Populiariausių Lietuvoje šunų veislių paveldimų ortopedinių sąnarių ligų analizė

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Rugilė Krušaitė

Populiariausių Lietuvoje šunų veislių paveldimų

ortopedinių sąnarių ligų analizė

Analysis of hereditary orthopedic joint diseases of the most

popular dog breeds in Lithuania

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: lekt. Mindaugas Paleckaitis

(2)

2 DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Populiariausių Lietuvoje šunų veislių paveldimų ortopedinių sąnarių ligų analizė“.

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentai

1) 2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė)

(3)

3

Turinys

SANTRUMPOS ... 5 SANTRAUKA ... 6 SUMMARY ... 7 ĮVADAS ... 8

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI... 9

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10

1.1. Kelio girnelė ... 10

1.1.1. Anatominė padėtis ... 10

1.1.2. Girnelės išnirimas ... 11

1.1.3. Nustatymo būdai ... 11

1.1.4. Kelio girnelės išnirimo priežastys: ... 13

1.1.5. Osteoartritas ... 13

1.1.6. Gydymas ... 14

1.1.7. LKD šunų veisimo nuostatai ... 14

1.2. Alkūnės sąnarys ... 15

1.2.1. Alkūnės sąnario displazija ... 16

1.2.2. Simptomai ... 16

1.2.3. Nustatymo metodai ... 16

1.2.4. Gydymas ... 17

1.2.5. LKD veisimo nuostatai ... 19

1.3. Klubo sąnario displazija ... 20

1.3.1. Klubo sąnarys ... 20

1.3.2. Klubo sąnario displazija ... 20

1.3.3. Diagnozavimas ... 21

1.3.4. Simptomai ... 22

1.3.5. Gydymas ... 22

1.3.6. LKD veisimo nuostatai ... 22

(4)

4

3. Rezultatai ... 27

3.1. Kelio girnelės išnirimas (PL) ... 27

3.1.1. Jorkšyro terjerai ... 27

3.1.2. Čihuahua ... 29

3.1.3. Pomeranijos špicai ... 31

3.1.4. OFA ir Lietuvos kelio girnelės išnirimo atvejų palyginimas ... 34

3.2. Alkūnės sąnario displazija (ED) ... 35

3.2.1. Vokiečių aviganiai ... 35

3.2.2. Labradoro retriveriai ... 37

3.2.3. Berno zenenhundai ... 39

3.2.4. Auksaspalviai retriveriai ... 42

3.2.5. Rotveileriai ... 44

3.2.6. OFA ir Lietuvos alkūnės sąnario displazijos palyginimas ... 46

3.3. Klubo sąnario displazija (HD) ... 47

3.3.1. Vokiečių aviganiai ... 47

3.3.2. Labradoro retriveriai ... 50

3.3.3. Berno zenenhundai ... 51

3.3.4. Auksaspalviai retriveriai ... 54

3.3.5. Rotveileriai ... 56

3.3.6. OFA ir Lietuvos tirtų klubo sąnario displazijos palyginimas ... 58

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 60

IŠVADOS ... 64

REKOMENDACIJOS ... 65

(5)

5 SANTRUMPOS

FCI – Tarptautinė kinologų federacija. LKD – Lietuvos kinologų draugija. LŠVK – Lietuvos šunų veislių knyga. pav. – paveikslėlis, nuotrauka.

t. y. – tai yra t. t. – taip toliau

OFA - ( angl. The Ortopedic fundation for Animals) Pasaulinė ortopedinių duomenų apie gyvūnus bazė

PL – ( angl. Patella ) kelio girnelė.

ED –( angl. Elbow Dysplasia ) alkūnės displazija. HD – ( angl. Hip Dysplasia ) klubo displazija.

(6)

6

SANTRAUKA

Populiariausių Lietuvoje šunų veislių paveldimų ortopedinių sąnarių ligų analizė Rugilė Krušaitė

Magistro baigiamasis darbas

Darbo apimtis: 67 puslapiai, 72 paveiksliukai, 31 lentelė, 54 literatūros šaltiniai.

Darbo tikslas: praktiškai susipažinti su ortopedinių galūnių ligų nustatymo bei gydymo ir profilaktikos metodais, surinkti statistinius duomenis apie šunų sąnarių susirgimus, juos

išanalizuoti ir pagal gautus rezultatus nustatyti – progresuoja ar regresuoja šių ligų paplitimas tarp Lietuvoje ir užsienyje 2011–2015 metais gimusių sertifikuotų ir registruotų į Lietuvos šunų veislės knygoje populiariausių veislių šunų, planuojant juos naudoti tolimesniam veisimui.

Tyrimo metu buvo renkami ir nagrinėjami duomenys apie populiariausių veislių Lietuvoje sergamumo kelio girnelės išnirimu, alkūnės bei klubo sąnario displazijomis dažnumą. Privalomų ortopedinių tyrimų norint šunis naudoti tolimesniame veisime skaičių. Tyrimų duomenys lyginti su pasaulinės ortopedinės duomenų bazės apie gyvūnus duomenimis. Susirgimai suklasifikuoti pagal laipsnius ir tyrimų metus.

Kelio girnelės išnirimu daugiausiai sirgo Jorkšyro terjero veislės šunys. Alkūnės sąnario displazija dažniausiai pasireiškė rotveilerio veislės šunims, o klubo sąnario displazijos atvejų daugiausia tarp auksaspalvių retriverių tarpe.

Raktiniai žodžiai: kelio girnelė, alkūnės sąnario displazija, klubo sąnario displazija, šunys, veislė, lytis.

(7)

7

SUMMARY

Analysis of hereditary orthopedic joint diseases of the most popular dog breeds in Lithuania Rugilė Krušaitė

Master's thesis

The size of the work : 67 pages, 72 pictures, 31 table, 54 literature sources.

The purpose of the work was to find out in practice about orthopedic canine limb diseases, how to identify it , to treat and use prophylaxis methods. To collect statistics data about joint diseases in canine, to analyze it and find out from results if pathology progresses or regresses in dogs from Lithuania and foreign countries who are certified, registrated in LŠVK on 2011 – 2015 years and are planned to use in futher breeding.

During the investigation work information was considered about patella luxation, elbow and hip dysplasia in most popular breeds in Lithuania incidence. About quantity of orthopedic diagnosis tests which are necessary if the dog is going to be used for breeding. Examination information was compared with OFA (The Ortopedic fundation for Animals) data. Pathologies have been classified according to degrees and the years of research.

Patella luxation was most common in Yorkshire terrier breed. Elbow dysplasia was most common in rottweiler breed, and hip dysplasia in golden retriever breed.

(8)

8

ĮVADAS

Šunys jau nuo seno yra laikomi vieni geriausių žmonių draugų, kompanionų ir pagalbininkų. Jie gali atlikti daugybę funkcijų, pradedant pagalba akliesiems, kaniterapija ir baigiant sprogmenų ieškojimu ar tarnyba kariuomenėje.

Pačioje šuns ir žmogaus draugystės pradžioje šuo buvo reikalingas kaip pagalbininkas medžioklėje, taigi ir jo eksterjeras bei fizinės savybės buvo tam pritaikytos. Keičiantis laikmečiams, keitėsi ir žmonių poreikiai, o kartu su žmogaus poreikiais – ir geriausias žmogaus draugas – šuo.. Taip atsirado skirtingų dydžių, formų bei savybių šunys. Tačiau žmogus, bandydamas išveisti tam tikro eksterjero šunį, ne visuomet atsižvelgė į jo sveikatą, taip nutiko dėl selekcijos bei genetikos pagrindų nesupratimo, atsirado nemažai paveldimų ligų, kurios sunkina gyvūno gyvenimą. Vienos iš labiausiai paplitusių bei varginančių – tai ortopedinės ligos, kurios sukelia ne tik diskomfortą bei skausmą judant, bet gali pasireikšti tokiomis sunkiomis formomis, kai gyvūno organizmas nebegali ištverti skausmo ir jam turi būti taikoma eutanazija.

Šunų galūnių sąnarių ligos yra vienos dažniausiai pasitaikančių ortopedinio pobūdžio susirgimų. Šios ligos yra traktuojamos kaip genetiškai paveldimos, tačiau yra nuomonių, kad gali būti ir įgyjamos dėl tam tikrų traumų, netinkamų auginimo sąlygų – t. y. bloga mityba, per didelis augančio šuns fizinis aktyvumas, per greitas kūno masės didėjimas ir t. t. Susirgimai diagnozuojami remiantis ligos istorijos duomenimis, klinikinio bei ortopedinio tyrimo rezultatais.

Žmonijai vystantis, progresavo ne tik selekcija bei atsakingas požiūris į gyvūnus, bet ir technologijos bei medicina, dėl kurių atsirado galimybė nustatyti tokius susirgimus kaip kelio girnelės išnirimas, alkūnės bei klubo sąnario displazija. Ištyrę bei išsiaiškinę, kad šios ligos yra perduodamos genetiškai, t. y. gali būti perduodamos iš kartos į kartą, kinologai nutarė, jog šunims, kuriems tokios ligos labiausiai pasireiškia, būtų atliekami privalomi sveikatos tyrimai, norint juos naudoti tolimesniame veisime.

Kad genetiškai paveldimų ligų plitimas būtų suvaldytas, rūpinasi Lietuvos kinologijos draugija, kuri buvo įkurta 1992 metais, o nuo 2005 metų yra oficiali FCI (tarptautinė kinologų federacija), narė, kuri įsteigta 1911 metais. Organizacija yra pati didžiausia visame pasaulyje ir vienija 87 šalis nares. Ši draugija jau 40 metų tiria šunis dėl sąnarių ligų.

LKD (Lietuvos kinologų draugija) veda šunų veislės knygą, kurioje yra registruojami visi sertifikuoti šunys, taip pat į šią knygą yra įtraukiami ir oficialūs jų sveikatos tyrimai.

(9)

9

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas – praktiškai susipažinti su ortopedinių galūnių ligų nustatymo bei gydymo ir profilaktikos metodais, surinkti statistinius duomenis apie šunų sąnarių susirgimus, juos išanalizuoti ir pagal gautus rezultatus nustatyti – progresuoja ar regresuoja šių ligų paplitimas tarp Lietuvoje ir užsienyje 2011–2015 metais gimusių sertifikuotų ir registruotų į Lietuvos šunų veislės knygoje populiariausių veislių šunų, planuojant juos naudoti tolimesniam veisimui.

.

Uždaviniai:

– Surinkti iš LKD naudojamos duomenų bazės apie veisimui planuojamų naudoti / naudojamų šunų galūnių sąnarių (kelio girnelės, klubo bei alkūnės sąnario) tyrimų rezultatus.

– Surinkti duomenis apie susirgimų atsiradimo priežastis, nustatymo būdus, klasifikaciją pagal sunkumo laipsnį.

– Surinkti literatūros šaltinius apie profilaktiką bei gydymą, praktiškai susipažinti su taikomomis priemonėmis.

– Suklasifikuoti surinktus duomenis pagal gimimo metus, lytį, veislę (pasirinktos Lietuvoje populiariausios veislės), registruotų / tirtų šunų skaičių, susirgimo laipsnį bei palyginti su kitų šalių (OFA) duomenimis.

– Apklausti žinomus Lietuvos veislynus, kokių priemonių imamasi siekiant išvengti šių susirgimų.

(10)

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Kelio girnelė 1.1.1. Anatominė padėtis

Šuns kelio sąnarys yra sudėtinis vienaašis, kuris dalyvauja judėjimo mechanizme, atlieka kelio lenkimo bei tiesimo funkcijas gyvūnui vaikštant. [1,2]

Sąnarį sudaro šlaunikaulio susinėrimas su blauzdikauliu ir su kelio girnele. Kelio sąnarys skirstomas į šlaunies-blauzdos sąnarį ir šlaunies-kelio girnelės sąnarį. Šuns kelio sąnarys sudarytas iš trijų sezamiškųjų kaulų, dviejų lateraliai ir medialiai išsidėsčiusių pupkaulių ir 1 didžiausio visame šuns organizme sezamiškojo kaulo – patellos kelio girnelės, kuri yra ovalios formos, proksimalinis storesnis jos galas – pagrindas, o distalinis, smailesnis – smaigalys. Sveika girnelė yra įsiterpusi į keturgalvio šlaunies raumens sausgyslę, lokalizuojasi šlaunikaulio sąnarinio skridinio griovelyje. [1,2,3,4]

Keturgalvis šlaunies raumuo susideda iš tiesiojo šlaunies raumens, išorinės, vidinės bei vidurinės galvų. Prasideda virš klubaduobės, o baigiasi ties kelio girnele. Raiščiai – kelio girnelė su blauzdikauliu jungiasi vienu viduriniu tiesiuoju kelio girnelės raiščiu, kuris tvirtinasi prie blauzdikaulio šiurkštumos. Du šoniniai, lateralinis ir medialinis, šlaunikaulio-girnelės raiščiai silpnai išsivystę. Sąnario viduje yra kryžminis raištis, kuris sudarytas iš dviejų stiprių fascijų ir prilaiko kelio girnelę jos anatominėje pozicijoje. [2,3].

(11)

11 1.1.2. Girnelės išnirimas

Kelio girnelės išnirimas yra vienas dažniausiai pasitaikančių ortopedinių šunų ligų. Daugiau nei 75 proc. išnirimų prisitaiko į medialinę pusę, likę – mažiau nei ketvirtadalis – į lateralinę. Esant šiai ligai, šuo juda nestabiliai, atsiranda įvairaus laipsnio šlubavimas. Dauguma autorių kelio girnelės išnirimą priskiria genetiškai paveldimoms ligoms, todėl veisimui naudojamiems sertifikuotiems šunims reikalingas tyrimas, nustatantis kelio girnelės pasislinkimo laipsnį. Tačiau yra nuomonių, jog liga gali išsivystyti dėl gimdymo metu arba jauname amžiuje patirtos traumos, tokios kaip kryžminių raiščių plyšimas. [6,7,8]

12 kartų dažniau kelio girnelės išnirimas pasireiškia toy ir miniatiūrinių veislių šunims, tokiems kaip Pomeranijos špicams, Jorkšyro terjerams, Toy pudeliams, Čihuahua, Papilijonams ir kitiems. Taipogi mokslininkai teigia, kad patelėms ši liga pasitaiko dažniau. Ši liga neaplenkia ir didžiųjų šunų veislių – tokių kaip Berno zenenhundai, Senbernarai, Labradoro retriveriai ir t. t., kuriems žymiai dažniau pasitaiko išnirimas į lateralinę pusę. Retais atvejais pasitaiko girnelės išnirimų į abi puses – tiek medialinę, tiek lateralinę.[6,7,8,9]

Girnelės išnirimas, priklausomai nuo sunkumo, gali sukelti įvairaus laipsnio šlaunikaulio bei blauzdikaulio deformacijas. [6,8]

1.1.3. Nustatymo būdai

Kelio girnelės dislokacija klasifikuojama pagal sunkumo laipsnius, o jos nustatymui dažniausiai naudojami apžiūros, palpacijos, kompresijos bei „stalčiaus“ testai ir rentgenologijos tyrimas.

Apžiūrint šunį, kuriam įtariamas girnelės išnirimas, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į judesį – ar nesimato šlubčiojimo, nenormalaus judėjimo, galinių kojų pakėlimo ir laikymo pakėlus, esant 3 –4 laipsniui, šuo dažnai ištiesia koją atgal taip grąžindamas girnelę į tinkamą poziciją, taip pat sunkiai arba visiškai neužšoka ant aukščiau esančių paviršių. Šis tyrimas yra naudojamas tik kaip pirminis, ir jeigu kyla nors menkiausių įtarimų, gyvūnas tiriamas išsamiau.

Apžiūros metu surenkami duomenys apie šuns veislę, lytį, amžių, svorį, laikymo sąlygas bei išsiaiškinama, kiek laiko trunka šlubavimas. Vertinamas šuns žingsnis: reikia atkreipti dėmesį, ar šuo nekilnoja galinių kojų, ar nelaiko jų pakėlęs, nekrato – esant sunkesnio laipsnio išnirimui šuo, ištiesdamas koją, grąžina girnelę į anatominę padėtį. [4,8]

Kompresijos testas. Šuniui gulint ant nugaros, viena ranka suimamas padas, o kita – švelniai laikomi šlaunikaulio krumpliai su rodomuoju pirštu prie kelio girnelės raiščio į blauzdikaulio skiauterę. Blauzdikaulio ir šokikaulio jungtis sulenkiama ir ištiesiama, kad galima būtų aptikti kranialinį blauzdikaulio slinkimą [4,10].

(12)

12 „Stalčiaus“ testas atliekamas bandant išstumti girnelę iš šlaunikaulio sąnario skridinio griovelio. Šunims testas atliekamas jų nemigdant, dviem pozicijomis pastačius ir paguldžius lateraliai. Viena ranka suimama kelio girnelė, kita dedama ant šeivikaulio ir blauzdikaulio susijungimo. Šlaunikaulį laikant stabiliai, blauzdikaulis judinamas pirmyn ir atgal, kartojant judesį įvairiomis kryptimis. Jei girnelė nors trumpam iššoka iš šlaunikaulio sąnario skridinio, „stalčiaus“ testas laikomas teigiamu. [10]

Rentgenologinis tyrimas – rentgeno tyrimas yra paprastas ir greitas diagnostinis metodas nustatant sąnarių pažeidimus šlubam gyvūnui. Rentgeno nuotrauka padeda įvertinti kaulinius

audinius ir atspindi lėtinius pokyčius. Kartais rentgenografija suteikia reikiamą papildomą informaciją. Kontrastinė rentgenografija padeda įvertinti sąnarių kremzles bei paviršių. Patologinė diagnozė paprastai vertinama derinant bendro klinikinio tyrimo ir rentgeno tyrimo rezultatus. Šis tyrimas yra efektyvesnis pacientams, turintiems 3 bei 4 laipsnio girnelės išnirimo laipsnį, kadangi tuomet girnelė nebūna savo anatominėje padėtyje. Esant antram girnelės išnirimo laipsniui, girnelė gali būti ir išnirusi, ir savo anatominėje padėtyje, o esant pirmam girnelės išnirimo laipsniui, rentgeno tyrimas yra visiškai neefektyvus, kadangi girnelė nuolat yra savo anatominėje padėtyje ir tik gyvūnui judant gali pasislinkti. [4,6,9,11]

0 laipsnis – kelio girnelės, ją stumiant rankų pirštais, iš anatominės padėties neįmanoma visiškai išnarinti.

1 laipsnis – kelio girnelę galima visiškai išnarinti iš jos normalios anatominės padėties pastūmus ją pirštu, tačiau atleidus, ji savaime grįžta į normalią padėtį. Krepitacija negirdima.

2 laipsnis – girnelė savaime šiek tiek pasislinkusi, dažniausiai į medialinę pusę, tačiau pasitaiko ir į lateralinę pusę, bet ištiesus, grįžta į anatominę poziciją. Girdima krepitacija.

3 laipsnis – kelio girnelė nuolatos pasislinkusi iš savo anatominės padėties, bet rankiniu būdu dar grįžta į sanarinę duobelę, tačiau atleidus, išnyra vėl. Girdima krepitacija.

4 laipsnis – kelio girnelė išnirusi nuolatos, rankiniu būdu jos sugrąžinti į anatominę padėtį neįmanoma. [4]

Pirmas laipsnis -– lengviausias, šuo beveik nejaučia diskomforto judant, kadangi girnelė beveik visą laiką esti savo anatominėje padėtyje. Ketvirtas laipsnis – pats sunkiausias. Priklausomai nuo šuns amžiaus, kondicijos, dažniausiai pasireiškia stipriu šlubavimu, nestabilia eisena ar gyvūno nenoru savarankiškai judėti, tačiau ne visuomet klinikiniai požymiai priklauso nuo laipsnio sunkumo [4,11,12].

(13)

13 1.1.4. Kelio girnelės išnirimo priežastys:

Kelio sąnario kompleksą sudaro daug komponentų ir nors vienas mažiausias šio komplekso komponentų pakitimas yra lydimas disfunkcijos, dėl kurios išsivysto ligas sukeliančios anomalijos. [1]

Girnelė gali dislokuoti dėl ją prilaikančio kryžminio raiščio netinkamos prisitvirtinimo vietos ant blauzdikaulio šiurkštumos. Tokiais atvejais beveik visada girnelė pasislinkusi į medialinę pusę. Esant netinkamai sąnarinio skridinio griovelio formai, girnelė nesilaiko savo vietoje, kadangi griovelis būna nepakankamai gilus arba jo forma neatitinka girnelės formos. Pasitaiko atvejų, kai griovelio beveik nėra. Gyvūnui judant, raumenys glaudžiai apsupa kelio girnelę ir, jeigu ji tvirtai nesilaiko sąnarinio skridinio griovelyje, dėl anksčiau išvardytų ar kitokių priežasčių, inercinė jėga ją išstumia į medialinę arba lateralinę kelio pusę. Po kurio laiko esant tokiam nenormaliam gyvūno judėjimui, girnelinis griovelis nusidėvi, o tada girnelė nebetenka atramos ir juda laisvai. [5,8]

Dažnais atvejais girnelės dislokacija yra susijusi su ją prilaikančio kryžminio raiščio visišku ar daliniu plyšimu. Taip nutinka dėl tam tikrų traumų ar netinkamo kryžminio raiščio išsivystymo. Girnelės išnirimo priežastis gali būti menisko pažeidimas, taip pat šlaunikaulio bei blauzdikaulio deformacijos (genetiškai paveldima), netinkama keturgalvio raumens lokalizacija. [8]

1.1.5. Osteoartritas

Sunkiausia negydomos išnirusios kelio girnelės pasekmė yra osteoartritas, taip pat žinomas kaip osteoparozė ar degeneracinė sąnarių liga. Sergant šia liga, yra pažeidžiamas sąnario paviršius, o šalia esantis kaulas į tai patologiškai sureaguoja. Kaulų galai, kurie formuoja sąnarį, yra padengti plona lygia kremzle, kurią supa membrana, gaminanti sinoviją maitinančią kremzlę. Gyvūnui judant, kremzlė veikia kaip amortizatorius. Sergant osteoparoze, kremzlė praranda šią savo savybę, kadangi suplonėja, sutrūkinėja, tampa šiurkšti. Vietomis, kur kaulas lieka nepadengtas kremzlės, jis sustorėja, sąnario kraštuose užauga ataugėlės. Pažeistos kremzlės gabaliukai atskyla, patenka į sinoviją, taip sukeldami uždegimą, dėl to kremzlė visiškai sudyla, palikdama plikus sąnarinius kaulų galus. Pakinta sąnario anatomija ir sutrinka jo funkcija. [1,13,14].

Paciento būklė žymiai pablogėja po fizinio krūvio, priaugus svorio, senstant. Diagnozuoti osteoartritą galima rentgenu, nuotraukose matomos suplonėjusios kremzlės.

Osteoartritas yra nepagydoma liga, tačiau galima palengvinti simptomus bei sulėtinti ligos progresavimą. Reikėtų vengti stipraus fizinio krūvio, palaikyti tinkamą svorį, galimi masažai bei fizioterapija, vartotini maisto papildai. [13,14,15].

(14)

14 1.1.6. Gydymas

Esant kelio girnelės išnirimui, atsižvelgiant į paciento ligos istoriją, amžių, savijautą, išnirimo laipsnį, galima spręsti, ar pacientą gydyti chirurginiu ar konservatyviu būdu.

Taikant nechirurginį gydymo būdą, skiriama tinkama dieta, parenkamas tinkamas fizinis krūvis, imobilizuojamos kojos (mažų veislių šunims), skiriami maisto papildai, taikoma fizioterapija, atliekami masažai, skiriami priešuždegiminiai vaistai. [8,15],

Chirurginis gydymas taikomas individualiai kiekvieno paciento atveju (girnelinio griovio gilinimas pleišto technika, blauzdikaulio šiurkštumos perkėlimas, išorinio girnelės laikiklio perdengimas, medialinės sąnario kapsulės atlaisvinimas, kryžminio raiščio plyšimo gydymas). [8,15]

1.1.7. LKD šunų veisimo nuostatai

Lentelėje pateikiami duomenys nurodo minimalų šunų amžių, tinkamą veisimui, bei kelio girnelės išnirimo tyrimą.

1 lentelė. LKD šunų veisimo nuostatai. [16]

FCI grupė

Veislės Minimalus veisimo amžius mėnesiais

Patella tyrimo rezultatas Leidžiamas veisimui

I. - - -

II. - - -

III. Jorkšyro terjerai 14 mėn. PL suma </= 2

IV.

V. Nykštukiniai ir mažieji špicai kalės 14 mėn. patinai 12 mėn.

PL suma </= 2

VI. - - -

VII. - - -

VIII. - - -

IX. čihuahua, rusų žaisliukai kalės 14 mėn. patinai 12 mėn.

0, 1

IX. Kitos veislės kalės 14 mėn.

patinai 12 mėn.

PL suma </= 2

X. - - -

0. Byverio terjerai kalės 14 mėn.

patinai 12 mėn.

PL suma </= 2

0. Prahos žiurkučiai kalės 14 mėn.

patinai 12 mėn.

PL suma </= 2 0. Amerikiečių toiterjerai kalės 14 mėn.

patinai 12 mėn.

PL suma </= 2 0. Rusų margieji bišonai kalės 14 mėn.

patinai 12 mėn.

(15)

15 • PL suma </= 2 – kergiamų kalės ir šuns PL laipsnių suma neturi viršyti 2. PL suma

skaičiuojama sudedant poros didžiausius vienos galūnės patella laipsnius (pvz., 0/0+1/2=2, 1/0+1/1=2, 1/0+2/2=3).

• Jei patinus leidžiama kergti nuo 12 mėn. amžiaus, jiems tyrimus atlikti galima anksčiau, bet patinui sulaukus 14 mėn. amžiaus, PL tyrimai jam turi būti perdaryti. (galioja

šunims, gimusiems nuo 2013 m. balandžio 1 d.).

• Užsienio šalyje, kurioje neatliekami kelio girnelės ir akių tyrimai, gali būti kergiamos kalės, kurioms nustatytas ne didesnis nei 1 patella laipsnis ir nenustatyta akių ligų, dėl kurių draudžiama veisti.

• Kalės gali būti veisiamos iki 8 metų, šunims maksimalus veisimo amžius neribojamas. 1.2. Alkūnės sąnarys

Šuns alkūnės sąnarys yra paprastasis vienaašis, kuris dalyvauja judėjimo mechanizme, atlieka alkūnės lenkimo bei tiesimo funkcijas gyvūnui vaikštant. Sąnarį sudaro petikaulio susinėrimas su dilbio kaulais. Sąnarinę ertmę užpildo kapsulė, kuri jungiasi su sąnario raiščiais bei raumenimis. Sąnario šonuose yra lateralinis bei medialinis raiščiai. Abu šoniniai raiščiai prisitvirtina prie petikaulio sąnarinio skridinio dorsaliniais galais, aukščiau sukimosi ašies. [17, 18]

Šuns alkūnės sąnaryje galimas sukimosi judesys tarp dilbio kaulų. Stipinkaulio pagrindinė funkcija yra svorio pernešimas, alkūnkaulio pagrindinė užduotis – sąnariui leisti judėti pirmyn– atgal (sulenkti ir ištiesti alkūnę). Jeigu šie du kaulai neišsivysto vienodai ir šuniui užaugus nėra identiški, distaliniai kaulų galai, kuriuos dengia kremzlinis audinys, trinasi, vystosi erozija, artritas. [17,18, 19]

(16)

16 1.2.1. Alkūnės sąnario displazija

Terminas displazija yra kilęs iš Graikiško žodžio dys, kuris reiškia nenormalus, ir plasia, kuris reiškia vystymasis.

Šunų alkūnės sąnario displazija yra viena labiausiai paplitusių ortopedinių ligų. Išsivysto, kai sutrinka skeleto vystymosi raida. Trys pagrindiniai pažeidimai, dėl kurių išsivysto alkūnės sąnario displazija, yra alkūninės ataugos atsidalijimas, vidinės vainikinės ataugos atsidalinimas, petikaulio distalinio medialinio gumburo osteochondritas. Šios patologijos gali pasireikšti atskirai arba bet kokia kombinacija. [17, 18, 21]

Patologija dažniausiai nustatoma didelių arba gigantiškų veislių šunims, tokiems kaip Berno zenenhundai, senbernarai, vokiečių aviganiai, Labradoro retriveriai, rotveileriai ir t. t. Patologijos esmė yra ta, jog šuns augimo laikotarpiu sąnario vystymasis atsilieka nuo bendros kūno masės augimo ir tampa nepajėgus pilnavertiškai funkcionuoti. Dažniausiai sutinkama dviašė displazija, nebent vienos alkūnės displazijos laipsnis būna mažesnis arba jos visai nėra, tuo atveju būna vienaašė displazija. [18, 21, 22]

Klinikiniai požymiai pasireiškia šlubavimu, kuris gali likti nežymus ilgą laiką. Tiksliai prognozuoti, nuo kokio amžiaus atsiras displazija, neįmanoma, kadangi tai priklauso nuo begalės genetinių bei aplinkos veiksnių, tokių kaip svorio pokyčiai, laipsnio didėjimas, mitybos pokyčiai, augimo tempas ir t. t. Kai kuriems šunims nepasireiškia klinikiniai požymiai, tačiau liga dažniausiai išryškėja intensyviausiu augimo periodu, 6–12 mėnesių amžiaus. [21, 23, 24]

1.2.2. Simptomai

Pacientai su alkūnės displazija dažniausiai akivaizdžiai šlubuoja, eidami gali laikyti koją toliau nuo viso kūno arba naudoti koją tik greitam atsispyrimui, stengiantis perkelti ant jos kuo mažiau kūno svorio. Požymiai gali būti pastebimi jau labai ankstyvame amžiuje – nuo 4 mėnesių. Klinikiniai simptomai labiausiai išryškėja 6–12 mėnesių amžiaus. Tokiems šunims bręstant, toliau beveik visada atsiranda artrito požymiai sąnaryje. Tai sukelia labai daug nepatogumų gyvūnui ir atsiranda būtinybė naudoti geriamus ar leidžiamus vaistus, kurie padėtų jam jaustis kuo komfortabiliau. Šunims, kurie sveria mažiau nei 25 kilogramai, ši patologija nustatoma itin retai. Toje pačioje vadoje augantiems šuniukams displazija dažniau nustatoma greičiau augantiems. [22, 24, 25, 26]

1.2.3. Nustatymo metodai

Jauno amžiaus šunims su tipiškais displazijos požymiais liga yra diagnozuojama iš anamnezės, klinikinių požymių bei pagal standartines rentgeno nuotraukas. Patologinė diagnozė paprastai vertinama derinant bendro klinikinio tyrimo ir rentgeno tyrimo rezultatus. [21, 27, 28]

(17)

17 Apžiūra - Apžiūrint šunį, kuriam įtariama alkūnės sąnario displazija, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į judesį, ar nesimato šlubčiojimo, nenormalaus judėjimo, ar nepastebima nenormali gyvūno stovėsena. Šis tyrimas yra naudojamas tik kaip pirminis, ir jeigu kyla nors menkiausių įtarimų, gyvūnas tiriamas išsamiau. [29, 28]

Šlubavimo laipsnio nustatymas – Nepriklausomai nuo šlubavimo formos, šlubavimo priežasties nustatymui yra reikšmingas šlubavimo sunkumas. Šiuo požiūriu šlubavimas skirstomas į lengvą, vidutinį ir sunkų, bet dažniau naudojama laipsnių sistema, skiriami tokie šlubavimo laipsniai:

1. Pirmo laipsnio šlubavimas silpniausias. 2. Antro laipsnio šlubavimas vidutinis.

3. Trečio laipsnio šlubavimas yra ryškiausias. [23, 24, 26]

Rentgeno tyrimas yra paprastas ir greitas diagnostinis metodas nustatant sąnarių pažeidimus šlubam gyvūnui. Rentgeno nuotrauka padeda įvertinti kaulinius audinius ir atspindi lėtinius pokyčius. Kartais rentgenografija suteikia reikiamą papildomą informaciją. Kontrastinė rentgenografija padeda įvertinti sąnarių kremzles bei paviršių. Kad būtų galima nustatyti diagnozę, nuotraukos turi būti geros kokybės, ryškumo, padarytos iš reikiamų pozicijų – turi matytis šoninis, kraniokaudalinis ir sulenktos alkūnės sąnario vaizdas. Deja, bet nuotraukos dažniausiai neparodo visų pakitimų, ypač jauno amžiaus pacientams, kadangi jiems dar nebūna iki galo išsivysčiusi artrozė. [21, 24, 30, 29, 31]

Prieš atliekant rentgeno tyrimą, galūnė turi būti kruopščiai nuvaloma, kad būtų galima išvengti artefaktų rentgeno nuotraukoje. Taip pat labai svarbi yra padėtis. Minimaliai, tai reiškia dvi rentgenogramas 90◦ kampu. Alkūnės sąnariui pakanka dviejų projekcijų. Pažeidimus lengviau įvertinti skaitmenine rentgenografija. [29, 30]

Pagal rentgeno nuotraukas gali būti nustatytas alkūnės sąnario displazijos paveldimumas šunims, kurie bus naudojami veisimui. Atsižvelgiant į rastus pokyčius rentgenogramoje yra skiriami laipsniai:

(0) - Nėra alkūnės sąnario displazijos; (1) - Lengva alkūnės sąnario displazija; (2) - Vidutinė alkūnės sąnario displazija;

(3) - Sunki akūnės sąnario displazija. [27, 28, 29, 31] 1.2.4. Gydymas

Alkūnės sąnario displazija – tai liga, kuri nėra pagydoma ir tęsiasi visą gyvūno gyvenimą. Esant šiai diagnozei, renkantis gydymo būdą, reikia atsižvelgti į keletą faktorių, tokių kaip paciento ligos istorija, amžius, fizinė būklė, esamas sąnarių pažeidimo laipsnis. [22, 23, 32]

(18)

18 Gydant ne chirurginiu būdu, skirtina tinkama dieta, ribotinas fizinis krūvis, skirtini maisto papildai, taikytina fizioterapija, atliktini masažai, profilaktiškai skirtini nuskausminamieji vaistai. Paprastai visiems jauniems šunims gali būti taikomas chirurginis gydymas. Vyresni, jau subrendę šunys, kuriems nustatyta lengvo ar vidutinio laipsnio pažeidimai, taip pat gali būti operuojami. [32, 33]

Nestabilių komponentų pašalinimas gali sumažinti skausmą. Tačiau šunys, kurių sąnarinė jungtis stabili, nors ir jaučia skausmą, nėra operuotini, kadangi chirurginis įsikišimas gali sutrikdyti stabilumą ir taip pabloginti situaciją. Operacija taikoma pažeistos kremzlės gijimui palengvinti ir atskilusių fragmentų pašalinimui. [24, 33]

Priklausomai nuo alkūnės displazijos laipsnio bei papildomų aplinkybių, gyvūno savininkai turėtų suprasti, jog artritas yra progresuojanti liga ir visiškas pasveikimas neįmanomas, bet situaciją galima žymiai pagerinti. Medikamentinis ir chirurginis gydymai dažniausiai taikomi kartu. Apie 50 procentų pacientų po medikamentinio gydymo bei apie 60 procentų po chirurginio gydymo buvo pastebimas ilgalaikis pagerėjimas. [22, 24]

Po chirurginio gydimo reikėtų skirti tinkamą reabilitaciją, naudoti specialius įtvarus, neleisti gyvūnui pervargti –pradžioje jį vedžioti labai trumpai, palaipsniui ilginant pasivaikščiojimus, vengti staigių judesių, taipogi naudoti nuskausminamuosius vaistus. Žinoma, negalima pamiršti ir tinkamos mitybos – svarbu vengti labai kaloringo maisto, o ypač turinčio daug kalcio, taipogi svarbu kontroliuoti šuns svorį. [22, 24, 28]

Artrito pokyčiai skirtingi ir jų yra labai daug. Alkūnės displazija gyvūnui gali būti ir mirtina. Osteoartrito laipsnis gali būti toks sunkus, kad dvejų metų šuo negalėtų išgyventi be nuskausminamųjų vaistų. [33, 34]

Dažniausiai geriausi rezultatai pasiekiami atliekant ankstyvas intervencijas.

Paveldimumas yra neabejotinas faktorius, vystantis alkūnės sąnario artrozei. Taigi, norint veisti sveikus šunis, šiai ligai jautrias veisles – Labradoro retriverius, rotveilerius, vokiečių aviganius, čiau čiau, Berno zenenhundus – reikėtų ištirti jiems sulaukus 12 mėnesių amžiaus. Taipogi reikėtų pasidomėti ne tik tėvų, bet ir senelių ir prosenelių tyrimų rezultatais. [18, 22, 24, 28, 34]

(19)

19 1.2.5. LKD veisimo nuostatai

Lentelėje pateikiami duomenys nurodo minimalų šunų amžių, tinkamą veisimui, bei alkūnės sąnario displazijos tyrimą.

2 lentelė. LKD veisimo nuostatai

FCI grupė VEISLĖ Mėnesiais amžius leistinas kergimui KALĖS Mėnesiais amžius leistinas kergimui PATINAI Leistinas ED displazijos laipsnis I Vokiečių aviganiai 18 12 0,1,2

II Visos veislės 18 - 24 12 - 18 Statistiškai

ED suma </= 2 III Visos veislės 14 - 18 9 - 12 Nereikalaujama tirti

IV Visos veislės 15 - 18 9 Nereikalaujama tirti

V Visos veislės 14 - 19 9 - 12 Nereikalaujama tirti

VI Visos veislės 18 9 - 12 Nereikalaujama tirti

VII Visos veislės 18 12 Nereikalaujama tirti

VIII Auksaspalviai, Labradoro, lygiaplaukiai, garbanotieji, Naujosios škotijos, Česapyko

įlankos retriveriai

18 12 0,1,2

IX Visos veislės 14 - 18 9 - 12 Nereikalaujama tirti X Visos veislės 18 - 24 9 - 18 Nereikalaujama tirti

0 Visos veislės 18 12 Nereikalaujama tirti

• ED suma </= 2 – kergiamų kalės ir šuns ED laipsnių suma neturi viršyti 2

• Kai kergimui leistini ED laipsniai yra 0,1,2 ir vieno iš poros laipsnis 2, kitas turi turėti 0 arba 1 laipsnį

(20)

20 1.3. Klubo sąnario displazija

1.3.1. Klubo sąnarys

Tai paprastasis daugiaašis sąnarys, kuris atlieka judėjimą visomis kryptimis. Sudarytas iš rutulinės formos šlaunikaulio galvos susinėrimo su klubaduobe ( gūžduobė). Sąnarinė duobė yra mažesnė už galvą ir jos visos neapima, todėl klubaduobės kraštai yra papildyti kremzliniu audiniu. Sąnario vidus yra užpildytas sąnarine kapsule. Pagrindinis raištis – tai apvalusis šlaunikaulio raištis, jis labai svarbus klubo sąnario stabilumui.

3 pav. Klubo sąnarys [36]

1.3.2. Klubo sąnario displazija

Klubo sąnario displazija yra poligeniškai paveldima įgimta patologija, viena labiausiai paplitusių skeleto ortopedinių ligų tarp visų veislių, tačiau dažniausiai sutinkama tarp didelių ir gigantiškų šunų veislių. Apibūdinama kaip klubo sąnario nestabilumas, panirimas ar visiškas išnirimas. Klubo sąnario displazija yra kompleksinė liga, dėl kurios deformavusis klubo sąnariui, gali išsivystyti antrinis osteoartritas ar degeneracinė sąnarių liga. Šios ligos progresavimą galima pristabdyti, taikant atitinkamą gydymą, tačiau visiškai išgydyti neįmanoma. [31, 36, 37]

Dvi pagrindinės ligos atsiradimo priežastys: nenormalus klubo sąnario laisvumas, kada klubo gūžduobė ir šlaunikaulio galvutė nesudaro stabilios jungties, ir nenormalus antkremzlio sukaulėjimas (dažniausiai dėl netinkamo kaulų struktūrų vystymosi augimo periodu).

Priežastys – ypač sunkiais atvejais pirminiai klubo sąnario pakitimo procesai gali būti pastebimi šuniui, sulaukus 30 dienų amžiaus, ir yra siejami su apvaliuoju šlaunikaulio galvos raiščiu,

(21)

21 kuris šioje augimo stadijoje yra labiausiai atsakingas už klubo sąnario stabilumą. Tačiau liga dažniausiai vystosi palaipsniui, šuniui augant. Aplinkos veiksniai, kurie nesukelia ligos, bet gali turėti įtakos jos atsiradimui:

• Kūno mąsės staigus augimas didelių ir milžiniškų veislių šunims.

• Per didelis kalcio ir vitamino D kiekis, gaunamas su maistu ar maisto papildais. • Per daug fizinio krūvio augančiam šuniui.

• Slidžios grindys.

Displazijos išsivystymo priežastimi yra laikomas ir nesinchroniškas skeleto bei raumenų vystymasis. Skeleto kaulai auga sparčiau už raumenis, ir raumenų masės trūkumas nesuteikia klubo sąnariui reikiamo stabilumo tiek judėjimo, tiek ramybės būsenoje. [37, 38]

4 pav. Klubo sąnario displazija [36]

1.3.3. Diagnozavimas

Pirmiausiai reikia surinkti pilną paciento ligos istoriją, ligos anamnezę, įvertinti fizinę būklę. Beveik visi ligos nustatymo būdai yra tokie patys kaip ir žmonių medicinoje. Lietuvoje plačiausiai naudojamas rentgenologinis tyrimas, jis atliekamas sedavus šunį, kadangi net menkiausias netikslumas dėl sujudėjimo gali būti klaidingos diagnozės priežastis. Galūnė kruopščiai nuvaloma, kad nuotraukose nesimatytų nereikalingų artefaktų. Šuo guldomas ant nugaros ir daromos nuotraukos dvejomis pozicijomis – ištiestomis kojomis taip, kad kulnai liestų stalą, ir sulenktomis kojomis taip, kad keliai siektų paskutinių šonkaulių kraštą, ši poza dar vadinama „varlės poza“.

Vertinama laipsniais :

A – Klubo sąnarių displazijos nėra B – Beveik normalūs klubo sąnariai C – Lengva klubo sąnarių displazija D – Vidutinė klubo sąnarių displazija

(22)

22 E – Sunki klubo sąnarių displazija [31, 39, 40, 41]

Skirtingose šalyse vertinimo laipsniai skiriasi.

Osteoartritas – beveik neatsiejama diagnozė, sergant klubo sąnario displazija, tai lėtinė degeneracinė liga, paveikianti kremzlinį audinį, pokremzlinį kaulą ir skatinanti osteofitų formavimąsi. [41]

1.3.4. Simptomai

Pirmieji ligos simptomai, jei yra ypatingai sunkus atvejis, gali pasireikšti labai jauname gyvūnui amžiuje, kai maži šuniukai nenoriai juda, nežaidžia, nebėgioja. Dažniausiai simptomai pastebimi intensyviausiu augimo periodu ir pasireiškia nenormalia stovėsena (galinių kojų vaizdas primena X), šlubuoja galinės kojos, šuo sunkiai atsikelia iš gulėjimo pozicijos, sutrumpėja žingsnis, šuo vengia bėgioti ristele, gulantis staigiai griūva, nenori šokinėti, lipti laiptais. [42, 38]

1.3.5. Gydymas

Klubo sąnario displazija yra nepagydoma liga. Gydymo tikslas yra sumažinti ar visiškai pašalinti skausmą, tuo pačiu bandant atstatyti klubo funkcionalumą. [37, 43]

Konservatyvaus gydymo būdas pasireiškia fizinio aktyvumo apribojimu, svorio kontroliavimu, simptomine terapija, nesteroidinių nuskausminamųjų vaistų vartojimu. Gydymas vaistais gali turėti ir neigiamų pasekmių, kadangi šuo, nejausdamas skausmo, neriboja savo pažeistų galūnių judesių, ir gali dar pabloginti situaciją. [43]

Gydymas chirurginiu būdu Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, nėra naudojamas dažnai. Taikoma tokia procedūra kaip triguba dubens osteotomija, kuri atkuria sąnario stabilumą ir skatina normalų vystymąsi, tačiau ji galima tik šuniukams iki 10 mėnesių amžiaus. Vyresniems nei 10 mėnesių amžiaus šunims, kuriems jau pasireiškė osteoartrito požymiai, vienintelis chirurginis gydymas – dirbtinis sąnario implantas. [44]

Reikėtų nepamiršti, kad profilaktinės priemonės – tokios kaip raumenyno stiprinimas, kuris stabilizuoja nestabilų sąnarį, šalto oro, ypač miegojimo šaltoje vietoje vengimas, tinkamos vaikščiojimo dangos parinkimas, subalansuota mityba, mažina tikimybę susirgti ir progresuoti ligai. [43]

1.3.6. LKD veisimo nuostatai

(23)

23 • HD testai privalomi, nepaisant amžiaus, visiems veisiamiems rotveileriams, dobermanams,

retriveriams ir vokiečių aviganiams. Kitiems veisiamiems šunims HD patikrinimas turi būti atliktas, jei jie gimę po 2004 m. sausio 1d.

• Kai kergimui leistini HD laipsniai yra A,B,C, ir vieno iš poros laipsnis C, kitas turi turėti A arba B laipsnį.

• Užsienio šalyje, kurioje neatliekamas HD patikrinimas ir reproduktorius neturi atitinkamo sertifikato, gali būti kergiamos kalės, turinčios tik A ar B displazijos laipsnius.

3 .lentelė. LKD veisimo nuostatai [16]

FCI grupė VEISLĖ Mėnesiais amžius leistinas kergimui KALĖS Mėnesiais amžius leistinas kergimui PATINAI Leistinas HD displazijos laipsnis I Vokiečių aviganiai 18 12 A, B, C I Kitos veislės 18 12 A, B, C II Dobermanai, rotveileriai 18 12 A, B

II anglų mastifai, bulmastifai, Bordo dogai, brazilų mastifai, Pirėnų mastifai, ispanų mastifai,

leonbergeriai, Kaukazo aviganiai, Vidurinės Azijos aviganiai, broholmeriai, Maljorkos buldogai, tozos, Korsikos šunys, Kanarų dogai, Anatolijos karabašai, Pirėnų kalnų šunys, Tibeto mastifai, senbernarai

18 - 24 18 A,B,C,D - vienam iš poros turint laipsnį D, kito turi būti A ar B. Kalės su A, B, C laipsnio HD gali būti kergiamos kitoje šalyje su nepatikrintu patinu, jei toje šalyje

neatliekami HD tyrimai.

II niūfaundlendai 20 18 A,B,C - vienam iš

poros turint laipsnį C kito turi būti A.

II landsyrai 20 18 A,B,C,D ( D - tik

kalėms) -

vienam iš poros turint laipsnį C arba D kito turi būti A.

II Berno zenenhundai, didieji šveicarų zenenhundai, Apencelio zenenhundai, Entlebucho zenenhundai, vokiečių dogai

24 18 A,B,C

II juodieji rusų terjerai 18 18 A, B, C

II kitos veislės 18 12 A, B, C

III Erdelio terjerai 18 12 A, B, C

IV

V amerikiečių akita, akita, Sibiro haskiai, Aliaskos malamutai, samojedai, čiau čiau, volfšpicai

18 12 A, B, C

(24)

24

FCI

grupė VEISLĖ Mėnesiais amžius leistinas kergimui KALĖS Mėnesiais amžius leistinas kergimui PATINAI Leistinas HD displazijos laipsnis

VII Dratharai (gimusiems po 2014-01-01) 18 12 A, B

VII kitos veislės 18 12 A, B, C

VIII visos veislės 18 12 A, B, C

IX didieji pudeliai 18 12 A, B, C

X airių vilkogaudžiai 24 18 A, B, C

0 lietuvių skalikai, amerikiečių buldogai, Rytų Europos aviganiai, Pietų Afrikos burbuliai, rusų spanieliai

(25)

25

2. Tyrimų medžiaga ir metodai

Tyrimui pasirinktos populiariausios šunų veislės Lietuvoje, kurioms privalomi ortopediniai genetiniai tyrimai.

Duomenys statistiškai palyginti su OFA (pasaulinė ortopedinių duomenų apie gyvūnus bazė) duomenimis.

Praktiškai susipažinta su tyrimų metodais:

1. Apžiūrint šunį, esant įtarimui dėl kelio girnelės išnirimo, dėmesys atkreipiamas į judesį, stovėseną. Jei įtariama, kad kelio girnelė yra išnirusi, atliekamas „stalčiaus“ testas.

„Stalčiaus“ testas atliekamas bandant išstumti girnelę iš šlaunikaulio sąnario skridinio griovelio. Taip nustatoma kryžminio raiščio būklė. Tyrimo metu šunys nėra migdomi, tiriami stovintys ir paguldyti ant nugaros. Viena ranka suimama kelio girnelė, kita dedama ant šeivikaulio ir blauzdikaulio susijungimo. Šlaunikaulį laikant stabiliai, blauzdikaulis judinamas pirmyn ir atgal, kartojant judesį įvairiomis kryptimis. Jei girnelė iššoka iš šlaunikaulio sąnario skridinio, stalčiaus testas laikomas teigiamu. Kelio girnelės išnirimas vertinamas laipsniais:

0 laipsnis – sveika kelio girnelė

4 laipsnis – sunkiausias laipsnis, kelio girnelė išnirusi nuolatos.

Tikslesniam kelio girnelės išnirimui diagnozuoti naudota rentgenografija. Rentgeno nuotrauka padeda įvertinti kaulinius audinius ir atspindi lėtinius pokyčius. Prieš atliekant rentgeno tyrimą, galūnė turi būti kruopščiai nuvaloma, kad išvengti artefaktų nuotraukoje. Labai svarbi yra šuns padėtis. Minimaliai daromos 2 rentgenogramas 90◦ kampu. Šis tyrimas yra efektyvesnis pacientams, turintiems 3 bei 4 laipsnio girnelės išnirimo laipsnį, kadangi tuomet girnelė nebūna savo anatominėje padėtyje. Esant 2 laipsniui girnelė gali būti ir išnirusi, ir savo anatominėje padėtyje, o esant pirmam girnelės išnirimo laipsniui, rentgeno tyrimas yra visiškai neefektyvus, kadangi girnelė nuolat yra savo anatominėje padėtyje ir tik gyvūnui judant, gali pasislinkti.

2. Alkūnės sąnario displazija nustatoma iš rentgeno nuotraukų.

Alkūnės sąnariui pakanka 2 projekcijų. Pažeidimus lengviau įvertinti skaitmenine rentgenografija. Vertinama laipsniais: nuo 0 – nėra alkūnės sąnario displazijos, iki 3 – Sunki alkūnės sąnario displazija.

3. Klubo sąnario displazijos laipsniui nustatyti šuo guldomas ant nugaros ir daromos nuotraukos dvejomis pozicijomis – ištiestomis kojomis taip, kad kulnai liestų stalą, ir sulenktomis kojomis taip, kad šuns keliai siektų paskutinių šonkaulių kraštą, ši poza dar vadinama „varlės poza“. Vertinama laipsniais nuo (A) – klubo sąnarių displazijos nėra iki (E) – sunki klubo sąnarių displazija.

(26)

26 Savarankiškai atlikau tris palpacijos bei „stalčiaus“ testus norint nustatyti kelio girnelės išnirimo laipsnį. Stebėjau 31 atvejį, kuomet testus atlikinėjo gydytojas, bei jam asistavau.

Stebėjau, kaip buvo atlikti 22 alkūnės bei klubo sąnario rentgenologiniai tyrimai, norint nustatyti, ar yra patologija. Stebėjau bei asistavau 1 operacijoje, kuomet chirurginiu būdu buvo gydomas išniręs klubo sąnarys. Stebėjau bei asistavau trejose operacijose, kuomet chirurginiu būdu buvo gydomas alkūnės sąnario išnirimas plyšus raiščiams.

Apklausiau vedančiuosius Lietuvos Berno zenenhundų, Labradoro retriverių, vokiečių aviganių, auksaspalvių retriveriverių, Pomeranijos špicų bei čihuahua veislynus. Anketos sudarymui naudojausi dr. Eglės Butkevičienės „Apklausų duomenų analizė“ bei Vitalijos Rudzikienės „Socialinė statistika“. Apklausą vykdžiau anonimiškai, identifikuojant pagal veisiamas veisles. Respondentams uždaviau klausimus apie jų veislyne gimusius šuniukus, kurie serga kelio girnelės išnirimu, alkūnės bei klubo sąnario displazija. Klausiau, ar teko susidurti su atvejais, kai kergiant visiškai sveikus tėvus, palikuonys serga ortopedinėmis sąnarių ligomis. Domėjausi, ar esant susirgimams, tai lemia šuns gyvenimo kokybę, kokiam laipsniui esant šuns gyvenimas bei normalaus judėjimo galimybės pasunkėja. Taip pat paprašiau pasidalyti savo asmenine nuomone apie šių ortopedinių ligų paplitimą Lietuvoje bei kuria linkme juda veisimas mūsų šalyje, ar, veisėjų nuomone, sergamumas mažėja ar didėja. [45, 46]

Duomenys statistiškai palyginti su OFA (Pasaulinė ortopedinių duomenų apie gyvūnus bazė) duomenimis, surinkti ir analizuoti naudojant statistikos apdorojimo programas „Microsoft Excel 2016“, „Alteryx“ ir „JASP“. Ištirta 2011 - 2015 metais gimusių, registruotų Lietuvos šunų veislės knygoje ir tirtų atitinkamai veislei privalomais sveikatos tyrimais, norint gauti sertifikatą, iš viso 8660 šunų. Nustatyta, kaip kinta registruojamų ir tiriamų, turinčių patologijų, šunų santykis, priklausomai nuo veislės, lyties ir amžiaus.

(27)

27

3. Rezultatai

Iš viso surinkta duomenų iš Lietuvos kinologijos knygos apie 3632 šunų, gimusių 2011–2015 metais, kuriems atlikti privalomi sveikatos tyrimai. Tyrimui pasirinkau populiariausias šunų veisles Lietuvoje.

Kelio girnelės išnirimo patologijai pasirinkau išanalizuoti duomenis apie Pomeranijos špicus, Jorkšyro terjerus bei čihuahua veislės šunis. Iš viso registruotų Lietuvos kinologijos knygoje buvo 574 Pomeranijos špicų, iš kurių privalomais sveikatos tyrimais tirti 146, o patologiją turėjo 81 šuo. Jorkšyro terjerų iš viso registruota 1565, iš jų privalomus sveikatos tyrimus, norint juos naudoti veisimui, atliko 187 šunims, patologiją turėjo 112 čihuahua registruota 1493, iš jų tyrimus atliko 268 šunims, patologiją turėjo 99 veislės atstovų.

3.1. Kelio girnelės išnirimas (PL)

3.1.1. Jorkšyro terjerai

Iš viso Lietuvos šunų veislės knygoje registruota 1565 Jorkšyro terjero veislės šunų, gimusių per 2011–2015 metus.

778 kalės, iš kurių sveikatos tyrimai atlikti 16 proc., patologiją turėjo 66,7 proc. Patinų išviso registruota 787, tyrimai atlikti 8 proc., iš jų patologiją turėjo 46,9 proc.

4 lentelė. Tirta dalis 2011–2015 m.

Kilmės šalis / lytis _Regist

ruota Tirta Tirta da li s proc . Lietuva viso: 1358 155 11,4 Lietuva - kalės 682 110 16,1 Lietuva-patinai 676 45 6,7 Kitos šalys viso: 207 32 15,5 Kitos šalys kalės: 96 13 13,5 Kitos šalys patinai: 111 19 17,1

Viso: 1565 187 12,0

5 pav. Tirta dalis tarp lyčių

Iš grafiko apačioje matome, kad kalės yra dažniau tiriamos privalomais sveikatos tyrimais negu patinai. 2011 metais gimusios ir ištirtos privalomais sveikatos tyrimais kalės sudarė 16 proc., tuo tarpu patinai vos siekė 8 proc. ribą. Matomas kalių tyrimo sumažėjimas 2012 metais, ir jis progresuoja iki 2014 metų. Tarp patinų tyrimų taipogi matomas mažėjimas nuo 2011 metų iki 2014 metų.

0 200 400 600 800 1000 1200 1400 Registruota Tirta

(28)

28

6 pav. Jorkšyro terjerų tirta dalis

Išanalizavus duomenis, matome, jog iš tirtų 2011–2015 metais gimusių Jorkšyro terjero veislės kalių patologijos neturėjo 33,3 proc., 1 laipsnio kelio girnelės išnirimas pasireiškė 52 proc., 2 laipsnio 13 proc., 3 laipsnio 1,6 proc. Iš tais pačiais metais gimusių ir tirtų patinų sveiki buvo 53,1 proc., 1 laipsnio patologiją turėjo 42,2 proc., 2 laipsnio 4,7 proc. individų.

7 pav. Patologijos dažnumas tarp lyčių 5 lentelė. Susirgimų skaičius

Kilmės šalis / lytis _PL-0 _PL-1 _PL-2 _PL-3 _Viso: Lietuva viso: 61 77 15 2 155 Lietuva - kalės 38 57 13 2 110 Lietuva-patinai 23 20 2 0 45 Kitos šalys viso: 14 14 4 0 32 Kitos šalys kalės: 3 7 3 0 13 Kitos šalys patinai: 11 7 1 0 19

8 pav. Susirgimų pasiskirstymas tarp lyčių

0% 5% 10% 15% 20% 25% 2011 2012 2013 2014

Bendras Kalės Patinai

33,3%

52,0%

13,0% 1,6%

Jorkšyro terjerai - kalės

PL-0

PL-1 PL-2

53,1% 42,2%

4,7% 0,0%

Jorkšyro terjerai - patinai

PL-0

PL-1 PL-2 PL-3 0 20 40 60 80 100 120 140 160 _PL-0 _PL-1 _PL-2 _PL-3

(29)

29 Kaip galime matyti iš diagramos apačioje, kalės dažniau serga kelio girnelės išnirimu. 2011 metais matomas nedidelis skirtumas tarp kalių ir patinų, tačiau 2012 metais gimusių Jorkšyro terjero veislės kalių ir patinų sergamumo procentas skiriasi žymiai – sergančios kalės sudarė 70 proc. visų tirtų šunų, tuo tarpu sergančių patinų buvo tik 40 proc. 2013 metais skirtumas sumažėjo, tačiau 2014 metais procentinės kreivės vėl išsiskyrė – sergančių patinų tais metais buvo daugiau nei 30 proc., o kalių sergamumas viršijo 60 proc. ribą.

9 pav. Susirgimų pasiskirstymas tarp lyčių ir gimimo metų

3.1.2. Čihuahua

2011–2014 metais Lietuvos kinologijos knygoje iš viso buvo registruoti 1493 čihuahua veislės šunys, iš jų sveikatos tyrimai atlikti 268 individams. Iš 747 kalių privalomais sveikatos tyrimais ištirta 25 proc., iš jų 39 proc. buvo su išnirusia kelio girnele. Patinųiš viso registruota 746, tirta 11 proc., sergančių nustatyta 32,5 proc.

Viso: 1493 268 18

Iš patinų ir kalių, kuriems atliekami sveikatos tyrimai, diagramos apačioje matyti, kad kreivė eina sinchroniškai, tačiau pastebėtina, kad kalių tiriama žymiai daugiau. 2011 metais procentinė

0,0% 20,0% 40,0% 60,0% 80,0% 2011 2012 2013 2014 Bendras L kalės patinai 0 200 400 600 800 1000 1200 Registruota Tirta

(30)

30 ištirtų kalių dalis sudarė 44 proc. visų tais metais registruotų, tuo tarpu patinų procentinė dalis sudarė tik 18 proc. Tarp kalių matomas tendencingas tiriamos dalies mažėjimas nuo 45 proc. – 2011 metais, iki 13 proc. – 2014 metais. Tarp patinų matomas staigus kritimas nuo 2011 metų, kai tirtų dalis sudarė 18 proc., iki 2012 metų, kai tirtų dalis siekė 4 proc., tačiau nuo 2012 iki 2014 metų matoma progresija atliekant kelio girnelės tyrimus čihuahua veislės patinams.

11 pav. Chihuahua tirta dalis

Išanalizavę duomenis, matome, jog iš tirtų 2011–2015 metais gimusių čihuahua veislės kalių patologijos neturėjo 61 proc., 1 laipsnio kelio girnelės išnirimas pasireiškė 32 proc., 2 laipsnio – 5,4 proc., 3 laipsnio – 1,6 proc. Iš tais pačiais metais gimusių ir tirtų patinų sveiki buvo 67,5 proc., 1 laipsnio patologiją turėjo 28,9 proc., 2 laipsnio 2,4 proc., o 3 laipsnio 1,2 proc. individų.

12 pav. Patologijos dažnumas tarp lyčių

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 2011 2012 2013 2014

CHIHUAHUA: TIRTA DALIS

61,1% 31,9% 5,4% 1,6%

Čihuahua-kalės

PL-0 PL-1 PL-2 PL-3 67,5% 28,9% 2,4% 1,2%

Čihuahua - patinai

PL-0 PL-1 PL-2 PL-3

(31)

31

7 lentelė. Susirgimų skaičius

Iš matomų duomenų galima teigti, jog čihuahua veislės kalių ir patinų procentinis susirgimų skaičius labai panašus. Tačiau linijinėje susirgimų dinamikos diagramoje matomi staigūs patinų susirgimų šuoliai. Kalių dinamikos diagrama pakankamai stabili. 2011 metais gimusių ir sergančių kelio girnelės išnirimu tarp kalių buvo 43 proc., 2012 metais šis procentas nukrito iki 30 proc., 2013 metais siekė 33 proc., o 2014 – 32 proc. Patinai, sergantys kelio girnelės išnirimu, 2011– 2012 metais sudarė 17 proc. visų registruotų, 2013 metais šis skaičius siekė 50 proc., o 2014 metais nukrito iki 32 proc. ribos ir tapo lygus su kalių tyrimų procentine išraiška.

3.1.3. Pomeranijos špicai

Iš viso 2011–2015 metais Lietuvos kinologijos knygoje registruota 574 Pomeranijos špicų veislės šunų. Iš 292 kalių tyrimai atlikti 38 proc., iš jų 60,4 proc. su kelio girnelės išnirimu. Patinų registruota 282, privalomi kelio girnelės tyrimai atlikti 12, 4 proc., patologiją turėjo 40 proc.

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 2011 2012 2013 2014

0 50 100 150 200 250 PL-0 PL-1 PL-2 PL-3

(32)

32

8 lentelė. Tirta dalis 2011-2015 m.m.

Viso: 574 146 25,4

Iš grafiko apačioje matome, kad Pomeranijos špicų veislės kalės yra žymiai dažniau tiriamos privalomais sveikatos tyrimais. 2011 metais tirtos kalės sudarė 57 proc., 2012 metais matomas žymus kritimas – tirtos kalės sudarė 42 proc., 2013 metais pastebimas šuolis tarp kalių, tirtos sudarė 45 proc., o 2014 metais šis procentas nukrito iki 20 proc. Tarp patinų matomas tyrimų mažėjimas 2011 metais – 19 proc., 2012 metais – 14 proc., 2013 metais – 15 proc., 2014 metais – 7 proc.

16 pav. Pomeranijos špicų tirta dalis

Išanalizavę duomenis, pastebime, kad iš 2011–2015 metais gimusių Pomeranijos špicų veislės kalių patologijos neturėjo 39,6 proc., 1 laipsnio kelio girnelės išnirimas pasireiškė 49,5 proc., 2 laipsnio – 9 proc., 3 laipsnio – 1,8 proc. Iš tais pačiais metais tirtų patinų sveiki buvo 60 proc., 1 laipsnio patologiją turėjo 40 proc., 2 ir 3 laipsnio – 0 proc. individų.

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 2011 2012 2013 2014

0 50 100 150 200 250 300 350 400 Registruota Tirta

(33)

33

2011 metais gimusių, registruotų ir tirtų Pomeranijos špicų veislės kalių procentinis susirgimų skaičius siekė 52 proc., 2012 metais – 68 proc., 2013 metais – 53 proc., 2014 metais 58 proc. Šios veislės patinai kelio girnelės išnirimu sirgo rečiau nei kalės, 2011 metais sergantys individai sudarė 34 proc., 2012 metais šis skaičius pasiekė 62 proc., 2013 metais nukrito iki 40 proc., o 2014 metais siekė 20 proc.

39,6% 49,5% 9,0% 1,8%

Špicai -kalės

PL-0 PL-1 PL-2 PL-3 60,0% 40,0% 0,0% 0,0%

Špicai - patinai

PL-0 PL-1 PL-2 PL-3 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 2011 2012 2013 2014

0 20 40 60

(34)

34 3.1.4. OFA ir Lietuvos kelio girnelės išnirimo atvejų palyginimas

Duomenys laikomi statistiškai patikimi, kai P < 0,05.

Kaip matome iš stulpelinio grafiko, Jorkšyro terjero veislės šunys Lietuvoje (59,9 proc.) daugiau negu dvigubai dažniau serga kelio girnelės išnirimu nei šunys, registruoti OFA duomenų bazėje (24,4 proc.) P < 0,05.

Čihuahua veislės šunys Lietuvoje 6 kartus dažniau serga kelio girnelės išnirimu nei šunys, registruoti OFA duomenų bazėje. Lietuvoje sergantys šunys sudaro 33,9 proc., tuo tarpu OFA duomenų bazėje registruoti šunys serga 5,6 proc. P > 0,05.

Lietuvos kinologijos knygoje registruotiems Pomeranijos špicams kelio girnelės patologija pasitaiko dažniau – 55,5 proc., negu OFA duomenų bazėje registruotiems Pomeranijos špicams, kuriems ši patologija pasitaiko rečiau – 37,2 proc. registrų šunų. P > 0,05.

10 lentelė. OFA ir Lietuvos tirtųkelio girnelės išnirimo atvejų palyginimas

PL OFA Lietuva

Veislė Sveiki proc. Pažeisti, proc. Sveiki, proc. Pažeisti proc. P

Jorkšyro terjeras 75,6 24,4 40,1 59,9 0.047*

Čihuahua 94,4 5,6 63,1 36,9 0.055

Pomerian špicai 62,8 37,2 44,5 55,5 0.089

20 pav. OFA ir Lietuvos kelio girnelės išnirimo atvejų palyginimas

0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0%

Pomerian špicai Čihuahua Jorkšyro terjeras

PL

(35)

35 3.2. Alkūnės sąnario displazija (ED)

Alkūnės sąnario displazijos analizei pasirinkau išanalizuoti duomenis apie vokiečių aviganius, Labradoro retriverius, Berno zenenhundus, auksaspalvius retriverius bei rotveilerius, kadangi šios veislės yra vienos populiariausios Lietuvoje. Tyrimui rinkau duomenis apie visus Lietuvos kinologijos knygoje registruotus šių veislių atstovus, tiek gimusius Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse. Diagramose išskyriau lietuvių veisimo šunis nuo veistų kitose šalyse.

Iš viso vokiečių aviganių, gimusių 2011–2015 metais ir registruotų Lietuvos kinologijos knygoje, buvo 2074 atstovai, iš jų privalomi sveikatos tyrimai atlikti 11,6 proc. šunų, iš kurių patologiją turėjo 16,6 proc.

Labradoro retriverio veislės šunų, kurie gimė 2011–2015 metais, išviso registruota 1143, iš jų sveikatos tyrimai atlikti 12 proc., patologiją turėjo 9,5 proc. tirtų individų.

Berno zenenhundų, gimusių 2011–2015 metais, iš viso registruoti 988 šunys, iš jų tyrimai atlikti 13 proc., iš kurių 18,8 proc. turėjo alkūnės sąnario displaziją.

Auksaspalvių retriverių, gimusių 2011–2015 metais, iš viso registruota Lietuvos kinologijos knygoje 618, iš jų tirta 10,5 proc. o patologiją turėjo 12,3 proc. šunų.

Rotveilerių, gimusių 2011–2015 metais, ir registruotų Lietuvos kinologijos knygoje, iš viso buvo 205 atstovai, 19 proc. iš jų atlikti sveikatos tyrimai, 35,9 proc. turėjo patologiją.

3.2.1. Vokiečių aviganiai

Iš viso 2011–2015 metais gimusių registruotų vokiečių aviganių kalių – 1025, iš jų privalomi sveikatos tyrimai atlikti 14, 8 proc. Patinų, gimusių tais pačiais metais, iš viso registruota 1049, iš jų tirti 8,5 proc. šunų. Bendras šios veislės sergamumas –16,6 proc. Kaip matome, diagramoje registruotų patinų ir kalių skaičius beveik vienodas, tačiau ištirtų šunų skaičius žymiai skiriasi. Gimusių kitose šalyse, bet registruotų Lietuvoje, šunų tyrimų procentas daug didesnis, ir nėra žymaus skirtumo tarp kalių ir patinų – patelėms, gimusioms ne Lietuvoje, sveikatos tyrimai atlikti 58 proc. visų registruotų individų, patinams – 52 proc.

(36)

36

11 lentelė. Tirta dalis 2011-2015 m.

ruota Tirta Tirta da li s proc . Lietuva viso: 1968 183 9 Lietuva - kalės 980 126 13 Lietuva-patinai 988 57 6 Kitos šalys viso: 106 58 55 Kitos šalys kalės: 45 26 58 Kitos šalys patinai: 61 32 52

Viso: 2074 241 12

22 pav. Vokiečių aviganių tirta dalis

Išanalizavus tyrimų duomenis, nustačiau, jog iš visų tirtų kalių 0 laipsnio alkūnės sąnario displaziją turėjo 86,2 proc., 10,5 proc. turėjo 1 laipsnio alkūnės sąnario displaziją, 2 laipsnio – 2,6 proc., 3 laipsnio - 0,7 proc., o 4 laipsnio 0 proc. kalių. Tarp patinų 0 laipsnio alkūnės sąnario displaziją turėjo 78,7 proc., 1 laipsnio - 15,7 proc., 2 laipsnio - 5,6 proc., 3 ir 4 laipsnio - 0 proc.

23 pav. Patologijos dažnumas tarp lyčių

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 2011 2012 2013 2014

86,2% 10,5% 2,6% 0,7%

Vokiečių aviganiai - kalės

ED-0

ED-1 ED-2 ED-3 78,7% 15,7% 5,6% 0,0%

Vokiečių aviganiai - patinai

ED-0

ED-1 ED-2 ED-3 0 500 1000 1500 2000 _Registruota _Tirta

(37)

37

12 lentelė. Susirgimų skaičius

Kilmės šalis / lytis _ED

-0 ED -1 ED -2 ED -3 Viso: Lietuva viso: 152 33 6 1 192 Lietuva - kalės 107 21 3 1 132 Lietuva-patinai 45 12 3 0 60 Kitos šalys viso: 50 8 2 0 60 Kitos šalys kalės: 25 1 0 0 26 Kitos šalys patinai: 25 7 2 0 34

Pagal dinaminės diagramos duomenis apačioje matome, kad bendras kalių ir patinų sergamumas bėgant metams beveik nekinta, 2011 metais sergamumo procentas siekė 16,4 proc., ir jis nekito iki 2014 metų, kai pasiekė 21,2 proc.

3.2.2. Labradoro retriveriai

Iš viso 2011–2015 m. gimusių ir registruotų Labradoro retriverių veislės šunų – 1143. Kalių – 584, iš jų privalomi sveikatos tyrimai atlikti 12 proc., iš kurių patologiją turėjo 11 proc. Patinų išviso registruota 559, privalomi sveikatos tyrimai atlikti 10,2 proc., patologiją turėjo 9 proc.

0,0% 5,0% 10,0% 15,0% 20,0% 25,0% 30,0% 35,0% 2011 2012 2013 2014

0 50 100 150

(38)

38

ruota Tirta Tirta da li s proc .

Lietuva iš viso: 925 108 12 Lietuva - kalės 476 70 15 Lietuva- patinai 449 38 8 Kitos šalys iš viso: 218 29 13 Kitos šalys kalės: 108 10 9 Kitos šalys patinai: 110 19 17

Iš viso: 1143 137 12

Kaip galime matyti dinaminėje diagramoje apačioje, registruotų, privalomus sveikatos tyrimus turinčių Labradoro retriverių skaičius nuosekliai mažėja.

27 pav. Labradoro retriverių tirta dalis

Išanalizavusi tyrimų duomenis apie Labradoro retriverių veislės šunis, nustačiau, kad iš visų tyrimus turinčių kalių 0 laipsnio displaziją turėjo 90 proc., 1 laipsnio – 8 proc., 2 laipsnio – 3 proc., o 3 ir 4 laipsnio – 0 proc. Tarp patinų 0 laipsnio displaziją turėjo 91 proc., 1 laipsnio – 7 proc., 2 laipsnio – 2 proc., 3 ir 4 laipsnio – 0 proc.

0% 2% 4% 6% 8% 10% 12% 14% 16% 18% 2011 2012 2013 2014

90% 8%

3% 0%

Labradoro retriveriai- kalės ED-0 ED-1

ED-2 ED-3

91% 7%

2% _0%

Labradoro retriveriai- patinai ED-0

ED-1 0 200 400 600 800 1000 Registruota Tirta

(39)

39

Kilmės šalis / lytis _ED

-0 ED -1 ED -2 ED -3 Viso:

Lietuva iš viso: 96 12 2 0 110 Lietuva - kalės 63 7 1 0 71 Lietuva-patinai 33 5 1 0 39 Kitos šalys viso: 28 1 1 0 30 Kitos šalys kalės: 9 1 1 0 11 Kitos šalys patinai: 19 0 0 0 19

Dinaminėje diagramoje apačioje matome, jog bendras Labradoro retriverio veislės šunų sergamumas alkūnės sąnario displazija 2011 metais siekė 9,5 proc., 2012 metais pakilo iki 14,7 proc., 2013 ir 2014 metais žymiai krito - iki 4,5 proc.

3.2.3. Berno zenenhundai

Iš viso 2011–2015 metais Lietuvos kinologijos knygoje registruota 988 Berno zenenhundų veislės šunų. Iš jų – 466 kalės, tyrimai atlikti 18 proc., iš kurių 19 proc. sirgo alkūnės sąnario displazija. Patinų buvo registruota 522, tyrimai atlikti 8,4 proc., displazija nustatyta 18,2 proc. individų. 0,0% 2,0% 4,0% 6,0% 8,0% 10,0% 12,0% 14,0% 16,0% 18,0% 2011 2012 2013 2014

0 20 40 60 80 100

(40)

40

15 lentelė. Tirta dalis 2011-2015 m.m.

ruota Tirta Tirta da li s proc .

Lietuva iš viso: 853 106 12 Lietuva - kalės 422 77 18 Lietuva-patinai 431 29 7 Kitos šalys viso: 135 22 16 Kitos šalys kalės: 44 7 16 Kitos šalys patinai: 91 15 16

Viso: 988 128 13

Kaip matome diagramoje apačioje, kalių ir patinų, kuriems atliekami privalomi sveikatos tyrimai ir kurie yra registruoti Lietuvos kinologijos knygoje, skaičius skiriasi, tačiau abiejų dinaminės tiesės mažėja lygiagrečiai.

32 pav. Berno zenenhundų tirta dalis

Išanalizavusi duomenis, nustačiau, jog displazijos neturėjo (0 laipsnio ) 81 proc. kalių, 11,9 proc. turėjo 1 laipsnio, 7,1 proc. - 2 laipsnio ir 0 proc. 3 bei 4 laipsnio 81,8 proc. patinų, kuriems atliktas privalomas sveikatos tyrimas, neturėjo displazijas, 1 laipsnio turėjo 11,4 proc., 2 laipsnio - 4,5 proc., 3 laipsnio - 2,3 proc., 4 laipsnio - 0 proc.

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 2011 2012 2013 2014

0 200 400 600 800 1000 Registruota Tirta

(41)

41

Kilmės šalis / lytis _ED -0 ED -1 ED -2 ED -3 Viso:

Lietuva iš viso: 84 22 7 1 114 Lietuva - kalės 62 15 5 0 82 Lietuva-patinai 22 7 2 1 32 Kitos šalys viso: 20 2 1 0 23 Kitos šalys kalės: 6 1 1 0 8

Kaip matome, dinaminėje diagramoje bendras Berno zenenhudų veislės šunų sergamumas alkūnės sąnario displazija Lietuvoje auga, tyrimo pradžioje procentinis susirgimas siekė 15,8 proc., o pabaigoje pakilo iki 22,7 proc.

81,0% 11,9% 7,1%

0,0%

Berno zenenhundai - kalės ED-0 ED-1

ED-2 ED-3

81,8% 11,4%

4,5% 2,3%

Berno zenenhundai - patinai ED-0 ED-1

ED-2 ED-3 0,0% 5,0% 10,0% 15,0% 20,0% 25,0% 30,0% 2011 2012 2013 2014

0 50 100