1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA Veterinarijos fakultetas
AISTĖ SABALIAUSKAITĖ
Galvijų užsikrėtimas Fasciola hepatica pietvakarių Lietuvoje,
ir jų pažeidimų kepenyse nustatymas
Fasciola hepatica infection in cattle in southwestern Lithuania
and detection of liver lesions
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: doc. dr. M. Šarkūnas
2 DARBAS ATLIKTAS UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas
„Galvijų užsikrėtimas Fasciola hepatica pietvakarių Lietuvoje, ir jų pažeidimų kepenyse
nustatymas“ 1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
Aistė Sabaliauskaitė (data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Aistė Sabaliauskaitė (data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
doc. dr. M. Šarkūnas
(data) (vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(aprobacijos data) (katedros vedėjo/jos vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IS
(gynimokomisijos sekretorės/riaus parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) ( parašas)
Magistro baigiamojų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
Santrumpos... 4 Santrauka - Summary ... 5 Įvadas ... 5 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 71.1. Fasciola hepatica apibūdinimas ... 7
1.2. Fasciola hepatica geografinis paplitimas ... 12
1.3. Fasciola hepatica sukelti pakitimai ir jų įvertinimas ... 14
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 16
2.1. Tiriamieji gyvūnai ir vietovė ... 16
2.2. Kepenų tyrimo eiga ... 16
3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 19
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 25
5. IŠVADOS ... 27
4 Santrumpos
kt. Kitas
PI Pasikliautinasis intervalas
t.y. Tai yra
m Metai
5 Santrauka - Summary
AISTĖ SABALIAUSKAITĖ Infections of cattle with Fasciola hepatica in southwestern Lithuania and finding their breaches.
Master Thesis Supervised by docent dr. M. ŠARKŪNAS, Department of Infectious Diseases Veterinary Academy, Lithuanian University of Health Sciences/
The work was carried out at the Department of Infectious Diseases of Veterinary Academy, Lithuanian University of Health Sciences.
The thesis consists of Summary, Introduction, Overview of Literature, Materials and Methods, Results and Discussion. It covers 31 pages including 5 Tables, 8 Pictures. In addition, 31 reference were used.
The aim of this study was to examine the slaughtered cattle for the presence of liver fluke Fasciola hepatica, establish the prevalences of this parasite in districts of South west Lithuania and detect the level of pathological damage to the host.
In this study the infection of cattle with liver flukes Fasciola hepatica, their morfology, geographical distribution, developmental stages, life cycle, liver pathological changes caused in result of infection with Fasciola hepatica are reviewed. Of 201 cattle examined - 101 were infected with F. hepatica. For analysis the infected animals were grouped according to the age, the level of liver damage and breeding places.
Most of animals with significant liver damages were derived from Šakiai and Alytus districts. Most of infected cattle were 5-6 and 9-10 years old.
Keywords:
6 Įvadas
Lietuvoje mėsos ūkis yra viena iš prioritetinių žemės ūkio šakų, o galvijininkystė pagrindinė ir svarbiausia gyvulininkystės šaka (Jukna 1998), kurią reikia ypatingai prižiūrėti ir saugoti. Viena iš priežaščių neigiamai įtakojančių gyvulininkystės vystymosi spartą yra įvairios naminių gyvulių ligos. Iš jų daugiausiai nuostolių gyvulininkystei padaro helmintozės. Viena iš pavojingų ligų, kuri atneša daug žalos galvijų ūkiams dėl masinės žūties ir ekonominių nuostolių, yra fascioliozė (Бочарова, Галазов 1997).
Atrajojančių gyvulių fascioliozę sukelia dvi plokščiųjų kirmėlių rūšys: Fasciola hepatica ir Fasciola gigantica (Kazlauskas ir kt., 1961). Kadangi mūsų šalyje sutinkama tik Fasciola hepatica - Trematoda klasės, lapo pavidalo plokščiakirmis (Vaitkus, 1995) - tai šiame darbe ją ir pristatysiu.
Fasciola hepatica paplitusi visame pasaulyje. Paplitimas yra didžiausias šalyse, kuriose išvystyta avininkystė ir gyvulininkystė, kur maistui vartojami vandens augalai ir daržovės (Kublickienė 2002). Taigi, dažniausiai šia liga serga avys, ožkos ir galvijai, kiti naminiai gyvūnai ir žmonės – rečiau (Архипов, Сорокина 2001).
Šiais parazitais galvijai užsikrečia ėsdami žolę, kurioje būna fasciolių užkrečiamų lervų. Nedidelė dalis lervų gali peržiemoti, tačiau dažniausiai parazitų kiaušinėlius pavasarį išplatina į ganyklas išėję suaugę galvijai – užkrato nešiotojai (Kazlauskas ir kt., 1961).
Fascioliozė - viena iš labiausiai pavojingų ir plačiai paplitusių helmintozių žemės ūkio gyvuliams (Архипов, Сорокина 2001). Ji yra įrašyta į visų pasaulio žemynų pavojingiausių ligų sąrašą, nes atneša daug žalos gyvulių ūkiams dėl masinės gyvūnų žūties, atneša didelių nuostolių ūkiams, nes galvijai netenka kūno svorio, sumažėja pieno kiekis (Онуфриенко 2004). Kiekvienas galvijas praranda 24 - 41 kg gyvojo svorio per metus ir apie 223 kilogramų pieno. Sergančių gyvulių kepenys brokuojamos, skerdena yra blogos kokybės: liesa, blogesnio skonio, nepatvari laikant, o kartais ir užkrėsta patogeniniais mikrobais, tokiais kaip salmonelės (Vaitkus, 1995).
Kadangi apie šios ligos ir jos sukėlėjo geografinį paplitimą Lietuvoje spausdintos literatūros trūsta, o šio parazito aktualumas ir svarba labai didelė, buvo svarbu ištirti ir aprašyti jo paplitimą nors dalyje Lietuvos rajonų.
Mūsų darbo tikslas buvo poskerdiminės ekspertizės metu ištirti Striūpų k., Šakių sen., Šakių r. sav., esančioje gyvulių skerdykloje UAB „Samsonas“ paskerstų galvijų užsikrėtimą kepenų parazitais Fasciola hepatica, nustatyti šio parazito paplitimą pietvakarių Lietuvos rajonuose, bei įvertinti Fasciola hepatica sukeltus pažeidimus kepenyse.
7 1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Fasciola hepatica apibūdinimas
Kepeninė siurbikė yra hermafroditinė plokščioji kirmėlė, lapo formos, 2–3 cm ilgio, ir 1 cm pločio, turinti 2 siurbtukus, kuriais ji tvirtinasi prie tulžies takų epitelio (http://www.pasveik.lt/lt/ligos-ir-sindromai/distomatoze/56253/?rodyti=gydytojui).
Migruodamos adoleskarijos suardo žarnų sienelės, kraujo kapiliarus, kepenų parenchimą ir tulžies latakus (Архипов, Сорокина 2001), o taip pat įneša įvairių bakterijų, todėl pažeistose vietose prasideda uždegimas (Karazija 1989).
Fasciolos minta krauju, sukelia tulžies latakų uždegimą, todėl jų sienelės sustorėja, o paskui sukalkėja (Сорокина 2001). Fasciolų išskiriami produktai nuodija gyvulių organizmą. Fasciolų aptinkama ne tik tulžies latakuose, bet ir kai invazija gausi plaučiuose, širdyje, kasoje, limfmazgiuose (Горохов 1997).
1 pav. Fasciola hepatica
(http://nnm.ru/blogs/alevary/fasciola_hepatica/)
Karalystė: Gyvūnai (Animalia)
Tipas: Plokščiosios kirmėlės (Platyhelminthes) Klasė: Siurbikės (Trematoda) Poklasis: Digenea (Digenea) Būrys: Echinostomida (Echinostomida) Šeima: Fasciolidea (Fasciolidea) Gentis: Fasciola (Fasciola)
Rūšis: Kepeninė siurbikė (Fasciola hepatica)
8 Kepeninių siurbikių gyvybinis ciklas yra gana sudėtingas, jų tarpinis šeimininkas - mažoji kūdrinukė. Galutiniai kepeninės siurbikės šeimininkai - žolėdžiai gyvūnai, dažniausiai raguočiai, rečiau - žmogus. Kepeninės siurbikės gali sukelti fascioliozę, ūminį hepatitą, pažeisti kepenų audinius. Žmogus gali užsikrėsti gerdami metacerkarijomis užterštą vandenį arba valgydami užterštu vandeniu laistytas daržoves (Досжанова 2003).
Kepeninė siurbikė savo suplota forma primena lapelį (Гладкова, Михеева 1970), priekis – apysmailis, per vidurį kūnas platesnis, o poto vėl susiaurėja. Siurbikė padengta dygleliais. Priekiniame kūno gale matyti čiulptuvas. Netoli apatinio čiulptuvo arčiau į priekį, žarnų išsišakojimo srityje yra lytinės angos ir lytinė bursa iš kurios išsikiša lanko pavidalo lytinis narelis. Kūno šonuose pilna trynio liaukų kekių, kurios tęsiasi išilgai viso kūno ir susijungia užpakaliniame gale. Trynio liaukos yra yra gelsvai rudos spalvos. Jos gamina maisto medžiagas, reikalingas gemalui kiaušiniuose vystytis ir kiaušinio plėvelei formuotis (Kazlauskas ir kt., 1961).
Vidutinis šio parazito ilgis 3-4 centimetrai (Лобзина 2000). Siurbikė prie aplinkos tvirtinasi dviem raumeningais siurbtukais – burniniu ir pilviniu. Jos burna pereina į ryklę , o ši išsišakodama - į siurbikės žarną. Dvišakė žarna turi daug mažų atsišakojimų ir baigiasi aklinai. Kepeninės siurbikės neturi analinės angos, o nesuvirškintas maisto medžiagas atryja per burna (Архипов, Сорокина 2001).
Kepeninės siurbikės - hermafroditiniai parazitai. Lytinę sistemą sudaro tiek vyriškos, tiek moteriškos lytinės liaukos (Архипов, Сорокина 2001). Vyriškos lytinės liaukos - šakotos sėklidės. Jos yra porinės ir užima visą siurbikės užpakalinę kūno dalį. Iš abiejų sėklidžių išeinantys sėklatakiai susijungia virš pilvinio siurbtuko į sėklos išmetamąjį lataką, atsiverianti kloakoje. Siurbikės kiaušialąstės formuojasi šakotoje kiaušidėje, o apvaisinimas vyksta kiaušintakio praplatėjime, vadinamame ootipu. Ootipą gaubia ir kiaušinėlio lukštui susiformuoti padeda meliso liauka. Į ootipą atsiveria du trynio liaukų latakai. Šiais latakais kiaušinėlis aprūpinamas reikalingomis maisto medžiagomis. Iš ootipo išeina vingiuota siurbikės gimda, kurioje yra kaupiami ovalo formos kiaušinėliai (Озерецковская 1985).
9 Fasciola hepatica lervų morfologija
I - miracidija; 1 - žarnynas; 2 - protonefridija (šalinimo organas); 3 – išeinantis protonefridijų kanalas; 4 - vaisiaus lastelės; II - III - sporocistos, kuriose vystosi redijos; IV - redija, kurioje pakartotinai vystosi redijos; V - redija, kurioje vystosi cerkarijos; VI – cerkarija; 1 - priekinis arba apatinis siurbutukas; 2 - pilvinis siurbtukas; 3 - žarnynas; 4 - liaukos; 5 - uodega; VII - adoleskarijus :1,2,3 – žiurėkite; VI; 5 – šalinimo sistema.
10 2 pav. Fasciola hepatica vystymosi stadijos
(http://dic.academic.ru/pictures/enc_biology/animals/ris._1_202.jpg)
3 pav. Fasciola hepatica biologinis ciklas
(http://158.83. 1.40/Buckelew/life _cycle_of_fasciola_hepatica.htm)
Į išorę su galutinio šeimininko išmatomis patekę kiaušinėliai Toliau vystosi vandenyje. Kiaušinėliuose per 17-18 dienų susidaro miracidijos (pirmoji lervos stadija), jos plaukioja vandenyje iki kol susiranda ir aktyviai prasiskverbia į savo tarpinį šeimininką - mažąją kūdrinukę. Įvykus miracidijos metamorfozei, ši virsta į motininę sporocistą (Архипов, Сорокина 2001). Motininėje sporocistoje partenogeneziškai intensyviai dauginasi gemalinės ląstelės, sudarydamos dukterinius gemalus - redijas. Redijos suardo motininės sporocistos dangalą ir iš kūdrinukės kūno ertmės patenka į jos kepenis, tuomet formuojasi naujos redijų kartos. Praėjus 1-2 mėnesiams nuo moliusko apsikrėtimo pradžios, redijose susiformuoja cerkarijos. Šios stadijos lervos palieka
11 moliuską ir iškeliauja atgal į vandens telkinį (Панова 1951). Cerkarija savo uodegėlės pagalba
nuplaukia ir prisitvirtina prie augalų lapų ar stiebo ir, numetusi uodegėlę, apsitrauka aplinkai atspariu dangalu - tampa adelocerkarija. Gyvūnui išgėrus vandens su metacerkarijomis, šios ištirpsta skrandyje arba dvylikapirštėje žarnoje. Tuomet jaunos siurbikės, prasiskverbusios pro žarnų sienelę, patenka į pilvo ertmę. Pasiekusios kepenis fasciolos patenka į kepenų parenchimą, po 2 - 40 dienų šeimininkui pasireiškia kepenų uždegimas (Kublickienė 2002).
Fascioliozei plisti didelės reikšmės turi tinkama aplinka tarpiniams šeimininkams – moliuskams Lymnea truncatula, kurių organizme vystosi fasciolių lervos. Suaugęs moliuskas yra maždaug 1,0 cm ilgio, dažniausiai tamsiai rudos spalvos. Nors šie gyviai valandų valandas praleidžia sekliame vandenyje, tačiau periodiškai iššliaužia iš jo ir įsitaiso purve. Įsikasę giliai į purvą, moliuskai gali išgyventi keletą žiemos mėnesių. Drėgnose ganyklų vietose (balų, griovių, upelių, mažų tvenkinėlių) dažnai galima rasti moliuskų. Esant lietingam orui, laikinomis moliuskų veisimosi vietomis gali tapti gyvulių pėdos, automobilių provėžos ar lietaus balos. Durpingose ir samanotose vietose būna stipriai rūgštinė terpė, kuri netinkama moliuskams daugintis. Todėl šiose vietose fascioliozė neplinta (Лобзина 2000).
Moliuskai pradeda daugintis, esant tinkamai aplinkos temperatūrai. Moliuskams ir juose esančioms Fasciola hepatica lervoms vystytis būtina 10 oC ar aukštesnė vidutinė paros temperatūra. Tačiau intensyvus moliuskų ir fasciolių lervų dauginimasis prasideda temperatūrai pakilus ir laikantis ties 15 oC. Mūsų klimato zonoje tokia temperatūra būna nuo gegužės iki spalio mėnesio (Kublickienė 2002).
Moliuskams ir fasciolių lervoms daugintis būtina drėgmė. Idealios sąlygos jiems veistis būna tada, kai iškrenta daugiau kritulių negu gali susigerti į žemę. Jei ganyklose yra vietų, kur periodiškai gali kauptis vanduo, ten po lietingos vasaros galimas fascioliozės protrūkis. Vidutinio klimato zonoje minėti veiksniai pasireiškia gegužės–spalio mėnesiais. Prasidėjus ganymo sezonui, užsikrėtę gyvuliai ganyklas užteršia fasciolių kiaušinėliais. Pavasarį iš kiaušinėlių išsineria lervos, kuriomis užsikrečia moliuskai. Moliusko organizme fasciolių lervos vystosi visą vasarą ir išsiskiria iš jo rugpjūčio–spalio mėnesiais, todėl šiuo metu aplinkoje itin padaugėja užkrečiamųjų lervų (ypač lietingomis vasaromis) ir gyvuliai užsikrečia gausiausiai (Онуфриенко 2004).
12 1.2. Fasciola hepatica geografinis paplitimas
Šalys, kuriose galvijų fascioliozė buvo ne kartą užregistruota: • Europa:
Jungtinė Karalystė, Airija, Prancūzija, Portugalija, Ispanija, Šveicarija, Italija, Nyderlandai, Turkija, Vokietija, Lenkija
• Azija:
Rusija, Tailandas, Irakas, Iranas, Kinija, Vietnamas, Indija, Nepalas, Japonija, Korėja, Filipinai • Afrikoje:
Kenija, Zimbabvė, Nigerija, Egiptas, Gambija, Marokas • Australija ir Okeanija:
Australija, Naujoji Zelandija • Amerika:
Jungtinės Valstijos, Meksikos, Kubos, Peru, Čilė, Urugvajus, Argentina, Jamaika, Brazilija (Архипов, Сорокина 2002).
4 pav. Kepeninės siurbikės geografinis paplitimas
13 Apie atliktus tyrimus Lietuvoje duomenų beveik nėra. Maždaug prieš 60 metų atlikti tyrimai
Lietuvoje doc. J. Čygo, parodė, kad Fasciola hepatica yra paplitusi visuose Lietuvos rajonuose, o ypač ten, kur drėgnesnės, šlapios ganyklos. Fascioliozė paplitusi ten kur daugiau suaugusių galvijų ir mažiau – priauglio tarpe. Galvijų organų skrodimo duomenimis, bendras šios invazijos intensyvumas suaugusiems galvijams rastas 76,46 %, o galvijų prieaugliui – 34,8 %. Suaugusių galvijų tarpe didžiausias užsikrėtimas buvo rastas Panevėžio rajone – 80,5 %, o mažiausias Kauno rajone – 71,1 %. Galvijų prieauglio šios invazijos didžiausias užsikrėtimas buvo rastas Šiaulių rajone – 39,2 %, o mažiausias – Kauno ir Panevėžio rajonuose – 31,6 % ir 31,4 %..
Nors nėra tikslių surašymų, nes tai nėra pigu, tačiau Jungtinėje Karalystėje maždaug 50% susirgimų yra fascioliozės. Veiksmingos kontrolės priemonės yra ignoruojamos, todėl kepenys nebėra naudojamos Jungtinės Karalystės mėsos pramonėje (Архипов, Сорокина 2001).
Pagal oficialią statistiką, Rusijos Sveikatos apsaugos ministerija surinko informaciją, kad per pastaruosius 10 metų, sergamumas fasciolioze išaugo daugiau nei 10 kartų (Архипов, Сорокина 2001).
1996 metais buvo atliekami tyrimai Šveicarijos skerdyklose siekiant ištirti ir nustatyti Fasciola hepatica paplitimą. Buvo ištirti 1331 galvijai. Rezultate Fasciola hepatica paplitimas buvo maždaug 18,0% (95% patikimumo intervalas 15,9 -20,3%). Šiais rezultatais buvo išsiaiškinta, kad galvijų fascioliozės paplitimas yra didesnis nei manyta anksčiau (Rapsch 2006).
Retrospektyvusis galvijų fascioliozės tyrimas, apimantis 10 metų laikotarpį (1990 - 1999 m.) buvo atliktas Kenijoje, siekiant išsiaiškinti Fasciola hepatica paplitimą ir ekonominę svarbą. Buvo tiriami galvijai skerdyklose iš 38 rajonų, Per 10 metų buvo paskersti iš viso 5 421 188 (100 %) galvijai, užsikrėtę 427 931 (7,89 %) Fasciola hepatica. Didžiausias paplitimas pasireiškė vakarinėje provincijoje. Buvo padaryta išvada, kad fascioliozė yra paplitusi tarp visų Kenijos provincijose auginamų galvijų, kad ji sukelia daug ekonominių nuostolių, o tai labiausiai įtakoja vietinis klimatas, tarpiniai šeimininkai, bei netinkama galvijų priežiūra (Kithuka ir kt. 2002). Retrospektyvusis tyrimas buvo atliekamas ir centrinėje Prancūzijoje per 10 - 12 metų laikotarpį. Fasciola hepatica paplitimas galvijų tarpe padidėjo nuo 1990 m. iki 1993 m. (nuo 13,6% iki 25,2%) poto sumažėjo iki 1999 m. (12,6 %) (Mage ir kt. 2002).
14 1.3. Fasciola hepatica sukelti pakitimai ir jų įvertinimas
Gerdami vandenį ar ėsdami žolę, gyvuliai prarija metacerkarijas. Kai virškinimo sultys ištirpdo metacerkarijų apvalkalą, jos pradeda aktyviai skverbtis į pilvo ertmę, paskui – į kepenis ir tulžies latakus. Dalis metacerkarijų patenka tiesiog į žarnų veninius kapiliarus, ir kraujo srovė per vartų veną nuneša jas į kepenis, o iš čia – į tulžies latakus. Migruodamos metacerkarijos suardo žarnų sienelę, kraujo kapiliarus, kepenų parenchimą ir tulžies latakus. Metacerkarijos taip pat įneša įvairių bakterijų, todėl pažeistose vietose prasideda uždegimas. Tulžies latakuose iš metacerkarijų per 2 – 4 mėnesius išauga ir subręsta Fasciola hepatica (Karazija 1989).
Ryškiausiai pakinta kepenys. Lervoms migruojant pasireiškia ūminis hepatitas – kepenys būna padidėjiusios, pilnakraujės, jose pastebima tamsiai raudonų apie 1 cm ilgio ruoželų, apjuostų rusvu ar pilku apvadėliu (Озерецковская 1985).
Lėtine fasciolioze susirgusių gyvulių kepenys būna padidėjiusios, pilkšvai rudos ar net žalsvos spalvos (dėl susitvenkusios tulžies), sustandėjiuios, nelygiu pavišiumi. Skrodžiant randamos pašviesėjusios kepenys, kepenų fibrozė, cholangitas (Гладкова, Михеева 1970). Tulžies latakai būna sustorėję, gerai matomi visceraliniame kepenų paviršiuje tartum gumbuoti rumbai. Pjaunamos sukalkėjiusios tulžies latakų sienelės traška, perpjautuose tulžies latakuose matyti drumzlino rudo skysčio ir susisukusių į vamzdelį plokščių fasciolų. Kepenų limfmazgiai padidėję, sultingi. Skerdena liesa, poodinis audinys edemiškas, kartais gelsvas. Pilvo ertmėje būna skaidraus skysčio. Į kitus organus patekusių fasciolų žuvimo vietose gali susidaryti abscesų, apsuptų standžia jungiamojo audinio kapsule (Онуфриенко 2004).
Jeigu pažeista ne daugiau kaip 2/3 fasciolioze sirgusio gyvulio kepenų, išpjausčius pažeistas dalis, skerdenos realizuoti nedraudžiama, o kepenys, kurių daugiau kaip 2/3 pakitusių – utilizuojamos (Vaitkus 1995).
15 1 lentelė. Dažniausiai aptinkami patologiniai pakitimai atliekant galvijų kepenų poskerdiminę
ekspertizę
Pagrindiniai patologiniai pakitimai Liga arba ligos įtarimas
1. Distrofija Intoksikacija, gastritai, enteritai, prieskrandžių atonija
2. Varškės nekrozės židiniai Tuberkuliozė 3. Fasciola hepatica tulžies latakuose, tulžies
latakų sukalkėjimas, cholecistitas
Fascioliozė
4. Echinococus gralulosus lervos Echinokokozė
5. Plonakaklio cisterko lervos Plonakaklė cisticerkozė 6. Hepatitas (ūminis, lėtinis)
7. Cistozė • Atrofinė • Hipertrofinė
• Intoksikacija
• Salmoneliozė, bruceliozė, leptospirozė
8. Nekrozės židiniai Salmoneliozė
Kepenyse taip pat randami navikai, abscesai, kapiliarinė ektasija. Galvijams atvežties iš kompleksų dažnai randami pakitimai būdingi ketozei (kepenys būna dreblios, padidėjiusios, geltonai – oranžinės spalvos ). Dažnai aptinkamas tulžies pūslės perpildymas (Vaitkus 1995).
16 2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
2.1. Tiriamieji gyvūnai ir vietovė
Tiriamasis darbas buvo atliekamas Lietuvos sveikatos mokslų universitete Veterinarijos akademijoje, užkrečiamųjų ligų katedroje. Galvijų mėginiai rinkti skerdykloje UAB „Samsonas“, esančioje Striūpų k., Šakių sen., Šakių r. sav.
Siekiant išsiaiškinti galvijų fascioliozės paplitimą Lietuvoje, atlikome poskerdiminį galvijų tyrimą.
Tyrimo metu buvo ištirtas 201 gavijas nuo 2 iki 14 metų amžiaus, visi tiriamieji galvijai buvo iš pietvakarių Lietuvos rajonų (Kazlų Rūdos, Šakių, Jurbarko, Vilkaviškio, Alytaus, Kelmės, Marijampolės, Raseinių raj.), užauginti privačių augintojų ir bendrovėse.
2.2. Kepenų tyrimo eiga
Tyrimo metu buvo aktyviai dalyvaujama stebint „pilną“ gyvulių skerdimą, atliekant detalę poskerdiminę ekspertizę, bei ją vertinant.
Rezultatai buvo vertinami atsižvelgiant į gyvulių amžių, vietovę, susirgimo stadiją.
Kepenys buvo apžiūrimos ir apčiupinėjamos iš abiejų pusių, atkreipiant dėmesį į jų spalvą, dydį, konsistenciją, kraštus, tulžies takus, bei įvairius patologinius anatominius pakitimus.
Diafragma priaugimo prie kepenų vietose buvo atpreparuojama, ir buvo apžiūrima ir apčiupinėjama tose vietose kepenys, nes čia galima aptikti abscesų, parazitinių lervų.
Buvo perpjaunami ir apžiūrimi kepenų limfiniai mazgai.
Iš visceralinės kepenų pusės išilgai tulžies latakų buvo padaromi trys ar keturi kepenų pjūviai ir apžiūrimi tulžies latakai, bei kepenų parenchima.
17 2.3. Užsikrėtimo įvertinimas
Galvijai buvo suskirstyti į grupes:
1. Fasciola hepatica užsikrėtusių galvijų suskirstymas į amžiaus grupes:
- pirmoji grupė galvijai nuo 1 iki 2 metų, - antroji grupė galvijai nuo 3 iki 4 metų, - trečioji grupė galvijai nuo 5 iki 6 metų, - ketvirtoji grupė galvijai nuo 7 iki 8 metų, - penktoji grupė galvijai nuo 9 iki 10 metų, - šęštoji grupė galvijai nuo 11 iki 12 metų, - septintoji grupė galvijai nuo 13 iki 14 metų
2. Fasciola hepatica užsikrėtusių galvijų suskirstymas į skirtingo pažeidimo lygio grupes:
- pirmoji – kai nebuvo matomi pokyčiai kepenyse,
- antroji – kai Fasciola hepatica buvo matoma kepenų latakuose, bet nebuvo ženklių pažeidimų,
- trečioji – kai Fasciola hepatica buvo matoma kepenų latakuose, bei buvo matomi cholangito ( tulžies latakų paraudimas) požymiai,
- ketvirtoji – kai Fasciola hepatica buvo matoma latakuose, bei buvo matomi ženklūs cholangito ir hepatito požymiai, buvo matomi aiškūs spalvos ir konsistencijos pokyčiai,
- penktoji – kai Fasciola hepatica buvo matoma latakuose, bei buvo matomi labai ženklūs cholangito ir hepatito požymiai, bei buvo ženkliai padidėję kepenys ir labai ženklūs spalvos pokyčiai.
3. Galvijų užsikrėtusių Fasciola hepatica suskirstymas pagal rajonus. Buvo tirti galvijai iš šių rajonų:
- Kazlų rūdos - Šakių - Jurbarko
18 - Kelmės - Vilkaviškio - Marijampolės - Alytaus - Raseinių 2.4. Statistinė analizė
Tyrimų rezultatų statistinei analizei atlikti naudota m.exel programa.
Galvijų užsikrėtimo skirtumai tarp amžiaus, patologinio pažeidimo ir rajonų grupių buvo vertinti remiantis pasikliautinaisiais intervalais (PI).
Užsikrėtimo vidurkiai, kurių pasikliautinasis intervalas buvo didesnis arba mažesnis už lyginamosios grupės vidurkį, buvo laikomi statistiškai skirtingais (P<0,05).
19 3. TYRIMŲ REZULTATAI
Striūpų k., Šakių sen., Šakių r. sav., esančioje gyvulių skerdykloje UAB „Samsonas“ ištyrus 201 galviją buvo nustatyta, kad pietvakarių Lietuvoje 101 galvijas buvo užsikrėtęs kepenų parazitais – Fasciola hepatica – kepenine siurbike.
Pagal atliktus tyrimus galvijų užsikrėtimas Fasciola hepatica pietvakarių Lietuvoje Šakių rajone buvo ženkliai didesnis 27,84 % (95 % PI – 18,41 - 36,46%) už užsikrėtimą Marijampolės rajone 2,06 % (PI - 0,24 - 6,97%). O užsikrėtimas Alytaus rajone – 17,53% (95 % PI - 10,12 - 25,58%) buvo ženkliai didesnis už užsikrėtimų kiekį Vilkaviškio rajone - 4,12% (95 % PI - 1,09 - 9,83% )
2 lentelė. Galvijų užsikrėtimas Fasciola hepatica Pietvakarių Lietuvoje (95 % PI).
Rajonas skaičius; Galvijų N užsirk./ N tirtų Galvijų užsikrėtimas F. hepatica 95% pasikliautinojo intervalo žemutinės ir viršutinės riba Kazlų Rūda 13/101 13,40% 7,04 - 21,00% Jurbarko raj. 14/101 14,43% 7,79 - 22,16% Vilkaviškio raj. 4/101 4,12% 1,09 - 9,83% Alytaus raj. 17/101 17,53% 10,12 - 25,58% Šakių raj 27/101 27,84% 18,41 - 36,46% Kelmės raj. 15/101 15,46% 8,56 - 23,31% Marijampolės raj. 2/101 2,06% 0,24 - 6,97% Raseinių raj. 5/101 5,15% 1,63 - 11,18%
Ištyrus galvijų kepenis ir vertinant kepenų pažeidimus pagal stadijas ženkliai daugiau pažeidimų pasitaikė trečios stadijos net 47,52 % (95 % PI – 37,49 - 57,70% ) lyginant su pirmąja stadija 2,97 % (95 % PI – 0,62 - 8,44%), O ketvirtos stadijos užsikrėtimas ženkliai didesnis 29,70 % (95 % PI – 21,02 - 39,61%) lyginant su penktąja 3,96 % (95 % PI – 1,09 - 9,83%).
20 Stadija Galvijų skaičius; N užsirk./ N tirtų Galvijų užsikrėtimas F. hepatica 95% pasikliautinojo intervalo žemutinės ir viršutinės riba 1 3/101 2,97% 0,62 - 8,44% 2 16/101 15,84% 9,33 - 24,45% 3 48/101 47,52% 37,49 - 57,70% 4 30/101 29,70% 21,02 - 39,61% 5 4/101 3,96% 1,09 - 9,83%
3 lentelė. Pietvakarių Lietuvoje galvijų užsikrėtusių Fasciola hepatica pasiskirstymas pagal pasireiškusią kepenų pažeidimo stadiją (1-5 stadijos) (95 % PI).
Didžiausia priklausomybė pagal amžių pasireiškė tarp 5 – 6 metų 29,70 % (95 % PI - 21,02 - 39,61%) ir 9 – 10 metų 30,69 % (95 % PI - 21,90 - 40,66%) galvijų, lyginant su mažiausia priklausomybe, kuri pasireiškė 1 - 2 metų galvijams 3,96 % (95 % PI - 1,09 - 9,83%) ir 13 – 14 metų galvijams 2,97 % (95 % PI – 0,62 - 8,44% ) .
4 lentelė. Galvijų užsikrėtimas Fasciola hepatica įvairiose amžiaus grupėse (95 % PI).
Amžius, m. skaičius; Galvijų N užsirk./ N tirtų Galvijų užsikrėtimas F. hepatica 95% pasikliautinojo intervalo žemutinės ir viršutinės riba 1 - 2 4/101 3,96% 1,09 - 9,83% 3 - 4 7/101 6,93% 2,83 - 13,76% 5 - 6 30/101 29,70% 21,02 - 39,61% 7 - 8 19/101 18,81% 11,72 - 27,81% 9 - 10 31/101 30,69% 21,90 - 40,66% 11 - 12 7/101 6,93% 2,83 - 13,76% 13 - 14 3/101 2,97% 0,62 - 8,44%
21 Lyginant kepenų pažeidimų stiprumą įvairiose amžiaus grupėse:
Pirmos stadijos pažeidimų daugiausiai pasitaikė tarp 9 – 10 metų galvijų 1,98 % (95 % PI - 0,24 - 6,97 %), lyginant su kitomis amžiaus grupėmis.
Antros stadijos pažeidimų daugiausiai pasitaikė tarp 5 – 6 metų 7,92 % (95 % PI – 3,48 - 15,01 %) ir 9 -10 metų 4,95 % (95 % PI – 1,63 - 11,18 %), lyginant su 7 – 8 metų ir 13 - 14 metų 0,00 % (95 % PI – 0,00 - 2,92 %) galvijais, kur šioje amžiaus grupėje visai nepasitaikė užsikrėtimai.
Trečios stadijos pažeidimų daugiausiai pasitaikė tarp 9 – 10 metų 14,85 % (95 % PI - 8,56 - 23,31 %) lyginant su 1 – 2 metų 0,99 % (95 % PI - 0,03 - 5,39 %), o 5 – 6 metų ženkliai daugiau užsikrėtimų 12,87 % (95 % PI – 7,04 - 21%) lyginant su 3 – 4 metų 0,99 % (95 % PI - 0,03 - 5,39 %) galvijais.
Ketvirtos stadijos pažeidimų daugiausiai pasitaikė tarp 9 – 10 metų 7,92 % (95 % PI - 3,48 - 15,01 %), lyginant su 11 – 12 metų 0,99 % (95 % PI - 0,03 - 5,39 %).
Penktos stadijos pažeidimų daugiausiai pasitaikė tarp 5 – 6 metų 1,98 % (95 % PI - 0,24 - 6,97 %), lyginat su 1 – 2 metų, 7 – 8 metų, 11 – 12 metų, 13 – 14 metų galvijais.
22 5 lentelė. Pietvakarių Lietuvoje galvijų užsikrėtusių Fasciola hepatica kepenų pažeidimų stiprumas įvairiose amžiaus grupėse (95 % PI).
Stadija 1 2 3 4 5 Amžiu s, m. Galvijų skaičius; N užsirk./ N tirtų Galvijų užsikrėtim as F. hepatica 95% pasikliautin ojo intervalo žemutinės ir viršutinės riba Galvijų skaičius; N užsirk./ N tirtų Galvijų užsikrėtima s F. hepatica 95% pasikliautin ojo intervalo žemutinės ir viršutinės riba Galvijų skaičius; N užsirk./ N tirtų Galvijų užsikrėtima s F. hepatica 95% pasikliautin ojo intervalo žemutinės ir viršutinės riba Galvijų skaičius; N užsirk./ N tirtų Galvijų užsikrėtima s F. hepatica 95% pasikliauti nojo intervalo žemutinės ir viršutinės riba Galvijų skaičius; N užsirk./ N tirtų Galvijų užsikrėtim as F. hepatica 95% pasikliauti nojo intervalo žemutinės ir viršutinės riba 1 - 2 0/101 0,00% 0,00 - 2,92% 1/101 0,99% 0,03 - 5,39% 1/101 0,99% 0,03 - 5,39% 2/101 1,98% 0,24 - 6,97% 0/101 0,00% 0,00 - 2,92% 3 - 4 0/101 0,00% 0,00 - 2,92% 1/101 0,99% 0,03 - 5,39% 1/101 0,99% 0,03 - 5,39% 4/101 3,96% 1,09 - 9,83% 1/101 0,99% 0,03 - 5,39% 5 - 6 0/101 0,00% 0,00 - 2,92% 8/101 7,92% 3,48 - 15,01% 13/101 12,87% 7,04 - 21,00% 7/101 6,93% 2,83 - 13,76% 2/101 1,98% 0,24 -6,97% 7 - 8 0/101 0,00% 0,00 - 2,92% 0/101 0,00% 0,00 - 2,92% 12/101 11,88% 6,29 - 19,83% 7/101 6,93% 2,83 - 13,76% 0/101 0,00% 0,00 - 2,92% 9 - 10 2/101 1,98% 0,24 - 6,97% 5/101 4,95% 1,63 - 11,18% 15/101 14,85% 8,56 - 23,31% 8/101 7,92% 3,48 - 15,01% 1/101 0,99% 0,03 -5,39% 11 - 12 1/101 0,99% 0,03 - 5,39% 1/101 0,99% 0,03 - 5,39% 4/101 3,96% 1,09 - 9,83% 1/101 0,99% 0,03 - 5,39% 0/101 0,00% 0,00- 2,92% 13 - 14 0/101 0,00% 0,00 - 2,92% 0/101 0,00% 0,00- 2,92% 2/101 1,98% 0,24 - 6,97% 1/101 0,99% 0,03 - 5,39% 0/101 0,00% 0,00- 2,92%
23 5 pav. Fasciola hepatica sukeltas cholangitas
(asmeninės nuotraukos)
6 pav. Fasciola hepatica sukelta gelta (asmeninės nuotraukos)
24 7 pav. Fasciola hepatica be ryškių pažeidimų
(asmeninės nuotraukos)
8 pav. Fasciola hepatica sukeltas cholangitas su kalcifikatais (asmeninės nuotraukos)
25 4. REZULTATŲ APTARIMAS
Remiantis tyrimo duomenimis galima teigti, kad Pietvakarių Lietuvoje didžiausiais paplitimas kepenine siurbike - Fasciola hepatica parazitais yra Šakių 27,84 % (95 % PI - 18,41% - 36,46%) ir Alytaus 17,53% (95 % PI - 10,12% - 25,58%) rajonuose, o mažiausias – Marijampolės 2,06 % (PI - 0,24% - 6,97%) ir Vilkaviškio 4,12% (95 % PI - 1,09% - 9,83%) rajonuose. Tai galėjo priklausyti nuo ganyklų vandeningumo, dėsningumo, t.y. nuo to ar yra palankios sąlygos vystytis Fasciola hepatica kiaušinėliams, bei tarpiniam šeimininkui – Galba truncatula. Lygumose, smėlingose vietovėse yra gerokai mažiau vandens sankaupų. Pavasarinio polaidžio vanduo greitai susigeria į gruntą, nespėjus susidaryti palankioms sąlygoms, kuriose gali plisti moliuskai bei fasciolos (Панова 1951). Tai galėjo įtakoti rezultatus Marijampolės ir Vilkaviškio rajonuose. O tuo tarpu priemolio teritorijose, miškingose vietovėse, o taip pat vietovėse, kur gausu griovų, mažų upelių susidaro palankios sąlygos vystytis tiek moliuskams, tiek fascioloms (Панова 1951) – po pavasarinio polaidžio ar šiaip lietaus susidaro vandens telkiniai, kurie reguliariai pamaitinami vandeniu iš miškingų vietų, o dieną atokaitoje vanduo įšyla iki reikiamos temperatūros, kas ir sudaro palankias sąlygas vystytis Fasciola hepatica (Kazlauskas 1961) . Akivaizdus rezultatas matomas pagal rezultatus iš Alytaus, Šakių ir Kelmės rajonų.
Ištyrus galvijų kepenis ir vertinant kepenų pažeidimus pagal stadijas daugiausia pasitaikė trečios stadijos pažeidimų 47,52 % (95 % PI - 37,49 % - 57,70 % ), mažiausiai – pirmos stadijos 2,97 % (PI - 0,62 % - 8,44 %). Tam įtakos galėjo turėti auginamų galvijų bloga tvartų priežiūra, netinkamos sanitarinės sąlygos, zoohigieninių normų nesilaikymas, fascioliozės prevencijos nevykdymas, neieškojimas gydymo būdų fascioliozei, nevalomos ganyklos nuo gyvūnų išmatų, netiriamas ganyklų ir vandens užteršimas vėžiagyviais. Fasciolų invazija į moliuskus skirtingais metų laikais labai skiriasi (Kazlauskas 1961). Kaip taisyklė, mažiausiai užkrėsti moliuskai fasciolomis pastebimi pavasarį ir palaipsniui į rudenį didėja. Labiausiai užkrėsti moliuskai pastebimi vasaros pabaigoje ir ankstyvą rudenį (Бочарова, Галазов 1997). Tai pats pavojingiausias laikas užsikrėsti galvijams. Vėliausiai užsikrėtusių galvijų kepenų pažeidimų dažnai nepastebime, todėl pirmos stadijos pažeidimų randome nedaug - 2,97 % (95 % PI - 0,62 % - 8,44 %).
Tiriant fascioliozės pasireiškimą pagal galvijų amžių, buvo nustatyta, kad didžiausias Fasciola hepatika pasireiškimas buvo tarp suaugusių galvijų 5 – 6 metų 29,70 % (95 % PI - 21,02 % - 39,61 %) ir 9 – 10 metų 30,69 % (95 % PI– 21,90 % - 40,66 %) , mažiausias – 1 - 2 metų 3,96 % (95 % PI - 1,09 % - 9,83 %) ir 13 – 14 metų 2,97 % (95 % PI - 0,62 % – 8,44 %
26 ). Kadangi dažniausiai galvijams fascioliozė pasireiškia pirmaisiais metais ir dažnai jiems
susiformuoja imunitetas, kuris slopina jau parazituojančių siurbikių vystymąsi, antrinį užsikrėtimą ir sumažina organizme parazituojančių fasciolių skaičių. Dažniausiai galvijai serga lėtine fasciolioze (Vaitkus 1995) . Galima būtų teigti, kad būtent dėl šių priežasčių, atlikus tyrimą daugiausiai pasitaikė vyresnių, nei 2 metai Fasciola hepatica užsikrėtimų, nes reikia laiko šiam parazitui subręsti.
Vertinant galvijų užsikrėtusių Fasciola hepatica kepenų pažeidimų stiprumą įvairiose amžiaus grupėse pastebėta, kad daugiausiai yra trečios stadijos pažeidimų tarp 9 -10 metų galvijų 14,85 % (95 % PI – 8,56 % - 23,31 %). Kadangi su amžiumi užsikrečiamumas auga, nes organizme susikaupia fasciolos, tai ir galėjo labiausiai įtakoti didžiausius kepenų pažeidimus šioje amžiaus grupėje.
Lyginant šio tyrimo rezultatus su prieš 60 metų gautais rezultatais (Kazlauskas 1961) galime teigti, kad fascioliozės ligos paplitimas Lietuvoje yra sumažėjęs. Tai įtakoti galėjo daugybė veiksnių kaip visų tarnybų bendras darbas. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, rajonų veterinarijos gydytojai užsiėmę augintojų švietimu apie galvijų laikymą, priežiūrą, sveikatingumą, profilaktiką padarė didelį žingsnį link ligos ir ligos sukėlėjo sumažinimo. Kryptingai judant toliau, galime toliau sumažinti šios ligos plitimą.
27 5. IŠVADOS
• Nustatyta, kad iš tirtų 201 galvijų, užsikrėtęs buvo 101 galvijas (50,2 %) Pietvakarių Lietuvos rajonuose.
• Didžiausias užsikrėtimas nustatytas Šakių rajone (27,84 %; 95 % PI – 18,41% – 36,46%) ir Alytaus rajone (17,53%; 95 % PI - 10,12% - 25,58%), mažiausias užsikrėtimas nustatytas Marijampolės (2,06 %; PI - 0,24% - 6,97%) ir Vilkaviškio rajonuose (4,12% ; 95 % PI - 1,09% - 9,83%).
• Daugiausiai nustatyta trečiosios stadijos kepenų pažeidimų (47,52 %; 95 % PI - 37,49 % – 57,70 %).
• Labiausiai Fasciola hepatica buvo užsikrėtę 5 – 6 metų (29,70 %; 95 % PI - 21,02 - 39,61 % %) ir 9 – 10 metų (30,69 %; 95 % PI– 21,90 % - 40,66 %) amžiaus galvijai.
28 Pasiūlymai:
Siekiant sumažinti fascioliozės plitimą ir užsikrėtimo riziką, rekomenduoju :
• Naikinti moliuskus • Sausinti ganyklas
• Neganyti gyvulių arti natūralių vandens telkinių, upių arba aptverti drėgnas vietas
• Ganyklose įrengti girdyklas ir neleisti gyvulių prie vandens
• Vykdyti fascioliozės prevenciją, atliekant tyrimus vasario - kovo mėnesiais • Remiantis tyrimo rezultatais dehelmintizuoti galvijus nuo fascioliozės kas pusę
29 6. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Christian Mage, Henri Bourgne, Jean-Marc Toullieu, Daniel Rondelaud and Gilles Dreyfuss „Fasciola hepatica and Paramphistomum daubneyi: changes in prevalences of natural infections in cattle and in Lymnaea truncatula from central France over the past 12 years “ 2002
2. Jukna Č. Galvijininkystė. Kaunas „Terra Publica“ , 1998. 342 p. 3. Kublickienė O. Parazitinės kirmelės, Vilnius 2002,
4. Kithuka J.M., Maingi N, Njeroh F.M., Ombui J.N. „The prevalence and economic importance of bovine fasciolosis in Kenya-an analysis of abattoir data“ 2002
5. Kazlauskas J., Pagirys J., Rauckis M. Gyvulių ir paukščių helmintozės. Vilnius Valstybinė politinės ir mokslinįs literatūros leidykla, 1961. 93 – 102 p.
6. Rapsch C. Schweizer F. Grimm L. Kohler C. BauerP. Deplazes, U. Braun,P.R. Torgerson. Estimating the true prevalence of Fasciola hepatica in cattle slaughtered in Switzerland in the absence of an absolute diagnostic test. 2006
7. Šarkūnas M. Veterinarinė parazitologija. Kaunas. Naujasis lankas. 2005. 127 - 135 p 8. Šarkūnas V. Veterinarinė parazitologija. Vilnius „Mokslas“, 1983. 30 - 35 p
9. Vaitkus J. Gyvulinių produktų veterinarinė sanitarija. Vilnius „Mokslo ir enciklopedijų leidykla“, 1995. 127 – 128 p. 10. Архипов И.А., Сорокина А.В. Профилактика и лечение при паразитозах крупного и мелкого рогатого скота // Ветеринария. 2001 - № 2-С. 8-12.Бочарова М.М., Галазов В.И. Распределение фасциолы обыкновенной в популяции различных хозяев // Материалы докладов научной конференции «Актуальные вопросы теоретической и прикладной трематодологии и цестодологии». М., 1997. - С. 27-29. 11. Гладкова Н.А., Михеева А.В. - Жизнь животных: в 6-ти томах. — М.: Просвещение. Под редакцией профессоров. 1970. 12. Горохов В.В. Эволюционный прогресс трематод // Материалы докладов научной конференции «Актуальные вопросы теоретической и прикладной трематодологии и цестодологии». -М., 1997. С. 41-43. 13. Досжанова Г.Б. Влияние бонитета почвы на распространение фасциолеза и парамфистоматоза // Ветеринарный консультант-2003- № 9-10 (57-58).-С.20. 14. Панова Л.Г. Фасциолез сельскохозяйственных животных // М.-Л.: Сельхозгиз,- 1951.-108с 15. Сорокина Н.П. «Лечение и профилактика фасциолеза» // Ветеринарный консультант. 2001.- №21.- С. 11.
30 16. Лобзина Ю.В., Козлова С.С., Ускова А.Н., "Руководстве по инфекционным болезням с атласом инфекционной патологии" , 2000 год. 17. Онуфриенко М.Э. Методы прижизненной диагностики фасциолеза крупного рогатого скота // Труды Всероссийского ин-та гельминтологии им. К.И. Скрябина. Т. 140.-М., 2004. - С.275-279. 18. Озерецковская Е.Е., Зальнова Н.С. и Тумольская Н.И. Клиника и лечение гельминтозов, Л., 1985.
Prieiga per internetą:
19. http://www.ulac.lt/ligos/F/fasciolioze 2014-09 -03 20. http://www.manoukis.lt/?s=1854&m=1&z=85 2014-09 -03 21. http://dic.academic.ru/pictures/enc_biology/animals/ris._1_202.jpg 2014-10-28 22. http://nnm.ru/blogs/alevary/fasciola_hepatica/ 2014-10-28 23. http://www.pasveik.lt/lt/ligos-ir-sindromai/distomatoze/56253/?rodyti=gydytojui 2014-10-28 24. http://www.merial.com.au/sheep/disease_information/Pages/intro.aspx 2014-10-28
31 PADĖKA
Dėkoju gyvulių skerdyklos UAB „Samsonas“ vyr. Vet. Gydytojui Vitaliui Balickui ir visam kolektyvui suteikusiems sąlygas atlikti tyrimus.
