta 18 proc. šunų sergančių idiopatine epilepsija, kas yra panašu į kitų šunų veislių remisijos dažnį populiacijose. Tačiau neseniai atliktas šunų epilepsijos tyrimas parodė, kad borderkoliai yra veislė, kuriai mažiausiai tikėtina, kad gydant bus pasiekta remisija. Iš visų sergančių šunų 45 proc. atvejų buvo nustatyti klasteriniai priepuoliai, 4 proc. pacientų nustatyta status epilepticus, o 49 proc. nustatytos abi būklės (7). Vokiečių atlikto tyrimo su borderkoliais duomenimis iš viso 11 iš 14 borderkolių pasitaikė klasterinių priepuolių atvejų, o tiriant 49 borderkolius 94 proc. šunų, stebėtų vokiečių tyrime, patyrė bent vieną epizodą klasterinių traukulių ir 60 proc. šunų turėjo bent vieną status epilepticus būseną (12). Reikšmingas ryšys tarp išgyvenimo laiko ir lyties, reprodukcinės būklės (ar šuo kastruotas) ir vartojamų vaistų skaičiaus nenustatytas (7).

Epilepsijos priepuoliai dažnai pasireiškia kai gyvūnai atsipalaidavę, kai ilsisi arba miega, tad dažnai pasireiškia naktimis (4). Vokietijoje atliktas tyrimas tai patvirtino - priepuoliai šunims būdavo dažniausiai nakties metu arba anksti ryte. Dienos metu atsiradę priepuoliai dažniausia įvyko, kai šuo buvo ramybės būsenoje (13).

1.4. Epilepsijos santykis su elgsenos sutrikimais

Žmonių medicinoje sergant epilepsija psichikos sutrikimų yra daug daugiau negu sergant kitomis lėtinėmis ligomis. Dažniausiai pasitaikantys sutrikimai yra depresija ir nerimas, po kurių

12

eina psichozės ir dėmesio sutrikimai. Šiuo metu psichinių padarinių vertinimas šunims apsiriboja elgesio stebėjimais atsižvelgiant į panašų poveikį žmonėms.

Keliuose tyrimuose su šunimis buvo apsvarstyta, kad psichiatriniai sutrikimai yra susiję su idiopatine epilepsija. Vieno tyrimo duomenimis, nustatyta, kad iš visų tirtų šunų, su idiopatine epilepsija, 71 proc. atsirado bent vienas elgesio pokytis. Buvo pastebėta, kad po epilepsijos atsiradimo šunys dažniau į nepažįstamus žmones ar šunis, taip pat netikėtus bei staigius judesius, regavo nervingai ir bailiai (9).

Naujausi duomenys rodo ne tik tai, kad epilepsija padidina neurodegeneracinių sutrikimų riziką, bet ir tai, kad egzistuoja dvikryptis ryšys - jei anksčiau buvo pastebėta didelė depresija ar nerimas, yra didesnė tikimybė iššaukti neprovokuotus priepuolius ir epilepsiją (16). Danijoje atliktų tyrimų su šunimis metu 22 proc. šunų šeimininkų patvirtino, kad stresas ir nerimas galėjo būti papildomas faktorius dėl kurio šunims priepuoliai pasireiškė dažniau (17). Kadangi šunims, turintiems epilepsiją, stresas ir nerimas gali būti stipresni, juos gydant reikėtų vengti hospitalizacijos, nes tai sukeltų tik dar daugiau streso (9).

Jungtinėje Karalystėje nuo 2001m. iki 2009m. vyko tyrimas dėl šunų elgesio pokyčių, susijusių su idiopatinės epilepsijos vystymusi. Borderkoliai buvo viena iš trijų veislių, kurioms elgesio pokyčiai pasireiškė smarkiausiai. Tirtiems šunims, kurie nėra gydomi antiepilepsiniais vaistais, dažniausios elgesio pokyčių grupės buvo:

 baimė ir nerimas (pvz.: patekus į nepažįstamą aplinką, susitinkant su nepažįstamais žmonėmis),

 gynybinė agresija,

 haliucinacijos (pvz.: lojimas be priežasties, šviesų ar šešėlių vaikymasis, betikslis vaikščiojimas).

Šunims, kurie buvo gydomi vaistais nuo epilepsijos, dažniausios elgesio pokyčių grupės buvo tos pačios, tačiau gynybinė agresija pasireiškė daug rečiau (16).

Trečios iš labiausiai paplitusių psichikos sutrikimų yra psichozės, jos siejamos su haliucinacijomis, iliuzijomis ir sutrikusiu mąstymu. Nors šunims yra sunku aptikti psichozę, tačiau galima pastebėti pakitusį elgesį, kuris gali rodyti šiuos požymius (9). Haliucinacijos yra apibrėžiamos kaip jutiminis suvokimas, kai nėra išorinių stimulų, o šunims tai gali pasireikšti kaip lojimas be akivaizdžių priežasčių, šešėlių ar šviesų persekiojimas, beprasmis vaikščiojimas ir žiūrėjimas į niekur. Šie ženklai buvo pastebėti šunims po epilepsijos atsiradimo (2,9).

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD) yra ketvirtas pagal dažnumą žmonėms su epilepsija. Vertinant šunų turinčių idiopatinę epilepsiją elgesį (stebėta po IE atsiradimo įvairiose veislėse) buvo išskirtos dvi sritys: impulsyvumas ir aktyvumas, kurie yra panašūs į požymius žmonėms turinčius epilepsiją ir ADHD. JK atliktų turimų metu buvo nustatyta, kad šunys turintys

13

IE prasčiau reguoja į šeimininkus, juos sunku dresiruoti, šunys yra lengvai išblaškomi įvairių garsų, kvapų (9).

Žmonių medicinoje kelios nedidelės studijos įrodė, kad egzistuoja ryšys tarp epilepsijos ir obsesinio kompulsinio sutrikimo (18). Daugumos šunų, su kompulsiniu sutrikimu, būklė pasižymi nuolatiniu, dažnai pasikartojančiu elgesiu, tokiu kaip uodegos gaudymas, sukimasis, beprasmis vaikščiojimas arba savęs žalojimas. Tačiau kai kuriems paveiktiems šunims gali pasireikšti ir kitoks elgesys, pavyzdžiui, sustingimas, spoksojimas į nematomus objektus, šešėlius ir šviesas (20).

“Fly catching” sindromas yra reta būklė, kai šuo staiga kanda į orą (19,21). Taip pat gali pasireikšti šokinėjimu, laižymu ir rijimu (19). Paaiškinimai dėl sindromo atsiradimo buvo įvairūs: epilepsiniai susirgimai, daliniai priepuoliai, taip pat obsesinis kompulsinis sutrikimas, haliucinacijos, stereotipinis elgesys (19,21). Labiausiai tikėtina, kad „fly catching“ sindromas yra arba epilepsinis, arba tai elgsenos pobūdis. Geras atsakas į vaistus nuo epilepsijos rodo, kad sindromo kilmė gali būti epilepsinė. Borderkolių veislė yra priskirta kaip turinti predispoziciją šiam sindromui (19).

1.5. Diagnozavimas

Galimų priepuolių priežasčių sąrašas yra ilgas ir, gydant epilepsinį pacientą, reikia išsamios anamnezės siekiant sutrumpinti galimų ligų sąrašą (2). Dažniausiai epilepsijos diagnozė yra nustatoma atmetimo būdu, paneigiant kitų ligų buvimą (23).

Diagnozuojant epilepsiją svarbiausia yra išsami anamnezė. Veterinarijos gydytojas gali remtis tik ta informacija, kurią papasakoja gyvūno savininkas, nes labai mažai galimybių, kad priepuolis pasireikš kol gyvūnas yra klinikoje. Tam labai praverčia turėti susidarius klausimyną su svarbiais aspektais, taip pat labai gerai jei gyvūno savininkas gali nufilmuoti šunį priepuolio metu (23). Taip pat svarbu atsižvelgti į gyvūno amžių – idiopatinė epilepsija dažniausiai yra pastebima nuo 6 mėnesių iki 6 metų amžiaus periode (1,10).

Siekiant surasti priežastį dėl ko atsirado epilepsijos priepuoliai svarbu atlikti neurologinį tyrimą, kurio pagrindinis tikslas yra nustatyti kitus smegenyse esančius pakitimus, tačiau jį vertinti reikėtų atsargiai jeigu priepuolis buvo neseniai (2,4). Taip pat reikia atlikti ir kraujo tyrimus, kurie gali padėti nustatyti ar nėra uždėgimo ar intoksikacijos, kuri galėjo sukelti traukulius (4).

Elektroencefalografija yra naudojama smegenų veiklos matavimui ir nenormaliai jos veiklai nustatyti. EEG rodmenys nėra pakitę visiems epilepsija sergantiems pacientams, dažnai pakitimų nebūna esant židininiams priepuoliams (23). Tačiau šis tyrimas nėra pakankamai informatyvus, nes tyrimui atlikti yra reikalinga gyvūno sedacija, kuri gali turėti įtakos gautiems rezultatams (11). Kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas padeda diagnozuoti idiopatinę epilepsiją nuo struktūrinės, tyrimų metu galima pastebėti ar smegenyse yra atsiradusių patologijų. Papildomai

14

galima atlikti smegenų skysčio tyrimą, kuris atliekamas norint atskirti encefalitą nuo kitų CNS ligų (23).

1.6. Gydymas

Gydymo tikslas yra visiškai pašalinti traukulius ir išvengti šalutinių poveikių. Vis dėl to daugumai pacientų priepuoliai ir šalutinis poveikis išlieka, tad realesnis tikslas yra sumažinti priepuolių dažnį ir sunkumą iki patenkinamo lygio stengiantis išvengti rimtesnių šalutinių poveikių (4,22). Svarbūs kiekvienai veislei būdingi skirtumai, nes tai gali turėti įtakos gydymo pasirinkimui ir paciento prognozei (7).

Pacientams, kuriems priepuoliai yra pavieniai, išprovokuoti ar atsirandantys labai retai, dažniausiai nėra reikalingas nuolatinis gydymas. Kasdienis gydymas skiriamas pacientams, kuriems:

 priepuoliai pasitaiko dažnai,

 priepuoliai laipsniškai dažnėja ir stiprėja,

 esant neišprovokuotam status epilepticus ar klasteriniams traukuliams,

 esant progresuojančiam pirminiui sutrikimui dėl kurio atsiranda priepuoliai (4).

Neaišku ar anksti pradėtas idiopatinės epilepsijos gydymas pakeičia ligos progresavimą, tačiau viename tyrime teigiama, kad šunys, gydyti ankstyvuoju epilepsijos laikotarpiu, turi geresnę ilgalaikę priepuolių kontrolę, palyginti su šunimis, kurie prieš pradedant gydyti turėjo daug priepuolių (4,22). Taip pat rekomenduojama anksti pradėti gydymą šunims, kuriems priepuoliai yra labai dažni ir šunų veislėms, kurioms, kaip žinoma, epilepsija yra sunkesnės formos.

Nustatyta, kad veislė turi įtakos AEV efektyvumui. AEV efektyvumas yra mažas australų aviganiams, borderkoliams, italų spinonė, vokiečių aviganiams ir stafordšyro bulterjerams (22).

Yra keli būdai, kuriais veikia AEV:

 natrio jonų kanalų blokavimas,

 GABA stiprinimas,

 kalcio jonų kanalų modeliavimas,

 slopina pradinę gliutamatinę neurotransmisiją. Nors daugelis vaistų veikia keliais būdais (1).

Gydymo pasirinkimas priklauso nuo veiksmingumo, saugumo ir kainos (4). Dažniausia pradiniu vaistu šunims sergantiems idiopatine epilepsija yra pasirenkami fenobarbitalis arba bromidas (4,22). Jie yra palyginti saugūs, veiksmingi ir nebrangūs. Didžiausias trūkumas yra šalutiniai poveikiai: ataksija, sedacija, poliurija, polidipsija ir polifagija (4). Nors šie AEV yra

15

plačiai naudojami veterinarijos praktikoje, keletas naujesnių AEV, patvirtintų vartoti žmonėms, taip pat yra naudojami šunų idiopatinei epilepsijai gydyti, daugiausia kaip papildomas gydymas (22).

Fenobarbitalis, nepaisant didelių trūkumų, susijusių su vaisto sąveika ir nepageidaujamu poveikiu, išlieka pirmasis pasirinkimas židininių ir generalizuotų priepuolių gydymo metu (11). FB veiksmingai mažina traukulių dažnį maždaug 60-93 proc. šunų, sergančių idiopatine epilepsija, kai koncentracija kraujo plazmoje palaikoma terapiniu intervalu 25-35 mg/l (11,22). Didžiausia koncentracija kraujyje pastebima po 4 – 8 valandų. Sudavus FB per os jis absorbuojamas per 2 valandas (1,23). Fenobarbitalio dozė skiriama šunims yra 3-5 mg/kg per parą. Bendra paros dozė padalijama ir skiriama du kartus per dieną, kad sumažėtų tiek serumo koncentracijos svyravimas, tiek šalutiniai poveikiai (24). Kiekvieną kartą, kai dozė yra pasikeičiama, serumo koncentracija turi būti išmatuojama praėjus 10-14 dienų po dozės keitimo. Jei epilepsijos priepuoliai yra vis dar nekontroliuojami, tada rekomenduojama kartu naudoti ir kalio bromidą (1,23). Šiems pacientams fenobarbitalio dozę dažnai galima laipsniškai sumažinti 25-50 proc. (23).

Prieš pradedant gydymą ir gydymo pradžioje reikia atlikti pilnus kraujo tyrimus, kurie turi būti tikrinami kas 3 mėnėsius. Gydymo eigoje kraujo parametrai turi būti tikrinami kas 6 mėnesius. Jeigu šuo remisijoje arba priepuolių daugiau nebūna - kartą per metus.

Daugiausia šis vaistas yra metabolizuojamas kepenyse ir tik apie 25 proc. inkstuose (1,22,23). Dažniausi pokyčiai yra lengvas arba vidutinio sunkumo šarminės fosfatazės ir kitų kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas. Hepatotoksinis poveikis gali būti panaikinamas, jei jis nustatomas anksti ir FB nebenaudojamas. FB naudojimas su kitais hepatotoksiniais vaistais, jeigu galima, turėtų būtų vengiamas (4). Taip pat FB pereina placentą ir gali būti teratogeninis (22).

Kalio bromidas yra veiksmingas gydymo pradžioje kaip papildomas vaistas, kai fenobarbitalis nepakankamai užtikrina traukulių priežiūrą. Jeigu KBr bus naudojamas kaip papildomas vaistas, rekomenduojama dozė yra 15 mg/kg, du kartus per dieną. Jeigu visgi nuspręsta naudoti KBr monoterapiją, dozė turėtų būti 20 mg/kg du kartus dienoje (4,22,23). Vaisto veikimas yra ilgas, tad jį galima naudoti ir vieną kartą (geriau vakare), tačiau vartojant du kartus paroje, taip pat vartojant su maistu, galima išvengti virškinimo trakto gleivinės sudirginimo (22). KBr yra geriausias pasirinkimas kontroliuoti epilepsijos priepuolius pacientams, sergantiems kepenų funkcijos sutrikimu (23).

Šalutiniai KBr poveikiai, priklausomai nuo dozės, yra sedacija, ataksija, galūnių silpnumas, depresija, vėmimas, visurių užkietėjimas, polidipsija, poliurija, polifagija ir svorio augimas. Šie poveikiai atsiranda per pirmąsias gydymo savaites (1,22,23). Bromidas atskirai arba kartu su FB gali padidinti pankreatito riziką.

Benzodiazepinai, tokie kaip diazepamas, lorazepamas, klonazepamas ir klorazepatas, yra stiprūs vaistiniai preparatai, tačiau jie turi keletą savybių, ribojančių jų naudojimą. Jų veikimo

16

trukmė yra trumpa, todėl vaistus būtina dažnai vartoti tam, kad palaikyti pakankamą lygį, o ilgalaikis vartojimas skatina toleranciją. Pavyzdžiui, ilgalaikis benzodiazepinų vartojimas gali užkirsti kelią veiksmingam diazepamo vartojimui, tais atvejais kai priepuolius reikia gydyti skubiai. Dėl šių trukumų benzodiazepinai yra retai naudojami kaip palaikomojo gydymo monoterapija. Tačiau benzodiazepinai labai veiksmingi esant status epilepticus arba klasteriniams priepuoliams (4).

Imepitoiną rekomenduojama naudoti šunims, sergantiems idiopatine epilepsija, pasireiškiančia pasikartojančiais vienkartiniais generalizuotais epilepsijos priepuoliais. Tačiau imepitoino veiksmingumas kol kas nebuvo įrodytas šunims su klasteriniais priepuoliais ar status

epilepticus. Rekomenduojama vasito dozė yra 10-30 mg/kg, du kartus per dieną.

Kiti antiepilepsiniai vaistai – levatiracetamas, felbamatas, zonisamidas, gabapentinas, fenitoinas, karbamazepinas, valproinė rūgštis (1,4,22).

Manoma, kad atsparumas vaistams gali išsivystyti iki 30% šunų, sergančių epilepsija (3).

1.7. ABCB1/MDR1 genas

Daugiavaisčio atsparumo geno mutacija, MDR1, anksčiau buvo siejama su narkotikų jautrumu dviejose veislėse turinčiose giminystės su koliais. Ištyrus veislių vystymąsi bei gautas narkotikų jautrumo ataskaitas apie kitas veisles, kurioms yra genetinė rizika, nustatyta, kad tas pats alelis, išsiskiria dar septyniose veislėse, įskaitant dvi kurtų veisles, kurios nebuvo tikimasi, kad turės kolių protėvių. Mutavęs haploidinis genotipas, kuris buvo išsaugotas tarp paveiktų veislių nurodė, kad aleliai buvo identiški pagal kilmę.

Šunys turintys MDR1 geno mutaciją dalinasi bendru protėviu, kuris patyrė nepaprastą evoliucinę sėkmę ir genetiškai prisidėjo bent prie devynių skirtingų šunų veislių. Manoma, kad šis šuo gyveno Didžiojoje Britanijoje maždaug 1800 metais, dar prieš susiformuojant esamoms veislėms (24).

Ar šunys turi šio geno mutaciją galima nustatyti atlikus DNR tyrimus. ABCB1-1 alelis buvo identifikuotas 9 šunų veislėse ir daugelyje mišrūnų. Veislės, kurios turėjo ABCB1-1 alelį, buvo: koliai, ilgaplaukiai vipetai, australų aviganiai (standartinis ir miniatiūrinis), šetlando aviganiai, bobteilai, borderkoliai, šilkiniai vindhaundai, vokiečių aviganiai (25).

Farmakokinetinės teorijos siūlo kelis atsparumo AEV mechanizmus:

 padidėjęs vaistų metabolizmas,

 pakitę vaistų taikiniai,

 pakitę medikamentų transporterio baltymai kraujo-smegenų barjere.

Šiuo atžvilgiu manoma, kad tai nutinka dėl P-glikoproteino (P-gp), tai yra transmembraninis baltymas, kurį koduoja ABCB1 genas, taip pat vadinamas daugiavaisčiu atsparumo genu (MDR1).

17

Šunų ABCB1 genas yra 14 chromosomoje ir apima 28 egzonus. Baltymas, kuris veikia kaip vaistų transporto siurblys kraujo-smegenų barjere, palaiko fiziologinį apsaugos mechanizmą ir išstumia labai daug įvairių junginių, kurie gali būti toksiški centrinei nervų sistemai (CNS), įskaitant AEV, tokius kaip FB. Dėl to gali atsirast CNS apsinuodijimas ar atsparumas vaistams (26).

Buvo pastebėta, kad ABCB1 geno mutacija nėra tiesiogiai susijusi su idiopatinės epilepsijos patogeneze, tačiau tai, epilepsija sergantiems borderkoliams, gali sukelti atsparumą FB (2,26,27). Tyrimo Šveicarijoje metu buvo nustatytas ABCB1 geno polimorfizmas, kuris, kaip nustatyta, buvo susijęs su borderkolių atsparumu antiepilepsiniams vaistams. Šis ABCB1-polimorfizmas buvo aptiktas ir vėlesniame tyrime Japonijoje, jis buvo rastas 9,8 proc. tirtų borderkolių (7).

18

TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

Tyrimo objektas – borderkolių veislės šunys.

Siekiant surinkti informaciją apie šunis buvo sudarytas klausimynas (1 priedas). Dėl galimybės greitai ir prieinamai gauti reikalingą informaciją iš borderkolių augintojų užsienyje ir Lietuvoje buvo pasirinktas internetinės apklausos metodas. Anketa buvo paskelbta viešai internetiniame puslapyje www.apklausa.lt pavadinimu „Border collie epilepsy“. Apklausos trukmė – nuo 2018-11-02 iki 2018-11-23. Anketa buvo sudaryta anglų kalba. Ja pasidalinta specialiose Lietuvos bei užsienio, borderkolių veislės šunų ir epilepsija sergančių šunų, grupėse. Iš viso anketa buvo pasidalinta dvylikoje skirtingų grupių. Tyrimo metu surinkta informacija apie 258 borderkolius. Daugiausia anketų buvo užpildyta iš borderkolių augintojų Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje, Suomijoje, Nyderlanduose ir Vokietijoje.

Anketa buvo skirta sveikų ir sergančių epilepsija borderkolių augintojams. Anketa buvo suskirstyta į 3 dalis:

1) pagrindinė informacija, 2) elgsena,

3) sveikata.

Pagrindinės informacijos dalyje sužinomi tokie duomenys kaip šuns amžius, svoris, lytis, šunų laikymo sąlygos, iš kur šuo buvo įsigytas, kokia veikla užsiimama bei koks šuns aktyvumas. Elgsenos dalyje sužinoma ar šuniui pasireiškia nenormalus elgesys, taip pat ar pastebimas nerimas patekus į nepažįstamą vietą ar tarp nepažįstamų žmonių. Sveikatos dalyje pateikiami klausimai apie tai ar šuniui buvo pastebėti epilepsijos priepuoliai, kokiu dažniu jie pasireiškia, kokiame amžiuje įvyko pirmasis priepuolis, taip pat ar epilepsijos priepuolių pasitaikė tarp kitų vados šuniukų ir ar jie buvo pasitaikę šuns protėviams. Jei šuniui nustatyta epilepsija - ar yra pradėtas gydymas ir kokie medikamentai yra naudojami. Pagal surinktus atsakymus šunys buvo suskirstyti į grupės.

Iš viso buvo pateiktas 31 klausimas. Jei gyvūno savininkas turi kelis borderkolius, jis galėjo anketą užpildyti kiekvienam šuniui atskirai. Buvo surinkti duomenys apie 258 borderkolių veislės šunis, iš jų 37 šunys, kuriems bent vieną kartą buvo pastebėtas epilepsijos priepuolis.

Statistiniai duomenys apskaičiuoti naudojant „Microsoft Excel 2010” ir SPSS programas. Buvo apskaičiuoti vidurkiai, procentinis pasiskirstymas, standartinis nuokrypis bei patikimumas. Duomenys yra pateikiami procentais ir vienetais. Apklausos rezultatai buvo lyginami su kitais užsienyje atliktais tyrimais.

19

REZULTATAI

1 pav. Epilepsijos priepuolius turėję borderkoliai tirtoje populiacijoje (n=258) Atlikus internetinę apklausą apie borderkolių epilepsiją buvo surinkti duomenys apie 258 šunis, iš kurių 37 buvo bent kartą pasireiškęs epilepsijos priepuolis (1 pav.) Daugiausia į apklausą atsakė gyvūnų savininkai, kurių šunims yra 1m., 3m. ir 4m. Borderkolių, apie kuriuos surinkti duomenys, amžiaus vidurkis yra 6 metai.

1 lentelė. Borderkolių, kuriems buvo epilepsijos priepuoliai (n=37), svorio grupės.

Suskirsčius borderkolius, kuriems pasireiškė epilepsijos priepuoliai, į svorio grupes daugiausia buvo šunų 17 kg ir 19 kg svorio grupėse, jie sudaro po 16 proc. visų šunų. Šiek tiek mažiau, 11 proc. sudaro borderkoliai, kurie sveria 25 kg. (1 lentelė). Bendras svorio vidurkis yra 20,24 ±0,7kg.

86% 14%

Borderkoliai turėję epilepsijos priepuolių

Nebuvo priepuolių Buvo priepuolių

Šunų svoris Šunų skaičius

12 kg 1 vnt. 15 kg 3 vnt. 16 kg 1 vnt. 17 kg 6 vnt. 18 kg 3 vnt. 19 kg 6 vnt. 20 kg 1 vnt. 21 kg 2 vnt. 22 kg 1 vnt. 23 kg 2 vnt. 24 kg 2 vnt. 25 kg 4 vnt. 26 kg 2 vnt. 28 kg 2 vnt. 29 kg 1 vnt.

20

2 pav. Epilepsijos priepuolių pasireiškimas pagal reprodukcinę būklę

Apklausos duomenimis iš 258 šunų buvo 140 patelių (54 proc.) ir 118 patinų (46 proc.). Iš visų patelių 42 proc. buvo kastruotos, o iš visų patinų kastruoti buvo 57 proc. Priepuoliai dažniau buvo pastebėti pas patinus.

Epilepsijos priepuoliai pasireiškė 18 patelių, iš kurių 67 proc. buvo kastruotos, taip pat priepuoliai buvo 19 patinų, iš kurių 63 proc. buvo kastruoti. Atsižvelgiant į patelių reprodukcinę būklę epilepsijos priepuoliai buvo pastebėti pas 8 proc. visų nekastruotų patelių, 19 proc. visų kastruotų patelių. Bent vienas epilepsijos priepuolis buvo pas 10 proc. nekastruotų patinų ir 24 proc. kastruotų patinų bent vienas epilepsijos priepuolis (2 pav.) (P˂0,05).

Iš visų 258 borderkolių priepuoliai pasireiskė 2 proc. nekastruotų patelių, 3 proc. nekastruotų patinų ir po 12 proc. kastruotų patelių ir kastruotų patinų.

0 10 20 30 40 50 60 70 80 Nekastruota patelė

Kastruota patelė Nekastruotas patinas Kastruotas patinas 78 62 67 51 72 50 60 39 6 12 7 12 B o rd e rko liai ( vn t.)

Epilepsijos priepuolių priklausomybė nuo

reprodukcinės būklės

Iš viso

Nebuvo priepuolių Buvo priepuolių

21

3 pav. Priepuolių pasireiškimas pagal darbines ir parodines kilmės linijas

Iš visų tyrime dalyvavusių borderkolių veislės šunų 57 proc. buvo iš darbinių linijų, o 22 proc. iš parodinių linijų. Iš viso epilepsijos priepuoliai pasireiškė 14 proc. visų darbinių linijų borderkolių bei 18 proc. visų parodinių linijų borderkolių. Tad epilepsijos priepuolių pasireiškimo skirtumas tarp darbinių ir parodinių linijų yra 4 proc. (3 pav.) (P>0,05). Iš viso 21 proc. šunų genetinės linijos yra nežinomos, nes šunys yra priglausti iš prieglaudos.

0 20 40 60 80 100 120 140 160

Iš viso Neturėjo priepuolių Turėjo bent 1 priepuolį 147 127 20 56 46 10 Bor d e rk ol ia i (v n t. )

Priepuolių pasireiškimas pagal genetines linijas

22

4 pav. Pirmo epilepsijos priepuolio pasireiškimas borderkoliams pagal amžių

Diagramoje galima matyti, kad dažniausiai pirmas epilepsijos priepuolis pasitaikė šunims nuo 1m. iki 2m. amžiaus (24 proc.) bei nuo 2m. iki 3m. amžiaus (22 proc.). Epilepsijos priepuoliai pirmą kartą pasireiškė 11 proc. borderkolių kai jie buvo nuo 3m. iki 4m. amžiaus bei nuo 5m. iki 6m. Šiek tiek mažiau, 8 proc. šunų, pirmasis priepuolis pasireiškė kai šunys buvo nuo 4m. iki 5 metų amžiaus (P˂0,05). Tirtoje populiacijoje nei vienam borderkoliui pirmasis priepuolis neatsirado kai šuo buvo nuo 8 iki 10m. amžiaus. Vienas šuo buvo priglaustas iš prieglaudos jau sergantis epilepsija, tad amžius kada atsirado pirmasis priepuolis yra nežinomas.

31 borderkoliui, epilepsija pasireiškė amžiaus laikotarpyje nuo 6 mėnesių iki 6 metų. Pirmasis priepuolis 4 borderkolių veislės šunims pastebėtas, kai šunys buvo vyresni nei 6 metų amžiaus. Pirmasis epilepsijos priepuolis beveik 8 kartus dažniau pasitaikė šunims iki 6 metų, negu šunims, kuriems buvo daugiau nei 6 metai (P˂0,05). (4 pav.).

Šis pasiskirstymas pagal amžiaus laikotarpius yra svarbus epilepsijos diagnostikai, nes borderkoliams, kuriems pirmas priepuolis pasireiškė nuo 6 mėn. iki 6m., galima įtarti, kad jie serga idiopatine epilepsija. Šunims, kuriems priepuoliai buvo pastebėti kitame amžiuje, labiau tikėtina, kad yra antrinė (struktūrinė) epilepsija (1,4,9).

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Bor d e rk ol ia i (v n t. )

23

5 pav. Epilepsijos priepuolių pasireiškimo dažnumas tirtoje populiacijoje

Apklausos duomenimis borderkolių veislės šunims dažniausiai epilepsijos priepuoliai pasitaiko rečiau nei kas 3 mėnesius, taip atsakė 32 proc. epilepsija sergančių borderkolių savininkų. Šiek tiek mažiau, 27 proc. borderkolių, epilepsijos priepuoliai yra pastebimi 1 kartą per mėnesį. 19 proc. priepuoliai būna 1 kartą kas 2 savaites. Procentinis pasiskirstymas tarp priepuolių pasireiškimo daugiau nei 1 kartą per savaitę ir pasireiškimo 1 kartą per 3 mėnesius buvo vienodas - 11 proc. šunų (5 pav.).

6 pav. Priepuolių pasireiškimas pagal borderkolių aktyvumo būseną

Apklausus borderkolių, kuriems pasireiškia epilepsijos priepuoliai (n=37), savininkus ar jie pastebėjo, kad dauguma priepuolių pasireiškia, kai šuo miega ar ilsisi, 27 borderkolių savininkai

0 2 4 6 8 10 12 daugiau nei 1 per sav. 1 kartą per 2 sav. 1 kartą per mėn. 1 kartą per 3mėn.

rečiau nei kas 3mėn. B o rd e rko liai ( vn t.)

Epilepsijos priepuolių dažnumas

73%

27%

Priepuolių pasireiškimas pagal

aktyvumo būseną

Daugiau pasireiškia ramybės būsenoje

Daugiau pasireiškia kai šuo aktyvus

24

pritarė, kad priepuoliai dažniau būna ramybės būsenoje, o 10 žmonių atsakė tokio dėsningumo nepastebėję (P˂0,05) (6 pav.).

7 pav. Elgsenos sutrikimų procentinis pasiskirstymas tarp epilepsijos priepuolių turėjusių ir

neturėjusių borderkolių

Iš viso buvo nustatyta 115 elgsenos sutrikimų atvejų, iš jų 82 proc. pasireiškė epilepsijos priepuolių neturintiems šunims ir 18 proc. borderkoliams su epilepsijos priepuoliais.

Iš visų epilepsija sergančių borderkolių (n=37) elgsenos sutrikimai buvo pastebėti pas 17 šunų. 14 proc. buvo pastebėta obsesinė elgsena – uodegos gaudymas, sukimasis. Taip pat pas 14 proc. buvo pastebėtas šešėlių, šviesų gaudymas ir stebėjimas. Atsižvelgiant į anketos duomenis 30 proc. borderkolių, kuriems buvo pastebėti priepuoliai, yra nervingi naujoje vietoje bei tarp nepažįstamų žmonių (7 pav.). Nervingumas ir stresas gali būti kaip papildomas faktorius dėl ko epilepsijos priepuoliai pasireiškia dažniau (17).

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 Uodegos gaudymas, sukimasis Šešėlių, šviesų gaudymas, stebėjimas Nervingas naujoje vietoje, su naujais žmonėmis 5 5 11 13 35 46 B o rd e rko liai ( p ro c.)

Elgsenos sutrikimų pasireiškimas

Buvo epilepsijos priepuolių

Nebuvo epilepsijos priepuolių

25

8 pav. Epilepsijos pasireiškimas kitiems šunims vadoje tarp sergančių ir nesergančių

borderkolių

Iš visų šunų, kuriems buvo epilepsijos priepuolių (n=37) pas 9 šunis pasitaikė ir daugiau epilepsijos atvejų vadoje, o pas 12 borderkolių vadoje epilepsijos atvejų daugiau neužfiksuota. 16 respondentų atsakė, kad tokios informacijos nežino.

Tarp visų šunų, kurie neserga epilepsija (n=221), pas 21 borderkolį nustatyta epilepsijos atvejų vadoje. Pas 140 borderkolių vadoje visiems šunims epilepsijos priepuolių nepastebėta, o 60 šunų savininkai atsakė, kad nežino.

Buvo 14 proc. skirtumas tarp epilepsijos pasireiškimo vadoje pas sergančius epilepsija šunis ir nesergančius – epilepsija ir kitiems tos pačios vados šunims dažniau buvo pastebėta sergančių epilepsija borderkolių vadose (8 pav.).

0 10 20 30 40 50 60 70

Pasireiškė Nepasireiškė Nežino 24 32 43 10 63 27 B o rd e rko liai ( p ro c.)

Epilepsijos pasireiškimas vadoje

Sergančių šunų

Nesergančių šunų

26

9 pav. Epilepsijos pasireiškimas tarp epilepsijos priepuolių turėjusių ir neturėjusių

borderkolių tėvų ir senelių

Iš visų šunų, kuriems buvo epilepsijos priepuolių (n=37) pas 3 borderkolius epilepsija buvo nustatyta ir ankstesnėse kartose. Pas 25 šunis ankstesnėse kartose tokių atvejų nustatyta nebuvo, o 9 borderkolių augintojai atsakė, kad nežino.

Tarp visų šunų, kurie neserga epilepsija (n=221), pas 18 borderkolių ankstesnėse kartose buvo epilepsijos priepuolių. 115 borderkolių, nesergančių epilepsija, augintojai atsakė, kad jų šunų tėvai ir seneliai taip pat epilepsija nesirgo, o 48 respondentai atsakė jog šios informacijos nežino.

Procentinis pasiskirstymas buvo vienodas tarp epilepsijos pasireiškimo ankstesnėse kartose, ir pas sergančius, ir pas nesergančius – abiejose grupese 8 proc. šunų, o skirtumas dėl epilepsijos nebuvimo yra 2 proc. (9 pav.).

0 10 20 30 40 50 60 70

Pasireiškė Nepasireiškė Nežino 8 68 24 8 70 22 B o rd e rko liai ( p ro c.)

Epilepsijos pasireiškimas ankstesnėse kartose

Sergančių šunų

Nesergančių šunų

27

10 pav. Antiepilepsinių vaistų naudojamas šunims, kuriems buvo epilepsijos

priepuolių

Anketoje surinktais duomenimis iš visų epilepsijos priepuolių turėjusių borderkolių 78 proc. naudoja AEV, o 22 proc. antiepilepsinis gydymas nepradėtas (10 pav.).

11 pav. Naudoti antiepilepsiniai vaistai tirtoje borderkolių populiacijoje

Apklausos duomenimis nustatyta, kad dažniausiai naudojami antiepilepsiniai vaistai tirtoje populiacijoje yra fenobarbitalis, kuris dažnai naudojamas ilgalaikei terapijai. Fenobarbitalį iš viso naudojo 49 proc. borderkolių. Imepitoinas naudojamas 19 proc. šunų, jis dažnai pasirenkamas nes

29 8

AEV naudojimas (vnt.)

28

tinka esant idiopatinei epilepsijai ir turi nedidelį šalutinį poveikį, levetiracetamas naudojamas 14 proc., kalio bromidas bei diazepamas po 7 proc., ir zonisamidas – 5 proc. borderkolių, sergančių epilepsija (11 pav.).

Iš 29 šunų, kuriems yra paskirti antiepilepsiniai vaistai, 21 borderkoliui yra naudojama monoterapija, o 8 šunims naudojamos kelių vaistų kombinacijos.

29

REZULTATŲ APTARIMAS

Iš rezultatų matoma, kad iš visų šunų, apie kuriuos buvo surinkta informacija (n=258), epilepsijos priepuoliai buvo pastebėti pas 14 proc. borderkolių (1 pav.). Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas parodė, kad be mišrūnų keturios daugiausia epilepsijos paveiktos veislės yra labradoro retriveriai, borderkoliai, vokiečių aviganiai ir stafordšyro bulterjerai. Epilepsinių šunų mastas pagal veislę šiame tyrime buvo panašus: labradoro retriveriai - 11 proc., borderkoliai - 10,5 proc., vokiečių aviganiai - 6,5 proc. ir stafordšyro bulterjerai - 5,2 proc. Vokiečių aviganiai ir labradoro retriveriai yra labai populiarios veislės Jungtinėje Karalystėje, atsižvelgiant į registracijos duomenis, kasmet užregistruojama apie 40,000 labradoro retriverio veislės šunų ir apie 10,000 vokiečių aviganio veislės šunų, todėl yra didesnė tikimybė, kad pas šias veisles bus fiksuota daugiau epilepsijos atvejų. Tuo tarpu borderkolių veislės šunų kasmet yra užregistruojama apie 3000, o stafordšyro bulterjerų 10,000. Tyrime epilepsijos atvejų proporcijos buvo panašios tarp labradoro retriverių (11 proc.) ir borderkolių (10 proc.), ir tarp vokiečių aviganių (6,5 proc.) ir stafordšyro bulterjerų (5,2 proc.), todėl atsižvelgiant į metinius registracijos duomenis, galima manyti, kad borderkoliai ir stafordšyro bulterjerai turi daugiau rizikos susirgti epilepsija (7).

Epilepsijos priepuolių pasireiškimas pagal lytį, bei reprodukcinę būklę yra labai panašus. Buvo pastebėta, kad dažniausiai epilepsijos priepuoliai pasitaikė kastruotiems patinams, rečiau – kastruotoms patelėms, tarp jų yra 5 proc. skirtumas (2 pav.). Užsienyje atliktuose tyrimuose reikšmingas ryšys tarp lyties bei reprodukcinės būklės nenustatyta, nors kai kurie autoriai teigia, kad epilepsija dažniau pastebima pas patinus (7, 8).

Atsižvelgiant į genetines linijas apklausoje dalyvavo dvigubai daugiau darbinių linijų borderkolių savininkų nei parodinių linijų borderkolių savininkų. Vis dėl to epilepsijos priepuoliai 4 proc. pasireiškė dažniau parodinių linijų šunims (3 pav.).

Daugiausiai priepuolių pasireiškė amžiuje nuo 6 mėn. iki 6 m., tai yra svarbu, nes idiopatinė epilepsija dažniausiai pasireiškia šiame laikotarpyje (4 pav.). Priepuolių atsiradimas kitame amžiuje dažniausiai reiškia, kad šuo serga ne idiopatine, o stuktūrine epilepsija (1,11). Taip pat svarbus ir priepuolių dažnumas, kadangi epilepsija yra sergama kai priepuoliai yra pasikartojantys, jei šuniui buvo tik vienas priepuolis, kuris dažniau nepasikartojo, tai galima manyti, kad šuo epilepsija neserga. Pavyzdžiui, vienam tyrime dalyvavusiam borderkoliui priepuoliai pasireiškė, kai šuniuko amžius buvo 5 savaitės, tačiau, šeimininko teigimu, šuniukas įbėgo į skruzdžių lizdą, ir priepuolį iššaukė skruzdžių nuodai. Kadangi tai buvo vienintelis priepuolis, kuris daugiau nepasikartojo, galima įtarti, kad šis šuo epilepsija neserga.

Manoma, kad epilepsijos priepuoliai pasireiškia dažniau kai šunys ilsisi ar miega (4). Tyrimo metu tai buvo patvirtinta – 73 proc. borderkolių, kurie serga epilepsija, savininkų pastebėjo,

30

kad priepuoliai daugiau pastebimi kai šuo būna ramybės būsenoje (6 pav.). Vokietijoje atlikto tyrimo metu taip pat buvo pastebėta, kad epilepsijos priepuoliai dažnesni kai šuo atsipalaidavęs ar miega (13).

Iš apklausoje gautų rezultatų taip pat matoma, kad elgsenos sutrikimai pasireiškė net 46 proc. epilepsijos priepuolių turinčių šunų. Daugiausia buvo pastebėtas nervingumas naujose vietose, susitinkant su naujais žmonėmis (7 pav.). Tačiau tam galėjo turėti įtakos ir tai, kad borderkoliai yra gana jautri veislė, kurie, tinkamai nesocializuoti, dažnai stresuoja patekę į naujas situacijas. Vis dėl to, dėl streso ir nerimo gali padidėti epilepsijos priepuolių dažnis (17).

Idiopatinė epilepsija yra genetiškai paveldima liga, tačiau net jeigu abu šuns tėvai šios ligos neturi, dar nereiškia, kad epilepsija nepasirekš ir šuniukams vadoje. JK atliktų turimų metu pastebėta, kad idiopatine epilepsija sergančių šunų tėvai dažniausia epilepsijos neturėjo. Tarp epilepsija sergančių šunų priepuoliai vadoje pasireiškė 24 proc., o ankstesnėse kartose 8 proc. (8, 9 pav.)

Labai svarbu yra tinkamai diagnozuoti ligą tam, kad būtų galima paskirti tinkamą gydymą. Esant idiopatinei epilepsijai dažnai naudojamas AEV yra fenobarbitalis, tyrimo metu jis taip pat buvo naudojamas daugiausiai - iš visų epilepsijos priepuolių turėjusių šunų (n=37), fenobarbitalis naudojamas 21 borderkoliui. Vaisto populiarumą lemia tai, kad jis puikiai tinka ilgalaikiui idiopatinės epilepsijos gydymui, be to neturi stipraus šalutinio poveikio. Mažiau šunims naudojami vaistai buvo imepitinas (naudotas 8 šunims) ir levetiracetamas (naudotas 6 šunims).

31

IŠVADOS

1. Dažniausiai epilepsijos priepuoliai pasireiškė kastruotiems patinams, o rečiausiai nekastruotoms patelėms (kastruotiems patinams – 24 proc., kastruotoms patelėms – 19 proc., nekastruotiems patinams – 10 proc., nekastruotoms patelėms – 8 proc.).

2. Epilepsija dažniau pasireiškė parodinių negu darbinių linijų borderkoliams (parodinių linijų - 18 proc., darbinių linijų - 14 proc.).

3. Pirmas epilepsijos priepuolis dažniausiai buvo pastebėtas pas šunis nuo 6 mėnesių iki 6 metų amžiuje (83,8 proc. visų sirgusių šunų).

4. Elgsenos sutrikimai pasireiškė 17 (46 proc.) iš 37 epilepsijos priepuolių turėjusių šunų.

5. Dažniausiai naudojamas antiepilepsinis vaistas yra fenobarbitalis, kuriuo gydomi 49 proc. borderkolių.

6. Epilepsija vadoje dažniau buvo pastebėta pas epilepsija sergančius šunis (pas sergančius – 24 proc., pas nesergančius – 10 proc.).

7. Epilepsija ankstesnėse kartose dažniau buvo pastebėta pas sergančius ir nesergančius epilepsija borderkolius po lygiai (po 8 proc.).

32

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Chandler, K. (2006). Canine epilepsy: What can we learn from human seizure disorders? The Veterinary Journal, 172(2), 207–217.

2. Rusbridge, C. (2014). Canine idiopathic epilepsy. In Practice, 36(Suppl 1), 17–23.

3. Disease Progression and Treatment Response of Idiopathic Epilepsy in Australian Shepherd Dogs J. Weissl, V. Hu¨lsmeyer, C. Brauer, A. Tipold, L.L. Koskinen, K. Kyo¨stila¨, H. Lohi, C. Sauter-Louis, M. Wolf, and A. Fischer, 2011.

4. Thomas, W. B. (2010). Idiopathic Epilepsy in Dogs and Cats. Veterinary Clinics of North America: Small Animal Practice, 40(1), 161–179.

5. Zimmermann, R., Hülsmeyer, V.-I., Sauter-Louis, C., & Fischer, A. (2009). Status Epilepticus and Epileptic Seizures in Dogs. Journal of Veterinary Internal Medicine, 23(5), 970–976.

6. Berendt, M., Gredal, H., Ersbøll, A. K., & Alving, J. (2007). Premature Death, Risk Factors, and Life Patterns in Dogs with Epilepsy. Journal of Veterinary Internal Medicine, 21(4), 754–759.

7. Hülsmeyer, V.-I., Fischer, A., Mandigers, P. J. J., DeRisio, L., Berendt, M., Rusbridge, C.Volk, H. A. (2015). International Veterinary Epilepsy Task Force’s current understanding of idiopathic epilepsy of genetic or suspected genetic origin in purebred dogs. BMC Veterinary Research, 11

8. Short, A. D., Dunne, A., Lohi, H., Boulton, S., Carter, S. D., Timofte, D., & Ollier, W. E. R. (2011). Characteristics of epileptic episodes in UK dog breeds: an epidemiological approach. Veterinary Record, 169(2), 48–48.

9. Packer, R. M. A., & Volk, H. A. (2015). Epilepsy beyond seizures: a review of the impact of epilepsy and its comorbidities on health-related quality of life in dogs. Veterinary Record, 177(12), 306–315.

10. Patterson E (2007) Clinical Characteristics and Inheritance of Idiopathic Epilepsy. Tufts' Canine and Feline Breeding and Genetics Conference, 2007.

11. Potschka, H., Fischer, A., von Rüden, E.-L., Hülsmeyer, V., & Baumgärtner, W. (2013). Canine epilepsy as a translational model? Epilepsia, 54(4), 571–579.

12. Arrol, L., Penderis, J., Garosi, L., Cripps, P., Gutierrez-Quintana, R., & Gonçalves, R. (2012). Aetiology and long-term outcome of juvenile epilepsy in 136 dogs. Veterinary Record, 170(13), 335–335.

33

13. V. Hulsmeyer, R. Zimmermann, C. Brauer, C. Sauter-Louis, and A. Fischer. Epilepsy in Border Collies: Clinical Manifestation, Outcome, and Mode of Inheritance, 2010

14. Wielaender, F., James, F. M. K., Cortez, M. A., Kluger, G., Neßler, J. N., Tipold, Fischer, A. (2017). Absence Seizures as a Feature of Juvenile Myoclonic Epilepsy in Rhodesian Ridgeback Dogs. Journal of Veterinary Internal Medicine, 32(1), 428–432.

15. Pákozdy, Á., Leschnik, M., Tichy, A., & Thalhammer, J. (2008). Retrospective clinical comparison of idiopathic versus symptomatic epilepsy in 240 dogs with seizures. Acta Veterinaria Hungarica, 56(4), 471–483.

16. Shihab, N., Bowen, J., & Volk, H. A. (2011). Behavioral changes in dogs associated with the development of idiopathic epilepsy. Epilepsy & Behavior, 21(2), 160–167.

17. Berendt, M., Gulløv, C., Christensen, S., Gudmundsdottir, H., Gredal, H., Fredholm, M., & Alban, L. (2008). Prevalence and characteristics of epilepsy in the Belgian shepherd variants Groenendael and Tervueren born in Denmark 1995–2004. Acta Veterinaria Scandinavica, 50(1), 51.

18. Isaacs, K. L., Philbeck, J. W., Barr, W. B., Devinsky, O., & Alper, K. (2004). Obsessive– compulsive symptoms in patients with temporal lobe epilepsy. Epilepsy & Behavior, 5(4), 569–574

19. Wrzosek, M., Płonek, M., Nicpoń, J., Cizinauskas, S., & Pakozdy, A. (2015). Retrospective multicenter evaluation of the “fly-catching syndrome” in 24 dogs: EEG, BAER, MRI, CSF findings and response to antiepileptic and antidepressant treatment. Epilepsy & Behavior, 53, 184–189.

20. Irimajiri, M., Luescher, A. U., Douglass, G., Robertson-Plouch, C., Zimmermann, A., & Hozak, R. (2009). Randomized, controlled clinical trial of the efficacy of fluoxetine for treatment of compulsive disorders in dogs. Journal of the American Veterinary Medical Association, 235(6), 705–709.

21. Frank D, Belanger MC, Becuwe-Bonnet V, Parent J. Prospective medical evaluation of 7 dogs presented with fly biting. Canadian Veterinary Journal 2012; 53:1279-1284.

22. Bhatti, S. F. M., De Risio, L., Muñana, K., Penderis, J., Stein, V. M., Tipold, A.Volk, H. A. (2015). International Veterinary Epilepsy Task Force consensus proposal: medical treatment of canine epilepsy in Europe. BMC Veterinary Research, 11(1).

23. M. Behrendt: Epilepsy in the dog and cat: Clinical presentation, diagnosis and therapy. 24. Breed distribution and history of canine mdr1-1, a pharmacogenetic mutation that marks the

emergence of breeds from the collie lineage. Mark W. Neff, Kathryn R. Robertson, Aaron K. Wong, Noa Safra, Karl W. Broman, Montgomery Slatkin, Katrina L. Mealey, and Niels C. Pedersen, 2004.

34

25. Mealey, K. L., & Meurs, K. M. (2008). Breed distribution of the ABCB1-1Δ (multidrug sensitivity) polymorphism among dogs undergoing ABCB1 genotyping. Journal of the American Veterinary Medical Association, 233(6), 921–924.

26. Alves, L., Hülsmeyer, V., Jaggy, A., Fischer, A., Leeb, T., & Drögemüller, M. (2011). Polymorphisms in the ABCB1 Gene in Phenobarbital Responsive and Resistant Idiopathic Epileptic Border Collies. Journal of Veterinary Internal Medicine, 25(3), 484–489.

27. Mizukami, K., Yabuki, A., Chang, H.-S., Uddin, M. M., Rahman, M. M., Kushida, Yamato, O. (2013). High Frequency of a Single Nucleotide Substitution (c.-6-180T>G) of the CanineMDR1/ABCB1Gene Associated with Phenobarbital-Resistant Idiopathic Epilepsy in Border Collie Dogs. Disease Markers, 35, 669–672.

35

PRIEDAI

1 priedas. „Border Collie epilepsy“ klausimynas BASIC

1. In which country do you and your dog currently live? 2. How old is your dog? (years and months)

3. What sex is your dog? *Female entire *Female neutered *Male entire *Male neutered

4. If your dog has been neutered please write at what age (years and months). If not, leave this empty.

5. What is your dog’s weight in kilograms (kg)?

6. How old was your dog when you bought/rehomed them? (years and months) 7. Where did you acquire / rehome your dog from?

*Border Collie breeder – show lines *Border Collie breeder – working lines *Rehomed/adopted/rescued

*A farm

*Other (please specify)

8. If your dog is registered with the Kennel Club, please write their registered name (if you don’t want to you can leave this empty)

9. What role(s) does your dog have? (Please select all that apply) *Companion dog (a family pet)

*Competitive sports dog (e.g. agility, frisbee, flyball) *Show dog

*Assistance dog *Other (please specify)

10. What colour is your dog‘s coat? 11. What colour is your dog‘s eyes? 12. Does your dog have a vision problem? 13. Does your dog have a hearing problem? 14. What is the main way your dog is exercise?

*Taken on walks *Working

*Loose outdoors (e.g. in the garden) *Other (please specify)

15. On an average day, how many minutes of exercise does your dog receive? 16. How many other people or animals does your dog share the house with?

36 *Adults *Children *Dogs *Cats *Small animals

17. How many hours is your dog usually left alone without people on an average day? BEHAVIOUR

18. Does your dog ever repetitively chase their tail, circle or spin? 19. Can your dog be quiet or can they be easily calmed?

20. Does your dog become anxious/upset when meeting new people?

21. Does your dog ever chase, stalk, stare or bite at shadows, lights or reflections? HEALTH

22. Does your dog have any diagnosed health conditions? (please list below) 23. Does littermates of your dog has epilepsy?

*Yes *No

*I don’t know

24. Does parents or grandparents of your dog has epilepsy? *Yes

*No

*I don’t know

25. Has your dog ever had a seizure? 26. At what age your dog had first seizure?

27. Has your dog been diagnosed with epilepsy by a vet? (If your answer is ‘no’, don’t answer to questions below)

28. Do you use medicine to control seizures? 29. What kind of medicine do you use? 30. How often your dog has seizures?

*More than once in a week *Once in a week

*Once in 2 weeks *Once in a month *Once in 3 months

*Less than once in 3 months